Antano Škėmos gyvenimo ir kūrybos apžvalga.

(1910-1961)

Svarbiausi gyvenimo ir veiklos faktai. Kūrybos apžvalga.

Asmenybė. (literatūrinis palikimas bei kūrybos bruožai)
Gimė 1910 m. (pagal gimimo liudijimą 1911 m.) Kūrybinis palikimas:
lapkričio 29 d. Lodzėjė, Lenkijoje.  1929 m. novelė „Baimė“.
1921 m. šeima gįžo į Lietuvą.  1943 m. pjesė „Julijana“.
Mokėsi Radviliškio progimnazijoje, „Aušros“  1947 m. „Nuodeguliai ir kibirkštys“.
gimnazijoje Kaune.  1948 m. pjesė „Živilė“.
1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto medicinos  1952 m. novelių rinkinys „Šventoji knyga“.
fakultetą.  1956 m. pjesė „Pabudimas“.
1931 m. perėjo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto
 1957 m. pjesė „Žvakidė“.
teisės fakultetą.
 1958 m. romanas „Balta drobulė“.
1935 m. įstojo į V. Sipavičiaus-Fedoto vadovaujamą
dramos studiją.  1960 m. novelių rinkinys „Čelesta“.
1936-1940 m. vaidino Kauno Valstybės teatre. Kūrybos bruožai:
1940-1944 m. dirbo aktoriumi ir režisieriumi Vilniaus  Škėmos kūryboje iškylantis pasaulis – nervingo,
Valstybės teatre. psichologiškai suluošinto, prieš veidmainišką
1941 m. dalyvavo sukilime prieš sovietų valdžią. miesčionių etiką ir moralę sukilusio herojaus kančių
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. ir kovos laukas.
1949 m. atvyko į JAV.  Ryški ironija.
1960-1961 m. dirbo „Vienybės“ redakcijoje.  Groteskas.
1961 m. rugsėjo 11 d. žuvo automobilio avarijoje.  Autobiografiškumas.
Asmenybė:  Modernus pasakojimas.
 Oficiali A. Škėmos gimimo data – 1911 m.  Surrealistinė poetika.
lapkričio 29-oji. Tikroji – 1911 m. lapkričio 29 d.  Psichologinė ir filosofinė neviltis.
Kaip pats rašytojas aiškina autobiografijoje, jį „du  Spontaniškumas.
kartus pagimdė tėvas, nutaręs ilgiau pasinaudoti  Įsipareigojimas tėvynei yra svarbi tema daugelio jo
vaikų priedu ir legalizavęs kuklią apgavystę“. kūrinių.
 Studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete,  A. Škėmos kūryboje ryški sakralizuota beprotybės
artistiškas studentas praleisdavo paskaitas, samprata.
užsidirbdavo pinigų lošdamas kortomis, žaizdamas  Jam artima modernist puoselėta sekančių kūrėjų
biliardą ir dalyvaudamas iškilmingose laidotuvėse. garbinimo tradicija.
 Škėmos charakteris nebuvo lengvas; maištingas  Kai kurioms novelėms būdingi surrealistiniai
būdas ir nepriklausoma laikysena išryškėjo dar vaizdai.
mokantis Kauno „Aušros“ gimnazijoje, kai  Svarbus Škėmos bruožas – modernus pasakojimas,
būsimam rašytojui teko pirmą kartą nukentėti dėl kuriame pinasi praeitis ir dabartis, išorinė ir vidinė
savo nuomonės. tikrovė.
 Kaip aktoriui ir režisieriui, jam buvo būdingas tam
tikras artistiškas noras provokuoti visuomenę,
vaizduoti ciniką, ir, matyt, net artimiausi draugai ne
visuomet suprasdavo, koks jautrus ir pažeidžiamas
jis buvo iš tikrųjų.
 Škėma labai trokšdavo atrodyti originalus ir
šiuolaikiškas. Jis mylėjo visa kas jauna, drąsu ir
naujoviška.
 Didžiausias jo, kaip dramaturgo, pranašumas –
sceniškumas ir neeilinis gebėjimas kurti atmosferą.
 Artistiškos prigimties rašytojas suprato įvaizdžio
svarbą – itin krupsčiai rinkdavęsis rūbus, buvo
laikomas net dabita.
 Buvo charizmatiška asmenybė.
 A. Škėmai didžiausias autoritetas buvo H.
Radauskas – jo pastabos buvusios žiaurios, bet
teisingos.
 Elegantiškas, artistiškas, egzotiškas – tokį A.
Škėmą prisimena jo pažįstami literatai Monrealyje.
A. Škėma – viena sudėtingiausių ir dramatiškiausių
asmenybių.