J.

Savickio kūrinių analizė

Problema Apsakymo Pagrindinė mintis Apsakymo epizodai

pavadinimas (autoriaus
požiūris)
1.Teisingumo „Vagis“ Kiekvienas individas Tėvas vagiui skyrė fizinę bausmę, tai jam atrodė teisingumas.
samprata teisingumą suprantą Į piktą atsakė piktu. Tuo tarpu dar jaunas berniukas suprato
situaciją kiek kitaip, todėl paleido vagį ir vėliau nė kiek
skirtingai.
nesirū pino, kas jam nutiko toliau, tai jaunam individui atrodė
teisinga.
2. Menininko „Žiogas‟ Esi nereikalingas, jei Žiogas – meninikas, muzikantas, atsidavęs savo darbui ir
likimas nesi naudingas gyvenimo ginklui – fleitai. Kai liga jį pakerta darbdavys jį atleidžia
, nes daugiau Žiogas nebegalės džiuginti publikos savo muzika.

3.Žmogaus „Kova“ Tėvai -pavyzdys Pagrindinis kūrinio veikėjas nuo mažens augo su girtaujančiu
prigimties įtaka augančiai atžalai tėvu ir per daug pasilinksminti mėgstančia mama, jo požiūris į
pasaulį visai kitoks. Ir kai jis sutinka žyduką, kuris yra auklėjamas
teisingai, auga padorioje šeimoje ir jo niekas nemuša, vaikis
pasiunta. Jam atrodė, kad aplinka, kurioje jis gyvena, yra
natūrali, įprasta, deja, taip nėra.
Dalba nusprendė paskandintį savo šunį dėl to, kad jis buvo jau
4. Laisvas Senas - dažniausiai senas ir neteikė jokios naudos. Toks jo apsisrendimas buvo
„Vagis“ žiaurus, tačiau laisvas. Niekas jo nevertė ir nedarė jam įtakos, jis
apsisprendimas nebereikalingas
pasirinko pats, ką daryti toliau.
Vyras susipažino su moterimi, jie puikiai praleido laiką, tačiau
Žmonės moteris pametė auskarą – perlą. Abiejų žmonių susirūpinimas
5. Susidūrimas perlu parodė, jog jiems net nerūpėjo tvyrojusi atmosfera. Vyras
„Mėnesiena“ sumaterialėja ir sutiko apmokėti gautus nuostolius moteriai, išsiskirsčius jis
su absurdu
pamiršta jausmus galvojo tik apie tai, iš kur gaut tiek pinigų, kad apmokėtų tai ką
pažadėjo.
6. Gyvenimo „Ad astra‟ Kaip tu elgiesi su Dalba mėgina nuskandinti savo seną, paliegusį šunį aketėje,
paradoksalumas kitais, taip kada nors tačiau pats į ją įkrenta. Šuo ištrūksta iš aketės ir, nors ir būdamas
piktas, išgelbėja šeimininką. Vėliau parodomas dar keistesnis
bus pasielgta ir su
Dalbos poelgis – jis antrą kartą skandina šunį, nepaisant to, kad
tavimi
 augintinis išgelbėjo jo gyvybę.
Jonas Grauža, būdamas dar studentas, susipažino su Stanislava,
tačiau į santykius su ją rimtai nežiūrėjo, nors ji jį ir buvo
įsimylėjusi, o labiau kreipė dėmesį į jos kuzenę. Graužos
7.Meilės „Jono Graužos Skriaudų neįmanoma
gyvenime buvo dar ir kitų moterų, po to jis vedė – meilės
žaidimai nuotykiai“ pamiršti nuotykių jam nestigo. Po daugelio metų Stanislava Račienė
susitiko su Grauža, privyliojo jį į savo namus, sugundė ir paliko
ant ledo, primindama, kaip jai pačiai buvo skaudu jį mylėti.
Vyras, išvažiavęs į pasaulinę socialinės globos konferenciją,
susidomėjo moterimi, kurios raudoni batukai stovėjo priešais jo
kambarį viešbutyję. Jis begalo troško ją surasti ir tikėjosi, kad jie
Tiesa ne visada būna priklausys japonei merginai, kurią jis buvo neseniai sutikęs. Jis
8.Realybė ir „Raudoni
tokia, kokios yra daug svajojo apie tą japonę, įsivaizdavo iš ties nebūtų dalykų,
iliuzijos batukai“ kaip koks detektyvas ar batų maniakas sekė visų kojas, o vėliau
tikimasi
pasirodė, jog tai buvo jo žmonos batai, žmonos, kurią jis labai
mylėjo ir kuri buvo laikinai buvo išvykusį užsienin, tačiau grįžusi,
tuoj pat susirado savo išsiilgtą vyrą.