Ko gamtoje ieško žmogus?

(K. Donelaitis)
Skaitydamas K. Donelaičio „Metus“ pastebėjau, jog gamta žmogų moko darbštumo,
saikingumo bei piletiškumo.
Donelaičio „Metuose“ gamta yra būrų gyvenimo mokytoja: stebėdamas
gamtą žmogus ieško atsakymo į klausimą, kaip jam gyventi. Autorius – pastorius,
sielų ganytojas, jam svarbu, kad žmonės gyventų dorai. Doras būras yra darbštus,
darbas jo gyvenimo prasmė. Gamtos ciklas diktuoja gyvenimo ritmą, darbų tvarką
nuo pavasario iki žiemos. Žmogus, stebėdamas gamtą, mokosi iš sektinų pavyzdžių.
Pirmoje „Metų“ dalyje toks pamokantis epizodas yra gandrų šeimynos aprašymas.
Pasakojama apie tai, kad pavasarį parskridę gandrai rado namus suardytus. Užuot
skundęsi, jie abu, kaip tikri gaspadoriai, puola tvarkyti savo lizdą: neša žabus, krauna,
meilingai tarškindami snapais. Ir tik atlikę visus darbus lekia varlių pasisotinti.
Toks personifikuotas gamtos vaizdas yra įtaigus – taip akcentuojama svarbiausia
vertybė – darbštumas.
Gamta taip pat moko žmogų saikingumo. Saikingumas yra viena
svarbiausių žmogaus vertybių. Kadangi Donelaitis gimė valstiečių šeimoje, jis buvo
pripratęs prie saikingo gyvenimo. Tapęs dvasininku norėjo šią vertybę skleisti tarp
kitų. Saikingumas žmogui yra toks svarbus, kadangi be jo žmogus negalėtų tobulėti.
Saikingumo pavyzdys yra aprašomas pirmojoje „Metų“ dalyje. Šiame epizode
pasakojama apie paukštelį, kurio nedomina riebūs žmonių valgiai ar gėrimai. Jis
valgo ir geria tik tiek, kad jam pakaktų išgyvenimui. Paukštelis valgo tik vabalus ir
geria tik vandenį, nors galėtų save pamaloninti ir kitokiu maistu. Taigi šioje „Metų“
dalyje žmogus mokosi saikingumo tam, jog galėtų judėti pirmyn ir tobulėti.
Gamta žmogų gali išmokyti ir pilietiškumo. Pasibaigus marui
K. Donelaičio gyvenamoji vieta Lazdynėliai buvo kolonizuota vokiečių. Donelaitis 
priešinosi germanizacijai, todėl jam buvo svarbu, jog žmonės nepamirštų 
savo papročių. Gerbdamas savo papročius tu pagerbi ir savo šeimą ar šalį.
Toks papročių saugojimas yra aprašomas antrojoje „Metų“ dalyje, „Vasaros
darbuose“. Ten pasakojama apie vieversius, kurie net ir palikę  gimtuosius lizdus
gieda tėvų giesmes. Taigi šioje Donelaičio „Metų“ dalyje žmogus išmoksta saugoti
ir puoselėti savo papročius taip pagerbdamas šeimą ir neleisdamas savo
tautai išnykti.
Gamta žmogų moko gyventi ir dirbti, saikingumo, kad galėtume tobulėti,
ir pilietiškumo, kad mūsų tauta išliktų.