Kalba, politika, ekonomika ir galia

 Migracija dėl politikos ir karinių veiksnių (kolonizacija, aneksavimas) . Pvz: kalbų

vartosena britų, ispanų, prancūzų, portugalių ir kt. kolonijose Afrikoje, Azijoje,
Australijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje. Rusų kalbos vartosena sovietinės okupacijos
ir aneksijos paveiktose šalyje. Karo pabėgėliai turi išmokti vietinių kalbą.
 Migracija dėl gamtos stichijų.
 Migracijos dėl religijos.
 Migracija dėl geresnių ekonomikos sąlygų.
 Mokslas ir švietimas. Kalbų mokėjimas atveria kelią žinioms.
 Informacinės technologijos, internetas.
 Kalbos dominavimas koreliuoja su ekonomine šalies įtaka.
 JAV ekonominė pažanga. Politiškai paranku siekti komercinių, technologijų ir
kultūrinių ryšių su šia valstybe.
 Mokslas ir technologijos imta kurti anglų kalba.
 Didėjo visuomenės poreikis išmokti anglų kalbą.
 Globalizacija (kapitalo, prekių, žmonių srautų ir mainų, nulemtų modernaus pasaulio
realijų) plėtra ir poveikis; dėl globalizacijos išaugusi migracija ir kalbų kontaktai.
 Kalbų kontaktai nėra naujas reiškinys, tačiau globalizacija jį dar labiau paspartino.
 Kalbų kontaktai – kalbų sąveika, atsirandanti dėl kalbų bendruomenių ar pavienių
asmenų bendravimo. Kontaktų rezultatas – vienos kalbos poveikis kitai.
 Skoliniai ( germanizmai, slavizmai, tarptautiniai žodžiai) – iš kitų kalbų perimti kalbos
vienetai (senieji skoliniai, naujieji skoliniai lietuvių kalboje).
 Skoliniai gali būti adaptuojami lietuvių kalbai ir laikomi tarptautiniais žodžiais, arba
laikomi svetimžodžiai ir keičiasi lietuviškais naujadarais.
 Kalbų kontaktai taip pat lemia dvi/daugiakalbystę, kodų kaitą.
 Kalbų kontaktų su anglų kalba tyrimų rezultatai interpretuojami remiantis šiomis
ideologijomis:
1. Kalbos ekologijos (puristinė, nacionalistine) ideologija. Anglų kalba
laikoma grėsme ir atsisakoma ją priimti arba manoma, kad anglų kalbos
pasirinkimas yra prievartinis, o jei ne prievartinis, tai skatinamas
neišmanymo ar nelojalumo savo kalbai. Šio požiūrio šalininkų nuomone,
anglų kalbos skoliniai užgožia savo žodžius ir daro žalą besiskolinančios
kalbos sistemai, o anglų kalba išstumia tautines kalbas iš jų vartojimo sričių.
Sąvokos: „lingvistinis genocidas“, „kalbinių teisių pažeidimai“.
2. Postmoderni kritinės (socio)lingvistikos ideologija. Kontaktai su
anglų kalba, kaip ir apskritai kalbų kontaktai, laikomi natūraliu ir
neišvengiamu socialiniu reiškiniu. Remdamiesi sociolingvistikos teorijomis,
šio požiūrio šalininkai teigia, kad skolinti angliški žodžiai praturtina,
modernizuoja kitas kalbas, kad anglų kalba yra dar vienas kalbinės raiškos
šaltinis, o jos mokėjimas leidžia geriau komunikuoti globaliajame pasaulyje ir
suteikia prieigą prie pačios naujausios informacijos. Sąvokos: „daugiakalbė,
kintanti ir taki tapatybė“, „kalbinis hibridiškumas“
 Tiek angliškų žodžių skolinimas, tiek anglų kalbos mokymais, vartojimas ir
konkurencija su valstybėmis kalbomis tam tikruose domenuose neapsiriboja
komunikacine (instrumentinę) kalbos funkcija.
 Kalba yra kalbinės bendruomenės ar individo tapatybės dalis atlieka simbolinę
identifikaciją (dar vadinamą intergracine ar socialine) funkcija.
  Nors anglų kalba lietuviams nėra gimtoji, sociolingvistų teigimu, ji atlieka svarbų
vaidmenį miestų jaunimui ir yra siejama su šiuolaikinio, socialiai gerai
įsitvirtinusio jauno miestiečio vartotojo tapatybe.
 Teigiama, kad anglų kalba asocijuojama su šiuolaikiškumu, technologijų
pažanga,
moksliškumu, naujovėmis, o Rytų Europoje– ir vakarietiškumu (Crystal 2003;
Backhaus 2007). Kaip tik iš vartotojo tapatybės randasi simbolinė anglų kalbos
galia ir
prestižas: mokėti anglų kalbą reiškia gebėti kaupti vadinamąjį socialinį ir
kultūrinį kapitalą (Bourdieu 1992), leidžiantį įveikti verslo konkurentus. Šią anglų
kalbai
priskiriamą savybę ypač išnaudoja tarptautinė rinkodara ir reklama (Vaicekauskienė
2010).
 Tyrimai rodo, kad anglų kalba miestų viešosiose reklamose Lietuvos gyventojams
iš tiesų kelia
šiuolaikiškumo, geresnės kokybės, geresnių paslaugų, prabangos įspūdį
(Vaicekauskienė 2010).
Loretos Vaicekauskienės straipsnis„Globaliosios anglų kalbos
socialinės reikšmės potencialas: ką rodo skirtingų bendruomenių
tyrimai?“ (2020)
 Tyrimo pagrindas – 1990–2020 m. laikotarpiu (daugiausia per antrą XXI a.
dešimtmetį) anglų kalba publikuoti straipsniai iš bendruomenių, kuriose anglų
kalba turi užsienio kalbos statusą.
Tyrimų geografija apima visus žemynus: Europą (Albaniją, Belgiją, Daniją,
Graikiją, Islandiją, Ispaniją, Kroatiją, Norvegiją, Olandiją, Rusiją, Suomiją,
Švediją, Šveicariją, Vokietiją), Aziją (Indoneziją, Iraną, Japoniją, Jemeną,
Jungtinius Arabų Emyratus (dvi pastarosios bendruomenės įtrauktos su išlyga,
kadangi britų protektoratui priklausė tik dalis teritorijos), Kiniją, Makao, Pietų
Korėją, Saudo Arabiją, Taivaną, Tailandą, Turkiją, Vietnamą), Afriką (Sudaną,
Tunisą), Pietų ir Šiaurės Amerikas (Argentiną, Čilę, Ekvadorą, Kolumbiją,
Meksiką).
 Tyrimas atskleidė, kokios anglų kalbos socialinės reikšmės išryškėja įvairiose
bendruomenėse.
 Anglų kalbos, kaip užsienio kalbos mokymosi ir vartojimo tyrimas Lietuvoje.
 Analizuojami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykdytų tyrimų duomenys: kiekybinė
gyvenimo apklausa, kiekybinė vaikų apklausa mokyklose ir kokybiniai interviu.
 Kalbinis kraštovaizdis atskleidžia, kokios kalbos yra vartojamos ir svarbios kokioje
nors teritorijoje / mieste.
 Kalbinį kraštovaizdį sudaro įvairūs viešieji užrašai – viešojoje erdvėje esantys tekstai,
skirti visuomenei in formuoti. Pvz., miestų, gyvenančių kaimų, gatvių, parduotuvių,
maitinimo ir kitų įstaigų padavimai, topografiniai ženklai teikiamų paslaugų
aorašymas, šūkiai ant langų ir pastatų sienų, iškabos, įvairiomis formomis pateikiama
reclama, etiketės prekybos ar paslaugų teikimo vietose su prekės ar paslaugos
aprašymas ir pan.
 Viešieji užrašai formuoja tam tikros teritorijos / miesto lingvistinį vaizdą.