1 TemaVIEJ FINANS SAMPRATA

Finansaitai visuma ekonomini (pinigini) santyki, susijusi su

nacionalinio ir bendro vidaus produkto paskirstymu, perskirstymu sudarant,
paskirstant ir panaudojant pinigini l fondus, reikalingus visuomens
poreikiams tenkinti.

Finans teiss doktrinoje iskiriamos ios finans funkcijos:

Pinig fond sudarymo (kaupimo);

Pinig fond naudojimo;

Pinig fond sudarymo ir naudojimo kontrol.

Taip pat iskiriamos ir tokios finans funkcijos:

Reguliacin;
Stabilumo.

Reguliacin funkcija susijusi su neivengiamu valstybs ir jos kompetenting

institucij sikiimu valstybs finansin veikl. Valstyb per savo galiotas
institucijas daro tak finansins veiklos procesui (reguliuojamos valstybs pajamos ir
ilaidos, vykdoma mokesi politika ir t.t.).
Stabilumo funkcija tai stabili (nuolatini) ekonomini ir socialini slyg
utikrinimas visiems kio subjektams ir pilieiams.
Teisiniu poiriu finansai skiriami :
I. Privatiniai (biznio arba verslo, moni finansai), t.y.
1. bankai;
2. pinig rinka;
3. investicij rinka su vertybi bira ir naujo kapitalo emisijomis;
4. deviz rinka, kur prekiaujama vairi krat mokjimo priemonmis;
5. draudimo bendrovi operacijos.
II. Vieieji

Vieieji finansai tai valstybs ir savivaldybi finansai. Tai ekonominiai (piniginiai)

santykiai, atsirandantys sudarant, paskirstant ir panaudojant bendrus valstybinius
piniginius fondus, siekiant vykdyti valstybs funkcijas.
Iskiriami tokie viej finans ypatumai:

Bent vienas i subjekt priskiriamas vieajai valdiai;

Finansai tiesiogiai susij su vieojo intereso realizavimu;
Ekonomins veiklos ris, susijusi su pinigini fond kaupimu ir naudojimu;
Administracins arba ekonomins veiklos ris, kuri slygoja finans teiss
atsiradim ir btinum;
Bdingas imperatyvus metodas;
Bdinga tiek centralizacija, tiek decentralizacija;
Auktas teisins reglamentacijos lygis.

Finans politika tai tikslinis finans panaudojimas valstybs reikalams, juos tvarkant
ir panaudojant pagal paskirt. Finans politika yra glaudiai susieta su pinig ir kredito
politika, kuri vykdoma valstybei reguliuojant pinig apyvartos ir kredito rink. Taip pat
susieta su biudeto (ido, fiskaline) politika.
Finans politik sudaro:
1. Finans strategija (Ji apima prognozuojam koncepcij proces, numatant, kaip
geriau panaudoti pinig fondus);
2. Finans taktika (tai konkretaus etapo finansini problem sprendimas, kuris apima
finansini santyki tobulinim).
Pagrindinis finans politikos tikslas tai visikas finansini atsarg (itekli) telkimas
visuomens poreikiams tenkinti.
Valstybs finansins veiklos metodai:
1) L kaupimo;
2) L paskirstymo bei panaudojimo metodas.
L kaupimo metodas: Tai statymais nustatyti bdai, kuri pagalba yra surenkamos
pinigins los valstybs finansinius fondus. Iskiriamos dvi io metodo grups:

1. Privalom mok metodas tai mokesiai, valstybs rinkliavos, baudos. U toki

mok nemokjim kalti asmenys traukiami atsakomybn.
2. Laisvanorikas l perdavimo valstybei metodas, kuomet asmenys savanorikai
perduoda las valstybei (valstybs skolinimasis, labdara, parama, dovanos).
L paskirstymo bei panaudojimo metodas: Tai statymais nustatyti bdai, per kuriuos
valstyb paskirsto savo las tarp subjekt, gyvendinani valstybs funkcijas.
Iskiriamos trys io metodo grups:
1. Finansavimo arba biudetinis metodas tai negrintinas ir neatlygintinas valstybs
l teikimas staigoms ir monms, kurios realizuoja valstybs f-jas.
2. Kreditavimo metodas tai l teikimas juridiniams asmenims atlygintinumo,
grintinumo ir teminuotumo pagrindais. is bdas taikomas tik tuo atveju, jei paskolos
teikiamos i Lietuvos Banko l arba jei kreditams naudojamos valstybs
pasiskolintos los.
3. Finansavimosi metodas. Visos kio subjekto los yra padengiamos i jo gaunam
pajam. is metodas taikomas tik valstybs monms, valstybs kontroliuojamoms
monms, taip pat biudetinms staigoms, kai jos alia biudetini l, savo veiklai
naudoja nebiudetines las.
Lietuvos Respublikos finans sistem sudaro:
1. Biudetai (valstybs, savivaldybi);
2. Nebiudetiniai fondai (privalomojo sveikatos draudimo fondas, Valstybinio
socialinio draudimo fondas ir kiti.);
3. Valstybinis kreditas;
4. Valstybs moni los.

2 tema FINANS TEIS IR FINANSINIAI TEISINIAI SANTYKIAI

Finans teisgalima bt suprasti kaip visum teiss norm, reguliuojani
visuomeninius santykius, kylanius kaupiant, paskirstant, panaudojant bei
kontroliuojant valstybs pinigines las, btinas valstybs udaviniams ir funkcijoms
vykdyti konkreiame laiko etape.
Finans teiss dalykas - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda valstybei
gyvendinant finansin veikl arba visuma finansini santyki, atsirandani valstybei
kaupiant ir naudojant savo finansinius iteklius.
Taiau kad tam tikrus visuomeninius santykius galima bt priskirti finans teiss
dalykui, jie turi atitikti tam tikrus poymius:
1. Paskirstomasis pobdis - per finansinius santykius paskirstomos nacionalins
pajamos tarp valstybs, kio subjekt ir gyventoj;
2. Finansinius santykius vienija vienas tikslas - siekiama gauti valstybs pajamas,
reguliuojama valstybs finansin politika ir sudaromos prielaidos valstybs funkcij
gyvendinimui.
3. Organizacinis pobdis - finansiniai santykiai atsiranda ir egzistuoja btinai
dalyvaujant valstybei, kuri organizuoja finansin veikl.
4. Ekonominis pagrstumas - finansini santyki atsiradim slygoja valstybs
poreikiai gauti pajamas, kurios sudaro valstybs veiklos finansin pagrind;
5. Piniginis pobdis - per finansinius santykius surenkamos pinigins los valstybs
fondus ir naudojamos valstybs reikmms;
6. Valdingas pobdis - finansiniuose santykiuose btinai dalyvauja valstybs ar
savivaldybi institucijos, turinios valdingus galinimus kit subjekt atvilgiu.
Atsivelgdami pamintus poymius, galime iskirti keturias finansini santyki
grupes, kurios sudaro finans teiss dalyk:

finansiniai santykiai, kurie atsiranda kaupiant valstybs las valstybs

nustatytus biudetus ir piniginius fondus.
finansiniai santykiai, kurie atsiranda paskirstant valstybs las tarp subjekt,
gyvendinani valstybs funkcijas.

finansiniai santykiai, kurie atsiranda naudojant valstybs las.

finansiniai santykiai, kurie kyla kontroliuojant valstybs l surinkim,

paskirstym, panaudojim.

Teiss teorijoje iskiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: imperatyvusis

(direktyvusis) ir dispozityvusis (autonominis). Imperatyviojo metodo esm yra ta, kad
tai, kas yra nurodyta teiss normose, t ir reikia daryti. Santykio dalyviams neleidiama
jokia elgesio saviveikla ir nukrypimai nuo teisini imperatyv. Dispozityvusis metodas
leidia reguliuojamo santykio dalyviams parodyti iniciatyv, savarankikum,
pasirenkant vien ar kit elgesio variant.
Seimas tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas; nustato valstybinius
mokesius ir kitus privalomus mokjimus. Vyriausyb rengia valstybs biudeto
projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo
apyskait.
Teiss sistema- tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo bdas, kur visos teiss
normos suorganizuotos teiss institutus, poakius, akas, susijusias tarpusavio
priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingum.
Pirmasis teiss norm sisteminimo lygmuo yra teiss institutas. Tai teiss norm grup,
jungianti teiss normas, reguliuojanias tam tikr visuomenini santyki r jai
bdingu metodu ir sudaranti teiss poakio ar teiss akos dal. Teiss institutai gali bti
ne vienodos apimties: nuo keli norm iki apimani subinstitutus.
Antrasis teiss norm sisteminimo lygmuo yra teiss poakis, kuris jungia kelis teiss
institutus ir sudaro santykinai savarankik teiss akos dal.
Treiasis teiss norm sisteminimo rezultatas- teiss aka. Tai plaiausios apimties
teiss norm grup, apimanti teiss institutus, teiss poakius ir reguliuojanti vienos
ries visuomeninius santykius jai bdingu metodu.
Bendrj finans teiss dal sudaro normos, kurios tvirtina pagrindinius teiss
principus, finansins veiklos teisines formas ir metodus, nustato institucij,
dalyvaujani finansinje veikloje rat ir kompetencij, taip pat nustato finans
kontrols teisinius pagrindus, jos formas ir metodus bei kitos panaios finansinsteisins normos, kurios taikomos visose finans teiss sferose ir turi visuotin reikm
visai valstybs finansinei veiklai.

Finans teiss bendrj dal sudaro du plats institutai:

Finansins atsakomybs institutas, kuris tvirtina teisini sankcij sistem

bei j taikymo tvark. Sankcija- tai teisinio poveikio priemon, kuria
sukuriamos teiss paeidjo teiss u reguliacins normos reikalavimo
nevykdym.
Finans kontrols institutas. is institutas apima teiss normas, kurios
tvirtina kontrols metodus, formas, realizavimo tvark bei normas, kurios
tvirtina finans kontrols organ sistem, t organ kompetencij

Finans teisies ypatingoji dalis sudaryta i daugybs institut:

Biudeto sistemos institutas. Tai visuma finansini- teisini norm, tvirtinani
biudeto sandar, biudeto pajamas- ilaidas, reguliuojani valstybs biudeto
vykdymo proces. Pagrindinis teiss altinis, reglamentuojantis iuos santykius yra
Biudetins sandaros statymas.
Mokesi institutas. Tai finansiniai santykiai, susij su mokesi nustatymu,
surinkimu, j paskirstymu, panaudojimu bei administravimu. Pagrindinis teiss aktas,
reglamentuojantis iuos santykius yra Mokesi administravimo statymas.
Valstybs kredito institutas. Tai finansins- teisins normos, reguliuojaniuos paskol
suteikim ir grinim valstybei, taip pat j administravim. Pagrindinis teiss aktas,
reglamentuojantis iuos santykius- Valstybs skolos statymas.
Valstybs ilaid institutas. is institutas reguliuoja ir reglamentuoja valstybs
biudeto pajam panaudojimo tvark.
Valstybs pajam institutas. Tai institutas, reguliuojantis ir reglamentuojantis
valstybs pajam surinkimo proces.
Valstybs ir savivaldybs tikslini fond institutas. is institutas tvirtina valstybs ir
savivaldybi tikslini fond sistem, j sudarymo ir naudojimo tvark.
Valstybs moni finans institutas. is institutas reglamentuoja kio subjekt pelno
paskirstymo tvark ir j finansin veikl.
Bankininkysts santyki reguliavimo institutas. Tai institutas, nustatantis kredito
staig sistem, j veiklos licencijavim ir prieir, reglamentuojantis paskol
kreditavim per Lietuvos bank.

Atsiskaitymo institutas. Tai institutas, reglamentuojantis atsiskaitym negrynais

pinigais per bankus.

4.Paeidus finans teiss normas, taikomos poveikio priemons, numatytos finans

statymuose. Jos vadinamos ekonominmis sankcijomis, o j tikslas ne nubausti
paeidjus, kiek utikrinti valstybs l gavim.

Draudimo santyki reguliavimo institutas. Tai institutas, reglamentuojantis

santykius, susijusius su draudimo moni veiklos licencijavimu ir prieira bei
santykius, atsirandanius gyvendinant privalomj ar statymin draudim.

Normos skirstomos:

Pinig apyvartos ir valiutinio reguliavimo institutas. Tai institutas, nustatantis

valstybs pinig sistem, usienio valiutos rim, reguliuojantis- reglamentuojantis
pinig emisij (paleidim apyvart ir imim i jos).

1.Specializuotos. J pagrindin f-ja apibrti pagrindines finans teiss kategorijas ir

tvirtinti pagrindinius principus;
2.Reguliatyvins. J paskirtis nustatyti finansini teisini santyki dalyvi teises ir
pareigas valstybs l surinkimo ir panaudojimo procese.
3.Apsaugins. Jos utikrina savalaik valstybs l surinkim ir tiksling j
panaudojim.

Tikslini fond institutas. Tai institutas, reglamentuojantis nebiudetini fond

sudarym ir panaudojim.
Finans teiss altinis suprantamas kaip kompetentingos valstybs institucijos nustatyta
tvarka priimtas teiss norminis aktas, kuris tvirtina teiss normomis reguliuojanius
santykius, susijusius su valstybs l gavimu ir naudojimu.
altini rys:
1.Pagal juridin gali: statymai ir postatyminiai aktai.
2.Pagal reguliavimo apimt: bendrieji (be finansini santyki reguliuoja ir kitus) ir
specialieji (tai teiss aktai, reguliuojantys iimtinai finansinius santykius).
3.Pagal galiojimo termin: nuolatiniai ir laikinieji (j ypatinga vieta, skirtingai negu
kitose teiss akose).
Norma valstybs nustatyta ir saugoma finansinio santykio dalyvi elgesio
reguliavimo taisykl. Normoms bdingi bendripoymiai:
1.Normos ireikia statymo leidjo vali.
2.Jas priima, keiia ir naikina tik galiotos institucijos.
3.Normos yra privalomos j adresatams.
4.Tinkamas j realizavimas utikrinamas valstybs prievarta.
Normoms bdingi specials arba akiniai poymiai:
1.Normos turi ribot taikymo srit.
2.Normos turi specifinius tikslus.
3.Normos suteikia valdingus galinimus tik valstyb atstovaujaniai institucijai.

Pagal funkcijas:

Finansiniai - teisiniai santykiai (FTS) finans teiss normomis norm sureguliuoti

santykiai, atsirandantys sukuriant ir panaudojant valstybs finansinius iteklius
FTS-iturin sudaro i vienos puss valstybs teis gauti las, i kt. puss - juridini ir
fizini asmen pareiga vykdyti pinigines prievoles valstybei.
FTS poymiai (ypatumai):
1. Visada dalyvauja privalomas subjektas-valstyb, ar j atstovaujantys organai.
2. Valdingus galinimus FTS visada turi tik privalomas subjektas, kita pus (alis)
privalo pasyviai vykdyti valstybs duodamus nurodymus.
3. Tinkamas FTS-i dalyvi pareig vykdymas utikrinamas poveikio priemonmis,
pagr. vieta tarp kuri priklauso ekonominms sankcijoms.
4. Ginai, kylantys i i santyki sprendiami administracine tvarka, teisme tik tuo
atveju, jei buvo praeitos visos fin. gin nagrinjimo administr. tvarka procedros.
Finansini - teisini santyki rys

Pagal finans teiss institutus

1. Finans kontrols
2. Mokestinius
3. Biudetinius
4. Atsiskaitymo ir kt.

Asmuo realiai gyvendinantis finans teises ir pareigas yra FTS-i subjektu.

konsultuoja LRV pinig rinkos, kredito ir atsiskaitym klausimais;

Pagal savo finansini teisi ir pareig apimt subjektai skirstomi:

kontroliuoja usienio valiutos reimo laikymsi;

valdo ir saugo valstybs usienio valiutos ir taurij metal ir brangakmeni

atsargas;

iduoda licencijas ir nustato slygas komerciniams bankams;

sudaro Lietuvos mokjim balans.

1.Visuomeniniai - teritoriniai junginiai

2.Kolektyviniai subjektai
3.Individuals subjektai
LR Seimo finansiniai galinimai:

Formuoja valstybs finans politik.

Priima finansinius statymus.

Tvirtina valstybs biudet.

Formuoja institucijas atsakingas u finansins politikos gyvendinim.

Ratifikuoja finansines tarptautines sutartis.

Vykdo parlamentin finans kontrol.

Vyriausybs finansiniai galinimai:

3 tema.BIUDETO TEIS IR BIUDETINIS PROCESAS

Biudetas:

Biudet teisine prasme apibdina 3 poymiai:

priima nutarimus dl finansini statym gyvendinimo;

organizuoja valstybs biudeto projekto rengim;

teikia Seimui pasilymus dl finans valdymo institucij steigimo;

steigia sau pavaldias finans institucijas ir staigas prie Finans ministerijos;

priima sprendimus dl valstybs skolini sipareigojim (garantij).

Lietuvos banko funkcijos:

turi iimtin teis ileisti ir iimti i apyvartos nacionalinius pinigus;

turi teis aptarnauti valstybs ido sskait;

organizuoja LRV vertybini popieri pardavim ir ipirkim;

gyvendina Lietuvos pinig politik;

ekonomineprasme visuma ekonomini santyki, kuri atsiradimas susijs su

biudetini fond sudarymu ir naudojimu;
teisine prasme teiss aktas, kuris tvirtina valstybs pajam ilaid plan
atitinkamam laikotarpiui.

universalus finansinis planas, kurio rodikliai apima visas valstybs socialins

ekonomins veiklos sritis;
tai pagrindinis finansinis planinis aktas, kurio pagrindu yra rengiami ir
tvirtinami visi kiti finansiniai planai ;
biudetas prilyginamas statymui ar kitam teiss aktui ir todl jo vykdymas
utikrinamas valstybs prievarta.

Nacionalinis biudetas - tai pagrindinis valstybs ir savivaldybi centralizuoto pinig

fondo sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo finansinis planas, kur tvirtina
atitinkamos valdios institucijos.
Biudeto politika - tai vyriausybs rengiamas bei realizuojamas priemoni planas,
kuriuo siekiama per biudeto pajam ir ilaid santyk reguliuoti makroekonominius
procesus bei utikrinti valstybs ido balans, t.y. biudeto pajamos turi atitikti
biudeto ilaidas

Biudeto politika iskiriama :

Biudeto strategij (tai ilgalaik biudeto politikos kryptis, besiorientuojanti

tolimesn perspektyv ir numatanti stambi, sudting biudetini problem,
atitinkani nustatyt visuomens ir valstybs ekonominio bei socialinio
vystymosi strategij, sprendim.)
Biudeto taktik (tai konkretus visuomens ir valstybs vystymosi etapo
konkrei biudeto udavini nusistatymas ir sprendimas, keiiant biudetini
santyki organizavimo bdus bei metodus.)

Biudeto strategijos ruoimo procese yra prognozuojamos pagrindins biudeto

vystymosi tendencijos, formuojamos jo panaudojimo kryptys, numatomi biudetini
santyki organizavimo principai. Ilgalaiki tiksl parinkimas ir tikslini program
sudarymas taip pat yra neatskiriama biudeto strategijos dalis, leidianti sukoncentruoti
reikalingus finansinius iteklius svarbiausiems valstybs socialiniams ir ekonominiams
udaviniams sprsti.
Biudeto sandara:

savarankikas Lietuvos Respublikos valstybs biudetas;

savarankiki vietos savivaldybi biudetai.

Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet visuma sudaro LR nacionalin biudet.

Biudeto projekt rengia Vyriausyb, o svarsto ir statymus priima Seimas.
vairi valdi (biudetini teisini santyki subjekt) funkcin pasiskirstym
biudetiniame procese galima apibdinti taip:

Vyriausyb - sudaro biudeto projekt, teikia Seimui, vykdo patvirtint

biudet ir pateikia biudeto vykdymo apyskait Seimui.
Seimas nagrinja biudeto projekt, tvirtina biudeto statym ir biudeto
vykdymo apyskait.
Teism sistema vaidmuo neapibrtas, daniausiai nagrinja, ar biudeto
statymas neprietarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis
teismas).
Savivaldybs statym nustatyta tvarka sudaro ir vykdo savivaldybi
biudetus.

Asignavim valdytojai.

LRVtaip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudet rodikli patvirtinimo statym projektus bei
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir Privalomojo sveikatos draudimo
fondo vykdymo ataskaitas.
Pagrindiniai modernaus biudeto sudarymo principai:
1. Biudeto tikrumas arba realumas.
2. Biudeto pilnumo principas.
3. Biudeto vientisumo principas.
4. Biudeto specializacijos ir detalizacijosprincipas.
5. Biudeto vieumo principas.
Lietuvos biudetiniam procesui bdingi principai:
1. Biudeto sudarymas pagal bazinius duomenis.
2. Programinio metodo, sudarant biudetus, taikymo principas:
3. Kompetencijos padalijimo principas.
4. Biudeto patvirtinimo termin nustatymo principas (pagal Biudeto sandaros
statym ne vliau kaip 14 dien iki biudetini met pradios. Savivaldybi
biudetai turi bti patvirtinti per 2 mnesius nuo valstybs biudeto patvirtinimo)
5. Biudeto rodikli klasifikacijos principas.
6. Biudeto tvirtinimo formos nustatymo principas.
7. Teiss akt, kurie turi takos biudetui, primimo ribojimo principas.
Biudeto deficit galima finansuoti keturiais bdais:

skolintis i centrinio banko - deficito monetarizacija;

skolintis i vietini bank;

skolintis i nebankini privaij institucij/moni ir

skolintis i usienio kreditori arba naudoti alies usienio atsargas.

Biudetinis procesas tai teiss normomis reglamentuota valstybins valdios

institucij veikla sudarant ir perirint biudet projektus, tvirtinant ir vykdant
biudetus bei kontroliuojant j vykdym.

Biudetinis procesas susideda i:

1. Biudeto projekto sudarymas.
2. Biudeto projekto svarstymas ir primimas.
3. Biudeto vykdymas ir kontrol.
4. Atsiskaitymas u biudeto vykdym.
Valstybs ido bendrosios sistemos funkcijos:

valdo valstybs biudeto piniginius iteklius;

kaupia valstybs biudeto las valstybs ido sskaitoje;

iduoda valstybs las i valstybs ido sskait;

valstybs turtini sipareigojim ir valstybs skolos valdymas;

valstybs vardu sudarom finansini sandori apskaita;

informacijos ir atskaitomybs apie valstybs piniginius iteklius sukaupimas ir

idavim rengimas bei teikimas nustatyta tvarka;

valstybs pinigini itekli sraut prognozavimas;

laikinai laisv valstybs pinigini itekli investavimas.

Valstybs idas - tai yra institucija, atsakinga u Vyriausybs finansini reikal

tvarkym. Valstybs ido paskirtis yra utikrinti racional pinigini itekli, kuriais
disponuoja Vyriausyb, valdym bei i itekli naudojim statym nustatytiems
reikalams finansuoti.
Valstybs idas gali bti apibdinamas kaip valstybs finansini itekli visuma.
Valstyb per id juridikai veikia kaip tam tikr nuosavybs teisi ir interes
subjektas.Visos valstybs pajamos, kurios yra surenkamos biudet yra pervedamos
valstybs ido sskait i kurios vliau yra paskirstomos vairioms valstybs
funkcijoms finansuoti.
Valstybs rezervas - pinigins los (nacionaline bei usienio valiuta) ir valstybs
lomis sigytos materialini itekli atsargos bei privalomosios materialini itekli
atsargos mobilizaciniams poreikiams, kio ir civilins saugos sistemos funkcionavimo
poreikiams patenkinti mobilizacijos, ekstremali situacij bei ekonomins grsms
slygomis ar kitais io statymo nustatytais atvejais.

Valstybs rezervo sudarymas, pinigini l kaupimas ir tvarkymas bei valstybei

nuosavybs teise priklausani materialini itekli atsarg kaupimas ir tvarkymas
finansuojamas:
1) valstybs biudeto asignavimais;
2) lomis, gautomis realizavus valstybei nuosavybs teise priklausanias valstybs
rezervo materialini itekli atsargas;
3) lomis, gautomis pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
4) kitomis teistai gautomis lomis.
Biudetin staiga yra valstybs arba savivaldybs institucija, steigiama statym
nustatyta tvarka, visikai arba i dalies ilaikoma i biudeto ir taip vardyta steigimo
akte bei nuostatuose. Esminis ios staigos bruoas, jog ji yra ilaikoma i biudeto,
nors ir yra numatyta papildomo nebiudetinio finansavimo galimyb.
Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavimai skiriami ioms valstybs
reikmms:
1. vietimo, kultros, sveikatos apsaugos, sporto programoms gyvendinti,
2. socialins apsaugos paramos programoms finansuoti,
3. mokslui ir techninei paangai
4. gamtos apsaugai,
5. kio pltojimui reguliuoti,
6. krato apsaugai,
7. valstybs valdios ir valdymo institucijoms bei teistvarkos staigoms ilaikyti,
8. dotacijoms savivaldybi biudetams,
9. vieajai tvarkai ir visuomens apsaugai,
10. ioriniams valstybs ryiams,
11. valstybs skolos aptarnavimo ilaidoms,
12. valstybs biudeto kasos apyvartos loms padidinti.
13. ilaidoms, patirtoms dl vaiavimo keleiviniu transportu lengvat taikymo,
kompensuoti,
14. valstybs skoloms grinti,
15. kitoms priemonms pagal Lietuvos Respublikos statymus gyvendinti.
Betarpikai biudeto asignavimais disponuoja asignavim valdytojai - valstybs
institucij ir staig, nurodyt Seimo patvirtintame valstybs biudete, arba institucijos,
kuri asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausyb arba kita tam Seimo galiota
valstybs institucija, vadovai. Asignavimo valdytoj pareigos idstytos Lietuvos

Respublikos Biudeto sandaros statymo 5 str. T.y. Biudeto asignavim valdytojai

privalo:

1) naudoti skirtus biudeto asignavimus pagal nustatyt paskirt savo vadovaujamos

biudetins staigos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudeto las
pavaldioms biudetinms staigoms ir kitiems subjektams programoms vykdyti;
2) organizuoti i biudeto finansuojam program rengim ir vykdym;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudetins staigos ar pavaldi staig ir kit
subjekt programas, j smatas, nevirijant ioms programoms patvirtint bendrj
asignavim, tarp j - ilaidoms, i j - darbo umokesiui, ir turtui sigyti, sum;
4) Vyriausybs arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais teikti
finansin ir kit atskaitomyb;
5) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujam biudetini staig sipareigojimus, atlikti
pavaldi biudetini staig ir kit subjekt finansins atskaitomybs analiz;
6) utikrinti finansini ir statistini ataskait teisingum ir pateikim laiku;
7) utikrinti program vykdymo ir paskirt asignavim naudojimo teistum,
ekonomikum, efektyvum ir rezultatyvum.

Kiekvienais metais Valstybs biudete sudaromas Vyriausybs rezervas. Jis turi bti ne
didesnis kaip 1 procentas patvirtint valstybs biudeto asignavim sumos. Konkret
Vyriausybs rezervo dyd kasmet nustato Seimas.

Vyriausi (tai finans ministras);

pirmos eils (tai ministrai ir kit inyb vadovai);

antros eils (antros eils valdytojams kreditus atidaro vyriausi ir pirmos eils
asignavim valdytojai. Jie atidaro kreditus treios eils asignavim
valdytojams);

treios eils (jie gali tik naudotis kredito lomis).

Biudeto kontrol vykdanios institucijos:

Projektas svarstomas Vyriausybs posdyje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims.

Procedra:

iklausomas praneimas apie biudeto projekt (Finans ministras);

svarstomas praneimas ir projektas;

priimamas sprendimas dl projekto (teigiamas, neigiamas, grinti taisyti).

Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo

projekt svarsto ir tvirtina LR Seimas. LR Vyriausyb biudeto projekt pateikia LR
Seimui ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met pabaigos.
Biudeto vykdymas tai biudete numatyt pajam gavimas ir patvirtint ilaid
apmokjimas.

Asignavim valdytojai staig ir kio subjekt valdytojai, turintys teis gaut

kredit ribose panaudoti biudeto las.

Skiriami tokie asignavim valdytojai:

Biudeto projekt rengia Vyriausybs galiota institucija - Finans ministerija.

Asignavimai biudeto numatyt ilaid apimtys. ie skaiiai rodo, kiek

ilaid yra numatoma skirti per metus tam tikroms institucijoms arba
priemonms. Asignavim pavertimas pinigais vyksta per biudetinius kreditus.
Biudetiniai kreditai teis asignavim valdytojams paimti i biudeto tam
tikr sum pinig tam tikriems biudete numatytiems reikalams.

Valstybs biudeto vykdymo bendrj nuolatin prieir atlieka Seimo

Biudeto ir finans komitetas.
Valstybs biudeto vykdymo audit atlieka Valstybs kontrol.

Valstybs pajam plano vykdym Valstybin mokesi inspekcija ir kiti

mokesi administratoriai.

Biudeto asignavim valdytoj ir jiems pavaldi biudetini staig ir kit

subjekt program vykdym vertina vidaus audito tarnybos.

Mokesiai tai privalomojo pobdio mokjimai valstybei, pagrindinis valstybs

pajam formavimo bdas. J pagalba surenkamos los valstybs institucijoms
ilaikyti, valstybs funkcij gyvendinimui finansuoti.
Mokestins prievols turin sudaro mokesio statymo pagrindu atsirandanti mokesi
moktojo pareiga:
1) teisingai apskaiiuoti mokest,
2) laiku sumokti mokest bei su juo susijusias sumas biudet,
3) vykdyti pareigas, susijusias su mokesi apskaiiavimu ir sumokjimu.
Pagrindiniai mokesi poymiai:

Privalomumas
Individualus neatlygintinumas

Pinigin prievol.

Mokesi reikm atskleidia j pagrindins funkcijos: fiskalin,perskirstomoji ir

reguliavimo
Mokesiai pagal skaitymo tvark:

4 tema. VALSTYBS PAJAM IR ILAID TEISINIS REGULIAVIMAS

Valstybs pajamos - finansiniai itekliai, kurie paskirstant visuomens nacionalines
pajamas pereina valstybs ar savivaldybi inion, yra kaupiami atitinkamuose fonduose
ir naudojami valstybs ar savivaldybi poreikiams. Taigi bendras valstybs pajam
altinis - visuomens nacionalins pajamos.
Pagal gavimo bd valstybs pajamos yra skirstomos mokestines, nemokestines,
dotacijas ( kit valstybi ar tarptautini organizacij pinigin parama).
Mokesi politika plaija prasme valstybs valdios bei vietos savivaldos institucij
veikla kuriant mokesi teiss aktus bei juos gyvendinant.

1) Vietiniai (savivaldybi) (GPM, ems mokestis, nekilnojamojo turto mokestis,

yminis mokestis, paveldimo turto mokestis).
2) Valstybs (pelno mokestis, PVM, akcizai, konsulinis mokestis, mokestis u
valstybinius gamtos iteklius, naftos ir duj itekli mokestis, mokestis u gamtos
terim ir kt.)
Pagal mokesi objektus:

Pajam ir pelno: gyventoj pajam mokestis, pelno mokestis,

Turto: ems mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, paveldimo turto
mokestis,

Vidaus preki ir paslaug: pridtins verts mokestis, akcizai,

Prekybos ir prekybos sandori: muitai,

Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo: valstybinis socialinis draudimas,

privalomasis sveikatos draudimas, mokos garantin fond,

U naudojimsi alies itekliais ir valstybs teikiamomis paslaugomis:

konsulinis mokestis, yminis mokestis, mokesiai u pramonins nuosavybs
objekt registravim, naftos ir duj itekli mokestis, u aplinkos terim ir kt.

Pagal mokesi tarifus (mokesi apskaiiavimo bd):

Mirs: akcizai.
Progresiniai: mokesi tarifai didja augant objekto apimiai (mokestis u
aplinkos terim).

Proporciniai: mokesi tarifai skaiiuojami pagal vienod procent nuo

bendros apmokestinamo objekto apimties (pelno mokestis, gyventoj pajam
mokestis, ems mokestis ir kt.).

Vienetiniai: konkreti suma apmokestinimo vienetui, pavyzdiui rinkliavos,

konsulinis mokestis u valstybinius gamtos iteklius, baltojo cukraus
virkvoio mokestis ir kt.

Transferiniai imokjimai privaiam sektoriui. iai grupei priskiriami

mokjimai, u kuriuos valstyb betarpikai negauna mainais preki ar paslaug
(pvz. pensij, nedarbo paalp imokjimai, subsidijos monms).

Finansavimas tai biudeto l skyrimas juridiniams asmenims, kurie gyvendina

valstybs funkcijas.
Principai:
negrintinumas;
neatlygintinumas;
tikslingumas;
l limitavimas;
Investicij finansavimas (Investicij finansavimo tvarka apima ir program
finansavim) teiss akt reglamentuota kompeteting institucij veikla
formuojant, surenkant ir perskirstant valstybs las kio struktros pltimui ir
svarbiausiems valstybs socialini program finansavimui.
Valstybs skola tai vis ileist ir dar nepadengt valstybs paskol suma kartu su
priskaiiuotomis u jas palkanomis, kurios turi bti imoktos nustatytu laiku arba iki
nustatyto termino.

Regresiniai augant pajamoms mokesio tarifas maja.

Tiesioginiai mokesiai nustatomi tiesiogiai mokesi subjekt pajamoms ir

turtui (ems, pajam, turto mokesiai).

Pagal LR skolos statym valstybs skola yra vidaus ir usienio skolos suma.

Netiesioginiai mokesiai sumokami per kainas, kain priedus, traukiami

tarifus (PVM, akcizai, muitai).

Tiesiogin skola tai sipareigojimai, prisiimti valstybs vardu. Valstyb yra

skolininkas. Valstyb tokius sipareigojimus prisiima, leisdama finans rinkose VVP,
skolindamasi i bank.

Valstybs ilaidos gali bti apibriamos kaip tam tikr preki ir paslaug, skirt
bendriems visuomens nari poreikiams tenkinti, pirkimas arba transferiniai
mokjimai. Valstybs ilaidos - tai sukauptos pinigins los, kurias valstyb panaudoja
savo funkcijoms atlikti.
Valstybs biudeto ilaidos gali bti suskirstytos tris grupes:

Valstybs vartojimo ilaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotoj darbo

umokest bei valstybs perkam preki ilaidas (pvz., valstybiniai ems kio
produkt supirkimai, karins technikos pirkimas ir kt.)
Valstybs investicijos tai vairios kapitalins ilaidos (pvz., keli tiesimo,
uost statybos ilaidos ir kt.)

Netiesiogin skola tai suteiktos valstybs garantijos dl paskol. Valstyb iuo atveju
yra garantas, vykdantis skolininko sipareigojimus, kai is turi finansini sunkum.
Vyriausybs vertybiniai popieriai Lietuvos vardu ileisti Vyriausybs skoliniai
sipareigojimai, kurie tvirtina investitoriaus teises paskolos grinim ir palkan
imokjim ir Vyriausybs pareigas tai padaryti. Vyriausybs vertybiniai popieriai yra:

Valstybs ido vekseliai LRV vertybiniai popieriai, kuri galiojimo trukm ne

daugiau kaip 1 metai;
Vyriausybs obligacijos vertybiniai popieriai ilgesniam kaip 1 met terminui;

Vyriausybs taupymo laktai ne aukciono bdu platinami vertybiniai

popieriai, parduodami tik fiziniams asmenims.

Vyriausybs pavedimu vertybinius popierius ileidia Finans ministerija, o tokius

popierius iperka arba Finans ministerija, arba kita valstybs galiota institucija.
Teisiniu poiriu valstybinis kreditas tai teiss normomis bei savanorikumo,
terminuotumo, atlygintinumo, grintinumo principais sureguliuoti santykiai, kuriais
valstyb akumuliuoja laikinai laisvus fizini ir juridini asmen piniginius resursus bei
siekia padengti biudeto deficit ir reguliuoti pinig cirkuliacij.

Mokesi sistema tai viena su kitu susijusi (teisikai, ekonomikai), statymais

reglamentuojam mokesi visuma, privaloma mokti valstybs (savivaldybs)
piniginius fondus.
Mokesio subjektas (moktojas)- fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokti
mokesius ar rinkliavas statym nustatyta tvarka.
Mokesio objektas yra statymais apmokestinamos preks, paslaugos, pajamos, turtas.
Mokesi objekt visuma sudaro mokesi baz.
Mokesio altinis - tai subjekt pajamos, i kuri mokami mokesiai.

Iskiriami iepagrindiniai specifiniai valstybs skolinimosi principai:

1. Valstybins skolos limitavimo principas.
2. Laisvanorikumo principas
3. Atlygintinumo principas.
4. Grintinumo principas.
5. Terminuotumo principas.
6. Paskol mimo ir naudojimo prioritetini krypi nustatymas. Valstyb skolinasi
las pagal patvirtintas prioritetines kryptis:
a) valstybs rezervui sudaryti;
b) valstybs investicij programai finansuoti;
c) smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui, pltojimui.
Valdant valstybs skol dalyvauja Lietuvos bankas ir Valstybs kontrol. Lietuvos
Bankas yra Vyriausybs ido agentas. Centrinis bankas dalyvauja

ileidiant ir iperkant Vyriausybs vertybinius popierius,

atliekant mokjimus ir kt.

stebint privaiojo sektoriaus skolas

Valstybs kontrolei pavesta

teikti Seimui kasmetines ivadas apie valstybs skolos bkl ir

kontroliuoti, kaip naudojamos skolintos los.
5 tema. MOKESI TEIS IR SISTEMA

Apmokestinimo vienetas - ta mokesio objekto dalis, kuriai nustatomas mokesi

tarifas.
Mokesio tarifas yra mokesi suma u apmokestinimo vienet. Progresiniai - kai
procentas didja, didjant mokesi objektui;proporciniai - kai visam mokesi
objektui (kiekvienam jo apmokestinimo vienetui) taikomas vienodas procentas;
regresiniai- analogika progresini tarif schema, tik tarifai ne didja, o maja.
PELNO MOKESTIS
Pelno mokestis yra tiesioginis mokestis, mokamas tik juridini asmen, gaunani
pelno (grynj pajam) i j veiklos.
Pelno mokest moka: Lietuvos vienetas (juridinis asmuo, registruotas Lietuvos
Respublikos teiss akt nustatyta tvarka, pavyzdiui udarosios akcins bendrovs,
individualios mons);2) usienio vienetas.
Pelno mokesio nemoka:1) biudetins staigos;2) Lietuvos bankas;3) valstyb ir
savivaldybs, iskyrus PM VII skyriuje numatytus atvejus;4) valstybs ir savivaldybi
institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos; 5) valstybs mon Indli ir
investicij draudimas; 6) Europos ekonomini interes grups.
Mokesio tarifai: 15 procentmokesio tarifu apmokestinama:

Lietuvos vieneto, nuolatini buveini apmokestinamasis pelnas (jeigu PM

nenustato ko kita);
pajamos i paskirstytojo pelno;

gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

statyme nustatyt paramos paskirt,

1) jei dirba < 10 moni, pajamos 500 tkst. lit, apmokestinamasis pelnas
apmokestinamas taikant 13 procentmokesio tarif
2) jei dirba < 10 moni, pajamos 1 milijonas lit, apmokestinamojo pelno dalis,
atitinkanti 25 tkstani lit sum, apmokestinama taikant 0 procentmokesio tarif,
o likusi apmokestinamojo pelno dalis taikant 15 procentmokesio tarif, i taisykl
galioja individualioms (personalinms) monms, TB, KB.
Pelno nesiekiani vienet, kuri mokestinio laikotarpio pajamos i kins
komercins veiklos nevirija 1 milijono lit, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti
25 tkstani lit sum, apmokestinama taikant 0 procentmokesio tarif, o likusi
apmokestinamojo pelno dalis taikant 15 procentmokesio tarif.
Mokesio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais
metais, jeigu is straipsnis nenustato ko kita.
GYVENTOJ PAJAM MOKESTIS
Pajam mokesio moktojaiyrapajam gav: nuolatiniai Lietuvos gyventojai,
nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, GPM mokantys nuo pajam, kuri altinis yra
Lietuvoje.

preks tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos u atlyg;

preki tiekimas ir (arba) paslaug teikimas pagal PVM nuostatas vyksta alies
teritorijoje;
prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas
savo ekonomin veikl, t. y. veikdamas kaip toks.
2) PVM objektas taip pat yra preki sigijimas u atlyg alies teritorijoje i kitos
valstybs nars, kai:
prekes i apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonomin veikl,
sigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandor sudaro vykdydamas savo
ekonomin veikl, arba juridinis asmuo, kuris nra apmokestinamasis asmuo,
jeigu is preki tiekimas nelaikomas vykusiu alies teritorijoje pagal PVM
statym;
naujas transporto priemones sigyja bet kuris asmuo;
akcizais apmokestinamas prekes, u kurias prievol apskaiiuoti akcizus pagal
Lietuvos Respublikos akciz statym atsiranda Lietuvos Respublikoje, sigyja
bet kuris asmuo, iskyrus fizin asmen, kuris nra apmokestinamasis asmuo.
Importo PVM objektas yra preki importas, kai preks pagal PVM statym
laikomos importuotomis alies teritorijoje.
PVM objektas yra esanios alies teritorijoje preks, kurioms nustoja galioti
aplinkybs, dl kuri preks apmokestinamos taikant 0 procent PVM tarif
Mokesio tarifai

Pajam mokesioobjektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo

pajam mokesio objektas yra pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
Taikomas 15% tarifas

Nuo 2009 m. rugsjo 1 d. standartinis PVM tarifas yra 21 procentas.Lengvatinis 9

procent PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams
leidiniams.

PVM

AKCIZAI

Pridtins verts mokestis (PVM) yra bendras vartojimo mokestis. iuo mokesiu
nesudtinga apmokestinti prekes ir paslaugas, jis turi plai apmokestinimo baz.

Mokesio objektas: Etilo alkoholis ir alkoholiniai grimai; Apdorotas tabakas;

Energetiniai produktai; Kuras.
Akciz apskaiiavimas. U akcizais apmokestinamas prekes, moktina akciz suma
apskaiiuojama taikant akciz tarifus, galiojanius prievols atsiradimo dien.

PVM objektasyra:
1) preki tiekimas ir paslaug teikimastenkinantis visas ias slygas:

Mokesio sumokjimas. Ne vliau kaip iki akciz deklaracijos pateikimo termino

pabaigos vietos mokesio administratoriaus, kurio teritorijoje yra sandlis,

surenkamj sskait, o jeigu moktojas nra sandlio savininkas - to, kurio

teritorijoje jis registruotas mokesio moktoju.

Mokesi administravimas tai vairi valstybs (savivaldybi) institucij ir j

taikom priemoni siekiant nustatyti ir surinkti mokesius sistema. Mokesio
administravimas mokesio administratoriaus teisi ir pareig bei mokesio moktojo
teisi ir pareig gyvendinimas, mokesio apskaiiavimas, sumokjimas ir
iiekojimas, atsakomybs u netinkam mokesio apskaiiavim ir mokjim
taikymas, mokesio paskirstymas ir informacijos mokesio moktojams teikimas.
Administravimo principai:
1.Mokesi moktoj lygybs principas.
2. Teisingumo ir visuotinio privalomumo.
3. Apmokestinimo aikumo.
4. Turinio virenybs prie form principas.
5. Tarptautini sutari virenybs principas
Pagrindins mokesi administravimo kryptys: mokesio apskaiiavimas,
sumokjimas ir iiekojimas, atsakomybs u netinkam mokesio apskaiiavim ir
mokjim taikymas, mokesio paskirstymas ir informacijos mokesio moktojams
teikimas.
Mokesi administratorius u mokesi administravim atsakinga valstybs staiga ar
institucija, turinti statym suteiktus galiojimus veikti mokesi administravimo
srityje.
Mokesi administratorius galima skirstyti dvi grupes:

Institucijos, kurioms mokesi administravimas yra pagrindin darbo sritis

(VMI, LR Muitin);
Institucijos, kurioms mokesi administravimas nra pagrindin veiklos sritis
(valstybs institucijos ir staigos, galiotos atlikti tam tikrus mokesi
administravimo veiksmus)

Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos ir Muitins departamentas

centrinis mokesi administratorius; Teritorins valstybins mokesi inspekcijos ir
teritorins muitins vietos mokesi administratoriai.

6 tema. MOKESI ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI

Pagrindiniai VMI prie FM udaviniai yra: 1. padti mokesi moktojams gyvendinti

savo teises ir atlikti pareigas; 2. gyvendinti mokesi statymus; 3. utikrinti, kad
mokesiai biudet bt sumokti.

Muitin sudaro: Muitins departamentas centrinis mokesi administratorius ir

teritorin muitin vietos mokesi administratorius.

administratoriaus, per tam tikr laikotarp apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo

teisingumo patikrinim (ne daniau kaip vien kart per metus);

Mokesi moktojas asmuo, kuriam pagal mokesio statym yra nustatyta prievol
mokti mokest.

Teminis patikrinimas mokestins prievols vykdymo patikrinimas, kuris apima

mokesi moktojo mokamo tam tikro mokesio, administruojamo atitinkamo
mokesi administratoriaus, per tam tikr laikotarp apskaiiavimo, deklaravimo ir
sumokjimo teisingumo patikrinim (ne daniau kaip kart per pus met).

Mokesio deklaracija mokesi moktojo pateikiamas mokesi administratoriui

dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesi moktojo apskaiiuot
mokesio sum u mokesio statyme nustatyt laikotarp, taip pat su mokesio
apskaiiavimu ar sumokjimu susij kiti duomenys.
Mokestinis tyrimas tai pareigno atliekama moktojo veiklos stebsena, apimanti:

moktojo pateikt mokesi deklaracij (ataskait, apyskait), dokument bei

kitos apie moktoj turimos informacijos analiz ir vertinim,
moktojo vizitavim,
moktojo veiklos kontrol, kiek tai susij su mokesi apskaiiavimu,
deklaravimu ir sumokjimu,siekiantnustatyti ir paalinti trkumus bei
prietaravimus mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo srityje

Atliekant moktojo veiklos analiz, apie atliekam mokestin tyrim moktojas

neinformuojamas, iskyrus atvejus, kai jo papraoma pateikti papildom informacij,
duomen ir/ar dokument.
Mokestinis patikrinimas mokesi administratoriaus atliekamas mokesi moktojo
patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesi moktojas vykdo mokesi statym
reikalavimus mokesi apskaiiavimo, deklaravimo, sumokjimo, o statym
numatytais atvejais ir kitose srityse.
Mokestinio patikrinimo rys:

Kompleksinis patikrinimas;
Teminis patikrinimas;

Operatyvus patikrinimas.

Kompleksinis patikrinimas mokestins prievols vykdymo patikrinimas, kuris apima

vis mokesi moktojo mokam mokesi, administruojam atitinkamo mokesi

Operatyvus patikrinimas statymuose bei j lydimuosiuose teiss aktuose numatyt

atskir mokesi moktoj pareig apskaitos, mokesi deklaravimo, sumokjimo,
registravimosi mokesi moktoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus
patikrinimas atliekamas vadovaujantis MA, taip pat Administracini teiss paeidim
kodeksu ir kitais statymais.
Praneimas apie mokestin patikrinim.Mokesi administratorius, prie praddamas
moktojo mokestin patikrinim privalo teikti moktojui praneim apie pavedimo
atlikti patikrinim iraym (kuris yra pasiraomas mokesi administratoriaus
virininko ar jo galioto asmens).i nuostata netaikoma operatyvaus patikrinimo atveju.
Mokestinis patikrinimas nuvykus pas moktoj negali trukti ilgiau kaip 90 dien.
Moktojo, turinio struktrini padalini, patikrinimui gali bti papildomai skiriama po
30 dien kiekvienam struktriniam padaliniui.
Mokestinio patikrinimo atlikimo terminai gali bti pratsti.Vietos mokesi
administratoriaus praymu pas moktoj atliekamo patikrinimo trukm centrinio
mokesi administratoriaus sprendimu gali bti pratsta, bet ne ilgiau kaip dar 180
dien ir (arba) 30 dien kiekvienam struktriniam padaliniui.
Mokestinio patikrinimo (kompleksinio ir teminio) rezultatai forminami patikrinimo
aktu.Patikrinimo aktu forminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami:
sprendimu dl patikrinimo akto tvirtinimoarba patikrinimo payma(tais atvejais, kai
mokestinio patikrinimo metu mokesi administratoriaus pareignas nenustat
mokesi statym paeidim).
Mokesio nepriemoka mokesi moktojo mokesio statymo ar jo pagrindu priimto
statymo lydimojo teiss akto nustatyta tvarka laiku nesumokta mokesio suma.
Mokesio moktojo turto aretasvienas i mokestins prievols vykdymo
utikrinimo bd, taikomas mokesi moktojo nuosavybs teiss turt arba atskir

ios teiss sudedamj dali valdymo, naudojimosi, disponavimo priverstinis

laikinas apribojimas siekiant utikrinti mokestins prievols vykdym
7 tema. ATSAKOMYB U MOKESI STATYM PAEIDIMUS
Delspinigiai yra vieni i mokestins prievols vykdymo utikrinimo bd.Delspinigiai
pradedami skaiiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turjo bti sumoktas
biudet. 2. delspinigiai skaiiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo
metu galiojanius mokesi teiss aktus turjo bti sumoktas biudet, iki
patikrinimo akto suraymo dienos, o nesumokjus mokesio per nustatyt termin,
delspinigi skaiiavimas tsiamas nuo kitos dienos po minto termino pasibaigimo. 3.
Delspinigiams u nesumoktus muitus io straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jos
neprietarauja Bendrijos muit teiss aktams.
Delspinigiai skaiiuojami kiekvien dien ir baigiami skaiiuoti:
1) mokesio sumokjimo (sugrinimo) biudet dien (skaitytinai) arba
2) t dien, kai mokestin prievol pasibaigia tokiais nustatytais pagrindais:

vykdoma mokestin prievol;

mokesi administratorius priverstinai iieko mokesi moktojo mokestin
nepriemok;

statym nustatytais atvejais mokesi administratorius ir mokesi moktojas

susitaria;

statym nustatytais atvejais mokesi moktojas atleidiamas nuo mokestins

prievols vykdymo;

skolininkas ir kreditorius sutampa;

juridinis asmuo likviduotas, iskyrus statym nustatytus atvejus, kai prievol

turi vykdyti kiti asmenys;

fizinis asmuo mir ir nra galimybs padengti mokestins nepriemokos i

mirusio asmens palikimo.

Delspinigiai skaiiuojami ne ilgiau kaip 180 dien nuo teiss priverstinai iiekoti
mokestin nepriemok atsiradimo dienos, o mokesi moktojui nesumokjus jo
apskaiiuoto nedeklaruojamo mokesio, ne ilgiau kaip 180 dien nuo atitinkamo
mokesio statyme numatyto sumokjimo termino.

Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidimusyra mokesi bei kit statym

nustatyt valstybs prievartos priemoni taikymas paeidjams, siekiant nubausti juos
ir paalinti atsiradusias neigiamas pasekmes.
Baudiamoji atsakomybyra taikoma u tokius mokesi statym paeidimus, kurie
pasiymi dideliu pavojingumu ir yra nukreipti prie valstybs finans politik, daro
didel al valstybs finansiniams interesams. Ji taikoma teismo nuosprendiu ar
baudiamuoju sakymu, skiriant tokias sankcijas kaip laisvs atmimas, turto
konfiskavimas, bauda, teiss eiti tam tikras pareigas atmimas ir t.t.
Administraciniu teiss paeidimu(nusiengimu) laikomas prieingas teisei, kaltas
(tyinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo ksinamasi valstybin arba
viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur
statymai numato administracin atsakomyb.
Ekonomins (finansins) sankcijos - tai mokesio statyme numatyta pinig suma,
kuri mokesi administratoriaus sprendimu privalo sumokti mokesio moktojas,
laiku nevykds mokestins prievols.
Drausminatsakomybtaiko mons ar staigos administracija savo pavaldiems
darbuotojams u darbo drausms paeidimus. Skiriamos ios drausmins sankcijos:
pastaba, papeikimas, grietas papeikimas, laikinas pervedimas maiau atlyginam
darb, pareig paeminimas, atleidimas i darbo ir kt.
Civilin atsakomyb tai teiss paeidjui kito asmens interesais taikoma statymo
numatyta poveikio priemon, sukelianti jam nenauding turtini padarini: atlyginti
al, nuostolius, sumokti netesybas.
Teisins atsakomybs esm ir paskirtis valstybins prievartos naudojimas teiss
nustatytiems ir reguliuojamiems visuomeniniams santykiams saugoti ir ginti, teiss
reikalavimams utikrinti.
Jei mokesi administratorius nustato, kad mokesi moktojas:

neapskaiiavo nedeklaruojamo (skaitant muitins deklaracijose

apskaiiuojam mokest)
ar nedeklaravo deklaruojamo mokesio

arba neteistai pritaik maesn mokesio tarif

ir dl i prieasi moktin mokest neteistai sumaino, mokesi

moktojui priskaiiuojama trkstama mokesio suma ir skiriama nuo 10 iki 50
procentmintos mokesio sumos dydio bauda, jei atitinkamo mokesio
statymas nenustato kitaip.

Daugeliui mokesi statym paeidim btinas poymis yra dalykas. Mokesi

statym paeidim dalyku yra: vairs buhalterins apskaitos dokumentai,
deklaracijos, ataskaitos, specials apskaitos dokumentai.
Mokesio statymo paeidimas tai prieinga teisei, kalta veika (veikimas arba
neveikimas), kuri pasireikia mokesio moktojo netinkamu vykdymu mokestini
(finansini) prievoli biudetui, arba mokesio administratoriaus mokesio moktoj
teisi ir interes paeidimai, u kuriuos numatyta teisin atsakomyb.
Kiekvien mokesi statym paeidim apibdina pavojingumo visuomenei,
prieingumo teisei, kaltumo ir baudiamumo poymiai.
Mokestiniai ginai - ginai, kylantys tarp mokesi moktojo ir mokesi
administratoriaus dl sprendimo, dl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaaus
pobdio sprendimo, pagal kur mokesi moktojui naujai apskaiiuojamas ir
nurodomas sumokti mokestis, taip pat dl mokesi administratoriaus sprendimo
atsisakyti grinti (skaityti) mokesio permok (skirtum).
Mokestinius ginus nagrinja:centrinis mokesi administratorius, Mokestini gin
komisija ir teismas (Vilniaus apygardos administracins teismas ir Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas).
Centrinis mokesi administratorius nagrinja mokestinius ginus, kurie kyla tarp
mokesi moktojo ir vietos mokesi administratoriaus.
Mokestini gin komisija nagrinja:
1) mokestinius ginus, kylanius tarp mokesi moktojo ir centrinio mokesi
administratoriaus;

2) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus dl

centrinio mokesi administratoriaus sprendim, priimt inagrinjus mokesi
moktoj skundus dl vietos mokesi administratoriaus sprendim;
3) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus, kai
centrinis mokesi administratorius per io statymo nustatytus terminus neprim
sprendimo dl mokestinio gino.
Mokestini gin procesas yra skirstomas tokias dvi stadijas:

ikiteisminis mokestini gin nagrinjimas (atliekamas centrinio mokesi

administratoriaus ir Mokestini gin komisijos);
teisminis mokestini gin nagrinjimas (Vilniaus apygardos
administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme).

8 tema. FINANS KONTROL

Finans kontrol finansins veiklos patikrinimo operacij ir veiksm visuma,
panaudojant specifines kontrols organizavimo formas ir metodus. Teisininkai kontrol
daniausiai sieja su statym, postatymini ir kit teiss akt vykdymo tikrinimu.
Viej finans kontrol tai kompetenting institucij valstybs ir vietos valdios
pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo teistumo ir tikslingumo
kontrol, siekiant efektyvaus ekonominio ir socialinio alies vystymosi.
Finans kontrols funkcijos:

Informacin.
Prevencin.
Teistumo utikrinimas.

Finans kontrols elementai: kontrols aplinka, rizikos vertinimas, kontrols veikla (

procedros), informacin sistema, komunikacija (ryiai), stebsena (monitoringas).
Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema finans kontrols institucij
taikom priemoni, metod, atliekam funkcij visuma, utikrinanti valstybs ir vietos
valdios pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo teistum ir
tikslingum bei finans valdymo princip (ekonomikumo, efektyvumo, rezultatyvumo
ir skaidrumo) laikymsi.
Valstybs ir savivaldybi finans kontrols objektas piniginiai santykiai,
atsirandantys valstybs ir vietos valdios pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir
panaudojimo procese
Pagrindins finans kontrols sritys (su konkreiu objekt ir subjekt ratu):

Valstybs pajam kontrol ir auditas (Pvz. Valstybin mokesi inspekcija prie

Lietuvos Respublikos finans ministerijos);
Valstybs ilaid kontrol (pvz. Valstybs kontrol);

Savivaldybi finans kontrol ir auditas ( pvz. Savivaldybi kontrolieriai);

Vidaus auditas (pvz. centralizuotai vidaus audito tarnybai) ;

Auditas (Pvz. audito mons).

Vidaus kontrol vieojo juridinio asmens vadovo sukurta vis kontrols ri

sistema, kurios dka siekiama utikrinti vieojo juridinio asmens veiklos teistum,
ekonomikum, efektyvum, rezultatyvum ir skaidrum, strategini ir kit veiklos
plan gyvendinim, turto apsaug, informacijos ir ataskait patikimum ir isamum,
sutartini ir kit sipareigojim tretiesiems asmenims laikymsi bei su visa tuo
susijusi rizikos veiksni valdym.
Iors kontrol tokia kontrols ris, kuri atlieka nepriklausomas nuo
kontroliuojamo objekto kontrols subjektas.
Valstybin auditatlieka aukiausioji valstybinio audito institucija Lietuvos
Respublikos Valstybs kontrol.
Valstybs kontrol yra Seimui atskaitinga aukiausioji valstybinio audito institucija.
Pagrindiniai Valstybs kontrolsudaviniai -priirti, ar teistai ir efektyviai
valdomas ir naudojamas valstybs turtas, kaip vykdomas valstybs biudetas; skatinti
teigiam ir veiksming valstybinio audito poveik valstybs finans valdymo ir
kontrols sistemai bei rezultatus ir visuomens poreikius orientuotam vieajam
valdymui.
Valstybinio audito rys:Finansinis (teistumo) auditas ir veiklos auditas.
Finansinis (teistumo) auditas audituojamo subjekto finansins atskaitomybs ir (ar)
kit ataskait duomen, taip pat valstybs l ir turto valdymo, naudojimo,
disponavimo jais teistumo ir j naudojimo statym nustatytiems tikslams vertinimas
bei nepriklausomos nuomons pareikimas.
Veiklos auditas audituojamo subjekto vieojo ir vidaus administravimo veiklos
vertinimas ekonomikumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poiriu.
Valstybinio audito rezultatai ir j forminimas

Finansinis auditas baigiamas suraius audito ataskait ir audito ivad.

Veiklos auditas baigiamas suraius audito ataskait.

Institucijos, vykdanios finans kontrol ir audit:

1. Specializuotos (kurios pagrindiniai tikslai ir udaviniai yra vykdyti viej finans
kaupimo, paskirstymo ar naudojimo kontrol)
2. Nespecializuotos (kurios pagrindiniai tikslai ir udaviniai nra tiesiogiai susij su
kontroline funkcija, taiau vienas ar keli keliami institucijos udaviniai yra vykdyti
kontrolin veikl statym nustatytuose ribose)
Specializuotos viej finans kontrols ir audito institucijos:

Valstybs kontrol;
Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos;
Muitins departamentas prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos;
Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus
reikal ministerijos.

Nespecializuotos viej finans kontrols ir audito institucijos:

Lietuvos Respublikos draudimo prieiroskomisijos tikslas- utikrinti draudimo

sistemos patikimum, veiksmingum, saugum ir stabilum, draudj, apdraustj,
naudos gavj ir nukentjusi treij asmen interes ir teisi apsaug.

9 tema. PINIG IR VERTYBINI POPIERI TEIS

Pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip main tarpininkas, kaip verts matas, kaip
bsim mokjim priemon arba kaip labai likvidi kaupimo priemon. Pinig
funkcijos:
1) main tarpininko,
2) verts mato,
3) bsimu mokjim priemons ir
4) labai likvidios kaupimo priemons.

Lietuvos bankas;
ems kio ministerija;

Pinig sistema - yra valstybs statym reguliuojama pinig apyvartos organizavimo

tvarka. Pinig sistemos elementai:

Aplinkos ministerija;

Lietuvos Respublikos draudimo prieiros komisija;

Kitos nespecializuotos institucijos, kurios vykdo netiesiogin viej finans

kontrol ( Valstybin loim prieiros tarnyba, vertybini popieri komisija ir
kt.)

1. piniginis vienetas;
2. kain mastas (piniginio vieneto pirkimo vert);
3. pinigini enkl rys (monetos, popieriniai enklai ir t.t.);
4. pinig emisija;
5. pinig apyvarta;
6. valstybs institucijos, reguliuojanios pinig apyvart.

Muitin sudaro:

Muitins departamentas;
teritorins muitins;

specialiosios muitins staigos.

Finansini nusikaltim tyrim tarnybos tikslas-tobulinant veiklos metodus mainti

finansini nusikaltim neigiam poveik valstybs finansams.

Oficial nacionalins valiutos kurs kit valiut atvilgiu nustato Lietuvos Bankas,
atsivelgdamas tarptautines valiutos rinkas. Lietuvos Bankas nustato sra valiut,
kurios turi bti keiiamos litus ir atvirkiai.
Pinig emisija - pinig ileidimas apyvart statymo nustatyta tvarka. Pinig emisija
yra viena i svarbiausi valstybs pinig politikos priemoni, pasireikianti kaip pinig
pasilos kontrol, kurios pagalba gali bti reguliuojama valstybs ekonominis
vystymasis ir stabilumas.
Vieosios teiss poiriu iskiriami tokie pagrindiniai pinig poymiai:

1. Pinigai yra tik tai, k pinigais yra pripainusi valstyb.

2. Pinigai gaminami tik pagal valstybs grietai nustatytus pavyzdius ir apraymus.
3. Pinig nominali vert yra nustatoma valstybs ir reikiasi nacionaliniuose
piniginiuose vienetuose.
4. Pinigus privalo priimti visi alies rezidentai pagal j nominali vert.
5. Pinig ileidimas ar imimas i apyvartos yra monopolin valstybs teis, todl
netikr banknot ar monet gaminimas, laikymas, paleidimas apyvart yra
baudiamas statym nustatyta tvarka.
Pinig mas tai grynj ir negrynj pinig kiekis esantis apyvartoje. Pinig mas
yra slygojama dviej dalyk: pinig poreikio ir pinig pasilos.
Plaija prasme pinig emisija ileidimas apyvart pinig, vertybini popieri,
mokjimo atsiskaitymo dokument, mokjimo ir kreditini korteli. Siaurja prasme
ileidimas apyvart vis ri pinig.
Iskiriamos ios pinig emisijos rys:

Biudetin emisija - kai apyvart ileidiami vertybiniai popieriai, pinigai,

ido vekseliai, kuri skirta biudeto deficitui mainti.
Kreditin emisija j vykdo bankai, jos rezultatas pilnaveri pinig
ileidimas. Pagrindinis tikslas pinig poveikio utikrinimas.

Bendr ileist apyvart lit kiek sudaro:

1. Banknotai ir monetos, esantys apyvartoje;
2. Lietuvos banke laikom kit bank ir sskait turtoj litais nominuojam sskait
kreditini likui suma;
3. Lietuvos banko vertybini popieri ir kit skolini sipareigojim litais suma.
Pinig apyvarta - tai pinig judjimas grynj ir negrynj pinig forma,
aptarnaujantis atsiskaitymus ir mokjimus alies kyje.
Pinig apyvartos stadijos:
1. Pinig ileidimas apyvart;
2. Pinig judjimas;
3. Pinig imimas i apyvartos.

Pinig apyvarta alyje apima pinig judjim tarp:

1. Centrinio banko ir komercini bank.
2. Komercini bank.
3. Komercini bank ir j klient (juridini asmen, fizini asmen).
4. Juridini asmen, tarp j ir fizini asmen.
5. Tarp fizini asmen.
6. Tarp bank ir kit finans staig, o taip pat tarp pastarj ir fizini bei juridini
asmen.
Usienio valiuta apibriama kaip bet kurios usienio valstybs ar usienio valstybi
bendrai naudojama valiuta.
Vidaus ir usienio valiutos santykiui charakterizuoti naudojamos ios svokos:
1) "nekeiiamoji (nekonvertuojama) valiuta";
2) "keiiamoji (konvertuojama) valiuta;
3) "dalinai keiiamoji (konvertuojama) valiuta.
Valiutinis reguliavimas tai valstybs institucij veikla reglamentuojant valiutines
operacijas. Apribodama usienio valiutos ir valiutini vertybi cirkuliacij valstyb
utikrina savosios, nacionalins valiutos prioritet.

Draudimo teisiniuose santykiuose dalyvauja draudjas ir draudikas. Gali bti ir kiti

subjektai (pvz.: apdraustasis, naudos gavjas ir pan.).
Draudjas - asmuo, kuris kreipsi draudik dl draudimo sutarties sudarymo ar
kuriam draudikas pasil sudaryti draudimo sutart, arba kuris sudar draudimo sutart
su draudiku.

10 tema. PRIVALOMOJO DRAUDIMO TEISINIAI SANTYKIAI

Draudimas ireikia specifinius perskirstomuosius santykius, kuri pagalba sudaromi ir
naudojami tiksliniai pinig fondai, siekiant apsaugoti fizini ir juridini asmen
turtinius interesus bei atlyginti materialij al vykus draudiminiam vykiui.
Draudimo formos: privalomasis ir savanorikasis draudimas. Privalomojo draudimo
teisiniai santykiai kyla dl teiss normoje nustatyt juridini fakt, nurodani j
atsiradimo moment ir trukm, bei taikomi kaip visuotiniai ir vieningi atitinkam
objekt apsaugos bdai. Tuo tarpu savanorikojo draudimo teisiniai santykiai kyla
draudikui ir draudjui susitarus ir sudarius draudimo sutart, draudimo ries taisykli
nustatyta tvarka, ie santykiai remiasi laisvanorika valia.
Draudimo klasifikavimas pagal draudimo rizik:
1. Asmens draudimas:
gyvybs draudimas (pensijinis draudimas);
draudimas nuo nelaiming atsitikim bei lig;
sveikatos draudimas.
2. Turto draudimas:
sausumos transporto priemoni draudimas;
oro transporto priemoni draudimas;
vandens transporto priemoni draudimas;
krovini draudimas;
finansini rizik draudimas.
3. Atsakomybs draudimas:
autotransporto savinink civilins atsakomybs draudimas;
pervejo civilins atsakomybs draudimas;
didesnio gamybins veiklos mons rizikingumo civilins atsakomybs
draudimas;
profesionalios atsakomybs draudimas;
sipareigojim nevykdymo atsakomybs draudimas.

Draudikas - juridinis asmuo, teises akt nustatyta tvarka turintis teis vykdyti draudimo
veikl.
Draudjo ir draudimo mons (draudiko) santykiai forminami draudimo sutartimi.
Atsivelgiant draudimo akas, draudimo sutartys gali bti skirstomos gyvybs ir ne
gyvybs draudimo sutartis. Ne gyvybs draudimo sutartys apima turto draudimo,
civilins atsakomybs draudimo bei sveikatos draudimo sutartis.
Sum draudimo sutartys yra gyvybs draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo
sutartys, pagal kurias draudikas sipareigoja vykus draudiminiam vykiui imokti
draudimo imok, lygi draudimo sumai ar jos daliai.
Nuostoliu draudimo sutartys yra turto draudimo, civilins atsakomybes draudimo, taip
pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas sipareigoja vykus
draudiminiam vykiui imokti draudimo imok, lygi patirtiems nuostoliams.
Draudimo sutarties sudarymas forminamas draudimo liudijimu (polisu).
Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybs nustatyt socialini ekonomini
priemoni sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat
statymo numatytais atvejais apdraustj eim nariams gyvenimui reikaling l ir
paslaug, jei jie negali dl statymo numatyt prieasi apsirpinti i darbo ir kitoki
pajam arba dl statymo numatyt svarbi prieasi turi papildom ilaid.
Lietuvoje yra tokios valstybinio socialinio draudimo rys:

pensij draudimas;
ligos ir motinysts draudimas;

draudimas nuo nedarbo;

draudimas nuo nelaiming atsitikim darbe.

Fondo biudeto ilaidas sudaro: pensij socialinio draudimo, ligos, motinysts ir

motinysts (tvysts) socialinio draudimo, nelaiming atsitikim darbe ir profesini
lig socialinio draudimo ilaidos bei draudimui nuo nedarbo pervedamos los,
vertintos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos bei Fondo biudeto veiklos
snaudos

sveikatos bkl. Ilaidos u ias paslaugas nustatytomis slygomis apmokamos i

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto.

Valstybinio socialinio draudimo biudeto pagrind sudaro privalomojo socialinio

draudimo mokos. Jas moka dirbantieji (3 % nuo gaunamo atlyginimo) ir darbdaviai
(31 % nuo priskaiiuoto atlyginimo u darb). Iviso socialinio draudimo mok tarifas
sudaro 34%.

Pensij fondo valdymo mons tai mons, turinios Vertybini popieri komisijos
iduot licencij ir galinios verstis pensij kaupimo veikla. i pakopa skirta tiems,
kurie nort gauti senatvje pajam daugiau, nei numatyta pirmojoje ir antrojoje
pakopose nuo pastarj ji skiriasi tuo, kad iuo atveju, mogus gali pasirinkti, kokio
dydio mokas ir kokiu danumu moks.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto pajamas sudaro:

draudj privalomosios valstybinio socialinio draudimo mokos;

apdraustj privalomosios valstybinio socialinio draudimo mokos;

savarankikai dirbani ir jiems prilygint asmen valstybinio socialinio

draudimo mokos;

valstybinio savanorikojo socialinio draudimo mokos;

baudos ir delspinigiai;

asignavimai i valstybs biudeto;

atgautos ankstesni met ilaidas ikeltos abejotinai atgautinos sumos;

veiklos pajamos.

Privalomj sveikatos draudim vykdo ios institucijos:

Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs

(toliau - Privalomojo sveikatos draudimo taryba);
Valstybin ligoni kasa (toliau - VLK);

teritorins ligoni kasos (toliau - TLK).

Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai vykiai yra statymo nustatyti ir

gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos sutrikimai ar

pensij fondas tai ne pelno siekianti organizacija, kuri veikia kaupimo principu,
taiau pagal taisykles, nustatytas valstybins valdios yra ekonominis vienetas.