SOCIALINĖS SAUGOS TEISĖ

3 paskaita

Socialinė sauga senatvėje

Lektorė Audra Mikalauskaitė

1. Pensijų sistemos apibūdinimas
2. Pensijų sistemos kūrimas Lietuvoje
3. Valstybinio socialinio draudimo pensijos: samprata
ir skyrimo sąlygos

2
Pensijų sistemą galima apibūdinti kaip socialinio teisingumo principu pagrįstą
prievartinį būdą perskirstyti lėšas iš tų, kurie moka socialinio draudimo įmokas
tiems, kuriems reikalingos socialinio draudimo išmokos.

Prof. R. Lazutkos nuomone, pajamų apsaugos senatvėje sistemų atsiradimas

susijęs su visuomenės modernizacija ir ją lydinčiais kapitalizmu bei
demokratizacija.

D. Pieters teigia, kad senatvės socialinės rizikos tikslas yra teikti pajamų
kompensavimą tiems, kurie pasiekia tam tikrą amžiaus ribą arba nutraukia
profesinę veiklą sulaukę tam tikro amžiaus.

Į pensijų sistemos sąvoką taip pat turi būti įtraukti ir taupymo elementai (pensijų
kaupimas privačiuose fonduose), kadangi pensijų sistemos turi ne tik apsaugoti
nuo socialinių rizikų, bet ir tapti savotišku taupymo įrankiu, skatinančiu
dirbančiuosius dalį pajamų, gautų jų profesinės veiklos laikotarpiu, atidėti
vėlesniam laikui, kad jos grįžtų kaip pensijų išmokos (A. Guogis).

Todėl pensijų sistemą galima apibrėžti kaip norminių teisės aktų nustatytą
valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemą, privačių pensijų fondų
valdomas pensijų schemas ir įmonių profesinių pensijų planus, kurie
nustato pensijų teisių įgijimo sąlygas, pensijų mokėjimo sąlygas, pensijų
sistemos valdymą ir finansavimo būdus. 3
Prancūzų mokslininkas P. Durand teigia, kad pensijų sistemos
apibrėžimas gali būti suprantamas priklausomai nuo koncepcijos.

Viena koncepcija teigia, kad senatvės pensija yra atlygis asmeniui už

jo darbinę veiklą, o pensinio amžiaus sukakęs asmuo turi teisę į poilsį ir
teisę į senatvės pensiją.

Kita koncepcija teigia, kad pensinio amžiaus sukakęs asmuo dėl

psichologinių bei fiziologinių savybių tampa neįgalus, todėl darbinės
veiklos pratęsimas yra negalimas.

Šių koncepcijų esmė yra skirtinga, kadangi pirmoji koncepcija,

įtvirtinanti asmens teisę į užsidirbtą pensiją, teigia, kad asmuo ir toliau
gali dirbti. Antroji koncepcija išėjimą į pensiją sieja su asmens darbinės
veiklos pabaiga.

Pensijų sistemos koncepcijos pasirinkimas lemia ir vykdomų reformų

pobūdį.

4
• 2001 m. gruodžio mėn. Lakeno ES Vadovų Taryboje buvo
patvirtinti pensijų sistemų pakankamumo reikalavimai:

 vyresnio amžiaus žmonėms turi būti garantuojamas

pakankamai aukštas pragyvenimo lygis (kuris leistų
aktyviai dalyvauti visuomeniniame, socialiniame ir
kultūriniame gyvenime),
 papildomas pensinis draudimas (siūlomas viešojo
ar privataus sektoriaus) turi padėti asmenims
išlaikyti tokį patį kaip iki išėjimo į pensiją
pragyvenimo lygį,
 taip pat turi būti skatinamas solidarumas tarp tos
pačios kartos atstovų ir tarp skirtingų kartų.

5
Pensijų sistemos stabilumas siaurąja prasme suprantamas kaip
finansavimo metodai, leidžiantys užtikrinti pensijų perskirstymą.
Pensijos gali būti perskirstomos dviem būdais:
pirmasis būdas – tai tam tikras skirtingų kartų kontraktas
(t.y., jaunesnioji karta dengia vyresniosios kartos išlaidas)
arba einamųjų išmokų sistema PAYG (pay-as you-go),

antrasis būdas – kaupiant dalį darbo užmokesčio pensijų

fonde ir sukauptą dalį su investicijų grąža panaudojant
senatvėje (kaupiamoji sistema).

6
 Pagrindinių senatvės pensijos sistemos parametrų alternatyvos
(sudaryta autoriaus remiantis N. Barr (2000).

Senatvės pensijų sistemų Pagrindinės alternatyvos

parametrai
Dalyvių apimtis • Privalomas ar
• savanoriškas dalyvavimas
Senatvės pensijos dydžio nustatymas Vienoda senatvės pensija ar pakeitimo
normos taikymas, t.y. prarastų pajamų
kompensavimas
Išmokų schema Apibrėžtų įmokų ar apibrėžtų išmokų
Finansavimo šaltiniai • Socialiniai mokesčiai,
• asmeninės įmokos,
• valstybės biudžeto lėšos
Finansavimo principai • Einamųjų mokėjimo ar
• kaupimo modelis
Administravimas • Valstybė ar
• privatus sektorius 7
 Senatvės pensijų sistemos modeliai pagal finansavimo ir išmokų mokėjimo
būdus (sudarytojas T. Gudaitis)
Einamųjų mokėjimų Kaupimo
Api • Einamosios pajamos finansuoja einamąsias • Asmeninėmis įmokomis kaupiama individuali senatvės
brėž senatvės pensijas. pensija.
tų • Dirbantieji išlaiko esamus pensininkus. • Įmokos, skirtos senatvės pensijai, yra iš anksto
• Mokesčiai, skirti senatvės pensijai, yra iš anksto apibrėžtos.
įmo apibrėžti, o senatvės pensija priklauso nuo • Sumokėtos įmokos yra investuojamos, kad būtų
kų sumokamų mokesčių. finansuojamos būsimos senatvės pensijos.
• Dalis dirbančiųjų sumokamų įmokų yra • Senatvės pensija priklauso nuo sumokėtų įmokų bei
atidedama jų senatvės pensijoms. investavimo rezultatų, kurie gali būti tiek teigiami, tiek
• Administravimo funkciją atlieka valstybė, pvz., neigiami.
sąlyginai apibrėžtų įmokų modelis; Sodra) • Kai asmenys sulaukia pensijos amžiaus, jie už
sukauptas lėšas, įsigyja anuitetą.
• Administravimo funkciją atlieka privatus sektorius
(Pvz. antros pakopos privatūs pensijų fondai)
Api • Einamosios pajamos finansuoja einamąsias • Asmeninėmis įmokomis kaupiama individuali senatvės
brė senatvės pensijas. pensija.
• Senatvės pensijos dydis yra iš anksto apibrėžtas • Senatvės pensijos dydis yra iš anksto apibrėžtas, o
žtų
ir yra numatyti jų finansavimo šaltiniai. įmokų dydis gali svyruoti.
• Dažniausiai senatvės pensija yra susieta su • Sumokėtos įmokos yra investuojamos su tikslu
išm dirbant gautomis asmens pajamomis ar išdirbtų finansuoti būsimas senatvės pensijas (išmokos).
okų metų skaičiumi. • Senatvės pensija nepriklauso nuo investicinių
• Papildoma pensija gali būti mokama rezultatų.
atsižvelgiant į specifinius kriterijus (užaugintų • Administravimo funkciją atlieka privatus sektorius, pvz.
vaikų skaičių ir pan.). kolektyviniai pensijų fondai, į kuriuos įmokas moka
• Administravimo funkciją vykdo valstybė, pvz. darbdaviai
Sodra

8
2. Pensijų sistemos kūrimas Lietuvoje

 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos AT sprendimas Nr. XI-3690 ,,Dėl Lietuvos TSR

Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo“, kuriame iš profesinių
sąjungų Lietuvos žinion perimamas socialinis draudimas;
 1990 m. kovo 7 d. Ministrų taryba priėmė nutarimą Nr. 64 ,,Dėl Lietuvos TSR
valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo“ (sukurta Vyriausioji
valstybinio socialinio draudimo valdyba prie darbo ir socialinio aprūpinimo
ministerijos, kuria pavesta vykdyti valstybinio socialinio draudimo funkcijas;
 1990 m. spalio 23 d. buvo priimtas Valstybinio socialinio aprūpinimo
sistemos pagrindų įstatymas, kuris:
◦ socialinį draudimą atskyrė nuo globos ir rūpybos
◦ įteisino savarankišką valstybinio socialinio draudimo biudžetą.
 Lietuvos socialinio draudimo sistemos ypatumai
Lietuva po
nepriklausomybės atkūrimo
pasirinko Bismarko socialinio
draudimo tradiciją:
Lietuvoje pensijų sistemoje
dominuoja socialinio
draudimo schemos ir įvairios
universalios išmokos;
Yra ir Rytų Europos pensijų
sistemos modelio bruožų:
•- valstybinio socialinio draudimo sistema yra universali, apima beveik visus LR gyventojus,
•- teisė gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas siejama su asmens dalyvavimu
socialinio draudimo sistemoje
•Gaunamos išmokos priklauso nuo buvusio atlyginimo ir darbo stažo
•Socialinio draudimo fondas finansuojamas socialinio draudimo įmokomis
•Socialinio draudimo sistema remiasi darbo rinka
•Mažiausias pajamas gaunantiems asmenims mokamos socialinės paramos išmokos;
• privačių pensijų fondų (antros ir trečios pakopos) vaidmuo
yra nežymus
• neproporcingas socialinio draudimo įmokų ir pensijų
skaičiavimo normos santykis (didelės socialinio
draudimo įmokos – santykinai maža pensijų
pakeičiamumo norma
10
 1995 m. pensijų sistemos reformos prielaidos

1991-1995 m. ekonomikos problemos, visuomenės senėjimas, gimstamumo lygio

sumažėjimas, išlaikytinių skaičiaus didėjimas sąlygojo, kad nepaisant dažno pensijų
indeksavimo, pensijos nuolat nuvertėdavo, perkamoji galia krito, socialinių išmokų poreikis
nuolat augo, socialinio draudimo fondo deficitas nuolat augo.

1995 m. pradėta pensijų
sistemos reforma.
1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo
LR valstybinio socialinio
draudimo pensijų įstatymas
(pakeitė iki tol galiojusį
sovietinį pensijų skyrimo ir
mokėjimo įstatymą):
•Atsisakyta anksčiau galiojusių kai kurių profesinių ir socialinių grupių ankstyvo išėjimo į pensiją ir
privilegijų;
•Pradėtas ilginti sovietinis išėjimo į pensiją amžius (moterims buvo 55 m., vyrams – 60 m.)
•Nuo socialinio draudimo atskirtos į specialią neįmokinę pensijų sistemos dalį pertvarkytos
pensijos, kurių skyrimas susietas su tam tikromis profesinėmis ar politinėmis sąlygomis (pareigūnai
ir kariai, nukentėjusieji asmenys, nusipelniusieji asmenys)
•Nustatyta, kad maksimali valstybinio socialinio draudimo pensija skiriama tiems asmenims, kurie
socialinio draudimo įmokas mokėjo > 30 m.
•Valstybinis socialinis draudimas tapo privalomas savarankiškai dirbantiems asmenims
•Įvesta nauja pensijų skaičiavimo formulė: visiems vienodo dydžio bazinė dalis (tvirtina LRV) +
papildoma kintamoji dalis ( priklauso nuo socialinių įmokų mokėjimo laikotarpio, įmokėtų
socialinio draudimo įmokų dydžio ir nuo socialinio draudimo įmokų dydžio
•Pensijų sistema nepanaikino privilegijų sistema paremtų pensijų ir papildomai įvedė valstybines
pensijas kariams, mokslininkams, pareigūnams

11
 1995 m. pensijų sistemos reformos rezultatai ir naujos reformos poreikis

1995 m. pensijų sistemos reforma iš pagrindų sukūrė naują pensijų sistemą Lietuvoje finansuojamą
socialinio draudimo įmokomis, turinčią atskirą biudžetą, tačiau nemaža dalis asmenų nepateko į socialinio
draudimo sistemą, o kai kurie turėjo galimybę gauti po kelias pensijas.

Buvęs žymus socialinio draudimo biudžeto deficitas, augant ekonomikai ir didėjant užimtumui, darbo užmokesčiui – tapo
pertekliniu. Tačiau blogėjanti demografinė padėtis (mažas gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė, didėjanti gyventojų
emigracija) išliko.

Laikui bėgant, augo poreikis iš naujo peržiūrėti

galiojančią pensijų sistemą. Atsižvelgiant į tai –
•I pakopa – valstybinio socialinio draudimo pensijos (senatvės, netekto darbingumo, našlių
2000 m. LRV patvirtino pensijų sistemos ir našlaičių (finansuojama einamųjų socialinio draudimo įmokų principu);
reformos koncepciją (,,Pensijų sistemos baltoji
•II pakopa – privalomosios kaupiamosios pensijos privačiuose pensijų fonduose
knyga“), o 2002 m. spalio mėn. pateiktas
•III pakopa – papildomas savanoriškas pensijų kaupimas, vykdomas per tuos pačius
naujas Pensijų sistemos reformos įstatymo privačius pensijų fondus, kurie vykdo ir privalomąjį kaupimą arba draudimo įmones
projektas, kuriame nustatyta 3 pakopų pensijų
sistema:

Pagrindinis 2003 m. pensijų sistemos reformos tikslas - įvesti pensijų kaupimo pakopą,
leidžiančią LR gyventojams individualiai kaupti dalį socialinio draudimo įmokos senatvės
pensijai ( palaipsniui nuo 2,5 proc. iki 5,5 proc.)

12
 2003-2008 m. socialinio draudimo sistemos Lietuvoje ypatumai

• 2003 -2008 m. laikotarpiu suformuota socialinio draudimo sistema, veikianti einamojo finansavimo
principu bei apimanti visas tradicines socialinio draudimo rūšis:
• draudimą pensijoms,
• draudimą ligos ir motinystės pašalpoms,
• draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų,
• draudimą nuo nedarbo ir
• sveikatos draudimą
– Tol kol VSDF biudžeto pajamos viršijo suplanuotas ir vykdytas išlaidas, socialinio draudimo sistema
buvo vykdoma didinant apdraustiesiems teikiamas išmokas, nustatant palankesnes jų skyrimo
sąlygas, įsteigiant naujas išmokas.

– 2009 m. prasidėjusio ekonominio sunkmečio laikotarpiu, nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuriuo ekonominės krizės
laikotarpiu nustatytas socialinio draudimo išmokų (pensijų, motinystės, tėvystės ir motinystės
(tėvystės) pašalpų, nedarbo draudimo išmokų) mažinimas.

– Šios aplinkybės rodo, kad valstybinė socialinio draudimo sistema yra finansiškai pažeidžiama

13
Kas ta trijų pakopų pensijų sistema?
Valstybinė soc.
draudimo
Pensija senatvės pensija –
30-40% buvusių
Socialinio
pajamų
draudimo
mokesčiai Papildomai
sukaupta
Įmokos II pakopos
valstybės soc.
PF
draudimo pensija
– 20-30%

III Asmeninis
Asmeninės įmokos pakopos taupymas
PF senatvei
 Visos pakopos papildo viena kitą
Nauda valstybei Nauda būsimajam
• Padeda užtikrinti pensininkui
pakankamas pensijas • Didesnės garantijos gauti
net ir senstant pakankamą pensiją, nes ji
III pakopa
visuomenei. ~20%
bus mokama iš kelių
• Pasiruošiama ateičiai, kai šaltinių.
mokesčius mokančiųjų • Galimybė gauti didesnę
II pakopa
bus mažiau. pensiją dėl investavimo
20-30%
• Žmonės skatinami teikiamos grąžos.
galvoti apie ateitį, I pakopa • Didesnis teisingumas –
mokėti mokesčius, 30-40% pensijos dydis labiau
taupyti. priklauso nuo gauto
atlyginimo.
70 proc.

Kurti ir palaikyti trijų pakopų pensijų sistemą ragina ir Europos

Komisija – kaip efektyvų kelią užtikrinti pakankamas pensijas
senstant visuomenėms
3. Valstybinio socialinio draudimo pensijos: samprata ir
skyrimo sąlygos

• Valstybinė socialinio draudimo pensija (sąvoka) – tai periodinė

(mėnesinė) piniginė išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto lėšų, mokama nustatytą laiką valstybiniu socialiniu pensijų
draudimu draustiems asmenims
 sukakus senatvės pensijos amžių ar
 jiems tapus nedarbingais ar iš dalies darbingais,
jei jie atitinka valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo
reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti,
o tokiems asmenims mirus,- jų nedarbingiems šeimos nariams
(sutuoktiniui ir vaikams).

• Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmenys draudžiami

privalomai.

16
Valstybinio socialinio draudimo įmokos dydį kiekvienais metais nustato
Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.

2010 m. pensijų socialiniam draudimui darbdavys mokėjo 23,3 proc., o

apdraustasis- 3 proc. dydžio įmoką (iš viso 26,6 proc. nuo apskaičiuoto
atlyginimo už darbą (bendras privalomos valstybinio socialinio draudimo
įmokos tarifas – 40 proc., iš jų 31 proc. moka darbdavys ir 9 proc.
darbuotojas).

Šis įmokų tarifas taikomas:

• asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis,
• einantiems narystės pagrindu renkamas pareigas renkamose organizacijose,
• valstybės tarnautojams, pareigūnams, politikams, teisėjams, vidaus reikalų,
krašto apsaugos, valstybės saugumo sistemų,
• taip pat kitiems statutiniams pareigūnams bei kitiems asmenims, gaunantiems
atlyginimą už darbą.

17
Kitokia įmokų mokėjimo tvarka nustatyta savarankiškai dirbantiems asmenims -
individualių įmonių savininkams bei kitiems asmenims, kurie verčiasi individualia
veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatams, advokatų
padėjėjams, notarams, antstoliams ir kitiems asmenims, išskyrus asmenis, kurie
verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą)

Šių asmenų socialinio draudimo įmokų pensijų draudimui bazę sudaro individualios
veiklos apmokestinamosios pajamos (individualios įmonės savininkams -
asmeniniams poreikiams išsiimama suma), nuo kurių 2010 m. pensijų socialiniam
draudimui jie privalėjo mokėti 26,3 proc. dydžio įmoką.

Skirtingai nei kitiems apdraustiesiems, savarankiškai dirbantiems asmenims

nustatyta socialinio draudimo įmokų bazės riba - kalendoriniais metais ji negali viršyti
48, o per mėnesį- 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų
draudžiamųjų pajamų dydžių sumos. (Nuo 2015-01-01 patvirtinta 431 EUR (arba
1488,16 Lt draudžiamosios pajamos)

Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, turėdami verslo liudijimą, privalo

patys už save mokėti fiksuoto dydžio įmoką- 50 procentų valstybinės socialinio
draudimo bazinės pensijos (šios pensijos dydį tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė) dydžio pensijų draudimo įmoką (Nuo 2015-01-01 bazinė pensija siekia
105 EUR (362,54 Lt)

18
• Asmenys, kurie nepatenka į privalomą valstybinio socialinio
pensijų draudimo schemą arba kurie privalomuoju valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ne visai pensijai,
o tik jos pagrindinei (bazinei) daliai, valstybiniu socialiniu
pensijų draudimu gali draustis savanoriškai Valstybinio
socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose
sudarydami savanoriškojo valstybinio socialinio pensijų
draudimo sutartis.

• Savanoriškojo draudimosi pasekmės tokios pat kaip

draustų privalomai- įvykus draudiminiam įvykiui,
apsidraudęs asmuo įgyja teisę gauti valstybines socialinio
draudimo pensijas su sąlyga, jei jis atitinka valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus, nustatytus
atitinkamai pensijos rūšiai skirti.

19
Bendrosios valstybinių socialinio draudimo pensijų
skyrimo sąlygos
• Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nustatytą laiką
privalomai drausti arba patys draudęsi valstybiniu socialiniu pensijų
draudimu asmenys esant šioms sąlygoms:
– nuolatinio Lietuvos gyventojo statusas (nepriklausomai nuo
pilietybės);
– draudiminis įvykis;
– minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas;
– kreipimasis dėl pensijos paskyrimo.

• Nuolatiniais Lietuvos gyventojais laikomi asmenys, kurių duomenys apie

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios
vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos
Respublikos gyventojų registrą.

• Draudiminis įvykis – tai teisinis faktas, kurio pasekoje atsiranda teisė į

valstybinę socialinio draudimo pensiją Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo nustatyta tvarka: senatvės pensijos amžiaus sukaktis,
pripažinimas nedarbingu ar iš dalies darbingu, mirtis.
20
• Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas –
tai minimalus laikotarpis, kuriuo buvo mokėtos socialinio pensijų
draudimo įmokos ir nuo kurio, įvykus draudiminiams įvykiui,
priklauso apdraustojo asmens teisė gauti valstybinę socialinio
draudimo pensiją.

• Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą,

apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažą sudaro laikas, per kurį asmuo pats moka arba už jį yra
mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jam nustatytos
privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip
pat laikas, per kurį šis asmuo gauna socialinio draudimo
pašalpas (ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės,
motinystės (tėvystės)), nedarbo socialinio draudimo išmokas.
• Stažu taip pat laikomi ir kiti asmens darbo ir (ar) veiklos
laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. (iki įsigaliojant
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui).

21
Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti ir senatvės, ir netekto
darbingumo valstybines socialinio draudimo pensijas - mokama viena
iš šių pensijų.

Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos mokamos

kartu su senatvės ar netekto darbingumo pensija.

Jei asmuo tuo pat metu turi teisę gauti ir našlių, ir našlaičių valstybines
socialinio draudimo pensijas, mokama viena iš šių pensijų.

Asmenys, turintys teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją

(pensijas), nepraranda teisės gauti kitas valstybines pensijas, taip pat
nevalstybines pensijas.

22
Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos

• Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos -

svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis, kuria siekiama
apdraustajam asmeniui iš dalies kompensuoti dėl senatvės
prarastas darbo pajamas.

• Teisę į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją turi tie

asmenys, kurie Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo nustatytą laiką buvo drausti ar patys draudėsi valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu.

• Pagrindas skirti šią pensiją yra draudiminis įvykis - senatvės

pensijos amžiaus sukaktis.

• Tačiau ne kiekvienas sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo turi

teisę į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, o tik tas,
kuris buvo draustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ne
mažiau kaip 15 metų.

23
• Tad teisę gauti šią pensiją turi asmenys, kurie tenkina
dvi sąlygas:
– yra sukakę senatvės pensijos amžių (šiuo metu
moterų senatvės pensijos amžius yra 65 metai. Išimtis
nustatyta tik vienai asmenų kategorijai- sergantiems
hipofiziniu nanizmu (liliputams), jų senatvės pensijos
amžius yra 15 metų mažesnis);

– yra įgiję minimalų 15 metų valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažą nustatytą senatvės
pensijai (minimalaus stažo reikalavimas vyrams ir
moterims yra vienodas, išskyrus asmenis, sergančius
hipofiziniu nanizmu (liliputus), jų minimalus draudimo
stažas – 10 metų mažesnis). Šią sąlygą asmuo turi
atitikti senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną
arba kreipimosi dėl pensijos dieną, jei dėl pensijos
kreipiamasi jau sukakus pensijos amžių

24
Sąlygos nutraukti darbą norint gauti senatvės pensiją įstatymas
nenumato. Priešingai, dirbančiam pensininkui ji mokama viso dydžio,
nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio.

Po pensijos paskyrimo įgijus ne mažesnį kaip 1 metų valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažą, jos gavėjas gali kreiptis dėl senatvės pensijos
skyrimo iš naujo- tuomet pensijos dydis nustatomas įvertinus papildomai po
pensijos paskyrimo įgytą stažą ir turėtas pajamas, nuo kurių buvo mokėtos
valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos.

Skiriant pensiją nereikalaujama, kad senatvės pensijos amžiaus sukakties

dieną ar tam tikru laikotarpiu iki šio draudiminio įvykio asmuo būtų draustas
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (mokėjęs draudimo įmokas).

Senatvės pensija gali būti paskirta ir anksčiau, t. y. dar nesukakus senatvės

pensijos amžiaus. Išankstinį senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą
reglamentuoja specialus įstatymas - Valstybinių socialinio draudimo
senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas.

25
Pagal šį įstatymą senatvės pensija anksčiau skiriama ir mokama
priešpensinio amžiaus asmenims, kurie kreipimosi dėl pensijos
skyrimo dieną atitinka visas šias sąlygas:
• iki senatvės amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
• turi įgiję ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažą (išskyrus moteris, pagimdžiusias ir išauginusias iki
8 metų amžiaus 5 ir daugiau vaikų, bei asmenis, ne mažiau kaip 15
metų slaugiusius savo vaikus, pripažintus neįgaliais ar netekusiais
60 ir daugiau procentų darbingumo, ar kuriems nustatytas
specialusis slaugos poreikis – šiems asmenims pakanka turėti 15
metų stažą);
• negauna kitų pensijų, pensinio pobūdžio išmokų, netekto
darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos ar
nedarbo draudimo išmokos;
• Atitinka valstybinio socialinio draudimo pensijų sąlygas (išskyrus
amžių).

• Atitinkantys šias sąlygas asmenys įgyja teisę gauti sumažintą

valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, t. y. išankstinę
senatvės pensiją, kuri mokama iki asmeniui sukanka senatvės
pensijos amžius.
• Sukakus senatvės pensijos amžių skiriama senatvės pensija,
kuri mokama neterminuotą laiką (iki gyvos galvos).

26
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimas
Visų rūšių valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDF) teritoriniai skyriai,
vadovaudamiesi
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu,
Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio
mokėjimo įstatymu bei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės
gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet
kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją
atsiradimo.

27