A.

MICKEVIIUS
mogaus santykio su kitu mogumi tema A. Mickeviiaus kryboje
Adomo Mickeviiaus kriniuose, pavyzdiui, poemoje Vlins ir eilratyje Romantika, ryki
mogaus santykis su kitu mogumi tema. iuose kriniuose centru tampa mylintys ir kit
skriaudiami mons. Btent pastarieji ir j luominiai santykiai su pranaesniais Romantizmo
laikotarpiu buvo aktuali visuomens tema, nes romantikai siek keisti sustabarjusias visuomens
gyvenimo normas. Buvo laikomasi nuostatos, kad mogus turi elgtis mogikai, taip, kaip jis
nort, kad su juo elgtsi. moni brolybs ir lygybs idj ikl Masonai taip pat j nagrinjo ir
Adomas Mickeviius savo poemoje Vlins. Poemos veikjo pono pomirtin kania skatina
atsivelgti skirting luom atstov santykius. Ponas neranda ramybs, nes su savo darbininkais,
baudiauninkais, elgsi nemonikai, juos mu ir marino badu. Tad A. Mickeviius savo krinyje
suformuoja teising, mogik ir draugik santyki maksim: Kas nebuvo mogum niekados,/
tam mogus ir padti negali. Socialin atskirtis dar tak ir Vlini IV dalies pagrindiniam
personaui. Poemos herojus Gustavas pamilo socialiai sau nelygi mergin Maril, kuri j atstum
dl luominio prestio ir turtinio iskaiiavimo. Grai j draugyst virto vieno i j dramatika
kania. Gustavas tapo nerimstania saviudio vle, kuri kiekvienais metais grta gimtsias vietas
ir igyvena jausm audr. Jis kaltina Maril, siunia jai prakeiksmus, taiau suvokia, jog kaltinimai
kyla tik i kanios ir meils, tad puoselja vilt su ja susitikti rojuje: Mums ateity abiems bus
linksma ir viesu, A prisiartinsiu, kedensiu plaukus jai,/Sumiiu su kvapu ir uvaldysiu j,/ Ir
bsiu danguje! Gustavo istorija biografikai artima paties A. Mickeviiaus asmenybei. 1820 met
vasar A.Mickeviius leido atostogas Naugarduke, kur rinko mediag savo poemai. Ten jis
susipaino su savo bendraame Marija Veresiak, vis draug vadinama Marile. Po j painties
Maril itekjo u grafo ir paliko krjo irdyje gil pdsak. Jog meil ryys, jungiantis mones
ir nepaleidiantis j irdi net po mirties, matome ir A. Mickeviiaus eilratyje Romantika.
Karus ir Jonel siejo stipri meil. Jie buvo susieti tokiais stipriais emociniais saitais, jog net po
Jono mirties Karus matydavo jo vl, jausdavo savo Jonel alia. Eilratyje pabriamas dvasinis
mylimuosius siejantis ryys, kuris galina matyti savo mylimj dvasios akimis jo netekus: Taip ji
bernel savo myluoja,/ Vejasi j, aukia, krinta;/ Skausmo riksm igirdus apstoja/ moni sugujs
tuntas, Tikjimas, jausmas sako daugiau man/ Nei akys moksliniaus ar stiklas. Taigi Adomo
Mickeviiaus kriniai kalba apie pagarb ir meil kitam mogui, todl juose veikjai vienaip ar kitai
igyvena dl i jausm nebuvimo ar netekimo.
Pasaulis, kurio nebra. Ponas Tadas
Poema Ponas Tadas" kvpta tvyns ilgesio, poeto odiais, virtusio chronika, ltine liga".
Krinio paantrat Bajor nuotykiai i 1811 ir 1812 met dvylikoje eiliuot knyg" nurodo laik,
adanti gyvenimo pokyius. Poetas grta savo vaikysts ir paauglysts em, kuria sodr senosios
bajorijos gyvenimo paveiksl. Kivir, mi ir mediokli, kasdieni darb ir vaii scenos
atskleidia praeitin grimztant pasaul, turint idilik bruo. spdingai vaizduojama Lietuvos
gamta, ypa mikai, menantys kunigaiki laikus. Mikas poemoje ikyla kaip paslaptingas
gyvybs centras, laisvos ir darnios bties simbolis. (i tem pltos Antanas Baranauskas
Anyki ilelyje".)
Tvyns, kaip prarasto rojaus, tema atsiskleidia sonete Akermano steps (eilratis i rinkinio Krymo
sonetai). Grieta soneto forma atveria iorinio ir vidinio peiza susipynim. Iorinis svetimas (Ukrainos)
gamtovaizdis leidia igirsti ir pamatyti vidin prarastos Lietuvos peiza. Svetimos alies blizgantys orientyrai:
Dnestro vandenys ir vyturio viesos, klaidina mog jis pakelia galv vaigdes, auktesniuosius orientyrus:
ieko danguje Aurins, su namais susijusio simbolio (krikionybje Aurin simbolikai reikia Mergel Marij,
Dievo Motin). Klausos motyvas liudija perjim kit prisiminim, prarastos tvyns erdv. Girdimi balsai
i Lietuvos: skrendanios gervs, olje besisupantis iogas, liauiantis altys (alio motyvas prarasto rojaus,
t. y. tvyns, elementas). is sonetas tai tvyns ilgesio raikos modelis, kuriame susiduria du peizaai: iorinis
ir vidinis, t. y. realus (Ukrainos stepi) ir atgaivintas vaizduots, prisiminim (Lietuvos gamtovaizdis).

Tvyns praradimas sunki liga. Poemos Ponas Tadas invokacijoje Tvyns praradimas suvokiamas kaip
sunki liga nostalgija:
Tvyne Lietuva, mielesn u sveikat!
Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,
Kas jau tavs neteko.
i lig gali igydyti tik stebuklas Dievo Motinos Marijos sikiimas: ... tu ir mus grinsi tvyn miel.
Ne veltui minimos net trys kulto vietos, susijusios su minta dievybe ir tarsi sujungianios buvusias LDK emes,
mat viena kulto vieta yra Vilniaus Auros vartai, kitos dabartinse Lenkijos ir Baltarusijos teritorijose. Deja,
stebuklas nevyksta, taiau galimas ir dalinis grimas tvyn tai prisiminim atkrimas odiu: taip menas
gyja gydani groio gali. odiais atkuriama prarasta tvyn, ji pirmiausia suprantama kaip peizaas. Lietuvos
kratovaizdis kuria groio pertekli: ia daug spalv, derling lauk, prie akis veriasi plaiai banguojantis
Nemunas, susijs tiek su gyvybingumu, tiek su istorija, tiek su prabgusiu laiku (pagal Pasaulio medio
horizontal vanduo susijs su praeitimi). Taigi poemos Ponas Tadas angoje prarasta tvyns gamta (tas
prarastas rojus) yra savarankikas veikjas, ne tik provokuojantis poeto krybines galias, bet ir gydantis sueist
siel.
Reikm. A. Mickeviiaus kryba padar didel poveik lietuvi raytojams, ypa romantikams, nes visus juos
siejo ta pati LDK kultros tradicija. ios tradicijos elementus: istorin atmint, gimtins peizao ir mogaus ryi
svarb perm ir interpretavo garsiausias lietuvi romantikas Maironis.