Autorius Laikotarpis Kontekstas Kūrinys Žanras

XVI a. Pirmosios lietuviškos knygos “Katekizmas” autorius (1547 m.), knygas leido Bažnytinis
Martynas Renesansas Karaliaučiuje. Buvo reformatų pastorius, baigė Karaliaučiaus universitetą, Katekizmas veikalas
Mažvydas dirbo kunigu, vėliau ir klebonu Raganainėje.
XVI a. Kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos Bažnytinis
Mikalojus Renesansas kūrėjų. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl veikalas
Daukša gimtosios kalbos teisių XVI a.
Postilė
XVI a. II pusė, LDK protestantas – evangelikas, reformatas (kalvinistas). Šios tikybos Herojinė
Jonas Renesansas, šalininkai Lietuvoje Renesanso ir reformacijos laikotarpiu jautėsi už daug ką Radviliada poema /
Radvanas bet dėkingi galingam ir dosniam savo globėjui Mikalojui Radvilai Rudajam, tad po Herojinis
jaučiamos jau jo mirties (1584) paskatino Radvaną, talentingiausią iš jų, eilėmis aprašyti šio epas
ir Baroko iškilaus žmogaus gyvenimą ir darbus, t.y., įamžinti jo atminimą literatūros
idėjos paminklu.
XVII a. I pusė, Popiežius Urbonas VIII įvertino poeto kūrybą, vainikavo laurų vainiku ir Odės,
Motiejus Barokas paskyrė jį į bažnytinių himnų reformatorių grupę. M. K. Sarbievijus dėstė VU, epigramos,
Kazimieras buvo Vladislovo Vazos rūmų nuodėmklausiu ir pamokslininku. himnai,
Sarbievijus eilėraščiai
XVIII a., Poetas, lietuvių literatūros klasikas, evangelikų liuteronų kunigas. Vos 6 m. Epinė
Kristijonas Apšvieta neteko tėvo, todėl jaunystėje gyveno skurdžiai. Baigė Karaliaučiaus Metai didaktinė
Donelaitis universitetą, iki mirties buvo Tolminkiemio klebonu. Per pamokslus dažnai poema
skaitydavo “Metų” ištraukas, mokė būrus. (parašyta
hegzametru
)
XIX a. I pusė, Lietuvos poetas, lenkų lietratūros klasikas. Šeima kildino save iš garbingos Drama “Vėlinės”,
Adomas Romantizmas lietuviškos giminės, nors buvo lenkai. “Krymo sonetai”,
Mickevičius Poetas romantikas, kuriam labai svarbi istorinė Lietuvos prasmė.
Išgyveno nelaimingą meilę Marilei Vereščiak, jos įkvėptas sukūrė „Vėlines“.
XXa. pirmoji pusė.

XIX a., Lietuvių poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas, eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po Romantine
Antanas Romantizmas to lietuviškai. Poema “Anykščių šilelis” protestuoja pries tautinį neigimą (tuo „Anykščių šilelis“ poema
Baranauskas metu Lietuva okupuota Rusijos, spaudos draudimo laikotarpis). Viena iš
genezių (atsiradimo priežasčių) yra tai, jog parašė poemą siekdamas įrodyti
dėstytojui, kad lietuvių kalba nėra skirta tik „mužikams“.
XIX a., XIXa. antroje pusėję gyvenęs tautinio sąjūdžio ideologas, skyręs visą gyvenimą
Vincas Romantizmas tautai žadinti ir šviesti. Tautiška giesmė,
Kudirka Vienas žymiausių tuometinių Lietuvos inteligentų, kuris griežtai pasisakė prieš Labora, Varpas
carinę priespaudą.
V. Kurdirka yra lemtingo lietuvių tautinei ir kultūrinei savivokai laiko,
prasidėjusio XIXa. Pabaigoje ir nusitęsusio iki XXa. pirmųjų dešimtmečių,
kultūrinis herojus.
Jaunystėje siekdamas išsilavinimo labiau save siejo su lenkų kultūra, bet
paveiktas J. Jablonskio ir J. Basanavičiaus atsivertė į lietuvybę.
XIX-Xxa., XIXa. pabaigos-XXa.pradžios poetas, vadintas tautos dainiumi.
Maironis Romantizmas Visą gyvenimą tarnavęs Katalikų bažnyčiai, jautėsi neįvertintas, nes netapo Eilėraščių
(Jonas vyskupu dėl to, kad kūrė eilėraščius lietuviškai. rinkinys
Mačiulis) Poetas – romantikas. “Pavasario
Įtvirtina romantizmą lietuvių literatūroje. balsai“ (eil.:
Trakų pilis,
Lietuva brangi)
XIX-XX a., Lyrinės lietuvių prozos pradininkas, mirus tėvams, nesutiko stoti į kunigų
Jonas Realizmas seminariją, todėl prarado materialinę giminių paramą, buvo išmestas iš
Biliūnas universiteto, sirgo džiova. Visoms Jono Biliūno novelėm būdingas objektas – Nobvelės:
kaimas, jo žmogus. Veikėjai – niekam nereikalingi, nuskriausti, atstumti. “Vagis“,
Apmąstymai gimsta iš tų atstumtųjų situacijos.Psichologinio realizmo „Kliudžiau“,
pradininkas lietuvių literatūroje. „Lazda“,
„Ubagas“;
Apysaka: „Liūdna
pasaka“
XIX-XX a., Palaikė ryšius su knygnešiais, aktyviai platino lietuvišką spaudą, mokė vaikus. Apysaka
Juozas Realizmas XX a. pradžioje kūrė lietuviškas mokyklas. Dėdės ir
Tumas – Vienas ryškiausių XIXa. pabaigos ir XXa. pradžios rašytojų. dėdienės
Vaižgantas Vaižgantas sukuria lietuvio paveikslą.
Vaižgantas buvo nepriklausomas žmogus, tolerantiškas kunigas, drąsus ir
 aktyvus visuomenės veikėjas.
XIX-XX a., Profesorius, dramaturgas, prozininkas. 1940 m. Bolševikams užėmus valdžią, Drama
Vincas Krėvė Realizmas buvo Užsienio reikalų minstru, vėliau Ministru pirmininku, tačiau Skirgaila
atsistatydino. Vėliau emigravo. Iš pradžių į Austriją, kur įkūrė lietuvišką
mokyklą, vėliau į Ameriką (Filadelfiją). Dramos „Skirgaila“ laikas XIVa.
pabaigos Lietuva. Pagonybės ir krikščionybės sankirta.
XX a. pradžia Meniškai brandaus, psichologinio, intelektualaus romano autorius. Psichologini
Vincas XX a. vidurio rašytojas, kuris oficialiai atsisakė kunigystės. Altorių šešėly s
Mykolaitis – Dar būdamas gyvas, buvo pripažintas klasiku ir tapo autoritetu kelioms intelektuali
Putinas kartoms. nis
Romane sprendžiamas pagrindinio veikėjo vidinis konfliktas: kaip suderinti romanas
kunigo ir poeto kelią? Simbolistas (tam didelę įtaką turėjo Rusijos ir Vakarų
universitetai).
XIX-XX a. Diplomatas, modernistinės krypties rašytojas, tarpukariu atstovavęs Lietuvą Novelės
Jurgis skandinavijoje, priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos “Vagis“, „Ad
Savickis (Vincas Mykolaitis – Putinas, Kazys Binkis, Balys Sruoga ir kt.). Daug keliavo, astra“, „Kova“,
todėl jo kūryboje galima įžvelgti vakarams būdingų kūrybos „Fleita“
bruožų.Nuo 1940 m. iki mirties 1952 m. gyveno Pietų Prancūzijoje,
Roquebrune vietovėje prie Viduržemio jūros, kur turėjo vilą, pavadintą
„Ariogala“.
XX a., Lyrikas, eseistas, Amerikoje dėstęs lietuvių kalbą, vaikystėje gyveno itin “Džiazas“, „Apie Eilėraščiai
Jonas Aistis Neoromantiz skurdžiai, dėl to buvo pratęs daug dirbti ir sulaukė daug pašaipų iš kaimynų rudenį ir šunį“,
mas vaikų. Kūryboje gausu krikščionybės simbolių, nes šeima buvo labai religinga ir „Peizažas“,
skatino poetą tapti kunigu. Karo laikotarpiu persikėlė į JAV. „Katarsis“,
„Vienas kraujo
lašas“
XX a., Poetas, vertėjas, eseistas, modernistas, Pirmojo pasaulinio karo metais Eilėraščiai
Henrikas Neoromantiz gyveno Rusijoje, vėliau persikėlė į JAV. Kūrėjas nekalba patriotinėmis “Fontanas”,
Radauskas mas temomis. “Kaštanas
Itin didelį dėmesį skyrė estetikai, menui, grožiui, kūrybai. Istorinių aplinkybių, pradeda žydėt”,
įvykių neužfiksavo eilėraščiuose. Radausko atkirtis supančiam smurtui buvo “Pasaka”,
grožį garbinantys eilėraščiai. “Dainos
gimimas”
XX a. I pusė, 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, ji paskirta liaudies seimo atstove Eilėraščiai
Salomėja Neoromantiz (važiavo parvežti Stalino saulės), jos kūriniai buvo redaguojami ir “Tolimas
Nėris mas cenzūruojami, perrašomi, kad atitiktų sovietinę ideologiją. Dėl tokios jos sapnas“, „Kur
kūrybos, atgavus nepriklausomybępoetės kūryba vertinama prieštaringai. baltas miestas“,
Vėlesniuose jos kūriniuose matomi atgailavimo ženklai. „Maironiui“,
„Prie didelio
kelio“
XX a. I pusė Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros Atsiminimų
Balys Sruoga ir tautosakos tyrinėtojas. 1943 m. kovo 16 d. jis, kaip įkaitas, vokiečių suimtas Dievų miškas knyga/rom
ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje anas
(nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo
bausmių, dujų kameros. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija. Deja,
koncentracijos stovyklos patyrimai stipriai paveikė ne tik dvasinę, bet ir fizinę
menininko būklę.Įspūdžiai koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai
nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą atsiminimų knygą
„Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per tris mėnesius.
XX a. vidurys Išeivijos rašytojas, dramaturgas, prozininkas, režisieriu, modernistas, Romanas
didžiausias novatorius lietuvių literatūroje. JAV dirbo įvairiai: fabriko Balta drobulė
Antanas darbuotoju, lifto aptarnautoju. Aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje: vaidino
Škėma Čikagos taetre, dalyvavo kultūriniuose sambūriuose. Žuvo autoavarijoje.
XX-XXI a. Poetas, dramaturgas, Just. Marcinkevičius kūrė daugiausia sudėtingomis Poetinė
Justinas sovietinio totalitarizmo sąlygomis, - ši aplinkybė lėmė, kad poeto kūrybos Mažvydas drama
Marcinkeviči brandžiojo laikotarpio kūriniams itin būdingas metaforiškas kalbėjimas.
us Užuominos ir nutylėjimai. Marcinkevičius parašė trilogiją: “Mindaugas“ –
kurioje įprasmina valstybės susikūrimą, „Mažvydas“ – lietuviško rašto ir
knygos radimasis bei „Katedra“ – tautos kultūros formavimasis.
XX a. Lietuvos išeivijos rašytojas. Jaunystę praleido Katiliškių kaime. Buvo puikus Romanas
Marius pasakotojas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno JAV, Miškais ateina
Katiliškis Čikagoje. Dirbo įvairius sunkius darbus. Amerikoje pasistatė namą, įsikūrė ruduo
(Albinas sodybą, kad primintų tėvynę. ”Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat
Marius gyventi be tėvynės“ – sako Katiliškis. Tėvynes ilgesį visą gyvenimą nešiojo
Vaitkus) širdy.
XX-XXI a. XXa. antrosios pusės-XXIa. pradžios rašytojas, psichologinės novelės autorius. „Autorius ieško Novelės
Juozas aputis Tęsė Jono Biliūno prozos tradicijas. išeities“,
Vienas pirmųjų prabilo apie kaimo nykimą. „Šūvis po
Rašė apie sovietmetį. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, Marazyno
nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė ąžuolu“,
pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų „Vieniša sodyba“
dermė.
XX-XXI a. Poetas eseistas, dramaturgas. XXa. antrosios pusės-XXIa. pradžios poetas. “Lietuvos Eilėraščiai
Sigitas Geda Ryškūs tautosakos, mitologijos motyvai.
Vaizduojamas gyvybės ratas. Ilgai jo kūryba buvo vertinama prieštaringai, atsiradimas“
kadangi jis lyg ir tęsė avangardo idėjas, tačiau jos buvo netikėtos ir neįprastos
lietuvių literatūrai. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretas.
XIX-XX a., Gimusi dvarininkų šeimoje kalbėjo lenkiškai, lietuvių kalbos išmoko Apysaka
Neoromantiz susipažinusi su Povilu Višinskiu, kuris ir paskatino prisidėti prie lietuvybės
Šatrijos mas puoselėjimo. Mirus tėvui, liko be pinigų, pradėjo mokytojauti dvaruose. Sename dvare
Ragana Didžiulę įtaką nuo pat vaikystės Šatrijos Raganai darė tėvai, ypatingai glaudūs
(Marija santykiai buvo su mama. Neoromantikė buvo geros širdies, nuolatos
Pečkauskaitė padėdavo žmonėms. Buvo įsteigusi jaunimo mokyklėlę. Jos apysakai būdingas
) autobiografiškumas, jausmų perteikimas.
XX a. I pusė Poetas žemininkas, šlovinęs žemdirbiškąją kultūrą, žmogaus dvasios Rudens sonetai,
Vytautas turtingumą kaip priešpriešą grėsmingai tikrovei po Antrojo Pasaulinio karo. Ir Žiemos sonetai
Mačernis jo ir Lyrinio subjekto Širdies ir sielos nerimą malšina, paguoda tampa šviesūs,
giedri prisiminimai, kurie siejasi su vaikyste, namais ir gerąja jų dvasia- senole.
XX a. I pusė Rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas. Baigęs literatūros studijas, dirbo Eilėraštis
Bronius žurnalų redaktoriumi, mokytojavo, o 1945 m. įstojo į partizanų būrį. “Dovydas prieš
Krivickas Galijotą“;
Sonetai: „Mano
dienos nebūtin
pasvirę“, „Kai
kovoj kelies tu į
ataką“
XX-XXI a. Poetas, eseistas, dramaturgas. Necionalinės kultūros ir meno premijos Kukučio baladės
Mercelijus lauretas. Svarbiausias poezijos motyvas – senosios, archajiškos, kaimo
Martinaitis pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Ši tama labai
ryški bene žymiausiame M. Martinaičio kūrinyje “Kukučio baladės“.
XX-XXI a. Lietuvių kilmės lenkų rašytojas, poetas, Nobelio premijos lauretas, jam taip Romanas
Česlovas pat suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Isos slėnis
Milošas
XX a., Pati gyvenusi Kaune, miestą mato neatsiejamą nuo gamtos. Vaičiūnaitė “Kavinukas su Eilėraščiai
Judita Modernizmas poetizuoja miestą (aikštes, gatves, kolonas, laiptus, geometrines figūras), ryški pastoralėm“,
Vaičiūnaitė Vilniaus miesto tema. Stengiasi viename vaizde sujungti kultūrą ir gamtą. „Ižo rožės“,
„Ateis
sekmadienis“,
„Saulėgrąža“, „4.
Šatrijos ragana“
XX-XXI a. (dar Poetas, nacionalinės premijos lauretas. Nelankęs jokios aukštosios mokyklos, “Maxima“,
Aidas gyvas) neturėjęs jokio pastovaus darbo, A. Marčėnas pasirinko poeto kelią, kuriuo „Metai be žiogo“
Marčėnas dabar ir gyvena. Jaunystę praleido “gorkyne“ (taip vadinta M. Gorkio,
dabartinė Pilies ir Didžioji g. Vilniuje), kur būriuodavosi vadinamasis
“alternatyvus“ jaunimas, ieškąs visuotinai nepriimtų saviraiškos galimybių.
XX a. Poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos Romanas
Jurgis nepriklausomybės atgavimo.Žinomiausias jo romanas yra „Tūla“ (1993 m.). Už Tūla
Kunčinas šį romaną J. Kunčinui 1993 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už
geriausią metų knygą. Kunčino pasakojimai, parašyti pirmuoju asmeniu, yra
autobiografiniai. Visų įvykių negalima sieti su autoriaus gyvenimu, tačiau tam
tikri įvykiai ir pagrindinio veikėjo bruožai keliauja iš teksto į tekstą.
XX-XXI a. (dar Lietuvos prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas, režisierius.Savitu Pjesė
Marius gyvas) poetiniu stiliumi, įkvėptu pasakojamosios tautosakos, jis naujai prabyla apie Madagaskaras
Ivaškevičius Lietuvos istoriją, meilę tėvynei, idealizmą ir
patriotizmą.Pjese Madagaskaras Ivaškevičius realizavo seną Tumino svajonę
teatro scenoje papasakoti istoriją apie Kazio Pakšto idėją perkelti lietuvius į
saugesnį pasaulio kraštą, sukurti „atsarginę“ Lietuvą.