Professional Documents
Culture Documents
asociacia `skola-ojaxi-sazogadoeba“
2007
proeqtis damfinanseblebi:
antikorufciuli aRzrdis
SesaZleblobebi skolaSi
winasityvaoba 11
danarTi 95
rogor SeiZleba kritikuli azrovnebis ganviTarebis sqemis
mixedviT teqstebze muSaoba 95
korufciis fenomeni msoflioSi da litvaSi 98
eTikis kodeqsebi 101
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi
winasityvaoba 121
proeqtis konsultantebi:
arne nilseni, PLS Ramboll Management, dania
evaldas bakonisi, ganaTlebis ganviTarebis centri
doqtori vaiva vaicekauskine, ganaTlebis ganviTarebis centri
arturas paluSisi, litvis specialuri gamoZiebis samsaxuri
aida martinkene, litvis specialuri gamoZiebis samsaxuri
ramune paukStene, litvis specialuri gamoZiebis samsaxuri
winasityvaoba
ra aris korufcia?
odesRac, sityva `korufcia~ moralurad dacemas da garyvnilebas niSnav-
da. axla is Semdegnairad aixsneba: sazogadoebrivi Zalauflebis borotad
gamoyeneba piradi sargeblis miRebis mizniT. litvis respublikaSi koruf-
ciasTan brZolis nacionaluri programis mixedviTkorufciad iTvleba `sa-
xelmwifo mosamsaxuris, an masTan gaTanabrebuli piris nebismieri qmedeba,
romelic ar Seesabameba masze miniWebul uflebamosilebas an qcevis dadge-
nil standartebs; agreTve iseTi qmedebis xelSewyoba, rac pirad sargebels
moutans mas an sxva pirs da amave dros zians miayenebs pirad an saxelmwifo
interesebs.~
arsebobs korufciis rigi ganmartebebi, Tumca misi, rogorc movlenis,
gansazRvreba sistematurad zustdeba. amitom korufciis amocnoba SeiZleba
ufro martivi iyos, Tu daveyrdnobiT ara mis gansazRvrebebs, aramed niS-
nebsa da gamovlinebebs. sxvadasxva ganmartebis Sedarebisas Cans, rom koruf-
ciad miCneuli qmedeba, xSirad Semdegi komponentebiT xasiaTdeba:
1) piri, romelsac aqvs uflebamosileba (Zala-ufleba) miiRos sazoga-
doebisaTvis mniSvnelovani gadawyvetilebebi;
2) maregulirebeli normebi (kanonebi, principebi, kriteriumebi, proce-
durebi);
3) xelsayreli gadawyvetilebiT dainteresebuli piri an pirTa jgufi;
4) gadawyvetilebis mimRebsa da miRebuli gadawyvetilebiT dainterese-
bul pirs an pirTa jgufs Soris urTierTsasargeblo SeTanxmeba;
5) gadawyvetilebis miRebis dadgenili normebis darRveva, rac sazoga-
doebas zians ayenebs (Van Duyne P., 2001, gv 74-76).
sxva sityvebiT, korufcia warmoadgens gadawyvetilebebis yidvas an ga-
yidvas samarTlianobis darRveviT. samarTlianoba SeiZleba iyos rogorc
iuridiuli (rodesac irRveva dawerili norma), aseve moraluri (rodesac
qcevis konkretuli normebi ar aris damtkicebuli, magram aRiarebulia, rom
aseTi qmedeba usindisobaa).
zemoT moyvanili gansazRvrebebis Tanaxmad, korufciad iTvleba mxolod
saxelmwifo moxeleebisa da politikosebis mier `gayiduli~ gadawyvetile-
bebi da is SeiZleba iyos samsaxureobrivi an politikuri. Tumca, korufcia
Tavs iCens arasamTavrobo seqtorSic, rac igive danaSaulad unda CaiTva-
los, Tu sazogadoebrivi interesebi irRveva.
14 antikorufciuli aRzrda skolaSi
korufciis formebi
saxelmwifo politikuri
kerZo saqtori
seqtori seqtori
saxelmwifo seqtori X X X
kerZo saqtori X X
politikuri seqtori X
gavlena ekonomikaze:
• korumpirebul saxelmwifoebSi mewarmeebs uxdebad garkveuli Tanxe-
bis qrTamad gaReba, rac amcirebs investiciebs da erovnul produqts;
• korufcia zRudavs Tavisufal konkurencias, ris Sedegadac gansakuT-
rebiT zaraldebian mcire mewarmeebi;
• konkurenciis SemcirebiT uaresdeba produqtis xarisxi da momsaxu-
reba;
• saxelmwifo biujetSi mcirdeba gadasaxadebis Setana da SeiniSneba
`Crdilovani~ ekonomikis zrda;
• korufciisadmi tolerantuli midgomisas saxelmwifo moxeleebs rCe-
baT dabali xelfasebi, Tumca biujetidan am gziT dazogili Tanxebis
Sevseba moqalaqeTa jibidan gaRebuli qrTamebis saxiT xdeba;
• iklebs ucxoeli ivnestorebis ndoba saxelmwifosadmi da mcirdeba
maTi wvlili qveynis ekonomikis zrdaSi.
socialur-politikuri Sedegebi:
• ar endobian ra korumpirebul politikosebsa da Tanamdebobis pirebs,
moqalaqeebi undoblobas ucxadeben xelisuflebas;
• mcirdeba sazogadoebriv aqtivobebSi monawileoba, demokratiul
organoebSi muSaobis interesi;
16 antikorufciuli aRzrda skolaSi
antikorufciuli strategia
bolo xanebSi, demokratiul qveynebSi izrdeba korufciis winaaRmdeg mi-
marTuli politikuri da sazogadoebrivi iniciativebis raodenoba. specia-
lurad korufciasTan brZolisaTvis Camoyalibda saerTaSoriso organiza-
cia Transparancy International, romelic ikvlevs korufciis dones sxvadasxva qve-
yanaSi, agreTve SeimuSavebs da popularizacias uwevs antikorufciul stan-
dartebs. antikorufciul qmedebebs mxars uWeren iseTi organizaciebi, ro-
gorebicaa: msoflio banki, saerTaSoriso savaluto fondi, evropis Tanam-
Sromlobisa da ekonomikuri ganviTarebis organizacia (OECD), evrokavSi-
ri, gaerTianebuli erebis organizacia. litvis respublikaSi korufcias-
Tan brZolis makoordinirebel ZiriTad organos warmoadgens specialuri
gamoZiebis samsaxuri (s.g.s.), romelic 1997 wels daarsda.
korufciis donis Semcireba rTuli da xangrZlivi procesia. korufcia
SeiZleba gamowveuli iyos urTierTdamokidebuli an damoukidebeli mize-
zebiT (cudi ekonomikuri politikiT, sazogadoebaSi informaciis naklebo-
biT, samoqalaqo sazogadoebis sisustiT, saxelmwifo organoebis mxridan
angariSvaldebulebis ukmarisobiT, qveynis tradiciebiT), korufciasTan
brZolis safuZvelSi gaTvaliswinebuli unda iyos sxvadasxva meqanizmebi.
cnobilia, rom korufcia sistemur danaSauls warmoadgens. miuxedavad ami-
sa, dRemde saCvenebeli sasamarTlo procesebiT isjebian mxolod `ganteve-
bis vacebi~, xolo sxvebi imave danaSaulisaTvis dausjelebi rCebian.
korufciis gamomwvevi mizezebis gaTvaliswinebiT, qveynis antikorufci-
ul strategiaSi SesaZloa garkveuli meqanizmebi aisaxos, magaliTad:
• saxelmwifo moxeleTa samsaxurSi miRebisa da karieruli zrdis mka-
fio kriteriumebis, procedurebis damtkiceba;
• sazogadoebisa da saxelmwifosaTvis mniSvnelovani gadawyvetilebe-
bis miRebis naTeli, gamWvirvale da miukerZoebeli procedurebis dad-
gena, romlebic orientirebulia moqalaqeTa keTildReobaze;
• partiuli da saxelmwifo Tanamdebobebis gamijvna. aekrZaloT TviT-
mmarTvelobis moxeleebs warmoadginon politikuri partiebi;
• aekrZaloT saxelmwifo moxeleebs komerciuli saqmianoba;
• politikuri partiebis Semosavlebisa da xarjvebis gamWvirvalobisa
da kanonierebis moTxovna;
• politikosebis Semosavlebis kontroli, saSemosavlo deklaraciebis
sajarooba;
• politikosebis mier miRebuli saCuqrebis registracia;
• sakanonmdeblo sistemis Sevseba saxelmwifo moxeleebisa da politi-
kosebis eTikis kodeqsebiT;
• kanonmdeblobaSi korufciuli faqtebis/qmedebebis mkafio, zusti gan-
sazRvrebis Setana, rac saxelmwifo moxeleebs ekrZalebaT;
• saxelmwifo moxeleebis mxridan gansakuTrebiT mniSvnelovani gada-
wyvetilebebis erTpirovnulad miRebis akrZlava;
• sajaro Sesyidvebis da saxelmwifo privatizaciis proceduraTa daxvewa.
litvaSi korufciasTan brZolis meTodebi gaTvaliswinebulia `koruf-
ciasTan brZolis nacionaluri programiT~. sazogadoebaSi samoqalaqo cno-
bierebis amaRlebisaTvis, ganaTleba erT-erT mniSvnelovan samuSao mimar-
Tulebas warmoadgens.
18
antikorufciuli
aRzrdis saSualebebi
skolaSi
antikorofciuli aRzrdis
kursis ZiriTadi cnebebi
rebiT didi odenobiT qrTamad – Tanxa ocdaaTi aTasi laris zeviT. (saqar-
Tvelos 2006 wlis 25 ivlisis kanoni №3530 - ssm I, 2006w., №37, mux. 271. sis-
xlis samarTlis kodeqsi. muxli 338)
skolaSi antikorufciuli
aRzrdis Sinaarsi
pirovneba da qceva
• sakuTari Tavis Sefaseba: rogori var da rogori minda viyo;
• pirovnuli faseulobebi da principebi;
• cxovrebis azris da miznebis gacnobiereba;
• Sinagani gavlenebi: magaliTebi, avtoritetebi, socialuri rolebi;
• kargisa da cudis, swori da araswori qcevis kriteriumebi;
• arCevani da gadawyvetileba, mizezebi da Sedegebi;
• pasuxismgebloba.
samarTlianoba
• samarTlianoba, rogorc Rirseba;
• adamianis uflebebi, Tanasworoba da mukerZoebloba;
• socialuri samarTlianoba;
• samarTlianoba, rogorc kanonis Zala.
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 25
brali da danaSauli
• zianis miyeneba da wyena, rogorc moraluri danaSauli;
• danaSauli, rogorc kanonsawinaaRmdego qmedeba;
• danaSaulis mizezebi;
• dasja da sxva sanqciebi;
• dasjis maregulirebeli kanonebi (sisxlis samarTlis kodeqsi da sxva);
• samarTlianobis aRdgena.
samoqalaqo sazogadoeba da saxelmwifo
• demokratiis principebi: monawileoba, delegireba da reprezentacia,
samxelisuflebianoba;
• saxelmwifo samsaxuri: valdebulebebi da uflebamosilebebi;
• saxelmwifo kontroli: angariSvaldebuleba, informaciis miwodebis
valdebuleba;
• masobrivi informaciis saSualebebi, rogorc meoTxe xelisufleba.
karieris dagegmva
• ra minda da ra SemiZlia;
• profesiis arCevis kriteriumebi;
• samuSaos arCevis kriteriumebi;
• samuSaoze miRebis kriteriumebi da procedurebi.
nakSi (X kl)
kargi fasi da faseu- `kargi ssrk-Si
cxovrebis lobebi (VI kl) cxovrebis deficitis
da bednie- saerTo sike- koncefcia~ fenomeni
rebis Te (VI kl) (Tavisufali (X kl)
koncefcia keTildReo- diskusia, VIII
ba (VIII kl) da X kl)
sakuTreba
(VII kl)
cxovrebis
azri (X-XI kl)
miznebi da `mizani amar- politikuri
saSualebebi Tlebs saSua- doqtrinebi
lebas~ (VIII kl) (XI kl)
samarTlia- rogor vipo-
nobis voT samarTa-
moraluri li? (VI kl)
koncefcia kargi kanone-
bi (VII kl)
samarTlia-
noba (VII-X kl)
samarTlianoba
da negatiu-
ri uflebebi
kanonis wina- adamianis safrangeTis
Se Tanaswo- uflebebi didi revo-
roba (VIII da X kl) lucia (VIII kl)
uflebebis bavSvTa ufle- vin icavs mesame qveyne-
darRveva da bebi (V kl) Tqvens bis ganviTa-
dacva adamianis uf- uflebebs? rebis Tavise-
lebebi(VIII-IXkl) (VIII kl) burebebi
sazogado, politika: ide-
saerTo da alebi da inte-
sayovelTao resebi (X kl)
moqalaqeoba
kanonisadmi moqalaqe
pativiscema var (X kl)
SorsmWvre- orerovan
teloba da respublika-
pasuxis- Si reformis
mgebloba mcdeloba
(VIII da XI kl)
monawileo- demokratia romis arCevnebi (XI
ba skolaSi, ojax- respublika kl)
Si da sazoga- (VII da XI kl)
doebaSi (VII kl)
delegireba vin da rogor postkomunis- arCevnebi (XI
da repre- marTavs saxel- turi qveyne- kl)
zentacia mwifos? (X kl) bis proble-
matika (X kl)
sajaro demokratia
samsaxuri. politikaSi
qcevis (X kl)
kodeqsi
damokidebulebebis Camoyalibeba
damokidebuleba mniSvnelovan dispozicias warmoadgens, im ganzraxviT,
rom ama Tu im movlenis Sefaseba garkveuli wesiT moxdes. damokidebuleba
dafuZnebulia aRqmaze, emociur reaqciebze, ganzraxvaze da qmedebaze (zim-
bardo P.G., Leipte M.R. 1991). magaliTad:
qmedeba ganzraxva
`me Cinovniks gadavuxade, `kidev unda `gamemaza~,
radgan ...~ damokidebuleba rom xmauri ar aetexa~
`korufciasTan
brZola sasaciloa da
kognacia uazrobaa, Tumca ...~ emociuri reaqciebi
`mudmivad unda vaZlio `simarTle rom vTqva, sa-
qrTami, rom yvelaferi mar- zizRrobaa, roca vinmes
tivad gadawydes. aseve unda unda `gaumazo~
moiqcnen Cemi axloblebic~
30 antikorufciuli aRzrda skolaSi
damokidebulebebis Secvla
mizani
samizne jgufi
mosalodneli Sedegebi
Semowmebis wyaroebi
(sad da rogor movipovoT informacia?)
meTodologia
(ra meTodebiTa da xerxdebiT vawvdiT informacias?)
gavlena
(rogor SevafasoT miRweuli Sedegebi?)
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 35
sxvadasxva saganSi
antikorufciuli aRzrdis
programis danergvis magaliTebi
istoria
Tema `romis respublikaSi korufciis
gamovlinebis faqtebi~
avtorebi: daiva truCinskine, istoriis maswavlebeli.
VII klasi
mizani:
1. moswavleebi gaecnon romis aristokratiul respublikas;
2. gamoavlinon faqtebi, rom im drosac xdeboda saxelmwifo moxeleTa
mosyidvebi, adgili hqonda meqrTameobas da qonebis datacebas;
3. gaiazron, ra aris korufcia.
gamoyenebuli literatura:
• Šetkus B., Pobedinska L. Senoves istorija: vadovelis 7 klasei. – Vilnius: Kronta, 2000,
42 paragrafas.
• Plutarchas. Rinktines biogra.jos. – Vilnius: Vyturys, 1996.
meTodebi/aqtivobebi: saxelmZRvanelosa da dokumentebze muSaoba, rolu-
ri TamaSi.
gakveTili msvleloba
gakveTilis dasawyisSi moswavleebi ecnobian romis imperiis mmarTvelo-
bas. yuradReba maxvildeba imaze, rom romSi arsebobda aristokratiuli res-
publika, sadac srul Zalauflebas mdidari moqalaqeebi flobdnen, ramde-
nadac saxelmwifo moxeleebi anazRaurebas ar iRebdnen.
danarTi
wyaro a
plutarqe ciceronis Sesaxeb:
`ciceroni arc Tu ise did, magram sakmaris qonebas flobda. gasakviri iyo,
rom arc anazRaurebas da arc saCuqars ar iRebda mis mier warmoTqmul
`dacvis sityvaSi~, gansakuTrebiT maSin, rodesac veras saqme mihyavda. ada-
mianis, romelic siciliis propretori iyo, romelmac uamravi danaSau-
li Caidina da romlis mimarTac sicilielebma saqme aRZres. veras danaSa-
uli ciceronma Tavisi gamosvliT ki ar daamtkica, aramed piriqiT, saer-
Tod ar gamovida sityviT. pretorebi cdilobdnen veras winaSe Tavi ga-
moeCinaT da saqmis ganxilva bolo dRemde gadaavades. naTeli iyo, rom
erT dReSi sityviT gamosvla da gadawyvetilebis miReba gaZneldeboda.
maSin, ciceroni adga da Tqva, rom sityviT gamosvla ar iyo saWiro. gamo-
iZaxa mowmeebi da dakiTxa. Semdeg mosamarTleebs SesTavaza gadawyveti-
leba kenWisyriT mieRoT <...>~.
Plutarchas. Rinktines biografijos. – Vilnius: VyturYs, 1996. gv 140.
wyaro b
ciceronis sityvebidan veras Sesaxeb:
`veras pretorad yofnisas sicilielebisaTvis ar moqmedebda arc saku-
Tari kanonebi, arc Cveni senatis gadawyvetilebebi, arc adamianis ufle-
bebi. siciliaSi TiToeul moqalaqes ekuTvneba mxolod is, razec ar vcel-
deboda am kacis usazRvro sixarbe da TviTneboba <...> sami wlis ganmav-
lobaSi yvela sasamarTlo saqme misi warbebis moZraobiT wydeboda; yve-
lanairi qoneba (memkvidreobiT miRebuli) CamoerTmeodaT moqalaqeebs sa-
samarTlos gadawyvetilebiT, veras brZanebis safuZvelze. <...> yvelaze
saSiSi damnaSaveebi marTlmsajulebisagan Tavisufldebodnen, xolo uaR-
resad keTilsindisier da pativsacem adamianebs brals sdebdnen, sasamar-
Tlos gareSe gamohqondaT ganaCeni da gadasaxlebaSi agzavnidnen.~
Plutarchas. Rinktines biografijos. – Vilnius: VyturYs, 1996. gv 300.
38 antikorufciuli aRzrda skolaSi
XI klasi
miznebi da amocanebi
1. mmarTvelobis sqemebze dayrdnobiT gaanalizdes marTvis sistema ro-
mis respublikaSi; senatisa da saxelmwifos sxva Tanamdebobis pirebis
roli, plebeebsa da patriciebs Soris brZolis mizezebi.
2. argumentirebulad dasabuTdes, ratom iTvleba romis respublika
aristokratulad.
3. warmodgenili situaciis safuZvelze aixsnas, ra meTodebs mimarTav-
dnen romaelebi, raTa gamxdariyvnen Tanamdebobis pirebi, rogori ada-
mianebi iyvnen isini, ra faseulobebs aniWebdnen upiratesobas. gair-
kves TavianTi saqmianobiT ra zians ayenebdnen saxelmwifosa da sazo-
gadoebas.
saswavlo masalebi
• romis respublikis marTvis sqema, Tanamdebobis pirebis saqmianobis ma-
salebi.
• maswavleblis mier momzadebuli masalebi gai valeria busikumasa da
mis Svil gaia umcrosis cxovrebasa da moRvaweobaze.
• saxelmZRvaneloebi:
Bakonis E,. Janusas J. Lietuva ir pasaulis: istorijos vadovelis 11 kl. – Kaunas: Šviesa,
2001.
Bakonis E,. Senoves civilizaciju istorija: mokomoji knyga 11 kl. – Kaunas: Šviesa, 1992.
gakveTilis msvleloba
1. gavixsenoT, ra viTarebaSi da rodis gaxda romi respublika.
2. warmodgenilia marTvis sqema, Tanamdebobis pirTa saqmianobis amsax-
veli masalebisa da sqemebis gamoyenebiT moswavleebTan erTad xdeba
mmarTvelobis sistemis ganxilva.
3. saubris msvlelobisas ganixileba plebeebsa da patriciebs Soris
brZolis mizezebi da Sedegebi.
4. moswavleebs eZlevaT SekiTxvebi:
• ra roli hqonda saxelmwifoSi saxalxo tribunasa da konsuls?
• ra gziT cdilobda gai umcrosi karieris Seqmnas? rogor moaxerxa
konsulad daniSvna?
• ratom Caeba gai umcrosi korufciaSi?
• raSi gamovlinda es? gairkves, Tu rogor esmiT moswavleebs koruf-
ciis cneba.
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 39
danarTi:
gai valeri busikumi daibada samxreT italiaSi, qalaq teqsalikaSi, sadac
didi xani yvaoda zeiTunis zeTiT vaWroba. misi ojaxic am saqmiT iyo da-
kavebuli da warmatebiTac aviTarebda mas. misi mama, gai ufrosi, xeli-
suflebaSi didi xnis moRvaweobis Semdeg konsulis Tanamdebobaze airCi-
es. gai ufrosi pativsacemi da patiosani konsuli iyo. romSi misi konsu-
lobis periodSi mSvidoba sufevda. man araerTi samSvidobo xelSekrule-
ba dado im saxelmwifoebTan, romlebic adre mtrebad iTvlebodnen. mas
surda Tavisi Svilic pativsacem mmarTvelad exila, magram gai umcrosi
agresiulobiTa da TavSeukaveblobiT gamoirCeoda. usaqmurad gatare-
buli ramdenime wlis Semdeg gai umcrosma gadawyvita mamis kvals gahyo-
loda da xelisuflebaSi mosuliyo. magram mas ar surda, mamis msgavsad,
didxans lodini. amitom, cdilobda Tanamdebobis misaRebad misi gavlena
gamoeyenebina. Tavdapirvelad tribunes adgilis dakavebas cdilobda,
magram Tavisi absurduli gamosvlebiT da sxvadasxva mowodebebiT adami-
anebSi ironias iwvevda. rogorc yvebian tribuni dRe-Ramis nebismier mo-
mentSi SeiZleboda saWiro yofiliyo. Tu raime ubedureba moxdeboda, misi
gamoZaxeba nebismier dros SeiZleboda. tribunes SeeZlo umaRlesi xeli-
suflebis gadawyvetileba SeeCerebina. maT agreTve ekrZalebodaT romis
datoveba. es pirobebi ar moewona gais da gadawyvita aRar ecada tribu-
nes adgilis miReba. ramdenime wlis Semdeg gais italiuri provinciis –
siciliis marTva miandes. Tavisi uazro da uadgilo gamosvlebisa da uwig-
nurobis gamo igi maleve gaaTavisufles da iZulebuli gaxda romSi dab-
runebuliyo.
romSi dabrunebis Semdeg konsulis Tanamdebobis miReba isurva. konsu-
lebs krebis mowvevis ufleba hqondaT. misi mamis, konsul gai ufrosis
sikvdilis Semdeg Rirseuli memkvidris moZebna Zalzed Zneli iyo. axal-
gazrda gai umcrosi daJinebiT, yvela SesaZlo xerxis gamoyenebiT cdi-
lobda am Tanamdebobis dakavebas. mxardaWeris SemTxvevaSi gai xalxs sim-
didres da karg cxovrebas pirdeboda. sabolood, sami wlis Semdeg, gai
valeri busikumi konsuli gaxda. romis mosaxleoba misgan danapirebis
40 antikorufciuli aRzrda skolaSi
VII klasi
mizani
1. romis imperiis mmarTvelobis Taviseburebisa da naklovanebebis ga-
movlena.
amocanebi
1. gaanalizdes oqtaviane avgustis mmarTvelobis dros romis imperiaSi
gatarebuli cvlilebebi da misi gavlena senatze.
2. gamovlindes romis imperiis mmarTvelobis uaryofiTi mxareebi: Ta-
namdebobis pirebis mosyidva, adamianebis usamarTloba, saxelmwifo
moxeleTa upasuxismgebloba.
gamoyenebuli literatura:
• Šetkus B., Pobedinska L. Senoves istorija: vadovelis 7 klasei. – Vilnius: Kronta, 2000.
• Senoves istorijos chrestomatija. – Kaunas: Šviesa, 1983.
gamoyenebuli meTodebi: analizi, dokumentur wyaroebze muSaoba.
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 41
gakveTilis msvleloba
1. gameoreba: marTva romis imperiaSi;
2. romis respublikis da romis imperiis mmarTvelobis Sedareba sqeme-
bis gamoyenebiT;
3. gameoreba: senatis movaleobebi romis respublikaSi;
4. klasi xuT jgufad iyofa;
5. moswavleebi ecnobian wyaroebs da Semdeg SekiTxvebze pasuxoben:
• rogor Seicvala senatis formireba romis imperiaSi respublikur
periodTan SedarebiT?
• vis da risTvis awyobda senatis amgvari formireba?
• ratom Sesustda senatis roli imperiis dros?
• ras fiqroben romaelebi senatis formirebaze imperiis periodSi?
ratom?
• ra ziani miayena romis sazogadoebas senatis aseTma formirebam?
• ra saxiT iyenebda borotad Zalauflebas oqtaviane avgustusi?
6. wyaroebze dayrdnobiT moswavleebs daskvnebi gamoaqvT senatis for-
mirebaze da imperiis mzard gavlenaze romis imperiis periodSi.
danarTi
`didi xania senati gafarTovda da TavaSvebul brbod gadaiqca – masSi
aTasze meti wevri Sedioda, maT Soris iyvnen uRirsi adamianebic, romlebic
cezaris sikvdilis Semdeg, nacnobobiT an qrTamiT miiRes. xalxi maT `mud-
miv~ senatorebs eZaxda.~
Senoves istorijos chrestomatija. – Kaunas: Šviesa,1983
VIII klasi
mizani:
1. moswavleebSi dokumenturi wyaroebis gaanalizebisa da daskvnebis ga-
motanis unarebis ganviTareba.
42 antikorufciuli aRzrda skolaSi
amocanebi:
1. gaanalizdes, ra gavlenas axdenen Tavadebi germaniis imperatoris Za-
lauflebaze;
2. gairkves cnebis `simonia~ azri;
3. gaanalizdes evropaSi reformaciis mizezebi;
4. gamovlindes imperatoris Zalauflebis sisustis mizezebi.
gamoyenebuli literatura
• Pasaulio ir Lietuvos istorija. VI–XVIII amžiai: vadovelis 8 klasei. – Vilnius: Kronta,
2002.
• Viduriniu amžiu chrestomatija. D. 2. – Kaunas: Šviesa, 1977.
gakveTilis msvleloba
1. moswavleTa jgufebSi gadanawileba;
2. saxelmZRvaneloSi mocemul teqstze dayrdnobiT (gv.39) moswavleebi
ixseneben, rogor xdeboda imperatoris Zalauflebis formireba ger-
maniis imperiaSi;
3. moswavleebi ecnobian wyaroebs da Semdeg SekiTxvebze pasuxoben:
• rogor miiRo germaniis imperatorma Zalaufleba romis papisagan?
• vin da risTvis uxdida fuls romis paps?
• ratom hqonda germaniis imperators susti Zlaufleba?
• rogori Sexeduleba hqondaT germaniis macxovreblebs aseTi Zala-
uflebis warmoqmnaze?
4. winamdebare kiTxvebze dayrdnobiT, moswavleebi sakuTar azrebs ga-
moTqvamen da rac SeiZleba meti daskvna gamoaqvT germaniis imperiaSi
momxdar uaryofiT movlenebze.
danarTi
`imisaTvis, rom romis gvirgvini dagedgaT Tavze, Cven Tavze aviReT pasu-
xismgebloba zogierTi Tavadis winaSe, romlebic mxolod me mendobodnen
da sxvas aravis; komisrebs sakmaod didi Tanxa gadavuxadeT xelze, saidanac
udidesi nawili Cveni megobrebisgan miviReT. naTelia, rom Cemi daxmarebis
gareSe Tqveni imperatoruli udidebulesoba ver SeZlebda romis gvirgvi-
nis miRebas~
Viduriniu amžiu istorijos chrestomatija. – Kaunas: Šviesa, 1977
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 43
VIII klasi
miznebi da amocanebi:
1. ganimartos, rodis daiwyo TavadaznaurTa poziciebis gaZliereba ore-
rovan respublikaSi da ra dokumentiT iyo es ganpirobebuli.
2. i. gruSas nawarmoebis, `Rekviem bajormas~, nawyvetebis safuZvelze aix-
snas TavadaznaurTa ufleba-mosilebis gafarToebiT saxelmwifoze
uaryofiTi zemoqmedeba.
3. moswavleebma unda imsjelon, TviTnebobiT, kanonis darRveviTa da
dajgufebebis SeqmniT saxelmwifosaTvis miyenebul zianze.
gamoyenebuli literatura
• Pasaulio ir Lietuvos istorija: VI–XVIII amžiai: vadovelis 8 klasei. – Vilnius: Kronta,
1999.
• Rekviem bajorams // Grušas J. Raštai. T. 2. – Vilnius: Vaga, 1980.
meTodebi: axsna, teqstze muSaoba, diskusia.
gakveTilis msvleloba
1. mokle gameoreba, rodis da ra viTarebaSi iyo xelmowerili lublia-
nas unia1 , pirobebi da Sedegebi.
2. saxelmZRvanelos masalebis safuZvelze ganixileba orerovani respub-
likis mdgomareoba Jigimantasa augustis sikvdilis Semdeg.
3. ganixileba genrix valuas dapirebebi TavdaznaurTaTvis `pacta conven-
ta~ da ,,liberum veto~-s ZalaSi Sesvlis Semdeg.
4. klasi iyofa 4 jgufad. TiToeuls eZleva nawyveti i. gruSas `Rekviem
bajormas~-s nawarmoebidan.
• aZlierebda Tu ara saxelmwifo TavadaznaurTa Zalauflebas, gan-
sakuTrebiT ,,liberum veto~-s Semdeg?
• Zalauflebisadmi ltolvisas ra meTodebs iyenebdnen Tavadaznau-
rebi?
• rogor arkvevda Tavadaznauroba erTmaneTTan urTierTobebs?
• ra ziani miayena imdroindel saxelmwifosa da sazogadoebas Tava-
daznaurTa batonobam? romeli faseulobebis winaaRmdeg ilaSqreb-
da Tavadaznauroba?
• ra SegiZliaT TqvaT mefis Zalauflebaze amgvar saxelmwifoSi?
5. diskusiis Semdeg keTdeba daskvnebi, rom TavadaznaurTa batonoba ore-
rovani saxelmwifos dasustebis erT-erTi mizezi iyo.
danarTi:
nawyveti i. gruSas dramidan `Rekviem bajormas~
VIII klasi
gansaxilvel Temas eTmoba erTi sruli gakveTili
mizani da amocanebi
1. moswavleebi gaecnon orerovani respublikis dasustebis mizezebs.
2. ganixilon konkretuli magaliTebi. avuxsnaT, rom litvis didebul sa-
TavadoSic ukve XVII-XVIII saukuneSi yvaoda korufcia, Tavadaznaur-
Ta TavaSvebuloba, loToba, rac did areulobas iwvevda da asustebda
saxelmwifos avtoritets.
3. gamovlindes TavadaznaurTa uflebebis uaryifiTi zemoqmedeba saxel-
mwifos ganviTarebaze.
gamoyenebuli literatura
• Pasaulio ir Lietuvos istorija: VI–XVIII amžiai: vadovelis 8 klasei – Vilnius: Kronta,
1999, paragrafi 51.
• Lietuvos istorija. – Vilnius: Mokslas, 1989.
gakveTilis msvleloba
1. gameoreba, rodis da ra viTarebaSi moewera xeli liublianas unias,
raSi gamovlinda litvis saxelmwifoebrioba liublianas uniis Semdeg?
2. saxelmZRvanelos masalebis da dokumentebis safuZvelze xazi esmeva
im faqts, rom orerovani saxelmwifos marTvaSi naklovaneba mefis Za-
lauflebis sisustem ganapiroba.
3. ismeba SekiTxva – `romeli sazogadoebrivi movlena asocirdeba `ko-
rufciis~ cnebasTan?~ moswavleTa azrebi dafaze an qaRaldis did
formatze iwereba (SeiZleba dafiqsirdes Semdegi mosazrebebi: qrTa-
mis micema, Tanamdebobis borotad gamoyeneba, saxelmwifos fuladi
saxsrebis gaflangva, mosyidva da sxva.)
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 45
danarTi
wyaro a
`<...> respublikaSi mefes aranairi Zalaufleba ar hqonda. saerTod ar
arsebobda centraluri Zalaufleba, romelasac vinme angariSs gauwevda. Te-
oriulad, srul Zalauflebas Tavad moqalaqeebi flobdnen, e. i. Tavadazna-
uroba. magram sinamdvileSi didad verafers cvlidnen. maT Soris mudmivi
uTanxmoeba iyo, ris gamoc vercerTi partia ver axerxebda momZlavrebas. amis
gamo seimebi erTmaneTis miyolebiT iSlebodnen da mxare administraciisa
da Zalauflebis gareSe rCeboda; es ki TavadaznaurTa TviTnebobasa da ucxo-
elTa mosyidvas uwyobda xels <...>. <...> velmoJebi, maTgan Tavadaznaureb-
ma mxolod qeifi da loToba iswavles. <...> TavadaznaurTa rigebSi gansa-
kuTrebuli avtoritetiT sargeblobdnen is didebulebi, romlebsac yvela-
ze metis daleva SeeZloT da ar Tvrebodnen. mejlisze maspinZlis movaleo-
ba iyo, yvela stumari ise daeTro, rom saxlSi msaxuris daxmarebis gareSe
ver wasuliyo.~
Lietuvos istorija. – Vilnius: Mokslas, 1989
wyaro b
`... seimiki. seimikSi politikuri cxovreba miedineboda. aq wydeboda vin
iyo TavadaznaurTagan ufro Zlieri da vis elodeboda usiamovnebebi sei-
mis an tribunalis mxridan. amis gamo, didebulebi cdilobdnen TavianT mxa-
res gadaebirebinaT TavadaznaurTa udidesi nawili. maTi gadabireba ki mxo-
lod mudmivi proteqciebiTa da mamulebSi gamarTuli qeifebiT iyo SesaZ-
lebeli. amave mizeziT seimekebs gareubnebidan mohyavdaT gaRaribebuli Ta-
vadaznaurebi, vinaidan maTac, velmoJebis msgavsad, hqondaT xmis ufleba da
46 antikorufciuli aRzrda skolaSi
wyaro g
`seimebi. aSkaraa, rom amdeni gaRaribebuli wvrili Tavadaznauris Camoy-
vana mxolod velmoJebs SeeZloT. maTze iyo damokidebuli seimekebis Sede-
gebic. ase rom, saSualo fenis Tavadaznaurebs didebulebis garSemo unda
moeyaraT Tavi, winaaRmdeg SemTxvevaSi dazaraldebodnen. amgvarad, velmo-
Jebi maTTvis sasurvel warmomadgenlebs irCevdnen. erT mxares erTi gavle-
niani didebuli marTavda, meores – sxva. amitom, rodesac maTi warmomadgen-
lebi erTad iyridnen Tavs seimSi, bunebrivia uamrav sakiTxze ver Tanxmde-
bodnen. yovelTvis moiZebneboda vinme, vinc SesZaxebda - `veto~ da seimi unda
daSliliyo. magram es wyoba mainc namdvil Tavisuflebad miiCneoda. Tava-
daznaurebi ufrTxildebodnen mas da fxizlad adevnebdnen Tvalyurs, rom
araferi Secvliliyo, radgan grZnobdnen, rom mxolod aseT wyobaSi SeeZ-
loT kargad cxovreba da gamdidreba.~
Lietuvos istorija. – Vilnius: Mokslas, 1989
da sxva
IX klasi
miznebi da amocanebi
1. gamovlindes rusi Cinovnikebis pozicia, Tavganwirva, `knigonoSebis~
(litvuri aralegaluri beWdvuri sityvis gamavrceleblebi) sazria-
noba, aralegaluri gamocemebis gavrcelebis xerxebi, `knigonoSTa~ sa-
zogadoebis saqmianoba.
2. moswavleebSi masalis damoukideblad damuSavebisa da kritikulad Se-
fasebis unarebis ganviTareba.
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 47
gamoyenebuli literatura
• litvuri aralegaluri gamocemebis gavrcelebis ruka
• cxrilebi:
a) sabaJoze dakavebuli litvuri wignebis raodenoba
b) garSvaiskeli `knigonoSebis~ sazogadoebis mier gavrcelebuli wig-
nebis Sinaarsi
1887-1897 w. (Tyla A. Garšviu knygnešiu draugija. – Vilnius: Mintis, 1991, gv. 34);
• `knigonoSi~ u. belinisas saqmianobis amsaxveli dokumentebi (1864–1904
m. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992, gv. 50–51);
• `knigonoSi~ i. vaiCekauskasis saqmianobis amsaxveli dokumentebi
• ilustracia - `litvuri skola 1864-1904 wlebSi~ (“Ãîðåñòíàÿ øêîëà”)
• Brazauskas J. Naujuju amžiu istorija: nuo Didžiosios prancuzu revoliucijos iki Pirmojo
pasaulinio karo pabaigos: vadovelis 9 klasei. – Vilnius: Kronta, 1999.
gakveTilis msvleloba
1. litvaSi gamocemebis akrZalvis garemoebaTa Sesaxeb cnobebis gameo-
reba;
2. moswavleebi rukebis meSveobiT ikvleven prusiaSi litvis aralega-
luri gamomcemlobis centrebs; litvaSi gamocemebis gavrcelebis me-
Todebs;
3. `knigonoSebis~ saqmianoba;
4. saukeTeso `knigonoSebis~ saqmianoba, xalxis keTildReobisaTvis maTi
Tavganwirva. warmodgenilia dokumentebi i.belinisis saqmianobis Se-
saxeb (maTSi asaxulia Jandarmebis mier qrTamis aRebis faqtebi);
5. SekiTxvebi:
• ratom misca i.belinisma qrTami uradniks da pristavis cols?
• cdilobda Tu ara Tavad sargeblis miRebas?
• ra SegiZliaT TqvaT im drois rus Cinovnikebze? ra mosazrebebiT
iRebdnen isini qrTams? (XIX saukunis rusi Cinovnikebi Tvlidnen,
rom xelfass mxolod mefis samsaxurisaTvis iRebdnen, xolo Tu isi-
ni raime gadawyvetilebas rigiTi moqalaqeebis sasargeblod miiReb-
dnen, amaSi damatebiTi anazRaureba ekuTvnodaT);
• vin ayenebda sakuTari qmedebiT zians da vin zaraldeboda?
• ra Rirebulebebis matarebeli iyo i. belinisi? iyvnen Tu ara rusi
Cinovnikebic amave Rirebulebebis matarebelni?
6. `knigonoSebis~ moRvaweoba maJeikskis mxareSi (moswavleTa prezenta-
ciebi winaswar Segrovil masalas efuZneba);
7. Temis ganzogadeba.
miznebi da amocanebi
1. ssrk-s magaliTze ganisazRvros XX saukunis meore naxevarSi totali-
taruli qveynebis ganviTarebis mniSvnelovani mxareebi;
2. anegdotebis ganxilva moswavleebSi sabWoTa kavSiris ganviTarebaze
dagrovili codnis gamoyenebiT;
3. moswavleebma SeZlon:
• sabWoTa xelisuflebis sxvadasxva periodis problemebis Sedareba;
• maTi klasificireba, Tavad moswavleTa mier SerCeuli kriteriu-
mebis mixedviT;
• ssrk-s socialuri, sameurneo da politikuri ganviTarebis Sefase-
ba civi omis periodSi;
• sabWoTa periodisa da litvis dRevandeli problemebis Sedareba.
4. sxvadasxva istoriuli periodisaTvis damaxasiaTebeli problemis
aqcentireba; korufciuli gamovlinebebis mimarT aqtiuri, Seurige-
beli pirovnebebis aRzrda.
gamoyenebuli literatura
• Lietuva ir pasaulis: istorijos vadovelis 12 klasei. – Kaunas: Šviesa, 2001, paragr. 39.
• Žemaičiuos girdeti anekdotai. – Taurage: Tauragiškiu balsas, 1992, t. 8.
• 815 anekdotu apie valdžią, valdymą ir verslininkus. – Vilnius: Mintis, 1992.
• Naujausiuju laiku istorijos pratybu sąsiuvinis 10 kl. – Vilnius: Pradai, 1998, gv. 34.
gakveTilis msvleloba
1. moswavleebi 5 jgufad iyofian, (sxvadasxva feris baraTebis Sesabami-
sad).
2. TiToeul jgufs eZleva 9-10 anegdoti sabWoTa kavSirSi arsebul
problemebze (problemebi winaswar ar saxeldeba):
• I jgufs – ekonomikuri problemebi (anegdotebi eqstensiur meur-
neobaze, teqnologiur CamorCenaze, resursebis araracionalur ga-
moyenebaze, produqciis dabal xarisxze, soflis meurneobis Camor-
Cenaze da a.S.)
• II jgufs – socialuri problemebi (anegdotebi loTobaze, qurdo-
baze da a.S.)
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 49
danarTi
anegdotebi korufciaze
•
ssrk-s generaluri mdivani stumrobs aSS-s. mis sapativcemulod brwyin-
vale, mdidruli sadili ewyoba.
– saidan, aseTi Zvirfasi miRebisaTvis saxsrebi? – ukvirs stumars. aSS-s
prezidents is fanjarasTan mihyavs da eubneba:
– ai im xids xedav?
– vxedav.
– ai, aq aris damarxuli ZaRlis Tavi. am xidis mSeneblobaze mciredi eko-
nimia gavwieT.
erTi wlis Semdeg aSS-s prezidenti ewvia ssrk-s da masac ki, Tumca bevri
unaxavs, ukvirs maspinZlis xelgaSliloba. maSin ssrk-s xelmZRvanels
stumari fanjarasTan mihyavs:
– ai iq xids xedavT?
– ver vxedav.
– ai, aqac ZaRlis Tavia damarxuli.
•
– ratom dagiweres wina gakveTilze karnaxSi oTxiani da exla xuTiani, Sec-
domebi xom imdenivea?
– iciT, maSin mamaCemi mxolod mdivani iyo, axla ki is – direqtoria.
•
– direqtors qrTami SevTavaze, man ki karisken mimiTiTa.
– gagagdo?
– ara, ubralod karze mimiTiTa, vinmem ar gagvigos an ar dagvinaxos gasa-
Rebis Wrilidano.
•
– riT daviwyoT revizia?
– koniakiT.
•
parlamentari eubneba biznesmens:
– Tqven me 50 aTasi momeciT da me Tqven milioners gagxdiT ...
•
meTevzem mdinareze xidis ageba gadawyvita. amisaTvis erTi vagoni cemen-
ti dasWirda. gagzavna saministroSi mgeli – man iymuvla, iymuvla, magram
uSedegod; gagzavna melia – ieSmaka, ieSmaka, magram uSedegod. bolos gag-
zavna viri. ar brundeba erTi kvira, meore, .. bolos da bolos dabrunda
cementis mTeli eSeloniT.
– rad ginda amdeni cementi?
– nu Relav. saministroSi uamrav nacnobs Sevxvdi da davumtkice, rom xidi
mdinaris gaswvriv unda avaSenoT.
•
moqalaqe kabinetis win dgas da kiTxulobs: `miiReba – 10-15~. am dros mo-
dis kinzulisi da kiTxulobs:
– naklebs ar miiRebs?
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 51
•
moqalaqe Cinovniks ramdenime kupiuras sTavazobs.
– es ra aris, qrTami? – gabrazda Cinovniki.
SeSinebuli moqalaqe fulis ukan aRebas cdilobs, magram Cinovniki amatebs:
– Tqveni bedi, rom meqrTame var.
•
warmogidgeniaT, Cvens sammarTveloSi qrTamis aRebisTvis ukve 50 kaci ga-
asamarTles.
– ooo! Cvens sammarTveloSi aseTi ram SeuZlebelia.
– TqvenTan yvela patiosania?
– saqme amaSi ar aris. Cvens sammarTveloSi sul 40 kaci muSaobs.
•
erTxel mefe parlamentis wevrebTan erTad sadilis dros ambobs, rom ma-
Rali gadasaxadebis miuxedavad saxelmwifo xazina carielia. maSin, erTma
xnierma parlamentarma Sampanuris Tasidan yinulis namsxvrevi aiRo, gver-
diT mjdoms miawoda da sTxova mezoblisaTvis gadaewodebina. rodesac
yinulis natexi mefemde mivida, ukve damdnari iyo.
– ai, Tqveno aRmatebulebav, ratomaa xazina carieli – Tqva parlamentarma.
•
Seremetevos aeroportSi Jurnalisti italiel turistebs ekiTxeba:
– ra mizniT CamoxvediT ssrk-Si?
– Tqveni gamocdileba unda gaviziaroT soflis meurneobaSi.
– soflis meurneobaSi?
– diax. samuSaos aseTi organizebis Sesaxeb SeiZleba mxolod iocnebo. sab-
WoTa meurneoba (zavxozi) – ubralod fantastikaa! `Sefebis~ mxridan dax-
mareba – grandiozulia, miwas xnaven jariskacebi, farcxaven muSebi, mo-
savals iReben studentebi, axarisxeben profesorebi, docentebi da aspi-
rantebi, da es yvelaferi ufasod. produqciis gasaRebis Semdeg `zavxo-
zis~ direqtori acxadebs: `7 milionis zaralia~ da am milionebs unazRa-
ureben. mama mia! Cven aseTi arc ki gvesizmreba!
– Tqven fermerebi xarT?
– rasakvirvelia! Cven italiuri mafiis wevrebi varT!
•
erTma qalbatonma 20 weli `samovarebis~ qarxanaSi imuSava, magram am xnis
ganmavlobaSi samovaris SeZena ver SeZlo. imedis dakargvis Semdeg komu-
nisturi partiis centralur komitets miswera: `me ukve 20 welia samova-
rebis qarxanaSi vmuSaob, magram dRemde ar maqvs samovari~.
Zlier gaukvirda, roca, ramdenime xnis Semdeg pasuxi miiRo: `pativcemu-
lo amxanago... dasanania, rom centraluri komiteti ver dagexmarebaT sa-
movaris SeZenaSi, magram viRebT ra mxedvelobaSi Tqvens damsaxurebas da
staJs, uflebas gaZlevT yoveldRiurad qarxnidan erTi detali waiRoT
da samovari Tavad aawyoT~.
ramdenime wlis Semdeg qali isev wers werils ck-s: `me ukve yvelanairi
imedi davkarge. yvelaferi ise gavakeTe, rogorc Tqven mirCieT. yovel-
dRe samuSaodan momqonda TiTo detali da ra miviRe sabolood? bostan-
Si midgas ori raketa - `Çåìëÿ-çåìëÿ”, samovari ki kvlavac ar maqvs.
52 antikorufciuli aRzrda skolaSi
VIII klasi
damxmare masala
situaciebis nusxa (ix. danarTi)
gakveTilis msvleloba
1. moswavleebi jgufebad iyofian.
2. TiToeul jgufs eZleva baraTi, romelzec aRwerilia situacia (situ-
aciebi mocemulia qvemoT).
3. dafaze Camowerilia SekiTxvebi:
a) Cans Tu ara mocemul situaciaSi dazaralebuli ? Tu ki, vin aris?
b) Cans Tu ara damnaSave? Tu ki, vin aris damnaSave?
g) Cadenilia Tu ara raime danaSauli?
d) Tu Cadenilia, ra saxis (qurdoba, TaRliToba, korufcia)?
4. TiToeuli jgufi Tavis situacias (situaciebs) aanalizebs da msje-
lobs masze (maTze).
5. TiToeuli jgufi situaciebze komentarebs (prezentaciis saxiT) mTel
klass uziarebs.
6. imarTeba diskusia: `rogor iqmneba danaSaulisaTvis xelsayreli ga-
remo?~, `risi Secvlaa saWiro sazogadoebaSi, rom aseTi danaSaulebi
Semcirdes?~
danarTi
situaciebi
a) joni matarebelSi konduqtors uxsnis – imdenad gvian movida sadgur-
ze, rom bileTis yidva veRar moaswro. konduqtori mas sTavazobs, bi-
leTis safasuris naxevari gadaixados.
X klasi
mizani da amocanebi
1. moswavleebma imsjelon samoqalaqo faseulobebsa da eTikur normebze;
2. moswavleebma iswavlon informaciis mopoveba, Sefaseba da gamoyeneba;
3. moswavleebma iswavlon damxmare, TvalsaCino saSualebebis Seqmna.
gamoyenebuli literatura
• Zaleckiene I. Mes: pilietines visuomenes pagrindai: vadovelis 10 kl. – Vilnius: Homo
liberr, 1999.
• litvis satelevizio gadacemebis masalebi, adgilobrivi publikacie-
bi, piradi, axloblebis da nacnobebis cxovrebiseuli gamocdileba.
• litvis respublikis specialuri gamoZiebis samsaxuris masalebi –
www. stt.lt
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 55
I gakveTilis msvleloba
1. gakveTilis Tema dafaze iwereba;
2. formatze Camoiwereba da Semdeg ganixileba is mniSvnelovani norme-
bi, romelTa dacvac moswavleTa azriT moqalaqeebisaTvis aucilebe-
lia;
3. moswavleebi yvebian, romel samagido TamaSebs TamaSobdnen bavSvoba-
Si da romeli moswonT axlac;
4. eZlevaT davaleba: Seqmnan TamaSi, romelSic cxovrebiseuli realoba
aisaxeba – sxvadasxva situaciebi, swori da araswori, kargi da cudi
qmedebebi;
5. Tu TamaSis Tema konkretdeba, magaliTad `korufcia~, `kanondarRve-
va~, mieTiTeba wyaroebi, sadac damatebiTi informaciis mopoveba Se-
iZleba;
6. ganisazRvreba davalebis Sesrulebis vadebi da pirobebi. Cveulebriv,
samoqalaqo aRzrdas kviraSi erTi saaTi eTmoba. amitom, mizanSewoni-
lia, am davalebis Sesrulebas ori gakveTili daeTmos;
7. moswavleebi pirvel-meoTxeze gadaiTvlian (es damokidebulia klasSi
moswavleTa raodenobaze) da jgufebSi gadanawildebian;
8. jgufebi msjeloben ra tipis TamaSis Seqmnas apireben, esaWiroebaT Tu
ara raime damatebiTi informacia amisaTvis da samoqmedo gegmas amza-
deben;
9. moswavleebs Semdegi gakveTilisaTvis masalebis Segroveba evalebaT.
II gakveTilis msvleloba
1. jgufebi erTmaneTs masalebis Sekrebisa da momzadebis Sesaxeb gamoc-
dilebas uziareben;
2. moswavleebi jgufebSi qmnian TamaSs;
3. saSinao davaleba: daasrulon da gaaformon TamaSi.
X klasi
gakveTilis msvleloba
I TamaSi
1. TamaSisaTvis aucilebelia banqos erTi Sekvra. winaswar amoiReT yve-
la yvavi oris garda orianis, ise rom moswavleebma es ar SeamCnion da
SeavseT sxva kartebiT meore Sekvridan.
2. moswavleebi magidis garSemo dasviT, TiToeuls 5 kanfeti daurigeT
da gaafrTxileT, rom maTi Wama TamaSis dasrulebamde ar SeiZleba.
3. magidaze TamaSis wesebis ramdenime asli dadeT da instruqcia Tava-
dac waukiTxeT.
4. moilaparakeT, rodis dasruldeba TamaSi. magaliTad: garkveuli dro-
is gasvlis Semdeg, TamaSidan ramdenime moTamaSis `gavardnis~ SemTxve-
vaSi, an Tu yvela kanfeti magidis SuagulSi aRmoCndeba.
5. magidis centrSi dadeT banqos Sekvra, ise rom karti ar Candes (2 yva-
vis karti TavSi moaqcieT), miujeqiT magidas da TamaSi moswavleebTan
erTad daiwyeT.
6. TamaSis bolos gamoacxadeT, rom saukeTeso moTamaSe Tqven iyaviT, ga-
imarjveT da yvela kanfeti Tqven gekuTvniT. aiReT isini da araviTar
SemTxvevaSi ar daurigoT danarCenebs.
7. isaubreT TamaSze, Sedegebze, mis `reJisuraze~ da moTamaSeTa grZno-
bebze.
kiTxvebi diskusiisaTvis:
1. am TamaSs mkafio wesebi hqonda. iyo Tu ara wesebi samarTliani?
2. SeiZleba Tu ara Tavad TamaSi samarTlianad CaiTvalos? ganmarteT
Tqveni Sexeduleba.
3. rogor grZnobdiT Tavs TamaSis msvlelobis dros? rogor grZnobT
Tavs TamaSis dasrulebis Semdeg?
4. gagonebT Tu ara es TamaSi raimes realuri cxovrebidan? Tu gagonebT,
ras?
5. arRvevs Tu ara es TamaSi Tqvens uflebebs? Tu arRvevs, romels?
II TamaSi
1. klasi jgufebad dayaviT (TiToeul jgufSi moswavleTa Tanabari ra-
odenoba unda iyos). jgufSi erTi damokvirvebeli gamoyaviT.
2. jgufebs magidaze dauwyveT: TamaSis TiTo asli, saTamaSo kamaTeli,
figurebi.
3. moTamaSeebs instruqciebi daurigeT – naxevar jgufs varianti `a~, me-
ore naxevars, varianti `b~. meTvalyureebsac gadaeciT TavianTi
instruqciebi.
4. wesebis gacnobis Semdeg, moswavleebs acnobeT, rom TamaSi daiwyon.
5. miuloceT jgufs, romelmac pirvelma daamTavra TamaSi, magram uTxa-
riT, rom Tqven isic gainteresebT, Tu ramden xanSi daasruleben Ta-
maSs danarCeni jgufebi. amitom maTac unda daelodoT.
6. rodesac yvela jgufi TamaSs daasrulebs, sTxoveT damkvirveblebs
Seajamon, Tu rogor icavdnen jgufebi wesebs. `a~ variantSi wesebis
58 antikorufciuli aRzrda skolaSi
kiTxvebi diskusiisTvis:
1. romeli jgufi unda gamocxaddes gamarjvebulad da ratom?
2. cxovrebaSi adamianTa jgufebi xSirad iswrafian miznisaken urTier-
Tkonkurenciis gziT. rogori konkurenciaa samarTliani da rogori
ara?
danarTi
TamaSis wesebi
X klasi
I gakveTilis msvleloba
1. terminis – `masobrivi informaciis saSualebebi~ mniSvneloba dafaze
iwereba.
2. ganixileba:
a) masobrivi informaciis saSualebebis simboloebi (adamiani . . . xel-
Si) – moswavleebi amTavreben frazas.
b) masobrivi informaciis saSualebebis daniSnuleba (masalebi lit-
vis konstituciidan).
g) masobrivi informaciis saSualebebis funqciebi: sainformacio,
kulturuli da gasarTobi.
3. moswavleebi damoukideblad muSaoben masalebze.
4. moswavleebi ayeneben moTxovnebs: informaciisadmi (obieqturoba), Se-
mecnebiT-gasarTobi funqciebisadmi (dasveneba, axali ambebis gacno-
ba, idealebis da faseulobebis formireba, sulieri samyaros gamdid-
reba, sazogadoebrivi faseulobebis gacxadeba, dadebiTi magaliTebis
demonstracia da a. S.)
5. ganixileba masobrivi sainformacio saSualebebis saxeebi: presa, ra-
dio, televizia.
6. moswavleebi avseben kiTxvars (ix. danarTi).
7. eZlevaT saSinao davaleba: TiToeulma moswavlem unda moipovos aqtu-
aluri statia adgilobriv presaSi. davalebis Sesasruleblad eZle-
vaT erTi kvira.
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 61
II gakveTilis msvleloba
1. ganixileba Sevsebuli kiTxvarebi da gamovlenili Sedegebi. ikveTeba
mniSvnelovani aspeqtebi da moswavleTa damokidebuleba masobrivi sa-
informacio saSualebebisadmi. ZiriTadi moTxovnebi dafaze iwereba:
obieqturoba, masobrivi sainformacio saSualebebis dominanturoba,
mniSvneloba, gadmocemis mxatvruli saxe da a. S.
2. moswavleTa mier SerCeuli statiebidan presis erTkviriani mimoxil-
va keTdeba.
3. gamoiyofa dominanturi Temebi da beWdviTi gamocemebi:
• qalaqis politika;
• sporti;
• saskolo cxovreba;
• axalgazrduli problemebi;
• kriminaluri qronika;
• kultura da ganaTleba;
• skandaluri isotriebi;
• sxva informaciebi.
4. vlindeba, ra ufro aRelvebs dRevandel axalgazrdobas. imarTeba dis-
kusia Temaze: `Cveni qalaqis presa~. SesaZlo kiTxvebi diskusiisaTvis:
• rogoria Cemi qalaqi;
• am kviris umniSvnelovanesi movlenebi;
• rogor xdeba informaciis miwodeba;
• obieqturoba qalaqis presaSi;
• presa korufciis winaaRmdeg (moyvanili magaliTebi);
• sazogadoeba: qalaqis cxovrebis monawile, Tu damkvirvbeli?
• ras virCev: presas, radios Tu televizias?
5. daskvnebi Tavad moswavleebs gamoaqvT: sajarooba korufciasTan
brZolis erT-erTi pirobaa.
danarTi
`masobrivi sainformacio saSualebebi~
kiTxvari
1. ra dros uTmob dRis ganmavlobaSi presas, radios, televizias?
2. masobrivi informaciis saSualebebSi romels aniWeb upiratesobas?
3. romel gazeTebs kiTxulob?
4. romel radios usmen?
5. romel satelevizio arxebs uyureb?
6. masobrivi informaciis romeli saSualeba gaZlevs ufro amomwurav
informacias?
7. romeli radio an satelevizio gadacemaa SenTvis ufro saintereso?
8. rogori saxis informaciebs iReb am gadacemebidan?
9. endobi Tu ara miRebul informacias?
62 antikorufciuli aRzrda skolaSi
Tema `korufcia~
X klasi
I gakveTilis msvleloba
1. gakveTilis dasawyisSi irkveva ra ician moswavleebma korufciisa da
misi arsis Sesaxeb. maswavlebeli informacias aqtiuri leqciis saxiT
awvdis. moswavleebs diskusiisaTvis Semdegi SekiTxvebi eZlevaT:
• SeuZlia Tu ara korufcias adamianis interesebis Selaxva?
• vlindeba Tu ara litvaSi korufciis faqtebi?
• SesaZlebelia Tu ara korufciis aRmofxvra?
2. moswavleebs davalebaT eZlevaT gaarkvion ojaxis wevrebis damokide-
buleba korufciis mimarT:
• romel sferoSi Warbobs korufcia?
• korufciasTan brZolis ra meTodebs gvTavazoben ufrosebi?
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 63
II gakveTilis msvleloba
klasi jgufebad iyofa. TiToeuli jgufi furclebze wers ojaxSi Cata-
rebuli gamokiTxvis Sedegad miRebul informacias. mniSvnelovani mosazre-
bebi dafaze iwereba. amis Semdeg, xdeba profesiebis jgufebze gadanawileba
(magaliTad: eqimebis jgufi, mosamarTleebis jgufi da a. S.) moswavleebi jgu-
febSi msjeloben da SeimuSaveben aRniSnul sferoebSi korufciasTan brZo-
lis xerxebsa da saSualebebs. gakveTilis bolos jgufebi warmoadgenen pre-
zentaciebs da imarTeba argumentirebuli msjeloba.
antikorufciul ganaTlebasTan kavSiri: moswavleebi sakuTari, mSob-
lebisa da ufrosebis Sexedulebebis analizis safuZvelze, cdiloben gaar-
kvion ra aris korufcia da ra mohyveba mas Sedegad. gamoTqvamen sakuTar mo-
sazrebebs, argumentirebulad msjeloben da gamoaqvT daskvnebi.
X klasi
miznebi:
1. moswavleebma gamoavlinon korufciis mizezebi litvaSi.
2. iswavlon sxvadasxva dokumentur wyaroze muSaoba.
gamoyenebuli literatura
• Ališauskiene R. Korupcija kaip pokomunistines visuomenes bruožas (Vilniaus universi-
tetas, “Baltijos tyrimai / GALLUP“).
• Trumpa U. Korupcijos šaknu šalinimas – efektyvios kovos su korupcija pagrindai
(moxseneba konferenciaze `marTvis reformebidan korufciasTan
efeqtur brZolamde~, vilniusi, 20 ivnisi 2001 w.)
• litvis korufciuli ruka, 2001
• davalebis baraTebi
• cxrili `korufciis aRqmis indeqsi TI, 2002~
• Skaistys A. Korupcijos poveikis nacionaliniam saugumui.
I gakveTilis msvleloba
1. moswavleebi 5 jgufad iyofian (3 wuTi).
2. maswavlebeli jgufebs statiebs da davalebis baraTebs urigebs. mos-
wavleebi warmodgenil masalebs ecnobian da davalebis baraTs avseben
(20 wT; ix. davalebis baraTi).
64 antikorufciuli aRzrda skolaSi
II gakveTilis msvleloba
1. jgufebis mier Sesrulebuli samuSaoebis mokle mimoxilva (5 wuTi).
2. maswavlebeli jgufebs sTxovs Seavson cxrili `korufciis Sedegad mi-
Rebuli sargebeli da ziani~ (20 wT. ix. cxrili).
3. jgufebi sakuTar namuSevrebs warmoadgenen. maTi naazrevebiT ivseba
dafaze gakruli cxrili – `korufciis Sedegad miRebuli sargebeli
da ziani~ (10 wT.).
4. imarTeba diskusia: `korufcia sasargebloa, Tu mavne?~ (10 wT.).
I jgufi – vin ufro metad aris gareuli korufciaSi?
II jgufi – risTvis mimarTaven korufcias?
III jgufi – rogor da raSi vlindeba korufcia?
IV jgufi – romel sferoSia ufro metad gavrcelebuli korufcia?
V jgufi – rogor SevamciroT korufciis done?
danarTi
korufcia
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 65
qrTamis gamcemi
qrTamis amRebi
saxelmwifo
sazogadoeba
X klasi
miznebi
1. korufciis monawileTa gamovlena – maTi miswrafebebi da qmedebebi;
2. TanamSromlobis unaris ganviTareba;
3. Sesaswavli movlenebis mizezebisa da Sedegebis gaazreba.
gakveTilis msvleloba
1. maswavlebeli dafaze wers termins `korufcia~ da moswavleebs sTxovs
sakuTari azrebi gamoTqvan, ra asociaciebi gauCndaT korufciasTan
dakavSirebiT. maT naazrevebs dafaze afiqsirebs. (daaxloebiT 3 wT.).
2. amis Semdeg, moswavleebi 5-6 kacian jgufebad iyofian. maswavlebeli
maT flomasterebs da furclebs urigebs da sqemis Sevsebas sTxovs
(15 wT.).
66 antikorufciuli aRzrda skolaSi
k o r u f c i a
monawileebi
miswrafebebi, miznebi
qmedeba
Sedegi
X klasi
miznebi da amocanebi
1. gairkves, Tu ra principebiT unda xdebodes samsaxurSi TanamSromlis
miReba;
2. moswavleebma siRrmiseulad gaiazron samarTlianobis da usamarTlo-
bis cnebebi.
damxmare masala:
• moTxroba `TiTqmis deteqtiuri istoria~;
• savarjiSo – `skolis pativcemuli direqtori~
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 67
gakveTilis msvleloba
1. moswavleebi jgufebSi kiTxuloben moTxrobas – `TiTqmis deteqtiu-
ri istoria~. kiTxvis dasrulebis Semdeg jgufis TiToeul wevrs Se-
uZlia gamoTqvas varaudi, Tu ra moxa sinamdvileSi, an dasvas kiTxve-
bi. maswavlebli maT mokled pasuxobs: `diax~, `ara~, `sworia~ an `ar aris
swori~. SesaZlebelia, aseve miniSnebebi misces:
• asaks, garegnobas, samoss da erovnebas araviTari mniSvneloba ara
aqvs;
• yvela kandidatma erTnairad kargad Seavso anketa;
• xelmZRvaneli arcerT kandidats ar icnobda.
moswavleebi iqamde fiqroben, sanam situacias ar gamoicnoben. Tu isi-
ni ver mivlen swor pasuxamde, maswavlebeli Tavad eubneba, ra moxda
sinamdvileSi.
2. dafaze Camoiwereba jgufebis mier warmoTqmuli yvela miniSneba da Ti-
Toeuli maTgani ganixileba:
• yvelaze metad raSi iyo eWvmitanili damsaqmebeli da dasaqmebuli?
• ra aris am eWvis safuZveli.
3. TiToeulma moswavlem unda:
a) Camoweros misTvis cnobili, an savaraudo xerxebi, romlebsac xel-
mZRvanelebi iyeneben TanamSromlis samuSaoze miRebis dros.
b) mocemuli nusxidan SearCios meTodebi, romlebiTac Tavad isargeb-
lebda, Tu samsaxurSi TanamSromlis miReba mouwevda.
g) imsjelos da SearCios, Tavad ra meTodebiTa da kriteriumebiT surs
miiRon samsaxurSi.
moswavleTa pasuxebi qvemoT warmodgenil cxrilSi iwereba (Sevseba Sua
svetidan iwyeba, marcxena da marjvena svetebSi ki mxolod radikalis
niSani iwereba)
9 ..................... 9
.....................
.....................
.....................
.....................
.....................
.....................
.....................
68 antikorufciuli aRzrda skolaSi
danarTi
TiTqmis deteqtiuri istoria
es ambavi XIX saukunis pirvel naxevarSi moxda. erT kacs muSaobis dawyeba
undoda patara dawesebulebaSi. gamocxadebuli vakansiis Sesaxeb infor-
macia gancxadebidan miiRo. rodesac xmaurian dawesebulebaSi mivida, mdi-
vanma mas anketa miawoda Sesavsebad da sTxova Tavis rigs dalodeboda.
mis win kidev oTxi kandidati ijda. moulodnelad, oriode wuTis Semdeg,
igi adga da xelmZRvanelis kabinetSi Sevida, ris Semdegac xelmZRvanelma
sxva kandidatebs acnoba, rom man TanamSromeli ukve aiyvana. kandidatebi
aRSfoTdnen. isini mxolod maSin damSviddnen, rodesac xelmZRvanelma
auxsna maT, Tu ratom SearCia swored es kandidati.
Tqveni azriT, ratom moxda ase?
pasuxi: es xmauriani dawesebuleba telegrafi iyo (es xom XIX saukunis pir-
veli naxevaria). xelmZRvaneli telegrafists eZebda. es adamiani erTa-
derTi aRmoCnda, romelmac aseT xmaurSi gaigo `morzes anbaniT~ gadmo-
cemuli cnoba: `mivmarTav misaRebSi msxdom kandidatebs! Tu gesmiT Cemi,
dauyonebliv SemodiT kabinetSi~. amgvarad, Semowmda kandidatis profe-
siuli unarebi.
pativcemulo direqtoro,
daxasiaTeba
a. patiosani/upatiosno
...............................................
b. Sromismoyvare/zarmaci.
...............................................
e. lideris Tvisebebi:
a) miiswrafvis xelmZRvanelobisaken / ara aqvs xelmZRvanelobisad-
mi midrekileba / zogjer liderobs.
b) SeuZlia saerTo saqmis da sxvisi pasuxismgeblobis sakuTar Tav-
ze aReba / ar iRebs pasuxismgeblobas sakuTar Tavze.
sagani: politologia
miznebi
1. moswavleebs gavacnoT korufciasTan brZolis meTodebi;
2. gavaanalizoT, rom TiToeul Cvenganzea damokidebuli korufciis
`ayvavebis~ masStabebi;
3. vaswavloT, cxovrebaSi swori/marTebuli gadawyvetilebebis miReba.
damxmare masala
• Petkevičiute A. Shell kompanijos patirtis kovojant su korupcija (moxseneba
konferenciaze `marTvis reformebidan korufciasTan efeqtur
brZolamde~, vilniusi, 20 ivnisi 2001 w.)
• sqema – `korufciasTan brZolis gasaRebi~
gakveTilis msvleloba
1. gakveTilis dasawyisSi moswavleebi ecnobian cnebebs: `kanoni~, `qrTa-
mi~, `arCeva~, `danaSauli~, `gamdidrebisaken swrafva~.
2. TamaSi: `gauziare megobars~ – moswavleebi or wres kraven da erTma-
neTis pirispir dgebian. wyvilebi erTmaneTSi ganixilaven cnebebs, ma-
galiTad, `qrTami~. terminis gansazRvris Semdeg, gare wre datrial-
deba da meore mewyvilesTan erTad sxva cneba ganixileba. wre iqamde
brunavs, sanam yvela cnebis ganxilva ar moxdeba.
3. TamaSis dasrulebis Semdeg moswavleebi, maswavlebelTan erTad, ganxi-
lul cnebebs ganazogadeben. maswavlebeli yuradRebas amaxvilebs im
faqtze, rom yvela ganxiluli termini dakavSirebulia `korufciis~ cne-
basTan. diskusiis Semdeg, dafaze korufciis gansazRvreba iwereba.
4. am gakveTilis Temaa - `korufciis winaaRmdeg brZola~, amitom udide-
si yuradReba eTmoba masTan brZolis saSualebebsa da meTodebs.
dokumentebze muSaoba
moswavleebi moxsenebas jgufebSi kiTxuloben da korufciasTan brZolis
saSualebebs adgenen.
moswavleebi ecnobian `kompania Sellis korufciasTan brZolis gamocdi-
lebas~:
`koncerni `Selli grupi~ samewarmeo saqmianobas msoflios 130 qveyanaSi
eweva <...> xangrZlivi moRvaweobis periodSi Sell-ma korufciasTan
brZolis politika SeimuSava <...>
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 71
VI klasi
miznebi da amocanebi
1. sakuTar qmedebebze da qcevebze pasuxismgeblobis aReba.
2. diskusiis warmarTvisa da argumentirebis unaris ganviTareba.
damxmare masala
• Etika 5–6 klasei. Demesys kitiems. – Vilnius: Alma littera, 1997.
• saskolo istoriebi
ZiriTadi cnebebi: me-5-6 klasebis moswavleebisaTvis korufciis cneba Se-
iZleba nawilobriv Seicvalos Semdegi analogiebiT: `gamoyeneba~, `momsaxu-
rebis safasuri~, `dapireba~, `raimes molodini~, `maameblobis survili~.
gakveTilis msvleloba
maswavlebeli moswavleebs istorias mouTxrobs `gadaweraze~ (istoria exe-
ba gadaweras, gadaweraze nebarTvas, zewolas, raTa neba darTon, rom gadai-
weros da masTan dakavSirebul problemebs).
maswavlebeli moswavleebs SekiTxvebs usvams:
kargia es Tu cudi?
vin aris amaSi damnaSave?
SeiZleba orive damnaSave iyos?
vin aris ufro metad damnaSave?
riT SeiZleba es dasruldes?
risTvis iweren?
ratom rTaven gadaweris nebas?
diskusiis dros maswavlebeli cdilobs saubari Semdegi Temebisken mimar-
Tos: sasargeblo da saziano; sxavaTa `gamoyeneba~ raRacis gamorCenis miz-
niT; rogor ar davuSvaT, rom vinmem `gamogviyenos~. sabolood saubari imar-
Teba – ras niSnavs iyo sakuTar Tavze da sxvebze pasuxismgebeli.
74 antikorufciuli aRzrda skolaSi
VIII klasi
miznebi da amocanebi
• moswavleebi gaecnobian, ra igulisxmeba cnebaSi - `Sinagani konfliqti~;
• gaiazreben, rogor unda daZlion Sinagani konfliqtebi;
• CauRrmavdebian sakuTar pirovnul Tvisebebs, survilebsa da Sinagan
konfliqtebs;
• gaaanalizeben Sinagan pirovnul konfliqtebsa da korufciis movle-
nas Soris urTierTkavSirs.
damxmare saSualebebi
• Dirginčiene R., Saulyte A. Bendravimo etika: mokomoji knyga 8 klasei. – Šiauliai: K.
J. Vasiliausko im., 2003, ńňp. 105–106.
• Dirginčiene R., Saulyte A. Bendravimo etika: pratybu sąsiuvinis 8 klasei. – Šiauliai, K.
J. Vasiliausko im. 2003, ńňp. 78–80.
gakveTilis msvleloba
moswavleebi ecnobian cnebas – `Sinagani konfliqti~. ician, Tu ra igulis-
xmeba mocemul gamoTqmaSi, kamaToben (an marTaven diskusias), Tu rogor xsni-
an TavianT Sinagan konfliqtebs, gaiTamaSeben situaciebs, romelSic saWi-
roa mxari dauWiro Sinagani konfliqtis erT-erT mxares, ganmartaven saku-
Tari arCevanis motivs. gakveTilze Semdegi situaciebi ganixileba:
`moswavles amerikaSi gamgzavreba surs, risTvisac mas viza esaWiroeba. arse-
bobs ori varianti:
a. moswavle midis saelCoSi da yvela wesis dacviT cdilobs vizis mi-
Rebas, Tumca ar icis gamouva Tu ara es;
b. moswavle qrTams aZlevs konsuls da garantirebulad iRebs vizas.
moswavleebi samuSao rveulSi asruleben davalebas.
VIII klasi
miznebi da amocanebi
• moswavleebma gaacnobieron, ratom uWirT adamianebs uaris Tqma;
• gaiazron ras grZnoben adamianebi, rodesac uars eubnebian;
• CauRrmavdnen sakuTar Tavs (aseve Tanaklaselebs);
• gaarkvion sakuTari damokidebuleba korufciasTan mimarTebaSi, iswav-
lon uaris Tqma.
damxmare masala
• Dirginčiene R., Saulyte A. Bendravimo etika: mokomoji knyga 8 klasei. – Šiauliai: K.
J. Vasiliausko im., 2003, gv. 80–82.
• Dirginčiene R., Saulyte A. Bendravimo etika: pratybu sąsiuvinis 8 klasei. – Šiauliai: K.
J. Vasiliausko im. 2003, gv. 60–62.
gakveTilis msvleloba
aqtiuri leqciis arsi: moswavleebs avuxsanT, rom `ara~-s Tqma niSnavs gaaZ-
liero Sinagani damoukidebloba, iyo iseTi, rogoric sinamdvileSi xar. gak-
veTilze ganixileba iseTi situaciebi, romlis drosac adamianebs uaris Tqma
uWirT. maswavlebeli moswavleebs ganumartavs, ras niSnavs `ara~-s mdgoma-
reoba. saxemZRvanelodan davalebebi sruldeba:
a) `ara~-s mdgomareoba;
b) rogor vTqvaT uari;
g) `ara, ar SeiZleba!~
davalebis antikorufciul TematikasTan adaptaciis mizniT, Semdegi si-
tuaciebi ganixileba:
`minda maTematikaSi gamocda warmatebiT Cavabaro. sakmarisi codna ar
maqvs, amitom gamocdis win maswavlebels saCuqars mivutan. ara! ar SeiZleba,
es xom qrTamia~.
moswavleebi davalebas samuSao rveulSi asruleben. gakveTilis bolos
tests avseben.
IX-X klasebi
miznebi da amocanebi
1. gairkves is kriteriumebi, romelTa gaTvaliswinebiTac moswavleebi
sakuTar karierul zrdas gegmaven;
2. Sefasdes da ganisazRvros profesiis/samuSaos arCevis kriteriumebi.
damxmare masala
dasarigebeli masala (ix. danarTi).
gakveTilis msvleloba
1. maswavlebeli moswavleebTan erTad saubrobs profesiis arCevaze (mas-
wavleblis Sexedulebisamebr, konteqstis gaTvalisdwinebiT);
2. moswavleebs urigdeebaT samuSaos arCevis kriteriumebi da davale-
ba 1, 2;
3. pirvel davalebas moswavleebi individualurad asruleben, ris Sem-
degac klasSi diskusia imarTeba;
4. me- 2 davalebis individualurad Sesrulebis Semdeg xdeba Sedegebis
Sejereba, anu:
• testis mixedviT moswavleebi iTvlian qulebis jams (ramdeni qula
daagrova TiToeulma maTganma);
• sadac ufro naklebi qula dagrovda, miT ufro metia samuSaos mniS-
nveloba.
• maswavleblis xelmZRvanelobiT xdeba Sedegebis ganxilva.
5. moswavleebs mesame davaleba eZlevaT, romelic individualurad
sruldeba. magaliTad: me mainteresebs; yvelaze ukeT gamomdis...; min-
da imdeni gamovimuSao, rom ...; cxovrebas azri aqvs maSin, rodesac . . . ~
cxrilis Sevsebamde, sruldeba davaleba `ra xdis cxovrebas Rirseuls
imisaTvis, rom icxovro?~
6. `debatebi sahaero burTiT frenis dros~. am savarjiSos amocanaa –
moswavleebma Seadaron TavianTi arCeuli profesia sxvebis mier arCe-
uls, daasabuTon sakuTari arCevani, moiyvanon argumentebi. moswav-
leebi irCeven maTTvis Sesaferis profesias da Semdeg SekiTxvebze pa-
suxoben:
• ratom momwons es profesia?
• ra sargebloba moaqvs mas sxva adamianebisa da sazogadoebisaTvis?
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 77
danarTi
davaleba 1. qvemoT CamoTvlili kriteriumebidan, romels gaiTvaliswineb-
diT samuSaos, an profesiis arCevisas?
fiqrob Tu ara moZebnoT iseTi samsaxuri, sadac:
a. SenTvis saintereso saqmiT iqnebi dakavebuli;
b. bevri axalgazrda, sasiamovno adamiani muSaobs;
g. `kargad ixdian~;
d. cota samuSaoa;
g. xangrZlivi Sesvenebebia da mokle samuSao kviraa;
e. muSaobis procesSi mudmivad unda iswavlo (izruno profesiul ganvi-
Tarebaze);
v. xelmZRvanelebi sasiamovno adamianebi arian;
z. samuSao Sens SesaZleblobebsa da unarebs Seesabameba;
T. kargadaa mowyobili samuSao garemo;
g. SeiZleba damatebiTi Semosavalic gqondes.
VIII-IX klasi
miznebi da amocanebi
1. moswavleebma gaarkvion, riT gansxvavdeba moTxovnileba survilisagan.
2. ganixilon moTxovnilebisa da survilis realizaciis SesaZlo xerxebi.
3. gaaanalizon, ras niSnavs survilsa da moTxovnilebas Soris arakeTil-
sindisieri kavSiri da ras niSnavs, rodesac samsaxureobrivi Tanamde-
bobiT sargeblob.
gakveTilis msvleloba
aqtiuri leqcia (10 wT)
maswavlebeli moswavleebs awvdis garkveul gansazRvrebebs survilebsa
da moTxovnilebebze, klasificirebas axdens da ganixilavs maTi realize-
bis SesaZlo xerxebs.
IX-X klasebi
xangZlivoba: 2 saaTi
miznebi da amocanebi
1. moswavleebma gaaanalizon, riT gansxvavdeba cxovreba `kargi cxovre-
bisagan“.
2. imsjelon, kargi da patiosani cxovrebis normebisa da principebis Se-
saxeb.
3. gaanalizon, socialuri pirobebis gaumjobesebiT, rogor aumjobesebs
adamiani cxovrebis dones.
4. Camoayalibon da gansazRvron Rirseuli cxovrebis cneba.
gakveTilis msvleloba
1. moswavleebma saxlSi unda daweron Txzuleba – `rogor vicxovrebdi~,
an `Cemi cxovreba 20 wlis Semdeg~. maswavlebeli ramdenime moswavles
Txzulebas akiTxebs, xolo danarCenebi Tanaklaselis azrebs aanali-
zeben.
2. maswavlebeli baltrusa dagilisas (namdvili gvaria k. lakiackasi)
azrebs kiTxulobs: `adamiani TiTqos xea, romelsac Tavadac SeuZlia
aRmocendes (gaizardos), magram movlis gareSe mJave, momwaro, uvargis
nayofs iZleva; imisaTvis, rom misgan tkbili nayofi miviRoT, saWiroa
dargva, damynoba, zedmeti totebis moWra, mrude rom ar gaizardos –
sabjenze mimagreba, morwyva . . . ~ maswavlebeli am sityvebis arss xsnis.
3. davaleba 1: TiToeuli moswavle furcelze 9 mniSvnelovan sagans xa-
tavs. Semdeg, sam naklebmniSvnelovans amoSlis. darCeba 6 sagani. kar-
gad dafiqrdeba da Semdeg kidev 3 sagans waSlis. ase agrZeleben manam,
sanam erTi, yvelaze mniSvnelovani, sagani ar darCeba. TiToeuli maT-
gani sakuTar naxats uCvenebs Tanaklasels. es savarjiSo moswavleebs
sakuTari Tavis da sxvebis ukeT amocnobaSi exmareba. savarjiSos da-
sasruls moswavleebi msjeloben TavianT miswrafebebze da miznis miR-
wevis gzebsa da saSualebebze. maswavlebeli marTavs diskusias Seki-
Txvaze: yvela xerxi da saSualeba amarTlebs Tu ara mizans?
4. davaleba 2: maswavlebeli moswavleebs aZlevs CamonaTvals (rasac
ufrosebi xSirad eZeben):
• kargi sabavSvo baRi, an ZiZa;
• prestiJuli skola;
• Sesaferisi profesia;
• sasargeblo kavSirebi;
82 antikorufciuli aRzrda skolaSi
• kargi bina;
• ekonomiuri manqana (CamonaTvali SeiZleba gaizardos);
imarTeba diskusia Temaze – ratom xdeba ase?
moswavleebi TavianT azrebs gamoTqvamen – ra surT, risken miiswraf-
vian, ra sWirdebaT, rogor SeuZliaT TavianTi miznebis miRweva, ra sa-
Sualebebi SeiZleba gamoiyenon amisaTvis.
maswavlebeli exmareba moswavleebs Rirseuli cxovrebis cnebis Camo-
yalibebaSi.
5. davaleba 3: maswavlebeli moswavleebs andazebs, gamonaTqvamebs, igav-
arakebsa da Tqmulebebs uyveba, moswavleebma ki unda ganmarton, ro-
gor esmiT isini. magaliTad: `xeli xels bans~, `ZaRli ZaRlis tyavs ar
daglejs~, `vaSli xidan Sors ar vardeba~, `wyali qvas lesavs~, `rasac
dasTes, imas moimki~, `cxovrebisgan iReb imdens, ramdensac Cadeb~.
maswavlebels saubari SeumCnevlad miyavs antikorufciuli Temati-
kisaken, raTa moswavleebma am TvalsazrisiT ganixilon andazebi da
imsjelon.
IX-X klasebi
miznebi da amocanebi
1. cnebebis – `egoizmi~ da `altruizmi~ gaanalizeba;
2. altruistisa da egoistis Tvisebebis gansazRvra;
3. altruizmis propaganda.
gakeTilis msvleloba
maswavlebeli ganazogadebs `altruizmis~ da `egoizmis~ cnebebs. axsenebs
litvis kulturis cnobil moRvawe-altruistebs: simonas daukantas (`Ra-
taki Tagvi~), kazimeras buga (enisaTvis `Tavdaviwyebuli~), maria piaCkauska-
ite – Satriesi ragana (mfarvelobda oblebs, brZola umecrebasTan, iyo zne-
obis mqadagebeli) da sxva. maswavlebeli xazs usvams im garemoebas, rom sxve-
bis daxmareba – keTilSobilebaa, magram altruizmi ar unda iyos gauazre-
beli, auwonavi da usazRvro, radgan am qvelmoqmedebis Sedegad mimRebi Se-
iZleba `parazitad~ iqces da miRebuli sikeTe borotad gamoiyenos. moswav-
leebs iseTi warmodgena unda SeeqmnaT, rom egoizmi TviTgadarCenis instiq-
tiT warmoiqmneba, rom admianis sicocxle ar aris usafrTxo da usafrTxoe-
bis pirobebi maT Tavad unda Seqmnan. maswavlebeli ganmartavs, rom zneob-
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 83
kiTxvebi diskusiisaTvis:
1. ojaxSi, mSoblebi, TavinTi STamomavlebis keTildReobisaTvis Tavgan-
wirviT iRwvian, magaram bavSvi umaduri, egoisti da mSoblebze damo-
kidebuli izrdeba. ratom xdeba ase?
2. ratom aris dRes ase mniSvnelovani, rom TiToeulma adamianma, rogorc
kacobriobis nawilma, msoflio moqalaqed igrZnos Tavi da Tavisi moR-
vaweobiT mTeli kacobriobis interesebi daicvas?
maswavlebeli moswavleebis mier gamoTqmul azrebs ganazogadebs.
Tema `samarTlianoba~
X klasi
gakveTilis msvleloba
1. ganixileba samarTlianobis, rogorc Rirebulebis, cneba;
2. ganixileba samarTlianoba, rogorc pirovnuli Tviseba;
3. moswavleebi ixseneben samarTlianobis simbolos (Temida).
84 antikorufciuli aRzrda skolaSi
Tema `fuli~
avtori:
iurgita valungotonene, piatras vileinSis saxelobis pasvalskis gimna-
ziis eTikis maswavlebeli.
X klasi
amocanebi
1. gaaanalizon, rogor saqcils vuwodebT moralurs da amoralurs;
2. ganixilon biznesis eTikuri aspeqtebi;
3. ganixilon sazogadoebisaTvis korufciiT miyenebuli ziani;
gakveTilis msvleloba
1. ganixileba moraluri da amoraluri qcevis principebi;
2. mimdinareobs msjeloba Semdeg sakiTxze: SeuZlia Tu ara adamianma Tavi
usafrTxod igrZnos ekonomikurad daucvel saxelmwifoSi?
3. maswavlebeli Semdeg SekiTxvebs svams: rogor fasdeba zogierTi ada-
nianis ukanono qmedeba? ra ewodeba saxelmwifo moxelis ukanono qme-
debas? ra aris korufcia, rogor vlindeba is? SeiZleba korifciul
qmedebas moraluri vuwodoT? ratom fiqrobT ase?
X klasi
miznebi da amocanebi
1. dadgindes, ra ician moswavleebma korufciis Sesaxeb;
2. moswavleebma gaiazron, rom qmedebasa da Sedegs Soris ormxrivi mi-
zez-Sedegobrivi kavSiri arsebobs;
3. moswavleebs ganuviTardeT kritikuli azrovneba.
mosalodneli Sedegebi
1. moswavleebi SesZleben Cvens sazogadoebaSi korufciis gamovlenas;
2. moswavleebi iswavlian TanamSromlobas;
3. gaiazreben mizez-Sedegobriv kavSirebs.
gakveTilis msvleloba
jgufis wevrebs miewodebaT situacia - `winaaRmdegoba~ (ix. danarTi). dava-
lebis Sesrulebis Semdeg maT urigdebaT kiTxvebi diskusiisaTvis.
moswavleebi jgufebad (4-5 moswavle) iyofian. eZlevaT miTiTebebi, Tu sad
imyofeba mTavari moqmedi piri da ra mizani aqvs mas, romelsac unda miaRwi-
os. moswavleebma miznisaken mimavali gzebi unda daxaton, aseve moZebnon rac
SeiZleba meti alternativa da miuTiTon is winaaRmdegobebi, romelsac moq-
medi piri Sexvdeba.
situacia
pacienti eqims mimarTavs muxlis areSi tkivilis CiviliT. gamokvlevis Ca-
terebis Semdeg eqimi askvnis, rom mas operacia esaWiroeba. pacienti ope-
raciaze Tanxmdeba. eqimi afrTxilebs, rom rigSi kidev 73 pacientia da
Tu mas surs operacia Tavad saavadmyofom daafinansos, saukeTeso Sem-
TxvevaSi, kidev naxevari weli mouwevs dacda. xolo, Tu pacienti Tanaxmaa
Tavad gadaixados (aseTi operacia daaxloebiT 4000-5000 liti Rirs), ma-
Sin lodini ar dasWirdeba. pacienti pasuxobs, rom mas ara aqvs sakmarisi
fuli da amdeni xnis lodinis SemTxvevaSi, SesaZloa misi mdgomareoba ki-
dev ufro garTuldes.
ra SeiZleba moimoqmedos pacientma, rom operacia male Catardes?
SeecadeT ipovoT problemis gadaWris minimum ori gza.
kiTxvebi diskusiisaTvis:
1. vin arian situaciis monawileni?
2. hqonda Tu ara adgili arakeTilsindisier qmedebas?
3. miadga Tu ara ziani vinmes?
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 87
danarTi
winaaRmdegoba – es obieqtebia (dawesebulebebi), romlebic unda gadala-
xos pacientma.
pacienti
mizani:
Catarebuli
muxlis
operacia
X klasi
gakveTilis msvleloba
1. maswavlebeli ganmartavs, ras niSnavs damokidebuleba da misi kompo-
nentebi.
damokidebuleba – es aris piradi emocia da SegrZneba, romelic amzadebs
adamians garkveulad aRiqvas sagnebi, movlenebi, pirovnebebi.
88 antikorufciuli aRzrda skolaSi
damokidebulebaTa komponentebi
I varianti
II varianti
damokidebulebis mizezi
qceva damokidebuleba
III varianti
XI-XIIklasebi
miznebi
1. moswavleebma gaiazron, rogor SeuZlia socialur rolsa da socia-
luri rolebis konfliqts xeli Seuwyos korufcias.
2. sworad airCion prioritetuli roli korufciul garemoSi.
gakveTilis msvleleoba
aRniSnuli gakveTili saxelmZRvanelos mixedviT warimarTeba, Tumca maga-
liTebi icvleba.
1. socialuri rolis gansazRvrisaTvis maswavlebels Semdegi magaliTi
mohyavs: `warmoidgineT, Tavdauzogavad momuSave medikosi – altru-
isti, romelic aseve aris mama, ojaxis ufrosi da romlis Semosavalic
ojaxis arsebobis mTavar wyaros warmoadgens~.
2. saubrisas, Tu rogori socialuri rolebi arsebobs (biologiuri, na-
Tesauri, profesiuli, asakobrivi da a.S.) aRiniSneba, rom eqimis roli
(profesiuli), gansazRvrulia hipokrates ficiT, e.i is valdebulia
nebismier situaciaSi da SemTxvevaSi adamians daxmareba gauwios.
3. mniSvnelobis mixedviT arsebobs ZiriTadi da meorexarisxovani soci-
aluri rolebi. magaliTad, eqimis profesionalizmi didad aris damo-
kidebuli imaze, pirvelxarisxovnad mamobas Tvlis, Tu sakuTar pro-
fesias.
90 antikorufciuli aRzrda skolaSi
V klasi
sagani: religia
gakveTilis msvleloba
1. bruno fereros moTxrobis – `zRarbebis ojaxi~ – wakiTxva.
`zafxulis dadgomisTanave WalaSi zRarbebis ojaxi dabinavda. Tbili
dReebi iyo, zRarbebi xeebis CrdilSi erTobodnen. xandaxan tyidanac ga-
midiodnen da mindorSi mxiarulobdnen, yvavilebs Soris daxuWobanas Ta-
maSobdnen da gamosakvebad buzebs iWerdnen. Rame mSvidad iZinebdnen Ta-
vianT bunagSi.
erT dRes maT dainaxes, rogor cvioda xidan foTlebi – Semodgoma axlov-
deboda. zRarbebma axali gasarTobi moigones – mofarfate foTlebs iWer-
dnen. dRiTidRe ufro mkacri sicive igrZnoboda. mdinares yinulis Txe-
li fena gadaefara. Tovlma foTlebi dafara. zRarbebi sicivisagan kan-
kalebdnen da Ramec ki veRar iZinebdnen.
erT Rames gadawyvites erTmaneTs Caxutebodnen da ase gamTbariyvnen, mag-
ram es cda uSedego aRmoCnda, radgan eklebiT erTmaneTs TaTebi da drun-
Cebi dauCxvlites. kidev erTxel scades, magram amjeradac uSedegod. sa-
Wiro iyo gamosavali epovnaT, rom gamTbariyvnen. Citebi, baWiebi da sxva
cxovelebi xom ase Tbebodnen. amotom, zRarbebma erTmaneTTan miaxloe-
bisas nel-nela eklebis damalva daiwyes. Tavdapirvelad, es Zneli iyo, mag-
ram zRarbebi yovel saRamos cdilobdnen erTmaneTTan miaxloebas, vid-
re sawadels ar miaRwies. civi saRamoebi aRar aSinebdaT; erTmaneTTan Ca-
xutebul zRarbebs Tbilad da tkbilad eZinaT.~
4. TamaSi `ojaxi~
baraTebze weria gvari da pirovnebis roli ojaxSi.
malinauskasi (didi babua, didi bebia, babua, bebia, mama, deda, vaJiSvili,
qaliSvili, lekvi, knuti). danarCeni gvarebi erTmaneTis msgavsia: muli-
nauskasi, maliniauskisi, melinauskisi. bavSvebi baraTebs iReben, sadac mi-
TiTebulia gvari da roli. oTx skamze isini erTmaneTs kalTaSi ujdebian
gvarebis mixedviT, zemoT miTiTebuli TanmimdevrobiT.
daniSnuleba: Sejibrebis drosac ki SesaZlebelia megobrulad TamaSi.
5. saTamaSo situacia
• 1 da 3 jgufebisaTvis: `gzaze gafuWebili avtomanqanaa, romlis mZRo-
lic Zalzed arasimpatiuri kacia~
• pirveli jgufi: inscenirebas akeTebs, rogor SeiZleba gulwrfelad,
yovelgvari gasamrjelos gareSe, daexmaro arasasiamovno garegnobis
adamians.
• me-3 jgufi: inscenirebas akeTebs, rom daxmarebas gauwevs mxolod im
SemTxvevaSi, Tu daxarjuli drois sanacvlod materialur kompensa-
cias miiRebs.
• me-2 da me-4 jgufebi: `mZimed avadmyofi, yru moxuci vaJiSvilis ojax-
Tan erTad cxovrobs~.
• me-2 jgufi: gaiTamaSebs moxucis istorias bednieri dasasruliT.
• me-4 jgufi: gaiTamaSebs moxucis istorias naRvliani dasasruliT.
daskvna
rogori adamianebi arian yvelaze lamazebi da yvelaze modurebi? isini, rom-
lebic sikeTisa da ubraloebis samoss atareben.
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 93
stereotipebi da korufcia
stereotipebi: `mamakacebi ukeT atareben manqanas~, `mewarmeebi da banki-
rebi matyuarebi arian~, `eqimebi – meqrTameebi~ da a.S. stereotipebis warmo-
Sobaze, socialur rolebze an maT Secvlaze saubrisas korufciasTan da-
kavSirebuli stereotipebi ganixileba.
danarTi
teqsti:
Bogdanovicius A. Korupcija sukuria valdžia (a. bogdanoviCiusi. korufcias war-
moSobs Zalaufleba) // http://www.lrinka.lt/Leidinys/korupcija/1998.6.andriusb.phtml
arCevanis ufleba
sazogadoebas arwmuneben, rom korufciasTan brZola SesaZlebelia mxo-
lod iseTi xerxebiT, rogorebicaa: politikuri liderebis valdebuleba da
xelisuflebis gamWvirvaloba. Tu amas davumatebT sasjelis gamkacrebul
zomebs, CinovnikebisaTvis xelfasebis gazrdas da mewarmeebis aRzrdas, mi-
viRebT korufciasTan brZolis saSualebaTa `klasikuri~ meTodebis pakets.
es meTodebi bevr qveyanaSi gamoiyeneba, Tumca arcerT maTganSi korufcia
jerjerobiT daZleuli ar aris.
ramdenad efeqturia `klasikuri~ saSualebebi, vidre Cvens mier SemoTa-
vazebuli – es mkiTxvelis gadasawyvetia. magram, Tu dinebas mivyvebiT da xe-
lisuflebis warmomadgenelTa mier SemoTavazebul efeqtur, magram arapo-
pularul saSualebebs ignorirebas gavukeTebT – es SeiZleba Zvirad dag-
vijdes.
98
korufciis fenomeni
msoflioSi da litvaSi
eTikis kodeqsebi
profesiuli kompetenturoba
pedagogiuri karieris manZilze, maswavleblebi unda cdilobdnen
miaRwion kvalifikaciis maRal dones zogadad ganaTlebis sferoSi
da konkretulad im disciplinebSi, romelsac aswavlian. ganaTlebis
sistemaSi mimdinare uwyveti cvlilebebi, kerZod, swavlebisa da swav-
lis axali midgomebi, axali erovnuli saswavlo gegmebis SemuSaveba,
danergva da ganaxleba maswavleblebisgan moiTxovs profesionaliz-
mis mudmiv amaRlebas.
kolegialoba
efeqtiani swavleba moiTxovs kolegialobis maRal dones da ami-
tomac, maswavleblebma xalisiT, Zaldautaneblad unda iTanamSrom-
lon kolegebTan, mSoblebTan da saganmanaTleblo sferos sxvadas-
xva organizaciebTan da warmomadgenlebTan. maswavleblebma unda ga-
uziaron erTmaneTs TavianTi Sexedulebebi, codna da gamocdileba
da ecadon Camoayalibon iseTi profesiuli garemo, romelic xels Se-
uwyobs moswavleTa socialur, inteleqtualur, sulier, moralur,
emociur da fizikur ganviTarebas.
Tanabari SesaZleblobebi
maswavleblebma TavianTi saqmianobiTa da TanamSromlobiT unda
uzrunvelyon Tanabari SesaZleblobebis principebis dacva adamia-
nis uflebebis fuZemdebluri saerTaSoriso aqtebis Sesabamisad.
valdebulebebi
maswavlebelTa umTavresi movaleobaa moswavleTa ganaTleba,
aRzrda da maT keTildReobaze zrunva. maswavleblebi valdebulni
arian mzrunvelobiT, pasuxismgeblobiT, pativiscemiTa da sifrTxi-
liT miudgnen moswavleebs, mSoblebsa da kolegebs, ndobisa da kon-
fidencialurobis principebis dacviT.
samarTlebrivi CarCo
maswavleblebs gacnobierebuli unda hqondeT is samarTlebrivi ga-
remo, romelSic uwevT saqmianoba aRmzrdelobiTi da administraciu-
li valdebulebebis gaTvaliswinebiT. maT unda daicvan saxelmwifo-
Si moqmedi kanonebi da profesiis Sesabamisi eTikuri kodeqsi, miuxe-
davad imisa miTiTebulia Tu ara isini maT SromiT xelSekrulebaSi.
102 antikorufciuli aRzrda skolaSi
profesiuli urTierTobebi
individualuri Tu koleqtiuri problemis wamoWrisas maswavle-
belma, unda eZios problemis gadaWris gzebi Sesabamisi proceduru-
li normebis gaTvaliswinebiT.
profesiuli patiosneba
maswavleblis piradi cxovreba xelSeuxebelia. amave dros, maswav-
lebeli unda acnobierebdes, rom misi adamianuri Rirsebebi, sulie-
ri da samoqalaqo faseulobebi misabaZi unda iyos moswavleebisaT-
vis. maswavleblis qmedeba Zlier zegavlenas axdens moswavleebis qce-
vaze rogorc saklaso oTaxSi, aseve mis gareT. maswavlebelsa da mos-
wavleebs Soris unda arsebobdes jansaRi TanamSromlobis urTier-
Toba.
103
I. saerTo debulebebi
Cven, saqarTvelos kerZo seqtoris warmomadgenlebi vadasturebT Cvens
gadawyvetilebas qarTveli Tu ucxouri partnioris da mTlianad qarTuli
sazogadoebis mimarT vimoqmedoT da warvmarToT Cveni samewarmeo saqmia-
noba saerTaSoriso sazogadoebis mier aRiarebuli eTikis normebis Sesaba-
misad. aRniSnulidan gamomdinare, Cven miznad visaxavT xeli SevuwyoT sa-
qarTveloSi iseTi biznes garemos Camoyalibebas, romelSic eTikuri biznes
qmedeba da gonivruli mmarTveloba iqneba dafasebuli, waxalisebuli da biz-
nes gadawyvetilebaTa miRebis ZiriTadi safuZveli gaxdeba. Sesabamisad, Cve-
ni saqmianobisas veyrdnobiT mocemul qarTuli biznes qcevis kodeqss, ro-
melic amave dros warmoadgens saqarTveloSi moqmedi mewarmeebis TviTSe-
fasebisa da TviTregulirebis instruments.
ZiriTadi faseulobebi
qarTuli biznesis qcevis kodeqsi efuZneba Semdeg faseulobebs:
V. biznesi da media
biznesi mas mediasTan urTierTobaSi eyrdnoba qarTuli biznesis qcevis
kodeqsis faseulobebs.
• sazogadoebrivi da mediasTan urTierTobebi biznesis saqmianobis ga-
nuyofeli nawilia.
• biznesi aqveynebs yovelwliuri socialuri pasuxismgeblobis angariSs.
• biznesi uars ambobs arakeTilsindisieri sareklamo kampaniis warmoe-
baze.
Tavi 2.
zogadi eTikuri normebi
muxli 4. moraluri standartebi
1. prokuraturis muSaks gacnobierebuli unda hqondes, rom sakuTari pro-
fesiis mniSvnelobidan gamomdinare, mas sazogadoebis winaSe gaaCnia sa-
jaro mosamsaxurisaTvis damaxasiaTebeli eTikuri valdebulebebi.
2. prokuraturis muSaki unda moqmedebdes patiosnebisa da pasuxismgeb-
lobis maRali standartebiT. igi Tavis saqmianobaSi unda xelmZRvane-
lobdes kulturis, Tavazianobis, Rirsebis, urTierTpativiscemis,
ndobis, miukerZoeblobis, samarTlianobisa da obieqturobis princi-
pebiT, sayovelTaod aRiarebuli eTikis normebiT. prokuraturis mu-
Saki xels unda uwyobdes prokuraturis mimarT sazogadoebis rwmeni-
sa da ndobis ganmtkicebas.
muxli 5. adamianis uflebebisa da Tavisuflebebis dacva
1. prokuraturis muSaki unda acnobierebdes, pativi unda sces da icav-
des saqarTvelos konstitutuciT, kanonmdeblobiT da saerTaSori-
so xelSekrulebebiT aRiarebul adamianis uflebebsa da Tavisufle-
bebs. pirovnebis Rirsebis pativiscemis sayovelTao principi saval-
debuloa prokuraturis muSakisaTvis.
108 antikorufciuli aRzrda skolaSi
Tavi 3.
prokuraturis muSaki profesiuli movaleobis Sesrulebisas
muxli 8. samsaxurebrivi mdgomareobis gamoyeneba
1. prokuraturis muSaki valdebulia misTvis miniWebuli uflebamosile-
ba gamoiyenos mxolod kanoniT mkacrad gansazRvruli miznebisaTvis.
2. dauSvebelia:
a) samsaxurebrivi mdgomareobis gamoyeneba nebismier pirze ukanono
zewolisaTvis;
b) samsaxurebrivi mdgomareobis gamoyeneba produqciisa Tu momsaxu-
rebis reklamisaTvis;
g) samsaxurebrivi droisa da qonebis, aseve sxva TanamSromelTa dro-
isa da qonebis gamoyeneba arasamsaxurebrivi miznebisaTvis (es wesi
ar vrceldeba samsaxurebriv-saStato iaraRisa da samsaxurebrivi
transportis gamoyenebaze);
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 109
Tavi 4.
masobrivi informaciis saSualebebTan urTierToba
muxli 18. sajaro gancxadeba
1. masobrivi informaciis saSualebebiTa da sajaro gamosvlebis dros
gakeTebuli oficialuri werilobiTi an sityvieri gancxadebebi unda
iyos saqmiani da kargad gaazrebuli. mxedvelobaSi unda iqnes miRebu-
li is faqti, rom es gancxadebebi SeiZleba aRqmuli iqnes, rogorc sa-
qarTvelos prokuraturis pozicia.
2. prokuraturis muSaks, romelic akeTebs gancxadebas masobrivi
informaciis saSualebebisaTvis, ar ekrZaleba, saqmis garemoebaTa
gaTvaliswinebiT, miawodos masobrivi informaciis saSualebebs im mo-
culobis obieqturi informacia, romelic am droisaTvis misTvis
aris cnobili.
Tavi 5.
interesTa SeuTavsebloba
muxli 19. Seuferebeli saqmianoba
prokuraturis muSaki valdebulia Tavi Seikavos nebismieri qmedebis
ganxorcielebisagan, ramac SeiZleba obieqturad eWvqveS daayenos misi
damoukidebloba an gavlena iqonios mis samsaxurebriv saqmianobaze.
muxli 20. interesTa SeuTavsebloba
1. prokuraturis muSakma unda daicvas `sajaro samsaxurSi interesTa
SeuTavseblobisa da korufciis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis mo-
Txovnebi.
112 antikorufciuli aRzrda skolaSi
Tavi 6.
kodeqsis aRsrulebis meqanizmebi
muxli 22. kodeqsis aRsruleba
1. am kodeqsis moTxovnaTa darRveva ganixileba, rogorc prokuraturis
muSakisaTvis Seuferebeli saqcieli, rac gamoiwvevs `prokuraturis
Sesaxeb~ saqarTvelos organuli kanoniT gaTvaliswinebul discipli-
nur pasuxismgeblobas.
2. prokuraturis muSaks ufleba aqvs daasabuTos sakuTari qmedebis Se-
sabamisoba eTikis kodeqsis ZiriTad principebTan da warmoadginos
aRniSnuli qmedebis motivacia.
3. am kodeqsis moTxovnaTa darRvevis faqtebze saqarTvelos generalu-
ri prokuraturis generaluri inspeqcia atarebs samsaxurebriv moZi-
ebas da saqarTvelos generalur prokurors warudgens moZiebis masa-
lebs, aseve winadadebebs prokuraturis muSakis mimarT disciplinu-
ri pasuxismgeblobis RonisZiebis gamoyenebis mizanSewonilobis Tao-
baze.
4. saqarTvelos generaluri prokurori uflebamosilia samsaxurebri-
vi moZiebis masala Sesaswavlad gadasces prokuraturis sabWos, rome-
lic afasebs konkretuli saqcielis Seusabamobas am kodeqsis moTxov-
nebTan da sakuTar daskvnas warudgens generalur prokurors.
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 113
Tavi I.
kodeqsis miznebi da amocanebi
muxli 1
es kodeqsi adgens saqarTvelos saerTo sasamarTloebis mosamarTleTaT-
vis samosamarTlo eTikis ZiriTad principebs, qcevis wesebsa da standar-
tebs, romlebic mosamarTlem unda daicvas rogorc samsaxureobrivi mo-
valeobis Sesrulebis, ise sxva saqmianobis ganxorcielebisas da pirad
cxovrebaSi.
muxli 2
kodeqsis mizania, xeli Seuwyos marTlmsajulebis damoukideblobis, mi-
ukerZoeblobisa da sasamarTlo xelisuflebis erTianobis ganmtkicebas,
sasamarTlo xelisuflebisadmi sazogadoebis ndobisa da rwmenis amaR-
lebas, mosamarTlis Tanamdebobis prestiJisa da avtoritetis dacvas.
muxli 3
samosamarTlo eTikis normis darRveva kanonmdeblobiT dadgenil Sem-
TxvevaSi iwvevs mosamarTlis disciplinur pasuxismgeblobas.
Tavi II.
samosamarTlo eTikis zogadi principebi
muxli 4
mosamarTle unda iyos kanonis, mosamarTlis ficisa da movaleobis
erTguli, marTlmsajulebis ganxorcielebisas – kanonisa da samarTlis
uzenaesobis garanti.
muxli 5
mosamarTle unda ganamtkicebdes sazogadoebriv rwmenas marTlmsaju-
lebis damoukideblobis, Seuvalobis, samarTlianobis, siwmindisa da mi-
ukerZoeblobisadmi.
muxli 6
mosamarTle unda ufrTxildebodes marTlmsajulebis prestiJs da ar
iqceodes
sasamarTlos avtoritetisa da mosamarTlis wodebisaTvis Seufereblad.
muxli 7
mosamarTle sajarod ar unda gamoxatavdes uaryofiT azrs an Sexedule-
bas sxva
mosamarTlisa da kolegis profesionalizmsa Tu pirad Tvisebebze.
muxli 8
mosamarTle upativcemulod ar unda ixseniebdes sxva mosamarTlis mier
saqmeze miRebul gadawyvetilebas.
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 115
muxli 9
mosamarTlem azris gamoTqmis, rwmenisa da gaerTianebis uflebiT sar-
geblobisas
ar unda Selaxos marTlmsajulebis Rirseba, miukerZoebloba da damou-
kidebloba...
muxli 10
mosamarTlem, romelic daarRvevs samosamarTlo eTikis normas, unda
izrunos misi
qmedebiT gamowveuli zianis gamosasworeblad.
Tavi III.
mosamarTlis qcevis wesebi samosamarTlo
uflebamosilebebis ganxorcielebisas
muxli 11
mosamarTle marTlmsajulebis ganxorcielebisas damoukidebelia da ga-
dawyvetilebas iRebs mxolod kanonis, saerTaSoriso samarTlis sayovel-
Taod aRiarebuli principebisa da normebis Sesabamisad.
muxli 12
mosamarTle samosamarTlo uflebamosilebas unda axorcielebdes Rir-
seulad,
keTilsindisierad, uangarod da miukerZoeblad.
muxli 13
mosamarTle gadawyvetilebis gamotanisas unda iyos damoukidebeli da
Seuvali; misi azri ar unda meryeobdes politikuri, socialuri, mxaris
interesis, sazogadoebrivi zemoqmedebis an sxvagvari urTierTobis ze-
gavlenis gamo, anda kritikis SiSiT.
muxli 14
samosamarTlo movaleobis Sesrulebisas mosamarTle Tavisufali unda
iyos yovelgvari winaswar Seqmnili an akviatebuli azris, Sexedulebis,
crurwmenisa Tu ganwyobisagan. igi unda moeridos iseT qcevas (mimikas,
gamometyvelebas, Jestikulacias da sxva), romelsac procesis monawile-
ni aRiqvamen winaswar Seqmnil an akviatebul Sexedulebad.
muxli 15
dauSvebelia, rom mosamarTlis rasobriv, erovnul, eTnikur, enobriv, wo-
debriv,
Tanamdebobriv, qonebriv, religiur, sqesobriv kuTvnilebasTan, invali-
dobasTan,
seqsualur orientaciasTan, wodebriv-Tanamdebobriv statusTan an sxva
garemoebebTan dakavSirebuli Sexedulebani gavlenas axdendnen gadawyve-
tilebis kanonierebasa an sxva movaleobis saTanadod ganxorcielebaze.
muxli 16
dauSvebelia, mosamarTle konkretul saqmeze winaswar aTanxmebdes misa-
Reb gadawyvetilebas, anda raime formiT angariSs abarebdes am gadawyve-
tilebis gamo.
116 antikorufciuli aRzrda skolaSi
muxli 17
mosamarTlem ar unda Seasrulos iseTi davaleba Tu rekomendacia, rome-
lic raime formiT xelyofs mis damoukideblobas.
muxli 18
mosamarTle pativiscemiT, yuradRebiT da koreqtulad unda moekidos
presisa da masobrivi informaciis sxva saSualebebis warmomadgenelTa
interess, moipovon da gaavrcelon informacia marTlmsajulebis ganxor-
cielebis, sasamarTlos saqmianobis an konkretuli saqmis Sesaxeb.
muxli 19
mosamarTle sajarod ar unda gamoTqvamdes azrs an iZleodes ganmarte-
bebs gansaxilveli an ganxilvis procesSi arsebuli saqmis Sesaxeb, Tu es
ar Seexeba saqmis warmoebis organizaciul da teqnikur mxares.
muxli 20
mosamarTle sajarod an pirad saubarSi unda moeridos iseT gancxade-
bas, romelsac SeuZlia warmoSvas safuZvliani winapiroba, rom es gancxa-
deba xels SeuSlis saqmeze kanonieri gadawyvetilebis miRebas.
muxli 21
mosamarTle sajarod an pirad saubarSi ar unda gamoxatavdes Tavis da-
debiT an
uaryofiT ganwyobas gansaxilvel, ganxilvis procesSi arsebul an ukve
ganxilul
saqmeSi monawile romelime mxaris mimarT.
muxli 22
mosamarTle ar unda iyenebdes Seuracxmyofel, damamcirebel sityvebsa
da gamoTqmebs an rasistul Tu Sovinistur terminologias.
muxli 23
mosamarTle unda iyos yuradRebiani, gulisxmieri da koreqtuli im mo-
qalaqis mimarT, romelic sasamarTlos mimarTavs.
muxli 24
mosamarTle sasamarTloSi saqmis ganxilvisas Semosili unda iyos man-
tiiT.
muxli 25
mosamarTle RirsebiTa da Tavazianad unda epyrobodes procesis mona-
wileebs.
muxli 26
mosamarTlem profesiuli movaleobis ganxorcielebisas mopovebuli
informacia ar unda gamoiyenos aradaniSnulebisamebr.
muxli 27
mosamarTle pativs unda scemdes sasamarTlos personals.
muxli 28
mosamarTle Tvalyurs unda adevnebdes, rom sasamarTlos moxele icav-
des profesiuli eTikis normebs, TavSekavebulad moqmedebdes, ar iCen-
antikorufciuli aRzrda zogadsaganmanaTleblo skolaSi 117
Tavi IV.
mosamarTlis arasamosamarTlo moRvaweoba
muxli 32
mosamarTlis saqmianoba, romelic ar ukavSirdeba samsaxurebriv movale-
obas, dasaSvebia, Tu igi ar ewinaaRmdegeba mosamarTlisa da sasamarTlos
damoukideblobis principebs, ar uqmnis safrTxes sasamarTlos avtori-
tets, ar qmnis eWvis safuZvels samosamarTlo saqmianobis ganxorciele-
bisas mis obieqturobasa da mousyidvelobaSi, ar ewinaaRmdegeba saqar-
Tvelos kanonmdeblobasa da am kodeqss.
muxli 33
mosamarTlisaTvis samosamarTlo movaleobani upirvelesia. mosamarTle
ar SeiZleba eweodes raime anazRaurebad saqmianobas, garda pedagogiu-
ri, samecniero an SemoqmedebiTi saqmianobisa, Tu igi xels ar uSlis sa-
mosamarTlo uflebamosilebis saTanadod ganxorcielebas.
muxli 34
mosamarTlem monawileoba ar unda miiRos mis samsaxurebriv statussa da
movaleobasTan SeuTavsebel garigebaSi.
muxli 35
mosamarTle ar SeiZleba gaxdes wevri iseTi gaerTianebisa, romelic
erTgulebis ficis dadebas moiTxovs, anda eWvqveS ayenebs mosamarTlis
reputacias, zians ayenebs sasamarTlos avtoritets.
muxli 36
mosamarTle ar unda eweodes politikur saqmianobas. igi ar SeiZleba iyos
politikuri organizaciis wevri an asrulebdes partiul davalebas, an
politikuri organizaciis saxeliT gamodiodes sityviT.
muxli 37
mosamarTle sajarod ar unda amJRavnebdes Tavis politikur Sexedule-
bas. akrZalulia misi mxridan nebismieri politikuri propaganda rogorc
sasamarTlo darbazSi, ise mis gareT.
118 antikorufciuli aRzrda skolaSi
muxli 38
mosamarTlem sajarod an sxva formiT mxari ar unda dauWiros kandida-
turas saxelmwifo politikur Tanamdebobaze an gamovides mis winaaRmdeg.
muxli 39
mosamarTles ekrZaleba gaficva. mas ara aqvs ufleba, raime motiviT, ko-
leqtiurad Tu individualurad, uari Tqvas an sxvas mouwodos samsaxu-
rebrivi da profesiuli movaleobis Seusruleblobisaken.
muxli 40
mosamarTlem sasamarTlos moxelesac unda urCios, rom Tavi Seikavos po-
litikuri saqmianobis an politikuri Sexedulebis demonstrirebisagan.
muxli 41
mosamarTles ufleba aqvs, gamoxatos pozicia sakuTar an sxva qveyanaSi
profesiuli movaleobis SesrulebisaTvis mosamarTlis an sxva iuridi-
uli profesiis adamianis Seviwroebis, devnis, daucvelobis, zewolis an
mis saqmianobaSi ukanono Carevis gamo.
muxli 42
mosamarTles ufleba aqvs, ekavos raime Tanamdeboba sazogadoebriv sa-
wyisebze an monawileobdes iseT saxelmwifo, an sazogadoebriv komisia-
Si, romelic dakavSirebulia sakanonmdeblo saqmianobasTan, marTlmsa-
julebis ganxorcielebis srulyofasTan, sxva samarTlebriv an iseT ara-
samarTlebriv sakiTxebTan, romlebic am kodeqsis moTxovnas ar ewinaaR-
mdegeba.
muxli 43
mosamarTles ufleba aqvs, kanonmdeblobiT gaTvaliswinebul SemTxveva-
Si, warmoadgendes qveyanas an mis romelime administraciul erTeuls
oficialur ceremonialze, kulturul – saganmanaTleblo RonisZieba-
ze an Rirssaxsovar TariRTan dakavSirebiT.
muxli 44
mosamarTles ufleba aqvs, iyos Tavisi an ucxo qveynis (qalaqis an sxva
administraciuli erTeulis) sapatio moqalaqe.
korufciis kvleva
umaRles saswavleblebSi
Sexedulebebi, problemebi, gadaWris gzebi
meToduri saxelmZRvanelo Seiqmna korufciis winaaRmdeg brZolis
erovnuli programisa da gaerTianebuli erebis organizaciis mier
dafinansebuli proeqtis – `korufciis prevencia ganaTlebis,
sazogadoebis informirebisa da TviTSegnebis amaRlebis gziT~ –
safuZvelze.
masalebze muSaobdnen:
iolanta piliponite, `Transparency International~ litva;
doqtori arunas povilunasi, vilniusis universiteti;
doqotri romas prakapasi, litvis pedagogiuri universiteti;
natalia rumianceva, vanderbiltis universiteti;
vitalia skeruvene, kaunasis kolegia;
gintare Satene, Saulaiskis universiteti;
doqtori tadas tamoSunasi, vilniusis pedagogiuri universiteti;
vaiva zuzaviCute, vitautas didis saxelobis universiteti.
Semdgeneli:
daiva penkauskine, Tanamedrove didaqtikis centri
recenzentebi:
profesori, doqtori iuzas bagdanaviCusi
docenti, doqtori valdone indraSene
121
winasityvaoba
iolanta piliponite
korufciis fenomeni
Sesavali
bolo dros ganuwyvetliv gvesmis, vxedavT da Zalauneburad vgrZnobT,
rom korufcia nisliviT exveva Cveni saxelmwifos TiToeul kuTxes, Cvens
ezosac ki. maSinve ibadeba kiTxva: ra aris es – epidemia Tu, ubralod, pos-
tmodernistuli arsebobis morigi orWofoba? am SemTxvevaSi Zalze mniS-
vnelovania masobrivi informaciis saSualebebis, gansakuTrebiT ki, tele-
viziis roli. advilad SesamCnevia, rom Cven TiTqmis yoveldRiurad gvaw-
vdian informacias korufciis gamovlinebis Sesaxeb sxvadasxva samTavro-
bo doneze Tu pirad cxovrebaSi. amgvarad, bolo dros, korufciis Tema Zal-
ze aqtualuria. litvis sazogadoeba da saqmiani wreebis warmomadgenlebi
erTsulovanni arian imaSi, rom korufcia sakmaod Zlier dabrkolebas war-
moadgens qveynis cxovrebisa Tu samewarmeo saqmianobisaTvis. Tumca, para-
doqsulia is faqti, rom Cveni qveynis moqalaqeTa da mewarmeTa umravleso-
ba SekiTxvaze – miscemdnen Tu ara isini qrTams? – dauyovnebliv pasuxoben:
`diax~ (korufciuli ruka..., 2004, gv.13). ibadeba kiTxva, rogor ganvsa-
zRvroT da avxsnaT es mravalferovani da, SesaZloa, orazrovani koruf-
ciis movlena da ra unda moimoqmedos samoqalaqo sazogadoebam?
statiis mizania korufciis gansazRvrebasTan dakavSirebuli proble-
matikis ganxilva, korufciis analizis Teoriuli perspeqtivebis gamomJRav-
neba, korufciis diagnostikis, rogorc misi kontrolisa da prevenciis erT-
erTi efeqturi saSualebis, ganxilva, korufciis prevenciisa da masSi sa-
moqalaqo sazogadoebis rolis Sesaxeb j. popis sistemuri Sexedulebis
axsna. statiis pirvel nawilSi ganixileba korufciis gansazRvris aspeqte-
bi da, agreTve, amaSi kanonmdeblobis, sajaro interesisa da sazogadoebri-
vi azris roli. meore nawili eZRvneba korufciis gansazRvris procesSi war-
moqmnil problemaTa analizs. mesame nawilSi ganxilulia ori Teoriuli
perspeqtiva: korufciis erT-erTi yvelaze gavleniani mkvlevaris –
a. haidenhaimeris Sexeduleba, romlis meSveobiTac ganixileba korufciis
yvela saxeoba da warmoebs maTi analizi. agreTve, moyvanilia warmdgeneli-
sa da wardgenilis Sexeduleba, romelic xsnis, Tu ra xdeba, rodesac war-
mdgeneli Zalauflebas wardgenils gadascems. meoTxe nawili eTmoba diag-
nostikas, romelic korufciis susti sferoebis dadgenis saSualebas iZle-
va da, amgvarad, qmediTi antikorufciuli programebis formirebas uwyobs
xels. mexuTe nawilSi ganxilulia samoqalaqo sazogadoebis roli da
j. popis sistemuri Sexeduleba korufciis prevenciaze. statiis daskvniT
nawilSi mocemulia ganxiluli Sexedulebebis Sejameba.
• wvrilmani;
• rutinuli;
• fesvgadgmuli.
aseTi dayofa korufciis ganviTarebis, masStabisa da sixSiris kriteri-
umebs efuZneba. amasTan, mxedvelobaSi miiReba sazogadoebaSi misi gavrce-
lebis efeqti da is, aris Tu ara korufciuli qceva Cveulebrivi movlena
politikuri valdebulebebis sxvadasxva sistemebSi.
imis gaTvaliswinebiT, Tu rogor afasebs sazogadoeba garkveul qmede-
bebs da rogor aRiqvams is korufcias sxvadasxva politikur sistemaSi,
a. haidenhaimeri korufciis Semdeg saxeebs gamoyofs:
• Savi;
• ruxi;
• TeTri.
Savi korufcia iseT qmedebebs gulisxmobs, romlebic rogorc elitis,
aseve sazogadoebis umetesi nawilis mier korufciuladaa aRiarebuli. ruxi
korufciis Sualeduri cneba moicavs qmedebebs, romelTa Sesaxeb ar aris
Camoyalibebuli mkafio Sexedulebebi, an isini imisdamixedviT icvleba, mi-
iCnevs Tu ara sazogadoeba, rom msgavsi qmedebebi dasjadi unda iyos. zogi-
erTi jgufi, rogorc wesi elita, garkveul qcevas ukanonod miiCnevs da
imisken miiswrafvis, rom is dasjadi iyos. sxva socialur jgufebs gansxva-
vebuli Sexeduleba aqvT. umravlesobis azri xSirad ubralod gaurkveve-
lia. a. haidenhaimeris mixedviT, ruxi korufciis gamovlenis SemTxvevaSi
elita, rogorc wesi, ukmayofilebas gamoTqvams, xolo sazogadoeba indi-
ferentuli rCeba. TeTr korufcias profesori uwodebs movlenas, romlis
drosac rogorc elita, aseve sazogadoebis umetesi nawili, garkveuli ko-
rufciuli qmedebis mimarT Semwynarebelia. aseTi qcevis winaaRmdeg mimar-
Tuli qmedebebi iSviaTad pouloben aqtiur mxardaWeras. gaaerTiana ra mis
mier gamoyofili korufciisa da sazogadoebis tipebi, a. haidenhaimerma da-
askvna, rom Tanamedrove samoqalaqo kulturis sazogadoebaSi fesvgadgmu-
li korufciis SemTxvevebi Zalze iSviaTia, an aratipiuria da isini unda da-
xasiaTdes, rogorc Savi korufcia. sazogadoebis danarCeni sami tipis Sem-
TxvevaSi sruliad sawinaaRmdego viTarebaa. rutinuli korufcia aq Sem-
TxveviTia da xasiaTdeba, rogorc Savi korufcia. saCuqrebisa da nepotiz-
mis SemTxvevebi rux korufciadaa miCneuli, Tu garigebebi koleqtiur xa-
siaTs atarebs (magaliTad, partiebis dafinanseba). wvrilman korufcias
ufro xSirad aqvs adgili da is agreTve rux korufciad iwodeba.
rogorc Svedi mecnieri andersoni aRniSnavs, korufciis analizis dros
a. haidenhaimeris modelis gamoyenebisas unda gaviTvaliswinoT, rom koruf-
ciis maxasiaTebelTa umetesoba samxreT evropidan, amerikidan da didi bri-
taneTidan aris Semosuli. meore mxriv, es iZleva saSualebas, mecnieris mier
SemoTavazebuli hipoTezebi gadavamowmoT da Teoriis gamoyenebis SesaZleb-
lobebi gavafarTovoT. ramdenime wlis win, Tavad a. haidenhaimerma aRniSna
sazogadoebaSi globaluri cvlilebebis gavlena korufciis gansazRvreba-
ze. misi azriT, globalizaciis procesSi korufciis aRqma ufro fragmen-
tuli da orazrovani xdeba. es gulisxmobs, rom TeTri, ruxi da Savi koruf-
ciis amsaxveli modeli moklebulia korufciuli qcevis asaxvis unars.
130 antikorufciuli aRzrda skolaSi
korufciis diagnostika
saerTaSoriso done
korufciis aRqmis indeqsi
korufciis diagnostikis erT-erT umniSvnelovanes meTodikas saerTa-
Soriso antikorufciuli organizaciis `Transparency International~-is mier yo-
velwliurad gamoqveynebuli korufciis aRqmis indeqsi (kai) warmoadgens.
aRniSnuli kompleqsuri maCvenebeli, romelic pirvelad 1995 wels gamoq-
veynda, saqmiani wreebis warmomadgenelTa gamokiTxvisa da eqspertTa mier
Catarebuli sxva saxis kvlevebis safuZvelze dgindeba. es `kvlevaTa kvle-
va~ saSualebas gvaZlevs davaxarisxoT saxelmwifoebi korufciis gavrce-
lebis TvalsazrisiT. mocemuli indeqsis Tanaxmad, litva ar aris im `suf-
132 antikorufciuli aRzrda skolaSi
meqrTameobis indeqsi
`Transparency International~-is mier Catarebuli kidev erTi kvleva meqrTa-
meobis indeqsiis dadgenas gulisxmobda, romlis gamoTvlac 1999 wels dai-
wyo. meqrTameobis indeqsi warmoadgens informacias:
• mravalerovnul korporaciaTa meqrTameobisadmi midrekilebis Sesa-
xeb;
• meqrTameobisadmi midrekilebis mqone samewarmeo seqtoris Sesaxeb;
• imis Sesaxeb, ramdenad icnoben sazRvargareTis qveynebis msxvil kor-
poraciaTa Tanamdebobis pirebi meqrTameobis winaaRmdeg ekonomikuri
TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis (OECD) konvencias;
• imis Sesaxeb, Tu rogor axorcieleben umsxvilesi korporaciebi meq-
rTameobis winaaRmdeg (OECD) konvencias;
• arapatiosani biznesis sxva savaraudo praqtikis Sesaxeb, romelsac
firmebi SekveTebis miRebis mizniT mimarTaven.
aRniSnuli indeqsi asaxavs biznesis sferoSi liderTa Sexedulebebs.
2002 wels meqrTameobis indeqsi 15 qveyanaSi dadginda: argentina, brazi-
lia, filipinebi, indoeTi, indonezia, kolumbia, poloneTi, maroko, meqsi-
ka, nigeria, samxreT afrika, samxreT korea, ruseTi, tailandi da ungreTi.
CamoTvlili qveynebi CarTulia mravalerovnuli firmebis vaWrobis sis-
temasa da sainvesticio proeqtebSi. litva ar CarTula meqrTameobis
indeqsis gamokvlevaSi.
sxva kvlevebi
SegviZlia gavixsenoT `Transparency International~-is mier gamoqveynebuli
kvleva `korufciis msoflio barometri~, romelSic 47 saxelmwifom miiRo
monawileoba. imave wlis bolos msoflio ekonomikurma forumma Caatara
kvleva, romlis farglebSic gamoikiTxa 102 qveynis lideri kompaniis xel-
mZRvaneli warmoebis sferoSi. 2004 wlis 9 dekembers gamoqveynda `Transpa-
rency International~-isa da `Gallup International~-is mier axali erToblivi kvle-
vis, `korufciis msoflio barometris~, Sedegebi.
yvela zemoxsenebuli kvleva Zalze mniSvnelovania korufciis saerTa-
Soriso, regionalur da nacionalur doneze gavrcelebis saerTo proble-
mebis dasadgenad. samwuxarod, konkretuli qveynis problemebi am kvleveb-
Si, rogorc wesi, ar aisaxeba. amitom, qvemoT moyvanilia litvaSi Catarebu-
li korufciis kvlevebis maxasiaTeblebi da warmodgenilia ukanaskneli
kvlevebis Sedegebis mokle ganxilva.
nacionaluri done
`litvis korufciuli ruka~
2001-2002 wlebSi, antikorufciuli organizacia `Transparency International~-
is litvis ganyofilebis iniciativiT litvaSi Catarda korufciis pirveli
diagnostikuri kvleva – `korufciuli ruka~. sociologiuri dakvirveba or
jgufze xorcieldeboda: litvis mosaxleobasa da biznes seqtoris warmo-
madgenlebze. kvlevis mizani iyo – nacionaluri sociologiuri gamokiTxvis
safuZvelze korufciis gavrcelebis institucionaluri da geografiuli
monitoringis ganxorcieleba, korufciisadmi mgrZnobiare sferoebis dad-
gena, litvaSi moqmedi im organizaciebis gamovlena, romlebic korufciaSi
`cxel wertilebs~ warmoadgenen. litvis uaxlesi korufciuli ruka 2004
wlis noemberSi iqna warmodgenili.
kvlevis Sedegad Sefasda:
• respondentTa damokidebuleba korufciisadmi, misi done da roli sa-
zogadoebaSi;
• korufciis faqtebTan (meqrTameoba) piradi Sexebis SemTxvevebi;
• korufciis Sesaxeb informaciis wyaroebi;
• antikorufciuli zomebisadmi damokidebuleba.
rogorc gairkva, korufciis gavrcelebis specifikis (pirvel rigSi, ko-
rufciis ZiriTadi formis – meqrTameobis) dasadgenad, litvaSi institu-
cionaluri monitoringi sakmarisi ar aRmoCnda. `rogorc litvis moqala-
qeebi, aseve mewarmeebi, araoficialurad uxdian ara marto konkretuli
134 antikorufciuli aRzrda skolaSi
kvlevis Sedegebi
warmogidgenT litvaSi Catarebuli kvlevebis Sedegebis mokle mimoxilvas.
• 2004 wels Semcirda im pirTa ricxci, vinc miiCnevs, rom iseTi organo-
ebi, rogoricaa samTavrobo struqturebi, seimi, sasamarTloebi da,
agreTve, arasamTavrobo organizaciebi, `Zalze korumpirebulni~ ari-
an. Sesabamisad, gaizarda im pirTa ricxvi, vinc amtkicebs, rom prezi-
dentis aparati da masobrivi sainformacio saSualebebi `Zalze ko-
rumpirebulni~ arian.
• litvis moqalaqeebi da mewarmeebi mainc amtkiceben, rom qrTami prob-
lemebis gadaWras uwyobs xels, xolo gamokiTxulTa ori mesamedi mzad
aris Tavad gaiRos qrTami. Tumca, 2002 welTan SedarebiT, 2004 wels
gaizarda im biznesmenTa ricxvi, vinc miiCnevs, rom qrTami problemis
gadaWras ar uwyobs xels da uars acxadeben mis micemaze.
• 2004 wels ufro metad gaizarda televiziis, rogorc sazogadoebi-
saTvis korufciis Sesaxeb informaciis mimwodeblis, roli.
gamocdileba
• biznes sawarmoTa warmomadgenlebi yvelaze xSirad fuls ixdian (qrTa-
mis saxiT) Semdeg organizaciebSi:
- sagzao policia;
- sabaJoebi;
- saxelmwifo sagadasaxado inspeqcia;
- saqalaqo da raionuli TviTmmarTvelobebi;
- avtomobilebis teqnikuri daTvalierebis centrebi (sawarmoTa
xelmZRvanelebis gamocdileba).
• moqalaqeebs yvelaze xSirad uwevT qrTamis micema:
- poliklinikebSi;
- adgilobriv da respublikur saavadmyofoebSi;
- sagzao policiaSi;
- avtomobilebis teqnikuri daTvalierebis centrebSi.
2002 welTan SedarebiT, 2004 wels sagrZnoblad iklo zemoT xsenebul
organizaciebSi meqrTameobis SemTxvevebis Taobaze respondentTa Se-
tyobinebebis ricxvma.
• qrTamis gamoZalva, iniciativa, efeqturoba
sawarmoTa xelmZRvanelebs yvelaze xSirad fuls sZalavdnen
sagzao policiis TanamSromlebi. qrTami yvelaze kargad `Wrida~ sa-
baJoebze. litvis moqalaqeebs yvelaze xSirad qrTamis gaReba saavad-
myofoebSi da avtomobilebis teqnikuri daTvalierebis centrebSi
uwevdaT.
antikorufciuli potenciali
• rogorc moqalaqeebi, aseve biznesmenebi miiCneven, rom pasuxismgeb-
lobis umetesi nawili qrTamis amRebs ekisreba.
• sawarmoTa xelmZRvanelebisa da moqalaqeebis absolutur umravle-
sobas bolo 5 wlis ganmavlobaSi ar miucia qrTami, radgan:
- problemis gadaWra amis gareSe moxerxda;
- maTgan qrTami ar mouTxoviaT;
• mxolod sawarmoTa xelmZRvanelebis 9 procentsa da moqalaqeTa 3
procents ar miucia qrTami imitom, rom es kanonsawinaaRmdego qmede-
136 antikorufciuli aRzrda skolaSi
korufciis mizezebi
litvis moqalaqeTa azriT korufcia ganpirobebulia:
• Tanamdebobis pirebze da sxva sajaro moxelebze dakisrebuli pasu-
xismgeblobisa da angariSvaldebulebis naklebobiT;
• Tanamdebobis pirTa da sxva sajaro moxeleTa moraluri pasuxismgeb-
lobis naklebobiT;
• susti samarTlebrivi baziT.
araoficialuri gasamrjelo gaweuli samsaxurisaTvis
araoficialuri gasamrjelo gansakuTrebiT gavrcelebulia samedici-
no dawesebulebebSi, sagzao policiaSi da im dawesebulebebSi, romlebic
momsaxurebas uweven moqalaqeebs uZrav qonebaze sakuTrebis uflebis
aRdgenasTan da aRniSnul gancxadebebze gadawyvetilebis miRebasTan da-
kavSirebiT.
`teqnologiaTa~ ganzogadebisas mtkicdeba, rom araoficialur gasam-
rjelos, xSir SemTxvevaSi, Rebuloben saSualo rgolis Cinovnikebi. yvela-
ze gavrcelebul formas fuladi gasamrjelo warmoadgens; araoficialu-
ri gasamrjelos iniciatorebi Tavad moqalaqeebi arian, romelTa qcevac,
maTi azriT, sxva pirebis mieraa nakarnaxevi.
gamokiTxvis Sedegebis mixedviT, litvis mosaxleoba mzad aris, kvlavac
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 137
70
61,3 59,2
60 55,5
50
40
30
20,8
20 18,6 19,8
14,7
10 6,3 6,0 5,7 8,7 8,6
4,5
1,4 3,6 1,3 1,8 2,1
0
korufcia korufcia korufcia korufcia korufcia ar ician,
warmoadgens warmoadgens, xels ar uSlis ufro exmareba exmareba pasuxi ar
sazogadoebrivi ufro sazo- sazogadoebriv sazogadoebas sazogadoebas gauciaT
cxovrebis gadoebrivi cxovrebas, problebebis problemis
did winaRobas cxovrebis magram arc gadaWraSi gadaWraSi
winaRobas exmareba mas
informaciis wyaroebi
`litvis korufciuli ruka~ korufciisadmi adamianTa damokidebulebis,
anu korufciasTan Sexebis konkretuli SemTxvevebis dadgenis SesaZleblo-
bas iZleva. movlenebis Sesaxeb mosaxleobis Sexedulebebis formireba imis
mixedviT xdeba, Tu ra aqvs wakiTxuli an gagonili masobrivi sainformacio
saSualebebis meSveobiT. Tumca, socialuri problemebis umravlesoba, maT
Soris korufciac, xSir SemTxvevaSi, mas-mediis mier arasaTanadod aris Se-
fasebuli an gazviadebulia. litvis mosaxleobisaTvis korufciis Sesaxeb
informaciis miwodebis ZiriTadi wyaroebi naCvenebia meore sqemaze. am Sem-
TxvevaSi aSkara lideria televizia, xolo respublikurma presam, rogorc
Cans, mosaxleobis ndoba dakarga.
45
42,3
40
35
33,4
32,3
30
26,8
25
23,9
22,8
21,9
17,6
17,6
20
18,1
15,6
16,3
15
10
7,6
6,7
5,1
5,1
5
3,0
3,2
3,0
2,0
2,1
1,9
1,3
0,7
0,6
1,1
0
televizia
piradi
organo
axloblebis
adgiloblivi
interneti
organo
ar ician,
gamocdileba
respublikuri
beWdviTi
megobrebis,
gamocdileba
pasuxi ar gauciaT
radio
beWdviTi
Specialised
publications
reports
meqrTameobis gamocdileba
rogorc aRiniSna, socialur problemaTa umravlesoba masobrivi sain-
formacio saSualebebis mier arasaTanadod aris gaSuqebuli an gazviade-
bulia. amitom, mosaxleobis azri korufciis Sesaxeb, romelic televiziis
xelSewyobiT Camoyalibda, xSir SemTxvevaSi, realur viTarebas zustad ar
asaxavs. Sesabamisad, moqalaqeTa korufciuli gamocdileba ufro mniSvne-
lovan arguments warmoadgens. litvis moqalaqeebs dausves SekiTxva, gau-
RiaT Tu ara maT qrTami bolo 5 wlis ganmavlobaSi (ix. sur. 3)?
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 139
40
30
0 10 20 30 40 50
sur. 5. mosaxleobis ganawileba kiTxvaze pasuxis mixedviT (vis ekisreba meti pasuxis-
mgebloba qrTamis aRebis SemTxvevaSi?) (2004 w., procentebi)
50
40
30
21 22
19 19
20 14 13 13
11
10
0
diax ara a/a diax ara a/a
2002 w. 2004 w.
nacionaluri integrireba
aRmasrulebeli xelisufleba
TviTmmarTvelobis moxeleebi
saerTaSoriso organizaciebi
sakanonmdeblo xelisufleba
saxelmwifo moxeleebi da
samoqalaqo sazogadoeba
masobrivi sainformacio
saxelmwifo kontroli
dacvis saagentoebi
kanonis dacva da
kerZo seqtori
marTlwesrigi
saSualebebi
ombudsmeni
sazogadoebis sifxizle
sazogadoebrivi faseulobebi
balans
irebul
ganviT i
areba
kanoni
s
uzenae
soba crovr
ebis
done
naci
onal
uri
inte
grir
eba
sazogadoebis sifxizle
sazogadoebrivi faseulobebi
daskvna
daskvniT nawilSi kidev erTxel unda aRiniSnos, rom bolo periodSi, ko-
rufciis mkvlevarTa da praqtikosTa yuradReba sul ufro xSirad eqceva
korufciis prevernciisa da kontrolis Semdeg or meTods:
• korufciis diagnostika;
• sazogadoebis ganmtkiceba pirovnuli faseulobebis dacvis gziT.
korufciis prevenciaze da kontrolze sistemuri xedva unda arsebob-
des, romelic gamoirCeva gamoyenebuli zomebis efeqturobiT, urTierTda-
mokidebulebiTa da urTierTkavSirebiT. korufciis movlena ixsneba da ana-
lizdeba aramarto rogorc samarTalisa da sisxlis samarTlis obieqti, ara-
med ufro farTe, politikur, socialur, ekonomikur da kulturul kon-
teqstSi. unda aRiniSnos isic, rom:
• korufciis uamravi ganmarteba arsebobs;
• korufciis gansazRvrisas gamoiyofa sxvadasxva aspeqti: sajaro sam-
saxuri, sajaro interesi, moTxovnileba, daintereseba da a.S.;
• sirTuleebi warmoiqmneba korufciis samarTlebriv ganmartebasTan
da sazogadoebaSi mis aRqmasTan dakavSirebiT;
• arsebobs Teoriuli analizis mikro da makro doneebi, romlebic ko-
rufciis sxvadasxva saxis gamokvlevis, maTi SedarebiTi analizis (sis-
temuri xedvis) da agreTve Zalauflebis delegirebis Sedegebis gan-
xilvis (warmdgenelisa da wardgenilis Sexeduleba) saSualebas iZleva.
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 145
literatura
1. Andersson S., Corruption in Sweden. Exploring Danger Zones and Change. Umea
University, Departament of Political Science, 2002.
2. Andvig J. Ch., Fjeldstad O. H., Research on Corruption. A Policy Oriented Survey. Ch.
Michelsen Institute & Norwegian Institute of International A.airs, 2000.
3. Anticorruption in Transition 2. Corruption in Enterprise-State Interactions in Europe
and Central Asia 1999–2002. The International Bank for Reconstruction and
Development / The World Bank, 2004.
4. Anticorruption in Transition. A Contribution to the Policy Debate. Washington, D. C.:
The World Bank, 2000.
5. Dobryninas A., Virtuali nusikaltimu tikrove. Vilnius: Eugrimas, 2001.
6. Gardiner J. A., “De.ning Corruption”, in A. Heidenheimer, M. Johnston (ed.), Political
Corruption. Concepts & Contexts. Third edition. New Brunswick and London:
Transaction Publishers, 2002.
7. Gibbons K., “Variations in Attitudes toward Corruption in Canada”, in A. Heidenheimer,
M. Johnston, V. LeVine (ed.), Political Corruption: A Handbook. New Brunswick:
Transaction Publishers, 1989.
8. Global Corruption Report 2004. Special Focus: Political Corruption. Transparency
International. London: Pluto Press, 2004.
9. Heidenheimer A., Johnston M., “Terms, Concepts, and De.nitions”, in A. Heidenheimer,
M. Johnston (ed.), Political Corruption. Concepts & Contexts. Third edition. New
Brunswick and London: Transaction Publishers, 2002.
10. Heidenheimer A., “Perspectives on the Perception of Corruption”, in A. Heidenheimer,
M. Johnston (ed.), Political Corruption. Concepts & Contexts. Third edition. New
Brunswick and London: Transaction Publishers, 2002.
11. Klitgaard R., Maclean-Abaroa R., Parnis H. L., Corrupt Cities. A Practical Guide to
Cure and Prevention. California: Institute for Contemporary Studies, 2000.
12. Korupcijos apraiškos šalies mastu atrinktose apskrityse ir jose esančiose savivaldybese.
Parenge A. Dobryninas. Vilnius: “Transparency International” Lietuvos skyrius, 2004.
13. Lambsdor. J. G., How Corruption in Government A.ects Public Welfare. A Review of
Theories. Gottingen: Center for Globalization and Europeanization of the Economy,
2001.
14. Lietuvos korupcijos žemelapis 2004. Parenge A. Dobryninas. Vilnius: “Transparency
International” Lietuvos skyrius, 2004.
15. Nye J. S., “Corruption and Political Development: A Cost Bene.t Analysis”, in A.
Heidenheimer, M. Johnston, V. LeVine (ed.), Political Corruption: A Handbook. New
Brunswick: Transaction Publishers, 1989.
16. Pope J., TI Source Book. Confronting Corruption: The Elements of a National Integrity
System. Transparency International, 2000.
17. Porta D., Vannucci A., Corrupt Exchanges, Actors, Resources, and Mechanisms of
Political Corruption. New York: Aldine de Gruyter, 1999.
18. Scott J., Comparative Political Corruption. Englewood Cli.s: Prentice-Hall, 1972.
19. www.transparency.org
146
natalia rumianceva
korufciis taqsonomia umaRlesi
ganaTlebis sistemaSi
Sesavali
miReba
uamrav qveyanaSi misaReb gamocdebze korufciuli garigebebi sakmaod
Cveulebrivi movlenaa. ivaraudeba, rom universitetebi yvelaze ufro ni-
Wier kandidatebs arCeven, romlebsac SeuZliaT efeqturad gamoiyenon ga-
naTlebaze gamoyofili Tanxebi da, Sesabamisad, gaxdnen TavianT sferoebSi
saukeTeso specialistebi. moklevadian perspeqtivaSi, SerCevis damaxinje-
bul proceduras sargebeli moaqvs administraciis muSakebisaTvis, Cagravs
niWier, magram materialurad naklebad uzrunebelyofil students. xolo,
grZelvadian perspeqtivaSi, uTuod ziani moaqvs sazogadoebisaTvis.
umaRles saswavleblebSi studentebis miRebis dros korufcia mTel
msoflioSia gavrcelebuli. gardamavali periodis saxelmwifoebSi, ekono-
148 antikorufciuli aRzrda skolaSi
diplomebis gayidva
Tu ganaTlebis sistema da misi Rirebulebebi damaxinjebul formas
iZens studentTa miRebisa da fakultetze pedagogTa ayvanis korumpire-
buli wesis gamo, diplomebiT vaWrobis saSualebiT myidvels SeuZlia sa-
erTod aaridos Tavi umaRlesi ganaTlebis sistemas, vinaidan mas SeuZlia
SeiZinos ganaTlebuli adamianis statusis damadasturebeli yvela auci-
lebeli sabuTi da isargeblos am privilegiiT umaRles saswavlebelSi
swavlis gareSe.
magaliTad, CineTSi, xaidianis raionSi, quCaSi yalbi beWdis mqone univer-
sitetis diplomis SeZena 25 dolarad SeiZleba. TaRliTobisa da falsifi-
kaciis farTod gavrcelebis gamo, diplomi dRes aRar aris iseTi Rirebu-
li. pekinis teqnikuri universitetis mecnier-TanamSromelTa gamoTvlebiT,
saxelmwifo dawesebulebebSi naxevar milionamde TanamSromels yalbi mec-
nieruli xarisxi aqvs.
diplomebiT vaWroba Cveuli movlenaa yofili sabWoTa kavSiris qveyneb-
Sic. Tumca aq, namdvili diplomis fasi ufro maRalia, vidre CineTSi. unda
aRiniSnos, rom ukrainaSi yalb diplomebs xSirad ucxoelebzec yidian, rac
ukrainis umaRlesi ganaTlebis saimedoobas ara marto qveyanaSi, aramed mis
farglebs gareTac amcirebs da, agreTve, zians ayenebs, rogorc ukrainis,
ise ucxo qveynebis ekonomikas. garda amisa, ruseTisa da ukrainis msgavs qvey-
nebSi, axladmiRebul aspirantebs, momaval filosofiis doqtorebs Sesa-
Zenad Zvel sakandidato disertaciebs sTavazoben. sul raRac 200 dola-
rad SesaZlebelia gasuli saukunis 70-80-ian wlebSi dawerili `oTxi~ `meo-
red gamoyenebuli~ disertaciebis `nakrebis~ SeZena. agreTve, SesaZlebelia
biznesis ganviTareba da gamouyenebeli disertaciis TanakurselebisaTvis
miyidva.
akrZalvebis meSveobiT aseTi tipis korufciis winaaRmdeg brZolaSi nak-
lebad savaraudoa raime Sedegis miReba, Tanac diplomebiTa da disertaci-
ebiT vaWroba dRes ukve akrZalulia. aRniSnuli problemis gadaWris erT-
erTi SesaZlo gza avtonomiuri saakreditacio organos dafuZnebaa, romel-
mac unda gamoscados diplomis mqone yvela piri da informacia kandidatis
kvalifikaciis Sesaxeb damqiravebels miawodos. Tu diplomis mflobels
ecodineba, rom dasaqmebis win mas mainc mouwevs gamocdis Cabareba, SesaZ-
loa, yalbi diplomis SeZenis stimuli Semcirdes.
akreditacia
umaRlesi saswavleblebi sazogadoebriv aRiarebas mxolod akreditaci-
is sistemis oficialuri procedurebis gavlis Semdeg iZenen. imisaTvis, rom
universitetma aRiareba moipovos, igi garkveul standartebsa da moTxov-
nebs unda akmayofilebdes.magram, Tu akreditaciis sistema korumpirebu-
lia, `dabali xarisxis institutebs SeuZliaT diplomebis gacema im pireb-
ze, romelTa codna da unarebi, SesaZloa, ar Seesabamebodes arsebul pro-
fesiul standartebs~. agreTve Zalze mniSvnelovania pirTa akreditacia.
magaliTad, iseT qveynebSi, rogoricaa ukraina, sadac xSiria korufcia stu-
dentTa miRebisa da diplomebiT vaWrobis sferoSi, akreditacias Tavad uni-
versitetebi atareben, rac miniWebuli samecniero xarisxis Rirebulebas
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 151
pedagogiuri korufcia
pedagogiuri korufcia kidev erT mwvave problemas warmoadgens, vinai-
dan am problemaSi CarTulni arian da yvelaze metad zaraldebian uSualod
studentebi. ganviTarebad qveynebSi urTierToba studentTa da pedagog-
Ta Soris ar SeiZleba daxasiaTdes, rogorc Tanasworuflebiani (horizon-
taluri urTierToba). piriqiT, es urTierToba ierarqiul xasiaTs atarebs
(vertikaluri) da masSi pedagogi studentze maRla dgas. aseT dominanto-
baze dafuZnebul garemoSi korufciis ganviTarebas Sedegad studentTa ga-
moyeneba moyveba. pedagogTa Soris korufcia ar qmnis ganaTlebis miRebis
Tanabar SesaZleblobebs. magaliTad, zogierT SeZlebul students umaR-
les saswavlebelSi ganaTlebis miRebis SesaZlebloba mxolod gadaxdili
Tanxis gamo eZleva, riTac naklebad SeZlebuli studentebi zaraldebian.
zogjer, pedagogi iRebs qrTams mxolod uunaro studentebisagan, visac da-
moukideblad ar SeuZlia saswavlo programis aTviseba. am SemTxvevaSi, WeS-
maritad niWier da Sromismoyvare studentebs SesaZlebloba aqvT ar mis-
cen qrTami. magram, zogjer, pedagogi qrTams TiToeuli studentisagan
iTxovs, ganurCevlad misi monacemebisa. is, vinc ar ixdis, Sedegad ver aba-
rebs gamocdas. aseTi praqtikis gamo Cndeba uamravi uunaro specialisti.
amasTan, iqmneba dabrkolebebi, romlebic aferxebs perspeqtiuli lidere-
bis mier maTi potencialis gamoyenebas. pedagogiur korufcias, xSirad,
profesiuli normebis Seusabamo qcevas uwodeben. magaliTad, rodesac pe-
dagogi zewolas axdens studentebze da aiZulebs maT SeiZinon mis mier mom-
zadebuli da gamocemuli masala. Semdeg ki, adgenen `Sav sias~, sadac Seyva-
nilia yvela is studenti, romelmac uari Tqva saxelmZRvanelos SeZenaze.
meore sagangaSo aspeqti imaSi mdgomareobs, rom saswavlebelSi xangrZliv-
ma korufciam SeiZleba studentebze moaxdinos gavlena da isinic momaval-
Si korumpirebul moqalaqeebad Camoyalibdnen.
pedagogiuri korufcia da arasaTanado profesiuli qceva – es msofli-
oSi yvelaze gavrcelebuli movlenaa. yofili sabWoTa kavSiris respubli-
kebi, CineTi, kolumbia, indoeTi da CexeTis respublika – maT SeuZliaT mog-
viTxron pedagogebze, romlebic sasesio gamocdebis dros studentebisgan
qrTams iReben; pedagobebze, romlebic Tavs axveven studentebs sakuTar
azrs politikur wyobaze da sxva, aramaterialuri samsaxuris gawevis an mi-
Rebis Sesaxeb (mag. dasvenebis dReebSi studenti muSaobs pedagogis agarak-
ze, sanacvlod ki, es ukanaskneli damatebiT amecadinebs mas da studenti
avtomaturad warmatebiT amTavrebs kurss). sainteresoa, rom CexeTis res-
publikis kanoni umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb ar krZalavs aseTi tipis, ise-
ve rogorc bevri sxva saxis korufcias, romelzedac ukve visaubreT. es gva-
152 antikorufciuli aRzrda skolaSi
korufciis tipebi
saerTo jamSi, rodesac qrTamis amReb pirs dakisrebuli aqvs meti Zalauf-
leba, vidre qrTamis mimcems – moTxovniT ganpirobebul korufcias uwo-
deben. maSin, rodesac saxezea ZalaTa balansi qrTamis amReb da mimcem pir-
Ta Soris, saubaria SemoTavazebiT ganpirobebul korufciaze. pedagogiu-
ri korufcia, romlis drosac studenti aZlevs qrTams, rogorc wesi, mo-
TxovniT aris ganpirobebuli, anu misi iniciatori Tavad pedagogia. Tumca,
arsebobs gamonaklisic. umaRlesi ganaTlebis qronikaSi moyvanilia peki-
nis universitetis pedagogis mier gadmocemuli namdvili ambavi. gamosaS-
veb gamocdebamde ramdenime xniT adre mas erT-erTma studentma mimarTa,
romelsac surda filosofiis doqtori gamxdariyo. es studenti xSirad
acdenda leqciebs. cariel auditoriaSi man pedagogisaTvis Tanxis gada-
cema scada. rodesac pedagogma qrTamze uari Tqva, jiuti studenti mis sax-
lTan fuliT savse konvertiT mivida. es mcdelobebi mxolod maSin Sewyda,
rodesac pedagogma konverti aiRo, is derefanSi moisrola da students
kari miuxura. korufciis SemTxvevebi CineTis universitetebisaTvis dama-
xasiaTebeli rom ar yofiliyo, zemoT moyvanili SemTxveva komikuri iqne-
boda. SemoTavazebiT ganpirobebuli korufciis am konkretulma SemTxve-
vam sadamsjelo zomebis miReba ar gamoiwvia, miuxedavad imisa, rom univer-
sitetis administraciis sul mcire erTi muSakisaTvis mainc es ambavi cno-
bili iyo. SemoTavazebiT ganpirobebuli korufciis pirobebSi, damrRvevsa
da qrTamis mimcem pirs ufro xelsayreli pirobebisTvis erTmaneTTan kon-
kurencia SeuZliaT. magaliTisaTvis, gavixsenoT is SemTxveva, rodesac Sek-
veTis miRebis mizniT aRWurvilobis da saswavlo masalis mwarmoeblebi sak-
maod did qrTams aZleven SemkveTebs.
Sedegebi
saerTaSoriso savaluto fondis samuSao dokumentebSi aRniSnulia, rom
korufcias SeuZlia `bevr qveyanaSi gazardos fasebi da SezRudos xelisuf-
lebis SesaZleblobebi iseTi momsaxurebis uzrunvelyofisa da dafinanse-
bis sferoSi, rogorebicaa jandacva da ganaTleba~. korufcia, marTlac,
uaryofiT gavlenas axdens ekonomikis ganviTarebaze. da mainc, ganaTlebis
sferoSi is sxva arasasurvel Sedegebsac iwvevs.
saganmanaTleblo sistemas mniSvnelovani socialuri funqciebi akisria.
kerZod: igi socialuri mobilurobis arxs warmoadgens. idealur SemTxve-
vaSi igulisxmeba, rom kandidatTa guldasmiT SerCevis safuZvelze umaR-
156 antikorufciuli aRzrda skolaSi
globalizacia da korufcia
dRevandel pirobebSi, roca sazRvris gadakveTa sul ufro martivi xde-
ba, Zalze mniSvnelovania imis gacnobiereba, rom korufcia umaRles saswav-
leblebSi mowinave qveynebisTvisac problemad iqceva. umaRlesi ganaTle-
bis qronikis mixedviT, amerikeli profesor-maswavleblebi da mecnierebi
aRar endobian ganviTarebadi saxelmwifoebis mier TavianTi saganmanaTleb-
lo sistemebisa da moqmedi gacvliTi programebis daxvewis deklarirebul
miswrafebas. vinaidan, sul ufro meti ucxoeli studenti mimarTavs ameri-
kul kolejebs, Cndeba kiTxva: `xom ar ecdeba is, vinc miCveulia arapatio-
sani gziT niSnis miRebas, igive gaimeoros CvenTanac?~
magaliTisaTvis moviyvanoT aSS-Si damkvidrebuli doqtoranturaSi Ser-
Cevis procedura. manamde, vidre ganixileba is, Tu ramdenad Seesabameba doq-
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 157
empiriuli savarjiSo
daskvna
literatura
1. Christian Science Monitor. December 1993. “Corruption Undermines Education in
India.”
2. Greenwald, Igor. 1996. “Corruption and Shortage hamper higher Education in Ukraine.”
Chronicle of Higher Education 42:A44
3. Gupta, Sanjeev, Hamid Davoodi, and Erwin Tiongson. 2000. “Corruption and the
Provision of Health Care and Educational Services” IMF Working Paper
4. Heyneman, Stephen (forthcoming) “Education and Corruption”
5. Tanaka, Shinichiro. 2001. “Corruption in education sector development: a suggestion
for anticipatory strategy.” The international Journal of Educational Management 15/
4:158-166
6. The Chronicle of Higher Education. December 2001. “Corruption, Con.ict, and Budget
Cuts A.ict Academe in Former Soviet Republics.” 48/21:A40-A42
7. The Chronicle of Higher Education. August 2002. “In China, Bribery and Fakery Lower
the value of Degrees.” 48/47: A33
8. The Chronicle of Higher Education. August 2002. “In Colombia, Decades of Graft
Cripple a University.” 48/47:A32
9. The Chronicle of Higher Education. August 2002. “In Georgia, Professors Hand Out
Price Lists.” 48/47:A34
10. The Chronicle of Higher Education. August 2002. “In India, Suitcases of Money Buy
Admission to College.” 48/47:A36
11. The Chronicle of Higher Education. September 2001. “Corrupt Admission Alleged in
China.” 48/03:A51
12. The Chronicle of Higher Education. August 2002. “Corruption Plagues Academe Around
the World.” 48/47:A32
13. Tucker, Aviezer. 2000. “Reproducing Incompetence: The Constitution of Czech Higher
Education.” Eastern European Constitutional Review. 94-99
antikorufciuli aRzrdis integrireba
saswavlo programebSi
161
arunas poviliunasi
korufcia deviaciuri sociologiis
TvalsazrisiT
modulis mizani
korufciis movlenis ganxilva deviaciuri sociologiis TvalsazrisiT.
modulis amocanebi
1. deviaciis interpretaciebSi gansxvavebebis gamovlena;
2. deviaciebis subieqturi da obieqturi cnebani;
3. korufciis movlenis, rogorc deviaciis daxasiaTeba;
4. korufciis ganmartebaTa mravalferovnebis gacnoba;
5. im faqtorTa gamovlena, romelzedac damokidebulia korufciis sxva-
dasxvagvari ganmarteba.
kritika
aseT pirobebSic ki, SeuZlebelia samarTlebriv normebSi interpreta-
ciuli xasiaTis gansxvavebebisa da maTi droTa ganmavlobaSi Secvlis Tavi-
dan arideba. ibadeba kiTxva, sajaro samsaxuris maregulirebeli normebis
romeli formulireba unda iyos gamoyenebuli.
avtorTa umravlesoba miiCnevs, rom korufciis gansazRvris kriteriu-
mebi unda moiZebnos sakanonmdeblo, sasamarTlo da sxva saxelisuflebo
organoebis normatiul diskursSi. unda gaviTvaliswinoT isic, rom samar-
Tlebrivi normebi yvelaze metad asaxaven konkretuli jgufis – mmarTve-
li elitis standartebsa da eTikur normebs da amitom, socialuri Tval-
sazrisiT SeiZleba sakamaTo iyos da Secvlas saWiroebdes.
sxva gansazRvrebebTan SedarebiT, zemoT xsenebul gansazRvrebas is upi-
ratesoba gaaCnia, rom maTi meSveobiT SesaZlebelia sxvadasxva qveynis, sa-
zogadoebisa da wyobis Sedareba. miuxedavad amisa, bevri momenti ganusa-
zRvreli da, Sesabamisad, auxsneli rCeba.
kritika
Tu korufcias ganvmartavT, rogorc piradi sargeblis miRebis mizniT
racionalur qmedebas, maSin ra iwvevs fuladi anazRaurebis miRebas, Tu is
kanonsawinaaRmdegoa? aseTi gansazRvreba moraluri mxaris ignorirebas
axdens da gavlena aqvs socialuri agentebis logikur argumentaciaze. am
gansazRvrebis zogierTi momxre, romelic aqcents sabazro urTierTobeb-
ze akeTebs, kanondarRvevis moralur fass aRiarebs. amave dros, ar aris gan-
martebuli, ra igulisxmeba am fasSi. sabazro urTierTobebis gaTvaliswi-
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 169
kritika
ibadeba kiTxva: visi moraluri RirebulebebiT unda vixelmZRvaneloT?
moraluroba aRiqmeba, rogorc socialuri konstruqti da imis gansazRvra,
aris Tu ara is korufcia, damokidebulia konkretul pirovnebaze.
kritikosTa gancxadebiT, sajaro interesi sust referencias warmoad-
gens, vinaidan xSirad gaurkvevelia, ras niSnavs es termini. aRniSnuli cne-
ba SeiZleba farTod iyos interpretirebuli, amitomac SedarebiTi Sefa-
sebisas cdiloben Tavi aaridon mas. Tumca, es xels ar unda uSlides imis
axsnas, Tu ratom iyenebs sxvadasxva sazogadoeba korufciis gansazRvris
dros sxvadasxva normas, an ratom icvleba es normebi droTa ganmavlobaSi.
funqcionaluri Sexeduleba
funqcionalistebis TvalsazrisiT, korufcia politikuri zegavlenis
kidev erTi formaa. XX saukunis 60-ian wlebSi funqcionalizmi toleran-
tulad iyo ganwyobili korufciis formebisadmi. funqcionalistebi amtki-
cebdnen, rom es movlena ekonomikur da politikur integracias amyarebda.
kulturulma relativizmma meti Tavisufleba mogvaniWa, radgan amtkiceb-
da, rom korufcia zogierTi kulturisa da sazogadoebis Tavisebureba iyo.
aq SeiZleba makiavelis gavlenis SemCneva. rogorc florencielma moazrov-
nem aRniSna, xelisuflebisa da misi SenarCunebisaTvis brZola ar Semoifar-
gleba mxolod samarTlebrivi da eTikuri normebiT. funqcionalistebi ki-
dev ufro Sors wavidnen, roca ganacxades, rom korufciam dadebiTi gav-
lena moaxdina politikur sistemaze.
kritika
dRes rTuli iqneba korufciis konvenciuri formebis sargeblis damtki-
ceba, romlebmac politikuri sistemis ngrevisaTvis niadagi moamzades.
istoriulad mcdari aRmoCnda Sexeduleba imis Sesaxeb, rom CamorCenil eko-
nomikur regionebSi korufcia ekonomikis zrdas uwyobda xels. funqcio-
nalistebi arasodes xsnidnen korufciis uaryofiT zegavlenas.
sabazro xedva
sabazro xedva emyareba korumpirebul garigebebs biurokratiul done-
ze. amgvarad, ekonomikuri Teoria araliberalur saxelmwifo Teoriebs uer-
Tdeba. Teoretikosebi, romlebic mkveTrad akritikebdnen funqcionaliste-
bis azrs korufciis sargeblis Sesaxeb, cdilobdnen moraluri sakiTxebi-
saTvis gverdi aevloT. e.i. korufcia or umniSvnelovanes faqtors emyareba:
arsebuli SesaZleblobebis struqturas da maTi aRmocenebis mizezebs.
uzrunvelyofili saxelmwifoebis krizisma da socialisturi ekonomikis
kraxma xelsayreli pirobebi Seqmna korufciis konceptualizaciisaTvis.
amtkicebdnen, rom korufcia vrceldeboda iq, sadac saxelmwifo uSualod
iyo CarTuli bazarSi. SemoTavazebuli zomebi Zalze martivi iyo: korufci-
is gavrceleba nakarnaxevi iyo saxelmwifos zedmeti CareviT sabazro ekono-
mikaSi. e.i. saWiroa privatizacia da regulirebis Sewyveta. XX saukunis 80-
wlebSi, sabazro urTierTobebis momxreebi neoliberalebs uWerdnen mxars.
maTi azriT, rac ufro pataraa saxelmwifo, miT naklebia korufcia. msof-
lioSi mimdinare privatizaciisa da regulirebis uaryofis procesma koruf-
ciis ganviTarebisaTvis axali SesaZleblobebi Seqmna. korufciis gamoZieba-
Si politikur ekonomistTa wvlili xels ar uSlis neoliberalebs, gansa-
zRvron korufciis motivacia, rogorc sazogadoebis arCevani.
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 171
kritika
Teoriuli TvalsazrisiT, racionaluri arCevanis cnebam pirovnebis eTi-
kuri normebi gaaufasura. sinamdvileSi, TiToeuli adamianis patiosnebis
normebi, romlebsac sajaro samsaxurebi eToss daarqmevdnen, mogebis kal-
kulaciis farglebs scildeba da mniSvnelovani elementi xdeba korufci-
is cnebis gansazRvrisaTvis. korufciis aseTi axsnis Teoriuli arastabi-
luroba ganpirobebulia saxelmwifoSi neoliberaluri Teoriis naklova-
nebiT.
literatura
1. Mény Y., Sousa de L., Corruption: Political and Public Aspects, Encyclopaedia of
Social and Behavioural Sciences. Elsevier Ltd., 2004.
2. Rubington E., Weinberg M. S., Deviance: The Interactionist Perspective. Allyn and
Bacon, 1996.
3. Thio A., Deviant Behavior. HarperCollinsPublishers, 1988.
4. www.transparency.lt
175
tadas tamoSunasi
korufcia, rogorc deviaciis forma
socialuri organizaciis kursis moduli
socialuri organizaciis daniSnulebaa socialuri wesrigisa da uwes-
rigobis Seswavla. aRniSnuli aspeqtebis meSveobiT xdeba socialuri insti-
tutebis, agentebis, struqturebis, socialuri qcevebis da problemebis
Seswavla. aRniSnul kursSi korufcia warmodgenilia, rogorc uwesrigo-
bis gamomwvevi faqtori, deviaciis (dauSvebeli qcevis) forma. misi analizi
xdeba kursSi ukve ganxiluli socialuri organizaciis cnebis safuZvel-
ze. Tema socialur mecnierebaTa fakultetis (upirveles yovlisa, socio-
logiisa da politologiis) studentebisaTvis aris gankuTvnili. leqci-
ebs 6 saaTi eTmoba, damoukidebel samuSaos – 8 saaTi.
integrirebuli kursis miznebi
1. studentebi unda gaecnon korufciis cnebas da mis gamovlinebas so-
cialuri cxovrebis sxvadasxva sferoSi; unda ganixilon igi deviaci-
uri analizis konteqstSi.
2. unda gamoimuSaon korufciis gamovlinebis amocnobis unari da gaaZ-
lieron antikorufciuli qceva.
kursis struqtura
I Tema. korufciis cneba
korufciis gansazRvreba. korufciis tipebi. korufciuli faqtorebi:
saerTaSoriso ekonomikuri globalizacia, privatizacia, sajaro Sesyid-
vebi, RirebulebaTa fardobiToba, politikur partiaTa da kompaniaTa da-
finansebis arasakmarisi gamWvirvaloba, nepotizmis tradicia da sxva. ko-
rufciis aRqmis fardobiToba. korufciis Sefaseba funqciaTa da disfun-
qciaTa aspeqtebisa (`ki~ da `ara~ argumentebi) da, agreTve, deviaciis Semad-
geneli nawilebis (qceva, normebi, Semfasebeli) TvalsazrisiT.
literatura
1. Grosse T. G., Antikorupciniai veiksmai ekonominio bendradarbiavimo ir pletros
organizacijos (OECD) šalyse (1 d.), http://www.stt.lt/lt/.les/antikorup_1_dalis.pdf
2. Grosse T. G., Antikorupciniai veiksmai ekonominio bendradarbiavimo ir pletros
organizacijos (OECD) šalyse (2 d.), http://www.stt.lt/lt/.les/antikorup_2_dalis.pdf
3. Law on Prevention of Corruption of the Republic of Lithuania, http://www.stt.lt/lt/.les/
korupcijos_prevencijos_ist.pdf
vitalia skeruvene
korufcia, rogorc samarTlis obieqti
Sefaseba
praqtikuli muSaoba – 10%,
damoukidebeli muSaoba – 20 %,
sakontroloebi – 20%;
gamocda – 50%.
178 antikorufciuli aRzrda skolaSi
meTodebi
leqcia, wyaroebTan muSaoba, analizi, diskusia
gamowveva
mecadineobis dasawyisSi studentebs usvamen kiTxvas, ra ician maT samar-
Tlebrivi wyaroebisa da maTi gansxvavebebis Sesaxeb. mocemul Temaze imar-
Teba diskusia.
Sinaarsis realizeba
leqciis gegma:
1. ZiriTadi samarTlebrivi wyaroebi samarTlis istoriaSi (samarTleb-
rivi wesi, samarTlebrivi precedenti, normatiuli xelSekrulebebi,
normatiuli samarTlebrivi aqti).
2. normatiuli samarTlebrivi aqtebi.
2.1. kanonmdebloba, konstituciuri da zogadi kanonmdebloba, kano-
nebis miReba (sakanonmdeblo iniciativis wesi; kanonproeqtis gan-
xilva; kanonis miReba da gamoqveyneba).
2.2. kanonqvemdebare samarTlebrivi aqtebi; zogadi kanonqvemdebare
aqtebi, adgilobrivi kanonqvemdebare aqtebi, uwyebrivi kanonqvem-
debare aqtebi, Sidaorganizaciuli kanonqvemdebare aqtebi.
refleqsia
SeiZleba Tu ara samarTlebrivi principebis samarTlebriv wyaroebTan
mikuTvneba? riT gansxvavdeba Zveli da axali redaqciis samarTlebrivi
aqtebi?
meTodebi
diskusia, SedarebiTi analizi, damoukidebeli muSaoba.
gamowveva
SegiZliaT Tu ara erTi sityviT gamoxatoT qvemoT moyvanili citatis
Sinaarsi? `...piris ganzrax qmedeba, romlis meSveobiT, pirdapiri an iribi
formiT xdeba dapireba, SeTavazeba, micema, an ukanono gasamrjelos miReba
piradi an sxva pirebisaTvis garkveuli funqciebis Sesruleba-Seusruleb-
lobisaTvis sargeblis miRebis mizniT~
Sinaarsis realizeba
diskusia – `ra gsmeniaT korufciis Sesaxeb?~ studentebi ecnobian ko-
rufciis prevenciis mareglamentirebel samarTlebriv wyaroebs. esenia,
litvis respublikis sisxlis samarTlis kodeqsi da litvis respublikis ka-
noni korufciis prevenciis Sesaxeb. studentebs eZlevaT davaleba: Seada-
ron korufciis cnebebi.
refleqsia
sufevs Tu ara Cvens qveyanaSi korufcia? SegviZlia Tu ara Cven, am qvey-
nis moqalaqeebs, korufciasTan brZola, da Tu SegviZlia, ra gziT?
daskvnebi
korufcia aris saxelmwifo Zalauflebis borotad gamoyeneba piradi
sargeblis miRebis mizniT.
samarTliT sargebloba – es aris aqtiuri qmedebebi, romelTa meSveobiT
xdeba miniWebuli samarTlebrivi SesaZleblobebis gatareba.
samarTlis realizacia – es aris samarTlebrivi normebis, dadgenili mo-
Txovnebisa da SesaZleblobebis gatareba samarTlebrivi subieqtebis praq-
tikul saqmianobaSi (saxelmwifo organoebis, arasamTavrobo organizacie-
bis, Tanamdebobis pirebis, moqalaqeebis). mxolod amgvaradaa SesaZlebeli
samarTlebrivi normebis miznebis miRweva, samarTlebrivi regulirebis qme-
diTobis uzrunvelyofa.
samarTlis dacva – es aris samarTlebrivi normebiT akrZaluli qmedebe-
bisagan Tavis arideba.
samarTlis gamoyeneba – es aris samarTlis realizaciis gansakuTrebu-
li forma, rodesac kompetenturi saxelmwifo organoebi uzrunvelyofen
samarTlebrivi normebiT dadgenili moTxovnebis Sesrulebas samarTleb-
rivi normebis maregulirebeli individualuri aqtebis miRebis meSveobiT.
samarTlis ganxorcieleba – es aris qmedebebi, romelTa Sesrulebas sa-
marTlebrivi normebi moiTxovs. mniSvnelovania, rom kanonierebis princi-
pi iyos daculi, ara marto rigiTi moqalaqeebisa da organizaciebis, ara-
med saxelmwifo organoebisa da Tanamdebobis pirebis mier. aseT princip-
Tan SeusabamobaSia saxelmwifo Tanamdebobis pirTa iseTi qmedebebi, rogo-
ricaa meqrTameoba, mosyidva, Tanamdebobis borotad gamoyeneba da a.S., rad-
gan isini mniSvnelovnad asusteben saxelmwifo organoebis avtoritets.
182 antikorufciuli aRzrda skolaSi
meTodebi
diskusia, jgufuri muSaoba.
gamowveva
diskusia Temaze – `ra iciT adamianis uflebebis, Tavisuflebebisa da
valdebulebebis Sesaxeb?~
`Ria da harmoniuli sazogadoebisa da samarTlebrivi saxelmwifos Ca-
moyalibebis procesSi samarTali sul ufro mniSvnelovan socialur fase-
ulobad iqceva. meore mxriv, adamianis Tavisuflebis done damokidebulia
imaze, Tu ramdenad icnobs is saxelmwifos konstitucias, mis kanonmdeblo-
basa da sxva samarTlebriv aqtebs. ramdenad acnobierebs is maTi dacvis au-
cileblobas~.
Sinaarsis realizeba
jgufuri muSaoba. masalis gacnoba da Semdeg Temebze diskusiisaTvis
momzadeba:
1. adamianis uflebebi litvis respublikis konstituciaSi;
2. adamianis uflebebi da Tavisuflebebi;
3. politikuri uflebebi da Tavisuflebebi;
4. socialur-ekonomikuri uflebebi;
5. pirovnebis valdebulebebi.
mniSvnelovania vicodeT
litvis respublikis konstituciis 28 muxlSi formulirebulia Semde-
gi zogadi principebi: uflebebis gamoyenebis dros adamianma unda daicvas
konstitucia da kanonmdebloba, ar Selaxos sxva adamianis uflebebi da Ta-
visuflebebi. sakonstitucio sasamarTlos 2002 wlis 8 maisis dadgenile-
baSi aRniSnulia, rom `konstituciis mocemuli muxliT dadgenilia erT-
erTi fuZemdebluri principi, romelic gulisxmobs, rom adamianis kanoni-
eri qmedeba ar aris SezRuduli da absoluturad Tavisufalia. adamiani,
rogorc socialuri arseba, cxovrobs sazogadoebaSi, Tanaswori uflebe-
bis mqone adamianTa garemocvaSi. yvela adamians aqvs valdebulebebi im sa-
zogadoebis winaSe, romelSic SesaZlebelia misi Tavisufali da sruli gan-
viTareba. am valdebulebaTa Soris mTavaria, ar SezRudo sxvisi uflebebi
da Tavisuflebebi.~
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 183
refleqsia
irRveva Tu ara Cveni uflebebi da Tavisuflebebi?
saSinao davaleba
1. gaecaniT bavSvTa uflebebis Sesaxeb gaeros konvencias.
2. gaecaniT litvis respublikis kanons bavSvTa uflebebis dacvis safuZ-
vlebis Sesaxeb.
meTodebi
diskusia, analizi, jgufuri muSaoba.
gamowveva
diskusia Temaze:
1. litvaSi bavSvTa uflebebis darRvevis ra SemTxvevebs icnobT?
2. irRveva Tu ara litvaSi adamianis uflebebi?
Sinaarsis realizeba
litvis respublikis bavSvTa uflebebis dacvis Sesaxeb kanonSi moyvani-
li adamianis ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis ganxilva: `... sico-
cxlis ufleba, janmrTelobis ufleba, individualobisa da misi SenarCu-
nebis ufleba, piradi cxovrebis ufleba, bavSvis qonebrivi uflebebi, xel-
Seuxeblobisa da Tavisuflebis ufleba, sacxovreblis ufleba, ganaTle-
bis ufleba~ da a. S.
mniSvnelovania vicodeT
2002 wels miRebulia litvis respublikis kanoni saxelmwifos mier ga-
rantirebuli samarTlebrivi daxmarebis Sesaxeb. pirs, romelsac ara aqvs
saxsrebi, raTa miiRos saTanado samarTlebrivi daxmareba samoqalaqo da
sisxlis samarTlis saqmeebSi da ar SeuZlia mimarTos sasamarTlos Tavisi
uflebebis darRvevis SemTxvevaSi, SeuZlia isargeblos am kanoniT.
refleqsia
SemiZlia Tu ara damoukideblad davicva Cemi uflebebi da rogor gava-
keTo es?
saSinao davaleba
Tavisufali kiTxva:
1. litvis respublikis konstitucia
2. adamianis ZiriTadi uflebebis evropuli konvencia
refleqsia
zogierTi partia gvTavazobs garkveuli Sesworebebi SevitanoT litvis
respublikis konstituciaSi da gavzardos prezidentis uflebamosileba-
ni. rogor fiqrobT, aris es saWiro? ra uflebebi unda gavzardoT? ergeba
Tu ara litvas xelisuflebis gadanawilebis principi?
daskvna
saxelmwifo organoebis struqtura da saqmianoba garkveul princips
eyrdnoba – es aris saxelmwifo aparatis Seqmnis idea. es principebi – saja-
rooba da gamWvirvaloba, mosaxleobis interesebis dacva, profesionaliz-
mi, kompetenturoba, kanoniereba, Zalauflebis gadanawileba – mniSvnelo-
bas socialur konteqstSi iZens.
saSinao davaleba
moiZieT da waikiTxeT litvis respublikis kanoni sasamarTloebis Sesaxeb.
gamowveva
waikiTxeT davaleba da upasuxeT kiTxvas:
`ori studenti diliT sakuTari avtomobiliT leqciaze miiCqaroda. isi-
ni sagzao policiis TanamSromlebma gaaCeres da siCqaris gadaWarbebaSi
daadanaSaules, Tumca studentebs siCqarisTvis ar gadauWarbebiaT. vi-
naidan axalgazrdebi aucileblad unda daswrebodnen leqciebs, maT po-
licielebs 20 liti misces da aRSfoTebulebi gaemarTnen universite-
tisaken. visTan an sad SeuZliaT studentebs Tanamdebobis piris ukano-
no qmedebis gasaCivreba?~
Sinaarsis realizeba
jgufuri muSaoba
I jgufi kiTxulobs litvis respublikis konstitucias da emzadeba imis
gansaxilvelad, ra gaiges axali litvis sasamarTlo sistemis da sasamar-
Tloebis kompetenciis Sesaxeb.
• pirveli instanciis sasamarTloebi.
• saolqo sasamarTloebi.
• litvis respublikis saapelacio sasamarTlo.
• litvis respublikis uzenaesi sasamarTlo.
• administraciuli sasamarTloebi.
186 antikorufciuli aRzrda skolaSi
refleqsia
namuSevrebis prezentacia.
praqtikuli samuSao
studentebi weren referatebs (5-7 gverdi) miTiTebul Temebze da pre-
zentaciebisaTvis emzadebian.
leqciis msvleloba
studentebi weren referats gansaxilvel Temaze da emzadebian prezen-
taciebisaTvis.
gegma:
1. Sromis ufleba litvis respublikis konstituciasa da Sromis saer-
TaSoriso organizaciis konvenciebSi.
2. ufleba socialur dacvaze.
2.1. socialuri dacva da evropis socialuri qartia.
2.2. samarTlebrivi aqtebi, romlebic aregulirebs socialur dacvas.
3. kulturuli uflebebi.
3.1. ganaTlebis ufleba.
3.2. im pirTa uflebebis dacva, romlebic erovnul umciresobebs mie-
kuTvnebian.
diskusia – `namdvilad aris Tu ara daculi litvis respublikis konsti-
tuciis principi, romelic uzrunvelyofs im moqalaqeTa ufaso ganaTle-
bis uflebas, romlebic swavloben umaRles saswavleblebSi da kargi miR-
wevebi aqvT?~
namuSevris wardgena maswavleblis mier dasmuli SekiTxvebis mixedviT.
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 187
daskvna
socialuri dacva – es aris saxelmwifos mier dadgenili socialur-eko-
nomikuri RonisZiebebis erToblioba, mosaxleobisaTvis fuladi daxmare-
bis gawevis, SeRavaTebis, socialuri momsaxurebis gaweva specializirebu-
li sazogadoebrivi fondebidan.
Sromis ufleba sxvadasxva aspeqtebSi reglamentirebulia Sromis saer-
TaSoriso organizaciis konvenciebiT. evropis Secvlil socialur qarti-
aSi formulirebulia erT-erTi ZiriTadi principi: yovel adamians unda
hqondes SesaZlebloba, moipovos arsebobisaTvis saWiro saxsrebi im saxis
SromiT, romelsac TviTon amoirCevs.
socialur daxmarebaSi igulisxmeba RonisZiebaTa kompleqsi, romelic
aerTianebs socialur momsaxurebebs da fulad daxmarebas. socialuri mom-
saxurebebis ZiriTad mizans warmoadgens pirovnebis saarsebo moTxovnile-
bebis dakmayofileba da adamianuri Rirsebis Sesabamisi sasicocxlo piro-
bebis Seqmna, roca mas TviTon ar SeuZlia amis gakeTeba.
literatura
1. Birmontiene T., Jarašiunas E., Kuris E. ir kt., Lietuvos konstitucine teise. Vilnius, 2002.
2. Čiočys P., Teises pagrindai. Vilnius, 2002.
3. litvis respublikis kanoni umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb (2002 w.).
4. litvis respublikis konstitucia, Ses., 1992, # 33-1014.
leqciis msvleloba
studentebi weren referats warmodgenili gegmis mixedviT da emzade-
bian mis warsadgenad:
1. sakuTari qveynis marTvaSi monawileobis miRebis ufleba.
2. saxelmwifo dawesebulebebis da Tanamdebobis pirebis muSaobis kri-
tikis, maTi gadawyvetilebebis gasaCivrebis ufleba.
3. mSvidobiani Sekrebebis ufleba.
4. gaerTianebebSi, politikur partiebSi an asociaciebSi Tavisufali ga-
wevrianebis ufleba.
diskusia – `gvaqvs Tu ara ufleba, monawileoba miviRoT sakuTari qvey-
nis marTvaSi?~
namuSevris wardgena maswavleblis mier dasmuli SekiTxvebis mixedviT.
daskvnebi
politikur uflebebs SeiZleba miekuTvnos litvis respublikis konsti-
tuciaSi deklarirebuli ufleba, pirdapir an demokratiuli gziT arCeuli
warmomadgenlebis saSualebiT monawileoba miviRoT sakuTari qveynis mar-
TvaSi. igi Tavis TavSi moicavs arCevnebSi monawileobis, referendumis ini-
188 antikorufciuli aRzrda skolaSi
literatura
1. Čiočys P., Teises pagrindai. Vilnius, 2002.
2. litvis respublikis kanoni administraciuli saqmianobis
samarTalwarmoebis Sesaxeb, Ses., 2000.
3. litvis respublikis konstitucia, Ses.,, 1992, # 33-1014.
4. litvis respublikis kanoni peticiis Sesaxeb, Ses., 1999.
5. litvis respublikis kanoni Sekrebebis Sesaxeb, Ses., 1993.
leqciis msvleloba
studentebi weren referats: `saxelmwifo kontrolis konstituciuri
statusi. seimis makontroleblebi~.
diskusia iwyeba kiTxviT – iTvleba Tu ara seimis makontroleblebis mu-
Saoba sasargeblod da saWirod qveynis moqalaqeebisaTvis?
naSromis prezentacia Semdegi sakiTxebis gaTvaliswinebiT xdeba:
1. saxelmwifo kontrolis sistema da misi damtkiceba.
2. saxelmwifo kontrolis ZiriTadi miznebi.
3. seimis makontroleblebis ufleba-mosilebebi.
daskvnebi
rogorc litvis respublikis saxelmwifo kontrolis Sesaxeb kanoniT
aris dadgenili – `litvis respublikis saxelmwifo kontroli warmoadgens
ekonomikuri, finansuri kontrolis uzenaes organos, romelic angariSval-
debulia litvis respublikis seimis winaSe, romelic iZiebs, Tu ramdenad
kanonierad imarTeba da gamoiyeneba saxelmwifo qoneba, rogor sruldeba
saxelmwifo biujeti. saxelmwifo kontroli warmoadgens iuridiul pirs,
romelsac aqvs saangariSsworebo angariSi litvis bankSi da beWedi litvis
saxelmwifos gerbiTa da dasaxelebiT `litvis respublika. saxelmwifo kon-
troli~ (mux. 2).
saxelmwifo kontroli Tavis saqmianobaSi xelmZRvanelobs litvis res-
publikis konstituciiT, kanonmdeblobiT, litvis respublikis saerTa-
Soriso xelSekrulebebiT da SeTanxmebebiT, sxva samarTlebrivi aqtebiT
(gv. 3).
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 189
literatura
1. Birmontiene T., Jarašiunas E., Kuris E. ir kt., Lietuvos konstitucine teise. Vilnius, 2002.
2. Čiočys P., Teises pagrindai. Vilnius, 2002.
3. litvis respublikis konstitucia, Ses.,, 1992, # 33-1014.
4. litvis respublikis kanoni seimis kontroliorebis Sesaxeb (2002 w.).
5. litvis respublikis kanoni saxelmwifos kontrolis Sesaxeb.
leqciis msvleloba
studentebi weren referats maswavleblis mier SeTavazebuli sakiTxe-
bis mixedviT da emzadebian prezentaciisTvis.
1. adgilobrivi TviTmmarTvelobis cneba da samarTlebrivi regulireba.
2. TviTmmarTvelobis principebi.
3. TviTmmarTvelobis organoebi da maTi kompetencia.
190 antikorufciuli aRzrda skolaSi
daskvnebi
TviTmmarTvelobis organoebis sturqtura da saqmianoba demokratiu-
li wyobis safuZvels warmoadgens. misi samarTlebrivi safuZvelia saxel-
mwifo kanonmdebloba, TviTmmarTvelobis saqmianobis reglamentebi da sxva
samarTlebrivi aqtebi. TviTmmarTvelobis urTierTobebis ZiriTadi prin-
cipebi regulirdeba adgilobrivi TviTmmarTvelobis evropuli qartiiT.
moqalaqeTa ufleba, monawileoba miiRon sajaro saqmeebis marTvaSi, demok-
ratiis erT-erT principad iTvleba. amitom, adgilobrivi TviTmmarTvelo-
bis evropuli qartiiT gaTvaliswinebulia, rom adgilobrivi TviTmmarTve-
lobis principi aRiarebuli unda iyos qveynis Sida kanonmdeblobiT, xolo
sadac saWiroa – konstituciiTac.
literatura
1. Birmontiene T., Jarašiunas E., Kuris E. ir kt., Lietuvos konstitucine teise. Vilnius, 2002.
2. Čiočys P., Teises pagrindai. Vilnius, 2002.
3. litvis respublikis konstitucia, Ses.,, 1992, # 33-1014.
4. litvis respublikis kanoni adgilobrivi TviTmmarTvelobebis
Sesaxeb, Ses., 2000, # 91-2832.
gamowveva
gonebrivi ieriSi – `darRveula Tu ara odesme Tqveni konstituciuri
uflebebi? Tu darRveula, romeli?~
Sinaarsis realizeba
studentebi weren referatebs miTiTebul Temebze da emzadebian prezen-
taciisaTvis:
1. socialur-ekonomikuri uflebebi.
2. politikuri uflebebi da Tavisuflebebi.
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 191
refleqsia
jgufuri muSaoba
1. isurvebdiT Tu ara, rom konstituciaSi Sevides cvlilebebi an dama-
tebebi?
2. rogor unda moviqce: rogorc moqalaqe Tu rogorc Tavisufali ada-
miani?
3. SeuZlia Tu ara aqtiur samoqalaqo sazogadoebas raimes Secvla?
gamowveva
gonebrivi ieriSi – `ratom ar unda bevr students universitetSi Seis-
wavlos sajaro administrireba? sad SeiZleba imuSaon maT am specialobis
Seswavlis SemTxvevaSi? riT gansxvavdeba sajaro marTva sajaro administri-
rebisgan?~
Sinaarsis realizeba
aqtiuri leqcia Semdegi gegmis mixedviT:
1. administraciuli samarTlis cneba.
2. sajaro marTvis cneba.
3. sajaro administrirebis organoebis sistema.
4. saxelmwifo samsaxuri.
eZlevaT davaleba, waikiTxon litvis respublikis kanoni saxelmwifo sam-
saxuris Sesaxeb da gaecnon saxelmwifo samsaxuris da saxelmwifo moxelis
cnebebs. studentebma unda icodnen, ra saxiT nawildeba saxelmwifo moxe-
leTa Tanamdebobebi.
refleqsia
davaleba:
1. administraciuli samarTlis da samarTlis sxva sferoebis gamijvna.
2. aris Tu ara korufcia sajaro marTvis sferoSi?
mniSvnelovania icodeT:
administraciuli samarTali – aris samarTlis sfero, romlis normebi-
Tac regulirdeba is sazogadoebrivi urTierTobebi, romlebic sajaro mar-
TvaSi warmoiSveba.
sajaro marTva – marTvis garkveuli organoebis saqmianobaa, romelic
moicavs sazogadoebrivi cxovrebis yvela umniSvnelovanes sferos, marTvis
sferoSi moqalaqeebis kuTvnili uflebebis, Tavisuflebebis da valdebu-
lebebis Sesrulebis uzrunvelyofas.
sajaro marTvis organoebi – mTavroba, saministroebi, saxelmwifo da-
wesebulebebi, TviTmmarTvelobis organoebi da sxv.
sajaro marTvis organoebis umniSvnelovanesi daniSnulebaa, kanonebis
da saxelmwifo marTvis organoebis mier miRebuli sxva aqtebis cxovrebaSi
gatareba da maTi Sesrulebis organizeba.
gamowveva
diskusia – `kanonis arcodna ar aTavisuflebs pirovnebas pasuxismgeb-
lobisgan~.
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 193
Sinaarsis realizeba
leqcia Semdegi gegmis mixedviT:
1. administraciuli pasuxismgeblobis cneba, safuZveli da Tavisebure-
bebi.
2. administraciuli samarlis darRvevis subieqti.
3. administraciuli sasjelis saxeebi da daniSnuleba.
4. adminstraciuli samarTaldarRvevebis klasifikacia.
5. Tanamdebobis pirebi, romlebsac ufleba aqvT ganixilon saqmeebi
adminstraciuli samarTaldarRvevebis Sesaxeb.
refleqsia
riT gansxvavdeba adminstraciuli pasuxismgebloba sisxlis samarTlis
pasuxismgeblobisgan?
studentebi Semdeg SekiTxvebs pasuxoben:
1. rodis warmoiqmneba adminstraciuli pasuxismgebloba?
2. vin aris pasuxismgebeli administraciul samarTaldarRvevaze?
3. rogori administraciuli sasjelebi arsebobs?
4. romel Tanamdebobis pirebs SeuZliaT ganixilon saqmeebi adminstra-
ciuli samarTaldarRvevebis Sesaxeb?
daskvna
adminstraciuli pasuxismgebloba – samarTlebrivi pasuxismgeblobis
saxe, romelic warmoiqmneba administraciuli samarTaldarRvevis SemTxve-
vaSi. damnaSave pirs administraciul saxdels akisreben kanonmdeblobiT
uflebamosili saxelmwifo organoebi (Tanamdebobis pirebi) da sasamarTlo,
Sesabamisi administraciuli saxdelis saSualebiT (gafrTxileba, jarima,
specialuri uflebebis CamorTmeva da a.S.).
adminstraciuli pasuxismgeblobis subieqti SeiZleba iyos Seracxadi fi-
zikuri piri (moqalaqe, Tanamdebobis piri), romelsac administraciuli sa-
marTaldarRvevis momentisaTvis Seusrulda 16 weli. arasrulwlovanis
mier kanonis normis darRvevis SemTxvevaSi administraciuli saxdeli dae-
kisreba mis mSoblebs an maT Semcvlel pirebs.
administraciuli korufcia – aris arsebuli kanonebis, wesebisa da de-
bulebebis ganzrax damaxinjeba aRsrulebis procesSi, roca saxelmwifo
moxeleebi ukanono gziT iReben pirad sargebels. korufciis mocemuli sa-
xeobis erT-erT ZiriTad mizezs warmoadgens saxelmwifo moxeleebis ufle-
bamosileba, romelic saSualebas iZleva sakuTari mosazrebis mixedviT war-
moadginon garkveuli privilegiebi, daadginon prioritetebi sajaro mom-
saxurebis sferoSi an gadawyviton vis mimarT SeiZleba iqnas gamoyenebuli
wesebi da debulebebi da visTvis daiSvas gamonaklisebi. umaRlesi donis sa-
xelmwifo moxeleebs, borotad iyeneben ra dakavebul Tanamdebobas, SeuZ-
liaT Seqmnan normatiuli aqtebi, romlebic arasworad axorcieleben sa-
xelmwifo politikas im mizniT, rom gaaumjobeson sakuTari an axloblebis
finansuri mdgomareba.
194 antikorufciuli aRzrda skolaSi
gamowveva
diskusia – `seimis makontroleblebi ganixilaven moqalaqeTa saCivrebs
saxelmwifo da TviTmmarTvelobis organoebis warmomadgenlebis mxridan
Tanamdebobis borotad gamoyenebis da biurokratizmis Sesaxeb.~
Sinaarsis realizeba
jgufebSi muSaoba. studentebi emzadebian diskusiisaTvis Semdeg saki-
Txebze:
1. seimis makontroleblis moTxovnebis Seusrulebloba.
2. qalTa da mamakacTa Tanabari uflebebis sakiTxebze momuSave makon-
trolebelTa samsaxuris Tanamdebobis piris moTxovnebis Seusruleb-
loba.
3. TviTneboba.
4. saxelmwifo kontrolis Tanamdebobis pirisTvis xelis SeSla.
5. TviTmmarTvelobis makontroleblisaTvis xelis SeSla.
6. kerZo dokumentebis ukanono gaformeba.
7. xelis SeSla pirisaTvsi, romelsac surs gaecnos sakuTar monacemebs
da maTze informacias.
mniSvnelovania:
seimis makontroleblebi mniSvnelovan rols TamaSoben adamianebis
uflebebis uzrunvelyofaSi: maT ufleba aqvT SesTavazon sasamarTlos
damnaSave Tanamdebobis pirebis moxsna dakavebuli Tanamdebobidan. sei-
mis makontroleblebis kompetencia mkveTrad aris gansazRvruli: saxel-
mwifo da TviTmmarTvelobis organoebis warmomadgenlebis mxridan Ta-
namdebobis borotad gamoyenebis da biurokratizmis SemTxvevebis gamo-
Zieba.
refleqsia
diskusia.
msvleloba
sakontrolo samuSao. studentebi pasuxoben SekiTxvebs Semdeg Temebze:
1. administraciuli samarTlis cneba;
2. sajaro administrirebis organoebi;
3. administraciuli pasuxismgeblobis cneba, safuZveli da Tavisebu-
rebebi;
4. administraciuli samarTaldarRvevis saqmeebis ganxilvis uflebis
mqone Tanamdebobis pirebi;
5. seimis makontroleblis moTxovnebis Seusrulebloba;
6. saxelmwifo kontrolis Tanamdebobis pirisTvis xelis SeSla;
7. TviTmmarTvelobis makontroleblisTvis xelis SeSla;
8. kerZo dokumentebis ukanono gaformeba.
refleqsia
Sedegebis ganxilva.
saSinao davaleba
aris Tu ara sisxlis samarTali erTaderTi zoma, romelic gamoiyeneba
sisxlis samarTlis samarTaldarRvevis SemTxvevaSi?
rogoria danaSaulebrivi qmedebis niSnebi?
studentebi gaecnon litvis respublikis kanons saxelmwifo samsaxuris
Sesaxeb, gaiazron misi ZiriTadi cnebebi.
gamowveva
SeafaseT Semdegi situaciebi:
1. Tanamdebobis piri yovelwliuri Svebulebis dros piradi miznebis-
Tvis iyenebs samsaxuris avtomobils.
2. qalaqis meri did SekveTebs sTavazobs samSeneblo firmas, Tu is amis
sanacvlod misi partiis winasaarCevno kampanias daafinansebs.
3. gamocdis win studentebma dabadebis dRe miuloces maswavlebels da
yvavilebis Taiguli miarTves.
Sinaarsis realizeba
diskusia – `vin aris saxelmwifo moxele da masTan gaTanabrebuli piri?~
litvis respublikis sisxlis samarTlis kodeqsis 230-e muxlis cnebebis
ganmarteba:
1. saxelmwifo samsaxuris Sesaxeb kanonis Sesabamisad, saxelmwifo mo-
xeleebi arian saxelmwifo samsaxurSi momuSave pirebi: politikose-
bi, sajaro administraciis moxeleebi; agreTve sxva pirebi, romlebic
muSaoben saxelmwifo organoebSi, TviTmmarTvelobis dawesebulebeb-
Si, sasamarTlo, samarTaldamcav organoebSi, saxelmwifo kontrolis
da zedamxedvelobis an maTTan gaTanabrebul organoebSi, asruleben
xelisuflebis warmomadgenlis funqcias an miniWebuli aqvT adminis-
traciuli uflebamosilebebi, agreTve oficialuri kandidatebi aseT
Tanamdebobebze.
2. saxelmwifo moxelesTan gaTanabrebulia piri, romelsac miniWebuli
aqvs gansazRvruli uflebamosilebebi ucxo saxelmwifos organoebis,
saerTaSoriso sajaro organizaciebis an saerTaSoriso sasamarTlo
organos mier, agreTve, aseT Tanamdebobaze wardgenili oficialuri
kandidati.
3. garda amisa, saxelmwifo moxelesTan gaTanabrebulia piri, romelic
muSaobs nebismier saxelmwifo, arasaxelmwifo an kerZo dawesebule-
baSi, warmoebaSi an organizaciaSi, an dakavebulia profesiuli saqmi-
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 197
leqciis gegma
1. saxelmwifo samsaxuris winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebis da sis-
xlis samarTlis qmedebebis xasiaTi.
2. sisxlis samarTlis konvencia korufciis winaaRmdeg (litvam xeli mo-
awera 1999 wels).
damnaSave:
1. acnobierebs Tavisi moqmedebis saSiSroebas; icis, rom ar asrulebs
kanonis moTxovnebs da arRvevs maT;
2. esmis, rom misi saqcieli ewinaaRmdegeba samsaxurebriv interesebs;
3. fiqrobs, rom aseTi qmedebiT zarali miadgeba saxelmwifos an calke-
ul pirebs;
4. mas surs aseTi Sedegebi.
refleqsia
rogor ganvasxvavoT danaSauli saxelmwifo samsaxuris winaaRmdeg sxva
saxis danaSaulisagan?
vin zaraldeba zemoT aRniSnuli danaSaulebis an danaSaulebrivi qmede-
bebis Cadenis dros?
gaixseneT korufciis prevenciis miznebi da amocanebi.
saSinao davaleba
1. saxelmwifo samsaxuris da sajaro interesebis winaaRmdeg mimarTu-
li danaSaulebis da danaSaulebrivi qmedebebis cnebebis damuSaveba.
2. korufciis prevenciis miznebis da amocanebis gageba.
damoukidebeli samuSao
davaleba 1. iuridiuli pirebis registraciis mmarTvelma, p. ionaiti-
sisgan miiRo dokumentebi S.p.s.-s registraciisaTvis. dokumentebi
momzadebuli iyo litvis respublikis samoqalaqo kodeqsis 2.64 mux-
lis Sesabamisad. p. ionaitisma registris mmarTvels sTxova dauyov-
nebliv Seemowmebina, Seesabameboda Tu ara dokumentebi moTxovnebs.
registris mmarTvelma moimizeza, rom uamravi samuSao hqonda,
uTxra, rom konsultacias ver gauwevda da meore dRes misvla Ses-
Tavaza. p. ionaitisi meore dRes mivida, magram igive pasuxi miiRo.
garda amisa, registris mmarTvelma TiTqos sxvaTa Soris uTxra – Ti-
Toeuli momsaxureba fuli Rirso. p. ionaitisi mivida erTi kviris
Semdeg, mmarTvelis magidaze dado 200 liti da dokumentebis Semow-
meba sTxova. registris mmarTvelma aiRo fuli da zrdilobianad upa-
suxa – `dokumentebi moTxovnebs Seesabameba da S.p.s. erTi Tvis gan-
mavlobaSi daregistrirdeba.~
mieciT kvalifikacia mocemul qmedebas litvis respublikis sisxlis
samarTlis kodeqsis mixedviT.
davaleba 2. qalaqis merma TviTmmarTvelobis Senobis kapitaluri remon-
tis Catarebaze tenderi gamoacxada. konkursSi monawileobas iRebda
2 kandidati: S.p.s. “Remontas” da S.p.s. “Statybos paslaugos”. konkursSi S.p.s.
“Remontas”-ma gaimarjva, Tumca am firmis warmomadgenelTa mier war-
dgenili gaangariSeba (600 000 liti) orjer aRemateboda S.p.s. “Statybos
paslaugos”-s warmomadgenlebis mier warmodgenil biznes-gegmas. S.p.s.
“Statybos paslaugos”-is xelmZRvanelma gaigo, rom S.p.s. “Remontas”-is di-
reqtori qalaqis meris biZaSvili iyo. man sasamarTlos mimarTa kon-
kursis ukanonod Catarebis Taobaze, Tumca saremonto samuSaoebi
ukve Sesrulebuli iyo da merias ukve gadaxdili hqonda gaangariSe-
biT gaTvaliswinebuli Tanxa.
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 201
gamowveva
Tqveni azriT, romeli principebis Sesabamisad xdeba samoqalaqo urTi-
erTobebis reglamentireba?
Sinaarsis realizeba
aqtiuri leqciis gegma:
1. samoqalaqo uflebebis da valdebulebebis gamovlinebis safuZvlebi.
2. samoqalaqo uflebebis ganxorcieleba da valdebulebebis Sesruleba.
3. samoqalaqo uflebebis dacva.
refleqsia
rogor SeuZliaT adamianebs isargeblon TavianTi samoqalaqo ufle-
bebiT?
rogor SeiZleba daicvas sasamarTlom samoqalaqo uflebebi?
Sinaarsis realizeba
1. samoqalaqo pasuxismgeblobis cneba da saxeebi.
2. SeTanxmebiTi pasuxismgebloba.
3. delikaturi pasuxismgebloba.
refleqsia
riT gansxvavdeba SeTanxmebiTi pasuxismgebloba delikaturisagan?
202 antikorufciuli aRzrda skolaSi
delikaturi pasuxismgebloba
valdebuleba miyenebuli zianis anazRaurebaze:
1. TiToeuli piri valdebulia daicvas qcevis wesebi, raTa Tavisi qme-
debebiT (qmedebiT, umoqmedobiT) ziani ar miayenos sxva pirs.
2. ziani, romelic miadga pirs, qonebas, da agreTve, kanoniT dadgenil
SemTxvevebSi, araqonebrivi zianic, unda aanazRauros pasuxismgebelma
pirma (litvis respublikis samoqalaqo kodeqsis muxli 6.263).
TiToeuli piri valdebulia moiqces faqizad da yuradRebiT. mocemuli
valdebulebis xasiaTi da xarisxi nawilobriv reglamentirebulia sxvadas-
xva samarTlebrivi aqtiT, profesiuli eTikis wesebiT da a.S. magaliTad, sa-
samarTlos zedamxedveli Tavisi moqmedebiT miyenebuli zianis gamo pira-
dad agebs pasuxs sasamarTlos zedamxedvelebis Sesaxeb litvis respubli-
kis kanonis me-16 muxlis Sesabamisad.
samoqalaqo pasuxismgeblobis kompensaciis funqciis arsi gamoixateba
zianis sruli anazRaurebiT, anu samoqalaqo pasuxismgeblobis gamoyenebis
mizania, dazaralebulisaTvis qonebrivi danakargis kompensacia – misi dab-
runeba iseT qonebriv mdgomareobaSi, rogorSic is iqneboda zaralis armi-
yenebis SemTxvevaSi. mTlianad anazRaurdeba mxolod qonebrivi ziani, xolo
araqonebrivi zianisaTvis es principi ar gamoiyeneba, vinaidan maTi Sefase-
ba rTulia. (pasuxismgeblobaze waikiTxeT litvis respublikis samoqala-
qo kodeqsis muxli 6.264 – 6.279 da SeadgineT cxrili).
delikaturi pasuxismgebloba aris:
• TanamSromlebis damqiravebeli piris pasuxismgebloba;
• pasuxismgebloba sxva pirebisaTvis zianis miyenebis gamo;
• mflobelis statikuri pasuxismgebloba;
• pasuxismgebloba cxovelebis mier miyenebuli zaralisaTvis;
• pasuxismgebloba zianisaTvis fizikuri piris mier, romelsac ar Se-
uZlia gaaTviTcnobieros sakuTari moqmedebis mniSvneloba;
• pasuxismgebloba zianisaTvis, romelic miyenebulia gaZlierebuli sa-
SiSroebis mqone wyaros mier;
• pasuxismgebloba zianisaTvis, romelic warmoSobilia aucilebeli mo-
Txovnilebis Sedegad;
• pasuxismgebloba 14 wlamde arasrulwlovanis mier miyenebuli ziani-
saTvis;
• pasuxismgebloba 14-dan 18 wlamde arasrulwlovanis mier miyenebu-
li zianisaTvis;
• zianisaTvis, romelic miyenebulia ramdenime piris mier;
mniSvnelovania:
saxelSekrulebo samoqalaqo pasuxismgebloba warmoadgens qonebriv
valdebulebas, romelic warmoiSveba xelSekrulebis Seusruleblobis, an
jerovnad arSesrulebis gamo.
delikaturi samoqalaqo pasuxismgebloba warmoadgens qonebriv valde-
bulebas, romelic warmoiSveba zaralis safuZvelze, rac ar aris dakavSi-
rebuli xelSekrulebasTan, garda im SemTxvevebisa, roca kanonmdeblobiT
dadgenilia mocemuli pasuxismgeblobis warmoSoba da romelic saxelSek-
rulebo urTierTobas ukavSirdeba.
205
gintare Satene
korufcia da samarTali
kursis daniSnuleba
1. saxelmwifos Teoriis ZiriTad aspeqtebTan gacnoba;
2. iuridiuli mecnierebebis sistemis garkveva;
3. saxelmwifo mmarTvelobis organoebis saqmianobis Tvisebebisa da maTi
sistemis ganxilva;
4. samarTlis calkeuli sferoebis gacnoba da maTi Taviseburebebis gan-
xilva;
5. samoqalaqo cnobierebis, pasuxismgeblobis, sakuTari da sazogado-
ebrivi interesebis SeTanxmebis aucileblobis Camoyalibeba.
sagnis – `samarTlis safuZvlebi~ – daniSnulebis me3-5 punqtebSi CamoT-
vlili miznebi unda mivusadagoT korufcias, rogorc saxelmwifo mmarTve-
lobis da saxelmwifo samsaxuris problemas, misi gamovlinebis mizezebs da
saxelmwifos mier gatarebul antikorufciul politikas.
saxelmwifo mmarTvelobis da saxelmwifo samsaxuris sferoSi koruf-
ciis ganxilvisas, saWiroa Semdegi qveTemebi gamovyoT:
1. saxelmwifo samsaxurSi korufciis cneba da problema;
2. korufciis gavrceleba (done da masStabi) litvaSi;
3. korufciis mizezebi da Sedegebi;
4. danaSaulebi da danaSaulebrivi qmedebebi saxelmwifo samsaxuris wi-
naaRmdeg da maTi daxasiaTeba;
5. saxelmwifo samsaxuris winaaRmdeg Cadenil danaSaulebTan da dana-
Saulebriv qmedebebTan dakavSirebuli praqtikuli situaciebis ana-
lizi da sisxlis samarTlebrivi Sefaseba;
6. saxelmwifos mier gatarebuli korufciis prevenciuli zomebi da misi
maregulirebeli samarTlebrivi aqtebi.
literatura
1. Budbergyte R., Šakočius A., Žilinskas D., Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos
istatymo komentaras. Vilnius: Lietuvos viešojo administravimo institutas, 2004.
2. “Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos istatymas”, Žin., 2002, Nr. 57-2297.
3. “Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybos istatymas”, Žin., 2003, Nr. 38-1657.
4. “Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymas”, Žin., 2002, Nr. 45-1708.
5. Pivoriunas A., “Nusikaltimai valstybes tarnybai ir korupcija – problemos ir ju sprendimo
budai”, Justitia, 1997, Nr. 6.
206 antikorufciuli aRzrda skolaSi
1. leqciebi
1.1 iuridiuli mecnierebebis sistema. sakonstitucio samarTlis cne-
ba da normebi. saxelmwifos da samarTlis warmoSoba da niSnebi.
1.2 samarTlebrivi urTierTobebis reglamentireba saxelmwifo samar-
Tlebrivi aqtebiT. saxelmwifo mmarTvelobis organoebis sistema,
romlebic axorcieleben saxelmwifo samsaxuris marTvas, maTi saq-
mianobis niSnebi da kompetencia.
1.3 administraciuli samarTali, rogorc samarTlis sfero, romelic
ganixilavs mmarTvelobas. normatiuli aqtebi, rogorc administra-
ciuli samarTlis wyaroebi. administraciuli pasuxismgeblobis Ta-
viseburebebi, misi subieqtebi da safuZvlebi.
1.4 administraciuli kanonmdebloba, rogorc sajaro administrirebis
safuZveli.
1.5 administraciuli sasjelis saxeebi, maTi daniSnuleba da Sesru-
leba.
1.6 sisxlis samarTlis cneba da sistema. sisxlis samarTlis kanonmdeb-
lobis mniSvneloba da gamoyeneba.
1.7 sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis cneba da misi miznebi. sasje-
lis daniSnuleba. sisxlis samarTlis pasuxismgeblobisagan gaTavi-
sufleba.
1.8 procesualuri iZulebis RonisZiebebi. winaswari gamoZieba. pirve-
li instanciis sasamarTloebSi saqmeebis ganxilvis procesi.
1.9 SromiTi samarTlis wyaroebi da subieqtebi. SromiTi mowyoba. Sro-
miTi xelSekrulebis cneba da Sinaarsi, SromiTi xelSekrulebis dam-
Tavreba.
1.10 Sromis da dasvenebis dro. gamomuSavebuli xelfasi. Sromis anazRa-
urebis sistemebi da saxeebi. garantiebi da kompensaciebi. SromiTi
disciplina. materialuri pasuxismgebloba. Sromis usafrTxoeba.
1.11 damqiraveblis pasuxismgebloba janmrTelobisaTvis miyenebuli zi-
anis gamo. zianis anazRaureba samsaxurSi momxdari ubeduri SemTxve-
vebis gamo.
1.12 samoqalaqo kanonmdeblobis sistema da gamoyeneba.
1.13 sajaro samarTlis cneba. qorwineba. fiqtiuri qorwineba.
1.14 meuRleTa uflebebi da movaleobebi. qorwinebis dasruleba.
1.15 mSoblebisa da Svilebis uflebebi da movaleobebi. Svilad ayvana. me-
urveoba. meurvis da mzrunvelis samarTlebrivi mdgomareoba.
1.16 sawarmos cneba. sawarmo, rogorc samarTlebrivi subieqti. sawar-
mos dafuZnebis wesis regulireba.
1.17 sawarmos reorganizacia da likvidacia.
1.18 saerTaSoriso privatuli samarTali. amocanebi, gamoyeneba.
1.19 fizikuri da iuridiuli pirebi. warmomadgenloba.
1.20 sakuTrebis uflebis mopoveba da dakargva.
1.21 samemkvidreo samarTlis cneba, memkvidreebi, memkvidreobis formebi.
1.22 begaris cneba da misi warmoSobis safuZvlebi.
1.23 begaris saxeebi, Suamdgomloba, garantia, restitucia. xelSekrule-
bebis Zala da forma.
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 207
2. praqtikuli samuSao
2.1 sakonstitucio samarTali da misi socialuri daniSnuleba.
2.2 administraciuli samarTlis amocanebi da wyaroebi, administraci-
ul-procesualuri urTierTobebis Taviseburebebi da elementebi.
2.3 sisxlis samarTlis kanonmdeblobis daniSnuleba da gamoyeneba.
2.4 SromiTi samarTlis principebi. koleqtiuri SromiTi urTierTo-
bebi.
2.5 Sromis anazRaureba da xarisxi.
2.6 samoqalaqo kanonmdeblobis struqtura da daniSnuleba.
2.7 saerTaSoriso samoqalaqo urTierTobebis regulireba.
2.8 begaris samarTlebrivi principebi.
gamoyenebuli literatura
1. Abramavičius A., Mikelenas V., Imoniu vadovu teisine atsakomybe. Vilnius, 1998.
2. Budbergyte R., Šakočius A., Žilinskas D., Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos
istatymo komentaras. Vilnius: Lietuvos viešojo administravimo institutas, 2004.*
3. Laurinavičius A., Bendruomenes ir teisesaugos instituciju bendradarbiavimas. Vilnius:
LTA, 2000.
4. Lietuvos konstitucine teise. Vilnius: Lietuvos teises universitetas, 2001.
5. Lietuvos konstitucines teises ivadas. Vilnius: Justicija, 2001.
6. Petkevičius P., Administracine atsakomybe. Vilnius, 1996.
7. Pivoriunas A., “Nusikaltimai valstybes tarnybai ir korupcijai – problemos bei ju
sprendimo budai”, Justitia, 1997, Nr. 6.*
8. Pumputis A., Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija ir jos
igyvendinimo mechanizmas. Vilnius: LTA, 2000.
9. Sartori G., Lyginamoji konstitucine inžinerija. Vilnius: Poligra.ja ir informatika, 2001.
davaleba 1.
situaciis Sefaseba, romelic Tan erTvis leqcias – `sisxlis samarTlis
cneba da sistema. sisxlis samarTlis kanonmdeblobis daniSnuleba da gamo-
yeneba~, im cvlilebebis gaTvaliswinebiT, romlebic gaCnda antikorufci-
uli ganaTlebis winamdebare modulTan integrirebis safuZvelze.
situacia 1. soflis macxovrebeli qalbatoni, oTxi mcirewlovani Svilis
deda, moqalaqe X sakuTari Svilis mkvlelobaSi daadanaSaules. igi garSe-
momyofebTan malavda, rom fexmZimed iyo. yvelasgan ganmartoebiT tyeSi
imSobiara da axalSobili gaguda. Tavisi moqmedeba man imiT axsna, rom ara-
nairi saSualeba ar hqonda kidev erTi bavSvis gasazrdelad. mis aseT saqci-
els qmarmac dauWira mxari. garda amisa, danaSaulis Cadenis momentSi is me-
uRlis gverdiT imyofeboda. marTalia, mas Tavad ar mouklavs bavSvi, mag-
ram cols cxedris damarxvaSi daexmara. bavSvTa uflebebis samsaxurma war-
moadgina cnoba imis Taobaze, rom es ojaxi asocialuria, ar uvlis Tavis
Svilebs, orive meuRle loTobs.
208 antikorufciuli aRzrda skolaSi
davaleba 2.
situaciis Sefaseba, romelic Tan erTvis leqcias `sisxlis samarTlis
cneba da sistema. sisxlis samarTlis kanonmdeblobis daniSnuleba da gamo-
yeneba~, im cvlilebebis gaTvaliswinebiT, romlebic gaCnda antikorufci-
uli ganaTlebis winamdebare modulTan integrirebis safuZvelze.
rogor fiqrobT, SeiZleba Tu ara aRwerili SemTxvevebi samarTlebriv
normebTan Seusabamod, korufciad CaiTvalos?
korufciis kvleva umaRles saswavleblebSi 209
SeiZleba Tu ara
SemTxvevis aRwera
CaiTvalos korufci-
ad? (ki an ara)
1. pirdapiri an iribi moTxovna saxelmwifo Tanamdebobis
piris, an im piris mier, romelic asrulebs saxelmwifoeb-
riv funqciebs nebismieri fuladi Rirebulebis mqone niv-
Tis micemaze an miRebaze, an sxva sargebeli, miRebuli sa-
Cuqris, momsaxurebis, dapirebis, piradi an sxva pirisTvis,
an kanonis Sesabamisad dawesebuli subieqtisTvis privi-
legiebis miRebis saxiT, mis mier dakavebuli Tanamdebo-
bis Sesabamisi qmedebis Sesruleba an arSesruleba.
2. pirdapiri an iribi SeTavazeba an gadacema saxelmwifo
Tanamdebobis pirze an im pirze, romelic asrulebs saxel-
mwifoebriv funqciebs, nebismieri fuladi Rirebulebis
mqone nivTis an sxva sargebelis, romelic miRebulia sa-
Cuqris, momsaxurebis, dapirebis, piradi an sxva pirisTvis,
an kanonis Sesabamisad dawesebuli subieqtisTvis privi-
legiebis miRebis saxiT, mis mier dakavebuli Tanamdebo-
bis Sesabamisi qmedebis Sesruleba an arSesruleba.
3. saxelmwifo Tanamdebobis piris, an im piris, romelic
asrulebs saxelmwifoebriv funqciebs Tanamdebobrivi qme-
deba an maTi Seusrulebloba, roca es keTdeba sargeblis
miRebis mizniT sakuTari TavisTvis an mesame mxarisaTvis,
Tumca amasTan erTad irRveva kanonis debulebebi.
4. saxelmwifo Tanamdebobis piris, an im piris, romelic
asrulebs saxelmwifoebriv funqciebs Tanamdebobrivi qme-
deba an maTi Seusrulebloba, roca es ar keTdeba sargeb-
lis miRebis mizniT sakuTari TavisTvis an mesame mxarisaT-
vis, Tumca amasTan erTad irRveva kanonis debulebebi.
5. 1,2 da 3 SemTxvevebSi aRwerili ukanono qmedebebis gziT
SeZenili qonebis gamoyeneba, an aseTi qonebis damalva.
6. monawileoba korufciul moqmedebebSi mTavari moqme-
di piris, Tanamonawilis, wamqezeblis, Semsruleblis an
damxmares saxiT, an nebismieri saxis monawileoba, mona-
wileobis ganzraxva, TanamSromloba an dafarva.
xazi unda gaesvas imas, rom sisxlis samarTlis kodeqsis specialuri nawi-
lis normebi adgenen konkretuli danaSaulis saxeobriv niSan-Tvisebebs, rom-
lebic axasiaTebs danaSaulis Sesabamis Semadgenlobas, agreTve gansazRvra-
ven sanqcias, romelic SeiZleba mivuyenoT realurad Cadenil danaSauls.
sisxlis samarTlis kodeqsis specialuri nawilis normebi sisxlis samar-
Tlis kodeqsis zogadi nawilis normebTan SedarebiT gansazRvrul Tavise-
burebebs floben: Cveulebriv, isini qmedebebis daskvniT sias warmoadge-
nen, romlebic danaSauls an sisxlis samarTlebriv qmedebas miekuTvnebian.
amitom, imis gadawyveta, iTvleba Tu ara qmedeba danaSaulad (sisxlis sa-
marTlebriv qmedebad), SesaZlebelia masze specialuri nawilis normebis
miyenebis saSualebiT.
Tanamedrove werilobiT wyaroebSi sisxlis samarTlis normebi, rogorc
wesi, dajgufebulia dasacavi keTildReobis Sesabamisad, anu danaSaulis
(sisxlis samarTlebrivi qmedebis) obieqtis saxeobis gaTvaliswinebiT. Tum-
ca, SesaZlebelia isic, rom normebis garkveuli jgufi gaerTiandes TavSi
ara mxolod erTi, aramed ramdenime saxis obieqtis safuZvelze. tradiciu-
lad, Tavebi ganlagebulia ufro saSiSi danaSaulebidan naklebad saSiSisa-
ken. Tumca, zemoT xsenebuli sakiTxebis gadawyvetisas umalve wamoiWreba
aqsiologiuri (aqsiologia – filosofiis dargi, romelic swavlobs Rire-
bulebis raobas) problema: sisxlis samarTlis kanonmdeblobiT daculi ro-
meli sikeTe unda CaiTvalos ufro Rirebulad, da romeli – naklebad. lit-
vis respublikis sisxlis samarTlis axal kodeqsSia mocemuli specialuri
nawilis Tavebis aseTi Tanmimdevroba:
1. danaSauli kacobriobis winaaRmdeg da samxedro danaSauli.
2. danaSauli litvis respublikis damoukideblobis, teritoriuli mTli-
anobis da konstituciuri wyobis winaaRmdeg.
3. danaSauli adamianis sicocxlis winaaRmdeg.
4. danaSauli adamianis janmrTelobis winaaRmdeg.
5. danaSauli, romelic safrTxes uqmnis adamianis sicocxles da janmrTe-
lobas.
6. danaSauli adamianis Tavisuflebis winaaRmdeg.
7. danaSauli da danaSaulebrivi qmedebebi adamianis seqsualuri TviTga-
morkvevis da misi xelSeuxeblobis winaaRmdeg.
8. danaSauli da danaSaulebrivi qmedebebi pirovnebis pativisa da Rirse-
bis winaaRmdeg.
9. danaSauli da danaSaulebrivi qmedebebi bavSvisa da ojaxis winaaRmdeg.
10. danaSauli pirovnebis piradi cxovrebis xelSeuxeblobis winaaRmdeg.
11. danaSauli da danaSaulebrivi qmedebebi pirovnebis Tanasworuflebia-
nobis da sindisis Tavisuflebis winaaRmdeg.
12. danaSauli da danaSaulebrivi qmedebebi moqalaqeTa amomrCevlis ufle-
bis da litvis respublikis prezidentis, seimis sabWoebis da TviTmmar-
Tvelobis arCevnebis an referendumebis winaaRmdeg.
13. danaSauli da danaSaulebrivi qmedebebi pirovnebis socialuri ufle-
bebis winaaRmdeg.
14. danaSauli da danaSaulebrivi qmedebebi sakuTrebis, qonebrivi ufle-
bebis da qonebrivi interesebis winaaRmdeg.
15. danaSauli inteleqtualuri da samrewvelo sakuTrebis winaaRmdeg.
212 antikorufciuli aRzrda skolaSi
qmedebis danaSaulis
subieqtis
Cadenis
Tavisebu-
xerxi
rebebi
qmedebis
qmedebis
Cadenis
mizani
Sedegi
214 antikorufciuli aRzrda skolaSi
gintare Satene
sagnis daniSnuleba:
1. samewarmeo samarTlis cnebebis, wyaroebis da sistemis gacnoba.
2. samewarmeo sferoSi samarTlebrivi urTierTobebis ganxilva da sa-
mewarmeo samarTlis subieqtebi, maTi samarTlebrivi statusi.
3. sawarmoebis, dawesebulebebis reorganizaciis, saqmianobis licenzi-
rebis, likvidaciis saxeebis gaanalizeba.
4. sawarmoebis gakotrebisa da likvidaciis procesis gacnoba.
5. pasuxismgeblobis sakiTxis ganxilva komerciul urTierTobebSi.
6. samewarmeo eTikis ZiriTadi aspeqtebis ganxilva (eTikis cneba, obieq-
ti da funqciebi, misi mniSvneloba sajaro administrirebaSi da mewar-
meobaSi, saxelmwifo moxeleebis profesiuli eTikis principebi da fa-
seulobebi, sajaro administrirebis eTikis diskreciis mniSvneloba).
7. eTikuri problemebis da misi mizezebis gacnoba.
samewarmeo sferoSi korufciis ganxilvis mizniT damatebiT Semdegi qve-
Temebi unda gamoiyos:
1. korufcia, rogorc samewarmeo eTikis problema.
2. korufciis done da masStabi litvaSi.
3. korufciis mizezebi da Sedegebi.
4. saxelmwifo samsaxuris borotad gamoyeneba.
5. eTikasTan dakavSirebuli praqtikuli problemebis da situaciebis
analizi.
6. antikorufciuli saqmianoba, misi mimarTulebebi.
literatura
1. Bakenas L., “Valdininkai ir iššukis etikai”, Mokslas ir gyvenimas, 1996, Nr. 3.
2. Rose-Ackerman S., Korupcija ir valdžia: priežastys, padariniai ir reforma. Vilnius:
Vaga, 2001.
220 antikorufciuli aRzrda skolaSi
praqtikuli samuSao
davaleba 1. Tqveni azriT, ra mizezebi ganapirobebs korufcias? aRniSneT,
eTanxmebiT Tu ara qvemoT moyvanil mtkicebulebebs.
spec-samsaxurebisaTvis dafinansebis
gazrda
vaiva zuzaviCute
saaTebis ganawileba
sagnis swavlebas sul eTmoba 8 saaTi (maTgan, 6 saaTi – leqciebi, 1 saaTi
– individualuri muSaoba, 1 saaTi – Sefaseba).
leqcia 1.
1. demokratia: saerTo principebi da gagebis/aRqmis mravalsaxeoba.
2. kerZo da sazogadoebrivi interesi: konfliqti da SeTavseba.
etapi meTodi literatura, saxelmZRvanelo
wina leqcia aqtiuri leqcia warmodgenili iyo argumentebis struqtura
l e q c i i s T v i s damoukidebeli wasakiTxi masala
momzadeba samuSao (teq-
stebis analizi)
leqcia an kon- jgufuri dis- wakiTxuli masalis safuZvelze diskusiis dasawyebad sa-
sultacia kusiebi Wiro kiTxvebi:
ras TvliT yvelaze mniSvnelovnad da ratom?
ra iwvevs eWvs, rasTan dakavSirebiT ikamaTebdiT?
daasabuTeT Tqveni Sexeduleba
kiTxvebi diskusiis gasaviTareblad:
rogor daaxasiaTebdiT kerZo da sazogadoebriv interesebs?
aRniSnuli TvalsazrisiT, ra ufro mniSvnelovania lit-
visTvis? ratom?
gamijnulia Tu ara Tqvens qveyanaSi sazogadoebrivi da
sajaro interesebi?
sad gadakveTen isini erTmaneTs?
romel sferoebSi unda gadaikveTon isini?
romel sferoebSi ar unda gadaikveTon isini da ratom?
diskusiis gan- kiTxvebi diskusiis ganzogadebisaTvis:
zogadeba ra roli akisriaT ganaTlebis muSakebs, zrdasrulTa
maswavleblebs, im sferoebSi, sadac kerZo da sazogado-
ebrivi interesebi ar unda gadaikveTos?
ratom aris es msjeloba mniSvnelovani demokratiul sa-
zogadoebaSi?
leqcia adamianis uflebebis da moqalaqeobriobis konteqstTan
kavSirSi analizi ukeTdeba sajaro da kerZo interese-
bis cnebas, demokratiul sazogadoebaSi kerZo intere-
sebis gamovlenis Sesabamis formebs
ganzogadeba diskusiebsa da sakiTxav masalaze dayrdnobiT ganzoga-
deba xdeba, romeli kanonieri da sazogadoebisaTvis mi-
saRebi saSualebiT iqneboda SesaZlebeli kerZo intere-
sebis dacva da ratom aris es mniSvnelovani demokrati-
uli sazogadoebisaTvis?
224 antikorufciuli aRzrda skolaSi
leqcia 2.
1. warmomadgenloba demokratiul sazogadoebaSi.
2. kerZo interesebis gamovlenis formebi sazogadoebriv sivrceSi.
3. moqalaqeobrioba: warmoSoba, mravalgvaroba da ZiriTadi Semadgene-
li cnebebi.
leqcia 3.
uwyveti ganaTlebis strategiis moqalaqeobriobis memorandumi – xan-
dazmuloba Tu aRzrdis procesSi gamovlenili momenti?
leqciis ganzogadeba
mas Semdeg, rac andragogikis (zrdasrulTa ganaTleba) specialobis mo-
mavali bakalavrebis saswavlo programaSi warmodgenili iqneba uwyveti ga-
naTlebis strategiis kursis moduli `kerZo interesebi da warmomadgen-
loba~, studentebs sTxoveT, ifiqron ganxilul Temebsa da warmarTul dis-
kusiebze.
5-7 kacian jgufebSi muSaobisas studentebma unda miuTiTon, romel do-
neze SeuZlia andragogs, zrdasrulTa maswavlebels, sakuTari wvlili Se-
itanos samoqalaqo sazogadoebis formirebaSi:
• individis done: aq yvelaze mTavaria individis pasuxismgebloba;
• Temis done: aq mniSvnelovania rogorc individis, aseve aRmzrdelo-
biTi da saxelmwifo organoebis, agreTve araformaluri organizaci-
ebis roli;
• ekonomikis done: harmoniuli da mdgradi ganviTarebis misaRwevad
mniSvnelovania profkavSirebis, organizaciebis mondomeba, agreTve
saxelmwifos mier SemuSavebuli efeqturi strategia.
zrdasrulTa maswavleblis pasuxismgebloba studentebma Semdegnairad
gansazRvres:
• motivacia – magaliTad: kompetenciis srulyofis mniSvnelobaSi ada-
mianis darwmunebis gziT; organizaciaSi adamianuri resursis mniSvne-
lobis demonstrirebis gziT; cvlilebebisa da siaxleebis danergvis
aucileblobaSi darwmunebis gziT; axali kompetenciis praqtikasTan
kavSirSi demonstrirebis gziT;
• Tanadgoma swavlebis procesSi – magaliTad: drois sworad ganawile-
bis swavlebis gziT; damoukidebeli muSaobis Cvevebis CamoyalibebaSi
daxmarebis gziT; swavlebisaTvis realuri pirobebis Seqmnis gziT
(adgili, dro, saSualebebi); swavlebisaTvis aucilebeli da usafrTxo
garemos Seqmnis gziT (sasiamovno atmosfero, konfidencialoba); swav-
lebis mravalferovani SesaZleblobebis Sesaxeb informirebis gziT;
• moqalaqeobrivi pozicia – magaliTad: aRzrdisas ar ixelmZRvanelos
konkurenciis principebiT; waaxalisos moqalaqeobrivi aqtivoba; mas-
wavleblebis momzadebisas yuradReba gaamaxvilos samoqalaqo pasu-
xismgeblobaze; daexmaros adamianebs organizaciebSi adaptirebaSi.
227
romas prakapasi
mizani
studentebi gaecnobian eTikur kodeqsebs, rogorc moraluri proble-
mebis gadaWris wyaroebs.
mecadineobis msvleloba
1. studentebi iazreben, rom sxvadasxva sferos specialistebi TavianT
saqmianobas, rogorc wesi, garkveul dadgenil faseulobebze, SeTan-
xmebebze afuZneben; rom sxvadasxva organizaciis an profesiis war-
momadgenlebi xSirad qmnian principebs, deklaraciebs, eTikur kodeq-
sebs da a.S. eseni garkveuli imperativebia, romlebic exmarebaT, for-
malurad uzrunvelyon konkretuli jgufis profesiuli qceva. pali-
dauskaites azriT, eTikuri kodeqsis misia sazogadoebasa da calke
aRebuli profesiis an organizaciis warmomadgenelTa Soris forma-
luri urTierTobebis xelSewyoba da urTierTdamokidebulebis gan-
sazRvraa. urTierTdamokidebulebis gansazRvris aucilebloba
mkveTrad vlindeba sxvadasxva saxis krizisis, skandalis da gansakuT-
rebiT – eTnikuri sakiTxebis gadawyvetis dros. problemebis umrav-
lesoba xom nawilobriv gamowveulia garkveuli mosazRvre situaci-
ebiT, roca dadgenili faseulobebi gadajaWvulia samarTlebriv
problemebTan (tyuili, korufcia, borotad gamoyeneba, interesTa
konfliqti da a.S.)
2. studentebi jgufebad iyofian. TiToeuli jgufi profesiuli eTi-
kis kodeqss ganixilavs (yvela jgufi sxvadasxva kodeqsze muSaobs):
Seiswavlis, gamoyofs maT miznebs, faseulobebs, principebs, upira-
tesobebs da naklovanebebs.
3. jgufebi TavianT namuSevrebs warmoadgenen da amasTan erTad avseben
cxrils:
eTikis kodeqsi
upiratesoba naklovaneba
228 antikorufciuli aRzrda skolaSi
korufcia
literatura
1. Code of Ethics of the Association of Financial Analysts, http://www..nansai.lt/
About_etika.htm
2. Code of Ethics of Lithuanian Journalists and Publishers, http://www.lzs.lt/
etikoskodeksas.html
3. Code of Ethics of Lithuanian Social Workers. Association of Lithuanian Social Workers,
1998.
4. Code of Conduct for Professional Lawyers, http://advokatas.tinklapis.lt/temos/
etikos_kodeksas. html
5. Code of Professional Ethics of Property Assessors, http://www.atvi.lt/tvt/tvprof.htm
6. Code of Ethics of Psychologists. Vilnius, 1997
7. Code of Ethics of Research Workers and Pedagogues of Kaunas Technological
University, http://www.ktu.lt/lt/ktu/kodeksas.html
8. Code of Honour of Notaries, http://www.notarai.lt/?act=taktai
9. Draft Code of Professional Ethics and Conduct of Lithuanian Politicians, http://
www3.lrs.lt/cgibin/preps2?Condition1=196440&Condition2=
10. Palidauskaite J., Viešojo administravimo etika. Kaunas: Technologija, 2001
11. “Pedagogu etikos kodeksas. Projektas”, Mokykla, 2000, Nr. 11-12, p. 13-16.
12. Phenomenon of Corruption, http://www.stt.lt
13. Socialinio darbo etikos normos ir principai. Kolumbas: TSDF, 1994.
arCeviTi kursis modulebi
231
tadas tamoSunasi
arCeviTi kursi
kursis aqtualoba
amcirebs ra ndobas saxelmwifos mimarT, aferxebs ra ekonomikur prog-
ress, zRudavs ra demokratiis ganviTarebas, arTulebs ra individebis saq-
mianobas sxvadasxva sferoSi, korufcia uaryofiT zemoqmedebas axdens qvey-
nis ganviTarebasa da socialur Tanacxovrebaze. ganaTlebis institutis
prevenciuli SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT momavali specialistebi-
saTvis aqtualuria korufciis rTul movlenasTan ufro detaluri gac-
noba. garda amisa, kursi sasargebloa socializaciis ufro farTo konteq-
stSi – TiToeul adamians xom met-naklebad aqvs Sexeba korufciasTan, xolo
aseT SemTxvevaSi, aucilebelia adekvaturi da kompetenturi reaqcia.
kursis amocanebi
1. korufciis cnebasTan da mis niSan-TvisebebTan gacnoba sazogadoeb-
rivi cxovrebis sxvadasxva sferoSi, misi gaanalizeba individis, sa-
zogadoebrivi institutebis TvalTaxedviT.
2. korufciis prevenciis samarTlebrivi da organizaciuli safuZvle-
bis ganxilva, prevenciul iniciativebTan gacnoba litvaSi da sazRvar-
gareT.
3. studentebSi korufciuli gamovlinebebis identificirebis unaris
formireba da maTSi moqalaqeobrivi, antikorufciuli poziciis gan-
mtkiceba.
kursis Sinaarsi
Tema 1. `korufciis cneba~
korufcia, rogorc universaluri istoriuli movlena. korufciis gan-
sazRvris mravalferovneba da maTi kavSiri socialur da kulturul kon-
teqstTan. korufciis gansazRvrebis gafarToeba da komentireba. ukanono
dapirebis, SeTavazebis da garigebis cnebis analizi.
232 antikorufciuli aRzrda skolaSi
amocanebi
1. moxdes korufciis martivi da amave dros amomwuravi gansazRvrebis
formulireba.
2. gamJRavndes korufciis movlenis sirTule da mravalwaxnagoba.
amocanebi
1. Sefasdes korufciis prevenciis SesaZleblobebi.
2. ganmtkicdes antikorufciuli pozicia studentebSi.
xangrZlivoba
Temis ganxilvas eTmoba 8 akademiuri saaTi, xolo damoukidebel muSao-
bas – 10 saaTi.
Sefaseba
fasdeba jgufis muSaobaSi monawileobis done, aRebuli interviuebis xa-
risxi, momzadebuli kodeqsebis prezentacia.
meTodis gaazreba
1. maswavleblebis (studentebis) eTikuri kodeqsis Seqmnis procesSi me
gavige, rom...
........................................................................
........................................................................
gamoyenebuli literatura
1. htpp://advokatas.tinklapis.lt/temos/etikos_kodeksas.html – advokatTa profesi-
uli kodeqsi
2. http://www..nansai.lt/About_etika.htm – finansuri analitikosebis asociaciis
eTikis kodeqsi
3. http://www.greco.coe.int – saxelmwifoebi korufciis winaaRmdeg (GRECO).
4. http://www.ktu.lt/lt/ktu/kodeksas.html – maswavlebelTa eTikis kodeqsi
5. http://www.lar.lt/Docs/etikoskodeksas.html – auditorTa profesiuli eTikis
kodeqsi
6. http://www.lzs.lt/etikoskodeksas.html – JurnlistTa da gamomcemelTa profe-
siuli eTikis kodeqsi
7. http://www.nobribes.org – veb-gverdi evropisa da aziis Sesaxeb, sadac gan-
Tavsebulia uamravi saintereso antikorufciuli iniciativa, moqme-
di kanonmdebloba da programebi.
8. http://www.notarai.lt/?act=taktai – notariusebis Rirsebis kodeqsi.
9. www.oecd.org – ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis orga-
nizaciis veb-gverdi.
10. http://www.stt.lt – litvis respublikis specialuri gamoZiebis samsaxu-
ri.
11. http://www.tils.lt – litvaSi saerTaSoriso organizaciis “Transparency Inter-
national” veb-gveri.
12. http://www.worldbank.org – msoflio bankis veb-gverdi.
13. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=196440&Condition2 – litvis res-
publikaSi politikosTa profesiuli eTikis kodeqsi.