Michailas

Druskinas
BAC HAS

Iš rusų kalbos v e r t ė
ADEODATAS TAURAGIS

VILNIUS
„VYTURYS"
1986
85.313(3) M. С. Друскив ИОГАН Н СЕБАСТЬЯН БАХ
Dr373 M., «Музыка». 1982

AUTORIAUS ŽODIS

Mokslininkas, užsibrėžęs tikslą parašyti monografiją

apie Bachą, jaučia ypač didelę atsakomybę. Vienas daly­
kas nagrinėti vokiečių meistro meninio palikimo atskiras
sritis ar juolab atskirus kūrinius, ir visai kas kita — tvir­
tai suręsti pasakojimą apie Bacho gyvenimą ir kūrybą, pa­
aiškinti jo asmenybės fenomeną — juk Bacho gyvenimo
kasdieniškumas slėpė nepaprastai gilų vidinį, dvasinį pa­
saulį. Kaip nustatyti, kas lemia Bacho genijaus didybę,
kaip rasti teisingus, tikslius žodžius, nusakančius jo su­
kurtų šedevrų esmę, jo meninių siekių idėjinę vaizdinę
kryptį?
Bachui skirta daugybė monografijų (kai kurias vė­
liau paminėsime), tačiau būtinybė rašyti tokius darbus vis
didėja: keičiantis pasauliui, keičiasi Bacho muzikos ir jos
vaidmens pasaulio meno raidoje suvokimas. Tai bendras
praeities kultūros reiškinių adaptacijos dėsningumas. Ta­
čiau Bacho kūrinių, jų atlikėįiškos ir mokslinės interpre­
tacijos požiūriu kartais atrodo, jog keičiasi ne laikas, o
patys kūriniai; jie pradeda naują gyvenimą, padėdami at­
rasti iki tol nežinomas tikrovės suvokimo ribas —ne tik
tos tikrovės, kurioje gyveno Bachas, bet ir mūsų nūdienos.
Bacho muzika ir biografija tyrinėjama daugiau kaip
du šimtus metų. Jam skirtų veikalų nepaliaujamai daugė­
jo: XIX a. pirmoje pusėje išspausdinti tik 37 tokie darbai,
© Издательство «Музыка», 1982 daugiausia nedideli, to paties amžiaus antroje pusėje jau
4905000000­131 „. © Vertimas j lietuvių kalba, leidykla
163, o vien per pirmąjį mūsų amžiaus dešimtmetį iš spau­
M856(08)-86 „Vyturys", 1986
dos išėjo apie 300 veikalų. Dabar jie skaičiuojami tūks-

5
 imanentiniai-muzikiniai Bacho ryšiai su jo pirmtakais ir
tancials, o jų visuma sudaro plačią, išsišakojusią muzikos
amžininkais, biografijos faktai ir t. t. 1950 metais pami­
mokslo sritį — bachologtją. Pateiksiu dar vieną pavyzdį!
nėtos jo 200-osios mirties metinės ženklina paskutinį lai­
nuo 1904 metų iki šiol išleisti 65 straipsnių rinkiniai, pa­
kotarpį. Būtent tada bachologijoje ir įvyko tikras sprogi­
vadinti „Bacho metraščiais" (Bach-Jahrbuch). Analogiš­
mas, sugriovęs daugelį ligi to laiko tvirtai įsigalėjusių
kų Bethovenui ir Mocartui skirtų rinkinių kur kas ma­
pažiūrų. Kad būtų aišku, į ką visa tai atvedė, truputėlį
žiau.
nukrypsiu į šalį.
Bachologija visapusiškai išplėtota kolektyvinėmis dau­
gelio šalių mokslininkų pastangomis. Tarp jų — tarybiniai Spitos ir Sveicerio kapitalinės monografijos, kuriose
muzikologai B. Javorskis ir B. Asafjevas, I. Braudas, T. Ll- abu mokslininkai — kiekvienas savaip — pateikia išsamias
vanova, V. Protopopovas, L. Roizmanas ir kt. 1
(Užsieninių Bacho asmenybės ir kūrybos koncepcijas, parašytos ro­
veikalų autorius paminėsime žemiau.) Siai gigantiškos mantiškos istoriografijos dvasia. Sie veikalai turi neeili­
apimties mokslinei literatūrai išstudijuoti reikia daugelio nių privalumų, tačiau juose aiškiai jaučiamas tarytum
metų. Jos evoliucijoje galima įžvelgti keletą etapų .
2 patriarchalinės praeities idealizavimas ir — lygiagrečiai —•
jos sušiuotaikinimas: mūsiška etinių elgesio normų, pap­
Pradinis etapas — nuo J. N. Forkello, pirmosios kny­
ročių, moralės samprata, kaip ir šiuolaikiška kompozicinė
gos apie Bachą (1802) autoriaus, iki F. Spitos, kurio nuo­
mąstysena, taikomos seniesiems laikams. Pirmuoju atve­
pelnas — fundamentali dvitomė monografija (1873, 1880);
ju („idealizavimas") būdingas Spitos teiginys, kad Bachas
ši knyga padėjo bachologljos pagrindus. Antrasis etapas
įkūnijo tikrą vokiškąją dvasią (das D e u t s c h t u m ) , nepaty­
sutampa su mūsų šimtmečio pradžia: reikšmingiausias yra
rusią jokios kitų tautų įtakos, ir kad jis gyveno tarp ne­
žinomas A. Sveicerlo veikalas (prancūzų kalba —1905; iš­
draugingų žmonių kaip „nesuprastas genijus"; Sveiceris
plėstas vokiškas leidimas — 1908 ), 3
kuriame pirmą kartą
dar kategoriškiau teigė, jog Bachas užbaigė epochą ir
keliama Bacho muzikinės kalbos semantikos, vaizdinio iš­
„niekam nebuvo išeities taškas". Antruoju atveju („sušiuo-
raiškingumo problema ; 4
šį laikotarpį užbaigia mūsuose
laikinimas") Spita, monumentindamas Bacho kūrinius, ne­
taipogi žinomas Bazelio profesoriaus E. Kurto veikalas
norom sutelkė jiems bethoveniškų bruožų, o Sveiceris, ana­
„Linearinio kontrapunkto pagrindai" (1917), kuriame Ba­
lizuodamas Bacho motyvinių junginių semantiką, prilygino
cho muzikinė kalba analizuojama remiantis jos motyvine
juos Vagnerio leitmotyvams. Toks prieštaringas idealiza­
sandara. Trečiasis laikotarpis — tarp dviejų pasaulinių ka­
vimo ir sušiuolaikinimo derinys tipiškas romantinei isto­
rų: kaip įžymūs bachologal pagarsėjo H. Krečmaras, H.Ab-
riografijai. Ta pačia dvasia — tik su įvairiais nukrypi­
ertas, A. Šerlngas, M. Šneideris, F. Smendas, A. Mozeris,
mais — būdavo išdėstomos Bacho gyvenimo peripetijos ir
F. Blūmė ir kt.; problemų ratas platus: teorinė (senovi­
analizuojami jo kūriniai vėliau parašytose solidžiose
niuose traktatuose įteisinta) ir atlikėjiškoji Bacho laikų
F. Volfrumo (1910; rusiškas vertimas —1912), Č. S. Terio
muzikinė praktika, kompozicijos technika, kultūriniai ir
(1928), R. Stegllcho (1935), A. Mozerio (1935), V. Gur-
1
Tarybinėje muzikologijoje teorinio analitinio pobūdžio darbų kol llto (1936) ir kitų autorių monografijose. Tačiau vis
kas yra daugiau negu istorinių-estetinių, kultūrologinių ir biografinių. labiau remiantis istorijos faktais ir gilėjant jų supra­
* Smulkiau žr.s Друскин M. Из истории зарубежного баховеде- timui, trečiojo dešimtmečio tyrinėjimai senąją koncepciją
ния,— Сов. музыка, 1978, № 3, 4. iš esmės pakoregavo. Bachologijoje brendo lūžis,
* Rusų kalba — Швейц ер А. Иоганн Себастьян Б а х / П е р . с kurį pristabdė Antrasis pasaulinis karas, o vėliau sti­
нем. Я. С Друскина под ред. М. С. Друскина, — М., 1964 (to­
liau — Sveiceris), muliavo intensyvus ruošimasis minėtam jubiliejui. Iškilo
visa plejada jaunų muzikologų, taikančių naują moksli­
< Tuo pačiu metu — nepriklausomai nuo Sveicerio ir ne taip pla­
čiai—analogišką problemą tyrė prancūzų muzikologas A. Piro (1907). nio tyrimo metodologiją, sugebėjusi atmesti gajus — ta-

6
 Hau klaidingus — įsitikinimus. Nemažą vaidmenį turbūt Ir iš jos pagaminto popieriaus tyrimą anglimi Ir pan.),
suvaidino ir katastrofa, užgriuvusi žmoniją neįtikėtinomis kartu tobulėjant Ir teismo ekspertizei (rašysenos ir natų
karo metų aukomis bei nelaimėmis. Daug ką teko tada per~ linijų, tada brauktų ranka, tyrimas ir t. t.). Bet svarbiau­
galvoti socialinėje gyvenimo sanklodoje, visuomenės struk­ sia yra tai, kad anksčiau buvo tiriami autografai, o da­
tūroje, suardytame epochų ryšyje, kultūros paveldimume, bar — vokalinių instrumentinių kūrinių partijos (balsai),
kurias dažniausiai perrašinėdavo Bacho mokiniai ir šei­
kurį M. Bachtinas pavadino „kultūros atmintim".
mos nariai. Perrašinėtojų („kopijuotojų") rašysenos lygi­
Iš klausimų, tapusių pirmaeiliais, atrenka tris — pačius
nimas, jų asmens tapatybės ir perrašymo laiko nustatymas
svarbiausius. Juos grupuoju pagal temas.
tapo naujos chronologijos pamatu, ypač tiriant pagrindinę
Natų tekstas. Bachui esant gyvam, buvo išspaus­
Bacho kūrybos sritį — kantatas . Ir tuomet paaiškėjo,
5
kad
dinta labai nedaug jo kūrinių. Be to, daugelio jų liko' ne
choralinių kantatų „metininkas" sietinas visai ne su pas­
autografai, o kopijos — kartais nesutampančios ir nepil­
kutiniuoju kompozitoriaus gyvenimo laikotarpiu, o su
nos. Sios kopijos buvo renkamos dešimtmečiais. Tekstolo-
1724—1725 metais; taip buvo pažeista viena svarbiausių
gams reikėjo patvirtinti autorystę (atribucija), patikrinti,
romantinės koncepcijos grandžių.
sugretinus skirtingas redakcijas, natų teksto autentišku­
mą, nustatyti sukūrimo laikotarpį (chronologinė atribuci­ Antra vertus, išaugęs Bacho muzikos stilistikos ana­
ja), nes užbaigimo datomis Bachas pažymėjo tik apie lizės mokslinis lygis leido įtikinamiau atskleisti jo kūry­
bos evoliuciją. Cia daug nusipelnė tokie mokslininkai kaip
keturiasdešimt kūrinių. Sis gigantiškas darbas buvo atlik­
A. Diūras, G. Dadelzenas, K. Volfas (VFR), V. Noimanas,
tas per pusę šimtmečio — nuo 1850 iki 1900 metų,— va­
H. Beseleris, H.-J. Sulcė (VDR), A. Mendelis, R.-L. Mar­
dovaujant Bacho draugijai (Bach-Gesellschaft)', Sunku
šalas (JAV) ir kt. Reikšmingu įvykiu tapo V. Smyde-
pervertinti šio 46 tomų leidinio istorinę reikšmę: įžymiojo
rio sudarytos „J. S. Bacho muzikos kūrinių teminės-siste-
meistro kūryba iškilo prieš mūsų akis visu didumu.
minės rodyklės" išleidimas (1950) .
6
(Tiesa, joje neatsižvel­
Garsaus mokslininko O. Jano vadovaujama tekstolo­
gta į minėtus 1957—1958 metais paskelbtus A. Diūro Ir
ginė mokykla savo laikmečiu buvo pažangi: buvo tiriami
G. Dadelzeno tekstologinius atradimus, kaip ir į kitus, vė­
autografai, Bacho rašysena (kuri, kaip ir visų žmonių,
lesnius, patikslinimus.) Pagaliau 1954 metais pradėtas lei­
metams bėgant keitėsi), popieriaus kokybė, vandens žen­
sti naujas pilnas Bacho kūrinių rinkinys . 7
Leidimui vado­
klai, lyginamos kopijos, kristalizavosi stiliaus analizės me­
vauja Bacho archyvas Leipcige (įsteigtas 1951 m.) Ir
todas kaip rimta paspirtis tikslinant chronologinę atribu­ Bacho institutas Gėtingene (VFR), o jį rengti padeda įvai­
cija. Sekdami kompozitoriaus kūrybos evoliuciją, moksli­ rių šalių mokslininkai. Planuojama Išleisti 90 tomų; dau-
ninkai rėmėsi būtent šiuo leidiniu, nors iš dalies jį
kritikavo dėl ginčytinų redakcinių dalykų, kurių netobulu­ 5
Paaiškinsiu pavyzdžiu: jeigu, tarkim, nuo 1723 metų mokinys X
mas kartais sąlygodavo klaidingas išvadas. Pavyzdžiui, buvo pagrindinis Bacho natų perrašinėtojas, o nuo 1725 metų jo
Splta ir Svelceris priėjo išvadą, kad vadinamosios „cho­ rašysenos aairgrau neaptikta, vadinasi, kūrinys, kurio balsus jis per­
ralinės" religinės kantatos, parašytos choralo strofų te­ rašinėjo, sukurtas 1723—1724 metais ir buvo skirtas konkrečiai baž­
nytinio kalendoriaus datai, magistrato rinkimams, miesto šventei ir
kstais ir melodijomis, buvo sukurtos po 1740 metų, tuo pan.—tokių įvykių datas galima tiksliai nustatyti.
grįsdami savo koncepciją, esą kompozitorius, nusigręžęs 6
Schmieder W. Thematisch-systematisches Verzeichnis der musi­
nuo naujų epochos vėjų, gyvenimo pabaigoje vėl ėmėsi kalischen Werke von Johann Sebastian Bach (Bach-Werke-Verzeich­
senojo kantatos tipo; dabar ši koncepcija atmesta kaip nis).—Leipzig, 1950 (tpliau — B W V ) .
klaidinga.
7
Johann Sebastian Bach. Neue Ausgabe sämtlicher Werke/hrsg.
vom Johann-Sebastian-Bach-Institut Göttingen und vom Bach-Ärchiv
Pokario lūžis bachotogiįoje įvyko tada, kai teksiologal Leipzig (Neue Bach-Ausgabe).—'Bärenreiter, Kassel etc. und VEB
ėmė laikyti naujausius archeologijos metodus (medienos DVfM, Leipzig, 1954... (toliau — NBA).
9
 giau kaip pusė jų jau išspausdinta. Kiekvieną natų tomą
kitaip negu iki šiol pažvelgti į Bacho gyvenimo peripeti­
lydi papildomas tomas, skirtas pirminių šaltinių redakci­
jas ir jo kūrybos vertinimą XVIII amžiuje. Be kita ko,
nei kritinei analizei ( K r i t i s c h e r B e r i c h t ) . Apskritai tai pa­
paaiškėja, jog XVIII a. antroje pusėje Bacho kaip kom­
vyzdinis akademinis leidinys.
pozitoriaus profesionalai nebuvo užmiršę, kaip kitados tei­
Dokumentai. Bachas nepaliko nei atsiminimų, nei
gė Svelceris Ir kiti, nors didžioji jo muzikos dalis baž­
autobiografinių užrašų, du kartus —1717 ir 1731 metais-'
nyčiose ir koncertų salėse iš tikrųjų nebeskambėjo; o am­
neatsakė į J. Matezono prašymą pateikti apie save žinių.
žiui baigiantis šia muzika susidomėjo ir mėgėjai.
Iš nedaugelio (apie 20) asmeninio pobūdžio laiškų tik
Tačiau dar iki pasirodant minėtam tritomiut, Bacho
viename —1730 metų spalio 28 dienos laiške G. Erdma-
200-ųjų mirties metinių išvakarėse, pribrendo reikalas per­
nul — Bachas šykščiai užsimena apie savo gyvenimo ap­
žiūrėti romantinę Bacho asmenybes koncepciją, pagal ku­
linkybes. J. G. Valterio „Muzikos žodyne" (1732) jam skir­
rią jis buvo vaizduojamas kaip dorybingas Ir kuklus, už­
ta trumpa žinutė. 1754 metais L. K. Miclerlo „Muzikinėje
sisklendęs savyje kantorius, kantriai pakeliąs užgriūnančlas
bibliotekoje" buvo paskelbtas gana platus nekrologas, pa­
gyvenimo nesėkmes Ir su dėkingumu priimąs dova­
rašytas 1750 metų pabaigoje arba 1751 metų pradžioje
nas tų žmonių, nuo kurių priklausė jo likimas. Si konce­
Karlo Filipo Emanuelio Bacho, padedant J. F. Agrikolai;
pcija gyvavo ilgai, Ir kai 1947 metais F. Btūmė stojo prieš
Iš esmės tai pirmoji J. S. Bacho biografija. Vėlesniuose
ją, nevengdamas aštrios polemikos, kilo diskusijų audra.
žodynuose (J. A. Hilerlo — 1784; E. L. Gerberlo — 1790)
Dabar jos nurimo, o „Bacho dokumentų" publikacija pat­
šis nekrologas dažnai būdavo perspausdinamas, iš da­
virtino, jog peržiūrėti šią koncepciją būtinai reikėjo. Ba­
lies jį papildant. J. N. Forkelis iš pokalbių ir susirašinė­
cho gyvenimas, jo biografijos faktai turi būti naujai nu­
jimo su J. S. Bacho sūnumis Vilhelmu Frydemanu Ir Kar­
šviesti Ir paaiškinti. Tarytum kreipdamasis į mus, jis ga­
lu Fllipu Emanueliu pasisėmė naujų duomenų. Vėliau
lėtų pasakyti apie save įžymiojo XVI amžiaus humanisto
pradėta ieškoti archyvinės medžiagos: kai kurių esminių
Ulrlcho fon Huteno žodžiais, kuriuos cituoja F. Blūmė:
dalykų pateikė savo — apskritai paviršutiniškoje — mono­
„Aš ne pramanyta knyga, o gyvas žmogus su visais man
grafijoje K. H. Biterls (1865), ir daug ką —F. Spita. XX
būdingais prieštaravimais." Norėčiau, kad ši frazė pasi­
amžiuje ieškojimų mastas dar labiau išsiplėtė. Juos įspū­
tarnautų knygos biografinės dalies epigrafu...
dingai apvainikavo trijų tomų akademinis „Bacho doku­
mentų" leidinys (Bach-DokumenteJ, aprėpiantis visą
surinktą medžiagą, V. Noimano ir H.-J. Sulcės kuo stro­ geschichte Johann Sebastian Bachs 1685—1750, vorgelegt und er­
läutert von Werner Neumann und Hans-Joachim Schulze.— 1969.
piausiai komentuojamą (1963, 1969, 1972; parengta Ba­ Band III: Dokumente zum Nachwirken Johann Sebastian Bachs
cho archyvo): pirmame tome yra paties Bacho rašyti do­ 1750—1800, vorgelegt und erläutert von Hans-Joachim Schulze.—
kumentai, antrame — atsiliepimai apie Bachą jam esant 1972.
Pagal temas sugrupuotų šio tritomio ištraukų nedidelis rinkinys
gyvam, trečiame — atsiliepimai po mirties (nuo 1750 iki 1975 m. buvo išleistas VDR ir VFR (Johann Sebastian Bach: Leben
1800 metų) .
8
Sis pilniausias dokumentų rinkinys leidžia und Werk in Dokumenten/Als Taschenbuch zusammengestellt von
Hans-Joachim Schulze.—Leipzig, 1975; tas pats —Kassel, 1975); šis
rinkinys išleistas rusų kalba (Документы жизни и деятельности Ио­
• Bach-Dokumente, herausgegeben vom Bach-Archiv, Leipzig un­ ганна Себастьяна Баха.—М., 1980). Vertinga pagalbinė priemonė
ter Leitung von Werner Neumann (Supplement zu: Johann Sebastian yra ir „J. S. Bacho gyvenimo kalendorius" (Kalendarium zur Lebens­
Bach. Neue Ausgabe sämtlicher Werke).—Bärenreiter, Kassel etc. und geschichte Johann Sebastian Bachs/hrsg. vom Bach-Archiv Leipzig,
VEB Deutscher Verlag für Musik, Leipzig: 1970), kuriame mėnuo po mėnesio, o kartais ir diena po dienos
Band I: Schriftstücke von der Hand Johann Sebastian Bachs, dokumentiškai fiksuojama jo veikla; rašant skaitytojui siūlomą mono­
vorgelegt und erläutert von Werner Neumann und Hans-Joachim grafiją, visi chronologiniai duomenys buvo patikrinti būtent pagal šį
Schulze.— 1963.
„Kalendorių". Bet pirmiausia autorius, žinoma, rėmėsi tritomio Bach-
Band II: Fremdschriftliche und gedruckte „Dokumente zur Lebcns- Dokumente medžiaga (biografiniuose knygos skyriuose).
10 11
 aukščiau minėtaisiais spėliojimai dažnai sutapatinami su
Bacho gyvenimo būdas neatskiriamas nuo jo meninių
prasimanymais, nes Vakarų mokslininkai, remdamiesi ide­
siekių. Sugriovus vieną romantinės koncepcijos pusę, da­
alistinėmis prielaidomis, neretai prieina nepagrįstas, iš­
rosi neišvengiamos esminės pataisos ir kitoje, gretimoje
protautas išvadas, neatsižvelgia į tiriamos epochos konk­
pusėje, kurios iiksias — išnagrinėti genialiojo meistro is­
retų istorinį kontekstą.
torinę misiją, jo vietą ir vaidmenį to laikmečio kultūrinė­
je ir stiliaus raidoje. Sis klausimų kompleksas buvo pradė­ Sito neišvengė ir tie bachologai, kurie po Antrojo pa­
tas peržiūrėti dar trečiajame dešimtmetyje, kai atlikėjai ir saulinio karo įniko tirti retorikos poveikį tipizuotų melo­
teoretikai vėl nepaprastai susidomėjo Bacho muzika, ir tai dinių slinkčių formavimuisi XVII а.—XVIII a. p irmojoje
netiesiogiai padėjo atsirasti neoklasicizmo meninei srovei. pusėje. Retorinės figūros — ypatingi kalbos dariniai, lei­
Būtent tada ir iškilo klausimas: kas gl yra tikrasis Ba­ džiantys atskirti oratorlšką ar poetinę kalbą nuo dalyki­
chas? nės, kasdieniškos, nors ir pastarojoje mes neretai jomis-
naudojamės. Retorikos moksle (pagrindinio veikalo auto­
Kompozicijos technika, metodas, stilius.
rius — Kvintilianas, I m. e. a.) yra apie šimtą tokių fi­
Atsakymo į paslaptingą mįslę — kame slypi Bacho muzi­
gūrų. Jų analogijų galima rasti Bacho pirmtakų muziko­
kos poveikio jėga? — pirmiausia bandyta ieškoti pačioje
je, iš dalies ir paties Bacho kūriniuose. Bet tai ne epochos
muzikoje, jos dėsniuose. Todėl trečiajame dešimtmetyje
muzikinis žodynas, o pagalbinės sintaksinės priemo­
ir vėliau daug dėmesio buvo skiriama kompozicijos tech­ nės — ne jose slypi muzikos esmė ir prasme.
nikai: architektonikos problemoms — Bachui būdingiems
Reikšmingesni tie pastarųjų metų veikalai, kuriuose
įrėminimo būdams (Rahmen-Prinzip), „ašių" centrams
Bacho kūrybos procesas nagrinėjamas kompleksiškai. Tarp
( A c h s e n - P r i n z i p ) , simetrijai .
9
Vakarų bachologai, ką nors
juose gvildenamų klausimų yra ir „parodijos" metodas,
teisingai pastebėję, vėliau neretai tą utrtruodavo.
t. y. savo paties arba kitų autorių kūrinių variantinis „per­
Tyrinėjant Bacho muzikinę kalbą ir tęsiant tai, ką pra­ kūrimas". Kaip ir jo amžininkai — o gal net dažniau už -
dėjo Sveiceris (tačiau atmetant jo pasiūlytą tapybinę vai­ juos — Bachas naudojosi šiuo metodu: apie penktadalis
zdinę motyvų darinių traktuotę), buvo nustatoma šių da­ mus pasiekusių jo kūrinių yra „autoparodijos"'. Išdėstymo
rinių simbolinė reikšmė perteikiant „afektus" — dvasines variantiškumas apskritai yra tipiškas Bacho kūrybos bruo­
būsenas. Ta reikšmė įvairuoja; labiausiai ją išryškina Ba­ žas, o „parodijos" — jo dalinis pasireiškimas.
cho muzikos erdviniai vaizdiniai, kai atsiranda „viršaus"
Ir pagaliau — svarbiausias problemų kompleksas: Ba­
ir „apačios" kaip taurumo ir nuodėmingumo simbolių
cho Ir jo epochos ryšys. Užsienio mokslininkai Bachą be
priešprieša ir pan. Simbolika prasiskverbia ir į stambių
išlygų priskiria prie ryškiausių baroko meno atstovų; ta­
kūrinių struktūrą, kai į jų „šerdį" įjungiama svarbiausio­
rybiniai muzikologai šiuo klausimu vieningos nuomonės
ji vaizdinės semantikos grandis. Simbolinę reikšmę turi
neturi. D. Lichačiovas pagrįstai rašė apie klaidingus ban­
ir „sakraliniai", šventieji skaičiai. Krikščionių religijoje
dymus „įsprausti" genialaus menininko kūrybą į ribotas
tai skaičius 3 (trejybė), 7 (pasaulio sutvėrimo dienos),
istorines-stillstines kategorijas, priskirti jį „vienam ku­
10 (dievo įsakymų), 12 (apaštalų) Ir t. t. Bachas, kaip ir
riam nors stiliui, kuriai nors srovei. Iš vyraujančio sti­
jo pirmtakai bei amžininkai, savo kūriniuose atidavė duo­
liaus genijus semiasi kūrybinės galios, bet nesusilieja su
klę skaičių simbolikai. Tačiau tiek šiuo klausimu, tiek ir
juo... Tokių didžiųjų menininkų kaip Šekspyro, Taso, Ser­
vanteso, Mikelandželo ir kitų kūrybai būdingi du stiliai —
9
Aš vartoju kitus apibrėžimus: „arkų dengimai" (terminas pa­ renesansas ir barokas" . ]0
Tas-pats pasakytina ir apie Ba-
skolintas iš B. Asafjevo, tačiau vartojamas kita prasme), analogiškas
atitikimas kaip variantinis pakartojimas, disimetrija kaip netikslus 10

simetfiškumas: pirmą kartą šiuos terminus pavartojau knygoje Лихачев Д. Развитие русской литературы X—XVII веков:
«Игорь Стравинский» (Л„ 1974, с. 168—196), Эпохи и стили, — Л . , 1973, с. 192.
12 13
cho kūrybą: vyravo baroko stilius, tačiau jo gelmėse jau
formavosi ikiklasicistintal bruožai. Juk meninė tradicija I DALIS
plėtoja/na dinamiškai, ir kam, jei ne genijui, lemta kūry­
biškai atspindėti šio proceso dinamiškumai
Kad teisingai suvoktume visa, ką Bachas sukūrė, rei­
kia pasitelkti platų socialinį Ir kultūrinį istorinį foną,
kuriame Bacho asmenybę Ir meninį palikimą galėsime su­
G Y V E N I M O KELIO GAIRĖS
gretinti su kitais tikrovės reiškiniais, atskleisti jų tarpu­
savio ryšį. Tai nelengvas uždavinys. Svarbu išlaikyti pu­
siausvyrai leidžiantis į smulkmenas — kad ir analizuojant
muzikos kūrinius — neužmiršti esmės, o antra vertus —• CHORO BERNIUKAS
neignoruoti detalių, nes būtent jos atskleidžia tai, kas bū­
dinga Bachui ir jo epochai.
B a c h ų m u z i k i n ė d i n a s t i j a g e o g r a f i š k a i s u s i j u s i su Tiu-
Slos monografijos autorius bando spręsti kaip tik to­ r i n g i j a , e s a n č i a v i d u r i o Vokietijos c e n t r e . T a i s p a l v i n g a s
kį uždavinį. Deja, knygos apimtis palyginti nedidelė, to­ k r a š t a s . L a n d š a f t a s į v a i r u s : p l a č i o s l a n k o s , poetų a p d a i ­
dėl Iki minimumo sumažintas bibliografinis aparatas, nuo­ nuoti g a r s ū s T i u r i n g i j o s m i š k a i , k a l v o s , k a l n a i . D a u g kai­
rodos į šaltinius, o natų pavyzdžių visai nėra* mų su tvirtai įsigalėjusiais valstiečių papročiais; kaimai
. • •
g l a u d ž i a s i prie miestų, k u r i u o s e t e b ė r a g y v o s a m a t i n i n k ų
Leningradas, 1980
t r a d i c i j o s ; m i e s t a i arti v i e n a s kito.
E i z e n a c h a s , k u r i a m e 1685 m e t ų kovo 21 dieną g i m ė
J . S . B a c h a s , yra netoli E r f u r t o . T e n kėlė v e s t u v e s J o h a ­
n o S e b a s t i a n o tėvai, t a r n a v o d a u g a r t i m ų i r t o l i m e s n i ų
g i m i n a i č i ų . Netoli ir V e i m a r a s — j a m e v ė l i a u į s i k ū r ė G ė t ė
ir Š i l e r i s , d a r v ė l i a u — L i s t a s .
į r y t u s n u o T i u r i n g i j o s driekėsi p r a m o n i n ė S a k s o n i j a ,
k u r i o s į t a k a š i a m k r a š t u i v i s didėjo. I l g a i n i u i T i u r i n g i j o s
ž e m ė s u s k i l o į n e d i d e l e s h e r c o g y s t e s ir k u n i g a i k š t y s t e s —
S a k s e n (t. y. S a k s o n i j o s ) - V e i m a r ą , S a k s e n - V e i s e n f e l s ą ,
Saksen-Meiningeną, S a k s e n - G o t ą ir kitas. Saksonijos
s o s t i n ė — D r e z d e n a s , k u r i o d v a r a s n u o X V I I a. p a b a i g o s
ėmė varžytis puošnumu su Versaliu. Antras pagal svar­
b ą ' m i e s t a s , t u r ė j ę s didelę p r e k y b i n ę i r k u l t ū r i n ę r e i k š m ę ,
buvo Leipcigas.
T i u r i n g i j o s m i e s t a i netoli v i e n a s kito, todėl jie g y v a i
b e n d r a v o . B a c h o laikais a t s t u m a i t a r p j ų a t r o d ė didesni
negu dabar, esant nūdienėms susisiekimo priemonėms,
t a č i a u t a d a k e l i a u t o j a s k v ė p a v o g r y n u oru, b e t a r p i š k a i
j a u t ė aplinką ir g a m t o s grožį, p e i z a ž a s d ž i u g i n o a k i s .
* Autoriui pasiūlius, lietuviškame leidinyje yra kai kurių pataisų S e b a s t i a n o v a i k y s t ė j e š a l i s stojosi a n t kojų po ją n u ­
bei papildymų. (Vert. past.) s i a u b u s i o T r i s d e š i m t i e s m e t ų k a r o [ 1 6 1 8 — 1 6 4 8 ) , kai s v e -

15
t i m š a l i ų k a r e i v i ų pulkai niokojo m i e s t u s , p l ė š ė g y v e n t o ­
j u s , d e g i n o k a i m u s . P a v y z d ž i u i , XVII a. s e p t i n t a j a m e de­
š i m t m e t y j e H a l ė s m i e s t a s d a r t e b e b u v o visiškai s u g r i a u t a s
ir tik kitą d e š i m t m e t į p r a d ė j o a t s i g a u t i ; Erfurtą su jo n u o ­
stabiąja XIII a m ž i u j e a n t k a l v o s p a s t a t y t a k a t e d r a — tri-
bokšte šv. S e v e r o b a ž n y č i a bei t v i r t o v e , s t u l b i n a n č i o m i s
monumentaliu didingumu ir statinių menine vienove (nors
jie g a n a s k i r t i n g i ) , — šį miestą, k i t a d o s — iki i š k y l a n t Lei-
pcigui — g a r s ė j u s i p r e k y b i n i a i s r y š i a i s , p r a d ė t a a t s t a t i n ė ­
ti 1664 m e t a i s , A r n š t a t ą — 1670 m e t a i s ir t. t. T i u r i n g i j a ,
B a c h o t ė v y n ė , b u v o l a b i a u s i a i n u n i o k o t a . Vis dėlto bū­
t e n t čia t v i r č i a u s i a i i š s i l a i k ė vokiečių m u z i k o s t r a d i c i j o s .
Tiuringija buvo laikoma „dainų kraštu". Nuo Liuterio
r e f o r m o s laikų b a ž n y č i o s e m o k i n i a i vokiškai giedojo cho­
r a l u s (vėliau ir s u d ė t i n g e s n ę d a u g i a b a l s ę m u z i k ą ) , o per
k a l ė d a s su g i e s m ė m i s ėjo iš vienų n a m ų į k i t u s ; d a i n a v o ,
giedojo ir per v e s t u v e s , š e i m y n i n e s i š k i l m e s , l a i d o t u v e s —
buitis b u v o p r i s o d r i n t a m u z i k o s . P r o t e s t a n t ų c h o r a l o me­
lodijos t a p o visos t a u t o s n u o s a v y b e , plito ir n a u j o s reli­
ginės giesmės — artimesnės pasaulietinėms, buitinėms;
b ū d a m o s i n t y m e s n ė s , n u o š i r d e s n ė s , jos p r a s i s k v e r b ė ir į
b a ž n y t i n e s a p e i g a s . B a ž n y č i o j e , netoli p a s t o r i a u s , v i s a d a
sėdėdavo vargonininkas, kuris demonstruodavo savo me­
ną preliudais-improvizacijomis choralo temomis.
„Bachų giminė" dalyvaudavo muzikuojant bažnyčiose
i r d v a r u o s e — d a ž n i a u s i a i s m u l k i u o s e , n u s k u r d u s i u o s e . Sie
m u z i k a n t a i t a i p i š g a r s ė j o , j o g XVII a m ž i a u s E r f u r t e v i s u s
miesto muzikantus vadino Bachais. Johano Sebastiano
tiesioginiai pirmtakai ir artimiausi giminaičiai t a r n a v o
t a m e p a č i a m e Erfurte, E i z e n a c h e , A r n š t a t e , V e i m a r e , Ge­
roje ir t. t.
Išliko į d o m u s d o k u m e n t a s — deja, ne a u t o g r a f a s , o k s -
p i j a : 1735 m e t a i s B a c h a s s u d a r ė s a v o g i m i n ė s iš tėvo pu­
sės g e n e a l o g i j ą , i š v a r d i j ę s 53 g i m i n a i č i u s ; visi jie — su
retomis išimtimis — pasišventę muzikai. Sąraše, pava­
d i n t a m e „ M u z i k i n ė s B a c h ų g i m i n ė s k i l m ė " , p i r m u o j u įra­
šytas:
„ V i t u s B a c h a s , kepėjas iš V e n g r i j o s , 16-ajame amžiuje
dėl l i u t e r o n i š k o tikėjimo t u r ė j o palikti Vengriją, iš ku­
rios jis, p a v e r t ę s (kiek t a i b u v o į m a n o m a ) s a v o t u r t ą pi-
16
n i g a i s , a t s i k r a u s t ė į Vokietiją'; k a d a n g i T i u r i n g i j a pasi­
r o d ė p a k a n k a m a i s a u g i l i u t e r o n a m s vieta, jis į s i k ū r ė Ve-
c h m a r e , netoli Gotos, kur vėl ėmėsi kepėjo a m a t o . Di­
d ž i a u s i ą m a l o n u m ą j a m teikė n u o s a v a c i s t r a ; jis n e š d a ­
2
vosi ją net į m a l ū n ą ir ten g r o d a v o , be a t v a n g o s d u n d a n t
girnoms. (Neblogas derinys! U ž t a t išmoko groti ritmiš­
kai.) N u o čia ir p r a s i d e d a jo p a l i k u o n i ų m u z i k i n ė veikla.
Mirė ..." 3
Tame pačiame sąraše antruoju numeriu įrašytas:
„ J o h a n e s a s B a c h a s , m i n ė t o j o s ū n u s , i š p r a d ž i ų ėmė­
si kepėjo a m a t o . Bet dėl y p a t i n g o polinkio į muziką jį pa­
4
siėmė mokyti G o t o s m i e s t o t r i m i t i n i n k a s . T a d a d a r stovėjo
senoji G r i m e n š t e i n o pilis, ir m o k y t o j a s , kaip įprasta, gy­
v e n o pilies bokšte. J o g l o b o j a m a s J o h a n e s a s B a c h a s iš­
b u v o t e n kurį laiką d a r po m o k y m o s i m e t ų ; t a č i a u pilį
s u g r i o v u s (tai a t s i t i k o 15 [67] m e t a i s ) ir mirus jo tėvui
F e i t u i , jis a p s i g y v e n o V e i m a r e , kur v e d ė p a n e l ę Aną Smit,
V e c h m a r o s m u k l i n i n k o dukterį, ir p a v e l d ė j o tėvo t u r t ą .
N u o to laiko j i s d a ž n a i b ū d a v o k v i e č i a m a s į Gotą, A r n š ­
tatą, Erfurtą, E i z e n a c h ą , S m a l k a l d e n ą ir Zulį p a d ė t i vie­
t i n i a m s m u z i k a n t a m s . M i r ė 1626 m e t a i s , s i a u č i a n t epide­
mijai."
M i n ė t a s i s J o h a n e s a s ( H a n s a s ) B a c h a s , J o h a n o Sebas­
t i a n o p r o s e n e l i s , t u r ė j o t r i s s ū n u s , kurie b u v o m u z i k a n t a i :
J o h a n e s a s g y v e n o E r f u r t e (mirė 1673 m e t a i s ) , H e i n r i ­
c h a s — A r n š t a t e ( m i r ė 1692 m e t a i s ) , Rjistofas dirbo Vei­
m a r e , v ė l i a u E r f u r t e ir A r n š t a t e , k u r i a m e ir m i r ė 1661 m e ­
t a i s . J o s ū n u s J o h a n a s A m b r o z i j u s g i m ė E r f u r t e 1645 m e ­
t a i s , o 1671 m e t a i s persikėlė į E i z e n a c h ą . Tai J o h a n o
Sebastiano tėvas. Ambrozijus buvo „trimitininkų" (miešto
Kodėl vokietis Feitas (Vitus) Bachas atsidūrė Vengrijoje, lieka
1
neaišku.— M. D.
2
Būtent cistra, o ne citra, kaip paprastai nurodoma rusiškose
J. S. Bacho biografijose. Cythringen (taip rašomas atitinkamas žodis
išlikusiame dokumente) arba, teisingiau, Cithrinchen,— mažoji (diskan-
tinė) cistra; cistra (dar kitaip — citolė) —- daugelio Europos šalių
liaudies muzikoje XVI—XVIII a. a. paplitęs styginis skambinamasis
kriaušės pavidalo instrumentas su dviem plokščiomis dėkomis.— M. D.
8
Tikriausiai iki 1577 metų (dokumente datos n ė r a ) . — M . D.
* Kiti šaltiniai teigia, kad jis buvo kilimų audėjas.—M. D,
17
 muzikantų) galva ir dvaro muzikantas, sulaukė pripažini­
mo, t u r ė j o mokinių p a m e i s t r i ų .
F J z e n a c h a s a p s u p t a s miškų, n u s i d r i e k ę s palei kalną,
a n t kuriu puikavosi V a r t b u r g o pilis. ( I š l i k u s i a m e A m -
b r o z i j a u s p o r t r e t e š i pilis m a t y t i pro l a n g ą . ) N u o X I I a m ­
ž i a u s V a r t b u r g e r i n k d a v o s i m i n e z i n g e r i a i , čia v y k d a v o le­
gendinės muzikinės poetinės jų varžybos, kurias R,
V a g n e r i s p a v a i z d a v o operoje „ T a n h o i z e r i s " . T e n p a t , V a r t ­
b u r g o pilies p r i e s t a t e , XVI a m ž i a u s t r e č i a j a m e d e š i m t m e ­
tyje L i u t e r i s iš lotynų k a l b o s v e r t ė Bibliją, d ė d a m a s k l a s i ­
kinės vokiečių k a l b o s p a g r i n d u s . P o T r i s d e š i m t i e s m e t ų
k a r o ši pilis n e b e t e k o a n k s t e s n ė s r e i k š m ė s .
B a ž n y č i o j e dirbo „ d v a r o i r m i e s t o v a r g o n i n i n k a s " J o ­
h a n a s Kristofas B a c h a s , A m b r o z i j a u s p u s b r o l i s , t a č i a u jų­
dviejų . s a n t y k i a i buvo nekokie. J o h a n a s S e b a s t i a n a s l a b a i
v e r t i n o s a v o a n t r o s eilės d ė d ė s m u z i k ą . K l a u s y d a m a s i s
5 goje .
Johano Krištolo, berniukas galėjo susipažinti su choralo
v a r i a v i m o ir v a r g o n i n i ų i m p r o v i z a c i j ų m e n u ; d a i n u o t i ,
s m u i k u o t i ir g r o t i k l a v e s i n u jį m o k ė tėvas.
A m b r o z i j u s t u r ė j o a š t u o n e t ą vaikų; J o h a n a s S e b a s t i a ­
n a s — jauniausias, o pirmagimis, Johanas Kristofas
( 1 6 7 1 — 1 7 2 1 ) , buvo v y r e s n i s už S e b a s t i a n ą 14 metų; j i s
mokėsi E r f u r t e p a s g a r s ų j į P a c h e l b e l į . J o h a n o J a k o b o
( 1 6 8 2 — 1 7 2 2 ) , a m ž i u m i kiek v y r e s n i o S e b a s t i a n o brolio,
likimas s u s i k l o s t ė n e į p r a s t a i : apie 1706 m e t u s jis ė m ė t a r ­
n a u t i obojistu Švedijoje, lydėjo Karolį X I I jo žygyje j
Rusiją, p a s i b a i g u s i a m e s u t r i u š k i n i m u prie P o l t a v o s , vė­
liau p a t e k o į t u r k ų n e l a i s v ę , o m i r ė S t o k h o l m e , b ū d a m a s
dvaro muzikantu.
Pirmuosius dešimt metų Sebastianas praleido Eizena-
che — m i e s t e , kur t e b e g y v a v o l e g e n d o s apie L i u t e r i o gy­
venimą ir d a r b u s . T i u r i n g i j o s g y v e n v i e t e M e r a , kurioje
d a r XVII a m ž i a u s p a b a i g o j e b u v o L i u t e r i o p a l i k u o n i ų , y r a
netoli m i n ė t o V e c h m a r o . E i z e n a c h e S e b a s t i a n o tėvai gy­
v e n o g a t v ė j e , p a v a d i n t o j e L i u t e r i o v a r d u (Lutherstrasse),
o j i s mokėsi toje pačioje mokykloje, kurią m a ž d a u g p r i e š
5
Fiiipas Emanuelis Johaną Kri'stofą vadina puikiu kompozitorium,
rašiusiu tiek pat grakščiai, dainingai, kiek ir „neįprastai tirštai"; iš
jo kūrinių ypač išskiria kantatą 22 balsams, kurią, anot to paties
Filipo Emanuelio, J. S. Bachas atlikęs Leipcige,
18
porą š i m t m e č i ų t r e j u s m e t u s b u v o l a n k ę s M a r t y n a s Liu­
t e r i s . 1693 m e t a i s S e b a s t i a n a s įstojo į šią seną lotynišką
mokyklą prie šv. J u r g i o b a ž n y č i o s , kurioje v a r g o n i n i n k a ­
vo jo d ė d ė . Grįžęs iš V o r m s o , k u r i a m e paskelbė s a v o mo­
kymą, L i u t e r i s šioje b a ž n y č i o j e p a s a k ė p a m o k s l ą .
A p i e s a v e L i u t e r i s k a l b ė j o : „Aš v a l s t i e č i o s ū n u s , m a ­
n o t ė v a s , senelis, m a n o p r o t ė v i a i b u v o tikri v a l s t i e č i a i . "
Tą patį g a l ė j o p a s a k y t i ir B a c h a s . P a g a l g y v e n i m o būdą
ir p o l i n k i u s jis n e a t s i e j a m a s n u o d e m o k r a t i n ė s b i u r g e r i š -
kos a p l i n k o s , kurioje reiškėsi s t i p r u s „ v a l s t i e t i š k a s i s p r a ­
d a s " (das Bauerntum). Ne veltui jis p a r a š ė „ V a l s t i e t i š ­
ką k a n t a t ą " (Nr. 2 1 2 ) , o š e i m o s r a t e a r b a t a r p g i m i n i ų ,
s u v a ž i a v u s i ų iš kitų miestų, m ė g d a v o , kaip ir jo p r o t ė v i a i ,
d a i n u o t i h u m o r i s t i n e s u ž s t a l ė s d a i n a s (Quodlibet), kurių
pavyzdys įamžintas „Goldbergo variacijų" klavyrui pabai­
6
Ne m a ž i a u r y š k u s kitas B a c h o protėvių b r u o ž a s — „rhu-
z i k a n t i š k a s i s p r a d a s " (das Musikertum). B ū d a m a s moki­
niu, B a c h a s g i e d o j o p a r a p i j o s chore, t u r ė j o g r a ž ų s o p r a n ą
( d i s k a n t ą — kaip t a d a b u v o v a d i n a m a ; po m u t a c i j o s su­
s i f o r m a v o a u k š t a s b o s a s ) . N e k r o l o g e p a ž y m i m a puiki j o
dainavimo maniera. Vadovaujamas Eizenacho kantoriaus
A. K. D e d e k i n d o , jis išėjo gerą v o k a l o mokyklą, kurią
t o b u l i n o pas O r d r u f o k a n t o r i ų Eliją H e r d ą — šis mokė
B a c h ą „ v a d o v a u t i c h o r u i " , d i r i g u o t i , d a i n u o t i solo. P a ­
n a š u s vaidmuo paprastai atitekdavo choro „prefektui"
( s e n i ū n u i ) , k u r i s b ū d a v o k a n t o r i a u s p a d ė j ė j a s a r b a , kaip
d a b a r p a s a k y t u m e , a s i s t e n t a s . D e j a , neliko žinių apie t a i ,
kas m u s l a b i a u s i a i d o m i n a , b ū t e n t : k a d a b e r n i u k a s išmo­
k o v a r g o n u o t i , kaip į v a l d ė kompozicijos techniką. P a s t a ­
r o s i o s B a c h a s mokėsi į p r a s t u t i e m s l a i k a m s b ū d u : p a t s
a r b a vyresniųjų p r i ž i ū r i m a s s u s i p a ž i n d a v o s u kitų au­
torių k ū r i n i a i s i r j u o s n u s i r a š y d a v o . K a l b a n t n ū d i e n e k a l ­
ba, B a c h a s b u v o s a v a m o k s l i s ir jokių s i s t e m i n g ų studijų,
v a d o v a u j a m a s m e i s t r o , n e p r a ė j o . Pasiekti m e i s t r i š k u m o vir­
š ū n e s j a m p a d ė j o n e p a p r a s t a s žinių t r o š k i m a s i r g e n i a l ū s
6
Quodlibet (lot.) — laisvai išvertus tai reiškia „kas ką moka",
„kaip kas sugeba" — yra vokalinės improvizacijos, kuriose komiškumo
dėlei kontrastinio kontrapunkto būdu buvo gretinamos skirtingo'- me­
lodijos su įvairiais tekstais.
19
g a b u m a i . T a č i a u a r jis b u v o v u n d e r k i n d a s i r k a d a p r a d ė ­
jo kurti — ne i m p r o v i z u o t i , o u ž r a š i n ė t i savo- i m p r o v i z a ­
cijas — n u s t a t y t i n e g a l i m a .
E i z e n a c h e - B a c h a s įstojo į penktąją k l a s ę — Vokietijo­
je klasės tada skaičiuotos žemyn: aukščiausia klasė buvo
pirmoji. D e v y n e r i ų m e t ų jis neteko m o t i n o s , o po m e t ų
m i r ė ir tėvas, prieš mirtį v e d ę s a n t r ą kartą. V y r e s n y s i s
brolis J o h a n a s Kristofas — O r d r u f o v a r g o n i n i n k a s ir mo­
kyklos m o k y t o j a s — p r i g l a u d ė n a š l a i t į pas s a v e . Beletri­
zuotose B a c h o biografijose jo brolis a p i b ū d i n a m a s ne iš
g e r i a u s i o s p u s ė s — kaip r i b o t a s ir g r i e ž t a s ž m o g u s (už­
u o m i n a į tai yra ir n e k r o l o g e ) . T a č i a u m e s n e ž i n o m e ,
7
kokios b u v o b e r n i u k o g y v e n i m o s ą l y g o s O r d r u f e . Mokyk­
la, kurioje jis mokėsi, b u v o l a i k o m a p a v y z d i n e ir v a d i n o s i
licėjum. S e b a s t i a n a s b u v o p r i i m t a s j trečią k l a s ę ir pen­
kiolikos m e t ų išėjo visą kursą. Licėjų p a p r a s t a i b a i g d a v o
s e p t y n i o l i k m e č i a i , todėl g a l i m a daryti išvadą, kad j a u n u o ­
lis mokėsi s t r o p i a i , k a r t u d a u g laiko s k i r d a m a s m u z i k a i .
1700 m e t ų p a v a s a r į , b a i g ę s licėjų, jis išvyko iš O r d r u ­
fo. M a n o m a , k a d tai atsitiko p a g a u s ė j u s brolio š e i m a i , ta­
čiau faktai s a k o ką kita. Teisybė, J o h a n o Kristofo š e i m a
v ė l i a u p a d i d ė j o — joje b u v o devyni v a i k a i , ir 1713 m e t a i s
Johanas Sebastianas tapo jauniausiojo krikštatėviu, tačiau
j a m p a l i e k a n t Ordrufą brolis t e t u r ė j o du v a i k u s , o t r e ­
č i a s i s g i m ė 1700 m e t ų lapkrityje — p r a ė j u s a š t u o n i e m s
m ė n e s i a m s p o to, kai S e b a s t i a n a s iškeliavo! K a d a n g i šis
a r g u m e n t a s a t p u o l a , kyla k l a u s i m a s : kodėl neeilinių g a ­
b u m ų j a u n u o l i s , mokykloje ir chore p a d e m o n s t r a v ę s pui­
kius i n t e l e k t u a l i n i u s ir m u z i k i n i u s s u g e b ė j i m u s , n e g a l ė j o
rasti prieglobsčio ar darbo Tiuringijoje, p a d e d a m a s gau­
sios s a v o g i m i n ė s ? Kodėl j a m prireikė leistis l a b a i toli-
m o n kelionėn — į L i ū n e b u r g ą Vokietijos š i a u r ė j e , kur ne­
b u v o nei jo g i m i n a i č i ų , nei d r a u g ų , nei globėjų? Ar čia
Jame yra ir keliaujantis iš vienos Bacho biografijos į kitą. sen­
7
timentalus pasakojimas, kaip berniukas, broliui uždraudus, slapčia
pasiėmęs iš spintos natų rankraščius ir naktimis, mėnesienoje, juos
nusirašinėjęs. Brolis kopijas atėmęs. Ryšium su tuo nekrologe rašoma:
„Įsivaizduokim, kaip jaustųsi Šykštuolis pirklys, jeigu jam priklau­
santis laivas kur nors pakeliui į Peru nuskęstų kartu su šimtu tūks­
tančių talerių,— ir mes suprasime, kiek sielvarto patyrė mūsų maža­
sis Johanas Sebastianas dėl šios netekties."
20
nepasireiškė v a l i n g a s — o j a u n y s t ė s m e t a i s g a l kiek ir
a v a n t i ū r i š k a s — c h a r a k t e r i s ? Ar tik j a u n u o l i s n e p a n o r o
i š s i l a i s v i n t i iš brolio ( a r b a kitų g i m i n i ų ) g l o b o s ir gy­
venti s a v a r a n k i š k a i , p a t s į s i t v i r t i n t i ? J u k i r v ė l i a u , j a u su­
b r e n d ę s , s u n k i o m i s g y v e n i m o a p l i n k y b ė m i s jis k a r t a i s bū­
davo užsispyręs. O savo jaunystės išdaigų Bachas, anot
Filipo E m a n u e l i o , n e m ė g o p r i s i m i n t i .
Cia i š d ė s t y t i s a m p r o t a v i m a i t ė r a . tik spėliojimai. Ob­
j e k t y v i o s i š v y k i m o a p l i n k y b ė s b u v o š t a i kokios.
M i n ė t a s i s H e r d a , k a d a i s e p a t s mokęsis L i ū n e b u r g o
mokykloje ( k a n t o r a t e ) prie šv. Mykolo v i e n u o l y n o , pa­
laikė d r a u g i š k u s s a n t y k i u s s u t e n y k š č i u k a n t o r i u m A .
B r a u n u . Šv. Mykolo m o k y k l a i (Michaelisschule — t a i p va­
dinosi šis k a n t o r a t a s ) t r ū k o dviejų d i s k a n t i s t ų , o Tiu-
ringijos berniukai garsėjo muzikalumu. H e r d a rekomen­
d a v o du s a v o m o k i n i u s : S e b a s t i a n ą ir G e o r g ą E r d m a n ą
( p a s t a r a s i s b u v o H e r d o s g i m i n a i t i s ; šios k n y g o s p u s l a ­
piuose su E r d m a n u mes dar susitiksime). Rekomendacija
b u v o p r i i m t a , ir j a u n u o l i a i i š s i r e n g ė į tolimą kelionę. Kaip
jie keliavo, s u n k u p a s a k y t i . G r e i č i a u s i a i p ė s č i o m i s — j u k
artėjo v a s a r a ! R e t k a r č i a i s j u o s p a v ė ž ė d a v o k a i m i e t i š k a s
vežimas, galbūt ir pašto karieta. Atvykus paaiškėjo, jog
p a a u g l i a i d a r n e p a k a n k a m a i į v a l d ę „ f i g ū r i n ė s " , polifoni­
nės v o k a l i n ė s i n s t r u m e n t i n ė s m u z i k o s k o n c e r t i n ę m a n i e ­
rą, kuri t a d a d a r ė s i m a d i n g a . T a č i a u b u v o p a ž y m ė t a s g r a ­
žus S e b a s t i a n o d i s k a n t a s .
L i ū n e b u r g e dirbo geri m u z i k a n t a i : šv. M i k a l o j a u s b a ž ­
nyčioje (Nicotaikirche)—vargonininkas J. J. Lėvė, mo­
kęsis pas genialųjį Siucą — religinių koncertų ir naujojo
m o n o d i n i o - r e č i t a t y v i n i o s t i l i a u s meistrą, o šv. J o n o b a ž ­
nyčioje — iš T i u r i n g i j o s kilęs p u i k u s v a r g o n i n i n k a s Geor­
gas B ė m a s , k u r i s tobulinosi p a s g a r b i n g ą j į J. A. Reinkeną,
š i a u r ė s Vokietijos v i r t u o z i n ė s v a r g o n a v i m o mokyklos kū­
rėją; B ė m o c h o r a l i n ė s i š d a i l o s a t v ė r ė kelią a n a l o g i š k i e m s
B a c h o i e š k o j i m a m s . B e to, v i e n u o l y n e b u v o t u r t i n g a n a ­
t ų ( s u p r a n t a m a , r a n k r a š č i ų ) biblioteka, kurioje Sebastia­
nas g a l ė j o s t u d i j u o t i P r e t o r i j a u s ( į ž y m a u s XVI a. pa­
b a i g o s — XVII a. p r a d ž i o s t e o r e t i k o ir k o m p o z i t o r i a u s ) ,
š i u c o , S e i n o , Seito, Želės (Liuli m o k i n i o ) , Rudolfo Alės
iš M i u l h a u z e n o ir kitų vokiečių m u z i k o s m e i s t r ų kūrybą.
21
 N e p a i s a n t vienuolyną p r i m e n a n č i ų papročių, mokyklo­
P a g a l i a u Sebastianas turėjo galimybę susipažinti ir su
je, kurioje dvejus m e t u s S e b a s t i a n a s l a n k ė p i r m ą — a u k š ­
senovinių pasijų nauja traktuote: Liūneburgo kompozito­
č i a u s i ą j ą — k l a s ę , dvelkė g a i v u s H a n z o s o r a s . B e kita ko,
rius K r i s t i a n a s F l o r a s įvedė j j a s arijas ir i n s t r u m e n t i n i u s
j a u t ė s i į ž y m a u s čekų p e d a g o g o h u m a n i s t o J a n o A m o s o
e p i z o d u s , tuo p r a l e n k d a m a s H a m b u r g o k o m p o z i t o r i u s , ku­
K o m e n s k i o (Comenius) į t a k a . B a c h a s g i l i n a lotynų kal­
rių p a s i j o s p a r a š y t o s „ š v i e t ė j i š k a " - d i d a k t i n e m a n i e r a .
bos ž i n i a s , s k a i t o Cicerono, V e r g i l i j a u s , H o r a c i j a u s origi­
J a u n o j o m u z i k a n t o f o r m a v i m u i s i e s m i n ė s r e i k š m ė s tu- /
nalus, mokosi r e t o r i k o s , matematikos, graikų kalbos
rėjo p a ž i n t i s ir su p r a n c ū z ų m u z i k a — n u o Liuli iki n a u ­
( O r d r u f o licėjui b ū d i n g a l a b i a u t e o l o g i š k a p a k r a i p a ) . S i m ­
j a u s i ų autorių,— kuri s k a m b ė j o B r a u n š v e i g o h e r c o g o Vil­
p t o m i š k a i r tokia d e t a l ė : L i ū n e b u r g a s p r i k l a u s ė H a n o v e ­
h e l m o E r n s t o pilyje Celės m i e s t e . A r d a ž n a i B a c h a s
riu d i n a s t i j a i , H a n o v e r i o d v a r e dirbo Š v i e č i a m o s i o s epochos
l a n k ė s i šioje pilyje, n e ž i n i a : n u o L i ū n e b u r g o iki Celės n e a r ­
Vokietijoje p i r m t a k a s Leibnicas (maždaug dvidešim­
ti. Jei l a n k ė s i , tai kaip s m u i k i n i n k a s g a l ė j o d a l y v a u t i her­
čia m e t ų v y r e s n i s už B a c h ą ) , kurio filosofinio g e n i j a u s
cogo d v a r o k a p e l o s k o n c e r t u o s e (kapeloje b ū d a v o iki še­
v i s a p u s i š k u m a s g a l i būti J o h a n o S e b a s t i a n o u n i v e r s a l u ­
šiolikos m u z i k a n t ų ) . Bet ir p a č i a m e L i ū n e b u r g e p r a n c ū z ų
m o a n a l o g a s : t a s p a t s n e n u m a l d o m a s žinių t r o š k i m a s , n o ­
m u z i k a i b u v o r o d o m a p a g a r b a — y p a č v a d i n a m o j o j e Ri­
r a s s u s i n t e t i n t i p r i e š t a r a v i m u s , n e p a l e n k i a m a s s a v o j o ide­
terių -akademijoje, kurioje b u v o a u k l ė j a m i k i l m i n g ų tėvų
alo t e i g i m a s . M e s n e ž i n o m e , k a i p B a c h a s v e r t i n o Leibnicą,
v a i k a i ir kurioje, be kita ko, b u v o v a i d i n a m o s Moljero pje­
t a č i a u B a c h o bibliotekos k n y g o s e šis v a r d a s m i n i m a s .
sės p r a n c ū z ų k a l b a .
L i ū n e b u r g e b a i g ė s i tiek k u l t ū r i n i s , tiek m u z i k i n i s j a u ­
A t k e l i a u d a v o B a c h a s ir į H a m b u r g ą , iki kurio n u o
n u o l i o l a v i n i m a s i s . 1702 m e t ų p a v a s a r į jis p a l i k o šv. My­
L i ū n e b u r g o apie 45 k i l o m e t r u s . Cia jis s u s i p a ž i n o su di­
kolo mokyklą. Kur iškeliavo, k u r b a s t ė s i v i s u s m e t u s —
deliais š i a u r ė s Vokietijos v a r g o n ų mokyklos p a s i e k i m a i s ,
n e ž i n i a . N u o penkiolikos m e t ų — po to, kai išvyko iš Or­
k l a u s ė s i beveik a š t u o n i a s d e š i m t m e č i o R e i n k e n o v a r g o n a ­
d r u f o — S e b a s t i a n a s i š n i e k u r n e g a l ė j o tikėtis m a t e r i a l i ­
v i m o . Kas žino — g a l b ū t jis a p l a n k y d a v o ir n e s e n i a i atsi­
nės p a r a m o s . Todėl p r i v a l ė j o s u s i r a s t i kokią n o r s t a r n y ­
d a r i u s į pirmąjį ir t u o m e t u vienintelį Vokietijoje viešąjį
bą. P r a s i d ė j u s b a l s o m u t a c i j a i , giedoti chore n e b e g a l ė j o .
o p e r o s t e a t r ą , k u r i a m e b u v o d a i n u o j a m a v o k i š k a i . 1703—
Ar tik n e r a d o jis p r i e g l o b s č i o h e r c o g o kapeloje Celėje —•
1706 m e t a i s čia d a r b a v o s i H e n d e l i s (iš p r a d ž i ų kaip s m u i ­
t a m e m i n i a t i ū r i n i a m e V e r s a l y j e , kur b u v o ž a v i m a s i v i s ­
k i n i n k a s ) , p a s i r o d y d a v o (kaip d a i n i n i n k a s ) J . M a t e z o n a s ,
kuo, kas p r a n c ū z i š k a ? H a m b u r g e J o h a n a s S e b a s t i a n a s ne­
o v i s k a m v a d o v a v o k o m p o z i t o r i u s R. Keizerjs. ( H a m b u r ­
būtų g a l ė j ę s s u s i r a s t i t i n k a m o s vietos. 1702 m e t ų liepos
go o p e r o s t e a t r a s n u s t o j o g y v a v ę s 1738 m e t a i s . ) Todėl
m ė n e s į j a u n u o l i s norėjo u ž i m t i v a r g o n i n i n k o vietą Z a n -
g a l i m a m a n y t i , kad B a c h o m u z i k o s d r a m a t i z m u i i m p u l s ų
g e r h a u z e n e — a p i e t a i B a c h a s p a t s u ž s i m e n a v i e n a m e 1736
s u t e i k ė n e tik š i a u r ė s Vokietijos v a r g o n ų mokykla, bet
m e t ų l a i š k e , — bet b u v o d a r l a b a i j a u n a s , t u r ė j o tik 17
ir naujoji o p e r i n ė m u z i k a .
metų. T a s p a č i a s p a r e i g a s jis b a n d ė g a u t i A r n š t a t e (šv.
L i ū n e b u r g e p r a l e i s t i m e t a i b u v o r e i k š m i n g i ir kitu požiū­ Bonifaco b a ž n y č i o j e ) , t a č i a u n e s ė k m i n g a i (po m e t ų p r a ­
riu: po l i u t e r o n i š k o s ir o r t o d o k s i š k o s T i u r i n g i j o s j a u n u o l i s dėjo dirbti v a r g o n i n i n k u kitoje b a ž n y č i o j e ) . P a g a l i a u ė m ė
pasinėrė į H a n z o s miestų dvasinę aplinką (Liūneburgas tarnauti smuikininku Veimare — hercogo Johano Ernsto
j a u X a m ž i u j e p r i s i j u n g ė prie H a n z o s ) , kurioje formavosi i n s t r u m e n t i n ė j e k a p e l o j e . G a l i m a s d a i k t a s , k a d tuo p a t
specifiškai vokiški Š v i e č i a m o j o a m ž i a u s b r u o ž a i . H a m b u r ­ m e t u j i s b u v o ir d v a r o v a r g o n i n i n k o J. Eflerio p a d ė j ė j a s .
ge gyveno ir savo veikalus spausdino minėtasis Johanas J e i g u t a i p , tai B a c h a s v a r g o n i n i n k a s V e i m a r e b u v o m i ­
M a t e z o n a s — v i e n a s d i d ž i a u s i ų m u z i k o s teoretikų; vėliau n i m a s g e r u žodžiu, n e s p o penkerių m e t ų j a m p a s i ū l y t a
čia įsikurs L e s i n g a s , Eflerio vieta. M a t y t , j a u t a d a — t u r ė d a m a s 17 ar 18 m e -

23
tų — jis puikiai i š m a n ė ne tik v a r g o n a v i m o meną, bet ir
v a r g o n ų k o n s t r u k c i j ą . Todėl n e n u o s t a b u , k a d j a u 1703
m e t ų liepos mėnesį B a c h a s b u v o p a k v i e s t a s į A r n š t a t ą
atlikti p e r s t a t y t ų v a r g o n ų e k s p e r t i z ė s — v a d i n a m o j o j e N a u ­
jojoje b a ž n y č i o j e , n o r s čia t a r n a v o kitas, j a u p a g y v e n ę s
v a r g o n i n i n k a s . Toje b a ž n y č i o j e B a c h a s ir p a s i l i k o , ir j a m ,
beje, i š k a r t b u v o p a s k i r t a s a t l y g i n i m a s , d i d e s n i s už tą, ku­
rį g a u d a v o kiti šio m i e s t o v a r g o n i n i n k a i . Visi šie faktai
į t i k i n a m a i rodo, k a d B a c h o g e n i j u s b u v o p r i p a ž i n t a s an­
ksti.
Ir d a r v i e n a s faktas: h e r c o g o kapeloje — t u r ė d a m a s vos
a š t u o n i o l i k a metų! — B a c h a s t a p o k o n c e r t m e i s t e r i u . Cia
b u v o k u l t i v u o j a m a naujoji italų m u z i k a . Vis l a b i a u plėtė­
si Bacho muzikinis akiratis: dar būdamas paauglys, jis
i š s t u d i j a v o v i d u r i o Vokietijos v a r g o n ų m o k y k l o s k ū r i n i u s
(visų ' p i r m a P a c h e l b e l i o k l a v y r i n e s s i u i t a s , v a r g o n i n i u s
preliudus, variavimo principus), Liūneburge susipažino
su Bėmo choralo išdailomis, naujuoju kantatos stiliumi
bei n a u j ą j a p r a n c ū z ų m u z i k a , H a m b u r g e — s u š i a u r ė s Vo­
kietijos m u z i k o s t r a d i c i j o m i s ir o p e r a . D a b a r , V e i m a r e , j
jo m u z i k i n į akiratį p a t e k o ir italų m u z i k a .
1703 m e t ų liepos 3 dieną, d a r p r i k l a u s y d a m a s V e i m a ­
ro hercogo kapelai, Bachas Arnštate pademonstravo var­
g o n i n i n k o s u g e b ė j i m u s ir r u g p j ū č i o 14-ąją p r a d ė j o eiti
p a r e i g a s Naujojoje b a ž n y č i o j e , kur jo žinioje b u v o geri,
1699—1703 m e t a i s p a s t a t y t i v a r g o n a i — g e r e s n i už t u o s ,
kuriuos jis turėjo vėlesnėse tarnybose.
MIESTO VARGONININKAS
i čijamasi, kuris užpuolė pirmasis: Bachas — Gejersbachą
S u n k u į s i v a i z d u o t i , koks b u v o ir apie ką svajojo a š ­
t u o n i o l i k m e t i s A r n š t a t o v a r g o n i n i n k a s . L a i s v o laiko j a m
p a k a k o , n e s b a ž n y č i o j e b u v o u ž s i ė m ę s tik p e n k i a s v a l a n ­
das per s a v a i t ę : s e k m a d i e n i a i s per p a m a l d a s n u o a š t u o ­
nių iki d e š i m t o s ryto, p i r m a d i e n i a i s vieną m a l d ų v a l a n ­
dą, k e t v i r t a d i e n i a i s a n k s t i rytą, per p a m o k s l ą , n u o s e p t y n i ų
iki devynių. O ką jis veikė kitu m e t u ? G r a f o A. G i u n t e r i o ,
didelio m u z i k o s m ė g ė j o , A r n š t a t o pilyje b u v o r e n g i a m i
24
s p e k t a k l i a i ir k o n c e r t a i . Ar n e d a l y v a u d a v o j u o s e B a c h a s
kaip s m u i k i n i n k a s , k l a v e s i n i s t a s , o g a l ir kaip kompozi­
t o r i u s ? P o m i e s t ą jis vaikščiojo v i l k ė d a m a s liemenę, s u
š p a g a , r ū k ė p y p k ę — v i s a t a i n i e k a i p n e s i d e r i n o su t r a d i ­
ciniu b a ž n y č i o s t a r n o p a v e i k s l u . Ar tik ir t o l i a u jis nesi­
j a u t ė e s ą s p i r m i a u s i a d v a r o m u z i k a n t a s ? B e to, j a u n u o l i u i
n e t r ū k o i š d i d u m o , k a r t a i s jis b ū d a v o g r u b u s . I š kur tai
ž i n o m a ? Iš k o n s i s t o r i j o s p o s ė d ž i ų protokolų: ji ne k a r t ą
s m e r k ė s a v o globotinį v a r g o n i n i n k ą u ž a p l a i d u m ą .
K o n s i s t o r i j o s p r i e k a i š t a i , reikia m a n y t i , b u v o p a g r į s t i .
S p r e n d ž i a n t p a g a l p r o t o k o l u s , B a c h a s n e itin s t r o p i a i ėjo
net t a s m i n i m a l i a s j a m p r i v a l o m a s p a r e i g a s . Sito n e n o r o
p r i e ž a s t y s n e s u p r a n t a m o s . T a i p p a t n e a i š k u , kodėl jis bu­
vo toks n e d r a u g i š k a s m o k i n i a m s — b a ž n y č i o s choro g i e s ­
m i n i n k a m s , — k u r i ų v y r e s n i e j i g a l ė j o būti j o b e n d r a a m ­
žiai. Iš k u r toks p a s i p ū t i m a s ? O m u s jis b u v o ir vėliau, bet
p a s i p ū t ė l i s — v a r g u : visi, k a m teko su j u o b e n d r a u t i , pa­
b r ė ž d a v o B a c h o g e r a n o r i š k u m ą . T a i p p a t ž i n o m a , k a d jis
n e p a k e n t ė a p l a i d u m o ir d i l e t a n t i z m o . G a l b ū t kaip tik šitie
mokinių b r u o ž a i jį e r z i n o , ir b ū t e n t dėl to j i s a t s i s a k y d a ­
vo- vesti choro repeticijas? T a č i a u vis tiek lieka n e a i š k u ,
kodėl jis n e p a n o r o čia p a s i r e i k š t i kaip k o m p o z i t o r i u s . P i r ­
m u o s i u s d v e j u s m e t u s s k u n d ų , tiesa, n e b u v o . Bet 1705
m e t ų r u g p j ū č i o m ė n e s į g a t v ė j e kilo m u š t y n ė s , k u r i a s , g a ­
limas d a i k t a s , s u k u r s t ė d v i d e š i m t m e t i s B a c h a s . (Jis iš­
p l ū d o beveik t r e j a i s m e t a i s už s a v e v y r e s n į mokinį cho­
ristą; d o k u m e n t u o s e m i n i m a ir m o k i n i o p a v a r d ė — Gejer-
s b a c h a s . ) K o n s i s t o r i j a šį įvykį t y r ė dvi s a v a i t e s : n u o
r u g p j ū č i o p e n k t o s i o s , t. y. p i r m o s dienos po m u š t y n i ų , iki
dvidešimt pirmosios. Liudininkų parodymai prieštaringi:
m e r g i n a , su k u r i a B a c h a s ėjęs k a r t u , jį g y n u s i (buvo gin­
ar p a s t a r a s i s jį; m u š t y n i ų fakto niekas n e n e i g ė , o B a c h a s
netgi buvo išsitraukęs š p a g ą ) .
N e p r a ė j o nė dviejų m ė n e s i ų , ir jis p a d a r ė d a r vieną,
šįsyk rimtą n u s i ž e n g i m ą : p a č i u d a r b y m e č i u — prieš kalė­
d a s — konsistorija kilniadvasiškai suteikė Bachui atosto­
g a s (jį p a v a d a v o kitas v a r g o n i n i n k a s ) n u v y k t i į Liube­
ką— dar vieną laisvą Hanzos miestą! — p a s i k l a u s y t i
į ž y m a u s v a r g o n i n i n k o ir k o m p o z i t o r i a u s D y t r i c h o B u k s t e -
25
 h ū d ė s ; t a č i a u a t o s t o g a s B a c h a s s a v a v a l i š k a i u ž t ę s ė . 1706
P a ž i n t i s s u pakiliai r o m a n t i š k u B u k s t e h u d ė s m e n u
m e t ų v a s a r i o 21 dienos k o n s i s t o r i j o s posėdyje s u p e r i n t e n -
b u v o n e p a p r a s t a i v a i s i n g a ; šio k o m p o z i t o r i a u s f a n t a z i j o s
d a n t a s O l e a r i j u s a p k a l t i n o Bachą tuo, k a d jis p a s i p r a š ė
s k r y d i s b u v o n e ž a b o t a s , j o i m p r o v i z a c i n ė s , l a i s v o s formos
leidimo išvykti „4 s a v a i t ė m s , o b u v o išvykęs vos ne 4 kar­
t o k a t o s t u r ė j o B a c h u i didelės į t a k o s . Keletą s a v a i č i ų p r i e š
t u s i l g i a u " . N a g r i n ė j a n t šią bylą, B a c h a s b u v o k a l t i n a m a s
k a l ė d a s B u k s t e h ū d ė r e n g d a v o b a ž n y č i o j e k o n c e r t u s (nū­
ir už kitas p r a ž a n g a s : jo v a r g o n i n ė s i m p r o v i z a c i j o s e s a n ­
diene šio žodžio p r a s m e ) su didele ir įvairia p r o g r a m a ,
čios a r b a p e r n e l y g ilgos, a r b a p e r n e l y g t r u m p o s ; jis at­
O 1705 m e t ų g r u o d ž i o 2—3 d i e n o m i s n e p a p r a s t a i p u o š ­
s i s a k ą s a k o m p a n u o t i d a u g i a b a l s e i m u z i k a i ; u ž u o t iki g a l o
nioje a p l i n k o j e b u v o a t l i e k a m a G e d u l o m u z i k a , m i r u s im­
i š k l a u s ę s p a s t o r i a u s p a m o k s l ą , jis išėjęs į v y n o rūsį ir t. t.
p e r a t o r i u i L e o p o l d u i I, ir I š k i l m i n g a m u z i k a — r y š i u m su
O s v a r b i a u s i a — p a r a p i j i e č i u s i š m u š a n č i o s iš vėžių jo
i m p e r a t o r i a u s J u o z a p o I į ž e n g i m u į sostą ( v a d i n a m o s i o s
„ k e i s t o s v a r i a c i j o s " c h o r a l o t e m a , j k u r i a s jis įterpiąs
Abendmusiken). G a l i m a s d a i k t a s , j o g B a c h a s v e r ž ė s i į
„ s v e t i m u s " g a r s u s ; n e p r i t a r i m ą sukėlė ir p e r n e l y g d a ž n i
Š i a u r ę ir dėl to, k a d vėl įkvėptų „ g a i v a u s o r o " H a n z o s
s k e r s a v i m a i (tonus contrarius). B a c h o a d r e s u b u v o pa­
m i e s t u o s e . G r į ž d a m a s a t g a l jis g a l b ū t s u s t o j o L i ū n e b u r g e
s a k y t i r ū s t ū s , s m e r k i a n t y s žodžiai, bet jis j ų n e s i k l a u s ė .
ir t e n b e n d r a v o su didžiai jo g e r b i a m u G e o r g u B ė m u . (Ar
Ar ne šitaip jis e l g s i s ir po trijų d e š i m t m e č i ų Leipcige,
Bachas asmeniškai susipažino su Bukstehūdė, nežinia;
paaštrėjus jo ir m a g i s t r a t o santykiams?
p a s t a r a s i s t a d a b u v o 66 m e t ų . ) Ar reikia po to s t e b ė t i s ,
L a p k r i č i o 11 dieną k o n s i s t o r i j o s n a r i a i vėl s u s i r i n k o . k a d keturių s a v a i č i ų a t o s t o g o s u ž t r u k o visą ketvirtį m e ­
Sį k a r t ą prie s e n ų p r i e k a i š t ų p r i s i d ė j o d a r v i e n a s : n e k l u s ­
tų?
n u s v a r g o n i n i n k a s , n e p a i s y d a m a s papročių, a t s i v e d ę s į
T a č i a u n ė r a g a l i m y b ė s n u s t a t y t i , kaip š i kelionė a t s i ­
b a ž n y č i ą „ p a š a l i n ę m e r g i n ą " ( m a t y t , būsimąją s u ž a d ė t i ­
liepė B a c h o k ū r y b a i . A n k s t y v i a u s i išlikusieji r a n k r a š č i a i
n ę ) , n o r ė d a m a s jai pagroti vargonais.
d a t u o j a m i m a ž d a u g 1700—1705 m e t a i s . Tai p j e s ė s v a r ­
Kas t e i s u s ir kas k a l t a s į s i l i e p s n o j u s i a m e k o n f l i k t e —
g o n a m s a r b a k l a v y r u i . A p s k r i t a i jose s u n k u p a j u s t i a u t o ­
Arnštato miescionys ar B a c h a s — nustatyti negalėsime;
r i a u s k ū r y b o s m a n i e r o s specifiką — k u r kas l e n g v i a u n u s t a ­
greičiausiai — a b i pusės. Dokumentai, atrodytų, kalba Ba­
tyti įtakas, kaip antai Pachelbelio variacinės manieros,
cho n e n a u d a i , bet kiek jie a t s p i n d i tikrąją p a d ė t į ? J u k
po to — B u k s t e h u d ė s (ar kitų š i a u r ė s Vokietijos m e i s t r ų )
s v a r b u , s u kokiais k e t i n i m a i s , k o k i a m tikslui jie p a r a š y t i .
arba itališko koncertinio stiliaus, kuris būtent tada
( P r o t o k o l a v o r a š t i n i n k a s — t a č i a u kaip p a t i k r i n t i , a r tiks­
darėsi m a d i n g a s . Originaliausias, ko gero, yra „Kapričas
liai jis u ž r a š ė n u s i ž e n g i m a i s a p k a l t i n t o m u z i k a n t o a t s a ­
k a r š t a i m y l i m a m broliui i š v y k s t a n t " (1704 a r b a 1705 m e ­
k y m u s ? ) N e ž i n i a , — o šito j a u n i e k a i p n e g a l i m a n u s t a ­
t a i ; t u r i m a o m e n y a r t ė j a n t i brolio J o h a n o J a k o b o kelionė
t y t i — k o d ė l B a c h a s a š t r i n o konfliktą, ką n o r ė j o t u o lai­
į Š v e d i j ą ) — p r o g r a m i n i s kūrinys klavyrui, kuriam pa­
mėti g y v e n i m e ir kūryboje. •
vyzdžiu p a s i t a r n a v o kiek a n k s č i a u (1700) i š s p a u s d i n t o s
, B a c h a s ne be v a r g o p a s i e k ė Liubeką, iki k u r i o n u o
J o h a n o K ū n a u „ B i b l i n ė s s o n a t o s " . K a p r i č e , y p a č III da­
8

A r n š t a t o apie 450 k i l o m e t r ų . N e k r o l o g e p a s a k y t a , k a d šį
lyje, čakonoje, kuri v a d i n a s i „ V i s u o t i n i s d r a u g ų l i ū d e s y s " ,
kelią jis s u k o r ė p ė s č i o m i s . T e i g i n y s a b e j o t i n a s , n o r s vis
g a l i m a įžvelgti b r a n d ž i o s B a c h o k ū r y b o s b r u o ž u s ( p l g .
d a r t e b e k e l i a u j a iš v i e n o s biografijos į kitą. J u k n e g a l ė j o
su č a k o n a iš k a n t a t o s N r . 1 2 ) .
B a c h a s skirti kelionei d a u g i a u kaip dvi s a v a i t e s (o ten ir
a t g a l — d a u g i a u kaip k e t u r i a s s a v a i t e s ) , g a v ę s leidimą N o r s ir m a ž a t ė r a išlikę žinių, g a l i m a t v i r t i n t i , k a d
išvykti v i e n a m m ė n e s i u i ! Net j e i g u jis b ū t ų p a s i n a u d o j ę s muzikinėje visuomenėje J. S. Bachas buvo pelnęs auto-
p a š t o k a r i e t a , kelionė į Liubeką t u r ė j o u ž t r u k t i keletą die­
nų... Sonatas klavyrui KSnau pradėjo rašyti 1692 metais,—Plg. ana­
8

logiškai sumanytą Bacho 4 dalių sonatą D-dur (1704).

26
27

ritėtą. 1706 metų lapkričio 28 dieną jis p a k v i e č i a m a s į
L a n g e v y z e n o miestą v a r g o n ų e k s p e r t i z e i ; j a u t u r i moki­
nių; o kitų m e t ų - k o v o m ė n e s į j a m p a s i ū l o m a v a r g o n i n i n k o
vieta šv. B l a ž i e j a u s b a ž n y č i o j e M i u l h a u z e n e . Oficialus
k v i e t i m a s atėjo birželyje, ir to p a t i e s m ė n e s i o 29 dieną
Bachas grąžino Arnštato valdžios atstovams Naujosios
bažnyčios vargonų raktus. Atsisveikinimas vargu ar buvo
d r a u g i š k a s ; B a c h o p a l i k t a vieta b u v o p a t i k ė t a j o p u s b r o ­
l i u i — t a m pačiam, kuris p a v a d a v o jį kelionės į'Liubeką
metu.
„ L a i s v a s i s i m p e r i j o s m i e s t a s " M i u l h a u z e n a s (prie P r ū ­
sijos p r i j u n g t a s XIX a. p r a d ž i o j e ) — v i e n a s s e n i a u s i ų vo­
kiečių žemių miestų: j a u X I I I a m ž i u j e jis iškilo kaip s v a r ­
b u s p r e k y b o s p u n k t a s p a k e l i u i iš N i u r n b e r g o ir A u g s b u r ­
go į B r e m e n ą ir H a m b u r g ą . XVI a m ž i a u s p r a d ž i o j e čia
g y v e n o ir s a v o idėjas skelbė valstiečių j u d ė j i m o v a d a s To­
m a s M i u n c e r i s — M i u l h a u z e n a s a t s i d ū r ė 1525 metų suki­
limo c e n t r e . Be to — į v a i r i a i s l a i k o t a r p i a i s — š i a m e mies­
te būdavo rengiamos iškilmingos sutikimo ceremonijos ga­
lingiems karaliams su gausia jų palyda. P r a b a n g ū s
būdavo ir kasmetiniai magistrato rinkimai. Miulhauzenas
a t r o d ė i m p o z a n t i š k a i — su d a u g y b e bokštų, su d a u g i a u
kaip š e š i a s d e š i m t m i e s t o v a r t ų .
M i e s t i e č i a i didžiavosi s a v o š l o v i n g o m i s m u z i k i n ė m i s
t r a d i c i j o m i s . XVII a m ž i u j e čia dirbo visoje Vokietijoje iš­
g a r s ė j ę k o m p o z i t o r i a i J. fon B u r k a s , J. E k a r d a s ir y p a č
R. Alė, j a u m i n ė t a s r y š i u m su Liūnebu<gu. M i u l h a u z e n e
m u z i k a i b u v o r o d o m a p a g a r b a , apie tai byloja Alės iš­
r i n k i m a s b u r m i s t r u . Po R. Alės m i r t i e s v y r i a u s i o j o m i e s ­
to v a r g o n i n i n k o vietą u ž ė m ė jo s ū n u s , m i r ę s 1706 metų
g r u o d y j e . M a t y t , n e t r u k u s po to ir p r a s i d ė j o d e r y b o s su
B a c h u . T a i g i į kvietimą dirbti M i u l h a u z e n e reikia žiūrėti
kaip į p a g a r b o s d v i d e š i m t m e č i o m u z i k a n t o m e n i n i a m s n u o ­
p e l n a m s ženklą; beje, ir a t l y g i n i m a s j a m b u v o s k i r t a s di­
d e s n i s n e g u jo p i r m t a k u i šv. B l a ž i e j a u s b a ž n y č i o j e , pasi­
žymėjusioje d i d i n g a a r c h i t e k t ū r a ir p u o š n i u p o r t a l u .
Ir vis dėlto Bachui n e p a s i s e k ė : dvi s a v a i t ė s prieš j a m
atvykstant gaisras sunaikino daugiau kaip pusę miesto,
j o k u l t ū r i n i s g y v e n i m a s p a m a ž u ėmė blėsti. N e p a l a n k i Ba­
to
chui s i t u a c i j a p a s i d a r ė s u d ė t i n g e s n ė d a r ir dėl to, k a d
M i u l h a u z e n e p a a š t r ė j o p r i e š t a r a v i m a i t a r p dviejų pro­
t e s t a n t ų g r u p i ų — o r t o d o k s ų ir pietistų. P a s t a r i e j i l a b i a u
linkę reikšti a s m e n i n i u s j a u s m u s , n e s u d o g m a t i n t i tikėji­
mo, kurį, jų m a n y m u , v a r ž ė a p e i g o s , o pirmieji, b ū d a m i
t v i r t ų įsitikinimų, g r i e ž t a i laikėsi n u s t a t y t o b a ž n y t i n i o ri­
t u a l o . B a ž n y č i a i , kurioje dirbo B a c h a s , v a d o v a v o s u p e r i n -
t e n d a n t a s p i e l i s t a s J. A. F r o n ė . (Jis b u v o m o k i n y s ir p a s e ­
kėjas F. J. S p e n e r i o , s u k ū r u s i o šį m i s t i c i z m u i a r t i m ą
m o k y m ą ; F r o n ė t a p o p a s t o r i u m 1691 m e t a i s . ) Kitos b a ž n y ­
čios k l e b o n a s b u v o o r t o d o k s a s G . E i l m a r a s , s u k u r i u o B a ­
c h a s p a l a i k ė d r a u g i š k u s s a n t y k i u s . R e l i g i n i a i kivirčai s u n ­
kino k o m p o z i t o r i a u s darbą.
T a č i a u nereikia p e r d ė t i s u n k u m ų , k u r i u o s p e r n e l y g pa­
brėžia t e o l o g i n ė s p a k r a i p o s istorikai: p i e t i s t a s F r o n ė nie­
ku gyvu n e v a r ž ė s a v o v a r g o n i n i n k o m u z i k i n ė s veiklos —
b ū t e n t M i u l h a u z e n e , j a m p a v a l d ž i o j e b a ž n y č i o j e , pirmą
k a r t ą s u t v i s k o B a c h o g e n i j u s . N e t e i s i n g a būtų m a n y t i ,
j o g tik čia B a c h a s p a s i j u t o e s ą s k o m p o z i t o r i u s : oficialiai
M i u l h a u z e n e j i s dirbo tik d e š i m t m ė n e s i ų , o faktiškai —
dar mažiau, aštuonis. Jo meninė branda, matyt, prasidėjo
a n k s č i a u , d a r A r n š t a t e . A r jis m ė g i n o ten s a v o j ė g a s kur­
d a m a s k a n t a t a s — n e ž i n o m e . G a l i m a s daiktas, k a d kai ku­
rie iš M i u l h a u z e n e atliktų k ū r i n i ų b u v o s u m a n y t i d a r Ar­
n š t a t e . Š i a i p a r t a i p , n e g a l i m a į s i v a i z d u o t i , kad B a c h a s
t a p o m e i s t r u iškart, vienu š u o l i u . T o k s didžiai i š r a i š k i n g a s
k ū r i n y s kaip Actus tragicus ( k a n t a t a Nr. 106), s u k u r t a s
1707 m e t a i s , p a t v i r t i n a j o b r a n d ą . Kitai k a n t a t a i (Nr. 7 1 ) ,
a t l i k t a i 1708 m e t ų kovo 2 dieną, b ū d i n g a s i š k i l m i n g a s po­
b ū d i s — ji sukurta m a g i s t r a t o rinkimų proga. P a n a š i o s
k a n t a t o s v a d i n a m o s „ r i n k i m i n ė m i s " ; B a c h a s k ū r ė jas i r
v ė l i a u , L e i p c i g e . M a n o m a , k a d M i u l h a u z e n e B a c h a s i š vi­
so atlikęs p e n k i a s k a n t a t a s (liepos mėnesį — g r e i č i a u s i a i
k a n t a t ą Nr. 196).
N e t u r i m e žinių, k a i p B a c h a s M i u l h a u z e n e g y v e n o , s u
kuo b e n d r a v o . Su M a r i j a B a r b a r a jis s u s i t u o k ė 1707 m e t ų
s p a l i o 17 dieną, p i r m a g i m ę — K a t a r i n ą Dorotėją — krikš­
tijo kitų m e t ų g r u o d ž i o 2 9 dieną; p i r m a s i s s ū n u s Vilhel-
 m a s F r y d e m a n a s g i m ė 1710 m e t ų l a p k r i č i o 22-ąją. Kaip
iki tol, t a i p ir vėliau S e b a s t i a n ą a p l a n k y d a v o g i m i n a i č i a i !
J i s t a p o į t a k i n g u ž m o g u m , s u kurio n u o m o n e b u v o skai­
tomasi.
J e i p a l y g i n s i m e A r n š t a t o k o n s i s t o r i j o s protokolų t u r i ­
nį su t u o , k a i p į B a c h ą b u v o ž i ū r i m a M i u l h a u z e n e , p r i e š
m u s iškils t a r s i du s k i r t i n g i c h a r a k t e r i a i : vieni jį apibū­
d i n a kaip u ž s i s p y r ė l į ir a p l a i d ų , kiti kaip uoliai v a d o v a ­
vusį m u z i k a i b a ž n y č i o j e . T i e s i o g n e į m e n a m a m į s l ė : j u k čia
tas p a t s j a u n u o l i s , ir d a r — g e n i a l u s !
D v i d e š i m t trejų m e t ų B a c h a s , n u t a r ę s p a l i k t i M i u l -
h a u z e n ą , j a u b u v o t i k r a s m e i s t r a s , g a l į s i m t i s didelių d a r ­
bų. Bet kodėl jis p a n o r o keisti t a r n y b ą , jei čia b u v o ver­
t i n a m a s ? A t s i s v e i k i n i m o kreipimesi į m a g i s t r a t ą B a c h a s
p a t s a t s a k o į šį k l a u s i m ą . J i s r a š o be p a t a i k a v i m o , p a s i t i ­
k ė d a m a s s a v i m , r a š o kaip m u z i k a n t a s , ž i n ą s s a v o v e r t ę ,
įsitikinęs s a v o t e i s u m u . Sis d o k u m e n t a s , i š e s m ė s p a d e ­
d a n t i s s u p r a s t i B a c h o g y v e n i m i š k ą i r m e n i n ę poziciją,
r a š y t a s 1708 metų birželio 25 dieną . Kad i š v e n g t u m e klai­
9
d i n g ų aiškinimų, t u r i m e t e i s i n g a i jį p e r s k a i t y t i .
P a g r i n d i n i s k l a u s i m a s — ką B a c h a s t u r ė j o omeny, ra­
š y d a m a s apie u ž s i b r ė ž t ą „ g a l u t i n į tikslą" (Endzweck)"}
F r a z ė s k o n t e k s t a s t o k s : j i s , B a c h a s , n o r ė t ų atlikti „vieš­
p a t i e s Dievo g a r b e i s u t v a r k y t ą (regulirte ) b a ž n y t i n ę m u ­
10
ziką". A n a l i z u o j a n t šią frazę, viskas p r i k l a u s o n u o to, ką
a k c e n t u o s i m e : ar žodį „ s u t v a r k y t ą " , ar ž o d ž i u s „ b a ž n y ­
tinę muziką". Bachas t a r n a v o bažnyčioje, tad savaime
aišku, k a d t u r ė j o o m e n y b a ž n y t i n ę muziką. T a č i a u b a ž n y ­
čioje, k u r jis t a r n a v o , k a n t a t o s b ū d a v o a t l i e k a m o s nere­
g u l i a r i a i — ne kiekvieną s e k m a d i e n į , kaip dera. O jis
norėjo plėsti s a v o veiklą. T a i g i s v a r b i a u s i a cituotoje frazė­
j e — t v a r k o s r e i k a l a v i m a s . T a i p p a t uoliai B a c h a s s t e n ­
gėsi įvesti t v a r k ą j a m p a v a l d ž i o s e Leipcigo b a ž n y č i o s e , ir
jeigu jo ketinimai likdavo nesuprasti, atkakliai kovodavo
8
Laiškas Miulhauzeno magistratui ir išsamus 1730 metų raštas,
pasiųstas Leipcigo magistratui (apie jį dar kalbėsime), yra svarbiau­
si iš visų išlikusių paties Bacho rašytų dokumentų.
Cia, kaip ir kitose ano meto dokumentų citatose, palikta seno­
10
vinė rašyba.
30
s u pačiu m a g i s t r a t u . S u a n a l o g i š k u r e i k a l a v i m u p a d a r y t i
t v a r k ą d v a r o kapeloje jis b ū t ų g a l ė j ę s k r e i p t i s ir j v a l ­
dančiuosius hercogus ar kunigaikščius.
Kai dėl žodžių „ v i e š p a t i e s Dievo g a r b e i " , tai jie — k a s ­
dieniškas tiems laikams pasakymas. B ū d a m a s dievobai­
m i n g a s , B a c h a s ir p a s a u l i e t i n ę muziką k ū r ė t u o pačiu ti­
kslu. Todėl nieko n u o s t a b a u s , k a d b e jokio s ą ž i n ė s g r a u ­
ž i m o n u t a r ė t a r n y b ą m i e s t o b a ž n y č i o j e iškeisti į t a r n y b ą
V e i m a r o h e r c o g o d v a r e , nes š i j a m a t r o d ė p e l n i n g e s n ė .
Kaip a r g u m e n t ą Bachas pateikė tris tezes: 1) Miulhau­
zene nėra p a k a n k a m ų sąlygų muzikai sutvarkyti; 2) jo
n e p a t e n k i n a j a m s k i r i a m a s a t l y g i n i m a s ; 3) jį e r z i n a ne­
p a l a n k i o s a p l i n k y b ė s (Wiedrigkeiten) — t u r i m a g a l v o j e re­
liginės r i e t e n o s .
Dėl p i r m o j o p u n k t o j a u k a l b ė t a . A n t r u o j u p u n k t u B a ­
cho r e i k a l a v i m a i p e r n e l y g dideli — jo a t l y g i n i m a s ir t a i p
b u v o d i d e s n i s n e g u j o p i r m t a k ų . T r e č i a j a m e p u n k t e už­
slėptai— tačiau Miulhauzeno valdžiai g a n a supranta­
m a i — u ž s i m e n a m a apie pietistų ir o r t o d o k s ų g r u p u o č i ų
nesantaiką.
T a d k u r i s iš tų p u n k t ų p a t s s v a r b i a u s i a s ? Visi čia B a ­
chui b u v o p a l a n k ū s . J a m r e i k a l a u j a n t i r p a g a l j o p l a n ą
1708 m e t ų v a s a r i o m ė n e s į b a ž n y č i o j e b u v o p e r s t a t y t i v a r ­
g o n a i , n o r s m a g i s t r a t a s t u r ė j o n e d a u g lėšų: reikėjo p o
gaisro atstatyti miestą. Nelauktai m a g i s t r a t a s pasirodė
d a r d o s n e s n i s : jis p a s i r ū p i n o išleisti „ r i n k i m i n ė s " k a n t a ­
tos partitūros balsus — tiems laikams tai retas atvejis. Si
k a n t a t a b u v o p i r m a s ir v i e n i n t e l i s šio ž a n r o J. S. B a c h o
k ū r i n y s , i š s p a u s d i n t a s j a m g y v a m e s a n t . P o metų, kai J o ­
h a n a s S e b a s t i a n a s j a u dirbo V e i m a r e , M i u l h a u z e n o m a g i s ­
tratas užsakė j a m antrą rinkiminę kantatą, kuri buvo ir
a t l i k t a , i r i š s p a u s d i n t a ( n a t o s n e i š l i k o ) . Tokios g a r b ė s B a ­
chas n e s u l a u k ė L e i p c i g e : te n jis p a r a š ė p e r d u š i m t u s r e ­
liginių k a n t a t ų , bet t e n y k š t i s m a g i s t r a t a s n e r a d o r e i k a l o
n o r s vieną i š s p a u s d i n t i . Todėl nereikia p e r d ė t i — kaip tai
p a p r a s t a i d a r o užsienio m u z i k o l o g a i — trečiojo p u n k t o
r e i k š m ė s : abejoju, k a d B a c h a s t a i p j a u t r i a i b ū t ų r e a g a ­
v ę s į pietistų ir o r t o d o k s ų n e s a n t a i k ą . S i s a r g u m e n t a s grei-
31
čiau b u v o tik d i n g s t i s , k a d per d a u g n e į s i ž e i s t ų tie, k u r i e
j a m b u v o g e r i . B a c h a s v e r t i n o tą p a l a n k u m ą ir 1735 m e t ų
laiške M i u l h a u z e n o b i u r g e r i a m s šiltai p r i s i m i n ė s a v o ge­
radarius.
Lieka pirmieji du p u n k t a i .
Koks b u v o B a c h o v a d o v a u j a m ų M i u l h a u z e n o atlikėjų
l y g i s , n u s t a t y t i n e g a l i m a , t a č i a u n ė r a a b e j o n ė s , k a d jie
b u v o s i l p n e s n i u ž t u o s , kurie p r i k l a u s ė V e i m a r o d v a r o ka­
pelai. O m u z i k o s kokybė, b ū t e n t k ū r y b a ir a t l i k i m a s — šios
dvi s ą v o k o s v i e n a n u o kitos n e a t s i e j a m o s , — š t a i kas, m ū ­
sų s u p r a t i m u , j a u d i n o Bachą. Vis d i d e s n i r e i k a l a v i m a i ku­
r i a m o s m u z i k o s k o k y b e i — toks B a c h o „ g a l u t i n i s t i k s l a s "
(Endzweck). Ne p a s k u t i n ę r e i k š m ę t u r ė j o ir m a t e r i a l i n ė
nauda: Veimaro hercogas paskyrė jam atlyginimą, dau­
g i a u nei du k a r t u s didesnį už tą, kurį m a g i s t r a t a s m o k ė j o
v a r g o n i n i n k u i . P a g a l i a u t o m e t o socialinėje h i e r a r c h i j o j e
d v a r o v a r g o n i n i n k o vieta buvo v e r t i n a m a l a b i a u n e g u a n a ­
logiška miesto bažnyčios muzikanto vieta.
P r a b ė g o p e n k e r i m e t a i n u o t o laiko, kai a š t u o n i o l i k ­
metis Bachas neilgai tarnavo smuikininku Veimaro dvaro
kapeloje. Reikia m a n y t i , k a d tuo m e t u jis p a l a i k ė r y š i u s
su t e n d i r b u s i a i s m u z i k a n t a i s . 1707 m e t a i s — beveik k a r ­
tu su B a c h o a t v y k i m u į M i u l h a u z e n ą — V e i m a r e p r a d ė j o
t a r n a u t i Johanas Gotfrydas Valteris (plačiau apie jį dar
k a l b ė s i m e ) — į ž y m u s m u z i k o s teoretikas, vėliau p i r m a s i s
vokiečių m u z i k o s l e k s i k o g r a f a s , k o n t r a p u n k t o ž i n o v a s ir
puikus vargonininkas (tarnavo miesto bažnyčioje, tačiau
d v a r e t u r ė j o p a ž i n č i ų ) . V a l t e r i s kilęs i š E r f u r t o , ten mo­
kėsi p a s vieną iš B a c h ų ; jis b u v o m e t a i s v y r e s n i s už J o ­
h a n ą S e b a s t i a n ą ir kaip g i m i n a i t i s iš m o t i n o s p u s ė s ( n o r s
g a n a t o l i m a s ) laikė s a v e p u s b r o l i u . Kodėl n e p a d a r i u s prie­
l a i d o s , kad b ū t e n t d r a u g a i i š V e i m a r o įkalbėjo Bachą pa­
likti M i u l h a u z e n ą , p a r ū p i n ę j a m t a r n y b ą d v a r o b a ž n y č i o s
kapeloje?
T r u m p a i t a r i a n t , B a c h a s žinojo, k u r ir kodėl p e r s i k r a u s ­
tė, kokia t a r n y b a j o l a u k i a . Tai b u v o a p g a l v o t a s ž i n g s n i s ;
j a m d v i d e š i m t treji m e t a i , jis turi šeimą, mokinių — j i s j a u
meistras.
32
I INTERLIUDAS:
APIE TARNYBINE HIERARCHIJĄ
1
B a c h o laikai b u v o d i n a m i š k i , ir tai atsiliepė v i s u o m e n i ­
nio politinio ir k u l t ū r i n i o g y v e n i m o sričių evoliucijai. Ste­
b i n t išorinį, p a v i r š u t i n į g y v e n i m o sluoksnį, a t r o d ė , — t u o
l a b i a u taip gali pasirodyti iš i s t o r i n ė s p e r s p e k t y v o s , — k a d
p a p r o č i a i , b u i t i s , socialiniai s a n t y k i a i liko n e p a k i t ę , p a t r i ­
a r c h a l i š k i . T a č i a u s l a p č i o m i s , o k a r t a i s ir a k i v a i z d ž i a i , į
visas s f e r a s — t e g u ir n e t o l y g i a i — brovėsi n a u j o v ė s . Ba­
cho mirtis s u t a p o su X V I I I š i m t m e č i o v i d u r i u , kai tos n a u ­
j o v ė s itin išryškėjo r e i k š m i n g i a u s i o s g a i r ė s E u r o p o s istori­
j o j e — 1789 metų Didžiosios p r a n c ū z ų revoliucijos — išva­
k a r ė s e . T a č i a u Vokietijoje kelią n a u j o v ė m s pastojo seni
įpročiai. Tai pasireiškė ir muzikoje.
N e k a l b ė s i m e a p i e s t i l i a u s p a k i t i m u s : X V I I I a m ž i a u s pir­
mosios p u s ė s vokiečių m u z i k a i b ū d i n g a s jų s u s i m a i š y m a s ,
o k a r t a i s — b a r o k o ir ikiklasicistinių tradicijų sintezė. Su­
t e l k s i m e dėmesį į m u z i k a n t ų padėtį, t i k s l i a u — į jų pa­
r e i g a s ir teises. „ L a i s v o m e n i n i n k o " tipas, n e p r i k l a u s o m a i
n u o t a r n y b o s v i e t o s , s u s i f o r m u o j a d a u g vėliau, kitokios
s t r u k t ū r o s v i s u o m e n ė j e . Kai ką šia p r a s m e ž e n k l i n a M o ­
cartas, deklaruoja Bethovenas, o kompozitoriams roman­
t i k a m s tai b u s g y v e n i m o ir k ū r y b o s p r a s m ė s s t i m u l a s . Kol
kas, B a c h o laikais, t a r n y b i n ė s p a r e i g o s u ž d e d a žymę vi­
sai m u z i k a n t ų veiklai.
P a m i n ė s i m e š e š i a s tokios veiklos k a t e g o r i j a s . I s t o r i š k a i
jos keitė viena kitą, tuo a t s p i n d ė d a m o s socialinės tikrovės
k i n t a m u m ą , t a č i a u — k a i p p r a e i t i e s reliktai — e g z i s t a v o ir
viena šalia kitos. S t a i šios, B a c h o n u o s e k l i a i i š b a n d y t o s ,
kategorijos:
1) „ m i e s t o t r i m i t i n i n k a s " ;
2) miesto b a ž n y č i o s v a r g o n i n i n k a s ( b a ž n y č i o s b u v o ir
d v a r u o s e , t a č i a u ten v a r g o n i n i n k a s p a t e k d a v o į kitą a p l i n ­
ką — n e b e n d r a v o su p a r a p i j i e č i a i s ) ;
3) k a n t o r i u s ( b ū t i n a i kurioje n o r s m i e s t o b a ž n y č i o j e ) ;
2. M. Druskinas „Barhas" 33
 4) miesto bažnyčių „muzikos direktorius" arba „choro
d i r e k t o r i u s " (juo g a l ė j o būti tik k a n t o r i u s ) ;
5) Kammermusicus ( d v a r o k a p e l o s d a l y v i s ) ir — kaip
aukštesnis dvaro muzikanto titulas — koncertmeisteris;
6) k a p e l m e i s t e r i s (tik d v a r e ) .
Visose i š v a r d y t o s e veiklos s r i t y s e k o m p o z i t o r i a u s ir at­
likėjo d a r b a s b u v o t v i r t a i s u s i j ę s . ( O p e r o s t e a t r o d a i n i n i n ­
kai u ž ė m ė y p a t i n g ą vietą; aš visai neliečiu o p e r o s t e a t r o —
kaip k o m p o z i t o r i a u s veiklos vietos — p r o b l e m ų , nes su Ba­
chu tai n e t u r i nieko b e n d r a . ) Ž i n o m a , g a l ė j o p a s i t a i k y t i
i n s t r u m e n t a l i s t ų , kurių polinkis j kūrybą n e b u v o didelis,
o p a r a p i j o s choro ar k a n t o r a t o g i e s m i n i n k a i g a l ė j o ir visai
n e t u r ė t i tokių g a b u m ų . T a č i a u k o m p o z i t o r i u s p r i v a l ė j o bū­
ti ir atlikėjas; šitoks ryšys išliko iki pat B e t h o v e n o laikų ir
p r a d ė j o irti tik apie XIX a m ž i a u s vidurį.
Aptarkime išvardytas kategorijas.
Kaip v i d u r a m ž i ų a m a t i n i n k ų cechų liekana prie m a g i s ­
t r a t ų t a r n a v o „ m i e s t o t r i m i t i n i n k a i " (Stadtpfeifer); j i e m s
p r i k l a u s ė ir „ m e n i n i n k a i " s m u i k i n i n k a i , t. y. „ s m u i k i n i n k a i
m e i s t r a i " (Kunstgeiger), taip v a d i n t i n o r i n t a t s k i r t i j u o s
nuo „kaimo smuikininkų" (Dorfmusiker, arba Fiedler);
p a s t a r i e j i g r o d a v o k a i m u o s e ir s m u k l ė s e (jų i n s t r u m e n ­
t a s — s m u i k o p r o t o t i p a s — Fiedel, iš čia ir p a v a d i n i m a s
„fidleris") A n k s č i a u t r i m i t i n i n k a i , įlipę į m i e s t o bokštą,
s k e l b d a v o d i e n o s laiką, iškilmių pradžią, į s p ė d a v o apie ki­
lusį g a i s r ą a r p r i e š o k a r i u o m e n ė s a r t ė j i m ą . V a g n e r i o ope­
roje „ N i u r n b e r g o m e i s t e r z i n g e r i a i " t r i m i t i n i n k a s v a d i n a ­
m a s n a k t i e s s a r g y b i n i u ( R i m s k į - K o r s a k o v ą žavėjo; kaip
šis s a r g y b i n i s , „ p a d a i n a v ę s F-dur t o n a c i j o s monologą, p u ­
čia natą ges,.."). Vėliau t r i m i t i n i n k a i išmoko g r o t i į v a i r i a i s
m u z i k o s i n s t r u m e n t a i s . ( B ū d a v o ir išimčių — toks yra g a r ­
s u s i s t r i m i t i n i n k a s G. Reiche, su k u r i u o B a c h a s k a r t u dirbo
Leipcige.) K i e k v i e n a m e m i e s t e b ū d a v o po keturis — a š t u o ­
nis „ t r i m i t i n i n k u s " (laikysimės tipiško m i e s t o m u z i k a n t ų
p a v a d i n i m o ) , o šie t u r ė d a v o p a m e i s t r i ų . Mokytis reikėjo
p e n k e r i u s š e š e r i u s m e t u s , po to g a b i a u s i u s ir s u m a n i a u ­
s i u s , i š l a i k i u s i u s kvotimą, m a g i s t r a t a s p r i i m d a v o t a r n y -
Būtent tokie „fidleriai" pavaizduoti Albano Bergo operos „Vo-
11
cekas" smuklės scenoje.
34
b o n . Jie p r i v a l ė j o d a l y v a u t i m i e s t o a r b a š e i m y n i n ė s e iš­
kilmėse, o e s a n t reikalui ir b a ž n y t i n ė s e p a m a l d o s e a r b a
k o n c e r t u o s e — tiek m i e s t e , tiek d v a r e .
X V I I I a m ž i a u s p r a d ž i o j e „ t r i m i t i n i n k ų " socialinė p a ­
dėtis s u s v y r a v o . P a r e i g o s n e l e n g v o s , o a t l y g i n i m a s m e n ­
k a s — apie 4 0 t a l e r i ų per m e t u s ; k a d s u d u r t ų galą s u g a ­
lu, jie t u r ė j o ieškoti p a p i l d o m o u ž d a r b i o . A p s k r i t a i ši ka­
d a i s e š l o v i n g a , o d a b a r ė m u s i nykti m u z i k a n t ų gildija
a p i e XVTII a m ž i a u s vidurį, p r a s i d ė j u s ir vis l a b i a u ple­
č i a n t i s o r k e s t r o kolektyvų k o n c e r t i n e i veiklai, n e t e k o so­
cialinės reikšmės.
„ T r i m i t i n i n k a i " p r i k l a u s ė m a g i s t r a t u i , o j u o s prižiūrėjo
m i e s t o „ m u z i k o s d i r e k t o r i u s " , tuo t a r p u v a r g o n i n i n k a i , k a n ­
t o n a i ir pats „muzikos direktorius" buvo dvigubai paval­
d ū s : ir m a g i s t r a t u i , ir b a ž n y č i o s v a l d ž i a i — k o n s i s t o r i j a i .
V a r g o n i n i n k o ir k a n t o r i a u s veiklos k r y p t y s a p s k r i t a i su­
t a p o : jie buvo a t s a k i n g i u ž p r o t e s t a n t i š k ą b a ž n y t i n i ų apei­
gų muziką. T a č i a u jų veiklos s a n t y k i s —- istoriškai k i n t a n ­
tis d y d i s .
X V I — X V I I a m ž i ų vokiečių k a n t o r i u s — lai visų pirma
m o k y t o j a s , m o k ę s ne tik giedoti, bet ir kitų mokyklinių
d i s c i p l i n ų . B e n d r a u d a m i s u d a u g y b e mokinių, p r o t e s t a n ­
12
tiškoje Vokietijoje k a n t o r i a i atliko didžiulę i s t o r i n ę mi­
siją: jie iš lūpų į l ū p a s p e r d a v i n ė j o c h o r a l o ir r e l i g i n i ų
g i e s m i ų t r a d i c i j a s , skiepijo a u k l ė t i n i a m s meilę d a i n a v i m u i ,
a r t i n o juos prie m u z i k o s m e n o . K a n t o n a i s yra b u v ę g a r s ū s
k o m p o z i t o r i a i bei m u z i k o s v a d o v ė l i ų a u t o r i a i .
įkvėptas renesansinio humanizmo, Liuteris rašė: „Jeigu
a š n e b ū č i a u t e o l o g a s , tai p i r m i a u s i a n o r ė č i a u būti m u z i ­
k a n t u . Tikrąja m u z i k a v i m o m a n i e r a reikia i š s a u g o t i b a ž n y ­
čią. M u z i k a v a l d o m ū s ų sielos v i r p e s i u s . " R e l i g i n e s g i e s ­
m e s jis laikė l a b a i s v a r b i o m i s į t v i r t i n a n t r e l i g i n ę s ą m o n ę ,
g i n k l u kovoje su b l o g i u , todėl j a u t r e č i a j a m e XVI a. de­
šimtmetyje kartu su savo bendražygiu F. Melanchtonu
p r a d ė j o jas s p a u s d i n t i . B ū t e n t ši p r o p a g a n d a ir g u l ė a n t
k a n t o r i ų pečių.
T r i s d e š i m t i e s metų k a r a s b u v o p r a g a i š t i n g a s vokiečių
k u l t ū r a i , jos lygis krito, o tai atsiliepė k a n t o r i ų p a d ė č i a i .
Žodis „kantorius" — lotyniškos kilmės: ,,tas, kuris gieda"; baž­
12
nyčios giesmininkų vadovas.
2* 35
 P a s k u t i n i a m e XVII a m ž i a u s t r i s d e š i m t m e t y j e ima didėti
vargonininkų vaidmuo.
Liuteris primygtinai reikalavo, kad vargonai bažnyčio­
j e t u r ė t ų s a v a r a n k i š k ą r e i k š m ę liturgijoje, kad n e b ū t ų
tenkinamasi antraeiliu jų vaidmeniu, akompanuojant pa­
rapijiečių g i e d o j i m u i . L i u t e r i u i įvykdžius b a ž n y t i n i ų apei­
gų reformą, i š a u g o vokiečių v a r g o n ų m e n a s , k u r i s itin su­
klestėjo X V I I — X V I I I a m ž i ų s a n d ū r o j e . A k o m p a n u o t i bend­
r u o m e n ė s g i e d o j i m u i d a b a r b u v o tik š a l u t i n ė v a r g o n i n i n k o
funkcija, o p a g r i n d i n ė — t a i f a n t a z i j o s - t o k a t o s p o b ū d ž i o
i m p r o v i z a c i j a p r i e š p r a s i d e d a n t p a m o k s l u i ; paskui — per­
traukose tarp pastoriaus pamokslo, evangelijos fragmentų
s k a i t y m o ar p a r a p i j i e č i ų g i e d o j i m o — reikėjo i m p r o v i z u o t i
c h o r a l o a r b a g i e s m i ų t e m o m i s . I m p r o v i z a c i j o s g a l ė j o būti
t r u m p o s ( „ v e r s e t a i " ) a r b a ilgos, v a r i a c i j ų formos a r b a fu-
ginės. Kartais, atliekant religinę kantatą, vargonininkas
v a d o v a u d a v o ir v o k a l i n i a m i n s t r u m e n t i n i a m a n s a m b l i u i —
tada jo vaidmuo pasidarydavo dar svarbesnis. Savaime
aišku, j o g v a r g o n i n i n k a s k a r t u b u v o i r k o m p o z i t o r i u s .
1723 m e t ų lapkričio 28 dieną L e i p c i g e a t l i k t o s B a c h o
k a n t a t o s Nuti komm, der Heideti Heiland 13
(Nr.61) p a r t i ­
t ū r o s a u t o g r a f e y r a u ž r a š a s : „ P a m a l d ų eilės t v a r k a pir­
mąjį a d v e n t o s e k m a d i e n į L e i p c i g e " . Toliau t e k s t a s toks
14
(pateikiu v i s ą ) : „ ( 1 ) I m p r o v i z a c i j a - p r e l i u d a s . (2) Mote-
tta . (3) P r e l i u d a s p a g a l Kyrie, po to a t l i e k a m ą i š t i s a i .
15 16
(4) P a g a r s i n i m a s n u o a l t o r i a u s . (5) L a i š k o s k a i t y m a s .
(6) L i t a n i j o s g i e d o j i m a s . (7) P r e l i u d a s p a g a l c h o r a l o
17
melodiją. (8) E v a n g e l i j o s s k a i t y m a s . (9) P r e l i u d a s prieš
p a g r i n d i n ę m u z i k ą . (10) Tikėjimo simbolio g i e d o j i m a s .
18 19
(11)- P a m o k s l a s . (12) Po p a m o k s l o , kaip į p r a s t a , g i e d a -
13
„Ateik, nusidėjėlių išganytojau!"
14
Adventu vadinamos keturios savaitės prieš kalėdas:
15
Trumpas motetas a cappella lotynų kalba.— M. D-
Turima omeny himno tema, pasirinkta vargonininko improviza­
lS
cijos pagrindu.— M. D.
17
Bendruomenės giedama ^malda, pritariant vargonams — M. D.
18
„Pagrindinė muzika" — kantata — M. D.
19
Turimas omeny Credo.—M. D.
m o s strofos iš g i e s m ė s . (13) Verba institutlonis . (14)'
20 21
P r e l i u d a s p r i e š m u z i k ą . O po j o s , p a k a i t o m , preMudai-
22
i m p r o v i z a c i j o s ir c h o r a l ų g i e d o j i m a s iki k o m u n i j o s p a b a i ­
g o s ir t. t."
2 3
Š i a n d i e n iš šio u ž r a š o g a l i m a s p r ę s t i , j o g tai yra vi­
suotinai paplitusi koncertuojančio vargonininko virtuozo
ir k o m p o z i t o r i a u s p a s i r o d y m o p r o g r a m a , p r i t a i k y t a b a ž ­
nytinių a p e i g ų r i t u a l u i . Tai p ė d s a k a s gilios tradicijos;—
XVII a m ž i ų s i e k i a n č i o s v a r g o n a v i m o p r a k t i k o s . P a n a š i a i
Liubeko b a ž n y č i o j e D . B u k s t e h ū d ė v a d o v a v o „ v a k a r i n i a m s
koncertams" (Abendmusiken), kuriuose d a l y v a u d a v o iki
k e t u r i a s d e š i m t i e s d a i n i n i n k ų ir i n s t r u m e n t a l i s t ų .
O ką veikė k a n t o r i u s ?
Mokykliniai c h o r a i buvo n e a u k š t o lygio ir v a r g a n a i eg­
z i s t a v o . N e t dideliuose m i e s t u o s e k a n t o r i a i g a u d a v o m e n ­
ką a t l y g i n i m ą , g y v e n o iš p a p i l d o m o u ž d a r b i o (Accidentia),
t. y. iš p a š a l i n i ų (pažodžiui — a t s i t i k t i n i ų ) p a j a m ų . P a ­
vyzdžiui,- L e i p c i g e B a c h a s iš k a s m e t i n i ų 700 t a l e r i ų paja­
mų d a u g i a u kaip 600 t a l e r i ų g a u d a v o , p a s a k jo, už p a t a r ­
n a v i m ą , per v e s t u v e s , š e i m y n i n e s bei l a i d o t u v i ų a p e i g a s ,
m i e s t o iškilmes ir p a n . J o s b u v o a p m o k a m o s a t s k i r a i . T a ­
čiau teisę į š i t a s Accidentia turėjo tik k a n t o r i u s .
XVIII amžiaus pradžioje susiklostė savotiška padėtis:
n e d i d e l i u o s e m i e s t u o s e p a g r i n d i n i s v a i d m u o vis d a r pri­
klausė vargonininkui (kantorius dalyvaudavo bažnytinėse
a p e i g o s e tik a t l i e k a n t s u d ė t i n g u s c h o r i n i u s k ū r i n i u s , n o r s
g a l ė j o užimti ir v a r g o n i n i n k o v i e t ą ) , o s t a m b i u o s e c e n t r u o ­
se k a n t o r i u s p a k i l d a v o iki m i e s t o „ m u z i k o s d i r e k t o r i a u s "
posto, socialinėje hierarchijoje a t s i d u r d a v o g r e t a p a s i t u ­
rinčių b i u r g e r i ų . T a č i a u ir toliau jis buvo l a i k o m a s m o ­
kytoju ir p r i v a l ė j o eiti š i a s p a r e i g a s žinybiškai p a v a l d ž i o j e
m o k y k l o j e - k a n t o r a t e . Toks t a r n y b i n ė s p a d ė t i e s d v i l y p u m a s
ar net d v i p r a s m i š k u m a s , s u k e l i ą s p r i e š t a r a v i m ų t a r p di-
Turima omeny
20
choralas; vėl gieda bendruomenė, pritariant
vargonams.— M. D.
Pažodžiui — „pamokymas"
21
(lot.); greičiausiai — pagarsinimas
nuo altoriaus.— M. D.
22
Galbūt turima omeny „pagrindinė muzika" (kantata).—M. D.
23
Priėmę komuniją, parapijiečiai iš bažnyčios išeidavo.—Af. D.
37

dėlių „ m u z i k o s d i r e k t o r i ų " teisių ir n u o b o d ž i ų , v a r g i n a n ­
čių mokytojo p a r e i g ų , n u o l a t e r z i n o Bachą, kai jis b u v o
Leipcigo šv. T o m o b a ž n y č i o s k a n t o r i u m .
Jei m i e s t e b ū d a v o „ m u z i k o s d i r e k t o r i u s " , v a r g o n i n i n k ų
funkcijos s u s i a u r ė d a v o , jie p a t e k d a v o „ c h o r o d i r e k t o r i a u s "
p r i k l a u s o m y b ė m Jų a t l y g i n i m a s b ū d a v o l a b a i m e n k a s —
a p i e 12—15 t a l e r i ų per m e t u s . Todėl L e i p c i g e tokie var­
g o n i n i n k a i kaip G ė r n e r i s ( u n i v e r s i t e t o š v . P a u l i n o s b a ž ­
n y č i o j e ) , G r e b n e r i s (šv. T o m o b a ž n y č i o j e , kurioje 1730 m e ­
t a i s jį p a k e i t ė G ė r n e r i s ) , S o t a s ( N a u j o j o j e b a ž n y č i o j e ) tu­
rėjo dirbti i š k a r t o keliose b a ž n y č i o s e , k a d g a l ė t ų š i a i p
taip v e r s t i s ir išlaikyti šeimą. O iš b e n d r o s i s t o r i n ė s per­
s p e k t y v o s m a t y t i , k a d vokiečių v a r g o n ų m e n a s , p a s i e k ę s
k u l m i n a c i n į t a š k ą J. S. B a c h o kūryboje, ž e n g ė į krizės lai­
kotarpį— jis ėmė smukti, pasikeitus socialinėms sąlygoms,
s u m a ž ė j u s b a ž n y č i o s kaip s v a r b a u s (o p r a e i t y j e — s v a r ­
b i a u s i o ) m e n i n i ų kūrybinių ieškojimų c e n t r o r e i k š m e i ; to­
lesnis kultūrinio gyvenimo pasaulietiškėjimas (sekuliari­
z a c i j a ) leido į s i t v i r t i n t i n a u j o m s m u z i k o s v i s u o m e n i n i o
f u n k c i o n a v i m o f o r m o m s , k u r i o s atitiko n a u j u s e s t e t i n i u s
poreikius.
T a č i a u p a l i k i m e n u o š a l ė j e „chorų d i r e k t o r i a u s " kom-
pozitorišką veiklą ir p a ž v e l k i m e į antrąją, o m a g i s t r a t o
m a n y m u , p a g r i n d i n ę , n e p a t r a u k l i ą jo veiklos sritį — k a n ­
t o r i a u s darbą mokykloje. į kito a u t o r i a u s ) . I š k i l m i n g a i b ū d a v o p a ž y m i m o s didžiosios
Iki T r i s d e š i m t i e s m e t ų k a r o k a n t o r a t a i s Vokietijoje bu­
vo v a d i n a m o s b i u r g e r i ų — chorinio g i e d o j i m o m ė g ė j ų —
d r a u g i j o s . Kai šalį u ž g r i u v o n e g a n d o s ir b e n d r a s k u l t ū r o s
l y g i s s m u k o , šios d r a u g i j o s iširo. XVII a m ž i a u s p a s k u t i ­
niais d e š i m t m e č i a i s k a n t o r a t a i s imta v a d i n t i m o k y k l a s
i n t e r n a t u s b e r n i u k a m s g i e s m i n i n k a m s . J o s e b e r n i u k a i išbū­
d a v o iki b a l s o m u t a c i j o s . Kai kurie jų — n e d a u g e l i s — vė­
liau t a p d a v o m u z i k a n t a i s p r o f e s i o n a l a i s , kiti muziką m e s ­
d a v o , treti s t o d a v o į universitetą. Kai kurie vyresnieji
neeilinių g a b u m ų mokiniai t a p d a v o s e n i ū n a i s , k a n t o r i a u s
p a d ė j ė j a i s per repeticijas, o k a r t a i s ir jo p a v a d u o t o j a i s per
m a ž i a u i š k i l m i n g a s a p e i g a s ( n e d i d e l ė s e , a t o k e s n ė s e baž­
nyčiose a r b a k a i m e ) . K a n t o r a t ų būklė d a ž n i a u s i a i b u v o
38
a p v e r k t i n a . N e s u d a r ė išimties i r m o k y k l a prie L e i p c i g o š v .
T o m o b a ž n y č i o s (Thomasschule). Apie tai s m u l k i a i r a š o
Sveiceris, t a d n e k a r t o s i u to, kas jo p a s a k y t a . 24
B l o g o s b u v o tiek s a n i t a r i n ė s s ą l y g o s , tiek mokinių ap­
r ū p i n i m a s . ( B a c h u i d i r b a n t šv. T o m o mokykloje dėl įvai­
rių p r i e ž a s č i ų m i r ė 17 a u k l ė t i n i ų . ) B e r n i u k ų a t r a n k a b u v o
a t s i t i k t i n ė , toli g r a ž u ne visi jie m ė g o muziką ir b u v o s t r o ­
p ū s — dėl t o B a c h a s l a b a i sielojosi. Keltis r e i k ė d a v o a n k s ­
ti, penktą v a l a n d ą , o v a s a r ą — d a r a n k s č i a u . P r a s i d ė d a v o
b e n d r o j o l a v i n i m o ir m u z i k o s p a m o k o s : choro repeticijos,
n a u j o s k a n t a t o s ir kitų b a ž n y t i n ė m s š v e n t ė m s skirtų
kūrinių mokymasis. Sekmadieniais reikėdavo dalyvauti
ilgose p a m a l d o s e , k a r t a i s keliose b a ž n y č i o s e , žiemą nekū­
r e n a m o s e . Be to, t e k d a v o p a t a r n a u t i ir per b a ž n y t i n e s
apeigas — vestuves arba laidotuves, o mirusiojo karstą
mokiniai l y d ė d a v o n u o jo n a m ų d u r ų iki p a t kapų. Giedo­
d a v o ir k a i m u o s e . N a t ū r a l u , kad tokiomis s ą l y g o m i s mo­
kyklinė d r a u s m ė g e r o k a i š l u b a v o ; dėl to 1717 m e t a i s
s k u n d ė s i J o h a n a s K ū n a u , B a c h o p i r m t a k a s šv. T o m o m o ­
kyklos k a n t o r i a u s p o s t e .
Sios mokyklos kantorius — a n t r a s pagal įtakingumą
a s m u o : j i s p a v a l d u s tik rektoriui ( k a r t u su Conrector,
t. y. p r o r e k t o r i u m ) ; t a č i a u už viską, kas s k a m b ė j o ž i n y b i š -
kai p a v a l d ž i o s e b a ž n y č i o s e , a t s a k i n g a s b u v o j i s , k a n t o r i u s .
T o l i a u : kaip k o m p o z i t o r i u s , jis kiekvieną s e k m a d i e n į t u r ė ­
j o atlikti k a n t a t ą , d a ž n i a u s i a i s a v o p a t i e s s u k u r t ą ( a r b a
b a ž n y t i n ė s š v e n t ė s ir v i s a m m i e s t u i r e i k š m i n g i įvykiai,
p a v y z d ž i u i , k a s m e t i n i a i m a g i s t r a t o r i n k i m a i . K a r t a i s bū­
d a v o a p t a r n a u j a m i ir p r i v a t ū s a s m e n y s . Jei b i u r g e r i s b u v o
ž y m u s , p a m a l d o s vyko b a ž n y č i o j e ; b e to, t r a d i c i n ę l i t u r g i ­
j ą k a r t a i s p a p i l d y d a v o specialiai t o m s p r o g o m s p a r a š y t o s
k a n t a t o s (žr. k a n t a t a s Nr. 97, 100, 117, 192). G a l i m a s daik­
tas, kad šias k a n t a t a s B a c h a s a t l i k d a v o s u m a ž o s s u d ė t i e s
(ne d a u g i a u kaip a š t u o n i ų b e r n i u k ų ) choru s u n k a u s ligo­
nio a r b a j a u m i r u s i o į t a k i n g o a s m e n s n a m u o s e . S a l i a vi­
sų čia i š v a r d y t ų k a n t o r i a u s p a r e i g ų , į s k a i t a n t ir auklėja-
24
Zr. VIII skyriaus — „Bachas Leipcige"—pradžią.
 mąjį bei p e d a g o g i n į darbą mokykloje, jo l a u k ė t i e s i o g ne­
aprėpiamas kūrybinis darbas —reikėjo rašyti kantatas,
m i š i a s , pasijas...
N e n u o s t a b u , kad toks a t s a k i n g a s p o s t a s Leipcige a r
H a m b u r g e — š i u o s e d i d ž i a u s i u o s e t o m e t o Vokietijos kul­
t ū r o s c e n t r u o s e — b u v o l a i k o m a s g a r b i n g u . D a r n u o XVII
amžiaus į šiuos postus buvo renkami autoritetingi, plačiai
p a g a r s ė j ę k o m p o z i t o r i a i . T a č i a u viskas p r i k l a u s ė n u o to,
25
k a i p b u v o t r a k t u o j a m a „ k a n t o r i a u s " s ą v o k a , k u r i s j o veik­
los a s p e k t a s b u v o k e l i a m a s į pirmą p l a n ą . M i e s t o v a l d ž i o s
s u p r a t i m u , p i r m i a u s i a jis t u r ė j o mokyti ir auklėti g i e s m i ­
ninkus, dalyvaujančius j a m pavaldžios bažnyčios liturgi­
n ė s e a p e i g o s e . Jei k a n t o r i u i r e i k ė d a v o r ū p i n t i s m u z i k a
keliose b a ž n y č i o s e , jį v a d i n d a v o „ m u z i k i n i o choro direkto­
r i u m " (Director Chori Musici), t. y. v a d o v u , a r b a — s u ­
trumpintai—„muzikos direktorium" {Director Musices).
B a c h a s a k c e n t a v o b ū t e n t šį titulą ir teisėtai s a v e laikė —
p a s i n a u d o s i m e n ū d i e n e vokiška t e r m i n o l o g i j a — ne tik baž­
nyčių, bet ir viso m i e s t o g e n e r a l i n i u m u z i k o s d i r e k t o r i u m .
B a c h u i m i r u s , m a g i s t r a t o p r o t o k o l u o s e b u v o šykščiai už­
s i m i n t a : „...Be kitų, m i r ė šv. T o m o m o k y k l o s k a n t o r i u s , ar­
ba, tiksliau p a s a k i u s , Capell-Director" ( š i a m e k o n t e k s t e —
„choro kapelos v a d o v a s " ) . Protokolo pastaboje lakoniškai
i š r e i k š t a s k a n t o r i a u s p a r e i g o m s b ū d i n g a s t a r n y b i n ė s pa­
dėties d v i l y p u m a s : a t r o d y t ų , k a d jis y r a m o k y t o j a s , p r i v a ­
ląs mokyti (informiren) bei auklėti m o k i n i u s , bet; a n t r a
vertus — j i s svarbiausias mieste asmuo bažnytinės; muzi­
kos r e i k a l a m s . O B a c h a s s t e n g ė s i t u r ė t i įtakos ir už b a ž n y ­
čios ribų.
K ū n a u , kaip ir B a c h a s , „ v a d o v a v o m u z i k a i " k e t u r i o s e
svarbiausiose Leipcigo bažnyčiose (Telemanas H a m b u r -
25
Dėl 'vakuojančių vietų į šiuos postus varžėsi įžymūs kompozi­
toriai, dirbę minėtuose miestuose. Mirus Kūnau, j postą Leipcige
pretendavo Telemanas, kuris nuo 1721 metų buvo kantorium Ham­
burge; vėliau šiame poste jj pakeitė Filipas Emanuelis Bachas (ėjęs
šias pareigas 20 metų). Iki tol, jau po tėvo mirties, Filipas Emanue­
lis Bachas du kartus veltui pretendavo į šv. Tomo bažnyčios kanto­
riaus vietą (1750 ir 1755 metais): F. E. Bachas mirė 1788 metais.
Jo įpėdiniu tapo A. Hileris, kuris, išbuvęs Hamburge tik metus, už­
ėmė garbingesnį Leipcigo kantoriaus postą.
ge — p e n k i o s e ) . P r i e šito p r i d ė j u s veiklą už b a ž n y č i o s ri­
bų, reikės sutikti su B a c h u : jis iš tikrųjų b u v o L e i p c i g o
g e n e r a l i n i u m u z i k o s d i r e k t o r i u m . Bet tą p a s i e k ė , n e p a i s y ­
d a m a s t i e s i o g i n i ų k a n t o r i a u s ir m o k y t o j o p a r e i g ų . U ž s i ­
brėžtą tikslą B a c h a s į g y v e n d i n o a p l i n k i n i u m a n e v r u : ne­
s a n t a i k o j e s u m a g i s t r a t u r ė m ė s i p r i v i l e g i j o m i s , k u r i a s su­
gebėjo pelnyti d v a r e .
2
Bet k u r i a m s e n o v i n i a m vokiečių m i e s t u i — d i d e l i a m ar
m a ž a m — b ū d i n g i specifiški n a c i o n a l i n i a i b r u o ž a i . V a l s t y ­
bei s u s i s k a l d ž i u s p o T r i s d e š i m t i e s m e t ų k a r o , k i e k v i e n a m e
m i e s t e a t s i r a d o s a v a pilis a r b a r ū m ų p a s t a t a i . T a č i a u tik­
rąjį m i e s t o c e n t r ą s u d a r ė r o t u š ė — m a g i s t r a t o c i t a d e l ė ,
o netoli j o s b ū d a v o k a t e d r a ( a r b a s v a r b i a u s i o s b a ž n y č i o s )
ir T u r g a u s aikštė.
T i p i š k a s tokio m i e s t o v a i z d a s a p r a š y t a s T o m o M a n o ro­
m a n e „ D a k t a r a s F a u s t a s " . R o m a n a s buvo rašomas sunkiais
Antrojo pasaulinio karo metais emigracijoje, Jungtinėse
Amerikos Valstijose; M a n a s vaizduoja išgalvotą, tačiau
išlikusį a t m i n t y j e kažkokį r e a l ų miestą, kurio k a i m y n y s t ė ­
je, „visai čia p a t H a l ė , H e n d e l i o m i e s t a s (čia j i s g i m ė ,
p r a l e i d o v a i k y s t ę . — M . D.) ir L e i p c i g a s , šv. T o m o b a ž n y ­
čios k a n t o r i a u s m i e s t a s , V e i m a r a s , D e s a u , M a g d e b u r g a s " .
V i s a tai — B a c h o t ė v i š k ė s vietos. T a d t u o į d o m e s n i s T.
Mano aprašymas:
„Senos bažnyčios, rūpestingai konservuoti miestiečių
n a m a i i r s a n d ė l i a i , p a s t a t a i s u aiškiai m a t o m o m m e d i n ė m
sijom ir v i e n a s v i r š kito i š s i k i š u s i a i s a u k š t a i s , a p s k r i t i
s m a i l i a s t o g i a i bokšteliai sienose, m e d ž i ų s u p a m o s ir a p ­
v a l i a i s a k m e n i m i s g r į s t o s a i k š t ė s , r o t u š ė , s t a t y b o s stiliu­
mi s v y r u o j a n t i t a r p g o t i k o s ir r e n e s a n s o , su v a r p i n ė s b o k š ­
tu v i r š u m a u k š t o s t o g o , lodžijomis po juo ir d a r dviem
s m a i l i a i s b o k š t a i s p r i e k i n i a m e f a s a d e , kurie, s u d a r y d a m i
e r k e r i u s , kyla n u o p a t ž e m ė s , — v i s a tai m i e s t o g y v e n t o ­
jui ž a d i n a j a u s m ą , k a d r y š y s s u p r a e i t i m i n e n u t r ū k ę s . . . " . 28
Mann T. Gesammelte Werke. Sechster Band, Berlin,
26
1956, S.
50—51. Vertė A. Gailius.
41
 „ M i e s t a s " ir „ d v a r a s " , kaip b i u r g e r i ų ir feodalinės aris­
t o k r a t i j o s į s i k ū n i j i m a s , — dvi t a r p u s a v y j e s u s i j u s i o s , n o r s
ir b e s i g r u m i a n č i o s s o c i a l i n ė s j ė g o s . P r a n c ū z i j o j e , klasiki­
nėje a b s o l i u t i z m o š a l y j e , šių dviejų j ė g ų p r i e š t a r a v i m a i
v i s l a b i a u a š t r ė j o X V I I I a m ž i u j e ir b a i g ė s i revoliuciniu
s p r o g i m u . Vokietijoje šie p r i e š t a r a v i m a i ne tokie r y š k ū s ,
„miestą" kaip ir anksčiau valdo „dvaras".
K a d i r koks m a ž a s b ū t ų b u v ę s d v a r a s , v a l d o v a s vylėsi
p a d a r y s i ą s iš jo kažką p a n a š a u s į Versalį — m ū z ų b u v e i n ę .
Priklausomai nuo finansinių galimybių, kilmingumo ir tuš­
t y b ė s m a s t o bei m e n i n i ų polinkių v a l d o v a s s u b u r d a v o d v a r e
poetų, k o m p o z i t o r i ų , d r a m o s aktorių a r b a o p e r o s d a i n i ­
ninkų bei i n s t r u m e n t a l i s t ų . Iš p a s t a r ų j ų ir kai kurių d a i n i ­
ninkų būdavo sudaroma „kapela". Vidutiniškai ji turė­
d a v o apie d v i d e š i m t m u z i k a n t ų , kurie b ū d a v o v a d i n a m i
„kamermuzikais" ( k a m e r i n i a i s m u z i k a n t a i s , Camermusicus,
Kammermusiker). J i e m s v a d o v a u d a v o k a p e l m e i s t e r i s , p a ­
ž o d ž i u i — „ k a p e l o s m e i s t r a s " . Tai v y r i a u s i a s m u z i k o s „tie­
kėjas", j o s g a m i n t o j a s (kūrėjas) ir a t g a m i n i m o ( a t l i k i m o )
v a d o v a s . K a d a n g i k a p e l m e i s t e r i s dirbo d v a r e , l y g i a r e i k š ­
m ė b u v o i r kita sąvoka j a m a p i b ū d i n t i — „ d v a r o k o m p o z i ­
torius" (Hoff-Composileur — t i e m s l a i k a m s į p r a s t a vokiš­
kų ir p r a n c ū z i š k ų žodžių s a m p l a i k a ; g a l i c i z m ų n e s t o k o j a
oficialioji k a l b a , ž i n o m a , ir e p i s t o l i a r i n ė ) .
S a k s o n i j o s k u r f i u r s t a s , kurį laiką b u v ę s ir Lenkijos ka­
ralium, savo Drezdeno dvaro prabanga panoro varžytis su
Versaliu — architektūros puošnumu, dabar visame pasau­
lyje g a r s i a p a v e i k s l ų g a l e r i j a , o p e r o s t e a t r u ir k a p e l a . Ba­
cho g y v e n i m o p a b a i g o j e iškilo P r ū s i j o s k a r a l i a u s d v a r a s
su c e n t r u P o t s d a m e . O F r y d r i c h o II dėdės, B r a n d e n b u r g o
m a r k g r a f o , d v a r a s b u v o kur kas m a ž i a u į t a k i n g a s , j o ka­
peloje g r o j o tik 6—7 i n s t r u m e n t a l i s t a i . ( B a c h a s s u k ū r ė j a m
šešis koncertus orkestrui; F. Spita pavadino juos „Bran­
d e n b u r g o k o n c e r t a i s " , i r t a s p a v a d i n i m a s prigijo.) T u r t i n ­
g e s n i s b u v o V e i m a r o h e r c o g a s : j o i n s t r u m e n t i n ė j e kapeloje
b u v o per 16 m u z i k a n t ų . I m p o z a n t i š k i b u v o ir D a r m š t a t o ,
Kaselio, H a n o v e r i o d v a r a i .
D v a r a s — j e i g u tik j i s ne v i s a i n u s k u r d ę s , kaip, p a v y z ­
džiui, E i z e n a c h o , m u z i k a n t ų darbą a t l y g i n d a v o g e r i a u ne­
g u m a g i s t r a t a s . B e m a t e r i a l i n ė s n a u d o s , d v a r a s kai k u r i a i s
42
a t ž v i l g i a i s teikė p l a t e s n e s g a l i m y b e s k o m p o z i t o r i a u s ta­
lentui p a s i r e i k š t i . P r i v i l e g i j o s buvo t o k i o s :
1. K a p e l o s v i r t u o z ų profesinis lygis g e r o k a i p r a n o k o k a n ­
t o r i a u s žinioje b u v u s i ų atlikėjų g a l i m y b e s . K a p e l o s t u r ė j o
puikių m u z i k a n t ų , t a r p j ų — g a m b i s t ą Abelį, s m u i k i n i n k u s
Spysą ir Rožę ( K ė t e n e ) , P i z e n d e l į ir Voliurnjė ( D r e z d e n e ) ,
k l a v e s i n i s t ą F. E. Bachą, s m u i k i n i n k ą F. Bendą, fleitistą
Kvancą ( B e r l y n e ) ir d a u g e l į kitų labai k ū r y b i n g ų , g a b i ų
žmonių.
2. K o m p o z i t o r i u i - k a p e l m e i s t e r i u i likdavo d a u g i a u laisvo lai­
ko v a d i n a m a j a m netiesioginiam darbui, negu kad dirbant
bažnyčioje, kur dienotvarkę r e g l a m e n t a v o liturgija.
3 . J i s taip p a t t u r ė j o d a u g i a u g a l i m y b i ų n e t r a d i c i n i a m s su­
m a n y m a m s į g y v e n d i n t i , e k s p e r i m e n t u o t i s u į v a i r i a i s kūri­
nių ž a n r a i s ir f o r m o m i s , o k a n t o r i u i š i a s f o r m a s s i a u r i n o
bažnytinių apeigų rėmai.
K i t a v e r t u s , ne m a ž i a u a k i v a i z d ū s ir a p r i b o j i m a i bei p a ­
ž e m i n i m a s , tekę d v a r o m u z i k a n t o d a l i a i : jis visiškai pri­
k l a u s ė n u o v a l d o v o — k u n i g a i k š č i o , m a r k g r a f o ar k u r f i u r s ­
t o — b ū d o i r u ž g a i d ų . Net j e i g u š i s p a l a n k i a i žiūrėjo į
muzikantą — kaip, pavyzdžiui, pasitaikė Bachui Kėtene,—
p a s t a r a s i s vis vien t e b u v o tik t a r n a s . O kokios bėdos lauk­
d a v o m u z i k a n t o , jei šis kuo n o r s u ž r ū s t i n d a v o v a l d o v ą !
Pakanka priminti, jog Veimaro hercogas areštavo Bachą
k e t u r i o m s s a v a i t ė m s . O kaip kentėjo n u o F r y d r i c h o II už­
g a i d ų F . E . Bachas!..
Kas kita m i e s t e : ten m u z i k a n t a s j a u t ė s i e s ą s l y g u s su
v i s a i s , toks pat b i u r g e r i s kaip ir kiti. Neeilinis m u z i k a n t a s
b u v o p r i s k i r i a m a s a k a d e m i n i a m e l i t u i — N o b i l i t a s literaria
ei scieniia,— k u r i a m p r i k l a u s ė ir teisės bei lotynų k a l b o s
žinovai, d v a s i š k i a i , g y d y t o j a i , m a g i s t r a t o t a r n a u t o j a i ir 1.1.
Ž i n o m a , ir t a r p miestiečių b u v o n u s i s t o v ė j u s i s o c i a l i n ė hie­
r a r c h i j a : v a l d a n t i e j i s l u o k s n i a i — tai tik į ž y m ū s b i u r g e r i a i ,
s e n a t o r i a i . V a l d o v o feodalo žodis p r i l y g o į s t a t y m u i , o su
m a g i s t r a t o s p r e n d i m u g a l i m a b u v o n e s u t i k t i . T a č i a u pa­
neigti jį — ne t a i p l e n g v a , B a c h a s Leipcige ne kartą tą
p a t y r ė . T i e s a , a t s a r g o j e jis v i s a d a t u r ė j o p a p i l d o m ą Šan­
są: g a l ė j o , v a i z d ž i a i t a r i a n t , a p e i d a m a s r o t u š ę , k r e i p t i s į
pilį. P r i v i l e g i j o s , k u r i a s m u z i k a n t a m s teikė d v a r o titulai,
paremdavo juos ginčuose su magistratu,
»3
 Kokie t a i b u v o t i t u l a i ? P r o b ė g š m a i s j u o s j a u p a m i n ė ­
jome, o dabar aptarsime smulkiau.
XVII a m ž i u j e — iki jo p a s k u t i n i o j o t r e č d a l i o — m u z i k o s
pobūdį didele d a l i m i s ą l y g o j o vieta, kurioje ji b u v o atlie­
k a m a . P a v y z d ž i u i , i n s t r u m e n t i n ė trio s o n a t a b u v o v a d i n a ­
ma „ b a ž n y t i n e " (da chiesa) ne todėl, k a d joje būtų s k a m ­
bėję r e l i g i n i a i m o t y v a i , o dėl to, k a d X V I I a m ž i a u s Itali­
joje ji buvo atliekama bažnyčioje — skirtingai nuo
k a m e r i n ė s s o n a t o s (da camera), g r o j a m o s n a m u o s e a r b a
r ū m ų p a t a l p o s e — k a m b a r y j e , menėje. Ž i n o m a , šio ž a n r o
a t m a i n o s a t s i r a d o ne vien dėl b a ž n y t i n i ų p a t a l p ų ir s a l o n o
s k i r t i n g o s a k u s t i k o s ; n u o to, kur m u z i k a s k a m b ė j o , p r i k l a u ­
sė ir k l a u s y t o j o d ė m e s y s . Tą a t s p i n d ė j o ir m u z i k o s p o b ū d i s :
pakili i r t a u r i „ b a ž n y t i n ė " s o n a t a s k y r ė s i n u o p r a m o g i n ė s
b u i t i n ė s „ k a m e r i n ė s " . (Vėliau šio s k i r t u m o a t s p a l v i a i iš­
nyko.)
R e m i a n t i s t u o p a č i u p r i n c i p u , b u v o s k i r i a m i , kaip tuo­
met s a k y t a , t r y s m u z i k o s stiliai a r b a , t i k s l i a u , m u z i k o s m a ­
n i e r o s — b a ž n y t i n ė , t e a t r i n ė ( o p e r i n ė ) ir k a m e r i n ė . Apie
t a i s m u l k i a i r a š ė tokie į ž y m ū s kritikai ir teoretikai kaip M a -
t e z o n a s , Seibė, K v a n c a s , F o r k e l i s ir kiti. V a d i n a s i , „ k a m e ­
r i n ė m u z i k a " (vok. Kammermusik, p r a n c . musique de cham-
bre) y r a visa tai, kas a t l i e k a m a ne b a ž n y č i o s ar t e a t r o
p a t a l p o s e , o — kaip d a b a r p a s a k y t u m e — k o n c e r t i n ė m i s są­
l y g o m i s , tik į p r a s t a t i e m s l a i k a m s n e d i d e l e atlikėjų s u d ė ­
t i m ; n e d a u g b ū d a v o i r k l a u s y t o j ų . Kiekvienas a n s a m b l i o
d a l y v i s buvo „ k a m e r m u z i k a s " ( „ k a m e r i n i s m u z i k a n t a s " ) , o
kokiu n o r s i n s t r u m e n t u g r o j a n t i s v i r t u o z a s — „ k o n c e r t m e i ­
s t e r i s " ( „ k o n c e r t o m e i s t r a s " ) . K a d a n g i šie a n s a m b l i a i g r o ­
jo d v a r e , t i t u l a i „ k a m e r m u z i k a s " ir „ k o n c e r t m e i s t e r i s " bu­
vo dvaro titulai.
Kitas p o jų, a u k š t e s n i s , b u v o k a p e l m e i s t e r i o t i t u l a s . T a ­
čiau nereikia m a n y t i , k a d s v a r b i a u s i a jo funkcija buvo va­
d o v a u t i atlikėjų a n s a m b l i u i . P r i e š i n g a i : tai — a n t r a e i l ė
funkcija. K a m e r m u z i k a i ir j u o l a b k o n c e r t m e i s t e r i a i visų
p i r m a b u v o v i r t u o z a i (apie jų t a l e n t ą ir s u g e b ė j i m u s d a ­
b a r n e k a l b ė s i m e ) , o jis, k a p e l m e i s t e r i s , — v i e n a s iš a n s a m ­
blio dalyvių, g r o j a n t i s k u r i u o n o r s i n s t r u m e n t u lygiomis
t e i s ė m i s s u k i t a i s . Kolektyvinio m u z i k a v i m o j a u s m a s b u v o
4-1
g a n a i š u g d y t a s , todėl d i r i g a v i m o m e n a s dar n e g a l ė j o t a p ­
ti atskira, savita atlikimo meno šaka.
Atlikėjų kolektyvų v a d o v a i kaip tokie n e i š s i s k y r ė . Šlo­
vė apgaubdavo klavesinistus, vargonininkus, smuikininkus,
fleitistus, d a i n i n i n k u s ir k i t u s s o l i s t u s . G a r s ė d a v o ir an­
s a m b l i a i — p a v y z d ž i u i , Liuli s u b u r t a s i r j o v a d o v a u j a m a s
„ D v i d e š i m t keturių k a r a l i a u s s m u i k i n i n k ų " a n s a m b l i s a r b a
D r e z d e n o k a p e l a , — bet n e d i r i g e n t a i .
T a d kas g i b u v o k a p e l m e i s t e r i s ?
P i r m i a u s i a jis b u v o k o m p o z i t o r i u s , ir k a p e l m e i s t e r i o ti­
t u l o s u t e i k i m a s reiškė j o t a l e n t o p r i p a ž i n i m ą . V a d o v a v i ­
m o k a p e l a i e s m ę s u d a r ė n e tiek d i r i g a v i m a s , kiek r e p e r t u ­
a r o p a r i n k i m a s ir k ū r i m a s . Be to, k a p e l m e i s t e r i s g a l ė j o ir
n e b ū t i t o a n s a m b l i o d a l y v i s , bet j a u č i a n t i s s i m p a t i j ą v a l ­
d o v a s turėjo teisę s u t e i k t i j a m k a p e l m e i s t e r i o titulą (pa­
b r ė ž i u : ne a p m o k a m a s p a r e i g a s , o t i t u l ą ) . B ū t e n t t a i p p a ­
s i e l g ė Veisenfelso h e r c o g a s : B a c h a s j a m n e t a r n a v o , t a č i a u
g a v o m i n ė t ą titulą, n e s šis h e r c o g a s — beje, ne itin didelis
m ū z ų .gerbėjas (jį l a b i a u viliojo m e d ž i o k l ė ) — b u v o B a ­
chui p a l a n k u s .
Bacho amžininkai, drangai ir gerbėjai laiškuose niekad
j o n e v a d i n o k a n t o r i u m , p a g a r b i a i t i t u l u o d a m i „ p o n u ka­
p e l m e i s t e r i u " . A t s i m i n i m u o s e irgi r a š o m a apie b e n d r a v i ­
mą ne su k a n t o r i u m , o su „ p o n u k a p e l m e i s t e r i u iš Leipci­
g o " (žr., p a v y z d ž i u i , liudijimą a p i e B a c h o i r F r a n t i š e k o
B e n d o s susitikimą 1734 m e t a i s ) . 1767 m e t ų laiške F o r k e -
liui F i l i p a s E m a n u e l i s p a b r ė ž ė , k a d j o t ė v a s b u v ę s „įvai­
rių d v a r ų k a p e l m e i s t e r i u " . S i a m e k o n t e k s t e t a i r e i š k i a , j o g
Bachas kaip kompozitorius buvo pripažintas aukščiausių
socialinių sferų. A t s i m i n i m u o s e , n e k r o l o g e ir v i s u o s e žo­
d y n u o s e — n u o J. G. V a l t e r i o iki XIX a m ž i a u s p r a d ž i o s —
visur Bachas pirmiausia vadinamas dvaro kapelmeisteriu,
i r tik p o t o r a š o m a ( a r b a i r v i s a i n e m i n i m a ) , k a d j i s t a r ­
n a v o šv. T o m o b a ž n y č i o s k a n t o r i u m . R o m a n t i n ė istorio­
grafija, idealizavusi praeities patriarchalinius papročius,
s u p a i n i o j o X V I I I a m ž i a u s p i r m o s i o s p u s ė s vokiečių m u z i ­
k a n t ų socialinių funkcijų, teisių ir p a r e i g ų s a n t y k į . T a i
atsiliepė ir B a c h o biografijos t r a k t u o t e i .
1736 m e t a i s B a c h a s pasiekė, kad j a m b ū t ų s u t e i k t a s vie­
n o p r a b a n g i a u s i ų Vokietijoje D r e z d e n o d v a r o a u k š t a s ti-
45
 t ū l a s . D e k r e t e p a s a k y t a , k a d n u o šiol B a c h a s v a d i n s i s L e n ­
kijos k a r a l i a u s ir S a k s o n i j o s k u r f i u r s t o ,,dvaro k a p e l o s
k o m p o z i t o r i u m " , t a č i a u šiai k a p e l a i jis n i e k a d n e v a d o v a ­
vo ir m u z i k o s jai n e r a š ė . Oficialiuose r a š t u o s e B a c h a s va­
dino s a v e „ k a r a l i š k u lenkišku ir k u r f i u r s t i š k u . s a k s o n i š k u
k o m p o z i t o r i u m " — t a i b u v o l a b a i a u k š t a s p a s a u l i e t i š k a s ti­
t u l a s , p a n a š i a i kaip k a m e r h e r o . Kaip L e i p c i g o „ c h o r o
direktorius" (arba „muzikos direktorius") jis buvo bažnyti­
nis kompozitorius, tarnyboje kontroliuojamas miesto val­
džios ir a u k š t ų j ų d v a s i n i n k ų . T a č i a u , t u r ė d a m a s d v a r o
titulą, g a l ė j o e l g t i s s a v a r a n k i š k i a u , r e m t i s g a l i n g u feoda­
linės v a l d ž i o s a u t o r i t e t u .
S a v o t i š k a s p a r a d o k s a s : p a k v i e s t a s užimti L e i p c i g e baž­
n y t i n į postą, B a c h a s , g a v ę s p a s a u l i e t i n į titulą ir u ž s i t i k r i ­
n ę s d v a r o globą, p a j u t o d i d e s n ę s u m a n y m ų laisvę, k u r d a ­
m a s ne tik p a s a u l i e t i n ę , bet ir r e l i g i n ę muziką!..
DVARO MUZIKANTAS
leido. V ė l i a u V i l h e l m a s E r n s t a s t a p o a p s i š v i e t u s i u v a l d o ­
vu. M e t r a š t i n i n k a i p a ž y m i d o r y b i n g ą , kuklų j o g y v e n i m o
būdą, p a m a l d u m ą (jis b u v o o r t o d o k s a l u s l i u t e r o n a s ) , ke­
t i n i m u s p a g e r i n t i v a l d i n i ų g y v e n i m o s ą l y g a s . T a č i a u ne­
i d e a l i z u o k i m e šių b r u o ž ų : h e r c o g a s t u r ė j o n e ž a b o t ą v a l ­
džią ir, kaip kiti a b s o l i u t ū s m o n a r c h a i , t e n k i n o v i s u s s a v o
n o r u s , o k o n s e r v a t y v u m o jo d v a r e n e t r ū k o . Beje, y r a ir ob­
jektyvių d u o m e n ų , bylojančių V i l h e l m o E r n s t o n a u d a i : j i s
p a s k y r ė n e m a ž a lėšų bibliotekai į s t e i g t i , p a s t a t ė n a š l a i č i ų
p r i e g l a u d ą , įkūrė g i m n a z i j ą , d v a s i n ę s e m i n a r i j ą m o k y t o ­
j a m s ir p a m o k s l i n i n k a m s , p e r s t a t ė d v a r o b a ž n y č i ą ir v a r ­
gonininkauti joje pakvietė Bachą.
Hercogo giminė buvo plati. Johanas Ernstas, jaunesny­
sis v a l d o v o brolis, kurio i n s t r u m e n t i n ė j e kapeloje 1703 me­
t a i s t a r n a v o B a c h a s , 1707-aisiais m i r ė . J i s t u r ė j o d u sū­
nus: vienas — princas J o h a n a s E r n s t a s (pavadinkime jį
„ j a u n e s n i u o j u " ) , t a l e n t i n g a s k o m p o z i t o r i u s — ž u v o 1715-
a i s i a i s , b ū d a m a s vos a š t u o n i o l i k o s metų; kitas — E r n s t a s
A u g u s t a s — n u o 1709 metų h e r c o g y s t ę v a l d ė d r a u g e su
dėde, t a č i a u j ų s a n t y k i a i , m a t y t , b u v o n e l a b a i g e r i . Kiek­
v i e n a s š e i m o s n a r y s t u r ė j o n u o s a v ą pilį, kur m u z i k a i pri­
k l a u s ė g a r b i n g a vieta. T a p a č i a p r o g a p r i d u r s i m e , k a d
E r n s t a s A u g u s t a s b u v o v e d ę s s e s e r į A n h a l t - K ė t e n o ku­
27

XVII a m ž i u j e V e i m a r a s p a g a r s ė j o kaip s v a r b u s vokie­

n i g a i k š č i o L e o p o l d o , s u k u r i u o B a c h a s s u s i p a ž i n o d a r Vei­
čių m e n i n ė s k u l t ū r o s c e n t r a s , p o š i m t m e č i o j o šlovė nebe­
mare.
kėlė abejonių — m i e s t a s p a s i d a r ė ž i n o m a s v i s a m e p a s a u l y ­
V i l h e l m a s E r n s t a s į kapelą p a k v i e t ė gerų m u z i k a n t ų ;
je. P a t i V e i m a r o h e r c o g y s t ė , n o r s ne itin didelė, J b u v o
joje b u v o 12 d a i n i n i n k ų ir apie 16—18 i n s t r u m e n t a l i s t ų .
v a d i n a m a „ d i d ž i ą j a " . N u o XVI a m ž i a u s p a b a i g o s š a l i e s
N u o 1696 metų i š t i s u s d u d e š i m t m e č i u s kapelai v a d o v a v o
g y v e n i m a s k o n c e n t r a v o s i h e r c o g y s t ė s sostinėje, į s i k ū r u s i o j e
g a b u m a i s n e p a s i ž y m ė j ę s k o m p o z i t o r i u s J. S. Drėzė. Atvy­
g r a ž i o j e vietoje. Ligi m ū s ų dienų išliko p u i k ū s , dideli p a r ­
kus B a c h u i , jis j a u b u v o n u s e n ę s — 64 m e t ų a m ž i a u s . Vi-
k a i : v i e n a s , v a d i n ę s i s „ V i l h e l m s b u r g u " , — š a l i a r ū m ų kom­
c e k a p e l m e i s t e r i o ( p a d ė j ė j o ) funkcijas ėjo jo s ū n u s . B a c h a s
plekso, kitas — „ T y f u r t a s " — netoli s o s t i n ė s . Tiesa, p a r k a i
p a n o r o užimti šį postą, dėl to kilo r i m t a s konfliktas. Ta­
p r a d ė t a ž e l d i n t i po 1775 metų, kai čia a p s i g y v e n o Gėtė,
čiau iš p r a d ž i ų n e s u t a r i m ų n e b u v o , jie a t s i r a d o v ė l i a u .
t a č i a u p e i z a ž a s b u v o n e m a ž i a u p a t r a u k l u s i r B a c h o lai­
kais. 1708 metų birželio 26 dieną B a c h a s a t s i s v e i k i n o su
M i u l h a u z e n o m a g i s t r a t u , liepos 14-ąją iš h e r c o g o g a v o pi­
Hercogas Vilhelmas Ernstas valdė k r a š t ą n u o 1683
n i g i n ę p a š a l p ą persikelti į V e i m a r ą ir i š k a r t p r a d ė j o eiti
m e t ų . Iš p r a d ž i ų jis, kaip ir kiti vokiečių kunigaikščiai, mė­
t a r n y b i n e s p a r e i g a s . P e r d u k t e r s K a t a r i n o s Dorotėjos kri-
g d ž i o j o V e r s a l i o dvarą, o 1697 m e t a i s n e t g i turėjo, k a i p
tada vadinta, „komediantų trupę" (Komödientruppe) — Anhalto žemes, nusidriekusias į šiaurės rytus nuo Veimaro,
27

būrelį o p e r o s ir d r a m o s artistų, k u r i u o s po kiek laiko at- už Tiuringijos ribų, sudarė keletas provincijų. Vienoje jų gimė An-
halt-Cerbsto princesė, vėliau tapusi Rusijos imperatore Jekaterina II.
40
47
 k š t y n a s 1708 m e t ų g r u o d ž i o 29 dieną į b a ž n y č i o s k n y g ą
B a c h a s s a v o titulą į r a š ė t a i p : , , F [ ū r s t l i c h - ] S [ a c h s i s c h e r ]
C a m m e r [ - ] M u s i c u s u n d H o f f o r g a n i s t " ( „ S a k s o n i j o s kuni­
gaikščio kamermuzikas ir dvaro v a r g o n i n i n k a s " ) ; tačiau
p i r m o j o t i t u l o t a d a d a r n e b u v o g a v ę s . S i u o požiūriu įdo­
m u s kitas, 1714 m e t ų r a š t e l i s , k u r i a m e jis t i t u l u o j a s a v e
„koncertmeisteriu ir dvaro vargonininku", kitaip tariant,
vėl p a b r ė ž i a k a p e l o s dalyvio prioritetą p r i e š v a r g o n i n i n k o
p a r e i g a s . P r i s i m e n a n t a n k s č i a u p a t e i k t a s ž i n i a s apie mu­
z i k a n t ų r a n g ų hierarchiją, tai d ė m e s i o v e r t a d e t a l ė .
K a d B a c h a s b u v o p a k v i e s t a s į V e i m a r ą , reikia laikyti
l a i m i n g u a p l i n k y b i ų s u s i k l o s t y m u , n e s tai p a d ė j o formuo­
t i s jo a s m e n y b e i ir k o m p o z i t o r i a u s g e n i j u i . Visų p i r m a , j i s
p a t e k o į m u z i k a n t ų p r o f e s i o n a l ų aplinką. B a c h a s s u s i t i k ­
d a v o su j a i s ir a n k s č i a u , t a č i a u ' t i e s u s i t i k i m a i b ū d a v o at­
s i t i k t i n i a i , v a r g u a r b u v o kokių a s m e n i n i ų ryšių. D a b a r pe­
t y s petin su j u o dirbo „ p u s b r o l i s ir k ū m a s " V a l t e r i s , užsi­
m e z g ė k o n t a k t a i ir su kitais m u z i k a n t a i s . V e i m a r e , y p a č
j a u n o j o J o h a n o E r n s t o d r a u g ų r a t e , b u v o ž a v i m a s i italų
s m u i k o m o k y k l o s k ū r i n i a i s — A l b i n o n i o , Torelio, vėliau ir
V i v a l d ž i o k o n c e r t a i s . B a c h a s irgi n e g a l ė j o j a i s n e s i ž a v ė t i ,
godžiai d o m ė d a m a s i s n a u j o m i s m e n o t e n d e n c i j o m i s . T ą
p a t v i r t i n a faktas, kad a n a l o g i š k u s k o n c e r t u s B a c h a s p r i t a i ­
k ė v a r g o n a m s , k l a v y r u i ; t a r p įvairių autorių kūrinių a r a n ­
žuočių r a n d a m e i r t r i s k o n c e r t u s , p r i k l a u s a n č i u s J o h a n o
Ernsto jaunesniojo plunksnai . O vargonininkavimas dvaro
28
b a ž n y č i o j e B a c h u i n e a t ė m ė d a u g laiko, n o r s v a l d a n t y s i s
h e r c o g a s b u v o labai p a m a l d u s : v i e n a s d a l y k a s y r a p a ­
m a l d o s parapijiečių perpildytoje m i e s t o bažnyčioje (ten,
p r i m e n u , t a r n a v o V a l t e r i s ) , ir visai kitas — d v a r o b a ž n y ­
čioje, s i a u r a m e d v a r i š k i ų r a t e . P r a ė j u s vos p u s m e č i u i p o
a t v y k i m o į V e i m a r ą , B a c h a s t i t u l a v o s i k a m e r m u z i k u . Ar tai
n e r e i š k i a , k a d jis j a u t a d a d a u g i a u d i r b o i n s t r u m e n t i n ė j e
kapeloje n e g u bažnyčioje? Be to, n u o 1711 metų iki 1713
metų p a b a i g o s h e r c o g o pilies b a ž n y č i a — k a r t u ir v a r g o ­
n a i — b u v o p e r s t a t o m a . R e s t a u r a v i m o d a r b a i b u v o tokie
dideli, kad p a g a l i š l i k u s i u s a k t u s išleistų pinigų būtų už­
tekę n a u j a i b a ž n y č i a i p a s t a t y t i .
28
1718 metais Telemanas išleido šešis jo koncertus.
48
Su kuo B a c h a s b e t a r p i š k a i čia b u v o s u s i j ę s , kas g a l ė j o
t u r ė t i j a m t e i g i a m o poveikio?
J o h a n a s G o t f r y d a s V a l t e r i s b u v o k a i p reta i š s i l a v i n ę s
m u z i k a n t a s , t a p ę s tokiu d a r j a u n y s t ė j e , kai y p a č s u s i d o m ė ­
j o m u z i k o s teorijos k l a u s i m a i s . 1703—1706 m e t a i s jis a p ­
v a ž i a v o ne vieną miestą n u o F r a n k f u r t o prie M a i n o ir D a r -
m š t a t o iki M a g d e b u r g o ir N i u r n b e r g o , n o r ė d a m a s susitik­
ti su ž y m i a u s i a i s tokių sričių s p e c i a l i s t a i s ( p a g a l p r i i m t ą
t e r m i n o l o g i j ą ) : 1) musica theoretica — e s t e t i n i a i - a k u s t i n i a i
m u z i k o s p a g r i n d a i ; 2) musica practica — kaip d a b a r p a ­
s a k y t u m e , m u z i k o s teorijos i r p r a k t i n i o m u z i k a v i m o p a g ­
r i n d a i ; 3) musica poetica, a r b a , m ū s i š k a i , kompozicijos
teorija. 1704 m e t a i s V a l t e r i s kurį laiką mokėsi pas A. Ver-
kmeisterį — X V I I a m ž i a u s vokiečių m u z i k o s teorijos m o ­
kyklos ž y m i a u s i ą p r a t ę s ė j ą ; šios mokyklos p r a d i n i n k a s bu­
v o M . P r e t o r i j u s — k a p i t a l i n i o i s t o r i n ė s r e i k š m ė s veikalo
Syntagma musicum (1615—1619) autorius. Verkmeisteris
teisėtai l a i k o m a s n o v a t o r i u m lygiosios t e m p e r a c i j o s teori-
n i ų - a k u s t i n i ų t y r i m ų srityje.
B ū d a m a s d v i d e š i m t trejų metų, V a l t e r i s p a r a š ė „ P a ­
mokymą muzikai kurti" (Praecepla der musikalischen.Com­
position) — pirmąjį Vokietijoje kompozicijos teorijos v a d o ­
vėlį p r a d e d a n t i e s i e m s . P r a d ė j ę s dirbti V e i m a r e , jis dedi­
29
kavo šį traktatą princui Johanui Ernstui, tada turėjusiam
tik dvylika m e t ų . T a l e n t i n g a s b e r n i u k a s mokėsi i š šios kny­
gos paties autoriaus prižiūrimas.
V a l t e r i o k o m p o z i t o r i a u s g a b u m a i n e b u v o tokie r y š k ū s
kaip t e o r i n i a i . T a č i a u a m ž i n i n k a i t v i r t i n a , k a d j o c h o r a l o
išdailas Bachas vertino labiau už savąsias, nors mes su
tuo niekaip n e g a l i m e s u t i k t i . V a l t e r i s b u v o p u i k u s k o n t r a ­
p u n k t o ž i n o v a s . S i e k d a m a s šioje srityje t o b u l u m o , j i s keis­
d a v o s i s u B a c h u „ k a n o n a i s - m į s l ė m i s " , kurių s u d ė t i n g i , p a i ­
n ū s s p r e n d i m a i abiem t e i k d a v o d a u g m a l o n u m o . G a l i m a s
d a i k t a s , kad b ū t e n t jis p a s k a t i n o s a v o g i m i n a i t į t r a n s k r i ­
buoti v a r g o n a m s a r b a k l a v y r u i m a d i n g o i t a l i š k o s t i l i a u s
k o n c e r t i n i u s k ū r i n i u s . (Išliko apie 1.5 V a l t e r i o v a r g o n a m s
t r a n s k r i b u o t ų k o n c e r t ų . ) B ū d a m a s a i s t r i n g a s knygų apie
muziką ir n a t ų kolekcionierius, V a l t e r i s p a ž i n d i n o su j o -
lšliko traktato rankraštis, išspausdintas tik 1955 metais.
49
 m i s Bachą, p l ė t ė j o akiratį. V i e n a m e (1729 metų r u g p j ū ­
čio 6 dienos) laiške jis, t a r p kitko, mini turįs per du šim­
t u s B u k s t e h ū d ė s ir B a c h o kūrinių; p a s t a r o j o pjeses g a v ę s
t i e s i o g „ i š p a t i e s p o n o a u t o r i a u s . . . 9 m e t u s i š b u v u s i o čia
( V e i m a r e . — M. D.) d v a r o v a r g o n i n i n k u " . N e n u o s t a b u , k a d
b ū t e n t V a l t e r i s t a p o p i r m u o j u Vokietijoje m u z i k o s leksi­
kografu . 30
B e n d r a v i m a s s u V a l t e r i u p r i s i d ė j o prie b e n d r o s m u z i ­
k i n ė s B a c h o evoliucijos, o i e š k a n t naujų i š r a i š k o s p r i e ­
monių v o k a l i n ė j e sferoje — a r b a , p l a č i a u , poetinio ir m u ­
zikinio v a i z d ų s ą v e i k o j e — t a m tikros įtakos j a m g a l ė j o
t u r ė t i S a l o m a s ( S a l o m o n a s ) F r a n k a s , n u o 1702 m e t ų Vei­
m a r o d v a r e ėjęs „ k o n s i s t o r i j o s a u k š č i a u s i o j o s e k r e t o r i a u s " ,
didelės h e r c o g o bibliotekos ir n u m i z m a t i n ė s kolekcijos di­
r e k t o r i a u s p a r e i g a s . F r a n k a s — t a l e n t i n g a s poetas, t a l e n ­
t i n g i a u s i a s i š visų, kurių t e k s t a i s B a c h a s r a š ė k a n t a t a s .
F r a n k o poezija lyriška, n u o š i r d i , i n t y m u s j o s t o n a s g r e i ­
čiau atliepia pietistinį subjektyvųjį nei o r t o d o k s a l ų liute­
roniškąjį religinių d o g m ų a i š k i n i m ą . Ji turi ir šiek tiek mi­
s t i n i o a t s p a l v i o , t a i p p a t b ū d i n g o p i e t i z m u i , n o r s dėl už­
i m a m ų p a r e i g ų ir o r t o d o k s a l i ų įsitikinimų F r a n k a s šį mo­
kymą n e i g ė . 1697 m e t a i s jis i š s p a u s d i n o s a v o pirmąjį
k a n t a t ų tekstų rinkinį, k u r i a m e eilėmis g v i l d e n o Bib­
lijos s e n t e n c i j a s , o 1715 ir 1718 m e t ų r i n k i n i u o s e jas
t r a k t a v o kiek l a i s v i a u . Iš viso jis s u k ū r ė a p i e 450 g i e s m i ų ,
arijų bei chorų tekstų ir t. t. M u m s n e ž i n o m a , ar B a c h a s
s u F r a n k u a r t i m a i b e n d r a v o , — F r a n k a s b u v o d v i d e š i m t še­
š e r i a i s m e t a i s v y r e s n i s , — t a č i a u visiškai tikėtina, k a d her­
c o g o s e k r e t o r i a u s ir b i b l i o t e k i n i n k o poezija b u v o a r t i m a
j a u n a m k o m p o z i t o r i u i ir, g a l i m a s d a l y k a s , j o k a n t a t ų mu­
zikoje s t i p r i n o p i e t i s t i n i u s , n e r e t a i s e n t i m e n t a l o k a i l i ū d n u s
ar graudžiai sielvartingus bruožus.
Kaip ten bebūtų, b e n d r a v i m a s su j a u t r i o s sielos ir p l a ­
t a u s humanitarinio akiračio poetu Bachui turėjo padaryti
teigiamos įtakos.
Valteris gyveno Veimare iki pat mirties (1748). Penktojo de­
80
šimtmečio pradžioje, ketindamas atnaujinti ir pakartotinai išleisti savo
žodyną (tas projektas liko neįgyvendintas), jis žymėjosi pastabas,
kurias perdavė Cerberiui; pastarojo žodynas išėjo iš spaudos 1790 —
1792 metais. Valteris mirė skurde, turtinga jo rankraščių kolekcija
Išsibarstė.
60
H i p o t e t i š k a s lieka B a c h o b e n d r a v i m a s s u kitu h u m a n i ­
taru, J. M. Gesneriu, kuris, b ū d a m a s dvidešimt ketverių
m e t ų ( š e š e r i a i s už Bachą j a u n e s n i s ) , 1715-aisiais t a p o Vei­
m a r o g i m n a z i j o s p r o r e k t o r i u m . Cia jiedu s u s i p a ž i n o , o vė­
liau, kai 1730 m e t a i s G e s n e r i s t a p o L e i p c i g o šv. T o m o
mokyklos rektorium, s u s i d r a u g a v o . Jeigu ir Veimare jų
santykiai buvo draugiški, Bachas iš to turėjo naudos, nes
įvairiapusiškai išsilavinęs Gesneris gerai išmanė antikinę
filologiją, n e m a ž a i p r i s i d ė j o a t n a u j i n a n t mokyklinį lavi­
nimą.
A p s k r i t a i V e i m a r o d v a r e , kaip ir derėjo a p s i š v i e t u s i a m
v a l d o v u i , n e t r ū k o i š s i l a v i n u s i ų ž m o n i ų , vyko p o k a l b i a i a p i e
politiką, meną, k u l t ū r ą . Tai b u v o g e r a t e r p ė B a c h o a s m e ­
n y b ė s b e n d r a j a i r a i d a i . Sios a p l i n k o s r e i k š m ė s n e r e i k i a nei
i š p ū s t i , nei s u m e n k i n t i . A n k s t e s n i a i s g y v e n i m o m e t a i s B a ­
chas, be a b e j o n ė s , n e t u r ė j o g a l i m y b ė s k a l b ė t i s su t o k i a i s
ž m o n ė m i s kaip l y g u s s u l y g i a i s . K a r t u tai b u v o g e r a gy­
v e n i m o m o k y k l a ; u ž d a r o j e d v a r o a p l i n k o j e B a c h a s mokėsi
elgesio t a k t i k o s s i e k i a n t u ž s i b r ė ž t ų tikslų, mokėsi p a ž i n t i
s t i p r i ą s i a s a r s i l p n ą s i a s p u s e s tų, n u o kurių p r i k l a u s y d a v o
m i n ė t ų tikslų į g y v e n d i n i m a s . T r u m p i a u t a r i a n t , d e v y n e r i
metai, praleisti įtakingo hercogo rūmuose, padėjo Bachui
i š s i u g d y t i p r a k t i š k ą požiūrį į g y v e n i m ą , t a č i a u r a f i n u o t ų
b e n d r a v i m o įgūdžių jis n e į g a v o . N e i š s i u g d ė jų ir v ė l i a u ,
nes nepriklausė diduomenei.
B a i g d a m i p r i d ė s i m e d a r vieną p a p i l d o m ą š t r i c h ą : k a ­
d a n g i V e i m a r a s b u v o v i d u r i o Vokietijos c e n t r e , j į n e r e t a i
aplankydavo pravažiuojantys m u z i k a n t a i — s u jais Bachas
u ž m e g z d a v o r y š i u s . T a r p kitų b u v o G e o r g a s F i l i p a s Tele-
m a n a s ir J. G. P i z e n d e l i s . P a s t a r a s i s , p a g a r s ė j ę s s m u i k i ­
n i n k a s , k ū r i n i ų solo s m u i k u i a u t o r i u s ( B a c h a s p a s e k s j o
p a v y z d ž i u ) , V e i m a r e l a n k ė s i 1709 m e t a i s , 1716 m e t a i s to­
b u l i n o s i Venecijoje pas Vivaldį, 1728-aisiais t a p o D r e z d e n o
dvaro kapelos koncertmeisteriu.
Pirmieji Bacho metai Veimare buvo ramūs. Hercogas
Vilhelmas E r n s t a s (Bachui atvykus, jam buvo keturiasde­
š i m t šešeri m e t a i ) į d v a r o v a r g o n i n i n k o meną žiūrėjo p a ­
l a n k i a i . B ū t e n t t a i s m e t a i s B a c h a s p a r a š ė apie p e n k i a s d e ­
š i m t k ū r i n i ų v a r g o n a m s . V i e n a s pirmųjų — n e p r i l y g s t a m a
s a v o u ž m o j u ir e m o c i n e į t a m p a t o k a t a d-moll. K l a v y r i n ė s e
51
 t o k a t o s e d a r išlieka B u k s t e h ū d e i b ū d i n g i i š t i s i n ė s , l a i s v a i
i m p r o v i z u o j a m o s kompozicijos p o ž y m i a i , o k ū r i n i a i v a r g o ­
n a m s į t v i r t i n a p u i k i u s dvidalio ciklo — p r e l i u d o ir fugos —
pavyzdžius, kuriuose virtuoziniai-koncertiniai plėtojimo
p r i n c i p a i d e r i n a m i s u polifoniniais.
B a c h a s — tai b u s j a m b ū d i n g a ir ateityje — i n t e n s y v i a i
s a v i n a s i g a l i m y b e s t o ž a n r o , k u r i s — d ė l vidinių p a s k a t ų
a r išorinių a p l i n k y b i ų — t u o m o m e n t u y r a j a m s v a r b i a u ­
sias. Veimare tai buvo vargonų muzika. Vėliau tai, ką pa­
siekęs, j i s p a p i l d y d a v o e s m i n i a i s š t r i c h a i s ; t a i p a t s i t i k o
Leipcigo laikotarpiu (6 sonatos v a r g o n a m s , „Klavyrinių
p r a t i m ų " I I I d a l i s , k e l e t a s p r e l i u d ų ir fugų, 17 c h o r a l o iš-
dailų i r k t , ) . V e i m a r o m e t ų k ū r i n i a i a p s k r i t a i p a s i ž y m i s t a i ­
gesne kontrastingų būsenų kaita, ko negalima pasakyti
apie v ė l e s n i u o s i u s . D a ž n i a u s i a i čia į ž i ū r i m a s j a u n o j o B a ­
cho, atlikėjo i m p r o v i z a t o r i a u s , s u v o k u s i o s a v o n e s u t r a m d o ­
m o s f a n t a z i j o s jėgą, a u d r i n g o t e m p e r a m e n t o p a s i r e i š k i m a s .
S a m p r o t a v i m a i p a g r į s t i , bet n e i š s a m ū s : a š m a n a u , k a d
V e i m a r e p a r a š y t ų v a r g o n i n i ų k ū r i n i ų e m o c i n i s t o n a s pri­
k l a u s ė ir n u o v i s u o m e n i n i ų - p o l i t i n i ų įvykių, apie k u r i u o s
k a l b a m a šios k n y g o s s k y r i a u s I I i n t e r l i u d e .
K i t a s ž a n r a s , n u o 1714 m e t ų V e i m a r e B a c h u i t a p ę s
s v a r b i a u s i u — r e l i g i n ė k a n t a t a . P r i e š k a l b ė d a m i apie jį,
s u g r į ž k i m e prie biografijos.
Kaip d v a r o v a r g o n i n i n k a s , B a c h a s m a t e r i a l i a i b u v o ge­
r a i a p r ū p i n t a s , t u r ė j o mokinių, j a m b u v o l e i d ž i a m a išvykti,
o k e l i a u t i j i s m ė g o . P a v y z d ž i u i , 1709 m e t ų v a s a r y j e B a ­
chas, l y d i m a s V a l t e r i o , lankėsi M i u l h a u z e n e , k u r ; b u v o
a t l i e k a m a j o a n t r o j i „ r i n k i m i n ė " k a n t a t a ; kaip e k s p e r t a s
B a c h a s i š v y k d a v o į k i t u s m i e s t u s p r i i m t i r e k o n s t r u o t ų ar
n a u j a i p a s t a t y t ų v a r g o n ų ; 1713 m e t ų v a s a r y j e j i s i l g o k a i
svečiavosi p a s S a k s e n - V e i s e n f e l s o hercogą ir jo g i m i m o
dienai p a r a š ė pirmą s a v o p a s a u l i e t i n ę k a n t a t ą (Nr. 2 0 8 ) ;
d r a u g i š k u s s a n t y k i u s s u Veisenfelso d v a r u B a c h a s p a l a i k ė
i l g a i . 1713 m e t a m s p r i s k i r t i n a s ir iki šiol d a r ne v i s a i iš­
a i š k i n t a s j o biografijos e p i z o d a s .
1712 m e t ų r u g p j ū č i o 7 dieną H a l ė j e m i r ė v a r g o n i n i n ­
kas ir m i e s t o choro v a d o v a s ( k a n t o r i u s ) F. C a c h o v a s (Ca-
c h a u ) . N i e k a i p n e p a v y k o r a s t i j o v e r t o įpėdinio. B u v o
k r e i p t a s i į Bachą. Sis 1713 m e t ų g r u o d y j e n u v y k o į H a l ę ,
52
išlaikė b a n d y m ą , g r u o d ž i o 13-ąją b u v o p a t v i r t i n t a s eiti
31
š i a s p a r e i g a s , 1714 m e t ų s a u s i o 14 dieną d a v ė r a š t i š k ą su­
tikimą, k u r i a m e , be kita ko, s a k o m a : „...iš tiesų noriu kuo
p a g a r b i a u s i a i p r a d ė t i eiti p a r e i g a s . " T a č i a u beveik d u m ė ­
n e s i u s dėl įvairių p r i e ž a s č i ų atidėliojo atvykimą, o p a s k u i
i r visai šių p a r e i g ų a t s i s a k ė , m o t y v u o d a m a s t u o , k a d j a m
pasiūlytas atlyginimas pasirodė per menkas.
Yra ž i n o m a , k a d H a l ė s m i e s t o m a g i s t r a t a s g a r a n t a v o
j a m kas m ė n e s į 171 talerį 12 g r a š i ų , o V e i m a r e n u o 1713
m e t ų B a c h a s g a u d a v o 200 t a l e r i ų 9 g r a š i u s . S u m o s s k i r t u ­
m a s j a m b u v o ž i n o m a s d a r prieš i š b a n d y m ą . T a d kodėl jis
iš p r a d ž i ų sutiko, o v ė l i a u p a s i ū l y t ų p a r e i g ų a t s i s a k ė ? Ar
tai nebuvo taktinė gudrybė, kad hercogas Vilhelmas E r n s -
t a s p a k e l t ų j a m a t l y g i n i m ą ? J e i g u m ū s ų s p ė j i m a s teisin­
g a s , t a i B a c h o t a k t i k a p a s i t e i s i n o : 1714 m e t ų v a s a r i o 2 5
dieną h e r c o g a s p a k e l i a j a m a t l y g i n i m ą iki 234 t a l e r i ų ir
12 g r a š i ų . T a č i a u B a c h a s vis d a r delsia duoti g a l u t i n į
32
a t s a k y m ą H a l ė j e , o h e r c o g a s nenori p r a r a s t i s a v o k a m e r -
m u z i k o , todėl pakelia ne tik a t l y g i n i m ą , bet ir r a n g ą : ko­
v o a n t r ą B a c h a s g a u n a k o n c e r t m e i s t e r i o titulą ir, k a l b a n t
n ū d i e n i š k a i , kaip a n t r a e i l e s p a r e i g a s atlieka vicekapel-
m e i s t e r i o funkcijas. L o š i m a s l a i m ė t a s !
A t r o d y t ų , j o g m ū s ų h i p o t e z ė p r i e š t a r a u j a išlikusio ko­
vo 19 dienos B a c h o laiško t u r i n i u i ( a n k s t e s n i s laiškas din­
g ę s ) ; jame Bachas tvirtina, jog nebūtų važiavęs išbandy­
mui į H a l ę vien dėl to, k a d V e i m a r e j a m p a k e l t ų a t l y g i n i ­
mą, n e s , kaip p a s a k y t a laiške, h e r c o g a s ir be to j a m p a l a n ­
k u s ir v i s a m e k a m e jį p a l a i k o . B a c h a s p a s i p i k t i n ę s , k a d
į t a r i a m a s t u r i n t tokių n e d o r ų k e t i n i m ų : „ J e i g u H a l ė j e
m a n m o k ė t ų tokį p a t gerą a t l y g i n i m ą kaip čia, V e i m a r e ,
n e g i a š n e i š k e i s č i a u šios t a r n y b o s į a n ą ? " T a č i a u p a g a l v o ­
k i m : jei B a c h a s n e i g i a a u k š č i a u m i n ė t u s e l g e s i o m o t y v u s ,
v a d i n a s i , H a l ė j e jie b u v o t r a k t u o j a m i būtent taip.
31
Atliko kantatos Nr. 21 pirmąją redakciją arba kantatą Nr. 63,
32
Nuo 1711 metų atlyginimas pakeliamas jau trečią kartą. Iš to
seka išvada, kad vis didėjantis Bacho kompozitoriaus ir atlikėjo au­
toritetas vertė hercogą darytis dosnesniam. 1715 metų kovo mėnesį
buvo duotas naujas nurodymas suteikti Bachui teisę į papildomas
išlaidas.
53

Laiške jis pasirašo „koncertmeisteris ir dvaro vargoni­
n i n k a s " . A r g a l i m a laikyti a t s i t i k t i n u m u , k a d š i u r k š t o k u
t o n u p a r a š y t ą a t s a k y m ą B a c h a s p a s i u n t ė tik po to, kai g a ­
v o t r o k š t a m ą k o n c e r t m e i s t e r i o t i t u l ą ? V a r g u . Kitaip jis ne­
b ū t ų delsęs g a l u t i n a i a t s a k y t i . Todėl B a c h o atkirtis g r e i č i a u
p a t v i r t i n a , nei p a n e i g i a m ū s ų spėjimą: p a s i e k ę s tai, ko no­
rėjo, j i s g a l ė j o leisti s a u a r o g a n t i š k a i a t m e s t i j a m a d r e ­
s u o j a m u s k a l t i n i m u s . Sitai visai n e m e n k i n a m o r a l i n i ų j o
s a v y b i ų : Schein-Bewerbung ( t a r i a m a s p r e t e n d a v i m a s j v a ­
kuojančią v i e t ą ) — į p r a s t a t o m e t o m u z i k a n t ų t a k t i n ė prie­
m o n ė , s i e k i a n t pakilti t a r n y b o s l a i p t a i s . B ū t e n t t a i p šitą
ir s u p r a t o b a ž n y č i o s p a r e i g ū n a i H a l ė j e : nė kiek neįsižeidę,
po dvejų metų jie p a k v i e t ė B a c h ą eilinei v a r g o n ų e k s p e r ­
tizei.
Be kitų V e i m a r o v i c e k a p e l m e i s t e r i o p a r e i g ų , b u v o ir to­
k i a : kas ketvirtą s e k m a d i e n į p a r a š y t i p o vieną n a u j ą reli­
g i n ę k a n t a t ą . M a n o m a , k a d V e i m a r e n u o 1714 metų kovo
iki 1717 m e t ų p a b a i g o s B a c h a s p a r a š ė 35 tokias k a n t a t a s ,
bet ne visos j o s išliko iki m ū s ų dienų. N a u j a u s i tyrinėji­
m a i leidžia siūlyti hipotezę, k a d 1714—1716 m e t ų laikotar­
piui p r i k l a u s o p i r m i n i s a r b a s a v a r a n k i š k a s „ P a s i j o s p a g a l
M a t ą " v a r i a n t a s . (Tikrų d u o m e n ų a p i e tai n ė r a , h i p o t e z ė
g r i n d ž i a m a s t i l i a u s a n a l i z e . ) B a c h o k ū r y b i n i a m s ieškoji­
m a m s a t s i v e r i a n a u j a sritis.
V e i m a r e s u k u r t o s k a n t a t o s tokios p a t m e i s t r i š k o s k a i p
fr k ū r i n i a i v a r g o n a m s . J o s irgi k u p i n o s d r a m a t i z m o . P a ­
k a k s p a m i n ė t i , p a v y z d ž i u i , tokius t o b u l u s k ū r i n i u s , kaip
1714 m e t a i s per du m ė n e s i u s s u k u r t a s k a n t a t a s Nr." 12 ir
Nr. 2 1 . B a c h a s d r ą s i a i p e r i m a t a s n a u j o v e s , k u r i a s v e r b a l i ­
n i a m ( ž o d i n i a m ) tekstui ir m u z i k i n e i kompozicinei k a n t a ­
tų s t r u k t ū r a i visai n e s e n i a i suteikė H a m b u r g o p a s t o r i u s ir
poetas E r d m a n a s N o i m e i s t e r i s (žr. ž e m i a u , p . 2 1 2 ) .
Naujoji k ū r y b i n ė s veiklos sfera i š l a i s v i n o Bachą nuo
p r a d ė j u s i ų v a r g i n t i v a r g o n i n i n k o p a r e i g ų , kurių jis ir at­
s i s a k ė , t u r ė d a m a s d v i d e š i m t d e v y n e r i u s m e t u s . T a č i a u tai
nereiškia, k a d V e i m a r o l a i k o t a r p i u išseko B a c h o d ė m e s y s
v a r g o n ų m u z i k a i : j i n e n u s t o j o ž a d i n u s i j o f a n t a z i j o s . Te­
b e b u v o r e n g i a m i reti „ k o n c e r t i n i a i " p a s i r o d y m a i b a ž n y ­
čiose kelionių į k i t u s m i e s t u s m e t u . P a v y z d ž i u i , 1716 me­
tų b a l a n d y j e ir g e g u ž ė s p r a d ž i o j e B a c h a s d a u g i a u kaip dvi
savaites praleido Halėje, kur drauge su Johanu Kūnau bu­
vo i š k i l m i n g a i s u t i k t a s , o liepos m ė n e s į l a n k ė s i E r f u r t e .
Tų pačių m e t ų g r u o d ž i o 1 dieną, s u l a u k ę s s e p t y n i a s d e ­
š i m t dvejų metų, V e i m a r e m i r ė k a p e l m e i s t e r i s D r ė z ė . T r i s
s e k m a d i e n i u s iš eilės ( g r u o d ž i o 6, 13 ir 20) Bacįjas v a d o v a ­
vo savo naujų kantatų atlikimui. Tačiau hercogas stengė­
s i — tiesa, n e s ė k m i n g a i , — k a d m i r u s i o j o vietą u ž i m t ų Te-
l e m a n a s , o tai n e g a l ė j o n e u ž g a u t i B a c h o s a v i m e i l ė s . D a r
d i d e s n i s s m ū g i s j a m b u v o , kai k a p e l m e i s t e r i o vietą g a v o
D r ė z ė s s ū n u s . T r o k š t a m a s t i k s l a s g a l u t i n a i liko n e b e p a s i e ­
k i a m a s , ir 1717 m e t ų p i r m o j i p u s ė b u v o a p t e m d y t a . Ir B a ­
c h a s r y ž t a s i p a l i k t i V e i m a r o d v a r ą : r u g p j ū č i o 5 dieną j i s
pasirašo sutartį su Anhalt-Kėteno kunigaikščiu Leopoldu,
k u r i s s u d ž i a u g s m u p a s k i r i a genialųjį m u z i k a n t ą K ė t e n o ,
savo nedidelės kunigaikštystės sostinės, dvaro kapelos ka­
p e l m e i s t e r i u . P r a ė j u s dviem dienom p o s u s i t a r i m o , k u n i ­
g a i k š t i s įteikia j a m p i n i g i n ę k o m p e n s a c i j ą . 1717 m e t a i s
Veimaro hercogas naujų kantatų iš Bacho nebesulaukė. Ar
v y k d ė jis kokius n o r s k i t u s į s i p a r e i g o j i m u s V e i m a r e — n e ­
ž i n i a . Rudenį B a c h a s a p l a n k ė D r e z d e n ą , k u r j o l a u k ė
negirdėtas, plačiai jį išgarsinęs triumfas: neįvykusios var­
žybos grojant ir improvizuojant vargonais su prancūzų
v a r g o n i n i n k u ir k l a v e s i n i s t u Luji M a r š a n u . ( P a s t a r a s i s
p a b ū g o v a r ž y b ų ir s l a p t a išvyko iš m i e s t o ; B a c h o m e n a s
p r i b l o š k ė „ d i d e l ę a u k š t u o m e n ė s d r a u g i j ą " , kaip r a š o m a
nekrologe.)
Ne visai aiškios a p l i n k y b ė s , a t v e d u s i o s B a c h ą į l a b a i
į t a k i n g o s Vokietijoje S a k s o n i j o s k u n i g a i k š t y s t ė s s o s t i n ę .
Pirmiausia, kada tai atsitiko? Šiaip ar taip — ne anksčiau
kaip r u g s ė j o p a b a i g o j e , n e s iki to laiko S a k s o n i j o j e b u v o
paskelbtas valstybinis gedulas, mirus kurfiursto motinai.
T o l i a u : n e a i š k u , kiek laiko B a c h a s i š b u v o D r e z d e n e , a r a p ­
l a n k ė pakeliui H a l ę i r L e i p c i g ą ? P a g a l i a u kas j a m leido
išvykti: k u n i g a i k š t i s L e o p o l d a s , j a u oficialiai p a s k y r ę s B a ­
chą e t a t i n i u k a p e l m e i s t e r i u , ar V e i m a r o h e r c o g a s , kol kas
dar neatleidęs jo iš tarnybos?
Nekrologe nurodyta, kad Bachą j Drezdeną pakvietė
smuikininkas ir kompozitorius Ž a n a s Batistas Voliumjė,
t e n y k š t ė s k a r a l i š k o s i o s k a p e l o s k o n c e r t m e i s t e r i s . Bet a r
V o l i u m j ė p a d a r ė tai s a v o p a t i e s i n i c i a t y v a , a r žinios a p i e
 B a c h o tobulą atlikėjo m e i s t r i š k u m ą b u v o p a s i e k u s i o s ir
kitus garsius muzikantus, t a r n a v u s i u s Drezdeno dvare?
Tai n e t u š č i a s k l a u s i m a s : n o r ė t u m e tiksliau žinoti, a r p l a ­
čiai b u v o p a p l i t u s i t r i s d e š i m t dvejų m e t ų B a c h o šlovė, ar
j a u t a d a b u v o t v i r t i j o a s m e n i n i a i r y š i a i s u k o l e g o m i s pro­
fesionalais.
K a d a n g i n e ž i n o m e , k u r i a m laikui B a c h a s b u v o i š v y k ę s
iš V e i m a r o , s u n k u i š a n a l i z u o t i a p l i n k y b e s , dėl ko p a a š t r ė j o
konfliktas s u h e r c o g u V i l h e l m u E r n s t u , k u r i s Bachą m ė n e ­
s i u i — n u o l a p k r i č i o 6-osios iki g r u o d ž i o 2-osios — a r e š t a ­
vo. J e i g u jo š e i m a p e r s i k ė l ė į Kėteną r u g p j ū t y j e (tikslių
d u o m e n ų n ė r a ) , t a i , b e a b e j o n ė s , B a c h a s j ą lydėjo. T a d
kodėl r u g p j ū t y j e h e r c o g a s leido B a c h u i išvykti, o l a p k r i ­
tyje p a r e i š k ė didžiulį n e p a s i t e n k i n i m ą „ u ž a t ž a g a r u m ą " ?
(Taip p a ž y m ė t a s p e c i a l i a m e įraše.) G a l b ū t u ž s i s p y r ė l i s
k o n c e r t m e i s t e r i s paliko V e i m a r ą v i s a m t a m laikui, n e t u r ė ­
d a m a s h e r c o g o leidimo? P r i s i m i n k i m e kitą atvejį B a c h o
biografijoje — jo kelionę iš A r n š t a t o į Liubeką, kai vietoj
keturių a t o s t o g ų s a v a i č i ų jis n e s i r o d ė d a u g i a u k a i p t r i s
mėnesius.
Tikrųjų g r i e ž t o s b a u s m ė s p r i e ž a s č i ų i š a i š k i n t i n e p a v y ­
ko. B a c h a s i š b u v o areštą v i e n a m e t e i s m o p a s t a t o k a m b a ­
ryje, o šis p a s t a t a s šliejosi p r i e n a m o , k u r i a m e j i s g y v e n o .
T a i g i nereikia s u d r a m a t i n t i šio e p i z o d o : tai b u v o s a v o t i š ­
kas „ n a m ų a r e š t a s " . T ą mėnesį B a c h a s , g a l i m a s d a i k t a s ,
k ū r ė a r b a t v a r k ė j a u s u k u r t u s c h o r a l u s i š „ V a r g o n ų kny­
g e l ė s " . A r e š t u i p a s i b a i g u s , jis g r e i č i a u s i a i i š k a r t , g r į ž o
33
su šeima į Kėteną, o g r u o d ž i o 16 dieną — p r a ė j u s vos
d v i e m s a v a i t ė m s po „ n e m a l o n i n g o j o i š l a i s v i n i m o " ! — k a i p
ekspertas dalyvavo priimant naujus vargonus, pastatytus
Leipcigo šv. P a u l i n o s bažnyčioje.
2 a r b a k o m p o z i t o r i a u s n a m u o s e , d r a u g ų ir mokinių būrelyje.
Po vargingo bastymosi Bachas pateko į g a n a palankią
aplinką. P i r m i e j i K ė t e n e p r a l e i s t i m e t a i b u v o p a t y s ra­
miausi jo gyvenime. Materialiai jis buvo aprūpintas gerai:
Anksčiau gyvavusi graži legenda, jog Bachas kūręs šiuos cho­
33
ralus įkalintas, užmiršęs žemiškus rūpesčius, dabar visiškai atmesta.
56
g a u d a v o 120 t a l e r i ų d a u g i a u už s a v o p i r m t a k ą — m a ž d a u g
tiek p a t , kiek i r h o f m a r š a l a s , . a n t r a s i s p a g a l r a n g ą d v a r i š ­
kis. L e o p o l d a s , p a t s m u z i k a v ę s n u o t r y l i k o s m e t ų i r m u z i ­
k ą l a b a i m ė g ę s , B a c h u p a s i t i k ė j o , elgėsi s u j u o p a g a r b i a i ,
k a i p su k o l e g a (kai jie s u s i t i k o p i r m ą kartą, Leopoldui bu­
vo 23 m e t a i , B a c h u i — 3 2 ) . K u n i g a i k š t i s didžiavosi s a v o
k a p e l m e i s t e r i u , p a d a r ė j į v i e n u a r t i m i a u s i ų dvariškių, du­
k a r t vežėsi į K a r l s b a d o k u r o r t ą ( d a b a r Karlovy V a r a i ) .
B ū d i n g a d e t a l ė : kai 1718 m e t a i s — d v i d e š i m t mėnesių iki
mirties — Bacho žmona M a r i j a B a r b a r a pagimdė pasku­
tinį, s e p t i n t ą , kūdikį, k r i k š t y n o s e d a l y v a v o t r y s p a t i e s ku­
n i g a i k š č i o š e i m o s n a r i a i ir d v a r o p a t a r ė j a s su ž m o n a . To­
kia p a g a r b a b u v o r o d o m a tik a u k š č i a u s i e m s d v a r o p a r e i ­
gūnams.
K ė t e n o d v a r o p a p r o č i a i b u v o k u k l ū s i r p a p r a s t i , n e s Le­
o p o l d a s i š p a ž i n o XVI a m ž i a u s š v e i c a r ų p a m o k s l i n i n k o Ka­
l v i n o religinį m o k y m ą , k u r i s s k e l b ė , k a d m a k s i m a l i a i t u r i
būti s u p a p r a s t i n t o s b a ž n y t i n ė s a p e i g o s , o m u z i k i n i s r i t u a ­
las — ribotis g i e s m i ų g i e d o j i m u . Dėl šios p r i e ž a s t i e s i š t i s u s
š e š e r i u s m e t u s — iki p e r s i k ė l i m o į Leipcigą 1723 m e t a i s —
B a c h a s n e r a š ė religinių k a n t a t ų . V o k a l i n ė sfera a p s k r i t a i
atsidūrė antram plane: buvo sukurta keletas kantatų kuni­
gaikščio g a r b e i ; d i d e s n ė jų m u z i k o s d a l i s neišliko, o kita
v ė l i a u b u v o p e r k e l t a į r e l i g i n i u s k ū r i n i u s . F a k t i š k a i nebe­
reikėjo ir v a r g o n ų m u z i k o s ; pilies b a ž n y č i o j e stovėjo nedi­
deli dviejų m a n u a l ų ir d e š i m t i e s r e g i s t r ų v a r g o n a i . Kaip ir
kitus a n o m e t o k o m p o z i t o r i u s Bachą s u d o m i n d a v o v i e n a
a r kita m u z i k i n ė s k ū r y b o s s r i t i s , p r i k l a u s o m a i n u o k o n k r e ­
čių objektyvių s ą l y g ų , k u r i o m i s j i s b ū t ų g a l ė j ę s p a r o d y t i
savo galimybes. Sąlygoms pasikeitus, pasikeisdavo ir žan­
rų h i e r a r c h i j a . D a b a r ė m ė v y r a u t i i n s t r u m e n t i n ė m u z i k a —
solinė (klavyrinė arba s t y g i n i a m s i n s t r u m e n t a m s ) , kame­
r i n ė ir o r k e s t r i n ė , n e s ji g a l ė j o s k a m b ė t i d v a r o kapeloje
K a l v i n i s t i n i a i L e o p o l d o į s i t i k i n i m a i visiškai n e a t s i l i e p ė
j o s a n t y k i a m s s u l i u t e r o n u B a c h u , nes K ė t e n o d v a r u i b u v o
būdingas religinis p a k a n t u m a s . Liuterone buvo ir Leopoldo
m o t i n a , v i e n u o l i k a m e t ų v a l d ž i u s i k a i p r e g e n t ė , kol sū­
n u s 1715 m e t a i s s u l a u k ė p i l n a m e t y s t ė s ] B ū d a m a s p r i n c a s ,
jis k e l i a v o po E u r o p ą — a p l a n k ė O l a n d i j ą , Angliją, Italiją
57
 ir per Vieną grįžo n a m o . P a ž i n t i s su k i t o m i s š a l i m i s ir jų
3 4
k u l t ū r a s u t v i r t i n o j o p a k a n t u m ą k i t o m s r e l i g i j o m s ; prie t o
p r i s i d ė j o ir K ė t e n o ryšiai su k a i m y n i n i a i s H a l ė s ir Leipcigo
m i e s t a i s , k u r b u v o g a j o s švietėjiškos idėjos.
L e o p o l d a s b u v o g e r a s m u z i k a n t a s , grojo k l a v e s i n u ir
viola da gamba, n e b l o g a i d a i n a v o . A n o t B a c h o , jis ne tik
m ė g o , bet ir i š m a n ė muziką. T a r p a š t u o n i o l i k o s d v a r o ka­
pelos i n s t r u m e n t a l i s t ų b u v o puikių m u z i k a n t ų . Bachas
turėjo vadovauti ansambliui, skambinti klavesinu, akom­
p a n u o t i d a i n u o j a n č i a m a r b a g r o j a n č i a m Leopoldui. T a r n y ­
ba n e a t i m d a v o d a u g laiko ir n e b u v o n a š t a , nes m u z i k a v i ­
m a s s u a u k š t o s kvalifikacijos a t l i k ė j a i s teikė estetinį pa­
sitenkinimą. R e p e r t u a r a s g a n a didelis; b e vokiečių kompo­
zitorių, s k a m b ė j o italų a u t o r i a i ; b u v o a t l i e k a m i p a t i e s
B a c h o soliniai ir o r k e s t r i n i a i k ū r i n i a i , k o n c e r t a i s m u i k u i .
( „ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t ų " u ž b a i g i m o d a t a — 1 7 2 1 metų
kovo 24-oji — p a ž y m ė t a p a t i e s B a c h o ; d o k u m e n t a i n e r o d o ,
k a d jie b u v o atlikti K ė t e n e , bet, g a l i m a s daiktas, b e n t kai
kurie iš jų ten s k a m b ė j o . )
Kėteno l a i k o t a r p i u n u s i s t o v i d a r v i e n a B a c h o k ū r y b o s
s r i t i s , kurią s ą l y g i š k a i g a l i m a p a v a d i n t i i n s t r u k t y v i n e - p e -
d a g o g i n e . C h a r a k t e r i n g a s šiuo požiūriu „invencijų ir sin-
fonijų" ( d v i b a l s i ų ir t r i b a l s i ų i n v e n c i j ų ) a u t o g r a f o t i t u l i n i s
l a p a s , k u r i a m e šis r i n k i n y s p a v a d i n t a s „ k r u o p š č i a i p a r e n g ­
tu vadovėliu". P a n a š i o s paskirties kūriniai prasideda nuo
„ V a r g o n ų k n y g e l ė s " , p a r a š y t o s t i e m s , kurie nori išmokti
g e r i a u groti c h o r a l u s . K ė t e n e B a c h a s p a r a š ė ir „ N a t ų są­
siuvinį" s a v o p i r m a g i m i u i s ū n u i F r y d e m a n u i mokyti: Kaip
r o d o į r a š a s B a c h o r a n k a , šis s ą s i u v i n i s p r a d ė t a s 1720 me­
t ų s a u s i o 2 2 d i e n ą . J a m e yra pirmieji v a r i a n t a i invencijų
35
bei vienuolikos preliudų, vėliau įėjusių į „ G e r a i t e m p e r u o t o
k l a v y r o " pirmąjį tomą, u ž b a i g t ą 1722 m e t a i s (toliau šį
rinkinį ž y m ė s i m e s u t r u m p i n t a i : G T K ) . P r i e šios g r u p ė s kū­
rinių g a l i m a p r i s k i r t i M a ž u o s i u s p r e l i u d u s k l a v y r u i , „ A n g ­
liškas s i u i t a s " bei „ P r a n c ū z i š k a s s i u i t a s " (penkių p r a n c ū -
Sioje kelionėje Leopoldą lydėjo vienas įžymiausių muzikos teo­
retikų J. D. Heinichenas, dirbęs Drezdeno dvare; Bachas jį gerbė ir
su juo draugavo.
35
„Natų sąsiuvinyje" yra 69 pjesės, iš jų 59 —palies Bacho.
58
ziškų siuitų p i r m o s i o s r e d a k c i j o s y r a „ A n o s M a g d a l e n o s
[Bacho antrosios žmonos] natų sąsiuvinyje").
A p i b ū d i n i m a s „ i n s t r u k t y v i n i a i - p e d a g o g i n i a i " nė kiek ne­
m e n k i n a šių k ū r i n i ų didelės m e n i n ė s v e r t ė s : tuo n u r o d o m a
tik jų p a s k i r t i s . J u k ir Š o p e n a s k ū r ė e t i u d u s p i a n i s t ų tech­
nikai į v a i r i a p u s i š k a i lavinti! M u m s šiuo atveju rūpi n e g a ­
l u t i n i s r e z u l t a t a s , o išeities t a š k a s : š e i m o s r a t e ir t a r p g a u ­
sių mokinių p a m a t o m e Bachą n a u j o j e šviesoje — k a i p pe­
d a g o g ą , suvokusį s a v o misiją, u g d a n t , p a s a k jo, „ g e r ą
muzikinį skonį". D i d a k t i n į ir grynąjį meną s k i r i a n č i o s ri­
bos i š n y k s t a .
T a i g i Kėteno l a i k o t a r p i u B a c h o k o m p o z i t o r i a u s veikla
p a į v a i r ė j o , p a s i p i l d ė n a u j a i s ž a n r a i s . P a s i r e i š k ė ir kita
t e n d e n c i j a : s a v o kūrybą jis skyrė d i d e s n i a m ž m o n i ų r a t u i ,
k u r i s d a b a r a p r ė p ė į v a i r i a s k a t e g o r i j a s m e n o mėgėjų, vėl
B a c h o ž o d ž i a i s t a r i a n t — n u o Lehrbegierige iki Liebhaber,
t. y. n u o b e s i m o k a n č i ų muzikos iki jos m ė g ė j ų . Sie m e t a i
ž e n k l i n a s v a r b i ą g a i r ę ir B a c h o s t i l i a u s evoliucijoje.
B a c h ą s u p a n t i p a l a n k i a t m o s f e r a teikė dideles g a l i ­
m y b e s j o a s m e n i n e i iniciatyvai p a s i r e i k š t i : n e v a r ž o m a s b a ž ­
n y t i n i ų k a n o n ų , jis d a u g ką i š m ė g i n o , išplėtojo, į t v i r t i n o .
T a i t a p o t o l e s n ė s j o k ū r y b o s p a m a t u . B a c h o muzikoje da­
b a r a t s i r a n d a vyriškai g y v y b i n g a s , a t v i r a i e m o c i o n a l u s p r a ­
das s u aktyviai v a l i n g a i s , n e r e t a i šokio r i t m a i s ( a n k s č i a u
t a s n e b u v o t a i p r y š k u ) , t a m t i k r a p r a s m e a t s p i n d į s džiu­
gią, pakilią k o m p o z i t o r i a u s b ū s e n ą K ė t e n o m e t a i s . Ž i n o m a ,
išliko ir kiti j a m b ū d i n g i v a i z d a i — lyriškai s u k a u p t i („me­
d i t a c i n i a i " ) , s i e l v a r t i n g i (pasijos tipo) ir t. t. Išryškėjo
tik kai kurie nauji b r u o ž a i .
Didelį m a l o n u m ą B a c h u i teikė tolimos kelionės su ku­
n i g a i k š č i u Leopoldu. 1718 metų g e g u ž ė s 9 dieną jie k a r t u
išvyko į K a r l s b a d ą , birželio 9-ąją s u g r į ž o . Po dvejų metų,
irgi g e g u ž ė s mėnesį — v ė l kelionė į K a r l s b a d ą , o n a m i e
B a c h o laukė b a i s u s s m ū g i s : jis grįžo tą dieną (liepos 7 ) ,
kai b u v o p a l a i d o t a s t a i g a m i r u s i t r i s d e š i m t šešerių m e t ų
jo žmona Marija B a r b a r a (į pačias laidotuves pavėlavo).
Gyvenimo džiaugsmą užgožė gilus sielvartas. Nežinome,
kaip B a c h a s jį pakėlė. Po penkių m ė n e s i ų jis ryžosi ž i n g s ­
niui, kurio m o t y v a i lieka ne visai a i š k ū s .
59
 1720 m e t ų r u g s ė j o 12 dieną m i r ė H. F r y z ė , v a r g o n i n i n ­
k a v ę s H a m b u r g e šv. J o k ū b o b a ž n y č i o j e , k u r v y r i a u s i u o j u
p a s t o r i u m buvo E. N o i m e i s t e r i s . Dėl v a k u o j a n č i o s vietos
v a r ž ė s i a š t u o n i p r e t e n d e n t a i . L a p k r i č i o 21 dienos b a ž n y č i o s
t a r y b o s p r o t o k o l e t a r p k a n d i d a t ų į šj postą į r a š y t a ir B a c h o
p a v a r d ė . J a u s p a l i o p a b a i g o j e jis a t v y k o į H a m b u r g ą , j a ­
m e i š b u v o n e m a ž i a u kaip k e t u r i a s s a v a i t e s , grojo v a r g o ­
n a i s — bet ne šv. J o k ū b o , o šv. K o t r y n o s b a ž n y č i o j e . A p i e
tą koncertą, s u l a u k u s į didelio p a s i s e k i m o ir t r u k u s į d a u g i a u
kaip dvi v a l a n d a s , r a š o m a n e k r o l o g e . L a p k r i č i o 2 3 dieną
B a c h a s i š H a m b u r g o išvyko, nes t u r ė j o grįžti „ p a s s a v o
k u n i g a i k š t į " ; i š b a n d y m e , p a s k i r t a m e lapkričio 2 8 dieną,
j i s n e d a l y v a v o (žr. tos dienos p r o t o k o l ą ) . I š b a n d y m ą nu­
kėlus į g r u o d ž i o 12 dieną, B a c h a s vėl n e a t v y k o . Po s a v a i t ė s
b a ž n y č i o s t a r y b a i b u v o p e r s k a i t y t a s B a c h o laiškas; jis ne­
išliko, bet iš p r o t o k o l o aišku, k a d a t s a k y m a s g a l ė j ę s būti
tik n e i g i a m a s . D e r y b o s s u B a c h u n u t r ū k o . V a d i n a s i , B a c h o
k a n d i d a t ū r a n e b u v o a t m e s t a , kaip r a š o B a c h o biografai,
t a r p jų S v e i c e r i s ir vėlesni, bet jis p a t s s a v o noru a t s i s a k ė
pretenzijų į šį postą.
T a pačia p r o g a d a r v i e n a s p a t i k s l i n i m a s : n e ž y m u s v a r ­
g o n i n i n k a s J . J . H e i t m a n a s b u v o i š r i n k t a s šv. J o k ū b o baž­
nyčios v a r g o n i n i n k u n e todėl, k a d d a v ė keturių t ū k s t a n č i ų
m a r k i ų kyšį, o dėl to, kad įvykdė d a r XVII a m ž i u j e H a m ­
b u r g e į s i g a l i o j u s i ų b a ž n y č i o s į s t a t ų vieno p a r a g r a f o rei­
k a l a v i m ą . T a s p a r a g r a f a s skelbė: p r a d ė d a m a s eiti p a r e i ­
g a s , v a r g o n i n i n k a s p r i v a l o įmokėti t a m tikrą sumą į baž­
nyčios, kasą. (1727 m e t a i s , H e i t m a n u i m i r u s , jo įmokėtos
s u m o s d y d i s , kaip m i n i m a l u s , buvo užfiksuotas s p e c i a l i u
n u t a r i m u . ) B ū t e n t prieš šį p a r a g r a f ą ir p r o t e s t a v o p a s t o ­
r i u s N o i m e i s t e r i s , apie ką 1728 m e t a i s ž u r n a l e „ M u z i k o s
p a t r i o t a s " p a p a s a k o j o M a t e z o n a s . J i s p r i s i m i n ė , kaip p r i e š
keletą metų per kalėdų p a m o k s l ą — o a p r a š y t i e j i įvykiai
n u t i k o kaip tik per k a l ė d a s — N o i m e i s t e r i s p a s i t y č i o d a m a s
kalbėjo a p i e tai, kad buvo i š r i n k t a s v a r g o n i n i n k a s , g e r i a u
mokėjęs „ g r o t i p r e l i u d u s t a l e r i a i s n e g u p i r š t a i s " , ir k a d
„jeigu iš d a n g a u s būtų n u s i l e i d ę s dieviškai g r o j a n t i s Bet­
liejaus a n g e l a s ir p a n o r ė j ę s t a p t i šv. J o k ū b o b a ž n y č i o s var­
g o n i n i n k u , n e t u r ė d a m a s pinigų, j a m būtų tekę skristi a t g a l
nieko n e p e š u s " . P a s i p i k t i n ę s N o i m e i s t e r i s ne kartą smer-
kė šį p a r a g r a f ą , ž e m i n a n t į m u z i k a n t o o r u m ą ir b a ž n y č i o s
garbę.
T a č i a u g r į ž k i m e p r i e - B a c h o . Kodėl jis i š p r a d ž i ų t a r s i
k e t i n o persikelti į H a m b u r g ą , o vėliau šio s u m a n y m o atsi­
sakė?
B ū t a n u o m o n ė s ( p i r m a s i s ją 1865 m e t a i s i š s a k ė K. Bi-
t e r i s ) , k a d , ž m o n a i s t a i g a m i r u s , B a c h u i b u v o s u n k u pa­
silikti ten, k u r tiek m e t ų jie l a i m i n g a i g y v e n o . P a s i t a i k ė
p r o g a — i r jis n u s p r e n d ė ieškoti p r i e g l o b s č i o k i t a m e , d a u g
d i d e s n i a m e m i e s t e . P s i c h o l o g i š k a i šie a r g u m e n t a i s k a m b a
į t i k i n a m a i . B e t a n t r a v e r t u s , K ė t e n e j į s u p o d ė m e s i n g i , at­
s i d a v ę mokiniai ir n u o š i r d i k u n i g a i k š č i o š e i m o s a t m o s f e r a ,
o H a m b u r g e artimų žmonių nebuvo. Šitokiomis sąlygomis
t r i s d e š i m t penkerių m e t ų n a š l y s b ū t ų t u r ė j ę s kurti g y v e n i ­
mą iš n a u j o , o jo g l o b a i liko keturi — dvylikos, d e š i m t i e s ,
šešerių ir penkerių m e t ų — v a i k a i ( t r y s iš s e p t y n i ų m i r ė ) .
Be to, j a u n u o 1714 m e t ų b a ž n y č i o s v a r g o n i n i n k o p a r e i g o s
j a m p r a d ė j o a t s i b o s t i . I š 1730 m e t ų laiško G e o r g u i E r d m a -
n u į _ j j vėliau išanalizuosime — m a t y t i , kad kapelmeiste­
rio p a r e i g ų p a k e i t i m a s k a n t o r i a u s p a r e i g o m i s Bachui a t r o ­
dė „visiškai n e t i n k a m a s " (gar nicht anständig); t a d kodėl
gi d a b a r jis p a s i r u o š ę s i m t i s d a r ž e m e s n i o r a n g o — m i e s t o
vargonininko pareigų?
N e s a n t objektyvių d u o m e n ų , šis n e į m i n t a s faktas ver­
čia spėlioti, o tų spėlionių t i k r u m o įrodyti n e g a l i m a .
Visai į t i k i m a s d a l y k a s , k a d 1720 m e t a i s B a c h a s nė ne­
siruošė persikelti į H a m b u r g ą . G a l v o d a m a s apie ateitį —
tiek artimą, tiek t o l i m e s n ę — j i s , kaip s a k o m a , z o n d a v o dir­
vą ir dėl to n e a t v y k o i š b a n d y m u i . N e a t v y k o ir kitą k a r t ą . 36
G a l b ū t jį e r z i n o r e i k a l a v i m a s įmokėti p i n i g ų s u m ą ? O g a l
jis visai n e n o r ė j o v a r ž y t i s dėl šv. J o k ū b o b a ž n y č i o s v a r g o ­
n i n i n k o p a r e i g ų ir u ž s i r e g i s t r a v o tik dėl akių? J u k ši b a ž ­
nyčia, kurioje b u v o n u o s t a b a u s m e i s t r o A r p o S n i t g e r i o
s t a t y t i p u i k ū s v a r g o n a i , n e t u r ė j o s a v o k a n t o r a t o choro, ir
B a c h a s čia n e b ū t ų g a l ė j ę s r a š y t i r e l i g i n i ų k a n t a t ų , t. y.
dirbti to d a r b o , kurį p r a d ė j o d a r V e i m a r e ir b u v o p r i v e r s t a s
83
Gruodžio 12-oji — kunigaikščio Leopoldo gimimo diena. Aišku,
jog tą dieną Bachas negalėjo atvykti į Hamburgą. Bet kodėl jis ne­
atvyko nei lapkričio 28-ąją, nei gruodžio 19-ąją?
61
n u t r a u k t i K ė t e n e . A r tik B a c h a s , s u r e n g d a m a s koncertą,
n e n o r ė j o p a l e n k t i j s a v o p u s ę m a g i s t r a t o narių, k a d g a l ė t ų
u ž i m t i k a n t o r i a u s — „ m u z i k i n i o choro d i r e k t o r i a u s " — v i e t ą
H a m b u r g o k a n t o r a t e , k u r i s v a d i n o s i Johanneo ( a r b a Joh-
anneum)? Po keleto m ė n e s i ų — 1 7 2 1 m e t ų liepos 10 die­
n ą — š į postą u ž ė m ė T e l e m a n a s .
B a c h a s p a s i l i k o Kėtene. 1721 m e t a i s s a v o keliones j i s
a p r i b o j o : liepos mėnesį g a s t r o l i a v o Sliaico d v a r e , žinių
apie kitas keliones nėra. M e t a m s baigiantis, atsitiko svar­
b u s įvykis: B a c h a s v e d ė a n t r ą kartą, p r a ė j u s p u s a n t r ų m e ­
tų po Marijos Barbaros mirties. Santuoka užregistruota
g r u o d ž i o 3 dieną, bet ne b a ž n y č i o j e — n e s tai b u v o k a l v i n ų
bažnyčia —o namie, „kunigaikščio paliepimu". Po savaitės
p a t s k u n i g a i k š t i s L e o p o l d a s vedė A n h a l t - B e r n b u r g o prin­
cesę.
Nežinome, kada Bachas susipažino su Ana M a g d a l e n a ,
Veisenfelso d v a r o t r i m i t i n i n k o J. K. Vilkės d u k t e r i m . Ji bu­
v o penkiolika m e t ų j a u n e s n ė u ž Bachą, ištekėjo e i d a m a dvi­
dešimt pirmuosius. Kadangi Bachas palaikė draugiškus
s a n t y k i u s s u Veisenfelso m u z i k a n t a i s , reikia m a n y t i , k a d
su savo sužadėtine susipažino anksčiau. Ana Magdalena
buvo muzikali, dainavo sopranu, dalyvavo kameriniuose
k o n c e r t u o s e : n u o 1718 m e t ų — Veisenfelso, vėliau — K ė t e n o
d v a r e . B a c h a s r ū p i n o s i ž m o n o s m u z i k i n i ų g a b u m ų lavini­
m u : išliko d u — 1722 ir 1725 m e t ų — jai skirti „ N a t ų są­
siuviniai".
Sveiceris rašo: „Mokinė dosniai jam atsilygino,'padė­
d a m a p e r r a š i n ė t i n a t a s . Išliko n e m a ž a n u o s t a b i ų B a c h o kū­
rinių, p e r r a š y t ų j o s r a n k a . M e t a m s b ė g a n t , jos ir B a c h o
rašysena taip supanašėjo, kad atskirti jas sunku." Bend­
r a s v e d y b i n i s g y v e n i m a s , t r u k ę s beveik t r i s d e š i m t metų,
r ė m ė s i t a r p u s a v i o s u p r a t i m u . A n a M a g d a l e n a b u v o ištiki­
m a B a c h o p a d ė j ė j a i r d r a u g ė . S e i m ą i l g a i n i u i didėjo: jie
s u s i l a u k ė t r y l i k o s v a i k ų — šešių s ū n ų ir septynių d u k t e r ų .
37
1750 m e t a i s iš jų b u v o likę gyvi tik šeši, n e s k a i t a n t j a u už­
a u g u s i ų M a r i j o s B a r b a r o s vaikų. P a s k u t i n i s v a i k a s — duk­
tė R e g i n a Z u z a n a — g i m ė 1742 m e t a i s . Ji liko n e i š t e k ė j u s i
if p e r g y v e n o v i s u s k i t u s B a c h o v a i k u s : mirė 1809 m e t a i s .
Kūdikystę peržengė tik septynetas.
II I N T E R L I U D A S :
A P I E SOCIALINIUS IR P O L I T I N I U S [VYKIUS
N u o m o n ė , k a d istorijos l a i k o t a r p i s , k u r i u o g y v e n o B a ­
chas, buvo palyginti r a m u s ir stabilus (o pagal romantinę
istoriografiją — vos ne p a s t o r a l i n i s i d i l i š k a s ) , n e a t i t i n k a
tikrovės.
X V I I a m ž i a u s T r i s d e š i m t i e s m e t ų k a r a s užliejo k r a u j u
vokiečių žemę, g r i u v ė s i a i s p a v e r t ė m i e s t u s ir k a i m u s , a t n e ­
š ė e p i d e m i j a s — m a r ą , cholerą. K a r a s p r a ž u d ė š i m t u s t ū k s ­
t a n č i ų gyvybių, o šis s k a i č i u s , p a l y g i n u s su tuo, kiek t a d a
i š viso E u r o p o j e b u v o g y v e n t o j ų , į g a u n a kitokią p r a s m ę
negu mūsų dienomis, darosi bauginantis. Smulkiai suskal­
dytoje V o k i e t i j o j e — 1648 m e t a i s j u r i d i š k a i tą įteisino Vest­
falijos t a i k a — v i s u r į s i t v i r t i n o a b s o l i u t i z m a s . J o p r i e š p r i e ­
ša buvo b i u r g e r i ų l u o m a s , vis l a b i a u a u g ę s kiekybiškai ir
d a r ę s i s v i s u o m e n i š k a i r e i k š m i n g e s n i s su s a v o p a t r i c i a t u —
senatoriais ir miesto tarybos (magistrato) nariais (pasta­
rieji n e r e t a i šį postą p a v e l d ė d a v o ) . T a č i a u iki X V I I I a m ­
ž i a u s a n t r o s i o s p u s ė s — kitaip t a r i a n t , per visą B a c h o bi­
ografiją— lemiamoji jėga priklausė absoliutizmui. Žinoma,
tarp nykštukinių valstybėlių buvo ir daugiau ar mažiau
į t a k i n g ų . Ypač i š s i s k y r ė p r a m o n i n ė S a k s o n i j a ir feodalinė-
baudžiavinė Prūsija, kuri iš pradžių buvo v a d i n a m a Bran­
denburgo kunigaikštyste ; tuo pat metu šalies šiaurės va­
38
karuose įsitvirtino Hanoveriu dinastija, davusi pradžią
Anglijos karalių giminei.
B a i g i a n t i s XVII a m ž i u i , i š g r i u v ė s i ų p a k i l o m i e s t a i , s u ­
klestėjo p r e k y b a , a t s i r a d o p r a m o n ė s ž i d i n i a i , k a i m u o s e at­
g i m ė seni valstietiški p a p r o č i a i , s u s i f o r m a v o ir miestiečių
gyvenimo būdas. Tačiau lemtingos Trisdešimties metų
k a r o p a s e k m ė s v i s d a r b u v o j a u č i a m o s ir kitą š i m t m e t į , j o s
sekino šalį l y g v a r g i n a n t i liga, a p s u n k i n d a m o s ją t a r p u ­
savio r i e t e n o m i s . Ž a i z d o s p a m a ž u gijo, t a č i a u X V I I a m ­
ž i a u s n a c i o n a l i n ė katastrofa paliko n e i š d i l d o m ą p ė d s a k ą
Plg. B. Smetanos operos „Brandenburgiečiai Čekijoje" pavadi­
88
nimą: brandenburgiečiais čia pavadinti prusai.
63
 ne tik ekonomikoje, politikoje, bet ir v i s u o m e n i n ė j e s ą m o ­
nėje. V a i z d i n i a m s apie p a s a u l į kaip ,-,ašarų p a k a l n ę " a t r o ­
dė n e b u s g a l o . Siai t e m a i n e m a ž ą duoklę a t i d a v ė ir J o h a ­
nas Sebastianas Bachas.
P o l i t i n i a i v a i d a i p e r s i m e t ė iš XVII į X V I I I a m ž i ų . A t r o ­
dytų, kad t a r p jų ir B a c h o t i e s i o g i n i o ryšio n ė r a , t a č i a u ir
jie palietė k o m p o z i t o r i ų g a i s r ų a p d e g i n t u s p a r n u . A r g a ­
lėjo jis n e s i d o m ė t i a u d r i n g a i s įvykiais, į k u r i u o s vienu ar
kitu b ū d u b u v o į t r a u k i a m o s vokiečių ž e m ė s — ir visų p i r m a
S a k s o n i j o s k u n i g a i k š t y s t ė , kurioje jis g y v e n o ir dirbo?
Šiuose įvykiuose slypėjo k r u v i n ų k a r ų g r ė s m ė . J u o s su­
kėlė dvi i š o r i n ė s politinės p r i e ž a s t y s : visų p i r m a — k o v a
dėl v a d i n a m o s i o s „ i s p a n i š k o s k a r ū n o s " , ir a n t r a — dėl
„ l e n k i š k o s k a r ū n o s " . Ir vienu, ir kitu atveju buvo t u r i m a
g a l v o j e teisė p a v e l d ė t i sostą. O tai slėpė a g r e s y v i u s kės­
lus plėsti politinės ir e k o n o m i n ė s įtakos sferą.
XVII amžiuje s u b y r ė j o k i t a d o s g a l i n g a I s p a n i j o s im­
perija, a p r ė p u s i abiejų p u s r u t u l i ų — S e n o j o ir N a u j o j o pa­
s a u l i ų — š a l i s . J o s u z u r p u o t o s v a l d o s E u r o p o j e bei A m e r i ­
koje ir b u v o P r a n c ū z i j o s B u r b o n ų ir A u s t r i j o s H a b s b u r g ų
n e s a n t a i k o s p r i e ž a s t i s . Kitu k a r o veiksmų židiniu t a p o B a l ­
tijos j ū r o s rytinė p a k r a n t ė : prieš Švediją k a r i a v o S a k s o ­
nijos, D a n i j o s ir Rusijos k a r i u o m e n ė . N u k e n t ė j o Lenkija,
p e r g y v e n u s i giliausią v a l s t y b i n ę krizę. T u o p a t metu į E u ­
ropą įsibrovė t u r k a i : 1683-iaisiais-— dveji metai prieš g i m s ­
t a n t Bachui — b u v o p a i m t a V i e n a . A t m o s f e r a jkaitq X V I I I
39
amžiaus pradžioje.
P a t e i k s i m e kai k u r i a s d a t a s ir faktus iš to m e t o k a r o
kronikos.
„ K a r a l i a u s - s a u l ė s " Liudviko XIV šlovės ir g a l y b ė s a p ­
o g ė j u s — XVII a m ž i a u s a š t u n t a s i s d e š i m t m e t i s bei devin­
tojo d e š i m t m e č i o p r a d ž i a . J i s išplėtė s a v o v a l d a s : u ž k a r i a ­
v o Flandriją, a n e k s a v o E l z a s ą - L o t a r i n g i j ą k a r t u s u i m p e r i ­
jos miestu S t r a s b u r g u , brovėsi į vokiečių žemes a n a p u s
Reino, p r i v e r s d a m a s Kelną ir B r a n d e n b u r g ą p a s i r a š y t i j a m
n a u d i n g a s s u t a r t i s , s u t v i r t i n o į p ė d i n y s t ė s ryšius s u B a v a r i ­
j a . T a č i a u konfliktas su Austrija telkė koaliciją prieš Liud-
1679 metais jų puolimas buvo sustabdytas, o 1717 metais Bel­
39
grade turkai pralaimėjo mūšį. Bachas galėjo apie tai sužinoti, kai
kėlėsi iš Veimaro j Kėteną.
viką. Ir kai į karą į s i t r a u k ė A n g l i j a , k a r t u su i š s i v a d a v u ­
siais iš ispanų priespaudos Nyderlandais sutriuškinusi
p r a n c ū z ų laivyną, jo b a i g t i s (o k a r a s g r ė s ė a p r ė p t i visą
E u r o p o s k o n t i n e n t ą ) b u v o n u l e m t a . Tik 1713 m e t ų U t r e c h ­
t o taika, p o m e t ų p a t v i r t i n t a R a š t a t o s u s i t a r i m u , p a d a r ė
galą v a l s t y b i ų s i e n a s ir jų r e ž i m u s p a ž e i d i n ė j u s i o s P r a n ­
cūzijos e k s p a n s i o n i s t i n i a m s i š p u o l i a m s . S a v o i s t o r i n e reikš­
m e U t r e c h t o t a i k a p r i l y g s t a Vestfalijos t a i k a i , k u r i a XVII
amžiuje pasibaigė Trisdešimties metų k a r a s .
B a c h a s t a d a d i r b o V e i m a r e ir b u v o d v i d e š i m t a š t u o n e ­
rių metų. V a r g u ar jis liko a b e j i n g a s E u r o p o j e s i a u t ė j a n -
t i e m s k a r a m s . To l a i k o t a r p i o B a c h o k ū r i n i ų — d a u g i a u s i a
v a r g o n i n i ų — e m o c i n i s p a k i l u m a s ir d r a m a t i z m a s n u s p a l ­
vinti laikmečio d v a s i a . T a č i a u k a r o v e i k s m a i nesiliovė, tik
persikėlė į E u r o p o s r y t u s ir d a b a r d a u g l a b i a u p a l i e t ė B a ­
cho biografiją.
1700 m e t a i s p r a s i d ė j o v a d i n a m a s i s S i a u r ė s k a r a s , t r u ­
kęs d u d e š i m t m e č i u s : Švedijos k a r a l i u s K a r o l i s XII k a r i a ­
vo su D a n i j a , Lenkija, S a k s o n i j a ir R u s i j a dėl v i e š p a t a v i ­
m o Baltijos j ū r o j e .
XVII a m ž i a u s p a b a i g o j e šlėktų n e s u t a r i m a i L e n k i j o s ka­
ralystėje baigėsi tarpuvaldžiu. Tuo pasinaudojo Saksoni­
jos kurfiurstas Frydrichas A u g u s t a s I, pramintas Stipriuo­
ju, k u r i s 1697 m e t a i s p a s i g r o b ė L e n k i j o s kanūną ( t a p ę s
lenkų k a r a l i u m i , jis p a s i v a d i n o A u g u s t u I I ) . Kitą p r e t e n ­
dentą į sostą, S t a n i s l a v ą Leščinskį, siūlė P r a n c ū z i j a , tuo
t a r p u A u g u s t a s , n o r ė d a m a s įtvirtinti s a v o t e i s e s , s u d a r ė
s ą j u n g ą su H a b s b u r g a i s ir Rusija ( a s m e n i š k a i b u v o s u s i t i ­
kęs s u P e t r u I ) . K a r o l i s XII v i e n u s m ū g i u įveikė D a n i j o s
p a s i p r i e š i n i m ą , 1700 m e t a i s ties N a r v a n u g a l ė j o P e t r ą I,
prie R y g o s s u m u š ė s a k s o n i e č i u s , 1702 m e t a i s p r a d ė j o žygį
p r i e š Lenkiją, u ž ė m ė V a r š u v ą ir 1705 m e t a i s n u v e r t ė Au­
gustą, įsiveržė į S a k s o n i j ą (ten š v e d a i i š b u v o apie m e t u s ) ,
p a s k u i p a s u k o į Rusiją. Karolio ž y g i s b a i g ė s i p r a l a i m ė j i m u
prie P o l t a v o s 1709 m e t a i s : jis p a b ė g o į Turkiją, o k a r t u su
j u o ten a t s i d ū r ė j o d v a r o m u z i k a n t a s , J . S . B a c h o b r o l i s
Jakobas.
N e s i g i l i n s i m e į t o l e s n e s S i a u r ė s k a r o d e t a l e s — į jį pa­
m a ž u b u v o į t r a u k t o s kitos š a l y s , o kova dėl Lenkijos s o s t o
d a r ė šį karą d a r s u d ė t i n g e s n į , 1721 m e t a i s b u v o p a s i r a š y -
3, M, Druskinas „Bachas" 65
ta Ništato taika. Rusija įsitvirtino Baltijos jūros rytinėje
p a k r a n t ė j e , P e t r a s I „ p r a k i r t o l a n g ą į Europą"... T a č i a u
nukreipkime žvilgsnį į Saksoniją — Bacho likimas susijęs
su j a .
A u g u s t a s į t r a u k ė šalį į politinių ir k a r i n i ų n e s u t a r i m ų
verpetą, s u g r i o v ė jos ekonomiką. Be to, j i s įsigijo p a v o ­
j i n g ą v a r ž o v ą : p a s i n a u d o j ę s s u i r u t e , B r a n d e n b u r g o kur­
fiurstas F r y d r i c h a s I 1701 m e t a i s p a s i s k e l b ė P r ū s i j o s ka­
r a l i u m . J i s p r a d ė j o d a ž n i a u kištis į Vokietijos v i d a u s
r e i k a l u s , o jo a n ū k a s F r y d r i c h a s II s u g e b ė j o p a l a u ž t i S a k ­
sonijos g a l y b ę ; a p i e tai p a p a s a k o s i m e t r u p u t į vėliau.
O kol kas, r e m i a m a s P e t r o I, n u o 1709 m e t ų A u g u s t a s
vėl t a p o Lenkijos k a r a l i u m i . Todėl nereikia s t e b ė t i s , k a d vo­
kiečių k o m p o z i t o r i ų — t a r p jų ir B a c h o , y p a č T e l e m a n o —
s i u i t o s e vis d a ž n i a u p a s i g i r s d a v o lenkiški šokiai, o polo­
n e z o r i t m a i p r a s i s k v e r b d a v o net į b a ž n y t i n ę muziką (žr.
B a c h o Mišių h-moll N r . 17—Et resurrexlt).
T u š č i o s g a r b ė s v a i k ę s i s A u g u s t a s b u v o a p s u k r u s , ta­
č i a u n e p a k a n k a m a i į ž v a l g u s politikas. Vis dėlto iki p a t
m i r t i e s 1733 m e t a i s jis s u g e b ė j o išlaikyti ir nesuskaldytą'
Saksoniją, ir Lenkijos k a r ū n ą . 1733—1738 m e t a i s kovą dėl
šios k a r ū n o s s u p e r m a i n i n g a s ė k m e tęsė j o n e itin d a l i n g a s
s ū n u s F r y d r i c h a s A u g u s t a s I I (kaip Lenkijos k a r a l i u s jis
p a s i v a d i n o A u g u s t u I I I ) . S a v o k a r i n ė m i s a v a n t i ū r o m i s jis
u ž t r a u k ė S a k s o n i j a i d a u g nelaimių. Be kita ko, k a t a s t r o f i š ­
kai j a m b a i g ė s i d a l y v a v i m a s Silezijos d a l y b o s e — šis k r a š ­
tas, k i t a d o s p r i k l a u s ę s Čekijos k a r a l y s t e i , atiteko A u s t r i ­
j a i . P e r T r i s d e š i m t i e s metų karą Silezija b u v o n u s i a u b t a
k a i p p r o t e s t a n t i z m o ž i d i n y s . D a b a r j i vėl t a p o m ū š i ų
arena.
P r ū s i j o s k a r a l i u s F r y d r i c h a s II įsibrovė į Sileziją 1740
metų g r u o d y j e . P a g r i n d i n i s j o p r i e š i n i n k a s b u v o A u s t r i j a
ir jos s ą j u n g i n i n k ė S a k s o n i j a . Sis v a d i n a m a s i s p i r m a s Si­
lezijos k a r a s t r u k o p u s a n t r ų m e t ų (iki 1742 metų liepos;
s ą j u n g i n i n k a i šį karą p r a l a i m ė j o ) . A n t r a s i s Silezijos ka­
r a s , p r a s i d ė j ę s 1744 m e t a i s ir vėl p a s i b a i g ę s F r y d r i c h o II
p e r g a l e , s a k s o n a m s b u v o d a r l a b i a u ž e m i n a n t i s : 1745 me­
tų lapkričio 30 dieną p r ū s a i o k u p a v o Leipcigą, k u r i a m e iš­
b u v o iki g r u o d ž i o 25-osios; p a l i a u b o s b u v o p a s i r a š y t o s D r e ­
zdene, nugalėtosios Saksonijos sostinėje . Taigi paskutinį 40
Bacho gyvenimo dešimtmetį temdė sunkūs išgyvenimai. Iš
a m ž i n i n k ų a t s i m i n i m ų ž i n o m e , kad P r ū s i j o s B a c h a s ne­
m ė g o . ( N e k r o l o g e apie tai, s u p r a n t a m a , n u t y l i m a : j o au­
t o r i u s F i l i p a s E m a n u e l i s tuo m e t u , kai r a š ė nekrologą, t a r ­
n a v o F r y d r i c h o I I d v a r o kapeloje.) N e s u n k u į s i v a i z d u o t i ,
kaip j į s l ė g ė L e i p c i g e a p g y v e n d i n t ų p r ū s ų k a r e i v i ų - a n t ­
plūdis, Drezdeno žlugimas (miestas buvo atiduotas Frydri­
chui 1745 m e t ų g r u o d ž i o 18 d i e n ą ) , s u t r i k ę s į p r a s t a s S a ­
ksonijos g y v e n i m a s . Ar ne dėl to B a c h a s ėmė v e n g t i ž m o ­
nių, d a r giliau p a s i n e r d a m a s į logikos p a t i k r i n t ą ir p e r
šimtmečius išbandytą kontrapunkto meną?
T i u r i n g i j ą u ž v a l d ž i u s i S a k s o n i j a — B a c h o g i m t o j i ztr
mė, ir ją ištikusios n e l a i m ė s s k a u d i n o j a m širdį; i š b a n d y ­
m ų metą j o m u z i k a b u v o s k i r t a p a g u o d a i , m o r a l i n e i t v i r t y ­
bei. P a g a l s a v o r e l i g i n i u s į s i t i k i n i m u s B a c h a s žiūrėjo į š a ­
liai t e k u s i u s i š b a n d y m u s kaip į n u o d ė m ė s e s k e n d i n č i o
s u ž i a u r ė j u s i o p a s a u l i o a p r a i š k ą . T a č i a u kaip S a k s o n i j o s
p a t r i o t ą jį d ž i u g i n o kiekviena j o s s ė k m ė . Ar ne dėl to jo
k ū r i n i u o s e „su t r i m i t a i s i r t i m p a n a i s " s k a m b a f a n f a r i n i a i ,
p e r g a l i n g i š ū k s n i a i ir jubiliacijos? Beje, tokių s k a m b e s i ų
p a s i t a i k o n e tik k ū r i n i u o s e , p a r a š y t u o s e v a l s t y b i n i ų a r
m i e s t o iškilmių p r o g a , bet ir r e l i g i n ė j e m u z i k o j e (žr. M i ­
šių h-moll Gloria p r a d ž i ą a r b a Osanna). M a n y d a m i , k a d
p a n a š ū s m o t y v a i y r a k a r o įvykių a t g a r s i s , ž i n o m a , per-
d ė t u m e , — t a i p B a c h a s į k ū n y d a v o i r tikėjimo d o g m a s ; a n t r a
vertus, būtų neteisinga ignoruoti psichologinių stimulų
įtakos g a l i m y b ę — j u o s s ą l y g o j o a p l i n k a ir b e n d r a a t m o s ­
fera, kurioje g y v e n o ir kuria k v ė p a v o B a c h a s .
T a r p išorinių politinių įvykių ir B a c h o k ū r y b o s siekių
t i e s i o g i n i o ryšio, s u p r a n t a m a , n ė r a : r e i k š m i n g e s n ė t a r p i ­
nė g r a n d i s — i d e o l o g i n ė ir, t i k s l i a u , m e n i n ė - s t i l i s t i n ė k o m ­
p o z i t o r i a u s evoliucija. E s t e t i n i ų ir v i s u o m e n i n i ų - p o l i t i n i ų
reiškinių g r e t a s sieja s u d ė t i n g i t a r p i š k i s a n t y k i a i : p i r m o ­
sios g r e t o s s a n t y k i n i o i m a n e n t i š k u m o a n a l i z ė p r i e i n a m e s ­
nė, a n t r o s i o s g r e t o s poveikis p a s i r e i š k i a n e taip a t v i r a i .
40
Galutinai ji buvo sutriuškinta jau po Bacho mirties — per tre­
čiąjį Silezijos karą, vadinamą Septynerių metų karu (1756—1763).
3' 67
 S t o k o j a n t B a c h o biografijos žinių, s u n k u n u s t a t y t i a n ­
ksčiau m i n ė t ų socialinių politinių įvykių tiesioginį poveikį
k o m p o z i t o r i u i : g a l i m a p a r e i k š t i tik h i p o t e t i n i u s s a m p r o t a ­
v i m u s . Vis dėlto B a c h o p a v e i k s l a s ir jo k ū r y b o s m e n i n i s -
idėjinis k r y p t i n g u m a s b e n d r a m e istorijos fone išryškėja la­
biau.
MUZIKOS DIREKTORIUS
Kai B a c h a s įsikūrė Leipcige, j a m n e s e n i a i b u v o s u k a k ę
t r i s d e š i m t a š t u o n e r i m e t a i . P r a e i t y j e buvo d v i d e š i m t t a r ­
n y b o s metų, iš kurių tik p e n k e r i u s jis dirbo m i e s t o b a ž n y ­
čioje, d e v y n e r i u s — V e i m a r e , a t l i k d a m a s tiek b a ž n y t i n e s ,
tiek p a s a u l i e t i n e s funkcijas, ir š e š e r i u s — Kėtene, k u r j o ­
kių b a ž n y t i n i ų p a r e i g ų n e t u r ė j o ( v a i z d u m o dėlei šie skai­
čiai s u a p v a l i n t i ) . T a i g i 5 m e t u s jis b u v o p a v a l d u s m i e s ­
t u i ir 15 — d v a r u i . K o p d a m a s t a r n y b i n ė s h i e r a r c h i j o s laip­
t a i s , B a c h a s n u o s e k l i a i kilo r a n g u : p r a d ė j o kaip m i e s t o
v a r g o n i n i n k a s , paskui t a p o d v a r o v a r g o n i n i n k u , „ k a m e r m u -
ziku", k o n c e r t m e i s t e r i u , k a p e l m e i s t e r i u . P a s t a r ą s i a s p a r e i ­
g a s B a c h a s , p a s a k jo, „ketino eiti iki g y v e n i m o p a b a i g o s " .
V a d i n a s i , n ė r a p a g r i n d o t v i r t i n t i , esą jis i š s i i l g ę s religi­
n ė s m u z i k o s k ū r i m o bei a t l i k i m o ir dėl šios p r i e ž a s t i e s nu­
t a r ę s persikelti į Leipcigą, kaip, l a i k y d a m i e s i o r t o d o k s a l i o s
versijos, tvirtina bachologai.
Ką tik p a c i t u o t i B a c h o žodžiai p a i m t i iš 1730 m e t ų s p a ­
lio 2 8 dienos laiško s e n a m bičiuliui G e o r g u i E r d m a n u i . N u o
1698 metų jie k a r t u mokėsi ir giedojo c h o r e — i š p r a d ž i ų
O r d r u f e , vėliau L i ū n e b u r g e . V i s k u o , kas p a r a š y t a š i a m e
laiške, iki šiol b u v o aklai tikima kaip n e d i s k u t u o t i n a e s a ­
m y b e , t a č i a u laiško t u r i n y j e y r a p r i e š t a r a v i m ų ir iki g a l o
neišaiškintų dalykų.
P i r m i a u s i a apie E r d m a n ą .
1702 m e t a i s bičiuliai, m a t y t , i š s i s k y r ė : J o h a n a s S e b a s ­
t i a n a s t a p o m u z i k u profesionalu, o E r d m a n a s , t r e j a i s me­
t a i s už jį v y r e s n i s , vėliau b a i g ė vieną iš Vokietijos u n i v e r ­
sitetų kaip t e i s i n i n k a s ( j u r i s t a s ) . N e ž i n i a , kaip ir kodėl
68
1713 m e t a i s jis t a p o j u r i d i n i u p a t a r ė j u r u s ų t a r n y b o j e , g a ­
vęs k a r i n i n k o laipsnį k u n i g a i k š č i o R e p n i n o divizijoje, kuri
b u v o dislokuota L i e t u v o j e . N u o 1718 m e t ų E r d m a n a s t a r ­
n a v o D a n c i g e ( d a b a r G d a n s k a s ) , k u r p a s i r e i š k ė kaip dip­
l o m a t a s ir u ž ė m ė „ r e z i d e n t o " — Rusijos p a s i u n t i n i o — pos­
tą. Jo iškilimas d i p l o m a t i n ė j e sferoje s u t a p o su P e t r o I
kelione po E u r o p o s š a l i s ir a p s i l a n k y m u P r ū s i j o j e . E r d m a ­
n a s mirė 1736 m e t a i s D a n c i g e , o jo a r c h y v a s b u v o a t g a b e n ­
t a s į Maskvą; j a m e yra ir g a r s u s i s B a c h o laiškas, kurio au­
t o g r a f a s iki šiol s a u g o m a s c e n t r i n i a m e v a l s t y b i n i a m e se­
nųjų aktų a r c h y v e .
Kaip aiškėja iš laiško, E r d m a n a s l a n k ė Bachą V e i m a r e ,
o apie v ė l e s n i u s jų s u s i t i k i m u s žinių n ė r a ; 1725 ar 1726
m e t ų jų laiškai n e i š l i k o . F. S p i t o s p r a š o m a s , 1730 metų
41
B a c h o laišką M a s k v o j e s u r a d o O t a s fon R y z e m a n a s — P a ­
baltijo vokietis, t y r i n ė j ę s r u s ų m u z i k ą ir p r o p a g a v ę s ją Va­
k a r u o s e ; S p i t a šį laišką p i r m a s i s paskelbė s a v o m o n o g r a ­
fijoje.
B a c h o laiškas p a r a š y t a s oficialiu, p a g a r b i u tonu, k u r i s
n e s i d e r i n a , kaip m e s s u p r a n t a m e , s u i l g a m e č i a i s d r a u g i š -
' k a i s b u v u s i ų b e n d r a k l a s i ų s a n t y k i a i s . T a č i a u reikia prisi­
m i n t i , kad to m e t o l a i š k u o s e b u v o g r i e ž t a i l a i k o m a s i etike­
t o kaip b ū t i n o m a n d a g u m o . Kiek i n t y m e s n i s t o n a s pastebi­
m a s tik laiško p a b a i g o j e , kai B a c h a s p a s a k o j a apie s a v o
šeimą.
B a c h a s r a š o : „... iš k a p e l m e i s t e r i o p a s i d a r y t i k a n t o r i u m
iš p r a d ž i ų m a n p a s i r o d ė visai n e t i n k a m u dalyku, dėl to
;
s a v o s p r e n d i m ą v i l k i n a u visą m e t ų ketvirtį..." V a d i n a s i , tai
b u v o p r e s t i ž o k l a u s i m a s : jis p a s i j u t o p a ž e m i n t a s r a n g u so­
cialinėje h i e r a r c h i j o j e . T a č i a u kodėl B a c h a s s k u n d ž i a s i tuo
d a b a r , kai p o a p s i s p r e n d i m o p r a ė j o s e p t y n e r i m e t a i ? Nu-
s i s k ų s d a m a s dėl b r a n g a u s p r a g y v e n i m o Leipcige, B a c h a s
n u r o d o d a r tris p a g r i n d i n e s p r i e ž a s t i s : 1) „ši t a r n y b a to­
li g r a ž u ne tokia p a t r a u k l i , kaip m a n apie ją r a š ė " ; 2) „ne­
liko d a u g e l i o akcidencijų ( p a p i l d o m ų p a j a m ų . — M. D.),
k u r i o s t u r ė t ų p r i k l a u s y t i e i n a n t š i a s p a r e i g a s " ; 3 ) „keista
ir m a ž a i m u z i k a b e s i r ū p i n a n t i v y r e s n y b ė " . B a c h o iškeltas
Neseniai Maskvoje rastas dar vieno Bacho laiško originalas,
41
datuotas 1726 metų liepos 28-ąja. Zr.: Русская книга о Бахе. — M.,
1985, с, 1 7 6 - 1 8 2 .
09
 p r e t e n z i j a s reikia kritiškai i š a n a l i z u o t i . S u s t o s i m e prie pir­
m o s i o s , apie dvi kitas k a l b ė s i m e v ė l i a u .
Ar žinojo B a c h a s , prieš a t v y k d a m a s į Leipcigą, n e g a t y ­
v i ą s i a s k a n t o r i a u s p a r e i g ų p u s e s ? M a n a u , k a d t u r ė j o ži­
noti.
1716 m e t a i s k a r t u s u K ū n a u jis d a l y v a v o a t n a u j i n t ų
v a r g o n ų e k s p e r t i z ė j e H a l ė s m i e s t e ir beveik s a v a i t ę g y v e ­
n o g r e t a šio v i s a p u s i š k a i i š s i l a v i n u s i o m u z i k a n t o . ( K ū n a u
b u v o a p g y n ę s t e i s ė s m o k s l ų d a k t a r o disertaciją, mokėjo
daugelį u ž s i e n i o kalbų, t a r p jų ir senųjų, p a r a š ė rotnaną-
pamfletą „ M u z i k o s š a r l a t a n a s " . ) Kaip b u v o į p r a s t a , eks­
pertizei p a s i b a i g u s , B a c h a s i r K ū n a u i š b a n d ė v a r g o n u s , ar­
ba, m ū s i š k a i k a l b a n t , k o n c e r t a v o . N e j a u g i , s ė d ė d a m i prie
v a i š i ų s t a l o , — o H a l ė s m a g i s t r a t a s jų n e p a š y k š t ė j o , — jie
n e s i k a l b ė j o b u i t i n ė m i s t e m o m i s ir K ū n a u n e p a s i s k u n d ė Ba­
chui k a n t o r a t o reikalų būkle? 1717 m e t ų rudenį B a c h a s kaip
k l a v e s i n i s t a s s u b l i z g ė j o D r e z d e n o d v a r e . P a k e l i u i iš Kė-
t e n o į D r e z d e n ą j i s n e g a l ė j o n e s u s t o t i Leipcige. Kodėl
m u m s n e p a d a r i u s p r i e l a i d o s , k a d ten j i s vėl s u s i t i k o s u Kū­
n a u ? T ų pačių m e t ų g r u o d y j e B a c h a s k v i e č i a m a s v a r g o n ų
p r i ė m i m o e k s p e r t u į Leipcigo u n i v e r s i t e t o šv. P a u l i n o s b a ž ­
nyčią, o ji — K ū n a u žinioje. N e j a u g i ir t a d a jie n e s u s i t i k o ?
O j u k b ū t e n t t a i s m e t a i s K ū n a u p a s i u n t ė m a g i s t r a t u i pe­
ticiją dėl b ū t i n u m o i m t i s skubių p r i e m o n i ų d a r b u i šv. To­
m o mokykloje p a g e r i n t i . A r g a l ė j o B a c h a s šito nežinoti?
1722 metų birželyje K ū n a u m i r ė , t a i p ir n e s u l a u k ę s a t s a ­
k y m o į peticiją. Ir ką gi, ar p a g e r ė j o per šiuos p e n k e r i u s
m e t u s disciplina k a n t o r a t e ? Nė kiek. R e k t o r i u m — n u o 1648
m e t ų — b u v o t a s p a t s b e v a l i s J. H. E r n e s t i s — šito B a c h a s
i r g i n e g a l ė j o n e ž i n o t i . Kai jis u ž ė m ė k a n t o r i a u s postą, Er-
n e s č i u i ėjo s e p t y n i a s d e š i m t p i r m i m e t a i . (Jis m i r ė po še­
šerių metų, 1729-aisiais.)
A r nereikėtų m a n y t i , kad B a c h a s abejojo, p r i e š siūly­
d a m a s s a v o k a n d i d a t ū r ą į v a k u o j a n č i ą k a n t o r i a u s vietą
L e i p c i g e , b ū t e n t dėl to, j o g b u v o g e r a i i n f o r m u o t a s apie j o s
p r i v a l u m u s i r t r ū k u m u s ? P r e s t i ž o s u m e t i m a i toli g r a ž u ne­
b u v o tokie s v a r b ū s , kaip, a t r o d y t ų , aiškėja iš laiško Er-
d m a n u i , nes B a c h a s t u r ė j o o m e n y n e k a n t o r i a u s vietą kai­
po tokią, o g a l i m y b ę t a p t i „ m u z i k o s d i r e k t o r i u m " . Ir n o r s
g e r a i žinojo v i s a s n e g a t y v i a s t a r n y b o s L e i p c i g e p u s e s , j i s
vis dėlto ž e n g ė l e m i a m ą ž i n g s n į : L e i p c i g e j a m teks p r a ­
leisti d v i d e š i m t s e p t y n e r i u s m e t u s . Ž i n o m a , iš a n k s t o ne­
g a l i m a b u v o n u m a t y t i visko, ką čia teko p e r g y v e n t i , t a č i a u
B a c h o a t v y k i m a s į šį miestą t a m tikra p r a s m e b u v o d ė s n i n ­
gas.
Kaip t a r p t a u t i n ė s r e i k š m ė s p r e k y b o s c e n t r a s , L e i p c i g a s
ž i n o m a s j a u n u o XII a m ž i a u s . P r a s l i n k u s p e n k i e m s š i m t ­
m e č i a m s , jis t a p o p a s i t u r i n č i ų b i u r g e r i ų c i t a d e l e . B a c h u i
čionai a t v y k u s , m i e s t e b u v o apie 30 t ū k s t a n č i ų g y v e n t o j ų .
( V e i m a r e — ne d a u g i a u kaip 3—4 t ū k s t a n č i a i , B e r l y n e —
X V I I I a m ž i a u s a n t r o j e p u s ė j e — a p i e 100 t ū k s t a n č i ų . ) P a s -
t a t a i d a u g i a u s i a b u v o m a s y v ū s , trijų k e t u r i ų a u k š t ų , g a t ­
vės ir aikštės — e r d v i o s , p l a č i o s . Gėtė, l a n k ę s i s L e i p c i g e
p r a ė j u s 15 m e t ų po B a c h o m i r t i e s , b u v o n u s t e b i n t a s pas­
t a t ų d i d u m o , kurių f a s a d a i , a n o t jo, žiūrėjo į dvi g a t v e s ;
o j u k Gėtė a t v y k o iš F r a n k f u r t o prie M a i n o — irgi s t a m ­
baus prekybos c e n t r o . Labiausiai išsiskyrė rotušė su aš­
42
t u o n k a m p i u b o k š t u T u r g a u s aikštėje (Marktplatz), k u r i o ­
je v y k d a v o m i e s t o i š k i l m ė s . Į k a s m e t i n e s m u g e s a t v y k d a v o
užsieniečiai, d a u g i a u s i a p r a n c ū z a i ir i t a l a i . N u o l a t b u v o
p a l a i k o m i ryšiai s u k i t a i s vokiečių m i e s t a i s . L a b a i i n t e n ­
s y v u s b u v o ne tik p r e k y b i n i s , bet ir „ p r o t ų b e n d r a v i m a s " .
V i e n a s iš į r o d y m ų — d a u g y b e k n y g y n ų ir leidyklų. (Beje,
g a r s i o j i Breitkopfo n a t ų leidykla b u v o į s t e i g t a 1719 m e ­
tais.)
L e i p c i g a s b u v o s t a m b u s ne tik p r e k y b o s , bet ir k u l t ū r o s
centras. „Klestintis miestas tvirtovė su pasaulinio garso
u n i v e r s i t e t u " — t a i p jis v a d i n a m a s s e n o v i n ė s e g r a v i ū r o s e .
Jo universitetas, vienas seniausių Europoje, buvo įsteigtas
1409 m e t a i s ( a n k s č i a u — 1386-aisiais — į s t e i g t a s H e i d e l b e r ­
g o u n i v e r s i t e t a s ) . X V I I I a m ž i u j e įvairiu laiku j a m e s t u d i ­
j a v o Klopštokas, Gėtė, F i c h t ė ; L e i p c i g e g i m ė L e i b n i c a s ; čia
b u v o labai r y š k ū s l a i s v a m a n y b ė s d a i g a i . S m a l s i , l a i s v ų
p a p r o č i ų s t u d e n t i j a teikė m i e s t o g y v e n i m u i s a v i t u m o ; j i
s u d a r ė y p a t i n g ą socialinį s l u o k s n į g r e t a b i u r g e r i ų , dva­
siškių ir iš k i t u r a t v y k u s i ų d a r b i n i n k ų , kurių reikėjo besi­
v y s t a n č i a i k a l n a k a s y b o s , g e l u m b ė s a u d i m o i r kitai p r a m o ­
nei.
« Zr.: Гёте И. В. Поэзия и правда, ч. 2, — Пг. — М, 1923, с:
28-29.
 „ P i r k l i ų ir m o k s l i n i n k ų m i e s t a s " L e i p c i g a s n i e k a d ne­
b u v o kokio nors m a r k g r a f o ar k u n i g a i k š č i o rezidencija ir
t u o i š e s m ė s skyrėsi n u o S a k s o n i j o s s o s t i n ė s D r e z d e n o . T u o
p a a i š k i n a m i ir specifiniai jo i n t e n s y v a u s d v a s i n i o g y v e n i ­
mo bruožai.
Š v i e t i m o idėjų p r a n a š a i s Leipcige, be Leibnico, b u v o
p i e t i s t i n ė s p a k r a i p o s t e o l o g a i K. T o m a z i j u s ir K. V o l f a s . 43
1724-aisiais — p r a ė j u s m e t a m s n u o B a c h o a t v y k i m o į Lei­
p c i g ą — u n i v e r s i t e t o p r o f e s o r i u m t a p o J. K. G o t š e d a s —
d i d ž i a u s i a s a u t o r i t e t a s k l a s i c i s t i n ė s estetikos k l a u s i m a i s
(jis d ė s t ė iki 1738 metų, leido ž u r n a l ą ; žinomi jo d a r b a i iš
poetikos, logikos, metafizikos s r i č i ų ) . N u o 1743 m e t ų Lei­
p c i g o u n i v e r s i t e t e dirbo p o e t a s K. G e l e r t a s , p a g a l kurio ei­
les B e t h o v e n a s k ū r ė d a i n a s . Sį u n i v e r s i t e t ą 1736 m e t a i s
b a i g ė filosofas, m a t e m a t i k a s ir m u z i k a n t a s L. Micleris —
B a c h o m o k i n y s ir g e r b ė j a s ; čia s t u d i j a v o ir du vyresnieji
B a c h o s ū n ū s . Kitas i š t i k i m a s B a c h o g e r b ė j a s , m a g i s t r a s
J. A. B i r n b a u m a s , čia dėstė retoriką. U n i v e r s i t e t e b u v o ke­
t u r i p a g r i n d i n i a i f a k u l t e t a i , j a m e d ė s t ė 3 9 profesoriai (nes­
k a i t a n t n e e t a t i n i ų ) . T a r p j ų b u v o įvairių ideologinių kryp­
čių m o k s l i n i n k ų , t a č i a u v y r a v o švietėjiška d v a s i a .
S i ų - i d ė j ų poveikiui p r i e š i n o s i Leipcigo d v a s i n ė konsis­
torija. Ji laikėsi o r t o d o k s i n i ų - p r o t e s t a n t i š k ų tradicijų, ku­
r i a s r ė m ė didžioji b i u r g e r i ų d a l i s . Dėl šios p r i e ž a s t i e s su­
s i d a r ė s a v o t i š k a s i t u a c i j a : L e i p c i g a s b u v o ir Š v i e t i m o , ir
l i u t e r o n i š k o s o r t o d o k s i j o s r a m s t i s . Tokia p r i e š t a r i n g a a p ­
linka g a u b ė į v a i r i a p u s i š k ą m i e s t o muzikinį g y v e n i m ą .
1702 m e t a i s T e l e m a n a s , p a t s m o k ę s i s L e i p c i g o univer­
sitete, s u o r g a n i z a v o Collegium musicum — orkestrą, s u d a ­
rytą iš 18—20 s t u d e n t ų ir solistų d a i n i n i n k ų . 1708 m e t a i s
b u v o s u b u r t a s a n t r a s o r k e s t r a s , k u r i a m v a d o v a v o kompozi­
t o r i u s J. F. F a s a s . Apie 12—15 metų, p r a d e d a n t 1729-ai-
s i a i s , T e l e m a n o į s t e i g t a m o r k e s t r u i v a d o v a v o B a c h a s . Kon­
certai b ū d a v o r e n g i a m i e r d v i o s e k a v i n ė s e ; y p a č g a r s ė j o
C i m e r m a n o k a v i n ė (jos keturių a u k š t ų p a s t a t a s n e i š l i k o ) .
P a p r a s t a i k o n c e r t a i v y k d a v o kartą per s a v a i t ę , o m u g i ų
metu — d u k a r t . R e g u l i a r ū s p l a t e s n i a m k l a u s y t o j ų r a t u i
44
Apie juos ir. žemiau, p. 128.
43
44
Bacho ,,Kavos kantata" buvo atlikta kavinėje žiemą, o „Febo
ir Pano varžybos" — vasarą, kavinės sodelyje.
72
skirti vieši k o n c e r t a i p r a s i d ė j o 1743 m e t a i s , t a č i a u B a c h a s
j u o s e n e b e d a l y v a v o . Tai ir b u v o u ž u o m a z g a tos simfoninių
koncertų o r g a n i z a c i j o s , kuri X V I I I a m ž i a u s a š t u n t a j a m e
d e š i m t m e t y j e įsikūrė „ G e v a n d h a u z o " p a s t a t e (Gewand­
haus— „ D r a b u ž i ų n a m a i " ; a n k s č i a u — m u g ė s p a t a l p a , ku­
ria n a u d o j o s i p r e k i a u t o j a i a u d i n i a i s ) ; iš čia kilo ir g a r s a u s
o r k e s t r o kolektyvo p a v a d i n i m a s ( s e n a s i s p a s t a t a s n e i š l i k o ) .
S k i r t i n g a i n u o D r e z d e n o su jo plačiai ž i n o m a o p e r o s
t r u p e , Leipcige o p e r a n e p r i g i j o . T e a t r o p a s t a t a s , k u r i a m e
n u o 1693 iki 1720 metų e p i z o d i š k a i — tik m u g i ų dieno­
m i s — v y k d a v o s p e k t a k l i a i , s u d e g ė i r liko n e a t s t a t y t a s . Ne-
s i d o m ė j i m a s opera — Leipcigo b i u r g e r i ų m e n i n i o s k o n i o
konservatyvumo įrodymas. Tuo greičiausiai galima paaiš­
kinti ir jų, a p s k r i t a i p a ė m u s , abejingą požiūrį į B a c h o mu­
ziką.
Leipcige buvo šešios b a ž n y č i o s , iš kurių s v a r b i a u s i o s —
šv. T o m o ir šv. M i k a l o j a u s . J o s g a n a t a l p i o s , p a v y z d ž i u i ,
šv. T o m o bažnyčioje — apie 1500 vietų. P e r i š k i l m i n g a s
š v e n t e s p i r m e n y b ė a t i t e k d a v o t u r t i n g a i i š p u o š t a i šv. Mi­
kalojaus bažnyčiai; jos pastorium buvo miesto superinten-
d a n t a s , k o n s i s t o r i j o s n a r y s S a l o m a s D e i l i n g a s (1721 — 1 7 5 5
m e t a i s s k a i t ę s t e o l o g i j o s kursą u n i v e r s i t e t e ) , k u r i s b u v o
p a l a n k u s B a c h u i . S u šv. T o m o mokyklos a u k l ė t i n i a i s B a ­
chui k a r t a i s t e k d a v o tą pačią dieną a p t a r n a u t i abi b a ž n y ­
čias, g e r a i d a r , kad jos b u v o netoli, n u o penkių iki dešim­
ties m i n u č i ų kelio. O s u s p ė t i r e i k ė d a v o laiku: kol p a s t o r i u s
vienoje b a ž n y č i o j e s a k y d a v o p a m o k s l ą , kitoje s k a m b ė d a ­
vo m u z i k a . Sių gotiškų b a ž n y č i ų p a s t a t a i išliko iki m ū s ų
d i e n ų — i š dalies p e r s t a t y t i . 45
K a n t o r i a u s žinioje b u v o k e t u r i o s g i e s m i n i n k ų g r u p ė s ,
kiekvienoje ' ne m a ž i a u kaip po a š t u o n i s b e r n i u k u s . P a j ė -
45
Nuo rekonstrukcijos mažiau nukentėjo šv. Tomo bažnyčia, eg­
zistuojanti dar nuo 1212 metų (atnaujinta 1715 ir 1721 metais).
Esminiai pakeitimai, padaryti XIX amžiuje, buvo pašalinti ją remon­
tuojant 1961 — 1963 metais. Tačiau chorai buvo padidinti, o 1889 me­
tais pastatyti nauji vargonai; pastatyti ir nedideli antrieji vargonai,
skambesiu primenantys Bacho laikų instrumentus. Labai didelių pa­
keitimų XVIII amžiaus pabaigoje padaryta šv. Mikalojaus bažnyčios
interjere ir eksterjere: taikantis prie naujo skonio, pailga, gotiškos
formos patalpa buvo paversta kvadratine, pridėjus klasicistinio sti­
liaus kolonadą; seni vargonai 1859 metais pakeisti naujais, o šie
1902 metais restauruoti.
73
g i a u s i a b u v o p i r m o j ! choro g r u p ė . 1736 m e t ų r u g p j ū č i o 15
dieną B a c h a s r a š ė m a g i s t r a t u i : „... b a ž n y t i n ė s m u z i k o s kū­
riniai, skirti atlikti p i r m a j a m chorui ( d a u g i a u s i a m a n o pa­
ties s u k u r t i ) , n e p a l y g i n a m a i s u n k e s n i ir s u d ė t i n g e s n i už
t u o s , k u r i u o s atlieka a n t r a s i s choras..." A n t r a s i s choras t a l ­
kino p i r m a j a m , a t l i e k a n t „ f i g ū r a c i n ę " , polifoninę muziką
su o b l i g a t l n i a i s i n s t r u m e n t a i s . Y p a t i n g a i s a t v e j a i s , jei pir­
m a s i s c h o r a s b ū d a v o u ž s i ė m ę s , p a g r i n d i n ė s e m i e s t o baž­
nyčiose g i e d o d a v o a n t r a s i s , v a d o v a u j a m a s s e n i ū n o . Tre­
čiasis ir k e t v i r t a s i s chorai a p t a r n a u d a v o kitas k a n t o r i u i pa­
v a l d ž i a s m i e s t o b a ž n y č i a s , bet jis p a t s š i e m s c h o r a m s
n e v a d o v a v o . T a m e p a č i a m e laiške B a c h a s r a š o a p i e trečio­
j o choro d a l y v a v i m ą l i t u r g i n ė s e a p e i g o s e v a d i n a m o j o j e
Naujojoje b a ž n y č i o j e , kurioje „ m o k i n i a m s n e t e n k a giedo­
ti nieko kito, tik m o t e t u s ( t u r i m a o m e n y t r u m p i s e n o v i n i a i
lotyniški m o t e t a i . — M. D.) ir c h o r a l u s ; su kitokia koncer­
tine m u z i k a ( š i a m e k o n t e k s t e — s u k a n t a t o m i s . — AT. D.)
jie n e s u s i d u r i a . . , " D a r s i l p n e s n i s , m a ž a i k a m t i n k a m a s bu­
vo k e t v i r t a s i s choras.
M i n ė t a Naujoji b a ž n y č i a , t a i p p a v a d i n t a po 1699 metų
r e k o n s t r u k c i j o s (o 1880 m e t a i s g a v u s i šv. M a t o v a r d ą ; pas­
t a t a s n e i š l i k o ) , iškilo X V I I I a m ž i a u s p r a d ž i o j e , kai j o s k a n ­
t o r i u m b u v o T e l e m a n a s , ir p r e t e n d a v o t a p t i viena iš dvie­
jų p a g r i n d i n i ų b a ž n y č i ų . Joje 1717 m e t a i s — pirmą kartą
Leipcige — b u v o atlikta n a u j o tipo p a s i j a , šio tipo laikėsi ir
B a c h a s . N o r s K ū n a u ir n e p r i t a r ė šiai n a u j o v e i , po ketverių
m e t ų p a t s turėjo p a r a š y t i šv. T o m o b a ž n y č i a i „ P a s i j ą pa­
gal M o r k ų " b ū t e n t šia m a n i e r a ( k ū r i n y s n e n u s i s e k ė ) .
Iš kitų b a ž n y č i ų p a m i n ė s i m e u n i v e r s i t e t o šv. P a u l i n o s
bažnyčią, p a s t a t y t ą 1710 m e t a i s . U n i v e r s i t e t a s išsikovojo,
kad b a ž n y č i a i būtų s u t e i k t a s šioks toks s a v a r a n k i š k u m a s at­
l i e k a n t l i t u r g i n e s a p e i g a s , ir paskyrė savą „ c h o r o direkto­
rių" — j u o t a p o v a r g o n i n i n k a s J. G ė r n e r i s . V a d i n a s i , B a c h o
žinioje b u v o k e t u r i o s b a ž n y č i o s : šv. T o m o , šv. M i k a l o j a u s ,
„ N a u j o j i " ir šv. P e t r o ( p e r s t a t y t a 1712 m e t a i s ) , kurioje šv.
T o m o m o k y k l o s m o k i n i a i giedojo c h o r a l u s ; B a c h a s ten ne­
silankydavo.
L e i p c i g o b i u r g e r i a i m ė g o vaikščioti J b a ž n y č i ą ; į s i t r a u ­
kę į r e l i g i n i ų a p e i g ų ritualą, g r i e ž t a i jo laikėsi. Tai, be
abejo, r o d o jų d i e v o b a i m i n g u m ą , o k a r t u ir polinkį į apei-
74
gų p u o š n u m ą . Jie d a r n e b u v o p r i p r a t ę prie kitų m u z i k o s
socialinio g y v a v i m o ir s u v o k i m o formų — t e a t r e a r b a kon­
c e r t e , — todėl gėrėjosi ja b a ž n y č i o j e T u r i n t omeny , k a d
y p a č i š k i l m i n g o m i s švenčių d i e n o m i s L e i p c i g e b u v o p a s a ­
k o m a apie 14—16 p a m o k s l ų ir kad per p a m a l d a s b u v o gie­
d a m a , o kai kur, a n o t B a c h o , s k a m b ė j o ir „ k o n c e r t i n ė mu­
z i k a " (t. y. k a n t a t a ) , - g a l i m a į s i v a i z d u o t i , kaip ilgai j o s
k l a u s y d a v o s i Leipcigo b i u r g e r i a i l O j u k d a r b u v o ir šeimy­
n i n ė s š v e n t ė s , ir viso m i e s t o iškilmės, k u r i o s e irgi s k a m b ė ­
davo muzika.
L e i p c i g e , kaip ir k i t u o s e vokiečių m i e s t u o s e , kasmet bū­
d a v o š v e n č i a m i m a g i s t r a t o r i n k i m a i , o d a r su didesniu
p o m p a s t i š k u m u p a ž y m i m a s S a k s o n i j o s kurfiurstų atvyki­
m a s , jų š e i m o s n a r i ų v a r d a d i e n i a i ir t. t. Už muziką š i o m s
š v e n t ė m s b u v o a t s a k i n g a s šv. T o m o b a ž n y č i o s k a n t o r i u s —
šitai t a i p o g i buvo j o p a r e i g a . Tokiais a t v e j a i s B a c h a s v a ­
d o v a u d a v o s a v o m o k y k l o s a u k l ė t i n i a m s , prie kurių prisi­
j u n g d a v o miesto „trimitininkai" ir muzikalūs studentai.
Šventinė muzika skambėdavo po atviru dangum, kartais
p r i e š tai b ū d a v o m u z i k u o j a m a bažnyčioje. P a s k a i č i u o t a , j o g
B a c h a s n e m a ž i a u kaip 5 3 k a r t u s d a l y v a v o p a n a š i o s e šven­
t i n ė s e iškilmėse kaip „ l a i s v ų " v o k a l i n i ų i n s t r u m e n t i n i ų a n ­
s a m b l i ų v a d o v a s ir kaip k o m p o z i t o r i u s . Didžioji šios m u z i ­
kos d a l i s iki m ū s ų dienų neišliko.
2
1722 m e t ų birželio 5 dieną m i r ė J o h a n a s K ū n a u . N u o
XVII a m ž i a u s p r a d ž i o s š v . T o m o b a ž n y č i o s k a n t o r i a u s pos­
tą b u v o u ž ė m ę į ž y m ū s k o m p o z i t o r i a i : S. Kalvizijus (sulo-
t y n i n t a Kalvico p a v a r d ė ) , J . S e i n a s , J . R o z e n m i u l e r i s ,
J. Selė (prieš K ū n a u ) ir kiti. B a c h a s žinojo, k a d šis postas
g a n a g a r b i n g a s . Ir v i s dėlto jis — kaip r a š ė E r d m a n u i —
visą m e t ų ketvirtį v i l k i n o s a v o s p r e n d i m ą . Ar t i k r a i taip?
L e i p c i g o m a g i s t r a t o n a r i a i d a r liepos m ė n e s į p r a d ė j o
d e r y b a s su G e o r g u F i l i p u T e l e m a n u (liepos 14 dienos pro­
tokole y r a jo p a v a r d ė ) . J i s visiškai m a g i s t r a t ą p a t e n k i n o —
b u v o „ s a v a s " , l e i p c i g i e t i s . 1701 m e t a i s čia b a i g ė u n i v e r s i ­
teto teisės fakultetą. P u i k i a i u ž s i r e k o m e n d a v o Naujojoje
75
b a ž n y č i o j e kaip v a r g o n i n i n k a s ir K ū n a u v a r ž o v a s k u r i a n t
n a u j o tipo r e l i g i n ę muziką, s u o r g a n i z a v o Collegium musi-
cum, r a š ė o p e r a s — a p s k r i t a i buvo, kaip s a k o vokiečiai,
gewandter Mann — d a l y k i š k a s ir s u m a n u s , devynių a m a t ų
m e i s t r a s . 1709 m e t a i s jis t a r n a v o E i z e n a c h e , d r a u g a v o s u
Bacho pusbroliu, lankė Johaną Sebastianą Bachą Veimare
(buvo už jį k e t v e r i a i s m e t a i s v y r e s n i s ) , t a p o Filipo E m a n u ­
elio k r i k š t a t ė v i u . T e l e m a n o k a r j e r a s t u l b i n a n t i , jis p a g r į s ­
t a i b u v o l a i k o m a s v i e n u į ž y m i a u s i ų Vokietijos k o m p o z i t o ­
rių.
M a g i s t r a t a s k a n t r i a i l a u k ė , kol g a l u t i n a i a p s i s p r ę s Te-
l e m a n a s ( n u o 1721 m e t ų d i r b a n t i s H a m b u r g e ) , p r i e š t a i
g a v ę s j o i š a n k s t i n į s u t i k i m ą . T a č i a u lapkrityje n e l a u k t a i
atėjo n e i g i a m a s a t s a k y m a s , ir šv. T o m o b a ž n y č i o s k a n t o ­
r i a u s yieta vėl p a s i d a r ė l a i s v a . O B a c h a s vis d a r delsė,
n e n o r ė d a m a s rizikuoti: g r e i č i a u s i a i jis norėjo tiksliau su­
žinoti, kas g a l ė t ų būti e v e n t u a l u s j o v a r ž o v a s . V a d i n a s i ,
E r d m a n u i jis p a r a š ė ne visą tiesą? M a t y t , kai ką nutylėjo,
o gal u ž m i r š o . Tik g r u o d ž i o a n t r o j e d e k a d o j e jis p r a n e š ė
m a g i s t r a t u i — k e t i n ą s d a l y v a u t i k o n k u r s e . T a i g i n u o Kū­
46
n a u m i r t i e s b u v o p r a ė j ę ne k e t v i r t i s , o p u s ė m e t ų .
Iš p r a d ž i ų p a r e i š k i m u s įteikė šeši p r e t e n d e n t a i . Po Te­
l e m a n o a n t r o j e p a g a l r e i k š m ę vietoje b u v o K r i š t o l a s G r a u p -
n e r i s (porą metų už B a c h ą v y r e s n i s ) . Ką gi, tai irgi Leip­
cigo v e r t a k a n d i d a t ū r a — šv. T o m o mokyklos a u k l ė t i n i s ,
Selės ir K ū n a u m o k i n y s . Kaip ir T e l e m a n a s , G r a u p n e r i s g a ­
na d a u g k ū r ė ir Vokietijoje b u v o ž i n o m a s . N u o 1712 m e t ų
jis b u v o D a r m š t a t o d v a r o k a p e l m e i s t e r i s , o šis d v a r a s bu­
vo s o l i d e s n i s už Kėteno.
Todėl n e g a l i m a s m e r k t i m a g i s t r a t o , k a d jis a t i d a v ė pir­
m e n y b ę š i t i e m s dviem k o m p o z i t o r i a m s , o ne B a c h u i . M e s
kitaip m a t u o j a m e v e r t y b e s ir žinome, k a d didelis T e l e m a ­
no talentas arba Graupnerio profesionalumas nepalygina­
mi su B a c h o g e n i j u m . T a č i a u , a t s i ž v e l g d a m i į k o n k r e č i a s
istorines sąlygas, pasistenkime suprasti kilmingų biurge­
rių poziciją: j i e m s b u v o p a v e s t a s u r a s t i į šv. T o m o b a ž n y -
Bacho ir kitų pretendentų (tik jau be Telemano) pavardės pirmą
46
kartą sutinkamos 1722 metų gruodžio 21 dienos magistrato protokole.
Kaip Bachas pradėjo eiti kantoriaus pareigas, smulkiai aprašo pro­
tokolai, laikraščių pranešimai ir kita išlikusi medžiaga.
76
čios k a n t o r i a u s vietą g a r b i n g ą , n u s i p e l n i u s į m u z i k a n t ą ,
k u r i s j a u būtų ž i n o m a s L e i p c i g e . O ką j i e g a l ė j o žinoti
apie B a c h ą ?
Tiesa, jis jau b u v o p e l n ę s šlovę kaip k l a v e s i n i s t a s ir
j u o b a kaip v a r g o n i n i n k a s . T a č i a u m a g i s t r a t u i visai nerei­
kėjo v i r t u o z o : Leipcigo k a n t o r i u s n e p r i v a l ė j o g r o t i v a r g o ­
n a i s j a m p a v a l d ž i o s e b a ž n y č i o s e (to n e d a r ė ir B a c h a s ) . O
r e l i g i n ė s , ir p i r m i a u s i a „ f i g ū r a c i n ė s " m u z i k o s srityje B a ­
c h a s b u v o d a r n e p a k a n k a m a i u ž s i r e k o m e n d a v ę s (jo n e g a u ­
sių k a n t a t ų niekas n e ž i n o j o ) . Be to, jis r e n g ė s i atvykti iš
k a l v i n i s t o Kėteno k u n i g a i k š č i o d v a r o , ir L e i p c i g o ortodok­
s a m s tai g a l ė j o p a s i r o d y t i d a r vienu n e g a t y v i u f a k t o r i u m .
P a g a l i a u Bachas nebuvo baigęs universiteto; kaipgi jis
g a l ė s po v i s a p u s i š k a i i š s i l a v i n u s i o K ū n a u mokyti ir auklė­
ti šv. T o m o m o k y k l o s m o k i n i u s ? Be to, sklido g a n d a i , k a d
B a c h a s n e itin s u k a l b a m o būdo...
Cia pateikti s a m p r o t a v i m a i h i p o t e t i n i a i — m a g i s t r a t o
p r o t o k o l u o s e a p i e tai nieko n e k a l b a m a . T a č i a u m e s t u r i m e
teisę j u o s p a r e i k š t i , kad p a n e i g t u m e p a p l i t u s i ą n u o m o n ę ,
kokie n e į ž v a l g ū s ir riboti b u v o tie ž m o n ė s , k u r i e r i n k o
k a n d i d a t ą į laisvą šv. T o m o b a ž n y č i o s k a n t o r i a u s postą",
o k a r t u p a a i š k i n t u m e (ne p a t e i s i n t u m e , o p a a i š k i n t u m e ! )
b u v u s i o b u r m i s t r o P l a c o mestą frazę, m i n i m ą visose B a c h o
b i o g r a f i j o s e : esą, n e t u r ė d a m i g e r e s n i o , t e n k i n s i m ė s v i d u ­
tinišku.
N o r s ir keistai — n e t š v e n t v a g i š k a i — m ū s ų a u s i m s
s k a m b ė t ų š i frazė, J o h a n a s S e b a s t i a n a s B a c h a s L e i p c i g e
biurgeriams neatrodė geriausias. Telemanas ir Graupneris
t u r ė j o p r i e š jį objektyvių p r a n a š u m ų . T a č i a u abu jie — ir
T e l e m a n a s , ir G r a u p n e r i s — a t k r i t o ( p a s t a r o j o neišleido
H e s e n o - D a r m š t a t o l a n d g r a f a s ) . Apie tai s u ž i n o t a b a l a n d ž i o
9 dieną. G r a u p n e r i o g a r b e i p a ž y m ė s i m e , k a d , a t k r i t u s jo
k a n d i d a t ū r a i , j i s p r i m y g t i n a i r e k o m e n d a v o m a g i s t r a t u i iš­
rinkti Bachą.
R e m d a m i e s i d o k u m e n t a i s , p a s e k i m e , kaip vyko jo rin­
kimai.
L e i p c i g e p i r m ą k a r t ą B a c h o k a n t a t a (Nr. 22) n u s k a m ­
bėjo 1723 m e t ų v a s a r i o 7 dieną, jos a t l i k i m u i v a d o v a v o
a u t o r i u s . „ I š b a n d y m a s " šv. T o m o b a ž n y č i o j e buvo sėkrnin-
77
gas. P r a ė j u s savaitei po premjeros, viename H a m b u r g o
l a i k r a š t y j e p a s i r o d ė ž i n u t ė , k a d m u z i k a b u v o s u t i k t a labai
p a l a n k i a i . B a l a n d ž i o 22 dieną p o s ė d ž i a v o m a g i s t r a t a s , ku­
ris p a s i s a k ė už B a c h o k a n d i d a t ū r ą , ir šis p a s i r a š ė oficialų
dokumentą. Juo g a r a n t a v o , kad vykdys visas kantoriaus
p a r e i g a s , į s k a i t a n t m o k y t o j a v i m ą šv. T o m o mokykloje, ir
n e r e i k a l a u s a t s k i r o a t l y g i n i m o u ž solinio d a i n a v i m o pa­
m o k a s ; jei n e n o r ė s dėstyti lotynų k a l b o s , t a i p a s a m d y s ki­
tą mokytoją, k u r i a m m o k ė s iš s a v o k i š e n ė s . D a r prieš pa­
s i r a š y d a m a s šį d o k u m e n t ą , B a c h a s įteikė A n h a l t - K ė t e n o
k u n i g a i k š č i u i a t s i s t a t y d i n i m o p r a š y m ą , k u r i s b a l a n d ž i o 13
dieną b u v o p a t e n k i n t a s . K u n i g a i k š t i s L e o p o l d a s p a r a š ė ge­
rą charakteristiką „Mūsų kamerinės muzikos kapelmeiste­
riui ir direktoriui (vadovui.—-AL D ) ' * .
T o l i a u įvykiai klostosi s p a r č i a i .
B a l a n d ž i o 2 2 dieną s u s i r e n k a m a g i s t r a t a s . O b e r b u r m i s -
tras praneša, kad T e l e m a n a s pažadėjo padėti visas pastan­
gas v a k u o j a n č i a m p o s t u i u ž i m t i , t a č i a u p a ž a d o netesėjo;
teko a t s i s a k y t i ir G r a u p n e r i o k a n d i d a t ū r o s , n e s jo neišlei­
d o i š D a r m š t a t o ; b u v o d a r t r y s k a n d i d a t a i ( k e t v i r t a s i s at­
krito iki k o n k u r s o } . „ B a c h a s — k a p e l m e i s t e r i s iš Kėteno,
i š s i s k i r i a kaip k l a v y r i s t a s ( a t k r e i p i a m e dėmesį į šią cha­
r a k t e r i s t i k ą ! — Af. D.). Be m u z i k o s , jis d a r t u r i sugebėji­
mų m o k y t i , o k a n t o r i u s t u r i mokyti religinių ir g r a m a t i k o s
dalykų, ką jis Irgi s u t i n k a d a r y t i . (...) Jei b u s i š r i n k t a s Ba­
chas, t a i apie T e l e m a n ą ir jo elgesį g a l i m a b u s u ž m i r š t i . "
K i t a s ž y m u s p a t a r ė j a s s u šiuo p a s i ū l y m u s u t i n k a , nes kan­
toriaus vieta pernelyg ilgai vakuojanti. Trečiasis mano,
j o g k a n d i d a t a i a t r i n k t i r ū p e s t i n g a i , atidėlioti s p r e n d i m ą
n ė r a p r a s m ė s ; B a c h a s n e b l o g e s n i s u ž G r a u p n e r į , b e to,
jis p a ž a d ė j o s ą ž i n i n g a i eiti šv. T o m o m o k y k l o s mokytojo
p a r e i g a s ; tik t e g u l jis k u r i a „ t o k i a s kompozicijas, k u r i o s
n e b ū t ų t e a t r i n ė s " ( y p a t i n g ą dėmesį noriu a t k r e i p t i į šią
f r a z ę ! ) . Likusieji m a g i s t r a t o n a r i a i k a l b ė j o i r g i m a ž d a u g
panašiai. <v:
G e g u ž ė s 5 dieną B a c h a s p a k v i e č i a m a s J r o t u š ę . Kaip
p a ž y m ė t a protokole, jis stovėjo salėje „už k r ė s l ų " . Ober-
b u r m i s t r a s p a s k e l b i a n u t a r i m ą : k a n d i d a t ų b u v o d a u g , bet
jis, B a c h a s , p r i p a ž i n t a s l a b i a u s i a i p a g e i d a u t i n u ir todėl
i š r i n k t a s v i e n b a l s i a i ; j a m s k i r i a m a s toks p a t a t l y g i n i m a s
n 79
kaip ir velioniui K ū n a u . B a c h a s „ n u o l a n k i a u s i a i d ė k o j a " ,
p a s i ž a d a būti „ s ą ž i n i n g a s ir s t r o p u s " .
G e g u ž ė s 13 dieną B a c h a s p a s i r a š ė protokolą apie s a v o
i š t i k i m y b ę k i e k v i e n a m Š v e n t o j o r a š t o žodžiui, k a t e g o r i š ­
kai a t m e s d a m a s „ k l a i d i n g ą " k a l v i n i s t ų m o k y m ą . I š teolo­
47
gijos jį e g z a m i n a v o p r o f e s o r i u s t e o l o g a s J. M. S m i t a s ir
s u p e r i n t e n d a n t a s S. Deilingas.
G e g u ž ė s 15 dieną B a c h u i kaip šv. T o m o b a ž n y č i o s
k a n t o r i u i i š m o k a m a s p i r m a s i s h o n o r a r a s . R y t o j a u s dieną
B a c h a s d e b i u t u o j a u n i v e r s i t e t o šv. P a u l i n o s b a ž n y č i o j e su
n a u j a k a n t a t a ( s p ė j a m a , j o g b u v o a t l i k t a k a n t a t a Nr. 59,
kuri, g a l i m a s daiktas, buvo p a k a r t o t a g e g u ž ė s 2 8 d i e n ą ) .
Po s a v a i t ė s iš K ė t e n o a t r i e d ė j o k e t u r i v e ž i m a i su m a n ­
ta, o p a s k u i j u o s , a n t r ą v a l a n d ą dienos, dvi k a r i e t o s su
naujuoju kantorium ir jo šeima. Bachai apsigyveno atnau­
jintam bute kantorato patalpose, o kalbant n ū d i e n i š k a i —
šv. T o m o b a ž n y č i o s m o k o m a j a m e k o r p u s e .
G e g u ž ė s 3 0 dieną a t l i e k a m a n a u j a k a n t a t a šv. M i k a ­
l o j a u s b a ž n y č i o j e ( m a n o m a , k a d k a n t a t a Nr. 7 5 ) . P a m o k s ­
lą s a k ė v y r i a u s i a s i s p a s t o r i u s D e i l i n g a s ; Bachą tą dieną
pirmą kartą p a m a t ė ž y m i a u s i Leipcigo b i u r g e r i a i — b ū t e n t
šioje b a ž n y č i o j e v y k d a v o i š k i l m i n g o s p a m a l d o s ; j i s p a t s
a k u s t i k o s s u m e t i m a i s p i r m e n y b ę teikė šv. T o m o b a ž n y č i a i .
P o dienos, birželio pirmą, B a c h a s b u v o p r i s t a t y t a s k a n -
t o r a t u i — rektoriui, k o l e g o m s , a u k l ė t i n i a m s . C e r e m o n i j a —
užfiksuota m i e s t o a k t u o s e — vyko pakiliai ir oficialiai. Ba­
c h a s a t s a k i n ė j o taip p a t p a k i l i a i , r e i k š d a m a s s a v o dėkin­
g u m ą m a g i s t r a t u i ; j i s p a s a k ė , k a d n u o l a n k i a u s i a i laikysis
visų n u r o d y m ų , p a k a r t o j o , k a d dirbs „ k u o s ą ž i n i n g i a u s i a i
ir s t r o p i a u s i a i " ir g e r b s s a v o k o l e g a s .
Birželio 14 dieną j šv. T o m o mokyklą B a c h a s a t i d a v ė
du vyresniuosius savo sūnus.
Sie m ė n e s i a i B a c h u i b u v o kupini n e r i m o ir į t a m p o s :
j a u d i n i m a s i s dėl rinkimų, d e r y b o s , „ i š b a n d y m a s " , e g z a ­
m i n a i , k a n t a t ų k ū r i m a s — v i e n o s p a s k u i kitą. N u o v a s a ­
rio iki g e g u ž ė s ne k a r t ą teko. važiuoti iš K ė t e n o į Leipcigą
ir a t g a l . G e g u ž ė s p a b a i g o j e , Anai M a g d a l e n a i vos s p ė j u s
a t s i g a u t i po g i m d y m o — g a l u t i n i s p e r s i k r a u s t y m a s . P r a ė -
Toks buvo neginčijamas tikėjimo statutas.
j u s viso labo p e n k i o m s d i e n o m s po į s i k ū r i m o , jo l a u k ė la­
bai a t s a k i n g a s p a s i r o d y m a s s u n a u j a k a n t a t a š v . Mikalo­
j a u s b a ž n y č i o j e . P r i d u r s i m : B a c h a s k o n c e r t a v o s u šv.
T o m o m o k y k l o s a u k l ė t i n i a i s , kaip i n s t r u m e n t a l i s t u s jis grei­
č i a u s i a i p a s i k v i e t ė ir m i e s t o „ t r i m i t i n i n k u s " , o g a l ir stu­
d e n t u s ; jų s u g e b ė j i m a i B a c h u i n e b u v o žinomi, o jie irgi ne­
p a ž i n o j o B a c h o . Kokią n e p a l a u ž i a m ą valią ir pasitikėjimą
s a v o j ė g o m i s — j a u n e k a l b a n t a p i e didelį profesionalu­
m ą — reikėjo p a r o d y t i , siekiant a n s a m b l i o d a r n o s !
Oficialus s u s i t a r i m a s s u k a n t o r a t o r e k t o r i u m b u v o pa­
s i r a š y t a s g e g u ž ė s 5 dieną. P a t e i k s i u , laisvai p e r p a s a k o d a ­
m a s , jo tekstą, k u r i a m e yra 14 p u n k t ų ; n u m e r a c i j o s irgi ne­
silaikysiu.
B a c h a s į s i p a r e i g o j o : dirbti su m o k i n i a i s g a r b i n g a i ir
s t r o p i a i , rodyti j i e m s p a v y z d į kukliu g y v e n i m o b ū d u ir el­
g e s i u ; be p a p i l d o m o a t l y g i n i m o mokyti d a i n u o t i ir g r o t i
i n s t r u m e n t a i s , k a d būtų i š v e n g t a n e r e i k a l i n g ų išlaidų; bū­
ti m o k i n i a m s d r a u g i š k a s ir a t i d u s , n e p r i i m t i į mokyklą
berniukų be i n s p e k t o r i ų ir k a n t o r a t o v a d o v ų s u t i k i m o ir
a p s k r i t a i v i s u r kur laikytis j ų n u r o d y m ų , k a d a n g i jie at­
siskaito magistratui.
T o l i a u B a c h a s į s i p a r e i g o j a p a g e r i n t i , kiek leis j ė g o s ,
muziką abiejose p a g r i n d i n ė s e b a ž n y č i o s e ir p a s i r ū p i n t i ,
k a d ji n e b ū t ų p e r n e l y g ilga ir p a n a š i į operą ( „ t e a t r i n ė " —
žr. a u k š č i a u ) ; taip p a t į s i p a r e i g o j a s u b e r n i u k a i s d a l y v a u ­
ti l a i d o t u v ė s e ir, p a g a l g a l i m y b e s , juos lydėti ( t u r i m a ome­
n y — iki k a p ų ) .
P a g a l i a u B a c h a s n e t u r i prisiimti jokių į s i p a r e i g o j i m ų
universitetui, negali jame tarnauti (primenu: konsistorija
nesugyveno su universiteto vadovybe, kuri nuolaidžiavo
l a i s v a m a n i š k o m s i d ė j o m s ) ; j a m t a i p o g i n e l e i d ž i a m a iš­
vykti už m i e s t o ribų, n e g a v u s b u r m i s t r o s u t i k i m o .
B a c h a s p a s i r a š ė s u t a r t į , n e g a l v o d a m a s apie p a s e k m e s .
Bet p a ž v e l g ę į ateitį, a t i d ž i a u p a s e k ę jo biografiją, įsiti­
k i n s i m e , kad v i s a i s šiais p u n k t a i s , a n k s č i a u ar vėliau, kil­
d a v o n e s u t a r i m ų su v a d o v y b e — ir t i e s i o g i n e , ir a u k š t e s ­
niąja. K a l b ė d a m i b e š a l i š k a i , t u r ė s i m e k o n s t a t u o t i , kad daž­
niausiai sutarties nesilaikydavo Bachas: jis paprasčiausiai
i g n o r a v o t u o s p u n k t u s , i š s k y r u s vieną, j a m s v a r b i a u s i ą :
„ p a g e r i n t i , kiek leis j ė g o s , muziką abiejose p a g r i n d i n ė s e
80
b a ž n y č i o s e " . J i s t a r n a v o m u z i k a i , o ne v y r e s n y b e i . Tokia
n e s u t a r i m ų e s m ė , pirmoji p r i e ž a s t i s vėlesnių kivirčų, pa­
s i b a i g u s i ų abiejų pusių p r i e š i š k a i s v e i k s m a i s . Ir s v a r b i a u ­
sia čia ne b i u r g e r i š k o s v y r e s n y b ė s b u k a p r o t i š k a s pasitikė­
jimas savimi ir ne pavaldaus jai kantoriaus nesugyvena­
m a s ir u ž s i s p y r ę s b ū d a s , o t a i , k a d jų siekiai b u v o iš
p a g r i n d ų skirtingi,
3
I š p r a d ž i ų n i e k a s n e p r a n a š a v o vėlesnių g y v e n i m o aud­
rų. D ė s t y t i lotynų kalbai B a c h a s i š k a r t , 1723 metų birže­
lio 1 dieną, s u s i r a d o p a v a d u o t o j ą — kažkokį Pecoldą, ku­
r i a m iš s a v o kišenės k a s m e t mokėjo po 50 talerių. S u p e r -
i n t e n d a n t a s D e i l i n g a s s u t i k o s u šiuo p a k e i t i m u , t a č i a u pa­
r e i k a l a v o , kad k a n t o r i u s l a n k y t ų s i klasėje ir p a t s u ž d u o t ų
mokiniams namų darbus. Pasitaikydavo, kad Bachas (Pe-
coldui s u s i r g u s a r p r a l e i d u s p a m o k a s ) šito n e p a d a r y d a v o ,
ir vėliau tai b u v o į t r a u k t a į jo p r a s i ž e n g i m ų s ą r a š ą .
B a c h a s b e m a t a n t įsivėlė ir į kitą istoriją: r u g p j ū t y j e ,
d a r kaip r e i k i a n t n e a p š i l ę s kojų, jis p a r e i š k ė p r e t e n z i j a s į
u n i v e r s i t e t o bažnyčią, o j u k visai n e s e n i a i b u v o p a s i r a š ę s
s u t a r t į , kurioje aiškiai p a s a k y t a , k a d k a n t o r i u s n e t u r i tei­
s ė s p r e t e n d u o t i į t a r n y b ą u n i v e r s i t e t e ! Ten s u s i k l o s t ė ypa­
tinga situacija: minėtoje bažnyčioje šalia „senų" pamaldų
(kokios v y k d a v o ir kitose b a ž n y č i o s e ) teologijos fakultetas
įvedė „ n a u j a s " , k u r i o m s k o n s i s t o r i j a n e p r i t a r ė . „ S e n ą s i a s "
prižiūrėjo Kūnau, o „naujas", studentų p a d e d a m a s , orga­
nizavo Telemanas. Bachui buvo paliktos „senos" pamaldos,
t a č i a u jis p a r e i k a l a v o ir „ n a u j ų " , a t i d u o t ų (už 12 t a l e r i ų
per m e t u s ) v a r g o n i n i n k u i G ė r n e r i u i . U n i v e r s i t e t o r e k t o r i u s
B a c h o r e i k a l a v i m o n e p a t e n k i n o , p a r e i š k ę s , k a d t a s a i jokių
teisių į š i a s p a m a l d a s n e t u r į s (1723 metų r u g p j ū č i o 12
d i e n ą ) . P a š a i p u s a t s a k y m a s įžeidė B a c h o s a v i m e i l ę , i r jis
d v e j u s m e t u s įrodinėjo s a v o teisę į š i u o s j a m ne itin reika­
l i n g u s 12 talerių. P a s k u t i n i s labai i l g a s r a š t a s d a t u o t a s
1725 metų r u g s ė j o 14 d i e n a ir a d r e s u o t a s p a č i a m S a k s o ­
nijos k u r f i u r s t u i ( m a ž d a u g tuo laiku B a c h a s lankėsi Drez­
dene). Kurfiurstas nė neatsakė. Bachas pralaimėjo.
81
 I š p i r m o ž v i l g s n i o a t r o d ė n e s u p r a n t a m a , kodėl B a c h a s
įsivėlė į tokią istoriją: ir be to rūpesčių t u r ė j o su k a u p u .
T a č i a u p a g a l v o j ę s u p r a s i m e : n u o pat p i r m ų j ų g y v e n i m o
Leipcige mėnesių Bachas pasijuto esąs miesto generalinis
m u z i k o s d i r e k t o r i u s . Tą n e a p d a i r ų ž i n g s n į — kaip vėliau
i r kitus — B a c h a s ž e n g ė n e t r o k š d a m a s g a r b ė s , n e e k s p a n ­
sinių siekių s k a t i n a m a s ir j u o l a b ne dėl to, k a d a t i m t ų iš
G ė r n e r i o t u o s a p g a i l ė t i n u s 12 t a l e r i ų (beje, j ų d v i e j ų s a n ­
tykiai ir toliau liko geri, 1730 m e t a i s B a c h a s p a k v i e t ė jį
v a r g o n i n i n k a u t i šv. T o m o b a ž n y č i o j e ) , o dėl to, k a d a t s a k o ­
m y b ę už visą muziką m i e s t e n o r ė j o u ž s i k r a u t i s a u ant pe­
čių.
B a c h a s d a r k a r t ą p r a š o v ė pro šalį: „ P a s i j o s p a g a l J o ­
ną" premjerą 1724 metų b a l a n d ž i o 7 dieną jis p r i v a l ė j o
s u r e n g t i šv. M i k a l o j a u s b a ž n y č i o j e , o p a s k e l b ė , k a d ji įvyks
šv. T o m o bažnyčioje, ir už tai g a v o p a p e i k i m ą : k ū r i n y s tu­
rėjo būti a t l i e k a m a s p a k a i t o m i s , v i e n a i s m e t a i s — vienoje
b a ž n y č i o j e , kitais — kitoje; p a s k u t i n į k a r t ą p a s i j a , v a d o ­
v a u j a n t K ū n a u , b u v o atlikta šv. T o m o b a ž n y č i o j e . B a c h a s
a t s i p r a š ė , p a s i a i š k i n ę s , k a d j i s čia e s ą s ateivis ( p a g a l se­
n o v i n ę rašybą frembd — n e v i e t i n i s ) ir šios t r a d i c i j o s neži­
nojęs. T a i p 1724 metų g e g u ž ė s 23 dieną k o n s i s t o r i j a i r a ­
p o r t a v o D e i l i n g a s . O iš tikrųjų reikėtų m a n y t i , k a d šv. Mi­
k a l o j a u s b a ž n y č i o j e B a c h u i s u n k i a u b u v o i š d ė s t y t i chorą,
b l o g e s n ė b u v o ir a k u s t i k a , t a i g i ir vėl m u z i k a j a m r ū p ė j o
labiau n e g u b i u r o k r a t i n i a i v a l d i n i n k i š k i f o r m a l u m a i . Kitais
m e t a i s jis atliko naują, kiek p a l e n g v i n t ą s a v o p a s i j o s v a ­
r i a n t ą šv. T o m o b a ž n y č i o j e .
Bet visa tai s m u l k m e n o s l y g i n a n t su tuo, ką B a c h a s n u ­
veikė per a r t i m i a u s i u s m e t u s . S u n e p a p r a s t u k ū r y b i n i u dos­
n u m u j i s ė m ė s i tiesioginių, j o m a n y m u , p a r e i g ų i r n e n u ­
k r y p d a m a s j a s v y k d ė b e n t j a u t r e j u s m e t u s . Uoliai laikėsi
t o s s u t a r t i e s s ą l y g o s , kuri į p a r e i g o j o j į kiekvieną s a v a i t ę
p a r a š y t i po k a n t a t ą . Iš p r a d ž i ų su p a s t o r i u m — g r e i č i a u s i a i
Deilingu — buvo derinamas tekstas. Spėjama, kad kanto­
r i u s i š a n k s t o p a r ū p i n d a v o apie t r i s teksto v a r i a n t u s . Sek­
madienį nuskambėjus vienai kantatai, pirmadienį Bachas
j a u i m d a v o s i kitos. J o s s u k ū r i m u i l i k d a v o m a ž d a u g t r y s
dienos ( k a n t a t a v i d u t i n i š k a i t r u n k a n u o 20 iki 30 m i n u č i ų ,
dviejų dalių k a n t a t a — p e r 4 0 m i n u č i ų ] , d a r dvi d i e n o s - r
82
r e p e t i c i j o m s . Ir šitaip s a v a i t ė po s a v a i t ė s . O be k a s d i e n i n i o
d a r b o šv. T o m o mokykloje, b ū d a v o ir didelių b a ž n y t i n i ų
švenčių (kiekvienai jų reikėjo s p e c i a l i o s m u z i k o s ! ) , ir m i e s ­
to iškilmių, p a g a l i a u — d a r b a s vien s a u n a m i e ir š e i m a
su jos d ž i a u g s m a i s ir r ū p e s č i a i s , s u s i t i k i m a i su profesijos
d r a u g a i s , ilgos išvykos ir p a n .
V i e n a s d a l y k a s — T e l e m a n o „ g r e i t r a š t i s " : t a r p jo kūri­
nių p a s i t a i k o ir p a v i r š u t i n i š k ų , eklektiškų; kas kita — B a ­
chas: kokį kūrinį b e p a i m t u m e , jis (su r e t o m i s i š i m t i m i s ) —
š e d e v r a s . Ir ne vien dėl to, kad B a c h a s — g e n i j u s , bet ir
todėl, k a d n e p a p r a s t a i a t s a k i n g a i žiūrėjo į v i s a , ką d a r ė .
D i d ž i u l i s p a r e i g o s ir a t s a k o m y b ė s j a u s m a s — p a g r i n d i n i s
B a c h o c h a r a k t e r i o b r u o ž a s ; tuo g a l i m a p a a i š k i n t i ir b e g a ­
lines p a s t a n g a s t o b u l a i atlikti užduotį. O kai kurių n e a p ­
g a l v o t ų poelgių — m a g i s t r a t o m a n y m u , net n u s i ž e n g i -
mų — n e g a l i m a matuoti standartiniais matais; jie netinka
genijui.
Kuo p a a i š k i n a m a s toks i n t e n s y v u s k a n t a t ų k ū r i m a s , pa­
ženklinęs tris pirmuosius Bacho kantorystės metus? Per šį
laikotarpį, iki 1727 m e t ų p r a d ž i o s , s u k u r t a p a g r i n d i n ė d a l i s
m u s p a s i e k u s i ų šio ž a n r o B a c h o kūrinių ( t u r i u o m e n y reli­
gines k a n t a t a s ) .
N a u j o s B a c h o k a n t a t o s liete liejosi v i e n a po k i t o s ; kiek­
vienoje j ų i e š k o m a s a v i t o ž a n r o s p r e n d i m o , d e m o n s t r u o ­
j a m a neišsenkanti kūrybinė fantazija.
Ar m o k ė j o įvertinti šį k ū r y b o s ž y g d a r b į L e i p c i g a s ? Be­
je, prie k a n t a t ų reikia p r i d ė t i ir „ P a s i j ą p a g a l J o n ą " , ir
Magniftcat, ir m o t e t u s . A t s a k y m a s v i e n a r e i k š m i s : nei m a ­
g i s t r a t a s , nei didžioji b i u r g e r i ų dalis n e s u p r a t o ir reikia­
m a i n e į v e r t i n o g e n i a l a u s šuolio į sferą, k u r i o j e ligi tol B a ­
c h a s n e s i r e i š k ė taip p l a č i a i . I š k e l s i m e ir kitą k l a u s i m ą : ar
tokia I n t e n s y v i a k ū r y b a jis n e k e t i n o u ž s i k a r i a u t i b a ž n y ­
t i n ė s v a l d ž i o s ir p a r a p i j i e č i ų p a l a n k u m o ? į k l a u s i m ą a t s a ­
kysim k l a u s i m u : k u r i s k o m p o z i t o r i u s — ir, p l a č i a u , m e n i n i ų
vertybių k ū r ė j a s — n e t r o k š t a v i s u o m e n ė s p r i p a ž i n i m o ? M a ­
tyt, šito siekė ir B a c h a s . Bet kaip jis s u p r a t o p r i p a ž i n i m ą ?
K a r t o j u : n ū d i e n i š k a s m e n i n i n k o s o c i a l i n ė s funkcijos ir jo
p s i c h o l o g i j o s s u p r a t i m a s n e g a l i b ū t i t a i k o m a s istoriškai n u ­
t o l u s i o s p r a e i t i e s s ą l y g o m s ; ši funkcija ir p s i c h o l o g i n i s
n u s i t e i k i m a s b u v o kitokie.
6?
 B a c h o ir jo mokinių a u k š t a i a n t chorų p a r a p i j i e č i a i ne­
m a t ė . J u o s viliojo n e a t l i k i m o m e i s t r i š k u m a s , n e atlikėjo
a s m e n y b ė , o pati m u z i k a , s k a m b a n t i po b a ž n y č i o s s k l i a u ­
t a i s kaip l i t u r g i j o s d a l i s . M u z i k o s kūrėjo, atlikėjo ir j o s
k l a u s a n č i ų p a r a p i j i e č i ų r y š y s buvo t v i r t a s : ir vieni, ir kiti
g y v e n o t a m e p a č i a m e d v a s i n i a m e p a s a u l y j e , p r i k l a u s ė tai
p a č i a i religinei b e n d r u o m e n e i . B a c h o g y v e n i m o ir veiklos
s ą l y g o m i s v i e n y b ė s s u b e n d r u o m e n e pojūtis teikė j a m pasi­
t e n k i n i m ą — tai ir b u v o s a v o t i š k a s v i s u o m e n ė s p r i p a ž i n i ­
m a s . Kliūtis t o k i a m a b i p u s i a m ryšiui a t s i r a s t i g a l ė j o būti
a t l i k i m o n e t o b u l u m a s , B a c h u i kėlęs n e p a s i t e n k i n i m ą , o vė­
liau net e r z i n ę s .
Ir vis dėl to: kodėl jis taip b e a t o d a i r i š k a i ė m ė kurti re­
ligines k a n t a t a s ? M a n a u , kad a t s a k y m a s gali būti v i e n a s :
šis d a r b a s jj viliojo. M e n i n i n k a s kuria ne tik iš p a r e i g o s ,
bet ir v i d i n ė s b ū t i n y b ė s s k a t i n a m a s . A n a i s laikais išorinis
i m p u l s a s — v a l d a n č i o j o s u v e r e n o , m i e s t o v a l d ž i o s ar p r i v a ­
taus asmens užsakymas — turėjo daug daugiau reikšmės
n e g u vėliau. K o m p o z i t o r i u s k ū r ė , n e p e r ž e n g d a m a s j a m už­
b r ė ž t ų ribų: u ž s a k y m a s s ą l y g o j o ir k ū r i n i o ž a n r ą , ir kelią
j k l a u s y t o j ą . T a č i a u n o r s ir reikėjo laikytis n u s t a t y t ų t r a ­
dicijų, ž a n r o t r a k t u o t ė p r i k l a u s ė n u o k ū r ė j o valios. B a ­
chas g a l ė j o p a s i r i n k t i naują k a n t a t o s formą — su c h o r a i s ,
r e č i t a t y v a i s ir a r i j o m i s , l a i s v a i p e r k u r t o m i s p a g a l sueiliuo­
t u s Biblijos s e n t e n c i j ų t e k s t u s , a r b a p a s i n a u d o t i c h o r a l o
p o s m a i s ir m e l o d i j o m i s ( „ c h o r a l i n ė s e k a n t a t o s e " ) . Laiky­
d a m a s i s proporcijų, j i s g a l ė j o įvesti ir g a n a d i d e l i u s na­
ginius chorus (dažniausiai pradžioje), ir t r u m p u s choralus
(kantatos pabaigoje); galėjo parašyti ir orkestrinę įžangą
(sinfonia). T r u m p a i t a r i a n t , r e l i g i n ė k a n t a t a j a m teikė la­
bai dideles k ū r y b i n i o e k s p e r i m e n t a v i m o g a l i m y b e s . V i s a t a i
į g y v e n d i n t i tokiu m a s t u B a c h u i iki tol n e b u v o p a v y k ę nei
per kelis g y v e n i m o M i u l h a u z e n e m ė n e s i u s , nei V e i m a r e ,
kur n e b u v o tokių didelių ir klusnių — t e g u ir ne visai pil­
n a v e r č i ų — atlikėjų pajėgų, kokias jis g a v o šv. T o m o mo­
kykloje. P a k l u s d a m a s v i d i n e i k ū r y b o s b ū t i n y b e i , B a c h a s
p a n o r o visiškai įvaldyti k a n t a t o s ž a n r ą . S t a i kodėl per t r e ­
jus pirmuosius gyvenimo Leipcige metus taip intensyviai
k ū r ė . B e t kai j a m p a s i r o d ė , k a d šio ž a n r o g a l i m y b ė s išsem­
t o s , jo k ū r y b i n i s polėkis p a m a ž u — p r a d e d a n t 1726 me-
84
tais — ėmė gesti. Tada užimamo posto neigiamos pusės
ė m ė vis l a b i a u ryškėti, p a g a u s ė j o laisvu n u o t a r n y b o s lai­
ku p a r a š y t ų p r o g i n i ų kūrinių, s k i r t ų v i e n a m ar k i t a m įvy­
kiui.
P a v y z d ž i u i , 1723 metų r u g p j ū č i o 9-ąją B a c h a s d a l y v a v o
u n i v e r s i t e t o iškilmėse, s k i r t o s e S a k s e n - G o t o s h e r c o g o F r y d ­
richo I I g i m i m o d i e n a i ; s p a u d a p a ž y m ė j o „puikią m u z i k ą " ,
„kurią sukūrė... s p a u s d i n t o m s . . . l o t y n i š k o m s o d ė m s p o n a s
J o h . S e b a s t i a n a s B a c h a s , šv. T o m o m o k y k l o s k a n t o r i u s i r
m u z i k o s d i r e k t o r i u s " (nei m u z i k a , nei t e k s t a s n e i š l i k o ) .
1724 m e t ų liepos m ė n e s į B a c h a s s u ž m o n a n u v y k o g a s t r o ­
lių į Kėteną, už tai j a m buvo s u m o k ė t a s h o n o r a r a s (liepos
18 d . ) . 1725 metų v a s a r i o 23 dieną — kelionė į Veisenfelsą,
į tenykščio h e r c o g o g i m t a d i e n i o i š k i l m e s ( k a n t a t a N r .
2 4 9 a ) . Tų pačių metų r u g s ė j o 19—20 d i e n o m i s B a c h a s
k o n c e r t a v o D r e z d e n o šv. Sofijos b a ž n y č i o j e kaip v a r g o n i ­
n i n k a s ir k o m p o z i t o r i u s . O tų pačių ar kitų metų lapkrityje
B a c h a s vėl Kėtene, šį k a r t ą L e o p o l d o ž m o n o s g i m i m o die­
nos p r o g a ( k a n t a t a Nr. 3 6 a ) .
T a i tik a t s k i r i , p a b i r i į v a i r i a p u s ė s B a c h o veiklos p a ­
v y z d ž i a i . Didelį v i s u o m e n ė s a t g a r s į sukėlė j o k a n t a t a , p a r a ­
šyta mirus Saksonijos kurfiursto Frydricho Augusto I žmo­
n a i . 1697 m e t a i s A u g u s t a s s l a p č i a (vėliau t a i i š a i š k ė j o )
perėjo į k a t a l i k ų tikėjimą, n o r ė d a m a s p a s i g r o b t i Lenkijos
k a r ū n ą . T a č i a u j o ž m o n a , K r i s t i a n ą E b e r h a r d i n a , liko liu­
t e r o n e ir s a v o noru p a s i r i n k o g y v e n i m ą v i e n a t v ė j e , t u o su­
k e l d a m a s a k s o n ų — užkietėjusių p r o t e s t a n t ų — u ž u o j a u t ą
ir s i m p a t i j ą . E b e r h a r d i n a m i r ė 1727 m e t ų r u g s ė j o 5 dieną,
o r u g s ė j o 10-ąją B a c h a s u ž b a i g ė „ G e d u l o o d ė s " — d v i e j ų
dalių k a n t a t o s G o t š e d o t e k s t u — p a r t i t ū r ą , kuri teisėtai pri­
s k i r i a m a prie g e r i a u s i ų k o m p o z i t o r i a u s kūrinių. P o s a v a i ­
t ė s įvyko k ū r i n i o p r e m j e r a per i š k i l m i n g ą u n i v e r s i t e t o ak­
tą. L a i k r a š č i a i p a ž y m ė j o , k a d a k t e d a l y v a v o r i n k t i n ė visuo­
m e n ė : „ k u n i g a i k š č i a i , a u k š t o r a n g o d v a s i š k i a i , kavalieriai...
s u d a u g y b e įžymių d a m ų " i r p a n . B a c h a s v a d o v a v o a n s a m ­
bliui, s ė d ė d a m a s prie k l a v e s i n o ; k a n t a t o s pirmoji d a l i s bu­
vo a t l i k t a p r i e š k a l b a s , a u k š t i n a n č i a s v e l i o n ė s d o r y b e s ir
i š r e i š k i a n č i a s sielvartą dėl n e t e k t i e s , antroji dalis — po to.
Ta p r o g a p a ž y m ė s i m , k a d keletą m ė n e s i ų a n k s č i a u , 1727
m e t ų g e g u ž ė j e , A u g u s t u i l a n k a n t i s Leipcige, B a c h a s diri-
85
 g a v o k a n t a t ą Entfernet euch, ihr heitern S r e m e 4 8
prie rotu­
šės, kurioje buvo a p s i s t o j ę s k u r f i u r s t a s ( n a t o s n e i š l i k o ) .
S i e k tiek d a u g i a u kaip po metų, lapkričio 19 dieną, mi­
r ė A n h a l t - K ė t e n o k u n i g a i k š t i s L e o p o l d a s . (1728 m e t ų p r a ­
džioje B a c h a s jį vėl b u v o a p l a n k ę s ; kiekvieną kartą, kai
a t v a ž i u o d a v o , m a t y t , ir m u z i k u o d a v o . ) Teko atidėti j šalį
p r a d ė t ą kurti „ P a s i j ą p a g a l M a t ą " , k u r i o s p r e m j e r a b u v o
n u m a t y t a b a l a n d ž i o 15 dieną, didįjį p e n k t a d i e n į . B a c h a s
ėmėsi Gedulo muzikos Leopoldo atminimui; jos partitūra
neišliko, bet dalis m u z i k o s p a n a u d o t a pasijoje. N o r s d a r b a s
b u v o s k u b u s , 1729 metų v a s a r i o p a b a i g o j e B a c h a s i l g a m
išvyko į Veisenfelsą p a s v e i k i n t i s a v o globėjo h e r c o g o su
g i m t a d i e n i u . Kovo m ė n e s į — iki d v i d e š i m t o s d i e n o s — B a ­
cho n e b u v o L e i p c i g e i š t i s a s t r i s s a v a i t e s ; k u r b u v o išvy­
k ę s — n e i š a i š k i n t a . Kovo 23—24 d i e n o m i s — g e d u l o iškil­
m ė s Kėtene, B a c h a s j o s e d a l y v a u j a . P r a e i n a v i s o l a b o t r y s
savaitės, ir „Pasija pagal M a t ą " — š i s gigantiškos apim­
t i e s , u n i k a l i o s m e n i n ė s v e r t ė s k ū r i n y s — p i r m ą k a r t ą atlie­
k a m a s Leipcige. Jei p r i d u r s i m e , k a d tą patį kovo mėnesį,
p o d v i d e š i m t o s j o dienos, B a c h a s sutiko v a d o v a u t i s t u d e n ­
tų a n s a m b l i u i Collegium musicum, d a r l a b i a u b u s nesu­
p r a n t a m a , i š kur k e t u r i a s d e š i m t ketverių metų m e i s t r a s sė­
mėsi j ė g ų ir laiko v i s i e m s š i e m s d a r b a m s n u v e i k t i ! Be to,
reikėjo eiti ir k a n t o r i a u s p a r e i g a s , n o r s jas, tiesa, d a b a r at­
l i k d a v o n e b e taip u o l i a i ; b u v o d a r v i e n a s d a r b a s , k u r i a m
reikėjo skirti ir laiko, ir j ė g ų .
D a r 1725 m e t a i s B a c h a s s u m a n ė išleisti s a v o klavyri-
n e s s i u i t a s , ir n u o 1726-ųjų k a s m e t iš s p a u d o s i š e i d a v o po
vieną jo p a r t i t ą — taip p a g a l seną, Vokietijoje priimtą t r a ­
diciją jis v a d i n o s a v o s i u i t a s . Tai b u v o p i r m a s i s B a c h o
49
s u m a n y t a s leidinys; j į s u d a r o šešios p a r t i t o s , b a i g t o s s p a u s ­
dinti 1731 m e t a i s „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " p a v a d i n i m u ir
p a ž y m ė t o s p i r m u o j u o p u s u . 1726 m e t a i s p r a d ė t a šį ciklą
s p a u s d i n t i ( p r i m e n u : k a i p tik n u o t ų m e t ų j i s m a ž i a u do­
misi r e l i g i n ė m i s k a n t a t o m i s ) , ir s u t i k i m a s , be tiesioginių
p a r e i g ų , v a d o v a u t i d a r ir Collegium musicum p a k a n k a m a i
bylojo apie B a c h o pozicijos p a s i k e i t i m ą .
„Užgesint, šviesiosios žvaigždelės."
48
Žodis „partita" — itališkos kilmės;
49
vėliau jis buvo pakeistas
prancūzišku terminu „siuita".
86
U ž b ė g a n t u ž akių t o l e s n i a m p a s a k o j i m u i , j a u d a b a r
g a l i m a p a r e i k š t i n u o m o n ę , k a d 1729 m e t a i B a c h o b i o g r a ­
fijoje t a p o r e i k š m i n g a g a i r e , o g a l net p o s ū k i o t a š k u . Ir
l a b a i s i m b o l i š k a , k a d b ū t e n t t a i s m e t a i s įvyko „ P a s i j o s
p a g a l M a t ą " p r e m j e r a : tai ir n u e i t o g y v e n i m o bei k ū r y b o s
kelio r e z u l t a t a s , ir n u m a t y m a s to, ką d a r teks p e r g y v e n t i
ir s u k u r t i ,
50
4
P a s i n ė r ę s j kūrybą, B a c h a s iš p r a d ž i ų n e l a b a i r e a g u o ­
davo į pasitaikančius keblumus, nors sudrausmindavo
tuos, kurie d r į s d a v o b r a u t i s į m u z i k o s d i r e k t o r i a u s p r e r o ­
g a t y v a s . T a i p jis p a s i e l g ė s u šv. M i k a l o j a u s b a ž n y č i o s
s u b d i a k o n u G a u d l i c u , s a v a v a l i š k a i liepusiu p a r i n k t i gies­
m e s p o p a m o k s l o . Sis a p s k u n d ė k a n t o r i ų k o n s i s t o r i j a i
51
(1728 m e t ų r u g s ė j o 7 d i e n ą ) . B a c h a s n e s u t i k o su a u k š t o ­
sios i n s t a n c i j o s s p r e n d i m u ( r u g s ė j o 2 0 d i e n ą ) , į ž v e l g d a ­
m a s s a v o teisių p a ž e i d i m ą . J i s r a š ė : g i e s m i ų eilės t v a r k ą
n u o s e n o n u s t a t y d a v o k a n t o r i u s , ir kai jis, B a c h a s , p r a d ė ­
j o eiti š i a s p a r e i g a s , j a m b u v o liepta „kuo g r i e ž č i a u s i a i
laikytis susiklosčiusių papročių... neįvesti jokių n a u j o v i ų " .
Kaip ir a u k š č i a u a p r a š y t o j e šmeižikiškoje istorijoje su u n i ­
v e r s i t e t o b a ž n y č i a , t a i p i r d a b a r jis p r i m y g t i n a i r e i k a l a u ­
j a , k a d b ū t ų v y k d o m a tai, kas p r i k l a u s o . Ar čia n e p a s i r e i š ­
kia j a u m i n ė t a s jo c h a r a k t e r i o b r u o ž a s — giliai į s i s ą m o ­
n i n t a a t s a k o m y b ė už viską, ką jis p r i v a l ą s d a r y t i ? Bet š t a i
koks p a r a d o k s a s : kuo u o l i a u B a c h a s ėjo b a ž n y t i n e s parei­
gas kaip k o m p o z i t o r i u s , t u o d i d e s n i o miesto v a l d ž i o s ne­
p a s i t e n k i n i m o ir p r i e k a i š t ų s u s i l a u k ė .
Ko m i e s t o v a l d ž i a r e i k a l a v o iš B a c h o ? J o s į s i t i k i n i m u ,
per l i t u r g i n e s a p e i g a s k a n t o r i u s p r i v a l ė j o p a d ė t i s t i p r i n -
80
Jeigu kaip dabar manoma, „Pasija pagal Matą" pirmą kartą
atlikta ne 1729 metais, o 1727-ųjų balandžio vienuoliktą, tai atitin­
kamai galima atkelti chronologinę lūžio Bacho biografijoje datą.
81
Kad suprastume Bacho susierzinimą, reikia prisiminti dvasiš­
kiu rangų seką Hierarchija tokia: pastorius — arkidiakonas — diako­
nas _ subdiakonas. Vadinasi, prieštarauti muzikos direktoriui išdrįso
menkiausias bažnyčios iarnasl
87
 ti parapijiečių p a m a l d u m ą . S u b j e k t y v i a i ž i ū r i n t , B a c h a s
v i s o m i s i š g a l ė m i s b ū t e n t tą ir d a r ė . Kurti muziką jį ska­
t i n o r e l i g i n i a i i m p u l s a i , bet kai ji, p a t i M u z i k a , kalbė­
d a m a specifine m e n i n e s a v o k a l b a , i m d a v o m e l s t i , p r a š y ­
ti, įtikinėti, g u o s t i ir t. t., d i n g s t i s , dėl k u r i o s ji b ū d a v o
p a r a š y t a , a t s i d u r d a v o a n t r a m e p l a n e . G a l b ū t tie, k u r i e m s
B a c h a s b u v o p a v a l d u s , šito ir n e j a u t ė , t a č i a u jie niekaip ne­
g a l ė j o s u p r a s t i i r p a a i š k i n t i j o b e g a l i n i o a t s i d a v i m o muzi­
kai. K a d g a l ė t ų t o b u l a i ją kurti ir atlikti, B a c h a s n e k e t i n o
n u s i l e i s t i v y r e s n y b e i nė per n a g o j u o d y m ą . O m a g i s t r a t o
n a r i a m s a t r o d ė , k a d t u o pasireiškiančios k a n t o r i a u s ambi
cijos, g a r b ė s t r o š k i m a s , k a d jis viršijąs s a v o į g a l i o j i m u s .
Beje, t i e s i o g i n i ų p a r e i g ų mokykloje jis k u o toliau, tuo la­
biau nepaisė.
Bachą g a l i m a s u p r a s t i : šv. T o m o m o k y k l o s a u k l ė t i n i a i
b u v o n e d r a u s m i n g i , kai kurie j ų a p s k r i t a i n e g a b ū s m u z i ­
kai, t a d k a m g a i š t i b r a n g ų laiką j u o s a u k l ė j a n t , m o k a n t ,
dalyvaujant kartu su jais vakarinėse pamaldose? Sutar-
tyje, kurią jis b u v o p a s i r a š ę s , d i d ž i a u s i a s d ė m e s y s skir­
t a s b ū t e n t m o k y k l i n ė m s funkcijoms, o B a c h a s m a n ė , k a d
j e i g u jis p a s i ž y m ė s a k t y v i a k o m p o z i t o r i a u s , „ m u z i k i n i o
c h o r o d i r e k t o r i a u s " bei atlikėjų kolektyvo v a d o v o veikla,
v a d o v a u j a n t i e j i a s m e n y s n e k r e i p s dėmesio, j o g jis i g n o ­
r u o j a p a m o k a s . P a s t a r i e j i , deja, n e į ž v e l g ė jį e s a n t g e n i a l ų
k o m p o z i t o r i ų , o m a t ė tik n e p a r e i g i n g ą k a n t o r i ų .
Tyrinėkime toliau.
B ū s i m ų n e s u t a r i m ų s i m p t o m a i išryškėjo d a r 1727—
1728 m e t a i s . G r e i č i a u s i a i t a d a B a c h a s y p a č d a u g vilčių dė­
jo į „ P a s i j o s p a g a l M a t ą " — s a v o s v a r b i a u s i o kūrinio —
p r e m j e r ą . (Mišios h-moll j a m g y v a m e s a n t n e b u v o atlik­
tos.) T a č i a u keista, k a d apie p r e m j e r ą s p a u d a n e u ž s i m i n ė
nė vienu žodžiu: tik m e m u a r u o s e liko „ v i e n o s k i l m i n g o s
d a m o s " a t s i l i e p i m a s , kuri esą s u š u k u s i : „ V i e š p a t i e , p a s i ­
gailėk! Kur a š a t s i d ū r i a u , — t e a t r e ? K o m i š k o s o p e r o s spek­
t a k l y j e ? " Ar b u v o i š t a r t i tokie žodžiai, ar ne — n e e s m i n i s
d a l y k a s . S v a r b u tai, k a d į pasijos p r e m j e r ą m a g i s t r a t a s
52
62
Kai kurie bachoiogai abejoja šių žodžių tikrumu: neaišku, ar
jie buvo skirti Bacho pasijai, ar kitam nežinomo autoriaus kūriniui,
atliktam, beje, ne Leipcige, o Drezdene.
88
visai n e r e a g a v o . D v i e m c h o r a m s skirtos p a s i j o s a t l i k i m a s
g r e i č i a u s u s i l p n i n o , nei s u s t i p r i n o B a c h o poziciją, nes kūri­
niui p a r u o š t i p r i r e i k ė d a u g laiko ir j ė g ų — t u r ė j o būti ne
m a ž i a u kaip 60 dalyvių,— o k a n t o r i u s t u o m e t u b u v o g a ­
vęs ir kitų u ž s a k y m ų ( p a r a š ė G e d u l o muziką k u n i g a i k š č i o
L e o p o l d o a t m i n i m u i ) , ėmėsi Collegium musicum v a d o v o
p a r e i g ų , d a ž n a i i š v y k d a v o i š Leipcigo ( „ i š v a ž i a v o , n e p a s i ­
p r a š ę s a t o s t o g ų " — taip b u s p a r a š y t a 1730 m e t ų r u g p j ū č i o
2 dienos m a g i s t r a t o p r o t o k o l e ) . N e s u t a r i m a i vis didėjo.
1729 m e t ų p a v a s a r į , n e t r u k u s po p a s i j o s atlikimo, šv.
T o m o m o k y k l o j e a t s i r a d o d e š i m t v a k u o j a n č i ų vietų moki­
n i a m s . I š B a c h o r e k o m e n d u o t ų k a n d i d a t ų m a g i s t r a t a s pa­
t v i r t i n o p e n k i s , likusieji b u v o p r i i m t i p r i e š jo valią. Ar
g a l ė j o B a c h a s šitą p a k ę s t i ? J a m liko tik viena išeitis: k a n -
t o r a t u i s k i r t i d a r m a ž i a u d ė m e s i o . S p a l i o 16 dieną p a s i m i ­
r ė n u s e n ę s r e k t o r i u s E r n e s t i s , kurio a t m i n a m s B a c h a s s u ­
k ū r ė a š t u o n b a l s į motetą Der Geist hiift unsrer Schwachheit
auf . M a g i s t r a t a s niekaip n e g a l ė j o r a s t i t i n k a m o k a n d i d a ­
53
to į laisvą vietą, p a b l o g ė j o ir šv. T o m o mokyklos r e i k a l a i .
P o ilgų dvejonių, p r a ė j u s a š t u o n i e m s m ė n e s i a m s , rekto­
r i u m b u v o i š r i n k t a s J. M. G e s n e r i s (birželio 8 d i e n ą ) , ku­
rio v a r d a s m u m s j a u p a ž į s t a m a s i š B a c h o V e i m a r o laiko­
t a r p i o . T a č i a u p a r e i g a s eiti jis p r a d ė j o tik r u g s ė j o 8-ąją.
A b i p u s i o n e p a s i t e n k i n i m o per tą laiką s u s i k a u p ė labai
d a u g , ir s e n i a i b r e n d ę s konfliktas p a g a l i a u įsitvieskė. P r e ­
t e k s t u , p a ž e m i n u s i u B a c h o orumą, g a l ė j o būti t o k s epi­
zodas.
. 1729 m e t a i s muzikinei l i t u r g i j a i Naujojoje b a ž n y č i o j e
ė m ė v a d o v a u t i v a r g o n i n i n k a s K. G. G e r l a c h a s . M i e s t o v a l ­
džia jį p r o t e g a v o : p r i t a r ė p a p i l d o m o m s i š l a i d o m s , o 1730
metų birželio 10 dieną j a m p a s k y r ė d v i g u b a i didesnį at­
l y g i n i m ą . K a r t u p a g a u s ė j o i n t r i g ų prieš Bachą, ir šitai at­
sitiko tą mėnesį, kai t r i s d i e n a s iš eilės su jo m u z i k a buvo
i š k i l m i n g a i p a ž y m i m a s didelis liuteronų tikėjimo jubilie­
jus (vadinamasis „Augsburgo išpažinimas").
M a ž a t o — k a n t o r i a u s e l g e s y s specialiai b u v o s v a r s t o ­
m a s m a g i s t r a t o posėdyje r u g p j ū č i o 2 dieną: jis esą pralei-
dinėjąs p a m o k a s , s i u n t i n ė j ę s m o k i n i u s į kaimą be bur-
M
„Silpnybėj padeda dvasia."
89
 m i s t r o leidimo, p a t s be šio leidimo i š v y k s t ą s iš Leipcigo ir
t. t. N u t a r t a : a t k r e i p t i į tai jo dėmesį, o p a p i l d o m a s pa­
jamas (Accidentia) s u m a ž i n t i .
B a c h u i prireikė n e d a u g laiko d e r a m a i a t s a k y t i į šį iš­
puolį. 1730 metų r u g p j ū č i o 23 dieną jis įteikė m a g i s t r a t u i
ilgą — d e š i m t i e s r a n k r a š č i o p u s l a p i ų ! — raštą, p a v a d i n t ą
taip: „Trumpas, tačiau nepaprastai reikalingas projektas
( a r b a p l a n a s , e s k i z a s : Entvuurff.— M. D.), kaip d e r a m a i
sutvarkyti bažnytinės muzikos reikalus, su pridedamais
p r i e j o b e š a l i š k a i s s a m p r o t a v i m a i s dėl p a s t a r o s i o s s m u k i ­
m o . " S i a m e r a š t e , kurį derėtų v a d i n t i t r a k t a t u , a p g a l v o t a
k i e k v i e n a frazė. P e r s e p t y n e r i u s L e i p c i g e p r a g y v e n t u s me­
t u s B a c h a s p a k a n k a m a i p r i s i k e n t ė j o dėl m a g i s t r a t o ne­
n o r o p a g e l b ė t i k e l i a n t b a ž n y t i n ė s m u z i k o s a t l i k i m o lygį.
Be tiesioginių užsipuldinėjimų ir kaltinimų, tačiau neveng­
d a m a s š i u r k š t e s n i ų žodžių, jis i š s a m i a i i š d ė s t o t r ū k u m u s
ir n u r o d o , kaip j u o s p a š a l i n t i .
Tai istorinės svarbos dokumentas, vertas aptarti smul­
kiau.
Pirmiaus-ia — kaip ž m o n ė m s , m e n k a i i š m a n a n t i e m s mu­
z i k ą — B a c h a s p r i m e n a , k a d j a i atlikti reikia i n s t r u m e n ­
t a l i s t ų ir vokalistų. P a s t a r i e j i p a r e n k a m i iš šv. T o m o mo­
kyklos mokinių. Chorą s u d a r o „ k o n c e r t i s t a i " ( s o l i s t a i ) ir
„ripienistai" (mūsiškai — choristai). Koncertistų būtina
t u r ė t i ne m a ž i a u kaip k e t u r i s , o ripienistų ne m a ž i a u kaip
po du d i s k a n t u s , a l t u s , t e n o r u s ir b o s u s . Iš .viso t u r i būti
t r i s d e š i m t šeši g i e s m i n i n k a i , iš jų s u d a r o m i keturi c h o r a i .
O i n s t r u m e n t a l i s t ų reikia a š t u o n i o l i k o s , k a r t a i s dvidešim­
ties ( s t y g i n i ų g r u p ė , fleitos, obojai, f a g o t a i , t r i m i t a i , ti­
m p a n a i ) . ( D e t a l i a i i š v a r d i j a m a , kiek p a r t i j ų t e n k a kiek­
vienam instrumentui.)
P o šitokios t r a k t a t o „ e k s p o z i c i j o s " B a c h a s p e r e i n a prie
„plėtojimo"—trūkumų išvardijimo. Jo pretenzijas sugru­
puosime:
1. Aiškiai t r ū k s t a g e r ų i n s t r u m e n t a l i s t ų . Jų vietą užim­
t i p a p r a s t a i kviečiami m i e s t o „ t r i m i t i n i n k a i " , kurių Leip­
c i g e — a š t u o n i ( v i e n a s — p a m e i s t r y s , t. y. ne visai a p m o ­
k y t a s ) . B a c h a s r a š o : „Kiek t e i s i n g i a u k a l b ė t i apie j ų lygį
i r m u z i k o s ž i n i a s m a n neleidžia k u k l u m a s . " N e m i n ė d a m a s
v a r d ų , jis v i s dėlto n u r o d o , k a d vieni m u z i k a n t a i p a g r į s -
20
t a i n u s i p e l n ė p a g a r b o s (toks, p r i d ė s i m n u o s a v ę s , t r i m i t i ­
n i n k a s R e i c h e ) , o kili „ n e t u r i tokio p a s i r u o š i m o , kokį pri­
valėtų t u r ė t i " .
2. I n s t r u m e n t a l i s t ų t r ū k u m ą iš d a l i e s k o m p e n s u o j a š v .
T o m o m o k y k l o s a u k l ė t i n i a i . D i d e l ę p a g a l b ą teikia u n i v e r ­
s i t e t o s t u d e n t a i . J i e „ m i e l a i t ą d a r ė " , bet d a b a r j i e m s u ž
tai n e b e m o k a m a . D a r d a u g i a u : s u m a ž i n t o s kai k u r i o s p a ­
p i l d o m o s s u m o s , kurios a n k s č i a u b u v o s k i r i a m o s „ m u z i ­
kiniam chorui" (šiame kontekste — vokaliniam instrumen­
t i n i a m a n s a m b l i u i ) . Tai aiški u ž u o m i n a į birželio m ė n e s i o
n u t a r i m ą s u m a ž i n t i p a p i l d o m a s p a j a m a s . Tokiu b ū d u , už­
b a i g i a B a c h a s , šių s t u d e n t ų g a l i m a netekti, „ n e s kas gi no­
rės veltui d i r b t i ? "
3. L a b a i p r a s t i n a u j ų auklėtinių p r i ė m i m o į šv. T o m o
mokyklą r e i k a l a i . P r i i m a m i n e tie, k u r i u o s reikėtų p r i i m t i
(vėl u ž u o m i n a į n e t o l i m o s p r a e i t i e s įvykius, kai m a g i s t r a ­
t a s a t m e t ė B a c h o r e k o m e n d a c i j a s ) . „ N e s visiškai s u p r a n ­
t a m a , — r a š o j i s , — k a d b e r n i u k a s , nieko n e n u s i m a n ą s apie
muziką i r n e s u g e b ą s p a d a i n u o t i n e t s e k u n d o s , n e g a l i būti
muzikalus ir niekada n e p a s i t a r n a u s muzikai." Ta pačia
p r o g a p a ž y m ė s i m e , k a d šv. T o m o m o k y k l o s a u k l ė t i n i a i bu­
vo b e r n i u k a i ir j a u n u o l i a i n u o d e v y n e r i ų iki d v i d e š i m t vie­
n e r i ų m e t ų . T ą ž i n a n t , a i š k ė j a kita p a s t r a i p a , kurioje
s a k o m a , kad m o k y k l o s a u k l ė t i n i a i , t e g u ir g a v ę d e r a m ą iš­
silavinimą, n e t r u k u s vis tiek t u r ė s ją palikti. Toliau B a ­
c h a s n u r o d o , k a d prie jo p i r m t a k ų , Selės ir K ū n a u , p a d ė ­
tis b u v o k i t o k i a : reikalui e s a n t , jie g a l ė j o t i k ė t i s „ p a r a m o s
iš ponų studentų... n e s kai k u r i e m s v o k a l i s t a m s , kaip a n ­
t a i , bosui ir t e n o r u i , t a i p o g i ir a l t u i , kaip ir i n s t r u m e n t a l i s ­
t a m s . . . didžiai g e r b i a m a s , p r a k i l n u s i r i š m i n t i n g a s m a g i s ­
t r a t a s b u v o p a s k y r ę s s p e c i a l i a s s t i p e n d i j a s " . D a b a r šių sti­
pendijų n e b ė r a , „ m u z i k i n i o c h o r o " lygis s m u k o .
4. S i s p u n k t a s — v i e n a s r e i k š m i n g i a u s i ų a n a l i z u o j a n t
Bacho estetines pažiūras, tą padarysime kitame knygos
s k y r i u j e ; kol kas p a ž y m ė s i m e , k a d jis su p a s i t e n k i n i m u žiū­
ri į n a u j u s s t i l i a u s p o s l i n k i u s muzikoje, k e l i a n č i u s d a u g
d i d e s n i u s r e i k a l a v i m u s a t l i k ė j a m s . Atlikėjai p r i v a l o mokė­
ti g r o t i „iš l a p o " (ex tempore) visokių r ū š i ų muziką, su­
k u r t ą k a d ir „ I t a l i j o j e ar P r a n c ū z i j o j e , A n g l i j o j e ar Lenki-
61
 P o dviejų m ė n e s i ų jis p a r a š ė d a r vieną d o k u m e n t ą ,
joje". 0
J k a t l y g i n i m ą jie g a u n a k u r kas m a ž e s n į negu
L1

kurio t u r i n y s t o k s p a t v i s a p u s i š k a i a p g a l v o t a s — cituotą
„Jo karališkosios didenybės" muzikantai Drezdene.
1730 m e t ų s p a l i o 2 8 d i e n o s laišką E r d m a n u i . J a u b u v o
p r i m i n d a m a s D r e z d e n ą , kur k a r a l i š k o s i o s k a p e l o s vir­
m i n ė t i n e a i š k ū s šio r a š i n i o m o m e n t a i dėl B a c h u i n e v a n e ­
t u o z a m s b u v o m o k a m o s didelės a l g o s , B a c h a s greičiausiai
tikėto šv. T o m o b a ž n y č i o s k a n t o r i a u s veiklos s t a t u s o . N e
( j l a b i a u įžeidė m a g i s t r a t o n a r i u s : L e i p c i g a s buvo paval­
a r
v i s a i į t i k i n a m a s ir jo i š v y k i m o iš K ė t e n o m o t y v a v i m a s ku­
d u s D r e z d e n u i kaip sostinei, t a č i a u didžiavosi apskritai
nigaikščio Leopoldo jaunos žmonos nemuzikalumu. Tiesa,
a u ^ g t e s n i u k u l t ū r o s lygiu; be to, 1717 m e t a i s A u g u s t o dva­
1720 m e t a i s d v a r o k a p e l o s i n s t r u m e n t a l i s t ų b u v o p a l i k t a
r a s oficialiai p r i ė m ė k a t a l i k y b ę , o L e i p c i g a s b u v o protes­
mažiau. Tačiau iš Leipcigo B a c h a s ne kartą atvažiuodavo
tantizmo ramstis. Bacho smūgis sąmoningas, apgalvotas:
į Keteną ir ten m u z i k u o d a v o . O 1726 m e t a i s jis p a r a š ė
traktato „plėtojimą" jis paverčia „repriza". Samprotavimų
k a n t a t ą L e o p o l d o a n t r o s i o s ž m o n o s g i m i m o dienai (pir­
g r a n d i n ė logiškai p e r š a i š v a d ą : b ū t i n a p a d i d i n t i a t l y g i n i ­
mą m u z i k a n t a m s . moji ž m o n a , B e r n b u r g o p r i n c e s ė , mirė 1723 m e t ų p a v a ­
s a r į ) ; kunigaikščio naujagimiui sūnui dedikavo tais pa­
R a š t o „ k o d a " t r u m p a ir i š r a i š k i n g a . T u o m e t i n i u s šv. čiais m e t a i s iš s p a u d o s išėjusią k l a v y r i n ę p a r t i t ą N r . 1.
Tomo mokyklos m o k i n i u s B a c h a s s u s k i r s t o į t r i s g r u p e s Kaip t a d s u p r a s t i B a c h o ž o d ž i u s , esą Leopoldo polinkis j
( i š v a r d i j a m o s p a v a r d ė s ) : 17 t i n k a m ų , 20 d a r ne visai tin­ muziką s u m a ž ė j ę s ir dėl to jis t u r ė j ę s palikti K ė t e n ą ? Ši­
kamu,! iki g a l o n e a p m o k y t ų , ir 17 visiškai n e t i n k a m ų (tai toks m o t y v a v i m a s ne visai įtikina.
„jokie m u z i k a n t a i " ) . T a č i a u palikim n u o š a l y š i u o s n e t i k s l u m u s , s ą m o n i n g a i
j o k s šio į s i m i n t i n o r a š t o t u r i n y s . ar n e s ą m o n i n g a i į t e r p t u s į laišką. S v a r b i a u kas k i t a : ko­
j a u d i n a n t i s d o k u m e n t a s ! I r kokie k u k l ū s B a c h o r e i k a l a ­ dėl jis b u v o p a r a š y t a s ir p a s i ų s t a s ? B a c h a s k r e i p i a s i su
v i m a i : j i s nori t u r ė t i s a v o žinioje k e t u r i a s a r p e n k i a s de­ p r a š y m u : jis n e b e g a l į s g y v e n t i „ n u o l a t p a t i r d a m a s n e m a ­
šimtis t i n k a m ų m u z i k a n t ų . R ū p i n a s i n e s a v i m kaip k o m ­ l o n u m u s , s u p a m a s p a v y d o ir p e r s e k i o j a m a s " ir e s ą s „pri­
pozitorium, o tuo, kad m u z i k a Leipcige s k a m b ė t ų d e r a m a i . v e r s t a s , p a d e d a n t A u k š č i a u s i a j a m , ieškoti f o r t ū n o s k u r
Tai ne p a g e i d a v i m a s , ne p r a š y m a s (kaip a n a l o g i š k a s 1717 n o r s kitur. J e i g u J ū s ų p r a k i l n y b ė žino a r b a g a l i p a i e š k o t i
m et ų Kūnau raštas), o demaršas. Ir rašė jį ne kantorius, s e n a m i š t i k i m a m t a r n u i , g y v e n a n č i a m š i a m e m i e s t e , ko­
o muzikos d i r e k t o r i u s , n e n o r į s gilintis į s m u l k i u s m o k i n i ų kią n o r s t i n k a m ą t a r n y b ą , tai n u o l a n k i a u s i a i p r a š a u J ū s ų
auklėjimo r ū p e s č i u s . J a m rūpėjo kas kita: v a d o v a u t i m u z i ­ duoti m a n p a l a n k i ą rekomendaciją..."
kiniam g y v e n i m u i , j į „ s u t v a r k y t i " , kaip k a d j i s p a r e i š k ė S a v a i m e kyla k l a u s i m a s : kodėl B a c h a s kreipėsi s u p r a ­
r a š t e M i u l h a u z e n o m a g i s t r a t u i 1708 m e t ų birželio 2 5 d i e ­ š y m u b ū t e n t į E r d m a n ą ir kokią r e k o m e n d a c i j ą jis t u r ė j o
ną.
omeny?
Nežinia, a r iki šio m e m o r a n d u m o įteikimo, a r j a u p o t o G e o r g a s E r d m a n a s — eilinis Rusijos r e z i d e n t a s (reika­
Bach? išsikvietė L e i p c i g o b u r m i s t r a s i r p r a n e š ė j a m a p i e lų p a t i k ė t i n i s ) D a n c i g e , b u v u s i a m e vokiečių žemių p a ­
rugpjūčio 2 dienos m a g i s t r a t o n u t a r i m ą . J e i g u iki į t e i k i - k r a š t y j e , toli n u o k u l t ū r o s c e n t r ų . M i e s t e v y r a v o s t i p r i
54

m tai šis t r a k t a t a s g a l ė j o būti a t s a k y m a s į n u t a r i m ą . J e i

o >
vėliau, t a i a b i p u s i s p r i e š i š k u m a s n e i š v e n g i a m a i t u r ė j o d a r
padidėti.
Tuo m e t u G e s n e r i s , n o r s j a u i š r i n k t a s , d a r n e b u v o p r a ­
dėjęs eiti r e k t o r i a u s p a r e i g ų . A r j i s žinojo a p i e B a c h o d e -
š ą ? Gesneris — Bacho gerbėjas. Nejaugi Bachas j a m
m a r
nepranešė k e t i n ą s s m o g t i a t s a k o m ą j į s m ū g į ?
92
l e n k i š k a į t a k a , b u v o tik v i e n a l i u t e r o n ų b a ž n y č i a — šv. M a ­
rijos,— n e r e t a i jį a p g u l d a v o s v e t i m š a l i ų , t a r p jų ir rusų,
k a r i u o m e n ė . N e j a u g i B a c h a s ruošėsi čia persikelti? Ar g a -
54 Hanzos miestas tvirtovė Dancigas (dabar Gdanskas), esąs
Vyslos upės žiotyse, kadaise garsėjo prekyba, tačiau XVIII amžiuje
ekonomiškai smuko, padidėjus konkuravusių su juo miestų Stetino
(dabar Sčecinas) ir Karaliaučiaus (dabar Kaliningradas) vaidmeniui.
93
 Įėjo apie tai p a g a l v o t i visai Vokietijai ž i n o m a s m e i s t r a s ,
k u r i a m t a d a b u v o k e t u r i a s d e š i m t penkeri m e t a i , o tokio
a m ž i a u s ž m o n ė s j a u b u v o v a d i n a m i „ s e n i a i s " ? Sis „ s e n i s "
t u r ė j o d a u g i a v a i k ę šeimą ir keletą dešimčių be g a l o jį
g e r b i a n č i ų mokinių. J a m n e g a l ė j o būti p r i i m t i n o s m i e s t o
v a r g o n i n i n k o p a r e i g o s D a n c i g e p o to, kai jis j a u b u v o
m i e s t o — ir ne bet kokiol — „ m u z i k o s d i r e k t o r i u m " ir dva­
r o k a p e l m e i s t e r i u . I š v a d a aiški: B a c h a s n ė n e k e t i n o t e n a i
p e r s i k e l t i . Kodėl g i j i s n e s i k r e i p ė s u a n a l o g i š k u p r a š y m u
į kitus, į t a k i n g e s n i u s ž m o n e s ?
D r e z d e n e — irgi kaip Rusijos p a s i u n t i n y s — g y v e n o dl<
delis v a l s t y b ė s veikėjas g r a f a s fon Keizerlinkas, vėliau už­
ė m ę s tokį p a t postą B e r l y n e ( m e s prie jo d a r s u g r į š i m ) ' .
O D r e z d e n e B a c h a s l a n k y d a v o s i d a ž n a i : 1731 m e t a i s —
n e t r u k u s p o to, kai p a s i u n t ė laišką E r d m a n u i , — n u v y k o pa-
g e r b t i įžymiojo operų k o m p o z i t o r i a u s J. A. H a s ė s , p a l a i k ė
d r a u g i š k u s s a n t y k i u s ne tik su j u o , bet ir su jo ne m a ž i a u
g a r s i a ž m o n a , operos d a i n i n i n k e F a u s t i n a ; j ų g a r b e i B a ­
c h a s g r o j o p u i k i a i s šv. Sofijos b a ž n y č i o s v a r g o n a i s ; v i e n o
a m ž i n i n k o liudijimu, š i a m e k o n c e r t e d a l y v a v ę „visi d v a r o
m u z i k a n t a i i r v i r t u o z a i " , k o n c e r t a s t u r ė j ę s didelį p a s i s e k i ­
mą. B a c h a s d a r l a n k ė s i D r e z d e n e ir 1733 bei 1736 m e t a i s .
P a l y g i n u s s u t a i s į t a k i n g a i s a s m e n i m i s , k u r i u o s jis čia su­
t i k o — t a r p j ų i r patį kurfiurstą,— E r d m a n o r e k o m e n d a c i j a
m a ž a i ką g a l ė j o reikšti. O B a c h a s n e d v i p r a s m i š k a i p r a š ė
jį p a i e š k o t i t i n k a m o s t a r n y b o s .
E r d m a n a s , kaip Rusijos r e z i d e n t a s , tokią t a r n y b ą g a l ė j o
r a s t i ne Vokietijoje, o tik Rusijoje, kur b u v o n e m a ž a pro­
t e s t a n t ų bažnyčių. J u k R y g o j e i l g u s m e t u s dirbo B a c h o
m o k i n y s J. G. M i u t e l i s , o P e t e r b u r g e a k a d e m i k u ir elokven-
cijos ( i š k a l b o s m e n o ) p r o f e s o r i u m t a p o J a k o b a s fon Stėli-
n a s , ž i n o m o v e i k a l o a p i e muziką ir baletą Rusijoje a u t o r i u s ,
1732—1735 m e t a i s m o k ę s i s L e i p c i g o u n i v e r s i t e t e , d a l y v a ­
v ę s B a c h o Collegium musicum k o n c e r t u o s e kaip fleitistas.
A p i e Rusijos šlovę ir t u r t u s , y p a č r y š i u m su P e t r o I apsi­
l a n k y m u B e r l y n e 1716 m e t a i s , g a u s ė j o kalbų, t u o l a b i a u
S a k s o n i j o j e , kai t e n y k š t i s k u r f i u r s t a s s u d a r ė su P e t r u I
k a r i n ę s ą j u n g ą prieš š v e d u s . F a n t a z u o t i g a l i m a kiek tik
nori, bet su m o k s l i n ė m i s h i p o t e z ė m i s t a i n e t u r ė s nieko ben­
d r a . J a u n y s t ė j e B a c h a s g a l ir b ū t ų leidęsis į p a n a š i ą a v a n -
tiūrą — j u k iškeliavo į S t o k h o l m ą jo b r o l i s J o h a n a s J a k o ­
bas,— t a č i a u s u r i m t ė j ę s į g y v e n i m o ir b u i t i e s d a l y k u s jis
ėmė žiūrėti b l a i v i a u , p r a k t i š k i a u .
T a d kodėl gi b u v o p a r a š y t a s šis laiškas? N e j u č i o m i s
p r a s i v e r ž u s pykčiui, s u s i e r z i n u s ? V a r g u : laiško t o n a s s a n ­
t ū r u s , r a m u s . T a d kas p a s k a t i n o t a i p a d a r y t i ? A š drįsiu iš­
kelti hipotezę, kurios n e g a l i m a laikyti visiškai p a g r į s t a , —
i r v i s d ė l t o : p a t s laiško e g z i s t a v i m a s r e i k a l a u j a kokio n o r s
p a a i š k i n i m o . P a v y z d ž i u i , k a d ir tokio..
M a n a t r o d o , kad šis laiškas a d r e s u o t a s n e vien E r d m a ­
nui. Bachas buvo suinteresuotas, kad jo turinį sužinotų
p l a t e s n i s i m o n i ų r a t a s , p i r m i a u s i a — Leipcige, [teikti p r a ­
š y m o dėl a t l e i d i m o iš k a n t o r i a u s p a r e i g ų j i s n e g a l ė j o : to­
kioje į t e m p t o j e s i t u a c i j o j e jo p r a š y m a s , ko g e r o , b ū t ų bu­
vęs i š k a r t p a t e n k i n t a s . Ką t a d a j i s būtų veikęs? Kitas
dalykas — pasinaudoti „spaudimu", remiantis — šiuo atve­
j u — visuomenės nuomone: tegu daugiau žmonių sužino, j
k o k i a s n e p a k e n č i a m a s s ą l y g a s jis p a t e k o . Tokia, m a n o m a ­
n y m u , šio laiško u ž d u o t i s . N e b ū t i n a p l a t i n t i laiško kopi­
j a s — p a k a k s , j e i g u j o t u r i n y s k e l i a u s i š lūpų į l ū p a s .
P a n a š i ų s p a u d i m o m e t o d ų n e r e t a i g r i e b d a v o s i betei­
siai m u z i k a n t a i , n o r ė d a m i p a l e n k t i s a v o š e i m i n i n k u s —
k u n i g a i k š č i u s ir h e r c o g u s , m i e s t o s e n a t o r i u s ir t a r ė j u s . B a ­
chui k a r t ą j a u teko p a s i n a u d o t i v a d i n a m u o j u Schein-Be­
werbung, t. y. t a r i a m u p r e t e n d a v i m u į v a k u o j a n č i ą vietą
( a p i e tai j a u k a l b ė t a ) , kai, t a r n a u d a m a s V e i m a r e , jis ne­
va p a n o r o eiti v a r g o n i n i n k o p a r e i g a s H a l ė j e . Tą pačią prie­
monę panaudojo ir Telemanas, davęs išankstinį sutikimą
persikelti iš H a m b u r g o į Leipcigą ir t r i s m ė n e s i u s vilkinęs
g a l u t i n į a t s a k y m ą , kol i š s i r ū p i n o i š H a m b u r g o m i e s t o v a l ­
džios p a p i l d o m ų privilegijų. Tai b u v o a p g a u l i n g a s m a n e v ­
r a s . G a v ę s , k o norėjo, T e l e m a n a s net n e a t s i p r a š ė Leipcigo
m a g i s t r a t o . G a l i m a s d a i k t a s , k a d toks p a t m a n e v r a s b u v o
ir laiško p a s i u n t i m a s E r d m a n u i .
Lieka n e i š a i š k i n t a s k i t a s k l a u s i m a s : ar žinojo apie šį
laišką G e s n e r i s ? B a c h a s p i r m i a u s i a t u r ė j o p r a n e š t i r e k t o ­
riui, k a d k e t i n ą s palikti k a n t o r i a u s postą, j u o l a b i a u k a d
p a s t a r a s i s b u v o j a m d r a u g i š k a s . A b e j o t i n a , j o g B a c h a s bū­
tų veikęs p a t y l i u k a i s ir s l a p č i o m i s — t a i n e g r a ž i a i a p i b ū ­
d i n t ų j o s a v y b e s . Todėl n a t ū r a l u m a n y t i , kad G e s n e r i s n e
95
 tik žinojo laiško turinį, bet g a l ė j o b ū t i k a i p tik t a s a s m u o ,
k u r i s Leipcige p a d ė j o p r i e š a m s i š m a g i s t r a t o s t o v y k l o s su­
s i p a ž i n t i su jo t u r i n i u .
N u o s t a b ą kelia ir kita: p a r a š ę s d a u g e l i u atžvilgių mįs­
lingą laišką, B a c h a s t a r y t u m n u s i r a m i n o . P r i e š i š k o s abiejų
pusių akcijos l a i k i n a i a t l ė g o — a r b a nekilo aikštėn. D a u ­
g i a u niekur — nei oficialiuose d o k u m e n t u o s e , nei p r i v a č i u o ­
se l a i š k u o s e , nei a m ž i n i n k ų p a l i u d i j i m u o s e — n e b e m i n i m a ,
k a d B a c h a s būtų ketinęs palikti Leipcigą.
P e r k e t v e r i u s r e k t o r i a v i m o m e t u s — iki 1734-ųjų G e s -
neris tenkino Bacho pageidavimus: atleido kantorių nuo
v a r g i n a n č i ų p a m o k ų mokykloje, p a l i k ę s j a m p r i k l a u s a n t į
a t l y g i n i m ą . G e s n e r i s p a s i r ū p i n o , k a d būtų s u r e m o n t u o t a s
kantorato p a s t a t a s . Papildomai buvo pristatyti du aukštai,
k a n t o r i u s g a v o e r d v e s n į butą su l a i p t a i s viduje į specialų
k a m b a r į , v a d i n a m ą Componirstube (rašyba senovinė) —
„ k o m p o z i c i j o s k a m b a r į " . U ž s i d a r ę s nuo š e i m o s ir mokinių,
B a c h a s ten kūrė. P a s t a t o p e r s t a t y m a s — d a b a r jis b u v o ke­
t u r i ų a u k š t ų — t r u k o d e š i m t mėnesių, iki 1732 metų b a l a n ­
džio ( n a m a s n e i š l i k o ) . Beveik v i s u s m e t u s B a c h a s n e r e n g ė
r e g u l i a r i ų choro r e p e t i c i j ų .
55
5
T u o l a i k o t a r p i u B a c h a s ir toliau t v i r t i n o s a v o v i s u o m e ­
n i n e s pozicijas. T a m p a s i t a r n a v o vieši s t u d e n t ų koncertai;
bei k u r f i u r s t o , jo š e i m o s n a r i ų , kitų įžymių a s m e n ų , t a r p jų:
ir u n i v e r s i t e t o profesorių, p a g e r b t u v ė s .
Collegium musicum v a d o v a s B a c h a s b u v o n u o 1729-me-
tų a n k s t y v o p a v a s a r i o iki 1737 metų v a s a r o s , vėliau n u o
1739 m e t ų s p a l i o m a ž ų m a ž i a u s i a i iki 1741 metų, o g a l ir
iki 1744-ųjų. Sie k o n c e r t a i m i e s t e prigijo, t a p o n e a t s k i r i a ­
ma k u l t ū r i n i o g y v e n i m o dalimi ir t i e s i o g b u v o v a d i n a m i
„Bacho koncertais".
L a i k r a š č i u o s e p a s i r o d y d a v o t r u m p o s ž i n u t ė s : „...š. m.
birželio 17 dieną, 4 v a l a n d ą popiet C i m e r r n a n o k a v i n ė s so­
de... vėl įvyks p u i k u s k o n c e r t a s , — j i e b u s r e n g i a m i kas
Tuo metu Bachas su šeima svečiavosi pas savo gerą pažįsta­
65
mą daktarą K. Dondorfą; atvyko pas jį 1731 metų birželio pabaigoje.
96
s a v a i t ę , — be to, b u s n a u j a s k l a v e s i n a s , kokio čia d a r nie­
kas n ė r a g i r d ė j ę s , ir g e i s t i n a , kad m u z i k o s m ė g ė j a i , kaip ir
virtuozai, m a l o n ė t ų šiuose k o n c e r t u o s e l a n k y t i s " (1733.
V I . 1 6 ) . „Jo k a r a l i š k o s i o s d i d e n y b ė s Lenkijoje ir k u r i i u r s -
iiškosios a u k š t y b ė s S a k s o n i j o j e k a r ū n a v i m o š v i e s i a u s i o m s
i š k i l m ė m s p a ž y m ė t i B a c h o Collegium musicum š i a n d i e n
Cimerrnano kavinėje nuolankiausiai gros iškilmingą muzi­
ką nuo 5 iki 7 v a l a n d o s p o p i e t " (1734.11.19). K u r f i u r s t o
v a r d i n ė m s p a ž y m ė t i „ B a c h o Collegium musicum š i a n d i e n
4 v a l a n d ą popiet C i m e r r n a n o sode... n u o l a n k i a u s i a i atliks
i š k i l m i n g ą muziką su t r i m i t a i s ir t i m p a n a i s " ( 1 7 3 4 . V I I I . 3 ) .
T a m e p a č i a m e sode, a n a l o g i š k a p r o g a — „ i š k i l m i n g a mu­
z i k a " su iliuminacija (1735.VIII.3 ). B a c h a s — prieš jo
p a v a r d ę kaip v i s u o m e t i š v a r d i j a m i d v a r o t i t u l a i , bet n e m i ­
n i m a , k a d jis yra k a n t o r i u s — „ v ė l ė m ė v a d o v a u t i Collegi­
um musicum k o n c e r t a m s C i m e r r n a n o k a v i n ė j e " n u o penk­
t a d i e n i o , s p a l i o 2 d i e n o s , ir šie koncertai vyks „kas s a v a i ­
tę... n u o 8 iki 10 v a l a n d o s v a k a r o " (1739.X.1). I š s a m i a u s i ą
ž i n u t ę p a t e i k ė L o r e n c a s Micleris (1736 metų s p a l i o m ė n . ) ;
iš jos s u ž i n o m e , kad k o n c e r t a i C i m e r r n a n o k a v i n ė j e b ū d a v o
r e n g i a m i kiekvieną p e n k t a d i e n į nuo 8 iki 10 v a l a n d o s va­
k a r o , o m u g i ų d i e n o m i s — du k a r t u s per s a v a i t ę , a n t r a d i e ­
niais ir p e n k t a d i e n i a i s ; k o n c e r t u o s e d a l y v a u d a v o u n i v e r s i ­
teto s t u d e n t a i „ir t a r p jų v i s a d a b ū n a gerų m u z i k a n t ų ,
nes d a ž n a i , kaip žinia, i š j ų laikui b ė g a n t i š a u g a g a r s ū s
v i r t u o z a i . Šiuose k o n c e r t u o s e l e i d ž i a m a viešai p a s i r o d y t i
56
k i e k v i e n a m m u z i k a n t u i , ir d a ž n i a u s i a i s u s i r e n k a tokie klau­
s y t o j a i , kurie s u g e b a įvertinti g a b a u s m u z i k a n t o p r i v a l u ­
mus".
B a c h ą šis d a r b a s viliojo. V a r g u a r jis k o n c e r t a v o kaip
s o l i s t a s , nes m i n i m a s tik kaip v a d o v a s . I n t e n s y v i a u s i bu­
vo 1730—1736 m e t a i . P e r tą laikotarpį, be p a s a u l i e t i n i ų
k a n t a t ų ir „ i š k i l m i n g ų m u z i k ų " , jis p r i t a i k ė o r k e s t r u i d a u ­
gelį s a v o kūrinių; s a k a u „ p r i t a i k ė " , nes d a u g i a u s i a tai bu­
vo a n k s t e s n i jo kūriniai, p a v e r s t i trijų dalių k o n c e r t a i s
v i e n a m , dviem, t r i m ir netgi k e t u r i e m s s o l i s t a m s .
N e n u o s t a b u , kad B a c h a s mielai m u z i k u o d a v o su s t u ­
d e n t a i s — tai buvo ne a p l a i d u s šv. T o m o mokyklos moki-
56
Turima omeny muzikai profesionalai —Al. D.
4. M Druskinas „Bachas" 97
 niai, o p a m i l ę muziką, p a ū g ė j ę ir s u b r e n d ę , i š s i l a v i n ę j a u ­
nuoliai (kai kurie j ų vėliau p a s i š v ę s d a v o m u z i k a i — p a ­
v y z d ž i u i , t a s p a t s Micleris). L a b i a u s i a i a t s i d ą ę m u z i k o s
V
menui tapdavo Bacho mokiniais.
Reikia m a n y t i , kad b u v o d a r viena p r i e ž a s t i s , dėl ku­
rios j i s v a d o v a v o Collegium musicum k o n c e r t a m s . M i n ė ­
t a m e 1 7 3 0 metų r a š t e Leipcigo m a g i s t r a t u i k a l b a m a apie
tai, kokią p a r a m ą s t u d e n t a i teikė b a ž n y t i n i ų a p e i g ų muzi­
kai. S t i p e n d i j ų m a g i s t r a t a s j i e m s nemokėjo. U Ž d a l y v a v i ­
m ą k o n c e r t u o s e j i e m s , m a t y t , a t s i l y g i n d a v o k a v i n ė s savi­
n i n k a s C i m e r m a n a s (tikslių d u o m e n ų apie t a i n ė r a ) . T a i g i
B a c h a s , a p e i d a m a s miesto valdžią, g a l ė j o kviestis s t u d e n ­
t u s atlikti r e l i g i n ę muziką ir tuo b ū d u kelti jos kokybę j a m
p a v a l d ž i o s e bažnyčiose. S u g r e t i n k i m e f a k t u s : 1729 me­
t a i s — „ P a s i j o s pagal Matą" premjera, kurios be studentų
p a g a l b o s B a c h a s nebūtų galėjęs p a r u o š t i , ir beveik tuoj
p a t — s u t i k i m a s v a d o v a u t i jų v i e š i e m s k o n c e r t a m s . Ar g a ­
li šitoks s u t a p i m a s b ū t i a t s i t i k t i n i s ? Be to, reikia a t s i ž v e l g ­
ti į d a r vieną a p l i n k y b ę .
D a u g e l i u i k a n t a t ų , y p a č pasijų a r i j o m s atlikti reikia
g e r o vokalinio p a s i r u o š i m o . R e t a s kuris šv. Tomo mokyk­
los m o k i n y s jį turėjo, o t a r p s t u d e n t ų b u v o gerų įvairių
b a l s ų d a i n i n i n k ų . Jei t r ū k d a v o d i s k a n t i s t ų , b ū d a v o d a i n u o ­
j a m a falcetu. Šitokio d a i n a v i m o m e i s t r a i v a d i n t i falcetis-
t a i s arba f i s t u l a n t a i s . J i e tiksliai i n t o n a v o , buvo į v a l d ę ko­
l o r a t ū r ą . F a l c e t i s t a i g a l ė j o pakeisti italų k a s t r a t u s , k u r i a i s
g a r s ė j o katalikiški D r e z d e n o a r b a M i u n c h e n o dvarai. P r i e - '
v a r t i n ė o p e r a c i j a , p a v e r č i a n t i b e r n i u k u s k a s t r a t a i s , vokie- '
čių žemėse buvo u ž d r a u s t a . Todėl n e n o r i n t atsilikti n u o
d v a r o m a d o s , b i u r g e r i ų — ir s t u d e n t ų — buityje plačiai pli­
to falcetinis d a i n a v i m a s . T a r p falcetistų p a s i t a i k y d a v o vir­
tuozų, į v a l d ž i u s i ų v i s u s r e g i s t r u s ; p r i r e i k u s jie g a l ė d a v o
atlikti d i s k a n t o ( s o p r a n o ) , alto ( k o n t r a l t o ) , tenoro a r b a
boso p a r t i j a s . S j m e n ą , m a t y t , b u v o į v a l d ę s j B a c h a s .
r
G e s n e r i s liudija: per r e p e t i c i j a s šv. T o m o m o k y k ] k a n t o ­ o s
rius „ v i e n a m p a d u o d a a u k š t o r e g i s t r o toną, kitam — v i d u ­
tinio, t r e č i a m — ž e m o " . Kodėl n e p a d a r i u s prielaidos, k a d
tokius į g ū d ž i u s B a c h a s įskiepijo s a v o s ū n u m s F r y d e m a n u i
ir E m a n u e l i u i ir kad j i e — k a r t u su kitais studentais — at­
liko s o l i n e s p a r t i j a s p e r „ P a s i j o s p a g a l M a t ą " p r e m j e r ą ?
18
Collegium musicum r e p e r t u a r a s , deja, n e ž i n o m a s . G r e i ­
č i a u s i a i B a c h a s į p r o g r a m a s į t r a u k d a v o n e tik s a v o kuri­
n i u s , ką jis d a r ė ir b a ž n y t i n ė j e liturgijoje. K i t a i p n e g a l ė ­
jo b ū t i , ž i n a n t jo v i s a p u s i š k ą d o m ė j i m ą s i m u z i k a ir visu
t u o , kas joje n a u j a . Taip p a t n e a i š k u , kiek ir kokių b ū d a v o
k l a u s y t o j ų , a r jie b u v o n u o l a t i n i a i , a r j ų s u d ė t i s keitėsi?
Ar koncertų formos b u v o tokios p a č i o s , kokios į p r a s t o s ir
m u m s ? I r vis dėlto, s p r ę s d a m i p a g a l s e n o v i n e s g r a v i ū r a s ,
g a l ė s i m e s u s i d a r y t i tokį vaizdą: C i m e r m a n o k a v i n ė s lan­
kytojai sėdi prie staliukų, g e r i a kavą a r b a v y n ą ir k l a u s o s i
m u z i k o s ; l a n k o s i čia g r e i č i a u s i a i b e ž m o n ų , rūko t a b a k o
p r i k i m š t a s i l g a s pypkes... O tipiška p r o g r a m a g a l ė j o b ū t i
m a ž d a u g tokia: iš pradžių „uvertiūra" (orkestrinė siuita),
p o t o i n s t r u m e n t i n i s k o n c e r t a s ( v i e n a m a r b a keletui solis­
t ų ) ; t a r p jų, g a l i m a s daiktas, v o k a l i n ė arija, o po t r u m p o s
pertraukos — pasaulietinė kantata.
N e m a ž a i dėmesio B a c h a s s k y r ė m i e s t ą j a u d i n u s i e m s
v i s u o m e n i n i a m s į v y k i a m s . S v a r b i a u s i jų — S a k s o n i j o s ku­
rfiurstų a p s i l a n k y m a i . Apie j u o s ir jų d v a r ą reikia pa­
kalbėti a t s k i r a i . T a č i a u i š p r a d ž i ų p r i m i n s i u : kaip S a k s o n i ­
jos k u r f i u r s t a i t ė v a s i r s ū n u s a t i t i n k a m a i b u v o v a d i n a m i
F r y d r i c h u A u g u s t u I ir F r y d r i c h u A u g u s t u II, o kaip Len­
kijos k a r a l i a i — A u g u s t u II ir A u g u s t u I I I . N a u d o s i m ė s
„lenkiška numeracija".
„ V a l d a n t A u g u s t u i I I I , E u r o p a žiūrėjo į D r e z d e n ą kaip
į naujųjų laikų A t ė n u s ; šis k u r f i u r s t a s m ė g o v i s u s m e n u s ,
y p a č muziką, poeziją, t a p y b ą , ir s k a t i n o j u o s k u r kas uoliau
i r d o s n i a u , nei t a i b u v o d a r o m a pačiu i š s k i r t i n i a u s i u s e n o ­
vės istorijos l a i k o t a r p i u . " T a i p r a š ė J . S . B a c h o j a u n e s n y ­
sis a m ž i n i n k a s , m u z i k o s i s t o r i k a s ir p u i k u s j o s ž i n o v a s an­
g l a s Č a r l z a s B e r n i s . 1 7 0 6 m e t a i s A u g u s t a s II, m i n ė t o j o
57
t ė v a s , liepė p a s t a t y t i o p e r o s t e a t r ą (jo s p e k t a k l i a i b u v o
vieši i r n e m o k a m i ) , k u r i a m 1 7 1 7 — 1 7 1 9 m e t a i s v a d o v a v o
g a r s u s i s A n t o n i j u s L o t i s , o po jo — ne m a ž i a u g a r s u s Adol­
fas H a s ė ; B a c h a s su a b i e m b u v o a s m e n i š k a i p a ž į s t a m a s ir,
n o r s s k e p t i š k a i , net n i e k i n a m a i žiūrėjo į operą, labai ver­
tino j u o s kaip m u z i k a n t u s . T o l i a u B e r n i s p a ž y m i , k a d H a -
87
Б ёрни Ч. Музыкальные путешествия: Дневник путешествий
1772 года по Бельгии, Австрии, Чехии, Германии и Голландии. —
М . ­ Л . , 1967, с. 164,
4«

sės žinioje buvo „ g e r i a u s i o s m e n i n ė s p a j ė g o s , kokias tik
jis g a i ė j o s u r i n k t i " , kad „ i n s t r u m e n t a l i s t ų b u v o d a u g i a u
58
ir a u k š t e s n ė s k l a s ė s n e g u bet k u r i a m e k i t a m e E u r o p o s d v a ­
r e " ir kad „ D r e z d e n o o r k e s t r o i š s i d ė s t y m a s , kaip d a r Ru­
5 9
s o n u r o d ė s a v o „ M u z i k o s ž o d y n e " , buvo p a t s g e r i a u ­
s i a s " . Sie a m ž i n i n k o liudijimai b u v o p a s k e l b t i , kai Bachas,
6 0
j a u d a u g i a u kaip d v i d e š i m t metų ilsėjosi k a p e , bet jie vi­
siškai tinka ir B a c h o laikmečiui, nes s e n o s D r e z d e n o d v a r o
m u z i k i n ė s t r a d i c i j o s b u v o t v i r t o s ir p a s t o v i o s — j u k Šiu-
cas čia dirbo iki g y v e n i m o p a b a i g o s (jis m i r ė trylika m e t ų
prieš B a c h u i g i m s t a n t ) .
B a i g i a n t i s XVII a m ž i a u s d e v i n t a m d e š i m t m e č i u i , Au­
g u s t a s II d a u g keliavo po E u r o p ą . N u s t e b i n t a s V e r s a l i o ir
A n g l i j o s k a r a l i a u s r ū m ų p r a b a n g o s , jis p a n o r o ir Drez-
denui suteikti n e r e g ė t o p u o š n u m o , todėl vėliau buvo p a s ­
tatytas architektūrinis rūmų kompleksas, žinomas „Cving-
erio" pavadinimu . 6 1
A u g u s t a s III ne m a ž i a u už tėvą t r o š k o g a r b ė s : j a m val­
d a n t D r e z d e n o d v a r a s buvo toks p u o š n u s i r p r a b a n g u s ,
kiek tik į m a n o m a t a i s l a i k a i s , apie tai j a u c i t a v o m e s u s i ž a ­
vėjimo kupinus Bernio žodžius. Pridursim, jog Augustas
I I I leido m i l ž i n i š k a s s u m a s p a v e i k s l a m s į s i g y t i : kaip tik
t a d a buvo p a g a u s i n t i iki šiol g a r s i o s D r e z d e n o g a l e r i j o s
turtai.
Viskas, apie ką čia p a p a s a k o t a , tiesiogiai siejasi su Ba­
chu, jo a s m e n i n i u likimu ir k ū r y b o s r e z u l t a t a i s .
Į s i k ū r ę s Leipcige, jis i š n a u d o d a v o m e n k i a u s i ą dingstį
valdovui — Saksonijos kurfiurstui — pagerbti. Išvardysiu
kai k u r i u o s f a k t u s :
1727 m e t ų g e g u ž ė j e A u g u s t a s II l a n k ė s i Leipcige —
prie r o t u š ė s , kurioje b u v o a p s i s t o j ę s k u r f i u r s t a s , B a c h a s ,
kaip jau žinome, d i r i g a v o specialiai šiai p r o g a i p a r a š y t ą
k a n t a t ą . T ų pačių m e t ų rudenį, m i r u s k u r f i u r s t o ž m o n a i
Eberhardinai, buvo atlikta „Gedulo odė".
5 5
Ten pat, p. 136.
59
Ten pat, p. 161.
6 0
Ten pat, p. 136.
Cvingeris (vok. Zwinger •— „kalėjimas", „narvelis")
61
buvo sta-
tomas nuo 1711 ikj 1722 metų.
] 00
K e t v i r t a j a m e d e š i m t m e t y j e , kai vis a r š i a u teko g i n t i s
n u o m a g i s t r a t o puolimo, L e i p c i g o m u z i k o s d i r e k t o r i u s d a r
d a ž n i a u rodė p a g a r b o s ž e n k l u s n a u j a j a m k u r f i u r s t u i Au­
g u s t u i I I I . P a v y z d ž i u i , jo s ū n a u s g i m i m o dieną, 1733 metų
r u g s ė j y j e , B a c h a s atliko k a n t a t ą „ H e r a k l i s kryžkelėje"^ T ų
pačių metų g r u o d y j e , n o r s j a u a r t ė j o didžiosios b a ž n y t i n i o
k a l e n d o r i a u s š v e n t ė s , r e i k a l a u j a n č i o s d a u g jėgų, k u r f i u r s t o
ž m o n o s g i m i m o dienai B a c h a s r a š ė k a n t a t ą Tönet, ihr Pau­
ken! Erschallet, Trompeten . 1734 m e t ų v a s a r i o 19 dieną
62
Krokuvoje k a r ū n u o j a m a s A u g u s t a s III — B a c h a s atlieka
k a n t a t ą Blast Lärmen, ihr Feinde . Po p u s ė s metų per
53
oficialias iškilmes — š į k a r t ą A u g u s t o III v a r d a d i e n i u i —
s k a m b a d a r viena B a c h o k a n t a t a , Auf, schmetternde Töne
der muntern Trompeten *. O 1734 m e t ų s p a i i o 5 dieną
6
k u r f i u r s t a s , vėl s u s i g r ą ž i n ę s Lenkijos k a r ū n ą , a p l a n k o
Leipcigą, jo a t v y k i m a s p a ž y m i m a s p a t r a n k ų s a l v ė m i s , fe­
j e r v e r k u , e i s e n o m i s s u fakelais. Devintą v a l a n d ą v a k a r o
T u r g a u s aikštėje B a c h a s atlieka „ v a k a r o m u z i k ą " (Aben-
dmusik) su t r i m i t a i s ir t i m p a n a i s ; i š k i l m i n g o j e c e r e m o n i ­
joje d a l y v a u j a 600 s t u d e n t ų ir 4 m a r k g r a f a i . A u g u s t o III
a t v y k i m a s į Leipcigą s u t a p o su jo g i m i m o d i e n a ; ir n o r s
oficialiai ši diena n e b u v o š v e n č i a m a , B a c h a s p a r e n g ė k a n ­
tatą Preise dein Glücke, gesegnetes Sachsen . K u r f i u r s t o
65
š e i m y n i n i ų iškilmių jis n e p a m i r š d a v o ir v ė l e s n i a i s m e t a i s ,
kiekvieną kartą a t l i k d a v o specialiai j o m s s k i r t u s k ū r i n i u s .
S i a m e s ą r a š e p r a l e i s t a r e i k š m i n g i a u s i a 1733 m e t ų d a t a ,
kai A u g u s t a s III po tėvo mirties u ž ė m ė jo sostą; tai p a d a ­
rėme s ą m o n i n g a i , nes b ū t e n t su šia d a t a susijęs B a c h o Mi­
šių h-moll p i r m o s i o s ir s t a m b i a u s i o s d a l i e s s u k ū r i m a s .
Tų pačių metų v a s a r y j e , m i r u s A u g u s t u i II, visoje ša­
lyje b u v o p a s k e l b t a s g e d u l a s , dėl to b a ž n y č i o s e u ž d r a u s t a
bet kokia „ f i g ū r a c i n ė " m u z i k a , k a n t a t o s ir net p a s i j o s . Tai­
gi B a c h u i visiškai nebeliko k a n t o r i a u s rūpesčių. Tą laiką
jis p a s k y r ė Mišių h-moll dviejų pirmųjų dalių — Kyrie ir
Gloria — k ū r i m u i . G a l i m a s d a i k t a s , kad m i n ė t o m i s aplinky-
62
„Būgnai, tratėkit! Skardėkit, trimitai."
63
„Triukšmaukite, priešai."
64
„Skambėkit, trimitų skardieji garsai."
65
„Šlovink, Saksonija, savąją laim§."
101
 b ė m i s jo s u m a n y m a s t u r ė j o aktualią p o t e k s t ę : Kyrle g a l ė ­ kviestas J Prūsijos karaliaus r ū m u s Potsdame. Greičiau­
jo n u s k a m b ė t i kaip m a l d a už mirusį kurfiurstą, o Gloria — siai Keizerlinkas įteikė B a c h u i r e s k r i p t ą su Mišių h-moll
kaip Augusto III šlovinimas. Kūrinys buvo skirtas nauja­ dedikacijoje p r a š y t u titulu, tik šitai a t s i t i k o po trejų m e t ų .
j a m kurfiurstui, ir savo muzikinę dovaną Bachas pavadino
A u g u s t a s I I I a r b a b u v o labai u ž s i ė m ę s kova dėl Len­
Missa. Ją u ž b a i g ė 1733 m e t ų p a v a s a r į ar v a s a r ą , š v a r i a i
kijos k a r ū n o s , kurią tai p r a r a s d a v o , tai vėl i š s i k o v o d a v o ,
ir labai kruopščiai p e r r a š ę s p a r t i j a s . N e t r u k u s a t s i r a d o
06

a r b a j a m a t r o d ė , j o g n e d e r a suteikti B a c h u i š į titulą, n e s
g a l i m y b ė n u v e ž t i šią d o v a n ą į D r e z d e n ą . Kiek a n k s č i a u
j i s j a u b u v o Veisenfelso h e r c o g o k a p e l m e i s t e r i s . Kaip t e n
t e n y k š t ė šv. Sofijos b a ž n y č i a , kurioje prieš porą metų Ba­
bebūtų, š i a m hercogui m i r u s (1736 m e t a i s ) , d e k r e t a s dėl
chas nustebino klausytojus meistriška improvizacija, nete­
„ k a r a l i š k o s i o s d v a r o k a p e l o s k o m p o z i t o r i a u s " titulo sutei­
ko savo vargonininko. Drezdeno draugų p a d e d a m a s , Ba­
k i m o B a c h u i b u v o p a s i r a š y t a s . J i s d a t u o t a s lapkričio 19-
chas p a s i ū l ė į šį postą s a v o p i r m a g i m į Vilhelmą F r y d e m -
ąja; už t a i a t s i d ė k o d a m a s , g r u o d ž i o 1 dieną vienoje D r e z ­
aną, k u r i s , b ū d a m a s d v i d e š i m t trejų metų, j a u p a g a r s ė j o
d e n o b a ž n y č i ų B a c h a s s u r e n g ė d a u g i a u kaip dvi v a l a n d a s
kaip g e r a s v a r g o n i n i n k a s . Birželyje įvyko jo d e b i u t a s D r e z ­
t r u k u s į v a r g o n ų m u z i k o s koncertą, kurį lydėjo t r i u m f a s .
d e n e , o po mėnesio, B a c h o s ū n u i b u v o įteiktas r a k t a s n u o
T u r i n t tokį titulą, B a c h u i j a u n e s u n k u b u v o u ž b a i g t i v a i d u s
bažnyčios vargonų. Mylintis tėvas (Johanas Sebastianas
iš-vaikų labiausiai vertino būtent F r y d e m a n ą ) jį palydėjo. s u L e i p c i g o v a l d ž i a : reikalui e s a n t , d a b a r jis g a l ė j o kreip­
D e d i k a c i j o s kurfiurstui d a t a — 1 7 3 3 metų liepos 2 7 d i e n a . tis p a g a l b o s į g a l i n g ą užtarėją.

Šioje dedikacijoje B a c h a s s k u n d ž i a s i dėl s u v a r ž y m ų ,

kurie k a r t a i s s u m a ž i n a p a p i l d o m a s p a j a m a s , s u s i j u s i a s s u
jo u ž i m a m a vieta; o j u k šito, r a š o B a c h a s , „ g a l ė t ų ir v i s a i PASKUTINIAI HORIZONTAI
n e b ū t i , j e i g u J ū s ų k a r a l i š k o j i d i d e n y b ė suteiktų m a n m a ­
lonę ir p a s k i r t ų s a v o d v a r o k a p e l o s k o m p o z i t o r i a u s titulą,
d a v u s i šiuo tikslu a t i t i n k a m u s a u k š č i a u s i u s n u r o d y m u s " . . . 1
J e i g u kuklus j o p r a š y m a s b ū s i ą s p a t e n k i n t a s , B a c h a s įsi-
pareigojąs pagal kurfiursto „maloningąjį pareikalavimą G a v ę s t r o k š t a m ą „ L e n k i j o s k a r a l y s t ė s ir S a k s o n i j o s
s a v o n e i š s e n k a m ą s t r o p u m ą rodyti, k u r d a m a s b a ž n y t i n ę , k u n i g a i k š t y s t ė s k a p e l m e i s t e r i o " titulą, B a c h a s m a n ė , k a d
k a i p ir o r k e s t r i n ę , muziką..." d a b a r jo p a d ė t i s s u t v i r t ė j o ir n e s u t a r i m a i su Leipcigo m a ­
gistratu pasibaigs. Ramybė įsivyravo anksčiau, prie ko
T a r p i n i n k u t a r p D r e z d e n o d v a r o ir B a c h o g a l ė j o būti
n e m a ž a i prisidėjo geri s a n t y k i a i s u k a n t o r a t o r e k t o r i u m
j a u m i n ė t a s B a l t i j o s p a k r a n t ė s b a r o n a s , didelis j o g e n i j a u s
G e s n e r i u . B e to, a p l i n k y b ė s s u s i k l o s t ė t a i p , kad B a c h u i a t s i ­
g e r b ė j a s g r a f a s Keizerlinkas. J i s k i t a d o s d r a u g a v o s u im­
r a d o d a u g i a u a t s p ė j a m o n u o t a r n y b i n i ų p a r e i g ų laiko: p r a ­
p e r a t o r ė s Anos I v a n o v n o s favoritu d i k t a t o r i u m B i r o n u , o
sidėjo šv. T o m o m o k y k l o s p e r s t a t y m o d a r b a i . Į naują, erd­
kurį laiką net b u v o Mokslų a k a d e m i j o s P e t e r b u r g e p r e z i ­
vų butą prie m o k y k l o s B a c h a s įsikėlė 1732 metų b a l a n d ž i o
d e n t a s , beje, nieko š i a m e poste n e n u v e i k ę s . (Tiesa, prie jo
24 dieną, n a m a s b u v o p a š v e n t i n t a s birželio 5-ąją (specia­
n u o p e l n ų p r i s k i r i a m a tai, k a d jis p r o t e g a v o poetą V . T r e -
liai šiai p r o g a i p a r a š y t a k a n t a t a n e i š l i k o ) . 1733 metų p r a ­
diakovskį.) D a b a r , kaip Rusijos p a s i u n t i n y s , jis v y k d ė
džioje buvo p a s k e l b t a s ilgas v a l s t y b i n i s g e d u l a s , m i r u s
svarbias diplomatines misijas Drezdene. Savo draugiškumą
A u g u s t u i II (mirė v a s a r i o 2 dieną; m u z i k a b a ž n y č i o s e bu­
B a c h u i K e i z e r l i n k a s p a r o d ė n e kartą. Visai g a l i m a s daik­
vo u ž d r a u s t a iki r u g p j ū č i o ) . P r i e š tai ir vėliau B a c h a s su­
tas, k a d b ū t e n t j o i n i c i a t y v a 1747 m e t a i s B a c h a s b u v o pa-
kūrė nemaža pasveikinimo kantatų valdovo ir jo šeimos
• Niekur kitur Bachas taip stropiai neišrašė basso continuo skait­
s n a r i ų g a r b e i . S u a k t y v i n o veiklą jo v a d o v a u j a m a s Collegi­
menų! um musicum. 1731 m e t a i s iš s p a u d o s išėjo p i l n a s šešių p a r -

103
 titų r i n k i n y s — „ K l a v y r i n i a i p r a t i m a i " , I d a l i s ; B a c h a s p r a ­
dėjo r e n g t i s p a u d a i k i t a s dalis. A p s k r i t a i 1731 — 1735 m e ­
t u s g a l i m a laikyti p a l y g i n t i r a m i a i s . R a m y b ė t r u k o iki
1736 m e t ų p a v a s a r i o . P a m ė g i n ę s u s k i r s t y t i p e r i o d a i s Leip­
cigo l a i k o t a r p i o B a c h o biografiją, g a l ė s i m e n u s t a t y t i to­
kias c h r o n o l o g i n e s ribas: 1723—1729, 1730—1735; toliau
p a ž v e l g u s į ateitį, n u o 1736 metų m a ž d a u g iki p e n k t o j o
d e š i m t m e č i o p r a d ž i o s ir p a g a l i a u — likusieji m e t a i . Si pe­
riodizacija a p s k r i t a i s u t a m p a s u k o m p o z i t o r i a u s k ū r y b o s
evoliucija.
N u o 1726—1727 m e t ų b a ž n y t i n ė j e liturgijoje jis v i s
d a ž n i a u a t l i k d a v o tik s e n u s k ū r i n i u s , a p s i r i b o d a v o jų per-
k o m p o n a v i m u ( „ p a r o d i j a " ) . T a č i a u tai n e r e i š k i a , k a d j i s
n e b e r a š ė r e l i g i n ė s t e m a t i k o s kūrinių.
1729 m e t a i s B a c h a s p a s i e k ė a p o g ė j ų k u r d a m a s p a s i j a s ,
j o m s s u t e i k ė kitokį vaizdinį turinį, a t s p i n d ė d a m a s n a u j u s
m u z i k o s s t i l i a u s p o s l i n k i u s ; čia jis liko niekieno n e p r a ­
lenktas.
P o „ P a s i j o s p a g a l M a t ą " p a t e i k ė tik s u p a p r a s t i n t ą va­
r i a n t ą to, ką j a u buvo p a s i e k ę s a n k s č i a u , — 1732 metų „ P a ­
siją p a g a l M o r k ų " . ( P a r t i t ū r a d i n g o , iš dalies gali būti
a t s t a t y t a : m u z i k a buvo p a i m t a iš 1727 metų „ G e d u l o
o d ė s " . ) M a ž d a u g tuo p a t m e t u B a c h a s i š n a u j o s u r e d a g a ­
vo Magnificat, o 1732 m e t a i s padėjo k a p i t a l i š k i a u s i o kūri­
n i o — M i š i ų h-moll — p a g r i n d u s ; m i š i a s r a š ė g r e i č i a u s i a i
iki 1747 metų, kai kurių r e d a k c i n i ų p a t a i s ų s u s i l a u k ė ir pa­
sijos.
1734—1735 m e t a i s B a c h a s s u k ū r ė t r i s o r a t o r i j a s . Iš es­
m ė s tai tos pačios k a n t a t o s (vėl d a u g i a u s i a „ p a r o d i j o s " ) ,
t a č i a u r e č i t a t y v a m s p a n a u d o t a s e v a n g e l i j o s t e k s t a s , todėl
a t s i r a n d a p a n a š u m o į p a s a k o j i m ą , u ž u o m i n a į siužetą. To­
kia visų p i r m a yra šešių dalių — s u s i d e d a n t i iš šešių k a n ­
t a t ų — „ K a l ė d ų o r a t o r i j a " ir „ V e l y k ų " bei „ D a n g u n žen­
g i m o " o r a t o r i j o s . Tai a n k s t e s n i ų šio ž a n r o ieškojimų re­
z u l t a t a s g r e t a kitų tuo l a i k o t a r p i u n e g a u s i ų kūrinių. P a s ­
kutinioji k a n t a t a — Nr. 34 — p a r a š y t a p e n k t o j o d e š i m t m e ­
čio p r a d ž i o j e (irgi „ p a r o d i j a " ) .
S a l i a leidybinės veiklos ir i n s t r u m e n t i n i ų kūrinių n a m ų
m u z i k a v i m u i r a š y m o B a c h a s m a ž d a u g iki 1735 metų d a u g
d ė m e s i o skyrė k o n c e r t o ž a n r u i : tą n u l ė m ė jo b e n d r a v i m a s
104
su s t u d e n t a i s — Collegium musician d a l y v i a i s . Tiesa, šie
kūriniai — irgi p a r o d i j o s , Kėteno laikais s u k u r t ų k o n c e r t ų
p e r d i r b i m a i . T a č i a u to l a i k o t a r p i o k ū r y b i n i ų ieškojimų
šviesoje yra s i m p t o m i š k a s k o m p o z i t o r i a u s polinkis į r a š y ­
bos m a n i e r ą , kurioje g a l i m a įžvelgti b u s i m o j o klasikinio
stiliaus bruožus.
1736 metų p r a d ž i o j e B a c h a s t a l k i n o G. K- Semeliui su­
d a r a n t g i e s m y n ą (Breitkopfo l e i d i n y s ) ; rinkinyje buvo 954
t e k s t a i , iš jų 69 su m e l o d i j o m i s ir g e n e r a l b o s o p r i t a r i m u .
B a c h a s š i a s melodijas p a t i k r i n o , s u r e d a g a v o , kai k u r i a s iš
jų p a t s ir p a r a š ė ( t a r p jų ir i š p o p u l i a r ė j u s i ą Komm, sūsser
Tod ). Sis faktas c h a r a k t e r i n g a s : jis rodo, kad B a c h a s ne­
67
liko n a u j o s v o k a l i n ė s k ū r y b o s nuošalyje, o b u v o jos c e n t r e .
Tai pačiai sferai p r i k l a u s o ir „ K a v o s " bei „ V a l s t i e t i š k o j i "
kantatos; pastarajai autorius suteikė prancūzišką p a a n t r a š ­
tę Cantale en burlesque . 68
T a i g i m a t o m e , kad ketvirtojo d e š i m t m e č i o viduryje B a ­
cho k ū r y b a yra d a u g i a l y p ė ir labai įvairi i n t o n a c i n i u - ž a -
n r i n i u požiūriu. P e n k i a s d e š i m t m e č i o slenkstį ^peržengęs
m e i s t r a s jokiu b ū d u n e g a l ė j o n u j a u s t i , kad g y v e n i m a s vėl
j a m rezga pinkles.
1734 metų rudenį r e k t o r i u s G e s n e r i s iš L e i p c i g o išvyko.
L a p k r i č i o 21 dieną jo postą u ž ė m ė J. A. E r n e s t i s , k u r i s bu­
v o v a d i n a m a s „ j a u n e s n i u o j u " , n o r i n t a t s k i r t i nuo b e n d r a -
p a v a r d ž i o , a n k s č i a u ėjusio š i a s p a r e i g a s . E r n e s t i s b u v o
j a u n a s — t i k d v i d e š i m t s e p t y n e r i ų metų ( B a c h a s d v i d e š i m t
dvejais už jį v y r e s n i s ) . Tai j a u n a u j o s formacijos veikė­
jas, s u s i ž a v ė j ę s š v i e t ė j i š k o m i s i d ė j o m i s , 1743 m e t a i s t a p ę s
u n i v e r s i t e t o profesorium filologu. M a t y t , iš p r a d ž i ų k a n t o ­
r i a u s ir r e k t o r i a u s s a n t y k i a i b u v o geri, jeigu p a s t a r a s i s bu­
vo B a c h o vaikų k r i k š t a t ė v i s . T a č i a u jie labai skyrėsi (ir
69
ne tik a m ž i u m i ) , t a d konfliktas a n k s č i a u ar vėliau t u r ė j o
kilti, kas ir atsitiko, a t r o d y t ų , dėl visai m e n k o s d i n g s t i e s .
T a č i a u į s i l i e p s n o j u s i o s n e s a n t a i k o s p r i e ž a s t i s buvo ne to­
kia j a u m e n k a .
67
„Ateik, saldi mirtie."
65
Kantata burleska.,,
Ernestis dalyvavo jų krikštynose 1733 metų lapkričio 5 dieną
69
ir 1735 metų spalio 7 dieną.
105
 1736 metų birželyje kilo g i n č a s , ką p a s k i r t i šv. T o m o
mokyklos mokinių vyriausiuoju seniūnu (Generalprd-
fekt)—kas t u r ė j o t a p t i v a d o v u p i r m o j o , g e r i a u s i o iš tų
k e t u r i ų chorų, k u r i e b u v o s u d a r o m i iš m o k y k l o s auklėti­
nių. Sis s e n i ū n a s b u v o , kaip s a k o m a , k a n t o r i a u s dešinioji
ranka. Pastarajam, suprantama, priklausė pasirinkimo
teisė. T a č i a u B a c h a s p a ž e i d ė jurisdikciją: jis n e s u d e r i n o
s a v o p a s i ū l y t o s k a n d i d a t ū r o s su r e k t o r i u m ; n e g a n a to —
ignoravo pastarojo sprendimą. Ginčas užsitęsė, netrūko
a b i p u s i ų p r i e k a i š t ų dėl n e s ą ž i n i n g u m o ir įrodinėjimų m e ­
l a v u s . B e to, g i n č a s gilėjo: tiek v i e n a , tiek a n t r a p u s ė ė m ė
abejoti kitos k o m p e t e n t i n g u m u , s p r e n d ž i a n t įvairius k i t u s
klausimus.
„ R i e t e n o s dėl s e n i ū n o " (Profektenstreit) detaliai a p r a ­
š y t o s v i s o s e B a c h o biografijose, t a r p jų ir A l b e r t o Sveicerio
' v e i k a l e . V a r g u ar reikia leistis į s m u l k m e n a s . G a l i m a s
d a i k t a s , j o g i š s a m i a m e r u g p j ū č i o 17 dienos p a a i š k i n a ­
m a j a m e r a š t e E r n e s t i s p a g r į s t a i teigė, j o g B a c h a s g u d r a ­
vo, t a i s u t i k d a m a s s u jo, E r n e s č i o , s p r e n d i m u , tai s a v a v a ­
liškai j o n e p a i s y d a m a s : r e k t o r i u s p r a š ė m a g i s t r a t o n a r i ų
„ n e p a t e n k i n t i p o n o k a n t o r i a u s n e d e r a m o ir n e p a g r į s t o ieš­
kinio... t a i p o g i p a r e i k š t i j a m griežtą p a p e i k i m ą u ž a t k a k ­
lų n e k l u s n u m ą . . . " Po dviejų dienų, r u g p j ū č i o 19-ąją, Ba­
c h a s p a t e i k ė k o n t r k a l t i n i m ą , n u r o d y d a m a s , k a d tą dieną,
kaip ir p r i e š s a v a i t ę , p e r p a m a l d a s , rektoriui įsikišus, kilo
n e t v a r k a . S k a i t a i šį skundą ir, ž i n o m a , p a l a i k a i B a c h ą :
k a m , j e i g u n e j a m , g e n i a l i a m m u z i k a n t u i , s p r ę s t i , kurį i š
g i e s m i n i n k ų išskirti ir k u r i a m suteikti p i r m e n y b ę chore.
T a č i a u s u s i p a ž i n u s s u ilgu r e k t o r i a u s r a š t u , d a t u o t u r u g ­
sėjo 13-ąja, n e n o r o m p e r š a s i i š v a d a , k a d B a c h a s iš tiesų
k a r t a i s s a v a v a l i š k a i t r a k t a v o s e n i ū n o — ir s a v o p a t i e s —
p a r e i g a s . Viskas p r i k l a u s y s n u o to, kaip p a ž i ū r ė s i m e į dvie­
j ų į t ū ž u s i ų k a n t o r a t o v a d o v ų ginčą.
R e k t o r i u s mokykloje d a r o t v a r k ą . J i s norėtų, kad j o s
a u k l ė t i n i a i b ū t ų i š s i l a v i n ę ž m o n ė s . B ū t e n t taip reikia su­
p r a s t i j a m i n k r i m i n u o j a m ą frazę, esą jis tyčiojęsis iš m o ­
kinių, s t r o p i a i b e s i m o k a n č i ų m u z i k o s , t a č i a u pro p i r š t u s
žiūrinčių į k i t a s m o k y k l o s d i s c i p l i n a s ; r e k t o r i u s j i e m s p r a ­
n a š a v o , kad g e r i a u s i u atveju jie „ č i r p i n s smuiką s m u k l ė ­
j e " . Kaip h u m a n i s t a s švietėjas E r n e s t i s i š dalies t e i s u s ,
106
nes p r a s i d ė j u s b a l s o m u t a c i j a i didžioji šv. T o m o m o k y k l o s
a u k l ė t i n i ų dalis m e s d a v o muziką ir i e š k o d a v o kokios n o r s
kitos veiklos, todėl b e n d r a s i š s i l a v i n i m a s — b ū t i n a s ą l y g a
u ž s i t i k r i n t i ateitį. A n t r a v e r t u s , visiškai t e i s u s ir B a c h a s ,
bet ne kaip k a n t o r i u s , o kaip m i e s t o m u z i k o s d i r e k t o r i u s :
i e š k o d a m a s gerų d a i n i n i n k ų ir i n s t r u m e n t a l i s t ų , jis retai
k a d a s u s i m ą s t y d a v o apie jų h u m a n i t a r i n i ų žinių lygį.
Iš tikrųjų šis g i n č a s , k u r i s t a i p ilgai t r u k o ir n e ž i n i a
k a d a būtų b a i g ę s i s , jei ne poveikis iš š a l i e s , b u v o kilęs dėl
s u b o r d i n a c i j o s : kaip m i e s t o m u z i k o s d i r e k t o r i u s , be to, tu­
rįs ir d v a r o k a p e l m e i s t e r i o titulą, socialinėje h i e r a r c h i j o j e
B a c h a s laikė s a v e a u k š t e s n i u u ž rektorių, t a č i a u j u r i d i š ­
k a i — kaip k a n t o r i u s — b u v o j a m p a v a l d u s .
. . . P r a e i n a metai n u o į s i l i e p s n o j u s i o ginčo p r a d ž i o s , ir
1737 m e t ų r u g p j ū č i o 21 dieną B a c h a s , j a u t u r ė d a m a s „ka­
r a l i š k o s i o s d v a r o k a p e l o s k o m p o z i t o r i a u s titulą", dar
g r i e ž č i a u r e i k a l a u j a , kad rektoriui E r n e s č i u i būtų u ž d r a u s ­
ta kištis į jo, k a n t o r i a u s , r e i k a l u s ir k a d j i s n e p r i v a l ė t ų
l a i k y t i s n a u j ų m o k y k l o s taisyklių, k u r i o s jį a p s u n k i n a n č i o s
ir t r u k d a n č i o s eiti p a r e i g a s . T a č i a u ir šis p a r e i š k i m a s ne­
buvo patenkintas. Tada Bachas ryžtasi paskutiniam žings­
n i u i — kreipiasi p a g a l b o s į patį A u g u s t ą I I I . „ M a n o p i r m ­
t a k a i šv. T o m o m o k y k l o s k a n t o r i a i , — r a š o jis s p a l i o 18
dieną,— r e m d a m i e s i mokyklos t a i s y k l ė m i s , v i s a d a t u r ė j o
t e i s ę p a t y s skirti s e n i ū n u s , nes jie, b e a b e j o n ė s , g e r i a u u ž
k i t u s n u m a n o , k u r i s b u s t i n k a m e s n i s . " Toliau i š d ė s t o m a
t a i , k ą m e s jau ž i n o m e , n u r o d a n t , k a d , „ g r a s i n d a m a s vie­
šai i š p e r t i " , E r n e s t i s u ž d r a u d ė m o k i n i a m s vykdyti B a c h o
p a l i e p i m u s ir kad j a m teko s k ų s t i s k o n s i s t o r i j a i dėl d a r o ­
m ų s u v a r ž y m ų . T a č i a u a t s a k y m o B a c h a s n e s u l a u k ė . Tik
g r u o d ž i o 17 dieną a u k š t o s i o s i n s t a n c i j o s d a v ė n u r o d y m ą
konsistorijos n a r i a m s išnagrinėti šį skundą. Siame nurody­
m e b u v o žodžiai, n u l ė m ę p a l a n k i ą B a c h u i b a i g t į : jis te n
p a v a d i n t a s „ m ū s ų d v a r o k o m p o z i t o r i u m " . V ė l e s n i ų doku­
m e n t i n i ų žinių n e t u r i m e , bet j e i g u abi n e s u t a r i a n č i o s pu­
sės n u r i m o , v a d i n a s i , k i v i r č a s p a s i b a i g ė .
T a č i a u šie n e m a l o n u m a i n e b u v o B a c h u i p a s k u t i n i a i ne­
l e m t a i s 1737 m e t a i s . D a r vieną s m ū g į , šį k a r t ą s p a u d o j e ,
netikėtai sudavė Bacho'bičiulio — vargonų meistro — s ū ­
n u s J o h a n a s Seibė. N e g a v ę s p a g a l k o n k u r s ą vietos k a n t o -
107
 riui p a v a l d ž i o s e b a ž n y č i o s e ( B a c h a s j o k a n d i d a t ū r ą a t m e ­
t ė ) , Seibė n u v y k o j H a m b u r g ą , kur ėmė leisti ž u r n a l ą Der
Critische Musicus ( „ K r i t i š k a s m u z i k a s " ) . 1737 m e t ų g e g u ­
žės mėnesį, š e š t a m e ž u r n a l o n u m e r y j e , n e m i n ė d a m a s Ba­
cho p a v a r d ė s (bet u ž u o m i n ą visi s u p r a t o ) , Seibė p a v a d i n o
jį „ p u i k i a u s i u m u z i k a n t u " , e n t u z i a s t i n g a i atsiliepė apie jį
kaip apie n e p r i l y g s t a m ą k l a v y r i s t ą ir v a r g o n i n i n k ą , n u r o ­
d ę s , k a d jis „yra s u t i k ę s tik vieną jo vertą v a r ž o v ą " ( t u r i ­
m a s o m e n y H e n d e l i s ) . Seibė rašė, kad šis k o m p o z i t o r i u s
„ s u ž a v ė t ų d a u g e l į t a u t ų " , jei a t s i s a k y t ų s a v o p o m p a s t i š k o s
(schwülstige) ir p a i n i o s (verworrene) rašybos manieros.
Jo k ū r i n i a i s u n k ū s , „juk jis r e i k a l a u j a , kad v o k a l i s t a i ir
i n s t r u m e n t a l i s t a i s a v o b a l s a i s ir i n s t r u m e n t a i s atliktų tą
patį, ką jis gali p a g r o t i k l a v y r u " . V i s u s , net m e n k i a u s i u s
p a g r a ž i n i m u s jis „ i š r a š o n a t o m i s , ir dėl to ne tik jo kūri­
n i ų h a r m o n i j a netenka grožio, bet ir melodija darosi ne­
a i š k i " . Visi b a l s a i s u p i n t i v i e n a s su kitu ir visi jie s u n k ū s
atlikti, o p a g r i n d i n i s b a l s a s n e i š s i s k i r i a . Tie s u n k u m a i ir
p a s t a n g o s juos įveikti visiškai n e p a s i t e i s i n a , nes yra ne­
n a t ū r a l ū s . Seibė lygina n e m i n i m ą v a r d u kompozitorių (tu­
r ė d a m a s omeny B a c h ą ) su 1683 m e t a i s mirusiu poetu Lo-
e n š t e i n u , kurio s t i l i u s b u v o labai į m a n t r u s , už ką jį s m a r ­
kiai k r i t i k a v o k l a s i c i s t i n ė s d r a m o s ir poezijos teoretikas
Gotšedas.
Toks b e n d r a i s b r u o ž a i s kritiško išpuolio prieš Bachą
t u r i n y s . Kuo p a a i š k i n t i a š t r ų t o n ą ?
V o s tik išėjus ž u r n a l u i iš s p a u d o s , b u v o p a r e i k š t a n u o ­
monių, j o g tai p a d a r y t a a t s i k e r š i j a n t , kad L e i p c i g o k a n t o ­
rius a t m e t ė Seibės p r e t e n z i j a s į v a r g o n i n i n k o postą. Sių
s a m p r o t a v i m ų n u s i t v ė r ė vėlesnieji B a c h o biografai, o aš
leisiu s a u su tuo n e s u t i k t i . M a n a u , kad čia n u s v ė r ė kitos
i n t r i g o s ir kad siūlo g a l a s vedė į Leipcigą, su kuriuo Seibė
n e n u t r a u k ė ryšių. Kodėl n e p a d a r i u s p r i e l a i d o s , kad š i a m e
i n t r i g ų tinkle, į kurį 1736—1737 m e t a i s p a t e k o Bachas,
Seibė t a p o įpykusių jo priešų minčių reiškėju? E r n e s t i s
g r i o v ė k a n t o r i a u s autoritetą, o Seibė t a p o jo b e n d r i n i n k u
j u o d i n a n t ne tik mokyklos mokytoją, bet ir kompozitorių,
kuris esą p u i k a v ę s i s d v a r o t i t u l a i s . Tai buvo n e a p d a i r u s
ž i n g s n i s : v a r g u ar Seibė n u m a n ė , kad bus į t r a u k t a s į ilgą,
iki 1740 metų trukusią polemiką.
108
P a s i s t e n k i m e b ū t i o b j e k t y v ū s ; tai, a p i e ką r a š ė Seibė,
iš d a l i e s atitiko naująją r u s o i s t i n ė s p a k r a i p o s estetiką.
M e n o p a g r i n d a s — „ g a m t o s m ė g d ž i o j i m a s " . Muziką reikia
išlaisvinti n u o n e r e i k a l i n g o s u d ė t i n g u m o ir r a c i o n a l u m o ,
ji turi būti n a t ū r a l i , apeliuoti į j a u s m u s , virsti n u o š i r d ž i u
pokalbiu, dėl to ir reikia išskirti „ p a g r i n d i n į " balsą — me­
lodiją. Kitas d a l y k a s , k a d Seibė kaip m u z i k a n t a s p a s i r o d ė
r i b o t a s , d e r a m a i n e į v e r t i n o B a c h o g e n i j a u s — bet tai jo
n e l a i m ė , o ne k a l t ė . A n k s č i a u išdėstyti s a m p r o t a v i m a i apie
t a m tikrą priešiškų v e i k s m ų prieš Bachą koordinaciją g a l i
būti laikomi tik h i p o t e t i n i a i s : Seibė, b ū d a m a s n a u j o s m e n o
k r y p t i e s idėjų reiškėjas (į jo mintis apie muziką a t s i ž v e l g ė
L e s i n g a s ) , m a t y t , n u o š i r d ž i a i taip m a n ė , ir vėliau, 1745
metais, Bacho „Itališkam koncertui" paskyrė daug pagiria­
m ų žodžių; H a s ė s o p e r a s i r G r a u n o o r a t o r i n e s p a s i j a s g a r ­
b i n u s i o Seibės estetinei p l a t f o r m a i šis k ū r i n y s buvo a r t i ­
m e s n i s . Ir vis d ė l t o : kodėl 1737 metų p o l e m i n i a m e
s t r a i p s n y j e Seibė nė žodžiu n e u ž s i m i n ė apie šį koncertą
solo k l a v y r u i , jeigu jis b u v o i š s p a u s d i n t a s d a r 1735 me­
tais?
Reikia s u p r a s t i ir Bachą, i š k a n k i n t ą k a n t o r a t o i n t r i g ų .
Iki šiol j i s , visų p r i p a ž i n t a s m u z i k o s a u t o r i t e t a s , g i r d ė d a v o
tik p a g y r a s . Net t o l i m a s j a m G o t š e d a s s a v o ž u r n a l e Bie-
dermann 1728 metų g r u o d ž i o 20 dieną i š s k y r ė „tris m u ­
70
zikos m e i s t r u s , šiais laikais d a r a n č i u s g a r b ę mūsų tėvy­
n e i " . Tokie, j o m a n y m u , T e l e r n a n a s — „ g a r s u s ž m o g u s " ,
H e n d e l i s , k u r i u o „ ž a v i s i visi ž i n o v a i " L o n d o n e , ir „ p o n a s
k a p e l m e i s t e r i s B a c h a s " — p a s t a r a s i s „ p i r m a s t a r p j a m ly­
g i ų " S a k s o n i j o j e . O po metų M a t e z o n a s s a v o i š l e i s t a m e
„ M u z i k o s p a t r i o t e " j o v a r d ą p a m i n ė j o p i r m a H e n d e l i o , Te-
l e m a n o ir kitų. Aš j a u nekalbu apie tuos e n t u z i a s t i n g u s
e p i t e t u s ir p a g y r i m u s , kurių B a c h u i kaip atlikėjui n e b u v o
p a g a i l ė t a D r e z d e n e 1717 m e t a i s , Kaselyje — 1732 m e t a i s ,
t a m e p a č i a m e D r e z d e n e — g y v e n i m o p a b a i g o j e ir t. t.
A r t i m i a u s i B a c h o d r a u g a i — d a l y v a u j a n t ir j a m pa­
č i a m — n u t a r ė duoti Seibei atkirtį. N ė r a reikalo r o m a n t i š ­
kai i d e a l i z u o t i B a c h o p a v e i k s l o : kiekvieną išpuolį prieš s a -
70
„Padorus žmogus" (vok.).
109
 v e a r b a prieš s a v o į s i t i k i n i m u s jis i š k a r t a t r e m d a v o , y p a č
a š t r i a i šiais kovos s u E r n e s č i u j a u n e s n i u o j u m e t a i s . M e s
n e ž i n o m e , kuo konkrečiai p a s i r e i š k ė jo d a l y v a v i m a s , ta­
čiau, p a ž v e l g ę dvylika trylika metų. į priekį, įsitikinsime,
kad a b e j i n g u m a s š i t o k i o m s s i t u a c i j o m s j a m n e b u v o b ū d i n ­
g a s : net s u n k i a i s i r g d a m a s , jis leidosi į p a i n i o j a m a s į kitą
diskusiją.
K a ž k o k s B y d e r m a n a s (šį kartą tai p a v a r d ė ! ) ' , F r e i b e r -
g o g i m n a z i j o s r e k t o r i u s , i š s p a u s d i n o veikalą, k u r i a m e pa­
reiškė abejonių dėl m u z i k o s a u k l ė j a m o s i o s r e i k š m ė s . Ba­
chas kreipėsi į s a v o buvusį mokinį, N o r d h a u z e n o v a r g o n i ­
ninką K- G. Srėterį, p r a š y d a m a s duoti atkirtį. Sis p r a š y m ą
i š p i l d ė ir p a s i u n t ė recenziją B a c h u i s u s i p a ž i n t i , o B a c h a s ,
m a t y t , iš e s m ė s ją p a t a i s ė ir visai n e s u d e r i n o p a t a i s ų su
S r ė t e r i u . Recenzija b u v o i š s p a u s d i n t a . J o s a u t o r i u s p a r e i š ­
kė didžiulį n e p a s i t e n k i n i m ą mokytojo poelgiu, ir tai a p t e m ­
d ė p a s k u t i n i u s B a c h o g y v e n i m o m ė n e s i u s . T u r ė d a m i tai
71
o m e n y , p a k l a u s k i m e : a r g a l ė j o B a c h a s likti a b e j i n g a s
1737—1738 m e t ų polemikai, kai i š p u o l i s b u v o n u k r e i p t a s
t i e s i o g i a i prieš jį ir kai net V e i m a r e g y v e n u s į J. G. Valterį
p a s i e k d a v o žinios apie kilusį n e p a s i t e n k i n i m ą dėl Seibės
kritinių p a s t a b ų . 72
1738 metų s a u s y j e b u v o i š s p a u s d i n t a s L e i p c i g o univer­
siteto r e t o r i k o s docento m a g i s t r o J. A. B i r n b a u m o a t s a k y ­
m a s . Seibė nelieka s k o l i n g a s ir tų pačių metų kovo mėnesį
a t s i k e r t a . B i r n b a u m a s r u o š i a naują a t s a k y m ą , Ir ne kas ki­
t a s kaip E l i j a s B a c h a s , n u o 1737 m e t ų g y v e n ę s J o h a n o Se-
71
1749 metų gruodžio 10 dienos laiške Frankenhauzeno kanto­
riui G. F. Einikei Bachas patvirtino gavęs Srėterio recenziją. 1750
metų balandžio 9 dieną Srėteris rašė tam pačiam Einikei kategoriškai
nesutinkąs su išspausdintu recenzijos variantu. Gegužės 26-ąją Ba­
c h a s — v ė l g i per savąjį Frankenhauzeno korespondentą — bandė at­
remti recenzijos autoriaus kaltinimus, tačiau šis pasiteisinimas Srė­
terio neįtikino (tai matyti iš jo laiško Einikei, rašyto birželio 5
dieną—keletą savaičių iki kompozitoriaus mirties). Laiškų autografų
neliko, tačiau jų fragmentus adresatas pacitavo viename iš Matezono
leidinių (1751). Koks kandus mokėjo būti Bachas, rodo pastraipa
iš jo gruodžio 10 dienos laiško, kuriame Srėterio recenzuotos nelem­
tos publikacijos autorių Bachas vadina ne Rector, o Dreckohr („mėš­
lina ausis"; neišverčiamas žodžių žaismas).
Sios žinios paimtos iš
72
1738 metų sausio 24 dienos Valterio
privataus laiško.
110
b a s t i a n o n a m u o s e š e i m o s n a r i o (famulus) t e i s ė m i s , 1739
m e t a i s r a š o leidėjui, r e i k a l a u d a m a s , k a d „ t r a k t a t a s " ( n a u ­
jas B i r n b a u m o a t s a k y m a s ) b ū t i n a i b ū t ų u ž b a i g t a s a r t i ­
m i a u s i a i velykų m u g e i , a t s p a u s t a s b e r a š y b o s klaidų, ant
gero p o p i e r i a u s ir pan., ir k a d laiku būtų i š s p a u s d i n t a 200
e g z e m p l i o r i ų ; t a t a i ir b u v o p a d a r y t a . 1739 m e t ų birželio
3 0 dieną, j a u n e b e taip k a r i n g a i g i n d a m a s i s , Seibė b a n d o
p a n e i g t i g a n d u s , esą per i š b a n d y m ą Leipcige, kur B a c h a s
b u v o v e r t i n t o j a s , jis n e s u g e b ė j ę s p a g r o t i fugos duota t e m a .
(O kas, jei ne B a c h a s , g a l ė j o informuoti apie tai B i r n b a u -
mą?)
A p g a i l e s t a u j a n t t e n k a p r i p a ž i n t i , k a d polemikos t e o r i n i s
lygis b u v o n e a u k š t a s : u ž u o t a p t a r u s n a u j o s i o s vokiečių
m u z i k o s kelius ir p e r s p e k t y v a s , g e n i a l a u s m e i s t r o v a i d m e n į
ir vietą, v y r a v o a b i p u s i a i p r i e k a i š t a i ir s m u l k i o s p r i e k a b ė s .
O g i n a m ų j ų k a l b ų p a g r i n d a s k a r t a i s b u v o n e t v i r t a s : Ba-
.chas, g i r d i , r a š ą s ir p r i e i n a m e s n e s pjeses, ne vien tik su­
d ė t i n g u s v e i k a l u s . Tą patį vėliau t e i g ė ir L. M i c l e r i s —
g r e i č i a u s i a i šios k a m p a n i j o s idėjinis įkvėpėjas.
B a c h a s ir a n k s č i a u g a l ė j o m a n y t i a t s i k e r š i j ę s : 1738 me­
tų b a l a n d ž i o 28 dieną L e i p c i g e jis d a l y v a v o p r i n c e s ė s M a ­
rijos A m a l i j o s s u t u o k t u v i ų ceremonijoje, kurioje, t a r p ki­
ta ko, su dideliu p a s i s e k i m u b u v o atlikta jo k a n t a t a Got-
šedo tekstu Willkommen, ihr herrschenden Götter der
Erde (muzika n e i š l i k o ) . A t s a k y d a m i į Seibės i š p u o l i u s , ir
73
B i r n b a u m a s , ir Micleris šia k a n t a t a r ė m ė s i kaip k o n t r a r g u ­
m e n t u — h a r m o n i n g o paprastumo ir prieinamumo pavyz­
džiu.
T a i s p a č i a i s 1738 m e t a i s G e s n e r i s lotynų k a l b a paskel­
bė klasikinį K v i n t i l i a n o veikalą a p i e i š k a l b o s meną (reto­
riką) ir v i e n a m e iš k o m e n t a r ų s u s i ž a v ė j i m o k u p i n a i s žo­
džiais a p i b ū d i n o Bachą. S u šio s e n o v i n i o t r a k t a t o t u r i n i u
tai n e t u r ė j o nieko b e n d r a , ir tokio k o m e n t a r o publikacijos
n e g a l i m a p a a i š k i n t i niekaip kitaip, tik a k t y v i u B a c h o d r a u ­
go įsikišimu į Seibės išprovokuotą polemiką. G e s n e r i s iš­
a u k š t i n a Bachą kaip n u o s t a b ų , n e p r i l y g s t a m ą m u z i k o s me­
no fenomeną ir u ž b a i g i a s a v o ilgoką p a s t a b ą teiginiu, k a d
jis „ v i e n a s k e l i s k a r t p r a n o k s t a Orfėją ir d v i d e š i m č i a kar-
» „Ateikit, dievai, mūsų žemės valdovai."
111
tų — A r i o n ą " . Šis p a š l o v i n i m a s neliko n e p a s t e b ė t a s . Vė­
74
liau jis d a ž n a i buvo c i t u o j a m a s — p i r m i a u s i a tą p a d a r ė
J. A. H i l e r i s k n y g o j e „ Į ž y m i ų muzikos m e n o teoretikų ir
praktikų g y v e n i m o a p r a š y m a i " ( 1 7 8 4 ) .
2 k u r f i u r s t u i , s i ų s d a m a s m u z i k i n e s d o v a n a s , bet d a b a r ir jų
P r a s i d ė j o , s ą l y g i š k a i s k i r s t a n t , p a s k u t i n ė Bacho gyve­
n i m o d e k a d a , apie kurią s t o k o j a m e d o k u m e n t i n i ų biogra­
finių d u o m e n ų . Viena vis dėlto aišku. R o m a n t i n ė s p a k r a i ­
pos i s t o r i o g r a f a i teigė, kad jis esą n u s i g r ę ž ę s nuo jį
s u p a n č i o p a s a u l i o , u ž s i d a r ę s savyje, n u k r e i p ę s žvilgsnį į
praeitį (plg., p a v y z d ž i u i , d a b a r p a n e i g t ą versiją, esą penk­
t a j a m e d e š i m t m e t y j e jis norėjęs a t g a i v i n t i senąjį chorali­
nių k a n t a t ų t i p ą ) . B a c h a s iš tiesų „ n u s i g r ę ž ė " , tik ne nuo
to meto tikrovės, o nuo tų, k u r i e m s p a g a l e i n a m a s p a r e i ­
gas b u v o p a v a l d u s , — n u o m a g i s t r a t o ir k o n s i s t o r i j o s v a l ­
dininkų. D a b a r , kai pasiekė aukštą padėtį socialinėje hie­
rarchijoje, o m u z i k i n ė v i s u o m e n ė p r i p a ž i n o jo n u o p e l n u s ,
jis visai n e p a i s ė jų n u o m o n ė s . -
B a i g i a n t i s k e t v i r t a j a m d e š i m t m e č i u i jis g a l u t i n a i už­
leido k a n t o r a t o r e i k a l u s . 1740 m e t a i s buvo p a k v i e s t a s mu­
zikos teorijos mokytojas — k a n t o r i u s n u s t o j o dėstęs, bet
p a s t a b ų j a m niekas n e b e d a r ė . Po dvejų metų ( v a s a r i o 12-
ąją) jis n e a t v y k o į ceremoniją, skirtą p r o r e k t o r i a u s i n a u ­
g u r a c i j a i . Rečiau p r a d ė j o l a n k y t i s b a ž n y t i n ė s e a p e i g o s e .
N a u j ų kūrinių n e b e r a š ė — k a r t o j o s e n u s . N e ž i n o m a n e t g i ,
ką jis a t l i k d a v o i š k i l m i n g o m i s k a s m e t i n i ų m a g i s t r a t o rin­
kimų d i e n o m i s — g r e i č i a u s i a i p a k a r t o d a v o a n k s č i a u sukur­
tas k a n t a t a s . 1739 metų laikraščio žinutėje p r a n e š a m a , kad
r u g p j ū č i o 31 dieną ta p r o g a įvyko i š k i l m i n g o s p a m a l d o s
šv. M i k a l o j a u s bažnyčioje d a l y v a u j a n t B a c h u i ; labai gerai
b u v o įvertinta jo k a n t a t a Nr. 29 Wir danken dir, Gott . 75
Tų pačių metų kovo mėnesį, kai dėl n e ž i n o m ų p r i e ž a s č i ų
74
Arionas — senovės graikų poetas ir muzikantas (VII—VI a. pr.
m. e.).
75
„Dėkojam tau, viešpatie"; ši puiki kantata, kaip matyti iš au­
toriaus pastabos, sukurta 1731 metais. Bachas ne kartą atliko ją
ir vėliau — tebėra bažnytinėms apeigoms skirti šios kantatos teks­
tai, išspausdinti 1739 ir 1749 metais.
112
k o n s i s t o r i j a u ž d r a u d ė atlikti jo r e k o m e n d u o t ą pasiją, B a ­
chas a b e j i n g a i a t s a k ė n e k e t i n ą s p r i e š t a r a u t i — tai tik ap­
s u n k i n t ų jį (wäre nur ein onus),—šie žodžiai r a š t i n i n k o
užfiksuoti kovo 17 dienos a t a s k a i t o j e . 76
A n k s č i a u B a c h a s uoliai r o d y d a v o p a g a r b ą S a k s o n i j o s
s u m a ž ė j o — p a s k u t i n ė s d a t u o j a m o s 1741 ir 1742 m e t a i s .
T a č i a u p e n k t o j o d e š i m t m e č i o p r a d ž i o j e jis t e b e v a d o v a v o
studentų Collegium musicum. Pažvelgus algai, galima
spėti, kad 1737 m e t a i s jis liovėsi dirbęs šį darbą dėl jį už­
g r i u v u s i ų n e m a l o n u m ų : kivirčas s u E r n e s č i u b u v o p a s i e ­
kęs v i r š ū n ę , o g e g u ž ė s mėnesį p a s i r o d ė Seibės s t r a i p s n i s .
T a č i a u a u d r o s p r a ė j o , ir 1739 metų spalio 2 dieną koncer­
tai C i m e r m a n o kavinėje buvo a t n a u j i n t i .
Kaip ir a n k s č i a u B a c h a s d a u g važinėjo, k a r t a i s koncer­
t a v o kaip v a r g o n i n i n k a s . Stai kai kurie faktai.
G e g u ž ė s mėnesį jis vėl D r e z d e n e . Kitų metų r u g p j ū t y ­
je p r a l e i d o ten, pas F r y d e m a n ą , k e t u r i a s s a v a i t e s . 1739 me­
tų rugsėjyje lankėsi A l t e n b u r g e , kur grojo v a r g o n a i s , o
lapkričio mėnesį k a r t u su A n a M a g d a l e n a b u v o Veisen-
felse. 1740 metų b a l a n d ž i o mėnesį — H a l ė j e . 1741 metų
r u g p j ū t y j e kokias p e n k i a s d i e n a s p r a l e i d o B e r l y n e , k a r t u
su F r y d e m a n u a p l a n k ė E m a n u e l į . Tų pačių m e t ų l a p k r i t y ­
je B a c h a s vėl D r e z d e n e , grafo Keizerlinko k v i e t i m u ; šis
u ž s a k ė j a m kūrinį k l a v y r u i , vėiiau — j a u p o B a c h o mir­
t i e s — i m t ą v a d i n t i „ G o l d b e r g o v a r i a c i j o m i s " . Tai b u v o
p a s k u t i n ė B a c h o kelionė į S a k s o n i j o s s o s t i n ę — p r a s i d ė j o
„Silezijos k a r a i " . 1746 m e t a i s jis atliko v a r g o n ų eksperti­
zę C š o r t a u ir N a u m b u r g o m i e s t u o s e . 1747-aisiais F r y d r i c h o
II k v i e t i m u a t v y k o į Berlyną — g r e i č i a u s i a i n o r ė d a m a s ap­
l a n k y t i sūnų, p r a d ž i u g i n u s į jį a n t r u o j u a n ū k u .
Tokie išoriniai biografijos m e t m e n y s . Kas slypi už jų?
Apie B a c h o kūrybinį a k t y v u m ą n e g a l i m a s p r ę s t i p a g a l
Leipcigo b a ž n y č i o s e atliktos a p e i g i n ė s m u z i k o s kroniką:
i š s k y r u s k e t u r i a s t r u m p a s m i š i a s (apie 1737—1738 m e t u s ) ,
l i t u r g i j o s r e i k m ė m s jis beveik nieko n e r a š ė . U ž t a t s u a k t y ­
vėjo jo leidybinė veikla: nuo 1731 iki 1742 m e t ų p a s k e l b ė
Galimas daiktas, kad kalba ėjo apie naują „Pasijos pagal Ma­
76
tą" atlikimą.
113
 spaudoje keturis „Klavyrinių pratimų" rinkinius, po t o —
„Siūblerio choralus", Kanonines variacijas vargonams,
„Muzikinę dovaną"; rengė spaudai „Fugos meną"
B a c h a s t v a r k ė s a v o p a l i k i m ą : kai ką k ū r ė iš n a u j o , kai
ką redagavo, daugiau ar mažiau taisydamas. Užbaigtus
k ū r i n i u s s u d ė d a v o , kaip m e s d a b a r p a s a k y t u m e , j a t s k i r u s
a p l a n k u s . Iš v i e n o tokio a p l a n k o 1744 m e t a i s i š t r a u k ė 24
p r e l i u d u s ir fugas, j u o s s u r e d a g a v o ir p a p i l d ė ( d a b a r ži­
nomi kaip „ G e r a i t e m p e r u o t o k l a v y r o " I I t o m a s ) . Kituose
k e t u r i u o s e a p l a n k u o s e — Mišių h-moll k e t u r i o s p a g r i n d i n ė s
dalys.
Kodėl jis taip d a r ė ? I š m e s k i m iš g a l v o s a t g y v e n u s į ro­
m a n t i š k ą mitą: Bachui m a ž i a u s i a i rūpėjo b ū s i m o s i o s k a r ­
t o s . Jis d a r b a v o s i mokinių, d r a u g ų , p a g a l i a u , s a v o p a t i e s
l a b u i , nes b u v o p a g a u t a s n e n u m a l d o m o s m e n i n i o t o b u l ė ­
j i m o a i s t r o s ; o kur t o b u l u m o riba — ž i n o m a tik j a m , M e i s ­
trui...
G a l i m a s d a i k t a s , k a d poreikis viską s u t v a r k y t i a t s i r a ­
do ir dėl p a b l o g ė j u s i o s s v e i k a t o s . N e k r o l o g e p a s a k y t a , kad
iki 1749 metų n u s i s k u n d i m ų s v e i k a t a n e b u v o , t a č i a u dar
1742 metų g e g u ž ė s 25 dieną B a c h a s p a r a š ė t e s t a m e n t ą
A n o s M a g d a l e n o s v a r d u . (Tiesa, tokie t e s t a m e n t a i b ū d a v o
r a š o m i iš a n k s t o , n e p r i k l a u s o m a i nuo s v e i k a t o s būklės.)
Kuo p a a i š k i n t i B a c h o leidybinį a k t y v u m ą ? Cia n e g a ­
lima neįžiūrėti Š v i e č i a m o j o laikotarpio idėjų įtakos. P a ­
g y v ė j o s p a u d a , plėtėsi leidybinė veikla, d r a u g e ir n a t ų
s p a u s d i n i m a s . P a g a u t a s šios s r o v ė s , B a c h a s norėjo įtvirtin­
ti ne tik a s m e n i n ę s o c i a l i n ę padėtį — tai j a u b u v o p a d a ­
r ę s — bet ir s a v o profesijos m e i s t r o reputaciją. Mes j a u g a ­
lėjome įsitikinti, kaip jį, abejingą n e g a t y v i e m s Leipcigo
v a l d ž i o s s p r e n d i m a m s , u ž g a v o polemika su Seibe. Čia kal­
ba ėjo apie kitką — apie muzikinį a u t o r i t e t ą t a r p kolegų,
profesijos d r a u g ų . B ū t e n t į juos B a c h a s visų p i r m a ir
kreipėsi, g y v e n i m o p a b a i g o j e vis d a u g i a u dėmesio s k i r d a ­
m a s s a v o kūrinių p u b l i k a c i j a i . Yra p a g r i n d o m a n y t i , kad
šią jo veiklą s t i m u l i a v o b e n d r a v i m a s su Micleriu.
L o r e n c a s M i c l e r i s (1711 — 1 7 7 8 ) — n e e i l i n ė a s m e n y b ė .
1731—1734 m e t a i s jis s t u d i j a v o Leipcigo u n i v e r s i t e t o fi­
losofijos fakultete, kurį b a i g d a m a s p a r a š ė m a g i s t r o diser­
taciją. Joje a n a l i z a v o m u z i k o s ryšius su filosofijos ir g a m -
114
to3 m o k s l ų disciplinomis, t a r p jų ir m a t e m a t i k a . D i s e r t a c i ­
ją d e d i k a v o B a c h u i , pas kurį, b ū d a m a s s t u d e n t a s , mokėsi
g r o t i k l a v y r u ir kompozicijos teorijos. N u o 1737 metų j i 3
d ė s t ė Leipcigo u n i v e r s i t e t e m a t e m a t i k ą , filosofiją ir m u z i ­
ką, o po m e t ų s u b ū r ė „ M u z i k o s mokslų d r a u g i j ą " , kurios
s p a u d o s o r g a n u t a p o „ M u z i k i n ė s b i b l i o t e k o s " leidinys
(nuo 1736 iki 1754 metų išėjo 4 t o m a i ; p a s k u t i n i a m e yra
n e k r o l o g a s J. S. B a c h u i ) . N u o 1743 m e t ų M i c l e r i s g y v e n o
Lenkijoje, t a č i a u d a ž n a i a p l a n k y d a v o Leipcigą; į s i k ū r ę s
V a r š u v o j e , iš p r a d ž i ų b u v o v a l s t y b ė s p a t a r ė j a s , vėliau !< "
a
r a l i a u s i s t o r i o g r a f a s ir d v a r o g y d y t o j a s .
Tokią į v a i r i a p u s ę Miclerio veiklą, be abejo, s ą l y g o j o
Š v i e č i a m o j i epocha. Ir s a v o v a d o v a u j a m o j e D r a u g i j o j e , ir
ž u r n a l e j i s u ž s i b r ė ž ė tikslą atskleisti m u z i k i n ė s k a l b o s lo­
giką, r e m i a n t i s psichofiziologiniais d u o m e n i m i s . J o m a n y ­
m u , tokią logiką r y š k i a u s i a i a t s k l e i d ž i a polifoninio m ą s t y ­
mo d ė s n i a i , kas atitiko ir B a c h o p a ž i ū r a s . Todėl n e a t s i t i k t i ­
nai M i c l e r i s — s a v o i n i c i a t y v a ar B a c h o p a t a r t a s — i š v e r ­
tė iš lotynų k a l b o s į vokiečių kalbą F u k s o veikalą Grūdas
ad Parnassum ( Ž i n g s n i s į P a r n a s ą ) , k u r i s b u v o l a i k o m a s
universaliu kontrapunkto vadovėliu.
K a t r a s k a t r a m d a r ė įtaką: B a c h a s — Micleriui" a? š i s
(būdamas dvidešimt šešeriais metais jaunesnis už meis­
t r ą ) — B a c h u i ? To n u s t a t y t i n e į m a n o m a , ir a p s k r i t a i n e ž i ­
nome, kiek jie buvo a r t i m i . ( N e a b e j o t i n a , kad M i c l e r i s b u ­
vo B a c h u i a t s i d a v ę s . ) R y š i u m su tuo kyla k i t a s k l a u s i m a s ;
kodėl B a c h a s įstojo į D r a u g i j ą tik 1747 m e t a i s , p r a ė j u s
d e v y n e r i e m s m e t a m s po j o s į s t e i g i m o ? Iki tol M i c l e r i s pri­
k a l b i n o įstoti J D r a u g i j ą H e n d e l į , T e l e m a n ą ir k i t u s . 1755
metais prieš iširdama Draugija turėjo dvidešimt narių.
P a s k u t i n i s įstojo L e o p o l d a s M o c a r t a s , V o l f g a n g o A m a d ė -
j a u s t ė v a s . Vis dėlto lieka n e a i š k u , kokios b u v o j o s n a r i ų
funkcijos. Todėl neaiški ir p r i e ž a s t i s , kodėl B a c h a s i l g ' 3
dvejojo ir g a l i a u s i a i n u s p r e n d ė įstoti į D r a u g i j ą . S i u o
k l a u s i m u r e i š k i a m a įvairių s a m p r o t a v i m ų . P a t e i k s i u vie­
n ą jų, n o r s jis a t r o d o n e p a k a n k a m a i a r g u m e n t u o t a s . 7 7
Stojant į Draugiją, statutas reikalavo:
a) atiduoti jos nuosavybėn savo portretą;
77
Jį bandė pagrįsti G. Hokė (VDR), palaikė V. Kolnederls ( V F R ) .
113
 b) k a s m e t s u m o k ė t i t a m tikrą sumą pinigų, už k u r i u o s
buvo l e i d ž i a m a „ M u z i k i n ė b i b l i o t e k a " ;
e) taip pat kiekvienais m e t a i s pateikti naują k o n t r a -
p u n k t i n i o s t i l i a u s kompoziciją, kuri buvo s p a u s d i n a m a tų
pačių p i n i g i n i ų fondų lėšomis.
B a c h o portretą 1746 m e t a i s n u t a p ė m a g i s t r a t o dailinin­
kas E. G. H a u s m a n a s . K o m p o z i t o r i u s r a n k o j e laiko n a t a s :
Canon triplex a 6 voci ( „ T r i g u b a s š e š i a b a l s i s k a n o n a s " ) .
Tai, taip s a k a n t , i š a n k s t i n i s į n a š a s . 1747 m e t ų birželyje bu­
v o u ž b a i g t o s „ K a n o n i n ė s v a r i a c i j o s kalėdų g i e s m ė s t e m a "
v a r g o n a m s . 1747—1748 m e t a i s B a c h a s r a š ė kūrinį, g a v u s į
„ M u z i k i n ė s d o v a n o s " p a v a d i n i m ą . S t i m u l ą jį s u k u r t i da­
v ė a p s i l a n k y m a s B e r l y n e 1747 m e t a i s . Temą p a s i ū l ė F r y d ­
r i c h a s II, B a c h a s j ą p a k o r e g a v o . Sia „ k a r a l i š k ą j a t e m a "
jis p a r a š ė 13 įvairios formos ir a p i m t i e s pjesių, p a d e m o n ­
s t r u o d a m a s n e p a p r a s t ą m e i s t r i š k u m ą i r gebėjimą p a n a u ­
doti ne tik k o n t r a p u n k t i n e s temoje s l y p i n č i a s g a l i m y b e s ,
bet ir į v a i r i a u s i a s jos t r a n s f o r m a c i j a s . K ū r i n y s tolydžio
plėtėsi: b e n d r a j o t r u k m ė — a p i e 5 0 minučių. P a s i k e i t u s
pradiniam sumanymui, pasikeitė ir a d r e s a t a s : kūrinys, nors
ir d e d i k u o t a s F r y d r i c h u i II, b u v o p a t e i k t a s kaip k ū r y b i n i s
į n a š a s D r a u g i j a i 1748 m e t a m s .
1749 m e t u s B a c h a s p a š v e n t ė d a r g r i e ž t e s n ė s polifoni­
jos k ū r i n i u i — „ k o n t r a p u n k t a m s " (t. y. f u g o m s ) , p a r e m t i e ­
m s viena t e m a , i š d a l i e s g i m i n i n g a p a n a u d o t a j a i a n k s t e s ­
n i a m e o p u s e . Tai ne kas kita, kaip m u z i k i n i s t r a k t a t a s ,
s k i r t a s fugos menui.- P o m i r t i n i a m e 1751 metų leidinyje jis
taip ir b u v o p a v a d i n t a s . T a č i a u akių liga s u k l i u d ė B a c h u i
u ž b a i g t i šį kūrinį, k u r i s n u o p r a d ž i o s iki p a b a i g o s polifo-
n i š k a i v i e n t i s a s — n e t a i p , kaip „ M u z i k i n ė d o v a n a " , įvai­
r u o j a n t i ž a n r o p o ž i ū r i u . S p ė j a m a , kad „ F u g o s m e n a s " g a ­
lėjo būti k ū r y b i n i s į n a š a s D r a u g i j a i 1749—1750 m e t a m s .
T a č i a u n ė r a d o k u m e n t ų , p a t v i r t i n a n č i ų šią hipoteze. D r a u ­
gijos a r c h y v ų neliko, o p a t s Micleris tuo laiku j a u t v i r t a i
b u v o įsikūręs V a r š u v o j e . Apie a n a l o g i š k u s kitų D r a u g i j o s
n a r i ų k ū r y b i n i u s į n a š u s d u o m e n ų n ė r a . Ar tik ji n e e g z i s ­
t a v o kaip fikcija jos s t e i g ė j o v a i z d u o t ė j e ?
Miclerio iškelta idėja b u v o p a ž a n g i . J o p a s t a n g a s m o k s ­
liškai p a g r į s t i m u z i k o s plėtojimo logiką, r e m i a n t i s d a u g i a ­
a m ž į polifonijos p a t i r t i m , B a c h a s g a l ė j o n e tik p a l a i k y t i ,
116
bet ir s t i m u l i u o t i . T o b u l a s k o n t r a p u n k t o g a l i m y b i ų įkūni­
j i m a s g e n i a l i a m m e i s t r u i rūpėjo daugelį metų, y p a č — pas­
k u t i n i a i s . Apie fugos kaip k ū r i n i o v i r š ū n ė s v a i d m e n į jis
kalbėjosi su ž i n o m u B e r l y n o teoretiku F. V. M a r p u r g u ,
a p l a n k i u s i u jį Leipcige 1749 m e t a i s . (Filipo E m a n u e l i o
p r a š o m a s , M a r p u r g a s p a r a š ė į ž a n g i n į žodį „ F u g o s m e n o "
a n t r a m leidimui.)
T a č i a u ar ne p a p r a s č i a u būtų m a n y t i , kad penktąjį de-
.šimtmetį B a c h a s d a u g dėmesio skyrė s a v o kūrinių publi­
k a c i j o m s n e p r i k l a u s o m a i nuo „ M u z i k o s mokslų d r a u g i j o s " ?
J i s s p a u s d i n o juos vieną po kito, p a r i n k d a m a s tuos vei­
k a l u s , kurie l a b i a u s i a i atitiko jo m u z i k i n e s e s t e t i n e s pa­
ž i ū r a s . Todėl vienoje g r e t o j e šalia „ M u z i k i n ė s d o v a n o s "
a t s i d ū r ė „ F u g o s m e n a s " . B e to, „ k o n t r a p u n k t ų " r i n k i n i o
s u m a n y m a s g i m ė , kaip d a b a r s p ė j a m a , d a r iki „ M u z i k i n ė s
dovanos" sukūrimo.
Ryšium su tuo p a ž y m ė t i n a , kad p r a d e d a n t 1747 m e t a i s
B a c h a s r e n g ė s p a u d a i išplėtotų c h o r a l o išdailų rinkinį var­
gonams, p a n a u d o d a m a s jam ir anksčiau parašytąsias. Sep­
tyniolika tokių išdailų buvo u ž b a i g t o s ; aštuonioliktąją, ku­
ri n e b u v o s k i r t a š i a m rinkiniui, B a c h a s , j a u a p a k ę s , dikta­
vo s a v o mokiniui ir žentui J. K. Altnikoliui: Vor deinen
Thron iret' ich hiermit . 78
1749 m e t a i s jį ištiko n e d i d e l i s s m ū g i s . K a l b o s apie jo
pašlijusią sveikatą p a s k l i d o po visą miestą. Sv. T o m o mo­
kyklos v a d o v y b ė p a s i e l g ė n e t a k t i š k a i : birželio 8 dieną —
B a c h u i t e b e s a n t g y v a m ir v e i k l i a m ! — s u r e n g ė i š b a n d y m ą
į k a n t o r i a u s postą, kurį s ė k m i n g a i išlaikė v a r g o n i n i n k a s
ir k a p e l m e i s t e r i s G. H a r e r i s — k i l m i n g o D r e z d e n o d v a r i š ­
kio s t a t y t i n i s . R u g p j ū č i o 25-ąją per eilines m a g i s t r a t o rin­
kimų i š k i l m e s buvo atlikta B a c h o k a n t a t a Wir danken dir,
Gott. Kas v a d o v a v o ją a t l i e k a n t , nežinia. Apie B a c h o ligą
ir j o s p a s e k m e s p a s a k o j a n e k r o l o g a s .
„ I š p r i g i m t i e s m e n k a s j o r e g ė j i m a s , d a r p a b l o g ė j ę s ne­
p a p r a s t a i uoliai b e s i m o k a n t , y p a č j a u n y s t ė j e , kai jis dirbo
„Prieš tavo sostą stoju aš"; Bachas panaudojo posmelį iš cho­
78
ralinės giesmės apie išgijimą nuo ligos ir aklumo — Wenn wir in
höchsten Nöten sind („Kai mus užgriūna didžios bėdos"). 1749 metu
sausio 20 dieną Altnikolis vedė vieną iš Bacho dukterų, vėliau buvo
Naumburgo vargonininkas.
117
 k i a u r a s n a k t i s , p a s k u t i n i a i s g y v e n i m o m e t a i s taip n u s i l p o ,
kad p r a s i d ė j o rimta akių l i g a , n u o k u r i o s j i s — i š d a l i e s
79
t r o k š d a m a s ir toliau t a r n a u t i Viešpačiui ir s a v o a r t i m i e ­
s i e m s , reikia p a s a k y t i , v i s a i s kitais a t ž v i l g i a i s d a r t v i r t o m i s
d v a s i n ė m i s ir fizinėmis j ė g o m i s , o iš dalies ir p a t a r i a m a s
d r a u g ų , dėjusių dideles viltis j vieną akių gydytoją, t a d a
atvykusį į Leipcigą, — m a n ė i š s i g e l b ė s i ą s p a d a r i u s o p e r a ­
ciją. T a č i a u o p e r a c i j a b u v o labai n e s ė k m i n g a : jis ne tik
80
n e b e g a l ė j o m a t y t i , bet ir v i s a s jo o r g a n i z m a s , iki tol n e p a ­
p r a s t a i sveikas, dėl tos p a č i o s o p e r a c i j o s ir dėl j a m p a s k i r ­
tų k e n k s m i n g ų m e d i k a m e n t ų visiškai p a l i e g o , ir jis visą
p u s m e t į k o n e ištisai s i r g o . D e š i m t dienų prieš mirtį j a m
p a s i r o d ė , kad r e g ė j i m a s p a g e r ė j o , o vieną rytą jis visai ne­
b l o g a i m a t ė ir šviesos nebebijojo. T a č i a u po keleto v a l a n ­
dų jį ištiko apopleksijos s m ū g i s , po to p r a s i d ė j o s m a r k u s
k a r š č i a v i m a s , nuo kurio jis, n o r s du l a b i a u s i a i p r i t y r ę
Leipcigo g y d y t o j a i dėjo v i s a s p a s l a u g a s , 1750 metų liepos
28 dienos v a k a r ą , penkiolika minučių po devynių, š e š i a s ­
dešimt š e š t a i s i a i s s a v o g y v e n i m o m e t a i s I š g a n y t o j o p a ­
š a u k t a s tyliai ir n u o l a n k i a i u ž g e s o . "
L a i d o t u v i ų a p e i g o s t r u k o dvi d i e n a s — liepos 30 ir 3 1 .
Ana M a g d a l e n a p e r g y v e n o vyrą dešimčia metų. Ji mirė
1760 metų v a s a r i o 27 dieną.
" Bacho akts buvo pažeidusi komplikuota katarakta.— M. D.
80
Operacijų buvo dvi. Tarp 1749 metų kovo 28—31 dienos Ir
1750 metų kovo 5—8 dienos jas atliko žinomas to meto akių gydy­
tojas anglas Džonas Teiloras (jis taip pat nesėkmingai operavo ir
H e n d e l į ) . - A f . D.
118
II DALIS
M E N I N I N K A S IR EPOCHA
ASMENYBE
I
Žukovskis k a r t ą p a s a k ė apie P u š k i n ą : j o p r o t a s su­
b r e n d o a n k s č i a u nei c h a r a k t e r i s . B a c h o a t ž v i l g i u šį taiklų
aforizmą reikėtų p a k e i s t i : j o c h a r a k t e r i s s u b r e n d o a n k s ­
čiau n e g u p r o t a s ir, g a l i m a s daiktas, m u z i k o s g e n i j u s .
P a p r a s t a i a s m e n y b ė , kaip t e i g i a p u i k u s r u s ų p e d a g o ­
gas K- U š i n s k i s , f o r m u o j a s i t a r p šešiolikos ir d v i d e š i m t
trejų metų. Sis p a s t e b ė j i m a s iš d a l i e s s u t a m p a su 1563
m e t ų a n g l i š k u a m a t i n i n k ų cecho s t a t u t u , p a g a l kurį m e i s ­
t r o p r i ž i ū r i m a m j a u n u o l i u i reikią mokytis s e p t y n e r i u s me­
t u s . Apie p a m e i s t r į ten p a s a k y t a , k a d jis „iki d v i d e š i m t
trejų m e t ų n e n u r a m d o m a s , n e s u g e b a t e i s i n g a i s p r ę s t i ir
yra n e p a k a n k a m a i p a t y r ę s , kad g a l ė t ų p a t s kreipti s a v o
v e i k s m u s ; m o k y m o s i laikas b a i g d a v o s i s u l a u k u s d v i d e š i m t
ketverių m e t ų — t a d a jis g a l ė d a v o v e s t i . 1
B a c h o l i k i m a s klostėsi p a n a š i a i , i š s k y r u s vieną s v a r b ų
p u n k t ą : j a m n e b u v o l e m t a t u r ė t i m e i s t r o , m o k i u s i o kom­
pozicijos. T a č i a u p r i s i m i n k i m : e i d a m a s s e p t y n i o l i k t u s me­
t u s , jis p a l i e k a L i ū n e b u r g ą , kurį laiką klajoja, t r u m p a m —
j a u a š t u o n i o l i k o s metų — į s i t a i s o i n s t r u m e n t a l i s t u j a u n e s ­
niojo V e i m a r o h e r c o g o kapeloje, p o t o p r i i m a m a s t a r n a u t i
A r n š t a t e , kur b u v o „ n e n u r a m d o m a s ir n e p a k a n k a m a i paty­
ręs, kad g a l ė t ų p a t s kreipti s a v o v e i k s m u s " , ir p a g a l i a u
t v i r t a i į s i t a i s o M i u l h a u z e n e , kur d v i d e š i m t k e t v i r t a i s i a i s ч
1
Zr.: Тревельян Дж. M. Социальная история Англии,—M.,
1959, с. 214.
119
 g y v e n i m o m e t a i s veda, t a m p a m e i s t r u ir j a u turi moki­
nių— savo paties pameistrių.
Iš p r a d ž i ų jo g y v e n i m a s klostėsi s u n k i a i : n a š l a i t i s , ne­
t u r ė j ę s kur p r i s i g l a u s t i i r n u o j a u n ų dienų p r i v a l ė j ę s p a t s
u ž s i d i r b t i duoną, dėl ko n e g a l ė j ę s g a u t i i š s i l a v i n i m o uni­
v e r s i t e t e . T a č i a u įveikiant šiuos s u n k u m u s g r ū d i n o s i cha­
r a k t e r i s , formavosi g y v e n i m o iš dalies ir k ū r y b o s pozicija.
Todėl n e v e r t a perdėti B a c h u i tekusių i š b a n d y m ų , tuo la­
b i a u dėl to sielotis. Reikia s u p r a s t i jų e s m ę — tą tvirtą
b r a n d u o l į , k u r i a m e susiliejo j o a s m e n y b ė s „ v a l s t i e t i š k a s i s "
ir „ c e c h i n i s " p r a d a i .
Anot r o m a n t i š k o s istoriografijos, jis t a r s i p r i k l a u s ė ki­
t a m p a s a u l i u i . Apie tai k a n d ž i a i r a š ė H e r m a n a s H e s ė :
„...prie to B a c h o , kurio biografiją m e s ž i n o m e ir kurį vaiz­
d u o j a m ė s p a g a l jo muziką, n e j u č i o m i s p r i d e d a m e ir jo
p o m i r t i n į likimą: s a v o fantazijoje l e i d ž i a m e j a m , d a r gy­
v a m e s a n t , žinoti ir t y l o m i s šypsoti, k a d visi jo kūriniai
tuoj po jo m i r t i e s bus p a m i r š t i ir jo r a n k r a š č i a i nueis į
m a k u l a t ū r ą , kad vietoj jo v i e n a s iš s ū n ų p a s i d a r y s „did­
žiuoju B a c h u " i r s u s i l a u k s p a s i s e k i m o ( t u r i m a s o m e n y Fi-
lipas E m a n u e l i s . — M. D.), kad a t g i m u s i jo m u z i k a bus
b a r b a r i š k a i d a r k o m a . . . ir t a i p t o l i a u . "
2
O iš tikrųjų B a c h a s turėjo d a u g y b ę rūpesčių. J i s pe­
d a n t i š k a s , d a l y k i š k a s — k r u o p š č i a i t i k r i n a s u t a r t i m i s pa­
tvirtintų įsipareigojimų punktus, pasirašytas sąskaitas,
a t s i t i k t i n i o u ž d a r b i o a t s i s k a i t y m u s . P r a k t i š k a s veiklu­
m a s — t i p i š k a s b i u r g e r i š k a s b r u o ž a s . Kaip b i u r g e r i s , į p r a ­
t ę s s k a i č i u o t i s a v o d i v i d e n d u s ir i š l a i d a s , jis s k u n d ė s i E r d -
rnanui, kad 1729 metų v a s a r ą Leipcige b u v ę s g e r a s o r a s ,
dėl to m a ž i a u nei p a p r a s t a i m i r ę žmonių, m a ž i a u b u v ę lai­
dotuvių, ir j i s , B a c h a s , t u r ė j ę s n u o s t o l i o — jo p a p i l d o m a s
u ž d a r b i s s u m a ž ė j ę s š i m t u talerių. 1748 m e t a i s jis reiškia
n e p a s i t e n k i n i m ą Elijui, ilgą laiką pas jį g y v e n u s i a m gimi­
n a i č i u i , kad šis a t s i u n t ę s b r a n g ų vyną ir B a c h u i tekę už­
mokėti kažkiek g r a š i ų m u i t o , o s t a t i n a i t ė b u v u s i a p g a d i n t a
ir a p i e t r e č d a l i s v y n o iš j o s i š b ė g ę s , likę tik penki b o k a l a i .
N o r s ir labai u ž s i ė m ę s ir n e m ė g ę s r a š t i š k a i b e n d r a u t i , B a ­
c h a s viską a p r a š ė kuo s m u l k i a u s i a i , kaip b u h a l t e r i j o s re-
2
Hesė H, Stiklo karoliukų žaidimas.—V., 1984, p. 33—34.
120
j e s t r e . „...0 j u k taip g a i l a , — p r i d ū r ė j i s , — k a d bent laše­
liui šios p a l a i m i n g o s Dievo d o v a n o s teko i š t e k ė t i . " 3
M e s n ė kiek n e s u m e n k i n s i m e B a c h o g e n i j a u s , p r i p a ž i ­
nę, kad m a t e r i a l i n i u o s e r e i k a l u o s e jis n e n u s i l e i s d a v o s a v o
d a r b d a v i a m s , o v a l d i n i u s s p a u d ė iš peties — ir v a r g i n g a i
g y v e n u s i u s m i e s t o m u z i k a n t u s , k u r i u o s k v i e s d a v o s i „iš­
k i l m i n g a i m u z i k a i " atlikti (skaičiai pateikti ž e m i a u ) , ir
minėtą u n i v e r s i t e t o b a ž n y č i o s v a r g o n i n i n k ą Gėrnerį, ir
kantorato mokinius, kuriuos versdavo perrašinėti kantatų
p a r t i j a s . B ū t ų n e p r o t i n g a Bachą už tai s m e r k t i : jo poel­
g i u s d i k t a v o b i u r g e r i š k a s ą m o n ė , ir jis didžiavosi e s ą s
b i u r g e r i s , n u o s e k l i a i s i e k d a m a s tiek g e r e s n ė s m a t e r i a l i n ė s
p a d ė t i e s , tiek d e r a m o s o c i a l i n i o s t a t u s o b i u r g e r i š k o j e
„bendruomenėje".
A r n š t a t e j a m buvo nustatyta 84 guldenų 6 grašių alga
( = 73 t a l e r i a i 18 g r a š i ų ) ; be to, n e m o k a m a i s u t e i k t a s bu­
tas, k u r a s , kai kurie m a i s t o p r o d u k t a i .
M i u l h a u z e n e — su a n a l o g i š k o m i s p r a g y v e n i m o lengva­
t o m i s — j i s g a u d a v o 85 g u l d e n u s .
V e i m a r e : iš p r a d ž i ų 150 florinų, n u o 1715 metų — 2 5 0 . 4
K ė t e n e : 400 talerių, o jo antroji ž m o n a A n a M a g d a l e ­
na, b u v u s i „ k u n i g a i k š č i o d a i n i n i n k e " , — 2 0 0 .
Leipcige — jis p a t s r a š o apie tai E r d r n a n u i — jo u ž d a r ­
bis p r i l y g o 700 talerių, iš kurių kaip k a n t o r i u s iš m a g i s t r a ­
to B a c h a s g a u d a v o tik 87 t a l e r i u s 12 g r a š i ų , o visa kita —
r e g u l i a r u s p a p i l d o m a s u ž d a r b i s (Accidentia), kurį g a r a n ­
t a v o šios p a r e i g o s . Bet b u v o ir kitų p a p i l d o m ų p a j a m ų :
5
s
Kitame laiške Bachas atsisakė patenkinti Elijo prašymą atsiųs­
ti jam „prūsišką fugą" — faip Johanas Sebastianas vadino ričerkarą
iš „Muzikinės dovanos". O jeigu Elijui būtinai reikią — tegu pasiun*
čiąs jam, Bachui, vieną talerį — tokia šių natų vertė.
Florinai ir taleriai beveik lygiaverčiai. Guldeno vertė kiek že­
4
mesnė už talerio. Taleris lygus 24 grašiams, g r a š i s — 1 2 pfenigų.
XVIII amžiaus pabaigoje Veimaro hercogo dvaro ministras
5
Johanas Volfgangas Gėtė gaudavo 1600 talerių. Turint omeny, kad
produktų kainos ir išlaidos kitoms ūkiškoms reikmėms padidėjo, su­
gretinus šiuos atlyginimus, Bacho niekaip negalima priskirti prie
„nepasiturinčių biurgerių". O juk būtent taip tvirtino Špita, pabrėž­
damas jo gyvenimo „kuklias sąlygas". Dar visai neseniai dėl Spitos
autoriteto ši klaidinga konstatacija buvo plačiai paplitusi bacho-
logijoje.
121
 p r i v a t ū s u ž s a k y m a i , v a r g o n ų e k s p e r t i z ė s ir kt. \ sumą, n u ­
r o d y t ą laiške E r d m a n u i , tai neįėjo.
P a v y z d ž i u i , 1716 m e t a i s u ž v a r g o n ų e k s p e r t i z ę H a l ė j e
B a c h a s g a v o 16 talerių, už a n a l o g i š k ą kelionę į H e r ą 1724
m e t a i s — 30 g u l d e n ų (o iš viso su kelionės, m a i t i n i m o s i ir
k i t o m i s i š l a i d o m i s — 5 4 ) . I š k i l m ė s A u g u s t o III g a r b e i , kai
šis 1734 m e t a i s b u v o p a s k e l b t a s Lenkijos k a r a l i u m , m a ­
g i s t r a t u i atsiėjo 246 t a l e r i u s , iš jų 92 s u m o k ė t i už 132 v a š ­
ko ž v a k e s , 22 — už fejerverką ir t. t. Už k a n t a t ą B a c h a s
g a v o 50 talerių, iš kurių tik 10 s u m o k ė j o d v i d e š i m č i a i or­
k e s t r a n t ų ; 1738 m e t a i s u ž „ v a k a r o m u z i k ą " u n i v e r s i t e t a s
s u m o k ė j o 58 t a l e r i u s , iš jų m i e s t o m u z i k a n t a m s B a c h a s ati­
d a v ė 8; o už „ G o l d b e r g o v a r i a c i j a s " k l a v y r u i g r a f a s Keizer-
linkas n e p a g a i l ė j o j a m š i m t o luidorų ( = 500 t a l e r i ų ) .
P a l y g i n k i m e B a c h o u ž d a r b į su kitų profesijų a t s t o v ų
a l g o m i s L e i p c i g e : m i e s t o m u z i k a n t a s — 42 g u l d e n a i , p a s ­
t o r i u s — 175, m o k y k l o s m o k y t o j a s — 50 ( s p r e n d ž i a n t p a g a l
sumą, kurią B a c h a s m o k ė j o k a n t o r a t e j į p a k e i t u s i a m P e -
c o l d u i ) , l i g o n i n ė s g y d y t o j a s — apie 30 ir t. t.
Vadinasi, skaičiuojant pagal Bacho nurodytą sumą
(700 t a l e r i ų ; į ją neįėjo kiti neoficialūs p a p i l d o m i u ž d a r ­
b i a i ) , jis u ž d i r b d a v o p e n k i s k a r t d a u g i a u n e g u eilinis p a s ­
torius (dvasininkas protestantiškame Leipcige — įžymus
ž m o g u s ! ) . B e to, šv. T o m o k a n t o r a t a s suteikė B a c h u i ne­
m o k a m ą b u t ą — 1732 m e t a i s p e r s t a č i u s n a m ą , j a m e b u v o
svečių k a m b a r y s , v a l g o m a s i s , Componirstube, penki mie­
g a m i e j i i r t a r n ų k a m b a r y s . J o šeimą t a d a s u d a r ė devyni
žmonės.
A r reikia p o viso to, kas p a s a k y t a , s t e b ė t i s , j o g B a c h a s
j a u t ė s i e s ą s b i u r g e r i s — ir d a r p a s i t u r i n t i s ?
I r d a r v i e n a s d a l y k a s : p o m i r t i n i a m a p r a š e j o t u r t a s bu­
vo į v e r t i n t a s 1122 t a l e r i a i s . T a č i a u s u m a n e t i k s l i : kai ku­
riuos iš daugelio muzikos instrumentų, priklausiusių Ba­
chui, k n y g a s , jo p a t i e s ir kitų a u t o r i ų k ū r i n i ų r a n k r a š č i u s
d a r iki a p r a š o s u d a r y m o b u v o p a s i ė m ę j o s ū n ū s . A p s k r i t a i
p a ž i n t i s su šiuo a p r a š u rodo, kad jis d a r y t a s p a s k u b o m i s ir
ne visas Bacho turtas jame pažymėtas.
122
2
K a i p ir bet kurio kito k o m p o z i t o r i a u s , B a c h o m u z i k a
n e d u o d a p a g r i n d o s p r ę s t i , koks j i s b u v o ž m o g u s — a t j a u ­
č i a n t i s k i t u s ar u ž d a r a s , i r z l u s ar g e r a š i r d i s ir t. t. Subjek­
tyvios t e m p e r a m e n t o s a v y b ė s n e a t s i s p i n d i m e n i n ė j e kūry­
boje; p a č i o s šios k a t e g o r i j o s n e t i k s l i o s , k i n t a n č i o s , p r i k l a u ­
s o m o s n u o g y v e n i m o aplinkybių i r epochos m o r a l i n i ų
n o r m ų . Beveik nieko n e g a l i m a p a s i s e m t i ir iš s k u r d ž i ų a m ­
ž i n i n k ų p a l i u d i j i m ų , nes visi jie, p r a d e d a n t n e k r o l o g u ,
p a r a š y t i po B a c h o m i r t i e s ir d a u g i a u s i a skirti, kaip į p r a s t a ,
„ n e u ž m i r š t a m o " , „ g a r b i n g o a t m i n i m o " velionio i d e a l i o m s
m o r a l i n ė m s s a v y b ė m s i š a u k š t i n t i . S t u d i j u o t i g a l i m a tik
p a t i e s B a c h o r a n k a r a š y t u s d o k u m e n t u s i r kai k u r i u o s
b e n t kiek p a t i k i m u s f a k t u s .
B a c h o p r i v a t ū s laiškai — jų išliko tik 19 — m a ž a i kuo
s k i r i a s i n u o j o p a t i e s oficialių r a š t ų . V y r a u j a r a m u s t o n a s ,
i š l a i k o m a s net t a d a , kai j a u č i a m a , k a d jis l a b a i s u s i k r i m ­
t ę s — p a v y z d ž i u i , dėl s ū n a u s J o h a n o Gotfrydo B e r n h a r d o
netinkamo elgesio — arba suerzintas Leipcigo m a g i s t r a t o
v e i k s m ų . A s m e n i n i a i j a u s m a i u ž s l ė p t i . Tik l a b a i r e t a i s at­
vejais prasiskverbia emocionalesnis t o n a s . Pavyzdžiui,
1741 m e t a i s B a c h a s n u o š i r d ž i a i dėkoja Veisenfelso d v a r o
m i n i s t r u i J. L. S n e i d e r i u i , a t s i u n t u s i a m j a m k e p t o s žvėrie­
n o s : „...Mes j ą j a u s u d o r o j o m e , bet g e r i a u b ū t ų b u v ę k a r ­
tu su J u m i s . " O kaip B a c h a s n e r i m a v o dėl Anos M a g d a ­
l e n o s s v e i k a t o s , kai 1741 m e t a i s b u v o B e r l y n e ! Jo laiškai
d i n g ę , bet m e s tai ž i n o m e i š E l i j o a t s a k y m ų . N u o š i r d ž i u
draugiškumu pasižymi Bacho laiškai savo mokiniams
K. G. Vekeriui ir D. Nikolajui ( 1 7 2 9 ) .
Ir vis dėlto k o r e s p o n d e n c i j o j e v y r a u j a e t i k e t a s , s a v o ­
t i š k a s į s t a t ų r e g l a m e n t u o t a s b r a i ž a s — b e a s m e n i s ir be­
j a u s m i s . Kaip tie l a i š k a i n e p a n a š ū s į M o c a r t o ar B e t h o v e ­
no l a i š k u s , kurių t u r i n y s ir s t i l i u s t a i p ryškiai a t s k l e i d ž i a
a s m e n y b e s ! Kas t a i B a c h o a t v e j u — u ž d a r u m o ar s a n t ū r u ­
m o p a s i r e i š k i m a s ? S u n k u p a s a k y t i . Bet a t r o d o , kad B a c h o
c h a r a k t e r y j e b ū t a p r i e š t a r a v i m ų , k u r i u o s j i s , m e t a m s bė­
g a n t , g r e i č i a u s i a i įveikė.
123
 J a k o b a s Stėlinas, b u r i a m a s Leipcigo u n i v e r s i t e t o stu­
dentu, beveik kasdien, a n o t jo, s u s i t i k d a v o su B a c h o sū­
n u m i s . J a u n e s n į j į , Filipą E m a n u e l į , jis a p i b ū d i n o kaip pa­
p r a s t ą , mąslų, g i l a u s p r o t o , o V i l h e l m a s F r y d e m a n a s , jo
m a n y m u , „ v a i d i n o frantą" (kehrte... den etwas affektierten
Elegant heraus). P a k l u s n u s į s t a t y m a m s , į p r a t ę s sėsliai gy­
venti E m a n u e l i s ir i š d i d u s , s a v a r a n k i š k a s , n e n u o r a m a Fry­
d e m a n a s t a r y t u m įkūnijo s k i r t i n g u s J o h a n o S e b a s t i a n o
sielos polius. Kuklus ir d a r b š t u s E m a n u e l i s m ė g o vienodą
g y v e n i m o ritmą, t v a r k ą ir, n o r s t a r n a v o P r ū s i j o s k a r a l i a u s
d v a r e (vėliau įsikūrė b i u r g e r i š k a m e H a m b u r g e ) , a r i s t o ­
k r a t ų v e n g ė . Ar ne toks buvo ir jo tėvas? Kita v e r t u s , pri­
s i m i n k i m e , kaip s a v a v a l i š k a i j a u n a s i s J o h a n a s S e b a s t i a ­
nas elgėsi, kai teko s u s i d u r t i su A r n š t a t o p a r e i g ū n a i s , a r b a
kaip a t k a k l i a i , k a r t a i s s m u l k m e n i š k a i , kovojo su Leipcigo
m a g i s t r a t u . A r g i šie b r u o ž a i nera b ū d i n g i J o h a n o Se­
b a s t i a n o p i r m a g i m i u i ? Ar tik ne iš tėvo n e s u g y v e n a m a s
F r y d e m a n a s p a v e l d ė j o aistrą klajCiniškai g y v e n t i ? J u k ir
J o h a n a s S e b a s t i a n a s j a u n y s t ė j e bastėsi it v i d u r a m ž i ų pa­
m e i s t r y s , iš O r d r u f o n u s i g a v o į L i ū n e b u r g ą , a r b a nežinia
kur klajojo, p a l i k ę s L i ū n e b u r g ą . S u r i m t ė j ę s a i s t r o s kelio­
n ė m s n e p r a r a d o . Ar ne dėl to mielai s u t i k d a v o d a l y v a u ­
t i n a u j ų a r p e r s t a t y t ų v a r g o n ų e k s p e r t i z ė j e — i r d a r toli­
mose vietose?
J i s s k e r s a i išilgai išvaikščiojo ir i š v a ž i n ė j o gimtąją
Tiuringiją, bet to, Saksoniją, b u v o n u v y k ę s į š i a u r ė s Vo­
kietijos ž e m e s ( F l a m b u r g ą , L i u b e k ą ) , lankėsi P r ū s i j o j e
( B e r l y n e — 1741 ir 1747 m e t a i s ) , bet toliau kaip iki K a r l s ­
b a d o n e b u v o n u k e l i a v ę s , ir tuo iš e s m ė s skyrėsi nuo sėk­
m ė s labiau lydimų s a v o a m ž i n i n k ų — tokių kaip H a s ė ir
T e l e m a n a s , j a u n e k a l b a n t apie Hendelį.
B a c h u i teko leistis į s u n k i a s keliones. S t a i a p y t i k r i a i
a t s t u m a i t a r p miestų, k u r i u o s e j i s d a ž n a i l a n k y d a v o s i (tik­
slesnių skaičių n u r o d y t i n e g a l i m a , nes p a š t o keliai t a d a
b u v o n u t i e s t i ne ten, kur d a b a r ) . E i z e n a c h a s — E r f u r t a s :
apie 65 k i l o m e t r u s ; E r f u r t a s — V e i m a r a s : 25; K ė t e n a s —
L e i p c i g a s : 60; V e i s e n f e l s a s — L e i p c i g a s : 35; L e i p c i g a s —
H a l ė : 40; L e i p c i g a s — D r e z d e n a s : 120 ( d a b a r apie 2 0 0 ) .
Atstumai buvo skaičiuojami remiantis vadinamąja „pašto
m y l i a " (Postmeile), kuri m a ž d a u g p r i l y g s t a d a b a r t i n i a m s
124
p e n k i e m s k i l o m e t r a m s . Jei k e l i a s ėjo per l y g u m a s ir o r a s
6
buvo n e b l o g a s , p a š t o karieta s u k a r d a v o — į s k a i t a n t s u s t o ­
j i m u s pakeisti a r k l i a m s — ne d a u g i a u kaip dešimt kilo­
metrų per v a l a n d ą . Tai reiškia, k a d kelionei iš Leipcigo į
D r e z d e n ą B a c h u i r e i k ė d a v o n e m a ž i a u kaip dvylikos v a ­
l a n d ų . Ar j i s į v e i k d a v o šį kelią per dieną, ar s u s t o d a v o
n a k v y n e i — nežinia.
P a l y g i n i m u i pateiksiu keletą p a v y z d ž i ų iš vėlesnių
( d a u g i a u kaip š i m t m e č i u ) laikų, kai ir keliai b u v o g e r e s ­
ni, ir v a ž i u o j a m a g r e i č i a u . P a v y z d ž i u i , 1839 m e t a i s m a r k i ­
zas de K i u s t i n a s a t v y k o iš M a s k v o s į P e t e r b u r g ą ketvirtą
dieną, bet v a ž i a v o „ k u r j e r i ų " p a š t o k a r i e t a , n e s u s t o d a m a s
n a k v y n e i . 1834 m e t a i s v e ž a n t A. G e r c e n ą t i e m t i n iš M a s ­
kvos į P e r m ę , b u v o į s a k y t a s u k a r t i 200 v a r s t ų per parą,
o jei su n a k v y n e , tai a p i e 20 v a r s t ų per v a l a n d ą . P. A n e n -
k o v a s (Gogolio d r a u g a s , P u š k i n o c h r o n o l o g i š k a i p i r m o j o
r a š t ų rinkinio leidėjas) 1841 m e t a i s keliavo iš Italijos šiau­
r ė s į Romą ir įveikė 350 v a r s t ų a t s t u m ą per s a v a i t ę , nu­
v a ž i u o d a m a s per dieną ne d a u g i a u kaip 50 (!) v a r s t ų
(tiesa, reikėjo įveikti A l p e s ) . A. T u r g e n e v a s (užsienyje gy­
v e n u s i o d e k a b r i s t o brolis) 1840 m e t a i s pirmą v a l a n d ą die­
nos išvyko iš P o t s d a m o ir tik septintą v a l a n d ą ryto nusi­
g a v o į H a l ę , s u s t o j ę s kelyje dviem v a l a n d o m s ; j i s t a i p o g i
11 v a l a n d ą v a k a r o išvyko iš H a l ė s ir tik 11 v a l a n d ą ryto
p a s i e k ė V e i m a r ą , o E i z e n a c h e dieną p a p i e t a v ę s ( t a r p dvy­
liktos ir a n t r o s v a l a n d o s ) a t k e l i a v o į tą patį V e i m a r ą va­
karop.
P a s t a r a s i s p a v y z d y s u ž v i s b ū d i n g i a u s i a s , nes n u r o d o ­
mi B a c h u i g e r a i žinomi m a r š r u t a i , tik važiuoti j a m t e k d a ­
vo i l g i a u ir ne taip p a t o g i a i .
Kodėl jis m ė g o t o k i a s v a r g i n a n č i a s keliones?
G a l i m a s d a i k t a s , jos įkūnijo j a u n a t v i š k ą aistrą b a s t y ­
t i s : d a b a r j i s g y v e n o sėsliai, n o r s ir liko n e n u o r a m a . Bet
čia a t s i s k l e i d ž i a kitas, „ v a l s t i e t i š k a s " jo c h a r a k t e r i o bruo­
ž a s — polinkis b e n d r a u t i . J i s mylėjo vokiečių ž e m e s , su­
augo su jomis ir jose gyvenančiais paprastais žmonėmis,
jų k a s d i e n i š k a i s r ū p e s č i a i s ir d ž i a u g s m a i s ; todėl ir nesi-
Vokietijoje „pašto mylia"
6
skyrėsi nuo vadinamosios „geogra­
finės" (apie 7,5 km).
125

v e r ž ė s v e t u r . S ė k m ė s lydimi j o k o l e g o s m i e l a i p r i s i t a i k y d a ­
v o prie n a u j o g y v e n i m o b ū d o i r k a r t u p r i e l a i s v a m a n i š -
k u m o , k u r i s ribojosi su l e n g v a b ū d i š k u m u , o B a c h a s b u v o
a u k l ė j a m a s aplinkoje, kur a m a t a s — o r g a n i š k a d a r b o ir
b u i t i e s d a l i s . Sis a m a t i n i n k i š k a s , cechinis p r a d a s b u v o j o
biurgeriško patriarchalinio charakterio pagrindas.
E i d a m a s t a r n y b i n e s p a r e i g a s , jis v i s a d a b ū d a v o s u
p e r u k u — to r e i k a l a v o e t i k e t a s . ' Ir taip p a t c e r e m o n i n g a i
p a i s ė n u s i s t o v ė j u s i o s v i e š o s i o s t v a r k o s . J i s g e r b ė feodali­
nės valdžios teisėtumą, o savo teises gynė, r e m d a m a s i s tos
v a l d ž i o s į s t a t y m a i s . G y n ė ne tik su m u z i k a n t o , bet ir su
b i u r g e r i o o r u m u , s u v o k d a m a s tą vietą, kurią j i s u ž ė m ė
luomų hierarchijoje v o k i š k o s p r o v i n c i a l i o s a b s o l i u t i n ė s
s a n t v a r k o s s ą l y g o m i s . T a i p jis elgėsi n e todėl, k a d norėjo
į t v i r t i n t i s a v o a s m e n y b ę , kas b ū d i n g a H e n d e l i u i , v ė l i a u
M o c a r t u i ir j u o l a b i a u B e t h o v e n u i , o dėl a t i t e k u s i o s j a m
a t s a k i n g o s misijos, dėl s o c i a l i n ė s funkcijos, kurią s a v o
g e n i j a u s dėka j i s p a š a u k t a s į g y v e n d i n t i .
B i u r g e r i š k i b r u o ž a i giliai į s i s k v e r b ė į B a c h o s ą m o n ę .
Sito n e s u v o k ę , n e s u p r a s i m e , kas s v a r b i a u s i a j o g y v e n i m o
pozicijoje. Ir n o r s p r i e š a t v y k d a m a s į Leipcigą dirbo Vei­
m a r o ir Kėteno d v a r u o s e , jis n e t a p o ir n e g a l ė j o t a p t i „ d v a ­
r i š k i u " tikslia ir tikrąja šio žodžio p r a s m e : ir t e n jis liko
b i u r g e r i u , k u r i a m p a p r a s t i ž m o n ė s i r profesijos b r o l i a i —
muzikantai artimesni už aristokratiją.
Susirašinėti Bachas nemėgo. „Be galo užsiėmusiam,
j a m beveik n e l i k d a v o laiko b ū t i n i a u s i e m s l a i š k a m s , — ra­
šė Forkeliui Filipas E m a n u e l i s , — t o d ė l i š s a m a u s raštiško
p a s i k e i t i m o n u o m o n ė m i s jis n e g a l ė j o s a u leisti." ( P r a v a r t u
priminti, kad Bachas du kartus neatsakė į Matezono pra­
šymą p a t e i k t i t r u m p a s b i o g r a f i n e s ž i n i a s įžymių m u z i k a n ­
tų g y v e n i m o a p r a š y m ų rinkiniui, o juk šlovei įtvirtinti t a i
buvo n a u d i n g a i ) Tačiau, to paties Emanuelio žodžiais ta­
r i a n t , tėvo n a m a i L e i p c i g e „ s a v o j u d r u m u buvo p a n a š ū s į
k a r v e l i d ę " . T a s p a t s E m a n u e l i s liudija, kad n e b u v o n ė
vieno ž y m a u s m u z i k a n t o , k u r i s , v i e š ė d a m a s Leipcige, ne­
būtų aplankęs Bacho. Namų koncertai — neatskiriama Ba­
cho l a i s v a l a i k i o y p a t y b ė . E r d m a n u i jis r a š ė : „...galiu su­
d a r y t i š e i m y n i n į Concert Vokaliter ir Instrumentaliter (vo­
k a l i n į i n s t r u m e n t i n į a n s a m b l į . — M . D.\, j u o l a b i a u k a d
128
m a n o d a b a r t i n ė ž m o n a turi g r a ž ų s o p r a n ą , o v y r e s n i o j i
duktė ( K a t a r i n a D o r o t ė j a . — M. D.) n e b l o g a i d a i n u o j a . "
Vėl s u t e i k s i m e žodį E m a n u e l i u i : „...jis labai v e r t i n o :
Fuksą, K a l d a r ą , H e n d e l į , Keizerį, H a s ę , abu G r a u n u s , Te-
l e m a n ą , Z e l e n k ą , Bendą ir a p s k r i t a i v i s a , kas B e r l y n e ir
D r e z d e n e b u v o y p a č v e r t i n g a . I š s k y r u s t u o s k e t u r i s , ku­
rie čia i š v a r d y t i pirmieji, v i s u s p a ž i n o j o a s m e n i š k a i . J a u ­
nystėje d a ž n a i b e n d r a v o s u T e l e m a n u , k u r i s , beje, i š t r a u k ė
m a n e iš k r i k š t i n ė s . " ( P r i e minėtųjų p r i d ė s i m e ir V a l t e r į
7
iš V e i m a r o . )
V i r t u o z ų i n s t r u m e n t a l i s t ų s ą r a š a s n e t r u m p e s n i s . Rei­
kia t u r ė t i o m e n y ir m o k i n i u s , k u r i e n u o l a t jį s u p o ir n e r e ­
tai ilgai p a s jį g y v e n o , o t a r p jų b u v o ir puikių m u z i k a n t ų .
Iš to a i š k ė j a , k a d B a c h a s b u v o linkęs b e n d r a u t i . Į ko­
l e g a s jis ž i ū r ė j o kaip į profesijos brolius, d i r b a n č i u s tą
patį d a r b ą . T a r p kitko, l a b a i t r o š k o susitikti s u H e n d e l i u
(1719 ir 1729 m e t a i s šis t r u m p a m b u v o a t v y k ę s į H a l ę , s u ­
sitikti a t s i s a k ė ) . T r o š k o ne dėl v a r ž y b ų , bet dėl n e p a s o t i ­
n a m o n o r o įgyti kuo d a u g i a u žinių.
A r s u v o k ė B a c h a s s a v o g e n i j a u s didybę, k a i p tai bū­
d i n g a B e t h o v e n u i i r net M o c a r t u i ? V a r g u . S i u o a t ž v i l ­
g i u — kaip ir kai k u r i a i s kitais — p a n a š e s n i s į B a c h ą b u v o
H a i d n a s , s u p r a n t a m a , p a g a l g y v e n i m o poziciją, o ne m u ­
zikos stilių.
Norą įtvirtinti s a v o a s m e n y b ę sukėlė n a u j i laikai —
Š v i e č i a m o s i o s epochos k l e s t ė j i m o ir D i d ž i o s i o s p r a n c ū z ų
revoliucijos l a i k o t a r p i s . O B a c h a s — s e n o v i n i ų „ c e c h i n i ų "
papročių atstovas. Jis jautėsi esąs ne ankstesnių tradicijų
u ž b a i g ė j a s ir ne n a u j ų j ų p r a d i n i n k a s , bet v i e n a iš g r a n ­
džių n e n u t r ū k s t a m a i b e s i p l ė t o j a n č i u s ir a t s i n a u j i n a n č i o s
m u z i k o s g r a n d i n ė j e . J a i a t s i d a v u s i ų j ų gretoje B a c h a s laikė
s a v e ne a u k š t e s n i u , o lygiu su kitais, n e s i p u i k a v o , n o r s
m e s g e r a i ž i n o m e , k a d kaip k o m p o z i t o r i u s jis n e p a l y g i n t i
g i l e s n i s ir į v a i r i a p u s i š k e s n i s už s a v o a m ž i n i n k u s — ir ne
tik j u o s !
Artimoje m u z i k i n ė j e a p l i n k o j e B a c h a s b u v o , reikia m a ­
nyti, kuklus, n e i š p u i k ę s , g e r b ė profesinį m e i s t r i š k u m ą ir
n e p r i p a ž i n o a p l a i d a u s , n e s ą ž i n i n g o p o ž i ū r i o į darbą.
T G. F. Telemanas buvo Filipo Emanuelio krikštatėvis.
S 2?
 „...Jis n e g a l ė j o p a k ę s t i n e n u o s e k l u m o , n u k r y p i m ų , ne­
u ž b a i g t u m o , n e t o b u l u m o " ( K F . K r a m ė m ) , B ū t e n t šie
b r u o ž a i — s k y r i u m a r k a r t u , — b ū d i n g i a p l a i d i e m s moki­
n i a m s i r įvairių r a n g ų v a l d i n i n k a m s , t r u k d ė j o kaip m u z i ­
k a n t o p r a k t i k o d a r b u i , s t a b d ė jį; t a d a B a c h a s d a r y d a v o s i
irzlus, š i u r k š t u s , n e p a k a n t u s , u ž s i d e g d a v o pykčiu.
Yra g a n a d a u g faktų, r o d a n č i ų B a c h o ūmų būdą, bet
jie aiškiai i š k r a i p o m i , kai n o r i m a p a b r ė ž t i , kad jis esą bu­
vęs n e s u g y v e n a m a s . Veikiau jis buvęs p a l y g i n t i r a m a u s
c h a r a k t e r i o ( a r b a mokėjęs v a l d y t i s ) . N ė r a abejonių, kad
b u v ę s labai v a l i n g a s , o k a r i a i s net u ž s i s p y r ę s , s t a i g u s ir
š i u r k š t u s . Niekas jo n e p a l a u ž ė : nei v a i k y s t ė s i š b a n d y m a i ,
nei V e i m a r o h e r c o g o a r e š t i n ė , nei kivirčai su Leipcigo
v a l d ž i a . A k i v a i z d u , j o g ir kūryboje, ir g y v e n i m e jis tvirtai
siekė u ž s i b r ė ž t o tikslo.
B a c h a s n e s v y r u o d a m a s ir n e d v e j o d a m a s tikėjo „iš a u k š ­
čiau d u o t a " ( p a s i n a u d o s i m e Leibnico p o s a k i u ) V i s a t o s
h a r m o n i j a , t o b u l i a u s i u būties s u t v a r k y m u . Jis į p r a t o taip
tikėti n u o v a i k y s t ė s ir tikėjo iki g y v e n i m o p a b a i g o s . Tai
vienas neatskiriamų biurgeriškos liuteroniškos pasaulėžiū­
ros požymių. Labai a b e j o t i n a , kad jis būtų net ir netiesio­
giai d a l y v a v ę s b a ž n y t i n i u o s e kivirčuose — ar kovojant or­
t o d o k s a m s su p i e t i s t a i s , ar s m e r k i a n t a n k s t y v ų j ų vokiečių
švietėjų T o m a z i j a u s bei Volfo „erezijas", n o r s tai ir tvirti­
na Bachą s t u d i j a v ę V a k a r ų m u z i k o l o g a i t e o l o g a i .
T a č i a u nereikia pulti ir į kitą k r a š t u t i n u m ą : B a c h a s
t a r n a v o bažnyčioje ne p a r e i g o s , o įsitikinimų s k a t i n a m a s .
D i r b d a m a s ištisus d e š i m t m e č i u s kartu s u p a s t o r i a i s , jis
puikiai p a ž i n o j o p a m a l d ų ir b a ž n y t i n i ų apeigų tradicijas,
jų esmę. Biblija dviem k a l b o m (vokiečių ir l o t y n ų ) , — p a ­
r a n k i n ė jo k n y g a . J i s puikiai o r i e n t a v o s i , kur ir kokios
8
b a ž n y t i n ė s š v e n t ė s p r o g a reikia eilinėje s e k m a d i e n i o kan­
t a t o j e p a n a u d o t i tą ar kitą Š v e n t o j o r a š t o posakį. Tuos po­
s a k i u s jis žinojo g r e i č i a u s i a i a t m i n t i n a i , šalia choralų ir
g i e s m i ų melodijų bei tekstų.
Bacho bibliotekoje- pilnas Liuterio raštų rinkinys, taipogi ir
8 m o n i j a V i e š p a t i e s g a r b e i ir s i e l o s m a l o n u m u i (Ergotzung).
retenybės' 1539 metų septynių tomų lotyniškas leidinys ir' 1555 metų
aštuonių tomų vokiškas.
128
N o r s ir t u r ė d a m a s tokių f u n d a m e n t a l i ų žinių šioje spe­
cifinėje sferoje, j i s v a r g u a r d a l y v a v o t e o l o g i n i u o s e g i n ­
čuose: paprasčiausiai Bachas jais nesidomėjo. Drįstu taip
s a k y t i n e tik todėl, k a d v i s a i nieko n e ž i n o m a apie j o da­
l y v a v i m ą š i u o s e g i n č u o s e , bet ir todėl, k a d jis a p s k r i t a i
v e n g d a v o kokių n o r s p o k a l b i ų a b s t r a k č i o m i s t e m o m i s , t a i ­
pogi ir muzikos estetikos klausimais: a b s t r a k t u s teoriza-
v i m a s j a m s v e t i m a s . A r n e todėl jis š a l i n o s i i n t e l e k t u a l a u s
L e i p c i g o elito, m a ž a i b e n d r a v o s u ž i n o m a i s t e n y k š č i a i s pro­
fesoriais, k u r i ų p r i e š a k y j e b u v o n e g i n č i j a m a s k l a s i c i s t i n ė s
e s t e t i k o s ir poezijos a u t o r i t e t a s G o t š e d a s ? O j i e m s , s a v o
ruožtu, Bachas greičiausiai atrodė g a n a „netašytas", biur-
g e r i š k a i ribotas...
Jis buvo auklėjamas bažnytinėje aplinkoje, griežtai
š v e n t ė b a ž n y t i n e s š v e n t e s , p a s n i n k a v o , g a v ė j o , šešios die­
n o s p r i e š mirtį p r i ė m ė p a s k u t i n į p a t e p i m ą . R e l i g i n e p a ­
s a u l ė j a u t a jis v a d o v a v o s i n e tik t a d a , kai r a š ė m u z i k ą r e ­
l i g i n ė m s a p e i g o m s , bet i r t a d a , kai k ū r ė n e b a ž n y t i n i u s ,
„ p a s a u l i e t i š k u s " k ū r i n i u s . K ū r i n i o p r a d ž i o j e p a p r a s t a i su­
t r u m p i n t a i p a ž y m ė d a v o p a g a l b o s k r e i p i m ą s i į J ė z ų — „ J . J."
Ųesu Juva— „ J ė z a u , p a d ė k " ) , p a b a i g o j e — „ S D G " a r b a
„ S D G I " (Soli Dei Gloria — „ V i e n a m A u k š č i a u s i a j a m šlo­
v ė " ) . Š i o m i s r a i d ė m i s p a ž y m ė t i n e t tie r a n k r a š č i a i , k u r i e
buvo skirti n a m ų muzikavimui, p e d a g o g i n i a m s instrukty-
viniams tikslams, kaip, pavyzdžiui, „Natų sąsiuvinis" Fry-
demanui arba „invencijos ir sinfonijos". ( P a n a š ū s pradi­
niai k r e i p i n i a i ir p a d ė k o s ž o d ž i a i p a b a i g o j e y r a ir kai ku­
riuose H a i d n o rankraščiuose.)
Stai dar vienas charakteringas dokumentas: general-
b o s o e s m ė s a p i b ū d i n i m a s . N o r s a u t o g r a f a s d i n g ę s (išliko
tik kopija, kurią 1738 m e t a i s p a d a r ė t i k r i a u s i a i m o k i n y s ) ,
j o t u r i n y s i r frazeologija b ū d i n g i B a c h u i .
„Generalbosas — tobuliausias muzikos pagrindas. Jis
a t l i e k a m a s d v i e m r a n k o m — ir t a i p , k a d kairioji g r o t ų n u ­
rodytas (vorgeschriebene) natas, kai dešinioji groja
(greift) k o n s o n a n s u s ir d i s o n a n s u s , k a d išeitų d a r n i h a r ­
V a d i n a s i , g a l i a u s i a i i r g e n e r a l b o s a s t u r i t a r n a u t i tik V i e š ­
p a t i e s šlovei ir d v a s i o s a t g a i v a i (Recreation). J e i g u š i t a i
5. M. Druskinas „Bachas" 129
 u ž m i r š t a m a , n ė r a t i k r o s m u z i k o s , tik v e l n i š k a s t a r š k ė j i ­
m a s ir m o n o t o n i š k a s t r i u k š m a s (Geplerr und Geleyer)."
A n a l o g i š k i — tik v a r i j u o j a m i — a p i b ū d i n i m a i s u t i n k a m i kai
k u r i ų kitų B a c h o k ū r i n i ų ( „ K J a v y r i n i ų p r a t i m ų " , GTK. ir
kt.) į ž a n g o s e .
D a u g i a u s i a j i s v a r t o d a v o p o s a k i u s , į p r a s t u s Vokietijo­
je n u o L i u t e r i o laikų: Recreation des Gemūths ir Gemūths-
Ergdtzung. Gemūth š i a m e k o n t e k s t e r e i š k i a v i s ą d v a s i ­
n i o p a s a u l i o p o s l i n k i ų bei sielos v i r p e s i ų k o m p l e k s ą . T o d ė l
Gemūthsergdtzung — ne tik j a u s m ų p a t e n k i n i m a s ir pa­
m a l o n i n i m a s , bet i r d v a s i n i o , dieviškojo p r a d o ž m o g u j e
atgimimas, atgaivinimas (Recreation).
Sia teze B a c h a s r ė m ė s i k ū r y b o j e ir g y v e n i m e . Iš to i š ­
p l a u k i a jo g e r a n o r i š k u m a s p a n a š i e m s į s a v e ir t i e m s , ku­
r i e m s reikėjo p a g a l b o s , — a r g a u s i e m s j o g i m i n a i č i a m s , a r
m o k i n i a m s , k u r i u o s reikėjo a p r ū p i n t i t a r n y b a , — i r i š tiesų
jaudinantis rūpinimasis šeima.
B a c h a s g r i e ž t a i u g d ė v a i k ų m e i l ę tikėjimui i r d a r b u i .
B e to, š e i m o j e b u v o a u k l ė j a m i n e m a ž i a u k a i p š e š i a r t i ­
m e s n i ar t o l i m e s n i jo g i m i n a i č i a i . A t s i k ė l ę s į Leipcigą, j i s
i š k a r t (1723 m e t ų b i r ž e l i o 14 d i e n ą ) a t i d a v ė į šv. T o m o
m o k y k l ą ir F r y d e m a n ą , ir E m a n u e l į ; po p u s ė s m e t ų vy­
resnįjį u ž r e g i s t r a v o s t u d i j o m s u n i v e r s i t e t e . F r y d e m a n a s
ten p r a d ė j o m o k y t i s 1729 m e t a i s , E m a n u e l i s — 1731-aisiais.
Tėvo n a m u s paliko: J o h a n a s Gotfrydas Bernhardas
(„netikėlis") — dvidešimties metų, Filipas E m a n u e l i s —
d v i d e š i m t v i e n e r i ų (iš p r a d ž i ų v a r g o n i n i n k a v o F r a n k f u r ­
t e p r i e O d e r i o , n u o 1738 m e t ų b u v o k l a v e s i n i s t a s p a s P r ū ­
sijos s o s t o įpėdinį, v ė l i a u t a p u s į k a r a l i u m F r y d r i c h u I I ) ,
V i l h e l m a s F r y d e m a n a s — d v i d e š i m t trejų m e t ų ( v a r g o n i ­
n i n k a v o D r e z d e n e , k u r t ė v a s d a ž n a i j į a p l a n k y d a v o ) , [žy­
miais muzikantais taip pat tapo penktasis Bacho sūnus
J o h a n a s K r i s t o f a s F r y d r i c h a s , kukliai i r s ė s l i a i g y v e n ę s
p r o v i n c i j o s m i e s t e B i u k e b u r g e i r todėl p r a m i n t a s „ B i u k e -
b u r g o B a c h u " (jo s ū n u s V i l h e l m a s F r y d r i c h a s E r n s t a s ,
p a s k u t i n i s m u z i k a n t a s i š B a c h ų g i m i n ė s , m i r ė 1845 m e ­
t a i s ) , i r J o h a n a s K r i s t i a n a s , j a u n i a u s i a s s ū n u s , v ė l i a u iš­
g a r s ė j ę s L o n d o n e (kai t ė v a s m i r ė , j i s b u v o penkiolikos
metų).
130
3
B a c h o m u z i k i n ė s veiklos m a s t a i m i l ž i n i š k i , t a č i a u n e
išimtiniai: to meto praktikoje tai buvo tipologinė n o r m a .
Tačiau yra viena sritis, kurioje Bachas skyrėsi nuo amži­
n i n k ų — p a v y z d ž i u i , n u o T e l e m a n o i r j u o l a b H e n d e l i o . To­
bulai įvaldęs kompozicijos meną, J o h a n a s S e b a s t i a n a s ta­
po daugelio muzikantų kartų mokytoju. Jis n e r a š ė teorinių
t r a k t a t ų , kaip H e i n i c h e n a s , F i l i p a s E m a n u e l i s B a c h a s a r b a
K v a n c a s — a u t o r i ų s ą r a š ą g a l ė t u m e t ę s t i , — bet m o k ė sa­
vo pavyzdžiu. Kaip muzikos meno, jo išraiškos ir „mate­
rialiųjų" galimybių (tarp jų ir akustikos) praktikas, Ba­
chas t i k r i a u s i a i n e t u r ė j o s a u lygių.
Stai du pavyzdžiai, kuriuos papasakojo Filipas Emanu­
elis.
„ K a r t ą , kai jis a t v a ž i a v o į Berlyną m a n ę s a p l a n k y t i
(1747 m e t a i s . — M . D.), a š p a r o d ž i a u j a m n a u j ą o p e r o s
teatro pastatą; jis iškart pažymėjo jo privalumus ir trūku­
m u s ( m u z i k a n t o p o ž i ū r i u ) . T e n p a t a š j a m p a r o d ž i a u di­
delę v a i š i ų s a l ę ; m e s u ž l i p o m e į šios s a l ė s g a l e r i j ą ; j i s a p ­
ž i ū r ė j o l u b a s ir, t o l i a u n e s i ž v a l g y d a m a s , p a s a k ė , k a d ar­
chitektą n e t y č i a i š t i k o k u r i o z a s , k u r i o n i e k a s n ė n e n u m a n o ,
būtent: jeigu kas nors keturkampės pailgos salės vienam
k a m p e t y l i a i s u š n a b ž d ė s keletą žodžių į sieną, t a i k i t a s ,
s t o v į s v e i d u į sieną p r i e š i n g a m k a m p e , v i s i š k a i aiškiai i š ­
g i r s t u o s ž o d ž i u s , o s a l ė s v i d u r y a r b a k i t o s e v i e t o s e nie­
kas nieko n e g i r d ė s . R e t a s , n u o s t a b u s s t a t y b o s m e n o še­
d e v r a s ! Tokio efekto p r i e ž a s t i s — s k l i a u t u o t o s e l u b o s e
i š d ė s t y t o s a r k o s , k u r i a s j i s i š k a r t o p a s t e b ė j o . " T o d ė l ne­
n u o s t a b u , k a d , p a s a k t o p a t i e s E m a n u e l i o , „jis p u i k i a i iš­
m a n ė , kaip turi išsidėstyti orkestras, ir mokėjo panaudoti
kiekvieną vietą. V i e n ų a r kitų p a t a l p ų y p a t y b ė s j a m b ū d a ­
v o aiškios i š p i r m o ž v i l g s n i o " .
O štai kitas pavyzdys (pasakotojas t a s , p a t s ) : „Klau­
s y d a m a s i s d a u g i a b a l s ė s fugos d i d e l i a m atlikėjų a n s a m ­
bliui, j i s , v o s tik n u s k a m b ė j u s t e m a i keletą k a r t ų , g a l ė j o
p a s a k y t i , kokios k o n t r a p u n k t o p r i e m o n ė s g a l i b ū t i p a n a u d o ­
tos toliau, taip pat kokias kompozitorius tiesiog privalo
čia p a n a u d o t i , i r j e i g u a š s t o v ė j a u š a l i a j o ( b ū t e n t m a n
131
 niais, groja juos mokiniams (pavyzdžiui, Cerberiui nusi­
jis sakė savo spėliones),— džiaugėsi ir baksnojo mane, šypsojo laimė triskart išgirsti visus „Gerai temperuoto
toms spėlionėms pasitvirtinus." k l a v y r o " p r e l i u d u s ir f u g a s , B a c h o a t l i k t u s iš e i l ė s ! ) ; m o ­
M u z i k a n t a s su t o k i a i s f e n o m e n a l i a i s į g ū d ž i a i s ir žinio­ kiniai p a s i d a r y d a v o j o k ū r i n i ų ( n e t tokių s t a m b i ų k a i p
m i s p a t i e s likimo b u v o s k i r t a s t a p t i M o k y t o j u . p a s i j o s ) kopijas. K a r t a i s p a m e i s t r i ų t e i s ė m i s i l g a i g y v e n o
J o h a n a s M a r t i n a s S u b a r t a s , m a l ū n i n i n k o s ū n u s , mo­ jo namuose.
kėsi, k a i p t e i g i a V a l t e r i o „ M u z i k o s ž o d y n a s " , p a s B a c h ą Kompozicijos p a g r i n d ų mokymasis ir atlikimo meistriš­
n u o 1 7 0 7 iki 1 7 1 7 m e t ų , p o t o u ž ė m ė s a v o m o k y t o j o postą k u m o u g d y m a s — v i e n a s n u o kito n e a t s k i r i a m i d a l y k a i .
kaip V e i m a r o d v a r o v a r g o n i n i n k a s . K i t a i p ir b ū t i n e g a l ė j o , n e s muzikos- p a g r i n d a s — g e n e r a l -
1 7 0 8 metų gegužės mėnesį — Bachas buvo dvidešimt bosas. „Ir apskritai butų j u o k i n g a , — v ė l i a u ( 1 7 7 4 metais)
trejų metų — atsirado kitas mokinys, J o h a n a s Kasparas rašė Agrikola, vienas labiausiai atsidavusių Bacho moki­
Fogleris, kuris Gerberio žodyne ( 1 7 9 2 ) p a v a d i n t a s vienu nių,— a k o m p a n a v i m o i r k o m p o z i c i j o s m e n ą a t s k i r t i vieną
geriausių vargonininkų t a r p Bacho mokinių. n u o kito... J u k a k o m p a n i m e n t o t a i s y k l ė s m o k o t e i s i n g a i
1 7 2 1 metais, mirus Subartui, Fogleris užėmė Veimaro naudoti konsonansinius ir disonansinius intervalus. Vadi­
d v a r o v a r g o n i n i n k o vietą ( v ė l i a u ten t a p o b u r m i s t r u ) . n a s i , j o s j a u y r a k o m p o z i c i j a a r b a m a ž ų m a ž i a u s i a i kom­
M ū s ų n e p a s i e k ė kitų B a c h o m o k i n i ų v a r d a i i š a n k s t y ­ pozicijos a b ė c ė l ė . "
vojo j o p e d a g o g i n ė s veiklos l a i k o t a r p i o . S i v e i k l a itin s u ­ M o k i n i a m s B a c h a s s k y r ė d a u g d v a s i n i ų j ė g ų i r laiko,
klestėjo L e i p c i g e , k u r j i s a u k l ė j o a p i e a š t u o n i a s d e š i m t m u ­ k a n t r i a i j u o s m o k ė ir, jei p a t i k ė s i m e vieno jų ž o d ž i a i s , k a r ­
z i k a n t ų p r o f e s i o n a l ų , o š a l i a to, k a n t o r a t e , p e r t u o s p a č i u s t a i s d i r b d a v o po š e š i a s v a l a n d a s iš eilės. Bet tik su t a i s ,
2 7 m e t u s i š m o k ė a p i e 3 0 0 m o k i n i ų ; kai k u r i e jų, b a i g ę šv. kurie, Emanuelio žodžiais tariant, turėjo „ g a b u m ų sugal­
T o m o m o k y k l ą i r t a p ę u n i v e r s i t e t o s t u d e n t a i s , liko j a m voti m u z i k i n e s i d ė j a s " ; t i e m s , k u r i e t o k i a i s g a b u m a i s n e p a ­
a r t i m i . S a v o m o k i n i u s jis globojo, r a š ė j i e m s g i r i a m a s sižymėjo, r e k o m e n d u o d a v o m e s t i kompoziciją. A p s k r i t a i jis
charakteristikas . 9
n e į s i v a i z d a v o aiškiai n e į p r a s m i n t o m e n o , o t u š č i o , i š o r i n i o
Ž y m i a u s i B a c h o m o k i n i a i — be jo p a t i e s s ū n ų — b u v o virtuoziškumo nepripažino, tokius atlikėjus klavišiniais ins­
Krebsas, Kirnbergeris, Agrikola, Gerberis (žodyno auto­ trumentais vadindamas „klavyriniais husarais".
riaus tėvas), Altnikolis (Bacho ž e n t a s ) , Miutelis (pas­ Muzikinė mintis, anot jo,— svarbiausias dalykas. Kas
kutinis Bacho mokinys; 35 m e t u s — nuo 1 7 3 5 - ų j ų — dirbo jos nesuvokia, negali suprasti muzikos plėtojimo logikos.
R y g o j e ) , D o l e s a s , Kitelis, S r ė t e r i s , Š n e i d e r i s , SiUbleris, Todėl, p a t s b ū d a m a s d i d i s p o l i f o n i s t a s , k o n t r a p u n k t o p r a ­
S e m e l i s ir kt. timų nelaikė svarbiausiu dalyku, nors vėliau — po paruo­
Kaip Bachas dėstė? šiamųjų užsiėmimų — teikė jiems d a u g dėmesio. Tuo jis
ž y m i a i s k y r ė s i n u o tokių teoretikų, j o - a m ž i n i n k ų , k a i p , i š
Jis nebuvo mokytojas nūdieniu supratimu, duodantis
v i e n o s p u s ė s , F u k s a s su jo k a p i t a l i n i u v e i k a l u Gradus ad
„ p r i v a č i a s p a m o k a s " , auklėjo s e n ų , tolimą p r a e i t į s i e k i a n ­
Parnassum ( 1 7 2 5 ; j j B a c h a s v e r t i n o ) , k u r i o p a g r i n d a s —
čių cechinių t r a d i c i j ų d v a s i a . Taip m o k ė g a r s i e j i italai
A n d r é a i r D ž o v a n i s G a b r i e l i a i , t a r n a v ę V e n e c i j o s šv. M o r ­ g r i e ž t o j o s t i l i a u s k o n t r a p u n k t a s , o iš k i t o s p u s ė s — R a ­
k a u s k a t e d r o j e , a r b a d i d y s i s S i u c a s , kaip liudijo j o m o k i ­ mo su jo Traité de l'harmonie ( „ T r a k t a t u a p i e h a r m o n i j ą " )
n y s K. B e r n h a r d a s . M o k y t o j a s — g y v a s ir n e p a s i e k i a m a s ( 1 7 2 2 ) , kuris reikšmingas n u s t a t a n t harmonijos primatą.
p a v y z d y s , k a i p reikia k o m p o n u o t i i r k a i p g r o t i k l a v i š i n i a i s T a r p šių dviejų polių B a c h a s u ž ė m ė t a r p i n ę poziciją.
i n s t r u m e n t a i s . J i s moko, s u p a ž i n d i n d a m a s s u s a v o kūri- G e n e r a l b o s o , o m ū s i š k a i — h a r m o n i j o s ir t e i s i n g o s b a l -
s a v a d o s — m o k y m a s i s b u v o p a g r i n d a s . Į g y t o s žinios su­
konkretinamos remiantis keturbalsiu choralu, kuris būda-
daugiau° k i U r e k o m e n d a c i
) ų i š f i k o 2 0
- N é
r a
abejonės, kad jų buvo
133
132
 v ö s t u d i j u o j a m a s i l g a i . E m a n u e l i s liudijo: „...Jis i š p r a d ž i ų
a n t r o s i o s p u s ė s veikėju, a k i m i s , kai d e m o k r a t i š k ė j a n t m u z i ­
r a š ė [choralo melodijai] bosą, o altą ir t e n o r ą jie (moki­
kiniam gyvenimui n - spausdinimas pasidarė neatskiria­
a t u

n i a i . — M. D.) t u r ė j o s u g a l v o t i p a t y s . Po to j i s m o k ė j u o s
ma leidybinės veikl° dalis. Tada pasikeitė ir papročiai:
s

s a v a r a n k i š k a i k u r t i bosą. Y p a t i n g ą d ė m e s į j i s s k y r ė b a l s ų
sustiprėjo k o m p o z i t o n s a v i m o n ė — d a b a r jis r ū p e s t i n ­
a u s

i š r a š y m u i (t. y. b a l s a v a d a i . — M. D.)... g e n e r a l b o s a s ir cho­

g i a u s a u g o j o s a v o k ū r i n i u s , p a g a l i a u i r leidėjai b u v o la­
ralo mokymasis — be abejonės, geriausias metodas, mo­
b i a u s u i n t e r e s u o t i kuo g r e i č i a u i š s p a u s d i n t i t a i , kas t u r ė j o
kantis kompozicijos..."
paklausą (Kai k u r ' B e t h o v e n o k ū r i n i u s fortepijonui
u 0 S

I v i s u s k e t u r i s c h o r a l o b a l s u s B a c h a s ž i ū r ė j o kaip į
tuoj po jų s u k ū r i m o išleido iš k a r t o keli leidėjai!)
m e l o d i n i u s . V a i z d u m o dėlei j i s n e t r e i k a l a v o , k a d kiekvie­
T a č i a u B a c h o laikais ir a n k s č i a u p a p r o č i a i b u v o kiti, o
nas balsas būtų užrašomas ant atskiros penklinės. Bachas
ir patys autoriai l< P itai
J° i ž i u r e
kūrinius. Jie rašė s a v 0

u ž d u o d a v o bosą b e s k a i t m e n ų , n e v a r ž y d a m a s h a r m o n i z a c i ­
jos: vidurinius balsus (Mittelstimmen — t e n o r ą ir a l t ą )
reikėdavo prikurti soprano (viršutinio balso) choralinei
m e l o d i j a i . S u n k i a u s i a s u ž d a v i n y s — s u k u r t i bosą, kuris,
a n o t B a c h o (šioje s r i t y j e jis p a t s b u v o n e p r a l e n k t a s m e i s ­
t r a s ! ) , turėjo būti p a s l a n k u s .
P o to, a n o t vieno m o k i n i o , sekė d v i b a l s i ų invencijų,
v ė l i a u — siuitų ( „ g a l a n t i š k ų p j e s i ų " ) ir p a g a l i a u — „ G e ­
rai temperuoto klavyro" studijavimas. P a m o k o s greičiau­
s i a i v y k d a v o prie k l a v i š i n i ų i n s t r u m e n t ų ( k l a v i k o r d o , k l a ­
vesino, v a r g o n ų ) . Kartu buvo tobulinamas ir grojimas jais:
rankos laikysena, pirštų j u d r u m a s , aplikatūra, melizmatika
ir t. t. U ž v i s l a b i a u s i a i b u v o v e r t i n a m a s a r t i k u l i a c i j o s aiš­
k u m a s a t l i e k a n t motyvą, k ū r i n i o v i s u m o s p a j u t i m a s i r a i š ­
k u s d a l i j i m a s į frazes, r i t m o p a s t o v u m a s ir t. t.
d a u g i a u s i a a t l i k d a m i t a r n y b i n e s p a r e i g a s a r b a p a g a l me­
c e n a t ų u ž s a k y m ą - u ž s a k o v a i b u v o b a ž n y č i a i r d v a r a s . Iš­
s ė m ę s s a v o funkciją l i t u r g i j o j e , k ū r i n y s s u g r į ž d a v o p a s
kūrėją a p s i t r a u k d a v o d u l k ė m i s b a ž n y č i o s bibliotekoje ar­
ba kantoriaus iniciatyva būdavo p a k a r t o j a m a s , bet daž­
n i a u s i a i jį p a k e i s d a v o n a u j a s k ū r i n y s . O m e c e n a t a s , k a i p
tai a t s i t i k d a v o ir su d a i l i n i n k ų p a v e i k s l a i s , p a s i s a v i n d a v o
j a m d e d i k u o t ą k u r i n į : jei p a n o r ė d a v o — a t l i k d a v o , a r b a
paprasčiausiai užmiršdavo užsakymą, kaip atsitiko su Ba­
cho „ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t a i s " . T a i p s e n ų j ų m e i s t r ų p a ­
l i k i m a s i š s i b a r s t ė -— r a n k r a š č i a i p a t e k o į v a i r i e m s s a v i n i n ­
k a m s į r a n k a s , į m'iestų a r c h y v u s . N e t u n i k a l i S i u c o „ D a -
f n ė s " — p i r m o s i o s vokiečių o p e r o s , p r i k l a u s a n č i o s g e n i a l a u s
kūrėjo plunksnai - Partitūra p r a d a n g i n t a a m ž i a m s .
O kaip žiūrėjo į s
k u r i n i ų likimą p a t y s k o m p o z i t o ­
a v 0

T a i g i p e d a g o g i n ė v e i k l a — š a l i a k ū r y b i n ė s ir atlikėjiš-
riai? N ė v i e n a m jU> £'
t a i
> negalėjo šitai nerūpė­
i r B a c h u i

kos — v i e n a s v a r b i a u s i ų B a c h o g y v e n i m e . T a č i a u ši įvai­
ti Žinoma jis b u v o suinteresuotas, kad jo kuriniai butų
r i a p u s ė p a n o r a m a b u s n e p i l n a , jei n e p a k a l b ė s i m e a p i e j o
a t l i e k a m i i r t e i s i n g ' t r a k t u o j a m i , bet v i s k a s p r i k l a u s ė n u o
3

veiklą l e i d ž i a n t s a v o p a t i e s k ū r i n i u s .
to, k u r i r kokiu t i k s l u j i e b u v o a t l i e k a m i .
Literatūroje apie Bachą visuomet n u r o d o m a neįprasta
Ar jis norėjo k a d jo religinės k a n t a t o s skambėtų ne
dalia, ištikusi kūrybinį jo palikimą: Bachui e s a n t g y v a m ,
tik L e i p c i g o šv T o m o ir š v . M i k a l o j a u s b a ž n y č i o s e — k u r
i š s p a u s d i n t a l a b a i m a ž a d a l i s j o k ū r i n i ų , a u t o g r a f a i išsi­
jis tarnavo k a n t o r i ^et
u r n , —
kituose miestuose? M a n a u ,
i r

b a r s t ė , kai kurių k ū r i n i ų išliko tik kopijos, kitų — o r k e s ­

k a d n e n e s t a i b u v o j ° n u o s a v y b ė , kurią p a g a l a p l i n k y b e s
t r i n i ų ar v o k a l i n i ų o r k e s t r i n i ų — tik b a l s a i ( p a r t i j o s ) su
jis galėjo p a n a u d ° t i kitiems tikslams, varijuoti, kartoti.
ne visada pažymėtais generalboso skaitmenimis, daugelis
K a s j a m i š t o j e i t i k ū r i n i a i b ū t ų n u s k a m b ė j ę kitų m i e s t ų
e

k ū r i n i ų p r a r a s t i v i s i e m s l a i k a m s . I r k u r tik n e b u v o s u r a n ­
bažnyčiose? Visiškai nieko: sekmadienio liturgijos muzikos
d a m i r a n k r a š č i a i , iki tol laikyti d i n g u s i a i s ! J ų p a i e š k o s
autorių p a v a r d ė s nebuvo skelbiamos. Gerai atliktos p a m a l ­
g a l ė t ų s u d a r y t i d e t e k t y v i n i o r o m a n o siužetą.
di j s m a i pfirnaloninti, dvasia pakylėta, i r patenkinti
a n

B e t a r toks j a u n e į p r a s t a s B a c h o k ū r y b o s l i k i m a s ? Žiū­ uos-jausmą! p - n s m n T a i ne. o r a s ' i ymm

n a m Q T a nav sm,a s ,o ot i teiseas:a :
a i n e p r a s t a i a n

biurgeriai skirstos ^ cho

rint mūsų akimis — taip. Tas p a t s ir žiūrint XVIII a m ž i a u s g 2 Q d i e n o 3 B g c h o

pavyzdžiui, yra Z » 1 U

134 135
 siuitą, o v i s a s š e š i a s k a r t u , p a ž y m ė t a s p i r m u o j u o p u s u , —
l a i š k a s , k u r i a m e jis a t s i s a k o p a s k o l i n t i s a v o b u v u s i a m
1731 m e t a i s . K u p e r e n a s pirmąjį s a v o pjesių r i n k i n į k l a v e s i ­
m o k i n i u i p a s i j o s kopiją, n e s ji, g i r d i , r e i k a l i n g a ir j a m p a ­
nui išleido 1713 m e t a i s , t u r ė d a m a s 4 5 m e t u s . V a i z d u m o dė­
čiam. Kaip tai n e p a n a š u j m ū s ų įsivaizduojamas kompozi­
lei p a l y g i n k i m e : r o m ė n i š k a i s s k a i t m e n i m i s p a ž y m ė t a s rin­
toriaus p a s t a n g a s įtvirtinti savo asmenybę! O pasaulietinės
kinio eilės n u m e r i s , p o d v i t a š k i o n u r o d o m i p u b l i k a c i j o s m e ­
k a n t a t o s i r „ i š k i l m i n g o s m u z i k o s " kiekvieną k a r t ą b u v o
t a i , po b r ū k š n i o — a u t o r i a u s a m ž i u s :
r a š o m o s kokiai n o r s s p e c i a l i a i p r o g a i . A n t r ą k a r t ą tokia
p r o g a n e p a s i t a i k y s , ir ši m u z i k a n e b e g a l ė s būti a t l i k t a . Ką Bachas
Kuperenas
gi, B a c h a s g a l ė s j ą p a n a u d o t i k i t i e m s k ū r i n i a m s : p a s a u l i e ­ I: 1731 — 46
I: 1713 — 45
t i n ę k a n t a t ą , kiek p a k e i t ę s , p a v e r s r e l i g i n e . II: 1735 — 50
II: 1716—17 — 49
K a s kita — n a t ų s p a u s d i n i m a s , t a i s l a i k a i s r e i k a l a v ę s III: 1739 — 54
III: 1722 — 54
d a u g d a r b o , i š l a i d ų i r kieno n o r s s u i n t e r e s u o t u m o . IV: 1742 — 57
IV: 1730 — 60
Čia b u v o t r y s g a l i m y b ė s : 1) d v a r o — bet b ū t i n a i s t a m ­
„Muzikinė dovana":
b a u s , į t a k i n g o — g l o b a ; 2) m a g i s t r a t o i n i c i a t y v a ; 3) p a t i e s
k o m p o z i t o r i a u s i n i c i a t y v a . P a a n a l i z u o k i m e kiekvieną iš šių : 1747 —62
galimybių.
1.-Dideliuose d v a r u o s e B a c h a s n e t a r n a v o : tokie n e b u v o Lentelė pakankamai įtikinanti, norint paneigti roman­
nei V e i m a r o h e r c o g y s t ė , nei K ė t e n o k u n i g a i k š t y s t ė . V i e n i n ­ tišką m i t ą a p i e B a c h u i t e k u s i ą s u n k i ą dalią. J i s g y v e n o ir
telės d o v a n o s D r e z d e n o d v a r u i — k a l i g r a f i š k a i p e r r a š y t ų k ū r ė k a i p d a u g e l i s kitų j o a m ž i n i n k ų . Vokietijoje b u v o i r
Kyrie ir Gloria b a l s ų ( p a r t i j ų ) iš Mišių h-moll — A u g u s ­ tokių, k u r i e m s l a b i a u sekėsi, k u r i e a b s o l i u t i z m o p r i e g l o b s ­
t a s III n e m a t ė r e i k a l o i š s p a u s d i n t i . tyje g y v e n o b e v a r g o , b e t g r e i č i a u s i a i n ė v i e n a s n e ž i ū r ė j o
2 . L e i p c i g o m a g i s t r a t a s irgi n e l a i k ė b ū t i n a i š s p a u s d i n t i į savo darbą taip atsakingai kaip Bachas. Ir tikrai: negin­
n o r s vieną i š d a u g e l i o k a n t a t ų , k u r i a s s u k ū r ė šv. T o m o čytina, kad nebuvo j a m lygių pagal meninių atradimų ge­
b a ž n y č i o s k a n t o r i u s . Dėl t o n e g a l i m a n e p a s m e r k t i m a g i s ­ nialumą.
t r a t u i v a d o v a v u s i ų s e n a t o r i ų , bet k a r t u n e g a l i m a u ž m i r š t i
B a c h o ir jų n e s u t a r i m o , p a d i d ė j u s i o k e t v i r t a j a m e d e š i m t ­
metyje. Išskyrus „rinkimines" Miulhauzeno k a n t a t a s , Ba­ ESTETINIS IDEALAS
chui g y v a m e s a n t n e b u v o i š s p a u s d i n t a n ė v i e n a j o k a n t a t a ,
j a u n e k a l b a n t a p i e p a s i j a s , Magnificat, m i š i a s ir t. t.
3 . P a t s B a c h a s n e p a j ė g ė išleisti tokių s t a m b i ų k ū r i n i ų . 1
Kas kita — p j e s ė s k l a v i š i n i a m s i n s t r u m e n t a m s , k u r i a s g a ­ N e l e n g v a n u s t a t y t i , k a m e s l y p i B a c h o m u z i k o s poveikio
lėjo g r o t i n a m i e m u z i k o s m ė g ė j a i a r b a p r o f e s i o n a l a i . To­ jėga. Suvokiama daugelio dešimčių kartų, ši muzika atlai­
kių p u b l i k a c i j ų B a c h a s ė m ė s i p r a ė j u s t r e j i e m s m e t a m s p o
k ė į v a i r i a s m e t a m o r f o z e s , b u v o į v a i r i a i a i š k i n a m a tiek t e ­
to, kai g a l u t i n a i į s i k ū r ė L e i p c i g e .
o r i n i u , tiek p r a k t i n i u ( i n t e r p r e t a c i j o s ) a s p e k t u , o j o s p o ­
N a t ų g r a v i r a v i m a s — s u d ė t i n g a s d a l y k a s . G r a v e r i ų ne­
veikis v i s didėjo — y p a č XX a m ž i u j e .
d a u g , j i e b u v o g a u d y t e g a u d o m i . D a u g k ą teko d a r y t i p a ­
Bacho muzikoje įkūnytas sudėtingas pasaulis, ji prasis­
čiam. Šiais sunkumais skundėsi F r a n s u a Kuperenas, o juk
k v e r b i a į v i s o k i a u s i ų b ū s e n ų , siekių ir vilčių g e l m e s . Ji
jis dirbo V e r s a l i o d v a r e i r n a u d o j o s i k a r a l i a u s favorito pri­
kviečia k a r t u viską i š g y v e n t i , u ž j a u s t i , k a r t u p a j u s t i g y v e ­
v i l e g i j o m i s ! 1726 m e t a i s B a c h a s , e i d a m a s k e t u r i a s d e š i m t
n i m o d ž i a u g s m ą . B a c h a s b ū t e n t kviečia, o n e d i k t u o j a s a v o
p i r m u o s i u s m e t u s , išleido pirmąją p a r t i t ą (siuitą) iš ,,Kla-
valią kaip, pavyzdžiui, Bethovenas, K a r t u tai nėra ir roman-
v y r i n i ų p r a t i m ų " , v ė l i a u k a s m e t i š l e i s d a v o d a r p o vieną 137

136

tiku, p a m ė g t a sielos i š p a ž i n t i s — ne s u b j e k t y v u s i š g y v e n i m ų
vy jos susietos, o jų išdėstymas statiškas. Bacho akimirko­
perteikimas, nors asmeninė gyvenimo patirtis neabejotinai
j e — amžinybė. Metaforiškai kalbant, toks lašo ir visos
pažymėjo Bacho kūrybą savo a n t s p a u d u . Tačiau tai buvo 1 0
jūros santykis. O Bethoveno muzikoje „akimirkos"—jei
p a t i r t i s , a t s p i n d ė j u s i ištisos e p o c h o s k u l t ū r i n i u s s o c i a l i n i u s
t u r ė s i m e o m e n y s t a m b i ą formą
poslinkius ir kompozitoriaus kūriniuose tapusi ne vien as­
c i k l ą ) — s u p r i e š i n t o s , i r šis p r i e š i n i m a s y r a s t i m u l a s , im­
m e n i n e : j o m u z i k a byloja a p i e v i s u o t i n a i r e i k š m i n g u s , lai­
ko neribojamus dalykus, kurie slypi sielos gelmėse ir su­
žadina mumyse atgarsį. Mes t a r t u m įdėmiau įsižiūrime į
s a v e i r a t s k l e i d ž i a m e iki tol n e p a s t e b ė t a s g a l i m y b e s p a ­
t i e m s p a k i l t i . T o k i a m o r a l i n ė s į t a i g o s , s u g e s t i j o s j ė g a bū­
dinga tikrai žmogiškam, humanistiniam menui.
S i į t a i g a a t s i r a n d a dėl B a c h o y p a t i n g o s u g e b ė j i m o il­
g a i išlaikyti vieną b ū s e n ą : l a i k a s t a r s i i š t ę s i a m a s , j o r i b o s
susiniveliuoja, mes tarytum pasineriame į amžinybės ste­
bėjimą. Si b ū s e n a g a l i b ū t i — ir d a ž n a i esti — s u d ė t i n g a ,
j o s n e g a l i m a a p i b ū d i n t i v i e n a r e i k š m i š k a i . K a d ir kiek lai­
ko t r u k s k ū r i n y s — ar n e d i d e l ė k l a v y r i n ė pjesė, č a k o n a
smuikui, pasakalija v a r g o n a m s , kantata arba mišios —
t r u k m ė s p o b ū d i s i š e s m ė s liks t a s p a t s , lėtas. Cia slypi
v i e n a s v a r b i a u s i ų didžiojo vokiečių m e i s t r o m u z i k o s y p a ­
tybių.
Dabartinė muzikos procesualumo s a m p r a t a išugdyta
r e m i a n t i s b e t h o v e n i š k a laiko k a t e g o r i j o s t r a k t u o t e (ji įsi­
t v i r t i n o XIX a m ž i u j e ) , m e s n e n o r o m i s j ą t a i k o m e l a i k o
procesams Bacho kūriniuose.
Bethoveno muzikoje šis procesas dinamiškas, o Bachas
„ p a t e i k i a s t a t i š k ą idėjos b ū s e n ą , n e r o d o j o s f o r m a v i m o s i
ir kitimo" (Sveiceris, p. 348). Sveiceriui giminingą mintį
y r a i š s a k ę s R i m s k i s - K o r s a k o v a s : „...viena b ū d i n g ų t o s epo­
c h o s m u z i k o s y p a t y b i ų y r a t a , k a d visi jie m o k ė j o k a ž k a i p
y p a t i n g a i i l g a i , p r a t i s a i j a u s t i tą pačią n u o t a i k ą ir n e r e t a i
išlaikyti tą vieną n u o t a i k ą ( t i k s l i a u : b ū s e n ą . — M. D.) g a ­
n a ilgą l a i k ą " . 11
Bacho ir ankstesnės epochos muzikos „meninis laikas"
visai kitoks, n e g u „laikas" Bethoveno ir romantikų muziko-
10
E. Kurtas knygoje „Linearinio kontrapunkto pagrindai" rašė-
„ B a c h o kuriniuose d a u g labiau atsiskleidžia vientisos pasaulėžiūros
didybe negu subjektyvus kūrėjo jausmas" (M., 1931, p. 144).
Cit. pagal knygą: Ястребц ев В. B. H. А. Римский­Корсакоа.
11
Воспоминания, т. 1.— Л., 1958, с, 53. v^^a.
138
je. Bacho muzikoje intensyvi kiekviena akimirka, tarpusa­
( s o n a t o s Allegro a r b a
pulsas dinamiškam plėtojimui ir galutinei priešingų jėgų
s i n t e z e i . A t i t i n k a m a i g i m s t a i r k i t a s v a i z d a s : kriokliai, g a r ­
m a n t y s į sraunią upės tėkmę ir susiliejantys su jūra. Pir­
m u o j u a t v e j u ( B a c h a s ) m a k r o p a s a u l i s p e r f o r m u o t a s į mik­
ropasaulį, antruoju (Bethovenas) iš pirminių elementų
priešybės procesiškai, dialektiškai formuojamas makropa­
s a u l i s . T e n v y r a u j a a t s k l e i d i m o p r i n c i p a s , čia — r u t u l i o -
jimo.
N u r o d y t o j e opozicijoje p a s i r e i š k ė p a s a u l ė j a u t o s s k i r t u ­
m a s — n e i n d i v i d u a l u s , o t i p o l o g i n i s , įvairių i s t o r i n i ų kul­
tūros tipų mąstysenos skirtumas. Paraleliniai reiškiniai
p a s t e b i m i i r l i t e r a t ū r o s istorijoje. B a r o k i n į r o m a n ą M . B a c h -
tinas apibūdina kaip „išbandymo romaną" (turimas ome­
ny m o r a l i n i s i š b a n d y m a s ) , o k l a s i k i n į — k a i p „ a s m e n y b ė s
formavimosi r o m a n ą " . Barokiniame r o m a n e ž m o g u s pa­
1 2
r o d o m a s kaip nekintanti esybė — jo esmė iš anksto „su­
formuota" ir „nulemta"; klasikinis romanas atskleidžia jo
c h a r a k t e r i o raidą, k e i t i m ą s i , t u r t ė j a n t g y v e n i m i š k a i p a t i r ­
čiai. A n a l o g i š k a s B a c h o — B e t h o v e n o s a n t y k i s .
T a i , kas d u o t a , — n e k i n t a ; š i t e z ė y r a L e i b n i c o m o k y m o
a p i e teodicėją („iš a u k š č i a u n u s t a t y t o s h a r m o n i j o s " filoso­
finio a i š k i n i m o ) p a g r i n d a s ; L e i b n i c a s t e i g ė , k a d e g z i s t u o ­
j a p a r a l e l i z m a s t a r p to, k a s d e d a s i sieloje, i r t o , kas v y k s t a
negyvoje materijoje. Keplerio „pasaulio h a r m o n i j a " irgi
rėmėsi įsitikinimu, kad egzistuoja Aukščiausias dėsnis, pa­
g a l kurį gyvoji g a m t a , k a r t u i r ž m o n ė s , b u v o l y g i n a m a s u
k r i s t a l o s t r u k t ū r a a r b a ž v a i g ž d ž i ų keliu d a n g a u s s k l i a u t e .
Bethovenui toks Visatos aiškinimas — svetimas, Bachui —
artimas.
Tačiau pirmapradė Visatos harmonija jo pasaulėjauto­
je netrukdė pajusti, kad gyvenimas blogai sutvarkytas. Ga-
i2 Бахтин M. Вопросы литературы и эстетики.— M., 1975, с.
199 и далее.
139
 l i m a s d a i k t a s , k a d b u v o ir p a t i e s B a c h o — p a g a r b a u s , d o r o
b i u r g e r i o — n e s u v o k t a s o c i a l i n ė p o t e k s t ė . T a č i a u dievo­
b a i m i n g a m žmogui (o Bachas toks) svarbiausia — žemiš­
k o g y v e n i m o n u o d ė m i n g u m a s , s u k e l i a n t i s k a n č i a s , sielos
s k a u s m ą , g a l n e t n u s i v y l i m ą , i r dėl t o j i s d a r l a b i a u t r o k š ­
t a p a g u o d o s , p a t a r i m o , į s i t i k i n i m o , k a d viltis i š s i p i l d y s .
Atrodytų — bent jau m u m s , — jog neišvengiamai turi atsi­
r a s t i p r i e š t a r a v i m a s t a r p i d e a l o , t o b u l u m o i r r e a l y b ė s , ne­
t o b u l u m o . B e s i g r u m i a n č i a i B e t h o v e n o s i e l a i tokie p r i e š t a ­
ravimai neegzistavo: jis savaip perdarinėjo, perstatinėjo
p a s a u l į . O r o m a n t i k a i šią a n t i n o m i j ą u ž a š t r i n o — t a i p gi­
m ė „dviejų p a s a u l i ų " k o n c e p c i j a , k u r i o s a t g a r s i a i g i r d i m i
A. B l o k o devize: „ D ž i a u g s m a s , k e n t ė j i m a s — v i e n a s t a s
p a t s " (iš p j e s ė s „ R o ž ė i r k r y ž i u s " ) . B a c h a s čia n e b ū t ų dė­
jęs lygybės ženklo. Jis būtų atsidavęs džiaugsmui, o kančią
kentėjęs, nes viena ir kita egzistuoja kaip neišvengiami,
n e a t s k i r i a m i b ū t i e s poliai. J i e n e a t s k i r i a m i , n o r s v i e n a s ki­
t a m s u p r i e š i n t i k a i p g y v e n i m a s i r mirtis, s a v a i r s v e t i m a ,
p a s a u l i e t i š k a ir d v a s i š k a . B a c h a s a p r ė p ė viską — ir p r o t ė ­
vių g e n u s , ir jį s u p a n č i ą a p l i n k ą ; jis g y v e n o ne u ž s i d a r ę s
n u o s a v o laikmečio, o j o įvykių c e n t r e . D r a u g e j i s p a r o d ė
savo kūryboje nuostabią nuojautą ir imlumą viskam, kas
e s m i n g a , i š s e n o n u s t a t y t a , todėl m i n ė t u s p r i e š t a r a v i m u s
suvokė kaip neišvengiamus, imanentinius. Jis ir nesistengė
t ų p r i e š t a r a v i m ų p a n a i k i n t i , p r i e š i n g u s polius s u a r t i n t i a r
suvienyti; tai nesvarstytinos ir neatspėjamos būties pas­
l a p t y s . D ž i a u g s m o teikia p r i a r t ė j i m a s p r i e h a r m o n i j o s ,
k a n č i o s — n u t o l i m a s n u o j o s . T a r p d ž i a u g s m o ir k a n č i o s —
begalinė psichinės būsenos atspalvių įvairovė. O apskritai
š i b ū s e n a p a v a l d i ž m o g a u s s ą m o n ė s n e s u v o k i a m o s , u ž lai­
ko ribų esančios tvarkos Aukščiausiajam dėsniui.
K i e k v i e n a b ū s e n a i š r e i š k i a t a m tikrą afektą, irgi s t a t i š ­
ką, p a d i k t u o t ą p r a d i n ė s m u z i k i n ė s t e z ė s . B ū s e n a g a l i
i š r e i k š t i — ir tai B a c h o m u z i k o j e n e r e t a i p a s i t a i k o — s u d ė t i ­
nį, d a u g i a l y p į afektą (Sammelaffekt, Gesamtaffekt), k u r i a ­
me simultaniškai atsiskleidžia įvairūs tos būsenos niuan­
sai. A f e k t a s t i p o l o g i n i s , i r g i n e k i n t a n t i s , bet k i e k v i e n ą s y k
jis į k ū n i j a m a s i n d i v i d u a l i a i — B a c h o k ū r y b i n e i f a n t a z i j a i
ir i š r a d i n g u m u i n ė r a ribų! Ar šis į k ū n i j i m o v a r i a n t ų g a u ­
sybės metodas, taip b ū d i n g a s Bacho kūrybai, nėra anksčiau
140
a p i b u d i n t o s j o p a s a u l ė j a u t o s r e z u l t a t a s ? P r i e šio t e i g i n i o
mes dar ne kartą sugrįšime.
Afektams išreikšti t a r n a u j a visos priemonės — judėji­
m o p o b ū d i s , m o t y v i n ė s a n d a r a , įvairių m e l o d i n i ų linijų
susipynimas, „intonacinis g e s t a s " , faktūros t a n k u m o laips­
n i s , pjesių a r c h i t e k t o n i k a . T a č i a u n o r s tie afektai s k i r t i n g i ,
j ų „ t r u k m ė s " l a i k a s išlieka t a s p a t s .
Į s i k l a u s ę į B a c h o m u z i k ą , p a j u s i m e n e tik b e g a l ę t u r ­
t i n g ų j o s v a i z d ų , bet ir ž i n g s n i o r i t m ą . Tiek g r e i t a , tiek lė­
t a B a c h o m u z i k a v i s a d a „ ž i n g s n i u o j a " . Kai l a i k a s s t a t i š k a s ,
t o k i a ž e n g s e n a s u s t i p r i n a s u g e s t i j ą . Žodžio „ ž i n g s n i s " , a i š ­
ku, n e r e i k i a s u p r a s t i t i e s i o g i a i , b u i t i š k a i : t u r i u o m e n y r i t m o
e i g a s t i e s t o l y g u m ą . Bet a r t a i reiškia, k a d B a c h o m u z i k o s
r i t m i n i s p i e š i n y s m o n o t o n i š k a s ? J o k i u b ū d u — jis l a b a i j u d ­
r u s . K a l b u a p i e r i t m o pulsaciją.
Egzistuoja „skaičiuojamo laiko" (Zahlzeit) vienetas.
J o p a s i k a r t o j i m a s n e i š v e n g i a m a s kaip p u l s a s r a n k o j e ( p l g .
ital. tempo delta mano), k a d ir kiek š i a m e v i e n e t e t i l p t ų
n a t ų i r kokia b ū t ų j ų t r u k m ė . „ S k a i č i u o j a m a s l a i k a s " B a ­
cho m u z i k o j e n e p r i k l a u s o n u o t a k t o b r ū k š n i o , k u r i s tiek
polifoniniuose k ū r i n i u o s e , tiek š o k i o p o b ū d ž i o p j e s ė s e , k u r
homofoninė faktūra n u r u n g i a kontrapunktinę, įveikiamas
a k c e n t ų v a r i a v i m u . Visų s v a r b i a u s i a m o t y v ų s a n d a r a , j ų
a r t i k u l i a c i j a ir r y š y s . T o l y g i p u l s a c i j a s u k u r i a n e n u t r ū k s ­
t a m o s j u d ė j i m o t ė k m ė s pojūtį; j u d ė j i m a s g a l i b a n g u o t i i t
p o t v y n i s , b e t išlieka r i t m i n g a s . (Zr., p a v y z d ž i u i , t o l y g ų
b o s o j u d ė j i m ą „ P a s i j o s p a g a l M a t ą " į ž a n g i n i a m e chore,
k u r i o p a g r i n d ą — n o r s ir p a r a d o k s a l u — s u d a r o s i c i l i a n o s
r i t m a s , o m e n i n i s v a i z d a s čia v i s a i kitoks.)
F r a n s u a K u p e r e n a s r a š ė ( 1 7 1 7 ) : „Aš m a n a u , k a d m e s
painiojame metrą su tuo, ką įprasta vadinti ritmu arba
j u d ė j i m u . M e t r a s n u s t a t o t a k t ų skaičių i r v i e n o d ą j ų (tiks­
liau, t a k t o dalių.— M. D.) i l g u m ą , o r i t m a s y r a m u z i k o s
d v a s i a ir d r a u g e siela, kurią reikia tai m u z i k a i s u t e i k t i " . 13
J u d ė j i m o ( p r a n c . mouvement) p o b ū d i s — v i e n a s speci­
finių r e i š k i a m o afekto p o ž y m i ų . J. M a t e z o n a s k a p i t a l i n i a ­
me veikale „Tobulas kapelmeisteris" (1739), remdamasis
šokių p a v y z d ž i a i s , š i a m k l a u s i m u i s k y r ė d a u g d ė m e s i o ,
13 Куперен Ф. Искусство игры на клавесине. — M., 1973, с. 29.
141

kaip v ė l i a u — J. K v a n c a s ( 1 7 5 2 ) . L a i k o g r a d a c i j o m s a p i ­
b ū d i n t i — n u o n e p a p r a s t a i lėtų iki n e p a p r a s t a i g r e i t ų —
m e s į p r a t o m e v a r t o t i „ t e m p o " sąvoką, o p o B a c h o s u k u r t o ­
je muzikoje „laikas" vis labiau diferencijavosi vieno atski­
rai p a i m t o k ū r i n i o r ė m u o s e — t e m p a i b u v o g r e t i n a m i kon­
t r a s t o p r i n c i p u ; t o k i u s t e m p o s v y r a v i m u s g a l i m a įsivaiz­
duoti į m a n t r i o s , v i n g i u o t o s k r e i v ė s p a v i d a l u . T a č i a u
senovinėje muzikoje tai — lygus laukas: p r a d i n i s judėjimo
p o b ū d i s n e b u v o k e i č i a m a s . K o n t r a s t a s g a l ė j o a t s i r a s t i su­
g r e t i n a n t a r i j o s da capo a r b a o r k e s t r i n ė s u v e r t i ū r o s p a d a ­
las ir j u o l a b s a v a r a n k i š k a s ciklo d a l i s , bet ne p j e s ė s (pa­
d a l o s ) r ė m u o s e : j u d ė j i m ą r e g u l i a v o p a s i r i n k t a s skaičiuo­
j a m o laiko v i e n e t a s .
Bachas labai retai nurodydavo tempą ir p a p r a s t a i var­
tojo y o s keletą g r a d a c i j ų : Largo, Adagio, Lento, Allegro,
Vivace . V y r a v o n e s k u b u s „ ž i n g s n i s " , a p y t i k r i a i ' a t i t i n k ą s
14
m ū s ų Moderato. B a c h o p a s i r i n k t ą tempą, k u r i s , kaip ir
afektas, y r a t i p o l o g i n i s , s ą l y g o j o ne j u d ė j i m o g r e i t i s , o p o ­
būdis — „muzikos dvasia", jos „siela", kaip rašė Kuperenas.
O tas pobūdis priklausė nuo natų teksto piešinio — natų
trukmės santykio, balsų susipynimo, faktūros, žanro. Bacho
a m ž i n i n k a m s p a k a k d a v o p a ž v e l g t i į šį tekstą, ir jie i š k a r t
s u p r a s d a v o , k a i p reikės s k a i č i u o t i laiką. Dėl t o t e m p o n u o ­
rodų n ė n e r e i k ė j o . B e to, jei p r i e r a k t o b ū d a v o p a ž y m ė t a s
ne į p r a s t a s k e t u r i ų ketvirtinių m e t r a s , o alla breve, t a i
s a v a i m e b u v o aišku, k a d m u z i k o s p o b ū d i s p a k i l u s i r g r i e ž ­
tas, k a i p s e n o v i n ė j e v o k a l i n ė j e polifonijoje — in stite antico
( p a v y z d ž i u g a l i b ū t i Credo iš Mišių h-moll).
B a c h a s p a p r a s t a i n e n u r o d y d a v o d i n a m i k o s ženklų. N e
todėl, k a d b ū t ų v e n g ę s — k a i p a n k s č i a u k l a i d i n g a i m a n y ­
ta — n i u a n s ų , o dėl t o , k a d ir čia v y r a v o t i p o l o g i n i s p r i n ­
cipas. Viską ž y m ė j o n a t ų t e k s t o p i e š i n y s , k u r i s s ą l y g o j o
m o t y v o a r t i k u l i a c i j o s ir „ t a r t i e s " a g o g i k o s g a l i m y b e s , o
dinamika priklausė nuo faktūros sutirštinimo ar praskaidri-
n i m o , a u k š t ų a r ž e m ų r e g i s t r ų s u g r e t i n i m o bei tonalinių-.
harmoninių santykių (XVIII amžiaus traktatai mokė, kad
disonansas turi skambėti garsiau negu jo išrišimas). Aps-
Kvancas skyrė (1752) keturis judėjimo charakterius: Adagio,
14
Andante, Allegretto, Allegro; visos kitos gradacijos — pagrindinių ti­
pų variantai.
142
k r i t a i t e m p ų n u o r o d ų p r o g r e s i j a XIX a m ž i a u s m u z i k o j e p a ­
sirodė tiesiogiai proporcinga niuansų detalizavimo progre­
sijai, i r čia y r a t a m t i k r o d ė s n i n g u m o . ( C h a r a k t e r i n g a s p a ­
v y z d y s : p r a ė j o šiek tiek d a u g i a u nei 5 0 m e t ų p o B a c h o m i r ­
ties, ir Cernis savavališkai i š m a r g i n o GTK preliudus ir
fugas dinamikos niuansai.) Istoriniai muzikos procesualu-
m o t i p a i n e a t s i e j a m i n u o m e n i n i o laiko t r a k t u o t ė s , k ą r y š ­
kiai a t s p i n d i t e m p o , d i n a m i k o s i r j u d ė j i m o p o b ū d ž i o ka­
tegorijos.
B a c h o p a l i k i m e y p a č g a u s u įvairių j u d ė j i m o į v a i z d ž i ų .
S v e i c e r i s čia į ž v e l g ė jo polinkį į g a r s i n ę t a p y b ą . Š i t o k i a
t r a k t u o t ė y r a v i e n p u s i š k a ir n e t g i — ją s u a b s o l i u t i n u s —
n e t e i s i n g a . J u d ė j i m o į v a i z d ž i a i , užfiksuoti m e n o k ū r i n i u o ­
15
se, s u k e l i a d a u g i a r e i k š m e s — ir n e b ū t i n a i r e g i m ą s i a s —
a s o c i a c i j a s . K a d a n g i k a l b a m e a p i e muziką, s v a r b i a u s i a s
d a l y k a s y r a v y k s m a s laike a r b a per laiko p r i z m ę . O laikas,
s u v o k i a m a s filosofiškai, g a l i b ū t i ir k o n s t a n t i š k a s , ir besi­
k e i č i a n t i s . B a c h o m u z i k a kiekvieną k a r t ą vis n a u j a i per­
formuoja dialektiškai neatskiriamus variantiškumą ir inva-
riantiškumą. Šito a n a l o g a s glūdi ne regėjimo srityje (nors
i r j i n e g a l i b ū t i i g n o r u o j a m a ) , b e t sielos v i r p e s i u o s e , kas
atitinka mokymą apie afektus. Tačiau už sielos virpesių
slypi r e i k š m i n g e s n i j u o s v a l d a n t y s d a l y k a i — b e n d r i e j i
būties dėsniai. Jie pastovūs, o judėjimas kinta.
V a r g u ar kuris nors iš muzikos meno kūrėjų gali pri­
l y g t i B a c h u i g e b ė j i m u p e r t e i k t i tokių j u d ė j i m o į v a i z d ž i ų
prasmę.
J u d ė j i m a s reiškia v i e t o s p a k e i t i m ą , o k i e k v i e n a s v i e t o s
p a k e i t i m a s s u k e l i a e r d v ė s v a i z d i n į . T o k s v a i z d i n y s slypi
jau pačiame paprasčiausiame Bacho muzikos pirminiame
e l e m e n t e — i n t e r v a l e , a u k š t e s n i o ir ž e m e s n i o g a r s o s a n t y ­
kyje. J i s s u s t i p r i n a m a s p e r k e l i a n t m o t y v ą į a u k š t e s n į ar
ž e m e s n į r e g i s t r ą , jį a p v e r č i a n t ir p a n .1 6
E k s p o z i c i n i s can-
tus firmus i š d ė s t y m a s fugoje a k i v a i z d ž i a i p r a p l e č i a g a r -
u
« Plg. kategoriškai išreikštą postulatą: „Bachas apeliuoja , konk­
rečius regimuosius įvaizdžius... Bachui garsine tapyba - pat, sau
tikslas" (Sveiceris, p. 249).
2r.: Курт Э. Указ. соч., с. 55—56.
16
» Canius firmas (c. f.) šioje knygoje traktuojamas kaip fugos
tema ir kaip choralo tema (melodija).
143
 s ų e r d v ę , t a i y p a č r y š k i a i m a t y t i i š p l ė t o t o s e c h o r i n ė s e fu­
g o s e . ( T a r t u m p r a s i v ė r ę s d a n g a u s s k l i a u t a s s k a m b a Sone­
tus M i š i o s e h-moll.) H a r m o n i j a , s u k o n c e n t r u o t a g e n e r a l -
boso p a r t i j o j e (kurioje, a n o t J . G . V a l t e r i o ( 1 7 0 8 ) , „ y r a vi­
s i b a l s a i " ) , t o n a c i j ų k a i t o s d ė k a irgi s t i p r i n a e r d v i n į s k a m ­
b e s i o „ t ū r i o " įvaizdį, o r g a n i z u o j a f o r m ą . 18
Subordinuotas ir organizuojantis generalboso vaidmuo
įveda n a u j u s e r d v ė s p a r a m e t r ų p r i n c i p u s , l y g i n a n t s u
a n k s t e s n ė s e p o c h o s k o n t r a p u n k t i n e m u z i k a (stile antico).
Sio boso r e m i a m i , polifoniniai b a l s a i j u d a l a i s v i a u ( n e s
v a r ž y d a m i e s i v i e n a s s u k i t u g a l i „ k o n c e r t u o t i " ) i r k a r t u la­
b i a u d e r a v i e n a s p r i e kito. Y p a t i n g ą r e i k š m ę į g y j a v i d u r i ­
n i a i b a l s a i , s u t i r š t i n a n t y s faktūrą. P r a s i p l e č i a h o r i z o n t a l i a i
„ i š s i d r i e k u s i ų " linijų d i a p a z o n a s : m a t a v i m o g y l i s n u s t a t o ­
m a s p a g a l bosinį p a g r i n d ą . T a i p s e n a i k o m p o z i c i n e i tech­
nikai Bachas suteikė naują gyvenimą.
M o t y v ų p e r k ė l i m a s aiškiai m a t o m a s d v i b a l s i a m e (Bici-
nium) ir t r i b a l s i a m e (Tricinium) i š d ė s t y m e . J i e t a r s i „ k l a ­
j o j a " iš v i e n o s p l o k š t u m i n ė s h o r i z o n t a l ė s į kitą. S u s i d a r o
nenutrūkstamo — varijuojamo, tačiau nekintančio — judė­
j i m o į s p ū d i s . (Zr. d v i b a l s e s ir t r i b a l s e s i n v e n c i j a s a r b a du­
e t u s i š „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " I I I d a l i e s . ) Šitokią r a š y b o s
m a n i e r ą b e n d r a i s b r u o ž a i s g a l i m a a p i b ū d i n t i k a i p persta­
tymų techniką. B a c h a s ją n a u d o j a n u o l a t . P e r s t a t y m a i g a ­
limi i r h o r i z o n t a l i a i a r b a v e r t i k a l i a i k a i t a u s k o n t r a p u n k t o
dėka, k a r t o j a n t m o t y v u s į v a i r i u o s e b a l s u o s e , i r a n a l o g i š k a i
j u o s k a r t o j a n t p e r laiko t a r p u s . F u g o j e k a r t o j i m o funkcija
tenka varijuojamoms intermedijoms, o solinėse arijose,
l a i s v o s s t r u k t ū r o s d a u g i a b a l s i u o s e c h o r u o s e a r b a koncer­
tinio tipo i n s t r u m e n t i n i u o s e k ū r i n i u o s e — r i t u r n e l ė m s .
Riturnelė, anot Valterio (1708), „rašoma vokalinių ari­
jų p r a d ž i o j e ir p a b a i g o j e , k a r t o j a m a ir po k i e k v i e n o p o s m o
(Vers); r i t u r n e l ė t a i p p a t v a d i n a m a i š kelių t a k t ų s u d a r y ­
ta m u z i k i n ė s l i n k t i s (Clausula), k u r i p a s i g i r s t a p j e s ė j e
d a u g k a r t ų " . ( S m u l k i a u a p i e r i t u r n e l ė g r i n d ž i a m ą formą
18
Johanas Gotfrydas Valteris, Bacho tolimas giminaitis ir drau­
gas, parašė „Muzikinės kompozicijos vadovą" (1708; išliko rankraš­
tis, išspausdintas tik 1955 metais) ir pirmąjį Vokietijoje „Muzikos žo­
dyną" (1732). Cituojant šiuos veikalus, toliau nurodomos tik jų pa­
rašymo datos.
144
i r . ž e m i a u , p. 300—303.) I n t e r m e d i j o s ir r i t u r n e l ė s —
svarbios g r a n d y s be paliovos j u d a n t erdvėje ir laike; jų se­
ka ir k a i t a įkūnija k ū r i n i o rnoduliacinį p l a n ą .
N
M i n ė t a s j u d ė j i m a s , k a i p s a k y t a , i š s i r u t u l i o j a iš p r a d i n ė s
m u z i k i n ė s „ t e z ė s " . J i i š d ė s t o m a a r b a m o t y v o p a v i d a l u , ar­
ba k a i p cantus firmus su a t s a k y m u , a r b a k a i p r i t u r n e l ė ,
a p r ė p i a n t i keletą m o t y v ų . P a s t a r ą j į , B a c h o d a ž n a i n a u d o ­
j a m ą m e t o d ą s u b t i l i a i p a s t e b ė j o B . J a v o r s k i s v i e n a m e 1925
m e t ų l a i š k e : „...Bachas s a v o k a n t a t o s e . . . i š p r a d ž i ų p a r a š y ­
d a v o vieną elementą, po to p r i d ė d a v o kitą elementą, s k a m ­
b a n t į t u o p a t m e t u . B a c h o muzikoje... v i e n u m e t u e g z i s t u o ­
ja įvairūs elementai, jų s u m a . . . " Toliau Javorskis aiškino,
19
k a d t a i n ė r a šių e l e m e n t ų s u g r e t i n i m o r e z u l t a t a s i r j u o l a b
jų sintezė. Komentuodami ir pratęsdami vaisingą moksli­
n i n k o mintį, p a t i k s l i n s i m e : j o p a s t e b ė j i m a s t a i k y t i n a s n e
tik k a n t a t o m s , bet a p s k r i t a i B a c h o k ū r y b o s m e t o d u i . S u ­
t a n k i n d a m a s laiką ir e r d v ę , j i s s u t a l p i n a į vieną laiko t a r p ą
lygiateisius pagal semantinę reikšmę motyvų junginius.
Sio r e i š k i n i o n e r e i k i a s u t a p a t i n t i s u d v i b a l s i u a r t r i ­
b a l s i u k o n t r a p u n k t u , p a r e m t u c. f. Čia — k a s k i t a : t u r i n i n ­
ga l y g y b ė e l e m e n t ų , vienas kitą papildančių ir sudarančių
komplementarinę v i e n o v ę ; b ū d a m i ir p a v a l d ū s v i e n a s ki­
t a m , ir p a l y g i n t i n e p r i k l a u s o m i , jie s u s i l i e j a į n e d a ­
lomą s r a u t ą , k u r i u o i š r e i š k i a m a s d a u g i a l y p i s afektas. N e t ­
g i h o m o f o n i n ė s s a n d a r o s p j e s ė s e p i r m i n i o m o t y v i n i o ele­
mento variantinis išdėstymas parodo jo daugiareikšmiš­
kumą.
P a s i n a u d o d a m a s M. Bachtino pasiūlytu terminu, pa­
kartosiu: Bacho muzikos „chronotopas" invariantiškas ir
kartu kintantis, statiškas ir vidujai intensyvus . Vienai bū­ 20
senai ilgai nesikeičiant, susidaro įspūdis, jog „trukmės"
p r o c e s e n ė r a „įvykių", n e s d ė m e s y s n e n u k r e i p i a m a s n u o
19
Яворский Б. Статьи. Письма. Воспоминания.— M., 1972, с.
336. Т. Livanova vėliau įvedė „vienalaikio kontrasto" terminą. Nors
ir šmaikštus, šis terminas nepakankamai tikslus, nes minėtieji ele­
mentai nekontrastuoja. Be to, kyla asociacija su kita, „kontrastinės
polifonijos" sąvoka, o tai neturi nieko bendra su analizuojamu reiš­
kiniu.
Pagal antikinę mitologiją, Chronos valdo Laiką; „topas" —
20
senovės graikų sutrumpintas erdvės, topikos, žymėjimas. Termino pa­
skirtis— pabrėžti erdvės ir laiko kategorijų vienovę meno kūrinyje.
145
 v i e n o „ o b j e k t o " j kitą: šis o b j e k t a s k r u o p š č i a i , n u o d u g ­
m a — t a r y t u m p r i a r t i n a m a p r i e ž i ū r o v o , p až e i dž i a n t j a m
niai apžiūrimas, j a m b ū d i n g o s savybės logiškai „ a p s v a r s -
į p r a s t ą e r d v ė s s u v o k i m ą . T a i p b u v o t a p o m o s ikonos. P . F l o ­
tomos", visapusiškai parodomos . 2 1

r e n s k i s pirmąjį p r i n c i p ą p a v a d i n o „ v i e n a c e n t r i u " , a n t r ą
G y v e n i m a s k u p i n a s įvykių: jie ž e n k l i n a g i m i m ą i r m i r ­ jį — „ d a u g i a c e n t r i u " . M a n a u , kad šiais terminais galima
2 2

tį, m e t ų laikų ir s o c i a l i n i ų k u l t ū r i n i ų r e i š k i n i ų kaitą, a s m e ­

pasinaudoti ir apibūdinant Bacho kūrinių architektoniką.
n y b ė s d v a s i n i o b r e n d i m o e t a p u s i r j o s sielos a t s i n a u j i n i m ą .
• D a u g i a c e n t r ė kompozicija nepavaldi vienam b e n d r a m
R e a l a u s g y v e n i m o i r m e n i n ė s r e a l y b ė s įvykiai y r a g a i r ė s
„ p e r s p e k t y v o s c e n t r u i " : j o s p l ė t o j i m o fazes j u n g i a į v a i r ū s
laiko j u d ė j i m o p r o c e s e , [ v a i r i ų m e n ų g r e t o j e šios g a i r ė s
m a z g a i , į v a i r i a i s u s i k e r t a n č i o s , p a s i s t u m i a n č i o s linijos,
ryškiausiai juntamos teatrinių žanrų dramaturgijoje. Mes
fazių t a r p u s a v i o s a n t y k i a i n e s t a b i l ū s . Ž i n o m a , t a i n e r e i š ­
t u r i m e o m e n y i r m u z i k i n ę d r a m a t u r g i j ą , n e s u s i e t ą nei s u
ž o d ž i u , nei s u s c e n a . V a d i n a s i , i r m u z i k o s p r o c e s u a l u m e kia, k a d B a c h o m u z i k o s t u r i n y s p r i m e n a ikonų t a p y b ą —
y r a s a v i „ į v y k i a i " . S i s k l a u s i m a s iki g a l o d a r n e i š t i r t a s i r k a r t o j u , j o g k a l b a m e apie k o m p o z i c i j o s m e t o d ą .
r e i k a l a u j a p a t i k s l i n i m ų . T a č i a u n e a b e j o t i n a , k a d ten, k u r I r v i s d ė l t o reikia p a d a r y t i k o r e k t y v ą . J e i g u k a i p liniji­
n e l a u k t a s l i n k t i m p e r t r a u k i a m a judėjimo- i n e r c i j a a r b a nės perspektyvos a n a l o g u s pasirinksime tonalumo ir dina­
euristiškai n u m a t o m a (o vėliau ir pasiekiama) kulminaci­ m i k o s p a r a m e t r u s , k u r i e d i d e l e d a l i m i s ą l y g o j a plėtojimą
j a , — ten i r a t s i r a n d a „ į v y k i o " p o j ū t i s . Kai „ v e i k s m a s " , įkū­ klasikinėje muzikoje, negalėsime nepripažinti, kad Bacho
nijamas įtampos didinimu arba netikėtu kontrastu, pasisu­ kūriniuose, ypač koncertiniuose instrumentiniuose, pasi­
ka, dėmesys sutelkiamas suvokti „įvykiui", kuris duotos reiškia ir vienacentrės kompozicijos bruožai. Bacho sukur­
kompozicijos sąlygomis gali būti laikomas lemiamu veiks­ t a s s t i l i u s y r a polifoninis harmoninis, ir tą reikia v i s a d a
n i u — a r b a v i e n u i š tokių. T a i s e m a n t i n i a i k ū r i n i o m a z g a i , prisiminti: r e m d a m a s i s praeities muzikos tradicijomis, Ba­
jo dramaturgijos ramsčiai. c h a s ž v e l g ė ir į ateitį. K a d ir k a i p s v a r b ū s o r g a n i z u o j a n t y s
t o n a l i n i a i - h a r m o n i n i a i c e n t r a i , jie l a b i a u u ž t u š u o t i nei pa­
Iš šių pozicijų reikia p r i p a ž i n t i — ir visi m ū s ų s a m ­
b r ė ž t i ir toli g r a ž u ne v i s a d a ž y m i k u l m i n a c i j ą . B e t ir šio
p r o t a v i m a i v e d a p r i e tokios i š v a d o s , — k a d B a c h o m u z i k o ­
j e , a p s k r i t a i p a ė m u s , „ į v y k i ų " n e d a u g . C i a tiktų p a l y g i n i ­ teiginio nereikia absoliutinti. Pavyzdžiui, nepastovios
m a s su tapyba, žinoma, neužmirštant, kad ir pati medžia­ s t r u k t ū r o s i r t r a p a u s p i e š i n i o a l e m a n d a i š šokių siuitų ar­
g a , k u r i a n a u d o j a s i d a i l i n i n k a s ir k o m p o z i t o r i u s , ir abiejų timesnė daugiacentrei kompozicijai, o homofoniškesnėje
menų išraiškos priemonės skirtingos. sarabandoje labiau pasireiškia harmoninio faktoriaus vaid­
muo. Išvesdami paralelę su vienacentre ar daugiacentrė
Nuo Renesanso epochos įsigalėjo linijinis-perspektyvi-
k o m p o z i c i j a , n u ž y m ė j o m e b e n d r ą j ą t e n d e n c i j ą , kurią to­
nis paveikslo komponavimo principas. Imkime, pavyzdžiui,
daugiafigūrinę kompoziciją: ją o r g a n i z u o j a n t i s p r a d a s yra liau k o n k r c t i n s i m e , n a g r i n ė d a m i s t a m b i ų v o k a l i n i ų i n s ­
p e r s p e k t y v a ; v a d i n a m a s i s linijinės p e r s p e k t y v o s c e n t r a s trumentinių kūrinių — pirmiausia pasijų — architektoniką.
s u t a m p a s u h o r i z o n t o linija. K i t o k s f i g ū r ų s a n t y k i s i k i r e n e - D a b a r g a l i m a t i k s l i a u p a g r į s t i t e i g i n į , kodėl B a c h o m u ­
sansinėje tapyboje: ten jį sąlygojo ne perspektyvos centras, zika n e g a u s i „įvykių" (vėl p a b r ė š i u : iš e s m ė s , o ne a t s k i ­
o v a i z d u o j a m ų j ų objektų s e m a n t i n i ų r e i k š m i ų h i e r a r c h i j a ; rais atvejais). Įtampos zonos — semantiniai m a z g a i — jo­
kuo figūra svarbesnė, tuo stambesniu planu ji vaizduoja­ je išsklaidytos. Jos santykiauja įvairiuose kompozicijos
l y g m e n y s e p a r a l e l i z m a i s , d i s i m e t r i š k a i s i r a n a l o g i š k a i s pa­
nt' i"- w
1
°gi . žiūrima į baroko epochos proza, kurioie tas
a n a l š k a i
kartojimais per mažesnį ar didesnį atstumą, s u j u n g i a n t
lunnet\o n ^ ' l V y k
įvairiais
S n u
asptktars? (2r:
š v i e č i a m a s J

intonaciniais variantais. Šiuos elementus diktuoja pradinė

Виппер Ю. О «семнадцатом веке» как особой эпохе в истории за-
в : x v n век в мировом С р а
т Т о Т г ~ лг ж,т 5 ,г
а
- 22
G. Vėlflinas supriešino plokštuminę kompoziciją
(flächenhafte — tiefenhafte Komposition).
su gilumine
146
14?

t e z ė , t a r k i m e , r i t u r n e l ė , k u r i t a i p p r i s o d r i n t a „įvykių", k a d
p e r s m e l k i a visą kūrinį, o cikle — a t s k i r ą n u m e r į ar dalį.
Lėtųjų d a l i ų t e z ė j e s l y p i n t i k i n e t i n ė e n e r g i j a „ v y n i o j a m a "
pamažu, įtemptai, o greitose tokatinėse-motorinėse dalyse
v e r ž l i a i išsitiesia it į t e m p t a s p y r u o k l ė (žr. k o n c e r t ų fina­
lus a r b a šokių siuitų ž i g a s ) . A t s i r a d ę n e l a u k t i e n h a r m o n i z -
mai, sumažinti septakordai ir pan. nesukelia s t a m b a u s
p l a n o p o j ū č i o : j u d ė j i m a s p e r k e l i a m a s į kitą p l o k š t u m ą , į
kito a u k š t u m o r e g i s t r u s , o „ ž i n g s n i a v i m a s " išlieka t o l y g u s .
Kaip patyręs, iškalbos meną įvaldęs oratorius Bachas, to­
kių p o s ū k i ų p a d e d a m a s , d a r l a b i a u p a b r ė ž i a k a l b o s t u r i n į ,
n e k e i s d a m a s jos b e n d r o s k r y p t i e s .
„Mikroįvykių" gali būti ir d a u g : būtent jie p a g r a ž i n a
ir pagilina muzikinės kalbos vientisumą. Motyvų „gyveni­
m a s " reiškia jų modifikacijas, v a r i a n t u s , balsų sukeitimą
v i e t o m i s ir t. t. Reikia m o k ė t i į s i k l a u s y t i į t o k i a s d e t a l e s ,
kai p e r t e i k i a m a i l g a i p l ė t o j a m a , v i d u j a i v i e n t i s a b ū s e n a .
P a s t a r a s i s t e i g i n y s n e p r i e š t a r a u j a t a m , kas j a u b u v o
p a s a k y t a . S t a t i š k ą laiką m i k r o į v y k i a i p a d a r o k i n t a m ą , lei­
džia į v a i r i a i p a ž v e l g t i į vieną objektą. O s t a m b ū s įvykiai,
k u r i u o s e s a m e į p r a t ę s u v o k t i k l a u s a V i e n o s k l a s i k ų i r po-
b e t h o v e n i š k o s e p o c h o s k o m p o z i t o r i ų d i d e l ė s a p i m t i e s kū­
r i n i u o s e , r e i k a l a u j a d ė m e s i o , n u k r e i p t o į k u l m i n a c i n e s zo­
n a s , „ p e r s p e k t y v o s c e n t r u s " . P r i e tokių f o r m o s o r g a n i z a v i ­
m o p r i n c i p ų B a c h a s k a r t a i s p r i a r t ė j a (žr., p a v y z d ž i u i , I I
„ A n g l i š k o s s i u i t o s " p r e l i u d ą a r b a V „ B r a n d e n b u r g o kon­
c e r t o " I d a l i e s k a d e n c i j ą k l a v e s i n u i , kuri p a r u o š i a t a r i a ­
m ą r e p r i z ą ) . Bet tai tik p r i a r t ė j i m a s , b e n d r a i vokiečių
meistro kūrybos manierai nebūdingas, nors ir praturtinęs
jo v i e n t i s ą ir k a r t u į v a i r i a l y p į stilių, k u r i a m e s u v i e n y t o s
skirtingos meninės tendencijos.
S i u o a t ž v i l g i u B a c h a s nei „ p r a l e n k ė " s a v o laikmetį,
nei „ a t s i l i k o " n u o j o : jis t i e s i o g b u v o e p o c h o s lygyje, tik­
s l i a u — n a u j a u s i ų ieškojimų c e n t r e , s k l e i d u s i a m e s p i n d u ­
lius į v i s a s p u s e s . B a c h a s į s i t v i r t i n o s e n o s i o s v o k i š k o s mo­
kyklos pozicijose. Visi, k u r i e a p i e j į r a š ė j a m d a r e s a n t
gyvam, pabrėžė jo muzikos skambesio tirštą d a u g i a b a l s u -
mą — vieni s m e r k d a m i ( a n o t J. Seibės, B a c h o k ū r i n i u o s e
„ v i s i e m s b a l s a m s t e n k a s k a m b ė t i k a r t u , b e to, atlikti j u o s
vienodai sunku, taigi nė nesuprasi, kuris balsas svarbjau-
148
s i a s " ) , kiti p r i t a r d a m i , p a ž y m ė d a m i t o b u l ą k o n t r a p u n k t ą
ir neregėtai prisodrintus vidurinius balsus, teikiančius mu­
zikai s k a m b u m ą (L. M i c l e r i s , F . M a r p u r g a s ) .
| Skambumas, balsų sodrumas (Vollstimmigkeii) —
ankstesnės tradicijos požymis, tačiau jis paremtas general-
b o s u , o čia B a c h a s b u v o s a v o l a i k m e č i o lygyje. S v e i c e r i s
apie tai vaizdžiai rašė: „ T r a p u s ir s u d ė t i n g a s akmeninis
o r n a m e n t a s , p u o š i a n t i s S t r a s b u r g o k a t e d r o s fasadą, laiko­
si tik dėl to, k a d jis s u t v i r t i n t a s v i s u p l u o š t u p l o n ų gele­
žinių s t r y p e l i ų ; d r ą s i B a c h o o b l i g a t i n i ų p a r t i j ų h a r m o n i j a
ieško a n a l o g i š k o s p a r a m o s : ją p a l a i k o continuo" . 23
Visi
X V I I I a m ž i a u s p i r m o s i o s p u s ė s t r a k t a t a i k o m p o z i c i j o s pa­
g r i n d u laiko g e n e r a l b o s o m o k s l ą ( a u t o r i t e t i n g i a u s i o t o k i o
traktato autorius yra Bacho draugas, Drezdeno muzikan­
t a s J . D . H e i n i c h e n a s , 1728). B a c h o m e n i n i a i a t r a d i m a i
šioje s r i t y j e . t i e s ė kelius į ateitį.
Vokiečių m u z i k o s m e i s t r a i , t u r ė j ę tiesioginį poveikį
B a c h u i — tai B u k s t e h ū d ė , B ė m a s , P a c h e l b e l i s , Teilė (Siu-
c o m o k i n y s , „vokiško k o n t r a p u n k t o t ė v a s " , k a i p j į v a d i n o
a m ž i n i n k a i ) , S e i t a s , Selė, K ū n a u . B a c h a s d a u g e l i u a t ž v i l ­
g i ų liko i š t i k i m a s e s t e t i n i a m j ų i d e a l u i , n e s b u v o t v i r t a i
s u s i g y v e n ę s s u s e n a i s i a i s b i u r g e r i š k o s Vokietijos p a p r o ­
čiais. Kartu Bachas buvo nuostabiai imlus viskam, k a s nau­
ja m u z i k o s m e n e . Jo žinių t r o š k i m a s b e g a l i n i s : stile antlco,
kilusį i š N y d e r l a n d ų m o k y k l o s i r a p v a i n i k u o t ą P a l e s t r i n o s ,
j i s d e r i n o su n a u j u o j u i t a l i š k u s t i l i u m concertato. P o l i n k i s
į polifoninę r a š y b ą , o p l a č i a u — ir į m u z i k i n i o m ą s t y m o
polifoniškumą B a c h o k ū r y b o j e išliko n e p a k i t ę s , g y v e n i m o
p a b a i g o j e net s u s t i p r ė j o . K a r t u j i s p e r ė m ė i r h o m o f o n i n ė s
k a n t i l e n o s v a i z d i n e s g a l i m y b e s , dėl t o vėl a t s i d ū r ė s a v o
l a i k m e č i o lygyje. T a č i a u B a c h o p o l i f o n i n i s - h a r m o n i n i s sti­
lius į v a i r i a p u s i š k e s n i s , g i l e s n i s ir t u r i n i n g e s n i s už d a u g e ­
lio jo a m ž i n i n k ų ir t ė v y n a i n i ų p a v i r š u t i n i š k ą homofoninį
melodingumą.
23 Sveiceris p 247. Si katedra vadinosi Mūnster — šventosios
mergelės Marijos vienuolynas; joje suderintos visos viduramžių ar-
S t ū r o s s t a d i j o s - n u o ankstyvosios romaniškosios iki brandžios
liepsningos" gotikos ( X I - X V a. a.). Apie šią katedrą sus.zavejęs
rašė Gėtė autobiografinėje knygoje „Poezija ir tiesa .
149
 Tą patį m a t o m e ir ž a n r ų pasirinkimo srityje. M a ž d a u g
n u o t r e č i o j o k e t v i r t o j o d e š i m t m e č i ų Vokietijoje v y r a u j ą
operos ir religinės oratorijos žanrai Bachui buvo nepriim­
tini. J i s — „ g a r s ų a r c h i t e k t a s " ( t a i k l u s S v e i c e r i o a p i b ū d i n i ­
m a s ! ) — bodėjosi n e i š b a i g t a šių k ū r i n i ų s t r u k t ū r a , k o m p o ­
zicijos v i e n a p l a n i š k u m u . S t a i kodėl D r e z d e n o o p e r o s
s p e k t a k l i u s j i s esą v a d i n ę s „ m a d i n g o m i s d a i n e l ė m i s " . U ž ­
s i m o j u s i a m į k ū n y t i m u z i k o j e t a i , kas e s m i n g i a u s i a i r ne­
p a v a l d ų laikui, j a m b u v o s v e t i m i i r a v a n t i ū r i n i a i p r a m o g i ­
n i a i šių k ū r i n i ų s i u ž e t a i . S v a r b i a u s i ž a n r a i , k u r i a i s r ė m ė s i
Bachas, tradiciniai: choralo išdailos, preliudai (tokatos) ir
fugos, šokių s i u i t o s , k a n t a t o s , p a s i j o s , m i š i o s . Bet neliko
jo nepastebėti ir nauji žanrai, pirmiausia koncertas, taipo­
g i k o n c e r t i š k u m o p r i n c i p a i , p a g a l i a u o p e r o s i š r a i š k o s prie­
monės.
B ū t e n t t u o B a c h a s i r s a v i t a s : ž a n r ų h i e r a r c h i j a , j ų są­
veika a t s k l e i d ž i a m e n i n i n k o e s t e t i n i o i d e a l o specifiką. Cia
p a s i r e i š k i a ir tipiški b r u o ž a i , b ū d i n g i i s t o r i n e i epochai, ir
i n d i v i d u a l ū s , b ū d i n g i k o n k r e č i a m m e n i n i n k u i . P a g a l ža­
n r ų p a s i r i n k i m ą B a c h a s g r e i č i a u k o n s e r v a t y v u s , n e s lai­
kosi t r a d i c i n i ų m o d e l i ų . T a č i a u t u o s ž a n r u s B a c h a s a t n a u ­
j i n o i š r a i š k o s p r i e m o n ė m i s , polifoniją p r a t u r t i n o t o n a c i -
n i a i s - h a r m o n i n i a i s f a k t o r i a i s , o homofoniją p o l i f o n i z a v o .
V i s k a s p r i k l a u s y s n u o to, k a i p , i š kokių pozicijų v e r t i n ­
s i m e B a c h o p a l i k i m ą . T i e m s , k u r i e j į laiko s e n ų t r a d i c i j ų
s e r g ė t o j u , j i s — „ t o b u l i a u s i o s m u z i k i n ė s g o t i k o s " (Sveice-
r i s ) į s i k ū n i j i m a s ; k i t i e m s , k u r i e p a g r į s t a i v e r t i n a šių t r a ­
dicijų t r a k t u o t e i B a c h o s u t e i k t ą a t n a u j i n i m ą , j o m u z i k a
a t r o d y s „ k l a s i š k a " ( E . H . M e j e r i s ) . T a č i a u a b u š i e požiū­
riai v i e n p u s i š k i . D i d i s s i n t e t i š k a s B a c h o g e n i j u s p a g i l i n o
a n k s t e s n i ų m o d e l i ų turinį, o n a u j u o s i u s m o d e l i u s p r i a r t i ­
no p r i e to t u r i n i o , k u r i s s u s i f o r m a v o e v o l i u c i o n u o j a n t di­
džiajai n a c i o n a l i n e i v o k i š k a i t r a d i c i j a i .
B a c h a s g y v e n o p e r e i n a m u o j u l a i k o t a r p i u , kai m e n i n ė j e
m ą s t y s e n o j e itin i š r y š k ė j o r i b a t a r p n a u j o i r s e n o . J i s s t e n ­
g ė s i š a l i n t i tą ribą, n e v e n g d a m a s n a u j o v i ų , ir k a r t u ne­
p a i s ė d r a u d i m ų , k u r i e stiliui, į ž e n g u s i a m į u ž b a i g o s s t a d i ­
ją, a t r o d ė b ū t i n i . B a c h o k ū r y b o j e k o n c e n t r u o t a i i š r e i k š t i
šio s t i l i a u s b r u o ž a i i r g a l i m i k e l i a i ž e n g t i t o l i a u .
ISO
2
Istoriniai kultūros tipai, juos sąlygojantys bendrieji
arba nacionaliniai dėsningumai, jų makro- ir mikrosiste-
m o s p a s i k e i č i a n e i š k a r t o . Yra r y š y s t a r p to, k ą p a l i k o
ankstesnės kultūros tradicijos („kultūros atmintyje"), ir
to, ką ž a d a r y t d i e n a . Sio r y š i o d i a l e k t i k a l e m i a m e n o sti­
lių s a n t y k i o d i n a m i k ą . „ I z o l i u o t ų g r e t ų i s t o r i j a nežino...
I s t o r i n i s p o ž i ū r i s s u k u r i a m a s tik n u s t a t a n t v i e n o s g r e t o s
sąveiką s u kita i r k a i p j o s p r i k l a u s o v i e n a n u o k i t o s " . 2 4
Š i t o k s v i e n i n t e l i s t e i s i n g a s m o k s l i n i s p o ž i ū r i s išplečia
m e n o r e i š k i n i ų — y p a č i s t o r i j o s lūžio m o m e n t a i s — p a ž i n i ­
m o g a l i m y b e s . S k i r t i n g o m s k u l t ū r i n ė m s - i s t o r i n ė m s epo­
choms p r i k l a u s a n t y s reiškiniai gali egzistuoti vienas šalia
kito, n e s p a t i v i s u o m e n ė s s t r u k t ū r a d i n a m i š k a i r n u o l a t
v y s t o s i . Bet kai p a m a ž u b e s i k a u p i a n t y s n a u j o s e p o c h o s
b r u o ž a i i m a aiškiai p r i e š t a r a u t i s e n a j a i e s t e t i n i ų k o n v e n ­
cijų s i s t e m a i , p r a s i d e d a l ū ž i s . P e r m a i n o s k u l t ū r o s tipe, m e ­
ninėje mąstysenoje, meno socialiniame funkcionavime j a u
pribrendo, bet dar neįvyko. P r i e š t a r a v i m ų kulminacija su­
d a r o lūžio m o m e n t ą . J i s g a l i b ū t i t r u m p a s (tuo a t v e j u n u ­
rodyti t i p a i p a s i k e i č i a g r e i č i a u ) , g a l i būti ir i l g a s , u ž t r u ­
kęs. Viskas priklauso nuo istoriškai konkrečios socialinės-
kultūrinės situacijos.
G r į ž k i m e prie m ū s ų p a r a l e l ė s : B a c h a s — B e t h o v e n a s .
Bethoveno gyvenimas beveik lygiomis dalimis atitenka
X V I I I ir XIX š i m t m e č i a m s (30 ir 27 m e t a i ) . B e t Didžioji
p r a n c ū z ų revoliucija, a t v ė r u s i n a u j ą ž m o n i j o s i s t o r i j o s erą,
nutvieskė kompozitoriaus jaunystę, ir Bethoveno kūryba
v i s a s a v o e s m e p a k r y p o į XIX a m ž i ų .
B a c h o l i k i m a s b u v o k i t o k s . Tik 1 5 m e t ų j i s g y v e n o XVII
a m ž i u j e ir a p i e 50 — X V I I I - a j a m e . V i s dėlto jis d a u g ką
p e r ė m ė i š a n k s t e s n i o j o a m ž i a u s , k u r i a m e įvyko didelis
k u l t ū r i n i s - i s t o r i n i s p e r s i l a u ž i m a s ir iš k u r i o sklido s t i p r ū s
i m p u l s a i , p e r ž e n g ę šio a u d r i n g o i r l a b a i p r i e š t a r i n g o a m ­
ž i a u s c h r o n o l o g i n ę ribą. Vokietijoje tokie i m p u l s a i b u v o
g y v y b i n g i . J ų v e i k i a m a s u s i f o r m a v o k ū r y b i n ė B a c h o pozi-
24 Бахтин M. К эстетике слова, — В кн.: Контекст. 1973.—М„
1974, с. 264.
151
 cl ja; ji p a s i r o d ė b e s a n t i g a n a p a s t o v i , o k a r t u ir a t v i r a vė­
lesnių stilių į t a k o m s .
1600 m e t a i s kaip e r e t i k a s a n t l a u ž o b u v o s u d e g i n t a s
D ž o r d a n a s B r u n a s . Tokiu a k t u — v i d u r a m ž i ų r e l i g i n i o fa­
natizmo atgyvena — prasidėjo šimtmetis, Vakarų Europoje
n e t u r ė j ę s lygių p a g a l n e s i b a i g i a n č i u s k a r u s , m a r o i r b a d o
e p i d e m i j a s , n u s i n e š u s i a s m i l i j o n u s g y v y b i ų . E p o c h o s išva­
k a r ė s — t a i „ k o n t r r e f o r m a c i j o s ir feodalinės r e a k c i j o s , a b s o ­
l i u t i n ė s m o n a r c h i j o s į s i t v i r t i n i m a s i r N y d e r l a n d ų revoliu­
cija, p r a d i n i s nacijų f o r m a v i m a s i s , L e p a n t o m ū š i s ( j a m e
d a l y v a v o S e r v a n t e s a s . — M. D.), „ N e n u g a l i m o s i o s a r m a ­
d o s " ž u v i m a s ( I s p a n i j o s , iki tol g a l i n g i a u s i o s E u r o p o j e
v a l s t y b ė s , p r a l a i m ė j i m a s A n g l i j a i . — M. D.) ir B a l t r a m i e ­
jaus naktis" . 2 5
B e t - X V I I a m ž i u s — t a i ir „ n a u j o s e p o c h o s m e n o ir
m o k s l o p r a d ž i a " , [ v a i r i o s e m o k s l o s r i t y s e iškyla tokie
2 6
g a r s ū s v a r d a i kaip G a l i l ė j a u s , D e k a r t o , S p i n o z o s , P a s k a ­
lio, H i u i g e n s o , Leibnico, K o m e n s k i o ir kitų. 1665 m e t a i s iš
s p a u d o s i š e i n a pirmieji m o k s l i n i a i ž u r n a l a i , o iki tol n e p a ­
j u d i n a m a i į s i g a l ė j u s i ą lotynų kalbą p r a d e d a i š s t u m t i n a ­
cionalinės kalbos (pavyzdžiui, Prancūzijoje steigiama Aka­
demija, k u r i o s u ž d a v i n y s — „ s u d a r y t i k a l b o s žodyną... su­
tvarkyti g r a m a t i k ą " ) . 2 7
T a r p d i d ž i a u s i ų šio a m ž i a u s m e n i n i n k ų — K o r n e l i s ,
Moljeras, Miltonas, Kalderonas, Velaskesas, Rembrantas,
M o n t e v e r d i s , Liuli, P e r s e l i s , S i u c a s . A t n a u j i n a m i a n k s t e s ­
nieji m e n o stiliai ir ž a n r a i , g i m s t a n a u j i , t a r p jų — o p e r a .
N o r s i r p a r a d o k s a l u , ž i a u r ū s i š b a n d y m a i n e p a p r a s t a i iš­
kėlė ž m o g a u s d v a s i ą — m a i š t i n g ą , kupiną n e r i m o ir vilčių,
į d o m i ų ieškojimų, i n t e n s y v i ų a p m ą s t y m ų a p i e g y v e n i m ą i r
m i r t i , a p i e e g z i s t a v i m o l a i k i n u m ą ir a m ž i n o j o laiko b e g a -
lybę.
S t i c h i n i ų n e l a i m i ų u r a g a n a s n u š l a v ė R e n e s a n s o idėjas,
p a s t a č i u s i a s ž m o g ų į V i s a t o s centrą. A t g i m ė seni, v i d u r a m ­
žiais a t s i r a d ę , t a č i a u d a b a r kitaip t r a k t u o j a m i r e l i g i n i a i
25
Виппер Б. Р. Статьи об искусстве.— М., 1970, с. 453.
26
Голенищев-Кутузов И. Н. Романские литературы.— М., 1975,
с. 215.
27
Zr.: У истоков классической науки.— М., 1968.
152
įvaizdžiai, ir k o s m o g o n i n ė s k o n c e p c i j o s . Ir v i s dėlto hu­
m a n i s t i n ė s R e n e s a n s o idėjos k a i p i r a n k s č i a u s k a i d r i n o p a ­
ž a n g i ų m o k s l i n i n k ų , filosofų, m e n i n i n k ų p r o t u s : b ū d a m i
b r ę s t a n č i ų v a l s t y b i n i ų teisinių, s o c i a l i n i ų ir i d e o l o g i n i ų
konfliktų l i u d i n i n k a i a r b a t i e s i o g i n i a i d a l y v i a i , jie ir t o l i a u
stengėsi įtvirtinti asmenybės pradą. Didelių ar m a ž ų ab­
soliutinių m o n a r c h i j ų v a l d ž i o s s t i p r i n i m a s , s a k y t u m , r o d o
visuomenės „refeodalizavimo" tendencijos pastovumą, ta­
čiau p a m a ž u , o k a r t a i s ir su n e t i k ė t a j ė g a ( p a v y z d y s —
Kromvelio v a d o v a u j a m a s revoliucinis perversmas Angli­
joje) f o r m a v o s i n a u j o s , b u r ž u a z i n ė s s o c i a l i n ė s s t r u k t ū r o s
b r u o ž a i ir vis l a b i a u reiškėsi b i u r g e r i š k a , „ t r e č i o j o l u o m o "
s a v i m o n ė , kas X V I I I a m ž i u j e ir b a i g ė s i f e o d a l i z m o kaip
sistemos žlugimu . 2 8
Sudėtingas pasirodė prieštaravimų kamuolys, tame
š i m t m e t y j e a t v e d ę s į didįjį k u l t ū r i n į p e r s i l a u ž i m ą . I m a n t
E u r o p o s m a s t u , šis p e r s i l a u ž i m a s b u v o l a b a i r y š k u s , n a ­
c i o n a l i n ė s e m i k r o s i s t e m o s e pasireiškė į v a i r i a i , o Vokieti­
joje užtruko. Nepaisant skirtumų, epochos meninės tenden­
cijos t u r ė j o b e n d r ų b r u o ž ų : f o r m a v o s i n a u j a s e s t e t i n i o
idealo tipas.
Pastaroji sąvoka daugiaklodė: ji aprėpia menininko
požiūrį į p a s a u l į ir šio p o ž i ū r i o s a n t y k į su t i k r o v e . „Kiek­
v i e n o j e k u l t ū r o j e , a t s p i n d i n č i o j e k o n k r e t ų istorinį l a i k o t a r ­
pį ir jo raidą, p r i v a l o būti s i s t e m i n ė v i e n y b ė , s ą l y g o j a m a
socialinės-istorinės aplinkos ir situacijos. T u r i m a s omeny
t a m t i k r a s epochos i n t e l e k t u a l i n i ų n u o s t a t ų b r a n d u o l y s ,
p u s i a u s v y r a ir e l e m e n t ų r y š y s , šio d v a s i n i o a n s a m b l i o ir
viso v i s u o m e n ė s o r g a n i z m o funkcinis a t i t i k i m a s . " T o k i a ­ 29
m e „ b r a n d u o l y j e " s u k a u p t i specifiniai t o s k u l t ū r o s b r u o ­
žai ir j a i b ū d i n g a s meninės mąstysenos tipas. Į v a i r i o s e m e ­
no r ū š y s e jis p a s i r e i š k i a į v a i r i a i , s k i r t i n g u i n t e n s y v u m u ir
s k i r t i n g a laiko s e k a ( s i n c h r o n i š k a i a r b a d i a c h r o n i š k a i ) ,
t a č i a u y r a ryški i s t o r i š k a i n u l e m t a p o ž i ū r i o į p a s a u l į t i p o -
28
2г.: Конрад Н. И. О всемирной литературе в средние века.—
В кн.: Запад и Восток.— М., 1972, с. 440 и далее.
29
Ястребова Н. А. Формирование эстетического идеала в ис­
кусстве. — М„ 1976, с, 81.
153

logijos ir t i k r o v ė s m o d e l i a v i m o e s t e t i n i ų p r i n c i p ų idėjinė
vaizdinė vienovė.
Ties X V I — X V I I a m ž i ų s l e n k s č i u , r e n e s a n s i n i o h u m a ­
n i z m o k r i z ė s m o m e n t u , s u s i f o r m a v o m e n i n ė s k u l t ū r o s ti­
pas, gavęs „baroko" pavadinimą.
N . K o n r a d a s puikiai i r v i s a p u s i š k a i a p i b ū d i n o b a r o k o
kaip v i s o s E u r o p o s m a s t o i s t o r i n i o i r k u l t ū r i n i o reiškinio
esmę. Jis nurodė, kad „feodalizmas pradėjo degti valstie­
čių k a r ų u g n y j e " . Tai t a r s i a r t ė j a n č i o s b u r ž u a z i n ė s r e v o ­
liucijos p r o l o g a s . T o l i a u m o k s l i n i n k a s k l a u s ė : „...Ar ši epo­
cha b u v o t a r p i n ė ( t a r p R e n e s a n s o i r Š v i e č i a m o j o a m ­
ž i a u s ) , a r s a v a r a n k i š k a , t u r ė j u s i n e tik s a v o istorinį veidą,
bet i r p a g r i n d ą ? M a n a u , k a d t a i p . Tai b u v o dviejų didelių
a n t i n o m i j ų — v i d u r a m ž i ų ir n a u j ų j ų laikų — s u s i d ū r i m o
epocha'. Tai b u v o e p o c h a , kai v i d u r a m ž i a i p a s k u t i n į k a r t ą
g a r s i a i , r ū s č i a i ir d i d i n g a i p r a k a l b o a p i e s a v e — ir j a u y p a ­
t i n g u b a l s u . T a i b u v o e p o c h a , kai n a u j i e j i laikai d a r ne­
r y š k i a i , bet k a s k a r t v i s d r ą s i a u kėlė g a l v ą . " A n o t N . Kon­
r a d o , tokios e p o c h o s a n t i n o m i j a „ a b s o l i u č i a i n e p a k a r t o j a ­
ma ir kupina y p a t i n g o s įtampos". P a n a š i o s epochos, sako
mokslininkas, y r a „ t a r y t u m nerviniai istorijos m a z g a i " . 3 0
„ B a r o k o " terminas pirmiausia buvo taikomas architek­
tūrai. Gotiškas bažnyčias su griežtai proporcingomis jų
dalimis, lengvomis į dangų šaunančiomis lenktomis kons­
t r u k c i j o m i s p a k e i č i a b a r o k i n ė a r c h i t e k t ū r a , kurioje, j e i g u
ir l a i k o m a s i p r o p o r c i j ų s i m e t r i j o s , linijos — dėl jų d e k o r a ­
t y v i n ė s g a u s y b ė s — a t r o d o p a s i s l i n k u s i o s ir s u k u r i a ju­
d ė j i m o e r d v ė j e iliuziją, o k u p o l ų a p v a i n i k u o t i e m s m o n u ­
mentaliems p a s t a t a m s suteikiama ekspresija, dinamika.
B a r o k o l i t e r a t ū r a irgi l a b a i m ė g o d i n a m i š k a s , e k s p r e s y ­
vias formas. Jai būdingi įmantrūs minties vingiai, sudė-
i i n g o s a s o c i a c i j o s , k a l b o s i š g r a ž i n i m a s o r n a m e n t a i s , kai
daiktai v a d i n a m i ne tikrais jų v a r d a i s , o alegoriškai apra­
šomi, p a s i t e l k i a n t v a i z d i n g u s p a l y g i n i m u s , k a i p , p a v y z -
30
КонраЭ H. И. О барокко (1969). —Избр. труды. История —
M., 1974, с. 266—267.
Dėl žodžio „barokas" etimologijos reiškiamos įvairios mokslinės
hipotezės; vyrauja nuomonė, kad jis paimtas iš portugalų kalbos,
kurioje taip vadinamas netaisyklingos formos, daugiaspalvis mirgu­
liuojantis perlas.
151
džiui, „ s i e l o s a k y s " , „ m a n o k a l b o s r a n k a " i r p a n . M e t a ­
forų p e r t e k l i u s r i b o j a s i su p o m p a s t i š k u m u (Schwulst, ku­
riuo Seibė k a l t i n o B a c h ą ! ) . K a r t a i s tokie p a l y g i n i m a i
atlieka „hieroglifų", s a v o t i š k ų s e m a n t i n i ų ž e n k i ų - e m b l e -
mų funkciją; p a v y z d ž i u i , l a b a i p o p u l i a r i Vanitas — t u š t y ­
bės, m a i š a t i e s , b e p r a s m i š k ų t r o š k i m ų — t e m a , t u r i n t i įvai­
riapusių, variantų. Simbolis, alegorija ar emblema turi
v a i z d ž i a , p l a s t i š k a , j u t i m i n e f o r m a p e r t e i k t i fizinio ir d v a ­
s i n i o p r a d ų d v i l y p u m o pojūtį, k a d i r k a i p j i e v i e n a s s u ki­
tu s u s i j ę . Sis p o j ū t i s d a r o b a r o k o l i t e r a t ū r o s ir d a i l ė s —
31
kaip i r m u z i k o s ( B a c h a s ) — k ū r i n i u s i t i n k o n f l i k t i š k u s .
„Aš — t r u m p a l a i k ė s l a i m ė s s v i e d i n y s , p e r m a i n i n g u m o
įvaizdis ir ž m o g a u s gyvenimo nepastovumo veidrodis."
T a i p s a k o p o p u l i a r i a u s i o X V I I — X V I I I a m ž i ų Vokietijoje
H. J. K. G r i m e l s h a u z e n o r o m a n o Simpliclssimus ( „ P r a s ­
tuolis") h e r o j u s . Citata b ū d i n g a ir turinio, ir stiliaus po­
32
ž i ū r i a i s . P a s a u l i s n e a m ž i n a s ir n u o l a t keičiasi, o j a m e
likimas žmogaus, kuris tuo pat metu ir „sviedinys" (alego­
rija!), ir „veidrodis" (viena labiausiai paplitusių emble­
mų!). Vadinasi, žmogaus asmenybė „transformuota" ir
„ n u l e m t a " , bet šioje t r a n s f o r m a c i j o j e į ž v e l g i a m a p a s l ė p ­
ta prasmė — kosmogoniją valdantis Aukščiausias įstaty­
mas. Kaip j a u minėjome, XVII a m ž i a u s kultūrai, atitin­
k a n č i a i to m e t o r a c i o n a l i s t i n ę filosofiją — D e k a r t o ( K a r t e -
zijaus) mokymą arba Leibnico teodicėją — b ū d i n g o s
k o s m o g o n i n i ų koncepcijų į t v i r t i n i m o t e n d e n c i j o s .
„Baroko epochos meninė kultūra,— nurodo A. Michai-
l o v a s , — b u v o p r i s o d r i n t a r a c i o n a l i z m o d a r l a b i a u n e g u gy­
vas Renesanso žodis. Logika apvelkama sunkiais retorikos
š a r v a i s " . O retorikos sustiprėjimą savo ruožtu sąlygojo
3 3
Apie emblematikos reikšmę žr.: Поляков M. Цена пророчест­
31
ва и бунта.— M., 1975, с. 138 и далее. Reikšmingų darbų apie baro­
ko literatūrą, jos turinį ir stilistiką yra parašę M. Bachtinas, I. Go-
leniščevas-Kutuzovas, A. Anikstas, J. Viperis, A. Michailovas ir kiti.
Romanas, kurio Bachas negalėjo nežinoti, išspausdintas 1669
32
metais ir iki 1713 metų ne kartą susilaukė naujų laidų; kaip kadaise
„Don Kichotas" Ispanijoje, Simplicissimus Vokietijoje davė pagrindą
daugybei plagiatų, paremtų jo siužetu.
33
Михайлов А. Время и безвременье в поэзии (немецкого ба­
рокко.— В кн.: Рембрандт. Художественная культура XVII века.—
М., 1970.
155
 m o r a l i z u o j a n t i , p a m o k o m o j i t e n d e n c i j a , b ū d i n g a š i a m kul­
tūros tipui. Tuo p a a i š k i n a m a s padidėjęs domėjimasis iš­
k a l b o s m e n u , dėl ko, kaip v ė l i a u p a m a t y s i m e , r e t o r i k o s
p r i e m o n ė s p r a s i s k v e r b ė ir j m u z i k o s m e n ą . K a r t u o r a t o r i š -
kas žodis yra iš prigimties patetiškas, toks stilius labiau­
siai t i n k a i š r e i k š t i konfliktui t a r p t u š t y b ė s k u p i n o p a s a u l i o
ir esminių dalykų, lemiančių ž m o g a u s asmenybės forma­
vimąsi.
Šitokio prieštaravimo įkūnijimo pavyzdžiu gali būti
dvi t a l e n t i n g o p o e t o J o h a n e s o R i s t o r e l i g i n ė s g i e s m ė s .
A b i e j o s e š l o v i n a m a a m ž i n y b ė — v i e n o j e k a i p p a l a i m a , ki­
t o j e — k a i p „ g r i a u s m o ž o d i s " ( s e n o v i n e r a š y b a — Donner
Wohrt), p a s m e r k i ą s ž m o g ų k a n č i o m s . P a c i t u o s i m e p r a ­
džią a n t r o s i o s g i e s m ė s , p a n a u d o t o s k a n t a t o j e Nr. 20:
Tu griausmo žodis, tu didi,
O amžinybe, tu širdy
Įsmigęs kalavijas!
Tu tik pradžia be pabaigos!
Tavęs kaip tvano ir ligos
Nuliūdus siela bijos. u r a l i n e t v i r t y b e n u g a l ė t i j o p a g u n d a s . S t a i d u eiliuoti a n -
Retorinė patetika — neatskiriama baroko kultūros da­
lis. L a b i a u s i a i j i ryški s u n k i a u s i u s b a n d y m u s i š k e n t u s i o s
V o k i e t i j o s k u l t ū r o j e . T r i s d e š i m t m e t ų — čia p r i g e s d a m i ,
čia vėl į s i l i e p s n o d a m i — j o s ž e m ė s e s i a u t ė j o viską naiki­
nantys karai. Neįmanoma išvardyti nacionalinės katast­
rofos p a d a r i n i ų . J i e p a l i k o gilų p ė d s a k ą m ą s t y s e n o j e i r
pasaulėjautoje tų žmonių, kurie gyveno „liūdesio, skaus­
mo, aimanų p a k a l n e " tapusioje šalyje.
P o V e s t f a l i j o s t a i k o s , p a s i r a š y t o s 1648 m e t a i s , Vokie­
tija b u v o — ir i l g a m liko — s u s k a l d y t a į d a u g i a u kaip 300
s a v a r a n k i š k ų , p o l i t i š k a i s u v e r e n i ų teritorijų, b e v e i k 1500
p u s i a u s a v a r a n k i š k ų feodalų v a l d ų (jie liko n e p r i k l a u s o m i
nuo stambesnių valdovų — kurfiurstų, kunigaikščių,
m a r k g r a f ų ir p a n . ) ir a p i e 50 s a v i v a l d ž i ų m i e s t ų r e s p u b ­
likų, v a d i n a m ų j ų laisvųjų i m p e r i j o s m i e s t ų . K a i p s t a m b ū s
p r e k y b o s c e n t r a i vokiečių ž e m i ų p a k r a š t y j e iškilo H a m -
Cituojama pagal minėtą A. Michailovo straipsnį. Eiliuotus teks­
34
tus įs vokiečių kalbos vertė A. Gailius.
156
burgąs, Frankfurtas prie M a i n o ir Leipcigas. Feodalinė
baudžiavinė Prūsija buvo p r a m o n i n ė s Saksonijos kaimy­
n y s t ė j e . D ė l p o l i t i n ė s h e g e m o n i j o s V o k i e t i j o j e šių dviejų
35
į t a k i n g i a u s i ų v a l s t y b i ų k a r i n i s konfliktas b u v o n e i š v e n ­
g i a m a s . J i s i r įvyko B a c h o g y v e n i m o s a u l ė l y d y j e .
N e b u v o civilizaciją s k a t i n a n č i o n a c i o n a l i n i o c e n t r o , ir
tai s t a b d ė vokiečių k u l t ū r o s raidą, ji b u v o i š b l a š k y t a vie­
t i n ė s r e i k š m ė s ž i d i n i u o s e . E s a n t tokiai s i t u a c i j a i , XVI a m ­
žiaus reformacija, sukėlusi nepaprastą religinių j a u s m ų
pakilimą, a t l i k o v i e n i j a n č i ą funkciją, s u b ū r ė b i u r g e r i u s , rei­
k a l a u j a n č i u s s ą ž i n ė s l a i s v ė s ir pilietinių teisių.
Tiesiogiai veikiama protestantizmo, vystėsi XVII am­
ž i a u s vokiečių poezija, k u r i o j e s k a m b ė j o s k a u s m o i r ken­
tėjimo, užuojautos ir paguodos, v a r g a n ų skundų ir gilaus
tikėjimo m o t y v a i ; šių m o t y v ų d ė s t y m ą lydi r a c i o n a l i s t i n ė
retorika ir g a u s ū s moralizuojantys pamokymai. Baroko
poetikai b ū d i n g a s m i n ė t a s i s d u a l i z m a s : laiko t ė k m ė t a r s i
s u s t o j o , o p a s a u l i s n e s i l i o v ė k e i t ę s i s ; reikėjo m o k ė t i m o ­
tinomiško turinio aforizmai : 36
Nemirsi net kapų palaidotas rūsy,
Kol dievas su tavim ir tu su juo esi.
(D. Cepko)
Su pačiu savim kovoti — kovai tai lygių nėra.
Toj kovoj nepasiduoti — štai kur pergalė tikra.
(F. Logau)
XVII a m ž i u j e s u k l e s t ė j o r e l i g i n ė s g i e s m ė s . „ Ž i n o m a ,
ne visi šių g i e s m i ų a u t o r i a i — dideli t a l e n t a i . T a č i a u die­
vobaimingų jausmų nuoširdumas ir iškilnus nuolatinio
Biblijos s k a i t y m o i š l a v i n t o s k a l b o s g r o ž i s i š a u k š t i n a š i a s
g i e s m e s " (Sveiceris, p. 11 — 1 2 ) . Pasijose, kantatose, cho­
ralo išdailose Bachas naudojo šiuos tekstus, tarp jų — mi­
nėtąjį Ristą ( p a s i r ė m ė a š t u o n i a i s j o t e k s t a i s , p a g a l vie-
Zr.: Жирмунский B. M. Очерки по истории классической не­
35
мецкой литературы. — Л., 1972, с. 165 и далее.
Cituojama pagal knygą: Немецкая поэзия
36
XVII века/Сост.,
предисл. и примеч. Л. Гинзбурга. — М„ 1976,
157
 ną jų parašė šešis skirtingus choralo v a r i a n t u s ) . Už nuo­ k ė v i s a s n a u j o v e s k a t a l i k ų b a ž n y č i o s liturgijoje, n u t r a u ­
širdumą ir p a p r a s t u m ą Bachas labai vertino Paulių Ger- kęs — po P a l e s t r i n o s — t o l e s n ę r e l i g i n ė s m u z i k o s r a i d ą
hartą, v i e n o s B e r l y n o b a ž n y č i o s d i a k o n ą , kurį S v e i c e r i s tose š a l y s e , k u r i o m s k a t a l i k y b ė d a r ė ideologinį poveiki.
v a d i n o „ g i e s m i n i n k ų k a r a l i u m " . Išliko d v i d e š i m t B a c h o Todėl n u o XVI a m ž i a u s p a b a i g o s — p i r m i a u s i a Italijoje,
c h o r a l ų p a g a l G e r h a r t o t e k s t u s , 1arp j ų v i e n a s s u dešim--' po to P r a n c ū z i j o j e — vis l a b i a u ė m ė skirtis „ p a s a u l i e t i n ė s "
čia m u z i k o s v a r i a n t ų , k i t a s — su a š t u o n i a i s . . S t a i Ger­
37
ir „ r e l i g i n ė s " m u z i k o s sferos: pirmojoje k o m p o z i t o r i a i už­
h a r t o poezijos p a v y z d y s : simojo į v a l d y t i v i s a , kas n a u j a , n ū d i e n i š k a , o a n t r o j i kon­
s e r v a v u s i . Kitokia p a d ė t i s s u s i k l o s t ė Vokietijoje. N u o pir­
Širdis jau užsidegus mųjų r e f o r m a t o r i š k o s veiklos ž i n g s n i ų L i u t e r i s š l o v i n o
Narsia viltim visa, m u z i k ą kaip „ n e į k a i n o j a m ą , sielą g y d a n č i ą , d ž i a u g s m i n g ą
Vieni niekai jai regis V i e š p a t i e s m a l o n ę " , kaip „ D i e v o d o v a n ą " ; j i s kvietė at­
Net pragaro tamsa. n a u j i n t i j ą g i m t o s i o s k a l b o s p a g r i n d u , p a d a r ę s t ą i r lite­
Nebaisūs jai teisėjai, r a t ū r i n ė s k a l b o s srityje: p o d a u g e l i o m e t ų d a r b o L i u t e r i s
Jai nėr juodų dienų, 1534-aisiais b a i g ė v e r s t i Bibliją. J o d r a u g ų r a t e i r j a m
Nes meilė atpirkėjo p a č i a m d a l y v a u j a n t b u v o s u k u r t a s c h o r a l a s vokiečių kal­
Pridengia ją sparnu. ba, p r i s o d r i n t a s specifinių vokiečių l i a u d i e s d a i n ų b r u o ž ų .
V ė l e s n ė s k o m p o z i t o r i ų k a r t o s — t a r p jų ir B a c h a s — r ė m ė ­
si L i u t e r i o p r i e s a k a i s ir šlovino Muziką, šią iš a u k š č i a u
Net jei pasaulis kartais p a s i ų s t ą dovaną, todėl visi k o m p o z i t o r i a i , ką jie b e b ū t ų
Pražūtų, nuo tavęs r a š ę , k ū r ė in Nomine Dei ( V i e š p a t i e s g a r b e i ) . P r o t e s t a n ­
Nei durtuvas, nei kardas t i š k o s Vokietijos m u z i k o j e i š t i s u s d u š i m t m e č i u s n e b u v o
Manęs nebenuves; „ r e l i g i n i ų " ir „ p a s a u l i e t i n i ų " k ū r i n i ų s t i l i a u s s k i r t u m o .
Ar badas, ar vergovė — ( Ž i n o m a , t u r i m e o m e n y b e n d r ą k ū r y b o s kryptį, o ne ne­
Tu stovi prie šalies. i š v e n g i a m u s t u r i n i o bei i š r a i š k o s p r i e m o n i ų s k i r t u m u s . )
Net tūžmastis valdovų
Į d o m u p a l y g i n t i M o n t e v e r d į ir j a u n e s n į j į jo a m ž i n i n k ą
Manęs nenugalės.
Siucą: g e n i a l i a s n a u j o v e s , k u r i o m i s italų m e i s t r a s p r a t u r ­
Religinių giesmių turinys, poetika ir kalbos ypatybės t i n o m u z i k o s meną, s ą l y g o j o jo s u k u r t i m a d r i g a l a i ir ope­
t u r ė j o d i d e l ė s į t a k o s vokiečių m u z i k a i . J o j e — g a l b ū t d a r r o s , o S i u c a s , n a u d o d a m a s i s m u z i k i n i o t e a t r o stile rappre-
l a b i a u n e g u kitų V a k a r ų E u r o p o s š a l i ų m u z i k o j e — a t s i ­ sentativo, r a š ė beveik be i š i m t i e s r e l i g i n i u s k ū r i n i u s . M o n -
spindėjo barokinis meninės mąstysenos tipas. B e n d r a m e t e v e r d i s , a t r o d o , b u v o n e m a ž i a u d i e v o b a i m i n g a s nei
XVII a.—XVIII a. pirmosios pusės Vokietijos kultūros S i u c a s (XVII a m ž i a u s ketvirtojo d e š i m t m e č i o p r a d ž i o j e ,
k o n t e k s t e šis m ą s t y s e n o s t i p a s e s t e t i š k a i p i l n a v e r t i š k i a u - v a d o v a u d a m a s V e n e c i j o s šv. M o r k a u s k a t e d r o s k a p e l a i ,
siai pasireiškė b ū t e n t m u z i k o j e , p r i e t o d a u g p r i s i d ė j o p r o ­ t a p o d v a s i n i n k u ) , t a č i a u jis n e b u v o t o m e t o r e l i g i n i o ju­
testantizmas. dėjimo d a l y v i s k a i p k o m p o z i t o r i a i p r o t e s t a n t a i .
D a u g i a u k a i p d v i d e š i m t m e t ų (su p e r t r a u k o m i s ) t r u k u s Vokiečių m u z i k a s u m i n ė t u r e l i g i n i u j u d ė j i m u b u v o
p a s i t a r i m a m s , 1563-iaisiais T r i d e n t o s u s i r i n k i m a s p ä s m e r - s u s i j u s i m a ž d a u g iki X V I I I a m ž i a u s a n t r o j o t r e č d a l i o , kai
s u s t i p r ė j o š v i e t ė j i š k o s idėjos, s u k i l u s i o s p r i e š šią t r a d i c i ­
ją. Vokietijos m u z i k o j e b u v o įvairių mokyklų su v i e t i n ė s
r e i k š m ė s , „ ž i d i n i o " t e n d e n c i j o m i s , didėjo ir m e n o v e r t y b i ų
ron~Herzlich tut mich » 2, P
№ / a
P & a l
Matą; ant-
..Pasyoje pagal Matą" i r ^ K a Į ė d ^ a t o r i j I j e ^ && t r 0 k š t u
") ~ kūrėjų v a i d m u o — šlovė a p g a u b ė v a r d u s tokių kompozi-

m 159
 torių k a i p S i u c a s , S e i n a s , S e i t a s a r b a B u k s t e h ū d ė , — i r
v i s dėlto šie k o m p o z i t o r i a i s a v o k ū r y b o j e n e p r i e š i n o s a v ę s
artimui, savęs — pasauliui, pagaliau savęs — universalios
tvarkos Kūrėjui, ko n e g a l i m a būtų pasakyti apie profesijos
k o l e g a s I t a l i j o j e ar P r a n c ū z i j o j e : j u o s vienijo bendruome­
ninė b i u r g e r i š k a s a v i m o n ė . V i e n y b ė s su b e n d r u o m e n e ir
cechinės priklausomybės j a u s m a i sąlygojo vokiškosios mu­
zikinės tradicijos pastovumą. Bacho kūryboje ši tradicija
p a s i e k ė k u l m i n a c i j ą ir p a s i b a i g ė .
Tačiau Bachas, kaip jau buvo minėta, perėmė daug ką
i š to, k u o šią t r a d i c i j ą p r a t u r t i n o X V I I I a m ž i u s . A m ž i ­
ninkai nepamatė, kad tvirtai sucementuotas jo meninio
palikimo lydinys yra daugiaklodis: vieniems Bachas buvo
alter Fugenmacher ( „ s e n a s fugų g a m i n t o j a s " ) , kiti pikti­
nosi, k a d bažnytinei muzikai jis suteikė operinės ekspre­
sijos-. O iš tikrųjų t e i s ū s ir vieni, ir kiti: d a u g i a a m ž ę v o ­
kišką t r a d i c i j ą B a c h a s p r a t u r t i n o n a u j u v a i z d i n g u m u , p r a ­
nokstančiu įprastą estetinių stereotipų suvokimą. Baroko
m e n u i b ū d i n g i t i p o l o g i n i a i b r u o ž a i B a c h o m u z i k o j e per­
teikti itin i n d i v i d u a l i a i . K a r t u š i s i n d i v i d u a l u m a s a t s p i n ­
dėjo r e i š k i n i u s , b ū d i n g u s X V I I I a m ž i a u s vokiečių kul­
t ū r a i , j a i n e v i e n a r e i k š m i š k a i k r y p s t a n t iš b a r o k o į Švie­
č i a m o s i o s e p o c h o s estetiką.
T a č i a u b ū t ų k l a i d i n g a vokiškąjį Š v i e t i m ą t a p a t i n t i s u
prancūziškuoju, kuris vystėsi kryptingai, plačia vaga, o
X V I I I a m ž i a u s p i r m o s i o s p u s ė s Vokietijoje a n a l o g i š k i
p r o c e s a i v y k o lėtai, d a r ė v i n g i u s , n e b u v o t o b u l a i i š r e i k š t i
mene. Posūkis prasidėjo nuo Lesingo, kurio įvairialypė
švietėjiška veikla sutapo su antrąja a m ž i a u s puse. Jo
pirmtakas Gotšedas, prancūzišku pavyzdžiu skelbęs klasi­
cistinės estetikos principus, buvo ne toks t a l e n t i n g a s po­
etas ir literatas, nors turėjo nemažai įtakos to laikotarpio
m e n i n e i k r i t i k a i , d r a u g e ir J. Seibei, iš d a l i e s — J. M a t e -
z o n u i . O p a č i a m e m u z i k o s m e n e b u v o tik u ž u o m i n ų į b ū ­
simąjį k l a s i k i n į stilių. Jų m a t o m e ir B a c h o k ū r y b o j e .
V o k i e t i j o s Š v i e č i a m o j o l a i k o t a r p i o istorijoje i š s k i r i a m i
t r y s p e r i o d a i . P i r m o j i , p e r e i n a m o j i fazė d a t u o j a m a
38
160
1680/90—1725 m e t a i s . Ją p r a d e d a L e i b n i c a s , kurio filo­
sofines i d ė j a s p o p u l i a r i n a , s k i e p y d a m i h u m a n i t a r i n i a m s
m o k s l a m s , iš p r a d ž i ų K. T o m a z i j u s , vėliau K. Volfas ( a b u
dirbo Leipcigo u n i v e r s i t e t e , o i š v a r y t i iš jo perėjo į H a l ė s
u n i v e r s i t e t ą ) . P r o t a s ir dorybė — du j i e m s n e g i n č i j a m i
idealo p a v i d a l a i . A n t r a s i s p a v i d a l a s turi šį tą b e n d r a su
l y g i a g r e č i a i a t s i r a d u s i a r e l i g i n e p i e t i z m o s r o v e . (Jos įkū­
r ė j a s — F . J . S p e n e r i s ; t e r m i n a s s u d a r y t a s i š i t a l i š k o žo­
džio pieta — „ u ž u o j a u t a " , „ g a i l e s t i n g u m a s " . ) R a c i o n a l i s ­
t i n ė s filosofijos a t s t o v u s ir p i e t i s t u s a r t i n o p r i e š i n i m a s i s
oficialiai o r t o d o k s i n e i p r o t e s t a n t ų b a ž n y č i a i , už tai ši j u o s
p a s m e r k ė . J u o s vienijo ir a s m e n y b ė s m o r a l i n i ų s a v y b i ų
u g d y m o r e i k a l a v i m a s , i š k e l t a s į pirmą planą. Bet, iš d a l i e s
s u a r t ė d a m i , jie g y n ė visiškai p r i e š i n g a s p o z i c i j a s : švietė­
jai r a c i o n a l i s t a i iškėlė s ą m o n ė s , „ s v e i k o p r o t o " p r i m a t ą
(šitai i m s g r i a u t i — ne tuo l a i k o t a r p i u , o vėliau — krikš­
čioniškosios s ą m o n ė s p a g r i n d u s ir g a l i a u s i a i — visai ją
p a n e i g s ) , o p i e t i z m a s u ž s i b r ė ž ė tikslą atskleisti ž m o g u j e
ne idealųjį p r o t o p r i m a l ą , bet dieviškąjį p r a d ą ir todėl į
r a c i o n a l i s t u s š v i e t ė j u s b u v o ž i ū r i m a kaip į a m ž i n u s reli­
gijos p r i e š u s . P i e t i s t a i s t e n g ė s i sutvirtinti tikėjimą, p a d a ­
ryti jį e m o c i š k a i b e t a r p i š k e s n į , d v a s i n g e s n į , ž m o g i š k e s n į .
K o n k r e č i a i s j a u s m a i s b e s i r e m i a n t y s pietistinio dievo­
b a i m i n g u m o (Andacht) b r u o ž a i — bet ne t e o l o g i n i s jo a i š ­
k i n i m a s ! — b u v o a r t i m i B a c h u i . K a r t u jo muzikai b ū d i n ­
g a s didelis i n t e l e k t u a l i n i s o r g a n i z u o t u m a s , kurio b e n d r o j i
koncepcija s u s i f o r m a v o (šito g r e i č i a u s i a i p a t s kompozi­
t o r i u s nė n e s u v o k ė ) v e i k i a m a Leibnico filosofinės mo­
kyklos: B a c h o p a s a u l ė ž i ū r ą u ž v i s t i k s l i a u s i a i a p i b ū d i n a
„ r e l i g i n i o r a c i o n a l i z m o " sąvoka.
Antroji Vokietijos Š v i e č i a m o j o l a i k o t a r p i o fazė s u t a m ­
pa su 1725—1750 m e t a i s . J o s r y š k i a u s i a s a t s t o v a s — Got­
š e d a s . T a d a ir a t s i r a n d a B a c h o ir k l a s i c i s t i n ė s e s t e t i k o s
š a l i n i n k ų e s m i n i ų n e s u t a r i m ų . O su trečiąja, L e s i n g o a t s t o ­
v a u j a m a faze, k u r i d a t u o j a m a 1750—1770 m e t a i s ir ženk­
lina švietėjiškų idėjų k u l m i n a c i j ą Vokietijoje, B a c h o nie­
kas nebesieja.
6. M. Druskinas „Bachas" 161
 3
„ N a c i o n a l i n i s c h a r a k t e r i s , — r a š ė D . L i c h a č i o v a s , — tai
Ir l i t e r a t ū r o s n u e i t o kelio y p a t u m a i , ir j o s s a n t y k i ų su tik­
rove y p a t u m a i , b e s i k e i č i a n č i o s j o s p a d ė t i e s v i s u o m e n ė j e
i r p a g a l i a u j o s v i s u o m e n i n ė s pozicijos y p a t u m a i . " B a c h o 3 9
kūryboje ryškiai i š r e i k š t a v i s u o m e n i n ė pozicija, n a c i o n a l i ­
n i s c h a r a k t e r i s ir b a r o k o epochos vokiečių m u z i k o s m e n o
raida.
M u z i k i n i s b a r o k a s — s u d ė t i n g a s , d a u g i a p l a n i s reiški­
n y s . J i s a p r ė p ė į v a i r i u s i s t o r i n i u s - s t i l i s t i n i u s k l o d u s : šimt­
m e č i a i s plėtotą polifoninės r a š y b o s stilių; r e n e s a n s o mo-
nodiją, t r a n s f o r m u o t ą į d e k l a m a c i n ę - k a n t i l e n i n ę melodiją;
m o t y v i n ę techniką s u vėliau s u f o r m u o t u r a i š k i u t e m a t i z m u ;
t o n a l u m ą , pakeitusį modalinį m ą s t y m ą ir plėtotą r e m i a n t i s
generalboso praktika; koncertavimo principus, paryškinu­
sius struktūros kontrastus ir apskritai atnaujinusius skam­
bėjimą; s u d ė t i n g a i s k o m p o z i c i n i a i s r y š i a i s p a g r į s t ą archi­
tektoniką. Cia i š v a r d y t i tai v i e n a s kitą p a p i l d a n t y s , lai
n e i g i a n t y s , t a č i a u d i a l e k t i š k a i s u s i e t i p o ž y m i a i . K a r t a i s jie
t a p d a v o a t s k i r a i s s t i l i a u s e l e m e n t a i s , bet d a ž n i a u — kaip
ir B a c h o atveju — s u d a r y d a v o v i e n i n g ą sistemą. B a c h a s
k u l t i v a v o ir t r a d i c i n i u s b a r o k o epochos ž a n r u s , i š s k y r u s
operą. Čia irgi b u v o s a v a s i s t e m a .
K i e k v i e n a s ž a n r a s t u r i stabilų p r a s m ė s b r a n d u o l į ; j a m ,
kaip pabrėžą t a r y b i n i a i m o k s l i n i n k a i (L. M a ž e l i s , V. Cu-
kerrnanas), suteiktas tam tikras turinio kryptingumas.
Ž a n r a i e g z i s t u o j a n e v i e n a s n u o kito n e p r i k l a u s o m a i , bet
s u d a r o istoriškai k i n t a m ą sistemą. Ž a n r ų s a n t y k i ų h i e r a r ­
chijoje n u o l a t e s a m a poslinkių, v e d a n č i ų į s i s t e m ų pasi­
keitimą bei a t n a u j i n i m ą principų, k u r i a i s j o s r e m i a s i . 40
Vieni ž a n r a i p a s i t r a u k i a į antrąjį p l a n ą ( v a r g o n ų t o k a t o s ,
c h o r a l o i š d a i l o s ) a r b a , n e b e a t i t i k d a m i laiko d v a s i o s , išse­
mia s a v o g a l i m y b e s ( p a s i j o s ) ; kiti išsiskiria kaip v y r a u -
и Bacho kūryboje p a n a š ū s ansambliai nestabilūs .
Лихачев Д. С. Своеобразие исторического пути русской литв'
ратуры X—XVII веков.— В кн.: Литература и социология.— M
1977, с. 85.
40
Zr.: Вольман С. Система жанров как проблема сравнитель­
ного литературоведения,—В кн.: Проблемы современной филою­
гии,— М., 1965, с. 344,
162
j a n t y s (opera Ir operinės išraiškos priemonės, koncertavi­
mo p r i n c i p a i ir i n s t r u m e n t i n i s k o n c e r t a s , s o n a t i š k u m o po­
žymiai).
B a c h o l a i k a i s — ir p a t s B a c h a s g r i e ž t a i to laikėsi —
ž a n r ų p a s i s k i r s t y m ą s ą l y g o j o j ų funkcinė paskirtis: s k a m ­
bėjimo vieta (Ort) d i k t a v o r a š y b o s m a n i e r ą (Art). Lai­
k a n t i s šios p r i e l a i d o s , d a r š i m t m e č i u a n k s č i a u b u v o for­
m u o j a m i ž a n r ų p a d i k t u o t i kompozicijos tipai, kurių struk­
t ū r o s b u v o ne stabilios, o v a r i a n t i š k o s . Tai viena iš
apraiškų^ didžiojo i m p r o v i z a c i j o s m e n o , k u r i u o b u v o persi­
ėmusį X V I I a m ž i a u s ir didelės X V I I I a m ž i a u s d a l i e s —
b e n t j a u pirmosios jo p u s ė s — p r a k t i k a . I m p r o v i z a c i š k u -
mas, drauge ir struktūrinis variaciškumas, atskleidžia
asmeninį pradą, i n d i v i d u a l y b ę , o ž a n r i n i s t i p i z a v i m a s —
polinkį j i š r a i š k o s u n i v e r s a l u m ą — n e t g i a t s k i r o s „ m o n a ­
d o s " ( L e i b n i c a s ) ribose, šiuo atveju — formoje kaip vie­
noje iš ž a n r o a t m a i n ų .
T i p i š k u m o ir v a r i a n t i š k u m o d e r i n y s — B a c h o k ū r y b o s
m e t o d o p a g r i n d a s ; tai m a t y t i ir dideliuose, ir m a ž u o s e kū­
r i n i u o s e : i n s t r u m e n t i n i o k o n c e r t o m u z i k a v a r i a n t i š k a i pa­
k a r t o j a m a religinėje k a n t a t o j e , prie j o s p r i r a š o m a s teks­
t a s , c h o r o p a r t i j o s , o p r i e kai kurių šokių p r i d e d a m i jų
„dubliai" — melizmatiškai ornamentuoti variantai. Savo
k ū r i n i u o s e B a c h a s laikėsi t i p i z u o t o j u d ė j i m o p o b ū d ž i o , ta­
č i a u t o k s „ s t a n d a r t i z u o t a s " j u d ė j i m a s , s u v e d a m a s į pen­
kias š e š i a s p a g r i n d i n e s r ū š i s , b u v o v a r i j u o j a m a s p a s i t e l ­
k i a n t m o t y v ų artikuliaciją, faktūrą, p e r s t a t y m o techniką ir
t. t. V i s a m e k a m e — p e r t e i k i a n t afektus, d v a s i n ę b ū s e n ą ,
tipiškos tematikos esmę — laikomasi vaizdinio-struktūri-
nio v a r i j a v i m o m e t o d o . T u o B a c h a s i š e s m ė s skiriasi n u o
V i e n o s klasikų: p a v y z d ž i u i , s o n a t i n i o allegro s t r u k t ū r a ,
n e p r i k l a u s o m a i n u o j o s ž a n r o , yra s u n o r m i n t a , t i p i z u o t a ;
n o r m o s s ą l y g o j a m a ir o r k e s t r o bei k a m e r i n i ų a n s a m b l i ų —
s t y g i n i ų k v a r t e t o , fortepijoninio trio ir p a n . — s u d ė t i s , o
41
P a t e i k t i p a l y g i n i m a i — j u o s g a l ė t u m e tęsti — a t s p i n d i
Apie kompozicijos bendrosios schemos arba plano nestabilumą
41
lr apie formą kaip apie struktūros tipą Ir.: Холопов 1 0 . Концертная
форма у И. С. Баха.— В кн.: О музыке: Проблемы анализа.— М,
1974, с. 136—137.
6*
 [vairių istorinių m e n i n i o m ą s t y m o tipų s k i r t u m u s . B a c h o
p r i s i r i š i m a s prie b a r o k i n i o tipo nekelia abejonių. T a č i a u
g e n i j a u s a u t o r i n i s s t i l i u s p e r ž e n g i a epochos stilistinių po­
slinkių r i b a s , y p a č j e i g u t a i — p e r e i n a m o j i e p o c h a : t i p o ­
loginiai ir i n d i v i d u a l ū s b r u o ž a i s u s i p i n a . D a b a r ir a t k r e i p ­
s i m e dėmesį į tokius „ s u s i p y n i m o m a z g u s " , l a b a i s v a r b i u s
Bacho kompozicinės technikos semantikai suprasti.
J o „ c h r o n o t o p ą " j a u a p i b ū d i n o m e a n k s č i a u : laiko ka­
t e g o r i j o s kėlė ir t i p i z u o t u s e r d v i n i u s v a i z d i n i u s , t u r ė j u s i u s
konkrečią s e m a n t i n ę funkciją. G e n e t i š k a i j o s siejasi su
XVII amžiuje atgaivintomis viduramžių pažiūromis, pagal
k u r i a s p a s a u l i s b u v o d a l o m a s į priešybių p o r a s : „ D a n ­
g u s — žemė, d i e v a s — v e l n i a s ; „ v i r š a u s " sąvoka s i e j a m a
su k i l n u m u , t y r u m u , gėriu, o „ a p a č i a i " s u t e i k i a m a s n e t a u -
r u m o , g r u b u m o , n e š v a r u m o , blogio a t s p a l v i s . M a t e r i j o s i r
dvasios, k ū n o ir sielos k o n t r a s t a s irgi p a r e m t a s „ a p a č i o s "
ir „viršaus "antiteze . Toks erdvės suvokimas v a d i n a m a s
42
s p i r i t u a l i s t i n i u , s i m b o l i š k a i s u d v a s i n t u : „ v i r š u i " ir „ a p a ­
čiai" suteikiama semantiškai reikšminga šviesos—tamsos,
p a l a i m o s — n u o d ė m i n g u m o , išgelbėjimo—prakeikimo, tau­
rių minčių ir n i e k š i n g ų p a s k a t ų opozicija.
„ Z e m ė , j ū r a , slėnis — tai ne l y g u m a , o a p a č i a , s u n k u ­
m a s , h o r i z o n t a l ė , i š s i d r i e k i m a s , i n e r t i š k u m a s , bejėgišku­
m a s l y g i n a n t s u a u k š t u m o m i s , oru, v e r t i k a l e , p a s t o v u m u ,
p a k i l i m u , g y v e n i m o ir š v i e s o s t e i g i m u . Dėl to ir p a n a š i o s
išraiškos priemonės p a r e n k a m o s pavaizduoti nakčiai, tam­
sai, š e š ė l i a m s ir b e d u g n e i , g i l u m a i , ž e m u m a i , k e n t ė j i m o
e m o c i j o m s ; a š a r o s , s i e l v a r t a s , s k a u s m a s v a i z d u o j a m i kaip
gilybė, ž e m u m a , o d ž i a u g s m a s , r a m y b ė , g ė r ė j i m a s i s —
kaip a u k š t y b ė , d a n g u s . " 4 3
D a r n u o N y d e r l a n d ų polifonistų (Diufaji) laikų iki p a t
P a l e s t r i n o s e r d v ė s įvaizdžių d u a l i z m a s s ą l y g o j o k i l i m o —
k r i t i m o v a i z d i n ę išraišką, p e r t e i k i a m ą kylančiu a r b a besi­
leidžiančiu j u d ė j i m u . P a l e s t r i n o s a m ž i n i n k a s C a r l i n a s pas­
t a r ą j ą j u d ė j i m o rūšį r e k o m e n d a v o sieti su ž o d ž i a i s , „reiš-
42
Гуревич А. Я. Категории средневековой культуры. — М., 1972
с. 65—66. ' 44
43
Иоффе И. И. Мистерия и опера: Немецкое искусство XVI—
XVIII веков.— Л., 1937, с. 143 (pig.: Вольфрцм Ф. И. С. Бах- —
1
С п б . - М . , 1912, с. 1 5 4 - 1 5 5 ) .
464
k i a n č i a i s liūdesį, b a i m ę , skundą, a š a r a s " , o kylantį judėji­
mą — su ž o d ž i a i s a p i e „ d i d i n g u m ą , g a l y b ę , p a k i l u m ą ,
d ž i a u g s m ą ir j u o k ą " .44
B a c h a s r ė m ė s i šia senų laikų t r a d i c i j a s a v o k ū r i n i u o ­
se, t u r i n č i u o s e t e k s t u s : kai m i n i m i žodžiai „ s u n k u m a s " ,
„ n u o v a r g i s " , „ s a p n a s " , m u z i k a j u d a lėtai, n a t o s t ę s i a m o s ,
o kai k a l b a m a a p i e polėkį, d ž i ū g a v i m ą , įkvėpimą — j u d ė ­
j i m a s g r e i t a s : polifoninio a u d i n i o b a l s a i t a r s i lenkia vie­
nas kitą, s k u b ė d a m i į viršutinį r e g i s t r ą ; j u b i l i a c i j a s per­
teikia didelę e r d v ę a p r ė p i a n t y s ištisiniai g a r s ų s r a u t a i ;
p a s t o v u m ą — „ a r k o s m o t y v a s " (J. D r u s k i n o t e r m i n a s ) , iš­
k i l u s a r b a į l e n k t a s , k u r i o pirmieji i r p a s k u t i n i a i g a r s a i
i d e n t i š k i , t a r s i tvirta a t r a m a , ir p a n .
Cia pasireiškia d a r v i e n a y p a t y b ė , l i t e r a t ū r o s moksle
v a d i n a m a „ m e t a f o r o s r e a l i z a v i m u " — s u g r ą ž i n i m u žodžiui
p i r m a p r a d ė s r e i k š m ė s , u ž m i r š t o s dėl ilgo j o v a r t o j i m o bui­
tyje. Tokią žodžio r e i k š m ę B a c h a s įkūnija muzikoje. P a ­
vyzdžiui, besiraitančios gyvatės — p a g u n d o s alegorijos —
p a m i n ė j i m ą lydi į m a n t r ū s m e l o d i j o s v i n g i a i ; jei k a l b a m a
a p i e A d o m o p u o l i m ą į n u o d ė m ę — v i e n a s iš polifoninių
b a l s ų irgi „ p u o l a ž e m y n " ; a š a r a s s p a u d ž i a n t i a t g a i l a aso­
c i a t y v i a i s i e j a m a su g a r s ų „ l a š ė j i m u " staccato; a n t ken­
čiančio J ė z a u s g a l v o s p a s i t y č i o j a n t u ž d ė t a s erškėčių vai­
nikas, kurio s p y g l i a i žeidžia k r u v i n ą jo kaktą,— s t y g i n i a i
o r k e s t r o i n s t r u m e n t a i g r o j a š a i ž i a i . Ir t. t.
Tai ne g a r s i n ė t a p y b a , o p l a s t i n ė r e a l i z u o t o s metafo­
r o s i š r a i š k a , kuriai m u z i k a suteikia k o n k r e č i u s g y v e n i ­
m i š k u s š t r i c h u s . M e t a f o r o s , p a l y g i n i m a i , a b s t r a k č i o s są­
vokos k o n k r e t a u s k u l t ū r o s tipo s ą l y g o m i s įgyja v i s i e m s
s u p r a n t a m o ženklo reikšmę, pavirsta emblemomis. Kalbos
m e t a f o r i š k u m a s l i t e r a t ū r o j e ir e m b l e m a t i k a v a i z d u o j a m a ­
j a m e m e n e b ū d i n g i b a r o k u i . A n a l o g i š k ų reiškinių a t s p i n ­
džiai p a s t e b i m i ir muzikoje.
C h r o m a t i n ė slinktis ž e m y n boso partijoje, kompozicijos
fundamente (dažniausiai sekundinė, kartais su negrabiu
šuoliu) t a m p a s i e l v a r t o e m b l e m a operų arijose lamento^.
Кушнарев X. С. О полифонии.—M., 1971, c. 23—28.
Apie lamento semantiką, jo genezę ir raidą žr.: Конем В. Театр
45
и симфония,—M., 1975, с. 116.
165
 Tokia slinktis bose b ū d i n g a Čakonai ir p a s a k a l i j a i , kurių
turinys dramatiškas. Didelio a p i b e n d r i n i m o p a s i e k ė ir
e h r o m a t i z u o t a n u k r y ž i a v i m o t e m a kaip k e n t ė j i m o , „ K r i s ­
t a u s k a n č i ų " e m b l e m a . Į v a i r i a i s i n t e r v a l ų d e r i n i a i s j i su­
t i n k a m a d a u g y b ė j e B a c h o kūrinių — tiek aiškiu, tiek už­
slėptu p a v i d a l u . (2r. c h o r o „ P r i k a l k jį!" i š „ P a s i j o s p a g a l
M a t ą " t e m ą a r b a Mišių h-moli a n t r o j o Kyrie temą; p l g .
G T K I tomo fugos cis-moll t e m ą . ) Šią e m b l e m ą p a p r a s t a i
sudaro keturios natos, nukreiptos į priešingas puses; gra­
fiškai s u j u n g ę pirmąją su trečiąja, o antrąją su ketvirtąja,
t u r ė s i m e k r y ž i a u s piešinį ( X ) . P a v a r d ę BACH, d e š i f r u o j a n t
n a t o m i s , išeina toks p a t p i e š i n y s , ir tai t i k r i a u s i a i t u r ė j o
n u s t e b i n t i kompozitorių. V a l t e r i o „ M u z i k o s ž o d y n e " p a s a ­
k y t a : „...netgi r a i d ž i ų bach s e k a s a v a i m e m e l o d i n g a (šią
į d o m y b ę pastebėjo p. B a c h a s iš L e i p c i g o ) . "
A p s k r i t a i n e m a ž a s d ė m e s y s b u v o s k i r i a m a s n a t ų teks­
to a l e g o r i š k a m u ž r a š y m u i . B ū d i n g a s — n o r s ir v i e n i n t e l i s
B a c h o muzikoje — p a v y z d y s , jo p a t i e s iššifruotas ž o d ž i a i s ,
iš „Muzikinės dovanos", dedikuotos Prūsijos karaliui
F r y d r i c h u i II: kai v i e n a m f r a g m e n t e j u d ė j i m a s p a k r y p s t a
a u k š t y n , k o m p o z i t o r i u s p a a i š k i n a : „ K a i p m o d u l i a c i j o s ko­
pia a u k š t y n , tegu didėja ir k a r a l i a u s š l o v ė " ; kitoje vieto­
j e — apie k a n o n ą s u s t a m b i n t o m i s n a t o m i s — „ T e g u didėja
k a r a l i a u s laimė, kaip didėja n a t ų v e r t ė " * . E r d v i n i s - r a š m e -
n i n i s ir t u r i n i o i š r a i š k o s p r a d a i n e a t s k i r i a m i , kas y p a č aki­
v a i z d u p e r t e i k i a n t j u d ė j i m o į v a i z d ž i u s — ar tai būtų „ b a n ­
gų m o t y v o " s i ū b a v i m a s (jis k a r t u g a l i sukelti asociacijas
su p a s t o r a l i n e l o p š i n e ) , ar „ a š a r ų k o m p l e k s a s " (ligų su­
jungti sekundų atodūsiai arba „ašarų upeliai"). Kartais
n a t ų t e k s t o u ž r a š y m ą s ą l y g o d a v o s p e k u l i a t y v i n i a i vaizdi­
niai. P a v y z d ž i u i , žodis Kreuz vokiškai reiškia ir „ k r y ž i ų " ,
ir „diezą", todėl k a m e r i n ė j e k a n t a t o j e bosui Nr. 56 Ich
will den Kreuzstab gerne tragen 46
t o n a c i j a g-moll (arba
p a r a l e l i n ė , B-dur) p e r n e l y g , kaip gali m u m s pasirodyti,
i š m a r g i n t a a l t e r a c i j o s ž e n k l a i s ( d i e z a i s ) . Arba kitas pa-
* Originalas—lotynų kalba: Ascendenteaue Modulatione ascen-
dat Cloria Regis ir Notulis crescentibus crescat Fortūna Regis. (Vert
past.)
43
„Norėčiau nešti tavo kryžių" (turima omeny: kryžių su nu­
kryžiuotu Kristum),
vyzdys: t o n a c i j a Es-dur t u r i t r i s b e m o l i u s , ir tai asocia-
vosi su šv. t r e j y b ė s s ą v o k a , todėl v a r g o n i n i ų pjesių rinki­
nį iš „Klavyrinių p r a t i m ų " op. 3 B a c h a s s a v o r u o ž t u p r a ­
deda ir u ž b a i g i a p r e l i u d u ir fuga Es-dur . 47
P a s t a r a s i s p a v y z d y s a t v e d a m u s į s e m a n t i n ė s tonacijų
traktuotės sritį, apie kurią r y š i u m su afektų teorija d a u g
rašyta X V I I I a m ž i a u s t r a k t a t u o s e . I š tiesų, kai k u r i o s
48
tonacijos į g a u d a v o t i p o l o g i n ę r e i k š m ę , s u k e l d a m o s konk­
rečias a s o c i a c i j a s , k u r i a s s ą l y g o d a v o g r e i č i a u n a t ų pie­
šinio simbolika n e g u r e a l u s s k a m b ė j i m a s , n e s t a d a d a r
n e b u v o n o r m a t y v i n i o , v i s u o t i n a i p r i i m t o d e r i n i m o ir va­
d i n a m a s i s Kammerton (instrumentų derinimas) skyrėsi
n u o Chorton (chorinio, v o k a l i n i o ; š i t a i p b u v o s u d e r i n t i
ir d a u g e l i s s e n ų v a r g o n ų ) ; s k i r t u m a s t a r p jų — p a p r a s t a i
s e k u n d o s i n t e r v a l o — k a r t a i s p a d i d ė d a v o iki m a ž o s ter­
cijos. B a c h u i t e k d a v o g r o t i s k i r t i n g a i s u d e r i n t a i s v a r g o ­
nais, o juk vargonais atliekama generalboso partija buvo
a t r a m a g i e s m i n i n k a m s ; vis dėlto i r B a c h o k ū r i n i u o s e g a ­
lima p a s t e b ė t i p a n a š i ą tipologiją: t o n a c i j o s A-dur ir E-dur
š v i e s e s n ė s ( n e r e t a i s u s i j u s i o s s u p a s t o r a l i n i u m u z i k o s po­
b ū d ž i u ) , D-dur . i š k i l m i n g a s k a m b a n t a u k š t o r e g i s t r o tri­
m i t a m s ( v a i z d i n i u p o ž i ū r i u p a n a š i į C-dur t o n a c i j ą vė­
l e s n i ų epochų kompozitorių m u z i k o j e ) , „ t a m s i o s " , liūdesio
a p n i a u k t o s t o n a c i j o s f-tnoll, fis-moll ir c-moll ( p a s t a r o j i
p r a š v i e s ė j a n t i ir elegiška p a s i j a s u ž b a i g i a n č i u o s e choruo­
s e ) , h-moll — k a n č i o s tonacija (žr. Didžiųjų mišių pirmąjį
Kyrie a r b a G T K I t o m o f u g ą ) . Vis dėlto a b s o l i u t i n t i to­
nacijų semantinės reikšmės nederėtų; pateiktos charakte­
ristikos gana sąlygiškos.
„ Ž e n k l ų " funkciją a t l i k d a v o ir s a k r a l i n i a i skaičiai. Tai
irgi s a v o t i š k a e m b l e m a t i k a , bet j i B a c h o m u z i k o j e u ž s l ė p ­
t a t a i p giliai, k a d j o s funkcinės paskirties m e s n e s u v o ­
k i a m e : „ r e i k š m ę " a t s k l e i d ž i a tik k r u o p š t i a n a l i z ė . Leibni­
cas ž i n o m a m p r a n c ū z ų švietėjui e n c i k l o p e d i s i u i P . Hol-
b a c h u i r a š ė (1712 metų kovo 1 7 d i e n ą ) : „ M u z i k a y r a
я Jau kalbėjome, kad nuoroda alla breve sąlygojo griežtą ir
p a k i l ų kūrinio pobūdĮ.
*» Zr.: Друскин M. С. Клавирная музыка... — Л., 1960, с. 76.
ten p a t smulkiau rašoma ir apie afektų teoriją.
167
 a r i t m e t i k o s u ž d a v i n y s sielai, kuri a n a l i z u o j a s a v e , pati
to n e s u v o k d a m a . " Leibnico žodžių nereikia s u p r a s t i pa­
r a i d ž i u i . M u z i k o s m e n ą ir m a t e m a t i k ą l y g i n o d a u g e l i s
XVII a m ž i a u s teoretikų, kurie skaičių h a r m o n i j ą t a p a t i ­
no su m u z i k o s h a r m o n i j a , j o s proporcijų g r o ž i u , n e s tai,
a n o t jų, a t i t i n k a V i s a t o s h a r m o n i j ą . Bet ir n e s i r e m i a n t
s c h o l a s t i n ė m i s p a ž i ū r o m i s — ar g a l ė j o m u z i k a n t a s , ž a v ė ­
jęsis kontrapunkto menu, nesidomėti matematine tarpusa­
vio p r i k l a u s o m y b e ? Ar g a l ė j o B a c h a s , t u r ė j ę s s v a r ų te­
ologinių žinių p a g r i n d ą , n e k r e i p t i dėmesio į „šv. trejy-
b ė s " a r b a „ d e š i m t i e s dievo į s a k y m ų " skaičių simboliką?
P a v y z d ž i u i , Mišių h-moli Sandus dalyje s k a i č i u s 3 są­
lygoja metrą, atlikėjų sudėtį (be kita ko — choro šešia-
b a l s u m ą , s e k s t a k o r d ų slinktis ir t. t ) . O k l a v y r i n ė s e „Gold-
b e r g o v a r i a c i j o s e " y r a 10 k a n o n ų , ir prieš kiekvieną jų —
po dvi l a i s v o s formos v a r i a c i j a s , todėl s u s i d a r o trejybė:
1 0 X ' 3 = 3 0 (tiek i š viso y r a v a r i a c i j ų ) . P a g a l i a u m i n ė ­
t u o s e „ K l a v y r i n i u o s e p r a t i m u o s e " op. 3 iš viso yra 27
pjesės, tą g a l i m a išreikšti s k a i č i u m 3 — t r i g u b a trejybe!
3 ziopezė"; tikslus pakartojimas — „polilogija", o pakartoji­
A p s i r i b o s i m e šiais p a v y z d ž i a i s : į s a k r a l i n ę skaičių sim­
b o l i k ą — e r d v i n ę rašmeninę arba architektoninę — Bachas,
kaip ir jo p i r m t a k a i bei a m ž i n i n k a i , yra k r e i p ę s i s ne kar­
tą. T a č i a u j o s funkcija p a g a l b i n ė — ne tiek i š r a i š k i n g a i
v a i z d i n ė , kiek logiškai a b s t r a k t i . Todėl p e r d ė d a m i „skai­
č i a v i m o m e c h a n i k o s " v a i d m e n į B a c h o kompozicijos tech­
nikoje n e i š v e n g i a m a i p r i e i s i m e prie n e p a g r į s t ų išvadų.
T a i p p a t a t s a r g i a i reikia v e r t i n t i ir r e t o r i k o s p r i e m o n i ų
v a i d m e n į jo m u z i k i n ė j e kalboje, n o r s d a u g kas iš to,
a p i e ką iki šiol k a l b ė j o m e , t a m tikru m a s t u su j o m i s
siejasi.
Retorika — i š k a l b o s m o k s l a s ; jo paskirtis — p r a m i n t i
kelią ne t i e s o s pažinimui, bet i š d ė s t y m o įtikinamumui.
N u o a n t i k o s laikų, kai b u v o y p a č v e r t i n a m a s o r a t o r i a u s
m e n a s su jo stilistika ir g r a m a t i k a , s k i r i a m o s b e n d r o s i o s
i š r a i š k o s formos (locl communi — „ b e n d r o s v i e t o s " ) ir tro­
pai — a l e g o r i j o s , m e t a f o r o s , v a i z d i n g i p a l y g i n i m a i , s a v o ­
tiškai t v a r k ę v i s u m o s s t r u k t ū r ą . A t n a u j i n t i p o s a k i a i v a d i ­
nosi „ k a l b o s f i g ū r o m i s " , kurių — k a t a l o g u o j a n t — b u v o
priskaičiuojama dešimtys.
168
R e n e s a n s o epochoje, k u r i o s p a t s p a v a d i n i m a s r o d o pa­
s t a n g a s a t g a i v i n t i a n t i k i n ė s k u l t ū r o s dvasią ir m o d e l i u s ,
vėl itin d a u g dėmesio s k i r i a m a r e t o r i k a i . ( V i d u r a m ž i a i s
j i g y v a v o tik b a ž n y t i n i u o s e p a m o k s l u o s e , buvo v a d i n a m a
„ h o m i l e t i k a " ir t a r n a v o teologijos tezių a i š k i n i m u i . ) P r a ­
dėjus plisti p a s a u l i e t i š k a m m a d r i g a l u i ir a t s i r a d u s o p e r a i ,
m u z i k a ė m ė a r t ė t i prie poezijos, ir ž o d i n ė s k a l b o s figūros
p r a d ė j o d a r y t i s m u z i k i n ė m i s (figurae musicae). Iš teore­
tikų p i r m a s i s į tai a t k r e i p ė dėmesį vokietis J. B u r m e i s t e -
r i s — jo v e i k a l a s Musica poetica i š l e i s t a s 1606 m e t a i s lo­
t y n ų k a l b a . D a u g e l y j e XVII a . — X V I I I a m ž i a u s p r a d ž i o s
t r a k t a t ų b u v o n u s t a t o m a s t i e s i o g i n i s m u z i k o s ir žodžio,
m u z i k i n i ų ir k a l b o s figūrų r y š y s , o tokie p o s a k i a i kaip
„ p o e t i n ė m u z i k a " ir „ m u z i k i n ė p o e t i k a " t a p o kasdieniški.
K a l b o s ir m u z i k i n ė s f i g ū r o s a n a l o g i š k o s , bet ne t a p a ­
čios. O t e r m i n a i p a i m t i iš a n t i k i n ė s r e t o r i k o s . P a v y z d ž i u i ,
m e l o d i n ė s linijos k i l i m a s a r l e i d i m a s i s a t i t i n k a m a i vadi­
nosi „ a n a b a z ė " ir „ k a t a b a z ė " ; a r t i k u l i a c i j o s p a u z ė — „apo-
m a s k i t a i s l a i p s n i a i s , s e k v e n c i š k a i — „ k l i m a k s a s " ; sugrį­
žimas į pradinį garsą (arkos motyvas) — „hinotipozė";
g r u p e t o tipo figūros — „ k i k l o z ė " ; c h r o m a t i n ė s s l i n k t y s
a r b a šuoliai d i s o n u o j a n č i a i s i n t e r v a l a i s — „passus ( a r b a
saitus) duriusculus". Ir p a n a š i a i .
K a d a n g i m u z i k i n ė s f i g ū r o s į g a u d a v o s e m a n t i n ę funk­
ciją tik su t e k s t u , d a ž n i a u s i a i b ū d a v o a p i b ū d i n a m a hori­
z o n t a l ė — m e l o d i n ė s linijos, o r n a m e n t i k a , r i t m i n i s s u s k a i ­
d y m a s , k a d e n c i n ė s s l i n k t y s (Klausei, Ctausula) ir t. t.
F a k t ū r o s k l a u s i m a i ( v a d i n a m o s i o s Satzfiguren) irgi b u v o
m i n i m i , bet d a u g i a u s i a b u v o k a l b a m a apie d i s o n a n s ų var­
tojimą, jų išrišimą ( p a v y z d ž i u i , „ e l i p s ę " — įprasto išriši­
mo v e n g i m ą ) ir s a n t y k į su k o n s o n a n s a i s . P a r a l e l i n i a i vo­
k a l i n ė s ( t e k s t u o t o s ) ir i n s t r u m e n t i n ė s (be teksto) m u z i k o s
reiškiniai n e b u v o g r e t i n a m i , bendrieji m u z i k o s s t i l i a u s rai­
dos d ė s n i n g u m a i XVII a m ž i u j e n e b u v o liečiami. N o m e n k -
l a t ū r i n i s p r i e m o n i ų i š v a r d i j i m a s r o d o šios teorijos ribo­
t u m ą i r s ą l y g o j a s i a u r a s j o s p a n a u d o j i m o g a l i m y b e s Ba­
cho k ū r y b o s m e t o d u i s u p r a s t i , n e s , p a l y g i n u s , t a r k i m e , s u
Siuco k ū r y b a , B a c h o m u z i k o s p l ė t o j i m a s n e d a u g t e p r i k l a u ­
s o n u o t e k s t o , j a u n e k a l b a n t apie g r y n a i i n s t r u m e n t i n i u s
100
 k ū r i n i u s . Ir vis dėlto m u z i k i n i ų r e t o r i n i ų figūrų v a i d m u o
s t i p r i n a n t e k s p r e s i j ą i r p a t e t i k ą g a n a r e i k š m i n g a s XVII
a m ž i a u s vokiečių muzikoje: j o s p a d ė j o i š s i k r i s t a l i z u o t i ti­
p i š k o m s m u z i k i n ė s leksikos p r i e m o n ė m s . B a c h a s tas prie­
m o n e s p e r ė m ė , p a n a u d o j o g r e t a kitų, o jų v i s u m a s u d a r ė
i n d i v i d u a l ų autorinį jo stilių.
Kita r e t o r i k o s m o k s l o dalis, skirta k a l b o s m e d ž i a g o s
i š d ė s t y m o t a i s y k l ė m s , X V I I — X V I I I amžių t r a k t a t u o s e ne­
b u v o i š s a m i a i n u š v i e s t a (kiek s m u l k i a u apie tai k a l b a -
M a t e z o n a s , 1739). T r a k t a t u o s e r a š y t a apie b ū t i n y b ę a n a ­
logiškai skaidyti ir m u z i k o s k ū r i n i u s , bet ta b ū t i n y b ė tai­
kyta v o k a l i n i a m s k ū r i n i a m s ir b u v o s ą l y g o j a m a eiliuoto
t e k s t o s t r u k t ū r o s . J. šitokį s k a i d y m ą g a l i m a žiūrėti kaip
į s i n t a k s i n į ( s k a i d y m ą į frazes, s a k i n i u s ir p e r i o d u s , ati­
t i n k a n č i u s ž o d i n i o teksto i š t a r i m ą ) ir kaip į a r c h i t e k t o -
ninį, a n a l o g i š k ą o r a t o r i a u s k a l b o s s k y r i a m s . Pirmoji skai­
dymo r ū š i s a k i v a i z d i , o a n t r o j i , v a i s i n g a s t u d i j u o j a n t
B a c h o k ū r y b o s metodą, r e i k a l a u j a t o l e s n i o m o k s l i n i o ty­
rimo . 49
O r a t o r i a u s k a l b o s s t r u k t ū r a g a l ė j o turėti m u z i k a i n e
tik tiesioginį, bet ir t a r p i n į poveikį. I l g u s m e t u s B a c h a s —
kaip v a r g o n i n i n k a s , k a n t o r i u s , chorų v a d o v a s — p r a l e i d o
greta pastoriaus katedros. Retorinės pamokslo priemonės,
p a n a u d o j a n č i o s logiškai p a g r į s t a s , į v a i r i a p u s i š k a s tezes,
p a r a l e l i z m a i s g r i n d ž i a m i p a l y g i n i m a i , p a k a r t o j i m a s (kad
į r o d y m a s a t r o d y t ų į t i k i n a m e s n i s ) — v i s a tai n e g a l ė j o ne­
t u r ė t i į t a k o s B a c h o kūrinių a r c h i t e k t o n i k a i . N a t ū r a l u , j o g
ir čia jis r ė m ė s i s a v o p i r m t a k ų m u z i k o s t r a d i c i j o m i s , bet
ir jie s a v o r u o ž t u j a u t ė a n a l o g i š k ą įtaką.
4 vienų s a v o k ū r i n i ų f r a g m e n t u s p e r k e l d a v o į k i l u s — n u o
B a c h o estetinį idealą a p ž v e l g ė m e į v a i r i a i s a s p e k t a i s — -
ir k u l t ū r o l o g i n ė j e , ir g r y n a i m u z i k i n ė j e plotmėje. A p i b e n d ­
r i n a n t n e d a u g kas lieka p r i d u r t i .
Paprastai skiriami šeši skyriai: 1) pradžia, įžanga; 2) pasako­
jimas, pranešimas; 3) pagrindinis teiginys; 4) paneigimas (galimas
prieštaravimas); 5) patvirtinimas; 6) užbaiga (žr.: Друскин Я, С. Про
риторичнл прийоми в музиц! И. С. Баха,— Ки1в, 1972),
170
B a c h a s — p o l i f o n i s t a s p l a č i a u s i a šio žodžio p r a s m e : j i s
m ą s t o s t r u k t ū r i š k a i - p o l i f o n i š k a i . M u z i k i n i s p r o c e s a s plė­
t o j a m a s į v a i r i u o s e t a r p u s a v y j e s u s i e t u o s e f a k t ū r o s sluoks­
n i u o s e . J ų linijos d a u g m a ž s a v a r a n k i š k o s laiko horizon­
t a l ė s p o ž i ū r i u , bet tuo pat metu v i e n a n u o kitos priklau­
somos vertikalėje. Konstruojant formą, s v a r b ū s yra
p a k a r t o j i m a i d i d e s n i u a r m a ž e s n i u a t s t u m u , a n a l o g i j o s pa­
g a l p a n a š u m ą ir p a g a l k o n t r a s t ą (o a n a l o g i j a — tai tas
p a t s p a k a r t o j i m a s , tik n e p i l n a s ) , i š d ė s t y m o v a r i a n t i š k u ­
m a s , r a d i a l i n ė s i m e t r i j a a r b a , k i t a i p , d i s i m e t r i j a kaip ne-
b i n a r i n ė s i m e t r i j a , kai p a n a š ū s dalykai i š d ė s t o m i a p l i n k
centrinę ašį . Apskritai atsiranda sudėtinga kryžminių
50
ryšių, p a r a l e l i z m ų , a t i t i k m e n ų s i s t e m a , s u k e l i a n t i d a u g i a ­
lypes asociacijas.
Šitoks kompozicijos m e t o d a s s ą l y g o j a B a c h o m u z i k o s
t u r i n i o d a u g i a r e i k š m i š k u m ą ( p o l i s e m i j ą ) , o n e r e t a i ir Ba­
cho polinkį p e r k o m p o n u o t i s v e t i m u s ar s a v u s k ū r i n i u s —
tatai vadinama „parodija".
D a b a r šis žodis v a r t o j a m a s n e „ s k o l i n i o " p r a s m e , kaip
k a d b ū d a v o B a c h o l a i k a i s , o su p a š i e p i a m u a t s p a l v i u .
( „ P a r o d i j a " g r a i k i š k a i p a ž o d ž i u i reiškia „ g i e s m ė atvirkš­
č i a i " , para— , , p r i e š " - f o d e — „ g i e s m ė , g i e d o j i m a s " ) S v e ­
t i m ų t e m ų , atskirų f r a g m e n t ų a r ištisų k ū r i n i ų p e r k ė l i m a s
į s a v o k o m p o z i c i j a s , jų p e r k o m p o n a v i m a s B a c h o laikais
n e a t r o d ė s m e r k t i n a s , n e g a r b i n g a s . S v a r b i a u s i a , k a d prie
s e n o s m e d ž i a g o s , p a s a k J . M a t e z o n o , būtų pridėti „ p r o ­
c e n t a i " . P a n a š i u b ū d u B a c h a s p e r k ū r ė V i v a l d ž i o ir kitų
a u t o r i ų k o n c e r t u s . Bet kodėl j i s t a i p d a ž n a i p a r o d i j a v o
s a v o pa ties k u r i n i u s ?
M u z i k o s istorijoje y r a d a u g y b ė p a v y z d ž i ų , kai a u t o r i a i
Musorgskio (operoje „ B o r i s a s G o d u n o v a s " p a n a u d o t o s
anksčiau rašytos, nebaigtos operos „Salambo" ištraukos)
iki Prokofjevo (kai kas iš m u z i k o s s p e k t a k l i u i „ E u g e n i j u s
O n e g i n a s " a t k e l i a v o į operą „ K a r a s ir t a i k a " ) . Bet k a d
tas p a t s k ū r i n y s , vidujai u ž b a i g t a s ir t o b u l a s , būtų patei­
k i a m a s su kitu t e k s t u ir tik n e ž y m i a i p a k e i č i a m a s , palie-
Apie
50
binarinės ir radialinės simetrijos skirtumą žr.:
Виппер Б. Р. Статьи об искусстве. — М,, 1970, с, 440.
171

k a n t a t s k i r u s n u m e r i u s , d i d e l i u s „ b l o k u s " a r visą kūrinį
ištisai (be to, tekstas k a r i a i s b ū d a v o p r i r a š o m a s i n s t r u ­
m e n t i n i a m s k ū r i n i a m s ) , — tokia p r a k t i k a m u m s n e į p r a s t a ,
o Bachui p r i i m t i n a (žr. apie tai p. 2 1 1 ) . Sveiceris n e g a l ė j o
suvokti šio m e t o d o r e i k š m ė s , o n ū d i e n i a i b a c h o l o g a i jį
paaiškina.
A p s k a i č i u o t a (žr. L. F i n š e r i o , V. N o i m a n o ir kitų vei­
k a l u s ) , k a d iki m ū s ų laikų i š l i k u s i u o s e B a c h o k ū r i n i u o s e
a u t o p a r o d i j o s s u d a r o m a ž d a u g d v i d e š i m t p r o c e n t ų ; i š vi­
s o — 186 a r i j o s ir chorai k a r t u su 22 r e č i t a t y v a i s . Iš jų:
75 atvejai ( t a r p jų 4 r e č i t a t y v a i ) , kai s k o l i n a m a s i iš
religinių kūrinių ir p e r k e l i a m a j k i t u s r e l i g i n i u s k ū r i n i u s ;
72 atvejai ( t a r p jų 8 r e č i t a t y v a i ) , kai p e r k e l i a m a iš
pasaulietinių į religinius;
61 a t v e j i s ( t a r p jų 10 r e č i t a t y v ų ) — i š p a s a u l i e t i n i ų j
pasaulietinius.
I e š k o j i m a i t ę s i a m i , a u t d p a r o d i j ų d a u g ė j a . Kuo p a a i š ­
kinti, k a d jų tiek d a u g ?
B a c h a s d a ž n i a u s i a i r a š ė „ p r o g i n i u s " k ū r i n i u s . (Pir­
m i a u s i a tai p a s a k y t i n a apie k ū r i n i u s su t e k s t a i s , t. y.
vokalinius.) P a s i t a i k y d a v o kita p r o g a , ir n a u j o j e situaci­
joje u ž b a i g t a s k ū r i n y s b ū d a v o baigiamas rašyti, p e r r e d a ­
g a v u s jį kaip a n k s t e s n i o j o v a r i a n t ą . K a r t a i s tą s t i m u l i u o ­
d a v o a r t i m o s asociacijos, t. y. a n a l o g i š k ų tipizuotų afektų
i š r a i š k a , bet b ū d a v o ir t a i p , k a d p e r k o m p o n u o d a m a s Ba­
chas t a r s i ž a i s d a v o n e t a p a č i o m i s r e i k š m ė m i s , ir tas žai­
d i m a s — dėl m u z i k o s p o l i s e m a n t i š k u m o — j a m t e i k d a v o
estetinį p a s i t e n k i n i m ą . Ar čia irgi nepasireiškia v a r i a n t i š ­
k u m a s kaip p a g r i n d i n i s B a c h o k ū r y b o s m e t o d o b r u o ž a s ,
n e s p a r o d i j a y r a ne kas kita, o p e r p a s a k o j i m a s ? Tegu
n a u j a i s u r e d a g u o t a m u z i k a n e visai a t i t i k s t e k s t o akcen­
t u s , bet kito k o n t e k s t o dėka joje i š r y š k ė s n a u j i v a i z d a i .
M a ž d a u g š i t a i p t u r ė j o s a m p r o t a u t i B a c h a s . G a l ė j o būti
ir kitos p r i e ž a s t y s — laiko s t o k a , a t l i e k a n t skubų u ž s a k y ­
mą. T a č i a u ilgainiui t a r n y b i n ė s p a r e i g o s Bachui a t i m d a ­
vo m a ž i a u laiko, o p a r o d i j ų g a u s ė j o . V a d i n a s i , jų a t s i r a ­
d i m a s a i š k i n t i n a s ne vien tik u ž i m t u m u . Į s a v o r a n k r a š ­
čius B a c h a s žiūrėjo s t r o p a u s š e i m i n i n k o a k i m i s , r ū p i n o s i ,
k a d j o kūriniai, k a r t ą n u s k a m b ė j ę , g a l ė t ų b ū t i p a n a u d o t i
kitomis a p l i n k y b ė m i s ir k i t a i s v a r i a n t a i s .
172
Skiriamos keturios parodijų rūšys:
1) p r o t o t i p a s t o b u l e s n i s už jo p e r d i r b i m ą ( B a c h o kū­
ryboje tai r e t a s a t v e j i s ; čia t u r ė j o į t a k o s s k u b o t u m a s ) ;
2) p r o t o t i p a s tik šiek tiek a t n a u j i n t a s , p r i d e d a n t kitą
t e k s t ą ar dėl kitų priežasčių ( d a ž n a s a t v e j i s ) ;
3 ) p r o t o t i p a s p e r d i r b t a s , p a t o b u l i n t a s ( B a c h o kūrybo­
je tai pasitaiko d a ž n a i ) ;
4 ) p r o t o t i p a s t a r n a u j a p a v y z d ž i u , p a g a l kurį s u k u ­
r i a m a d a r t o b u l e s n ė , iš e s m ė s kita kompozicija (irgi ne­
retas atvejis).
Platėjanti vertybių s k a l ė - i š v a r d y t ų keturių parodijos
r ū š i ų sekoje į t i k i n a m a i rodo, j o g B a c h ą l a b i a u s i a i viliojo
išdėstymo variantų gausumas.
5
G e n i j a u s k ū r y b o s evoliucijoje s u s i k r y ž i u o j a a s m e n i n ė s
b i o g r a f i j o s faktų ir epochos „faktų" poveikis. S u n k u nu­
s t a t y t i visuotinį šio r y š i o d ė s n i n g u m ą ; vienų m e n i n i n k ų
k ū r y b o j e tas r y š y s g l a u d e s n i s , kitų — ne toks g l a u d u s , epo­
c h o s i n t e n s y v u m a s irgi n e v i e n o d a s — t o l y g u s a r b a su pro­
t r ū k i a i s . I r vis dėlto m e n i n i n k o e s t e t i n i s i d e a l a s p a p r a s t a i
esti n e k i n t a m a s , n o r s g y v e n i m a s — tiek socialinis, tiek
a s m e n i n i s — jį k o r e g u o j a . P a k i t i m a i susiję ne su idealo
b r a n d u o l i u , o su jo raiškiąja p u s e , ž a n r ų sąveika.
K a d a gi f o r m u o j a s i e s t e t i n i s i d e a l a s ? T a d a , kai geni­
jus, įveikdamas įsigalėjusius meninės mąstysenos stereo­
tipus, tampa meistru, diktuojančiu meno dėsnius. P a t s jis
gali ir n e s u v o k t i , k a d tas k o k y b i n i s šuolis j a u įvyko. To
šuolio e s m ę s u d a r o savos m e n i n ė s pozicijos, savojo tik­
r o v ė s m o d e l i a v i m o m e t o d o į t v i r t i n i m a s — ir ne tik esa­
moje situacijoje, bet ir ateities p e r s p e k t y v o j e . Iki tol ge­
n i j u s p a i s ė tradicijų ir, s e m d a m a s i s į v a i r i a p u s i ų meninių
į s p ū d ž i ų , b a n d ė jų g a l i m y b e s , o d a b a r s u f o r m a v o s a v o
požiūrį į j a s . V y k s t a a t m e t i m o a k t a s : tradicijų r i b o s per­
ž e n g i a m o s , klostosi a u t o r i a u s s t i l i u s . A n k s t e s n i ų įtakų
ž y m ė s g a l i išlikti, bet r u d i m e n t a i a t m e t a m i : a t s i r a d o ge­
b ė j i m a s atsirinkti, l e i d ž i a n t i s tiek s e n a s , tiek n ū d i e n e s
įtakas nušviesti sava meninių atradimų šviesa.
173
 „Kai pasirodo tikras m e n i n i n k a s , didelis m e i s t r a s , — r a ­
šė E r n e s t a s H e m i n g v ė j u s , — jis ima visa, kas b u v o pasiek­
ta ir a t r a s t a m e n e iki jo, ir taip g r e i t p a s i r e n k a , kas rei­
k a l i n g a , ir a t m e t a , kas n e r e i k a l i n g a , t a r s i būtų g i m ę s su
t o m i s ž i n i o m i s , n e s s u n k u į s i v a i z d u o t i , kad ž m o g u s s t a i g a
gali s u k a u p t i išmintį, k u r i a i p a p r a s t a m m i r t i n g a j a m būtų
p r i r e i k ę viso g y v e n i m o ; o p a s k u i didelis m e n i n i n k a s žen­
gia toliau n u o to, kas a n k s č i a u a t r a s t a bei n u v e i k t a , ir
kuria sava, kuria n a u j a . " 51
G e n i j a u s evoliucija, b ū d a m a v i e n t i s a ir v i s u m i n ė , re­
t r o s p e k t y v o j e a t r o d o lyg koks u ž b a i g t a s d a l y k a s (net tuo
atveju, j e i g u j o g y v e n i m a s būtų t r a g i š k a i n u t r ū k ę s ) , lyg
m e n o k ū r i n y s , t u r i n t i s „ s i u ž e t ą " . Atskleisti šio „ s i u ž e t o "
e s m ę p a d e d a m e i s t r o k ū r y b o s kelio p e r i o d i z a v i m a s . Skirs­
t y d a m i į p e r i o d u s , m e s f o r m a l i z u o j a m e procesą, atsiribo­
j a m e n u o a n t r a e i l i ų faktų, n o r ė d a m i a t s k l e i s t i d ė s n i n g u ­
m u s . N u o to, kaip s u s k a i d y s i m e šį procesą, p r i k l a u s y s ir
a n a l i z u o j a m o reiškinio t r a k t u o t ė , ir t y r i m o m e t o d o l o g i j a .
D a r v i s a i n e s e n i a i B a c h o k ū r y b o s p e r i o d i z a v i m a s nekė­
lė jokių abejonių. K l a u s i m a s , a t r o d ė , yra visiškai a i š k u s .
1702 metų g e g u ž ė j e ar birželio p r a d ž i o j e — B a c h u i nese­
niai b u v o s u k a k ę septyniolika metų — b a i g ė s i m o k y m o s i
l a i k o t a r p i s . Toliau biografijoje b a l t a dėmė. N u o 1703 me­
tų kovo iki r u g s ė j o m ė n e s i o jis t a r n a v o j a u n e s n i o j o Vei­
m a r o h e r c o g o d v a r e . Tų pačių m e t ų liepos 3 dieną daly­
v a v o k o n k u r s e v a r g o n i n i n k o vietai užimti A r n š t a t e , kur
i š b u v o iki 1707 m e t ų birželio 29 dienos. Po to apie aš­
t u o n i s m ė n e s i u s dirbo v a r g o n i n i n k u ir k o m p o z i t o r i u m Miul-
h a u z e n e . N u o 1708 iki 1718 m e t ų — vėl V e i m a r a s , t a r n y b a
v a l d a n č i o j o h e r c o g o r ū m u o s e , toliau — K ė t e n a s . 1723 metų
g e g u ž ė s 22 dieną B a c h a s persikėlė į Leipcigą.
Š i u o s l a i k o t a r p i u s g a l i m a schematizuoti': V e i m a r a s I —
A r n š t a t a s — M i u l h a u z e n a s — V e i m a r a s II — K ė t e n a s —
Leipcigas. Taip — pagal išvardytus miestus — nagrinėja­
m a B a c h o biografija. Bet a r g a l i būti o r i e n t y r u , n u s t a t a n t
kūrybos laikotarpius, pasistūmėjimas tarnybos laip­
t a i s a r b a g e o g r a f i n i a i p a s i k e i t i m a i , kurie, b e j e , — y p a č pas-
61
Хемингуэй Э. Смерть после полудня (1932). — Избр. произве­
дения в 2­х т.", т. 2.—М„ 1959, с.186.
Ui
k u t i n i a i — vyko l a b a i a r t i m u o s e T i u r i n g i j o s ir k a i m y n i n ė s
S a k s o n i j o s r a j o n u o s e ? Tiesa, keitėsi d a r b o s ą l y g o s — n u o
d v a r o iki b a ž n y t i n i ų , po to vėl d v a r o ir d a r k a r t ą b a ž ­
n y t i n ė s . Keitėsi m e c e n a t a i — vieni l a b i a u p a l a n k ū s B a ­
chui, kiti m a ž i a u . Keitėsi ir s a n t y k i a i su miestų m a g i s t r a ­
t a i s . Bet visi šie faktoriai n e g a l ė j o t u r ė t i e s m i n i o poveikio
kompozitoriaus meninės brandos procesams ir pasireiškė
tik vieno ar kito žanro v y r a v i m u B a c h o kūryboje. Tai r e i k š ­
m i n g a s , t a č i a u n e viską p a a i š k i n a n t i s m o m e n t a s .
M e n i n i u s v a i z d u s i r s t i l i a u s evoliuciją a i š k i n a n t p a g a l
šią įprastą schemą, r a s d a v o s i n e p a k a n k a m a i a r g u m e n t u o ­
tų teiginių. P a v y z d ž i u i , J. N. F o r k e l i s m a n ė , k a d į b r a n ­
dos laikotarpį B a c h a s į ž e n g ė tik 1720 m e t a i s . F. S p i t a ,
p r i e š i n g a i , tvirtino, k a d b ū d a m a s d v i d e š i m t trejų metų
B a c h a s į ž e n g ė į „pirmąjį m e i s t r i š k u m o d e š i m t m e t į " — t a i p
s a v o m o n o g r a f i j o j e j i s p a v a d i n o didelį skyrių, skirtą Vei-
m a r u i I I . Deja, kai kurie vėlesnieji tyrinėtojai n e i g ė Ba­
cho teisę v a d i n t i s m e i s t r u t o k i a m e j a u n a m e a m ž i u j e . Ta­
čiau tas p a t s S p i t a per m a ž a i d ė m e s i o s k y r ė K ė t e n o lai­
k o t a r p i u i , n e p a k a n k a m a i jį v e r t i n o . N ū d i e n ė bachologija
u ž p i l d ė šią s p r a g ą (žr. H. Beselerio, V. F e t e r i o ir kitų
v e i k a l u s ) . I r vis dėlto, n o r s faktų s u s i k a u p ė n e m a ž a i , d a r
t e b e g y v u o j a n u o m o n ė , esą B a c h a s a t s i s t o j ę s „didžiųjų"
g r e t o n tik b ū d a m a s t r i s d e š i m t a š t u o n e r i ų metų, j a u p r a ­
dėjęs eiti k a n t o r i a u s p a r e i g a s Leipcige. O d v i d e š i m t sep­
t y n e r i u s m e l u s t r u k ę s Leipcigo l a i k o t a r p i s b u v o t y r i n ė j a
m a s kaip neva v i e n t i s a s , m o n o l i t i š k a s . Tiesa, S p i t a — pri­
t a r d a m a s K- B i t e r i u i , lik p a t e i k d a m a s k i t u s a r g u m e n t u s —
skiriamąja g a i r e n u r o d ė 1734 m e t u s . B i t e r i s n a i v i a i prisi­
p a ž i n o , k a d j a m n e p a v y k ę rasti a r c h y v i n ė s m e d ž i a g o s ,
n u š v i e č i a n č i o s p a s k u t i n i u s penkiolika B a c h o g y v e n i m o me­
tų, todėl, girdi, jis ir p a s i r i n k ę s šią dalą. N e m i n ė d a m a s
Biterio p a v a r d ė s , S p i t a n u r o d o t ą pačią datą, r e m d a m a s i s
i š o r i n i a i s b i o g r a f i n i a i s s u m e t i m a i s : vietoj B a c h u i p a l a n ­
k a u s G e s n e r i o k a n t o r a t o r e k t o r i a u s postą u ž ė m ė E r n e s t i s
j a u n e s n y s i s , vėliau B a c h u i n e d r a u g i š k a s . Bet tokiu jis ta­
po ne iš k a r t o , apie tai u ž s i m e n a p a t s SpitaI Š t a i b ū d i n ­
g a s p a v y z d y s , r o d a n t i s , kaip b i o g r a f i n i s t y r i m o m e t o d a s ,
a t i t r a u k t a s n u o stilistinio, gali s u k l a i d i n t i net įžymų moks­
lininką. N ū d i e n o s b a c h o l o g a i (G. D a d e l z e n a s , K. Volfas
175
 i r k t j , t y r i n ė d a m i „vėlyvąjį" Bachą, pateikė d a u g naujų
ir v e r t i n g ų žinių. į jų t e i g i n i u s toliau a t s i ž v e l g s i m e .
Mokslinį p e r i o d i z a v i m o p a g r į s t u m ą gali laiduoti tik
k o m p l e k s i n i s — b i o g r a f i n i s , v a i z d i n i s , s t i l i s t i n i s ir ž a n r i ­
n i s — t y r i m o m e t o d a s . Bet šis m e t o d a s s u s i d u r i a s u rim­
tais sunkumais, kuriuos žemiau išvardysiu.
1. Iki m ū s ų dienų išliko toli g r a ž u ne visa, kas B a c h o
b u v o s u k u r t a . Apsiribosiu p r i m i n i m u , k a d du p e n k t a d a l i a i
religinių k a n t a t ų d i n g o . K a d a n g i d i n g u s i e j i k ū r i n i a i —
t a r p jų dvi, o g a l net ir t r y s p a s i j o s — n e b e p r i e i n a m i , pe-
r i o d i z a v i m e ( r e m i a n t i s s t i l i a u s p o ž y m i a i s ) a t s i r a n d a kai
kurių hipotetinių m o m e n t ų .
2. D a u g e l i o m u s p a s i e k u s i ų kūrinių r e d a k c i j o s yra vė­
l e s n ė s ( p a v y z d ž i u i , kai k u r i o s V e i m a r o l a i k o t a r p i o k a n t a ­
tos ž i n o m o s p a g a l jų l e i p c i g i š k u s v a r i a n t u s ) , o žinių sto­
k a neleidžia i š s a m i a i a p i b ū d i n t i a n k s t y v ų j ų B a c h o k ū r y b o s
l a i k o t a r p i ų — iki K ė t e n o .
3. J a u m i n ė j o m e , kaip iš e s m ė s B a c h o veiklos s u p r a ­
timą p a k o r e g a v o religinių k a n t a t ų n ū d i e n ė c h r o n o l o g i n ė
a t r i b u c i j a . Š t a i kur biografijos faktai ( a k t y v u s d a l y v a v i ­
m a s s t u d e n t ų Collegium musicum veikloje) ir m e n i n i n k o
k ū r y b o s evoliucija ( s u m a ž ė j ę s d ė m e s y s r e l i g i n ė s k a n t a t o s
ž a n r u i ) susiliejo! N e m a ž i a u r e i k š m i n g i n a u j a u s i tyrinė­
j i m a i , skirti Mišių h-moll ar „ F u g o s m e n o " s u k ū r i m o chro­
n o l o g i n ė m s r i b o m s n u s t a t y t i . Š i a i s k l a u s i m a i s ir dėl a n a ­
logiškos kitų kūrinių a t r i b u c i j o s d i s k u s i j o s dar n e s i b a i g ė ;
tai gali p a k o r e g u o t i B a c h o k ū r y b o s p e r i o d i z a v i m ą , iš da­
l i e s — ir B a c h o polinkio į vieną ar kitą ž a n r ą evoliuciją.
Kompleksinis autoriaus stiliaus raidos tyrimo metodas
turi būti s i e j a m a s su b e n d r ą j a epochos s t i l i a u s r a i d a . Tai
n e p a k a n k a m a i n u o s e k l i a i d a r o m a d a u g u m o j e B a c h u i skir­
tų monografijų, kuriose jų h e r o j u s , l a i k a n t i s vis d a r ne­
išgyvendintų romantiškų pažiūrų, supriešinamas su savo
laikmečiu. A t i t r ū k u s n u o b e n d r o stilistinio k o n t e k s t o , n e g a ­
lima v i s a p u s i š k a i p a a i š k i n t i tų pasikeitimų, k u r i u o s patiria
a u t o r i a u s stilius ir kurie v y k s t a ne tik p a g a l v i d i n i u s ima­
n e n t i n i u s d ė s n i u s , bet ir v e i k i a n t n a u j i e m s m e n i n i a m s įspū­
d ž i a m s . Tuo labiau tai p a s a k y t i n a apie Bachą, kurio ne­
p a s o t i n a m ą žinių t r o š k i m ą j a u n e k a r t ą e s a m e minėję.
176
N u o v a i k y s t ė s jis į p r a t o m o k y t i s iš kitų m e i s t r ų kūrinių,
j u o s p e r s i r a š y d a m a s ; o n u s i r a š y d a m a s kai ką j u o s e pa­
k e i s d a v o ; t a i p X V I I I a m ž i a u s a n t r a j a m e d e š i m t m e t y j e jis
pasielgė su V i v a l d ž i o k o n c e r t a i s , o k e t v i r t a j a m e ir p e n k t a ­
j a m e — s u K a l d a r o s i r Z e l e n k o s ( p a s t a r a s i s dirbo Drez­
dene) m i š i o m i s a r b a t a d a v i s a i dar n e s e n i a i , 1735 m e t a i s ,
p a r a š y t u P e r g o l e z i o Stabai mater. T o k s „ v a i z d i n i s - r a š y t i -
n i s " n a u j o s i o s ( t a i p o g i ir s e n o s i o s — P a l e s t r i n o s ) m u z i k o s
perėmimo metodas Bachui būdingas.
Kaip j a u n e k a r t ą s a k ė m e , B a c h a s g y v e n o p e r e i n a m u o ­
j u l a i k o t a r p i u . I m p u l s a i n a c i o n a l i n ė m s vokiečių m u z i k o s
t r a d i c i j o m s plėtoti sklido iš v i d a u s ir dar s t i p r i a u iš iš­
o r ė s — j u o s s k a t i n o t o m e t o p r a n c ū z ų i r y p a č italų m u z i ­
ka. P a s t a r o s i o s „ s p a u d i m a s " itin išryškėjo ties X V I I I a m ­
ž i a u s pirmojo ir a n t r o j o d e š i m t m e č i ų riba. N e a t s i ž v e l g d a ­
mi į šias į t a k a s , n e g a l ė s i m e s u p r a s t i į v a i r i a p u s i š k o s j ė g o s
to k ū r y b o s p a k i l i m o , k u r i s B a c h o s t i l i a u s evoliucijoje ženk­
lina šią ribą. B a c h a s paliko n u o s t a b ų d o k u m e n t ą , patvir­
t i n a n t į m ū s ų ž o d ž i u s , — 1730 m e t a i s r a š y t ą p a a i š k i n a m ą j į
r a š t ą Leipcigo m a g i s t r a t u i . J a m e s k a i t o m e : „ . . . D a b a r t i n ė
m u z i k o s būklė (status musices) visiškai kitokia n e g u a n k s ­
čiau, m e n a s g e r o k a i i š a u g o , s k o n i s (ital. gusto; tiesą sa­
k a n t — m a n i e r a , s t i l i u s . — M . D.) s t e b ė t i n a i pasikeitė. To­
dėl a n k s t e s n ė s r ū š i e s m u z i k a n e b e g a l i p a t e n k i n t i mūsų
k l a u s o s " ( p a ž o d ž i u i — „ a u s ų " ) . Ką gi B a c h a s t u r ė j o g a l ­
voje, r a š y d a m a s apie a n k s t e s n i ą j ą m u z i k ą ? J a m a r t i m a s
L. Micleris 1739 metų s t r a i p s n y j e „ K a n t a t ų s t i l i u s " pa­
t i k s l i n o , k a d lūžis įvyko prieš d v i d e š i m t ar d v i d e š i m t
p e n k e r i u s m e t u s . Vėliau fleitisto ir k o m p o z i t o r i a u s J. Kvan-
c o g a r s i a j a m e t r a k t a t e „ B a n d y m a s p a m o k y t i g r o t i sker­
sine fleita" (1752) r a š o m a , k a d XVIII a m ž i a u s pirmoje
pusėje vokiečių m u z i k a keitėsi kas d e š i m t m e t į ( s k y r i u s
X V I I , § 1, s k y r i u s X V I I I , § 62 ir t o l i a u ) . Ten p a t K v a n c a s
tvirtino, k a d įvairių n a c i o n a l i n i ų mokyklų s i n t e z ė s pa­
g r i n d u s u s i f o r m a v o „ m i š r u s i s s t i l i u s " ir k a d šis stilius ir
e s ą s specifiškas vokiškas stilius — „ir ne tik dėl to, k a d
b ū t e n t vokiečiai jo griebėsi, bet ir todėl, k a d jie j a u dau­
gelį metų v i s u r šį stilių k u l t i v u o j a , ir niekur jis taip ne-
s u k l e s t ė j o — nei Italijoje, nei P r a n c ū z i j o j e , nei kurioje
n o r s kitoje š a l y j e " ( s k y r i u s X V I I I , § 8 7 ) .
177
 B a c h a s t a i į g y v e n d i n o j a u trečiojo d e š i m t m e č i o p r a ­
d ž i o j e — j ką nei K v a n c a s , nei kiti a m ž i n i n k a i n e a t k r e i p ė
d ė m e s i o , — t r a n s f o r m a v ę s itališkąjį gusto k a r t u su p r a n ­
c ū z i š k u o j u gotlt ( l y g i a r e i k š m ė s sąvokos) vokiškoje nacio­
n a l i n ė j e dirvoje. Beje, m i n ė t a m e 1730 m e t ų r a š t e j i s pa­
žymėjo, j o g n a u j o s i o s m u z i k o s t r a k t u o t ė kelia p a d i d i n t u s
r e i k a l a v i m u s a t l i k ė j a m s : į,...iš vokiečių m u z i k a n t ų reika­
l a u j a m a mokėti iš k a r t o , tiesiai iš n a t ų atlikti bet kokios
r ū š i e s muziką — ar ji būtų iš Italijos ar P r a n c ū z i j o s , A n g ­
lijos ar Lenkijos..." Koks p l a t u s B a c h o m u z i k i n i ų žinių
a k i r a t i s ! J a u n e p o l e m i z u o d a m a s s u m a g i s t r a t u , jis r a š ė
t a i p : p r a n c ū z ų muziką s t u d i j a v ę s d a r b ū d a m a s L i ū n e b u r -
ge; n e t r u k u s s u s i p a ž i n ę s su itališkąja ir vėliau visą laiką
ją atidžiai studijavęs; anglų muzikai, atrodo, pirmiausia
p r i s k y r ę s H e n d e l i o kūrybą; o lenkiški šokiai ir folkloro
melodijos p a s i d a r ę m a d i n g i dėl S a k s o n i j o s k u r f i u r s t o g a r ­
bėtroškiškų pretenzijų į Lenkijos k a r a l i a u s sostą.
M ū s ų į ž a n g i n ė s p a s t a b o s išsiplėtė dėl b ū t i n u m o pa­
g r į s t i siūlomą p e r i o d i z a v i m ą , kurį d a b a r b e n d r i a u s i a i s
bruožais apibūdinsime.
Apie ankstyvojo B a c h o k ū r y b i n i u s i e š k o j i m u s m e s be­
veik nieko n e ž i n o m e . S u n k u s p r ę s t i , kaip įvyko kokybinis
š u o l i s n u o m o k y m o s i iki pirmosios m e i s t r i š k u m o v i r š ū n ė s .
Jei p a m i n ė s i m e k o n k r e č i u s k ū r i n i u s , kelias į šią v i r š ū n ę
ves n u o k l a v y r i n i o „ K a p r i č o k a r š t a i m y l i m a m broliui iš­
v y k s t a n t " (1704) per M i u l h a u z e p a r a š y t a s k a n t a t a s (Ac­
tus tragicus, 1707) prie v a r g o n ų m u z i k o s š e d e v r ų — toka-
tų d-moll ir C-dur (apie 1709). V a d i n a s i , reikia skaičiuoti
n u o X V I I I a m ž i a u s pirmojo d e š i m t m e č i o . Visa, kas b u v o
s u k u r t a a n k s č i a u , priskirti a n k s t y v a j a m , į v a d i n i a m laiko­
t a r p i u i , o n u o šiol p r a s i d e d a antrasis, b r a n d u s i s .
T y r i n ė t o j a i ( H . B e s e l e r i s ir kt.) p a g r į s t a i p a ž y m i šio
l a i k o t a r p i o k ū r i n i a m s b ū d i n g ą virtuoziškumą, i š r a d i n g u ­
mą, ryškiai pasireiškiantį a u d r i n g ą t e m p e r a m e n t ą , d r ą s i a i
g r i a u n a n t į į p r a s t a s e s t e t i n e s n o r m a s . Cia s u s i k r y ž i a v o ir
š i a u r ė s Vokietijos mokyklos i m p r o v i z a c i j o s m e n o t r a d i c i ­
j o s , ir stile concertato k o n t r a s t i n ė d i n a m i k a ; p i e t i s t i n i s
„ s a l d u s " e l e g i š k u r n a s p e r f o r m a v o n a u j o s i o s italų s m u i k o
m o k y k l o s kantiieną, o t r a d i c i n ė vokiška m o t y v i n ė - k o n t r a -
p u n k t i n ė technika buvo p r a t u r t i n t a d e r m i n i u - t o n a c i n i u plė-
178
tojimu. A p s k r i t a i t a t s a v o t i š k a s „ a u d r o s ir v e r ž i m o s i " lai­
k o t a r p i s B a c h o kūryboje. L a b i a u s i a i jis pasireiškė v a r g o n ų
m u z i k o s ž a n r u o s e ir r ū š y s e . I š r a i š k i n g u m a s b ū d i n g a s ir
k a m e r i n ė m s s o l i n ė m s k a n t a t o m s , s u k u r t o m s 1714—1717
m e t a i s . V i e n a šio l a i k o t a r p i o v i r š ū n e ir tuo pačiu j j a i r e ,
r o d a n č i a posūkį į kitą laikotarpį, g a l i būti laikoma P a s a -
kalija c-moll v a r g o n a m s ( 1 7 1 6 — 1 7 1 7 ) .
Trečiojo l a i k o t a r p i o p r a d ž i a a p y t i k r i a i s u t a m p a su B a ­
cho g y v e n i m o K ė t e n e v i d u r i u — X V I I I a m ž i a u s pirmojo
ir a n t r o j o d e š i m t m e č i ų r i b a . S t e b i n a šio l a i k o t a r p i o kūry­
bos i n t e n s y v u m a s : čia ir pjesės s t y g i n i a m s s t r y k i n i a m s
i n s t r u m e n t a m s ( t a r p jų g a r s i o j i Č a k o n a solo smuikui ir
k o n c e r t a i s m u i k u i , kurių v i e n a s — d v i g u b a s ) , ir „ B r a n d e n ­
b u r g o k o n c e r t a i " (1721; kai kurių pirmieji v a r i a n t a i su­
kurti a n k s č i a u ) , Ir k l a v y r i n ė s pjesės (GTK I t o m a s , 1722;
s i u i t o s ) . Tas faktas, k a d B a c h a s kaip tik šiuo l a i k o t a r p i u
p r a d e d a r a š y t i m o k o m o s i o s - d l d a k t i n ė s paskirties k ū r i n i u s ,
ketindamas praplėsti pedagoginį repertuarą, paaiškinamas
n e tik a s m e n i n i a i s a r j u o l a b š e i m y n i n i a i s m o t y v a i s ( „ N a ­
t ų s ą s i u v i n i a i " F r y d e m a n u i , Anai M a g d a l e n a i ; i n v e n c i j o s ) :
jis s t e n g i a s i dar giliau suvokti m u z i k o s v a i z d i n ė s i š r a i š ­
kos bei s t r u k t ū r o s d ė s n i n g u m u s . B a c h a s visiškai j u o s įval-
do, net ir k ū r i n i u o s e o r k e s t r u i . Beje, įvyko poslinkių ž a n r ų
sąveikoje: a t k r i t o b a ž n y t i n ė s m u z i k o s sritis, n o r s ji ne­
b u v o s v a r b i a u s i a ir a n k s t e s n i u o j u l a i k o t a r p i u . O p a s a u l i e ­
t i n e s k a n t a t a s B a c h a s k ū r ė K ė t e n e ir jų muziką iš d a l i e s
p a n a u d o j o Leipcige ( p a v e r s d a m a s j a s r e l i g i n ė m i s k a n t a ­
tomis) .
M i n ė t a m e Kėteno l a i k o t a r p i o v i d u r y j e s u k o n c e n t r u o t a
tai, kas b u s išplėtota v ė l e s n i a i s d e š i m t m e č i a i s , d e r i n a n t
k o n k r e t ų j a u s m ą ir r a c i o n a l u m ą , tobulą polifonijos meist­
r i š k u m ą ir n e g i r d ė t ą h a r m o n i j o s t u r t i n g u m ą , t e m a t i z m o
individualizavimą ir labiau paryškintus jame žanrinius
(be kita ko — šokio) p o ž y m i u s , r i t u r n e l ė s tipo formą ir
plėtojimo e l e m e n t u s , a r t i k u l i a c i j o s r i t m i n ę į v a i r o v ę ir os-
t i n a t i š k u m ą , d r a m a t i n ę d e k l a m a c i j ą ir k a n t i l e n i š k u m ą , pa­
tetiką ir a p m ą s t y m u s ir t. t. Todėl, m a n r e g i s , visiškai
n ė r a p a g r i n d o m a n y t i , k a d B a c h o p e r s i k ė l i m a s į Leipcigą
ir A n h a l t - K ė t e n o d v a r o k a p e l m e i s t e r i o p a r e i g ų p a k e i t i m a s
179
šv. T o m o b a ž n y č i o s k a n t o r i a u s p a r e i g o m i s b u v o n a u j a
g a i r ė j o k ū r y b o s periodizacijoje.
T r e č i a s i s l a i k o t a r p i s t r u n k a m a ž d a u g iki ketvirtojo de­
š i m t m e č i o a n t r o s i o s p u s ė s . A p s i g y v e n ę s Leipcige, B a c h a s ,
palyginti su Kėtene praleistais metais, staiga pakeitė žan­
rų h i e r a r c h i j o s k o o r d i n a c i j ą : į pirmąjį p l a n ą iškilo reli­
g i n ė m u z i k a . Ž a n r o funkcinė paskirtis s ą l y g o j o kai kurių
a k c e n t ų p e r k ė l i m ą i š r a i š k o s p r i e m o n i ų sferoje, t a č i a u jų
s i s t e m a liko n e p a k i t u s i . Be to, B a c h o d ė m e s y s i n s t r u m e n ­
tinei m u z i k a i išliko: jis p r a d ė j o s p a u s d i n t i „ K l a v y r i n i u s
p r a t i m u s " , o k a n t a t o s e — l y g i a g r e č i a i su v o k a l i n i u — su­
s t i p r i n o i n s t r u m e n t i n į pradą, k a r t a i s net s a v a r a n k i š k ų nu­
merių p a v i d a l u . P r i s i m i n k i m e biografijos f a k t u s : po to,
kai 1729 m e t a i s Leipcigo v i s u o m e n ė aiškiai n e p a k a n k a m a i
į v e r t i n o „ P a s i j ą p a g a l M a t ą " , B a c h a s ė m ė dirbti su stu­
d e n t ų Collegium musicum ir g r į ž o — d a u g i a u s i a a u t o p a -
rodijų forma — prie k o n c e r t o ž a n r o . Taip K ė t e n o ir Leip­
cigo l a i k o t a r p i ų b r u o ž a i s u s i j u n g ė .
B e t h o v e n o kūryboje kaip y p a t i n g a s l a i k o t a r p i s p a p r a s ­
tai i š s k i r i a m a „paskutinioji d e k a d a " . A n a l o g i š k ą „ d e k a d ą " ,
s ą l y g i š k a i k a l b a n t , g a l i m a n u r o d y t i ir B a c h o kūryboje, tik
c h r o n o l o g i n ė s j o s ribos dar p l a t e s n ė s ir a p i m a apie pen­
kiolika metų. Kaip ir k i e k v i e n a m e p e r i o d i z a v i m e , šios ri­
bos d a u g i a u ar m a ž i a u p a s l a n k i o s ir n e g a l i būti s i e j a m o s
su k o n k r e č i o m i s d a t o m i s .
1734 metų g r u o d y j e B a c h a s s u k ū r ė „ K a l ė d ų o r a t o r i j ą " ,
kurią s u d a r o šešios k a n t a t o s , d a u g i a u s i a — a u t o p a r o d i j o s .
Tai — a t s i s v e i k i n i m a s su ž a n r u , n u o kurio jis n u t o l o d a r
a n k s č i a u . P o penkerių metų B a c h a s išleidžia „ K l a v y r i n i u s
p r a t i m u s " op. 3 — polifoninių pjesių v a r g o n a m s rinkinį,
k u r i a m e v y r a u j a c h o r a l o i š d a i l o s . I l g u s m e t u s , vos ne iki
g y v e n i m o p a b a i g o s (bent j a u iki 1747 m e t ų ) l y g i a g r e č i a i
r a š o m o s Didžiosios mišios l i t u r g i n i u lotynišku t e k s t u ; jos
n e s u s i e t o s su g i m t o s i o s k a l b o s d e k l a m a c i j a , ir tai leidžia
k o m p o z i t o r i u i n e v a r ž o m a i p a r o d y t i s a v o vokalinį polifo­
ninį m e i s t r i š k u m ą . V a r i a c i j o s , fugos, k a n o n a i v y r a u j a vė­
l e s n i u o s e k ū r i n i u o s e : „ K l a v y r i n i u o s e p r a t i m u o s e " op. 4
( „ G o l d b e r g o v a r i a c i j o s e " ) , G T K II t o m e , „ M u z i k i n ė j e do­
vanoje", „Fugos mene". Sąrašas pakankamai įtikinantis:
vėl v y k s t a p o s l i n k i s į i n s t r u m e n t i n i ų ž a n r ų p u s ę ir stile
180
antico k r y p t i m i , a t s i r a n d a p o l i n k i s p a b r ė ž t i i m a n e n t i n i u s
muzikos dėsningumus, racionaliai sąlygojamus griežto
k o n t r a p u n k t o . Siuo, ketvirtuoju, l a i k o t a r p i u dar r y š k i a u nei
a n k s č i a u j a u č i a m o s p a s t a n g o s perteikti tai, kas objektyvu,
v i r š a s m e n i š k a , u n i v e r s a l u . Ar tuo nepasireiškia s a v o t i š k a i
i n t e r p r e t u o t a s Š v i e č i a m o j o a m ž i a u s r a c i o n a l i s t i n i ų idėjų
poveikis? Tai s u d ė t i n g a s k l a u s i m a s , r e i k a l a u j a n t i s t o l e s n i o
m o k s l i n i o p a g r i n d i m o . Kaip ten bebūtų, šio k ū r y b o s lai­
k o t a r p i o s p e c i f i š k u m a s nekelia abejonių.
Bet tai n ė r a g r į ž i m a s į praeitį, prie N y d e r l a n d ų kom­
pozitorių a r P a l e s t r i n o s chorinio polifoninio s t i l i a u s : B a ­
chas n e a t s i s a k o j o stiliui b ū d i n g o t e m a t i z m o i n d i v i d u a l i ­
z a v i m o , o r g a n i z u o j a n č i o s ir a t i t i n k a m a i plėtojimą n u ­
kreipiančios tonacinio plano funkcijos, stile concertato
s u f o r m u o t o s s t r u k t ū r i n ė s d i n a m i k o s . Tai ir ne p a s e k m ė
r e z i g n a c i j o s , n e v a kilusios dėl j o g e n i j a u s n e p r i p a ž i n i m o ,
priešingai: svetingas Bacho priėmimas Frydricho II dvare
B e r l y n e 1747 m e t a i s b u v o a u k š č i a u s i a s j o g e n i j a u s p r i p a ­
ž i n i m a s . G y v e n i m e , žinia, p a k a k o ir s i e l v a r t o : įsiliepsnojo
B a c h ą n u l i ū d i n ę s P r ū s i j o s i r S a k s o n i j o s v i d a u s k a r a s , šei­
m o s n e a p l e n k ė ligos ir mirtys, s u š l u b a v o ir p a t i e s B a c h o
s v e i k a t a . Bet n i e k a i p ir n i e k u o n e p a s i t v i r t i n a r o m a n t i n ė
v e r s i j a , esą s e n a t v ė j e jis n u s i g r ę ž ę s n u o jį s u p u s i o s a p ­
linkos.
Bachas visada sugebėjo išsaugoti kūrybinę nepriklau­
s o m y b ę — i r būdamas dvaro muzikantas, ir bažnytinės ar
miesto valdžios prižiūrimas. Jo gyvenimas buvo neleng­
v a s , ir vis dėlto — jei t u r ė s i m e o m e n y k ū r y b o s evoliuci­
j ą — tai b u v o l a i m i n g a dalia, leidusi s u s i n t e t i n t i t a i , kas
dėjosi p a s a u l i n ė j e ir r e l i g i n ė j e muzikoje. P a s k u t i n ę „de­
k a d ą " B a c h a s rinko, p e r ž i ū r i n ė j o , k r u o p š č i a i t i k r i n o ir
t v a r k ė s a v o r a n k r a š č i u s . B e n d r a v o su m o k i n i a i s ir su d a u ­
geliu kitų m u z i k a n t ų , b u v o veiklus, d a r b š t u s . J i s b ū t ų
g a l ė j ę s p a s a k y t i apie s a v e kaip ir S i u c a s , s e n a t v ė j e irgi
t v a r k ę s s a v o palikimą: „ Š i t u o ir po mirties aš t a r n a u s i u
Dievui, p a s a u l i u i ir s a v o g e r a m v a r d u i . "
 III DALIS
KŪRYBA
V O K A L I N I A I I N S T R U M E N T I N I A I ŽANRAI
I v e r t ė b u v o n e a t s i e j a m a n u o e t i n ė s : c h o r a l a s į g a u d a v o ir
V o k a l i n ė ( t e k s t i n ė ) muzika B a c h o m e n i n i a m e paliki­
me v y r a u j a ne tik kiekybiškai: ji n u l e m i a s i s t e m i n ę Ba­
cho k ū r y b o s m e t o d o vienybę. O v o k a l i n ė s m u z i k o s pa­
g r i n d a s — c h o r a l o melodijos. V a g n e r i s p a g r į s t a i teigė, k a d
p r o t e s t a n t ų c h o r a l a s (šia sąvoka a p r ė p s i m e ir XVII a m ­
ž i a u s r e l i g i n e s g i e s m e s ) b u v o vokiečių m u z i k o — t u r i m a s
o m e n y B a c h a s — „pačių p u i k i a u s i ų s t a t i n i ų " p a g r i n d a s .
P r i m i n s i m e kai k u r i u o s s t a t i s t i n i u s d u o m e n i s .
Iki m ū s ų dienų išliko d a u g i a u kaip du š i m t a i B a c h o
religinių k a n t a t ų ( k a r t u su jų v a r i a n t a i s ) . Iš jų tik 55,
t. y. m a ž d a u g k e t v i r t a d a l i s , n e t u r i c h o r a l o su t e k s t u ; ta­
čiau šie skaičiai n e p a r o d o , k a d c h o r a l o m e l o d i j o s — be
t e k s t o ! — s k a m b a ir i n s t r u m e n t ų ( o r k e s t r o ) p a r t i j o s e . Cho­
r a l a i l a b a i r e i k š m i n g i ir p a s i j o s e bei m o t e t u o s e .
Be to, B a c h u i p r i k l a u s o 173 (su v a r i a n t a i s — 239)
c h o r a l o i š d a i l o s v a r g o n a m s , k u r i o s e t e k s t o n ė r a , t a č i a u jis
n u m a n o m a s : a m ž i n i n k a m s j a u p a č i o s melodijos s u k e l d a v o
k o n k r e č i a s p r a s m i n e s a s o c i a c i j a s . O c h o r i n i ų c h o r a l o iš-
dailų, d a u g i a u s i a s u d u b l i u o j a n č i a i s i n s t r u m e n t ų b a l s a i s ,
išliko — k a r t u su p a s i j o m i s , o r a t o r i j o m i s ir m o t e t a i s —
204. 1784—1787 m e t a i s F i l i p a s E m a n u e l i s jas išleido, tie­
sa, ne v i s a s , t a č i a u d a r pridėjo 185 a r a n ž u o t e s iš vėliau
d i n g u s i ų k a n t a t ų , o g a l i m a s daiktas — ir iš kitų B a c h o
1
Вагнер P, Избр. работы,— M, i978, c, 57.
183
k ū r i n i ų . V a d i n a s i , iš viso — 3 8 9 . T a č i a u į šį skaičių ne­
2
įeina tie c h o r a l a i , kurie turi d i d e l i u s o r k e s t r o i n t e r l i u d u s ,
ir tie, k u r i u o s e c h o r a l o melodija — kaip cantus firtnus —
y r a d i d e l ė s polifoninės kompozicijos p a g r i n d a s .
P a t e i k t i d u o m e n y s p i r m i a u s i a liudija B a c h o ištikimybę
vokiečių m e n i n ė m s t r a d i c i j o m s , kurių p a m a t u s p a d ė j o p r o ­
t e s t a n t ų b a ž n y č i a , be to, gilų vokiečių n a c i o n a l i n i o m e l o s o
i r — p l a č i a u — m u z i k i n ė s k a l b o s suvokimą. Tokį didelį
dėmesį c h o r a l u i jis skyrė ne tik todėl, k a d l i t u r g i n ė s e
melodijose m a t ė k o n c e n t r u o t ą specifiškų n a c i o n a l i n i o me­
loso b r u o ž ų išraišką, bet ir dėl to, k a d t e k s t u o s e s l y p ė j o ,
m i n t i s — v e r b a l i n ė , ž o d i n ė tezė, t u r ė j u s i m o r a l i z u o j a n t į
pamokomąjį tiksią. Šitokioje p l o t m ė j e melodijos e s t e t i n ė
simbolio, ir e s m ė s r e i k š m ę .
T a d kaip B a c h o kūryboje s a n t y k i a v o ž o d i s Ir m u z i k a ?
P r a d e d a n t Sveiceriu, šį k l a u s i m ą įvairiai aiškino skirtingų
k a r t ų ir m e t o d o l o g i n i ų p a k r a i p ų m u z i k o l o g a i . N e k e t i n d a ­
m a s p o l e m i z u o t i , i š d ė s t y s i u s a v o s a m p r o t a v i m u s . Bet pir­
m i a u s i a v e r t ė t ų n u r o d y t i kai k u r i u o s t i p i š k u s p r o t e s t a n t ų
liturginės muzikos tradicijų bruožus.
1
Liuteronų bažnyčia jau nuo savo pagrindėjo Martyno
L i u t e r i o laikų p l a č i a i n a u d o j o „ p a r o d i j o s " m e t o d ą — pri­
t a i k y d a v o n a u j ą tekstą s e n o m s vokiečių l i a u d i e s , kitų t a u ­
tų (daugiausia hugenotiškoms), katalikiškoms, „autori­
n ė m s " (kompozitorių s u k u r t o m s ir k a r t a i s skirtoms ne baž­
n y t i n ė m s , o p a s a u l i e t i n ė m s r e i k m ė m s ) ir k i t o m s d a i n o m s
bei g i e s m ė m s . K a i p c h o r a l e , t a i p ir a u t o r i n ė j e XVII a m ­
ž i a u s g i e s m ė j e p a g a l vieną melodiją b u v o g i e d a m a kele­
tas p o s m ų . N e r e t a i ir jų t e k s t a s buvo k e i č i a m a s — reiški­
n y s , įprastas t a u t o s a k o j e . P a k e i t u s tekstą, keitėsi ir melo­
dijos i n t o n a v i m a s , j o s r i t m a s į g a u d a v o c h o r a l u i b ū d i n g ą
t o l y g u m ą . T i e s i o g i n i s , b e t a r p i š k a s žodžio poveikis m u z i k a i
silpnėjo, n o r s d a u g e l i o k l a u s y t o j ų s ą m o n ė j e visi g i e s m ė s
k o m p o n e n t a i i l g a i n i u i susiliejo į v i e n i n g ą meninį vaizdą.
* Zr. naujausią leidimą: Johann Sebastian Bach. 389 Choralge­
sänge, hrsg. von Bernhard Friedrich Richter —Leipzig, s. a. (toliau
sutrumpintai — Richterio rink.). Pilnesnis Bacho choralų, tarp jų ir
choralų vargonams, leidinys,— Terry Ch. S. Bach's Chorais, v. 1—3.—
Cambridge, 1 9 1 5 - 1 9 2 1 ,
183
 Kiti v e i k s n i a i sąlygojo teksto ir melodijos santykį ka­
talikiškose g i e s m ė s e : melosą n u s t e l b d a v o d o m i n u o j a n t i
p s a l m o d i n ė m o n o d i j a ir lotynų k a l b o s a r t i k u l i a c i j a . Net
paskui, kai g r i g a l i š k a s i s c h o r a l a s p a s i d a r ė m e l o d i n g e s n i s
(buvo p r a t u r t i n t a s s e k v e n c i j o m i s ir t r o p a i s ) , b a ž n y č i a rei­
k a l a v o i š s a u g o t i žodžio p r i m a t ą , vėliau tai a t s i s p i n d ė j o
XVI a m ž i a u s T r i d e n t o s u s i r i n k i m o d e k r e t u o s e . O liutero­
nų b a ž n y č i a i — iki j o s d o g m a t i z a v i m o X V I I — X V I I I amžių
s a n d ū r o j e — b ū d i n g a s n e s t a b i l u s teksto ir melodijos s a n ­
tykis.
V o k a l i n ė j e muzikoje B a c h a s r ė m ė s i šia n a c i o n a l i n e me­
n i n e t r a d i c i j a ir ta p r a s m e b u v o š i m t m e č i u a n k s č i a u gy­
v e n u s i o H e i n r i c h o Siuco a n t i p o d a s .
S i u c a s , kaip taikliai p a ž y m ė j o H . E g e b r e c h t a s , — m u - 3
sictis poeticus ( „ m u z i k a s p o e t a s " ) , k u r i a m s v a r b i a u s i a —
„ t e k s t o p a v e r t i m o muzika m e n a s " ( p a t i e s Siuco ž o d ž i a i ) .
J o i s t o r i n ė r e i k š m ė labai didelė: p a s i r e m d a m a s italų m a d -
r i g a l i s t ų m e n i n e p a t i r t i m — n u o Dž. G a b r i e l i o iki M o n t e -
v e r d ž i o stile concitato ( „ s u j a u d i n t o s t i l i a u s " ) , — j i s at­
n a u j i n o vokiečių n a c i o n a l i n į meną. S a v o n u o s t a b i a i s kūri­
n i a i s i r per g a u s i u s m o k i n i u s S i u c a s n u l ė m ė t o l e s n ę
vokiečių m u z i k i n ė s k a l b o s raidą, be kita ko o r g a n i š k a i
s u s i e d a m a s vokalinį ir i n s t r u m e n t i n į p r a d u s . (Ar B a c h a s
b u v o s u s i p a ž i n ę s su g e r i a u s i a i s jo k ū r i n i a i s , tokiais kaip
„Kalėdų oratorija" ir pasijos,— nežinoma.) P a b r ė ž d a m a s
v y r a u j a n t į žodžio v a i d m e n į ir r e t o r i n i ų p r i e m o n i ų svarbą,
į k ū n i j a n t jį muzikoje, c h o r a l u S i u c a s r ė m ė s i m a ž i a u nei
B a c h a s , o g r y n a i i n s t r u m e n t i n ę muziką, taip p a t ir v a r g o -
n i n ę , i g n o r a v o , ir tuo vėl s k y r ė s i n u o B a c h o . S a v o veiklos
klestėjimo l a i k o t a r p i u , 1653 m e t a i s , S i u c a s (mirė 1672 m.)
s k u n d ė s i , k a d j a u n i k o m p o z i t o r i a i „mielai g r i e b i a s i n a u ­
jovių ir l a b i a u linkę m e n k i n t i v i s a , kas pasiekta praeityje
(im Altertum), o ne š l o v i n t i " . B a c h a s a t s i d ū r ė tų „ j a u n ų ­
4
j ų " g r e t o j e . J i s p a s u k o kitu keliu: žodis poeticus j a m ne­
t i n k a , jis — Musicus, p e r ė m ę s ir s u s i n t e t i n ę s i s t o r i š k a i
s k i r t i n g a s t e n d e n c i j a s . T a r p p a s t a r ų j ų — be j a u m i n ė t ų
Eggebrecht H. H. Heinrich Schūtz: Musicus poeticus.— Göttin-
8 vokalinį operinį i š r a i š k i n g u m ą j i s s u j u n g ė s u d a u g i a b a l s i o
gen, 1959.
4
Cit. pagal minėtą Egebrechto knygą, p. 21.„
184
c h o r a l o t r a d i c i j ų — b u v o senųjų polifonijos m e i s t r ų stlle
antico ir n a u j o s i o s o p e r i n ė s m o k y k l o s stile concertato.
G r i e ž t o j o s t i l i a u s k o n t r a p u n k t o s ą l y g o m i s pati polifo­
ninių d a r i n i ų t e c h n i k a g r i o v ė tiek žodžių r e i k š m ę , tiek
frazių sekos logiką: atskiri žodžiai ar net ištisos frazės
vienu m e t u „ i š p l a u k d a v o " į v a i r i u o s e b a l s u o s e tai s u p r i e ­
š i n a n t s k i r t i n g a s m e l o d i j a s , tai k a n o n u , kai k l a u s a „pa­
g a u n a " tik pirmąjį žodį, ir p a n a š i a i . V i s a tai vedė į skir­
t i n g ų t e k s t ų s k a m b ė j i m ą tuo pačiu m e t u . ( P a v y z d y s —
v a d i n a m o s i o s mišios p a r o d i j o s , kuriose p a n a u d o j a m i ka­
n o n i z u o t i b a ž n y t i n i a i ir l i a u d i e s t e k s t a i bei melodijos.)
A n t r a s — o p e r i n i s — m o d u s a s , pasireiškęs solinėse ope­
r ų arijose, b u v o g r i n d ž i a m a s p r i n c i p u , p r i e š i n g u k o n t r a -
p u n k t i n i ų p e r s t a t y m ų t e c h n i k a i : v o k a l i n ė melodija r ė m ė s i
g e n e r a l b o s u (basso continuo) ir d e k l a m a c i n i u teksto iš­
d a i n a v i m u . Žodžio r e i k š m ė čia, r o d ė s , b u v o s v a r b e s n ė n e g u
s u d ė t i n g o k o n t r a p u n k t i n i o s t i l i a u s muzikoje — taip iš p r a ­
džių ir b u v o . Bet vėliau — j e i k a l b ė s i m e ne apie rečitaty­
vą, o apie ariją — i t a l ų o p e r o s mokykloje, t u r ė j u s i o j e di­
delės į t a k o s ir k i t o m s n a c i o n a l i n ė m s m o k y k l o m s , m e l o d i n i s
( k a n t i l e n i n i s ) p r a d a s ėmė k o n k u r u o t i su v e r b a l i n i u , todėl
atskiri žodžiai — n e t s k i e m e n y s ! — b u v o n u o l a t o s k a r t o j a ­
mi, l o g i š k a frazių seka s u i r d a v o , k a r t a i s p r i a r t ė d a v o prie
n e s ą m o n i ų (plg. s a t y r i n ę tokios n e s ą m o n ė s i š r a i š k ą Mu-
sorgskio romanse „Klasikas").
P a g a l i a u dar vienas faktorius — koncertinio instrumen­
tinio s t i l i a u s r a i d a , kurią irgi s t i m u l i a v o i t a l i š k a mokykla.
Sio s t i l i a u s — y p a č s m u i k a v i m o m e n o — poveikis pasireiš­
kė XVIII amžiaus pradžioje, atradus galimybių instru-
m e n t a l i z u o t i v o k a l i n ę partiją, o tai, s a v o r u o ž t u , g a l ė j o
prisidėti ir prie ž o d i n ė s k a l b o s prozodijos bei s i n t a k s i n ė s
s t r u k t ū r o s irimo.
M i n ė t u s f a k t o r i u s B a c h a s s u s i n t e t i n o , jie s ą l y g o j o j o
pasirinktą žodžio ir m u z i k o s s a n t y k i o t r a k t u o t ę , kurią rei­
kėtų t a i p a p i b r ė ž t i : B a c h o kompozicijose muzikinė ir ver­
balinė sferos sąlygiškai nepriklausomos viena nuo kitos.
B ū d a m a s n e p r a l e n k t a s polifonistas, g e n e r a l b o s u p a r e m t ą
k o n t r a p u n k t o p r i e m o n ė m i s . Todėl neiškėlė kaip „ o p e r i s t a i "
( p a g a l a n o m e t o t e r m i n o l o g i j ą ) v o k a l i n ė s p a r t i j o s virš
185
 a r b a k r y p t i n g ą kontempliaciją. P a s t a r o j i t u r ė j o sukelti
I n s t r u m e n t i n i o a k o m p a n i m e n t o , l a i k y d a m a s i s j ų lygiatei­
k l a u s y t o j a m s emocijų p a k i l i m ą a r n u s i r a m i n i m ą , kūrybi­
siškumo ir vienybės: vokalinę partiją suinstrumentino,
nės m i n t i e s s i e l v a r t ą a r b a d ž i a u g s m ą .
i n s t r u m e n t i n ę — v o k a l i z a v o . Tokia p r i n c i p i n ė B a c h o n u o ­
V a d i n a s i , k a n t a t a t a r n a v o t i e m s p a t i e m s t i k s l a m s , ku­
s t a t a , k u r i o s jis laikėsi, l i n k d a m a s tai j senųjų polifonistų
rie įkvėpė v i s u s B a c h o k ū r i n i u s ir k u r i u o s k o n c e n t r u o t a i
m a n i e r ą , tai — arijose ar d a i n o m s g i m i n i n g u o s e choruo­
perteikia ž o d ž i a i Gemūthsergotzung ir Recreation des Ge-
s e — j h o m o f o n i n į - h a r m o n i n į stilių.
mūths (žr. a u k š č i a u , p, 130). Bet k a r t u k a n t a t o j e y r a ir
Ar galima, remiantis šiais s a m p r o t a v i m a i s , teigti, kad
p a m o k y m a s , s l y p i n t i s , visų p i r m a , p a d a i n u o t a m e žodyje.
Bachas buvo abejingas tekstui? Jokiu būdu. A t s a k y d a m a s
B e teksto tokia m u z i k a n e b ū t ų s u k u r t a . B a c h a s j a r a g i n o
į Forkelio k l a u s i m u s apie J o h a n ą S e b a s t i a n ą , F i I i p a s E m a ­
i m t i s gerų darbų, s m e r k ė t u š t y b ę , a t j a u t ė K r i s t a u s — „Die­
n u e l i s r a š ė : „ O dėl velionio b a ž n y t i n i ų kūrinių, tai g a l i m a
vo avinėlio, p a s a u l i o n u o d ė m i ų a t p i r k ė j o " — k a n č i a s („mir­
p a s a k y t i , k a d jis k ū r ė j u o s p a s i a u k o j a m a i i r a t s i ž v e l g d a m a s
timi mirtį p a m y n u s i o " J ė z a u s p a v e i k s l a s B a c h u i b u v o
Į turinį, p a i k a s žodžių n e p a i s y m a s b u v o j a m s v e t i m a s , jis
d i d ž i a u s i o h u m a n i š k u m o ir ž m o g i š k u m o p a v y z d y s ) , pa­
s t e n g ė s i išreikšti ne atskirus žodžius, o v i s u m o s p r a s m ę "
g a l i a u , kaip to r e i k a l a v o tikėjimo d o g m o s , šlovino tą, ku­
( p a b r a u k t a m a n o . — M. D.). L a b a i s v a r b i , t e i s i n g a pa­
ris kaip p r i e š y b ę c h a o s u i iškėlė tvarką, sielos a b e j o n ė m s
stabai
ir k a n č i o m s — d i d i n g ą V i s a t o s h a r m o n i j ą .
Didžioji B a c h o vokalinių kūrinių d a u g u m a s u k u r t a pro­
Ar g a l ė j o B a c h a s , šitaip ž i ū r ė d a m a s į tekstą, i g n o r u o ­
t e s t a n t ų b a ž n y t i n ė m s a p e i g o m s , k u r jie a t l i k d a v o t a m tik­
ti jo p r a s m ę ? Ž i n o m a , ne. Bet žodžio a r b a visos frazės
rą r i t u a l i n ę funkciją. Tai v o k i š k i e m s t e k s t a m s s u k u r t o s
p r o z o d i j o s t i k s l u m a s , l o g i š k a s tokių frazių i š d ė s t y m a s —
p a s i j o s , k a n t a t o s , o r a t o r i j o s , m o t e t a i ; l o t y n i š k i e m s teks­
ne s v a r b i a u s i a s jo u ž d a v i n y s . J e i g u jis ir p a ž e i s d a v o sin­
t a m s — Sandus, Magnificat, vadinamosios „trumposios
t a k s ė s bei o r t o e p i j o s ( k a l b o s i n t o n a c i n i o a k c e n t a v i m o bū­
m i š i o s " ir D i d ž i o s i o s m i š i o s h-moil ( p a s t a r o s i o s n e b u v o
dų) n o r m a s , tai d a r ė tą ne dėl a t s a i n u m o , o n o r ė d a m a s
skirtos atlikti liuteronų b a ž n y č i o j e ) . S u p r a n t a m a , k a d šia­
p a r y š k i n t i m u z i k o s e k s p r e s i j ą a r b a , kaip t a d a b u v o sako­
me k o n t e k s t e m u s d o m i n s k ū r i n i a i vokiečių k a l b a , ir visų
m a , afektą. P a g r i n d i n ė v e r b a l i n i o teksto m i n t i s p a p r a s t a i
pirma k a n t a t o s ( B a c h o o r a t o r i j o s — iš e s m ė s irgi k a n t a ­
s u k o n c e n t r u o t a p r a d i n ė j e tezėje, kuri s ą l y g o j a ir t e m a t i z -
t o s ) . Apie pasijas, p a g r į s t a s n u o s e k l i u e v a n g e l i j o s p a s a ­
mą, ir j u d ė j i m o pobūdį, ir f a k t ū r o s tipą. Tezė, t i k s l i a u
kojimu, k a l b ė s i m e vėliau, n o r s d a u g e l i s dalykų, k u r i u o s
p a s a k i u s — j a išreikšta m i n t i s , — p i r m a s B a c h o k ū r y b o s
d a b a r a p t a r s i m e , tiesiogiai susiję ir su j o m i s .
i m p u l s a s . Si tezė n u š v i e č i a m a iš įvairių pusių ir į v a i r i a i s
R e l i g i n ė s m u z i k o s k ū r i n y s — ne p a m o k s l a s , kaip tvir­ kompozicijos l y g m e n i m i s , į r o d i n ė j a m a , a p t a r i a m a — ir vei­
t i n a p r o t e s t a n t ų o r t o d o k s a i : m u z i k a n e g a l i j u o t a p t i , nes kiau pačia m u z i k a , o ne t o l e s n i a i s ž o d ž i a i s .
j o s p l ė t o j i m a s r e m i a s i n e s ą v o k i n ė s , d i s k u r s y v i n ė s lo­
g i k o s d ė s n i a i s , o i m a n e n t i š k a i s šios m e n o r ū š i e s dėsnin­ A u k š č i a u m i n ė t a s s a n t y k i n i s m u z i k o s ir žodžio sferų
g u m a i s . K a n t a t a — ne m a l d a ; c h o r a l a s joje t ė r a tik duok­ s a v a r a n k i š k u m a s n e r e i š k i a , k a d B a c h a s esą b u v ę s abe­
lė r i t u a l i n e i t r a d i c i j a i . K a n t a t o s u ž d a v i n y s — s u k u r t i pa­ j i n g a s t o l e s n i a m p r a d i n ė s tezės ž o d i n i a m d ė s t y m u i . S v a r ­
l a i m o s ir p a m a l d u m o nuotaiką. (Vokiškai p a s a k y t u m e b ū s , j o m a n y m u , žodžiai ( p a v y z d ž i u i , „ m i r t i s " , „ n u o p u o ­
Andacht,-tačiau šis žodis turi dar vieną r e i k š m ę : „ š v e n t a lis", „išaukštinimas" ir panašiai) visada pabrėžiami
pagarba".) vokalinėje a r b a i n s t r u m e n t i n ė j e partijoje, p a s i t e l k i a n t fak­
t ū r o s a r b a l o n a c i n e s p r i e m o n e s . Tai g a l ė j o būti ir v a i z d ū s
Poetiniai, vadinamieji „madrigaliniai" tekstai, panaudo­
p a l y g i n i m a i , ir r e t o r i k o s figūros, ir atskiri v a i z d u o j a m o j o
ti k a n t a t ų ar pasijų arijose, r e č i t a t y v u o s e ir c h o r u o s e —
p o b ū d ž i o e p i t e t a i . Vos tik jie a t s i r a n d a tekste, B a c h a s
t a i konkrečių tezių, a l e g o r i š k ų p a l y g i n i m ų ar p a m o k s l o
n e p r a l e i d ž i a p r o g o s j ų p a b r ė ž t i . Šias muzikoje į k ū n y t a s
sentencijų apmąstymai, perteikiantys palaimingą būseną
• 187
186
 v a i z d i n g u m o p r i e m o n e s a p i b ū d i n o m e kaip „ m e t a f o r o s r e a ­
lizaciją". Belieka tik s t e b ė t i s , kaip t o b u l a i g e n i a l u s meist­
ras, a t i d u s m e n k i a u s i o m s t e k s t o d e t a l ė m s , „ r e a l i z a v o " šias
m e t a f o r a s kompozicijoje, k u r s t r u k t ū r ą s ą l y g o j o m u z i k o s
plėtojimo l o g i k a .
T a č i a u p r a d i n ė ž o d i n ė tezė n e a p r ė p i a viso vokalinio
k ū r i n i o teksto t u r i n i o . D a ž n a i šiai tezei p r i e š p r i e š i a i s iš­
k e l i a m a kita — j o s a l t e r n a t y v a , p a v y z d ž i u i , k a d ir tokios
antinomijos: abejonė — įsitikinimas, kentėjimas — džiūga­
v i m a s , mirtis — p r i s i k ė l i m a s . P a n a š i a opozicija p a g r į s t i
d a u g e l i o k a n t a t ų c h o r a i , kurių d v i d a l ę s t r u k t ū r ą g a l i m a
p a l y g i n t i su rišliu, poriniu p r e l i u d o ir fugos ciklu. O so­
linėse a r i j o s e a n t r o j i , „ a l t e r n a t y v i n ė " tezė d a ž n i a u p a t e i ­
k i a m a kaip d a r vienas, n o r s ir kitoks, a r g u m e n t a s p r a d i n e i
tezei da capo epizode p a t v i r t i n t i .
Kokius t e k s t u s p a n a u d o j o B a c h a s , iš kur jie p a i m t i ?
Visų p i r m a , tai — Biblija. Iš Senojo t e s t a m e n t o buvo
i m a m o s s e n t e n c i j o s (128 k a n t a t o s e j ų t e k s t a i n e p a k e i s t i )
ir p s a l m ė s , kurių poetiką didžiai v e r t i n o L i u t e r i s (ketu­
r i a s d e š i m t šešiose k a n t a t o s e p s a l m i ų tekstai p a t e i k i a m i iš­
tisai, p e n k i a s d e š i m t a š t u o n i o s e — a t s k i r o s jų e i l u t ė s ) . Iš
N a u j o j o t e s t a m e n t o p a n a u d o t i d a u g i a u s i a e v a n g e l i j ų pa­
s a k o j i m a i (pasijose, „ K a l ė d ų o r a t o r i j o j e " ) . Visi kiti teks­
t a i — l a i s v o s p o e t i n ė s v a r i a c i j o s r e l i g i n ė m i s t e m o m i s . Kaip
m i n ė t a , tokios eilės b u v o v a d i n a m o s „ m a d r i g a l i n ė m i s " .
R e l i g i n ė s g i e s m ė s s u s k i r s t y t o s p o s m a i s , v i e n o d o m e t r o ir
rimų, o šios eilės, kaip ir m a d r i g a l a s , n e b u v o d a l o m o s
p o s m a i s ; eilučių s k a i č i u s bei i l g u m a s irgi n e b u v o r e g l a ­
m e n t u o j a m i , r i m a i g a l ė j o būti n e t i k s l ū s a r b a g a l ė j o j ų
visai n e b ū t i . O u ž g r i o z d i n i m ą m e t a f o r o m i s p a a i š k i n a to
meto praktika — paisant retorikos mokslo, buvo reikalau­
j a m a , k a d o r a t o r i u s mokėtų docere, movere, delictare („pa­
mokyti, p a s k a t i n t i , i š a u k š t i n t i " ) .
B a c h a s p a s i r i n k d a v o t r u m p u s , k a r t a i s vos kelių eilučių
t e k s t u s . P e r visą kūrinį jis ne sykį k a r t o d a v o a t s k i r u s
ž o d ž i u s a r b a frazes, dėl t o d a r g y v a s b ū d a m a s s u s i l a u k ė
G o t š e d o , Seibės, M a t e z o n o kritikos. T a č i a u kritikai n e s u ­
p r a t o B a c h o k ū r y b o s tikslų: kaip išeities t a š k a s j a m rū­
pėjo p a g r i n d i n ė m i n t i s ( a r b a a l t e r n a t y v i n ė j o s t e z ė ) , o
visą tekstą B a c h a s s u v o k ė kaip šios jo į k ū n y t o s ir išplė-
188
t o t o s m u z i k o j e m i n t i e s p a t v i r t i n i m ą , todėl ir n e s i d o m ė j o
t o l e s n e t e k s t o plėtote. Sią mintį jis t r a k t a v o d a u g i a r e i k š ­
m i š k a i , todėl ne v i s u o m e t p a v y k s t a n u s t a t y t i , kokie žo­
džiai a r frazės y r a t a m a r k i t a m kūrinyje s v a r b i a u s i .
Jais it „raktais", kalbant metaforiškai, Bachas atrakin­
d a v o ne vieną, o i š k a r t keletą v a i z d u o t ė s „ u ž r a k t ų " , t u r ė ­
j u s i ų p o l i v a l e n t i š k ą funkciją: p l ė t o j a n t tvirtai s u r e g z t u s
v o k a l i n i u s i n s t r u m e n t i n i u s b a l s u s , m u z i k a į g y d a v o įvai­
rių reikšmių. B e to, p r a d i n ė s m u z i k i n ė s tezės d a ž n i a u s i a i
p a t e i k i a m o s vienu m e t u , s i m u l t a n i š k a i , ir viena kitą pa­
pildo.
Kyla k l a u s i m a s : kodėl B a c h a s p a s i r i n k d a v o v i d u t i n i š k ų
poetų m a d r i g a l i n e s eiles? Dėl jų b a n a l u m o iki šiol a p g a i ­
l e s t a u j a B a c h o k ū r y b o s t y r i n ė t o j a i . Bet m a n y č i a u , k a d
sielotis dėl to nereikėtų, j u o l a b k a d to m e t o vokiečių
poezijos lygis a p s k r i t a i b u v o ž e m a s .
K ą m e s v a d i n a m e n e s k o n i n g a b a n a l y b e , B a c h a s laikė
s t e r e o t i p u , n u k r e i p i a n č i u jo fantaziją įprasta v a g a . Ar
būtų jis s u k ū r ę s dar g i l e s n i u s ir d i d i n g e s n i u s k ū r i n i u s ,
t u r ė d a m a s g e r e s n e s eiles? Š i t a i p k l a u s t i n ė n e d e r a : pasi­
j o s e ir k a n t a t o s e įkūnyti a u k š č i a u s i h u m a n i s t i n i o m e n o
p a s i e k i m a i . (Ta p a č i a p r o g a p a k l a u s i m e : kodėl a n a l o g i š ­
kos p r e t e n z i j o s n e r e i š k i a m o s o p e r o m s — kai k u r i o s jų t a p o
k l a s i k i n ė m i s , — k u r i ų ž o d i n i s t e k s t a s , švelniai t a r i a n t , ne­
t o b u l a s ? ) B e to, m i n ė t a s k l a u s i m a s i š e s m ė s b e p r a s m i š k a s ;
jei k o m p o z i t o r i u s k ū r ė muziką d a u g i a u a r m a ž i a u n e p r i ­
k l a u s o m ą n u o t e k s t o , j a m kaip tik ir reikėjo stereotipų,
a t l i e k a n č i ų a n t r a e i l į , p a g a l b i n į v a i d m e n į , o ne eilių, ku­
rios s a v o m e n i n e verte būtų r u n g t y n i a v u s i o s s u m u z i k a .
P a r a p i j i e č i a m s , k u r i e m s jis šią muziką k ū r ė , b u v o
aiškios (ko n e p a s a k y s i apie n ū d i e n o s k l a u s y t o j u s ^ m a d -
r i g a l i n ė s e eilėse slypinčios aliuzijos, k e l i a n č i o s asociacijas
su Biblijos s i u ž e t a i s ir v a i z d a i s . J u k t u r i n i o požiūriu šios
eilės n e s i s k y r ė n u o r e l i g i n i ų g i e s m i ų a r b a Biblijos sen­
tencijų. T i e s a , jei B a c h o k ū r i n i ų t e k s t u s a n a l i z u o t u m e at­
sietai, s u s i d a r y t ų į s p ū d i s , p r i m e n ą s B a b e l i o bokšto s t a t y ­
bą, kur s u s i m a i š ė įvairių š i m t m e č i ų bei skirtingų e s t e t i n i ų
lygių v a i z d i n ė s s i s t e m o s ir p o e t i k a ; bet visa tai s u l y d o
v i e n t i s a s a u t o r i a u s s t i l i u s . P o B a c h o mirties žodinio i r
m u z i k i n i o t u r i n i o n e v i e n a l y t i š k u m a s vis l a b i a u a š t r i n o
1S9

kritišką požiūrį į vokalinį jo palikimą. Ir vis dėlto: kaip
g a l ė j o a t s i t i k t i , kad liuteronų b a ž n y č i a i l g a m — v o s n e iki
XX a m ž i a u s — a t s i s a k ė m e n i n i ų vertybių, g a l ė j u s i ų pa­
p u o š t i jos l i t u r g i j ą ?
P a r a d o k s a s slypi ir p a č i u o s e X V I I I a m ž i a u s pirmosios
p u s ė s vokiečių r e l i g i n ė s m u z i k o s ž a n r u o s e , ir t a m e , kokį
p a v i d a l ą j i e m s suteikė B a c h a s .
Siuo požiūriu išsiskiria p a s i j o s . B a c h a s plėtojo senąjį
p a s i j o s tipą, s u s i f o r m a v u s į XVII a m ž i a u s p a b a i g o j e ; pa­
g r i n d i n i s d ė m e s y s s u t e l k t a s į e v a n g e l i j o s pasakojimą, į
kurį į t e r p i a m i c h o r a l a i ir v a i z d u o j a m ų įvykių a p m ą s t y ­
m a i . P e r t e i k d a m a s įvykius, B a c h a s s u s t i p r i n o subjektyvųjį
m o m e n t ą , d r a m a t i š k a i u ž a š t r i n o i š r a i š k o s p r i e m o n e s . Kar­
tu j a m buvo nepriimtinas m a d i n g u daręsis v a d i n a m a s i s
„oratorinės pasijos" tipas, kuriame kanoniškas tekstas
b u v o visiškai p a k e i č i a m a s laisvu poetiniu j o a t p a s a k o j i m u .
M a d r i g a l i n e s eiles B a c h a s p a n a u d o j o tik arijose ir kai
kuriuose choruose. Jis sustojo pusiaukelėje: nepripažinęs
n ū d i e n ė s , m a d i n g o s pasijų t r a n s f o r m a c i j o s , i š e i n a n č i o s
už b a ž n y t i n ė s l i t u r g i j o s ribų ir b e s i v e r ž i a n č i o s į koncer­
t i n ę e s t r a d ą , senąjį modelį jis t a r s i s u s p r o g d i n o iš v i d a u s
n e g i r d ė t a i n a u j a m u z i k o s v a i z d ų s a n d a r a . Senoji konst­
rukcija n e g a l ė j o atlaikyti tokio s p a u d i m o , ir B a c h o pasi­
j o s t a p o u n i k a l i u reiškiniu šio ž a n r o istorijoje. J o s uni­
kalios ne tik m e n i n i o s u m a n y m o įkūnijimo t o b u l u m u , bet
ir n e p a k a r t o j a m u a m ž i u s a t l a i k i u s i o s a r c h a i k o s ir n o v a ­
t o r i š k u m o lydiniu.
Tą patį p a s t e b i m e ir k a n t a t o s e .
R e č i t a t y v ų ir arijų į v e d i m a s į k a n t a t a s X V I I I a m ž i a u s
p r a d ž i o j e — iki tol v y r a v o m o t e t i n ė - c h o r i n ė s a n d a r a —
reiškė s t a i g ų posūkį ž a n r o evoliucijoje. B a c h a s a d a p t a v o
šią n a u j o v ę , o į senąjį „ c h o r a l i n i ų k a n t a t ų " tipą n e t įve­
dė' arijas su r e č i t a t y v a i s . T a č i a u m u z i k o s s a n d a r ą paliko
seną, polifoninę, n e p a p r a s t a i ją p r a t u r t i n d a m a s , o kiti to
l a i k o t a r p i o k o m p o z i t o r i a i vis l a b i a u linko į homofoninį-
h a r m o n i n į stilių, a r t i m ą o p e r i n i a m Ir s ą l y g o j a n t į šio ž a n ­
ro tolesnę sekuliarizaciją ( „ s u p a s a u l ė j i m ą " ) . Tuo būdu
k a n t a t a b u v o i š s t u m t a i š p r o t e s t a n t i š k ų b a ž n y t i n i ų apei­
gų, ir g e n i a l u s i s B a c h o p a l i k i m a s i l g a m d i n g o iš m u z i ­
k a n t ų akiračio. Net F o r k e l i s 1802 m e t a i s apie B a c h o k a n -
190
t a t a s a t s i l i e p ė be d e r a m o s p a g a r b o s . O m a ž d a u g t r i s d e -
šimčia metų a n k s č i a u v a r g o n i n i n k a s ir k o m p o z i t o r i u s Da­
nielius S u b a r t a s , tyrinėjęs estetikos klausimus, griežtai
p a s m e r k ė t u o s , kurie, p a s a k jo, s u m a n ė įvesti į b a ž n y t i n e s
a p e i g a s k a n t a t ą — „ t ą m a r g ą Arlekino k a p t o n ą (Harle-
kinjacke), iš t e a t r o p a s i s k o l i n t ą d r a b u ž į " . 5
Sių žodžių n e g a l i m a taikyti B a c h o m u z i k a i , šitai pa­
žymi ir S u b a r t a s : jos e m o c i o n a l i a i e k s p r e s i j a i ar t a u r i a i
k o n t e m p l i a c i j a i s v e t i m a s i š o r i n i s t e a t r a l i š k u m a s . Bet, kaip
ir pasijose, B a c h o religinių k a n t a t ų s u d ė t i n ė s d a l y s įvai­
r i a r ū š ė s , o s e n o ir n a u j o d e r i n y s n e p a k a r t o j a m a i o r i g i n a ­
lus. T u o g a l ė s i m e įsitikinti, a t s k i r a i a n a l i z u o d a m i B a c h o
vokalinių kūrinių k o m p o n e n t u s . ( J u o s a p t a r d a m i , r e m s i ­
m ė s ir k a n t a t o m i s , ir pasijomis.}
II
P a g r i n d i n i a i B a c h o vokalinių k ū r i n i ų k o m p o n e n t a i yra
šie:
1) choralas;
2) rečitatyvas;
3) arija;
4) choras,
Sia eilės t v a r k a j u o s ir a p t a r s i m e .
1. A r a n ž u o j a n t ir p l ė t o j a n t c h o r a l o m e l o d i j a s , B a c h o
f a n t a z i j a n e t u r ė j o ribų. J i s g a l ė j o d a u g k a r t ų p a n a u d o t i
t ą pačią melodiją, p a t e i k d a m a s į v a i r i a s v a i z d i n e s j o s
t r a n s f o r m a c i j a s . C h o r a l o t e k s t a s turi keletą p o s m ų ; a r a n ­
6
žuotės s t i m u l u d a ž n i a u s i a i b ū d a v o pirmieji p o s m a i , kurie
s Schubart C. F. D. Ideen zu einer Ästhetik der Tonkunst,—Leip­
zig 1977. Knyga pirmą kartą išspausdinta 1784 metais. Subartą pik­
tina kantatų tekstų kratinys, kuriame greta giesmių (choralų) posmų
atsiduria madrigalines eilės; rūsčiai smerkia neskoningus rečitatyvus,
apskritai, jo manymu, svetimus bažnytinės muzikos stiliui.
Pavyzdžiui, išliko 10 choralo Herzlich thut mich verlangen aran­
6
žuočių (melodija Haslerio, tekstas Gerharto), tiek pat —choralo O
Welt, ich muss dich lassen (melodija Izako, tekstas Flerningo), 7 —
Jesu, meine Freude (melodija Kriūgąrio, tekstas Franko; ši melodija
dukart panaudota Bacho motetuose) ir t. t.
191
 i r n u l e m d a v o m u z i k o s c h a r a k t e r į . T a č i a u k a r t a i s išeities
t a š k u t a p d a v o kiti p o s m a i — tuo p a s i r e i k š d a v o B a c h o mu­
zikai b ū d i n g a k i n t a n t i „ d o m i n u o j a n č i ų frazių" funkcija.
L i t u r g i n ė melodija, p a p r a s t a i p a v e d a m a s o p r a n u i , skirtin­
guose to meto rinkiniuose įvairuoja. Iš galimų variantų
B a c h a s r i n k d a v o s i t u o s , k u r i e Leipcige b u v o įprasti. M e ­
lodiją jis k a r t a i s p a k o r e g u o d a v o , s u t e i k d a v o jai kitą met­
rą. E s m i n i u s a r a n ž u o t ė s b r u o ž u s n u l e m d a v o boso j u d ė j i ­
m a s , d e r m i n i s bei t o n a c i n i s m e l o d i j o s „ n u s p a l v i n i m a s " ir
v i d u r i n i ų b a l s ų f a k t ū r o s š u t i r š t i n i m a s . K e t u r b a l s u m a s Vo­
kietijoje įsitvirtino XVI a m ž i a u s v i d u r y j e ir t a p o b ū d i n g u
vokiškos t r a d i c i j o s p o ž y m i u — s k i r t i n g a i n u o g r i e ž t o j o sti­
l i a u s (stile antico) c h o r i n ė s polifonijos, kuriai b ū d i n g a s
p e n k i a b a l s u m a s s u dviem s o p r a n o p a r t i j o m i s . Vokaliniai
7
choralo balsai būdavo dubliuojami instrumentais, natose
p a ž y m i n t colla parte. P a p i l d o m a i įvedus k o n t r a p u n k t i n e s
orkestro partijas, keturbalsumas tapdavo šešiabalsumu ar
net s e p t y n i a b a l s u m u .
L i t u r g i n ė melodija p a s i t a r n a u d a v o v e r b a l i n e ir muziki­
ne teze, o a r a n ž u o t ė b u v o jos a i š k i n i m a s . Didžioji d a u ­
g u m a a m ž i n i n k ų a p s i r i b o d a v o melodijos homofoniniu har­
m o n i z a v i m u , o B a c h a s s a v i t a i ją t r a k t a v o , polifoniškai
plėtojo. T r a k t u o t ė rėmėsi ne tik c. f. s t r u k t ū r o s d ė s n i n g u ­
m a i s , bet ir jo s e m a n t i n i u , poetiniu t u r i n i u . Tą g a l i pa­
tvirtinti B a c h o mokinio C y g l e r i o l i u d i j i m a s : „Jei kalbėsi­
me apie c h o r a l ų atlikimą, tai m a n o m o k y t o j a s , p o n a s ka­
p e l m e i s t e r i s B a c h a s (jis tebėra g y v a s ) l i e p d a v o m a n g r o t i
tas d a i n a s (Lieder) ne š i a i p s a u , t a r p kitko, o a t s i ž v e l ­
g i a n t į žodžių afektą" . J e i , B a c h o m a n y m u , šitai b u v o
8
s v a r b u i m p r o v i z u o j a n t v a r g o n a i s c h o r a l o t e m o m i s , tai
„žodžių afekto" v a i d m u o d a r l a b i a u p a d i d ė d a v o tekstą
turinčiuose vokaliniuose kūriniuose.
M a ž d a u g per p u s a n t r o š i m t o metų ( s k a i č i u o j a n t n u o
Liuterio r e f o r m o s ) c h o r a l a s p a t y r ė visokių įtakų, k u r i a s
9
Sj penkiabalsumą Bachas neretai panaudoja laisvai sukurtuose
7
choruose (ne choraluose!).
8
Tą liudija ir kitas Bacho mokinys — Agrikola.
Manoma, kad Liuteris pradėjęs sudarinėti „giesmių katekizmą"
9 K i t a m c h o r a l i n ė s kompozicijos tipui a t s t o v a u j a ketur-
1524 metais.
192
s u s i n t e t i n ę s r ė m ė s i vokiško m e l o s o specifika. C h o r a l u i bū­
d i n g o s p e r i o d i š k a i besikeičiančios ir viena n u o kitos at­
skirtos m e l o d i j o s frazės, a t i t i n k a n č i o s teksto a t k a r p a s :
kiekvieną frazę u ž b a i g i a f e r m a t a kaip c e z ū r o s ž e n k l a s , o
frazes vienija b e n d r i m o t y v a i a r i n t o n a c i j o s . L a i k o m a s i
aiškaus metro, vyrauja neskubus, ritmiškai tolygus judė­
j i m a s ( p a g a l seną notaciją — p u s i n ė s n a t o s ) . J i s išlieka
ir t a d a , kai muzikoje a k t y v i a u p a b r ė ž i a m a s h i m n i š k a s po­
būdis (slinktys trigarsio natomis aukštyn ir laipsniškas
nusileidimas), kentėjimas (chromatinės slinktys žemyn),
s a n t ū r u s l i ū d e s y s ( p a g a l Sveicerį, „ a t o d ū s i o m o t y v a s " )
ir t. t.
R e l i g i n i u o s e B a c h o k ū r i n i u o s e c h o r a l a s t u r ė j o dvi t a r ­
p u s a v y j e s u s i e t a s funkcijas — s e m a n t i n ę ir k o n s t r u k t y v i ­
nę. J i s p a n a u d o t a s t r e j o p a i : a ) „ n a t ū r a l i a " k e t u r b a l s e s a n ­
d a r a ( š i u o l a i k i n ė m u z i k o l o g i j a tokį c h o r a l ą s ą l y g i š k a i v a ­
dina „ b e n d r u o m e n i n i u " ) , b) kaip išplėtotos kompozicijos
cantus firmas; c) kaip polifoninio k ū r i n i o t e m a t i z m o b r a n ­
duolys. (Klasifikacija p a t e i k t a p a č i a i s b e n d r i a u s i a i s bruo­
žais.)
„ B e n d r u o m e n i n i s " c h o r a l a s d u b l i u o j a m a s o r k e s t r o (pa­
g a l principą colla parte), a r b a c. f. l a i s v a i k o n t r a p u n k t i š -
kai i š d ė s t o m a s v o k a l i n i u o s e ir i n s t r u m e n t i n i u o s e b a l s u o s e ,
b ū t i n a i p r i s i l a i k a n t m e t r o . Sie c h o r a l a i d a ž n i a u s i a i s k a m ­
ba k a n t a t ų p a b a i g o j e — kaip p r a s m ė s a p i b e n d r i n i m a s , viso
k ū r i n i o p a g r i n d i n ė s idėjinės v a i z d i n ė s tezės į t v i r t i n i m a s .
K a r t u c h o r a l a s , u ž b a i g d a m a s i š keleto epizodų s u s i d e d a n ­
tį kūrinį, t. y. s a v o t i š k ą ciklą, a t l i k d a v o k o n s t r u k t y v i n ę
funkciją. Ji r y š k e s n ė t u o atveju, kai p r a d i n i s c h o r a l a s ,
n e t j e i g u jis išplėtotas kitu b ū d u , s u s i š a u k i a su b a i g i a ­
muoju, a r c h i t e k t o n i š k a i į r ė m i n d a m a s ciklą. K a n t a t o s e —
j u o l a b p a s i j o s e — p a n a u d o j a m i ir kiti k e t u r b a l s i a i c h o r a ­
lai: jie išdėstyti kaip g a i r ė s , k r e i p i a n č i o s „ s i u ž e t o " plėtotę
( k a n t a t o j e tas „ s i u ž e t a s " slypi p a g r i n d i n ė s t e z ė s idėjoje,
pasijoje jį i š r y š k i n a e v a n g e l i j o s p a s a k o j i m a s ) . Sių g a i r i ų
v a i d m u o d v e j o p a s : j o s p a b r ė ž i a t a m tikrą p r a s m ė s akcen­
tą, a n t r a v e r t u s — s u s k a i d o ciklinę kompoziciją, a p i b e n d ­
r i n a jos p a d a l a s ir s u j u n g i a jas „ a r k o m i s " , į r ė m i n a .
b a l s i s c h o r a l a s , kurio p o s m a i iškyla ištisinio, s a v a r a n k i š -
7, M. Druskinas „Bachas" 193
 k o o r k e s t r o j u d ė j i m o fone: i n s t r u m e n t i n i a i b a l s a i n e d u b ­
liuoja vokalinių, kurių a t ž v i l g i u jie y r a n e u t r a l ū s (žr.
k a n t a t ų Nr. 138, 109 ir d a u g e l i o kitų b a i g i a m ą s i a s d a l i s ) .
A t s i r a n d a p a n a š u m o į tutti ir soti, kur solo — c h o r a l o gie­
d o j i m a s c h o r u , o tutti — r i t u r n e l ė . P a n a š i o s i š d a i l o s a r a n ­
ž u o t ė s — p a v a d i n k i m e j a s „ k o n c e r t i n ė m i s " — d a ž n o s Ba­
cho k ū r y b o j e .
„ K o n c e r t i n i s " c h o r a l a s b ū d i n g a s s t a m b i e m s vokali­
n i a m s k ū r i n i a m s . Kai kuo j i s a t i t i n k a c h o r a l i n ę fantaziją,
k u r i o s i š t a k o s slypi v a r g o n ų muzikoje ( c h a r a k t e r i n g a s pa­
v y z d y s — „ P a s i j o s p a g a l M a t ą " Nr. 3 5 ) . O d a u g y b ę „cho­
r a l i n i o t e m a t i z m o b r a n d u o l i o " p a v y z d ž i ų p a t e i k i a chori­
nių fugų c. f.
A r a n ž u o t ė s tipai b u v o v a r i j u o j a m i p r i k l a u s o m a i n u o
funkcijos — j u n g i a m o s i o s , s k a i d a n č i o s i o s , įvado ar už­
b a i g o s , — kuri j a i t e k d a v o b e n d r o j e kompozicijoje, ir n u o
siužetinės pasakojimo dramaturgijos {pirmiausia pasijose).
Visi t r y s faktoriai s ą v e i k a v o ir lėmė g a l u t i n į r e z u l t a t ą ,
k a r t a i s g a n a netikėtą s a v o t r a k t u o t e . 10
A p s k r i t a i B a c h a s s t e n g ė s i „įveikti" s t a n d a r t i n į melodi­
j o s s t r u k t ū r o s „ k v a d r a t i š k u m ą " , todėl žiūrėjo, k a d k o n t r a -
p u n k t i n i u o s e b a l s u o s e n e n u t r ū k t ų m o t y v i n i a i r y š i a i , o lai­
k o m a t u paliko ž i n g s n i o ritmą, k u r i a m e p u l s a v i m o viene­
tu (Pulsschlag) buvo ketvirtinė nata. Judrus bosas
„ ž i n g s n i a v o " tai k i l d a m a s , tai l e i s d a m a s i s ; j a m p r i e š p r i e ­
šiais „ ž i n g s n i a v o " v i d u r i n i a i b a l s a i , d a ž n a i s u l i g u o t ų ma­
žųjų s e k u n d ų sekos p a v i d a l u , a š t u n t i n ė m i s ; k a r i a i s bū­
d a v o c h r o m a t i z u o j a m a net boso p a r t i j a (žr. Richterio rin­
kinio Nr. 182, 4 ir k t . ) . Jei p a b a n d y t u m e rasti b e n d r ą
d ė s n i n g u m ą , kiekvienos i š d a i l o s plėtotė a t r o d y t ų t a i p : n u o
f a k t ū r o s s u k o r n p l i k a v i m o prie m o d u l i a c i n i o n u k r y p i m o ir
b a i g i a m o j o p r a s k a i d r ė j i m o . Tokių n u k r y p i m ų — s t a i g i ų mo­
duliacijų, i n t e n s y v e s n i ų c h r o m a t i z m ų ir kt.— v a i d m u o pa­
didėja p r i e š p a s k u t i n ė j e ar p a s k u t i n ė j e t e k s t o eilutėje, prieš
10
Zr., pavyzdžiui, Richterio rinkinio Nr. 167 (Nr. 3 iš „Pasijos
pagal Matą") — neįprastos choralo pradinių taktų harmonizacijos pa­
vyzdį; plg. Nr. 5 iš kantatos Nr. 60, kur melodijoje panaudota tonų
slinktis su tritoniu (I),— būtent šį Bacho transformuotą variantą
Albanas Bergas panaudojo savo koncerto smuikui finale.
194
b a i g i a m ą j ą kadenciją. Y p a t i n g u h a r m o n i z a v i m u išskiriami
ir atskiri žodžiai ( p a v y z d ž i u i , „ m i r t i s " ) .
K i e k v i e n a s B a c h o a r a n ž u o t a s c h o r a l a s , didelis a r m a ­
žas, y r a i š b a i g t a m e n i n ė v i s u m a . T a i p a s a k y t i n a ir apie
k e t u r b a l s e s i š d a i l a s su o r k e s t r u colla parte, iš d a l i e s ar­
t i m a s K ė t e n o laikų „ V a r g o n ų k n y g e l e i " , ir apie tuos du
a r a n ž u o č i ų b ū d u s , kurie i š e s m ė s skiriasi n u o v a r g o n i n i ų
dėl s u d ė t i n g e s n ė s v o k a l i n i o ir i n s t r u m e n t i n i o p r a d ų są­
veikos.
2. Iš italų o p e r o s p e r i m t o d e k l a m a c i n i o r e č i t a t y v o įve­
d i m a s į vokiečių r e l i g i n ė s m u z i k o s ž a n r u s reiškė s t a i g ų
posūkį k a n t a t o s ir p a s i j o s r a i d o j e , o tai n e i š v e n g i a m a i ska­
tino t o l e s n ę jų sekuliarizaciją. Liuterio r e f o r m a įtvirtino
tik vieną r e č i t a t y v o rūšį — „ p a s i j ų toną" (Passionston)
kaip savitą g r i g a l i š k o s i o s p s a l m o d i j o s v a r i a n t ą vokiečių
k a l b a . P a t s p a v a d i n i m a s rodo, k a d tai b u v o e v a n g e l i j o s
t e k s t o p u s i a u s k a i t y m a s , p u s i a u g i e d o j i m a s . T a č i a u ilgai­
niui ir šį toną palietė i s t o r i n ė s modifikacijos, j i s ė m ė
a r t ė t i prie i t a l i š k o r e č i t a t y v o . .
B a c h o kūryboje „pasijų t o n a s " y p a č i š r a i š k i n g a s : jis
susideda iš mikrostruktūrų, kuriose jaučiamas nenutrūks­
t a m a s r y š y s su s e n o m i s t r a d i c i j o m i s ir k a r t u — i m a n e n t i ­
n i s muzikinių frazių i š b a i g t u m a s , p e r t e i k i a n t j o m i s žodi­
nio teksto e s m ę . Kaip s a k o H a n s a s E i s l e r i s , šie rečitaty­
vai žavėjo Bertoltą Brechtą, k u r i s p a ž y m ė j o jų „ g e s t i n ę
p r i g i m t į " . B a c h a s čia — ir visur kitur — iškyla ir kaip senų
t r a d i c i j ų tęsėjas, ir kaip d r ą s u s n o v a t o r i u s .
K a n t a t ų r e č i t a t y v u o s e j i s n e toks o r i g i n a l u s , n e s , ne­
v a r ž o m a s nei pieteto Biblijos žodžiui, nei „pasijų t o n o " ,
n a u d o j a į p r a s t u s m e l o d i n i u s s t e r e o t i p u s . N o r s i š pirmo
ž v i l g s n i o gali pasirodyti k e i s t a , B a c h a s čia k r u o p š č i a u
n e g u pasijose t i k r i n a p r o z o d i j o s g a l i m y b e s . Kuo tai pa­
aiškinti? P a s i j o s e kiekviena r e č i t a t y v i n ė frazė k o m p o n u o ­
j a m a kaip formaliai i š b a i g t a m u z i k i n ė m i k r o s t r u k t ū r a ,
t u r i n t i Š v e n t o j o r a š t o m i n t i e s b r a n d u o l į , o k a n t a t o s e pa­
n a u d o j a m o s m a d r i g a l i n ė s eilės s u t r a f a r e t i n i u retorinių
š ū k s n i ų ir metaforų r i n k i n i u . Pasijose, a t s k l e i d ž i a n t a u t o ­
r i a u s požiūrį į e v a n g e l i j o s pasakojimą, reikia išlaikyti pa­
m a l d ų toną, o k a n t a t o s e l a i s v i a u p a n a u d o j a m o s p a t e t i š -
195
 p r i t a r i m u . ' P a s i j o s e tokie y r a K r i s t a u s r e č i t a t y v a i ; d i d i n g a i
kos, a r t i m e s n ė s kasdieninei kalbai t e a t r i n ė s d e k l a m a c i j o s
tolygią, bosui p a v e s t ą m e l o d i n g ą jo kalbą s u p a a u r e o l ė :
priemonės.
s t y g i n i a i s k a m b a a u k š č i a u j o s , o continuo suteikia a t r a ­
N u r o d y t u s s k i r t u m u s g a l i m a p a a i š k i n t i s k i r t i n g a i s funk­
mą. A n a l o g i š k u o s e k a n t a t ų r e č i t a t y v u o s e o r k e s t r o p r i t a r i ­
ciniais r e č i t a t y v o u ž d a v i n i a i s p a s i j o s e ir k a n t a t o s e . P a s i ­
m a s į v a i r e s n i s : k a d e k s p r e s i j a būtų d i d e s n ė , k a r t a i s pa­
j o s e v y r a u j a n t i s e m a n t i n ė r e i k š m ė t e n k a k a n o n i š k o pro­
n a u d o j a m i visi i n s t r u m e n t a i .
zinio teksto v o k a l i n i a m i n t o n a v i m u i ; E v a n g e l i s t o partiją
Tuo pačiu tikslu į trečiąją rūšį — r e č i t a t y v ą obligato —
„ P a s i j o j e p a g a l M a t ą " B a c h a s net specialiai u ž r a š ė r a u ­
g r e t a vokalinio b a l s o į v e d a m a s p r i v a l o m a s ( „ o b l i g a t i n i s " )
donu r a š a l u . O visa kita pasijose — a p m ą s t y m a i a r b a
solinis i n s t r u m e n t a s , kurio solo t ę s d a v o s i ir k i t a m e n u m e ­
i l i u s t r a c i j a to, apie ką p a s a k o j a e v a n g e l i j o s istorija. Kaip
ryje, arijoje, p a v i r s d a m a s v a r ž y b o m i s su v o k a l i n e p a r t i j a .
tik t a d a ir į v e d a m i r e č i t a t y v a i r n a d r i g a l i n ė m i s eilėmis,
Sią r e č i t a t y v o rūšį B a c h a s g a u s i a i n a u d o j o tiek p a s i j o s e ,
funkciniu požiūriu iš d a l i e s a r t i m i k a n t a t i h i a m s rečitaty­
liek k a n t a t o s e . Išplėtoti, melodizuoti r e č i t a t y v a i , s u d a r a n ­
v a m s , k a d a n g i šios eilės atlieka ne p a g r i n d i n į , o š a l u t i n į
t y s v i e n t i s u s ir tik formaliai n e u ž b a i g t u s f r a g m e n t u s , vė­
v a i d m e n į , p a d ė d a m o s pereiti iš vienos v a i z d i n ė s e m o c i n ė s
l e s n i u o s e leidiniuose b u v o p a v a d i n t i arioso. P a t s Bachas
sferos į kitą. Jų paskirtis — p a r u o š t i klausytoją, kad leng­
šiuo t e r m i n u n e s i n a u d o j o ir, beje, nei pasijų, nei k a n t a t ų
viau suvoktų afektą, k u r i s b u s p l ė t o j a m a s k i t a m e nu­
n e s k a i d ė į a t s k i r u s „ n u m e r i u s " , kaip tai d a r o m a d a b a r .
meryje.
A n k s č i a u b u v o i š s a k y t o s kai kurios k r i t i n ė s p a s t a b o s
I š r a i š k o s b ū d a s p r i k l a u s o ir n u o pasirinktos r e č i t a t y v o
dėl k a n t a t ų rečitatyvų. J a s reikia s u p r a s t i t e i s i n g a i : pasi­
r ū š i e s . X V I I I a m ž i a u s p r a d ž i o j e i š s i k r i s t a l i z a v o t r y s pa­
jas B a c h a s k r u o p š č i a i dailino, d a u g k a r t ų r e d a g a v o , o kan­
n a š i o s jų r ū š y s , kurių s v a r b i a u s i u skiriamuoju faktorium
t a t a s d a ž n i a u s i a i s k u b ė d a m a s r a š ė kiekvieno s e k m a d i e n i o
buvo instrumentinio pritarimo tipas. Tačiau visoms toms
liturgijai ir, s u p r a n t a m a , visą kūrybinį i š r a d i n g u m ą ati­
r ū š i m s B a c h a s suteikė didele m o d u l i a c i n ę laisvę, t u r t i n g ą
d u o d a v o ne r e č i t a t y v a m s , o p r a s m ė s a t ž v i l g i u p a g r i n d i ­
h a r m o n i j ą , ko n e g a l i m a p a s a k y t i apie to m e t o o p e r o s t r a ­
n i a m s n u m e r i a m s — c h o r a m s ir a r i j o m s . Vis dėlto ir šioje
dicijas.
srityje y r a n e m a ž a n u o s t a b i ų a t r a d i m ų . Apsiribosiu tik
„ S a u s o j o " r e č i t a t y v o (secco; jis dar b u v o v a d i n a m a s vienu p a v y z d ž i u — iš k a n t a t o s Nr. 155 Mein Gott, wie
ir semplice — „ p a p r a s t u o j u " ) a k o m p a n i m e n t a s a p s i r i b o d a ­ lang', ach lange , s u k u r t o s 1716 m e t a i s V e i m a r e . T u r i u
12

vo l a p i d a r i n i a i s v a r g o n ų (bažnyčioje) ar k l a v e s i n o akor­ galvoje pradinį rečitatyvą (mūsiškai — ariozo), kuriam

d a i s ; B a c h o laikais toks a k o r d a s b u v o n u r o d o m a s boso pritaria styginiai instrumentai. Ilgokai tęsiant vargonų
p a r t i j o j e (continuo) ketvirtine a r b a s u l i g u o t a p u s i n e n a t a , p u n k t ą re, s o p r a n a s d a i n u o j a r e t o grožio, d e k l a m a c i š k a i
su skaitmenimis arba be jų . Generalbosas nukreipdavo
11

p a t e t i n ę melodiją, kupiną sielos s k a u s m o ; toliau m o d u l i u o ­

laisvai s k l a n d a n č i o v o k a l i n i o b a l s o j u d ė j i m ą r e i k i a m a der- jama, su ž o d ž i a i s der Freudenwein gebricht 13
atsiranda
m i n e - t o n a c i n e l i n k m e . Tokie p a s i j o s e E v a n g e l i s t o rečita­ k o l o r a t ū r a , d o m i n a n t ė j e r e č i t a t y v a s n u t r ū k s t a . ( P o reči­
tyvai. t a t y v o s k a m b a n č i a m e p u i k i a m e alto ir t e n o r o duete su fa­
Akompanuojamasis rečitatyvas (accompagnato — „pa­ g o t o solo nevilčiai p r a s k a i d r i n t i p a b r ė ž t a s t v i r t a s įtikini­
l y d i m a s " ) , kaip ir secco,— o p e r i n ė s k i l m ė s ; jis g r i n d ž i a ­ m a s : Du musst glauben, du musst hoffen, du musst glau­
m a s ištisiniu o r k e s t r o ( d a ž n i a u s i a i s t y g i n i ų i n s t r u m e n t ų ) ben .)
14

11
Italų operinėje praktikoje nusistovėjo rečitatyvo secco atmai­
n a — rečitatyvas parlando („kalbamasis"); jo paskirtis informatyvinė,
12
„O dieve, kaip ilgai."
o muzikos vertė nedidelė. (Mocartas skubėdamas tokius rečitatyvus 13
„pritrūko džiaugsmo vyno",
pavesdavo rašyti savo mokiniams; dainininkai neretai juos pakeisda­
vo trafaretinėmis slinktimis.)
14
„Turi tikėti, turi viltis."

196 197
 O k a l b a n t apie pasijas, g a l i m a įžiūrėti lokį d ė s n i n g u ­
mą: r e č i t a t y v a s e v a n g e l i j o s t e k s t u — u ž d a r a s m u z i k i n i s
d a r i n y s , s u s i d e d a n t i s iš sujungtų! melodinių formulių ir
n u k r e i p t a s į p r a s m ė s a t ž v i l g i u p a g r i n d i n į žodį ar frazę —
į emfazę, kuri s ą l y g o j a n e p a k a r t o j a m ą tokio r e č i t a t y v o
s t r u k t ū r ą . M a d r i g a l i n ė m i s e i l ė m i s p a r a š y t u o s e ariozo pa­
didėja i n s t r u m e n t i n i o p r i t a r i m o v a i d m u o — a k o m p a n i m e n ­
t e k r i s t a l i z u o j a s i m o t y v a s ( a r b a r i t m a s , a r b a f a k t ū r o s ti­
p a s ) , n e r e t a i į t v i r t i n a m a s ir s o l i s t ų t e m b r a s (vokalisto ir
i n s t r u m e n t a l i s t o , vesiančių „ d i a l o g ą " rečitatyvą keisian­
čioje a r i j o j e ) , todėl ariozo g l a u d ž i a i siejasi su arija ir
b e t a r p i š k a i p e r e i n a į ją. Kaip p a v y z d į n u r o d y s i u rečita­
tyvą o b l i g a t o Ach Golgaiha, unsellges Golgaiha 15
(Nr. 69
iš „Pasijos pagal M a t ą " ) , kuris nepaprastai išraiškinga
p a t e t i k a a r t i m a s j a u m i n ė t a m a r i o z o i š k a n t a t o s Nr. 155.
Ariozo is p a s i j o s ir po jo s k a m b a n t i arija p a r a š y t i t i e m s
p a t i e m s a t l i k ė j a m s : d a i n u o j a a l t a s , o continuo ( v a r g o n ų )
fone solo g r o j a du obojai da caccia. G l a u d u s ariozo ir ari­
j o s r y š y s , p r i m e n ą s o p e r o s „ s c e n ą " , išlieka ir k a n t a t o s e .
3. Vokiečių religinėje m u z i k o j e arija į s i g a l ė j o XVIII
a m ž i a u s p a b a i g o j e . O p e r i n i o s t i l i a u s v e i k i a m a , joje i l g a m
įsitvirtino forma da capo (d. c . ) . Antroji d a l i s (B) p a g a l
16
d ė s t y m o pobūdį ir t e m a t i z m ą čia s u p r i e š i n a m a su pirmąja
( A ) , o po j o s k a r t o j a m a p r a d i n ė ( A ) . Sių dalių k o n t r a s t a s
b u v o d a u g i a u m e c h a n i š k a i „ p a n a i k i n a m a s " , nei įveikia­
m a s . Į r ė m i n i m o funkciją a t l i k d a v o i n s t r u m e n t i n ė r i t u r n e l ė .
Tokį a r i j o s stereotipą n u s t a t ė A l e k s a n d r o S k a r l a č i o v a d o ­
v a u j a m o s N e a p o l i o o p e r o s mokyklos a t s t o v a i ; per sekantį
šimtmetį — i k i pat Mocarto — j i s buvo įvairiai realizuo­
jamas.
N u o XVII a m ž i a u s v i d u r i o vokiečių m u z i k o s p r a k t i k o j e
p a p l i t o „ r e l i g i n i a i k o n c e r t a i " ( d i d ž i a u s i šio ž a n r o pasieki­
m a i — S i u c o i r Seino k ū r i n i a i ) , kuriuose v o k a l i n i u s epi­
z o d u s keitė soliniai i n s t r u m e n t i n i a i ir c h o r i n i a i . Antrojoje
a m ž i a u s pusėje būsimoji k a n t a t a b u v o p l ė t o j a m a dviem
k r y p t i m : j u n g i a m a s u r e l i g i n e strofine g i e s m e ( d a r v a d i -
15
„Ak Golgota, bedale Golgota!"
Is
Pažodžiui (it.) — „nuo galvos", i y. su pakartojimu iš pra­
džių.
198
n a r n a o d e ) a r b a s u m a d r i g a l i n ė m i s eilėmis. P a n a š a u s tipo
d a i n i n g u o s e e p i z o d u o s e a r b a ariozo, r e i š k i a n t p a m a l d ž i u s
j a u s m u s , p i e t i z m o įtakoje stiprėjo s u b j e k t y v u s i s p r a d a s .
G a l i a u s i a i X V I I I a m ž i a u s p r a d ž i o j e tai ir s ą l y g o j o reči­
t a t y v ų su a r i j o m i s d. c. įvedimą į k a n t a t ą . A r i j a s i m t a
r a š y t i ir pasijose; p a ž y m ė t i n o s K r i s t i a n o F l o r o p a s i j o s ,
kuriose g r e t a senojo Passionston g a u s u i n s t r u m e n t i n i ų pje­
sių, t a r p jų ir „sinfonijų", solo ( g i e s m i ų ) ir choro n u ­
merių.
F o r m ą d. c. B a c h a s b u v o į v a l d ę s virtuoziškai. J o s va­
riantai nesuskaičiuojami: pavyzdžiui, atsisakoma pradinės
dalies p a k a r t o j i m o d. c. e p i z o d e a r b a ji kiek p a k e i č i a m a ;
17
k i t a i s a t v e j a i s — n o r i n t „ u ž s l ė p t i " formos p a d a l ų r i b a s —
t e k s t o „ r e p r i z a " (t. y. p r a d i n ė s t e z ė s p a k a r t o j i m a s ) pa­
t e i k i a m a a n k s č i a u n e g u m u z i k i n ė (t. y. prieš p r a s i d e d a n t
muzikoje d. c.) ir p a n a š i a i . T a č i a u v i s a d a išlieka i n s t r u ­
mentinės riturnelės — pradinio „devizo" — vyraujantis
vaidmuo.
P a g r i n d u p a i m t a tokia s c h e m a : pirma eiliuoto teksto
eilutė t r u m p e s n ė už antrąją, todėl joje d a u g i a u p a k a r t o t ų
žodžių ar frazių — tokia p r a d i n ė tezė, įtvirtinta d a u g i a l y ­
p i a m r i t u r n e l ė s afekte. P a v y z d ž i u s p a t e i k s i m e i š „ P a s i j o s
pagal Matą". K a r t a i s tai moralizuojanti sentencija:
„ K a n t r y b ė s , kai m a n e gelia m e l a g i n g i l i e ž u v i a i " , t. y.
m e l a g i n g a s a p k a l b a s reikia k a n t r i a i iškęsti (Nr. 4 1 ) ; kar­
t a i s tai k r e i p i m a s i s į s a v e patį: „Apsipilk k r a u j u , b r a n g i
širdie" (Nr. 12); k a r t a i s p a g r i n d i n ė j e frazėje s u t i n k a m a
s u d ė t i n g a r e t o r i n ė f i g ū r a : „Jei a š a r o s a n t m a n o s k r u o s t ų
b e j ė g ė s prieš j u s , o, t a d a — p a i m k i t m a n o širdį" (Nr. 6 1 ) .
Arijos a n t r o j o j e dalyje B a c h a s p a p r a s t a i p a n a u d o d a v o
ilgesnį tekstą, k u r i a m e b ū d a v o p l ė t o j a m i a r b a m o t y v u o j a ­
mi poetiniai kreipiniai ar d i d a k t i n i a i p a m o k y m a i iš pirmo­
sios d a l i e s . J i s v e n g d a v o šių dalių t r a f a r e t i n i o k o n t r a s t i n ­
go s u p r i e š i n i m o , b ū d i n g o operų a r i j o m s , ir bendrąją
17
Dvidalės arijos (be pirmosios dalies pakartojimo) pavyzdžiai
labai reti. Zr. Nr. 58 Es ist vollbracht („Ir tai įvyko") iš „Pasijos
pagal Joną", kur pirmojoje dalyje (Molto Adagio) solo pavestas al­
tui ir violai da gamba (palydint tik continuo), o antrojoje (alla bre-
ve), šiuo atveju kiek gyvesnėje, prie jų prisijungia styginiai. Neįprasta
Bachui ir arijų iš kantatų Nr. 123, 136, 139 forma.
199
kompoziciją g r i n d ė r e t o r i k o s m o k s l u : tezė — j o s a r g u m e n ­
t a v i m a s ( p l ė t o j i m a s ) — į t v i r t i n i m a s (d. c).
Instrumentinė riturnelė tarytum daigas yra sukaupusi
viską, iš ko vėliau i š a u g s arijos m u z i k a ; ji — a r b a ją
s u d a r a n t y s m o t y v a i — į s i s m e l k ę į k ū r i n i o audinį ir jį api­
b e n d r i n a . V o k a l i n i s b a l s a s iš p r a d ž i ų p e r i m a r i t u r n e l ę —
visą ar j o s dalį,— po to v a r i j u o j a . Afektas p l ė t o j a m a s pa­
s i t e l k i a n t polifoninę p e r s t a t y m ų techniką ir p r a d i n i ų te­
m o s d a r i n i ų artikuliaciją v o k a l i n ė s e bei i n s t r u m e n t i n ė s e
p a r t i j o s e ( p a k a i t o m i s , t a č i a u s u s i e t a i ) . I n s t r u m e n t i n i a i mo­
tyvai s k a m b a reljefiškiau, r y š k i a u , o d a i n a v i m a s p a b r ė ž i a
jų lyrizmą, k a n t i l e n ą . Arijos a n t r o j o j e , m o d u l i u o j a n č i o j e ,
dalyje v o k a l i n ė j e p a r t i j o j e m a ž i a u žodžių p a k a r t o j i m o ,
v y r a u j a d e k l a m a c i j a , t u o t a r p u i n s t r u m e n t ų p a r t i j o s e daž­
n a i s k a m b a tie p a t y s m o t y v a i kaip ir pirmojoje dalyje.
Todėl, n o r s ir ž y m u s v i d i n i s dalių k o n t r a s t i n g u m a s , kom­
pozicija lieka v i e n i n g a , o p i r m o s i o s d a l i e s m u z i k o s s u g r į ­
ž i m a s (d. c.) esti visiškai o r g a n i š k a s . T u o pasireiškia
specifinė B a c h o arijų y p a t y b ė , n o r s k a n t a t o s e s u t i n k a m o s
ir kitos — p a p r a s t e s n ė s , h o m o f o n i n ė s — a t m a i n o s .
P r i v a l o m a s a r i j o s m u z i k o s k o m p o n e n t a s — solinis inst­
r u m e n t i n i s b a l s a s a r b a g r u p ė v i e n a r ū š i ų i n s t r u m e n t ų (pa­
vyzdžiui, dvi fleitos a r b a s t y g i n i a i ) . O b l i g a t i n ė s i n s t r u ­
m e n t i n ė s p a r t i j o s soliniuose v o k a l i n i u o s e k ū r i n i u o s e y r a
neatskiriamas koncertinės manieros požymis . Plėtojimas 18
p a p r a s t a i v y k s t a t r i m s l u o k s n i a i s : vieną liniją v e d a voka­
linis b a l s a s , kitą — o b l i g a t i n i s i n s t r u m e n t a s , trečią — con-
tinuo, t. y. b o s o p a r t i j a . B ū d a m o s d a u g i a u ar m a ž i a u
s a v a r a n k i š k o s , šios linijos s ą v e i k a u j a . Solinę p a r t i j ą Ba­
chas d a ž n i a u s i a i p a v e d a s m u i k u i , fleitai, obojui, k a r t a i s
violončelei (violai da gamba), fagotui, t r i m i t u i .
M ū s u o s e B a c h o r e l i g i n i ų k a n t a t ų arijos a t l i e k a m o s ,
deja, r e t a i . P a r i n k t i n a i p a t e i k s i u s ą r a š ą tų, kurios, m a n o
19
m a n y m u , g a l ė t ų p r a t u r t i n t i vokalistų r e p e r t u a r ą . P i r m a s i s
s k a i č i u s žymi k a n t a t o s n u m e r į ; a n t r a s i s — po įstrižo b r ū k š -
13
Sios manieros pradininku laikomas Neapolio mokyklos kompo­
zitorius Agostinas Stefanis.
Koncertuose dažniau skamba giesmės iš Semelio rinkinio (1730),
19
tačiau jrodyta, kad iš 69 šio giesmyno melodijų Bacho sukurtos lik
trys; likusiais atvejais jis apsiribojo harmonizavimu.
200
nio — n u r o d o c h r o n o l o g i n e t v a r k a p a t e i k i a m ų k a n t a t ų da­
lį; s k l i a u s t e l i u o s e n u r o d o m i s u k ū r i m o m e t a i ( „ s p . " — spė­
j a m a , „n. r e d . " — n a u j a r e d a k c i j a ) .
20
Sopranas: 2 1 / 3 (sp. 1714, n. red. 1724), 178/5 (sp.
1723), 105/3 ( 1 7 2 3 ) , 7 0 / 5 ( 1 7 2 3 ) , 7 5 / 5 ( 1 7 2 3 ) , 1 4 7 / 5
21
( 1 7 2 3 ) , 3 2 / 1 ( 1 7 2 6 ) , 7 2 / 4 ( 1 7 2 6 ) , 8 0 / 4 (sp. 1715, n. red.
22
1735), 2 4 9 / 5 (1725, n. red. 1735), 11/10 ( 1 7 3 2 ) , n. red.
1735).
Altas ( m e c o s o p r a n a s ) : 1 8 2 / 5 ( 1 7 1 4 ) , 5 4 / 1 (sp. 1714),
1 8 5 / 3 ( 1 7 1 5 ) , 1 3 2 / 5 ( 1 7 1 5 ) , 184/4 ( 1 7 2 3 ) , 8 9 / 3 ( 1 7 2 3 ) , 23
190/3 (1724), 9 4 / 4 (1724), 3 3 / 3 (1724), 8 5 / 2 (1725),
11/4 (1732, n. red. 1 7 3 5 ) . 24
Tenoras: 172/4 ( 1 7 1 4 ) , 1 6 5 / 5 ( 1 7 1 5 ) , 1 8 6 / 5 (sp. 1723),
1 7 9 / 3 ( 1 7 2 3 ) , 4 1 / 4 ( 1 7 2 5 ) , 6 / 5 ( 1 7 2 5 ) , 2 4 9 / 7 (1725, n .
red. 1735), 8 5 / 5 ( 1 7 2 5 ) .
Bosas: 1 7 2 / 3 (1714), 1 3 2 / 3 ( 1 7 2 5 ) , 1 6 3 / 3 ( 1 7 1 5 ) , 1 0 4 / 5
( 1 7 2 4 ) , 10/4 ( 1 7 2 4 ) , 2 6 / 4 ( 1 7 2 4 ) , 8 2 / 3 ( 1 7 3 1 ) .
Iš „ K a l ė d ų o r a t o r i j o s " (1734, B W V 248) išskirsiu ari­
jas Nr. 19 ir 39 ( s o p r a n a s ) , N r . 4 ( a l t a s ) , Nr. 41 (teno­
r a s ) , Nr. 8 ( b o s a s ) ; iš Magnificat ( 1 7 2 3 ) — a l t o ariją
N r . 9.
4 . P r a d i n ė tezė ( i š s k y r u s solines k a n t a t a s ) p a v e d a m a
c h o r u i , k u r i u o p r a d e d a m a s k ū r i n y s . Tai gali būti i r p l a t u s
polifoninis c h o r a l o p o s m ų i š d ė s t y m a s , ir didelis c h o r a s
su c h o r a l o melodija a r b a be j o s Biblijos sentencijų ar
psalmių tekstais. Prieš chorus kartais būna orkestro įžan­
g o s . A n a l o g i š k i chorai s u t i n k a m i ir k ū r i n i o v i d u r y j e , ir —
2 5
Arijos iš pasijų ir Mišių h-tnoll čia neminimos, nes jos labiau •
20
žinomos ir prieinamos.
Retas arijos be conlinuo akompanimento pavyzdys; pig. taip
21
pat soprano ariją Aus Liebe iš „Pasijos pagal Matą" arba alto arijas
iš kantatų Nr. 46, 170/3.
22
Plg. preliudą d-moll iš GTK I.
23
Plg. fugos g-moll temą iš GTK I.
24
Plg. ariją Agnus Del iš Mišių h-moll. Tai variantai tos pačios
arijos iš dingusios pasaulietinės kantatos.
25
Iš ankstyvųjų kantatų, pradedant 1707—1708 metais, žr. Nr.
106, 182, 21, 12, 152, 31; po to — m a ž d a u g nuo 1726 metų — orkestro
įžangų vaidmuo padidėja.
201
rečiau — p a b a i g o j e . Sių n u m e r i ų plėtojimui B a c h a s teikė
didelę r e i k š m ę , jie v i s a p u s i š k a i a t s k l e i d ž i a B a c h o polifo­
ninį m e i s t r i š k u m ą .
T a r p r e l i g i n i ų k a n t a t ų , išlikusių iki m ū s ų dienų, tri­
j u o s e k e t v i r t a d a l i u o s e y r a fugos. Tai ištisa įvairių fugos
rūšių v o k a l i n ė j e polifoninėje muzikoje enciklopedija. T i e s a ,
fugų tikra šio žodžio p r a s m e , vidujai u ž d a r ų , n e taip d a u g ,
d a ž n i a u p a n a u d o j a m a p r a n c ū z i š k o s u v e r t i ū r o s forma pa­
g a l schemą lėtai — g r e i t a i (be p i r m o s i o s d a l i e s p a k a r t o j i ­
m o ) , kas p r i m e n a p o r i n ę p r e l i u d o - f u g o s kompoziciją (žr.
k a n t a t ą Nr. 75 ) . N e r e t a i fuga išsirutulioja iš a n k s t e s n i o
26
d ė s t y m o kaip b a i g i a m a s i s , i š p l ė t o t a s kurio n o r s n u m e r i o
epizodas.
Senoji fugų r ū š i s — m o t e t i n ė : kiekviena t e k s t o eilutė
turi s a y o t e m a t i z m ą , o jį s u d a r a n č i ų motyvų v i e n i n g u m a s
išlieka. C. f. k a n o n i š k a i p r a v e d a m a s v i s u o s e b a l s u o s e : ar­
ba nuo s o p r a n o iki boso, a r b a kitais v a r i a n t a i s (Nr. 2,
34, 38, 121). K a r t a i s s u s i d a r o s u j u n g t ų fugečių seka.
O r k e s t r a s dubliuoja b a l s u s colla parte, bet g a l i t u r ė t i ir
d a u g m a ž s a v a r a n k i š k ą r e i k š m ę , kaip tai b ū d i n g a r i t u r n e -
lėmis g r i n d ž i a m a i formai.
Kitai fugų r ū š i a i a t s t o v a u j a b e g a l i n i s k a n o n a s su iš­
laikytu k o n t r a p u n k t u , kur v e d m u o ir a t s a k y m a s p a k a i t o ­
m i s — bet ne s i n c h r o n i š k a i — s k a m b a to k o n t r a p u n k t o
p e r s t a t y m ų fone. I n t e r m e d i j ų , kaip ir m o t e t i n ė s e fugose,
n ė r a , kas t a m tikru m a s t u s u a r t i n a šią rūšį su r i č e r k a r u ,
t a č i a u b o s a s t e m a t i š k a i n e u t r a l u s . S e k a n t V . N o i m a n u , šią
rūšį g a l i m a p a v a d i n t i „ p e r m u t a c i n e f u g a " ; p e r m u t a c i j a čia
s u p r a n t a m a kaip k i n t a n t i k o n t r a p u n k t ų funkcija
182/2).
S e n a j a i r ū š i a i p r i k l a u s o i r t o s fugos, kuriose i n s t r u - '
m e n t a i stile antico m a n i e r a dubliuoja v o k a l i n i u s b a l s u s .
Tokių fugų s k i r i a m a s i s b r u o ž a s — d i d i n g u m a s , t o l y g u s ju­
d ė j i m a s alla breve. P a p r a s t a i tokiu b ū d u i š d ė s t o m o s tikė­
j i m o d o g m o s (Nr. 3, 179, Mišių h-moll Credo).
I š v a r d y t o s r ū š y s s u s i j u s i o s s u a n k s t e s n i ų laikų t r a d i ­
cijomis, t a č i a u B a c h a s j a s a t n a u j i n o , s u t e i k d a m a s i š r a i š -
26
Cia ir toliau nurodomi tik atskiri pavyzdžiai.
202
kos e k s p r e s i j o s , t e m a t i z m o r a i š k u m o , drąsių t o n a l m i o plė­
tojimo naujovių. I š a u g o ir i n t e r l i u d ų — i n s t r u m e n t i n i ų ri-
t u m e l i ų , d a ž n a i p l ė t o j a m ų tik o r k e s t r o p a r t i j o j e — vaid­
muo . 2 7
S u s t i p r ė j u s formą o r g a n i z u o j a n č i a i r i t u r n e l i ų funkcijai,
atsiranda y p a t i n g a rūšis, sąlygiškai v a d i n a m a „koncerti­
ne f u g a " . „ K o n c e r t i š k u m a s " pasireiškia ir s u p r i e š i n a n t vo­
kalinį bei i n s t r u m e n t i n į p r a d u s , ir g r e t i n a n t j u o s s u d a r a n ­
čias g r u p e s , jis s ą l y g o j a , be kita ko, d a u g i a c h o r i n i ų kom­
pozicijų a t s i r a d i m ą . K a r t a i s į t e r p i a m i soliniai v o k a l i n i a i
epizodai — r e č i t a t y v a i a r b a ariozo (Nr. 138, 9 5 ) .
I n s t r u m e n t i n i o f a k t o r i a u s l y g i n a m o j o svorio padidėji­
m a s itin išryškėja k ū r i n i u o s e su i š p l ė t o t o m i s o r k e s t r o į ž a n ­
gomis ir pabaigomis, kurios, analogiškai skambėdamos,
p a g a l p r a n c ū z i š k o s u v e r t i ū r o s pavyzdį įrėmina kompozici­
ją: p r a d i n ė p u n k t y r i n i o r i t m o p a d a l a Grave (Largo, Ada­
gio) p a k a r t o j a m a d a l i e s p a b a i g o j e (Nr. 194).
P a s i t a i k o ir d a i n i n g e s n i ų chorų — s a v o t i š k ų s u m o d e r ­
n i n t ų strofinių g i e s m i ų ; j u o s e fugų n e b ė r a , n o r s b a l s a i
gali įstoti k a n o n i š k a i . N e r e t a i tokie c h o r a i , kaip ir arijos,
p a r a š y t i d. c. f o r m a .
28
P a s i j o s e specifinių b r u o ž ų t u r i c h o r a i , k u r i u o s e , pertei­
kiant minios šūksnius, paliekamas nepakeistas evangelijos
t e k s t a s . Tokie c h o r a i v a d i n a m i turbae ( d a u g i s k a i t a , iš lot.
turba — s ą m y š i s , m a i š a t i s , „ m i n i o s " — mokinių ar v y r i a u ­
siųjų dvasininkų, s e n i ū n ų ar s a r g y b i n i ų — t r i u k š m a s ) ' .
K a r t a i s turbae p r a s i d e d a n u o s t a i g a u s forte, tuo p a v a i z ­
d u o j a m a s m i n i o s įniršis. Arba atvirkščiai — į t a m p a stip­
(Nr.
rėja į p a b a i g ą ir su d o m i n a n t ė s a k o r d u n u t r ū k s t a , E v a n ­
g e l i s t o p a s a k o j i m a s p l ė t o j a m a s toliau. Turbae s u s t i p r i n a
d r a m a t i z m ą , ryškiai k o n t r a s t u o j a su b u v u s i a i s ir b ū s i m a i s
epizodais.
S e n o s i o s pasijos p r a s i d ė d a v o nedidele į ž a n g a — Iniroi-
tus, savotiška, m a l d a . B a c h a s ją pakeitė dideliu d r a m a t i š k u
Tarp daugelio pavyzdžių — kantatos Nr. 47, 50 (pastaroji išliko
27
nepilna).
Klasikinis pavyzdys — paskutinysis choras iš „Pasijos pagal
28
Joną" (prieš baigiamąjį choralą); plg. analogišką chorą iš „Pasijos
pagal Matą".
203
c h o r u . „ P a s i j o j e p a g a l J o n ą " šis c h o r a s d i d i n g a s , d r a m a ­
tiškas. „ P a s i j o j e p a g a l M a t ą " tai g i g a n t i š k a „ s c e n a " , at­
k u r i a n t i eiseną į Golgotą. Kompozicija skirta dviem cho­
r a m s : v i e n a m chorui p a v e s t a s s k u n d o t e k s t a s , k i t a m —
k l a u s i a m o s i o s replikos; vėliau abu c h o r a i s u s i j u n g i a , ir
virš liūdinčios, u ž j a u č i a n č i o s ir a t g a i l a u j a n č i o s m i n i o s
tarsi sklando įtikinanti choralo tema (devintasis balsas!),
kurioje p a t e i k i a m a p a s i j o s p a m o k y m o k v i n t e s e n c i j a .
Tokie y r a choro p o r t a l a i — B a c h o pasijų į v a d a s . [
„ P a s i j o s p a g a l M a t ą " kompoziciją į v e s t a s ir m a d r i g a l i n i s
c h o r a s (II d a l i e s į ž a n g o j e ) kaip „ S i o n o d u k t e r s " — api­
bendrinto sielvartaujančiųjų paveikslo — liūdnas skundas;
I dalyje y r a ir kitas choras (Nr. 3 3 ) , k o m e n t u o j a n t i s Jė­
z a u s s u ė m i m ą . O abiejų pasijų choro epilogai s u k u r t i gied­
rai liūdnų d a i n ų - a r i j ų d. c. d v a s i a . S e n o v i n ė j e ikonų tapy­
boje tokios s c e n o s b u v o v a d i n a m o s „ g u l d y m u į kapą".
G e r i a u s i k a n t a t ų chorai p a g a l v a i z d i n g u m ą i r m e n i n ę
vertę n e n u s i l e i d ž i a p a s i j o m s . Dėl i š r a i š k o s i š b a i g t u m o
29
j u o s s u v o k i a m e kaip m e n i š k a i v i e n t i s u s k ū r i n i u s , kurie —
n e a t s i ž v e l g i a n t į k a n t a t o s k o n t e k s t ą — gali s k a m b ė t i kon­
certe.
P a g a l i a u n u r o d y s i u , j o g iš 24 Mišių h-moll n u m e r i ų
15 skirti c h o r u i , o Osanna p a r a š y t a s a š t u o n i e m s b a l s a m s ,
t. y. dviem c h o r a m s . D v i c h o r i n ė s kompozicijos s u t i n k a m o s
ir m o t e t u o s e a cappella.
Apie m o t e t u s vertėtų p a k a l b ė t i a t s k i r a i .
Leipcigo b a ž n y č i o s e b u v o įprasta p r a d ė t i s e k m a d i e n i o
mišias ir vakarines p a m a l d a s trumpais lotyniškais motetais
iš a n k s t e s n i ų laikų kompozitorių k ū r y b o s , be to, a t l i k i m u i
v a d o v a v o ne k a n t o r i u s , o jo p a d ė j ė j a s — choro s e n i ū n a s .
S t a i kodėl yra tik šeši B a c h o motetai vokiečių k a l b a . J i e
p a r a š y t i 1723—1746 m e l a i s d a u g i a u s i a g e d u l i n g o m s baž­
n y t i n ė m s p a m a l d o m s , mirus į ž y m i e m s Leipcigo piliečiams.
T u r ė d a m a s p o d u tris g i e s m i n i n k u s m o k i n i u s kiekvienai
p a r t i j a i , B a c h a s s u s t i p r i n d a v o choro s k a m b e s į i n s t r u m e n ­
tiniu p r i t a r i m u colla parte a r b a v a r g o n ų continuo. N ū d i e -
Tarp daugelio kantatų, be anksčiau minėtų, nurodysiu Nr. 6,
29
25, 77, 79, 80, 102, 105, 181 ir kt.
204
nėje p r a k t i k o j e choriniai m o t e t a i g i e d a m i be a k o m p a n i ­
mento . 30
Bachas parinkdavo ir komponuodavo tekstus, paimtus
iš giesmių, p s a l m i ų , Biblijos sentencijų, a p a š t a l o P a u l i a u s
laiškų. B e n d r a s m u z i k o s p o b ū d i s p r i m e n a n e senąjį mote-
tinį stilių, o naująjį, „ k o n c e r t i n į " ir k a r t u dainingąjį, kas
a t i t i n k a c h o r a l o melodijų (be kurių n e a p s i e i n a nė v i e n a s
B a c h o m o t e t a s ) dvasią. F a k t ū r a b ū n a p a p r a s t a , k a r t a i s
p r a s i v e r ž i a a k o r d i n i a i - h o m o f o n i n i a i „ š ū k s n i a i " , o polifo­
ninis plėtojimas visada labai įvairus.
P e n k i a b a l s i s m o t e t a s J esu, meine Freude skiriasi n u o
31
kitų ir i l g e s n e t r u k m e , ir specifine s t r u k t ū r a . Jo p a g r i n d ą
s u d a r o šeši c h o r a l o p o s m a i , o visa kompozicija a p r ė p i a 11
p a l y g i n t i nedidelių dalių. K r a š t i n i ų dalių ( c h o r a l o ) m u z i ­
ka v i e n o d a . Antroji dalis p a n a š i į p r i e š p a s k u t i n ę . T a r p
„ k a n t a b i l i ų " tercetų — IV ir V I I I dalių — į ž v e l g i a m a s pa­
r a l e l i z m a s (pirmuoju a t v e j u — dvi a t s k i r o s s o p r a n ų p a r t i ­
j o s ir a l t a i , a n t r u o j u — a l t a i , t e n o r a i ir b o s a i ) . Yra atitik­
m e n ų p e n k t o s i o s (Vers 3) ir d e v i n t o s i o s (Vers 5) dalių
d r a m a t i n ė j e ekspresijoje, kaip ir trečiosios bei s e p t i n t o s i o s
dalių c h o r a l o išdailose. Tokiu a p k r a š t a v i m u išskirta š e š ­
t o s i o s d a l i e s fuga, kurioje k o n c e n t r u o t a i p a t e i k i a m a pa­
g r i n d i n ė k ū r i n i o idėja apie k ū n o p a v a l d u m ą d v a s i a i . Svei-
ceris s a v o m o n o g r a f i j o j e šį n u o s t a b ų motetą p a v a d i n o
„ k o m p o z i t o r i a u s p a m o k s l u apie g y v e n i m ą ir mirtį" (Svei-
ceris, p. 5 3 3 ) .
K e t u r i o s kompozicijos p a r a š y t o s dviem c h o r a m s . P a ­
m i n ė s i u m o t e t ą Singet dem Herm eiti neues Lied , k u r i s 32
1789 m e t a i s s u ž a v ė j o M o c a r t ą . Pirmojoje jo dalyje ilgai
k a u p i a m a s i r plačia v a g a r u t u l i o j a s i polifoninis j u d ė j i m a s ;
į a n t r ą j ą — choro „ a r i j ą " — į t e r p i a m i c h o r a l o p o s m a i ; fi-
Išimtį sudaro iškilmingas motetas „Lobet den Herm, alte Hei-
30
den" („Garbinkit Viešpatį, visos tautos") su išplėtota koda Alleluja:
išliko paties Bacho išrašyta continuo partija vargonams, kuri skiriasi
nuo vokalinio boso partijos. Bet ir šis motetas gali būti atliekamas
a cappella.
31
„Jėzau, mano džiaugsme."
32
„Viešpačiui naują giesmę giedokit."
205
n a l e dar l a b i a u s u s t i p r ė j a p r a d i n ė s d a l i e s t r i u m f a l i n i s
s k a m b ė j i m a s , p a p i l d o m a s šokio e l e m e n t a i s . 33
Tiek š i a m e , tiek k i t u o s e m o t e t u o s e B a c h a s virtuoziškai
panaudoja „atskirtų chorų" (cori spezzati) „stereofoni­
n i u s " efektus: c h o r a i čia susilieja į vieną, čia išsiskiria;
n e r e t a i v i e n a s c h o r a s , s u s i š a u k d a m a s s u kitu, p e r i m a j o
partiją, o k a r t a i s n e l a u k t a i , d r a m a t i z m u i u ž a š t r i n t i , įsi­
b r a u n a į m u z i k o s plėtojimą (žr. m i n ė t u s c h o r u s iš „ P a s i ­
jos pagal M a t ą " ) .
A p s k r i t a i p a g a l r a š y b o s m a n i e r ą m o t e t a i m a ž a i kuo
skiriasi n u o a t i t i n k a m ų k a n t a t ų n u m e r i ų . B a c h a s čia
34
pasirodo e s ą s didis choro m e n o m e i s t r a s . Kaip niekas kitas
jis s u g e b ė j o g r i e ž t o j o s t i l i a u s k o n t r a p u n k t u p a r e m t ą stile
antico s u d e r i n t i su stile concertalo, kurio e s m ę ' s u d a r o ne
tik choro g r u p i ų ir solistų d i a l o g i n ė s v a r ž y b o s , bet ir at­
r a m a į g e n e r a l b o s ą . Sią sritį B a c h a s p r a t u r t i n o iki tol
n e r e g ė t o m i s h a r m o n i j o s moduliacijų n a u j o v ė m i s , kaip ir
n e p a p r a s t a choro kompozicijų formų įvairove.
III
KANTATOS
1 s i a — t a i p a ž y m i m a per s e k m i n e s (vok. Pfingsten), k u r i o s
K a n t o r i a u s p a r e i g a s Leipcige B a c h a s p r a d ė j o eiti 1723
metų p a v a s a r į . P a g a l n u s i s t o v ė j u s i a s l i u t e r o n ų t r a d i c i j a s
b a ž n y t i n i a i m e t a i (Kirchenjahrgang) p r a s i d ė d a v o n u o ket­
virtojo s e k m a d i e n i o p r i e š k a l ė d a s ; tas laikas v a d i n o s i „ a d ­
v e n t a s " . Kalendoriniai (astronominiai) ir „bažnytiniai"
3 5
m e t a i n e s u t a p d a v o : p a s t a r i e j i b u v o s k a i č i u o j a m i n u o lap­
kričio p a b a i g o s — g r u o d ž i o p r a d ž i o s .
Sio moteto muzikos pobūdis niekaip neatitinka gedulingų apei­
s3
gų. Reiškiama įtikinamų samprotavimų, kad jis rašytas ryšium su
Prūsijos ir Saksonijos karo pabaiga (1746 metais).
Palyginimui Sveiceris nurodo chorus iš kantatų Nr. 108, 68,
34
121, 14, 38, 2.
Adventas (nuo lot. adventus) reiškia „atėjimą". Stačiatikiams
85
ikikalėdinis laikas trunka 40 dienų, o katalikams ir protestantams —
apie 4 savaites.
206
Kantatos atlikimas buvo įtraukiamas į sekmadienio
l i t u r g i j ą bei į tas d i d ž i ą s i a s ( „ d v y l i k i n e s " ) b a ž n y t i n e s
36
š v e n t e s , k u r i o s p a s i t a i k y d a v o ne tik s e k m a d i e n i a i s . Dvi
s v a r b i a u s i o s š v e n t ė s — k a l ė d o s ir Velykos. J a s sieja Jė­
z a u s a s m u o — jo g i m i m o ir p r i s i k ė l i m o iš mirusiųjų ste­
b u k l a s , kaip t e i g i a krikščionių tikėjimo d o g m o s . T a r p šių
dviejų c e n t r i n i ų t a š k ų i š s i d ė s t o kitos b a ž n y t i n ė s š v e n t ė s .
Išvardysime svarbiausias.
P o pirmojo a d v e n t o s e k m a d i e n i o k i t u s t r i s s e k m a d i e ­
n i u s l i u t e r o n ų b a ž n y č i a d r a u d ė atlikti f i g ū r a c i n ę (poli­
foninę) muziką, n e s tai b u v o a t g a i l o s m e t a s . U ž t a t per
k a l ė d a s ir N a u j u o s i u s m e t u s ji ištisai s k a m b ė d a v o po
b a ž n y č i o s s k l i a u t a i s . I š k i l m ė s p a s i b a i g d a v o trijų k a r a l i ų
š v e n t e . P r i e š velykas t r i s s a v a i t e s k a n t a t o s n e b u v o at­
37
l i e k a m o s iki p a t v a d i n a m o j o verbų s e k m a d i e n i o (vok.
Palmsonntag, lot. Palmarum). Didįjį p e n k t a d i e n į b u v o at­
liekama pasija. Iškilmingai, tris dienas, buvo švenčiamos
v e l y k o s (vok. Ostern) — K r i s t a u s p r i s i k ė l i m a s . P e r arti­
m i a u s i a s 7—8 s a v a i t e s k a n t o r i u i t e k d a v o būti l a b a i akty­
v i a m . K r i s t u s , kaip moko b a ž n y č i a , k e t u r i a s d e š i m t ą j ą die­
ną po p r i s i k ė l i m o į ž e n g ė į d a n g ų ( d a n g u n ž e n g i m o šven­
tė, vok. Himmelfahrt), o d a r po d e š i m t i e s dienų, t. y. pen­
k i a s d e š i m t ą d i e n ą , i š d a n g a u s n u s i l e i d o šventoji dva­
3 8
n e a t s i e j a m o s n u o t r e j y b ė s (lot. Trinilas). Šventoji trejy-
bė — p a g r i n d i n ė k r i k š č i o n y b ė s d o g m a : d i e v a s t ė v a s , d i e v a s
s ū n u s ir šv. d v a s i a v i e n a m e a s m e n y j e . Š v e n t o s i o s t r e j y b ė s
švente (vok. Fest der Heiligen Dreieinigkeit, Trinitatis-
fest), k u r i s u t a m p a su pirmuoju s e k m a d i e n i u po sekminių,
u ž s i b a i g i a didelis b a ž n y t i n i ų švenčių ciklas. „ A p l i n k cent­
r i n ę velykų š v e n t ę it fokusą i š s i d ė s č i u s i kilnojamųjų šven­
čių sistema... t a r s i spirale a p r ė p ė visą m e t ų r a t o erd­
v ę . . . " N u o pirmojo s e k m a d i e n i o po s e k m i n i ų iki p r i e š k a -
39
36
Bažnytiniame kalendoriuje yra 12 didžiųjų švenčių.
87
Vok. Dreikönigsfest arba Epiphanie(nĮest), Epiphanta(fest),
Tapyboje buvo vaizduojama angelo pavidalu arba kaip balan­
38
dis su mirtos šakele snape.
89
Зелинский A. H. Конструктивные принципы древнерусского
календаря.— В кн.; Контекст — 1978.—М., 1978, с. 90.
207
 ledinio a d v e n t o — šis l a i k o t a r p i s truko 26—27 s a v a i t e s —
tokių didelių švenčių d a u g i a u n e b ū d a v o . P e r v i s u s b a ž n y ­
t i n i u s m e t u s k a n t o r i u s p r i v a l ė j o p a r a š y t i 5 9 k a n t a t a s , ne­
s k a i t a n t „ p r o g i n i ų " — a t m i n u , s u t u o k t u v i ų ir kt.
Anot Filipo E m a n u e l i o , j o tėvo s u k u r t o s k a n t a t o s a p ­
rėpia p i l n u s p e n k e r i u s b a ž n y t i n i u s m e t u s . T a i g i i š viso
religinių k a n t a t ų t u r ė t ų būti 295. į šį skaičių n e į e i n a Vei­
m a r e p a r a š y t o s k a n t a t o s — ten B a c h a s p a t e i k d a v o tik po
vieną k a n t a t ą kas k e t u r i o s s a v a i t ė s , ir jų v i s u m a n e g a l ė j o
a p r ė p t i visų b a ž n y t i n i ų metų. Iki m ū s ų dienų išliko m a ž ­
d a u g du š i m t a i religinių k a n t a t ų . D a l i s jų — a u t o r i n ė s
40
p a r t i t ū r o s , d a l i s — vokalinių ir i n s t r u m e n t i n i ų b a l s ų ( p a r ­
tijų) kopijos. Lieka n e i š s p r ę s t a s k l a u s i m a s : ar B a c h a s vė­
liau t v a r k ė s a v o p a l i k i m ą p a g a l b a ž n y t i n i o k a l e n d o r i a u s
d a t a s , -kad g a l ė t ų p a g a l k o n k r e t ų p l a n ą a p r ė p t i v i s a s
š v e n t e s , a r r a š ė vieną k a n t a t ą p o kitos p r i k l a u s o m a i n u o
a p l i n k y b i ų ? K l a u s i m a s n e šiaip sau k e l i a m a s : r e m i a n t i s
pirmąja versija, tektų p r i p a ž i n t i , k a d B a c h o k a n t a t ų „ m e -
tininkas" yra u ž d a r a s milžiniškas superciklas; pagal ant­
rąją versiją — o ji a t r o d o t e i s i n g a — k a n t a t ų r ū š i ų ir va­
r i a n t ų kaitoje y r a a t s i t i k t i n u m o , kurį s ą l y g o j o šv. T o m o
b a ž n y č i o s k a n t o r i a u s d a r b o s ą l y g o s . Toliau p a b a n d y s i u
tai įrodyti.
A. D i ū r o , G. D a d e l z e n o , V. N o i m a n o ir kitų užsienio
m u z i k o l o g ų t y r i n ė j i m a i leido n u s t a t y t i k a n t a t ų — t u o p a ­
čiu ir jų s u k ū r i m o — seką per dvejus b a ž n y t i n i u s m e t u s
Leipcige ir p u s m e č i u a n k s č i a u , kai dar iki 1723 metų ad­
v e n t o B a c h a s p r a d ė j o eiti k a n t o r i a u s p a r e i g a s . D u „ m e t i -
n i n k a i " a p i m a 1723—1724 ir 1724—1725 m e t u s . T r e č i a s i s
„ t n e t i n i n k a s " (1725—1726) išliko n e p i l n a s , o d i n g u s i o s
k a n t a t o s , kaip teigia D i ū r a s , b u v o p a r a š y t o s 1727 me­
tais . Dabar Bacho dėmesys šiam žanrui susilpnėja, nau­
41
j ų k a n t a t ų s m a r k i a i s u m a ž ė j a ( o g a l j o s irgi d i n g o ? ) .
Didžioji jų d a u g u m a , į s k a i t a n t ir „ K a l ė d ų o r a t o r i j ą " , —
p a r o d i j o s . Iki 1735 m e t ų b u v o s u k u r i a m a n u o v i e n o s (1730,
1732) iki penkių k a n t a t ų (1731) per m e t u s , o t a r p 1735
metų ir p e n k t o j o d e š i m t m e č i o p r a d ž i o s s u k u r t o s vos ke-
10
Kai kuriais atvejais Bacho autorystė lieka neįrodyta.
41
Išliko trys 1727 metų pradžios kantatos (Nr. 58, 82, 84).
208
t u r i o s ; p a s k u t i n ė , m a t y t , Nr. 34 (tai 1726 metų p a v a s a r į
parašytos atminu kantatos perdirbimas).
T a č i a u B a c h a s s a v o r e l i g i n i ų kūrinių n e v a d i n o „ k a n ­
t a t o m i s " — šis t e r m i n a s g r e i č i a u s i a i j a m kėlė asociacijas
s u p a s a u l i e t i n i a i s ž a n r a i s . J i s v a r t o j o į v a i r i u s kitus p a v a ­
dinimus:
a) „ m o t e t a s " — t u r ė t a g a l v o j e ne g i e d o j i m a s a cappella
ir ne specifiškai m o t e t i n ė kompozicijos t e c h n i k a , o poli­
foninis k ū r i n y s , k u r i a m e c h o r u i p a v e s t a s v a r b i a u s i o j i funk­
cija (žr. k a n t a t ą Nr. 7 1 ) ;
b) „ k o n c e r t a s " (Concerto) — ne n ū d i e n i u , o s e n o v i n i u
s u p r a t i m u , kaip k ū r i n y s b e n d r a m a n s a m b l i n i a m m u z i k a ­
v i m u i , k u r i a m e gali b ū t i ir solinių b a l s ų (žr. Nr. 33, 40,
42, 57, 58, 119, 132, 134, 138, 144, 178, 194);
c) „ d i a l o g a s " (Dialogo) — t a i s a t v e j a i s , kai „ k a l b ė ­
d a v o s i " du solistai be choro, bet p a p r a s t a i b ū d a v o b a i g i a ­
masis choralas;
d) Stūck — n e u t r a l u s p a v a d i n i m a s : „ d a i k t a s " , „ p j e s ė " ,
„kūrinys".
K a r t a i s j a u p a č i a m p a v a d i n i m e slypėjo t u r i n i o k r y p ­
t i n g u m a s , p a v y z d ž i u i : Actus tragicus ( „ T r a g i š k a s veiks­
m a s " — Nr. 106), Trauerode ( „ G e d u l o o d ė " k a r a l i e n ė s
E b e r h a r d i n o s a t m i n i m u i — Nr. 198) ir t. t. P a n a š ū s kūri­
niai irgi b ū d a v o a t l i e k a m i b a ž n y č i o s e kaip ir k a n t a t o s ,
skirtos a t m i n a m s , s u ž i e d u o t u v ė m s , m a g i s t r a t o r i n k i m a m s
ar vargonų pašventinimui.
Kantatos paskyrimas vienoms ar kitoms sekmadieni­
n ė m s p a m a l d o m s i š dalies n u l e m d a v o j o s m e n i n i u s vaiz­
dus. P a v y z d ž i u i , „ K a l ė d ų o r a t o r i j o j e " p a b r ė ž i a m a s pasto­
r a l i n i s t o n a s ir, p r i e š i n g a i , p o m p a s t i š k u m u p a s i ž y m i kan­
t a t o s , skirtos R e f o r m a c i j o s dienos i š k i l m ė m s (jos v y k d a v o
s p a l i o 31 d.; žr. Nr. 76, 79, 80) a r b a k a s m e t i n i a m s ma­
g i s t r a t o r i n k i m a m s ( L e i p c i g e v y k d a v o r u g p j ū t y j e ; žr. N r .
29, 69, 119, 120, 193, 1 3 7 ) . P a v y z d ž i u i , M i u l h a u z e n o
42
„ r i n k i m ų " k a n t a t o j e (Nr. 71) o r k e s t r ą s u d a r o t r y s t r i m i -
Išliko tik šešios Leipcige sukurtos rinkiminės kantatos, o Ba­
42
cho tarnybos metais magistratas buvo renkamas 27 kartus. Trys
kantatos aiškiai dingusios — išliko trys programėlės su JAJ tekstais.
Kas skambėjo per likusius 18 atvejų — nežinia; galimas daiktas, buvo
kartojamos anksčiau sukurtos kantatos.
209
t a i , dvi fleitos, du obojai, f a g o t a s , s t y g i n i a i ir continuo
su v a r g o n ų p a r t i j a , o pirmojoje „ r i n k i m i n ė j e " k a n t a t o j e (su
t i m p a n a i s ) , kurią B a c h a s atliko 1723 m e t ų r u g p j ū č i o 3
dieną Leipcige, p u č i a m i e j i — keturi t r i m i t a i , dvi fleitos,
penki obojai (du iš jų da caccia) — s k a m b a d a r g a l i n g i a u .
„ S u t r i m i t a i s i r t i m p a n a i s " , kaip r a š ė t o m e t o Leipcigo
l a i k r a š č i a i , s k a m b ė j o p a s a u l i e t i n ė s k a n t a t o s per v a l s t y b i ­
n e s iškilmes.
Pasaulietines k a n t a t a s , tarp jų ir anksčiau minėtas,
B a c h a s v a d i n o s e n o v i n i u o p e r o s p a v a d i n i m u — Dramtna
per musica ( „ m u z i k i n ė d r a m a " ) . ( D a ž n a i , n e p a i s y d a m a s
i t a l i š k o s r a š y b o s , žodį dramtna j i s r a š ė su viena m.)
K a r l a i s v a d i n o j a s Serenata ( „ s e r e n a d a " ) a r b a Azzione
teatrale ( „ t e a t r i n i s v e i k s m a s " ) . Š i u o s k ū r i n i u s j i s t a i p va­
dino n e todėl, k a d būtų n o r ė j ę s p r i a r t i n t i prie o p e r o s spek­
taklio, o dėl to, k a d m u z i k o j e s t e n g ė s i p a b r ė ž t i v e i k s m o
momentą, j o g jie skirtųsi n u o r e l i g i n i ų kūrinių, k u r i u o s e
v y r a v o k o n t e m p l i a c i j a . P a s a u l i e t i n i u o s e ž a n r u o s e įprastą
m u m s t e r m i n ą „ k a n t a t a " j i s v a r t o j o d r ą s i a u : tokios y r a
ir „ K a v o s " (Nr. 2 1 1 ) , ir „ V a l s t i e t i š k a " (Nr. 212) k a n t a t o s ,
kuriose n e t g i e s a m a v e i k s m o ir s ą l y g i n i ų p e r s o n a ž ų ; ta­
čiau jie n e t u r i i n d i v i d u a l i ų c h a r a k t e r i s t i k ų , kaip k a d esti
operoje. U ž u o m i n ų į j a s n ė r a ir tokiuose, a t r o d y t ų , pro­
g r a m i n i u o s e k ū r i n i u o s e , kaip „ H e r a k l i s k r y ž k e l ė j e " (Nr.
2 1 3 ) , „ N u r i m ę s E o l a s " (Nr. 205) a r „ F e b o i r P a n o v a r ž y ­
b o s " (Nr. 2 0 1 ) . B a c h a s čia lieka i š t i k i m a s n o n p e r s o n i f i k a -
cijos p r i n c i p u i , b ū d i n g a m i r p a s i j o m s , n e s j a m r ū p i n e
a t s k i r y b ė s , o v i s u m a , ne poelgių p a v a i z d a v i m a s , o jų do­
r o v i n ė s e s m ė s a t s k l e i d i m a s , ne veiksmas kaipo toks, o jo
prasmė.
Toks p o ž i ū r i s d a r l a b i a u p a a i š k i n a , kodėl B a c h a s taip
lengvai pasaulietinę kantatą paversdavo bažnytine, be
to, p a k e i s d a m a s tekstą, j i s tik šiek tiek p a t a i s y d a v o voka­
linę partiją, o r k e s t r o b a l s a i l i k d a v o be p a k e i t i m ų . ( P a s i ­
t a i k y d a v o , ž i n o m a , ir e s m i n i ų p e r d i r b i m ų ! ) Sių p a r o d i j ų
atsiradimo galimybė aptarta anksčiau; dabar paaiškinsiu
p a v y z d ž i a i s : s i e l v a r t a s dėl J ė z a u s mirties — t . y . v i s u m o s
i š r a i š k a — p e r s m e l k t a s liūdesio, kurį sukelia r e a l a u s ž m o ­
g a u s mirtis (t. y . a t s k i r a s r e i š k i n y s ) . A r b a a t v i r k š t i n i s
ryšys: valdovo (kunigaikščio, kurfiursto) šlovinimą galima
210
s u t a p a t i n t i su žmonių ir V i s a t o s l i k i m u s l e m i a n č i o K ū r ė j o
š l o v i n i m u . J u k net Biblijos p s a l m ė s e s u t i n k a m i tokie vaiz­
d i n g i p a l y g i n i m a i : Goti ist mein Konig . T a d nieko n u o ­
43
s t a b a u s , kad kai k u r i o s p a s a u l i e t i n i ų „ d r a m ų " ( k a n t a t ų
Nr. 213 ir 214) d a l y s b u v o p e r k e l t o s į „ K a l ė d ų o r a t o r i j ą "
be jokių p a k e i t i m ų . V a i z d ų s i s t e m o s ir k ū r y b o s s t i l i a u s
vienovė s t i p r i n o p a r o d i j o s metodą. Be to, ji p a d ė d a v o už­
t u š u o t i ž a n r i n e s r i b a s , ir g r y n a i i n s t r u m e n t i n ę , „ p a s a u l i e ­
t i n ę " m u z i k ą B a c h a s ne tik p e r k e l d a v o į r e l i g i n e s k a n t a ­
tas, bet ir p r i t a i k y d a v o jai religinį tekstą ( p a v y z d ž i u s p a ­
t e i k s i m e ž e m i a u ) . Todėl k a n t a t ų s k i r s t y m a s į p a s a u l i e t i n e s
ir r e l i g i n e s yra s ą l y g i š k a s : p a g a l muziką j o s , su r e t o m i s
i š i m t i m i s , a r t i m o s . P a g r i n d i n i s s k i r t u m a s b u v o tas, k a d
r e l i g i n ė k a n t a t a n i e k a d n e a p s i e i d a v o be c h o r a l o , o p a s a u ­
lietiškoje jo n e b u v o .
R e l i g i n ė s k a n t a t o s t r u k m ė — n u o 20 iki 40 minučių
( p a s t a r u o j u atveju ji s k i l d a v o į dvi d a l i s ) . M u z i k i n i ų nu­
m e r i ų kiekis Į v a i r a v o , v i d u t i n i š k a i — n u o penkių iki a š ­
tuonių. D v i d a l ė s e k a n t a t o s e jis p a d v i g u b ė d a v o ; pirmoji da­
lis b ū d a v o a t l i e k a m a iki p a m o k s l o , a n t r o j i — po jo.
P a s a u l i e t i n i u o s e k ū r i n i u o s e n u m e r i ų g a l ė d a v o būti ir dau­
g i a u — i k i d v i d e š i m t keturių (Nr. 2 1 2 ) .
M a ž d a u g p u s ė k a n t a t ų t e k s t ų ( į s k a i t a n t pasaulietinius)'
turi a t r i b u c i j ą . Iš poetų t a l e n t i n g i a u s i a s , a t r o d o , b u v o
44
S a l o m o n a s F r a n k a s , s u k u r i u o B a c h a s b e n d r a d a r b i a v o Vei­
mare, o Leipcige jam d a u g — t a č i a u g a n a vidutiniškai —
r a š ė poetas P i k a n d e r i s (K. F . H e n r i č i o p s e u d o n i m a s ) ' .
N e r e t a i B a c h a s k o r e g a v o eiles, k a r t a i s i r p a t s j a s r a š ė —
m a n o m a , j o g tai jis p a d a r ė m a ž d a u g t r i s d e š i m t y j e k a n t a t ų .
P r i t r ū k ę laiko, taip e l g d a v o s i K ū n a u , T e l e m a n a s ir kiti
kompozitoriai.
Deja, n ė r a i š s a m i ų t y r i n ė j i m ų , skirtų k a n t a t ų ir pasijų
eilių poetikai bei leksikai, o būtų n a u d i n g a i š s i a i š k i n t i
d a ž n i a u s i a i B a c h o n a u d o j a m ų v a i z d i n g ų p a l y g i n i m ų , me­
taforų, epitetų tipologiją. Ypač s v a r b u s šių tekstų a r t u m o
43
„Viešpats •— mano valdovas" — žr. kantatą Nr. 71.
Visi jie surinkti knygoje: Sämtliche von Johann Sebastian
44
Bach vertonte Texte, hrsg. von Werner Neumann.—Leipzig, 1974;
17 psl. išnašoje pateikiamas iki šiol gana negausios literatūros apie
kantatų tekstus sąrašas.
211
 Biblijos p s a l m ė m s ar g i e s m ė m s k l a u s i m a s . Jj t u r ė t ų ištirti
l i t e r a t ū r o s m o k s l i n i n k a i , i š m a n a n t y s X V I I — X V I I I amžių
vokiečių poeziją. I š v a d o s p a d ė t ų n a u j a i n u š v i e s t i B a c h o
kantatinės kūrybos semantiką.
Rudolfas Alė, B a c h o p i r m t a k a s M i u l h a u z e n e , XVII
a m ž i u j e į k a n t a t ą p i r m ą s y k įvedė d a i n o s p o b ū d ž i o ariją
p a g a l r e l i g i n e s eiles, p a r a š y d a m a s prieš j ą i n s t r u m e n t i n ę
r i t u r n e l ę ( k e t u r i e m s s m u i k a m s ir continue). J i s i š s p a u s d i ­
no 104 tokias arijas (5 d i d e l i u s t o m u s ) . 1700 m e l a i s E r d -
m a n a s N o i m e i s t e r i s , n u o 1715 metų b u v ę s . p a s t o r i u m H a m ­
burge, ėmė spausdinti savo paties religinius tekstus —
m a d r i g a l i n e s eiles — v i s o m s „ b a ž n y t i n i ų metų" š v e n t ė m s .
K a i p p a v y z d y s b u v o pasirinkta o p e r o s arija su ją p a r u o ­
šiančiu r e č i t a t y v u . Si n a u j o v ė sukėlė g r i e ž t ą teologų at­
kirtį. Antrąjį „ m e t i n i n k ą " N o i m e i s t e r i s p a p i l d ė m a d r i g a l i -
n ė m i s e i l ė m i s c h o r u i , t a č i a u ir š i s r i n k i n y s n e s u l a u k ė pri­
t a r i m o . G a l u t i n i s s p r e n d i m a s b u v o k o m p r o m i s i n i s : Bibli­
j o s s e n t e n c i j o s l i k d a v o n e p a k e i s t o s , o m a d r i g a l i n e s eilės
būdavo skiriamos rečitatyvams ir arijoms. Telemanas, tada
j a u Vokietijoje p a g a r s ė j ę s , t r e č i a j a m (1711) ir k e t v i r t a j a m
„ m e t i n i n k a m s " s u k ū r ė muziką, ir N o i m e i s l e r i o p a s i ū l y t a s
t i p a s įsitvirtino p r o t e s t a n t ų b a ž n y č i o s a p e i g o s e .
B a c h a s a r t i m a i d r a u g a v o su T e l e m a n u ir apie 1712
m e t u s s u s i p a ž i n o s u trečiojo r i n k i n i o t u r i n i u . G r e i č i a u s i a i
j a u k i t a i s , 1713 m e t a i s , p a g a l šį pavyzdį j i s s u k ū r ė k a n t a ­
tą Nr. 21 ir, be abejo, t a i s p a č i a i s m e t a i s , n a u d o d a m a s i s
a n a l o g i š k u modeliu, S a k s e n - V e i s e n f e l s o k u n i g a i k š t y s t ė s
v a l d o v u i , a i s t r i n g a m m e d ž i o t o j u i , s u k ū r ė s a v o pirmąją pa­
s a u l i e t i š k ą k a n t a t ą — Nr. 208 (Was mir behagt, ist nur die
muntre Jagd) .
i5
B a c h a s n e p r i p a ž i n o N o i m e i s t e r i o kaip poeto (jo t e k s t u s
s u t i n k a m e tik p e n k i o s e B a c h o k a n t a t o s e ) , t a č i a u p e r ė m ė
jo ž o d i n ė s kompozicijos tipą, p r i d ė d a m a s — kaip n e a t s k i ­
r i a m ą g r a n d į — choralą. I š s k y r u s solines k a n t a t a s , šis
m o d e l i s — s u kai k u r i a i s n u k r y p i m a i s — b u v o s t a b i l u s .
P a g r i n d i n i a i j o k o m p o n e n t a i : Biblijos s e n t e n c i j a a r b a
p s a l m ė ; r e č i t a t y v a s ( a r b a a r i o z o ) ir arija ( g a l ė j o būti pa­
keista d u e t u ) ; c h o r a l a s . N e r e t a i p r i e š vokalinį tekstą s k a m -
„Patinka man medžioklės linksmybės"; kūrinys ž.inomas „Me­
45
džioklės kantatos" pavadinimu.
212
ba o r k e s t r o į ž a n g a (sinfonia, „ s o n a t i n a " , „ s o n a t a " , „uver­
t i ū r a " ) . P a p r a s č i a u s i u atveju k r a š t i n i a i , choriniai epizodai
į r ė m i n d a v o v i d u r i n i u s , s o l i n i u s , kur r e č i t a t y v o - a r i j o s s e k a ,
jai n u s k a m b ė j u s , b ū d a v o p a k a r t o j a m a . Į t e r p u s į k ū r i n i o
šerdį chorą ( p a g a l g i e s m ė s p o s m u s a r b a m a d r i g a l i n e s ei­
l e s ) , kompozicija t a p d a v o s u d ė t i n g e s n ė , bet, a n t r a v e r t u s ,
a t s i r a s d a v o „ v i e n i j a n t i s " k o n t r a s t a s , i š r y š k ė d a v o kompozi­
cijos a t r a m o s t a š k a i .
N e s u n k u pastebėti, k a d įvairios k a n t a t o s s t r u k t ū r o s at­
m a i n o s g r i n d ž i a m o s s i m e t r i š k a i s s a n t y k i a i s , p a n a š i a i kaip
tutti—solo koncerte: c h o r a s — solo — c h o r a s — solo — cho­
r a s . T a č i a u ši simetrija tėra t a r i a m a , p a v a l d i m u z i k o s
e r d v ė s ir laiko p a r a m e t r a m s — t a m , kiek ji t r u n k a , kaip
p l ė t o j a m a , koks j u d ė j i m o t i p a s , kokia atlikėjų s u d ė t i s ir
b e n d r a s s k a m b ė j i m o p o b ū d i s . P a v y z d ž i u i , didelė choro fu­
g a p a g a l s a v o k o m p o z i c i n ę funkciją niekaip n e g a l i būti
identiška „bendruomeniniam" choralui.
J u n g i a n t epizodus, svarbų vaidmenį vaidina lonaciniai
s a n t y k i a i . Ž i n o m o s dvi jų r ū š y s : s o n a t i n ė ( a r b a k o n c e r t i ­
n ė ) , kai atskirų dalių t o n a c i j o s s k i r t i n g o s , n o r s ir g i m i n i n ­
g o s , ir siuitinė ( a r b a v a r i a c i n ė ) , kai t o n a c i j a nesikeičia.
XVII a m ž i a u s c h o r a l i n ė s k a n t a t o s g r i n d ž i a m o s s i u i t o s
principu, j o s išsirutuliojo iš v a r g o n i n i ų v a r i a c i j ų a r b a p a r -
titų c h o r a l o tema.~ K a n t a t o s e m a d r i g a l i n i a i s t e k s t a i s — o
tokių d a u g u m a — t a i k o m a s „ s o n a t i n i s " p r i n c i p a s , ir tai
d a r o m a d a u g įvairiau i r r y š k i a u n e g u i n s t r u m e n t i n i u o s e
cikluose. Tai a i š k i n t i n a ir d i d e s n i u k a n t a t ų dalių ( n u m e ­
rių) s k a i č i u m i , l y g i n a n t s u s o n a t i n i a i s - k o n c e r t i n i a i s ž a n ­
r a i s , ir t u o , k a d tekstą t u r i n č i o j e m u z i k o j e tonacijų ir der-
minių a t s p a l v i ų s a n t y k i u B a c h a s s t e n g ė s i i š r y š k i n t i vieno
ar kito epizodo afektą, v a i z d i n ę p r a s m i n ę r e i k š m ę visoje
kompozicijoje. Jei k r a š t i n ė s d a l y s ją į r ė m i n d a v o , tai š e r d i s
b ū d a v o a p g a u b i a m a a t i t i k m e n ų eilėmis. A t i t i k m e n y s gali
būti įvairių lygių, „ d a u g i a a u k š č i a i " , ir jie, n e l y g i n a n t tvir-
ti p e r d e n g i m a i , laiko visą konstrukciją.
Tokie s e m a n t i n i a i p a r y š k i n i m a i p r i m e n a emfazę, tik ne
atskiros frazės, o viso ciklo r ė m u o s e . Tai viena iš retori­
kos — o r ä t o r i š k o m e n o — a p r a i š k ų muzikoje. J i , n e a t s i e j a ­
ma n u o afektų m o k s l o , į a u g o į XVII a m ž i a u s — XVIII a m ­
ž i a u s pirmosios p u s ė s m u z i k o s meną.
213
 Vienoje a n k s t y v i a u s i ų B a c h o k a n t a t ų , Actus tragicus
(Nr. 106), e m f a z ė p a b r ė ž i a k ū r i n i o šerdį (f-moll), atsi­
s p i n d i ir m o d u l i a c i n i a m e p l a n e ( p a g r i n d i n ė t o n a c i j a —
Es-dur);
1 ( v a d i n a m i e j i „ d i a l o g a i " — žr. Nr. 60, 159, 5 7 ) , t r i m s a r b a
Es Es c c—f f b As—c Es
S o n a t i n a C h o r a s Solo Solo C h o r a l a s Solo S o l o - f C h o r a l a s
Solo-}- Choralas
Choras
Kita a n k s t y v o j i k a n t a t a , Nr. 4 (Christ lag in Tocles-
bandėti ) — c h o r a l i n ė p a r t i t a , p a r e m t a viena tonacija. P a ­
46
gal tą patį modelį 1715 m e t a i s s u k u r t a c h o r a l i n ė k a n t a t a
Nr. 80 (Ein' feste Burg ist unser Gott ). Bet po dvide­ 47
š i m t i e s metų B a c h a s ją perdirbo, šalia k a n o n i š k ų c h o r a l o
eilučių (Versus) įvedė m a d r i g a l i n e s eiles ir, a t i t i n k a m a i ,
kitas t o n a c i j a s . S t a i kaip a t r o d o vėliau i š g a r s ė j u s i o s „Re­
formacinės kantatos" moduliacinis planas (skliausteliais
išskiriami n u m e r i a i , p a r a š y t i m a d r i g a l i n ė m i s e i l ė m i s ) :
D — D — [h — fis — h] — D — [h — D — G] — D.
R e m d a m a s i s s e n u XVII a m ž i a u s m o d e l i u , B a c h a s iš­
plėtė j o v a i z d i n e s g a l i m y b e s o p e r i n i o i š r a i š k i n g u m o prie­
m o n ė m i s , į v e s d a m a s r e č i t a t y v ą ir ariją. P a d i d ė j o ir įvai­
r i a i s l y g m e n i m i s pasireiškiančio k o n t r a s t o v a i d m u o ; a r i j o s e
jis išryškėja dėl j u d ė j i m o p o b ū d ž i o ir s k a m b e s i o ( r e g i s t r ų ,
tembrų s k i r t u m o ) ; c h o r o e p i z o d u o s e p r i k l a u s o n u o plėtoji­
mo — fuginio ar l a b i a u homofoniško — p o b ū d ž i o ir p a n .
K o n t r a s t a s buvo s u š v e l n i n a m a s a r b a , p r i e š i n g a i , d i d i n a m a s
įvedant rečitatyvus, kuriais buvo paruošiamos vaizdinės
„ m o d u l i a c i j o s " ir jų d e r i n i a i .
48
Iki m ū s ų dienų išliko 61 „ c h o r a l i n ė k a n t a t a " , iš jų 57
s u k u r t o s Leipcige. B a c h o kūryboje tai n ė r a y p a t i n g a s ti­
pas, o dar Veimare susiformavusio pagrindinio kantatų
46
„Krislus gulėjo mirties pančiuos."
47
„Dievas yra mūsų tvirtovė."
48
„Jungiančiojo" kontrasto pavyzdžiu gali būti choralinė kantata
Nr. 130. Jos struktūra tokia: 1) choras su trim trimitais, trim obo-
jais, timpanais, styginiais (c. f. pavestas sopranui); 2) alto rečitaty­
vas su continuo (coniinuo yra visuose šios kantatos numeriuose);
3) „karinga" boso arija su trim trimitais; 4) soprano ir tenoro reči­
tatyvas su styginiais; 5) tenoro arija su fleitos solo, gavoto ritmu;
6) choralas su trim trimitais, trim obojais, timpanais ir styginiais.
214
tipo a t m a i n a . Bet ten B a c h a s d a ž n i a u r a š ė solines k a n t a ­
t a s , n e s s a v o žinioje turėjo tik a š t u o n i s b e r n i u k ų ir du
vyrų b a l s u s . I š viso B a c h a s p a r a š ė 5 3 tokius k ū r i n i u s :
v i e n a m solistui ( p a v y z d ž i u s n u r o d y s i m e ž e m i a u ) , dviem
k e t u r i e m s s o l i s t a m s (Nr. 154, 155, 8 5 ) . P a n a š i u s k ū r i n i u s
jis r a š ė ir Leipcige, t u r ė d a m a s k a n t o r a t o chorą. Kuo tai
paaiškinti?
Liturgijoje k a n t a t a b u v o v a d i n a m a „ p a g r i n d i n e muzi­
k a " (Hauptmusik). Kuo b a ž n y t i n ė š v e n t ė r e i k š m i n g e s n ė
(ir kai jų d a u g ) , t u o l a b i a u p a d i d ė j a f i g ū r a c i n ė s m u z i k o s
v a i d m u o , o k a r t u — k a n t o r i a u s ir k a n t o r a t o mokinių d a r b o
k r ū v i s . P o v a r g i n a n č i ų dienų b e r n i u k a m s reikėjo poilsio,
reikėjo jo ir p a č i a m k o m p o z i t o r i u i , dėl to jis r a š ė ne itin
s u d ė t i n g u s k ū r i n i u s , t. y. „ k a m e r i n e s " k a n t a t a s , k u r i o s e
d a l y v a v o iš g a b e s n i ų berniukų a t r i n k t i d a i n i n i n k a i solistai
ir n e d i d e l ė choro g r u p ė , a t l i e k a n t i n e s u d ė t i n g a i h a r m o n i ­
zuotą choralą.
P a v y z d ž i u i , po r e p r e z e n t a c i n i ų k a n t a t ų Nr. 75 ir 76,
k u r i a s B a c h a s atliko 1723 metų g e g u ž ė s 6 dieną, p r a d ė j ę s
eiti k a n t o r i a u s p a r e i g a s , k i t u s d u s e k m a d i e n i u s j i s pateikė
solines k a n t a t a s Nr. 24 ir 167, ir tik birželio 2 dieną atliko
dviejų dalių kompoziciją Nr. 147. Arba kitas p a v y z d y s .
B a i g i a n t i s t i e m s p a t i e m s 1723 m e t a m s ir kitų metų p r a ­
džioje d a r b a s buvo labai į t e m p t a s : B a c h a s vieną paskui
kitą s u k ū r ė Magnificat ir šešias dideles k a n t a t a s (Nr. 6 3 ,
40, 64, 163, 190, 65) ir i š m o k ė m o k i n i u s jas atlikti; po
tokios dosnios d o v a n o s Leipcigo b i u r g e r i a m s s e k a n č i a s
šešias s a v a i t e s j i s r a š ė tik s o l i n e s k a n t a t a s .
I š v a d a aiški: vienų a r kitų k a n t a t o s rūšių a r a t m a i n ų
pasirinkimą diktavo k o n k r e č i o s d a r b o s ą l y g o s . Į tai n e a t ­
s i ž v e l g i a n t , n e g a l i m a a b s t r a k č i a i imtis b e n d r o s j ų klasi­
fikacijos. Todėl r a c i o n a l i a u s i a s y r a evoliucinis chronolo­
g i n i s v e r t i n i m a s , k u r i u o r e m i a n t i s a t s i s k l e i d ž i a v i s o s Ba­
cho k a n t a t i n ė s k ū r y b o s d i d i n g u m a s . J o s evoliuciją ž e m i a u
apibūdinsime bendriausiais bruožais . 49
Kaip ir aukščiau, aš laikausi A. Diūro patikslintos chronologi­
49
jos, iš dalies remiuosi ir jo pateikiamais faktais bei vertingais paste­
bėjimais, skirtais Bacho -kantatų stiliaus evoliucijai, atskirų kūrinių
analizei.
215
2 m e t a i s . T a č i a u jos m u z i k o s „ t r a g i š k a " p a v a d i n t i n e g a l i ™ : 3

v y r a u j a tik l i ū d n i , s i e l v a r t i n g i t o n a i . J u o s pabrėžia skaid­

Jei k a n t a t a Nr. 4 — v i e n i n t e l ė B a c h o k ū r y b o j e viena-
r u s o r k e s t r o su dviem f l e i t o m i s ir dviem violomis dū S - a m

t o n a c i n ė c h o r a l i n ė p a r t i t a — y r a a n k s t y v i a u s i a , kaip m a n o
ba s k a m b e s y s . Tai ir ne „ v e i k s m a s " (actus), o s a n t ū r u m o
kai kurie t y r i n ė t o j a i , tai n e t e n k a abejoti, k a d B a c h o ge­
50

k u p i n a s s u s i m ą s t y m a s . P l ė t o j i m a s e p i z o d i n i s ištisinis (žr.
nijus visapusiškai subrendo kompozitoriui einant dvidešimt
a u k š č i a u p a t e i k t ą l o n a c i n į p l a n ą ) , b ū d i n g a s XVII amžiaus
a n t r u o s i u s m e t u s . Tiesa, ši k a n t a t a ž i n o m a p a g a l 1725 me­
k a n t a t ų tipui. Tą patį l i u d i j a ir didelio į ž a n g i n i o choro
t a i s p e r r a š y t a s p a r t i j a s , bet m a ž a i tikėtina, k a d t a d a a u t o ­
m o t e t i n ė r a š y b o s t e c h n i k a — j a m e d a ž n a i keičiasi judėji­
r i u s būtų p a k o r e g a v ę s šį v a l i n g o s d v a s i o s , vyrišką kūri­
mo tipas, į v e d a m i s o l i n i a i e p i z o d a i ir t. t. „ S o n a t i n o j e "
nį — tokia v i e n t i s a ir m o n o l i t i n ė jo s e p t y n i a d a l ė kompozi­
slypi m e l o d i n i s b r a n d u o l y s , i š p l ė t o j a m a s baigiamojoje cho­
cija, a t i t i n k a n t i velykinio c h o r a l o teksto ir melodijos sep­
r a l o išdailoje. P r i e š p a s t a r ą j ą s k a m b a s o p r a n o i r b o s o

t y n i s Versus . A n k s t y v ą kilmę r o d o ir r a š y b o s t e c h n i k a ,
51

d u e t a s . C h o r a l o m e l o d i j o s į v e s t o s ir į centrinį choro epi­

ir pučiamųjų i n s t r u m e n t ų s u d ė t i s — be vėliau p r i v a l o m ų
zodą (f-moll), ir į duetą.
fleitų ir obojų, su cinku ( d a b a r p a k e i č i a m a s f l i u g e l h o r n u
N a u j ą e t a p ą p r a d e d a 1713 m e t ų p a s a u l i e t i n ė k a n t a t a
a r b a t r i m i t u ) ir t r i m t r o m b o n a i s . K i e k v i e n a s n u m e r i s —
Nr. 208. B a c h a s p a s i n a u d o j a N o i m e i s t e r i o tipo verbaline
i l g a i n i u i B a c h u i tai t a p s t a i s y k l e — išsiskiria specifiniu,
kompozicija s u s u s k a i d y t a i s n u m e r i a i s ( c h o r i n i a i atskirti
savitu i n s t r u m e n t ų deriniu.
n u o s o l i n i ų ) , s u r e č i t a t y v a i s ( a r b a b e j ų ) i r arijomis- Bet
Išdidžiai ir galingai skamba Miulhauzeno „rinkimų"
d a r e s m i n g e s n i s ne t e k s t o , o m u z i k o s t u r i n y s , iš kurio
k a n t a t a Nr. 71 ( p r e m j e r a įvyko 1708 metų v a s a r i o 4 die­
i š p l a u k i a t e k s t a s : n u o 1708 m e t ų k ū r i n i u o s e v a r g o r , a m s

n ą ) . J a u n a s k o m p o z i t o r i u s joje laikosi s u s k a i d y t o s , d a u g i a -
B a c h a s į v a l d o italų i n s t r u m e n t i n ė s m u z i k o s koncertinį sti­
e p i z o d i n ė s kompozicijos, k u r i o s a n a l o g u i n s t r u m e n t i n ė j e
lių, o d a b a r šio s t i l i a u s b r u o ž u s , p r a t u r t i n t u s operiniu
muzikoje gali būti B u k s t e h ū d ė s į t v i r t i n t a s v a r g o n ų toka-
i š r a i š k i n g u m u , s u t e i k i a k a n t a t o m s . S i u o požiūriu reikš­
t o s t i p a s ; a r i j o s t r u m p o s ir p a n a š i o s į ariozo, v y r a u j a
m i n g o s 19 V e i m a r e s u k u r t ų k a n t a t ų . Visa, kas per 1714—
53

chorai, kiekvieno jų ( i š s k y r u s c h o r a l ą ) i š d ė s t y m o p o b ū d i s
1716 m e t u s j o s e p a s i e k t a , p a s i t a r n a u s p a g r i n d u Leipcigo
p e r m a i n i n g a s , nuosekliai n e i š l a i k y t a s . Vis dėlto j a u č i a m o s
laikotarpio kantatoms. Tai pasakytina i r apie a r i j a s D e i

pastangos sujungti įvairiarūšius elementus . 52

chorus.
Iš M i u l h a u z e n o l a i k o t a r p i o kūrinių vaizdų ir i š r a i š k o s
Arijose v i s a p u s i š k a i p l ė t o j a m a forma d. c— ir p a p r a s ­
p r i e m o n i ų v i e n i n g u m u išsiskiria Adus tragicus. Sios „at­
č i a u s i u p a v i d a l u , ir s u d ė t i n g e s n i u , su išplėtota a n t r ą j a
m i n u " k a n t a t o s Nr. 106 d a t a v i m a s — kaip ir g e d u l i n g i
dalimi arba s u t r u m p i n t a repriza, tačiau visur reikšmingas
įvykiai, p a s k a t i n ę j ą s u k u r t i ( p a s t a r a s i s k l a u s i m a s n ė r a
i n s t r u m e n t i n ė s r i t u r n e l ė s v a i d m u o . V e r t o s studijų solinės
e s m i n i s , t a d jo neliesiu) — sukėlė b a c h o l o g ų g i n č u s . Da­
kantatos, pavyzdžiui, kantata altui Nr. 54 (Wid^ rstene

b a r n e b ė r a abejonių, k a d k a n t a t a p a r a š y t a 1707 a r b a 1708

doch der Sünde *), a r b a k a n t a t a N r . 155 (Mein Got t, wte
5

lang', ach lange ) s o p r a n u i , altui ir bosui. P i r m o j o j e Y

55 r a

50
Kiti mano, kad ji sukurta tarp 1708 ir 1714 metų.
61
Prieš pasigirstant c. }., skamba trumpa orkestro sinfonia. Kan­
M 1714: Nr. 182, 172, 21, 54, 199, 61, 92- 1715- N r. . -
8 0 a 3 1

tatos struktūra analogiškai simetriška: choras — duetas (sopranas ir

a l t a s ) — s o l o ( t e n o r a s ) — c h o r a s (moteto pobūdžio) — solo (bosas) — 165, 185, 161, 162, 163, 132; 1716: Nr. 155, 70a, 186a,'147a.
duetas (sopranas ir t e n o r a s ) — c h o r a l a s . Kiekvieną numerj užbaigia „Kelią nuodėmei pastoki." Muzikos grožis čia turi pavaizduoti
54

džiūgaujantis Alleluja. saldžią nuodėmės pagundą, ostinatiškumas — pasipriešinimą j - " a i P u i

ki šios kantatos pirmoji arija (prasideda dominantės septakordi', skani

Taip pat žr. 1707—1708 metais arba kiek vėliau parašytas kan­
62

banl tonikos vargonų punktui!)

tatas Nr. 131, 106, 196; pastarojoje pirmą kartą sutinkama arija da
capo.
55
„O dieve, kaip ilgai."

216 217
tik t r y s n u m e r i a i su s t y g i n i ų ir continuo p r i t a r i m u : arija
(d. c.) — r e č i t a t y v a s — arija (išplėtota a n t r o j i dalis, su­
t r u m p i n t a i r laisvai p e r k o m p o n u o t a r e p r i z a ) . K a n t a t o j e
Nr. 155 keturi soliniai n u m e r i a i ir b a i g i a m a s i s p a p r a s t a s
c h o r a l a s . Si k a n t a t a , B a c h o p a v a d i n t a Concerto, p r a d e d a ­
ma l a b a i i š r a i š k i n g u , 197 p u s l a p y j e a p i b ū d i n t u rečita­
tyvu (iš e s m ė s — a r i o z o ) , po kurio s k a m b a alto ir t e n o r o
duetas ( a u t o r i a u s p a v a d i n t a s „ a r i j a " ) , l y d i m a s fagoto so­
lo; d. c. v a r i j u o t a s , tik p r a d i n ė i n s t r u m e n t i n ė r i t u r n e l ė kar­
t o j a m a b e p a k e i t i m ų ; boso r e č i t a t y v a s p r i a r t i n t a s prie ario­
zo, o paskutinioji, s o p r a n o arija gali būti l a i k o m a d v i d a l e ,
n e s p a b a i g o j e p a k a r t o t a tik r i t u r n e l ė .
C h o r ų forma ir f a k t ū r a tokia p a t įvairi. P a v y z d ž i u i ,
k a n t a t o j e Nr. 21 — m o t e t a s , Nr. 82 — fuga ir k a n o n a s , N r .
172 — „ k o n c e r t a s " ( c h o r a s d. c), Nr. 61 — s a v o t i š k a s pre­
l i u d a s ir fuga, Nr. 12 — p a s a k a l i j a . R e i k š m i n g a p a s t a r o j i
k a n t a t a — Weinen, Klagen, Sorgen, Zagen : p r a d i n ė Sin- 56
fonia su s o l i n ė m i s obojų p a r t i j o m i s k u p i n a g i l a u s kentė­
j i m o , pasijos emocijų ir p a r u o š i a tos p a č i o s e m o c i n ė s bū­
s e n o s plėtojimą chorinėje p a s a k a l i j o j e su c h r o m a t i š k a i
b e s i l e i d ž i a n č i a boso t e m a . C h r o m a t i k o s p r i s o d r i n t i ir vo­
57
kaliniai pirmosios choro p a d a l o s b a l s a i (šis e p i z o d a s , ki­
taip i š d ė s t y t a s , pavirs Mišių h-moli Crucifixus ); vidu­ 5S
r i n i s e p i z o d a s , kiek g y v e s n i s — m o t e t i n ė s s a n d a r o s ; nu­
merį u ž b a i g i a pirmosios p a d a l o s d. c. Toliau iš eilės, be
j u n g i a m ų j ų rečitatyvų, s k a m b a trys arijos. C h r o r n a t i k a ir
d i a t o n i k a — k a n t a t o s i n t o n a c i j ų p r i e š i n g i poliai, kurie alto
arijoje Nr. 4, Kreuz und Krone sind verbunden ( „ K r y ž i u s
ir k a r ū n a s u s i j u n g ė " ) , t e m a t i š k a i s u s i š a u k i a n č i o j e su sin-
fonia, d a r „ t a i k i a i s u g y v e n a " . D i a t o n i k a išryškėja boso
arijoje, kurioje vokalinė ir i n s t r u m e n t i n ė p a r t i j o s „ ž i n g s ­
n i u o j a " k a n o n u , i l i u s t r u o d a m o s tekstą Ich folge Christo
nach ( „ E i n u aš paskui K r i s t ų " ) . S o p r a n o arijoje (Nr. 6)
68
„Raudos, ašaros, dejonės."
Neseniai nustatyta, kad temą ir jos išdėstymą Bachas „paro­
67
dijuodamas" paėmė iš Vivaldžio meilės kantatos Plango, gemo, sos-
plro e peno („Verkiu, vaitoju, dūsauju, kenčiu"). Sių pradinių' eilu­
čių prasmės sutapimas su Bacho kantatos tekstu tiesiog stebina!
5S
Cruci}ixus reiškia „nukryžiuotas".
218
a k o r d i n ė - h o m o f o n i n ė s a n d a r a dar r y š k e s n ė . K a n t a t ą už­
baigia paprastas choralas.
" F o r m u o d a m a s s a v o religinių k a n t a t ų p a g r i n d i n į tipą,
Bachas daug ką išbando Veimaro laikotarpiu: pabaigoje
vietoj c h o r a l o r a š o chorą d. c. ( k a n t a t o j e Nr. 182) a r b a
išplėtotą duetą (Nr. 140); didele „ s o n a t a " o r k e s t r u i p r a d e ­
da k a n t a t ą Nr. 3 1 , s u k u r i a motyvinį t e m a t i n į ryšį t a r p
atskirų n u m e r i ų k a n t a t o j e Nr. 161 (Komm, du süsse To­
desstunde ) — p u i k i a m e k ū r i n y j e , k u r i s s a v o d v a s i a arti­
58
m a s k a n t a t a i Actus tragicus; „ d a n g u s š y p s o s i , o ž e m ė džiū­
g a u j a " velykų k a n t a t o j e Nr. 3 1 . Ir t. t.
D a u g e l į V e i m a r e s u k u r t ų k a n t a t ų B a c h a s n e k a r t ą at­
liko Leipcige, p a v y z d ž i u i , d v i d a l ę kompoziciją Nr. 21 (Ich
hatte viel Bekümmernis ), kurioje dideli a r c h a i š k a i s k a m ­
60
b a n t y s chorai d e r i n a m i su k o n c e r t i n i o s t i l i a u s soliniais nu­
m e r i a i s . T a r p g e r i a u s i ų j ų — c h o r a l i n ė k a n t a t a Nr. 80a,
p e r d i r b t a Leipcige ir įėjusi į istoriją „ R e f o r m a c i n ė s k a n t a ­
t o s " p a v a d i n i m u (apie j ą d a r k a l b ė s i m e ) .
N e m a ž i a u kaip k e t u r i a s „ p a s v e i k i n i m o " k a n t a t a s ku­
n i g a i k š č i o Leopoldo g a r b e i B a c h a s p a r a š ė Kėtene. R u o š d a ­
m a s i s i š b a n d y m u i k a n t o r i a u s vietai Leipcige u ž i m t i , jis
s u k ū r ė k a n t a t ą Nr. 23 Du wahrer Gott und Davids Sohn . 61
Tokie k ū r i n i a i b u v o v a d i n a m i „ b a n d o m a i s i a i s " — Probe­
stücke. Bet Leipcige j a m b u v o p a r u o š t a s kitas t e k s t a s —
Jesus nahm zu sich die Zwölfe ,— p a n a u d o t a s k a n t a t o j e
62
Nr. 22. Ar ji b u v o s u k u r t a ten pat, Leipcige, ar Kėtene —
n e ž i n i a , kaip n e ž i n o m a , ar 1723 metų v a s a r i o 2 dieną
s k a m b ė j o k a n t a t a Nr. 22, ar, be j o s , ir k a n t a t a Nr. 23,
n e s kiekvienos jų t r u k m ė n e i l g a (apie 20 m i n . ) . Jų m u z i k a
n e s u d ė t i n g a , s t r u k t ū r a p a n a š i , bet, m a n o m a n y m u , k a n -
69
„O ateik, mirtie saldžioji."
60
„Aš daug kentėjau, daug vargau." Sią kantatą Bachas 1720
metais greičiausiai atliko ir Hamburge: Matezonas reiškė jai preten­
zijas (neminėdamas kompozitoriaus pavardės) dėl deklamacijos ne­
paisymo, nes pradinis asmeninis įvardis Ich pakartojamas triskart.
Bachas kritiką ignoravo ir šią kantatą, kaip ir Nr. 61, 31, dažnai
atlikdavo.
61
„Teisusis dieve, Dovydo sūnau."
82
,,Jėzus pašaukė dvylika apaštalų."
219
 t a t a Nr. 2 3 t u r i n i n g e s n ė . M a t y t , Leipcigo m i e s t o v a l d ž i o s
63
skonį atitiko l a b i a u t r a d i c i n i s , p a p r a s t e s n i s v a r i a n t a s .
P r a d ė j ę s eiti k a n t o r i a u s p a r e i g a s , n u o g e g u ž ė s iki lie­
pos m ė n e s i o B a c h a s p a t e i k ė Leipcigo p a r a p i j i e č i a m s sep­
t y n i a s k a n t a t a s , iš jų k e t u r i a s — dviejų dalių ( t a r p jų ir
N r . 2 1 ) , p a d e m o n s t r u o d a m a s kaip r e t a t u r t i n g ą k ū r y b i n ę
fantaziją. Siek tiek viena kitai a r t i m o s dvi pirmosios n a u ­
j a i i š r i n k t o k a n t o r i a u s „ p a g r i n d i n ė s m u z i k o s " , s u k u r t o s per
s a v a i t ę : Nr. 75 Die Elenden sollen essen ir Nr. 76 Die
Hitnmel erzahlen die Ėhre Goltes *. Abiejose kompozito­ 6
r i u s d e m o n s t r u o j a viską, ką g e b a , bet kol kas taikosi prie
parapijiečių skonio ir n e k e t i n a n u s t e b i n t i jų n a u j o v ė m i s .
K a n t a t o s puikios, y p a č Nr. 75. A n a l o g i š k o s jose į ž a n g i n i o
•choro funkcijos, p a n a š i o s į p r e l i u d ą su fuga ( k a n t a t o s Nr.
75 i š d ė s t y m a s k o n t r a s t i n g a s ir g l a u s t a s , Nr. 76 — labiau
i š p l ė t o t a s , g r e t i n a n t iutti ir soli, su d i n a m i n e k u l m i n a c i j a
k o d o j e ) . T a p a t u s c h o r a l ų p a k a r t o j i m a s pirmojoje ir a n t r o ­
j o j e d a l y s e . Arijos p a l y g i n t i t r u m p o s , k a r t a i s šokio pobū­
džio (Nr. 5 pirmojoje k a n t a t o j e , Nr. 3 — a n t r o j o j e ) . Ant­
r ą s i a s dalis p r a d e d a sinfonia ( k a n t a t o j e Nr. 76 po j o s
s k a m b a n t y s e p i z o d a i p a r a š y t i Kėteno l a i k o t a r p i o k a m e r i ­
nės muzikos dvasia).
Po tokių „didelių m u z i k ų " (trečiąja jų b u v o k a n t a t o s
Nr. 21 p a k a r t o j i m a s ) B a c h a s p a r a š ė dvi kukliau s u m a n y ­
tas k a n t a t a s Nr. 24 ir 167, o liepos 2 dienai — vėl d v i d a l ę
k a n t a t ą N r . 147 ( c h o r a l a i , u ž b a i g i a n t y s abi d a l i s , vėl iden­
tiški).
Š i u o s e k ū r i n i u o s e f o r m u o j a s i tipologiniai b r u o ž a i : p r a ­
diniai c h o r a i r e p r e z e n t a t y v ū s , „ k o n c e r t i n i a i " , k a r t a i s a r ­
chaiški, m o t e t i n ė s s a n d a r o s ; arijose iš p r a d ž i ų buvo jau­
č i a m a giesmių melodikos įtaka, vėliau j o s — k a r t u su kom­
pozicine s t r u k t ū r a — d a r o s i s u d ė t i n g e s n ė s ; p a d i d ė j a reči­
t a t y v ų ir o b l i g a t i n i ų , solines p a r t i j a s turinčių i n s t r u m e n t ų
p r a s m i n ė r e i k š m ė ; a p s k r i t a i i n s t r u m e n t i n i s p r a d a s vis la­
biau ima v a r ž y t i s su v o k a l i n i u — o r k e s t r a s y r a l y g i a t e i ­
sis a n s a m b l i o d a l y v i s ; „ k o n c e r t i š k a i " t r a k t u o j a m i ir cho-
Pavyzdžiui, dramatiškas duetas (Nr. 1), išplėtotas baigiamasis
63
choralas (Nr. 4).
64
„Alkani turi pavalgyti"; „Dangus gieda Viešpačiui šlovę",
220
r a l a i su o r k e s t r o i n t e r m e d i j o m i s - r i t u r n e l ė m i s . E m o c i n i u
v a i z d i n i u aspektu p a s t e b i m a s d r a m a t i n ė s e k s p r e s i j o s su­
s t i p r i n i m a s , ir tai iš dalies k a n t a t a s a r t i n a prie pasijų;
t a i p p a t s u s t i p r ė j a kūrinį s u d a r a n č i ų n u m e r i ų k o n t r a s t a s .
Tipologiniai bruožai nepanaikina individualių, charak­
t e r i n g ų . Yra ir kitos r ū š i e s k a n t a t ų — jos p a r a š y t o s ne­
b a ž n y t i n i o m u z i k a v i m o d v a s i a : vėliau B a c h a s , p r i d ė d a m a s
t e k s t u s , į l i t u r g i n e s a p e i g a s p e r k e l s K ė t e n e s u k u r t ų kon­
certų muziką. Išlieka ir k a m e r i n ė s , solinės k a n t a t o s . Ta­
čiau pagrindinis religinės kantatos tipas dabar galutinai
įsitvirtino.
1723 m e l a i s po m i n ė t ų kūrinių B a c h a s p a r a š ė d a r dvi­
d e š i m t k a n t a t ų . 1724 m e t a i s — p e n k i a s d e š i m t p e n k i a s . P e r
dvejus k i t u s m e l u s , a t i t i n k a m a i , 35 ir 25 (skaičiai kiek su­
a p v a l i n t i ) . Cia n e k r e i p t a d ė m e s i o į V e i m a r o laikų k a n t a t ų
a t n a u j i n i m ą bei į a n k s č i a u Leipcige p a r a š y t ų k a n t a t ų
p a k a r t o j i m ą . Jei s k a i č i u o t u m e , p r a d e d a n t 1723 metų pa­
b a i g a , ne p a g a l a k a d e m i n į , o p a g a l b a ž n y t i n į k a l e n d o r i ų ,
tai m ū s ų s ą r a š a s a p i m t ų m a ž d a u g t r i s „ m e t i n i n k u s " (pas­
k u t i n i s — n e p i l n a s ) . N u o 1727 metų ima ryškėti, kad Ba­
cho d ė m e s y s k a n t a t o s ž a n r u i m a ž ė j a (ši t e n d e n c i j a pasi­
reiškė ir a n k s č i a u ) . Vis dėlto t a i s p a č i a i s 1727 m e t a i s jis
s u k ū r ė d r a m a t i n ė s i š r a i š k o s požiūriu puikią „ G e d u l o o d ę " ,
o ketvirtojo d e š i m t m e č i o v i d u r y j e — t r i s o r a t o r i j a s , t a r p
jų ir „ K a l ė d ų o r a t o r i j ą " . S i a m l a i k o t a r p i u i p r i k l a u s o ir
„ R e f o r m a c i n ė s k a n t a t o s " paskutinioji r e d a k c i j a . ( I š v a r d y ­
tus kūrinius analizuosime žemiau.) Tačiau bendroje ap­
ž v a l g o j e n e į m a n o m a n u o s e k l i a i a p i b ū d i n t i visos Leipcigo
p a r t i t ū r ų g a u s y b ė s . Apsiribosiu n u o r o d a į e t a p i n i u s šio
ž a n r o evoliucijos m o m e n t u s .
I š 1723 m e t a i s s u k u r t ų k a n t a t ų ( p r a d e d a n t liepos mė­
n e s i u ) labai v e r t i n g o s : Nr. 105 Herr, gehe nicht ins Ge-
richt (didelis, m o t e t i n ė s s a n d a r o s r ū s t u s į ž a n g i n i s c h o r a s ,
6S
puiki s o p r a n o arija Nr. 3 su o b o j a u s s o l o ) ; n e d i d e l ė kan­
t a t a Nr. 179 (išplėtota p r a d i n ė c h o r o fuga, irgi m o t e t i n ė s
s a n d a r o s ) ; N r . 138 ( p r i a r t ė j a prie c h o r a l i n ė s k a n t a t o s ) ;
N r . 194 (joje j a u č i a m i o r k e s t r i n ė s siuitos b r u o ž a i : c h o r a s
Nr. 1 — p r a n c ū z i š k a u v e r t i ū r a , arija N r . 3 — p a s t o r a l ė ,
Nr. 5 — g a v o t a s , Nr. 8 — ž i g a ir t. t . ) ; k a m e r i n ė k a n t a t a
65
„Viešpatie, neteisk manęs."
221
 Sveicerio klaidą d a t u o j a n t šias k a n t a t a s , dėl ko b u v o pa­
N r . 60, p a v a d i n t a „ d i a l o g u " (apie a m ž i n y b ę Ir „ g r i a u s m o
d a r y t o s n e t e i s i n g o s i š v a d o s apie B a c h o k ū r y b o s evoliuciją:
žodį" „ k a l b a s i " B a i m ė ir Viltis; į s p ū d i n g a s p i r m a s i s due­
prie senojo kompozicijos tipo jis g r į ž o ne g y v e n i m o pa­
tas, k u r i a m e o r k e s t r a s p e r t e i k i a g r ė s m i n g o b a l s o „ g r i a u s ­
b a i g o j e , p e n k t a j a m e d e š i m t m e t y j e , o a k t y v i o s veiklos vir­
m ą " ) ; beribiu i š r a d i n g u m u s t e b i n a k a n t a t a Nr. 70 Wa­
š ū n ė j e , vos a n t r ą sezoną e i d a m a s šv. T o m o b a ž n y č i o s
chet, betet, seid bereit allezeit ; r e i k š m i n g i į ž a n g i n i a i cho­
66

k a n t o r i a u s p a r e i g a s . Kodėl j i s taip pasielgė? G r e i č i a u s i a i

r a i k a n t a t o s e Nr. 46, 109 ( c h o r a l a i jose — su dideliais or­
k e s t r o i n t e r l i u d a i s ) , 194 ( B a c h a s ją atliko ne k a r t ą ) , 64
(su a r c h a i k o s b r u o ž a i s ) , 138 ( n e į p r a s t a n u o l a t i n ė chori­
nių c h o r a l o eilučių ir solinių r e č i t a t y v ų k a i t a ) ir kt.
P i r m a i s i a i s 1724 metų m ė n e s i a i s B a c h a s d a ž n i a u n e g u
p a p r a s t a i r a š ė k a m e r i n e s k a n t a t a s : atsiliepė a n k s t e s n i s
p e r n e l y g didelis k a n t o r i a u s bei šv. T o m o m o k y k l o s ber­
niukų j ė g ų į t e m p i m a s . K a d a t l i k ė j a m s b ū t ų l e n g v i a u , pa­
p r a s č i a u i š d ė s t y t a s ir c h o r a l a s ( k a n t a t o j e N r . 153 t r y s to­
kie c h o r a l a i ) . S i a m e fone išsiskiria š v e n t i n ė k a n t a t a Nr.
todėl, k a d norėjo p a r o d y t i p a r a p i j i e č i a m s , j o g ir s e n u o j u
stiliumi s u g e b a kurti n e b l o g i a u u ž s a v o p i r m t a k u s Selę
a r b a K ū n a u . Bet senąją m a n i e r ą jis i š e s m ė s a t n a u j i n o .
N e p a k e i s t ą c h o r a l o melodiją ir tekstą B a c h a s p a p r a s t a i
p a l i k d a v o tik p i r m a m e n u m e r y j e — i š p l ė s t a m e chore — ir
baigiamajame chorale. Kituose numeriuose (rečitatyvuose,
arijose) b u v o n a u d o j a m a l a i s v a eiliuota p a r a f r a z ė , iš da­
lies p a s i r e m i a n t kai k u r i o m i s k a n o n i š k o t e k s t o e i l u t ė m i s ,
o k a r t a i s ir i š t i s a i s p o s m a i s . O šių n u m e r i ų m u z i k a a r b a
72

65 Sie werden aus Saba alle kommen ; j o s o r k e s t r e , be 67

nieko b e n d r a n e t u r ė j o su c. f., a r b a p r a d i n i s m o t y v a s tik
įprastų s t y g i n i ų i n s t r u m e n t ų ir continuo, y r a dvi v a l t o r n o s , iš dalies s u t a p d a v o su j u o , bet p l ė t o j a m a s b u v o s a v a r a n ­
dvi fleitos, du obojai da caccia; į t a i g u s p i r m a s i s c h o r a s ; kiškai; p a g a l i a u , jei t e k s t o p o s m a s n e b u v o p e r f r a z u o j a m a s ,
dvi s k i r t i n g o p o b ū d ž i o arijos p l ė t o j a m o s l a i s v a i be d. c. 6S

T a r p k a m e r i n i ų k a n t a t ų , k u r i o s e c h o r a s t r a k t u o j a m a s dau­
g i a u s i a homofoniškai, išsiskiria m e l o d i š k a i t u r t i n g a , pas­
t o r a l i n ė k a n t a t a "Nr. 104 Du Hirte Israel, höre ; p a s t o r a ­ 68
c h o r a l o melodija t a r s i iš š a l i e s b u v o į t e r p i a m a į kitokią
vieno ar kito n u m e r i o faktūrą ir i š d ė s t y m o pobūdį — į
solinį vokalinį a r b a i n s t r u m e n t i n į balsą.

Senąjį XVII a m ž i a u s modelį B a c h a s p r a t u r t i n o atskirų

linis c h a r a k t e r i s , p a d i k t u o t a s o r k e s t r o į ž a n g o s , į t v i r t i n a m a s
numerių kontrastu, o vienos tonacijos choralinę partitą
p a s k u t i n ė j e , boso arijoje — sicilianoje.
p a k e i t ė d a u g i a t o n a c i n e . P a r y š k i n o ir i n t o n a c i n į ž a n r i n į
1724 metų birželio 11 dieną B a c h a s atliko k a n t a t ą Nr.
v i d u r i n i ų ir k r a š t i n i ų n u m e r i ų kontrastą. T u o s u d e r i n o
20 O Ewigkeit, du Donnerwort , k u r i a p r a s i d e d a beveik
70

a n k s t e s n į modelį ir s a v o s u k u r t o religinių k a n t a t ų p a g r i n ­
pilnas c h o r a l i n i ų k a n t a t ų „ m e t i n i n k a s " , p r a t ę s t a s iki 1725
dinio tipo d ė s n i n g u m u s — „ c h o r a l i n ė " k a n t a t a liko šio tipo
m e t ų velykų. Iš viso jų y r a 40 ( p a b a i g a i b u v o a t n a u j i n t a
a t m a i n a . Tai b u v o n e ž i n g s n i s a t g a l , n o s t a l g i š k a s g r į ž i m a s
k a n t a t a Nr. 4 ) . J a u k a l b ė j o m e apie l e m t i n g ą S p i t o s i r
7 1

į praeitį, kaip t e i g ė kai kurie t y r i n ė t o j a i , o d r ą s u s šuolis

į a t e i t į . B a c h a s ir vėliau k a r t a i s g r į ž d a v o prie šios at­
73
68
„Budėkite, melskitės, būkit pasiruošę."
m a i n o s , jį itin d o m i n u s i o s 1724—1725 m e t a i s . 74

„Visi jie iš Sabos ateis" (kalbama apie išminčius, atnešusius

87

dovanas kūdikėliui Jėzui).

88
Zr. taip pat kantatą Nr. 67, kurioje vyrauja ištisinis plėtojimas.
72
Išimtį sudaro kantata Nr. 107, kurioje parafrazių nėra, iš da­
lies ir kantata Nr. 101.
89
„Klausyk, piemuo Izraeli." 73
Sveiceris, remdamasis klaidingomis prielaidomis, už šias nau­
„O amžinybe, griausmo žodi." Plg. minėto „dialogo" — kan­
70
joves Bachą kritikavo (p. 571—572).
tatos Nr. 60 —pradinį tekstą; tai J. Risto giesmė, kurios fragmentas
pateiktas šios knygos 156 puslapyje.
74
Zr. Nr. 129 (1726), 117 ( 1 7 2 8 - 1 7 3 1 ) , 192 (1730), 112 (1731),
100 (1733), 97 (1734). Išvardytose kantatose vietoj madrigalinių eilių
1724: Nr. 20, 2, 7, 135, 10, 95, 107, 178 94 101, 123, 33 78 arijoms ir rečitatyvams panaudoti choralo posmai. Kodėl taip pada­
99, 8, 130, 114, 96, 5, 180, 38, 115, 139, 26, 116, 62, 91 121, ' 133* ryta, paaiškinti sunku. Gal Bachas skubėdamas nerado tinkamo poeto?
122; 1725: 41, 123, 124, 3, 111, 92, 125, 126, 127, 1.
223
222
 Pradinis chorinis numeris — kūrinio prasmės centras.
C. f., kaip n e g i n č y t i n a tezė, s k a m b a i l g o m i s n a t o m i s vie­
noje iš vokalinių partijų ( d a ž n i a u s i a i p a v e d a m a s s o p r a ­
n a m s , n e r e t a i d u b l i u o j a m a s t r i m i t o ) , o kitų vokalinių ir
instrumentinių balsų partijos plėtojamos d a u g m a ž sava­
r a n k i š k a i . K i t a i s a t v e j a i s c. f. i š d ė s t o m a s c h o r a l i n i u b ū d u ,
t. y. k e t u r i a i s b a l s a i s , ir s a v a r a n k i š k a lieka tik o r k e s t r o
p a r t i j a . P a g a l i a u c h o r a l o melodija gali būti viso polifoni­
nio a u d i n i o c. f. P l ė t o j i m o p r i e m o n ė s į v a i r i o s : m o t e t i n ė s ,
net su o r k e s t r u alla parte (Nr. 3 8 ) ; y r a chorų, p a n a š i ų į
p r a n c ū z ų u v e r t i ū r ą su fuga a n t r o j o j e p a d a l o j e , y r a ir kon­
certinių — r i t u r n e l ė s formos ( o r k e s t r o r i t u r n e l ė , iš d a l i e s
s u t r u m p i n t a , k a n t a t o j e Nr. 62 s k a m b a p e n k i s k a r t ) ir t. t.
Baigiamasis choralas dažniausiai paprastas, o pradinis
n u m e r i s į t a i g u s ir p a g a l apimtį, ir p a g a l plėtojimą (kan­
t a t o s e Nr. 2, 41 ir 1 j i s u ž i m a d a u g i a u nei p u s ę k ū r i n i o ) .
T a r p jų i š d ė s t o m o s a r i j o s bei j a s p a r u o š i a n t y s r e č i t a t y v a i ,
d u e t a i , t e r c e t a i . Sių n u m e r i ų v a i z d i n i o t u r i n i o t i p o l o g i z u o t i
n e g a l i m a , p a g a l i a u ne visų jų m e n i n ė v e r t ė v i e n o d a .
O r k e s t r o s u d ė t i s — i š l a i k a n t t a m tikrą s t a n d a r t ą — kinta,
k a r t a i s j i s l a b a i p o m p a s t i š k a s ( k a n t a t o s e Nr. 130, 9 1 , 3 7 ) .
N e a n a l i z u o s i u atskirų kūrinių, p a m i n ė s i u tik kai ku­
r i u o s , y p a t i n g ą dėmesį s k i r d a m a s p r a d i n i a m s n u m e r i a m s .
J a u pirmosiose c h o r a l i n ė s e k a n t a t o s e m a t o m e meninių
s p r e n d i m ų įvairovę: k a n t a t o j e Nr. 20 — p r a n c ū z i š k a uver­
t i ū r a , Nr. 2 — m o t e t a s ; k a n t a t o j e Nr. 3 — „ t e z ė " (c. f.
šį k a r t ą p a v e s t a s t e n o r u i ) į r ė m i n a m a l a i s v a i p l ė t o j a m a i s
b a l s a i s , kurie t e m a t i š k a i su c h o r a l u n e s u s i j ę .
K a n t a t a Nr. 10 Meine Seel' erhebt deri Herren! ( „ M a n o
siela š l o v i n a V i e š p a t į " ) — v o k i š k a s magnificat ( L i u t e r i o
i š v e r s t a lotyniška g i e s m ė Magnificat anima mea Domi­
nam). Cia pirmą — ir vienintelį — k a r t ą g r i g a l i š k o j o cho­
r a l o melodiją B a c h a s p a n a u d o j o kaip c. f. K a n t a t o j e Nr. 38
Aus tiefer Not schrei' ich zu dir ( „ G i l i a m v a r g e š a u k i u o s
t a v ę s " ) — i r g i ž i n o m a s l o t y n i š k o s g i e s m ė s (De profun-
dis...) v e r t i m a s , p a s k a t i n ę s Bachą a t g a i v i n t i s e n o v i n ę mo-
t e t i n ę techniką, kur v o k a l i n i u s b a l s u s dubliuoja i n s t r u m e n ­
tiniai. G r i e ž t a m a n i e r a i š l a i k o m a ir k a n t a t o s Nr. 78 chore.
Tai kupina k e n t ė j i m o č a k o n a , k u r i o s p a g r i n d ą s u d a r o c h r o ­
m a t i n ė keturių g a r s ų s l i n k t i s ž e m y n (plg. k a n t a t ą Nr, 1 2 ) ;
224
p a s i g i r s t a ir k r y ž i a u s m o t y v a s , s ą l y g o j a m a s t e k s t o „ J ė z a u ,
m a n o siela". Sekančiuose soliniuose numeriuose apdainuo­
j a m a s a t p i r k i m o d ž i a u g s m a s ( y p a č duete Nr. 2 ) a r b a
reiškiamas sielvartas. Baigiamojo choralo orkestriniame
p r i t a r i m e a t g a i v i n a m a c h r o m a t i n ė slinktis.
Apie mirtį k a l b a m a k a n t a t o j e N r . 8 ( „ V i e š p a t i e , k a d a
n u m i r s i u ? " ) , t a č i a u su kokiu virpuliu, viltim ir n u o š i r d u ­
m u ! P a g u o d ą ž a d a n u o s t a b u s k a n t a t o s Nr. 62 c h o r a s , o
k a n t a t o j e Nr. 3 s k a m b a r a u d a . „ V i s k a s l a i k i n a , niekin­
g a " , — g i e d a m a k a n t a t o j e Nr. 2 6 , — ir muzikoje perteikia­
mas kintantis judėjimas, nelyginant nepastovaus gyvenimo
s i m b o l i s ( p a g a l tekstą — „ t a r s i r ū k u o s e " ) . Kaip šio n e p a ­
s t o v u m o p r i e š y b ė , i š k i l m i n g a i , t a r t u m h i m n a s , s k a m b a cho­
r a s k a n t a t o j e Nr. 180. P u i k i a i p l ė t o j a m i chorai k a n t a t o s e
Nr. 41 ( n a u j a m e t i n ė p a d ė k a ) ir Nr. 125 ( t a r p šešių k a n ­
t a t o s n u m e r i ų y r a m o t y v i n i ų - t e m a t i n i ų s ą š a u k ų , n e s teks­
te teigiama, jog taika ir d ž i a u g s m a s neatskiriami).
C h o r a l i n i ų k a n t a t ų „ciklą" u ž b a i g i a k a n t a t a Nr. 1,
a t l i k t a 1725 metų kovo 25 d i e n ą . Ar s ą m o n i n g a i B a c h a s
75
p a k a r t o j o L e i p c i g e s a v o a n k s t y v ą j ą c h o r a l i n ę p a r t i t ą Nr. 4,
k a d p a d e m o n s t r u o t ų išeities t a š k ą ir s u s u m u o t ų s a v o p a t i e s
ieškojimų šioje ž a n r o a t m a i n o j e r e z u l t a t u s ? A t s a k y m a s ga­
li būti tik h i p o t e t i n i s — m u m s n e ž i n o m o s v i d i n ė s m e n i n i n ­
ko p a s k a t o s . Šiaip ar taip — n u o b a l a n d ž i o m ė n e s i o B a ­
chas g r į ž t a prie s a v o p a g r i n d i n i o tipo ir iki kitų m e t ų
s a u s i o s u k u r i a apie 20 k a n t a t ų , t. y. m a ž i a u n e g u p r i e š
m e t u s : n ė r a n a u j ų k a n t a t ų v a s a r o s m ė n e s i a i s , beveik n ė r a
ir rudenį — iki kalėdų švenčių. Tai n e r e i š k i a , k a d s e k m a ­
dienio p a m a l d o s tokiais a t v e j a i s v y k d a v o b e „ p a g r i n d i n ė s
m u z i k o s " : B a c h a s k a r t o d a v o s e n u s a r b a a t l i k d a v o kitų
autorių kūrinius.
Kaip ir pirma p r a b ė g o m i s p a m i n ė s i u kai k u r i a s iš šių
kantatų . 76
Kantata tekstu Wie schön leuchtet der Morgenstern („Kaip
75
nuostabiai šviečia Aušrinė"): dideliam sicilianos ritmo chore — ne
garsinė tapyba, o palaimingos ramybės išraiška.
Devynios kantatos (Nr. 103, 108, 87, 128, 183, 74, 68, 175,
76
176) parašytos „klasicistinei" Gotšedo aplinkai artimos poetės Ma­
rianos Cigler tekstams. Bachas tekstus iš dalies pakeitė.
8. M. Druskinas „Bachas" 225
 K a n t a t o s Nr. 6 p r a d i n i o choro d a i n i n g a m a n i e r a gi­
m i n i n g a „ P a s i j o s p a g a l J o n ą " b a i g i a m a j a m chorui. Su­
t a p i m a s n e a t s i t i k t i n i s : k a n t a t a skirta velykų a n t r a j a i die­
n a i , o pasija b ū d a v o a t l i e k a m a prieš jas. (1725 m e t a i s
atlikta šios pasijos a n t r o j i r e d a k c i j a . ) T e k s t e s a k o m a :
„ J a u v a k a r a s , pasilik s u m u m i s " .
Didelė į ž a n g i n ė sinfonia, p r a d e d a n t i k a m e r i n ę k a n t a ­
tą Nr. 42, m a t y t , p a i m t a iš a n k s č i a u p a r a š y t o , d i n g u s i o
k o n c e r t o . N e d i d e l ė s a p i m t i e s k a n t a t a Nr. 8 5 k e t u r i e m s
s o l i s t a m s Ich bin ein guter Hirt p a t r a u k i a m e l o d i n g u m u ,
77
o N r . 183 — i n s t r u m e n t u o t ė s koloritu (solines p a r t i j a s turi
keturi obojai — du d'amour ir du da caccia — bei violon­
čelė piccolo). Nr. 137 — c h o r a l i n ė k a n t a t a p e n k i e m s teks­
to posmams.
K a n t a t a Nr. 7 9 p r a d e d a m a i š k i l m i n g u choru, k u r i a m e
a k o r d i n ė - h o m o f o n i n ė s a n d a r a p a k a i t o m i s d e r i n a m a s u lais­
v a polifonija. K a n t a t a p a r a š y t a Reformacijos d i e n o s šven­
tei, kuri Leipcige v i s u o m e t b ū d a v o p a ž y m i m a i š k i l m i n g a i .
K a n t a t o s Nr. 110 Unser Mund sei voll Lachens p i r m a m e 76
n u m e r y j e B a c h a s p a n a u d o j o u v e r t i ū r o s D-dur ( B W V 1069)
muziką ir labai s u m a n i a i p r i r a š ė jai tekstą, paskirstęs
tittti ir soli t a r p i n s t r u m e n t i n i ų ir vokalinių partijų. Džiū­
g a u j a n t i s j o s p o b ū d i s atitiko p i r m o s i o s kalėdų dienos šven­
tę. O antrąją dieną jis p a t e i k ė k a m e r i n ę k a n t a t ą Nr. 28,
n e d i d e l ė s a p i m t i e s , t a č i a u i š r a d i n g a i s u k o m p o n u o t ą (ją
p r a d e d a s o p r a n o arija; t o l i a u — n e s u d ė t i n g o s f a k t ū r o s cho­
r a s , boso ariozo, t e n o r o r e č i t a t y v a s , alto ir t e n o r o duetas,
labai t r u m p a s c h o r a l a s ; i š pučiamųjų i n s t r u m e n t ų groja
du obojai, cinkas, t r y s t r o m b o n a i ) .
1726 metų s a u s y j e B a c h a s s u k ū r ė k e t u r i a s k a n t a t a s ,
o po to i l g a m nutilo, vietoj savų kūrinių a t l i k d a v o Mei-
ningene gyvenusio pusbrolio Johano Liudvigo Bacho
(1677—1731) k a n t a t a s . G a l tai reiškė, k a d B a c h o šis
79
77
„Aš geras piemuo."
78
„Mūsų burnos pilnos juoko."
Iki gegužės atliko 10 kantatų, vėliau — t a i s pačiais metais —
79
dar aštuonias. (Kantata Nr. 15, anksčiau priskiriama Johanui Sebas­
tianui sukurta Jolfano Liudvigo) Dabar įrodyta, jog kantatas Nr. 53,
115, 141, 142, 160, 189, 218, 219 sukūrė ne J. S. Bachas; abejotina,
ar jam priklauso kantata Nr. 150,
226
ž a n r a s nebeviliojo? T a č i a u n u o g e g u ž ė s m ė n e s i o B a c h a s
vėl ėmėsi k a n t a t ų ir iki metų p a b a i g o s p a r a š ė apie dvi
d e š i m t i s . Bet, s k a i č i u o j a n t p r o c e n t a i s , p a d a u g ė j o solinių
k a n t a t ų ir p a r o d i j ų bei tekstų p r i r a š y m o K ė t e n o l a i k o t a r p i o
instrumentiniams kūriniams.
P a v y z d ž i u i , pačioje pirmojoje g e g u ž ė s m ė n e s i o k a n t a ­
toje Nr. 146 Wir müssen durch viel Trübsal dvi pirmosios
d a l y s p a r e m t o s k l a v y r i n i o k o n c e r t o d-moll m u z i k a . (Tai —
a n t r o j o l a i p s n i o p a r o d i j a : d i n g ę s p i r m i n i s š a l t i n i s — kon­
c e r t a s s m u i k u i . ) Sinfonia visiškai atitinka koncerto pir­
mąją dalį, tik vietoj k l a v y r o g r o j a v a r g o n a i , o r k e s t r a s
p a p i l d y t a s m e d i n i a i s p u č i a m a i s i a i s . Į a n t r ą j ą dalj įpinti
choro b a l s a i su ž o d ž i a i s „Tik po d a u g e l i o v a r g ų a t s i v e r s
d a n g a u s k a r a l y s t ė " . K a n t a t o j e N r . 3 5 choro a p s k r i t a i nė­
ra, p a b a i g o j e n ė r a n e t c h o r a l o . P i r m i n i s š a l t i n i s — irgi
k l a v y r i n i s k o n c e r t a s , iki m ū s ų dienų išlikęs n e p i l n a s . Pir­
m a j a m e o r k e s t r i n i a m e n u m e r y j e solo groja v a r g o n a i ; g a ­
l i m a s d a i k t a s , j o g k o n c e r t o d a l y s p a n a u d o t o s ir kituose
n u m e r i u o s e (iš viso jų s e p t y n i ) . K a n t a t o j e Nr. 169 (D-dur)
vėl p a n a u d o t a s K ė t e n o laikų k o n c e r t a s , d a b a r ž i n o m a s
kaip k l a v y r i n i s k o n c e r t a s E-dur (irgi a n t r o j o l a i p s n i o pa­
r o d i j a ) . „ S i n f o n i j o j e " solo g r o j a v a r g o n a i , į ž a n g i n i o c h o r o
vėl n ė r a , arijoje Nr. 5 p e r k o m p o n u o t a k o n c e r t o a n t r o j i
dalis.
T a r p g e r i a u s i ų solinių k a n t a t ų — Nr. 52 s o p r a n u i (ją
p r a d e d a sinfonia, kuri y r a pirmojo „ B r a n d e n b u r g o koncer­
t o " p i r m o s i o s d a l i e s a n k s t y v a s i s v a r i a n t a s ) , Nr. 5 5 t e n o r u i
ir Nr. 56 b o s u i ; p a s t a r o j o j e k y l a n t i n a t ų slinktis d—g—b-~
eis—d t u r i g r a f i š k a i p a v a i z d u o t i a n t pečių u ž k r a u t ą kry­
žių, kurį, kaip s a k o m a t e k s t e , „ a š mielai n e š i u . . . " 80
P l a č i a i išvystyti į ž a n g i n i a i c h o r a i k a n t a t o s e Nr. 39 (tu­
ri 218 t a k t ų ) , 102, 187 ir 19; p a s t a r a s i s — v i e n a s l a b i a u ­
siai d ž i ū g a u j a n č i ų B a c h o k a n t a t i n ė j e kūryboje. P u i k u s
c h o r a s k a n t a t o j e Nr. 47 Wer sich selbst erhöhet, der soll
erniedrigt werden, kurį s u v o k i a m e kaip g i g a n t i š k ą (228
t a k t ų ) fugą. T a č i a u šio choro s t r u k t ū r a dvifazė: j a m e yra
dvi fugos tuo pačiu t e k s t u („Kas p a t s s a v e i š a u k š t i n s ,
Tarp solinių kantatų bosui pažymėsime ir Nr. 82
80
(1727, šį
karta be choralo).
fc
* 227
t e b u s p a ž e m i n t a s " ; p i r m o s i o s fugos c. f. g r i n d ž i a m a s chro­
m a t i z m a i s , a n t r o s i o s fugos c. f. išsiskiria a k t y v i u k v a r t o s
šuoliu). F u g a s įrėmina orkestro įžangos muzika; numerio
p a b a i g o j e , k a r t o j a n t , j ją įpinti v o k a l i n i a i b a l s a i .
Belieka pasakyti n e d a u g — n u o 1727 metų B a c h a s tik
epizodiškai kūrė naujas kantatas, daugiausia — parodijas.
Nepaprastai originali „Gedulo odė" Saksonijos kurfiursto
ž m o n o s K r i s t i a n o s E b e r h a r d i n o s a t m i n i m u i — N r . 198 (žr.
p. 85). Partitūros autografe pažymėta užbaigimo data —
1727 m. spalio 15 d. K ū r i n y s n u s k a m b ė j o po dviejų die­
nų — įprastas B a c h u i t e r m i n a s , r u o š i a n t n a u j o s k a n t a t o s
premjerą! Odėje dvi d a l y s : pirmojoje s e p t y n i n u m e r i a i ,
antrojoje — trys. Atramos taškus sudaro trys chorai: Nr.
1, r i t u r n e l i n ė s formos ir i š k i l m i n g o , s i e l v a r t i n g a i d r a m a ­
tiško c h a r a k t e r i o , i š r e i š k i ą s m a l d a v i m ą gelbėti; Nr. 7, už­
b a i g i ą s pirmąją dalį, fuginis, s k i r t a s m i r u s i o s i o s g a r b e i ;
Nr. 10, p a s k u t i n i s , u ž b a i g i ą s k a n t a t ą , tipiškas B a c h o cho­
r i n ė m s „ a r i j o m s " — a t s i s v e i k i n i m o g i e s m ė m s . Keturi reči­
tatyvai ir trys arijos tarnauja kūrinio emocinėms vaizdi­
n ė m s „ m o d u l i a c i j o m s " . Sveiceris (p. 468—469) taikliai api­
b ū d i n a „ v a r p ų virpantį g a u s m ą " alto r e č i t a t y v e ir arijoje
Nr. 4—5 bei mirties b a i m ę n u g a l i n č i ą r a m y b ę boso reči­
t a t y v e Nr. 9. S o l i n i u o s e n u m e r i u o s e — k i e k v i e n a m e sa­
vaip — a k t y v i a i d a l y v a u j a solistai i n s t r u m e n t a l i s t a i . Inst­
r u m e n t a r i j u s n e į p r a s t a s : š a l i a continuo su dviem l i u t n ė m i s
prie t r a d i c i n i ų s t y g i n i ų i n s t r u m e n t ų p r i d ė t o s dvi violos
da gamba, po dvi fleitas, obojus d'amour ir p a p r a s t a s
o b o j u s ; v a r i n i ų i n s t r u m e n t ų , kaip ir p a s i j o s e , visiškai n ė r a .
K a n t a t o s m u z i k o s p o b ū d i s irgi p r i m e n a p a s i j a s — ne veltui
s v a r b i a u s i j o s n u m e r i a i vėliau buvo perkelti į d i n g u s i ą
„ P a s i j ą p a g a l M o r k ų " , o iki to Nr. 1 ir 10 b u v o p a n a u d o t i
G e d u l o m u z i k o j e A n h a l t - K ė t e n o k u n i g a i k š č i o Leopoldo
atminimui.
K i t a m e B a c h o k ū r y b o s poliuje — „ r i n k i m ų " k a n t a t o s
Nr. 120 (1730) ir Nr. 29 (1739, p a k a r t o t a 1749 m e t a i s ) .
Abi j o s — p a r o d i j o s . K a i p ir d e r a , s k a m b a „ t r i m i t a i ir t i m ­
p a n a i " , o t e k s t a i n e s t o k o j a liaupsių ir p a d ė k o s žodžių: Wir
danken dir Gott — g i e d a m a i š k i l m i n g o j e k a n t a t o j e Nr. 29;
o r k e s t r o „ p r e l i u d a s " (sinfonia) y r a p a r t i t o s s m u i k u i solo
m 229
E-dur a n a l o g i š k o s dalies a r a n ž u o t ė v a r g o n a m s ir o r k e s t r u i
( k a n t a t o j e — D-dur) . 8[
P a g a l i a u d i d i n g i a u s i a iš B a c h o k a n t a t ų — „ R e f o r m a c i ­
n ė " , Nr. 80, Ein feste Burg ist unser Gott. P i r m i n i s j o s
v a r i a n t a s , iš d a l i e s kitu t e k s t u ir c h o r a l i n ė s p a r t i t o s p a ­
v i d a l u , p a r a š y t a s 1715 m e t a i s . P o d e š i m t i e s metų, Leip­
cige, B a c h a s j ą išplėtė, p a n a u d o d a m a s d a b a r t i n į tekstą,
kurį p a p i l d ė m a d r i g a l i n ė m i s eilėmis, p a į v a i r i n o t o n a c i j a s ;
tačiau pirmas choras iš pradžių buvo paprastesnis. Galu­
t i n a i k ū r i n y s s u r e d a g u o t a s g r e i č i a u s i a i 1735 m e t a i s ( a n k s ­
čiau m a n y t a , k a d 1 7 3 3 - a i s i a i s ) .82
P i r m a s i s e p i š k a i i š p l ė t o t a s n u m e r i s y r a B a c h o vokali­
n ė s i n s t r u m e n t i n ė s k ū r y b o s v i r š ū n ė . I t „tvirtovė", a p j u o s t a
iš v i r š a u s ir a p a č i o s t r i m i t ų ir bosų, g a l i n g a i s k a m b a
c h o r a l o melodija, a t l i e k a m a viso o r k e s t r o (tutti). Plėtoji­
m o t e c h n i k a m o t e t i n ė : g r a n d i n ė t a r p u s a v y j e susietų nedi­
delių „fugų", kurių kiekviena a t i t i n k a c h o r a l o eilutę, s
p a b a i g o j e melodija i š d ė s t o m a k a n o n u — kaip tezė, n e p a ­
j u d i n a m a tiek per a m ž i u s , tiek n e a p r ė p i a m o j e e r d v ė j e .
A u d r i n g a i p l ė t o j a m a boso a r i j a (Nr. 2) — kovos už
„ t v i r t o v ę " s i m b o l i s , o virš boso t a r s i kovos vėliavą sop­
r a n a s skelbia m e l o d i š k a i kiek p a g r a ž i n t ą c h o r a l o temą.
P r i s i m i n k i m , kaip puikiai šio c h o r a l o melodiją a p i b ū d i n o
F . E n g e l s a s , p a v a d i n d a m a s j ą „XVI a m ž i a u s „ M a r s e l i e ­
t e " ! Boso r e č i t a t y v a s išreiškia lūžį: koloritas š v e l n ė j a ;
a t s i r a n d a r a m i n a n t i s sicilianos r i t m a s , s o p r a n a s g i e d a :
„ O m y l i m a s J ė z a u , ateik į m a n o širdies n a m u s " (Nr. 4 ) .
C h o r a l e su o r k e s t r o i n t e r l i u d a i s (Nr. 5) u n i s o n u — ko ge­
ro, vienintelį k a r t ą B a c h o kūryboje! — k e t u r b a l s i s c h o r a s ,
p a l a i k o m a s trijų trimitų, p r i e š i n a s i k y l a n č i o m s p r a g a r o jė­
g o m s ( š i a m e n u m e r y j e p e r t e i k t a s žigos c h a r a k t e r i s ) . P r a ­
s i d e d a p e r s i l a u ž i m o m o m e n t a s . D u e t a s (Nr. 7 ) k u p i n a s
g r a c i n g u m o , r a m y b ė s : „ P a l a i m i n t i jie..." B a i g i a m a s i s cho-
Tai vokiškas Te Deum („Tave, Viešpatie, šlovinam"). Iškilmin­
81
gas džiūgaujantis muzikos pobūdis išlaikytas ir populiarioje kantato­
je Nr. 51 (1730).
A. Diūras tai įrodo, lygindamas jos kompozicini planą su
82
choraline kantata Nr. 14, kurios sukūrimo datą— 1735 melus — p a ­
žymėjo pats Bachas.
 f a l a s atla parte įtvirtina Šios g a l i n g a i i š k a l t o s freskos
p a g r i n d i n ę temą.
M a ž d a u g tuo pat metu kaip ir „ R e f o r m a c i n ė k a n t a t a " ,
b u v o s u k u r t o s ir t r y s o r a t o r i j o s . Bet p i r m i a u s i a keletas
p a s t a b ų apie p a s a u l i e t i n e s k a n t a t a s , k u r i a s i š s a m i a i i š a n a ­
lizavo S v e i c e r i s . Iš viso jų yra apie d v i d e š i m t , t a č i a u
83
šį skaičių m a ž ų m a ž i a u s i a i reikia p a d v i g u b i n t i , jei ne dau­
g i a u . Kitos k a n t a t o s d i n g o . Kai kurių išliko tik eiliuoti
t e k s t a i , kitų muziką, d a r neidentifikuotą, t i k r i a u s i a i g a l i m a
aptikti r e l i g i n ė s e k a n t a t o s e .
P a s a u l i e t i š k u s v o k a l i n i u s i n s t r u m e n t i n i u s k ū r i n i u s Ba­
chas r a š ė k o n k r e č i o m s p r o g o m s : p a s i t u r i n č i ų b i u r g e r i ų ,
a u k š t ų v a l d i n i n k ų u ž s a k y m u a r b a kaip pasveikinimą her­
cogų, k u n i g a i k š č i ų , k a r a l i a u s a r t i m ų j ų ir kitų didikų, ku­
rių p a g a l b o s tikėjosi. 1733—1734 m e t a i s pėr 13 mėnesių
j i s p a r a š ė penkis tokius k ū r i n i u s A u g u s t o III ir jo š e i m o s
n a r i ų g a r b e i . P r a d ž i ą p a n a š i a m p a d ė k o j i m u i d a v ė 1713
m e t a i s Veisenfelse p a r a š y t a „ M e d ž i o k l ė s k a n t a t a " Nr. 208,
kurios muzika žvali, e n e r g i n g a . B a c h a s m ė g o šią k a n t a t ą ,
a t l i k d a v o ją ir vėliau, k a r t a i s iš d a l i e s a r b a ir visiškai
p a k e i t ę s tekstą — kaip r e l i g i n ę . Atskiri k ū r i n i a i s u k u r t i
C i m e r m a n o k a v i n ė s lankytojų p r a m o g a i : d a u g e l į B a c h o
p a s a u l i e t i n i ų k a n t a t ų pirmą k a r t ą atliko j o v a d o v a u j a m a s
Collegium musicum, kitų p r e m j e r o s , g a l i m a s d a i k t a s , įvy­
ko n a m ų s ą l y g o m i s ( p a v y z d ž i u i , k a n t a t o s Nr. 204 „Apie
p r a m o g a s " ) . Kelios k a n t a t o s p a r a š y t o s Leipcigo u n i v e r s i -
teto u ž s a k y m u , kur a n a l o g i š k a m s t u d e n t ų Collegium mu­
sicum v a d o v a v o B a c h o k o n k u r e n t a s ir v a r ž o v a s G ė r n e r i s .
Ten p a t b u v o atlikta ir „ G e d u l o o d ė " .
P a g a l kompoziciją p a s a u l i e t i š k o s k a n t a t o s g i m i n i n g o s
r e l i g i n ė m s , t a č i a u j ų c h o r u o s e n ė r a b a ž n y t i n i ų melodijų
motyvų. Ryškiau pasireiškia šokių e l e m e n t a i , n o r s po Kė-
t e n o laikų jie p r a s i s k v e r b ė ir į r e l i g i n ė s t e m a t i k o s k ū r i n i u s .
A p s k r i t a i — j tai j a u b u v o a t k r e i p t a s d ė m e s y s — B a c h o
kūryboje n ė r a ribos, skiriančios p a s a u l i e t i š k u s ir r e l i g i n i u s
d a l y k u s . Kyla k l a u s i m a s : a r jis i š a n k s t o n e n u m a t y d a v o
Zr. jo monografijos XXX skyrių. Tik nereikia kreipti dėmesio
83
j Sveicerio nusiskundimus dėl deklamacijos atsainumo Bacho paro­
dijose, kuris, autoritetingo mokslininko nuomone, esą prieštaraująs
Bacho kūryboje vyraujančiam tapybiniam vaizduojamajam pradui.
230
g a l i m y b ė s pritaikyti p a s a u l i e t i š k ų k a n t a t ų muziką b a ž n y ­
čios r e i k m ė m s ? T a d ar p r a d i n ė s , „ p a s a u l i e t i š k o s " šių kū­
rinių r e d a k c i j o s n ė r a būsimųjų religinių veikalų „ p a r u o ­
š o s " ? H i p o t e z ė r i z i k i n g a , todėl p r i m y g t i n a i j o s n e p i r š i m e ;
t a č i a u s t e b i n a didelis p a r o d i j ų s k a i č i u s .
P a s a u l i e t i š k o s e k a n t a t o s e g a l i m a įžvelgti dvi g r u p e s :
v i e n o s jų n e t u r i siužeto ir šia p r a s m e visiškai a t i t i n k a
k a n t a t o s rūšinį a p i b ū d i n i m ą ; kitose, B a c h o p a v a d i n t o s e
draminą per musica, n e ž y m i a i n u b r ė ž t o s s i u ž e t o peripeti­
j o s (bet jokiu būdu ne d r a m a t i š k o s — s ą l y g i š k a i stilizuo­
t o s ! ) , o p e r s o n a ž a m s suteikti m i t o l o g i n i a i a r b a a l e g o r i š k i
v a r d a i . Apsiribosiu vienu p a v y z d ž i u — k a n t a t a „ H e r a k l i s
k r y ž k e l ė j e " (Nr. 2 1 3 ) . Bet kaip m a ž a i Bachą d o m i n o cha-
r a k t e r o l o g i n ė s d e t a l ė s : atskiri šio „ m u z i k i n i o v e i k s m o " nu­
m e r i a i be e s m i n i ų p a k e i t i m ų b u v o perkelti į „ K a l ė d ų o r a ­
toriją", tekstą p a k e i t u s kitu, p a g a l p r a s m ę j a m k a r t a i s
visiškai p r i e š i n g u . 84
Y p a t i n g ą vietą u ž i m a „ K a v o s " (Nr. 211) ir „ V a l s t i e t i š ­
k a " (Nr. 212) k a n t a t o s . P a s t a r o s i o s t e k s t e y r a p r o v i n c i š -
kų d i a l e k t i z m ų ; c h a r a k t e r i a i n u t a p y t i r y š k i a u , o muzikoje
n e m a ž a l i a u d i e s šokių ir dainų. N u o „ d r a m ų " j o s skiriasi
tuo, k a d čia v e i k i a n t y s p e r s o n a ž a i — p a p r a s t i ž m o n ė s , B a ­
cho a m ž i n i n k a i . S e k d a m a s t r a d i c i j a , j i s p a v a d i n o š i u o s
k ū r i n i u s k a n t a t o m i s , bet j u o s visiškai b u v o g a l i m a p a v a ­
> dinti z i n g š p y l i a i s ; t a č i a u Vokietijoje š i s t e r m i n a s p r a d ė t a s
n a u d o t i p r a ė j u s dešimčiai m e t ų po to, kai 1742 m e t a i s
B a c h a s s u k ū r ė „ V a l s t i e t i š k ą k a n t a t ą " . Į d o m u , kad j a m
toks n e į p r a s t a s , „ b u r l e s k i š k a s " k ū r i n y s , kaip p r a n c ū z i š k a i
j į p a v a d i n o p a t s k o m p o z i t o r i u s , buvo p a s k u t i n i s t a r p g a u ­
sių jo k a n t a t ų ! . . 85
Plg., pavyzdžiui, analogiškas pagal muziką arijas aktui: ..He­
84
raklio" arijos Nr. 9 tekstas prasideda žodžiais „Nenoriu tavęs girdėti,
nenoriu tavęs matyti", bet oratorijos arijoje Nr. 4 sakoma: „Ruoškis,
Sione, mielam susitikimui...". Tokius paradoksalius teksto pakeitimus
nurodo Sveiceris, lygindamas pasaulietiško originalo ir religinių pa­
rodijų tekstus kantatose Nr. 173a ir 173, arba Nr: 30a ir 30 (žr. jo
monografijos p. 510, 527). Tokių pavyzdžių — daugybė.
85
Panašus, burleskiško humoro kupinas yra ir Quodlibet — pas­
kutinis, 30-as numeris iš „Goldbergo variacijų" klavyrui, sukurtų tais
pačiais metais. Ten, beje, panaudota viena liaudies melodija, kuri yra
ir „Valstietiškoje kantatoje".
231
IV
ORATORIJOS
Kai m ū s ų laikais k a l b a m a apie oratoriją, a t m i n t y j e
p i r m i a u s i a a t g y j a epiški, Biblijos s i u ž e t a i s p a r a š y t i H e n ­
delio k ū r i n i a i s u m o n u m e n t a l i a i s k a m b a n č i a i s c h o r a i s , įkū­
n i j a n č i a i s liaudį, kurią p e r g a l ė n v e d a laisvę m y l i n t i s he­
rojus. Nieko p a n a š a u s n ė r a trijose iki m ū s ų išlikusiose
B a c h o „ o r a t o r i j o s e " — j o s e į k ū n y t o s kitos idėjos, perteikia­
m o s kitos d v a s i n ė s b ū s e n o s .
F o r m a l i a i ž i ū r i n t , tai tos pačios r e l i g i n ė s k a n t a t o s ,
tik vietoj Biblijos s e n t e n c i j o s , kurią iš visų pusių muzika
„ a p s v a r s t o " , čia y r a p a s a k o j i m a s — t e g u ir n e i š p l ė t o t a s ,
n u b r ė ž t a s k o n t ū r a i s ir n e p e r s o n i f i k u o t a s , — bet vis dėlto
e v a n g e l i j o s p a s a k o j i m a s apie Kristų ir su j u o susiję įvy­
kiai: i š g a n y t o j o g i m i m a s ( „ K a l ė d ų o r a t o r i j o j e " , B W V
2 4 8 ) , jo p r i s i k ė l i m a s po n u k r y ž i a v i m o („Velykų o r a t o r i ­
j o j e " , B W V 249) ir s u g r į ž i m a s į d a n g ų ( „ D a n g u n ž e n g i ­
mo o r a t o r i j a " , B W V 11). Visi t r y s k ū r i n i a i skirti „dvyliki-
n ė m s " š v e n t ė m s i r p a r a š y t i vienų b a ž n y t i n i ų metų r ė m u o ­
s e — n u o 1734 m e t ų g r u o d ž i o iki 1735-ųjų p a v a s a r i o
( g a l i m a s d a i k t a s , k a d „Velykų o r a t o r i j a " s u k u r t a m e t a i s
a n k s č i a u ) . P a g a l i a u t a i paskutinieji a p i b e n d r i n a n t y s kū­
riniai religinės kantatos žanre: pavienės vėliau parašytos
k a n t a t o s n e tokios tobulos. Todėl g a l i m a tvirtinti, k a d
j a u penkiolika metų iki mirties B a c h a s o r a t o r i j o s e a t s i ­
sveikino s u šiuo ž a n r u . 8 6
Kaip ir pasijose, jose y r a p a s a k o t o j a s — E v a n g e l i s t a s ,
kurio p a r t i j a p a g a l t r a d i c i j ą p a v e s t a t e n o r u i ; „Velykų
o r a t o r i j o j e " k a n o n i š k a s t e k s t a s p a k e i s t a s eiliuotu p e r p a s a ­
kojimu. Kas s ą l y g o j o tokį n u k r y p i m ą n u o n o r m o s , p a a i š ­
kinti s u n k u , n o r s toliau a š p a b a n d y s i u tai p a d a r y t i . Išsa­
m i a u s i a s p a s a k o j i m a s — „ K a l ė d ų o r a t o r i j o j e " , k u r i ir p a ­
g a l apimtį ( s u d a r y t a iš šešių d a l i ų - k a n t a t ų , iš viso 64
n u m e r i a i ) g e r o k a i p r a n o k s t a kitas o r a t o r i j a s .
„Kalėdų oratorijos" siužetas paimtas iš Evangelijos
p a g a l Luką ( 2 : 1 , 3 — 1 4 ) , iš d a l i e s p a g a l M a t ą (2:1 — 12).
Tai?
86
pačiais metais paskutinį kartą redaguota „Reformacinė
kantata",
232
Yra p a g r i n d o m a n y t i , k a d i š d ė s t y m ą s u k o m p o n a v o p a t s
k o m p o z i t o r i u s . O eiliuotų t e k s t ų a u t o r i u s n e ž i n o m a s ; grei­
č i a u s i a i tai b u v o P i k a n d e r i s — n u o l a t i n i s B a c h o b e n d r a ­
d a r b i s Leipcige.
P r i m i n s i u p a g r i n d i n ę s i u ž e t o liniją.
Galilėjoje p a s k e l b t a s g y v e n t o j ų s u r a š y m a s . J u o z a p a s s u
ž m o n a M a r i j a , l a u k i a n č i a kūdikio, palieka N a z a r e t ą ir ke­
liauja į g i m t ą s i a s v i e t a s — į Betliejų. A n g e l a s a p r e i š k i a
p i e m e n i m s džiugią žinią a p i e i š g a n y t o j o g i m i m ą . Sie nu­
stebę praneša tai ir Marijos šeimai. Angelui paliepus,
kūdikiui d u o t a s J ė z a u s v a r d a s . E r o d a s , J u d ė j o s k a r a l i u s ,
i š g i r d ę s a p i e n e p a p r a s t ą kūdikį, s u n e r i m s t a ir s l a p č i a
p a s i š a u k i a t r i s Rytų i š m i n č i u s , k a d šie apie jį sužinotų.
87
Ž v a i g ž d ė s š v i e s a r o d o j i e m s kelią į Betliejų. I š v y d ę kūdi­
kėlį, i š m i n č i a i jį p a g a r b i n a , a p d o v a n o j a ir, n e b e g r į ž d a m i
pas Erodą, Iškeliauja į s a v o k r a š t ą .
Šešiose oratorijos dalyse pasakojimas bendrais bruo­
ž a i s i š d ė s t y t a s taip (išskiriami s v a r b i a u s i į v y k i a i ) :
I. G i m i m a s .
II. D ž i u g i žinia.
I I I . P i e m e n y s prie p r a k a r t ė l ė s .
IV. Kūdikėliui d u o d a m a s J ė z a u s v a r d a s .
V. I š m i n č i a i pas E r o d ą .
VI. I š m i n č i a i g a r b i n a Jėzų.
Kiekviena dalis — savarankiška, m a ž d a u g pusės valan­
dos t r u k m ė s k a n t a t a . B a c h a s jas atliko p o vieną b a ž n y t i ­
nių iškilmių d i e n o m i s n u o 1734 metų g r u o d ž i o 25 dienos
iki kitų m e t ų s a u s i o 6-osios (per Trijų k a r a l i ų š v e n t ę ) . Po
to keletą sykių k a r t o j o — d a l i m i s a r b a ištisai — a n a l o g i š ­
k o m i s i š k i l m i n g o m i s d i e n o m i s iki p a t 1745—1746 metų
ribos.
Ar šias šešias k a n t a t a s , a t s k i r t a s p a č i a m a u t o r i u i at­
l i e k a n t , sieja tik p a s a k o j i m o s i u ž e t a s , ar ir m u z i k i n ė s
k o m p o z i c i n ė s p r i e m o n ė s ? A t s a k y m a s n e g a l i būti viena­
r e i k š m i s , n e s čia n ė r a , kaip pasijose, n u o s e k l i a i išlaikyto
architektonikos plano; tačiau oratoriją sudarančias kanta­
tas, be a b e j o n ė s , j u n g i a k a l ė d ų t e m a ir j o s sukeltų dvasi­
nių b ū s e n ų — d ž i ū g a v i m o , š l o v i n i m o , idiliško g r a u d u l i o
87
Jie vadinami ir trim karaliais (drei Könige).
233
ar p a m a l d u m o — b e n d r u m a s . J u n g i a j a s ir b e n d r i pirmi­
niai m u z i k o s š a l t i n i a i .
I š s k y r u s E v a n g e l i s t o partiją, c h o r a l u s , a n t r o s i o s d a l i e s
o r k e s t r o į ž a n g ą (Sinfonia), kai k u r i u o s c h o r u s (Nr. 2 1 ,
27, 45) ir t i k r i a u s i a i alto ariją Nr. 3 1 , visi 64 o r a t o r i j o s
n u m e r i a i y r a p a r o d i j o s , o kai kurie jų — n e t g i a n t r o j o
l a i p s n i o p a r o d i j o s (pvz., s o p r a n o arija Nr. 3 9 ) . M e d ž i a g ą
B a c h a s d a u g i a u s i a ė m ė iš dviejų p a s a u l i e t i š k ų pasveiki­
n i m o k a n t a t ų , kurias jo v a d o v a u j a m a s Colleglum musicum
b u v o atlikęs m a ž d a u g m e t a i s a n k s č i a u u ž o r a t o r i j o s prem­
jerą,— ir j a u m i n ė t o „ H e r a k l i o " ir k a n t a t o s Nr. 214 „ G r i a u -
dėkit, b ū g n a i , s k a r d ė k i t , t r i m i t a i ! " „ K a l ė d ų o r a t o r i j a " pra­
sideda t i m p a n ų g r i a u s m u ir t r i m i t ų g a r s a i s . . .
Sių k a n t a t ų muziką B a c h a s ė m ė tai iš eilės, „ b l o k a i s " ,
tai a t s k i r a i s „ g a b a l i u k a i s " , k a i t a l i o d a m a s j u o s s u c h o r a ­
lais ir r e č i t a t y v a i s , kurių d a l i s p a r a š y t a m a d r i g a l i n ė m i s
eilėmis. Ir S p i t a , ir Sveiceris a p g a i l e s t a v o dėl n e a t i d u m o
d e k l a m a c i j a i , k e i č i a n t tekstą. Bet k o m p o z i t o r i u i , m a t y t , tai
n e l a b a i r ū p ė j o : s a v o muziką, p a r a š y t ą a n k s č i a u ir kitu
tikslu, k a r t a i s n e s u t a m p a n č i ą s u n a u j o j o t e k s t o a r t i k u l i a ­
cija, jis n a u d o j o ne dėl to, k a d skubėjo, o todėl, kad tų
a n k s t e s n i ų j ų kūrinių m u z i k i n i a i v a i z d a i atitiko kalėdų
š v e n t i n i ų n u o t a i k ų išraišką. Dėl to g a u s u šokių r i t m ų
tiek g y v o t e m p o , tiek k o n t e m p l i a c i n i o p o b ū d ž i o n u m e r i u o s e .
Tokie y r a keturi į ž a n g i n i a i c h o r a i (I, I I I , V , V I ) , dau­ 8 8
g u m a solinių n u m e r i ų (oratorijoje d e š i m t arijų, du d u e t a i ,
vienas t e r c e t a s ) .
S i s į v a i r i a p u s i š k a i p a r o d y t a s s l u o k s n i s o r a t o r i j o j e pa­
p i l d o m a s k i t a i s — p a s a k o j a m u o j u E v a n g e l i s t o p a r t i j o j e ir
p a m a l d ž i u o j u — keturiolikoje choralų, kurių g a u s u m a s ,
y p a č pirmose trijose k a n t a t o s e , B a c h o r e l i g i n ė m s k a n t a ­
t o m s n e į p r a s t a s . J ų t i e s i o g i n i s r y š y s s u pasijų s t r u k t ū r a
nekelia abejonių. F u n k c i n e p r a s m e prie pasijų p r i a r t ė j a ir
t r y s chor&\-turbae (iš viso o r a t o r i j o j e tik 7 choriniai nu­
m e r i a i — vėl didžiulis s k i r t u m a s n u o H e n d e l i o ! ) , kurie —
kaip kolektyvinė t i e s i o g i n ė kalba — s k a m b a po replikos
„...ir t a r ė " (apie turbae žr. a u k š č i a u , p. 2 0 3 ) . C h o r e Nr. 21
Cia ir toliau romėniškais skaitmenimis žymimos oratorijos da­
68
lys (ja sudarančios kantatos).
234
( I I ) d a n g a u s k a r i a u n a skelbia „šlovę V i e š p a č i u i aukšty­
b ė s e " , chore Nr. 26 ( I I I ) p i e m e n y s s a k o : „ E i n a m į Bet­
liejų p a ž i ū r ė t i " , chore Nr. 45 (V) išminčiai s u š u n k a : „ M e s
m a t ė m jo ž v a i g ž d ę " . V a i z d i n i u stilistiniu p o ž i ū r i u turbae
skiriasi n u o d ž i ū g a u j a n č i ų s v e i k i n a m ų j ų į ž a n g i n i ų chorų.
P i r m ą s i a s t r i s dalis ( a r b a k a n t a t a s ) tvirčiau sieja bū­
senų b e n d r u m a s ir n u r o d y t ų i n t o n a c i n i ų ž a n r i n i ų sluoksnių
s a n t y k i s , ką p a b r ė ž i a tonacijų g i m i n i n g u m a s D ( I ) —
G ( I I ) — D ( I I I ) , p r a d i n i ų chorų (I ir I I I ) a t i t i k i m a s , to
p a t i e s c h o r a l o p a k a r t o j i m a s . Stai kodėl šios t r y s d a l y s
89
kaip v i e n i n g a v i s u m a k o n c e r t u o s e a t l i e k a m o s d a ž n i a u . O
j ų c e n t r e a t s i d u r i a n e p a k a r t o j a m a s B a c h o s i m f o n i n ė s mu­
zikos š e d e v r a s — sicilianos r i t m o sinfonia, k u r i a — vietoj
choro — p r a d e d a m a a n t r o j i d a l i s (Nr. 1 0 ) . Sveiceris tei­
90
s u s : t a r y t u m a n g e l ų b a l s a i (dvi fleitos ir s m u i k a i ) s u g r e ­
t i n a m i s u piemenų dūdelių (keturi o b o j a i ) s k a m b ė j i m u91
a r b a susilieja su j u o . Yra k a ž k a s i m p r e s i o n i s t i š k a , pertei­
k i a n t paslaptį g o b i a n č i o s n a k t i e s šviesokaitą. S a v o t i š k a
šios i š r a i š k i n g o s pjesės kompozicija p a g a l schemą A A'
A". Jei a n g e l ų g i e s m ę l a i k y s i m e p a g r i n d i n e t e m a , o pie­
m e n ų r a l i a v i m ą — š a l u t i n e , tai A b u s s a v o t i š k a ekspozi­
cija, A' — p l ė t o j i m a s ir A" — r e p r i z a . T a č i a u toks s u g r e ­
t i n i m a s s u s o n a t o s forma, n e s a n t t o n a c i n i o t e m ų k o n t r a s ­
to,— sąlygiškas.
Dvi s e k a n č i o s d a l y s p a l y g i n t i s a v a r a n k i š k o s , kukles­
n ė s a p i m t i e s , m a ž e s n ė s o r k e s t r o s u d ė t i e s ; skiriasi ir jų
92
t o n a c i j a (IV — F , V — A ) . Ketvirtojoje dalyje d u duetai
į r ė m i n a i š p o p u l i a r ė j u s i ą s o p r a n o ariją Nr. 39, kur a n t r o j o
s o p r a n o i r o b o j a u s solo p a r t i j o s e a t k u r t a s d v i g u b a s aido
efektas. (Iki šios o r a t o r i j o s B a c h a s m a ž i a u s i a i du k a r t u s
p a n a u d o j o šią ariją kituose k ū r i n i u o s e . ) Stereofoninis erd­
v i n i s efektas sukelia p e i z a ž i n e s a r t a p y b i n e s asociacijas.
89
Vom Himmel hoch da kotnm' tek her („Iš aukšto nužengiau
dangaus"); šią melodiją Bachas vėliau panaudojo kaip „Kanoninių
variacijų" vargonams c. į. (žr. p. 358—359).
Tradicinis melodijos užrašymas punktyriniu ritmu reiškia trio-
90
les (plg., pavyzdžiui, V „Brandenburgo koncerto" finalą).
91
Originale — du obojai d'amour ir du da caccla.
Ketvirtojoje dalyje vietoj skardžių trimitų — dvi valtornos, o
92
penktojoje nėra varinių pučiamųjų ir fleitų.
235

Toje pačioje dalyje — puiki (bet labai sunki!) arija Nr. 4 1 ,
kurioje k a r t u su t e n o r u solo p a r t i j a s turi du s m u i k a i —
taip s u s i d a r o t r i b a l s ė f u g a . P e n k t o j o j e dalyje išsiskiria
93
į ž a n g i n i s „ k o n c e r t i š k a s " c h o r a s (Nr. 43) ir minėtoji turba
(Nr. 4 5 ) . Sią dalį u ž b a i g i a v i e n i n t e l i s oratorijoje p a p r a s ­
tas c h o r a l a s .
Šeštojoje dalyje (D-dur) g r į ž t a m a į d ž i ū g a u j a n č i ą sfe­
r ą „su b ū g n a i s i r t r i m i t a i s " . Trečioji d a l i s b u v o s a v o t i š k a s
dviejų pirmųjų s u s u m a v i m a s , o šeštoji atlieka a n a l o g i š k ą
funkciją visos o r a t o r i j o s a t ž v i l g i u . Be to, kaip t e i s i n g a i
p a ž y m i A. D i ū r a s , čia p a r o d o m a ž a n r ų įvairovė: fuga
(Nr. 5 4 ) , šokis (Nr. 5 7 ) , k o n c e r t i n ė m a n i e r a ( t e n o r o arija
Nr. 6 2 ) , k o n c e r t i n i s c h o r a l a s (Nr. 6 4 ) . C h o r a l o melodi­
j a — m e s d a r s u s i t i k s i m e su ja pasijose — jau s k a m b ė j o
p e n k t a j a m e n u m e r y j e , o d a b a r , u ž b a i g d a m a s oratoriją, Ba­
chas, ją išplėtojęs, p a k a r t o j a o r k e s t r o p a r t i j o j e ir suteikia
jai šviesų, p o m p a s t i š k ą s k a m b ė j i m ą .
„Velykų o r a t o r i j o j e " — ji t r u n k a a p i e 50 minučių —
s u j u n g t i Luko ir J o n o e v a n g e l i j ų p a s a k o j i m a i , kaip dievo
m o t i n a , M a r i j a M a g d a l i e t ė ir du a r t i m i J ė z a u s mokiniai
atėjo prie olos, kur po n u k r y ž i a v i m o s l a p č i o m i s k a p e bu­
vo i š s a u g o t a s jo k ū n a s , ir jo n e b e r a d o , bet a n g e l a s , ten
stovėjęs j a u n i k a i č i o p a v i d a l u , . p r a n e š ė , k a d K r i s t u s prisi­
kėlęs. A p i b e n d r i n t a m e įvykių i š d ė s t y m e , p a v e r s t a m e ei­
liuotu p e r p a s a k o j i m u , tik kai k u r i o s realijos p r i m e n a tai,
kas p a r a p i j i e č i a m s b u v o g e r a i ž i n o m a . Todėl nereikia, m a n
r e g i s , oratorijoje ieškoti konkrečių p e r s o n a ž ų p a v a i z d a v i ­
m o — motinos (sopranas) ar Marijos Magdalietės (altas),
P e t r o ( t e n o r a s ) a r J o n o ( b o s a s ) . Tokia personifikacija
B a c h u i n e b ū d i n g a : j i s v a i z d u o j a n e d r a m o s r e i š k ė j u s , žmo­
n e s , o d v a s i n e s b ū s e n a s . P i r m i n i a m e , 1725 metų v a r i a n t e ,
a p s k r i t a i n ė r a p a v a d i n i m o „ o r a t o r i j a " — tai b u v o p a p r a s ­
ta didelė k a n t a t a ; p a v a d i n i m a s a t s i r a d o tik 1735 metų re­
dakcijoje. P e n k t a j a m e d e š i m t m e t y j e k o m p o z i t o r i u s šiek
tiek ją p a p i l d ė .
„Velykų", kaip ir „ K a l ė d ų o r a t o r i j o s " m u z i k a parodiji-
nė. J o s p a g r i n d ą s u d a r o 1725 metų v a d i n a m o j i „ P i e m e n ų
Tarp kitų geriausių oratorijos arijų — alto arija Nr. 4, boso
93
arija Nr. 8, lydima trimito solo, ii soprano arija (lopšinė) Nr. 19.
236
k a n t a t a " , n a u j i tik r e č i t a t y v a i . O r a t o r i j ą p r a d e d a du or­
k e s t r i n i a i n u m e r i a i , p a v a d i n t i Sinfonia (D-dur) ir Adagio
(h-moll, b a i g i a s i d o m i n a n t e ) , — g r e i č i a u s i a i tai kokio n o r s
d i n g u s i o K ė t e n o l a i k o t a r p i o k o n c e r t i n i o k ū r i n i o d a l y s . To­
liau sekė iš „ P i e m e n ų k a n t a t o s " p a i m t a s c h o r a s su tekstu
„ S k a m b ė k i t , a t l ė k i t " . P a s k u t i n ė j e redakcijoje prieš šį
chorą B a c h a s p a r a š ė duetą bosui ir t e n o r u i tuo pačiu teks­
tu. Visi keturi n u m e r i a i ( d u e t a s ir c h o r a s s u j u n g t i , todėl
ž y m i m i vienu n u m e r i u ) s u d a r o didelę įžangą, kuri p a r u o ­
šia pasakojimą. T e k s t e p l ė t o j a m i žodžiai iš E v a n g e l i j o s
p a g a l J o n ą : „ B ė g o a b u k a r t u . " O r a t o r i j o s c e n t r e — dvi
s t e b ė t i n o g r o ž i o arijos, a t s k i r t o s r e č i t a t y v u : s o p r a n o arija
Nr. 5 su fleitos solo (ją gali pakeisti s m u i k a s ) ir t e n o r o
arija Nr. 7 su dviem fleitomis ir s t y g i n i a i s con sordini —
„ v i e n a g e r i a u s i ų B a c h o l o p š i n i ų " , kaip t e i s i n g a i p a ž y m i
S v e i c e r i s ; joje „ t a r y t u m žvelgi j a m ž i n y b ę " . Arijos nm-
94
zikoje — š v e l n u m a s ir š v i e s u s l i ū d e s y s , laikui n e p a v a l d i
r a m y b ė , o bose, t a r s i memento mori , n e n u m a l d o m u osti­
95
nato s k a m b a „ t r ū k i n ė j a n č i o s " n a t o s ; visa tai a t i t i n k a teks­
tą: „ T y k u s m a n o mirties s k a u s m a s " . „Velykų o r a t o r i j a "
u ž b a i g i a m a t r u m p u c h o r a l u , kurio m u z i k i n i s p r o t o t i p a s
b u v o 1724 m e t a i s p a r a š y t a s Sandus.
„ D a n g u n žengimo" oratorijoje Evangelisto pasakojimas
y r a m i n i m a l u s , todėl j i d a r l a b i a u p r i a r t ė j a prie k a n t a ­
t o s , p a g a l i a u i r j o s t r u k m ė n e i l g a (šiek tiek d a u g i a u kaip
p u s ė v a l a n d o s ) . M u z i k a d a u g i a u s i a irgi p a r o d i j i n ė — toks,
p a v y z d ž i u i , į ž a n g i n i s c h o r a s ir abi arijos. Ypač r e i k š m i n g a
a l t o a r i j a N r . 4, s u t r u m p i n t u ir kiek p a k e i s t u p a v i d a l u
p e r k e l t a į M i š i a s h-moll kaip Agnus Dei. T r i j u o s e E v a n ­
g e l i s t o r e č i t a t y v u o s e p a s a k o j a m a , kaip po prisikėlimo iš
mirusiųjų J ė z u s , pasirodęs s a v o m o k i n i a m s ( a p a š t a l a m s ) ,
į ž e n g ė į d a n g ų . B a i g i a m a s i s o r a t o r i j o s n u m e r i s — orkest­
ro išplėtotas c h o r a l a s . Kaip ir „ K a l ė d ų o r a t o r i j o s " finale,
choralas skamba džiūgaujamai, šventiškai.
Sveiceris, p. 542. Tačiau sunku sutikti su jo siūlomomis tapy­
94
binėmis asociacijomis („tarsi sapne matai vos banguojantį jūros pa­
viršių").
95
„Atmink, kad mirsi" (lot.).
237
v k u r a t o r i u s ) J u d ė j o j e , linkęs jo p a s i g a i l ė t i , bet m i n i a , pa­
PASIJOS 98
1 5 ( v i d u d i e n į ) . E i s e n a į G o l g o t ą ( „ P l i k ą k a l n ą " ) , kur
E v a n g e l i j o j e visų k e t u r i ų a p a š t a l ų p a s a k o j i m a s apie
t r i s p a s k u t i n i ą s i a s J ė z a u s g y v e n i m o d i e n a s beveik visiškai
s u t a m p a . L i a u d i e s s ą m o n ė a m ž i a m s užfiksavo s e n o v i n ę
legendą. T r a g i š k o s j o s p e r i p e t i j o s : p a s k u t i n ė v a k a r i e n ė ,
J u d o i š d a v y s t ė , P e t r o i š s i g y n i m a s i r a t g a i l a v i m a s , ne­
kalto k a n k i n i o t e i s m a s , n e t e i s i n g i liudytojų p a r o d y m a i ,
p a p i r k t o s m i n i o s įniršis, e i s e n a į Golgotą, mirtis a n t kry­
ž i a u s — tai giliai ž m o g i š k a s p a s a k o j i m a s apie didelę žiau­
rių ž m o n i ų įvykdytą n e t e i s y b ę , a t s p i n d ė t a s n e s u s k a i č i u o ­
j a m o j e d a u g y b ė j e m e n o k ū r i n i ų , p r a d e d a n t ikonų t a p y b a
ar R e n e s a n s o dailininkų š e d e v r a i s ir b a i g i a n t M. B u l g a k o ­
vo romanu „Meistras ir M a r g a r i t a " . 9 7
E v a n g e l i s t ų p a s a k o j i m o siužetą g a l i m a s c h e m a t i z u o t i
taip.
„ V e i k s m o " į v a d a s : J ė z u s p r a n a š a u j a , kad g r e i t a i bū­
siąs n u k r y ž i u o t a s ; J u d a s — v i e n a s iš dvylikos a r t i m i a u s i ų
jo mokinių — už t r i s d e š i m t s i d a b r i n i ų s u t i n k a išduoti mo­
kytoją.
Toliau svarbiausios pasakojimo g r a n d y s tokios:
1 ( v a k a r e ) . J ė z u s paskutinį k a r t ą b e n d r a u j a su s a v o
mokiniais; paskutinė vakarienė.
2 (vėlai v a k a r e ) . J ė z u s su m o k i n i a i s n u e i n a į Alyvų
kalną, kurio p a p ė d ė j e b u v o G e t s e m a n ė s ū k i s ; ten jis liūdi
ir s i e l v a r t a u j a , j a u s d a m a s a r t ė j a n t mirtį.
3 (naktį). Jėzaus suėmimas: Judas atveda į Getsema-
nę s a r g y b i n i u s , jie turi s u i m t i tą, kurį jis p a b u č i u o s („Ju­
do p a b u č i a v i m a s " ) .
4 ( a n k s t i r y t ą ) . A u k š č i a u s i a m e t e i s m e n e t e i s i n g i liu­
dytojai a p š m e i ž ė Jėzų. P i l o t a s , R o m o s v i e t i n i n k a s (pro-
96
Ryšium su šiuo ir šeštuoju skyrium žr.: Друскин M. Пассио­
ны и мессы И. С. Баха.— Л., 1976. Žemiau trumpai išdėstoma ir iš
dalies patikslinama tai, kas smulkiai aprašyta toje knygoje.
97
Evangelijos istorija romane perpasakota laisvai ir kitaip įpras­
minta — pradedant Piloto susitikimu su „valkataujančiu filosofu" Je-
šua Ha-Nocri (Jėzum Nazariečiu); Leviu pavadintas Matas; pakeistas
Judo išdavystės motyvavimas ir t. t-
pirkta a u k š t ų j ų k u n i g ų , r e i k a l a u j a mirties b a u s m ė s . J ė z u s
pasmerkiamas, plakamas rykštėmis.
b a u s m i ų v y k d y m o vietoje J ė z u s b u s n u k r y ž i u o t a s .
6 ( v a k a r ė j a n t ) . J ė z a u s k a n č i o s ir mirtis; jo palaidoji­
mas (vakare).
Anot l e g e n d o s , visa tai a t s i t i k ę , p a g a l senąjį žydų
k a l e n d o r i ų , n i s a n o 13 ir 14 d i e n o m i s ; n i s a n a s — p i r m a s
p a v a s a r i o m ė n u o , kai p r i n o k s t a j a v a i , o p a r a J u d ė j o j e bu­
vo s k a i č i u o j a m a ne n u o v i d u r n a k č i o , bet n u o š e š t o s va­
l a n d o s v a k a r o . J ė z u s n u k r y ž i u o t a s n i s a n o 14-ąją — t a i ,
98
b u v o p e n k t a d i e n i s , kurį b a ž n y č i a paskelbė „ d i d ž i u o j u " * .
„ С т р а с т и " (liet. „ p a s i j a " ) — p a g a l ž i n o m ą Dalio žo­
d y n ą — reiškia „kentėjimą, k a n č i a s , k a n k y n ę , k ū n o s k a u s ­
mą, širdgėlą, s i e l v a r t ą " , taip. p a t ž y g d a r b į , s ą m o n i n g ą var­
gų, k a n k i n i o dalios p a s i r i n k i m ą " . D a l i o a p i b ū d i n i m a s
99
visiškai a t i t i n k a e v a n g e l i j o s p a s a k o j i m o turinį ir e s m ę .
E v a n g e l i j o s t e k s t a s p e r k e l t a s į muziką ištisai. Keletą šimt­
mečių b u v o p l ė t o j a m a s specifinis m u z i k i n i s „ p a s i j o s " ž a n ­
r a s (lotyniškai Passio, vokiškai Passion).
S v a r b i a u s i a s pasijos įvykis n e i š v e n g i a m a s . P a s a k o j i m o
eigoje j i s d e t a l i z u o j a m a s , a p i p i n a m a s a n t r a e i l i a i s įvy­
kiais, k u r i u o s s u v o k i a m e t a r s i l a i p t u s , v e d a n č i u s į G o l g o ­
tą — n u k r y ž i a v i m ą . J a m e , s v a r b i a u s i a m e įvykyje, glūdi
p a s a k o j i m o e s m ė ; p a s a k o j i m o laikas o b j e k t y v u s , o p a t i e s
įvykio r e i k š m ė išeina už laiko ribų. N u k r y ž i u o t a s i s y r a
ž m o n i j o s n e t e i s i n g u m o s i m b o l i s — a u k a ir k a r t u r e a l u s
a s m u o , p a s m e r k t a s k a n č i o m s , keliąs giliausią u ž u o j a u t ą .
P a u l i a u s Gerharto giesmėse atviraširdiškai perteikta
šitokio s u v o k i m o įvairovė.
Zr.: Зелинский A. H. Конструктивные принципы древнерус­
98
ского календаря.— В кн.: Контекст — 1978.—М., 1978, с. 73—74,'
* R us. «страстная пятница». Žodžiu «страсти» rusiškai vadįna-
mas ir pasijos žanras. (Vert. past.)
99
Даль В. Толковый словарь живого великорусского языка, т.
IV,— Спб,— М„ 1882, с. 345.
239
 O galva, vainikuota R o m o s k a t a l i k ų b a ž n y č i o j e n u o s e n o visą didžiąją sa­
Erškėčių karūna, v a i t ę lotynų k a l b a b ū d a v o s k a i t o m i a t i t i n k a m i e v a n g e l i j o s
Paniekinta Piloto, skyriai. T e k s t a s b ū d a v o g i e d a m a s , o „ v a i d m e n i s " — p r a d e ­
Žaizdota, kruvinai d a n t XIV a m ž i u m i — p a s i s k i r s t y d a v o d v a s i n i n k a i (klieri­
k a i ) : Evangelisto pasakojimas būdavo p a v e d a m a s tenorui,
Jėzaus žodžius intonuodavo bosas. (Bachas savo pasijose
Ak, mano atpirkėjau, šio k a n o n o laikėsi n e n u k r y p s t a m a i . ) B u v o i š s k i r i a m o s
100

Aš su džiaugsmu didžiu ir J u d o , P e t r o , P i l o t o r e p l i k o s .
Skausmus, kuriuos kentėjai,
S v a r b i a u s i a s v a i d m u o tenka E v a n g e l i s t u i : jis i r p a s a ­
Drauge kentėt geidžiu.
koja, ir p i k t i n a s i , ir u ž j a u č i a . P r i t a i k a n t muziką jo k a l b a i ,
O veide prakilnusai, kuri p a r a š y t a p r o z a , k a t a l i k ų b a ž n y č i o j e b u v o p a n a u d o j a ­
Juk tavo spindesy mos grigališkojo choralo formulės, o protestantų bažny­
Didžiūnai dreba mūsų! čioje — g i m t o j i k a l b a ir t a u t i n i ų g i e s m i ų i n t o n a c i j o s . Vo­
Koks tu dabar esi kietijoje jas i m t a v a d i n t i Passionston (pasijai skirta reči-
Apspjaudytas, pabalęs! t a v i m o r ū š i s ) . I l g a i n i u i ir p a č i a m e p a s a k o j i m e , ir į E v a n ­
Tauri akių šviesa g e l i s t o ž o d ž i u s į s i t e r p i a n č i u o s e turbae ( g r u p i n ė s e mokinių,
Valdovo ir karaliaus dvasininkų, m i n i o s r e p l i k o s e ) stiprėjo m u z i k i n i s p r a d a s .
Aptemo kančiose. Įvairių istorinių pasijos tipų b e n d r a a t m a i n a y r a litur­
g i n ė s d r a m o s . N u o XIV a. e v a n g e l i j o s istorijos i n s c e n i z a ­
cijos už b a ž n y č i o s ribų p a p l i t o v i s u r . J o s e d a l y v a u d a v o
Leisk man greta stovėti,
amatininkai, studentai, mokiniai, klajojantys žonglieriai
Kol tau širdis sustos.
Už šitą žemės vietą ar š p y l m a n a i ( l i a u d i e s m u z i k a n t a i ) ir t. t. T e a t r a l i z u o t a s
Nėr brangesnės kitos. v a i d i n i m a s p r a s i d ė d a v o e i s e n a už m i e s t o — „ e i s e n a į Gol­
Kai iš atverto šono g o t ą " — ir tai b ū d a v o v i e n a s iš i n s c e n i z a c i j o s epizodų;
Tau kraujas išsilies, toliau b u v o v a i d i n a m o s i š d a v y s t ė s , t e i s m o ir mirties b a u s ­
Tos rankos, o malonė, m ė s s c e n o s , o v e i k s m o eigoje s k a m b ė j o g i e s m ė s . T a č i a u
Tave apglėbt galės. m u z i k a i čia teko a n t r a e i l i s v a i d m u o , ir p a n a š i o s i n s c e n i z a ­
cijos b a ž n y t i n ė s p a s i j o s ž a n r u i t u r ė j o n e t i e s i o g i n ę įtaką,
Tokiu nuoširdžiu meilės, liūdesio ir s i e l v a r t o tonu, kar­ s t i p r i n d a m o s jo v e i k s m i n g u m ą ir d r a m a t i z m ą .
tu s m e r k i a n č i u žmonių ž i a u r u m ą , i š r e i š k i a n č i u tikėjimą XVI a m ž i a u s k a t a l i k ų b a ž n y č i o j e jau b u v o s u s i f o r m a ­
visa n u g a l i n č i u t e i s i n g u m u , n u s p a l v i n t a pasijų m u z i k a . vęs responsorinis pasijų tipas. Tai v i d u r a m ž i ų b a ž n y t i n ė s e
Tekstą skelbė E v a n g e l i s t a s : jis tų įvykių l i u d i n i n k a s , tai a p e i g o s e įsitvirtinęs g i e d o j i m a s , p a r e m t a s d i a l o g o (greti­
viską m a č i u s i o j o k a l b a . P r i k l a u s o m a i n u o to, iš kur buvo n i m o ) p r i n c i p u , kai teksto strofas p a k a i t o m i s atlieka so­
p a i m t a s k a n o n i š k a s tekstas, pasija v a d i n o s i „ p a g a l Ma­ l i s t a s ( d i a k o n a s ) ir c h o r a s . R e s p o n s o r i n i s t i p a s su E v a n ­
tą" (toliau s u t r u m p i n t a i M P ) , „ p a g a l L u k ą " ( L P ) , „ p a g a l gelisto rečitacija, turbae ir t r u m p a i s c h o r a i s — į ž a n g i n i u
Morkų" ( M o P ) , „ p a g a l J o n ą " ( J P ) . O muzikos pobūdis
keitėsi k a r t u su b e n d r ą j a i s t o r i n ė s s ą m o n ė s k a i t a ir m e n o 100
„Dievo žodį" (lot. Vox Christ!; pažodžiui — „Kristaus balsą")
stilių evoliucija. P a s i j o s ž a n r o f o r m a v i m a s i s s u t a p o su kantatose Bachas pavesdavo bosui, ir tą darė dar nuo Veimaro laikų
(žr. ariozo primenančius rečitatyvus kantatose Nr. 18, 182, 172, 61
viduramžių pradžia. ir kt.).

240 241

Introitus ir b a i g i a m ą j a a t s i s v e i k i n i m o m a l d a — pasirodė
e s ą s p a s t o v u s ir jį n e t r u k u s p e r ė m ė p r o t e s t a n t ų b a ž n y č i a
Vokietijoje (J. V a l t e r i s ; prie jo m e s d a r s u g r į š i m e ) . Šio
tipo a u k š č i a u s i a ir paskutinioji i š r a i š k a — g e n i a l i o j o Siu-
c o vokiškos p a s i j o s ( M P , M o P , J P , 1665—1666). T a č i a u
j a u XVI a m ž i u j e s u s i f o r m a v o k i t a s i s t o r i n i s t i p a s — mo-
tetinės p a s i j o s . Kaip ir motete, jų t e k s t a s b u v o p l ė t o j a m a s
polifoniškai, o giedojo tik v y r a i : muler tacet in ecclesia
(„moteris bažnyčioje privalo tylėti").
M o t e t i n ė s pasijos b u v o r a š o m o s chorui a cappella.
Jei b ū d a v o p a n a u d o j a m i i n s t r u m e n t a i (tiksliai n e į r o d y t a ) ,
t a i tik colla parte, d u b l i u o j a n t v o k a l i n i u s b a l s u s . P e r t e i ­
k i a n t solines r e p l i k a s , t e n k i n t a s i dviejų trijų b a l s ų kont­
r a p u n k t u , k a d aiškiau būtų a k c e n t u o j a m a s t e k s t a s . Tai lie­
čia i r E v a n g e l i s t o partiją. P o l i f o n i z a v i m a s s u t e i k ė jai j u d ­
r e s n ę r i t m i k ą vietoj a n k s t e s n ė s t o l y g i o s n o t a c i j o s „ n a t a
p r i e š n a t ą " (tokios n o t a c i j o s laikėsi n e t S i u c a s ! ) . M u z i k a
p a m a ž u įveikė žodžio p r i m a t ą , o m e n i n ė emocija — baž­
n y t i n ę d o g m ą . Ir jei k a t a l i k ų b a ž n y č i a s t e n g ė s i išlaikyti
r i t u a l ą n e p a j u d i n a m ą , kas užfiksuota T r i d e n t o s u s i r i n k i m o
d e k r e t u o s e , tai liuteronų b a ž n y č i a , lotynų kalbą p a k e i t u s i
b e n d r u o m e n e i s u p r a n t a m a vokiečių k a l b a , n e g a l ė j o t a m
n e p r i e š t a r a u t i . S t a i kodėl p a s i j o s ž a n r a s b ū t e n t Vokietijo­
je p a t y r ė i n t e n s y v i ą vaizdų, s t i l i a u s ir kompozicijos evo­
liuciją.
XVI a m ž i u j e M a r t y n o Liuterio b e n d r a ž y g i s J o h a n e s a s
Valteris (nepainioti su jo bendrapavardžiu, Bacho gimi­
naičiu!) k a t a l i k i š k ą r e s p o n s o r i n ę pasiją p r i t a i k ė p r o t e s t a n ­
t i š k o m s a p e i g o m s . Dėl kitokio a k c e n t a v i m o , žodžių ir fra­
zių i š d ė s t y m o , e m f a z ė s p a b r ė ž i m o s u s i f o r m a v o v o k i š k a s
Passionston, o turbae s k a m b ė j i m a s p r i a r t ė j o prie Liuterio
c h o r a l ų d a i n i n g u m o . V a l t e r i o p a s i j o s ( M P ir JP — apie
1530 m.) b u v o labai p o p u l i a r i o s XVI a.— XVII a m ž i a u s
pirmojoje pusėje ir p a s i t a r n a v o p a v y z d ž i u kitiems kompozi­
t o r i a m s . T a č i a u t o p a t i e s š i m t m e č i o a n t r o j o j e pusėje bren­
do lūžis: s u s i ž a v ė j i m a s m o t e t i n i u tipu t r u k o n e i l g a i , bet
jis p a d ė j o s u s t i p r i n t i muzikinį pradą. B e v a r g o n ų , n u o l a t
pasitelkiamų protestantų bažnytinėse apeigose, pradėta
242
naudoti kitus instrumentus. Įvedamas ir choralas. P a g a ­
liau, k a i p E v a n g e l i s t o p a s a k o j i m o a p m ą s t y m a s - m e d i t a c i j a ,
į „ v e i k s m ą " į t e r p i a m o s a u t o r i n ė s g i e s m ė s ( „ o d ė s " ) , o vė­
l i a u — X V I I ir X V I I I amžių s a n d ū r o j e — solinės a r i j o s su
r e č i t a t y v a i s . A r t ė j a n č i ų p e r m a i n ų p o ž y m i a i pasireiškė
pasijų t u r i n y j e ir s t r u k t ū r o j e .
T u o p e r e i n a m u o j u l a i k o t a r p i u a t s i r a d ę s n a u j a s i s pasi­
j o s t i p a s b u v o „ m i š r u s " : e v a n g e l i j o s t e k s t a s išliko, t a č i a u
b u v o k a i t a l i o j a m a s su m a d r i g a l i n ė m i s eilėmis. Senojo ti­
po p o ž y m i a i — Passionston (bet j a u s m a r k i a i m o d i f i k u o t a s
E v a n g e l i s t o p a r t i j o j e ) , turbae, c h o r a l a i ; iš naujovių — or­
kestro įvedimas lygiomis teisėmis su vokalistais, linkimas
naudoti operinės išraiškos priemones dramatinei, patetinei
e k s p r e s i j a i perteikti. T o k i o m s p a s i j o m s reikėjo i š a n k s t o
a p g a l v o t o libreto; iškilo ir b ū t i n y b ė g a n a į v a i r i u s p a s i j o s
k o m p o n e n t u s s u v i e n y t i m u z i k i n ė s a r c h i t e k t o n i k o s požiūriu.
Taip ankstesnioji tradicija derinosi su naujuoju stiliumi.
B a c h u i šis p r i e š t a r i n g a s d e r i n y s a t r o d ė o r g a n i š k a s , n o r s
n u o X V I I I a m ž i a u s p r a d ž i o s vis l a b i a u ė m ė v y r a u t i ora­
torinis pasijos t i p a s . Iš šio t i p o B a c h a s d a u g ką p e r ė m ė ,
visų pirma — p a d i d ė j u s į m e d i t a c i j ų v a i d m e n į . T a č i a u jis
a t m e t ė tai, kas s v a r b i a u s i a : o r a t o r i n ė j e pasijoje e v a n g e l i ­
j o s t e k s t a s b u v o l a i s v a i , eiliuotai p e r p a s a k o j a m a s , Passion­
ston t a p o n e t i n k a m a s , c h o r a l ų a t s i s a k y t a . S a k r a l i n i s veiks­
m a s s u s v a r b i a u s i u j o r i t u a l i n i u įvykiu b u v o p a k e i s t a s
o p e r a i a r t i m a p e r s o n i f i k u o t a d r a m a . I š n y k o net p a t s žodis
„pasija": oratorijos buvo vadinamos „Krauju pasruvęs ir
mirštantis Jėzus", „Už pasaulio nuodėmes nukryžiuotas
Jėzus" 1 0 1
ir t. t. Tokių k ū r i n i ų v i s g a u s ė j o ; t a r p ž i n o m i a u ­
s i ų — K . H . G r a u n o „ J ė z a u s m i r t i s " (1755). Sios o r a t o r i ­
jos buvo atliekamos jau ne bažnytinės liturgijos rėmuose,
o k o n c e r t u o s e . B a c h o p a s i j o s i l g a m b u v o u ž m i r š t o s — iki
p a t a t m i n t i n o s d a t o s , 1829 m e t ų kovo 11 dienos, kai dvi­
dešimtmetis Mendelsonas Berlyno Dainavimo akademijos
salėje į v y k u s i a m e k o n c e r t e prikėlė iš u ž m a r š t i e s „Pasiją
pagal Matą".
101
Taip pavadintas populiarus Hamburgo poeto B. H. Brokeso
libretas, kuriam muziką parašė Keizeris (1712), Hendelis, Telemanas
(1716), Matezonas (1718). Kurdamas JP, Bachas panaudojo šio lib­
reto kai kuriuos madrigalinius tekstus.
243
 2
Nekrologe nurodoma, jog Bachas sukūrė penkias pasi­
jas. M u s p a s i e k ė tik J P i r M P p i l n o s p a r t i t ū r o s . Dėl kitų,
d i n g u s i ų , b u v o r e i š k i a m a abejonių, p r a s i m a n y m ų , spėlioji­
mų. D a b a r g i n č i j a m i k l a u s i m a i , g a l i m a s a k y t i , išaiškėjo,
n o r s lieka hipotetinių m o m e n t ų , kurie p i r m i a u s i a susiję su
a n k s t y v i a u s i u šio ž a n r o B a c h o k ū r i n i u , s u k u r t u m a ž d a u g
1714—1716 a r b a 1715—1717 m e t a i s .
S p ė j a m a , k a d V e i m a r e jis p a r a š ė M P v i e n a m c h o r u i ,
o toji, kurią m e s ž i n o m e , p a r a š y t a dviem c h o r a m s . Vė­
lesnėje, „ l e i p c i g i š k o j e " M P y r a pirmąją dalį u ž b a i g i a n t i
c h o r a l i n ė f a n t a z i j a (Nr. 3 5 ) , s t i l i s t i š k a i a r t i m a a n a l o g i š ­
k i e m s V e i m a r o l a i k o t a r p i o c h o r a m s . Kai kurie turbae b r u o ­
žai p a t v i r t i n a , kad k ū r i n y s p a r a š y t a s t a i s p a č i a i s m e t a i s .
P a g a l i a u dviejose arijose (Nr. 9 ir 74) p a n a u d o t i poeto
S. F r a n k o tekstai, o jo eilių, išvykęs iš V e i m a r o , B a c h a s
daugiau nebenaudojo. Iš to daroma išvada: kurdamas
Leipcige M P , B a c h a s i š d a l i e s p a s i n a u d o j o V e i m a r e pa­
r a š y t o s to p a t i e s p a v a d i n i m o pasijos m u z i k a . Be to, p a s i ­
j ų p a r t i t ū r ų s ą r a š e , kurį t u r ė j o F i l i p a s E m a n u e l i s , y r a
p a s t a b a : viena iš -jų n e p i l n a (incomplety . 02
JP B a c h a s pirmą k a r t ą atliko 1724 m e t a i s , o šiek tiek
p a k e i s t u p a v i d a l u — po m e t ų ; MP p r e m j e r a — 1 7 2 9 a i s i a i s .
;
Apie šiuos g e n i a l i u s k ū r i n i u s toliau b u s k a l b a m a d e t a l i a i ,
o kol kas p r a t ę s i m e chronologiją. LP g r e i č i a u s i a i b u v o at­
likta 1730 m e t a i s ; jokių B a c h o „ P a s i j o s p a g a l Luką" pėd­
sakų aptikti n e p a v y k o . M o P s u k u r t a s e k a n č i a i s m e t a i s ; š i
p a r t i t ū r a irgi d i n g u s i , t a č i a u t u r i m e žinių, koks b e n d r a i s
b r u o ž a i s tai b u v o k ū r i n y s .
,.,Pasijos p a g a l M o r k ų " libretą P i k a n d e r i s i š s p a u s d i n o
1732 m e t a i s . T a i g i t e k s t a s ž i n o m a s , ir p a g a l jį n u s t a t y t a ,
kad į pasiją buvo perkelti penki n u m e r i a i iš „ G e d u l o
o d ė s " — du chorai ( į ž a n g i n i s ir b a i g i a m a s i s ) bei t r y s ari­
jos. Iš viso „Pasijoje p a g a l M o r k ų " y r a 6 a r i j o s ( M P —
14, JP — 8 ) , 12 turbae ( M P — 1 8 , JP — 14) ir 16 c h o r a l ų
Leipcige sukurtoje MP ne mažiau kaip 20 numerių yra paro­
102
dijos. Jau pažymėjome, kad Gedulo muzika kunigaikščio Leopoldo
atminimui (partitūra dingusi, bet Pikanderis išspausdino tekstą) daug
kuo sutampa su atitinkamais pasijos numeriais.
214
( M P — 1 5 , J P — l l ) . P a t e i k t i skaičiai rodo, j o g M o P
1 0 3
paprastesnė ir mažesnės apimties negu JP ir juolab M P .
M a t y t , tai g a l i m a p a a i š k i n t i B a c h o g y v e n i m o aplinkybių
pasikeitimu, kurį sukėlė g i n č a s su m a g i s t r a t u , apie ką j a u
k a l b ė t a šios k n y g o s b i o g r a f i n ė j e dalyje.
Ką gi jis a t l i k d a v o per v i s u s k i t u s d i d ž i u o s i u s penk­
t a d i e n i u s ? G y v e n d a m a s Leipcige, B a c h a s t u r ė j o atlikti pa­
sijas d v i d e š i m t p e n k i s k a r t u s . K a i p r o d o n a u j a u s i tyri­
1 0 4
n ė j i m a i , „ P a s i j a p a g a l J o n ą " b u v o a t l i k t a p e n k i s k a r t : 1724,
1725, 1727, 1738 ir apie 1740 m e t u s ; „ P a s i j a p a g a l M a t ą "
g r e i č i a u s i a i k e t u r i s k a r t : 1729, 1736, 1745 ir, g a l i m a s daik­
t a s , 1749 m e t a i s . T a i p p a t ž i n o m a , j o g B a c h a s p a s i n a u ­
1 0 5
dojo Keizerio, H e n d e l i o , G r a u n o , Stelcelio p a s i j o m i s ir net
p a s t i č a i s — įvairių a u t o r i ų k ū r i n i ų „ m i š r a i n e " . S v e t i m ų
k ū r i n i ų a t l i k i m o atvejų p a g a u s ė j o ketvirtojo d e š i m t m e č i o
pabaigoje. Juos visus pranoksta Bacho šedevrai — JP ir
M P . J u o s e d a u g kas b e n d r a , bet y r a i r e s m i n i ų skirtumų.
B e n d r a slypi p a s i j o s ž a n r o t r a k t u o t ė j e . P e r t e i k d a m a s
v e i k s m o eigą, B a c h a s g r i e ž t a i laikosi k a n o n i š k o t e k s t o , ku­
rio į k ū n i j i m a s aiškiai r o d o a u t o r i a u s poziciją, s a n t y k į s u
d ė s t o m a i s įvykiais ir jų s e k a ; tą d a r l a b i a u p a b r ė ž i a mu­
zika (solinė ir c h o r i n ė ) , p a r e m t a m a d r i g a l i n ė m i s eilėmis.
L y r i n i ų d r a m a t i n i ų k o m e n t a r ų , k a i p ir c h o r a l i n i ų g i e s m i ų ,
v a i d m u o toks didelis, k a d B a c h o p a s i j a s s u v o k i a m e n e
tik kaip konkretų siužetą t u r i n t į veiksmą, bet ir kaip lais­
vą fantaziją su s o l i s t a i s , c h o r u ir o r k e s t r u , kuri p a g i l i n a
turinį ir p r a p l e č i a m ū s i š k ą šio s i u ž e t o suvokimą.
D a r k a r t ą p a b r ė š i u : įvykius B a c h a s perteikia t a i p , kaip
jie objektyviai vyko, t a č i a u i š d ė s t y m e t a i p s t i p r i a i išreikš­
tas subjektyvus, a s m e n i n i s p r a d a s , k a d p a s a k o j i m o r ė m a i
i š n y k s t a , ir t a m , kas p a g a l p r a s m ę t u r ė j o įvykti a n k s č i a u ,
n e r e t a i m u z i k a „ u ž b ė g a už akių". P a v y z d ž i u i , „ P a s i j ą pa­
g a l M a t ą " p r a d e d a n t į į ž a n g i n į chorą, v a i z d u o j a n t į , kaip ir
Choralus išmokti lengviau nei didelius chorus. Pavyzdžiui, Ba­
1 0 3
chas yra atlikęs Stelcelio pasiją, kurioje buvo 20 choralų ir nė vieno
chorol
1733 metais buvo paskelbtas valstybinis gedulas, ir visokia
104
muzika bažnyčiose buvo uždrausta; 1750 metais Bachas sunkiai sirgo.
Remiamasi bažnytinių kronikų duomenimis bei
1 0 5
paties auto­
riaus taisymų pasijos partitūroje grafologine analize.
245

l i a u d i š k o s e i n s c e n i z a c i j o s e , eiseną į Golgotą, p a g a l veiks­
m o eigą reikėjo p a t a l p i n t i d a u g vėliau, penktojoje g r a n d y ­
je ( p a g a l m ū s ų p a t e i k t ą s c h e m ą ) , o boso ariją Nr. 51
„ G r ą ž i n k i t m a n m a n o J ė z ų " p a g a l p r a s m ę derėtų atlikti
J u d u i , bet prieš tai s k a m b a n č i a m e E v a n g e l i s t o r e č i t a t y v e
pasakoma, kad J u d a s jau pasikorė . Apskritai, išskyrus106
Jėzų, kurio žodžiai lydimi n e p a p r a s t o grožio d a i n i n g u m o
ir s u p a m i s t y g i n i ų i n s t r u m e n t ų „ a u r e o l ė s " , nė v i e n a s „vei­
k i a n t y s i s " a s m u o n e t u r i c h a r a k t e r i n g ų bruožų. P a v y z d ž i u s
vėl p a t e i k s i m e iš M P . P a g a l realią d r a m ą P e t r a s , kaip ir
b u v o ' J ė z a u s p r a n a š a u t a , j o išsižadėjo, t a č i a u arija Nr. 4 7
„ P a s i g a i l ė k m a n ę s " p a v e s t a altui. B a r o k o poezijoje sutin­
k a m a s a l e g o r i š k a s „ S i o n o d u k t e r s " — t. y. tikinčios sie­
l o s — p a v e i k s l a s p i e š i a m a s alto arijoje Nr. 36 „Ak, išsi­
vedė m a n o Jėzų". T i e s i o g i n i s k r e i p i n y s pirmuoju a s m e n i u
s u t i n k a m a s ir N r . N r . 1, 19 ar 75, t a č i a u n u m a n o m o j i „Sio­
no d u k t ė " čia d a i n u o j a t a i choru, tai s o p r a n u , tai bosu!
Kitaip t a r i a n t , B a c h o pasijų niekaip n e g a l i m a l y g i n t i s u
o r a t o r i n ė m i s , kuriose veikėjų p a r t i j o s g r i e ž t a i a t s k i r t o s .
O prieš m u s — n o n p e r s o n i f i k u o t a d r a m a . V e i k s m o r e a l i j o s
išlaikytos, t a č i a u „ f a n t a z i j a " liejasi n e n u t r ū k s t a m a i , lai­
k a n t i s vidinių m u z i k o s dėsnių: pasijų a r c h i t e k t o n i k o j e už­
vis p i l n i a u s i a i pasireiškia B a c h o kompozicijos m e t o d o sa­
v i t u m a s (apie tai d a r k a l b ė s i m e ) .
JP ir MP skirtumus pirmiausia sąlygojo kanoniškas
t e k s t a s . K u r d a m a s M P , B a c h a s p a n a u d o j o E v a n g e l i j o s pa­
gal M a t ą 26—27 s k y r i u s , k u r i u o s e y r a 141 eilutė, o kur­
d a m a s JP — E v a n g e l i j o s p a g a l J o n ą 18—19 s k y r i u s (82
e i l u t ė s ) . J pirmąją MP dalį įėjo s c e n o s , kurių n ė r a J P , —
aukštųjų k u n i g ų s u o k a l b i s i r p a s k u t i n ė v a k a r i e n ė . J P veiks­
m a s p r a s i d e d a n u o J ė z a u s s u ė m i m o ( p a g a l m ū s ų sche­
m ą — n u o trečiosios p a s a k o j i m o g r a n d i e s ) , kas s u t a m p a
su MP pirmosios d a l i e s p a b a i g a — Nr. 32, D r a m a t i z m u i
dar l a b i a u s u s t i p r i n t i j JP B a c h a s įvedė du' e p i z o d u s iš
106
Bachas nedalijo partitūros į atskirus numerius; numeracija,
išskiriant rečitatyvus, arijas ir choralus, įvesta tik XIX amžiuje (mes
jos laikysimės). Kitokios numeracijos laikomasi NBA: visa, kas su­
siję su kanonišku teksiu,— Evangelisto rečitatyvas ir turbae — žy­
mima vienu bendru numeriu. Todėl vietoj 78 MP numerių, kaip būda­
vo ankstesniuose leidiniuose, NBA priskaičiuojama tik 68.
246
E v a n g e l i j o s p a g a l Matą. P i r m a s — r e č i t a t y v o Nr. 18 pa­
b a i g o j e : p r a g y d o g a i d y s , i r J ė z a u s i š s i g y n ę s P e t r a s „iš­
ėjo l a u k a n ir g r a u d ž i a i p r a v i r k o " ; g i l a u s s i e l v a r t o afektą
įtvirtina po to a t l i e k a m a arija. A n t r a s e p i z o d a s — p a s a k o ­
j i m a s apie tai, k a i p , J ė z u i m i r u s , „ š v e n t y k l o s u ž d a n g a per­
plyšo p u s i a u n u o v i r š a u s iki a p a č i o s , ir ž e m ė sudrebėjo...
a t s i d a r ė k a p ų r ū s i a i " ( r e č i t a t y v a s Nr. 6 1 ) . P a g a l i a u „ g u l ­
dymo į k a p ą " s c e n a s M P plėtoja l a b i a u n e g u J P .
„ P a s i j o j e p a g a l Joną"" v e i k s m o k o n c e n t r a c i j a u ž a š t r i n o
p r i e š i n g ų sferų — turbae ( „ b l o g i o " p a v e i k s l ų ) ir solinių
meditacijų, g i e s m i ų ( „ g ė r i o " p a v e i k s l ų ) — s u g r e t i n i m ą , o
M P p l a č i a u a t s p i n d i g y v e n i m o r e i š k i n i u s , į v a i r i a u — dva­
sios b ū s e n a s ; a n t r a v e r t u s , J P arijos, a p s k r i t a i p a ė m u s ,
l a b i a u i š p l ė t o t o s , l a i s v e s n ė s s t r u k t ū r o s , d a r r y š k i a u pa­
b r ė ž t a jų p r i e š y b ė turbae sferai. T u o ir s ą l y g o j a m i dviejų
B a c h o š e d e v r ų t u r i n i o k r y p t i n g u m o , k o m p o z i c i n ė s struk­
t ū r o s s k i r t u m a i . P a n a g r i n ė s i m e šiuos k ū r i n i u s a t s k i r a i .
Kaip m i n ė j o m e , y r a dvi J P r e d a k c i j o s ; a n t r o j i n u o
pirmosios n e d a u g kuo s k i r i a s i . G a l i a u s i a i , s p r e n d ž i a n t
107
pagal autografą, Bachas grįžo prie pirmosios redakcijos.
J ų s k i r t u m ą s u d a r o kai kurių n u m e r i ų p a k e i t i m a s , priklau­
sęs g r e i č i a u s i a i n u o atlikimo sąlyg ų šv. M i k a l o j a u s baž­
nyčioje (žr. p. 8 2 ) .
Pirmoji redakcija prasideda didingu, dramatišku choru
Herr, unser Herrscher , a n t r o j o j e vietoje jo — k o n t e m p ­
m
liacinė, p a p r a s t e s n ė ( n o r s ir n e m a ž o s a p i m t i e s ) minėtoji
„ v e i m a r i š k a " c h o r a l i n ė f a n t a z i j a , kuri b u v o perkelta į MP
kaip N r . 3 5 . P a b a i g ą a t s t o j o išplėtotas c h o r a l a s , į ant­
1 0 9
rąją redakciją perkeltas iš „ i š b a n d y m o " k a n t a t o s Nr. 23.
Arijos Nr. 19 ir 32 (su a r i o z o p r i e š p a s t a r ą j ą ) irgi b u v o
p a k e i s t o s p a p r a s t e s n ė m i s ; pirmojoje redakcijoje tai p u i k ū s
B a c h o lyrikos p a v y z d ž i a i — Ach, mein Sinn (laisvai iš­
v e r t u s — „ K a s m a n d a r o s ? " ) t e n o r u i i r s t y g i n i a m s bei
Erwäge ( „ P a g a l v o k i m " ) , irgi t e n o r u i su dviem violomis
d'amour. Tokie s v a r b i a u s i p a k e i t i m a i . M ū s ų l a i k a i s kar-
Dar visai neseniai klaidingai manyta, kad pirmoji, gerai ži­
107
noma redakcija yra vėlesnė.
108
„Viešpats mūsų valdovas."
109
Pasikeitė tik tonacija: JP — Es-dur, MP — E-dur.
217
 t a i s a t l i e k a m a antroji r e d a k c i j a , t a č i a u p i r m e n y b ė teikia­
ma pirmajai.
P i r m a s i s „ v e i k s m o " s k y r i u s — i š d a v y s t ė ir s u ė m i m a s
(Nr. 2 — 1 1 ) . A n a l o g i š k i p a g a l muziką s l a p t a i p a s i ų s t ų
s a r g y b i n i ų turbae (Nr. 3 ir 5) į r ė m i n a oriai i š t a r t u s J ė ­
z a u s ž o d ž i u s : „Tai a š . " A n t r a s i s j o p r i s i p a ž i n i m a s p a b r ė ­
ž i a m a s c h o r a l o Herzliebster Jesu m e l o d i j a . A n t r o j o sky­
Uo
r i a u s (Nr. 12—20) c e n t r e — P e t r o i š s i g y n i m a s . Iš p r a d ž i ų
m o k i n y s lydi mokytoją (arija Nr. 13 „ E i n u iš p a s k o s " ) .
Toliau p a s a k o j a m a , kaip J ė z ų n u v e d ė t a r d y t i — iš p r a d ž i ų
pas Aną, po to pas Kajafą (kas k o m e n t u o j a m a l i ū d n u cho­
r a l u N r . 15). M u z i k o s p l ė t o j i m a s n u k r e i p t a s į E v a n g e ­
listo r e č i t a t y v ą (Nr. 18, k u r i a m e žodžiai „ir g r a u d ž i a i p r a ­
virko" išskiriami Adagio t e m p u ) ir u ž b a i g i a m a s arija Ach,
mein Sinn. Likusių k e t u r i ų skyrių r i b o s d a r p a s l a n k e s n ė s ,
n e s d r a m a t i z m a s vis didėja.
Trečiasis skyrius prasideda nuo aukščiausio teismo
pretorijuje. Jėzų plaka r y k š t ė m i s ( p a n a š ū s p a g a l muziką
turbae Nr. 23 ir 2 5 ) . P i l o t a s s u k r ė s t a s jo d v a s i o s d i d y b ė s .
D u k a r t s k a m b ą s c h o r a l a s N r . 27 — p a g a l melodiją Herz­
liebster Jesu — p a b r ė ž i a pokalbio r e i k š m i n g u m ą . M i n i a
r e i k a l a u j a , k a d J ė z u s būtų a t i d u o t a s j a i , ir P i l o t a s „liepia
jį m u š t i " , apie ką p a s a k o j a E v a n g e l i s t a s (Nr. 3 0 ) . Kaip
a t s a k y m a s s k a m b a ariozo ir arija Erwäge — ilgai plėtoja­
m a s a p m ą s t y m a s , visos s c e n o s lyrinė v i r š ū n ė .
K e t v i r t a s i s s k y r i u s — pasijos d r a m a t i n ė k u l m i n a c i j a ;
„ į r ė m i n a n t y s r a t a i " n u k r e i p t i į c h o r a l ą Nr. 40, k u r i a m e
a p r a u d a m a n e k a l t a a u k a . T a r s i b a n g o m i s kyla vis didė­
j a n t i s m i n i o s įniršis. V i e n a s „ į r ė m i n a n t i s r a t a s " — chorai
su ž o d ž i a i s : „ N u k r y ž i u o k jį!" (Nr. 36 ir 4 4 ) ; d a r didesnio
įniršio k u p i n o s p a n a š i o s p a g a l muziką fugos Nr. 38 ir 42
patyčių tekstu. O c e n t r e — c h o r a l a s . . . Boso arijoje Eilt
( „ S k u b ė k i t " ) , kurią lydi choro replikos, k a l b a m a apie ei­
seną į Golgotą.
P e n k t a s i s s k y r i u s (Nr. 53—63) — n u k r y ž i a v i m a s . Vėl
turbae į k ū n y t a m blogiui i š k e l i a m a s p r i e š p r i e š i a i s arijų
k o m p l e k s a s . „ Į v y k o ! " , — d a i n u o j a a l t a s , l y d i m a s violos da
gamba (Nr. 5 8 ) . Si arija d v i d a l ė : iš p r a d ž i ų i š r e i š k i a m a s
1 1 0
„Mieliausias Jėzau."
243
b e g a l i n i s s i e l v a r t a s , o po to, s t a i g a , — d ž i ū g a v i m a s : dva­
sia n e p a l ū ž o , J ė z u s prisikels! T r a g e d i j o s v y k s m ą į r ė m i n a
c h o r a l a s (Nr. 56 ir 6 0 ) .
Š e š t a s i s s k y r i u s t r u m p a s . „ B l o g i o " paveikslų n ė r a . Vy­
r a u j a l i ū d n a s k o l o r i t a s . P o c h o r i n ė s „ a t s i s v e i k i n i m o ari­
jos" skamba tradicinis baigiamasis choralas.
Kaip g a l ė j o m e įsitikinti, k ū r i n i o m u z i k i n ę a r c h i t e k t o ­
niką s u t v i r t i n a p a k a r t o j i m a i , į r ė m i n i m a i , a n a l o g i š k i ati­
t i k m e n y s . P a s t a r u o j u aspektu p a m o k a n t i s y r a šių arijų
porų p a l y g i n i m a s : Nr. 11 — N r . 13, Nr. 19 — N r . 58, Nr.
3 1 / 3 2 — N r . 6 2 / 6 3 , Nr. 48 — N r . 60 (dvi p a s t a r o s i o s — su
choru).
Dar sudėtingesnė „Pasijos pagal Matą" architektonika.
Muzikos plėtojimas toks organiškas, kad jį suvokiame kaip
n a t ū r a l ų , n e r e i k a l a u j a n t į p a a i š k i n i m ų . Bet už to slypi
s t r u k t ū r o s logika, k u r i o s a n a l i z ė g a l i p a l e n g v i n t i B a c h o
k ū r y b o s m a n i e r o s , j o kompozicijos t e c h n i k o s s u p r a t i m ą .
S u d ė t i n g u m a s a t s i r a n d a p i r m i a u s i a dėl to, k a d „ P a s i j a
p a g a l M a t ą " — k ū r i n y s d v i e m c h o r a m s , kurių k i e k v i e n a s
t u r i s a v o o r k e s t r ą ir s a v o p r o t a g o n i s t u s , t. y. d a i n i n i n k u s
solistus, o p a t s o r k e s t r a s , k a l b a n t n ū d i e n i š k a i , turi kon­
c e r t m e i s t e r i u s . I ir II chorai g i e d a tai atskirai ( y p a č pa­
sijos pirmojoje d a l y j e ) , tai k a r t u . A n a l o g i š k a i g r o j a ir or­
k e s t r a i , be to, pasitaiko, k a d k o n c e r t u o j a ( g r o j a solo) vie­
no o r k e s t r o i n s t r u m e n t a l i s t a s , o j a m a k o m p a n u o j a kitas
o r k e s t r a s . Taip p a t g a l i m a s d a l y k a s , k a d B a c h a s t u r ė j o
o m e n y du continuo a t l i k ė j u s — du v a r g o n i n i n k u s . O iš
viso M P p r e m j e r o j e d a l y v a v o n e r e g ė t a i didelis t a i s lai­
k a i s atlikėjų s k a i č i u s : a p i e 32—34 i n s t r u m e n t a l i s t a i (va­
rinių i n s t r u m e n t ų n e b u v o — didįjį p e n k t a d i e n į j u o s d r a u ­
dė b a ž n y t i n i s r i t u a l a s ) ir 26—28 v o k a l i s t a i . Bet atlikėjų
a p a r a t a s — d a r ne v i s k a s : k ū r i n i u i b ū d i n g a s n e p a p r a s t a s
u ž m o j i s , b e k u p i ū r ų jis t r u n k a d a u g i a u kaip k e t u r i a s va­
landas . 1 1 1
MP turi t r i s g a l i n g u s p o r t a l u s , kurių pirmąjį — juo pa­
sija p r a s i d e d a — j a u ne k a r t ą m i n ė j o m e . O r k e s t r o parti­
joje — n e n u t r ū k s t a n t y s e i s e n o s ž i n g s n i a i sicilianos r i t m u .
Pirmoji dalis būdavo atliekama per rytmetines pamaldas, ant­
111
roji — per mišias.
249
 I c h o r a s a p r a u d a n e k a l t ą auką; II c h o r a s į s i b r a u n a į pla­
t a u s a l s a v i m o melodiją, k l a u s d a m a s „ K ą ? " ( t u r i m a o m e ­
ny: „Ką v e d a ? " ) ; „ K a i p ? " , „ K a s " ( a t s i t i k o ? ) , „ K u r ? " . . .
Virš viso s k a m b e s i o iškyla I choro d e v i n t a s i s b a l s a s , pa­
vestas s o p r a n i s t a m s ; šv. T o m o b a ž n y č i o j e B a c h a s j u o s
p a t a l p i n o nedidelėje g a l e r i j o j e p r i e š a i s kitą galeriją, skir­
tą p a g r i n d i n e i choro ir o r k e s t r o m a s e i , ir tai d a r ė y p a t i n g ą
stereofoninį efektą. D e v i n t a s i s b a l s a s u n i s o n u i n t o n u o j a
nekintančią choralo temą O Lamm Gottes unschuldig
(„O n e k a l t a s Dievo a v i n ė l i " ) ; didįjį p e n k t a d i e n į šį cho­
r a l ą p a p r a s t a i g i e d o d a v o p a r a p i j i e č i a i . P a b a i g o j e abu cho­
rai s u s i j u n g i a , i š r e i k š d a m i liūdesio, u ž u o j a u t o s , a t g a i l o s
jausmus.
Nr. 35 — lėtai, tolygiai r u t u l i o j a m a irgi ne k a r t ą mi­
n ė t a c h o r a l i n ė f a n t a z i j a , kurioje I ir II c h o r a i s u j u n g t i ,
b a l s a i s u d v i g u b i n t i ; visoje M P tai v i e n i n t e l i s n u m e r i s , kai
abu chorai visą laiką s k a m b a k a r t u . B a i g i a m a s i s Nr. 78 —
„choro a r i j a " d. c, a n a l o g i š k a „ P a s i j o s p a g a l J o n ą " Nr.
67; j o s m a n i e r a homofoninė, ir t u o ji skiriasi n u o a n k s ­
tesnių polifoniškai išplėtotų chorų.
Yra ir kitų a t r a m o s t a š k ų , kurie k r y ž m i n i a i s r y š i a i s
s u a r t i n a m i s u Nr. 1 . P a v y z d ž i u i , J ė z a u s s u ė m i m o scenoje
(Nr. 33) I I c h o r a s , n u t r a u k d a m a s tolygiai p i n a m u s , nu­
l i ū d i n t u s s o p r a n o ir alto b a l s u s , piktai r e i k a l a u j a jį pa­
leisti. V ė l i a u (Nr. 36) c h o r a s — vėl a n t r a s i s — g u o d ž i a
S i o n o dukterį ( „ K u r t a v o d r a u g a s ? . . K a r t u ieškosim j o " ) .
Į Nr. 70 — a t s i s v e i k i n i m o ir vilties g i e s m ę , p a r u o š i a n č i ą
p a s a k o j i m ą apie J ė z a u s mirtį,— į s i b r a u n a to p a t i e s II cho­
ro klausimai: „Kur? Kaip?"
Kompoziciją sutvirtina ir c h o r a l ų p a k a r t o j i m a s . P e n k i s ­
k a r t s k a m b a melodija O Haupt voll Blut und Wunden , 112
tuo i š s k i r d a m a c e n t r i n i u s d r a m o s m o m e n t u s : s i e l v a r t ą Get-
s e m a n ė j e (Nr. 21 ir 2 3 ) , t e i s m o sceną (Nr. 53 ir 63 šią
sceną į r ė m i n a ) , J ė z a u s mirtį (Nr. 7 2 ) . T r i s k a r t s k a m b a j a u
iš JP m u m s p a ž į s t a m a melodija Herzliebster Jesu — šis
c h o r a l a s išreiškia p a g r i n d i n ę p a s i j o s idėją. S u t v i r t i n a m a s
atskirų turbae r y š y s .
„Galva krauju
1 1 2
pasruvus"; ši melodija panaudota „Kalėdų
oratorijos" pabaigoje.
250
Afektų b e n d r u m a s j u n g i a kai k u r i a s a r i j a s ir ariozo.
P a v y z d ž i u i , 9, 10, 12, 18 n u m e r i u o s e a t s i r a n d a ą s o c i a t y v i n ė
eilė, r e i k a l a u j a n t i g i m i n i n g ų i š r a i š k o s p r i e m o n i ų : „teka
a š a r ų u p e l i a i " , „rieda a š a r o s " , „ s r ū v a k r a u j u i š k a n k i n t a
š i r d i s " , „širdis skęsta a š a r o s e " . Kitą k o m p l e k s ą p a m a ž u
r u o š i a N r . 4 1 : „ T u r i u būti k a n t r u s , kai m a n e gelia mela­
g i n g i l i e ž u v i a i . " ( J ė z u s n e a t s a k o - j k a l t i n i m u s teisme.)
Dūrius, kuriems priešpriešiais iškeliamas kentėjimas, pa­
keičia n e g a i l e s t i n g i r i m b o kirčiai; p l a k i m o r i t m u g r i n d ž i a ­
mi Nr. 60, 6 1 , 66. ( J ė z u s , e i d a m a s į Golgotą, n e š a kryžių.)
P a g a l i a u k r y p t i n g a ir tonacijų k a i t a : diezinių tonacijų
(e-moll, a-moll, h-moll, G-dur) p a k e i t i m u i b e m o l i n ė m i s to­
n a c i j o m i s (c-moll, Es-dur) s u t e i k i a m a s e m a n t i n ė r e i k š m ė .
Bachas m ą s t o struktūriškai-polifoniškai: muzika plėto­
jama skirtingais, tarpusavyje nesusietais „klodais". Jų
s a n t y k i a v i m a s s u k u r i a d r a m a t u r g i n i ų "linijų „ k o n t r a p u n k ­
tą", k u r i s p l ė t o j a m a s tai „laiko h o r i z o n t a l ė j e " , tai s u t a m p a
„ v e r t i k a l ė j e " d u o t u o s e t a š k u o s e . T a r p i š o r i n ė s , įvykių sfe­
r o s ( a p i e kurią p a s a k o j a e v a n g e l i j o s t e k s t a s ) d i n a m i k o s ir
v i d i n ė s sferos, kurią perteikia arijos, m a d r i g a l i n i a i cho­
rai bei c h o r a l a i , a t s i r a n d a s u d ė t i n g i s a n t y k i a i . N e s k u b i u s
kilimo ir a t o s l ū g i o ar į t a m p o s ir j o s m a ž i n i m o b a n g ų rit­
mus sąlygoja kompozitoriaus architektoninis s u m a n y m a s .
„ P a s i j ą p a g a l M a t ą " s u d a r o s e p t y n i skyriai. P i r m a s i s —
aukštųjų k u n i g ų s a n k a l b a , s c e n o s B e t a n i j o j e (Nr. 2 — 1 2 ) ;
p a g a l m ū s ų p a t e i k t ą s i u ž e t o schemą tai — „ v e i k s m o " įva­
d a s . A n t r a s i s s k y r i u s (Nr. 13—23) — p a s k u t i n ė v a k a r i e n ė .
T r e č i a s i s (Nr. 24—31) — J ė z a u s s i e l v a r t a s ir m i r t i n a s liū­
d e s y s G e t s e m a n ė j e . K e t v i r t a s i s (Nr. 3 2 — 3 5 ) — p i r m o s i o s
dalies a t o m a z g a : J ė z a u s s u ė m i m a s . P e n k t a s i s s k y r i u s (Nr.<
3 7 — 5 3 ) — J ė z a u s t a r d y m a s , P e t r o i š s i g y n i m a s , J u d o sa­
v i ž u d y b ė . Š e š t a s i s (Nr. 54—77) — p a s m e r k i m a s , eisena į
Golgotą, mirtis. S e p t i n t a s i s (Nr. 74—78) — mirusiojo a p ­
raudojimas.
T r u m p a i p a ž y m ė s i m e s v a r b i a u s i u s įvykius, l a i k y d a m i e ­
si s i u ž e t o plėtotės.
Minėtas veiksmo įvadas prasideda dramatiškai — nuo
p r a n a š a v i m o , kad n u k r y ž i a v i m a s n e i š v e n g i a m a s . T r a g i š k ą
žinią k o m e n t u o j a c h o r a l a s (Nr. 3 ) . Betanijoje, į kurią J ė -
251
 žus a t v e d ė s a v o m o k i n i u s , kažkokia m o t e r i s išpylė j a m a n t
g a l v o s b r a n g a u s a r o m a t i n i o a l i e j a u s , tai p a m a t ę mokiniai
pasipiktino ir kalbėjo: „ K a m toks e i k v o j i m a s ? " (Nr. 7 ) .
A t s a k a n t p a a i š k i n a m a : tai t a r s i l a i d o t u v i ų c e r e m o n i j a , ku­
ri n e t r u k u s laukia J ė z a u s . E m o c i n ė reakcija slypi alto
arijoje Buss' und Reu' ( „ A t g a i l a ir g a i l e s t a v i m a s " , Nr.
10). Po to E v a n g e l i s t a s p r a n e š a apie J u d o i š d a v y s t ę , ir
s o p r a n a s d a i n u o j a Blute nur („Apsipilk k r a u j u , š i r d i e " ,
arija Nr. 12).
P a s k u t i n ė v a k a r i e n ė — v i e n i n t e l i s p a s i j o s s k y r i u s , ku­
r i a m e v y r a u j a šviesesni t o n a i : i š k i l m i n g o j e E v a n g e l i s t o
kalboje apie k o m u n i j o s priėmimą. (Nr. 17) ir s o p r a n o ari­
joje Ich will dir mein Herze schenken ( „ N o r i u širdį tau
d o v a n o t i " , Nr. 19). Bet ir šią sceną g a u b i a n i ū r ū s šešėliai,
kai J ė z u s i š p r a n a š a u j a , k a d v i e n a s iš mokinių jį išduo-
siąs ( v i e n a s kitą p e r t r a u k d a m i , jie k l a u s i a : „Ar ne a š ,
m o k y t o j a u ? " — Nr. 15), ir k a d P e t r a s šią naktį, d a r gai­
džiui n e p r a g y d u s , t r i s k a r t u s j o i š s i g i n s i ą s . P e r ė j i m ą n u o
d ž i a u g s m o prie k e n t ė j i m o a p i b e n d r i n a c h o r a l a s (Nr. 2 3 ) .
- S c e n a G e t s e m a n ė j e p r i b l o š k i a i š r a i š k o s j ė g a ir d r a m a ­
t i z m u . J ė z a u s liūdesį ir s i e l v a r t a v i m ą perteikia r e č i t a t y v o
Nr. 24 b a i g i a m o j i frazė „ M a n o siela m i r t i n a i n u l i ū d u s i "
ir t e n o r o a r i j a O Schmerz! hier zittert das gequälte Herz
(„O s k a u s m e ! Kaip virpa k a n k i n ė š i r d i s " , Nr. 2 5 ) , į kurią
į t e r p i a m a s ir c h o r a l a s . J ė z u s liepė m o k i n i a m s b u d ė t i , bet
„rado juos snaudžiančius, jų akys buvo mieguistos". Dva­
sios ir n u s i l p u s i o k ū n o p r i e š i n g y b ę puikiai perteikia teno­
ro arija Ich will bei meinem Jesu wachen ( „ P r i e s a v o
J ė z a u s b u d ė s i u " ) , t u o t a r p u c h o r a s g i e d a So schlafen
unsre Sünden ein ( „ U ž m i n g a mūsų n u o d ė m ė s " , Nr. 2 6 ) .
J ė z u s , likęs v i e n a s , t r i s k a r t m e l d ž i a s i : „ M a n o Tėve, j e i g u
į m a n o m a , t e a p l e n k i a m a n e š i t a u r ė " , i r t r i s k a r t r a n d a mo­
k i n i u s m i e g a n č i u s . Toliau v e i k s m a s vystosi g r e i t a i : a t e i n a
J u d a s , J ė z u s s u i m a m a s , mokiniai išbėgioja. S o p r a n o i r
alto duete „ M a n o J ė z u s n e l a i s v ė j e " (Nr. 33) n a k t i e s įvy­
kiai į p r a s m i n a m i simboliškai ir t a p y b i š k a i . Įsiterpia choro
replikos: „ P a l e i s k i t jį, n e r i š k i t ! " D u e t a s tęsia: „ N u o s k a u s ­
m o u ž g e s o m ė n u l i o š v i e s a . " Netikėtai u ž g r i ū v a visa j u n g ­
tinių chorų l a v i n a — p r a s i v e r ž i a p a s i p i k t i n i m a s neteisin­
g u m u : „Ir paslėpė d e b e s y s g r i a u s m ą , žaibus..."
252
P i r m ą j ą dalį u ž b a i g i a c h o r a l i n ė fantazija „ Ž m o g a u , a p ­
r a u d o k s a v o didžiąją n u o d ė m ę " (Nr. 3 5 ) , o a n t r ą j ą p r a ­
d e d a alto a r i j a s u choru „Ak, j a u nebėr m a n o J ė z a u s " .
T e i s m o s c e n o s e s u d e r i n t i į v a i r i a p l a n i a i e p i z o d a i . Nuo­
l a t p a b r ė ž i a m a s k a n k i n i o d v a s i o s t v i r t u m a s — ir t a d a , kai
„ s p j a u d ė j a m į veidą ir d a u ž ė k u m š č i a i s " (į tai a t s a k o
c h o r a l a s N r . 4 4 ) , ir kai jį a p k a l t i n o P i l o t a s ( s k a m b a dar
v i e n a s c h o r a l a s , Nr. 5 3 ) . T a č i a u iki t o išsipildo p r a n a š y s ­
tė: P e t r a s p a b i j o j ę s i š s i g i n a s a v o mokytojo, apie k ą beveik
r a u d o d a m a s p a s a k o j a E v a n g e l i s t a s , r a u d a b e t a r p i š k a i per­
k e l i a m a į vieną g e r i a u s i ų arijų — Erbarme dich ( „ P a s i ­
g a i l ė k " , Nr. 47, d a i n u o j a a l t a s ) .
M e s p r i a r t ė j o m e prie d r a m a t i š k i a u s i u m o m e n t o : minia
turi teisę r e i k a l a u t i , k a d b ū t ų p a l e i s t a s v i e n a s iš dviejų
p a s m e r k t ų j ų — J ė z u s a r b a p l ė š i k a s B a r a b a s , — ir ji reika­
lauja mirties b a u s m ė s J ė z u i . T r u m p i , t a č i a u s i a u t u l i n g i
d u k a r t s k a m b a n t y s c h o r a i „ N u k r y ž i u o k i t jį!", o t a r p jų —
n u o s t a b a u s grožio s o p r a n o a r i j a „ V a r d a n meilės m a n o
G e l b ė t o j a s pasirenka mirtį" (Nr. 5 8 ) . N u o š i r d a u s j a u s m o
k u p i n a arija t a r s i p a k y l ė t a į a u k š t y b e s : g e n e r a l b o s a s nu­
tyla, du obojai da caccia p a l a i k o balsą, kurį m e l o d i n i a i s
o r n a m e n t a i s a p i p i n a fleita...
E i s e n a į b a u s m ė s vietą ir mirtis a n t k r y ž i a u s s u s i e t o s
m u z i k a . N u t r a u k d a m i E v a n g e l i s t o pasakojimą, piktai stū­
gauja chorai (ypač — N r . 67), tyčiodamiesi iš pasmerktojo,
n u k r y ž i u o t o j o . Tuo a i š k i a u n u š v i n t a tyli boso a r i j o s „At­
eik, s a l d ž i a u s i a s k r y ž i a u " (Nr. 66) m u z i k a . P r i e š r ū s ­
113
čią mirties akimirką į v y k s t a lūžis: a l t o r e č i t a t y v o „Ak Gol­
g o t a , b e d a l e G o l g o t a " (Nr. 69) s k u n d ą pakeičia vilties
s p i n d u l y s — t a r t u m s a u l ė a p š v i e s t ų debesis — arijoje „Žiū­
rėkit, J ė z u s m u m s tiesia r a n k ą " (Nr. 7 0 ) .
E p i l o g o t o n a i d a u g i a u s i a elegiški ir n u r i m ę , t a r s i viską
būtų a p g a u b u s i v a k a r o p r i e b l a n d a . Net c h o r a i į p a b a i g ą
s k a m b a p r i s l o p i n t a i . L a i d o t u v i ų g i e s m e , kurioje refrenui
p a n a u d o j a m i žodžiai Ruhe sanfte ( „ I l s ė k i s r a m y b ė j e " ) ,
baigiasi genialusis Bacho kūrinys.
Solistui akompanuoja viola da gamba ir continuo. Viola da
1 1 3
ganiba turi solinę partiją ir tenoro arijoje „Kantrybė" (Nr. 41).
Atliekant MP koncertuose, šios arijos, deja, dažnai praleidžiamos, nors
muzikinė dramaturginė jų reikšmė labai didelė.
253
 VI
MAGNIFICAT, MIŠIOS
P a g a l L i u t e r i o reformą p r o t e s t a n t ų b a ž n y č i o j e b u v o
l e i d ž i a m a giedoti lotynų (Kyrie — g r a i k ų ) k a l b a šias g i e s ­
m e s , p e r i m t a s iš k a t a l i k i š k ų a p e i g ų : Sanctus, Magnificat,
dvi p i r m ą s i a s mišių d a l i s — Kyrie ir Gloria; šios dvi da­
lys, k a r t u p a i m t o s , v a d i n o s i „ t r u m p o s i o m i s m i š i o m i s "
(missae breves, d a u g i s k a i t a n u o lot. missa brevis).
B a c h a s b a ž n y č i a i s u k ū r ė Sanctus (1724; „ K a l ė d ų o r a ­
t o r i j o s " paskutiniojo n u m e r i o p r o t o t i p a s ) , Magnificat ir
k e t u r i a s „ t r u m p ą s i a s m i š i a s " . (Mišios h-moll n e b u v o skir­
tos p r o t e s t a n t ų liturgijai.)
Magnificat tekstas — d ė k i n g u m o m a l d a M a r i j a i , lau­
kiančiai J ė z a u s g i m i m o . B a ž n y t i n ė s e a p e i g o s e š i m a l d a
114
įsitvirtino kaip dievo m o t i n o s š l o v i n i m a s . P r a d ž i o j e skel­
b i a m a : „ M a n o siela š l o v i n a V i e š p a t į " . P a b a i g o j e prie ka­
n o n i š k o teksto p r i d e d a m a s t r u m p a s Gloria v a r i a n t a s su
b a i g i a m u o j u Amen (žr., p a v y z d ž i u i , Siuco Magnificat).
K ū r i n i o a t l i k i m a s p a p r a s t a i b u v o s i e j a m a s s u k a l ė d ų šven­
t ė m i s — t a i p pasielgė ir B a c h a s 1723 m e t a i s . Pirmojoje r e ­
dakcijoje po Nr. Nr. 2, 5, 7 ir 9 jis įterpė r e l i g i n i u s him­
n u s , o a n t r o j o j e (1730?) jų a t s i s a k ė ir p a g r i n d i n ę Es-dur
tonaciją p a k e i t ė kita, D-dur.
B a c h o Magnificat m u z i k a iš d a l i e s g i m i n i n g a „ K a l ė d ų
oratorijai", ką sąlygojo tematikos p a n a š u m a s . Tačiau ap­
skritai j i p a p r a s t e s n ė u ž B a c h o k a n t a t ų p a g r i n d i n ė s r ū š i e s
muziką; p a v y z d ž i u i , chorai čia tik penki, ir tik v i e n a m e
jų (Nr. 11) y r a t r u m p a fuga; p a p r a s t e s n ė ir solinių n u m e ­
rių (5 arijos, 1 d u e t a s ir 1 t e r c e t a s ) s t r u k t ū r a bei f a k t ū r a .
V y r a u j a a r b a d ž i ū g a u j a n t y s , a r b a š v i e s ū s lyriniai t o n a i .
Kūrinį s u d a r o 12 n u m e r i ų , keletas jų b a i g i a s i d o m i n a n ­
te. Pirmieji keturi n u m e r i a i , įrėminti p a n a š i a i s iškilmin­
g a i s c h o r a i s , susilieja; a l t o arijoje N r . 2 a p d a i n u o j a m a s
sielos d ž i a u g s m a s , n u o š i r d ž i o j e s o p r a n o arijoje su obo­
j a u s solo — n u o l a n k u m a s . Nr. Nr. 5—9 s u d a r o antrąjį
kompleksą. Tai boso arija ( p a d ė k a t a m , „ k u r s m a n e iš-
114
Lukas, 1: 46—55. Liuteris šį tekstą išvertė (žr. Bacho kanta­
tą Nr. 10 —„vokišką magnijicai"),
254
a u k š t i n o " ) , d a i n i n g a s d u e t a s (apie g a i l e s t i n g u m ą ) , g a l i n ­
gai s k a m b ą s choras ( „ p a r o d o s a v o r a n k o s g a l y b ę " ) , ener­
g i n g a t e n o r o arija ( „ J i s n u m e t a g a l i ū n u s n u o sostų i r
i š a u k š t i n a m a ž u o s i u s " ) ir puiki alto a r i j a , lydima dviejų
fleitų solo ir continuo ( „ A l k s t a n č i u s g ė r y b ė m i s a p d o v a n o ­
ja, turtuolius tuščiomis paleidžia"). Intymus charakteris
išlieka ir s k a i d r i a i s k a m b a n č i a m e i m i t a c i n i a m e tercete
Nr. 10, k u r i u o p r a d e d a m a s t r e č i a s i s k o m p l e k s a s ; toliau
s k a m b a fuga ir Gloria (jos įtvirtinimą p a r u o š i a a n k s t e s ­
nių n u m e r i ų t e k s t a s ) .
K e t u r i o s „ t r u m p o s i o s m i š i o s " s u k u r t o s 1737 a r b a 1738
m e t a i s ; B a c h a s g r e i č i a u s i a i jas p a s i u n t ė ( a r b a ketino pa­
s i ų s t i ) į D r e z d e n ą kaip p a d ė k ą už j a m suteiktą „ k a r a l i š ­
kosios d v a r o k a p e l o s k o m p o z i t o r i a u s " titulą. Ar jis atliko
šias m i š i a s Leipcige — n e ž i n o m a , bet visiškai g a l ė j o tai
padaryti.
B a c h o Missae breves tik s ą l y g i n a i v a d i n a m o s t r u m p o ­
s i o m i s : p a g a l t r u k m ę jas g a l i m a g r e t i n t i s u M o c a r t o mi­
š i o m i s F-dur a r b a jo „ K a r ū n a v i m o m i š i o m i s " — jei kal­
b ė s i m e apie ž y m i a u s i u s j o šio ž a n r o k ū r i n i u s , — t a č i a u
M o c a r t a s p a n a u d o j o visą k a n o n i š k ą tekstą, o B a c h a s apsi­
ribojo a t g a i l o s (Kyrie) ir p a d ė k o s (Gloria) m a l d o m i s . Ly­
g i n a n t su M i š i o m i s h-moll, jų m u z i k a p a p r a s t e s n ė , priei­
n a m e s n ė ; g e r i a u s i o s , a t r o d o , y r a mišios F-dur ir A-dur
(kitų t o n a c i j o s — g-moll ir G-dur) . U5
Mišios, kaip b a ž n y t i n i ų a p e i g ų r ū š i s , turi ilgą istoriją.
P i r m u o j u m ū s ų e r o s t ū k s t a n t m e č i u keitėsi jų r i t u a l i n ė pa­
skirtis. Keitėsi ir p a t i e s t e r m i n o „ m i š i o s " t r a k t u o t ė (lot.
missa, ital. messa, pranc. messe, vok. Messe, angl.
mass) . Ankstyvųjų krikščionių b a ž n y t i n ė s e a p e i g o s e šis
m
Iš 25 numerių, sudarančių visas Bacho „trumpąsias mišias",
1 1 5
ne mažiau kaip 20 yra parodijos. Jų pilną sąrašą pateikia Sveiceris
(p. 554); deja, jis neįvertina šių mišių meninių privalumų.
ne Vėlyvosios lotynų kalbos daiktavardis missa (pažodžiui — „at­
leidimas") kilęs iš veiksmažodžio mittere („mėtyti", „siųsti", „atleisti",
„paleisti", „išleisti", „išlaisvinti" ir t.t.; veiksmažodis turi daugybę
prasmės atspalvių). Kitas iš to paties veiksmažodžio kilęs daiktavar­
dis (priklausąs klasikinei lotynų kalbai) — missio („mėtymas", „iš­
siuntimas", „išlaisvinimas" ir pan,). Plg. tos pačios šaknies lotyniškus
žodžius su įvairiais 'priešdėliais — dimissio („išsiuntimas", „paleidi-
255
g o d i s reiškė tą momentą, kai iš b a ž n y č i o s b ū d a v o „atlei­
d ž i a m i " (išvaromi) n e k r i k š t y t i e j i , n e t u r ė j ę t e i s ė s d a l y v a u t i
^ d o v a n ų p e r s i k ū n i j i m e " (t. y. d u o n o s ir v y n o s i m b o l i š k a -
jrie p a v i r t i m e v i e š p a t i e s k ū n u ir k r a u j u ) ir p r i i m t i komu-
jiiją, o n u o IV a m ž i a u s šis ž o d i s r e i š k ė ir n u o d ė m i ų
a t l e i d i m ą (duodamą b a ž n y t i n i ų a p e i g ų p a b a i g o j e ) . T a č i a u
g r e i t a i mišiomis imta v a d i n t i katalikų liturgiją, lydėjusią
j į o m u n i j o s a p e i g a s ( e u c h a r i s t i j ą ) . ( „ M i š i ų " sąvoka v a r ­
t o j a m a ir už k a t a l i k y b ė s ribų, p a v y z d ž i u i , l i u t e r o n ų pro­
t e s t a n t ų bažnyčioje.)
P a m a ž u buvo a t r e n k a m i m a l d ų t e k s t a i , ž i ū r i m a , k a d
s i e t ų s i frazės, kurios b u v o n e v i e n a r ū š ė s , p a i m t o s iš Bib­
l i j o s p s a l m i ų ir e v a n g e l i j o s p a m o k y m ų , krikščioniškų dog-
rtių formulių, patvirtintų Nikėjos (325) ir K o n s t a n t i n o p o ­
lio (787) susirinkimuose. Sios d o g m o s p a t e k o j mišių teks­
tą. y P a č
Mą jų dalį, kuri v a d i n a s i Credo a r b a Symbolum
fjicaenum („Nikėjos s i m b o l i s " ; t u r i m a o m e n y tikėjimo sim­
bolis). Antrojo tūkstantmečio pradžioje visas tekstas jau
D u v o s u s i f o r m a v ę s , v i e n t i s a s . N u o t o laiko jis n e b e m o d i -
f į k u o j a m a s , buvo k a n o n i z u o t a s ir b ū t e n t tokia eilės t v a r k a :
Kyrie eleison (graik. „ V i e š p a t i e , p a s i g a i l ė k " ) — d a r
a n t i k o s laikais p r i i m t a m a l d a , p r a š a n t p a s i g a i l ė t i , kurią
jV a m ž i u j e krikščionių b a ž n y č i a a d a p t a v o ir p a k e i t ė , pri­
dėjusi frazę Christe eleison ( „ K r i s t a u , p a s i g a i l ė k " ) . Kyrie
s u s i d e d a iš trijų m a k s i m a l i a i t r u m p ų frazių,, kurių pirmoji
ir trečioji t a p a č i o s , o v i d u r i n ė j e p a m i n i m a s K r i s t u s .
Gloria ( „ Š l o v ė " ) — š l o v i n i m o , d ė k i n g u m o ir m a l d a v i m o
h i m n a s . Jo p i r m a v a i z d i s — Biblijos p s a l m ė , e v a n g e l i j o j e
v a d i n a m a „angelų giesme". Galutinis jos v a r i a n t a s — iš
|X a m ž i a u s . į m i š i a s šis h i m n a s į t r a u k t a s XI a m ž i u j e ;
j a m e yra 17 frazių, k u r i o s š l o v i n a v i s a g a l į dievą tėvą ir
dievą sūnų, „prisiėmusį p a s a u l i o n u o d ė m e s " (Qui tollis
peccata mundi),

plas"), transmissio („persiuntimas", „perdavimas") ir kt.; plg. taip pat

sų kalbos perimtus žodžius „misija", „emisija", „transmi­
sija" ir pam Lotyniškas žodis missa — bet jau ne kaip daiktavardis,
rtl

0 kaip neveikiamosios rūšies moteriškos giminės dalyvis — figūruoja Senasis Vechmaro malūnas, kuriame dirbo Bachų giminės pradininkas
I,. katalikų liturgiją užbaigiančioje dvasininko rečitacijoje lie, missa
si („Eikite, paleista", t. y. „Išsiskirstykit, susirinkimas paleidžiamas), Feitas (Vitus) Bachas
e

: kuria choras (arba visa bendruomenė) atsako: Deo gratias („Dėkui J. S. Bacho tėvas Johanas Ambrozijus
pievui").
Bacho gimtojo Eizenacho vaizdas (1650)
256
Bacho ir muzikos instrumentų muziejus Eizenache (kurį laiką manyta,
kad tai Bacho gimtasis namas)
Arnštato Naujosios bažnyčios vargonų klaviatūra
Spėjamas Bacho Veimaro laikotarpio portretas (J. E. Renčo vyresniojo
aliejinis piešinys, apie 1715 m.)
Spėjamas Bacho Kėteno laikotarpio portretas (J. J. Ylės aliejinis pieši­
nys, apie 1720 m.) Anhalt-Kėteno kunigaikštis Leopoldas, kurio dvare Bachas tarnavo ka­
Kėteno pilies kiemas (F. Trėgerio piešinys, 1828) pelmeisteriu

Bacho sonatos solo smuikui g-moll I dalis. Autografas
Fuga c-tnoll iš GTK I tomo. Autografas
Leipcigo centras (Turgaus aikštė ir rytinė miesto dalis; J. G. Sreiberio
graviūra, 1712)
Leipcigo šv. Tomo bažnyčia ir šios bažnyčios mokykla (Thomasschule),
kurioje Bachas gyveno ir dirbo (J. G. Kriūgnerio graviūra)
Sv. Tomo bažnyčios vidus (iki 1885 metų rekonstrukcijos; graviūra
pagal H. Kraco akvarelę) Sv. Tomo bažnyčia musų dienomis
Leipcigo šv. Mikalojaus bažnyčia (XVIII a. vidurys)
Muzikuoja Leipcigo studentai
r

Cimermano kavinė Leipcige (vidurinis pastatas), kurioje Bachas su uni­

versiteto studentais rengė koncertus (J. G. Sreiberio graviūra pagal Prūsijos karaliaus rūmai Potsdame. Juose 1747 m. Bachą priėmė Fryd­
G. Vustmaną) richas II
Drezdenas (Kanaleto graviūra, 1750). Dešinėje — Frauenkirche, kurioje Sešiabalsis ričerkaras iš „Muzikinės dovanos". Autografas
Bachas išbandė naujus vargonus ir koncertavo
Vyriausias J. S. Bacho sunūs Vilhelmas Frydemanas (Šventerlio graviū­
ra pagal Matjė paveikslą, 1790)
J. S. Bacho sūnus Karlas Filipas Emanuelis Bachas (J. Kriūgerio
graviūra)
J. S. Bachas (E. G. Hausmano aliejinis portretas, 1746)
Bacho laiško faksimilė

Bacho antkapis Leipcigo šv. Tomo bažnyčioje
čia perkelti 1949.VII.28)
Credo ( t e k s t a s p r a s i d e d a ž o d ž i a i s Credo iri unum
Deum — „Tikiu į vieną d i e v ą " ) — p a t i d o g m a t i š k i a u s i a
d a l i s . A š t u o n i o l i k o j e frazių i š d ė s t o m a s m o k y m a s a p i e šv.
t r e j y b ė s — dievo tėvo ( „ d a n g a u s ir ž e m ė s , viso, kas ma­
t o m a ir n e m a t o m a , s u t v ė r ė j o " ) , dievo s ū n a u s ir š v e n t o s i o s
d v a s i o s — vienovę. Apie Kristų p a s a k y t a , k a d jis t a p o
ž m o g u m , b u v o n u k r y ž i u o t a s (Crucifixus), p a l a i d o t a s ir
trečią dieną prisikėlė (Et resurrexit). D a l i s b a i g i a s i krikš­
to p r i p a ž i n i m u (Confiteor) ir mirusiųjų prisikėlimo lauki­
m u . A n k s t e s n ė j e frazėje r e i š k i a m a s t i k ė j i m a s į „vieną
šventą, visuotinę apaštalinę bažnyčią". Lotyniškas žodis
„ v i s u o t i n ė " (catholicam) p r o t e s t a n t a m s kėlė asociaciją su
k a t a l i k y b e , todėl ši mišių dalis n e b u v o į t r a u k i a m a į liu­
teronų b a ž n y č i o s liturgiją ( g r e i č i a u politiniais ir t a k t i n i a i s
n e g u r e l i g i n i a i s s u m e t i m a i s ) . Šiaip ar t a i p , jei Credo ir
b u v o s k a i t o m a s , tai n e p i l n a s . Sią tradiciją n u s t a t ė Liute­
r i s r a š t e „Vokiškos m i š i o s ir b a ž n y t i n i ų a p e i g ų t v a r k a ,
p r i i m t a V i t e n b e r g e " (1536). R o m o s k a t a l i k ų b a ž n y č i a gri­
g a l i š k u o s i u s c h o r a l u s Credo k a n o n i z a v o XI a m ž i u j e .
Sanctus ( „ Š v e n t a s " ) — s e n i a u s i o s k i l m ė s . Tai t r i s k a r t
s k a m b ą s a n g e l o š ū k s n i s i š p r a n a š o Izaijo k n y g o s ( S e n a ­
jame testamente): „Šventas, šventas, šventas Viešpats
G a l y b i ų D i e v a s . " Kitoje frazėje p a s a k y t a : „Pilnas, y r a d a n ­
g u s ir ž e m ė jo g a r b ė s . " T o l i a u š ū k s n i a i Hosanna ( s e n o v ė s
žydų p a s v e i k i n i m a s ) į r ė m i n a frazę Benedictas — „ G a r b ė
t a m , k u r s a t e i n a V i e š p a t i e s v a r d u " . Krikščioniškojoje versi­
joje — g r e i č i a u s i a i iš V a m ž i a u s — Sanctus turi t r i s fra­
zes. X I — X I I a m ž i a i s tai b u v o mišių l i t u r g i n ė k u l m i n a c i j a .
Agnus Dei („Dievo a v i n ė l i s " ) į m i š i a s į t r a u k t a s , m a ­
tyt, V I I I a m ž i u j e m a l d a i u ž b a i g t i t r i s k a r t s k a m b a n č i a
fraze: „ D i e v o avinėli, k u r i s n a i k i n i p a s a u l i o n u o d ė m e s ,
p a s i g a i l ė k m ū s ų . " Trečią k a r t ą d a r p r i d e d a m i žodžiai Do­
na nobis pacern ( „ S u t e i k m u m s r a m y b ę " ) .
Iš p r a d ž i ų mišių t e k s t a s b ū d a v o s k a i t o m a s (missa lec-
ta), vėliau — g i e d a m a s (missa in cantu). Ilgą laiką abi
rūšys egzistavo kartu.
Kaip v i e n t i s a m u z i k o s forma m i š i o s s u s i f o r m a v o iki
X I V a m ž i a u s . A n k s č i a u a t s k i r o m s d a l i m s a r f r a z ė m s bu­
vo p r i t a i k o m o s g r i g a l i š k o j o c h o r a l o m e l o d i j o s , visą gie­
(kompozitoriaus palaikai dojimą r e g l a m e n t a v o b a ž n y t i n i s r i t u a l a s , o d a b a r muzika
9. M. Diuskinas „Bachas" 257
 s a v o r u o ž t u p r a d e d a d a r y t i poveikį l i t u r g i j a i . Pirmieji p a r ­
t i t ū r ų r a n k r a š č i a i — k e t u r b a l s ė s Gijomo de M a š o mišios
( s p ė j a m a , j o g 1364 m e t ų ) ir v a d i n a m o s i o s „ T u r n ė mi­
šios" (nuo šiaurės Prancūzijos miesto pavadinimo, grei­
čiausiai X I I I a m ž i a u s , bet ne v ė l e s n ė s kaip XIV a. pirmo­
sios p u s ė s ) .
XV—XVI a m ž i a i s b a ž n y č i o j e t a r n a v ę m u z i k a n t a i —
o c i v i l i z u o j a n t i s jų veiklos c e n t r a s b u v o kaip tik b a ž n y ­
čia! — d i d ž i a u s i ą dėmesį skyrė m i š i o m s : l i t u r g i j o s n u s t a ­
tytų r ė m ų n e v i s u o m e t b u v o p a i s o m a , m u z i k a p a m a ž u
įgavo savarankišką meninę reikšmę. Polifoninės mišios —
i s t o r i š k a i l a b a i s v a r b u s , o tuo l a i k o t a r p i u — d i d ž i a u s i a s
pasiekimas p l ė t o j a n t s t a m b i ą m u z i k o s formą. Tokios mišios
su koncentruotai išreikšta „prakilnia kontempliacija"
(V. K o n e n a p i b ū d i n i m a s ) b u v o a t l i e k a m o s per d i d ž i ą s i a s
bažnytinio kalendoriaus šventes, tą pabrėždavo epitetas
solemnis, t. y. i š k i l m i n g o s i o s (plg. B e t h o v e n o Missa so-
lemnis).
N u o a n g l o D a n s t e i b l o ir f l a m a n d o Diufaji (XV a m ­
ž i u s ) iki N y d e r l a n d ų k o m p o z i t o r i ų O k e h e m o , O b r e c h t o
ir Zoskeno D e p r ė — toks polifonistų m e n o k e l i a s į pirmąją
v i r š ū n ę ; a n t r ą j ą s u d a r o P a l e s t r i n o s i r O r l a n d o L a s o (abu
jie mirė 1594 m e t a i s ) mišios. XVI a m ž i a u s p a b a i g o j e
Venecijos mokyklos a t s t o v a s D ž o v a n i s G a b r i e l i s s u k ū r ė
k o n c e r t i n i o p o b ū d ž i o k o m p o z i c i j a s dviem c h o r a m s s u inst­
rumentiniu pritarimu.
T o l i a u , XVII a m ž i u j e , b u v o p l ė t o j a m i du mišių t i p a i :
1) polifoninis c h o r i n i s g r i e ž t a s i s stilius a cappella — linija,
e i n a n t i n u o P a l e s t r i n o s ; 2) m i š i o s chorui ir s o l i s t a m s su
basso conįinuo ir k i t o m i s i n s t r u m e n t i n ė m i s p a r t i j o m i s ,
į s k a i t a n t solines ( „ o b l i g a t i n e s " ) , — l i n i j a , e i n a n t i n u o Ve­
necijos mokyklos. Iki p a t X V I I I a m ž i a u s „ s e n o j i " polifo­
n i n ė m a n i e r a i r „ n a u j a s i s " s t i l i u s e g z i s t a v o k a r t u , susi­
p i n d a m i . G a r s ė j o P e r g o l e z i o , J o m e l i o , Ločio, K a l d a r o s
( a p i e 60) mišios, jas k ū r ė ir H a i d n a s ( 1 4 ) , M o c a r t a s ( 1 9 ) ,
B e t h o v e n a s (dvi: C-dur, 1807, ir „ I š k i l m i n g o s i o s " , 1813—
1823). P a g a l a n a l o g i j ą su B e t h o v e n o Missa solemnis Ba­
cho M i š i a s h-moll XIX a m ž i u j e imta v a d i n t i D i d ž i o s i o m i s
(vok. Hohe Messe),
258
Sių mišių dviejų pirmųjų dalių s u k ū r i m o d a t a nekelia
a b e j o n i ų — t a i 1733 m e t a i . T a i p pat aišku, k a d t o l i m a s
Sandus p r o t o t i p a s s u k u r t a s d a r a n k s č i a u — 1724 m e t a i s .
D ė l likusių dalių s u k ū r i m o d a t o s b a c h o l o g ų n u o m o n ė s ski-
iriasi. T a č i a u d a b a r vis l a b i a u s t i p r ė j a į s i t i k i n i m a s , k a d
B a c h a s j a s , t a r p jų ir Credo, r a š ė g y v e n i m o p a b a i g o j e .
(G. D a d e l z e n a s t e i g i a , j o g 1747—1748 m e t a i s . ) Š i a i p a r
itaip, jis p a r t i t ū r ą t a i s ė tol, kol a p a k o . V a d i n a s , d i d ž i a j a m
s a v o k ū r i n i u i B a c h a s paskyrė m a ž d a u g penkiolika metų
ir, u ž b a i g ę s jį, a n t r a š t i n i u o s e l a p u o s e p a ž y m ė j o » 7 .
Nr. 1. Missa [Kyrie. Glorla].
Nr. 2. Symbolum Nlcfajenum [CredoJ.
Nr. 3. Sandus.
N r . 4.4. Osanna.
Osanna. Benedictus.
Benedictus. Agnus Dei. Dei. Dona nobis
pacem.
Autografas buvo laikomas viename aplanke. Bendras
u ž r a š a s a n t j o Missa r a š y t a s n e B a c h o r a n k a .
Kodėl protestantas B a c h a s p a r a š ė p i l n a s katalikiškas
m i š i a s ? G a l i m a s daiktas, j o g Kyrie ir Gloria b u v o atliktos.
D r e z d e n e : k a l i g r a f i š k a i i š r a š y t o s e p a r t i j o s e , p a s i ų s t o s e do­
v a n ų A u g u s t u i I I I , n e p a p r a s t a i k r u o p š č i a i p a ž y m ė t a s ge-
n e r a l b o s a s (likusiose d a l y s e t o n ė r a ) . N e s a n t d o k u m e n t a ­
lių įrodymų, šito n e g a l i m a nei p a t v i r t i n t i , nei p a n e i g t i .
T a č i a u o r t o d o k s a l i a m e p r o t e s t a n t i š k a m e Leipcige k ū r i n y s
n i e k a i p n e g a l ė j o būti a t l i k t a s — k a d ir dėl to, j o g Kyrie
ir Glorla l a b a i didelės a p i m t i e s : abi d a l y s t r u n k a apie
v a l a n d ą , o tokie ilgi k ū r i n i a i lotynų k a l b a l i u t e r o n ų baž­
nyčioje b u v o d r a u d ž i a m i . I š t o aiškėja, k a d B a c h u i
1 1 8
r ū p ė j o ne l i t u r g i n i a i , o vien m u z i k i n i a i tikslai: „Didžiųjų
m i š i ų " s u m a n y m a s a t s i s k l e i d ž i a vėlyvojo k ū r y b o s laiko­
t a r p i o k o n t e k s t e . B a c h a s s a v o a k i m i s g a l ė j o p a m a t y t i , kaip
vis m a ž i a u d o m i m a s i tuo p a s i j ų t i p u , kurį j i s k a r š t a i
p a l a i k ė . O m i š i o s u ž s i f i k s u o d a v o ainių s ą m o n ė j e ; B a c h a s
g o d ž i a i s t u d i j a v o p i r m t a k ų ( P a l e s t r i n o s ) ir a m ž i n i n k ų
Skliausteliuose — knygos autoriaus paaiškinimai. Antraštiniuose
117
lapuose taip pat nurodoma vokalistų ir instrumentalistų sudėtis.
F. Smendo hipotezė apie Kyrie ir Gloria atlikimo Leipcige even­
118
tualią galimybę (žr. NBA, Kritischer Bericht 1956 metų mišių leidime)
yra moksliškai nepagrįsta, išgalvoja ir turi būti kategoriškai atmesta.
9*
 (Zelenkos bei kitų) k ū r i n i u s . Jį viliojo g r i e ž t a stile antico
m a n i e r a , g a l i m y b ė šio s t i l i a u s p r i e m o n ė m i s kurti s t a m b i a s
f o r m a s . P r a d ė j ę s „ D i d ž i ą s i a s m i š i a s " , jis n e g a l ė j o j ų ne­
b a i g t i : didįjį polifonijos m e i s t r ą viliojo u ž d a v i n y s užfik­
suoti s a v o m e n ą per š i m t m e č i u s i š b a n d y t a m e ž a n r e . P a ­
gal to meto terminologiją pasija priklausė „taikomosios
muzikos" sričiai (musica applicata), pritaikytai perteikti
ž o d ž i a i s išreikštą veiksmą, o m i š i o s — „ g r y n a j a i m u z i k a i "
(musica pura); p a s t a r o j i , t i e s a , irgi s u s i e t a su ž o d ž i a i s ,
bet jie n e t u r i n a c i o n a l i n i o a t s p a l v i o ir s k a m b a t a r s i kaž­
kokia b e a s m e n ė , v i s u o t i n ė formulė. B a c h a s , b ū d a m a s pro­
t e s t a n t a s , p a r a š ė n e b a ž n y t i n į kūrinį, t a č i a u tai visai ne­
p r i e š t a r a u j a r e l i g i n i a m teksto t u r i n i u i .
M i š i a s s u d a r o 24 n u m e r i a i . M a ž d a u g du t r e č d a l i a i jų —
p a r o d i j o s , kuriose m u z i k a , l y g i n a n t s u o r i g i n a l u , d a u g i a u
ar m a ž i a u p a k e i s t a . N o r s mišių tonacija laikoma h-moll
119
( p a g a l pirmąjį n u m e r į ) , j o s e v y r a u j a D-dur ir jai g i m i n i n ­
gos tonacijos.
A p i b ū d i n s i m e muziką n u o s e k l i a i .
Pirmojoje dalyje — v i e n u o l i k a n u m e r i ų : t r y s iš jų su­
d a r o Kyrie, a š t u o n i — Gloria . Toks s a n t y k i s t r a d i c i n i s ,
120
i š p l a u k i ą s iš l o t y n i š k o s m a l d o s teksto.
N o r s Nr. 1—3 y r a t r y s s a v a r a n k i š k i c h o r a i , p a g a l pras­
mę jie n e a t s i e j a m i v i e n a s n u o kito ir s u d a r o t r i d a l ę Kyrie
kompoziciją, kur n u o l a t k a r t o j a m a tik viena frazė — „...pa­
s i g a i l ė k m ū s ų " . Du c h o r a i — v i e n a s p e n k i a b a l s i s , k i t a s
k e t u r b a l s i s — į r ė m i n a s o p r a n ų duetą ( d a b a r p a p r a s t a i at­
liekamą s o p r a n o ir m e c o s o p r a n o ) . N u m e r i ų tonacijų s a n ­
tykis t o k s : h — D — fis; a n t r a j a m Kyrie p a r i n k t a tonacija
p r a v e r i a kompozicijos r ė m u s ir d a r su d i d e s n e į t a m p a ver­
čia laukti Gloria dalies, s u g r ą ž i n a n č i o s h-moll tonaciją.
Penkiabalsis 121
Kyrie — vienas n u o s t a b i a u s i ų B a c h o kū­
rinių: i š r a i š k o s k o n c e n t r a c i j a , m a k s i m a l i a i t a u p a n t prie­
m o n e s , d e r i n a m a s u ilgai p l ė t o j a m a , v i e n t i s a b ū s e n a . Sios
Dabar manoma, kad iš 24 numerių originalus ne daugiau
119
kaip aštuoni; likusieji — parodijos.
Gloria — tai ir ketvirtojo numerio pavadinimas, ir visas dide­
120
lis skyrius, apimąs aštuonis numerius (Nr. 4—11).
121
I—II sopranai, altas, tenoras, bosas.
?6Q
b ū s e n o s k v i n t e s e n c i j a slypi o r k e s t r o į ž a n g o j e Largo ed url
poco piano, kuri s k a m b a po p r a d i n i o chorinio k e t u r t a k č i o .
( B a c h o muzikoje Largo n u r o d o lėtesnį t e m p ą n e g u Ada­
gio.) „ S u k a u s t y t a s " fleitų, obojų, s t y g i n i ų ir continuo „in­
t o n a c i n i s g e s t a s " , p a r y š k i n a m a s t a m s a u s s k a m b e s i o kolo­
rito, sukelia e i s e n o s įvaizdį; į s i v a i z d u o j a m e p a n a r i n u s i u s
g a l v a s , s i e l v a r t o p r i s l ė g t u s ž m o n e s , kurių ž v i l g s n i s t a r s i
n u k r e i p t a s į tolimą tikslą. Ž i n g s n i a i l y g ū s , v i e n o d i ; into­
n a c i j o s , vos p a k i l u s i o s , vėl k r i n t a , n e t u r ė d a m o s jėgų įveik­
ti s l e g i a n t į s u n k u m ą , o g a r s ų e r d v ė vis l a b i a u plečiasi...
Pirmąjį Kyrie g a l i m a p a l y g i n t i su į ž a n g i n i a i s pasijų
c h o r a i s , p r a d e d a n č i a i s p a s a k o j i m ą apie k a n č i a s , a t g a i l a ­
vimą, p a s i a u k o j i m ą . C h a r a k t e r i n g a g i g a n t i š k a i i š p l ė t o t o s
fugos dvifazė s t r u k t ū r a , kurioje o r k e s t r o i n t e r l i u d a i atlieka
fugos i n t e r m e d i j ų v a i d m e n į . Skiriamąją r e i k š m ę t a r p dvie­
jų fugų tuo pačiu c. f. turi d i n a m i k o s s t i p r i n i m a s pirmo­
joje fugoje, a t v e d a n t i s į neviltį išreiškiančią kulminaciją.
N r . 1 g r i n d ž i a m a s n e p a l i a u j a m u v i e n o s t e m o s plėtoji­
mu, o j a m p r i e š p r i e š i a i s i š k e l i a m a s dueto N r . 2 m u z i k o s
takumas, sklandus judėjimas; balsai kartais juda parale­
l i n ė m i s tercijomis ar s e k s t o m i s , k e l d a m i r a m y b ė s ir vilties
a t s p i n d ž i o įvaizdį.
T a č i a u k e t u r b a l s i a m e a n t r a j a m e Kyrie p r i e t e m a didė­
ja. Dėl g a u s i o s c h r o m a t i k o s ir motyvų s a n t y k i o s i a u r a i s
i n t e r v a l a i s polifoninis a u d i n y s d a r o s i t a n k e s n i s . O r k e s t r a s
dubliuoja v o k a l i n i u s b a l s u s , o p r a d i n i ų c. f. n a t ų g r a f i š k a s
i š d ė s t y m a s leidžia n u m a n y t i k r y ž i a u s piešinį.
N e t i k ė t a i s a u l ė išvaiko s l e g i a n č i ą t a m s ą — t a i p s k a m b a
p e n k i a b a l s i s c h o r a s Gloria (Nr. 4) „ s u t r i m i t a i s ir tim­
p a n a i s " . H o r i z o n t a s t a r s i p r a s i p l e č i a , kas a t i t i n k a t e k s t o
pirmąją frazę — „ G a r b ė dievui a u k š t y b ė s e " . Š l o v i n i m o te­
m o m s b ū d i n g i k v a r t ų ir kvintų š ū k s n i a i , jubiliacijų dia-
t o n i k a ; i š d ė s t y m o m a n i e r a k o n c e r t i n ė , g r e t i n a n t tutti-soli,
kas aiškiai girdėti o r k e s t r o partijoje. Kitas s k y r i u s , a n k s ­
t e s n ė j e redakcijoje su p i r m u o j u n e s u j u n g t a s , t u r i perteikti
a n t r ą j ą m a l d o s frazę: „...o žemėje r a m y b ė g e r o s valios
žmonėms."
C h o r a s Et in terra pax ( „ O žemėje r a m y b ė " ) teigia
g y v y b ė s plitimą ir žydėjimą, apie ką k a l b a m a ir š l o v i n i m o
arijoje Laudamus (Nr. 5 ) . A l s u s s m a g u m a s , s v a i g i n a n t i
261
j a u s m o e k s t a z ė , pakili k o n t e m p l i a c i j a — t o k i a člaugiaTeikš-
m ė šios g a u s i a i o r n a m e n t u o t o s m u z i k o s s e m a n t i k a . M u z i ­
kinis t e m a t i z m a s ne tiek p a į v a i r i n t a s m e l i z m o m i s , kiek jų
p r i s o d r i n t a s , ir tai p a d e d a s u s t i p r i n t i ekspresiją.
„ Š l o v i n a m e tave, a u k š t i n a m e t a v e " — toks Laudamus
tekstas. Džiugesio kupinam šlovinimui suteiktas asmeni­
nis, i n t y m u s a t s p a l v i s , o k i t a m e n u m e r y j e — G r a t i a s agi-
mus — p a d ė k a r e i š k i a m a objektyviai. C h o r a s čia, kaip ir
a n t r a j a m e Kyrie, k e t u r b a l s i s , o i n s t r u m e n t a i dubliuoja vo­
k a l i n i u s b a l s u s . S t r e t ų dėka c. f. s k a m b a k o n d e n s u o t a i —
fuga d v i t e m ė . B a c h a s ją labai v e r t i n o ir be jokių pakei­
122
timų p a k a r t o j o kaip Nr. 24 — su t e k s t u Dona nobis pa-
cem . m
A t i d ž i a u p a ž v e l g ę į trijų p a s t a r ų j ų n u m e r i ų t a r p u s a ­
vio santykį, p a s t e b ė s i m e a n a l o g i j ą t r i m s p i r m i e s i e m s mi­
šių n u m e r i a m s , s u j u n g t i e m s b e n d r u Kyrie p a v a d i n i m u .
( T u r i m e o m e n y , ž i n o m a , ne vaizdinį, o s t r u k t ū r i n į konst­
ruktyvinį a t i t i k i m ą . ) P a g a l t e k s t o p r a s m ę susieti šie t r y s
n u m e r i a i : Nr. 7 ( d u e t a s ) , k u r i a m e š l o v i n a m a s a u k š č i a u s i a ­
sis ir m i n i m a s „dievo a v i n ė l i s " . Kitoje c h o r o Nr. 8 frazė­
j e p a a i š k i n a m a : „...kuris n a i k i n i p a s a u l i o n u o d ė m e s " ; ari­
joje Nr. 9 p a t i k s l i n a m a : „...sėdintysis dievo tėvo d e š i n ė j e " .
P o d v a s i o s s v y r a v i m ų , nerimo"ir liūdesio, išryškėjusių sep­
t i n t a m e — d e v i n t a m e mišių n u m e r i u o s e ir m e l d u s i ų atleidi­
mo, r e i k a l i n g a t e i g i a n t i tezė, n e p a j u d i n a m a s t v i r t u m a s .
Tokia i r y r a boso a r i j o s Nr. 1 0 („...nes t u š v e n č i a u s i a s " )
ir b a i g i a m o j o choro d r a m a t u r g i n ė funkcija; arija k u p i n a
e n e r g i j o s , j ė g o s , o c h o r a s p r a d e d a m a s be p e r t r a u k o s —
be b a i g i a m o s i o s pilnos k a d e n c i j o s .
C h o r e Nr. 11 Cum sancto spiritu ( „ S u š v e n t ą j a d v a s i a " )
B a c h a s p a n a u d o j o r a i š k i a s p r i e m o n e s d ž i ū g a v i m u i perteik­
ti: g r o j a v i s a s o r k e s t r a s su t r i m t r i m i t a i s ir t i m p a n a i s , ku­
rio g a n a s a v a r a n k i š k o j e p a r t i j o j e j a u č i a m i polonezo r i t m o
a t g a r s i a i (plg. Nr. 1 7 ) , f i g ū r a c i j o m i s i š p u o š t a s vokalinis
p e n k i a b a l s i š k u m a s , d i n a m i š k a i kinta choro f a k t ū r a , o ju­
d ė j i m a s g r e i t a s , v a i z d a i s ir t e m a t i k a p r i m e n a n t i s Gloria
Su žodžiais „Garbinam tave" — pirmoji tema, su žodžiais „Gė­
IM
rimės tavo didžia garbe" — antroji.
123
Gratias pirminis šaltinis — choras iš kantatos Nr. 29.
262
(Nr. 4) muziką. Cia, k a i p ir t e n , du s k y r i a i , a n t r a s i s —
d v i t e m ė fuga.
P i r m a j a m e skyriuje p r a d i n ė v o k a l i n ė t e m a n e p l ė t o j a ­
m a : s u s i p i n d a m i s u n e n u t r ū k s t a n č i o šešioliktinių s r a u t o
j u b i l i a c i j o m i s , choro b a l s a i su š ū k s n i u Patris d u k a r t susi­
lieja į akordą.
F u g o s c. f. — n e t i k s l u s a p v e r t i m a s ( i n v e r s i j a ) t e m o s ,
k u r i a p r a s i d ė j o Gloria; k a r t u joje slypi ir Osanna t e m a -
t i z m o e l e m e n t a i . Iš p r a d ž i ų t e m ą lydi tik continuo; į s t o j u s
a n t r a j a i t e m a i (pirmosios v a r i a n t u i ) , s k a m b e s y s s t i p r ė j a ,
plečiasi — y p a č po t r u m p o o r k e s t r o i n t e r l i u d o ir choro
a k o r d o Patris. N u o čia — n u o fis-moll t o n a c i j o s — p r a s i ­
deda n a u j a d i n a m i n i o kilimo b a n g a , a t v e d a n t i prie D-dur
t o n a c i j o s t r i u m f a l i n i o s u g r į ž i m o . D a r k a r t ą — j a u ket­
124
virtą! — s k a m b a a k o r d a s - š ū k s n i s Patris, n u o kurio p r a ­
sideda p e r ė j i m a s į kodą. Taip b a i g i a s i pirmoji, p a t i ilgiau­
sia „Didžiųjų m i š i ų " d a l i s .
Antrosios dalies aštuonių numerių s e k o j e 125
irgi j a u ­
č i a m a s t a m t i k r a s c i k l i š k u m a s : Nr. 1 2 — 1 3 susilieja; v i e n a
m i n t i s j u n g i a N r . 1 4 — 1 6 ; p r i e p a s k e s n i o j o n u m e r i o šlie­
j a s i Nr. 1 7 , n o r s j o p o b ū d i s v i s a i k i t o k s ; Nr. 1 8 — s a v o t i š ­
kas tntermezzo prieš Nr. 1 9 , r e z i u m u o j a n t į v i s o s d a l i e s
turinį, o p a s t a r a j a m p a g a l kai k u r i a s k o m p o z i c i n e s ir vaiz­
d i n e s i š r a i š k o s p r i e m o n e s g i m i n i n g i tokie s v a r b ū s n u m e ­
riai, a t r a m i n i a i dviejų pirmųjų mišių dalių a r c h i t e k t o n i k o j e ,
kaip Kyrie II, Gratias, Credo (Nr. 1 2 ) . K a r t u d o g m a t i š k a s
l o t y n i š k a s „Nikėjos s i m b o l i o " t e k s t a s v e r t ė m a ž i n t i soli­
n i u s n u m e r i u s a n t r o j o j e dalyje. P a l i k i m e n u o š a l y j e chorinį
Sanctus, t. y. trečiąją dalį, ir p a l y g i n k i m : t a r p v i e n u o l i k o s
p i r m o s i o s d a l i e s n u m e r i ų y r a t r y s arijos ir du d u e t a i ,
ketvirtojoje dalyje iš k e t u r i ų n u m e r i ų — du soliniai, o a n a ­
l i z u o j a m o j e dalyje (Credo) iš a š t u o n i ų n u m e r i ų — v i e n a s
duetas ir tik v i e n a arija. S o l i n i u o s e n u m e r i u o s e , y p a č kai
j u o s lydi o b l i g a t i n i s solinis i n s t r u m e n t a s , p e r t e i k i a m i a p ­
mąstymai arba kontempliacija, paženklinti asmeninio jaus­
mo, n u s p a l v i n t i e m o c i o n a l i a i s t o n a i s . Bet čia jie n e t i n k a .
1 2 4
Santykį D-fis-D sutiksime ir vėliau, finalinėje Sanctus fugoje.
Visa dalis vadinasi Credo; šiuo pavadinimu specialiai išskir­
1 2 5
tas Nr. 12.
263

Todėl a n t r o j o j e dalyje a n a l o g i š k ą funkciją atlieka du cent­
riniai, n e p a p r a s t a i i š p o p u l i a r ė j ę chorai — Et incarnatus ir
Crucifixus. Tai t a r s i arijos.
P e n k i a b a l s i s Credo Nr. 12 ( m e t r a s alla breve) didele
d a l i m p a r a š y t a s s e k a n t s e n o v i n e XVI a m ž i a u s polifonistų
m a n i e r a . C. f. — g r i g a l i š k o j o c h o r a l o melodija, i n t o n u o j a ­
m a l y g i o m i s n a t o m i s . T e m a n e v a r ž o m a i v i e š p a t a u j a , nes
Credo ( „ T i k i u " ) y r a vieno dievo i š p a ž i n i m o d o g m a , todėl
c. f. įsitvirtina kaip v i e n i n t e l ė , n e g i n č i j a m a ir n i e k u o ne­
p a p i l d o m a tezė. T a č i a u g r i g a l i š k o j o c h o r a l o p a b a i g ą Ba­
chas p r a t u r t i n a j u b i l i a c i j a ; j o s i n t o n a c i j o s s i m b o l i š k a i nu­
kreiptos aukštyn, į dangų — pagal Bacho spiritualistinį
e r d v ė s suvokimą. J u b i l i a c i j a s u d a r o l a i p s n i š k o s s l i n k t y s ir
k v a r t o s i n t e r v a l a s , p a i m t a s iš c. f. K a r t a i s šiek tiek pa­
keista,, bet v i s a d a i š l a i k a n t i m i n ė t ą kryptį, j u b i l i a c i j a daž­
nai g i r d i m a fugoje.
N o r s fugą u ž b a i g i a A-dur t o n a c i j o s „ u ž r a i t a s " (jos der­
m ė m i k s o l y d i n ė ) , k a d e n c i j ą s u v o k i a m e kaip p u s i n ę , todėl
Nr. 12 ir N r . 13 n a t ū r a l i a i s u s i j u n g i a : s o p r a n ų , altų ir
t e n o r ų š ū k s n i s Credo in unum Deum s k a m b a k a r t u su
t e k s t u Patrem omnipotentem ( „ V i s a g a l į t ė v ą " ) . O a p s k r i ­
tai Nr. 12 ir 13 ryškiai k o n t r a s t u o j a : kaip p r i e š y b ė r ū s t y ­
bei i š k e l i a m a p l a t u m a , e r d v ė , b l i z g e s y s . M u z i k a — vėl
D-dur — perteikia didybę ir ž v a l u m ą , š l o v i n a m a s „ d a n g a u s
ir ž e m ė s s u t v ė r ė j a s " .
N a u j a s k o n t r a s t a s — d u e t a s Nr. 14. B a l s a i s k a m b a ka­
n o n u , k a r t a i s — u n i s o n u , kas s u k u r i a s t a t i š k u m o įspūdį,
n e s d i d e s n ė t e k s t o dalis skirta s p e k u l i a t y v i n i a m dviejų
reiškinių v i e n e s y b ė s a i š k i n i m u i : „ Š v i e s y b ė iš š v i e s y b ė s "
ir „ V i e n a t i n i s Dievo s ū n u s " . P a b a i g o j e s a k o m a : „...jis
( K r i s t u s — M . D.) dėl m ū s ų , žmonių, dėl m ū s ų i š g a n y m o
n u ž e n g ė iš d a n g a u s " , ką b a l s a i ir i n s t r u m e n t a i p a v a i z d u o ­
ja judėjimu žemyn. Pasigirsta sielvartingi, tarsi skausmo
iškreipti m o t y v a i : dviejuose kituose n u m e r i u o s e — „Nikė­
j o s s i m b o l i o " l y r i n i a m e c e n t r e — r y š y s su p a s i j o m i s t a m p a
akivaizdus.
C h o r a s Et incarnatus Nr. 15, h-moll („...šventosios dva­
sios veikimu p r i ė m ė k ū n ą iš m e r g e l ė s M a r i j o s ir t a p o žmo­
g u m i " ) y r a choro Crucifixus Nr. 16, e-moll ( „ V a l d a n t Pon-
cijui P i l o t u i , jis dėl m ū s ų b u v o p r i k a l t a s prie k r y ž i a u s ,
264
n u k a n k i n t a s ir p a l a i d o t a s " ) i š p l ė s t a s į v a d a s . C h o r e N r . 15
įkūnytas l a i s v a s j u d ė j i m a s tai k y l a n t , tai k r i n t a n t , suke­
l i a n t i s asociaciją s u k r i n t a n č i u , b e s i s u k a n č i u m e d ž i o l a p u :
j a u , r o d o s , l a p a s p r i s i š l i e s p r i e ž e m ė s , bet vėl, t a r t u m
vėjo g e n a m a s , b a n d o pakilti. C h o r o p a b a i g o j e t ą išreikšti
m ė g i n a v o k a l i n i a i b a l s a i , t a č i a u i n s t r u m e n t ų s l i n k t y s že­
myn darosi dar labiau nepermaldaujamos.
C h o r a s Crucifixus t r a k t u o j a m a s n e į p r a s t a i : n ė r a išti­
s i n ė s , n e n u t r ū k s t a m o s b a l s a v a d o s , b a l s a i t a r t u m paskiri.
Taip p r i e t e m o j e klaidžioja ž m o n ė s , s u s i d u r d a m i v i e n a s s u
kitu. T a č i a u „ p a d r i k u m a s " t ė r a t a r i a m a s . Tai dvylikos
variacijų čakona, paremta chromatiškai besileidžiančiu
bosu — g e n i a l u s t r a d i c i n i ų lamento p a v e i k s l ų į k ū n i j i m a s .
S t a i g i m o d u l i a c i j a į p a r a l e l i n ę G-dm t o n a c i j ą — o r k e s t r e
a t s i s a k y t a š v i e s a u s fleitų ir s m u i k ų s k a m b e s i o — sukelia
mirties s t i n g u l i o pojūtį...
C h o r a s Nr. 17 Et resurrexit š l o v i n a prisikėlimą n a u j a m ,
-amžinam g y v e n i m u i . Si idėja g a l i būti t r a k t u o j a m a ir k a i p
b a ž n y t i n ė d o g m a , ir r e a l i s t i š k a i , g y v e n i m i š k a i . B a c h a s pa­
sirenka antrąjį kelią, ką r o d o o r k e s t r i n ė s m u z i k o s p o b ū d i s :
ji p a r a š y t a polonezo r i t m u ir d v a s i a , p i l n a m s t y g i n i ų ir
p u č i a m ų j ų i n s t r u m e n t ų (su t r i m t r i m i t a i s ) k o m p l e k t u i ir
t i m p a n a m s . S a v o t i š k a t r i o l ė m i s a p v a i n i k u o t o s t e m o s „ku­
polo p a v i d a l o " s t r u k t ū r a . Šioje s t r u k t ū r o j e slypi s i m b o l i n ė
p r a s m ė : n a t ų piešinio grafika p r i m e n a d a n g a u s skliautą.
O t r i o l ė m s v ė l i a u s u t e i k t a s v a r b i k o n s t r u k t y v i n ė funkcija.
Triolių „ s i ū b a v i m a s " B a c h o muzikoje n e r e t a i susijęs s u
p a s t o r a l i n i ų , idiliškų m o m e n t ų p a v a i z d a v i m u , kas iš dalies
p a s t e b i m a m ū s ų n a g r i n ė j a m a m e n u m e r y j e i r visiškai a t s i ­
skleidžia po to, boso arijoje. O p e r u o d a m i B a c h o s ą v o k o m i s ,
p a n a š i u s p a s t o r a l i n i u s m o m e n t u s g a l ė t u m e p a v a d i n t i „ve­
l y k i n i a i s " . Šitokio a i š k i n i m o g a l i m y b ę teikė l o t y n i š k a s teks­
tas, kurio p r a s m ė m a ž d a u g t o k i a : kaip trečiąją dieną
K r i s t u s prisikėlė ir, į ž e n g ę s d a n g u n , a t s i s ė d o dievo tėvo
dešinėje, taip ir mirusieji p r i s i k e l s p a b a i g o s n e t u r i n č i o j e jo
k a r a l y s t ė j e . P a s a k o j a m a s i s t e k s t o p o b ū d i s p a s k a t i n o Ba­
chą p a r a š y t i k e t u r i s „ k o n c e r t i n i u s " e p i z o d u s , kurių kiek­
vieną p r a d e d a ir u ž b a i g i a o r k e s t r o r i t u r n e l ė . V i s u r v y r a u ­
j a — k a r t a i s iš dalies v a r i j u o j a m a — p a g r i n d i n ė t e m a , o
visa forma gali būti p a v a d i n t a r i t u r n e l i n e .
265
 „ V e l y k i n ę " n u o t a i k ą d a r l a b i a u s u s t i p r i n a boso arija
Nr. 18. T a r t u m i g n o r u o d a m a s ž o d ž i u s apie „vieną, šventą,
v i s u o t i n ę ir a p a š t a l i š k ą b a ž n y č i ą " , B a c h a s s u k u r i a s a v o ­
tišką, 6 / 8 m e t r o ir liūliuojančio triolių r i t m o lopšinę. Teks­
t e m i n i m a šventoji d v a s i a n e t u r i k ū n o , todėl t a p y t o j a i
griebdavosi alegorijos — piešdavo balandį, snape nešantį
alyvos š a k e l ę ( t a r y t u m g e r ą ž i n i ą ) . Sį p a v e i k s l ą B a c h a s
p a n o r o a t k u r t i g a r s a i s , todėl m u z i k o s p o b ū d i s r a m u s .
Po p a s t o r a l i n ė s arijos į g r i e ž t o s polifonijos v a g ą (ir
d a r alla breve m e t r u ) m u s s u g r ą ž i n a Nr. 19 — p e n k i a b a l -
sis Confiteor. Tai d a u g i a p l a n i š k i a u s i a s ir v i e n a s didžiau­
sių šių mišių c h o r ų . Jį, kaip ir Gloria, s u d a r o dvi viena
126
kitą p a p i l d a n č i o s ir k a r t u k o n t r a s t u o j a n č i o s p a d a l o s , ati­
t i n k a n č i o s t e k s t o frazes: pirmojoje k a l b a m a apie krikštą
n u o d ė m ė m s atleisti, a n t r o j o j e — apie l a u k i a m ą mirusiųjų
prisikėlimą. T a č i a u a n t r o j i frazė i n t e r p r e t u o j a m a dvejopai;
pirmosios p a d a l o s p a b a i g o j e — kaip mirties p r i m i n i m a s
(Adagio), o toliau, a n t r o j o j e p a d a l o j e — kaip d ž i a u g s m i n ­
gas t i k ė j i m a s a m ž i n u o j u g y v e n i m u (Vivace ed Allegro).
V a d i n a s , Confiteor turi ir trijų dalių formos bruožų.
Pirmojoje p a d a l o j e . a k o m p a n u o j a tik continuo. Credo
dalyje B a c h a s taip p a s i e l g ė tik p i r m u o s i u o s e t a k t u o s e , o
čia — p e r visą p a d a l ą (146 t a k t u s ) . Dvitemėje fugoje, kuri
visiškai a t i d u o t a vokalinei stichijai ir g r i n d ž i a m a g r i g a ­
liškojo c h o r a l o melodija (kaip ir Credo), B a c h o polifoninis
i š r a d i n g u m a s i š tiesų n e p r i l y g s t a m a s . S u d ė t i n g i a u s i a s
k o n t r a p u n k t i n i ų linijų s u s i p y n i m a s , kiekvienoje n a u j o j e
plėtojimo fazėje l a u k i a n t y s n e t i k ė t u m a i , — visa tai struk­
t ū r i š k a i k r y p t i n g a ir n e g r i a u n a didžiulės fugos su puikia
k u l m i n a c i j a , į kurią n e l a u k t a i į s i b r a u n a Adagio.
Bachą, į n e r e g ė t a s a u k š t u m a s iškėlusį s e n o s i o s polifo-
nistų m o k y k l o s meną, pakeičia B a c h a s — m u z i k o s d r a m a ­
t u r g a s , pasijų a u t o r i u s . K e n t ė j i m a s ir mirtis, b e l a u k i a n t
prisikėlimo iš mirusiųjų — tokia s e m a n t i n ė d v i d e š i m t ke­
t u r i ų Adagio t a k t ų e s m ė (jie vis dar s k a m b a lydimi tik
continuo). Atgyja lamento p a v e i k s l a i iš Crucifixus — u ž t a t
tuo į t i k i n a m e s n i s finalinės p a d a l o s d ž i ū g a v i m a s . (Yra są-
Sandus
124
didesnės apimties ir „skambesio tūrio", bet ne toks
daugiaplanis.
266
sajų ir su f a n f a r i n i a i s Gloria m o t y v a i s . ) S u g r e t i n a m o s ke­
t u r i o s t e m o s , polifoniškai i š p l ė t o t o s ir i š d ė s t o m o s k a n o ­
nu. C h o r a s b a i g i a m a s j u b i l i a c i j o m i s „...ir b ū s i m o j o a m ž i n o
gyvenimo. Amen".
Confiteor — pirmųjų dviejų mišių dalių s u s u m a v i m a s ,
i š d a v a . M i n t y s e a t k u r d a m i plėtojimo eigą, vis l a b i a u įsi­
t i k i n a m e , k a d šios dvi d a l y s s u d a r o u ž b a i g t ą , vientisą
kūrinį, k u r i s p r i k l a u s o m a i n u o aplinkybių, g a l i būti at­
l i e k a m a s ir be kitų dviejų dalių, n e s t r i b a l s i s Kyrie y r a
p o r t a l a s , „ p a s a k o j i m o " į v a d a s , o Gloria (Nr. 4—11) ir
Credo (Nr. 12—19) d a l i s sieja p a r a l e l i z m a i ir a n a l o g i š k i
a t i t i k m e n y s , atskirų n u m e r i ų j u n g i m o p r i n c i p a i , lyrinių
c e n t r ų p a b r ė ž i m a s (Nr. 8 Qui sedes — Nr. 15 Et incarna-
tus), lūžio m o m e n t a i ir t. t.
K i t u o s e n u m e r i u o s e , n o r s m e n i n i a i j ų p r i v a l u m a i dideli,
tokio v i e n t i s u m o ir t a r p u s a v i o ryšio n ė r a .
Sandus — t r a d i c i n i ų k a t a l i k i š k ų mišių v i r š ū n ė . B a c h a s
tai žinojo, todėl ir p a v e r t ė ją atskira, trečiąja d a l i m . Bet
mišių v a i z d i n ė p r a s m i n ė k u l m i n a c i j a j a u b u v o p a s i e k t a
a n t r o j o j e dalyje, ją a p i b e n d r i n o c h o r a s Confiteor. Todėl,
jei g a l i m a taip p a s a k y t i , „Didžiųjų mišių" Sandus y r a ne
kokybinė, o kiekybinė v i r š ū n ė . T u o visai n e n o r i m a s u m e n ­
kinti didžiulės e s t e t i n ė s m u z i k o s v e r t ė s . P a v a r t o d a m a s šią
sąvoką, n o r ė j a u a t k r e i p t i dėmesį, k a d Sandus išsiskiria
iki tol B a c h o mišiose n e b ū t a i s „ s k a m b e s i o t ū r i a i s " : n e r e ­
g ė t a i išsiplėtė g a r s i n ė m u z i k o s „ e r d v ė " . K a l b a m e n e tik
apie tai, k a d c h o r a s š e š i a b a l s i s , bet apie tos e r d v ė s t r a k ­
tuotę.
į s i k l a u s y k i m e j o k t a v i n e s bosų s l i n k t i s su š ū k s n i a i s
„ Š v e n t a s v i e š p a t s , g a l y b i ų d i e v a s ! " J o s t a r s i g i g a n t a i at­
kakliai „ ž i n g s n i u o j a " beveik per visą pirmąją Sandus pa­
dalą. O kitų, a u k š t y n b e s i v e r ž i a n č i ų b a l s ų j u d ė j i m o a m p ­
litudė p r i m e n a g a l i n g ą m o s t ą s p a r n a i s . M e t a f o r a n e a t s i ­
t i k t i n ė — taip k o m p o z i t o r i a u s s u m a n y t a .
P a g a l Bibliją, m i n ė t ą s u s i ž a v ė j i m o šūksnį skelbia še-
š i a s p a r n i a i a n g e l a i : jie t u r i po t r i s p o r a s s p a r n ų . T r y s —
1 2 7
š v e n t a s s k a i č i u s : trejybė. O r k e s t r e — t r y s t r i m i t a i , t r y s
Plg.: „...Ir angelas šešiais sparnais pastojo nykų kelią m a n o "
1 2 7
(A. Puškinas, vert. A, Churgino),
267

obojai; m e l o d i k o s p a g r i n d a s — triolės; p a g a l i a u t r y s vir-
šutinieji b a l s a i ( I — I I s o p r a n a i i r a l t a i ) j u d a s e k s t a k o r d a i s ,
b ū t e n t jie ir išreiškia „ s p a r n ų m o s t ą " .
B e k r a š t į d a n g a u s h o r i z o n t ą a t s k l e i d ž i a n č i o B a c h o mu­
zikinio p a v e i k s l o d i d i n g u m u i ir i š r a i š k o s j ė g a i n e p r i l y g s t a
niekas — net H e n d e l i s . Triolių s r a u t a s o r k e s t r e n e s i b a i g i a .
B o s a i „ ž i n g s n i u o j a " o k t a v o m i s , n u s i l e i s d a m i giliai ž e m y n ,
o l i k u s i u s choro b a l s u s n u s p a l v i n a akordų kaitos blizge­
s y s . K a r t u s u t r i o l ė m i s įstoja t r i m i t a s ( s o l o ) , v i l i o d a m a s
paskui s a v e v i s u s b a l s u s , t a r p jų ir b o s u s . H o r i z o n t a s at­
siveria...
Kitaip s p r e n d ž i a m a g a r s ų „ t ū r i o " p r o b l e m a a n t r o j o j e
Sandus p a d a l o j e su ž o d ž i a i s Pleni sunt coeli et terra glo-
ria ėjus ( „ P i l n a s yra d a n g u s ir ž e m ė jo g a r b ė s " ) . Po g a r s ų
l a v i n o s pirmojoje p a d a l o j e fugos temą lydi tik continuo —-
ir tai n e p i l n a s . Po to įstoja o r k e s t r a s ; jo v a i d m u o suak­
tyvėja s u s k a m b u s t r i m i t a m s , t i m p a n a m s . M u z i k o s a u d i n y s
sodrėja. F u g o s t e m b r i n e i faktūrinei d i n a m i k a i b ū d i n g a s
y p a t i n g a s v e r ž l u m a s ir e n e r g i j a .
nimą; fanfarinė t e m o s s a n d a r a j a u b u v o s u t i n k a m a i r
k i t u o s e mišių n u m e r i u o s e . Toliau p r a s i d e d a fuga, kurią
p l ė t o j a n t chorų v a i d m u o keičiasi: t e m a p a v e d a m a tai vie­
n a m c h o r u i (kai kitas t e n k i n a s i u n i s o n a i s ) , tai a b i e m .
O r k e s t r o p a r t i j o s k o n c e r t i š k o s . Benedidus m u z i k a , g a r ­
b i n a n t i tą „išsiilgtąjį", k u r i s n e š a g e r ą žinią, s u š i l d y t a
d v a s i o s š i l u m o s : „ l i ū l i u o j a n č i o s " triolės B a c h o i š r a i š k o s
p r i e m o n i ų ž o d y n e simbolizuoja p a l a i m i n g ą r a m y b ę . Liūde­
s y s ir m e l a n c h o l i j a s k a m b a arijoje Agnus Dei. Tai a t v a n ­
g o s o a z ė p r i e š Dona nobis pacem g r i e ž t a s k o n s t r u k c i j a s .
S . T a n e j e v a s , a n a l i z u o d a m a s šias m i š i a s , r a š ė : „Vieš­
p a t i e s , G a l y b i ų Dievo š l o v i n i m a s ( k u l m i n a c i j a — Sandus
ir Osanna) s t u l b i n a i š k i l m i n g u m u ir didybe ( d a u g choro
partijų, į o r k e s t r ą įvesti t r i m i t a i ir t i m p a n a i ) ; K r i s t a u s
š l o v i n i m a s ( d u e t a s Nr. 7, a r i j a Nr. 9).... š v i e s a u s ir ro­
m a u s p o b ū d ž i o ; jis p a v e s t a s ne v i s a m chorui, o a t s k i r i e m s
b a l s a m s , o r k e s t r o s u d ė t i s s u m a ž i n t a . N e t g i t u o s e epizo­
duose, k u r i u o s e k a l b a m a apie K r i s t a u s k a n č i a s (Crucifi-
xus, Agnus Dei) s i e l v a r t o i š r a i š k a i s u t e i k t a s r o m u m o , švel­
numo atspalvis" . 1 2 9

Ketvirtosios d a l i e s p a r t i t ū r ą B a c h a s š v a r i a i p e r r a š ė gy­ I š tiesų, „ š v e l n ū s " i r „ r o m ū s " a r b a lyriškai d r a m a t i š k i

v e n i m o p a b a i g o j e , nieko n e k e i s d a m a s . N u o dviejų pirmųjų n u m e r i a i o b j e k t y v i a m l i t u r g i n i o teksto i š d ė s t y m u i sutei­
dalių ir n u o š a l y j e e s a n č i o Sandus ji skiriasi tuo, kad čia kė šilumos. Užuojauta Kristaus dvasinėms kančioms, jo
pastebimi r o n d o formos p o ž y m i a i : c h o r a s Osanna — ka­ „sužmoginimo" ir nukryžiavimo tragedijai nepaprastai pra­
m e r i n i s t e n o r o ir i n s t r u m e n t o 1 2 8
„ d u e t a s " Benedidus — plėtė Mišių h-moll h u m a n i s t i n į turinį, p r i a r t i n o jas prie
Osanna da capo ( k o n c e r t i n i a m atlikime, deja, p r a l e i d ž i a ­ kitų d i d ž i a u s i ų B a c h o š e d e v r ų — pasijų.
m a s , kas s u a r d o kompozicijos d a r n ą ) — d a r v i e n a s k a m e ­
r i n i s „ d u e t a s " Agnus Dei (šį k a r t ą alto ir s m u i k ų ) —
c h o r a s Dona nobis pacem. INSTRUMENTINIAI ŽANRAI
Osanna d a l i e s m u z i k a — tik be o r k e s t r o į ž a n g o s — per­
kelta iš p a s a u l i e t i n ė s k a n t a t o s Nr. 215 (Preise dein Glūc-
I
ke, gesegnetes Sachsen, s u k u r t o s 1734 m e t a i s A u g u s t o I I I
k a r ū n a v i m o s i Lenkijos k a r a l i u m i p r o g a (žr. p. 101). „Di­
S p i t a teigė, j o g B a c h o k ū r y b o s stilių ir v a i z d u s nu­
džiosiose m i š i o s e " tai j a u d e š i m t a s š v e n t i š k a s c h o r a s , ku­
l ė m ė v a r g o n ų m u z i k a , ir šis t e i g i n y s bachologijoje įsi­
r i a m p a n a u d o j a m a s p i l n a s o r k e s t r a s ir D-dur t o n a c i j a .
tvirtino i l g a m . Sveiceris iškėlė p r i e š i n g ą tezę: B a c h o me­
Kompozicija p a r a š y t a dviem c h o r a m s , a š t u o n i e m s b a l s a m s .
niniame palikime dominuoja vokalinė muzika, svarbiausia
I š p r a d ž i ų g a l i n g a i s k a m b a u n i s o n a s , s k e l b d a m a s sveiki-
j a m — ž o d i s , togos. Anot Sveicerio, žodinį tekstą B a c h a s
Bachas, matyt, klaidingai nurodė smuiką — tai greičiau fleita
1 2 8
129
Танеев С. И. Из научно-педагогического наследия.— M., 1967,
(F. Smendo pastaba): vargu ar jis ketino dviejuose gretimuose soli­
niuose numeriuose panaudoti tą patį obligatinj instrumentą. с. 1 7 - 1 8 .

268 269
 „ t a p o g a r s a i s " . A n a l o g i š k a i jis e l g i a s i ir ten, kur žodžių
n ė r a — i n s t r u m e n t i n ė j e m u z i k o j e : ji taip p a t įkvėpta poe­
tinių įvaizdžių.
S v e i c e r i s t y r i n ė j o B a c h o m u z i k i n ę kalbą, p a ž y m ė j o ir
ir a p i b ū d i n o jo kūryboje d a ž n a i s u t i n k a m a s leksines (mo­
t y v i n e s , r i t m i n e s , i n t o n a c i n e s ) f o r m u l e s ir s l i n k t i s , t u r i n ­
čias t a m tikrą s e m a n t i n ę r e i k š m ę , v a i z d i n ę e m o c i n ę p r a s ­
mę. A i š k i n a n t m i n ė t o s leksikos s e m a n t i k ą , A r i a d n ė s siūlu
p a s i t a r n a v o vokalinių k ū r i n i ų t e k s t a s . Tos p a č i o s s l i n k t y s
s u t i n k a m o s ir t e k s t o n e t u r i n č i o j e muzikoje. Iš to, Svei-
cerio n u o m o n e , i š p l a u k i a , k a d j o s gali t a p t i r a k t u inst­
rumentinių kūrinių turiniui suprasti.
Sveiceris m ą s t o logiškai, t a č i a u tiek j o išeities t a š k e ,
tiek i š v a d o s e y r a p a ž e i d ž i a m ų m o m e n t ų .
N e g i n č i j a m a i v e r t i n g a t a i , k a d Sveiceris a p t i k o minėtų
slinkčių „ r i n k i n į " . T a č i a u šias s l i n k t i s j i s v e r t i n o b e m a ž
kaip V a g n e r i o l e i t m o t y v u s , n e a t s i ž v e l g d a m a s į realų kon­
tekstą, k u r i a m e a t s i r a n d a „ ž i n g s n i o " , „ a t o d ū s i o " , „ d ž i a u g s ­
m o " , „ n e r i m o " , „ i š g ą s č i o " , „ n u o v a r g i o " , „ p a l a i m o s " i r pa­
n a š ū s m o t y v a i . B a c h a s s t e n g i a s i perteikti d a u g i a l y p į afek­
tą, kurį išreiškia ne v i e n a s m o t y v a s , o kits kitą p a p i l d a n ­
čių m o t y v ų j u n g i n y s , k o m p l e k s a s . Todėl r e m i a n t i s tik vie­
n a r i t m i n e i n t o n a c i n e s l i n k t i m , n e v i s a d a g a l i m a spręsti
a p i e t o a r kito v a i z d o s e m a n t i n ę e s m ę . S v a r b u a t s i ž v e l g t i
ir į motyvo v a i d m e n į p j e s ė s kompozicijoje: jis gali būti
a n t r a e i l i s , p a p i l d o m a s , g a l i turėti ir „ r e p r e z e n t a c i n ę " funk­
ciją (J. R u č j e v s k a j o s t e r m i n a s ) . Apsiribosiu tokiu pavyz­
džiu: B a c h o c h o r a l u o s e — ir ne tik j u o s e — d a ž n a i s u t i n ­
kamos laipsniškos slinktys žemyn, užrašytos suliguotomis
n a t o m i s ; k a r t a i s t a i i š tiesų b ū n a „ a t o d ū s i o m o t y v a s " ,
n u l e m i a n t i s viso k ū r i n i o s e m a n t i n ę kryptį, o k a r t a i s „su-
l i g u o t o s s e k u n d o s " atlieka n e r e p r e z e n t a c i n ę , bet p a g a l b i ­
nę, k o n t r a p u n k t i n ę k o n s t r u k t y v i n ę funkciją.
Cia ir y r a Sveicerio koncepcijos silpnoji v i e t a : s u s i ž a ­
vėjęs v i e n a — žodžio ir m u z i k o s ryšio — p r o b l e m a , kurią
neretai sprendė pernelyg tiesmukai, mokslininkas nepaisė
vidinių m u z i k o s m e n o dėsnių, per m a ž a i dėmesio skyrė
m u z i k o s a r c h i t e k t o n i k o s k l a u s i m a m s . O j u k šių k l a u s i m ų
i š s p r e n d i m a s y r a b ū t i n a s ą l y g a tiriant įvairių rūšių mu­
zikos specifiką, tai leidžia a t s k l e i s t i vokalinių ir i n s t r u -
270
m e n t i n i ų ž a n r ų i m a n e n t i n i u s b r u o ž u s kaip j ų atsiribojimo
faktorių.
B ū d a m a s v a r g o n i n i n k a s p r o f e s i o n a l a s , Sveiceris giliai
ir dėmesingai išstudijavo Bacho kūrinius v a r g o n a m s .
J i s — i r vėl p i r m a s i s ! — a t k r e i p ė dėmesį į styginių inst­
r u m e n t ų , p i r m i a u s i a s m u i k a v i m o t e c h n i k o s , v a i d m e n į for­
m u o j a n t a r t i k u l i a c i j o s p r i e m o n e s (motyvų „ i š t a r i m ą " ) n e
tik i n s t r u m e n t i n ė j e , bet ir v o k a l i n ė j e vokiečių m e i s t r o mu­
zikoje. Ir v i s dėlto m u z i k o s vidinių d ė s n i n g u m ų n e p a i ­
s y m a s a p r i b o j o Sveicerio t y r i m u s i n s t r u m e n t i n ė s k ū r y b o s
srityje. Tuo, ž i n o m a , n e n o r i m a s u m e n k i n t i atskirų įžval­
gių ir subtilių jo p a s t a b ų — t u r i u o m e n y t y r i n ė j i m o m e t o ­
dologiją.
Sie s a m p r o t a v i m a i i š s a k y t i ne dėl n o r o p o l e m i z u o t i su
įžymiuoju b a c h o l o g u , kurio a u t o r i t e t a s n e s u g r i a u n a m a s , o
tam, kad iš anksto padėtume šiame darbe naudojamos
tyrimo metodologijos pagrindą.
Kiekviena m e n o r ū š i s , kaip i r ž a n r a s , t u r i s a v a s g a l i ­
m y b e s ir jų ribas, s a v ą y p a t i n g ą meninį kodą, ką s ą l y g o j a
m e d ž i a g a , n a u d o j a m a vieno a r kito ž a n r o , r ū š i e s bei tipo
kūrinyje. G r į ž ę prie m u s d o m i n a n č i o s p r o b l e m o s , p a m a t y ­
sime, j o g n e p r i k l a u s o m a i n u o a u t o r i a u s i n d i v i d u a l a u s sti­
liaus sisteminės vienovės „žanrinė atmintis" Bacho muzi­
kai — tiek vokalinei, tiek i n s t r u m e n t i n e i — suteikė t a m tik­
rų skirtumų. Ž i n o m a , abi šios sferos sąveikavo, j u o l a b
kad, išskyrus negausius motetus, Bachas galutinai neatito­
lino v o k a l i n ė s m u z i k o s n u o i n s t r u m e n t ų ; j o k ū r i n i a i vo­
k a l i n i a i instrumentiniai. Ir v i s dėlto: m e s n u m a n o m e to­
k i u s s k i r t u m u s , v a r t o d a m i p a s a k y m u s „ d a i n a v i m o inst-
rumentinimas" arba „instrumentinio balso suvokalinimas"
(plg. B a c h o r e i k a l a v i m ą „ d a i n i n g a i g r o t i " k l a v y r u ) . Net
g a r s o i š g a v i m a s s a v i t a i p a ž e n k l i n d a v o muziką į v a i r i e m s
i n s t r u m e n t a m s : tokie y r a t r i m i t o s i g n a l a i , t o k a t i š k u m a s
(į kurį l i n k s t a k l a v i š i n i a i i n s t r u m e n t a i ) , s m u i k o š t r i c h a i ,
bariolažai 130
ir t. t. Ž i n o m a , ir čia b ū t a t a r p u s a v i o sąvei-
Bariolage (pranc.) — ypatingas braukymas per styginių inst­
130
rumentų stygas, paprastai šešioliktinėmis natomis, kai viena (dažniau­
siai atvira)" styga nepaliaujamai kartoja „ašies" garsą, o kita grojami
įvairaus aukštumo garsai, išplečiantys skambėjimo diapazoną. Iš da­
lies bariolažui giminingas mariellato skambinimas klavišiniais instru­
mentais (žr. Nr. 29 iš Bacho „Goldbergo variacijų").
271
k o s : s m u i k a v i m o e l e m e n t a i o r g a n i š k a i įsiliejo į s k a m b i n i ­
mą, o t r i g a r s i a i s p a r e m t i t r i m i t ų s i g n a l a i p r a s i s k v e r b ė
į d a i n a v i m ą . Apie p a n a š i a s atskirų m u z i k o s rūšių s ą s a j a s
k a l b ė s i m e vėliau, o d a b a r p a s i s t e n g s i u a t s k l e i s t i g e n e t i n e s
š a k n i s , k u r i o m i s r ė m ė s i i n s t r u m e n t i n ė m u z i k a , jos ž a n r a i ,
ir k u r i o s f o r m a v o j o s s k a m b e s i o specifiką.
Pradėsiu nuo pastarosios.
Bacho instrumentinės muzikos garsų pasaulis nepakar­
t o j a m a i s a v i t a s . N u o m ū s ų jį skiria š i m t m e č i a i , per ku­
r i u o s m e n o reiškinių s u v o k i m a s iš e s m ė s pasikeitė. Todėl
n o r i n t į s i g y v e n t i į tą pasaulį, reikia — bet tai n e į m a n o ­
m a ! — visiškai pakeisti m ą s t y s e n ą ir psichikos y p a t u m u s .
T a č i a u B a c h o k ū r i n i u s m e s a d a p t a v o m e , jie tvirtai įėjo į
mūsų sąmonę, tapo neatsiejama estetine nūdienos reikme,
nors daugiausia grojami kitais negu anuomet instrumen­
tais, o atliekant vokalinius instrumentinius arba orkestri­
n i u s k ū r i n i u s — d i d e s n i a i s kolektyvais. Ir net t a d a , kai
g r o j a m a s e n o v i n i a i s ( a r b a j i e m s a r t i m a i s , bet d a b a r su­
k o n s t r u o t a i s ) i n s t r u m e n t a i s ir k o m p o z i t o r i a u s n u r o d y t a
atlikėjų (choristų ir o r k e s t r a n t ų ) s u d ė t i m , m e s vis tiek
s u v o k i a m e istoriškai tolimų laikų k ū r i n i u s kitaip, nes gy­
vename kitame girdimos muzikos pasaulyje; jame Bachas
į t r a u k i a m a s į tą pačią a s o c i a t y v i n ę eilę, kurioje j a u įsi­
tvirtino B e t h o v e n a s ir B r a m s a s , M u s o r g s k i s ir Debiusi,
Prokofjevas ir S t r a v i n s k i s .
N e p a ž e i d ž i a m a s d ė s n i s : kiekviena k u l t ū r i n ė - i s t o r i n ė
t r a d i c i j a s a v a i p aiškina p r a e i t i e s meninį palikimą. K a r t u
a t s i v e r i a d a u g e l i s a n k s č i a u n e p a t i r t ų p a ž i n i m o gelmių,
bet d a u g kas ir p r a r a n d a m a , lieka n e p a s t e b ė t a . Kad ir
labai s t e n g t u m ė s p a n a i k i n t i kliūtis — peršokti laiką, ski­
riantį m u s n u o B a c h o , — šito p a d a r y t i n i e k a d n e p a v y k s .
N e p a v y k s a t s t a t y t i ir jo i n s t r u m e n t i n ė s m u z i k o s g a r s ų pa­
s a u l i o , n o r s visaip b a n d y t u m e a t g a i v i n t i B a c h o i n s t r u m e n ­
tarijų bei g r o j i m o techniką; šie b a n d y m a i , pirmą k a r t ą
atlikti X X a m ž i a u s p r a d ž i o j e , m ū s ų d i e n o m i s labai p a ­
plito.
B a c h o v o k a l i n ė m u z i k a , kaip m e s ją d a b a r s u v o k i a m e ,
irgi yra pasikeitusi. T a č i a u tokie p a t y s liko ž m o n i ų balsų
t e m b r ų deriniai (jeigu, ž i n o m a , vietoj b e r n i u k ų n e d a i n u o ­
ja moterys!). Nepakito ir kvėpavimo vokalinis p a g r i n d a s
272
( v ė l g i su ta s ą l y g a , jei d a i n i n i n k a s t e i s i n g a i j a u č i a ne tik
a t s k i r o s frazės, bet a p s k r i t a i viso m u z i k i n i o t e k s t o arti­
k u l i a c i j ą ) . O i n t e r p r e t u o j a n t i n s t r u m e n t i n ę muziką nelieka
ir šios a t r a m o s . Š t a i kodėl a t s t a t y t i j o s g a r s ų p a s a u l i o
pirmavaizdį dar sunkiau.
Visų pirma, tai n e g a r s i ( m ū s ų a u s i m s ! ) m u z i k a , ne­
p a i s a n t to, kad t a r p labai retų B a c h o k ū r i n i u o s e d i n a m i k o s
ž e n k l ų p a s i t a i k o ir /, ir ff. Bet p a n a š i a i kaip t e m p a s iš­
r y š k ė j a tik l y g i n a n t j u d ė j i m o c h a r a k t e r į , — o jo g r a d a c i ­
ja B a c h o muzikoje ne itin skiriasi, d a u g i a u s i a i š l a i k o m a s
v i d u t i n i s t e m p a s bei įvairios jo modifikacijos,— tokia p a t
santykinė yra ir g a r s u m o skalė, vyrauja „vidutinis" gar­
s u m a s . Jį sąlygoja ne d i n a m i k o s n i u a n s a i , o f a k t ū r o s
1 3 1
p r i s o d r i n i m o l a i p s n i s . P a v y z d ž i u i , ženklai / ir p (jeigu jie
skirti n e aido efektui p a b r ė ž t i ) n u r o d o n e g a r s o s t i p r u m ą ,
o tutti ir soli (realių a r b a į s i v a i z d u o j a m ų ) g r e t i n i m ą .
V y r a u j a aiški a r t i k u l i a c i j a ir g r y n i t e m b r a i . J e i g u jie
ir s u d e r i n a m i s k a m b a n t o r k e s t r o tutti a r b a p a v a r t o j u s va­
d i n a m ą j ą kopuliaciją k l a v i š i n i a i s i n s t r u m e n t a i s , kai vienu
m e t u į j u n g i a m i skirtingų a t s p a l v i ų r e g i s t r a i , t a i i š s i d ė s t o
a t i t i n k a m a i s f a k t ū r o s lygiais. S k a m b e s i o „ e r d v ė " — n e p r i ­
k l a u s o m a i n u o jos p r i s o d r i n i m o l a i p s n i o — s k a i d r i , k a d
b ū t ų a i š k e s n i s k ū r i n i o reljefas ir b a l s ų (melodinių linijų)
s a n t y k i s . Siek tiek „ p r i t e m p i a n t " — kaip ir kiekvienoje a n a ­
logijoje — B a c h o i n s t r u m e n t i n ę muziką norisi p a l y g i n t i su
g r a v i ū r a , kuriai n e b ū d i n g i s t a l i ū g i n ė s t a p y b o s s t a m b ū s
potėpiai. Kitaip t a r i a n t , p i r m e n y b ė t e i k i a m a n e s p a l v a i ,
o piešiniui, n o r s n e v e n g i a m a — y p a č k o n c e r t i n i o p o b ū d ž i o
k ū r i n i u o s e , t a r p jų ir k ū r i n i u o s e v a r g o n a m s — s u s t a m b i n ­
tų štrichų, s p a l v i n g ų efektų. T a i g i k a l b a m a ne apie at­
skirų p r i e m o n i ų p a n a u d o j i m ą , bet apie principinį n u s i s t a ­
tymą.
B a c h o m u z i k a i b ū d i n g a s y p a t i n g a s padalinto skambe­
sio vienovės tipas. Tokia b u v o XVII a m ž i a u s t r a d i c i j a ,
s k y r u s i „ i n s t r u m e n t ų š e i m ų " kokybę. A n a l o g i š k a s reiški­
n y s — klavišinių i n s t r u m e n t ų m a n u a l ų ( k l a v i a t ū r ų ) temb­
r i n i s r e g i s t r i n i s p a s k i r s t y m a s ; v a r g o n u o s e prie j ų prisi-
Tai pasakytina ir apie vargonų muziką: Bacho laikų instrumen­
131
tai skambėjo ne taip galingai kaip nūdieniai „griausmingi" vargonai.
273
 deda p e d a l a s (kojinė k l a v i a t ū r a ) ; šio i n s t r u m e n t o t e m b r ų
p a l e t ė s p r a p l ė t i m o e s m i n i s faktorius y r a ir v i e n o d o a u k š ­
t u m o , t a č i a u skirtingų m e n z ū r ų ir k o n s t r u k c i n i ų tipų re­
g i s t r a i (liežuvėliniai a r b a l ū p i n i a i ) . X V I I I a m ž i a u s ant­
rojoje pusėje ir j u o l a b k i t a m e š i m t m e t y j e pasikeitė orkest­
r u o t ė s p r i n c i p a i : i n s t r u m e n t ų g r u p ė s diferencijavosi, susi­
l i e d a m o s tik tutti e p i z o d u o s e ir „ i š t i r p d a m o s " b e n d r a m e
m u z i k o s s r a u t e ; o B a c h o muzikoje g a r s ų k o m p l e k s a i — ar
tai būtų continuo, s t y g i n i a i , m e d i n i a i ar v a r i n i a i pučia­
mieji — liko atskirti, ką p a b r ė ž i a net m u z i k a n t ų išsidės­
t y m a s . Visa tai a t s p i n d ė j o sąlyginį f a k t ū r o s „ a u k š t ų " sa­
varankiškumą.
B e to, atskiros i n s t r u m e n t ų „ š e i m o s " t a r p u s a v y j e b u v o
s u s i j u s i o s a r t i m i a u n e g u t e m b r ų i n d i v i d u a l i z a v i m o atveju.
P a v y z d ž i u i , i š i l g i n ė s fleitos ir obojai k a r t u su jų a t m a i ­
n o m i s da caccia ir d'amour s u d a r ė vienalytį g a r s ų k o m p ­
leksą, ko n e g a l i m a p a s a k y t i apie v ė l e s n e s , į v a i r e s n e s me­
dinių p u č i a m ų j ų i n s t r u m e n t ų g r u p e s . T u o p a t metu sty­
giniai s t r y k i n i a i i n s t r u m e n t a i s u a r t ė j o s u s t y g i n i a i s s k a m ­
b i n a m a i s i a i s (liutne, k l a v e s i n u ) , v a r g o n a i — su p u č i a m a i ­
siais (tas p a t s g a r s o i š g a v i m o p r i n c i p a s , g r i n d ž i a m a s oro
s l ė g i m o d i d i n i m u v a m z d y j e ) . B u v o ir k r y ž m i n i ų k l a v e s i n o
( č e m b a l o ) bei v a r g o n ų ryšių, n e s visi jie p r i k l a u s ė klavi-
šinių i n s t r u m e n t ų š e i m a i . Taip — reljefiškai p a b r ė ž i a n t
skirtumus — garsų pasaulis būdavo suliejamas.
G a r s o i š g a v i m o b ū d u o s e , a t a k o s pobūdyje, „ t ę s i m o "
manieroje vyrauja skaidrumas. Tai — būtina sąlyga, kad
kūrinį s u d a r a n t y s l y g i a t e i s i a i , d a ž n a i s k i r t i n g o m i s kryp­
t i m i s j u d a n t y s b a l s a i būtų g e r a i girdimi. S v a r b i , e s m i n ė
kiekviena detalė, k i e k v i e n a s , net m e n k i a u s i a s , m u z i k i n ė s
m i n t i e s p o s ū k i s , t a i p o g i o r n a m e n t i k a , m e l i z m a t i k a . Tokios
m u z i k o s n e p a k a n k a šiaip s a u k l a u s y t i s : reikia į s i k l a u s y t i
j ją, kaip į s i ž i ū r i m a į s u d ė t i n g ą o r n a m e n t ą . V i s a ji k u p i n a
u ž u o m i n ų , ženklų, t a č i a u ne t a r p i š k a i asociatyvinių ženk-
lų-sąvokų, o g r y n a i m u z i k i n i ų : tai čia, tai ten š m ė s t e l i
koks n o r s m o t y v a s , r i t m i n ė i n t o n a c i n ė a r h a r m o n i n ė
slinktis, n u o k u r i o s n u s i t ę s tolimi, k l a u s a vos b e s u v o k i a m i
s a i t a i — n u o vienos k ū r i n i o p a d a l o s į kitą, a r b a n u o šio
k ū r i n i o prie kito. Bet kurį tokį motyvą b ū t i n a p a k a r t o t i —
ir kaip tik t a d a p r a s i d e d a jo „ g y v e n i m a s " . Viskas t a r p u -
274
savyje s u s i e t a ; kaip p a s a k y t ų V ė b e r n a s , „viskas tas p a t s ir
visą laiką — n a u j a " . Todėl ir reikia į šią muziką įsiklau­
syti, k a d p a m a t y t u m e , kaip „tas p a t s " t a p o „ n a u j a " , o
g a l i a u s i a i vėl įgijo pirmykštį p a v i d a l ą . P l ė t o j i m o proce­
sas laike n e s k u b u s (net j e i g u t e m p a s g y v a s ) , n e s d a u g
tapačių ir variantiškų pakartojimų: t a p a t u m a s pabrėžia
p a g r i n d i n ę tezę, p a d e d a g e r i a u į ją į s i k l a u s y t i , o v a r i a n ­
tiškumas atskleidžia pradinės tezės „kitoniškumą" arba
d a u g i a r e i k š m i š k u m ą : ji i l g a i , iš įvairių pusių a p ž i ū r i m a ,
logiškai p a g r i n d ž i a m a . I r jei a t s i r a n d a k u l m i n a c i j ų a r
k u l m i n a c i n i ų zonų b ū t i n y b ė , tai jų e r d v ė a p r i b o j a m a , o di­
n a m i n ę į t a m p ą p a š a l i n a tie p a t y s p a k a r t o j i m a i .
S i a m e g a r s ų p a s a u l y j e tilpo d a u g kas: ir t a i , kas bū­
d i n g a a p s k r i t a i b a r o k o m u z i k a i , ir tai, kas s u d a r o B a c h o
m u z i k o s specifiką. N e g a l i m a n e s i s t e b ė t i jo g e n i j a u s sinte-
t i š k u m u , p l a t u m u , a p r ė p u s i u į v a i r i a s i s t o r i n e s ir n a c i o n a ­
lines įtakas. D a r b ū d a m a s j a u n u o l i s , jis per n e p a p r a s t a i
t r u m p ą laiką p e r ė m ė š i a u r ė s ir v i d u r i o Vokietijos mokyklų
t r a d i c i j a s ir, t u r ė d a m a s vos d v i d e š i m t metų, t a p o įžymiu
v a r g o n ų m u z i k o s k ū r ė j u ir atlikėju. N a u j a s solinio Jkon-
c e r t o s m u i k u i t i p a s d a r tik f o r m a v o s i , o B a c h a s X V I I I
a m ž i a u s a n t r a j a m e d e š i m t m e t y j e j a u kopė į t o b u l u m o a u k š ­
t u m a s , toliau p l ė t o d a m a s k o n c e r t i š k u m o p r i n c i p u s . V o s
K u p e r e n a s p r a d ė j o leisti k l a v e s i n i n i ų pjesių r i n k i n i u s —•
B a c h a s b e m a t a n t atsiliepė į j u o s , p r a t u r t i n d a m a s s a v o kla-
v y r i n i ų siuitų stilių bei a t s i ž v e l g d a m a s į p r a n c ū z i š k ą pa­
tirtį.
Apskritai susidaro įspūdis, kad su bažnytiniu ritualu
n e s u s i j u s i o s i n s t r u m e n t i n ė s m u z i k o s srityje B a c h a s drą­
siau a d a p t a v o n a u j u s ž a n r u s , n e n u t r a u k d a m a s ryšių i r s u
s e n o s i o m i s vokiečių t r a d i c i j o m i s . K a l b a m e n e apie i š r a i š ­
kos p r i e m o n i ų n a u j u m ą ir j u o l a b ne apie emocijų ir v a i z d ų
n a u j o v ę — tuo p a s i ž y m i ir k a n t a t o s , ir p a s i j o s , ir m i š i o s , —
o b ū t e n t apie tuos ž a n r u s , k u r i e s u b r a n d i n o ikiklasicistinio
modelio b r u o ž u s . Čia v y r a u j a n t i s v a i d m u o a t i t e k o i n s t r u ­
mentinei muzikai — vargonų (Veimare), smuiko, klavyri-
nei, o r k e s t r i n e i ( K ė t e n e ) . T a i p atsitiko todėl, k a d šios
m u z i k o s socialinė funkcija b u v o kitokia nei r e l i g i n i ų kū­
rinių: ji skirta ne e i l i n i a m s p a r a p i j i e č i a m s , o m u z i k a m s
p r o f e s i o n a l a m s ir m ė g ė j a m s ; pastarieji, p r i k l a u s ę diduo-
275
 m e n e i , b u v o i š s i l a v i n ę . Tokia m u z i k o s paskirtis d a r l a b i a u
s t i m u l i a v o B a c h o k ū r y b i n ę fantaziją, s k a t i n o jį imtis „iš­
m o n ė s " ir „ i š d a i l o s " — inventio ir elaboratio.
„ I š m o n ė s " ir „ i š d a i l o s " n e t r ū k s t a ir B a c h o v o k a l i n i u o ­
se k ū r i n i u o s e — tai s a v a i m e s u p r a n t a m a ; o t u r i n i o požiū­
riu, kaip ne k a r t ą s a k ė m e , t a r p p a s a u l i e t i n ė s ir r e l i g i n ė s
muzikos takoskyros nėra. Tačiau instrumentinė muzika,
ypač Kėteno laikotarpiu, Bachui buvo savotiška bandymų
sritis s i e k i a n t v i s a p u s i š k o k o m p o z i c i n ė s t e c h n i k o s tobulu­
mo. Atskirai p a ė m u s , šie k ū r i n i a i p a s i ž y m i n e b l ė s t a n č i o ­
m i s m e n i n ė m i s v e r t y b ė m i s , o b e n d r o j e B a c h o k ū r y b o s evo­
liucijoje jie — t a r p i n ė g r a n d i s r u o š i a n t f u n d a m e n t ą Leip­
cigo laikų v o k a l i n i a m s i n s t r u m e n t i n i a m s š e d e v r a m s , ku­
r i u o s e v o k a l a s ir o r k e s t r a s — l y g i a t e i s i a i . B ū d i n g a štai
kas: kai apie 1730 m e t u s B a c h a s n u s t o j o r a š ę s k a n t a t a s ,
nauj-ų m e n i n i ų ieškojimų „ b a n d y m ų s r i t i m " vėl t a p o inst­
r u m e n t i n ė m u z i k a , s u k u r t a tiek concertato stiliumi ( „ I t a ­
liškas k o n c e r t a s " , s o n a t o s v a r g o n a m s , soliniai k o n c e r t a i
su o r k e s t r u ) , tiek stile antico m a n i e r a ( „ M u z i k i n ė dova­
n a " , „ F u g o s m e n a s " ) . Todėl, n o r s k ū r i n i a i s u v o k a l i n i a i s
b a l s a i s kiekybiškai aiškiai p r a n o k s t a g r y n a i i n s t r u m e n t i ­
n i u s , p a s t a r ų j ų r e i k š m ę s t i m u l i u o j a n t B a c h o k ū r y b o s įvai­
r i a p u s i š k u m ą s u n k u d e r a m a i įvertinti.
J a u k a l b ė j o m e apie y p a t i n g ą i n s t r u m e n t i n ė s m u z i k o s
funkcinę paskirtį. Š i a n d i e n m u m s a t r o d o , kad ji a p s k r i t a i
b u v o skirta koncertinei e s t r a d a i . T a č i a u a u t o r i a u s , užsi­
b r ė ž u s i u k i t u s t i k s l u s , s u m a n y t a buvo n e t a i p . B a c h o inst­
rumentinius kūrinius galima suskirstyti į tris grupes, nors
ribos tarp jų bus paslankios, sąlygiškos.
Pirmąją g r u p ę s u d a r o k ū r i n i a i , skirti atlikti didelėse —
to m e t o s u p r a t i m u — a u d i t o r i j o s e : b a ž n y č i o j e , d v a r o rū­
m u o s e ( s ą l y g i š k a i k a l b a n t , koncertų s a l ė j e ) , b i u r g e r i š k o j e
a p l i n k o j e ( C i m e r m a n o k a v i n ė j e L e i p c i g e ) . Tokie k o n c e r t i ­
nio p o b ū d ž i o p r e l i u d a i ir fugos v a r g o n a m s , o r k e s t r i n ė s
siuitos a r b a k o n c e r t a i ( t a r p jų ir „ B r a n d e n b u r g o " ) bei
s t a m b ū s k ū r i n i a i s o l i s t a m s ir o r k e s t r u i ; čia p r i k l a u s o ir
ansamblinė muzika, daugiausia styginiams ir klavesinui
bei s m u i k u i , violončelei solo, kuri, kaip g a l i m a spėti, b u v o
a t l i e k a m a K ė t e n o pilyje.
276
Antroji g r u p ė — k ū r i n i a i m u z i k a v i m u i n a m i e . Tai dau­
giausia klavyrinė muzika, rafinuotai išdailinta. Ji skam­
b i n a m a „ s a u " , s a v o m a l o n u m u i — v a r g u ar B a c h a s atliko
t u o s k ū r i n i u s viešai. K a r t u šie k ū r i n i a i turi ir d i d a k t i n ę
paskirtį — tai p e d a g o g i n i o r e p e r t u a r o p a g r i n d a s , b e s i m o ­
kančiųjų m o k y k l a . Siai g r u p e i p r i k l a u s o invencijos, „Ge­
rai t e m p e r u o t a s k l a v y r a s " , k l a v y r i n ė s siuitos ir t. t. Ba­
chas p a r i n k o š i u o s k ū r i n i u s s p a u s d i n t i , n e s p i r m i a u s i a tu­
rėjo o m e n y „ n a m i n i o " m u z i k a v i m o r e i k m e s (žr. „ K l a v y r i -
n i u s p r a t i m u s " op. 1, 2; t a č i a u op. 4 — „ G o l d b e r g o v a r i a c i ­
j o s " — p r i k l a u s o tiek šiai, tiek trečiajai g r u p e i ) .
Trečiąją g r u p ę s u d a r o k ū r i n i a i (iš d a l i e s išleisti kom­
pozitoriui t e b e s a n t g y v a m ) , s u m a n y t i kaip a k i v a i z d u s pa­
v y z d y s , m e i s t r i š k u m o šioje srityje p a r a d i g m a . A n t r o s i o s
g r u p ė s k ū r i n i a i s a u t o r i u s kreipėsi į p l a t e s n į m ė g ė j ų ar
b e s i m o k a n č i ų j ų ratą, o čia turi o m e n y profesijos b r o l i u s .
Ž i n o m a , ir šios g r u p ė s k ū r i n i a i teikia estetinį p a s i t e n k i n i ­
mą, t a č i a u čia reikia įsigilinti į k o m p o z i c i n ė s t e c h n i k o s
p a s l a p t i s ; šių k ū r i n i ų n e g a l i m a groti iš eilės, kaip atlieka­
mos, p a v y z d ž i u i , siuitos a r b a ( p a s i r i n k t i n a i ) p r e l i u d a i ir
fugos k l a v y r u i : kiekvieną pjesę reikia a t i d ž i a i i š s t u d i j u o t i ,
lyginti s u k i t o m i s , k a d k o m p o z i t o r i u s p r o f e s i o n a l a s g a u t ų
a k i v a i z d ž i ą p a m o k ą . Tokios y r a p j e s ė s v a r g o n a m s i š t r e ­
čiojo „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " r i n k i n i o , „ M u z i k i n ė d o v a n a " ,
„ F u g o s m e n a s " ; kaip j a u m i n ė t a , prie šios g r u p ė s šliejasi
ir „ G o l d b e r g o v a r i a c i j o s " .
D a b a r m u s , ž i n o m a , d o m i n a g a l u t i n i s m e n i n i s rezul­
t a t a s . Visi šie k ū r i n i a i , a u t o r i a u s s u m a n y t i s k i r t i n g a i s funk­
ciniais a s p e k t a i s , vienodai m e n i š k a i v e r t i n g i , todėl d a b a r
taip d a ž n a i s k a m b a koncertų s a l ė s e . T a č i a u n o r i n t g e r i a u
s u p r a s t i B a c h o meninį ( a r b a kultūrinį švietėjišką) akiratį,
p r a v a r t u žinoti, k a m , kokiu tikslu jis r a š ė š i u o s k ū r i n i u s .
P a t e i k t i a p i b e n d r i n a n č i ą jų klasifikaciją n e l e n g v a . P a ­
p r a s t a i r e m i a m a s i dviem b ū d a i s : k ū r i n i a i skirstomi a r b a
p a g a l i n s t r u m e n t ų sudėtį, a r b a p a g a l ž a n r u s . P i r m u o j u
atveju kūriniai dar skiriami: a ) s o l i s t a m s ( v a r g o n a m s , kla­
vyrui, s m u i k u i , v i o l o n č e l e i ) , b ) k a m e r i n i a m a n s a m b l i u i
( s o n a t o s s m u i k u i ir k l a v e s i n u i , s m u i k u i ir continuo, trio
s o n a t o s ir k t . ) , c) o r k e s t r u i — su s o l i s t a i s a r b a be jų. Ši­
taip s k i r s t a n t , kiekvieną k a r t ą tenka grįžti prie tų pačių
277
 ž a n r ų c h a r a k t e r i s t i k o s , p a v y z d ž i u i , prie siuitų ( k l a v y r u i
a r b a o r k e s t r u i ) , s o n a t ų ( s m u i k u i a r b a v a r g o n a m s ) ir t. t.
Kitu atveju — jei r e m i a m a s i ž a n r ų klasifikacija — nebeak-
c e n t u o j a m a jų įkūnijimo specifika, p r i k l a u s a n t i n u o pasi­
r i n k t o i n s t r u m e n t o techninių išgalių.
Mes imsimės kompromiso: iš pradžių apibūdinsime žan­
rų ir jų a t m a i n ų t i p u s , po to p e r e i s i m e prie a t r a n k i n ė s
bendros apžvalgos pagal Bachui būdingiausią instrumen­
tarijų.
II
T a r p ž a n r ų , s u t i n k a m ų B a c h o i n s t r u m e n t i n ė j e muziko­
je, y r a senų ( t r a d i c i n i ų ) ir naujų, t a d a dar g a l u t i n a i ne-
s u s i f b r m a v u s i ų . Bet senieji buvo pakeisti, s u š i u o l a i k i n t i ,
ir k ū r i n i ų p a v a d i n i m a i ne v i s a d a atitiko ž a n r i n ę jų kryptį.
N u o s e n o bene l a b i a u s i a i n a c i o n a l i n i s ž a n r a s b u v o cho­
r a l o i š d a i l a - a r a n ž u o t ė v a r g o n a m s . I r tai n a t ū r a l u , n e s
c h o r a l a s v a i d i n o didelį v a i d m e n į f o r m u o j a n t i s vokiečių mu­
zikai. A n t r a v e r t u s , kaip tik Vokietijoje v a r g o n ų m e n a s
suklestėjo, a p i b e n d r i n ę s Venecijos ( G a b r i e l i s ) ir N y d e r ­
l a n d ų ( S v e l i n k a s ) mokyklų p a s i e k i m u s .
Vokiškame tokių išdailų p a v a d i n i m e — Choralvor­
spiel— n u r o d o m a viena iš jų paskirties funkcijų: i m p r o -
vizacija-preliudas choralo tema vargonais prieš praside­
dant pamaldoms. Tačiau choraliniai preliudai skambėjo
ir kitose l i t u r g i j o s d a l y s e , p a k a i t o m su p a r a p i j i e č i ų giedo­
j i m u (alternierend, p a g a l s e n ą vokišką lotynų k i l m ė s žo­
d į ) , ir p a b a i g o j e , k o m u n i j o s metu (sub communionae) . 132
C h o r a l i n ė s f a n t a z i j o s ir v a r i a c i j o s g a l ė j o s k a m b ė t i ne tik
p a m a l d ų m e t u ; j a s , p a v y z d ž i u i , B a c h a s g r o j o 1720 m e t a i s
H a m b u r g e . P a g a l i a u p a t s „ p r e l i u d o " t e r m i n a s d a b a r aso­
cijuojasi su k i t a i s formos k ū r i m o p r i n c i p a i s .
Į v a r g o n i n i n k o b a ž n y t i n e s p a r e i g a s įėjo a k o m p a n a v i -
m a s g i e d o j i m u i ( „ b e n d r u o m e n ė s c h o r a l a s " ) ir i m p r o v i z a v i -
Choralo posmus pakaitomis atlikdavo tai choras, tai vargoni­
132
ninkas, kuris šį c. f. varijuodavo, improvizuodavo; trumpos instrumen­
tinės choralo išdailos buvo vadinamos „vęrsetais" (nuo lot. Verstis —
„eilutė", „posmas").
278
m a s c h o r a l ų t e m o m i s ; jie į t v i r t i n d a v o a r b a k r i k š č i o n y b ė s
d o g m ą ( „ k a t e k i z m o c h o r a l a i " ) , a r b a konkrečios b a ž n y t i n ė s
š v e n t ė s p r a s m ę ( „ e v a n g e l i š k i " ) . P a s a k M a t e z o n o , per iš­
bandymą vargonininkas privalėjo parodyti „moduliacijos
m e n ą " , y p a č v e d a n t v i d u r i n i u o s i u s b a l s u s ( p a v y z d ž i u i , rei­
kėjo n u m o d u l i u o t i iš B-dur t o n a c i j o s į h-moll per dvi mi­
n u t e s ) i r d e m o n s t r u o j a n t f a n t a z i j o s laisvę ( č a k o n o s p a g a l
duotąjį bosą i m p r o v i z a c i j a i b u v o s k i r i a m o s m a ž d a u g še­
šios m i n u t ė s ) .
C h o r a l o išdailų įvairovėje išsiskiria du s v a r b i a u s i t i p a i :
p i r m a j a m e l e m i a m u f a k t o r i u m y r a c h o r a l o m e l o d i j a , at­
l i e k a m a l y g i o m i s n a t ų v e r t ė m i s ir a p i p i n a m a f i g ū r a c i j o m i s ,
k o n t r a p u n k t i n i a i s b a l s a i s ; a n t r u o j u atveju k i e k v i e n a s pos­
m a s — kaip ir v o k a l i n i a m m o t e t e — i š d ė s t o m a s fugetės
pavidaTu, o v i s u m ą s u d a r o fuglnlų epizodų g r a n d i n ė . 1 3 3
B e t a r p i š k o ryšio su v o k a l i n i a i s p r o t o t i p a i s i š d a i l o s e j a u ne­
bėra — t u o j o s ir skiriasi n u o choralų, esančių k a n t a t o s e
ir pasijose: tai instrumentinės pjesės, kurios, jei g r i n d ž i a ­
m o s f i g ū r a c i n e t e c h n i k a , p r i a r t ė j a prie tokatų m o t o r i š k u -
mo, a r b a (jei technika „ m o t e t i n ė " ) ' — prie r i č e r k a r o , tie­
sioginio fugos p i r m t a k o .
I š d a i l o s t u r i d a u g y b ę a t m a i n ų , todėl m u z i k o l o g i n ė j e li­
t e r a t ū r o j e n u r o d o m i į v a i r ū s jų klasifikacijos b ū d a i . Viskas
p r i k l a u s o n u o to, kokiu k r i t e r i j u m v a d o v a u j a m a s i . R e m i a n ­
tis c. f. s t r u k t ū r a ir jo plėtojimo p r i n c i p a i s , g a l i m a skirti
nepakeistas melodijas nuo kompozitoriaus ornamentuotų,
„ n u s p a l v i n t ų " ; melodijas, i š d ė s t y t a s s u „ p e r t r a u k o m i s " ,
134
t. y. su i n t e r m e d i j o m i s a r b a be jų; m e l o d i j a s , g r o j a m a s
cantus planus m a n i e r a ( p u s i n ė m i s n a t o m i s ) a r b a nely­
1 3 5
giu m e t r u ir p a n a š i a i ; j e i g u j a u p a m i n ė j o m e i n t e r m e d i ­
j a s — jos gali būti tiek prieš c. f. (Vorimitation), tiek
n u o l a t k a r t o t i s per visą kūrinį. R e m i a n t i s s e m a n t i n i u
aspektu, s v a r b u i š s i a i š k i n t i c h o r a l o t e k s t o m e t a f o r a s
Pastarosios rūšies išdailų meistras buvo Pachelbelis — vidurio
1 3 3
Vokietijos mokyklos atstovas; šiaurės Vokietijos mokykloje vyravo
pirmasis tipas.
134
Tokia — Bėmo tradicija.
1 3 5
Tokia — Seito tradicija.
279
ir v a i z d u s , k u r i u o s k o m p o z i t o r i u s norėjo p a b r ė ž t i —
tai p a d ė s n u s t a t y t i k o n t r a p u n k t i n i ų balsų prigimtį, p a r o ­
dys, ką j u o s e s ą l y g o j o n o r a s perteikti t e k s t o s i m b o l i n ę
p r a s m ę , „ p a v e i k s l u s " , ir ką — k o n s t r u k t y v i n i s u ž d a v i n y s
apipinti c. f. g r y n a i m u z i k i n ė m i s f i g ū r a c i j o m i s (Spielfi-
guren); p a s t a r u o j u atveju s v a r b u s šių figūracijų ir c. f.
motyvinės sandaros giminingumas, tačiau palydintys,
„ k o n c e r t u o j a n t y s " b a l s a i gali būti ir s a v a r a n k i š k i .
Kiekviena B a c h o i š d a i l a t o b u l a s a v o m e n i n e v i s u m a ,
o visos j o s , k a r t u p a ė m u s , s u f o r m u o j a g a r s ų p a s a u l į , ne­
p a p r a s t a i plačiai a p r ė p i a n t į g y v e n i m o r e i š k i n i u s . Sveiceris
n u s i p e l n ė t u o , k a d p i r m a s i s a t v ė r ė šio p a s a u l i o p a ž i n i m o
kelią. J i s t e i s u s , s a k y d a m a s , k a d ir atlikėjui v a r g o n i n i n k u i ,
ir k l a u s y t o j u i derėtų iš a n k s t o žinoti c h o r a l o eilių p r a s m ę ,
n o r i n t s u p r a s t i , kas n u l ė m ė tokį, o ne kitą k u r i o n o r s
k ū r i n i o s u m a n y m ą . T a č i a u Sveicerio t e z ė s n e g a l i m a s u a b ­
s o l i u t i n t i : c h o r a l o pirmoji eilutė — t. y. jo p a v a d i n i m a s —
d a r n e a p r ė p i a i š d a i l o s m u z i k i n i o t u r i n i o , tai tik n u o r o d a
į s u ž a d i n u s i ų k o m p o z i t o r i a u s v a i z d u o t ę asociacijų pobūdį
a r b a afektų kompleksą. Kaip ir k a n t a t o s e , ž o d i s ir m u z i k a
čia n e t a p a t ū s . V e n g d a m a s įprastų s t a n d a r t ų — dėl ko dar
j a u n y s t ė j e s u l a u k ė A r n š t a t o parapijiečių priekaištų,— Ba­
chas ir c h o r a l o išdailose p e r ž e n g d a v o to m e t o l i t u r g i n ė s
praktikos normas.
B a c h o c h o r a l o i š d a i l o s — šio ž a n r o , u ž g e s u s i o k a r t u su
g e n i a l i o j o vokiečių m e i s t r o mirtimi, n e p r a l e n k t a v i r š ū n ė .
( B r a m s o ir R ė g e r i o b a n d y m a i a t g a i v i n t i šį ž a n r ą X I X —
X X a m ž i ų s a n d ū r o j e n e s u l a u k ė pasekėjų.) B a c h o p a l i k i m e
y r a į v a i r i a u s i o s f a k t ū r o s išdailų — dvibalsių (Biciniutn),
t r i b a l s i ų (Trio), k e t u r b a l s i ų , tik dviem m a n u a l a m s a r b a
ir su kojine k l a v i a t ū r a ( p e d a l u ) ir t. t. Yra visų r ū š i ų ir
a t m a i n ų išdailų — p r a d e d a n t p a p r a s č i a u s i o m i s , k u r i o s ar­
t i m o s b e n d r u o m e n ė s c h o r a l u i ir b a i g i a n t s u d ė t i n g o m i s , ku­
riose tuo pačiu c. f. p l ė t o j a m a keletas n u m a n o m o teksto
posmų.
Pastaroji rūšis vadinama choraline fantazija. Tačiau
„ f a n t a z i j o s " sąvoką B a c h a s v a r t o j o p l a t e s n e p r a s m e ir
taikė ją ne tik c h o r a l o i š d a i l o m s , bet ir v i e n a t e m i a m s ar
d a u g i a t e m i a m s r i č e r k a r a m s , n e s t a n d a r t i n ė s s t r u k t ū r o s in-
280
vencijų tipo polifoninėms p j e s ė m s . „ F a n t a z i j o m i s " iš
136
p r a d ž i ų B a c h a s p a v a d i n o t r i b a l s e s i n v e n c i j a s ; invencijos
b r u o ž a i b ū d i n g i ir „ f a n t a z i j a i " , kuria p r a s i d e d a trečioji
p a r t i t a k l a v y r u i . „ F a n t a z i j o m i s " B a c h a s v a d i n o i r prieš
fugas e s a n č i u s p r e l i u d u s , k u r i u o s e a k o r d ų k o m p l e k s a i g r e ­
tinami su rečitatyvine deklamacija arba motoriniu tokatiš-
k u m u (žr. F a n t a z i j ą ir fugą v a r g o n a m s g-moll, B W V 542,
a r b a k l a v y r i n ę „ C h r o m a t i n ę fantaziją ir f u g ą " ) 1 3 7
ir t. t.
V i s u o s e š i u o s e k ū r i n i u o s e c h o r a l o melodijų n ė r a . „ P a s i ­
s k o l i n ę s " seną p a v a d i n i m ą , B a c h a s jį t r a k t a v o k i t a i p . Ant­
ra v e r t u s , jo f a n t a z i j o s n e t u r i nieko b e n d r a su tuo, kaip šis
terminas traktuojamas romantinėje instrumentinėje muzi­
koje.
P a s t o v e s n ė „ c h o r a l i n ė s p a r t i t o s " sąvoka (vok. Partieti,
ital. Partita), t a i k o m a v a r i a c i j o m s c h o r a l o t e m a . XVII a m ­
žiuje jų s u k u r t a l a b a i d a u g ir g a n a ilgų, d a ž n i a u s i a i fi-
g ū r a c i n e m a n i e r a . P a v y z d ž i u i , H a m b u r g e p a g a r s ė j ę s Rein-
kenas (Bachas jaunystėje klausėsi jo vargonavimo) parašė
v a r i a c i j a s c h o r a l o An Wasserflüssen Babylon m
t e m a , ku­
rias s u d a r o 335 t a k t a i . Si išdailų r ū š i s , iš e s m ė s n i e k u o
n e s i s k y r u s i n u o v a r i a c i j ų „ p a s a u l i e t i š k o m i s " t e m o m i s , Ba­
cho neviliojo. J i s e p i z o d i š k a i k ū r ė j a s j a u n y s t ė j e bei gy­
v e n i m o p a b a i g o j e — kai stojo į Miclerio „ D r a u g i j ą " . P a s ­
k u t i n ę s a v o p a r t i t a B a c h a s t r a k t a v o polifoniškai ir p a v a ­
dino j ą „ K a n o n i n ė m i s v a r i a c i j o m i s k a l ė d ų g i e s m ė s t e m a " .
Apskritai apsiribojimas figūracine technika kompozito­
r i a u s n e p a t e n k i n o , a t r o d ė p a v i r š u t i n i š k a s , o j a m aiškiai
norėjosi f a k t ū r i n ė s „ g i l u m o s " . B a c h o m u z i k a — net dvibal­
sė — vienu m e t u p l ė t o j a m a s k i r t i n g o m i s p l o t m ė m i s , tuo
t a r p u figūracijos, p a r e m t o s a t r a m i n i a i s melodijos g a r s a i s ,
XVII amžiuje analogiškai vadinamas laisvos formos polifoniš-
1 3 8
kas pjeses (fancy) gausiai rašė angių verdžinelistai. Ar šiuos kūrinius
Bachas žinojo, neaišku, tačiau netenka abejoti, kad jam buvo pažįs­
tami genialiojo italų kompozitoriaus Freskobaldžio, 1608 metais iš­
leidusio 12 fantazijų vargonams, išradingi, kontrapunktiškai turtingi
kūriniai.
Tokata ir fuga vargonams d-moll, išpopuliarėjusi XIX amžiu­
137
je, kai K. Tauzigas ją pritaikė fortepijonui, o XX amžiuje ne kartą
orkestruota, irgi visai pagrįstai galėtų būti pavadinta fantazija; šio
ciklo pirmosios dalies tematizmas labai glaudžiai susietas su antrąja.
1 5 8
„Prie Babilonijos upių."
281
vystosi „vienoje linijoje". S i t e c h n i k a , v a r t o t a d a r a n g l ų
v e r d ž i n e l i s t ų ir i š t o b u l i n t a Svelinko bei š i a u r ė s V o k i e t i j o s
mokyklos meistrų, XVIII amžiaus pradžioje išsisėmė, o
a n t r o j o a m ž i a u s pusėje, y p a č M o c a r t o k ū r y b o j e , a t g i m ė
kokybiškai n a u j a . B a c h o p a l i k i m e v a r i a c i n i ų ciklų n e d a u g ,
t a č i a u m o t y v i n i s v a r i j a v i m a s — visos jo k ū r y b o s b r u o ž a s .
Tie n e g a u s ū s j o v a r i a c i n ė s formos k ū r i n i a i ( n e s k a i t a n t
a n k s t y v ų j ų o p u s ų ) n e p a k a r t o j a m a i saviti ir r e i k a l a u j a s p e ­
c i a l a u s n a g r i n ė j i m o , ką ir b a n d y s i m e p a d a r y t i šio s k y r i a u s
apžvalginėse analitinėse dalyse.
B a c h o m e t o d o specifiškumą lemia ne tiek m e l o d i j o s ,
kiek f a k t ū r o s ir i š d ė s t y m o p o b ū d ž i o v a r i j a v i m a s , n e k e i č i a n t
boso a t r a m o s ir h a r m o n i j o s s t r u k t ū r o s . Tokia y r a p a s a k a -
lija v a r g o n a m s c-tnoll ir č a k o n a s m u i k u i d-moll . Kiek 139
kitokiais, s u d ė t i n g e s n i a i s kompozicijos p r i n c i p a i s p a r e m t o s
„Goldbergo variacijos" klavyrul. Išvardyti vienatonaciniai
ciklai s t e b i n a d r a m a t u r g i n i o s u m a n y m o u ž m o j u ; j ų s t r u k ­
t ū r ą s ą l y g o j a polifoninė t e c h n i k a , kurioje kaip d a l i n ė prie­
monė vartojami grynai figūraciniai elementai, o j minėtas
v a r i a c i j a s k l a v y r u i įvesta net d e š i m t k a n o n ų , n u r o d o m ų
p a t i e s a u t o r i a u s . V a r i j a v i m o principą t r a k t u o j a n t p l a č i a u ,
v i s a s „ M u z i k i n ė s d o v a n o s " p j e s e s b ū t ų g a l i m a laikyti skir­
tingai išplėtotais „karališkosios temos" variantais, o į
„ F u g o s m e n ą " g a l ė t u m e žiūrėti kaip į ' k o n t r a p u n k t ų v a ­
r i a n t u s p r a d i n ė s fugos t e m a i , n o r s ir jl p a t i p a t e i k i a m a
v a r i a c i n i ų p a v i d a l u — kitu r i t m u ir a p v e r s t a ( „ v e i d r o d i n ė
f u g a " ) . Ar šiuo požiūriu c h o r a l o i š d a i l o s — ir ne tik p a r -
titos — n ė r a , s ą l y g i š k a i i m a n t , c h o r a l o c. f. v a r i a c i j o s ,
o šokiai iš siuitų — jų tipiškų modelių intonacijų, r i t m o
ir vaizdų v a r i a n t a i ?
P r a d ė j ę kalbėti apie v a r i a c i j ų ciklus Ir v a r i a c i š k u m ą
B a c h o kūryboje a p s k r i t a i , m e s netyčia n u k r y p o m e n u o nuo­
seklios i n s t r u m e n t i n i ų ž a n r ų c h a r a k t e r i s t i k o s , n e s c h o r a l o
išdailos v a r g o n ų p r a k t i k o j e g i m i n i u o j a s i s u kitais ž a n ­
r a i s , iš dalies j u o s p a p i l d y d a m o s . Visų pirma — su l o k a t a
į v a i r i a u s i a i s jos p a v i d a l a i s .
Apie pasakalijos ir čakonos kompozicinius požymius žr.:
133
Цуккерман В. Анализ музыкальных произведений: Вариационная
форма.—M., 1974, с. 117—133: Мазель Л. Строение музыкальных
произведений — М . , 1979, с. 302—304.
282
N e t e i s i n g a būtų m a n y t i , j o g t o k a t a a t s i r a d o klavišinių
i n s t r u m e n t ų dėka, n o r s vėliau b ū t e n t su j a i s tvirtai aso­
cijavosi. X I V — X V a m ž i a i s taip b u v o v a d i n a m o s a k o r d i n ė s
f a n f a r o s p u č i a m i e s i e m s i n s t r u m e n t a m s , skirtos iškilmin­
g o m s e i s e n o m s . T a i g i v i e n a s iš t o k a t o s g e n e t i n i ų požy­
mių — a k o r d i š k u m a s . Kitas p o ž y m i s , vėliau a t s i r a d ę s iš
klavišinių i n s t r u m e n t ų „pirštų t e c h n i k o s " , — m o t o r i š k u m a s .
О XVII a m ž i u j e prisidėjo t r e č i a s p o ž y m i s , s u t i n k a m a s ir
c h o r a l o i š d a i l o s e : fuginių e p i z o d ų i n t a r p a i . Bet t o k a t a
n u o m i n ė t ų išdailų skiriasi t u o , k a d j i g r y n a i i n s t r u m e n ­
tinis ž a n r a s , visai n e s u s i j ę s s u v o k a l i n i a i s p r o t o t i p a i s .
T o k a t a ir r i č e r k a r a s s u a r t ė j o X V I — X V I I a m ž i a i s , pir­
m i a u s i a Italijoje (iki Dž. G a b r i e l i o — K . M e r u l o kūrybo­
j e ; p a s t a r a s i s — vienas g a r s i a u s i ų v a r g o n ų v i r t u o z ų ) . Vir­
š ū n ė s u t a m p a s u p a t e t i š k a Dž. F r e s k o b a l d ž i o k ū r y b a ; j o
v a i d m u o r e i k š m i n g a s tiek k r i s t a l i z u o j a n t i s v i e n a t e m e i fu­
gai vietoj d a u g i a t e m i o r i č e r k a r o , tiek ir f o r m u o j a n t i s ją
p a r u o š i a n č i a m p r e l i u d u i . S o d r ū s o r n a m e n t u o t i a k o r d a i da­
b a r k a i t a l i o j a m i su l a i s v o m i s i m i t a c i j o m i s ir pačia fuga.
P r e l i u d i n i ų ir fuginių p a d a l ų g r e t i n i m a s t a m p a tipišku
t o k a t o s b r u o ž u ; tą puikiai i š r e i š k ė D. B u k s t e h ū d ė su jo
k ū r i n i a m s b ū d i n g u p r a k i l n i u d r a m a t i z m u , m o k ė j i m u eg­
z a l t u o t ų j a u s m ų protrūkį pakeisti k o n t e m p l i a c i j a . B a c h a s
iš B u k s t e h ū d ė s p e r ė m ė d a u g ką, be kita ko ir o r a t o r i š k ą
patosą, r e t o r i n e s f i g ū r a s , d a u g i a e p i z o d i n į kontrastą. P a ­
vyzdžiu b u v o tokia s c h e m a : t r u m p a t o k a t a ( s i a u r e s n e šio
žodžio p r a s m e ) — I fuga — t o k a t a a r b a r e č i t a t y v a s — II
fuga — t o k a t a . B ū d i n g a ir i m p r o v i z a c i n ė tempų (Zeitmass)
a r b a , t i k s l i a u , j u d ė j i m o p o b ū d ž i o k a i t a (kai k ū r i n i o p a d a ­
l a s , a t l i e k a m a s b e p e r t r a u k o s , sieja m o t y v i n i s g i m i n i n g u ­
m a s ) . Sios s c h e m o s B a c h a s laikosi a n k s t y v o s i o s e klavyri-
nėse tokatose. O kūriniuose v a r g o n a m s „tokatos" pavadi­
n i m a s t a i k o m a s p i r m i a u s i a p r e l i u d o f a k t ū r o s tipui ir plė­
tojimo p o b ū d ž i u i , kas a t i t i n k a vieną iš „ f a n t a z i j o s " są­
vokos reikšmių, kaip j ą s u p r a t o B a c h a s (žr. j a u m i n ė t ą
„ C h r o m a t i n ę fantaziją" k l a v y r u i , F a n t a z i j ą ir fugą v a r g o ­
n a m s g-moll, B W V 542, bei „ d o r i n ę " t o k a t ą ir fugą, B W V
5 3 8 ) . Išsiskiria t o k a t a v a r g o n a m s C-dur ( B W V 5 6 4 ) , kuri,
kaip ir k o n c e r t a s , turi t r i s s a v a r a n k i š k a s , o ne s u j u n g t a s
d a l i s : I — p a t i t o k a t a , II — m o n o d i n ė (plg. a n a l o g i š k a s
283
kitų koncertų d a l i s , t a r p jų ir „ I t a l i š k o j o k o n c e r t o " kla-
v y r u i ) , I I I — fuga.
J a u m i n ė j o m e , kad t o k a t o s ž a n r o g e l m ė s e n u o XVII
a m ž i a u s p a m a ž u f o r m a v o s i d v i d a l i s p r e l i u d o ir fugos cik­
las. A p s k r i t a i i m a n t , kelias b u v o t o k s : epizodų buvo m a ž i ­
n a m a iki trijų, l a b i a u k o n t r a s t u o j a n č i ų ( t o k a t a — fuga —
t o k a t a ) , o vėliau a t p u o l ė ir paskutinioji p a d a l a , p a v i r t u s i
k o d a . Toliau t r a n s f o r m u o j a m a „ t o k a t a " t a p o p r e l i u d u ir
a t s i s k y r ė n u o fugos. B a c h a s g a l u t i n a i įtvirtino tokio dvi-
d a l i o ciklo s t r u k t ū r ą ir a t s k l e i d ė j a m e s l y p i n č i a s b e g a l i n e s
v a i z d ų į k ū n i j i m o g a l i m y b e s . Niekas iš jo p i r m t a k ų ir
a m ž i n i n k ų — n e t H e n d e l i s — n e g a l ė j o čia j a m p r i l y g t i .
P r e l i u d o ir fugos derinyje — ž v e l g i a n t į šio ciklo isto­
r i n ę r a i d ą p l a č i a u — p a s t e b i m a s dviejų principų susilieji­
m a s : i n s t r u m e n t i n i o homofoninio (preliude) ir v o k a l i n ė s
m u z i k o s g e l m ė s e s u s i f o r m a v u s i o polifoninio ( f u g o j e ) ; kar­
tu t a i b u v o l a i s v o s i m p r o v i z a c i j o s ir formos logikos prin­
cipai. Vėliau jie s u s i j u n g ė : p r e l i u d a s g a l ė j o būti ir k a n t i -
l e n i n i s , ir polifoninis, o fuga — t ö k a t i n e i n s t r u m e n t i n ė , n u ­
t o l u s i n u o d a u g i a b a l s i o v o k a l i n i o p i r m a v a i z d ž i o . I r vis
dėlto — k a d ir kokios būtų modifikacijos — d v i d a l i a m e cik­
le slypi p i r m y k š t i s j a m s u t e i k t a s k o n s t r u k t y v i n i s kont­
r a s t a s , tik ciklo k o m p o n e n t ų funkcijų r e i k š m ė keitėsi.
Iš p r a d ž i ų p r e l i u d u i teko į v a d o funkcija — t a r s i būtų
i m p r o v i z a c i n i s l i u t n ė s „ s t y g ų i š b a n d y m a s " prieš a t l i e k a n t
vokalinį a r i n s t r u m e n t i n į kūrinį, t u r į s tikslą p a t i k r i n ­
ti, kaip s u d e r i n t a s i n s t r u m e n t a s ( k a r t u p r e l i u d a s „nuteik­
d a v o " klausytoją, r u o š d a v o jį suvokti k ū r i n į ) . A n a l o g i š k ą
uždavinį atliko ir p r e l i u d a s i m p r o v i z a c i j a (Intonatio) v a r ­
g o n a i s bažnyčioje, tik d a b a r j i s b u v o s k i r t a s c h o r i s t ų
„ k l a u s a i s u d e r i n t i " (ir „ s i e l a i " ! ) , t. y. d e r i n i m o t i k s l u m u i
n u s t a t y t i ir g i e d o t o j a m s r e i k i a m a i emociškai nuteikti.
F u g o s i r r i č e r k a r o g i m i n y s t ė s r y š i u s j a u a p t a r ė m e . Fu­
g o s f o r m a v i m a s i s s u t a p o s u perėjimo n u o m o d a l i n i o prie
t o n a l a u s m ą s t y m o u ž b a i g a . Kaip tik t a d a joje ir n u s i s t o ­
vėjo p a g r i n d i n ė s ekspozicijos ir plėtojimo p a d a l o s , susi­
formavo j u n g i a m a s i s ir m o d u l i a c i n i s intermedijų v a i d m u o .
F o r m o s k r i s t a l i z a v i m o s i procesą g r i e ž t a i — ir k a r t u l a b a i
lanksčiai — r e g l a m e n t a v o c. f. s k a m b ė j i m o logika, jo sek-
m u o , m o t y v i n i s p l ė t o j i m a s , i n t e r m e d i j ų i š s k y r i m a s . Tai
284
vienas t o b u l i a u s i ų i n s t r u m e n t i n ė s — g r y n a i m u z i k i n ė s —
a r c h i t e k t o n i k o s pasireiškimų; p r a d ė t a formuoti d a r Rene­
s a n s o epochoje, B a c h o k ū r y b o j e ji d a v ė n e p a p r a s t ų me­
ninių r e z u l t a t ų . M u s p a s i e k u s i u o s e jo k ū r i n i u o s e — t a r p jų
ir v o k a l i n i u o s e — y r a apie k e t u r i s š i m t u s fugų, kurių muzi­
kos t u r t a i n e s i d u o d a klasifikuojami p a g a l jokį vieną kri­
terijų.
I n s t r u m e n t i n i u o s e k ū r i n i u o s e t a m tikri s k i r t u m a i pa­
sireiškė dėl i n s t r u m e n t a r i j a u s specifikos a r b a ciklo paskir­
ties. Tai atsiliepė ir ciklą s u d a r a n č i ų k o m p o n e n t ų s a n t y ­
k i a m s . P a v y z d ž i u i , šie s k i r t u m a i aiškiai s u v o k i a m i k l a u s a ,
l y g i n a n t f u g a s i š s o n a t ų s m u i k u i solo (prieš j a s s k a m b a
ne p r e l i u d a s , bet, kaip ir trio s o n a t o j e , lėta dalis Adagio
a r b a Grave t e m p u ) su p r e l i u d a i s ir fugomis v a r g o n a m s
a r b a k l a v y r u i . T r u m p a i p a l y g i n s i m e v a r g o n i n i u s i r klavy-
rinius kūrinius.
A t r o d y t ų , j o g šie „ k l a v i š i n i ų " š e i m o s i n s t r u m e n t a i gi­
m i n i n g i , be to, n u o XVI a m ž i a u s žodžiu Klavier b u v o va­
d i n a m i ir v a r g o n a i , ir k l a v e s i n a s , t a d ne be p a g r i n d o B a ­
chas, išleidęs k ū r i n i u s v a r g o n a m s , p a v a d i n o j u o s „ K l a v y -
r i n i a i s p r a t i m a i s " op. 3 . Bet „ i n s t r u m e n t ų k a r a l i u s " , kaip
išdidžiai t a d a b u v o v a d i n a m i v a r g o n a i , tiek p a g a l s a v o
socialinę funkciją, tiek p a g a l s k a m b e s i o aurą, g a r s o ataką,
jo „ t ū r į " , t a n k u m ą ir sklidimo e r d v ę visiškai skiriasi n u o
klavesino.
Vargonai skambėjo po erdviais bažnyčios skliautais,
o k l a v e s i n a s — kaip solinis i n s t r u m e n t a s k a m e r i n i o m u z i ­
k a v i m o s ą l y g o m i s . A u d i t o r i j a b u v o kita, t i k s l i a u — klau­
sytojai kitur kreipė dėmesį, todėl skyrėsi ( n o r s k a r t a i s ir
s u a r t ė d a v o ) dvidalio ciklo t r a k t u o t ė . Vėl, k a i p ir visoje
B a c h o kūryboje, a t l i k i m o vieta (Ort) s ą l y g o j o m u z i k a v i m o
m a n i e r ą (Art). P e r š a s i e l e m e n t a r i a n a l o g i j a : k ū r i n i u o s e
v a r g o n a m s v y r a u j a pakili „ o r a t o r i š k a k a l b a " , o k ū r i n i u o s e
k l a v y r u i — i n t y m e s n ė ; s a v o r u o ž t u kaip k o n t r a s t a s s t a m ­
b i a m š t r i c h u i p a t e i k i a m a s l a b i a u d e t a l i z u o t a s . B a c h o po­
lifoninė t e c h n i k a , be abejo, v i e n a r ū š ė , t a č i a u , atsiribojus
n u o šio fakto, g a l i m a p a b a n d y t i m i n ė t ą p r i e š p r i e š ą su­
konkretinti. Kūriniuose v a r g o n a m s iš anksto padiktuotas
judėjimo pobūdis, motyvinės s a n d a r o s nuoseklumas, har­
monijos t ė k m ė ir f a k t ū r o s t i r š t i n i m a s (išliekant a i š k i a m
285
 metrui) jaučiami ryškiau negu kūriniuose klavyrui, kur
d a u g i a u m o d u l i a c i n i ų n u k r y p i m ų per nedidelį a t s t u m ą , m e ­
lodinės linijos „ v i n g i ų " , o m e t r a s ir r i t m a s į m a n t r e s n i .
I . B r a u d a s r a š ė apie „ v a r g o n ų k l a v i a t ū r o s m a k s i m a l ų
jautrumą g a r s o aukštumo pasikeitimui", taigi ir j a u t r u m ą
„ n u o ž u l n i a i bei tolygiai kreivei", kuri s ą l y g o j a „ p a g r i n d i ­
n ė s a t r a m i n ė s linijos a p i p y n i m ą " . Sią mintį a š p r a t ę s -
140
čiau: fugose v a r g o n a m s , l y g i n a n t jas s u k l a v y r i n ė m i s ,
m i n ė t a s „ n u o ž u l n u m a s " leidžia reljefiškiau p a b r ė ž t i me­
lodinių linijų s k a m b ė j i m o p l o k š t u m a s — tiek g r o j a n t vie­
n u m a n u a l u , kai y p a č ryškiai išsiskiria v i r š u t i n i s b a l s a s ,
tiek g r o j a n t dviem, k r y ž m i n a n t v i d u r i n i u s b a l s u s , tiek at­
l i e k a n t c. f. kojine k l a v i a t ū r a , kai jis s k a m b a su n i e k u o
n e p a l y g i n a m a i , g a l i n g a i . K l a v e s i n a s +okių bosų n e t u r i , bet
tai d a r n e v i s k a s : s k i r t i n g a i n u o v a r g o n ų , j i s n e g a l i ilgai
tęsti ir. plėsti erdvėje l i n e a r i n ė s b a n g o s , j o s p l ė t o j i m o iner­
cijos, n e g a l i j o s „ i š p r a n a š a u t i " , todėl k l a v y r i n i ų fugų
s a n d a r a r e i k a l a u j a m i n ė t o s d e t a l i z a c i j o s . S t a i kodėl Ba­
cho fugos v a r g o n a m s d i d e s n e s a p i m t i e s ir vidujai — g r e ­
t i n a n t p a d a l a s — k o n t r a s t i n g e s n ė s už k l a v y r i n e s ; šios pa­
dalos stambesnės, o intermedijos ilgesnės.
V a r g o n i n i u o s e bei k l a v y r i n i u o s e k ū r i n i u o s e kitoks ir
p r e l i u d o bei fugos s a n t y k i s . K l a v y r i n i u o s e p r e l i u d u o s e pla­
t e s n i s v a i z d ų ir s t r u k t ū r ų ( t a r p jų ir šokio p o b ū d ž i o ) pro­
totipų d i a p a z o n a s . O v a r g o n i n i u o s e v y r a u j a t o k a t i n i s ti­
pas — tai a k o r d i n i u , tai m o t o r i n i u , tai d e k l a m a c i n i u reči-
t a t y v i n i u p a v i d a l u . ( Ž i n o m a , b ū n a ir išimčių; žr. puikų
„ p a s i j o s " i š r a i š k o s p r e l i u d ą prieš fugą h-moll, B W V 544.)
Kita v e r t u s , k o n t r a s t i n g a s p a d a l ų g r e t i n i m a s fugose v a r ­
g o n a m s k l a v y r i n i u o s e k ū r i n i u o s e virsta k o n s t r u k t y v i u pre­
liudo ir fugos k o n t r a s t u . O v a r g o n i n i u o s e k ū r i n i u o s e šių
dviejų s u s t a m b i n t ų k o m p o n e n t ų t a r p u s a v i o p r i k l a u s o m y b ė
r y š k e s n ė , kas leidžia p a b r ė ž t i dvidalių ciklų a r c h i t e k t o n i k o s
d i d i n g u m ą . N e veltui S p i t a , j u o s s u š i u o l a i k i n d a m a s , pa­
siūlė „simfonijų v a r g o n a m s " p a v a d i n i m ą . Tokiu atveju
p r e l i u d u s ir f u g a s k l a v y r u i g a l i m a lyginti su k ū r i n i a i s
kameriniam ansambliui.
140
2г.: Браудо И. Что надо знать композитору, пишущему для
органа,—В кн.: Браудо И. О клавирной и органной музыке —Л
286
T u o lr b a i g s i m e kalbą apie ž a n r ų r ū š i s , kurias istoriš­
kai s ą l y g o j o k ū r y b i n ė ir atlikėjiška v a r g o n i n i n k o veikla
bažnyčioje. S u s t o s i m e prie kitos, „ p a s a u l i e t i n ė s " m u z i k a ­
v i m o sferos ir p r a d ė s i m e n u o s i u i t o s .
III
M a ž d a u g tuo metu, kai buityje formavosi p r e l i u d a s ,
t o m i s p a č i o m i s s ą l y g o m i s k ū r ė s i ir šokių siuitos forma.
P r a d ž i ą d a v ė p o r i n i a i l i a u d i e s šokiai: p i r m a s i s — lyginio
m e t r o , v i d u t i n i o t e m p o , a n t r a s i s — trijų dalių m e t r o , gyvo
t e m p o ; lėtą j u d ė j i m ą keitė g r e i t a s , tolygią melodiką —
l a n k s t i , tirštą faktūrą — p r a r e t i n t a . I l g a i n i u i šokių p a g a u ­
sėjo, o k ū r i n i u o s e liutnei a r b a k l a v e s i n u i , y p a č P r a n c ū z i ­
joje, b u i t i n i a i p r o t o t i p a i b u v o s u p o e t i n t i , pasikeitė, t a č i a u
r y š y s s u buitinio šokio s t r u k t ū r o s y p a t u m a i s , m e t r u , r i t m u
ir į s i v a i z d u o j a m a i s p l a s t i n i a i s j u d e s i a i s išliko. T a i įprastas
šokio n a u j o m e n i n i o į p r a s m i n i m o b ū d a s i n s t r u m e n t i n ė j e
muzikoje — p r a d e d a n t s a r a b a n d a , m e n u e t u , v a l s u ar ma­
z u r k a i r b a i g i a n t r e g t a i m u . Kai šokis n u s t o j a g y v a v ę s
buityje, j o p i r m a v a i z d i s d a r o s i n e b e toks p a s t e b i m a s , m i g ­
l o t a s . T a i p atsitiko ir su a l e m a n d a , k u r i a i d a b a r atiteko cik­
lo intonacinės-teminės „užuomazgos", savotiško įvado
(Intrada) funkcija. P r i e keturių dalių m e t r o a l e m a n d o s
prisišliejo — p a g a l senovinį p o r i š k u m o principą — trijų da­
lių m e t r o k u r a n t ė , tiek p r a n c ū z i š k a , i š k i l m i n g a , 3 / 2 a r b a
6 / 4 m e t r o , tiek i t a l i š k a , g r e i t a , 3 / 4 a r b a 3 / 8 m e t r o . P o
k u r a n t ė s ėjo d i d i n g a , i š p r a d ž i ų kiek g r a c i n g e s n ė s a r a ­
b a n d a (irgi trijų dalių m e t r o , su p a b r ė ž t a a n t r ą j a d a l i m ) .
J o s funkcija cikle n u s i s t o v ė j o p a m a ž u .
V i d i n ė i š d ė s t y m o t v a r k a ( p r a n c . ordre) nelietė kitų
n a u j ų šokių, tokių kaip m e n u e t a s , r i g o d o n a s , g a v o t a s , b u r ė
ir t. t. Jų seka g a l ė j o būti n e r i b o t a . Ciklui u ž b a i g t i reikėjo
a p i b e n d r i n a n č i o šokio, ir tą v a i d m e n į atliko ž i g a ; B a c h a s
r a š ė trijų dalių m e t r ų ( 3 / 8 ) ž i g a s a r b a d e r i n o dviejų ir
trijų dalių m e t r ą ( 6 / 8 , 1 2 / 8 ) , j o ž i g o s p u n k t y r i n i o r i t m o ,
s u „ š u o l i a i s " , t r i o l ė m i s a r b a p a s a ž a i s . XVII a m ž i a u s vi­
duryje a p i b e n d r i n a n č i ą ž i g o s r e i k š m ę p a b r ė ž ė J. J. F r o -
b e r g e r i s , F r e s k o b a l d ž i o m o k i n y s , vos n e p i r m a s i s E u r o p o j e
237
k o n c e r t u o j a n t i s v i r t u o z a s , l a n k ę s i s , beje, ir P a r y ž i u j e . F r o -
b e r g e r i u i b u v o l e m t a t a p t i vokiškos m o t y v i n ė s v a r i a c i n ė s
šokių s i u i t o s tipo k ū r ė j u , o B a c h u i — u ž b a i g t i j o s istoriją.
T u o p a t m e t u p r a n c ū z ų k l a v e s i n i s t a i , s e k d a m i Liuli o p e r ų
b a l e t ų t r a d i c i j a , r a š ė „ n e a p i b e n d r i n t a s " , atviras šokių se­
kas, n e s i e j a m a s m o t y v i n i o - t e m i n i o g i m i n i n g u m o . Šį tipą,
vėliau i š p o p u l i a r ė j u s į ir Vokietijoje, p a v a d i n s i m e „ b a l e -
tiniu".
P i r m i a u s i a — keletas b e n d r ų p a s t a b ų apie šokių s t r u k ­
tūrą.
Šokio figūrų (pas) p a s i k a r t o j i m a s s ą l y g o j o s i n t a k s i n į
s k a i d y m ą ir m u z i k o s s a n d a r o j e . Dėl to p a d i d ė j o melodijos
k a d e n c i n i ų slinkčių (Klausei) v a i d m u o . B a l e t i n ė j e m u z i ­
koje ši s e n a folklorinė t r a d i c i j a išliko iki p a t XX a m ž i a u s
p r a d ž i o s . ( S t r a v i n s k i s , p a v y z d ž i u i , r a š ė , k a d b a l e t o muzi­
koje j i s d a ž n i a u n e g u k i t u o s e s a v o k ū r i n i u o s e v a r t o j a ka­
d e n c i j a s m u z i k i n e i frazei „ s u a p v a l i n t i " , u ž b a i g t i . ) P a s i k a r -
tojamumas, slypintis pradiniame ritminiame intonaciniame
i m p u l s e , d i k t a v o dvifazę s t r u k t ū r ą ir v i s a i pjesei, n a t o s e
p a d a l i n t a i r e p r i z o s ž e n k l a i s , ką, m a t y t , irgi s ą l y g o j o ati­
t i n k a m a s etiketas — šokėjų j u d ė j i m a s iš p r a d i n i o e r d v ė s
t a š k o ir p a b a i g o j e g r į ž i m a s į jį. Vėliau m u z i k a g a l ė j o n u ­
tolti n u o b u i t i n i o p r o t o t i p o , bet kompozicijos p r i n c i p a s
išliko. T a i p i l g a m į s i t v i r t i n o dvifazė forma bipartita (t. y.
d v i d a l ė ) su t o n a l i n i o j u d ė j i m o s c h e m a T—D://:D—T; be
to, p o r e p r i z o s ženklo p r a d i n i s m o t y v a s b ū d a v o a p v e r č i a ­
m a s ir t u o l y g s i m b o l i z a v o j u d ė j i m o „ p i r m y n " linijinį e r d ­
vinį posūkį, p a v i r t i m ą j u d ė j i m u „ a t g a l " — ten, kur šokis p r a ­
sidėjo. S i u o p o ž i ū r i u į bet kurią b i p a r t i t o s formą, p a d a l i n ­
tą p u s i a u r e p r i z o s ženklu (ir į s e n o v i n ę s o n a t o s formą
be p l ė t o j i m o e p i z o d o ) , g a l i m a ž i ū r ė t i kaip į senųjų šokio
p a p r o č i ų reliktą.
Dabar apžvelgsime konstruktyvinius principus, kuriais
r e m i a s i B a c h o k l a v y r i n ė s s i u i t o s . A l e m a n d o s , k u r a n t ė s bei
ciklą u ž b a i g i a n č i o s ž i g o s kompoziciją s u d a r o dvi v i e n o d o s
a p i m t i e s p a d a l o s , a r b a fazės, ką n u r o d o ir k a r t o j i m o ženk­
l a s . P a d a l ų s a n t y k i s — 1 : 1 . P o k a r t o j i m o ženklo p r a d i n i s
motyvas skamba dominantės tonacijoje ir būtinai apverstas
( i n v e r s i j a ) . S a r a b a n d o j e p a d a l ų s a n t y k i s k i t o k s — 1:2, re­
čiau 1:172; po r e p r i z o s ženklo — irgi d o m i n a n t ė s tonacijo-
288
je — p a s i g i r s t a p r a d i n i s m o t y v a s , bet šioje, a n t r o j e fazėje
d ė s t y m a s l a i s v e s n i s ; p a b a i g o j e — trečiojoje p a d a l o j e — ko-
dos p a v i d a l u p a t e i k i a m a s p i r m o s i o s p a d a l o s v a r i a n t a s , daž­
n i a u s i a i n e p i l n a s . Tokia pati s a n d a r a b ū d i n g a p o s a r a -
1 4 1
b a n d o s e i n a n t i e m s n a u j i e m s š o k i a m s — m e n u e t u i ir kt.
Be to, s a r a b a n d o j e , o dar r y š k i a u — prie j o s b e s i š l i e j a n ­
čiuose šokiuose, aiškiai m a t y t i ( y p a č l y g i n a n t s u a l e m a n -
d a ) frazių s k a i d y m a s , kas s u a r t i n a s a r a b a n d ą s u m e n u e t u ;
p r a n c ū z ų k l a v e s i n i s t ų k ū r i n i u o s e p a s t a r a s i s šokis ją ir
i š s t ū m ė . B a c h o k ū r y b o j e t o k s s u a r t ė j i m a s j a u č i a m a s siui­
tose s m u i k u i ir violončelei solo.
S p i t a , o v ė l i a u kiti t y r i n ė t o j a i , t a r p jų if t a r y b i n i a i ,
po s a r a b a n d o s einančius šokius vadino „intermediniais",
ir t a i n e t e i s i n g a i a p i b ū d i n a tų šokių d r a m a t u r g i n ę funkci­
ją. S p i t a n o r ė j o p a v a i z d u o t i B a c h ą senųjų vokiškų t r a d i c i ­
j ų s e r g ė t o j u , todėl teigė, k a d k e t u r i o s p a g r i n d i n ė s ciklo
g r a n d y s — ar a t r a m o s — v i s i š k a i i š s e m i a jo turinį, o n a u ­
jieji šokiai j a m a t r o d ė n e b ū t i n a duoklė m a d a i . Bet t a d a
kyla k l a u s i m a s : kodėl B a c h a s p a n a u d o j o j i e m s s a r a b a n d o s
s t r u k t ū r ą ? J u k a t s i t i k t i n u m ų j o kompozicinėje technikoje
n ė r a , kiekvieną d e t a l ę — šiuo a t v e j u e s m i n ę — s ą l y g o j a
k o n k r e t u s k o n s t r u k t y v i n i s s u m a n y m a s . T a i p ir čia.
A l e m a n d a ir k u r a n t ė — p o r i n i o v a r i a c i š k u m o reliktas.
J ų j u d ė j i m o kryptį p a v a d i n č i a u „ l i n i j i n e " ; pjesių v i d u r y ­
j e — i t k i l o m e t r u s ž y m i n t i s s t u l p a s — stovi p a k a r t o j i m o
ž e n k l a s . Š i t a i p forma p r i a r t ė j a prie s e n o v i n ė s s o n a t o s
(dėl tonacijų s a n t y k i o p a g a l s c h e m ą T —D — D — T), ta­
čiau m o t y v ų i š d ė s t y m a s n e p a l i e k a vietos jų plėtojimui.
„Linijinis" judėjimas sugretinamas su „apvalia" saraban­
dos s t r u k t ū r a , įtvirtinta ir n a u j u o s i u o s e š o k i u o s e . Jei pri­
d ė s i m e , k a d šios p j e s ė s h o m o f o n i n ė s , o a l e m a n d a ir y p a č
žiga yra kontrapunktinės imitacinės s a n d a r o s , tai minėtas
k o n s t r u k t y v i n i s k o n t r a s t a s b u s d a r r y š k e s n i s . B a c h u i i r pri­
reikė šių šokių t a m , k a d ciklo d r a m a t u r g i n i s „ m a z g a s "
būtų s u r i š t a s tvirčiau. T a č i a u į siuitą šiuos š o k i u s p i r m a s i s
įvedė n e B a c h a s . O r k e s t r i n ė j e b a l e t o m u z i k o j e jie įsitvir­
t i n o d a r XVII a m ž i a u s a n t r o j o j e p u s ė j e , o 1 6 9 7 m e t a i s
Išimtys — sarabandą iš pirmosios siuitos violončelei ir sara­
141
bandą („Arija") iš „Goldbergo variacijų", kur padalų santykis — 1 : 1.
10. M. Druskinas „Bachas" 289
J. K r y g e r i s į d i e g ė j u o s į senąją vokišką siuitą kaip sve­
timkūnį. Bachas šiems šokiams panaudojo motyvų varia­
v i m o techniką ir — k a d jie o r g a n i š k i a u įsilietų į ciklą —
pasirėmė j u o s e s a r a b a n d a i a r t i m a s t r u k t ū r a .
Yra d a r v i e n a s v a r b i a p l i n k y b ė , į kurią n e b u v o k r e i p t a
d ė m e s i o . X V I I I a m ž i a u s p r a d ž i o j e a l e m a n d ų i r žigų j a u
niekas n e b e š o k o . O k u r a n t ė ir s a r a b a n d a , jei ir b ū d a v o
į t r a u k i a m o s į d v a r o c e r e m o n i a l ą , t a i tik s t i l i z u o t o s , t e a t ­
r a l i z u o t o s — kaip p r a ė j u s i o s e p o c h o s etiketo a t g y v e n a . T a i ­
gi v i s o s e k e t u r i o s e siuitos „ a t r a m o s e " išliko tik b u i t i n i ų
prototipų a t g a r s i a i , todėl j ų m u z i k i n ė t r a k t u o t ė g a l ė j o
būti v i s i š k a i l a i s v a , tuo t a r p u m e n u e t a s s u j o a t m a i n o m i s ,
l u r a ir paspjė, g a v o t a s ar b u r ė — B a c h o laikų b u i t i n i a i
šokiai tikrąja žodžio p r a s m e . J a u t r i a i s e k d a m a s n a u j o v e s ,
k o m p o z i t o r i u s n e g a l ė j o n e a t k r e i p t i į j u o s dėmesio. P r a n ­
cūziški a r b a , kaip jie t a d a v a d i n o s i , g a l a n t i š k i šokiai
(Galanterien) p r i s i d ė j o p r i e ciklo r i t m i k o s ir i n t o n a c i j ų
a t n a u j i n i m o , todėl jie y r a a n a i p t o l ne i n t e r m e d i j o s , o
n e a t s k i r i a m a siuitų a r c h i t e k t o n i k o s dalis.
K a d g a l ė t u m e g a l u t i n a i s p r ę s t i a p i e B a c h o siuitų a r
p a r t i t ų ( n e p a i n i o t i su choralinių p a r t i t ų v a r i a c i n i a i s cik­
lais!) s t r u k t ū r ą , n e p a k a n k a i š s t u d i j u o t i tik k l a v y r i n i u s kū­
r i n i u s . V a i z d a s d a r o s i a i š k e s n i s , kai a k i r a t i n p a t e n k a siui­
tos s t y g i n i a m s i n s t r u m e n t a m s solo ir siuitos o r k e s t r u i —
p a s t a r o s i o s p a g a l j ų pirmąjį n u m e r į b u v o v a d i n a m o s „uver­
tiūromis" (turėta galvoje: „prancūziškomis uvertiūromis";
taip p a v a d i n t a ir septintoji iš eilės p a r t i t a iš „ K l a v y r i n i ų
p r a t i m ų " op. 2 ) .
A t m e t u s keletą a n k s t y v ų j ų pabirų k l a v y r i n i ų siuitų, vi­
sų šio ž a n r o ciklų s u k ū r i m o laikas b u s g a n a g l a u s t a s —
m a ž d a u g pirmieji p e n k e r i trečiojo d e š i m t m e č i o m e t a i . Kaip
ir kitose k ū r y b o s s r i t y s e , k o m p o z i t o r i u s e n e r g i n g a i p a n a u ­
dojo v i s a s ž a n r o t e i k i a m a s g a l i m y b e s , o p a s k u i n u o jo
nutolo.
Siame kontekste mes nesidomėsime keturiomis „uver­
t i ū r o m i s " o r k e s t r u i , n e s j o s e , kaip ir „ s e p t i n t o j o j e " p a r t i t o -
j e k l a v y r u i , r e m i a m a s i p r a n c ū z i š k u b a l e t i n i o tipo m o d e l i u .
P i r m a j a m e „ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t e " ( u ž b a i g t a s 1720 m e ­
t a i s ) j u n g i a m i siuitos (be s a r a b a n d o s , bet s u dviem me­
n u e t a i s ! ) ir k o n c e r t o ž a n r i n i a i p o ž y m i a i . M a t y t , iki to lai-
290
k o b u v o s u k u r t i devyni ciklai s t y g i n i a m s I n s t r u m e n t a m s
solo — t r y s p a r t i t o s s m u i k u i ir šešios siuitos violončelei
( a p i e 1720 m . ) . Po jų sekė 18 ciklų k l a v y r u i : „ A n g l i š k o s "
ir „ P r a n c ū z i š k o s " s i u i t o s (apie 1722 m.) ir p a g a l i a u p a r t i ­
t o s . Iš viso s o l i n i a m s i n s t r u m e n t a m s B a c h a s s u k ū r ė 27 cik­
l u s , o siuitų y r a 38.
Ž i n a n t n e i š s e n k a m ą B a c h o kūrybinį i š r a d i n g u m ą , n e
taip p a p r a s t a tipologizuoti j o s u k u r t ų šokių v a i z d u s .
G a l i m a p a ž y m ė t i tik kai k u r i u o s b e n d r i a u s i u s b r u o ž u s ,
r e m i a n t i s p a g r i n d i n e p r i e l a i d a : s i u i t a s r a š ę p r a n c ū z ų kom­
p o z i t o r i a i , ir visų pirma į ž y m i a u s i a s jų, F r a n s u a - K u p e r e -
n a s , šokio p a g r i n d u k ū r ė c h a r a k t e r i ų p o r t r e t u s — „ p o r t r e t ų
g a l e r i j ą " ; o B a c h a s , r e m d a m a s i s m i n ė t a i s s t r u k t ū r ų dės­
ningumais, gretino, kontrastingai juos priešino ir motyvine
v a r i a c i n e t e c h n i k a j u n g ė j u d ė j i m o t i p u s . Dėl t o ž i g a i ati­
t e k d a v o r e z u l t a t y v i n ė , s u m u o j a n t i funkcija; p a g a l pobūdį
ž i g a r y š k i a i k o n t r a s t u o j a s u p r a d e d a n č i a siuitą a l e m a n d a ,
k a r t u b ū d a m a a r t i m a jai polifonine s a n d a r a i r m u z i k o s
t e k a m u m u . K u p e r e n o pjesių k l a v e s i n u i ciklai a r b a vokiečių
k o m p o z i t o r i ų o r k e s t r i n ė s u v e r t i ū r o s y r a atviri ciklai, tuo
tarpu Bacho — uždari.
D a b a r p a b a n d y s i m e a p i b ū d i n t i ciklo a t r a m i n e s g r a n d i s .
A l e m a n d a i b ū d i n g a s s u b t i l u s m o t y v ų i š d ė s t y m a s , imi­
tacijos. Šokio p r a d a s r y š k e s n i s k ū r i n i u o s e s t y g i n i a m s i n s t ­
r u m e n t a m s , tuo t a r p u k l a v y r i n i u o s e v i e n a s s u kitu s u s i -
p i n a n t y s b a l s a i faktūrą d a r o s u d ė t i n g e s n ę , m e t r a s u ž t u ­
šuojamas. Alemandos dažniausiai perteikia elegišką,
k o n t e m p l i a c i n ę b ū s e n ą . N e p r i k l a u s o m a i n u o to, a r p r i e š
alemandą yra įžanginis numeris, būtent jos tematizmas
s ą l y g o j a m o t y v u s ar s u b m o t y v u s , k u r i a i s — t a r s i „devi­
z a i s " — p r a s i d e d a kiti šokiai. V a l t e r i o „ M u z i k o s ž o d y n e "
( 1 7 3 2 ) , i š l e i s t a m e j a u po to, kai B a c h a s n u s t o j o k ū r ę s
siuitas, teigiama: „Muzikinėje partitoje alemanda kartu
y r a ir p r o p o z i c i j a , iš k u r i o s likusios s i u i t o s ( š i a m e kon­
142
t e k s t e — l i k u s i o s siuitos d a l y s . — M. D.), kaip a n t a i ku­
r a n t ė , s a r a b a n d a i r ž i g a , r a š o m o s lyg a l e m a n d o s v a r i a n t a i
(partes)".
Propozicija — retorikos terminas, reiškiąs išankstinį kalbos te­
142
mos Išdėstymą.
10* 291

Ciklą u ž b a i g i a n č i o s ž i g o s p i e š i n y s d a u g r y š k e s n i s , rel-
jefiškesnis n e g u a l e m a n d o j e . Ten, a l e m a n d o j e — p r i e b l a n ­
da, į m a n t r u m a s , v e n g i a m a a š t r i ų akcentų, o čia viskas
p a r e m t a k a m p u o t u , fugiškai i š d ė s t y t u m e l o d i j o s piešiniu,
r i t m i k a a š t r o k a , a k c e n t u o j a m a , m u z i k a žvali, s u p a s a ž i n i o
v i r t u o z i š k u m o e l e m e n t a i s , kas y p a č b ū d i n g a v a d i n a m a j a i
i t a l i š k a i ž i g a i , kurioje vietoj p u n k t y r i n i o r i t m o n e p a l i a u ­
jamai „bėgioja" šešioliktinės.
Sunku bendrais bruožais apibūdinti kurantę: jos va­
r i a n t a i labai n e p a n a š ū s . „ P r a n c ū z i š k a " k u r a n t ė i š k i l m i n g a ,
a i š k a u s , kai k a d a p u n k t y r i n i o r i t m o , f a k t ū r a k a r t a i s t a m p a
l i o m o f o n i š k a ; „ i t a l i š k a " — j u d r i , t o l y g i o s t ė k m ė s (ital.
143
corrente — „ v a n d e n s t ė k m ė " ) , su polinkiu į i m i t a c i š k u m ą .
B a c h a s aiškiai j ą m ė g o l a b i a u . 144
S a r a b a n d o s c h a r a k t e r i s t i k o s d a ž n i a u s i a i n e t i k s l i o s , nes
p r e t e n d u o j a į visuotinį j o s v a i z d i n i o t u r i n i o a p i b ū d i n i m ą .
Bet ir čia B a c h a s v a r t o j a dvi a t m a i n a s — p a v a d i n k i m e j a s
„ k a n t i l e n i n e " ir „ p a t e t i š k a " . P i r m o j i dėl d a i n i n g u m o pri­
a r t ė j a prie m e n u e t o , n o r s jai b ū d i n g e s n i s m e d i t a t y v i n i s
p o b ū d i s ; a n t r o j o j e g a u s u netikėtų moduliacijų, n e l a u k t ų
h a r m o n i n i ų ir o r n a m e n t i n i ų ar d e k l a m a c i n i ų r e č i t a t y v i n i ų
slinkčių. Tai šiek tiek p r i m e n a s c e n i n ę , s k u l p t ū r i n ę plasti­
ką. R y š i u m su t u o į d o m u p r i s i m i n t i V a l t e r i o p a s t a b ą
( 1 7 0 8 ) , j o g šį didžiai i š k i l m i n g ą šokį š o k d a v ę tik didikai
(nur hohe Stand-Personen); jie š o k d a v ę solo, t a r s i b a l e t o
šokėjai. T o k i o m s s a r a b a n d o m s n e r e t a i b ū d i n g a s a f e k t u o t a s
d r a m a t i z m a s , s u t e i k i ą s j o m s „ t e a t r a l i š k u m o " bruožų, i r
tuo j o s i š e s m ė s skiriasi n u o s a n t ū r i ų m e d i t a t y v i n i ų , ilgai
p l ė t o j a m ų , vidujai d r a m a t i š k ų B a c h o k o n c e r t ų lėtųjų dalių
a r b a , jei p r i s i m i n s i m e v o k a l i n i u s k ū r i n i u s , n u o a r i j o s Er-
barme dich iš „ P a s i j o s p a g a l M a t ą " . Ryškų pirmosios, kan-
t i l e n i n ė s a t m a i n o s pavyzdį g a l i m a rasti penktojoje „ A n g -
„Angliškose siuitose" visos kurantės prancūziško tipo, kuris
1 4 3
kituose cikluose retai sutinkamas.
Toliau vartosime santrumpas ir žymėsime ciklus pirmąja jo pa­
vadinimo raide: „Angliškos siuitos" — A, „Prancūziškos siuitos" —
Pr, siuitos violončelei — V, klavyrinės partitos — Pa; arabiškas skait­
muo nurodys siuitos (partitos) numerį.
Devyniose siuitose styginiams yra tik viena prancūziška ku­
144
rantė (V-5).
292
liškoje s i u i t o j e " , d e k l a m a c i n ė s a n t r o s i o s a t m a i n o s p a ­
145
v y z d y s — trečiojoje „ A n g l i š k o j e siuitoje" ir šeštojoje kla-
vyrinėje partitoje . 146
N e g a l i m a sutikti s u į s i g a l ė j u s i a n u o m o n e , esą s a r a -
b a n d a y r a siuitos lyrinis c e n t r a s . M a n a t r o d o , j o g tai —
n e t i n k a m a s s u m o d e r n i n i m a s . B a c h o m u z i k o s v a i z d ų sis­
t e m o j e s a r a b a n d a i — y p a č a n t r a j a i , v y r a u j a n č i a i j o s at­
m a i n a i — n e g a l i m a taikyti e p i t e t o „ l y r i š k a " . I r pačiai ž a n ­
rinei siuitos p r i g i m č i a i n e b ū d i n g a s tokio f o r m u o j a n č i o
c e n t r o i š s k y r i m a s : tai d e c e n t r a l i z u o t a s c i k l a s , ir tuo jis
skiriasi n u o naujų, „ į c e n t r i n i ų " koncertinių s o n a t i n i ų ciklų.
Ne veltui p a r t i t o m i s b u v o v a d i n a m o s ir v a r i a c i j ų s e k o s
(plg. c h o r a l i n e s p a r t i t a s , t . y . v a r i a c i j a s c h o r a l o t e m a ) .
V a r i a c i n i s m e t o d a s išliko ir siuitoje: a l e m a n d o s m o t y v i n ė
„ t e z ė " e p i z o d i š k a i p a s i k a r t o d a v o kitų šokių r i t m a i s .
B a c h a s u ž s i b r ė ž ė tikslą s u j u n g t i siuitinių ciklų t i p u s —
šokių-variacinį ir baletinį; p a s t a r a j a m e s a r a b a n d o s iš viso
atsisakė, o „septintojoje" klavyrinėje partitoje, autoriaus
pavadintoje „Uvertiūra", sarabandai parinkta netinkama
vieta — po dviejų g a v o t ų ir vėlgi dviejų paspjė. A p s k r i t a i
„ l y r i š k o s " m ū s ų s u p r a t i m u y r a ir a l e m a n d o s , ir a r i j o s (siui­
t o s e „ a r i j o m i s " b u v o v a d i n a m o s šokio p o b ū d ž i o pjesės, ne­
t u r ė j u s i o s prototipų b u i t y j e ) , ir net m e n u e t a i . Argi g a ­
147
lima p a t e t i š k ą s a r a b a n d ą i š a n t r o s i o s p a r t i t o s s m u i k u i so­
lo laikyti „ l y r i n i u c e n t r u " , kai po j o s s k a m b a n e r e g ė t o
u ž m o j o ir d r a m a t i z m o č a k o n a ?
B a i g i a n t reikia p a k a l b ė t i a p i e k i t u s šokius, e s a n č i u s p o
s a r a b a n d o s ; jų p r i e š a k y j e — m e n u e t a s . Sie šokiai h o m o -
foniški, jų melodika s u s k a i d y t a , periodiška ( s a r a b a n d ų
d a u g i a u s i a a s i m e t r i š k a ) , f a k t ū r a s k a i d r i . Tai leidžia su­
tirštinti, polifonizuoti faktūrą u ž b a i g i a n č i o j e ciklą žigoje.
Ir dar v i e n a s d a l y k a s : „ c e n t r i n e s " g r a n d i s — k u r a n t ę
ir s a r a b a n d ą — k a r t a i s ( p a g a l p r a n c ū z i š k ą p a v y z d į ) p a l y d i
1 4 5
Taip pat žr. A-2, P r - 1 , Pa-3, V-1,5, partitą smuikui Nr. !.
146
Taip pat žr. A-6 (artima Hendelio traktuotei!), Pr-6, Pa-4,
V-6.
Puikioji Arija iš III siuitos orkestrui D-dur gimininga kon­
147
certų lėtosioms dalims — jos platus alsavimas nekelia asociacijų su
šokiu. Antra vertus, kai kurios dalys iš sonatų smuikui ir klavesinui,
parašytos bipartitos forma, artimos šokio pobūdžio „arijoms".
293
 „ d u b l i a i " , k u r i u o s e t a p a t i m u z i k a i š d ė s t o m a a r b a mellz-
m o m i s i š p u o š u s melodiją, a r b a p a s a ž i n i u virtuoziniu pa­
vidalu. O naujuosius šokius papildo „trio", p a n a š ū s į
t u o s , k u r i u o s m a t o m e klasikinių simfonijų trečiojoje daly­
j e , a r b a d a r v i e n a s , „ a l t e r n a t y v i n i s " , a n a l o g i š k o judėji­
1 4 8
m o p o b ū d ž i o šokis, p o kurio p i r m a s i s b ū t i n a i p a k a r t o j a m a s ,
k a i p ir v o k a l i n ė j e arijoje d. c.
T u o ir b a i g s i m e senovinių ž a n r ų a p ž v a l g ą . Visi jie
r e m i a s i , p a g a l B . J a v o r s k i o terminologiją, v i e n a t o n a c i n e
k o n s t r u k c i j a . N a u j u o s i u s ž a n r u s — sonatą, k o n c e r t ą — irgi
j u n g i a t o n a c i n i s b e n d r u m a s , t a č i a u atskirų dalių t o n a c i j o s
y r a skirtingos, g i m i n i n g o s p a g r i n d i n e i ; j o s ir skiriasi, ir
k a r t u p a v a l d ž i o s v i e n a kitai,
IV
I n s t r u m e n t i n i o ciklo s u k ū r i m a s — v i e n a s d i d ž i a u s i ų Re­
n e s a n s o laimėjimų. J o r a i d o s kelias b u v o s u d ė t i n g a s , g a l
n e tiek t i e s u s , kiek „ š u o l i u o j a n t i s " . XVII a m ž i a u s a n t r o ­
j o j e pusėje, b a r o k u i s u k l e s t ė j u s , evoliucijos d a u g i a s l u o k s -
n i š k u m a s p a s i d a r ė dar s u d ė t i n g e s n i s . T i e s i a n t kelius į at­
eitį, ikiklasicislinėn epochon, aiškiai pasireiškė ir opozicija,
kurios e s m ę b e n d r a i s b r u o ž a i s g a l i m a n u s a k y t i t a i p . Se­
najai tradicijai b ū d i n g a s d ė s t y m o v i e n t i s u m a s , ribos t a r p
ciklo dalių ( p a d a l ų ) tai s u l i e j a m o s (kaip XVII a m ž i a u s
p a b a i g o s t o k a t o j e ) , tai s u š v e l n i n a m o s , p a n a u d o j a n t moty­
vinį v a r i a c i n į metodą (siuitoje) a r b a g l a u d ų k o n s t r u k t y v i ­
nį dalių ryšį ( t o k a t o s e ir fugose v a r g o n a m s ) . Naujoji ten­
dencija vaizdų į v a i r o v ė s k o m p o z i c i n ė j e vienybėje p r o b l e m ą
s p r e n d ė kitaip: d ė s t y m o v i e n t i s u m ą g r e t i n o s u a t s k i r u m u ,
sąryšį — su atsiribojimu. Tai p a s t e b i m a v i s a i s kompozi­
cijos l y g m e n i m i s , t a r p jų ir motyvų s t r u k t ū r o j e (asimetri­
ją keitė p e r i o d i š k u m a s ) , visos formos o r g a n i z a c i j o j e (lygią
t ė k m ę keitė viena n u o kitos atsietų dalių g r e t i n i m a s ) ir
t. t . 149
„Trio" paprastai rašomas kita tos pačios tonacijos derme; re­
1 4 8
tai — paralelinėje tonacijoje.
Analogiškas procesas pastebimas ir kantatos evoliucijoje: nau­
149
ja, „nurnerinė" struktūra išstūmė senąją rūšį, grindžiamą ištisiniu
plėtojimu.
294
K e t u r i ų dalių s o n a t a ir trijų dalių k o n c e r t a s a t s t o v a v o
n a u j a j a i t e n d e n c i j a i i n s t r u m e n t i n ė j e muzikoje. J i e a t s i r a d o
Italijoje ir l a b a i g r e i t a i p a p l i t o kitose E u r o p o s š a l y s e . P e r ­
ė m ė š i u o s ž a n r u s ir B a c h a s , į j u n g ę s j u o s į s a v ą ž a n r ų
hierarchiją, kurioje tie ž a n r a i ir j i e m s b ū d i n g o s i š r a i š k o s
p r i e m o n ė s X V I I I a m ž i a u s antrąjį—ketvirtąjį d e š i m t m e č i u s
v i s kilo į a u k š t e s n ę pakopą. C e n t r e a t s i d ū r ė K ė t e n o lai­
kotarpis.
S o n a t a i š p r a d ž i ų b u v o v a d i n a m a s ciklinis k ū r i n y s
dviem melodiniams instrumentams — pirmiausia smui­
k a m s — i r j u o s r e m i a n č i a m g e n e r a l b o s u i , kurio partiją at­
l i k d a v o k l a v i š i n i s i n s t r u m e n t a s ( k l a v e s i n a s ) . Tokių t r i o
s o n a t ų m o d e l i u i l g u s m e t u s b u v o A . Korelio k ū r i n i a i . I š s i ­
skyrė du t i p a i : „ b a ž n y t i n ė " s o n a t a (da chiesa) ir „ k a m e ­
r i n ė " (da camera). Pirmoji g a l ė j o būti a t l i e k a m a ir b a ž ­
nyčioje, o a n t r o j i , kurioje k a i t a l i o j o s i m o t o r i n i o ir šokio
p o b ū d ž i o d a l y s , b u v o skirta b u i t i n i a m m u z i k a v i m u i .
„ B a ž n y t i n ė s " s o n a t o s modelį s u d a r ė dviejų j u d ė j i m o
p o b ū d ž i o p o r ų k a i t a : lėta d a l i s — g r e i t a — lėta — g r e i t a
(l—g—l—g; toliau v a r t o s i m e š i a s s a n t r u m p a s ) . A n t r o j i
dalis — fuginė, trečioji — k a n t i l e n i n ė , t u o ji skyrėsi n u o
iškilmingos pirmosios, neretai grindžiamos punktyriniu
ritmu (Adagio, Grave, Largo); ketvirtoji — g y v e s n ė už
antrąją.
M e l o d i n i u s b a l s u s s u m a ž i n u s iki vieno, s u s i f o r m a v o
solinė s o n a t a su s k a i t m e n i n i u b o s u (continuo): k l a v e s i n i s -
tas, a k o m p a n u o d a m a s s a v o partiją, i m p r o v i z a v o . S t y g i ­
n i a m s i n s t r u m e n t a m s buvo rašomos solinės sonatos ir be
b o s o (senza basso). K l a v y r i n ė s s o n a t o s a t s i r a d o vėliau —
tik XVII a m ž i a u s p a b a i g o j e (J. K ū n a u , 1692). P i r m ą s i a s
sonatas vargonams sukūrė Bachas.
Išliko apie 30 jo s o n a t ų į v a i r i e m s i n s t r u m e n t a m s —
solo i r a n s a m b l i a m s . N o r s n e r e t a i b u v o r e m i a m a s i šokių
r i t m a i s , y p a č s o n a t o s e s m u i k u i solo a r b a violai da gamba
(aiškiu a r u ž s l ė p t u p a v i d a l u s u t i n k a m o s siciliana, ž i g a ,
g a v o t a s ) , p a g a l dalių funkcinį s a n t y k į ir m u z i k o s i š d ė s ­
t y m o pobūdį šie ciklai skiriasi n u o siuitų. S i u i t o s e kompo­
ziciniai v i e n e t a i t a r s i d e d a m i v i e n a s prie kito, o čia, s o n a ­
tų ir k o n c e r t ų cikluose, d a l y s s u s i e j a m o s d r a m a t u r g i š k a i ,
kiekvienos d a l i e s pobūdį s ą l y g o j a j o s funkcija. Į t v i r t i n a -
295
m a s n a u j a s j u n g i m o į ciklus t i p a s , k a r t u su j u o ir n a u j a
h o m o f o n i n ė - h a r m o n i n ė s t r u k t ū r a , p a r e m t a frazių s k a i d y m u ,
periodišku jų k a i t o s k o n t r a s t u ir r e p r i z i š k u m o b r u o ž a i s
p j e s ė s ar ciklo dalies kompozicijoje. Visa tai — plačiai su­
v o k i a m o k o n c e r t i š k u m o p o ž y m i a i , k u r i u o s vėliau patiks­
linsime. O d a b a r a p i b ū d i n s i m e s o n a t a s , diferencijuodami
jas p a g a l B a c h o i n s t r u m e n t a r i j ų .
U ž v i s a n k s č i a u s i a i , d a r A r n š t a t e , p a r a š y t a S o n a t a kla-
vyrui D-dur, k u r i a i p a v y z d ž i u p a s i t a r n a v o K ū n a u h o m o ­
foninės s a n d a r o s s o n a t o s , i š s p a u s d i n t o s m a ž d a u g dešimt­
mečiu a n k s č i a u . D a l y s d a r n e p a k a n k a m a i aiškjai a t s i e t o s ,
p a g a l b ū s e n ų kaitą išsiskiria m o n o d i n ė r e č i t a t y v i n ė tre­
čioji dalis, p a r u o š i a n t i b a i g i a m ą j ą ž a i s m i n g ą fugą, kurioje
mėgdžiojami paukščių balsai — lyg vištos kudakavimas,
l y g g e g u t ė s k u k a v i m a s . A p s k r i t a i i m a n t , tai d a r n e t o b u l a s
plunksnos b a n d y m a s naujame žanre, kuris tada darėsi ma­
dingas.
Likusieji B a c h o s o n a t o s tipo k ū r i n i a i k l a v y r u i y r a kitų
kūrinių pritaikymas arba, mūsiškai kalbant, transkripcijos.
I š p r a d ž i ų B a c h a s a r a n ž a v o R e i n k e n o trio s o n a t a s i š rin­
kinio Hortus musicus ( „ M u z i k o s s o d a s " , 1687), k u r i a m e
po trijų dalių s o n a t ų ėjo į p r a s t o s k e t u r i a d a l ė s šokių siuitos.
Toliau B a c h a s perdirbo s a v o p a t i e s a n t r ą j ą s o n a t ą s m u i k u i
solo ( t r a n s p o n u o t a iš a-moll į d-moll, k v i n t a ž e m i a u ) . Sie
kūriniai rodo Bachą tapus jau subrendusiu meistru, nors
klavesino jis, regis, nelaikė tinkamu instrumentu naujam
k a n t i l e n i n i a m stiliui plėtoti. S v a r b i a u s i a s f a k t o r i u s čia bu­
v o m e l o d i n i s p r a d a s , kurį g e r i a u g a l ė j o išreikšti s t y g i n i ų
instrumentų skambesys.
Amžių s a n d ū r o j e s m u i k a v i m o m e n a s suklestėjo. S m u i ­
k i n i n k a i s g a r s ė j o I t a l i j a — p a k a k s p r i m i n t i Korelio, Al-
binonio, Torelio, Vitalio, V i v a l d ž i o , T a r t i n i o , D ž e m i n i a n i o
p a v a r d e s . T a d a ir Vokietijoje iškilo ištisa p l e j a d a puikių
s m u i k i n i n k ų virtuozų — B i b e r i s , Vesthofas, B a l c a r a s ir ki­
ti, iki V o l i u m j ė ar P i z e n d e l i o , su k u r i a i s B a c h a s — p a t s
puikus smuikininkas! — palaikė draugiškus santykius. Pra­
t u r t ė j o ne tik s m u i k a v i m o t e c h n i k a , bet ir s m u i k o s k a m b e ­
sio d i a p a z o n a s , g i l u m a — iki tokio l a i p s n i o , k a d j u o g a l i m a
b u v o g r o t i be basso continuo a k o m p a n i m e n t o . B ū t e n t vo­
kiečių s m u i k i n i n k a i b u v o tokios l i t e r a t ū r o s p r a d i n i n k a i .
296
R e m d a m a s i s j ų patirtim, B a c h a s s u k ū r ė u n i k a l i u s šio ž a n r o
šedevrus: pirmiausia turiu omeny tris jo sonatas smuikui
solo. Dvi p i r m o s i o s d a l y s jose s a n t y k i a u j a it p r e l i u d a s ir
fuga (trečiojoje s o n a t o j e y r a v i e n a g e n i a l i a u s i ų B a c h o
f u g ų ! ) . P o kiekvienos s o n a t o s y r a p a r t i t a , i r š i a m e deri­
nyje slypi s i m b o l i n ė p r a s m ė : n a u j a s ( s o n a t i n i s ) ž a n r a s
g r e t i n a m a s su senuoju (siuitiniu). Bachas stengėsi juos
suartinti.
P a g a l struktūrą ir vaizdus tradiciškesnės yra sonatos
s t y g i n i a m s i n s t r u m e n t a m s ir k l a v e s i n u i : šešios — s m u i k u i
j t r y s — v i o l a i d a gamba . P a g a l i š r a i š k o s p r i e m o n e s
r
150
šios s o n a t o s p a p r a s t e s n ė s už s o l i n e s : v y r a u j a k a n t i l e n a ir,
kaip k a m e r i n i u o s e k ū r i n i u o s e , t a i čia, t a i t e n m a t y t i buiti­
n ė s m u z i k o s p r o t o t i p a i , iš d a l i e s — šokiai. T a č i a u B a c h a s
įveda ir n a u j o v ę . A n k s č i a u tokiose s o n a t o s e b ū d a v o n u r o ­
d o m a s tik s k a i t m e n i n i s g e n e r a l b o s a s , o čia p a t e i k i a m a
f a k t ū r i š k a i išplėtota k l a v e s i n o p a r t i j a , k u r i o s v i r š u t i n i s
b a l s a s t a m p a solisto v a r ž o v u . I š e i n a s a v o t i š k a trio s o n a ­
t a , n e s m i n ė t a s b a l s a s ( d e š i n ė s r a n k o s p a r t i j o j e ) t a r s i at­
stoja į s i v a i z d u o j a m ą antrąjį smuiką. Tai a k i v a i z d u pir­
m o s e dviejose s o n a t o s e s m u i k u i bei trečiojoje s o n a t o j e flei­
t a i i r k l a v e s i n u i ( B W V 1 0 3 2 ) . ( P u i k u s t i k r o s trio
IB1
sonatos pavyzdys yra „Muzikinėje dovanoje". Ji keturių
dalių; dvi p i r m o s i o s d a l y s p a n a š i o s į p r e l i u d o ir fugos cik­
lą, p a s k u t i n i o j i d a l i s — ž i g a . ) S u k ū r ę s šias s o n a t a s soli­
n i a m i n s t r u m e n t u i ( s t y g i n i a m ar fleitai) ir k l a v e s i n u i ,
B a c h a s t a p o solisto i n s t r u m e n t a l i s t o ir k l a v y r o (vėliau pa­
virtusio fortepijonu) l y g i a t e i s i o dueto p r a d i n i n k u .
Atskirą g r u p ę s u d a r o šešios s o n a t o s v a r g o n a m s , kurias
Bachas parašė didaktiniais tikslais — k a d Vilhelmas Fry-
d e m a n a s galėtų mokytis v a r g o n a v i m o meno. Jose panau­
d o j a m i į v a i r ū s g r o j i m o b ū d a i ( d v i e m m a n u a l a i s ir p e d a ­
l a i s ) ir į v a i r i a u s i f a k t ū r o s tipai, b ū d i n g i š i a m i n s t r u m e n ­
tui. Iš e s m ė s t a i irgi trio s o n a t o s , kur du v i r š u t i n i a i b a l s a i ,
v a r ž y d a m i e s i t a r p u s a v y j e , k o n t r a s t u o j a b o s u i : taip atsi-
Išimtį sudaro penkiadalė šeštoji sonata smuikui (trys viduri­
1 5 0
nės jos dalys sudaro „ciklą cikle") ir trijų dalių sonata violai da
gamba, BWV 1029, parašyta pagal schemą g—l—g).
151
Bacho kūriniuose fleitą paprastai galima pakeisti smuiku.
297
r a n d a s a v o t i š k a s „ d i a l o g a s " , y p a č lėtosiose d a l y s e ( s o n a ­
tos trijų d a l i ų ) . P a n a š u s d i a l o g a s s u t i n k a m a s i r k i t u o s e
tribalsės faktūros pavyzdžiuose . Tai vienas esminių 152
„ k o n c e r t i š k u m o " požymių.
P a t i k s l i n s i m e šios sąvokos turinį, k a r t u p a k o r e g u o d a m i
nusistovėjusią terminologiją.
„ K o n c e r t i š k u m a s " — n e a t s k i r i a m a s b a r o k o e p o c h o s mu­
zikos b r u o ž a s , t u r ė j ę s poveikio v i s i e m s j o s ž a n r a m s ir
r ū š i m s . K a r t a i s j i s i š k e l i a m a s kaip v i s a a p i m a n t i s b r u o ž a s ,
i r t a d a a t s i r a n d a netiksli, m a n o m a n y m u , „ k o n c e r t u o j a n ­
čio s t i l i a u s " sąvoka. T e i s i n g i a u būtų kalbėti apie koncer­
tinį principą, p a r e m t ą i n s t r u m e n t ų g r u p i ų (ar b a l s ų ) g r e ­
t i n i m u „ d a u g i a a u k š t ė j e f a k t ū r o j e " . Sių g r u p i ų (ar b a l s ų )
funkcijos l y g i a t e i s ė s ir k i n t a m o s : formai k r i s t a l i z u o j a n t i s ,
v i e n o s ' j ų g a l i t a p t i p a g r i n d i n ė m i s , „ s o l i n ė m i s " , kitos a n t ­
r a e i l ė m i s i r — a t v i r k š č i a i . Tokį solinį b a l s ą (ar i n s t r u ­
mentą) derėtų v a d i n t i koncertuojančiu. B a c h u i b ū d i n g a
polifoninių p e r s t a t y m ų t e c h n i k a g a r a n t a v o k i n t a m ą j ą funk­
ciją, g r e t i n a n t g r u p e s (ar b a l s u s ) . P a g a l i a u reikia t u r ė t i
o m e n y koncertą kaip k o n k r e t ų ž a n r ą , k u r i a m e r y š k i a u s i a i
s u s i k o n c e n t r a v o specifiniai k o n c e r t i n i o p r i n c i p o b r u o ž a i .
S i s p r i n c i p a s š a k o d a m a s i s i l g a i f o r m a v o s i per visą XVII
amžių. J i s n e p r i e š t a r a v o k o n t r a p u n k t i n e i k o m p o n a v i m o
m a n i e r a i , t a č i a u , p a b r ė ž ę s homofoninio h a r m o n i n i o fakto­
r i a u s bei m e l o d i n i o t e m i n i o plėtojimo svarbą, p a m a ž u ją
s t ū m ė a r b a , kaip B a c h o kūryboje, t u r t i n o motyvinį v a r i a -
cinį metodą.
B u v o dvi p r i e š i n g o s žodžio „ k o n c e r t a s " r e i k š m ė s : „ d a r ­
n a " ir „ v a r ž y b o s " . I t a l i š k a s v e i k s m a ž o d i s concertare (kilęs
iš lot. conserere — „ j u n g t i " ) v e r č i a m a s kaip „ s u d e r i n t i ,
s u t a r t i " ; iš čia a t s i r a d o pirmoji žodžio „ k o n c e r t a s " — kaip
m u z i k a v i m o k a r t u — r e i k š m ė (plg. a n g l . consort — „ b e n d ­
r a u t i " , „ a t i t i k t i " , „ d e r ė t i " ) . O a n t r o j i r e i k š m ė kilusi iš
lotyniško v e i k s m a ž o d ž i o concertare — „ v a r ž y t i s " , „ g r u m ­
tis". Šitaip įvairuojančias reikšmes turėjo omeny žinomas
vokiečių m u z i k o s t e o r e t i k a s ir k o m p o z i t o r i u s M. P r e t o r i j u s ,
kai 1619 m e t a i s p a t i k s l i n o , k a d žodį „ k o n c e r t a s " reikia
Si faktūra sutinkama m a ž d a u g trisdešimtyje Bacho sonatinių
152
ciklu dalių.
298
s u p r a s t i k a i p : a) didelį atlikėjų skaičių; b) a n s a m b l į ;
c) varžybas (im Wettstreilen sich messen ). 163
Dž. G a b r i e l i s dar XVI a m ž i a u s p a b a i g o j e g r e t i n d a v o
net p e n k i s įvairiose b a ž n y č i o s vietose i š d ė s t y t u s g a r s ų
k o m p l e k s u s — c h o r u s ir i n s t r u m e n t u s ( „ p a d a l i n t u s " cho­
r u s ) . Sie c h o r a i g i e d o d a v o atskirai ir k a r t u , d a r n i a i ir var­
ž y d a m i e s i . Cia m a t o m e v i s u s P r e t o r i j a u s n u r o d y t u s kon­
c e r t i š k u m o p o ž y m i u s , t a r p jų ir „didelį atlikėjų s k a i č i ų " .
P a s t a r a s i s p o ž y m i s b u v o s v a r b i a u s i a s , t a i k a n t t o k i u s api­
b r ė ž i m u s kaip Missa concertata a r b a Motettl concertati.
Bachas būtent tą turėjo omeny, religines k a n t a t a s vadin­
damas Concerto.
A n l r a v e r t u s , iki p a t X V I I I a m ž i a u s pirmųjų d e š i m t ­
mečių „ k o n c e r t o " t e r m i n a s b u v o t a i k o m a s a p i b ū d i n t i an-
s a m b l i n i o tipo k ū r i n i a m s , k u r i u o s e i n s t r u m e n t a i a r b a vo­
k a l i n i a i b a l s a i p a p r a s č i a u s i a i d r a u g e m u z i k a v o , o ne v a r ­
žėsi ( „ k o n c e r t a v o " ) . Tokie, p a v y z d ž i u i , 1715 m e t a i s išleisti
Kupereno „Karališkieji koncertai" orkestro ansambliui.
M a ž d a u g tuo p a t metu B a c h a s p r a d ė j o kurti „ B r a n d e n ­
b u r g o k o n c e r t u s " , bet ir j u o s e ( i š s k y r u s trečiąjį ir šeštąjį)
jau aiškiai pasireiškė k o n c e r t i n i s p r i n c i p a s .
Sis p r i n c i p a s b u v o vis l a b i a u į t v i r t i n a m a s , p r a d e d a n t
Dž. Gabrielių, A. B a n k j e r i o ( 1 5 9 5 ) , L. V i a d a n o s (1602)
ir H. Siuco „ r e l i g i n i a i s k o n c e r t a i s " (žr. jo „ D o v y d o p s a l ­
m e s " , 1619). K o n c e r t i n i s p r i n c i p a s tvirtėjo ir i n s t r u m e n t i ­
nėje muzikoje (žr. to p a t i e s G a b r i e l i o k a n c o n a s —- 1597,
1615), kurioje a k o r d ų k o m p l e k s a i — s a v o t i š k i tutti — bū­
d a v o s u p r i e š i n a m i su f i g ū r a c i n i a i s soli.
I n s t r u m e n t i n i ų b a l s ų „ v a r ž y b ų " įvairovę a t s k l e i d ž i a
trio s o n a t o s . N u o jų p r a s i d e d a t i e s u s kelias į concerto
grosso ( p a ž o d ž i u i — „ d i d y s i s k o n c e r t a s " ) . E p i t e t a s „di­
d y s i s " su žodžiu „ k o n c e r t a s " reiškia didelį i n s t r u m e n t i n į
a n s a m b l į , p a l y g i n t i s u m a ž u trio s o n a t o s atlikėjų skai­
čium. Kompozicijos s t r u k t ū r a l i k d a v o t a p a t i , k a i t a l i o j a n t
d a l i s p a g a l s c h e m ą l—g—l—g. (Dalių kiekis į v a i r u o d a v o ,
k a l b a m e apie s c h e m ą . ) T a č i a u d i d e l i a m e a n s a m b l y j e r a i š ­
k i a u nei „ k a m e r i n i a m e " k o n c e r t u o j a n t y s b a l s a i (concerti­
no) i š s i s k i r d a v o p a l y d i n č i ų b a l s ų fone; trio s o n a t o j e pa!y-
„Besivaržant pasigalynėti."
299
 d i n t i s balsas yra klavesinisto partijos generalbosas, o
„didžiajame koncerte" — „ripienistai" („Ri-pieni,— V a l t e ­
ris aiškino 1708 m e t a i s , — t a i b a l s a i , p a p i l d a n t y s ir su­
s t i p r i n a n t y s m u z i k o s s k a m b ė j i m ą " ) . Solistų a r b a , k i t a i p ,
„ k o n c e r t i s t ų " s k a i č i u s n e b u v o r e g l a m e n t u o j a m a s — jų g a ­
lėjo būti v i e n a s , du (in doppio) ir d a u g i a u , i n s t r u m e n t a i
g a l ė j o būti v i e n a r ū š i a i a r b a skirtingi. Concerto grosso ž a n r o
k ū r i n i a i — jų m e i s t r a s v i s tas p a t s Korelis — b u v o r a š o m i
ir X V I I I a m ž i u j e : k e t v i r t a j a m e d e š i m t m e t y j e H e n d e l i s pa­
skelbė š e š i s t o k i u s k ū r i n i u s op. 3 ir dvylika — op. 6. Ta­
čiau kaip a n s a m b l i n i o m u z i k a v i m o r ū š i s concerto grosso
i š s i s ė m ė ir X V I I — X V I I I a m ž i ų s a n d ū r o j e ^ užleido vietą
trijų dalių s o l i n i a m k o n c e r t u i .
T a r p šių dviejų r ū š i ų p e r i m a m u m o n ė r a , g e n e t i n ė s j ų
š a k n y s n e t a p a č i o s ; kurį laiką šios r ū š y s e g z i s t a v o k a r t u ,
t a č i a u , v e i k d a m o s v i e n a kitą, v y s t ė s i s k i r t i n g a i . Koncer­
154
to s o l i n i a m i n s t r u m e n t u i ir o r k e s t r u i t o l i m a s š a l t i n i s —
v o k a l i n ė arija d. c. Arijoje p a k a r t o j i m a s d. c. p a p r a s t a i
b ū d a v o t i k s l u s , o formos d a l y s ( p a d a l o s ) — s u j u n g t o s , t u o
t a r p u k o n c e r t o kompozicija p a g a l s c h e m ą g—l—g n u m a t o ,
k a d d a l y s būtų atskiros, s a v a r a n k i š k o s . S t r u k t ū r o s požiū­
riu k o n c e r t o p i r m t a k ė g a l ė j o būti ir u v e r t i ū r a — tiek „ita­
liškoji", s u k u r t a p a g a l s c h e m ą g—l—g, tiek „ p r a n c ū z i š ­
koji" ( 7 — g — l ) , kur a n t r o j i p a d a l a fuginė. Jei solinio kon­
c e r t o r a i d a i t u r ė j o į t a k o s trio s o n a t a — tai tik šokio po­
b ū d ž i o „ k a m e r i n ė " , o „ b a ž n y t i n ė " s o n a t a p a v e i k ė concerto
grosso.
Arijoje s u s i f o r m a v o i n s t r u m e n t i n ė s r i t u r n e l ė s t i p a s (r i-
tornello; p a ž o d ž i u i i š v e r t u s iš italų k a l b o s — „ s u g r į ž i m a s " ,
„ p a k a r t o j i m a s " ) . R i t u r n e l ė g a l ė j o d a ž n a i k a r t o t i s , j a ari­
ja p r a s i d ė d a v o ir u ž s i b a i g d a v o . S i u o m o t y v i n i u t e m i n i u
k o m p l e k s u , kaip išeities t a š k u , r ė m ė s i k ū r i n i o a r b a atski­
ros jo dalies konstrukcija. P a n a š i a s a t r a m a s turėjo ir
concerto grosso, t a č i a u n u o s e k l i a i r i t u r n e l i n ę formą plė­
tojo X V I I I a m ž i a u s p i r m o s i o s p u s ė s solinis k o n c e r t a s .
N ū d i e n ė j e m u z i k o l o g i j o j e ši forma dar buvo v a d i n a m a
„ k o n c e r t i n e " (1920 m e t a i s tokį p a v a d i n i m ą p a s i ū l ė A.
164
Tolesnė concerto grosso atšaka — vadinamoji „koncertinė sim­
fonija".
300
H a l m a s , vėliau jį palaikė J. Cholopovas), arba „modulia-
ciniu r o n d o " ( S . S k r e b k o v a s ) . T a č i a u t i k s l i a u s i a s , a t r o d o ,
a n k s č i a u p a t e i k t a s r i t u r n e l i n ė s formos t e r m i n a s , akcen­
t u o j a n t i s kaip p a g r i n d i n į p r i n c i p ą „ k o n t r a s t ą , u ž s k l ę s t ą
p a k a r t o j i m u " (V. C u k e r m a n o a p i b ū d i n i m a s ) . Tik b ū t ų ne­
t e i s i n g a , m a n r e g i s , t r a k t u o t i r i t u r n e l ę kaip p a g r i n d i n ę
partiją, o k o n c e r t i n i u s e p i z o d u s — kaip š a l u t i n ė s p a r t i j o s
variantus: barokiniam koncerte dar nebuvo susiformavęs
t e m i n i s b i c e n t r i z m a s (V. K o n e n t e r m i n a s ) , k u r i s klasiki­
n i a m e s o n a t o s Allegro į g a v o formą l e m i a n č i o f a k t o r i a u s
reikšmę.
K u p e r e n a s k ū r ė k u p l e t i n ė s formos p j e s e s k l a v e s i n u i :
r e f r e n a s l i k d a v o n e p a k e i s t a s , o k u p l e t a i (jų s k a i č i u s neri­
b o j a m a s ) t e m a t i š k a i s u j u o n e s i s i e d a v o . Todėl k u p l e t i n ė j e
formoje g a l i m a įžvelgti r o n d o p o ž y m i u s . Kitoks tutti ir
soli s a n t y k i s b a r o k o e p o c h o s k o n c e r t u o s e : r i t u r n e l ė ir so­
liniai e p i z o d a i B a c h o (kiek m a ž i a u — V i v a l d ž i o ) k ū r i n i u o ­
se s a v o m o t y v a i s susieti, ir j e i g u s u p r i e š i n a m i , tai g r e i ­
čiau f a k t ū r i š k a i , s k a m b ė j i m o p o b ū d ž i u , o ne t e m a t i š k a i .
Be to, m o d u l i a c i j ų y r a ne tik š i u o s e e p i z o d u o s e , bet ir
r i t u r n e l i ų p a k a r t o j i m u o s e . Kaip t e m i n i s d a r i n y s , r i t u r n e l ė
y r a s t a b i l u s , n e k i n t a n t i s formos e l e m e n t a s , o k o n c e r t a -
v i m u i skirti e p i z o d a i — k a i t ū s , n e s t a b i l ū s .
N u r o d y t a s ekspozicinių ( r i t u r n e l ė j e ) ir plėtojimo (so­
listo p a r t i j o j e ) p a d a l ų s a n t y k i s i š d a l i e s a t i t i n k a p a n a š i ų
p a d a l ų santykį fugoje, k u r c. f. d ė s t y m a s k a i t a l i o j a m a s su
i n t e r m e d i j o m i s . T a č i a u g e n e t i n i u požiūriu k o n c e r t o — su jo
aiškiai p a b r ė ž t u h o m o f o n i n i u p a g r i n d u — f o r m a v i m a s i s iš
e s m ė s s k y r ė s i n u o a n k s t e s n ė s k o n t r a p u n k t i n ė s r a š y b o s ma­
n i e r o s . Reikia p a s a k y t i , k a d B a c h a s koncertinį principą
perkėlė į savo fugas, ypač į didžiąsias, p a r a š y t a s vargo­
n a m s a r b a chorui (su i n s t r u m e n t a i s a r b e j ų ) , i r t a d a
išryškėjo g a l i m y b ė p r i a r t i n t i c. f. p a k a r t o j i m u s prie tutti,
o i n t e r m e d i j a s — prie solinių epizodų. T a č i a u k o n c e r t o
ž a n r a s turi specifinių y p a t u m ų : n u s i s t o v ė j o t r a d i c i n ė j o
trijų dalių kompozicija su iš a n k s t o n u s t a t y t a kiekvienos
d a l i e s d r a m a t u r g i n e funkcija.
V e i k s m i n g i a u s i a pirmoji dalis, i š s i s k i r i a n t i k o n t r a s t a i s ,
m u z i k a v i m o n e t i k ė t u m a i s , kas i š d a l i e s p r i m e n a g r e i t a i
b e s i r u t u l i o j a n č i ą o p e r o s spektakliij intrigą. Ir kuo d a u g i a u
301
 tokių n e t i k ė t u m ų — o r i t u r n e l ė s k a m b ė d a v o k e t u r i s ar pen­
kis k a r t u s , — tuo l a b i a u didėjo b ū t i n y b ė s u a p v a l i n t i „veiks­
mą" — įtvirtinti paskutinį, a p i b e n d r i n a n t į r i t u r n e l ė s pa­
k a r t o j i m ą . T a i p p a m a ž u k r i s t a l i z a v o s i s t r u k t ū r i n i a i repri-
ziškumo požymiai.
Antrojoje dalyje r e f r e n o - r e p r i z o s funkciją a t l i k d a v o ją
į r ė m i n a n t i r i t u r n e l ė , k u r i g a l ė d a v o į s i b r a u t i ir į solisto
„monologą". Pirminiu pavyzdžiu buvo operos arija, kurios
d ė s t y m o m a n i e r a — d e k l a m u o j a m a i pakili a r b a d a i n i n g a ,
p l a t a u s a l s a v i m o . B a c h a s čia perteikia e k s p r e s y v i a s , d r a ­
matiškas, net ekstatiškas būsenas. Plėtojimas dažniausiai
„banguotas".
Trečioji d a l i s vėl g r i n d ž i a m a r i t u r n e l i n e forma. J u d ė ­
j i m o p a g r i n d a s — n e k i n t a n t i s „ s p y r u o k l i n i s " ž i n g s n i s , daž­
nai šokio p o b ū d ž i o , p r i m e n a n t i s v i r t u o z i n ę p a s a ž i n ę žigą.
K v a n c a s r a š ė ( 1 7 5 2 ) , k a d „ p a s k u t i n i o j i dalis turi r y š k i a i
skirtis n u o p i r m o s i o s ne tik p a g a l m a n i e r ą ir p r i g i m t į (Art
und Natur), bet ir p a g a l t e m p ą (Zeitmass). Kuo pirmoji
dalis r i m t e s n ė , t u o l i n k s m e s n ė , h u m o r i s t i n ė turi būti p a s ­
k u t i n i o j i " . J i s n u r o d ė ir atskirų dalių t r u k m ė s s a n t y k į :
pirmoji t r u n k a p e n k i a s m i n u t e s , a n t r o j i — p e n k i a s a r b a
š e š i a s , trečioji — t r i s ar k e t u r i a s . B a c h o m u z i k o s plėtoji­
m a s n e s k u b u s , todėl šias p r o p o r c i j a s k a r t a i s t e k d a v o g r i a u ­
ti; bet j i s išlaikė a n t r o s i o s d a l i e s kaip k ū r i n i o c e n t r o
r e i k š m ę ir s u t e i k ė šiai daliai gilią v a i z d i n ę p r a s m ę .
T a č i a u p a t s m u z i k a v i m o p o b ū d i s buvo kitoks n e g u kla­
s i k i n i a m e M o c a r t o a r j u o l a b B e t h o v e n o tipo „ v i e n i š k a m e "
koncerte: solistas ir orkestras nebuvo priešinami vienas
k i t a m , į k ū n i j a n t „ i n d i v i d u a l ų a s m e n i n į " ir „kolektyvinį"
p r a d u s (plg. solisto i r o r k e s t r o „ g r u m t y n e s " B e t h o v e n o
IV k o n c e r t o fortepijonui a n t r o j o j e dalyje a r b a jo V kon­
certo pirmosios d a l i e s t e m ų plėtojimo e p i z o d e ) . „ K o n c e r -
t i s t a s " ir „ r i p i e n i s t a i " ne tiek v a r ž ė s i , kiek p a k a i t o m i s —
kaip l y g i a t e i s i a i d a l y v i a i — u ž l e i s d a v o v i e n a s k i t a m teisę
išsiskirti, g r o j a n t k a r t u . „Abi g a r s ų g r u p ė s , — subtiliai ra­
šė S v e i c e r i s , — viena su kita į t e m p t a i s ą v e i k a u j a , išsiski­
ria, k a d vėl s u s i j u n g t ų , — i r visa tai diktuoja n e s u v o k i a ­
m a m e n i n ė b ū t i n y b ė . Tai, kas n u t i n k a t e m a i , besikeičian­
čiai šių j ė g ų poveikyje ( t u r i m a o m e n y r i t u r n e l ė ir iš jos
302
išplėtoti m o t y v a i . — M £>.), ir y r a , a p s k r i t a i i m a n t , kon­
certas" . 1 6 3
Kaip m a t o m e , b a r o k i n i s k o n c e r t a s n e b u v o t i e s i o g i n i s
„ v i e n i š k o j o " p i r m t a k a s , t a č i a u trijų dalių ciklo p r o t o t i p u
t a p o jis. I k i k l a s i c i s t i n i a i b r u o ž a i ryškėjo ir kai k u r i u o s e
plėtojimo m o m e n t u o s e , ir solisto p a r t i j o s „ i š g r a ž i n i m u o -
s e " , k u r i u o s K v a n c a s laikė b ū t i n a i s , y p a č prieš paskutinį
r i t u r n e l ė s p a k a r t o j i m ą p i r m o s i o s dalies a r b a finalo pa­
b a i g o j e ; t a i — b ū s i m o s i o s k a d e n c i j o s p r o t o t i p a s . Tokia ka­
dencija y r a prieš s ą l y g i š k ą „ r e p r i z ą " išplėtotoje penktojo
„ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t o " pirmojoje dalyje, kur, v a r ž y d a ­
miesi su k l a v e s i n i s t u , solo p a r t i j a s g r o j a s m u i k i n i n k a s ir
fleitistas; iš e s m ė s t a i i s t o r i š k a i p i r m a s k l a v y r i n i s koncer­
tas (plg. ir a n a l o g i š k ą dalį iš B a c h o k l a v y r i n i o k o n c e r t o
d-moll). T o l i a u K v a n c a s n u r o d ė , k a d pirmoji dalis turi
p r a s i d ė t i „ p u i k i a , v i s u s b a l s u s a p r ė p i a n č i a r i t u r n e l ė " , ir
k a d „ r i t u r n e l ė s g e r i a u s i o s m u z i k i n ė s idėjos, j a s išskai­
d ž i u s , t u r i p r a s i s k v e r b t i į solisto partiją; bet j a m reikia
p a v e s t i ir n a u j a s m i n t i s " . Tai irgi iš dalies y r a vieniškojo
k o n c e r t o s t r u k t ū r o s s k a i d y m o n u m a t y m a s . Todėl, t u r i n t
o m e n y B a c h o koncepcijų n e p a k a r t o j a m ą s a v i t u m ą , n e g a l i ­
ma pamiršti ir jo įžvalgumo, tolesnės žanro raidos n u m a ­
t y m o , j a u n e k a l b a n t , k a d j o s u f o r m u o t i k o n c e r t i š k u m o prin­
cipai a t g i m ė X X a m ž i a u s n e o k l a s i c i s t i n ė s k r y p t i e s m u z i ­
koje ( S t r a v i n s k i o , H i n d e m i t o ir kitų k ū r y b o j e ) .
O kaip i s t o r i š k a i f o r m a v o s i b a r o k i n i s k o n c e r t a s ? J i s
a t s i r a d o X V I I a m ž i a u s d e v i n t a j a m e d e š i m t m e t y j e . Vėl,
kaip ir k i t u o s e i n s t r u m e n t i n i u o s e ž a n r u o s e , toną davė s m u i ­
ko m e n a s , o p a g r i n d u s p a d ė j o i t a l a s Dž. Torelis. Toliau
k o n c e r t a s v y s t ė s i s p a r č i a i . Apie 1700 m e t u s T. A l b i n o n i s
išleido „ Š e š i a s simfonijas ir k o n c e r t u s 5 b a l s a m s " (t. y.
p e n k i a b a l s i a m s t y g i n i ų o r k e s t r u i ) op. 2; šių k ū r i n i ų pas­
k u t i n ė s d a l y s — šokio p o b ū d ž i o . L y g i a g r e č i a i k o n c e r t u s
s m u i k u i k ū r ė V i v a l d i s , tik išleido j u o s kiek v ė l i a u (op. 3 —
1712). Kaip Korelis a n k s č i a u p a t o b u l i n o concerto grosso
tipą, V i v a l d i s p a n a š i a i įtvirtino n a u j o k o n c e r t i n i o ciklo
k o n s t r u k c i j o s modelį su l a b i a u išplėtota pirmąja d a l i m ,
Sveiceris, p. 300; pasakyta
1 5 8
apie „Brandenburgo koncertus",
bet visiškai tinka ir soliniams.
303
d a i n i n g a a n t r ą j a i r g r e i t a trečiąja. S v a r b i a u s i p a k e i t i m a i ,
ko g e r o , p a l i e t ė vaizdų sferą: s o l i n i a m k o n c e r t u i V i v a l d i s
s u t e i k ė ne tik virtuozinių, bet ir k a n t i l e n i n i ų b r u o ž ų . Iš­
ryškėjo kitoks, iki tol u ž s l ė p t a s , o d a b a r p a r y š k i n t a s emo­
c i o n a l u m a s , n u s t e b i n ę s a m ž i n i n k u s v a i z d i n g u m u ; tai pri­
sidėjo ir prie f i g ū r a c i n ė s t e c h n i k o s p a k e i t i m o t e m ų plėto­
jimu. Išsilaisvinęs iš žanro rėmų, koncertinis principas
a t g a i v i n o senųjų ž a n r ų s t r u k t ū r ą i r v a i z d u s . B a c h o kū­
r y b o s evoliucijoje p a ž i n t i s s u V i v a l d ž i o k o n c e r t a i s t u r ė j o
s v a r b ų v a i d m e n į . J i g r e i č i a u s i a i įvyko d a r pirmą kartą,
t r u m p a i l a n k a n t i s V e i m a r e , o sutvirtėjo po 1708 metų,
B a c h u i ten į s i k ū r u s i l g e s n i a m laikui.
J a u kalbėjome, kaip k o n c e r t i n i s p r i n c i p a s s u t e i k ė švie­
žumo ir naujų vaizdų Bacho vargoninei muzikai. Primenu,
j o g T o k a t a ir fuga d-tnoll bei T o k a t a C-dur, p a g r į s t a trijų
dalių k o n c e r t i n ė s kompozicijos tipu, y r a s u k u r t o s apie 1709
m e t u s . T u o pačiu l a i k o t a r p i u — ne a n k s č i a u kaip 1708
m e t a i s ir ne v ė l i a u kaip 1717-aisiais — B a c h a s a r a n ž a v o
šešiolika įvairių a u t o r i ų k o n c e r t ų k l a v y r u i ir šešis — v a r ­
g o n a m s . (Kai k u r i e t y r i n ė t o j a i t e i g i a , k a d tai n e B a c h o
a r a n ž u o t ė s . ) K ė t e n o l a i k o t a r p i u , p e r d i r b i n ė d a m a s Vival­
džio k o n c e r t u s , B a c h a s j u o s p a v e r s d a v o s a v o k ū r i n i a i s : j o
n e p a t e n k i n o italų m e i s t r o h o m o f o n i n ė v i e n a r e i k š m ė fak­
t ū r a . M u z i k o s audinį B a c h a s polifonizavo, s u s t i p r i n o epi­
zodų ir r i t u r n e l ė s motyvinį v a r i a c i n į ryšį, išplėtė ir p a g i ­
lino v a i z d ų turinį.
M u s p a s i e k ė devyniolika B a c h o koncertų v i e n a m , dviem,
t r i m s ir net k e t u r i e m s s o l i s t a m s . Iš p r a d ž i ų visi jie su­
m a n y t i kaip k o n c e r t a i s m u i k u i , o vėliau b u v o p e r k u r i a m i
k i t i e m s i n s t r u m e n t a m s , d a u g i a u s i a k l a v y r u i . Melodija to­
kiais a t v e j a i s l i k d a v o beveik n e p a k e i s t a (tik l a b i a u pa­
g r a ž i n a m a lėtosiose d a l y s e ) , prie j o s b ū d a v o p r i d e d a m i
kontrapunktiniai balsai ir bosas. Trumpiau tariant, Ba­
c h a s — k a i p ir v i s u r kitur — t i r š t i n d a v o f a k t ū r ą . P a s k u ­
158
tinį solinį k o n c e r t ą jis p a r a š ė — t i k s l i a u p a s a k i u s , perkū­
r ė — g r e i č i a u s i a i 1735 m e t a i s .
L y g i n a n t su a m ž i n i n k a i s B a c h o koncertų iki m ū s ų
dienų išliko n e d a u g ; V i v a l d i s jų s u k ū r ė apie 450, Tele-
Visuose soliniuose Bacho koncertuose yra generalboso partija,
1 5 6
kurios neturi maždaug pusė Vivaldžio koncertinių kūrinių.
304
m a n a s — per 150, K v a n c a s — apie 300, d a u g i a u s i a fleitai.
U ž t a t k i e k v i e n a s B a c h o k o n c e r t a s n e p a k a r t o j a m a s , indi­
vidualus.
K o n c e r t a i s jis v a d i n o ir k ū r i n i u s o r k e s t r u i — t u r i u ome­
n y „ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t u s " . K a i k u r i u o s e j ų išsiskiria
solistai, k i t u o s e solistų n ė r a — tokiais a t v e j a i s d a r o s i aki­
v a i z d ū s abiejų r ū š i ų — k o n c e r t o ir concerto grosso — po­
žymiai („koncertuoja" vienarūšės sudėties orkestro bal­
s a i ) . K i t a m m i š r i a m t i p u i — šį k a r t ą j u n g i a n č i a m siuitos
ir u v e r t i ū r o s b r u o ž u s — a t s t o v a u j a , kaip m i n ė t a , p i r m a s i s
„ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t a s " . T u o t a r p u u v e r t i ū r o s h-moll
s u soline fleitos p a r t i j a B a c h a s k o n c e r t u n e p a v a d i n o , nes
joje v y r a u j a siuitos p r i n c i p a s . P a g a l i a u p a ž y m ė s i m e , j o g
B a c h o o r k e s t r a s n e s t a b i l u s , o jį s u d a r a n t y s i n s t r u m e n t ų
b a l s a i , t a r p jų ir k o n c e r t u o j a n t y s , g a l i būti p a k e i s t i vieni
k i t a i s . Dėl tos p r i e ž a s t i e s ir a t s i r a s d a v o solinių koncertų
perkomponavimo galimybė.
Mes susipažinome su vyraujančiais Bacho instrumen­
t i n ė s m u z i k o s ž a n r a i s i r j ų r ū š i m i s . S k i r t i n g a i n u o voka­
linės m u z i k o s , t a m t i k r a j o s d a l i s — d a u g i a u s i a k ū r i n i a i
k l a v y r u i — to m e t o s p e c i a l i s t a m s b u v o p a ž į s t a m a . P a v y z ­
džiui, išliko apie 30 „ G e r a i t e m p e r u o t o k l a v y r o " kopijų,
15 — „ C h r o m a t i n ė s f a n t a z i j o s ir f u g o s " ir t. t. I n s t r u m e n ­
tinės muzikos kūrinius, išspausdintus Bachui esant gyvam,
j a u m i n ė j o m e (žr. p . 137). S v a r b i a u s i jų, t a d a n e itin
i š p o p u l i a r ė j ę — k e t u r i „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " o p u s a i . Sis
p a v a d i n i m a s ( s u g a l v o t a s n e B a c h o : taip pjesių r i n k i n i u s
k a r t a i s v a d i n o i r j o p i r m t a k a i ) v e r č i a m a s n e t i k s l i a i : vo­
kišką Übung g a l i m a t r a k t u o t i ir kaip „ p r a t i m ą " , ir kaip
„ t o b u l i n i m ą s i " , g r o j a n t i n s t r u m e n t u . T a č i a u p a s i ū l y t i kiti
šio p a v a d i n i m o v e r t i m o v a r i a n t a i , k a i p , p a v y z d ž i u i , „ M e ­
n i n ė p r a k t i k a . . . " ( B . J a v o r s k i s ) a r b a „ A u k š t o j i m e n o mo­
k y k l a " (L. R o i z m a n a s ) , a t r o d o per d a u g laisvi. J a u g r e i ­
čiau tiktų „ E t i u d ų " 1 5 7
p a v a d i n i m a s (bet ir jis a t r o d o n e ­
p a t e n k i n a m a s , n e s s k a m b a p e r n e l y g m o d e r n i a i ) , d a r ge­
riau — „Klavyrinė praktika".
Beje, šitaip itališkai (Eserclzi) savo klavyrines sonatas vadino
1 5 7
Domenikas Skarlatis.
305
 Tolesnių šio s k y r i a u s skirsnių seka a t s p i n d i t a m tikrą
dėsningumą.
V a r g o n ų m u z i k a — s a v o t i š k a enciklopedija bevelk visų
ž a n r ų ( i š s k y r u s s i u i t a s ) ir rūšių, a p i e k u r i u o s a n k s č i a u
k a l b ė j o m e , n o r s tai n e r e i š k i a , k a d j i s u d a r o B a c h o i n s t r u ­
m e n t i n i o p a l i k i m o m a g i s t r a l i n ę liniją. Toli g r a ž u ! N e s u
linkęs m a n y t i , kaip S p i t a ir jo pasekėjai, j o g v a r g o n ų
m u z i k a n u l ė m ė visą B a c h o kūrybą: j o s poveikis r i b o t a s .
Vis dėlto, n o r i n t iškelti kai kurias i s t o r i n e s bei t e o r i n e s
p r o b l e m a s , p a g e i d a u t i n a p r a d ė t i b ū t e n t n u o šio skirsnio.
Kitas skirsnis b u s skirtas k a m e r i n e i i n s t r u m e n t i n e i
m u z i k a i , d a u g i a u s i a k ū r i n i a m s s m u i k u i ir violončelei (tiek
s o l i n i a m s , tiek p a l y d i m i e m s k l a v y r o ) . Suvokti šių k ū r i n i ų
e s m ę reiškia p a j u s t i B a c h o i n s t r u m e n t i n ė s m u z i k o s kvė­
p a v i m ą ir pulsą, k u r i u o s r e g u l i u o j a s t r y k o j u d ė j i m a s . Apie
tai g e r a i p a s a k ė S v e i c e r i s : „ F r a z u o t ę ir m o d u l i a c i j ų ypa­
t u m u s , b ū d i n g u s s t y g i n i a m s i n s t r u m e n t a m s , B a c h a s per­
kelia į k l a v i š i n i u s i n s t r u m e n t u s — b ū t e n t čia ir g l ū d i jo
klavyrinio ir vargonų muzikos stiliaus savitumas". Verta
p r i m i n t i , j o g visi soliniai k ū r i n i a i s t y g i n i a m s i n s t r u m e n ­
t a m s s u k u r t i a p i e 1720 m e t u s , t. y. i n t e n s y v i a u s i ų kom­
p o z i t o r i a u s ieškojimų i n s t r u m e n t a l i z m o srityje (už var­
g o n ų m u z i k o s sferos ribų) l a i k o t a r p i u .
M a ž d a u g tuo pačiu laiku ( g a l b ū t kiek v ė l i a u ) s u k l e s ­
tėjo B a c h o k l a v y r i n ė k ū r y b a . T a č i a u ne vien todėl ją a n a ­
lizuosime po v a r g o n ų ir k a m e r i n ė s m u z i k o s — tą d a r y s i m e
d a r ir dėl to, k a d joje s u s i k r y ž i a v o tiek v a r g o n ų m u z i k o s ,
tiek m u z i k o s s t y g i n i a m s i n s t r u m e n t a m s į t a k a . M i n t i s apie
s u a r t ė j i m ą su p a s t a r ą j a iš pirmo ž v i l g s n i o g a l i pasirodyti
n e į p r a s t a , n e s m ū s ų suvokimą f o r m a v o p l a k t u k i n i s forte­
p i j o n a s , be to, XX a m ž i a u s m u z i k o j e š i a m i n s t r u m e n t u i
p a b r ė ž i a m i a r b a lengvi, „ p l e v e n a n t y s " s k a m b e s i a i , sulie­
j a m i p e d a l u (Debiusi, S k r i a b i n a s ) a r b a , p r i e š i n g a i , m u š a ­
masis pradas (Stravinskis, B a r t o k a s ) . O Bacho klavyro
skambėjimas labiau primena styginių instrumentų tembrą,
a r t i m e s n į s m u i k u i n e g u v a r g o n a m s ir j u o l a b fortepijonui.
To m e t o k l a v y r a s ir n ū d i e n i s f o r t e p i j o n a s — skirtingi inst­
rumentai ir pagal skambinimo jais manierą, garso išga­
vimą, t u š ė ; tuo, ž i n o m a , n e r e i š k i a m e jokių abejonių, k a d
s e n o v i n i a m k l a v e s i n u i s k i r t a s pjeses g a l i m a atlikti šiuo-
306
laikiniu fortepijonu, į kurį, a n o t I. B r a u d o , p e r k e l t a klave­
sino „ t e m b r o d i n a r n i n ė d e r m ė " .
Toliau bus k a l b a m a apie k ū r i n i u s o r k e s t r u i . U v e r t i ū ­
r a s tik p a m i n ė s i m e , n e s j a u b u v o a n a l i z u o j a m o s s i u i t o s ;
s m u l k i a u k a l b ė s i m e apie „ B r a n d e n b u r g o " ir solinius kon­
certus.
P a b a i g o j e specialiai išskirti penki p a s k u t i n i a i k ū r i n i a i ,
k u r i u o s k o m p o z i t o r i u s ketino i š s p a u s d i n t i . A t i t i n k a m o j e
k n y g o s vietoje šis i š s k y r i m a s b u s m o t y v u o t a s .
Reikės a p ž v e l g t i d a u g y b ę kūrinių. B e n d r o j e a p ž v a l g o j e
kai kurie liks visai n e p a m i n ė t i , k i t u s — n e p r i k l a u s o m a i
n u o jų m e n i n ė s v e r t ė s — a p i b ū d i n s i m e n e i š s a m i a i . M u s
turi dominti ne tiek atskiri k ū r i n i a i , kiek tie s t i m u l a i , kurie
paskatino Bachą juos sukurti.
V
VARGONŲ MUZIKA
B a c h a s — didis v a r g o n ų muzikos k ū r ė j a s ir atlikėjas,
v i r t u o z a s ir i m p r o v i z a t o r i u s . V a r g o n a i lydėjo jį visą gy­
venimą, p r a d e d a n t E i z e n a c h u , kur jis d a r vaikas b ū d a m a s
k l a u s ė s i dėdės v a r g o n a v i m o ; vėliau O r d r u f e k l a u s ė s i sa­
vo brolio — P a c h e l b e l i o mokinio, Liūneburge — Bėmo,
H a m b u r g e — R e i n k e n o , Liubeke — B u k s t e h ū d ė s ir kt. Kaip
p r o f e s i o n a l a s jis j a u A r n š t a t e t a p o v a r g o n i n i n k u , tas
pačias p a r e i g a s ėjo V e i m a r e . Ė m ę s i s kito d a r b o ir atlik­
d a m a s k a n t a t a s , b a ž n y č i o j e n e s i s k y r ė su v a r g o n a i s , o n a ­
m i e — su p o r t a t y v u (t. y. n e š i o j a m a i s v a r g o n a i s be kla­
v i a t ū r o s k o j o m s ) a r b a su p e d a l i n i u k l a v i k o r d u (žr. skirs­
nį „ K l a v y r i n ė m u z i k a " ; ten p a t — a m ž i n i n k ų a t s i l i e p i m a i
a p i e B a c h ą kaip a t l i k ė j ą ) . Laikui b ė g a n t , jis vis rečiau
k o n c e r t u o d a v o kaip v a r g o n i n i n k a s s o l i s t a s , bet t a m e pa­
č i a m e H a m b u r g e , D r e z d e n e a r b a per v a r g o n ų e k s p e r t i ­
zes į v a i r i u o s e Vokietijos m i e s t u o s e jį v i s a d a lydėjo di­
džiulis p a s i s e k i m a s .
N e k r o l o g e p a s a k y t a : „Kol kas niekas n e g a l i m u m s prieš­
p r i e š i a i s iškelti nieko, n e b e n t tik t e o r i n ę dar labiau paty­
rusių v a r g o n ų ir k l a v y r i n ė s m u z i k o s atlikėjų e g z i s t a v i m o
g a l i m y b ę , ir kol ši p a d ė t i s n e p a s i k e i s , niekas n e t u r ė s tei-
S07
 s ė s s m e r k t i m ū s ų už tai, j o g d r į s t a m e tvirtinti: iš visų
kada nors gyvenusių skambinimo klavyru ir vargonavimo
meistrų mūsų Bachas buvo didžiausias. Galbūt vienas ar
kitas g a r s u s m u z i k a n t a s l a b a i d a u g p a s i e k ė , a t l i k d a m a s
š i a i s i n s t r u m e n t a i s d a u g i a b a l s ę muziką; bet a r jis čia
toks p a t s t i p r u s ( g r o d a m a s r a n k o m i s a r b a k o j o m i s ) , koks
buvo mūsų Bachas? Tas, kuris turėjo malonumą klausy­
tis jo ir kitų (ir d a r s u g e b ė j o n e k r e i p t i d ė m e s i o į p r i e t a ­
r u s ) , n e p a m a n y s , k a d čia k e l i a m a s k l a u s i m a s n e p a g r į s t a s .
M a ž a i dėl ko g a l ė s p r i e š t a r a u t i , a t s a k y d a m a s į čia i š d ė s ­
t y t u s s a m p r o t a v i m u s , ir tas,, k u r i s i m s i s B a c h o k ū r i n i ų
v a r g o n a m s ir k l a v y r u i , n e s B a c h a s , kaip tai v i s i e m s žino­
m a , g r o d a v o j u o s p a t s , i r d a r b e g a l o t o b u l a i . Kokie ne­
laukti ir n a u j i , kokie i š r a i š k i n g i , kokie p u i k ū s b u v o jo
a t r a d i m a i i m p r o v i z u o j a n t ! I r k a i p t o b u l a i j i s j u o s įkū­
n y d a v o ! Visi jo pirštai b u v o v i e n o d a i i š l a v i n t i , visi vie­
n o d a i b u v o p r i t a i k y t i siekti n e p r i e k a i š t i n g i a u s i o atlikimo.
J i s s u g a l v o j o tokią p a t o g i ą a p l i k a t ū r ą , k a d j a m n e b u v o
jokio v a r g o n e p a p r a s t a i l e n g v a i ir l a i s v a i įveikti d i d ž i a u ­
sius s u n k u m u s . Iki j o ž y m i a u s i atlikėjai k l a v i š i n i a i s inst­
r u m e n t a i s Vokietijoje ir kitose š a l y s e m a ž a i n a u d o j o s i
nykščiu. T u o g e r i a u t ą d a r ė jis. D v i e m kojomis j i s g a l ė j o
p e d a l a i s atlikti t a i , ką k i t a m atlikėjui — toli g r a ž u ne
b e j ė g i a m — su d i d ž i a u s i u v a r g u p a v y k s t a p a g r o t i p e n k i a i s
p i r š t a i s . J i s n e tik žinojo, kaip e l g t i s s u v a r g o n a i s , to­
bulai b u v o į v a l d ę s įvairių r e g i s t r ų j u n g i m o meną, kiek­
vieną r e g i s t r ą mokėjo p a n a u d o t i p a g a l jo s a v y b e s , bet ir
puikiausiai išmanė vargonų statybą."
Laiške Forkeliui Filipas Emanuelis dar rašė: „Vargo­
n ų r e g i s t r u o t ę jis b u v o p e r p r a t ę s kaip niekas kitas. D a ž n a i
v a r g o n i n i n k a m s k e l d a v o s i a u b ą j o m a n i e r a derinti r e g i s t ­
r u s ; jie m a n ė , k a d t a i k a n t tokią r e g i s t r u o t ę j ų v a r g o n a m s ,
nieko g e r o neišeitų, bet v ė l i a u , i š g i r d ę jį v a r g o n u o j a n t ,
s t e b ė d a v o s i p a s i e k t u efektu. S i s m e n a s p a l a i d o t a s k a r t u
s u j u o . I š b a n d y d a m a s v a r g o n u s , p i r m i a u s i a jis j u o k a i s
s a k y d a v o : „Visų pirma t u r i u p a ž i ū r ė t i , a r geri j ų p l a u ­
č i a i " , — ir, į j u n g ę s viską, ką tik i n s t r u m e n t a s t u r ė j o , im­
davo g r o t i v i s a i s į m a n o m a i s b a l s a i s . "
S v a r b u s l i u d i j i m a s ! D a r k a r t ą g r į ž k i m e prie n e k r o l o g o ,
k u r i a m e r a š o m a : „Jei p a s a u l y j e k a d a n o r s g y v e n o k o m p o -
308
z l t o r i u s , a t s k l e i d ę s visą d a u g i a b a l s u m o j ė g ą (t. y. p a r o d ę s
v i s a s jo g a l i m y b e s . — A l . D.), t a i , ž i n o m a , b u v o m ū s ų ve­
lionis B a c h a s . Jei k a d a n o r s b u v o m u z i k a n t a s , m e n i š k i a u ­
siai į g y v e n d i n ę s p r a k t i k o j e d i d ž i a u s i a s h a r m o n i j o s p a s l a p ­
t i s , t a i j i s , ž i n o m a , m ū s ų B a c h a s . Niekas n e s u t e i k ė š i t o m s ,
a t r o d y t ų , s a u s o m s g u d r y b ė m s tiek d a u g i š r a d i n g u m o i r
n a u j ų minčių, kaip j i s . "
Šie ž o d ž i a i , p a s a k y t i apie B a c h ą a p s k r i t a i , t u r i tiesio­
ginį ryšį s u j o k ū r i n i a i s v a r g o n a m s , kurie j a u n e s n i a j a i
m u z i k a n t ų k a r t a i — jai p r i k l a u s ė ir F i l i p a s E m a n u e l i s —
g a l ė j o a t r o d y t i ir „ s a u s i " , ir n e s t o k o j a n t y s „ g u d r y b i ų " , n e s
b ū t e n t šioje sferoje g e n i a l u s i s k o m p o z i t o r i u s nuosekliai
laikėsi senųjų vokiškų t r a d i c i j ų , n u s i s t o v ė j u s i o s ž a n r ų hie­
rarchijos. Kūriniuose v a r g o n a m s jis užbaigė šias tradici­
j a s , p r a t u r t i n d a m a s jas n a u j a i s v a i z d a i s i r n a u j o m i s kom­
pozicijos p r i e m o n ė m i s , a t l a i k i u s i o m i s a m ž i ų b a n d y m ą .
V a r g o n ų m u z i k o s srityje y p a č v a i s i n g i b u v o V e i m a r o
m e t a i , kai įvyko g a l i n g a s k ū r y b i n ė s e n e r g i j o s p r o t r ū k i s .
B ū t e n t čia, V e i m a r e , s u s i f o r m a v o B a c h o v a r g o n ų m u z i k o s
stilius. V ė l i a u jis p a t y r ė modifikacijų, bet jo e s m ė ir var­
g o n ų m u z i k o s ž a n r a i liko n e p a k i t ę , k u l t i v u o j a m i iki ket­
virtojo d e š i m t m e č i o v i d u r i o . O p a s k u t i n ę k ū r y b o s „ d e k a d ą "
Bachas naujai peržiūrėjo, ką buvo sukūręs,— redagavo,
r e n g ė s p a u d a i , p a g r i n d i n į dėmesį s k i r d a m a s c h o r a l o iš-
dailoms.
K a i p f o r m a v o s i j o v a r g o n i n i s stilius? A t s a k y t i s u n k u ,
n e s d a u g e l i s a n k s t y v ų j ų kūrinių d i n g o , o c h r o n o l o g i n ė
k ū r i n i ų a t r i b u c i j a n e v i s a d a tiksli, g r e i č i a u a p y t i k r ė . T a ­
č i a u n e t e n k a abejoti, k a d d a r L i ū n e b u r g e , o vėliau A r n -
š t a t e jis ne tik i m p r o v i z a v o , bet ir u ž r a š i n ė j o s a v o kūri­
n i u s . I r v i s dėlto s u s i d a r o g a n a m i g l o t a s v a i z d a s : p a ­
1 5 8
v y z d ž i u i , iki m ū s ų neišliko c h o r a l o i š d a i l o s , k u r i o s s a v o
įmantrumu glumino Arnštato miesčionis; m u m s žinomos
i š d a i l o s s u k u r t o s ne a n k s č i a u kaip 1714 m e t a i s (žr. „ V a r ­
g o n ų k n y g e l ę " ) , kai B a c h a s v a r g o n i n i n k a s įkopė į šlovės
zenitą. Aišku v i e n a : b a i g i a n t i s X V I I I a m ž i a u s p i r m a j a m
d e š i m t m e č i u i , j i s s u s i n t e t i n o s a v o t i e s i o g i n i ų p i r m t a k ų pa-
Greičiausiai dar Liūneburge sukurti preliudai ir fugos BWV
1 5 8
531, 551, o A r n š t a t e 5 4 9 , 532, 533, 550. Bet jų išliko daugiausia
kopijos.
309
 s i e k i m u s . Iš B u k s t e h ū d ė s p e r ė m ė pakilią patetiką, d r a m a ­
tinį polėkį, v i r t u o z i š k u m ą (be kita ko — p e d a l ų t e c h n i k o s
s r i t y j e ) , laisvą improvizacinį t o k a t i n i ų , m o t o r i n i ų ir poli­
foninių, fuginių kompozicijos p a d a l ų derinį; iš P a c h e l -
belio — fugečių j u n g i m o motetinį principą, i š l a i k a n t mo­
tyvinį jų ryšį; iš Bėmo — c. f. p a p u o š i m ą m e l i z m o m i s , su­
dėtingą kontrapunktinių balsų ornamentą, variaciškumą
ir t. t. N e u ž m i r š k i m e ir t i e m s l a i k a m s n a u j o k o n c e r t i n i o
p r i n c i p o poveikio — jis a t n a u j i n o B a c h o v a r g o n ų m u z i k o s
v a i z d u s ir s k a m b ė j i m o pobūdį.
K e t u r i o s p a g r i n d i n ė s j o s ž a n r ų r ū š y s s u t i n k a m o s vi­
s a m k o m p o z i t o r i a u s k ū r y b o s kelyje. Tai — c h o r a l o i š d a i l a ;
Triosatz ( „ t r i o " , t r i b a l s i s i š d ė s t y m a s ) kaip y p a t i n g a kū­
rinių r ū š i s — n e b ū t i n a i s u s i e t a su c h o r a l u ; d v i d a l i s pre­
liudo ( t o k a t o s ) ir fugos c i k l a s ; p a s a k a i i j a ( v i e n i n t e l i s , ta­
čiau u n i k a l u s B a c h o kūrinys!)'. Sias r ū š i s a p ž v e l g s i m e at­
skirai, n o r s c h r o n o l o g i š k a i ir stilistiškai j o s n e a t s i e j a m o s .
B a c h a s , s u p r a n t a m a , a t s i ž v e l g ė į c h o r a l o išdailų funk­
cinę l i t u r g i n ę paskirtį, t a č i a u žiūrėjo j j a s ne kaip į ne­
p r e t e n z i n g u s p r e l i u d u s , l y d i n č i u s parapijiečių giedojimą,
a r b a i n t e r l i u d u s t a r p g i e s m i ų , bet kaip į pjeses, t u r i n č i a s
s a v a r a n k i š k ą m e n i n ę v e r t ę . T a i p j o s ir įsitvirtino n ū d i e ­
nėje m ū s ų v a r g o n i n i n k ų k o n c e r t i n ė j e p r a k t i k o j e .
Jau kalbėjome, kad Bacho choralo išdailos v a r g o n a m s ,
n o r s ir a t r o d o t r a d i c i n ė s , p a s i ž y m i k o n t r a p u n k t o ir h a r m o ­
nijos n a u j o v ė m i s ; p a s t a r o j o j e p a p r a s t a i i š l a i k o m a , kaip ta­
da buvo s a k o m a , durezza e ligature m a n i e r a su „ š i u r k š ­
č i o m i s " s l i n k t i m i s ir u ž l a i k y m a i s , kurie t u r ė j o s u s t i p r i n t i
k ū r i n i o vaizdų ekspresiją. N e r e t a i i š d a i l o m s jis p a r i n k d a ­
vo j a u a n k s č i a u p a n a u d o t ą choralą, ir kiekvieną k a r t ą
įkūnydavo jį skirtingai, pateikdamas kontrapunktų varian­
t u s c. f. m e l o d i j a i . Iš d a u g y b ė s išdailų B a c h a s s u d a r ė
159
k e t u r i s r i n k i n i u s (juose apie 90 k ū r i n i ų ) , kurių du liko
n e b a i g t i , kiti d u išleisti j a m g y v a m e s a n t .
A n k s č i a u s i a s iš šių rinkinių — „ V a r g o n ų k n y g e l ė " , su­
d a r y t a , kaip d a b a r į r o d y t a , a p i e 1714—1716 m e t u s ; liko
Tarp negausių choralinių partitų reikšmingiausios yra
1 6 8
Kano­
nines v a r i a c i j o s kaiėdų giesmės tema" (1747); jos apibūdinamos pas­
kutiniame skyriaus skirsnyje.
310
tik n e b a i g t a s j o s r a n k r a š t i s . C h o r a l ų p a v a d i n i m ų a u t o ­
grafe, r a š y t a m e j a u K ė t e n e , n u r o d y t a , j o g r i n k i n y s su­
m a n y t a s kaip v a d o v a s „ p r a d e d a n č i a m v a r g o n i n i n k u i " i r
s k i r t a s p a m o k y m u i , kaip i n v e n c i j o s — k l a v y r i s t u i . Vis dėl­
t o lieka n e a i š k u , koks šio s u m a n y m o g a l u t i n i s t i k s l a s : a r
j i s b u v o r u o š i a m a s kaip m o k y m o p r i e m o n ė m o k i n i a m s , a r
rengiamas spaudai (pastarasis atvejis mažai tikėtinas).
N e s u p r a n t a m a ir tai, kodėl B a c h a s , p l a č i a i u ž s i m o j ę s , dar­
bą nutraukė.
Į rinkinį b u v o n u m a t y t a įdėti c h o r a l u s v i s o m s b a ž n y ­
tinių m e t ų š v e n t ė m s ( p r o g i n i u s — in tempora) bei tikėji­
mo choralus. Pirmiesiems Bachas išrašė 60 choralų pava­
dinimų, o s u k ū r ė ( p r a d e d a n t a d v e n t u ir b a i g i a n t Velyko­
m i s ) 36; a n t r i e s i e m s p a r i n k o 104 p a v a d i n i m u s , bet s u k ū r ė
tik 10. V a d i n a s i , iš viso — 45 pjesės, kurių v i e n a p a t e i k i a ­
m a dviem v a r i a n t a i s . C h o r a l a i b u v o a t r i n k t i i š t a i s l a i k a i s
p a p l i t u s i ų g i e s m i ų rinkinių: kokia eilės t v a r k a jie b u v o
s u r a š y t i , tokia B a c h a s ir i š d ė s t ė „ V a r g o n ų k n y g e l ė j e " .
G r y n a i m u z i k i n ė s „ a š i e s " čia n ė r a — pjesės i š d ė s t y t o s ne
p a g a l d i d ė j a n t į s u n k u m ą . P r o t o t i p a s visur tas p a t s : cho­
rinis „bendruomeninis" choralas, gausiai sutinkamas ir
r e l i g i n ė s e k a n t a t o s e bei p a s i j o s e s u v o k a l i n i u s b a l s u s dub­
l i u o j a n č i u i n s t r u m e n t i n i u p r i t a r i m u (colla parte). C. f.
s k a m b a v i r š u t i n i a m e , s o p r a n o b a l s e , "nėra j o i m i t a c i n i o
paruošimo (Vorimitation) ir intermedinių „protrūkių",
s k a m b a n t c. f.; p a s t a r a s i s , i š s k y r u s k e t u r i s k ū r i n i u s , me­
l i z m o m i s n e i š p u o š t a s . Tokios y r a šios t r u m p o s i n s t r u m e n ­
t i n ė s pjesės, kurių polifoninė s a n d a r a , l y g i n a n t s u voka­
liniais kūriniais, sudėtingesnė, r a f i n u o t a . 160
C h r o n o l o g i š k a i toliau seka 1739 m e t a i s išleisti „ K l a v y -
r i n i a i p r a t i m a i " op. 3, k u r i u o s e y r a 21 i š d a i l a (o iš v i s o —
27 p j e s ė s ) . G a l i m a spėti, j o g tai, ko B a c h a s n e b a i g ė pir­
m a j a m e rinkinyje, p a d a r y t a čia. Bet s u m a n y t a s jis visai
kitaip.
P a a n t r a š t ė j e n u r o d o m a , k a d rinkinyje p a t e i k i a m i įvai­
r ū s Vorspiele ( p r e l i u d a i ) k a t e k i z m o ir kitomis t e m o m i s y r a
Sių pjesių meninė vertė neginčytina, tačiau Sveicerls (p. 208),
160
pavadindamas jas „muzikinės kalbos žodynu", pernelyg iškėlė Jų
reikšmę.
311
skiriami „ m ė g ė j a m s i r y p a č p a n a š i ų dalykų ž i n o v a m s " .
M ė g ė j a m s g r e i č i a u s i a i skirti t r u m p i c h o r a l a i , o ž i n o v a m s — •
ilgos išdailos. Galimas daiktas, jog trumpieji choralai ga­
lėjo būti a t l i e k a m i k l a v y r u k a r t u s u p a b a i g o j e p r i d ė t a i s
k e t u r i a i s D u e t a i s , kurių s t i l i u s p r i m e n a d v i b a l s e s inven-
c i j a s ; kitos „ m ė g ė j i š k o s " p j e s ė s k a r t a i s p a n a š i o s į ž i g a s
iš k l a v y r i n i ų siuitų (dvi p j e s ė s ) a r b a k l a v y r i n e s „ p r a n ­
c ū z i š k a s u v e r t i ū r a s " (viena p j e s ė ) . O ilgos i š d a i l o s , ku­
r i o m i s p r a s i d e d a r i n k i n y s , kaip ir jį į r ė m i n a n t y s p r e l i u d a s
ir fuga Es-dur ( B W V 5 5 2 ) , aišku, skirtos atlikti v a r g o n a i s .
Iki šiol mokslinėje l i t e r a t ū r o j e n e t y l a d i s k u s i j o s dėl
šio r i n k i n i o s u m a n y m o ir dėl to, kodėl k ū r i n i a i n e į p r a s t a i
j a m e i š d ė s t y t i (žr. apie t a i p a s k u t i n i a m e šio s k y r i a u s skirs­
n y j e ) . B e t n e a b e j o t i n a , k a d n ė r a jokio p a g r i n d o v a d i n t i
šį rinkinį „ m i š i o m i s " , kaip r e k l a m o s t i k s l a i s d a r o n ū d i e ­
n i a i v a r g o n i n i n k a i , n e s iš d v i d e š i m t v i e n o s i š d a i l o s tik
devynios a t i t i n k a n u s i s t o v ė j u s i ą vokiškų p a m a l d ų p r a k t i ­
k ą . B e to, m a ž d a u g p u s ė išdailų y r a l a b a i ilgos i r a p ­
161
skritai n e g a l ė j o būti p a n a u d o t o s t o m e t o liturgijoje.
T a d kodėl B a c h a s išleido šį rinkinį? A t s a k y m a s aki­
v a i z d u s : j i s n o r ė j o p a t e i k t i didelių ir m a ž ų c h o r a l o i š d a i ­
lų v a r i a n t ų p a v y z d ž i u s . K a i p ir „ V a r g o n ų k n y g e l ė " , rin­
k i n y s s k i r t a s p a m o k y t i , p a d e m o n s t r u o t i v a i z d ų įkūnijimo
m e i s t r i š k u m ą . Bet tikslai s k i r t i n g i : „ K n y g e l ė j e " — didak­
t i n i a i ( v a r g o n a v i m o m o k y m o m o d e l i a i ) , o čia m a t o m e
m e n o k ū r i n i u s , skirtus ir m o k y m u i s i , ir d v a s i o s pakylėji­
m u i — Gemūtsergotzung. D a b a r m a n o m a , k a d ir šio rin­
kinio didžioji d a u g u m a išdailų y r a i š V e i m a r o l a i k o t a r p i o
( r u o š i a n t s p a u d a i , j o s b u v o n a u j a i s u r e d a g u o t o s ) . Sie
samprotavimai dar labiau patvirtina mūsų mintis apie
„ V a r g o n ų k n y g e l ė s " išdailų i r „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " t a r ­
p u s a v i o ryšį.
Trečiasis rinkinys, išleistas 1 7 4 7 metais, žinomas „Siūb-
lerio c h o r a l ų " a n t r a š t e ; j i e m s a t i t e k o T i u r i n g i j o s v a r g o n i ­
n i n k o ir leidėjo, B a c h o m o k i n i o J. G. S i ū b l e r i o v a r d a s .
T i t u l i n i a m e l a p e r i n k i n y s p a v a d i n t a s „įvairių stilių cho-
Kyrie ir Allein Gott in der Höh sei Ehr' („Garbė dievui aukš­
161
tybėse") — lotyniškos Gloria vokiškas variantas.
312
r a l a i s " , j a m e t ė r a šeši k ū r i n i a i . P e n k i iš jų — arijų ir
duetų i š B a c h o k a n t a t ų c h o r a l ų t e k s t a i s a r a n ž u o t ė s v a r ­
g o n a m s . Šiose ž a v i o s e m i n i a t i ū r o s e ( p o p u l i a r i pirmoji,
1 6 2
Es-dur) v y r a u j a trio f a k t ū r a , kur du v i r š u t i n i a i „koncer­
t u o j a n t y s " b a l s a i p r i e š i n a m i bosui. Sia t e c h n i k a p a r a š y t o s
ir kai k u r i o s p j e s ė s iš ketvirtojo r i n k i n i o .
Sį, paskutinį c h o r a l o išdailų rinkinį, B a c h a s r e n g ė s p a u ­
dai g y v e n i m o p a b a i g o j e , keli m ė n e s i a i p r i e š mirtį, o išleis­
tas jis b u v o j a u p o B a c h o mirties „ A š t u o n i o l i k o s c h o r a l ų "
p a v a d i n i m u ; bet i š tikro j a m p r i k l a u s o 1 7 išdailų.
Penktojo dešimtmečio pabaigoje, tvarkydamas rankraš­
čius, B a c h a s s u d ė j o j u o s į a p l a n k u s . V i e n a m e jų — k o m p o ­
z i t o r i a u s a t r i n k t i k ū r i n i a i v a r g o n a m s . A n t v i r š a u s gulėjo
t u o laiku j a u ž i n o m ų šešių s o n a t ų a u t o g r a f a s , t o l i a u —
1 7 c h o r a l ų k a r t u s u „ K a n o n i n ė m i s v a r i a c i j o m i s kalėdų
g i e s m ė s t e m a " (irgi n e s e n i a i išleistos, bet variacijų sekoje
b u v o p a k e i t i m ų ) , o a p a č i o j e , a t s k i r a i , gulėjo c h o r a l a s , kurį
a p a k ę s B a c h a s d i k t a v o s a v o mokiniui ir ž e n t u i Altnikoliui.
B ū t e n t šis c h o r a l a s i r b u v o vėliau s a v a v a l i š k a i p r i d ė t a s
prie anų s e p t y n i o l i k o s , n o r s m u z i k o s p o b ū d ž i u ir s t i l i u m
jis niekaip prie j ų n e t i n k a . 163
Sio r i n k i n i o paskirtis tokia p a t i , kaip ir „ K l a v y r i n i ų
pratimų",— parodyti puikius meninio meistriškumo pavyz­
d ž i u s , — t a č i a u šį k a r t ą jis s k i r i a m a s tik „ ž i n o v a m s " . Vy­
r a u j a didelės a p i m t i e s i š d a i l o s , beveik f a n t a z i j o s , n e s la­
bai p u o š n u s c. f. t r a k t u o j a m a s l a i s v a i , o i n t e r m e d i j o s il­
g o s . T a č i a u n e a i š k u s išdailų i š d ė s t y m o p r i n c i p a s , kaip
n e a i š k u ir tai, kiek iš viso jų t u r ė j o būti g a l u t i n a i s u r e ­
d a g a v u s . P a g r i n d ą s u d a r o t a p a t i , V e i m a r o l a i k a i s su­
k a u p t a m e d ž i a g a . P e r r a š i n ė d a m a s B a c h a s kai k ą tai-
1 6 4
Pjesė Nr. 1 — i š kantatos Nr. 140; Nr. 3—iš Nr. 93; Nr. 4 —
162
iš Nr. 10; Nr. 5 — i š Nr. 6; Nr. 6 — iš Nr. 137; antrojo numerio
pirminis šaltinis nežinomas.
Paprastai išdėstytas „priešmirtinis" choralas greičiausiai paim­
1 6 3
tas iš „Vargonų knygelės", tačiau iš dalies naujai suredaguotas.
164
Kūrinių kopijos išliko J. G. Valterio ir Bacho mokinio Vei­
mare J. T. Krebso archyvuose (pastarojo sūnus mokėsi pas Bachą
Leipcige ir buvo vienas mylimiausių ir labiausiai ištikimų jo mo­
kinių) .
313

sė — r e t i n o a r b a tirštino faktūrą, tikslino artikuliaciją,
plėtojo c. f. melodiją ir t. t. R a n k r a š t y j e g a l i m a pastebėti,
kaip s u l i g kiekviena pjese silpnėjo M e i s t r o r a n k a . P a s k u ­
t i n i ą s i a s dvi i š d a i l a s ( B W V 666 ir 667) u ž r a š ė Altnikolis.
Tiek š i a m e r i n k i n y j e (Nr. 5, 10, 14), tiek a n k s t e s n i u o s e
s u t i n k a m i „ t r i o " . Triosatz (trijų sluoksnių f a k t ū r a ) — se­
n a vokiečių v a r g o n ų m u z i k o s t r a d i c i j a : d u v i r š u t i n i a i , švie­
s ū s ir r y š k ū s b a l s a i d e r i n a m i su sodriu „ p e d a l i n i o " b o s o
s k a m b e s i u . Trio techniką B a c h a s išplėtojo iki d i d ž i a u s i o
t o b u l u m o , p e r ė m ę s itališkų trio s o n a t ų patirtį; p a s t a r o s i o s e
m e l o d i z u o t i v i r š u t i n i a i b a l s a i p r i e š i n a m i h a r m o n i n e i boso
a t r a m a i . Š i e m s m o t y v ų s u s i e t i e m s b a l s a m s B a c h a s suteik­
d a v o koncertinį pobūdį, o bosui p a v e s d a v o s a v a r a n k i š k ą
t e m i n ę liniją. P a l y g i n u s , p a v y z d ž i u i , P a s t o r a l ę F-dur B W V
590 ( p a r a š y t a g r e i č i a u s i a i d a r A r n š t a t e ) su Trio d-moll
B W V 583 ( s u k u r t a s a r b a Kėtene, a r b a 1725 m e t a i s ; j a m e
panaudota senovinės nyderlandų dainos melodija), galima
įsitikinti, kaip pasikeitė k o m p o z i t o r i a u s b r a i ž a s : n u o boso
reljefiškiau ė m ė skirtis g l a u d ž i a i s u s i p y n ę m e l o d i n i a i b a l ­
sai, s u d a r y d a m i s u j u o s a v o t i š k ą „ d u e t ą " . N o r s k o n t r a ­
p u n k t a s ir n u š l i f u o t a s , r y š k i a i m a t y t i homofoniniai, ikikla-
sicistiniai b r u o ž a i , kurie pastebimi ir kai k u r i o s e v o k a l i n ė ­
se a r i j o s e su o b l i g a t i n i u i n s t r u m e n t u iš Leipcigo laiko­
tarpio kantatų.
Tai p a s a k y t i n a i r a p i e š e š i a s s o n a t a s v a r g o n a m s
( s u k u r t a s 1730, o g a l ir 1727 m e t a i s ) , k u r i a s , n ū d i e n o s
s u p r a t i m u , dėl jų t r u m p u m o ir p a p r a s t u m o reikėtų v a d i n t i
s o n a t i n o m i s . ( N e k r o l o g e j o s p a v a d i n t o s Sechs Trio.)
Bet kiek š i a m e p a p r a s t u m e e m o c i n i o a t v i r u m o , g r a k š ­
t u m o , b e t a r p i š k o g y v u m o ! Ciklai trijų dalių, kas r o d o
ryšį s u i n s t r u m e n t i n i o k o n c e r t o ž a n r u T a č i a u dėl n e n u ­
;
t r ū k s t a m o t r i b a l s i o j u d ė j i m o tutti—solo k o n t r a s t a s sušvel­
n i n t a s . I n t e n s y v e s n i s viršutinių b a l s ų d i a l o g a s lėtosiose
dalyse.
Toliau a p ž v e l g s i m e k ū r i n i u s , k u r i e k o n c e r t ų s a l ė s e
skamba netgi dažniau už klavyrinius. Turiu omeny jo
k ū r y b o s v i r š ū n ę — dvidalį p r e l i u d o ir fugos ciklą. P r i m e ­
nu: iš p r a d ž i ų tai b u v o v i e n t i s a s ( B u k s t e h ū d ė s tipo) loka-
tos ciklas, k u r i a m e v i r t u o z i n i u s m o t o r i n i u s e p i z o d u s keitė
314
fuginlai. K a r t a i s , d a ž n i a u s i a i a n k s t y v u o j u l a i k o t a r p i u , to-
k a t a B a c h a s v a d i n o p r e l i u d ą ir fugą. I š i m t i s — trijų dalių
t o k a t a C-dur, B W V 564 (apie 1709 m . ) . „ T o k a t i n ė " tikrą­
j a žodžio p r a s m e y r a pirmoji d a l i s s u į s p ū d i n g o m i s i m p ­
r o v i z a c i n ė m i s k a d e n c i j o m i s p e d a l a i s ; a n t r o j i d a l i s — Ada­
gio — p r i m e n a s m u i k o solo i t a l i š k u o s e k o n c e r t u o s e , bet
pabaigoje it sprogimas prasiveržia tipiškas v a r g o n a m s
d r a m a t i z m a s ; trečioji d a l i s — skerco p o b ū d ž i o fuga. Ži­
n o m o j e t o k a t o j e d-moll (apie 1709. m.) išliko s c h e m o s
reliktai: p r e l i u d a s — fuga — p o s t l i u d a s ; p a s t a r a s i s t e m a -
tiškai ir f a k t o r i š k a i siejasi su p r e l i u d u , bet s k a m b a g l a u s ­
tai, kaip fugos koda. Kitoks p r e l i u d o ir fugos s a n t y k i s
t o k a t o j e F-dur, B W V 540,— g r e i č i a u s i a i todėl, k a d ciklo
dalys sukurtos ne tais pačiais metais: preliudas (parašy­
tas K ė t e n e ) y r a p u i k u s i š p l ė t o t o s „ p e d a l i n ė s " t o k a t o s pa­
v y z d y s , o fuga (apie 1716 m . ) , kurios c. f. „ z i g z a g u "
slenka ž e m y n , t e m a t i š k a i s u j u o n e s u s i e t a . Kituose kūri­
n i u o s e p r e l i u d ą B a c h a s k a r t a i s v a d i n o fantazija.
Iš a n k s t y v ų j ų k ū r i n i ų išskirsiu j a u n a t v i š k o ž v a l u m o ir
įkarščio kupiną p r e l i u d ą (tiksliau — trijų dalių t o k a t ą ) ir
fugą D-dur, B W V 532; šis k ū r i n y s p a r a š y t a s a r b a Arn­
š t a t e , a r b a k a r t u su t o k a t a d-moll. F u g ą u ž b a i g i a koda,
kurioje, p a s i t e l k u s virtuozinį blizgesį, vėl p a b r ė ž i a m a s tvir­
tas, trigarsiu paremtas preliudo harmoninis p a g r i n d a s . 1 6 5
Apie 1709 m e t u s b u v o s u k u r t a s p l u o š t a s puikių, i š r a d i n g ų
ir gaivių k ū r i n i ų v a r g o n a m s . T a r p jų — p r e l i u d a s ir fuga
a-moll, B W V 543, „ i š a u s t i " iš n e n u t r ū k s t a m o šešioliktiuių
s r a u t o t a r s i perpetuum mobile, b e s i v e r ž i a n t i s į b e g a l i n i u s
tolius; prieš p a b a i g ą — vėl v i r t u o z i n ė s k a d e n c i n ė s p e d a l ų
s l i n k t y s ir v i r t u o z i n i s b l i z g e s y s . Po keleto metų, bet ne
vėliau kaip 1716-aisiais, prie i š v a r d y t ų kūrinių p r i s i d ė s
d a r kiti ciklai, t a r p jų — minėtoji „ p e d a l i n ė " t o k a t a F-dur.
Tuo l a i k o t a r p i u B a c h o v a r g o n ų m u z i k o s s t i l i u s g a l u t i ­
nai susiformavo. Anksčiau pareikštus samprotavimus apie
dvidalių v a r g o n i n i ų ciklų skirtumą n u o a n a l o g i š k ų kūri­
nių k l a v y r u i d a b a r p a p i l d y s i m e ; šie s a m p r o t a v i m a i b e n d r o
Poslliudo požymiai išlieka ir kai kuriuose vėlesniuose Leipcigo
1 6 5
laikotarpio cikluose, pavyzdžiui, fugose d-moll, BWV 535 ir C-dur,
BWV 547.
315
 p o b ū d ž i o , todėl, ž i n o m a , g a l i m i i n d i v i d u a l ū s n u k r y p i m a i
n u o tipinių d ė s n i n g u m ų .
1. V a r g o n i n i u o s e k ū r i n i u o s e g l a u d e s n i s p r e l i u d o ir fu­
g o s r y š y s ; fugos c. f. n e r e t a i f o r m u o j a s i p r e l i u d o moty­
vuose . 1 6 6
2. K l a v y r i n i u o s e cikluose p r a s m ė s c e n t r a s y r a fuga,
o v a r g o n i n i u o s e l a b i a u išplėtoti p r e l i u d a i (žr., p a v y z d ž i u i ,
p r e l i u d o ir fugos e-moll, B W V 548, a r b a Es-dur, B W V 552
santykį laiko p o ž i ū r i u ) , bet ir j u o s e fugos kaip ciklą už­
b a i g i a n č i o s ir į t v i r t i n a n č i o s tezės funkcija išlieka.
3. į t v i r t i n a n č i o s p a b a i g o s funkcija r y š k i a i i š r e i k š t a ir
p r e l i u d e , ir fugoje; s v a r b u s v a i d m u o t e n k a tiek g a l i n g a m
p e d a l o s k a m b ė j i m u i , tiek r y š k i a i ž ė r i n č i o m s , v i r t u o z i n ė m s
i m p r o v i z a c i n ė m s a u k š t o r e g i s t r o balsų k a d e n c i j o m s . Dėl t o
p a d i d ė j a kodų r e i k š m ė ( k l a v y r i n ė s e fugose jų v a i d m e n į
p a p r a s t a i atlieka s t r e t o s ) .
4. R y š i u m su v a r g o n ų s k a m b e s i o specifika p a d i d ė j a
a k o r d i n i ų vertikalių v a i d m u o ; j o s žymi p a t e t i k o s „ k a u p i ­
mą" k u l m i n a c i n ė s e z o n o s e a r b a „ p r o t r ū k i u s " , d e k l a m a c i -
n e s p a u z e s b e p e r s t o j o , n e n u t r ū k s t a m a i p l ė t o j a m a m e ju­
dėjime. ( S i o s „ v e r t i k a l ė s " n e b ū d i n g o s , r a š a n t „ t r i o " m a ­
n i e r a . ) K a r t a i s v a r t o j a m i net s e p t y n i ų a š t u o n i ų g a r s ų
a k o r d a i , p a s i e k i a n t m a k s i m a l i ą s k a m b e s i o jėgą; a k o r d u s
n e r e t a i n u t r a u k i a k a d e n c i j a , g r i n d ž i a m a s u m a ž i n t u sept-
a k o r d u a r b a n e a p o l i e t i š k u s e k s t a k o r d u . V i s a tai — o r a t o -
riškos patetikos pasireiškimas.
5. V a r g o n a i s k a m b ė j o ne m a ž o j e p a t a l p o j e , o po didin­
g a i s b a ž n y č i ų s k l i a u t a i s s u j ų e r d v i n i u a k u s t i n i u rezo­
n a n s u , todėl o r a t o r i š k a s p a k i l u s kūrinių s t i l i u s , s ą l y g o j a ­
m a s v a r g o n a v i m o g a l i m y b i ų , r e i k a l a v o išplėtotų formų,
k o n c e r t i n i o p r i n c i p o p a n a u d o j i m o . S i u o požiūriu p a ž y m ė ­
tini p r e l i u d a i , k u r i u o s e d a ž n i a u s i a i s u t i n k a m a forma, ar-
Tokį tematinį GTK preliudų ir fugų ryšį bandė rasti nūdienis
l6S
vokiečių kompozitorius ir muzikologas J. N. Davidas (žr.: David I. N.
Das Wohltemperierte Klavier: Der Versuch einer Synoptie.— Göttin­
gen, 1962). Jo pastebėjimuose nemaža vertingų dalykų, bet dar dau­
giau spekuliatyvumo. Tas pats autorius palygindamas analizavo dvi­
balsių ir tribalsių invencijų temas (David 1. N. Die dreistimmigen
Inventionen von J. S. Bach.—Göttingen, 1959).
316
t i m a r i t u r n e l i n e i ; tokių p r e l i u d ų y r a d e v y n i u o s e cikluose,
s u k u r t u o s e Leipcige p r a d e d a n t m a ž d a u g 1724—1725 me­
t a i s . ( P a s k u t i n i s , ne toks didelis k ū r i n y s — p r e l i u d a s ir
fuga C-dur, B W V 546 — d a t u o j a m a s 1744 m e t a i s . )
T a č i a u iki Leipcigo b u v o K ė t e n o l a i k o t a r p i s . K a r t a i s
t e n k a s k a i t y t i , esą per p e n k e r i u s š e š e r i u s ten p r a l e i s t u s
m e t u s B a c h a s a t i t o l ę s n u o v a r g o n ų m u z i k o s . I š tiesų,
miesto b a ž n y č i o s v a r g o n a i b u v o n e per g e r i a u s i , t a r n y ­
binių p a r e i g ų r ė m u o s e k o m p o z i t o r i u s n e g a l ė j o pasireikšti
kaip v a r g o n i n i n k a s , bet n a m u o s e jis t u r ė j o ir pozityvą, ir
pedalinį klavikordą. Yra ž i n o m a , j o g K ė t e n e jis s u k ū r ė ir
trio d-moll, ir trečiosios s o n a t o s v a r g o n a m s pirmąją dalį
(ji y r a G T K I tomo e s k i z u o s e ) , ir, g a l i m a s d a i k t a s , keletą
kitų kūrinių. Ar ne K ė t e n e b u v o u ž b a i g t a p a s a k a l i j a
c-molT? R u o š d a m a s i s 1720 metų kelionei į H a m b u r g ą , B a ­
chas t u r ė j o ten p a d e m o n s t r u o t i a u k š č i a u s i ą atlikėjo meist­
r i š k u m ą , bet a r būtų g a l ė j ę s — n o r s i r g e n i a l u s — t a i pa­
d a r y t i b e a t k a k l a u s , s i s t e m i n g o d a r b o ? D a r S p i t a įtiki­
n a m a i įrodė, j o g b ū t e n t šiai kelionei B a c h a s s u k ū r ė š e d e v ­
r ą — p r e l i u d ą ( f a n t a z i j ą ) ir fugą g-moll, B W V 542. S i s
ciklas p a g r į s t a i l y g i n a m a s su kitu B a c h o š e d e v r u — „ C h r o ­
m a t i n e f a n t a z i j a ir f u g a " k l a v y r u i , k u r i o s p i r m i n i s va­
r i a n t a s irgi d a t u o j a m a s t a i s p a č i a i s 1720 m e t a i s . Abi fan­
t a z i j o s s t e b i n a h a r m o n i j o s d r ą s a ir i m p r o v i z a c i j o s laisve.
C h r o m a t i k a p e r s m e l k i a ir p r e l i u d o a u d i n į , ir fugos c. f.,
jų plėtojimas išmargintas enharmonizmų. Pažymėtina, kad
romantinio atspalvio ciklas v a r g o n a m s u ž b a i g i a m a s ne
m a ž o r i n e t o n a c i j a , kaip B a c h u i į p r a s t a , o m i n o r i n e (žr.
t a i p p a t a n k s t y v ą j ą t o k a t ą d-moll).
Iš Leipcige s u k u r t ų ciklų s u n k u a t i d u o t i p i r m e n y b ę
k u r i a m n o r s v i e n a m — tokie jie tobuli ir n e p a k a r t o j a m a i
i n d i v i d u a l ū s . Todėl t r u m p a i p a m i n ė s i m e tik kai k u r i u o s
iš jų.
„ D o r i n i s " p r e l i u d a s ( t o k a t a ) ir fuga, B W V 538 (preliu­
d a s g r e i č i a u s i a i s u k u r t a s K ė t e n o l a i k o t a r p i u , o fuga —
baigiantis Veimaro metams), yra vienas įspūdingiausių
B a c h o k ū r i n i ų dėl d i n a m i n ė s e k s p r e s i j o s . N u s i l e i s d a m a
„ p e d a l i n e i " t o k a t a i p a g a l tolydžio p a r y š k i n a m ą j u d ė j i m ą
„bangomis" ir būdama kompaktiškesnė, „dorinė" tokata
y r a kitokios s a n d a r o s : k e t u r i s k a r t s k a m b a n t i r i t u r n e l ė pa-
317

r y š k i n t a t r i m m o t y v i š k a i su Ja s u s i e t a i s e p i z o d a i s . Kon-
c e r t i š k u m o b r u o ž a i b ū d i n g i i r fugai: n e p a i s a n t s u d ė t i n g o
b a l s ų s u s i p y n i m o ir ištisinio plėtojimo, k e t u r i s k a r t s k a m ­
b ą s c. f. p r i m e n a r i t u r n e l ę . A š t u o n i ų t a k t ų fugos t e m a
n u l i e t a it s k u l p t ū r a : ji t a r s i p a k o p o m i s , su u ž l a i k y m a i s
stiebiasi ir, į v e i k d a m a k y l a n č i o j u d ė j i m o inerciją, vėl su
u ž l a i k y m a i s n u s i l e i d ž i a į toniką; du išlaikyti k o n t r a s i u ž e -
tai be paliovo-s lydi c. f.
K e t u r i o s r i t u r n e l ė s , kurių d i a l o g e girdėti dviejų orkest­
rų ar chorų s k a m b e s y s , ir vėlei t r y s e p i z o d a i s u d a r o di­
d i n g ą p r e l i u d o c-moli, s k a m b a n č i o prieš t r u m p e s n ę fugą,
kompoziciją ( B W V 546). G a m ų p o b ū d ž i o s l i n k t y s g l a u ­
džiau susieja preliudą ir fugą C-dur, B W V 545 (fuga ho­
m o f o n i n ė s s a n d a r o s ; j o s c. f. p r i m e n a G T K I t o m o fugos
C-dur. t e m ą ) .
P r i e g e r i a u s i ų B a c h o k ū r i n i ų p r i k l a u s o ir ciklai h-moll
bei e-moll, B W V 544 ir 548. P a k a n k a p a ž v e l g t i į p r e l i u d o
h-moll p a g r i n d i n ė s t e m i n ė s m e d ž i a g o s m e l i z m a t i n į n a t ų
piešinį, ir i š k a r t a t m i n t y j e iškyla arija Erbarme dich iš
„Pasijos pagal Matą". P a n a š u m a s neatsitiktinis: tonacijai
h-moll B a c h a s p a p r a s t a i s u t e i k i a „ p a s i j o s " c h a r a k t e r į ( p l g .
fugą h-moll iš G T K I t o m o a r b a Mišių h-moll dalis, p a ­
r a š y t a s ta t o n a c i j a ) . O t o n a c i j a e-moll v a r g o n ų p r e l i u d e
ir fugoje B W V 548 asocijuojasi su tos p a č i o s p a s i j o s
į ž a n g i n i o choro b e g a l i n e š i r d g ė l a a r b a Mišių h-moll Cru-
cifixus. P r e l i u d o p r a d ž i a g i m i n i n g a vokalinei a r i j a i ; n u o
p e n k t o t a k t o į v e d a m a s a n t r a s t e m i n i s e l e m e n t a s ; j ų su­
s i p y n i m a s t a m p a dvylikos t a k t ų „ r i t u r n e l ę " ; p o t o p r a s i ­
d e d a n a u j a s e p i z o d a s , vėliau d a r v i e n a s , kitas. P r e l i u d o
s t r u k t ū r o s s c h e m a tokia: ABACBA. I l g a fuga — v i e n a s u n ­
kiausių a t l i k ė j a m s — y r a l a b a i s u d ė t i n g o s s t r u k t ū r o s dėl
į s i b r a u n a n č i ų į ją t o k a t i n i ų m o m e n t ų bei b ū d i n g o j a i
koncertiškumo.
K o n c e r t i n i o s t i l i a u s b r u o ž a i d a r r y š k e s n i t a r s i iškilmin­
gai ž e n g i a n č i a m e , a k i n a m o s š v i e s o s k u p i n a m e p r e l i u d e
Es-dur iš „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " op. 3 ( B W V 5 5 2 ) . P r i s i ­
m i n k i m e , k a d t r y s bemoliai t r a d i c i š k a i B a c h o s u v o k i a m i
kaip t e o l o g i n ė s t r e j y b ė s simbolis. Sios tikėjimo d o g m o s
n u t v i e k s t a s l a b a i i š p l ė t o t a s p r e l i u d a s , j o beribė g a r s ų erd­
vė. P u n k t y r i n ė s p r a n c ū z i š k o s u v e r t i ū r o s d v a s i a p a r a š y t i
318
galingi 32 taktus apimančios „riturnelės" akordai; ji skam­
ba k e t u r i s k a r t , p a k a i t o m i s su e p i z o d a i s , p a n a š i a i s į fugų
i n t e r m e d i j a s . V i s o p r e l i u d o s c h e m a — ABACABCA. V a r i ­
j u o j a m i p a k a r t o j i m a i s u v o k i a m i kaip šios, m e t a f o r i š k a i
kalbant, garsų katedros konstrukcijos skliautai. Trejybės
s i m b o l i s s ą l y g o j a ir n e į p r a s t ą fugos s t r u k t ū r ą . Tiesą sa­
k a n t , v i e n a p o kitos s k a m b a t r y s n e d i d e l ė s , t e m a t i š k a i t a r ­
p u s a v y j e n e s u s i e t o s fugos, k u r i a s j u n g i a Es-dur t o n a c i j a .
Pirmoji p a r a š y t a alla breve m e t r u , stile antico c h o r i n ė s
polifonijos m a n i e r a (plg. fugą Es-dur iš G T K II t o m o ) ;
a n t r o j i fuga veržli, j u d r i , k e t u r b a l s ė ; trečioji fuga, kaip
ir pirmoji, y r a p e n k i a b a l s ė ir p r i m e n a e n e r g i n g ą žigą.
D ž i ū g a u j a n t i s f i n a l a s a t g a i v i n a p r e l i u d o m o n o l i t i n ė s vie­
novės bruožus.
Ir p a g a l i a u p a s a k a l i j a c-moll ( 1 7 1 6 — 1 7 1 7 ) , k a r t u ir
d i d i n g a , ir d r a m a t i š k a . Ją s u d a r o 20 v a r i a c i j ų a š t u o n i a -
t a k t e boso t e m a , k u r i o s u ž b a i g i a m o s fuga; fugos c. /.—
pasakalijos temos fragmentas.
V a r g o n a i s u j ų kojine k l a v i a t ū r a u ž v i s p a t o g i a u s i os-
t i n a t i n i a m b o s u i atlikti. Todėl t i e s i o g i n i a i B a c h o p i r m t a k a i
n e k a r t ą a t i d a v ė duoklę v a r g o n i n ė s p a s a k a l i j o s ž a n r u i ;
t i e s a , t a r p p a s a k a l i j o s ir č a k o n o s kokių n o r s s k i r t u m ų jie
n e m a t ė (vėliau j u o s aptiko S p i t a , Sveiceris ir kai k u r i e
kiti t y r i n ė t o j a i ) . P a v y z d ž i u i , V a l t e r i s ( 1 7 0 8 ) , n e m i n ė d a ­
167
m a s p a s a k a l i j o s , apie č a k o n ą r a š ė t a i p : „ K e t u r i ų , penkių,
šešių a r a š t u o n i ų t a k t ų a p i m t i e s b o s a s visą laiką k a r t o j a ­
si, o kiti b a l s a i v a r i j u o j a m i . " Du g e n i a l ū s B a c h o k ū r i n i a i
r o d o k i t o k i u s s k i r t u m u s : č a k o n a s m u i k u i solo l a i s v e s n ė s
struktūros, improvizaciškesnė, o vargoninės pasakalijos
i š d ė s t y m ą d a u g i a u s i a lemia m a j e s t o t i š k a s ž i n g s n i s . Beje,
tokį s k i r t u m ą g a l ė j o s ą l y g o t i specifinės g a l i m y b ė s pačių
i n s t r u m e n t ų , k u r i e m s šie š e d e v r a i p a r a š y t i .
V a r i a c i j o s n e a t s k i r t o s v i e n a n u o kitos, bet g r u p u o j a m o s
p o r o m i s a r b a p o t r i s , j a s vienija r i t m a s , f a k t ū r a , f i g ū r a -
cijos. A r t ė j a n t prie k u l m i n a c i j o s , j u d ė j i m o ir s k a m b ė j i m o
p o b ū d i s keičiasi vis r y š k i a u . P a s a k a l i j o j e dvi plėtojimo
'fazės.
Pasakalijoje ostinatinė tema esą pavedama tik bosui, o ča­
167
konoje — ir kitiems balsams.
319

P i r m o s e dviejose v a r i a c i j o s e bosą t a r s i s u d v e j i n a kiti
balsai, kintantys intonaciškai, ritmiškai ir harmoniškai.
Trečioje—penktoje variacijose lyrinės, dainingos aštunti­
n ė s p a m a ž u užleidžia vietą n e r i m o p i l n o m s š e š i o l i k t i n ė m s ,
kurios netrukus užvaldo varijuojamų balsų garsinę erdvę.
N u o d e v i n t o s v a r i a c i j o s p r a d e d a m a r u o š t i k u l m i n a c i j a (ju­
dėti „ r a g i n a " p r e i k t o r i t m i n ė s f o r m u l ė s ) . D e š i m t o j e v a r i a ­
cijoje g a r s i n ę e r d v ę d a r l a b i a u p r a p l e č i a kylančių ir be­
sileidžiančių o k t a v i n i ų g a m ų s r a u t a s . Vienuoliktoje v a r i a ­
cijoje, t a m e p a č i a m e a u d r i n g a i š ė l s t a n č i ų o k t a v ų fone os-
t i n a t i n ė t e m a iškyla j viršutinį a k o r d ų sluoksnį. T o l i a u ,
t e m ą (šį k a r t ą v i e n a b a l s ę ) p a v e d u s s o p r a n u i , faktūra p r a ­
d e d a tirštėti, t a m s ė t i , g r į ž t a m a į p r a d i n ę toniką. Tokiu
b ū d u pirmoji p l ė t o j i m o fazė, t u r i n t i s a v o kulminaciją, a p ­
i m a d e š i m t — d v y l i k a v a r i a c i j ų . A n t r o s i o s fazės p r a d ž i ą
ž e n k l i n a į t a m p o s s u s i l p n ė j i m a s : f a k t ū r a p r a s k a i d r ė j a , ke­
turioliktoje ir penkioliktoje v a r i a c i j o s e t a p d a m a d v i b a l s e
a r n e t v i e n a b a l s ę . T u o r e i k š m i n g e s n i s kojine k l a v i a t ū r a
a t l i e k a m o s t e m o s s k a m b ė j i m a s šešioliktoje v a r i a c i j o j e .
Nuo septynioliktosios prasideda ruošimasis naujai kulmi­
n a c i j a i , t r i o l ė m s „ i š s i b a r s i a n t " p o visą g a r s i n ę e r d v ę . Aš­
tuonioliktoje variacijoje jas pakeičia a k o r d ų k o m p l e k s a i
(plg. s u devintąja v a r i a c i j a ) . A n t r o s i o s fazės k u l m i n a c i j a
k o n c e n t r u o j a m a devynioliktojoje ir d v i d e š i m t o j o j e v a r i a ­
cijose.
F u g o s c. f. ( a u t o r i u s žymi: Thema fugatum) p a g r į s t a s
p a s a k a l i j o s t e m o s pirmuoju k e t u r t a k č i u , kurį lydi du iš­
168
laikyti k o n t r a s i u ž e t a i . E f e k t i n g a fugos k u l m i n a c i j a s u ka­
dencija, n u t r a u k i a ties n e a p o l i e t i š k u s e k s t a k o r d u . D i d i n g a i
s k a m b a i š k i l m i n g i „ p e d a l i n i a i " kodos ž i n g s n i a i .
B a c h o p a s a k a l i j a v a r g o n a m s įkvėpė vėlesnių š i m t m e ­
čių k o m p o z i t o r i u s , u ž s i b r ė ž u s i u s perteikti į v a i r i a s d r a m a ­
tiškas, t r a g i š k a s ir l y r i n e s b ū s e n a s , d i k t u o j a m a s vieno bo­
sinės temos impulso. Tarp daugelio pavyzdžių paminėsiu
B r a m s o IV simfonijos finalą.
Jį Bachas paėmė iš prancūzų kompozitoriaus A
1U
Rezono pa­
sakalijos. K
320
VI
KAMERINE INSTRUMENTINE MUZIKA
J o h a n a s S e b a s t i a n a s mokėsi m u z i k o s g r o d a m a s s m u i ­
ku; p a i n o k a s d a v ė t ė v a s . T a r n a u t i B a c h a s p r a d ė j o kaip
s m u i k i n i n k a s i r k l a v e s i n i s t a s , a š t u o n i o l i k o s metų t a p o
smuikininku jaunesniojo Veimaro hercogo instrumentinėje
kapeloje. V ė l i a u , b ū d a m a s V e i m a r o h e r c o g y s t ė s v a l d o v o
v a r g o n i n i n k u , n u o 1 7 1 4 rnelų ėjo k a p e l m e i s t e r i o p a r e i g a s
ir, k a i p derėjo, b u v o s t y g i n i ų i n s t r u m e n t ų g r u p ė s koncert­
m e i s t e r i s . Leipcige, m u z i k u o d a m a s n a m u o s e , g r o d a v o al­
tu, apie k ą p a p a s a k o j o F i l i p a s E m a n u e l i s : B a c h a s , a n o t
jo, m ė g ę s būti i n s t r u m e n t i n i o a n s a m b l i o „ v i d u r y j e " . B r a n ­
dos m e t a i s B a c h a s p a l a i k ė d r a u g i š k u s s a n t y k i u s s u J . G .
P i z e n d e l i u ir Z. B. V o l i u m j ė — D r e z d e n e d i r b u s i a i s įžy­
miais smuikininkais virtuozais. Pomirtiniame Bacho turto
apraše minimi aštuoni styginiai strykiniai instrumentai,
t a r p jų — ž i n o m o m e i s t r o S t e i n e r i o p a g a m i n t a s s m u i k a s .
Šioje k n y g o j e j a u n e k a r t ą m i n ė j o m e , k a d B a c h o m u z i k o s
a r t i k u l i a c i j o s p r i n c i p a i s u s i k l o s t ė v e i k i a m i s t y g i n i ų inst­
rumentų artikuliacijos, reguliuojamos stryko judėjimo
(„kvėpavimo"). Tuo m u m s įdomesni Bacho kūriniai smui­
kui, violončelei ir j o s p i r m t a k e i — violai da gamba.
Sių k ū r i n i ų ne tiek d a u g , bet jų r e i k š m ė l a b a i didelė.
T a i į vieną rinkinį s u d ė t o s t r y s s o n a t o s ir t r y s p a r t i t o s
s m u i k u i solo, š e š i o s s i u i t o s violončelei solo, š e š i o s s o n a ­
t o s s m u i k u i ir o b l i g a t i n i a m k l a v y r u i (jo p a r t i j ą a u t o r i u s
u ž r a š ė v i s ą ) , t r y s s o n a t o s violai da gamba ir o b l i g a t i n i a m
k l a v y r u i , dvi s o n a t o s s m u i k u i ir basso continuo (solinė
p a r t i j a p l i u s s k a i t m e n i n i s b o s a s ) . Visi šie k ū r i n i a i — 23
ciklai — p a r a š y t i apie 1 7 2 0 m e t u s . P r i e jų šliejasi irgi
t u o l a i k o t a r p i u s u k u r t o s t r y s s o n a t o s fleitai s u o b l i g a t i -
niu k l a v e s i n u ir t r y s — su s k a i t m e n i n i u bosu.
Kyla p r e l i m i n a r i n i s k l a u s i m a s : kodėl i n s t r u m e n t i n i u s
ciklus B a c h a s g r u p a v o po t r i s (yra ir trečioji s o n a t a s m u i ­
kui ir basso continuo, tik boso p a r t i j a finale n e b a i g t a ) a r b a
p o š e š i s ( d u k a r t t r i s ) : šešios j a u m i n ė t o s s o n a t o s v a r g o ­
n a m s , šeši „ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t a i " , p o š e š i a s „ A n g l i š ­
k a s " i r „ P r a n c ū z i š k a s " s i u i t a s a r b a p a r t i t a s k l a v y r u i . Mok-
11, M, Druskinas „Bachas" 321
 slininkai klysta, ieškodami šiuose skaičiuose užslėptos,
s a k r a l i n ė s p r a s m ė s — n e v a dieviškosios t r e j y b ė s simbolio.
Tą reikėtų aiškinti k u r kas p a p r a s č i a u , s i e j a n t su p r a k t i ­
k a : k ū r i n i u s g a l i m a b u v o atlikti s u p a u z e , p e r t r a u k a (du
ciklus paeiliui, po to d a r d u ) a r b a — su p a u z e — iš eilės
t r i s . Taip g r e i č i a u s i a i jie ir s k a m b ė j o K ė t e n o pilies prie­
s t a t e — L i u d v i g s b a u salėje.
P r a d ė s i m nuo sonatų, turinčių užrašytą klavesino par­
tiją.
B a c h a s p i r m a s i s s u k ū r ė p i l n a v e r t į s t y g i n i o ir k l a v i š i n i o
i n s t r u m e n t ų duetą: iki jo k o m p o z i t o r i a i tik s u ž y m ė d a v o
bosą s k a i t m e n i m i s , s u t e i k d a m i k l a v e s i n i s t u i i m p r o v i z a c i ­
j o s laisvę; k l a v e s i n i s t o p a r t i j a d a ž n i a u s i a i a p s i r i b o d a v o
a k o r d a i s , p a r e m i a n č i a i s solinį melodinį balsą. O B a c h a s
„ d u e t ą " p a v e r t ė „ t e r c e t u " (trio): k l a v e s i n u i p a v e s d a v o ne
tik boso p a r t i j ą — k a r t u su soliniu s t y g i n i u i n s t r u m e n t u
„ k o n c e r t a v o " k l a v y r i n ė s partijos- b a l s a i . Kaip invencijose,
kuriose, p a s a k a u t o r i a u s , reikia „ i š m o k t i š v a r i a i g r o t i
dviem b a l s a i s " , o po to „ t e i s i n g a i ir d e r a m a i v a l d y t i t r i s
o b l i g a t i n e s p a r t i j a s " , t a i p ir čia šie b a l s a i t a p o lygiatei­
siai. Tai — r e i k š m i n g a n a u j o v ė . Ne m a ž i a u kaip t r i s d e ­
š i m t B a c h o s o n a t i n i o p a l i k i m o dalių g r i n d ž i a m o s t r i s l u o k s ­
ne f a k t ū r a , kurią s u d a r o du m e l o d i n i a i b a l s a i (solisto
p a r t i j a ir k l a v e s i n i s t o d e š i n ė s r a n k o s p a r t i j a ) bei b o s a s
(klavesinisto kairės rankos partija).
B a c h a s k ū r ė s o n a t a s p a g a l keturių dalių „ b a ž n y t i n ė s "
trio s o n a t o s modelį, k u r i a m e g r e t i n a m o s dvi lėto ir g r e i t o
j u d ė j i m o p o r o s . Leipcige s u k u r t o s e s o n a t o s e v a r g o n a m s jis
p a s i r ė m ė k o n c e r t i n e trijų dalių forma (g—l—g), kuria
a n k s t e s n i u o j u l a i k o t a r p i u , Kėtene, n a u d o j o s i n e d r ą s i a i . O
trio s o n a t o j e fleitai, s m u i k u i ir k l a v e s i n u i iš „ M u z i k i n ė s
d o v a n o s " B a c h a s s ą m o n i n g a i a t g a i v i n o keturių dalių mo­
delį, kaip to r e i k a l a v o „ g r i e ž t a s " r i č e r k a r ų ir k a n o n ų su­
m a n y m a s . N u o n o r m o s kiek n u k r y p s t a p e n k i a d a l ė šeštoji
s o n a t a s m u i k u i , bet reikia m a n y t i , k a d b u v o j o s v a r i a n t ų
( B W V 1019, 1 0 1 9 a ) ' . 69
- 170
Pirmoji sonata fleitai ir continuo (C-dur) šešių dalių: pridėti
199
du menuetai, sugriauta dalių seka. Tai mišrus sonatos-siuitos tipas,
primenantis pirmąjj „Brandenburgo koncertą".
32?
T a č i a u ištikimybė s e n a j a i k o n s t r u k c i j a i n e a t s i l i e p ė
m u z i k o s p o b ū d ž i u i — ji n u o š i r d ž i a i j a u t r i , m a l o n i , kas vi­
siškai a t i t i n k a n a u j ą „ g a l a n t i š k ą " , d a i n i n g ą r a š y b o s m a ­
nierą, n e p a i s a n t polifoninės s a n d a r o s . T e m i n i u o s e d a r i ­
n i u o s e s u s t i p r ė j o homofoniniai b r u o ž a i , s t r u k t ū r o s perio­
d i š k u m a s . P a ž y m ė t i n a , k a d s u t i n k a m i šokių p r o t o t i p a i ,
sicilianos, v a r t o j a m a b i p a r t i t o s f o r m a . 170
S o n a t o s s m u i k u i d a u g kuo a r t i m o s a r i j o m s i š vėlesnių­
jų, Leipcige s u k u r t ų k a n t a t ų . K a i p t e i s i n g a i pastebėjo
S v e i c e r i s , siciliana, k u r i a p r a s i d e d a s o n a t a Nr. 4 , p r a n a ­
š a u j a ariją Erbarme dich iš „ P a s i j o s p a g a l M a t ą " . G i m i ­
n i n g a s šiai sicilianai b ū s e n a s perteikia s o n a t o s N r . 6 ant­
roji ir ketvirtoji d a l y s . P a s t a r o s i o s s o n a t o s t r y s v i d u r i n ė s
d a l y s s u d a r o l y g „ciklą c i k l e " : p a s i j o s tipo Largo ir
Adagio į r ė m i n a k l a v y r o solo (!) a t l i e k a m ą Allegro. Reikš­
m i n g a k l a v e s i n i s t o p a r t i j a s o n a t o j e Nr. 5, k u r i o s pirmoje
ir trečioje d a l y s e didelis v a i d m u o tenka h a r m o n i j a i .
A k i v a i z d ž i a i homofoninė y r a s o n a t o s Nr. 3 trečioji da­
lis; g i l u s s m u i k o „ a l s a v i m a s " b ū d i n g a s šios s o n a t o s pir­
m a j a i d a l i a i ; i š r a i š k i n g a s d i a l o g a s , kurį k a n o n u veda s m u i ­
k i n i n k a s ir k l a v e s i n i s t a s s o n a t o s N r . 2 trečioje dalyje. So­
n a t o s Nr. 1 p r a d ž i o j e t e r c i j o m i s ar s e k s l o m i s s u d v e j i n t i
m e l o d i j o s „ a t o d ū s i a i " s u v o k i a m i kaip dviejų fleitų due­
t a s . A p s k r i t a i šios s o n a t o s y r a b e g a l o d ė k i n g a m e d ž i a g a
s t u d i j u o j a n t evoliuciją, kurią p a t y r ė v i e n a s i š B a c h o sti­
l i a u s b r u o ž ų — jo p r i a r t ė j i m a s prie i k i k l a s i c i s t i n ė s „ d a i ­
n a v i m o " m a n i e r o s i n s t r u m e n t i n ė j e muzikoje.
S o n a t o s s m u i k u i k a m e r i š k e s n ė s , o s o n a t o s violai da
gamba k o n c e r t i š k e s n ė s : p a t i „ t e n o r i n i o " i n s t r u m e n t o te-
s i t ū r a bei t a n k e s n ė d a u g i a b a l s ė f a k t ū r a (viola da gamba
turėjo šešias stygas) reikalavo kontrastingo medžiagos
i š d ė s t y m o . K l a v y r o p a r t i j o j e p a n a u d o j a m i k r a š t i n i a i re­
g i s t r a i ; greitų, g a n a išplėtotų dalių faktūra d a ž n i a u s i a i
d v i b a l s ė , i n v e n c i n ė . Dėl d i d e l ė s šių dalių a p i m t i e s v y r a u ­
j a trijų dalių k o n c e r t o s t r u k t ū r a .
Siciliana pradeda trečiąją sonatą (plg. siciliana iš pirmos
sonatos smuikui solo arba iš sonatų fleitai E-dur ir Es-dur; pastaro­
j i — s u basso continuo); bipartitos forma — trečioje, ketvirtoje ir penk­
toje sonatose smuikui (plg. antrąją ir trečiąją sonatas violai da gam­
ba); šeštosios sonatos finale yra net arijos dą capo formą.
§23
 G e n i a l u s B a c h o p a s i e k i m a s — dvylika ciklų s t y g i n i a m s
s t r y k i n i a m s i n s t r u m e n t a m s solo. Cia r y š k u s j o k ū r y b a i Tai l a b a i s a v i t a s r i n k i n y s : j i s p r a d e d a m a s k e t u r i ų da­
b ū d i n g a s b r u o ž a s — n a u j ų t e n d e n c i j ų ir senų vokiškų va- lių s o n a t a , s u k u r t a p a g a l „ b a ž n y t i n ė s " s o n a t o s modelį,
riacinių polifoninių t r a d i c i j ų sintezė. Šie k ū r i n i a i s u d a r o p o t o eina p a r t i t a , k u r i o s šokiai stilizuoti d a ž n i a u s i a i
pedagoginio repertuaro pagrindą ir kartu yra aukščiausia p r a n c ū z i š k a m a n i e r a , o jų „ r i n k i n y s " l a i s v e s n i s ir l a b i a u
a t l i k i m o m e i s t r i š k u m o mokykla. S u m a n y m a s į k ū n y t a s t a i p r a f i n u o t a s n e g u siuitose violončelei, i š s k y r u s , ž i n o m a , a n t ­
t o b u l a i , o i n s t r u m e n t ų g a l i m y b ė s p a n a u d o t o s taip visa­ rąją p a r t i t ą s u g a r s i ą j a č a k o n a . A p s k r i t a i s u m a n y m a s
p u s i š k a i , k a d šiuo požiūriu p a s a u l i o m u z i k i n ė j e l i t e r a t ū r o ­ aiškus: sonata — naujas žanras, tačiau Bachas traktuoja
je s m u i k u i a r b a violončelei šie k ū r i n i a i n e t u r i s a u lygių. jį polifoniškai (dvi p i r m o s i o s d a l y s y r a p r e l i u d a s ir f u g a ) ;
S i u i t o s e violončelei, šiose be g a l o v i e n t i s o s e m i n i a t i ū ­ p a r t i t a — s e n a s ž a n r a s (ką p a b r ė ž i a p a t s p a v a d i n i m a s ) ,
rose, s u f o r m u o t a s s t r u k t ū r o s i r m o t y v i n i ų ryšių m e t o d a s , bet j i s u š i u o l a i k i n a m a n a u j ų šokių i n t o n a c i j o m i s , „ d u b ­
k u r i s kiek v ė l i a u t a p s k l a v y r i n i ų siuitų p a g r i n d u . Kiek­ l i a i s " ir p a n a š i a i . T a č i a u s o n a t a ir p a r t i t a n e s u s i e t o s , t a r p
vieną ciklą, p r a d e d a m ą p r e l i u d u , s u d a r o šeši šokiai — ke­ jų n ė r a nei t o n a c i n i o , nei t e m i n i o g i m i n i n g u m o . V a i z d u ­
turi t r a d i c i n i a i ir du n a u j i , „ a l t e r n a t y v i n i a i " ; jie r e i k a l a u ­ mo dėlei n u r o d y s i u ciklų sudėtį ( s k l i a u s t e l i u o s e — t o n a ­
j a , k a d pirmoji pjesė b ū t ų p a k a r t o t a a t l i k u s a n t r ą j ą , ' p a ­ cijas) :
r a š y t ą ta p a č i a t o n a c i j a , bet kita d e r m e ; t o k s y r a dviejų
pirmųjų siuitų m e n u e t a s , dviejų kitų — burė, ir dviejų pas­ I sonata. Adagio. Fuga (g) 1 7 2
. Siciliana (B). Pres­
kutinių — gavotas. to ( g ) .
D e r i n d a m a s įvairias istorines tradicijas, Bachas pasie­ I partita (h). Alemanda. Dublis. Kurantė. Dublis
k ė reto s t i l i a u s v i e n i n g u m o . P r e l i u d a s n e p r i e š i n a m a s šo­ (Presto). S a r a b a n d a . D u b l i s . B u r ė . D u b l i s .
k i a m s , kaip k l a v y r i n ė s e „ A n g l i š k o s e " siuitose (bet n e par-
II s o n a t a . Grave. F u g a ( a ) . Andante ( C ) . Allegro (a).
t i t o s e iš „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " op. 1 ) ; atvirkščiai — po
preliudo skambanti alemanda yra tarsi jo tęsinys, nes II partita ( d ) . Alemanda. Kurantė. S a r a b a n d a . Ziga.
p r e l i u d e slypi m o t y v i n i s i n t o n a c i n i s i m p u l s a s , v a r i a n t i š k a i Čakona.
p l ė t o j a m a s kitose d a l y s e . T i p i š k a p r e l i u d o f a k t ū r a a k o r d ų
III s o n a t a . Adagio. Fuga (C) 1 7 3
. Largo (F). Allegro
arpeggio p a v i d a l u b ū d i n g a siuitų Nr. 1 ir 4 p i r m o s i o m s
d a l i m s . S i u i t o s Nr. 5 ir 6 d i d e s n ė s a p i m t i e s , „ k o n c e r t i š - (C).
k e s n ė s " . P a s t a r ą j ą siuitą B a c h a s r e k o m e n d a v o atlikti j o III partita ( E ) . P r e l i u d a s . L u r a . R o n d o formos g a v o ­
p a t i e s išrastu p e n k i a s t y g i u i n s t r u m e n t u viola pomposa —
tas 1 7 4
. Menuetas I. Menuetas II. Burė. Ziga.
s a v o t i š k u „ t e n o r i n i u a l t u " . P a ž y m ė t i n a g r o j i m o b ū d ų įvai­
rovė: s u t i n k a m a reali a r b a u ž s l ė p t a ( „ t a r i a m a " ) polifoni­ Pradžiai keletas žodžių apie šokių parinkimą ir jų
j a s u r e g i s t r ų s u p r i e š i n i m u , a k o r d ų k o m p l e k s a i , virtuo­ seką.
ziniai g a m ų tipo p a s a ž a i , v a r g o n ų p u n k t a i (žr., p a v y z ­
P i r m o j e p a r t i t o j e a t k r e i p i a dėmesį dublių g a u s u m a s ir
džiui, siuitų N r . 1 ir 3 p r e l i u d u s ) ir t. t. N e t e n k a nė
kalbėti, kokie k o n t r a s t i n g i šias siuitas s u d a r a n č i ų pjesių t a i , k a d n ė r a siuitą u ž b a i g i a n č i o s ž i g o s . K l a v y r i n ė s e siui­
v a i z d a i . D a r l a b i a u s a v o t u r i n i u k o n t r a s t u o j a šeši kūri­ tose dubliai išpuošti m e l i z m o m i s , o čia p e r k o m p o n u o t i vir-
niai smuikui solo . 171
Si fuga tapo vargonų fugos g-moll (BWV 539) prototipu.
1 7 2

Fugos tema paimta iš katalikų himno Verti Sande spirito

1 7 3

(„Ateik, Šventoji Dvasia") pirmosios frazės.

fj" , n ^ "
171 e B
- С о н а т ы и
партиты И. С. Баха для скрипки
v
Cia Bachas seka Kuperenu, kurio pjesės klavesinui parašytos
174

соло.— М., 1970.

kupletine forma su pasikartojančiu refrenu.
324 325
 t u o z i š k a i , be to, g r i n d ž i a m i h o m o f o n i n i a i s p a s a ž a i s . Ar
n e dėl t o B a c h a s a t s i s a k ė b a i g i a m o s i o s žigos? J u k šitaip
p e r k u r t u o s e d u b l i u o s e (faktiškai — v a r i a c i j o s e ) a t s i r a n d a
i t a l i š k o s ž i g o s p o ž y m i a i . A n t r o j e p a r t i t o j e p a t e i k i a m a s už­
d a r a s v a r i a c i n i s ciklas — č a k o n a , a t s i d ū r u s i trijų p a r t i t ų
c e n t r e . B e n d r a m e j ų k o n t e k s t e p a s k u t i n ė p a r t i t a atlieka
į t a m p o s m a ž i n i m o funkciją, ji šliejasi prie b a l e t i n i o ti­
p o — a l e m a n d o s i r s a r a b a n d o s net n ė r a .
Sonatų struktūra vienodesnė: didingas nepaprastai raiš­
kiai o r n a m e n t u o t a s p r e l i u d a s ( s o n a t o j e Nr. 3 — melizmų
n e t u r i n t i s m o n o l o g a s ) p a r u o š i a labai išplėtotą, neįprastą
s m u i k u i solo fugą. N e ž i n i a , kuo l a b i a u s t e b ė t i s — ar giliu
t u r i n i u , ar s o d r i a h a r m o n i j a ir polifonijos m e n u , ar išra­
d i n g u m u ir fantazija. Ciklo a n t r o j i p u s ė — a n k s t e s n ė s
įtampos iškrova: trečioji d a l i s k a n t i l e n i n ė (sonatoje
N r . 1 — s i c i l i a n a , p a n a š i į r a m i ą lopšinę, s o n a t o j e Nr. 2—
b i p a r t i t o s formos a r i j a ) ; f i n a l a s h o m o f o n i n i s p a s a ž i n i s ,
p a r a š y t a s s e k a n t žiga a r b a p a r t i t ų d u b l i a i s . Bet a r g a l i m a
šias dvi d a l i s v a d i n t i ciklo a n t r ą j a p u s e ? F o r m a l i a i pa­
g r i n d a s t a m y r a , t a č i a u dvi p r a d i n ė s d a l y s n e a t s k i r i a m o s
viena n u o kitos; jų t o n a c i j a ta pati ir s u s i e t o s j o s t a i p ,
kaip p r a n c ū z i š k o j e u v e r t i ū r o j e į ž a n g i n i s Allegro ir jį pa­
keičianti fuginė p a d a l a ; s o n a t o s e š i p a d a l a p a g a l apimtį
ir p a g a l p r a s m ę r e i k š m i n g e s n ė , todėl j o s p a k a r t o j i m a s ne­
b e r e i k a l i n g a s . Taip keturių dalių „ b a ž n y t i n ė " s o n a t a virsta
k o n c e r t i n i u trijų dalių ciklu su lyrine v i d u r i n e d a l i m i .
Visų šių ciklų v i r š ū n ė y r a č a k o n a , išties u n i k a l u s —
net B a c h u i ! — k ū r i n y s , a p i m a n t i s 256 t a k t u s ir t r u n k a n t i s
apie šešiolika minučių.
P r i m i n s i u e s m i n i u s šios č a k o n o s ir v a r g o n ų p a s a k a l i j o s
c-moll s k i r t u m u s . P a s t a r o j i žavi d i d i n g u i š k i l m i n g u m u ,
veržlia e n e r g i j a , n e p a l i a u j a m u d i n a m i k o s a u g i m u s u įtam­
pą m a ž i n a n č i a i s š v i e s e s n i a i s e p i z o d a i s , kurie g a l y b ė s ku­
pinoje g a r s ų e r d v ė j e atlieka i n t e r m e d i j ų v a i d m e n į ; o I š k i l m i n g a i „ p a s k e l b i a m a " t e m a , ją p a p i l d o dvi v a r i a ­
č a k o n o j e s a n t ū r ų s a r a b a n d o s tipo d r a m a t i z m ą pakeičia
lyrinis d a i n i n g u m a s , p a t e t i k ą — k o n t e m p l i a c i j a , n e t i k ė t u s
d i n a m i k o s p r o t r ū k i u s — r a m y b ė a r b a f a n t a s t i n ė s vizijos.
326
P a s a k a l i j o j e v y r a u j a g r i e ž t a s t r u k t ū r o s logika, o č a k o n o s
d r a m a t u r g i j a p l ė t o j a m a s u d ė t i n g a spirale, t a r s i laisvai
improvizuojant.
V a r i j a v i m o principo e s m ę s u d a r o p r i a r t ė j i m a s prie te­
m o s a r b a n u t o l i m a s n u o jos. B a c h o kūryboje šis p r o c e s a s ,
kaip t e i s i n g a i p a ž y m i V . C u k e r m a n a s , v y k s t a b a n g o m i s .
(Aš p a s i n a u d o j a u kai k u r i a i s v e r t i n g a i s šio m o k s l i n i n k o
pastebėjimais .) 175
B a n g o s siūbuoja,... viena g e n a kitą,
š i a u š i a s i — taip p r i a r t ė j a k u l m i n a c i n ė zona, „devintoji
b a n g a " . Į t a m p a v a r i a c i j o s e d i d i n a m a s k a i d a n t r i t m ą (na­
tų s k a i č i u s laiko vienete d i d ė j a ) , p l e č i a n t s k a m b e s i o dia­
p a z o n ą ir t i r š t i n a n t faktūrą, i n t e n s y v i a u g r e t i n a n t r e g i s t ­
r u s . Tokios plėtojimo fazės i š r y š k i n a k ū r i n i o centrą, „ašį",
kas a p s k r i t a i b ū d i n g a B a c h o kompozicijos m e t o d u i .
Prieš čakoną skamba kuklesnės apimties ir palyginti
p a p r a s t e s n ė p a r t i t a , s u d a r y t a tik iš keturių t r a d i c i n i ų šo­
kių. S a r a b a n d o s melodijoje y r a motyvų, g i m i n i n g ų ča­
k o n o s t e m a i . Bet ką l a i k y s i m e jos t e m a ? Boso formulę,
k u r i , p r a d e d a n t šeštąja v a r i a c i j a , šiek tiek k e i č i a m a , iš­
k a r t , n u o pirmųjų t a k t ų v a r i j u o j a v i r š u t i n i s b a l s a s , ir bū­
t e n t šį melodijos v a r i a n t ą k l a u s a suvokia kaip n e v a pa­
g r i n d i n ę č a k o n o s temą. V a r i j u o j a m a ir ž e m y n e i g i o t e t r a -
c h o r d o d—c—b—a formulė (šeštoje variacijoje bei m a ­
ž o r i n ė s e v a r i a c i j o s e vietoj c y r a eis; taip b u v o ir k i t u o s e
šios p a r t i t o s š o k i u o s e ) . V i e n a t o n a c i n ė j e k o n s t r u k c i j o j e (at­
skirą p a d a l ą s u d a r a n č i o s e v a r i a c i j o s e ) a t s i r a d ę s n a u j a s
d e r m i n i s a t s p a l v i s , šiuo atveju m a ž o r a s , r o d o trijų dalių
formos p o ž y m i u s . Bet čakonoje tai — a n t r i n ė s formos po­
žymiai; o pirminius kompozicinius elementus mokslininkai
t r a k t u o j a įvairiai.
T r i s d e š i m t variacijų s u g r u p u o t o s į d e v y n i s e p i z o d u s
p a g a l emocinių b ū s e n ų g i m i n i n g u m ą , b e to, j o s išdėsto­
m o s n e t o l y g i a i — vienos v a r i a c i j o s t r u m p e s n ė s , kitos la­
biau i š p l ė s t o s . (Toliau v a r i a c i j a s ž y m ė s i m e a r a b i š k a i s
skaitmenimis, o epizodus — romėniškais.)
cijos. Pirmoji fazė t r u n k a iki 75-ojo t a k t o : p r a s i d ė j u s i n u o
Zr.: Цуккерман
175
В. Анализ музыкальных произведений ..—
M., 1974, с. 215—230.
327

l y r i n ė s t r a n s f o r m a c i j o s (3, I I ) , j i f i g ū r a c i j o m i s u ž k a r i a u ­
ja vis d i d e s n ę g a r s ų e r d v ę . Antroji fazė p r a s i d e d a 58-
a j a m e t a k t e s a v o t i š k a į ž a n g a : keičiasi r i t m a s , p a s i g i r s t a
k v a r t ų s l i n k t y s — juk boso t e m o s p a g r i n d ą s u d a r o tetra-
c h o r d a s . Toliau (7, I I I ) r e g i s t r ų d i a p a z o n a s dar labiau
i š p l e č i a m a s — š e š i o l i k t i n e s n a t a s keičia t r i s d e š i m t a n t r i -
n ė s ; kaip ir kadencijoje, c h o r a l o s k a m b ė j i m a s d a r o s i mo­
nolitinis, e k s p r e s y v i a i t r a k t u o j a m a s (IV e p i z o d a s — „ar­
peggio").
Tuo dvi fazės u ž b a i g i a m o s , o trečiojoje tas p a t s cho­
ralas didingai skamba mažorine derme. Mažorinė padala
j u n g i a t r i s e p i z o d u s : d a i n i n g ą s a r a b a n d ą (16—18, V ) , in­
t e n s y v ų „ į s i b ė g ė j i m ą " ( 1 9 — 2 1 , VI) ir aktyvų, e n e r g i n g ą
t o s pačios k a n t i l e n i n ė s s a r a b a n d o s įtvirtinimą (22, V I I ) ,
k u r i s 25-ojoje v a r i a c i j o j e virsta n a u j a v i r t u o z i n e k a d e n c i j a
(„arpeggio"). Ketvirtoje fazėje g r į ž t a m a į minorą (26,
V I I I ) . D ė s t y m a s labai g l a u s t a s , k o n c e n t r u o t a s , i r n e t r u k u s
(29, IX) p r a s i d e d a trečioji k a d e n c i j a ( b a r i o l a ž a i ) — šį
k a r t ą t ę s i a n t g a r s ą la; šešioliktinių triolės p r a d e d a „bė­
g i o t i " d a r e n e r g i n g i a u ( 3 0 ) , ir vėl i š k i l m i n g a i „paskel­
b i a m a " t r u p u t į p a k e i s t a č a k o n o s p r a d i n ė tezė kaip viso
kūrinio įrėminimas.
Taigi prieš m u s — s u d ė t i n g a i s u b o r d i n u o t a s , d a u g i a l y ­
p i s k o m p o z i c i n i s p l a n a s . K e t u r i o s fazės a n a l o g i š k a i ati­
tinka viena kitą: pirmoji — ketvirtąją, a n t r o j i — pirmąją;
t r e č i o j i - - n o r s j o s d e r m i n i s a t s p a l v i s kitas — a t i t i n k a a n t ­
r o s i o s fazės finalą c h o r a l i n e t e m o s t r a k t u o t e (plg. šių fa­
zių a k o r d u s — arpeggio); be to, trečiajai fazei b ū d i n g a s
v i d i n i s v i e n t i s u m a s . R e z u l t a t a s — s a v o t i š k a kompozicija,
k u r i o s schemą H . L e i c h t e n t r i t a s vykusiai a p i b ū d i n o kaip
„suglaudimo progresiją":
keturi m i n o r i n i a i epizodai ( I — I V ) — 132 t a k t a i ;
t r y s m a ž o r i n i a i epizodai ( V — V I I ) — 7 6 t a k t a i ;
d u m i n o r i n i a i epizodai ( V I I I — I X ) — 4 8 taktai.
P a s i t e l k u s s k a i č i u s , šis s a n t y k i s i š r e i š k i a m a s formule
5:3:2. S t e b ė t i n a , kaip m e i s t r i š k a i t a r i a m a s č a k o n o s i m p -
rovizaciškumas r e m i a m a s griežtai apgalvota jos konstruk­
cija!..
328
VII
KLAVYRINË MUZIKA
Po triumfo D r e z d e n e 1717 m e t a i s — t a i p ir n e į v y k u s
v a r ž y b o m s su Luji M a r š a n u — t r i s d e š i m t i e s dvejų m e t ų
B a c h o kaip n e p r i l y g s t a m o k l a v y r i s t o ir v a r g o n i n i n k o šlo­
vė p a p l i t o v i s u r .
„ P a s a u l i n i o g a r s o virtuozu ir k l a v y r o k a r a l i u m " jį v a ­
d i n a G. A. Z o r g ė , Miclerio „ D r a u g i j o s " n a r y s . V a l t e r i o
(1732) ir G e r b e r i o (1790) m u z i k o s ž o d y n u o s e r a š o m a ,
k a d jį visiškai t i n k a v a d i n t i s a v o laikmečio — o g a l ir bū­
simų laikų — p a j ė g i a u s i u k l a v y r i s t u ir v a r g o n i n i n k u . Net
jo p r i e š i n i n k a s J. A. Seibė su p a s i g ė r ė j i m u r a š ė ( 1 7 3 7 ) :
„Bacho meistriškumas tiesiog stebina, ir sunku suprasti,
kaip j a m p a v y k s t a t a i p n e į p r a s t a i , taip mikliai d a r b u o t i s
r a n k o m i s ir kojomis, s u p i n a n t ir i š t e m p i a n t p i r š t u s , k a d
n e t d a r a n t d i d ž i a u s i u s š u o l i u s nesigirdi n ė vieno netei­
s i n g o g a r s o , i r šitaip e n e r g i n g a i j u d a n t , visai n e p a j u d i n t i
korpuso." Jis vadino Bachą „puikiausiu iš muzikantų",
„ n e p a p r a s t u k l a v y r o ir v a r g o n ų m e n i n i n k u " , „beveik vie­
n i n t e l i u k l a v y r i n i o m e n o v a l d o v u " ( 1 7 4 5 ) . J . A . P . Šul­
c a s ( a š t u n t o d e š i m t m e č i o v i d u r y j e , s t r a i p s n y j e iš J. G.
Zulcerio „ V i s u o t i n ė s v a i z d u o j a m o j o m e n o t e o r i j o s " ) irgi
pabrėžė: „Bachas, didysis J o h a n a s Sebastianas Bachas,
kaip v i e n b a l s i a i tvirtina visi, kurie jį girdėjo, visiškai
n e j u d i n d a v o l i e m e n s , o jo pirštai l a k s t y d a v o beveik ne­
p a s t e b i m a i . K o verti d a b a r t i n i a i s u n k u m a i , g r o j a n t viso­
kiais i n s t r u m e n t a i s a r d a i n u o j a n t v i s a i s b a l s a i s , p a l y g i n u s
j u o s su t a i s , k u r i u o s p r i e š t r i s d e š i m t metų įveikdavo šis
žmogus, grodamas klavyru arba vargonuodamas?"
A m ž i n i n k u s žavėjo ir jo i m p r o v i z a c i j o s , t o b u l a s var­
g o n ų ir k l a v y r o į v a l d y m a s , specifinė atlikimo m a n i e r a ,
a t i t i n k a n t i šių i n s t r u m e n t ų t e c h n i k o s g a l i m y b e s .
K ū r y b o s ir a t l i k i m o sferų a t s i r i b o j i m a s ė m ė ryškėti j a u
n u o XVII a m ž i a u s a š t u n t o j o d e š i m t m e č i o , n o r s v a r g o n a i
s u j ų m a n u a l i n e k l a v i a t ū r a vis dar b u v o n e a t s i e j a m i n u o
„ k l a v y r o " sąvokos. Bet ir k l a v y r a s — s i a u r ą j a žodžio pras­
m e — t u r ė j o dvi p a g r i n d i n e s a t m a i n a s ; tai — k l a v i k o r d a s ,
k u r i u o g a r s a s b u v o i š g a u n a m a s p r i s p a u d ž t a n t s t y g ą me-
329
t a l i n i u a n t g a l i u ( „ t a n g e n t u " ) , ir k l a v e s i n a s (ital. cem-
balo), k u r i a m e s t y g ą lietė p l u n k s n o s s m a i g a l y s a r b a
o d a . A t i t i n k a m a i skyrėsi ir s k a m b ė j i m o p o b ū d i s : kla-
1 7 6
vikordo — i n t y m u s , v i b r u o j a n t i s , k l a v e s i n o — t u r į s d a u g
tembro atspalvių, skardus, „dūzgiantis". Klavesinas buvo
n a u d o j a m a s k o n c e r t u o s e bei a t l i e k a n t basso continuo p a r ­
tiją. N a m u o s e B a c h a s t u r ė j o d a u g s t y g i n i ų klavišinių inst­
r u m e n t ų — s p i n e t ų (vieno m a n u a l o , n e š i o j a m ų ) , klavesi­
nų, klavikordų. P o m i r t i n i a m e a p r a š e i š v a r d y t i šeši klave­
s i n a i ; k l a v i k o r d a i į s ą r a š ą n e p a t e k o — g a l dėl to, k a d b u v o
pigesni, o gal juos pasiėmė sūnūs.
S e n i a i n u g r i m z d o į praeitį k a d a i s e įnirtingi g i n č a i , ku­
riai iš m i n ė t ų k l a v y r o a t m a i n ų B a c h a s teikęs pirmenybę.
R e m d a m a s i s Filipo E m a n u e l i o ž o d ž i a i s , F o r k e l i s — o po jo
S p i t a ir Sveiceris — tvirtino, esą tai b u v ę s k l a v i k o r d a s .
Bet a r g a l i m a tikėti E m a n u e l i o žodžiais? J i s p r i s k y r ė
tėvui s a v o a s m e n i n e s s i m p a t i j a s . N ė r a a b e j o n ė s , k a d to­
kie virtuoziniai k ū r i n i a i , kaip „ G o l d b e r g o v a r i a c i j o s " ar­
ba „ I t a l i š k a s k o n c e r t a s " bei soliniai k o n c e r t a i su orkest­
r o p r i t a r i m u ( a p s i r i b o s i m e tik šiais p a v y z d ž i a i s ) , s u m a ­
nyti k l a v e s i n u i . Kituose k ū r i n i u o s e ( d a u g e l y j e a l e m a n d ų ,
preliudų, invencijų) j a u č i a m a s k l a v i k o r d o specifikos po­
veikis. Todėl t e i s i n g i a u b ū t ų s a k y t i , k a d B a c h ą v i e n o d a i
į k v ė p d a v o ir k l a v e s i n a s , ir k l a v i k o r d a s , p a p i l d y d a m i vie­
n a s kitą.
Ar jo n e p a t e n k i n o šių i n s t r u m e n t ų g a r s o g a l i m y b ė s ,
kaip m a n o kai kurie t y r i n ė t o j a i ? R e m i a n t i s n e p a g r į s t o m i s
p r i e l a i d o m i s , d a r o m a n e t e i s i n g a i š v a d a , esą B a c h a s r a š ę s
k l a v y r i n i u s k ū r i n i u s ne r e a l i a i e g z i s t a v u s i e m s , o kažko­
kiems idealiems, kompozitoriaus n u m a n o m i e m s instrumen­
t a m s . Kaip v i e n a s i š a r g u m e n t ų m i n i m a s B a c h o i š r a s t a s
„ k l a v e s i n a s - l i u t n ė " . T a č i a u , kaip m i n ė t a , B a c h a s i š r a d o
ir styginį strykinį i n s t r u m e n t ą viola pomposa, bet tai visai
n e r e i š k i a , j o g šiuo i n s t r u m e n t u ketino pakeisti altą a r
violončelę: B a c h a s ne tik g e n i a l u s k o m p o z i t o r i u s , bet ir
į ž y m u s m u z i k o s i n s t r u m e n t ų m e i s t r a s . J o s m a l s u m a s bu­
vo toks didelis, j o g , net ir labai u ž s i ė m ę s , jis aktyviai
reiškėsi šioje srityje. Žinomi v a r g o n ų ir k l a v y r ų m e i s t r a i
176
Zr.: UpycnuH M. KjiaBiipeaa MysHKa...— JI., 1960, c. 27—44.
330
k r e i p d a v o s i į jį p r a k t i n i ų p a t a r i m ų ; t a r p jų b u v o ne tik
gerbėjų, bet ir d r a u g ų ( p a v y z d ž i u i , m e i s t r a s iš Leipcigo
C. H i l d e b r a n t a s ) . Bachą, s u p r a n t a m a , d o m i n o ir pirmieji
b a n d y m a i s u k u r t i plaktukinį fortepijoną (vok. Pianofor-
ie); t a r p jų b u v o ir naujieji, p e n k t o j o d e š i m t m e č i o G. Zil-
b e r m a n o m o d e l i a i , t a č i a u B a c h a s j u o s a t m e t ė dėl „ k i e t o "
garso ir nepatogios „traktuotės": nuspaudžiami klavišai
sunkiai paklusdavo. Bachas negalėjo numatyti, kad tada
dar toks n e t o b u l a s i n s t r u m e n t a s ilgainiui i š s t u m s t r a d i c i ­
n e s k l a v y r o a t m a i n a s , j o taip p a m ė g t a s dėl d a i n i n g o s k a m ­
besio ir aiškios a r t i k u l i a c i j o s .
B a c h o k l a v y r i n ė k ū r y b a iki j a m p e r s i k e l i a n t į Kėte-
ną ne itin r e i k š m i n g a nei kiekybiškai, nei, a p s k r i t a i pa­
ė m u s , k o k y b i š k a i . Kuo tai p a a i š k i n t i ? J u k iki to laiko
v a r g o n a m s jis j a u b u v o s u k ū r ę s t i k r u s š e d e v r u s i r įkopęs
į meistriškumo viršūnes. Galimas daiktas, jog daugelis
k l a v y r i n i ų pjesių d i n g o ; kai k u r i o s kitos b u v o p e r d i r b t o s
ir p a n a u d o t o s vėliau; g a l ė j o a t s i t i k t i ir t a i p , j o g , i m p r o ­
v i z u o d a m a s k l a v e s i n u , B a c h a s į s i m i n d a v o k ą s u k ū r ę s , ta­
čiau n e u ž r a š y d a v o n a t o m i s , n e m a n ė , k a d tai b ū t i n a . Kė-
tene s u s i k l o s č i u s i o s g y v e n i m o ir veiklos s ą l y g o s v e r t ė
a t s i ž v e l g t i į tokių kūrinių funkcines r e i k m e s ir r a š y t i j u o s
k o n c e r t a m s a r b a p e d a g o g i n i a i s tikslais — t a d a ir išsiliejo
g a i v u s k l a v y r i n ė s k ū r y b o s š a l t i n i s . P a g a l i a u v i s a i tikėtina,
k a d vienu šios k ū r y b o s s t i m u l ų b u v o a r t i m e s n ė p a ž i n t i s
su p r a n c ū z ų k l a v e s i n o m o k y k l a — F r a n s u a K u p e r e n a s vi­
sai n e s e n i a i b u v o p r a d ė j ę s leisti s a v o pjesių r i n k i n i u s , dėl
ko B a c h a s p a j u t o norą k ū r y b i š k a i p a s i v a r ž y t i su šia n a ­
c i o n a l i n e mokykla. Iki tol, V e i m a r e , jis b u v o i š s t u d i j a v ę s
italų a u t o r i u s , a d a p t u o d a m a s ir p e r d i r b d a m a s jų v e i k a l u s ,
o d a b a r atėjo p r a n c ū z ų kompozitorių eilė: B a c h a s persi-
r a š i n ė j o de Grinji, D j e p a r o , to p a t i e s K u p e r e n o k ū r i n i u s ,
mokiniams užduodavo groti Nivero, d'Anglebero, M a r š a n o
ir kitų pjeses. J a m d r a u g i n g a Kėteno a p l i n k a irgi g a l ė j o
prisidėti, k a d b ū t e n t „šokių a n f i l a d a " , kaip V a l t e r i s pa­
v a d i n o šokių siuitą ( 1 7 3 2 ) , p i r m i a u s i a a t k r e i p ė B a c h o
dėmesį.
T a r p a n k s t e s n i ų j ų k ū r i n i ų k l a v y r u i p a ž y m ė s i m e jau
m i n ė t ą „K'apričą k a r š t a i m y l i m a m broliui i š v y k s t a n t "
331
 (1704) ir s e p t y n i a s t o k a t a s , iš kurių dvi — fis-moll ir
c-moli — s u k u r t o s vėliau (apie 1720 m e t u s ) , o kitos — apie
1709—1710 m e t u s . P a t i a n k s č i a u s i a , trijų dalių s o n a t a
G-dur — „ I t a l i š k o k o n c e r t o " p r o t o t i p a s (ne t e m a t i z m o po­
žiūriu, bet kaip y p a t i n g a solinio koncerto be o r k e s t r o rū­
šis; plg. t o k a t ą v a r g o n a m s C-dur); kitose v y r a u j a keturių
epizodų s t r u k t ū r o s t i p a s , b ū d i n g a s B u k s t e h ū d e i . Dviejose
v ė l e s n ė s e t o k a t o s e g l a u d e s n i s motyvų r y š y s : t o k a t o j e fis-
moll a n t r o epizodo t e m a p r a n a š a u j a finalinę fugą, o pir­
moji t o k a t o s c-moll fuga finale m e i s t r i š k a i p a v e r č i a m a
dvitome fuga. P r i e r e i k š m i n g i a u s i ų kūrinių p r i k l a u s o pre­
l i u d a s ir fuga a-moll ( B W V 894, apie 1717 m . ) . 1735 me­
t a i s , p r i d ė j ę s v i d u r i n ę dalį i š trečiosios s o n a t o s v a r g o ­
n a m s , B a c h a s p a v e r t ė šj ciklą trijų dalių k o n c e r t u fleitai,
smuikui, ir k l a v e s i n u i ( B W V 1044). K o n c e r t i n i s p r i n c i p a s
ryškiai i š r e i k š t a s p r e l i u d e su jo į s i v a i z d u o j a m ų tuttl ir
soli epizodų k o n t r a s t i n g u s u p r i e š i n i m u (plg. a n a l o g i š k u s
p r e l i u d u s iš „ A n g l i š k ų s i u i t ų " ) ; n e s u l a i k o m a i , veržliai plė­
t o j a m a virtuozinė fuga, p r i m e n a n t i itališką žigą, kas bū­
d i n g a tiek solinių, tiek o r k e s t r i n i ų B a c h o k o n c e r t ų fi­
nalams.
Kitaip k o n c e r t i n i s p r i n c i p a s į k ū n y t a s d a r v i e n a m e įžy­
m i a m e B a c h o k ū r i n y j e — „ C h r o m a t i n ė j e fantazijoje ir fu­
g o j e " , kuri s u k u r t a kiek vėliau (apie 1720 m e t u s ; g a l u t i n ė
r e d a k c i j a — 1730), ir kurią j a u l y g i n o m e su F a n t a z i j a ir
fuga v a r g o n a m s g-moll. J a s a r t i n a ne tik g a l i n g a s j a u s m ų
p o t v y n i s , a i s t r i n g a s v e r ž l u m a s , p a s i j a s ir kai k u r i a s kan­
t a t a s p r a n a š a u j a n t i s d r a m a t i z m a s , bet ir i n s t r u m e n t i n i o
r e č i t a t y v o į t e r p i m a s , jį g r i n d ž i a n t o p e r i n e d e k l a m a c i j a ir
„ k a l b a n č i a " m e l o d i k a ; k l a v y r i n i a m e cikle tai p a d a r y t a d a r
r y š k i a u . Virtuoziniu blizgesiu ir i m p r o v i z a v i m o laisve fan­
t a z i j a g i m i n i n g a V e i m a r o laikų v a r g o n i n ė m s t o k a t o m s ,
tačiau jas pralenkia harmonijos drąsa, netikėta akordų
k a i t a , d i s o n a n s ų g a u s u m u (žr. p a k a i t o m i s s k a m b a n č i ų do­
m i n a n t ė s s e p t a k o r d ų ir s e k u n d a k o r d ų arpeggio g r a n d i n ę ,
kuri p a r u o š i a a n t r ą j ą plėtojimo fazę, p r a d e d a m ą be palio­
vos m o d u l i u o j a n č i u r e č i t a t y v u ) . F u g o s s t r u k t ū r a p r i m e n a
r i t u r n e l i n ę formą, j o s t e m a s k a m b a a š t u o n i s k a r t (tai viena
d i d i n g i a u s i ų B a c h o k l a v y r i n i ų f u g ų ) ; efektinga jos p a b a i -
332
g a s u a u t o r i a u s n u r o d y t a i s o k t a v i n i a i s boso s u d v e j i n i -
m a l s — B a c h o kūryboje tai l a b a i retas atvejis!
„ C h r o m a t i n ė s fantazijos ir f u g o s " a t s i r a d i m a s s u t a m p a
s u B a c h o k ū r y b i n i o a k t y v u m o v i r š ū n e i n s t r u m e n t i n ė s mu­
zikos srityje — n u o trečiojo d e š i m t m e č i o „ i š v a k a r i ų " iki
jo a n t r o s i o s p u s ė s . I n t e n s y v u m a s iš tiesų n e r e g ė t a s ! (Be­
je, toks p a t a k t y v u m a s , bet j a u k a n t a t ų ir kitų r e l i g i n ė s
m u z i k o s ž a n r ų sferoje, t r u k o iki ketvirtojo d e š i m t m e č i o vi­
durio.) V e i m a r e v y r a v o k ū r i n i a i v a r g o n a m s , o K ė t e n e pa­
g r i n d i n ę vietą t u r ė j o k l a v y r a s . V a i z d u m o dėlei a p s i r i b o ­
sime i š v a r d i j i m u kūrinių, p a r a š y t ų , be „ C h r o m a t i n ė s fan­
tazijos ir f u g o s " , trečiojo d e š i m t m e č i o pirmoje pusėje. Tai
t r y s siuitų r i n k i n i a i ( k i e k v i e n a m e po šešis ciklus) — „ A n g ­
l i š k o s " ir „ P r a n c ū z i š k o s " siuitos bei p a r t i t o s ( p a s t a r o s i o s
u ž b a i g t o s g r e i č i a u s i a i 1725 m e t a i s ; p r a d e d a n t 1726-aisiais,
B a c h a s k a s m e t i š l e i s d a v o po vieną partitą, o 1731 m e t a i s
n a u j a i i š s p a u s d i n o jas v i s a s k a r t u b e n d r u „ K l a v y r i n i ų
p r a t i m ų " op. 1 p a v a d i n i m u ) ; 15 dvibalsių ir 15 t r i b a l s i ų
invencijų, mažieji preliudai ir fugetės, G T K I dalis. Visi
šie k ū r i n i a i — n e i š s e n k a n t i s m e n i n i ų a t r a d i m ų l o b y n a s .
P r i s i m i n k i m e : juk tuo metu — šitai p a ž y m ė j o p a t s Ba­
chas (žr. p. 177) — b u v o a t n a u j i n a m a vokiečių m u z i k o s
s a n d a r a , s t i l i u s (gusto); tą a t s p i n d ė j o ir i š v a r d y t i k ū r i n i a i .
Kaip e s m i n g i a u s i u s b r u o ž u s n u r o d y s i m e : k a n t i l e n i n i o p r a ­
do i š r y š k i n i m ą — kai kurių s a v o rinkinių į ž a n g o s e Ba­
chas p a b r ė ž i a „ d a i n i n g o s s k a m b i n i m o m a n i e r o s " svarbą,
o i n s t r u m e n t i n i s „ d a i n a v i m a s " s a v o r u o ž t u s t i m u l i a v o vis
didėjančią buitinių prototipų r e i k š m ę (ne tik d a i n ų , bet
ir homofoninių šokių, plitusių iš P r a n c ū z i j o s , L e n k i j o s ) ;
į polifoninę s t r u k t ū r ą į d i e g u s homofonijos p r i n c i p u s , ė m ė
r y š k ė t i t e m a t i z m o i n d i v i d u a l i z a v i m a s , o kompozicijos
s t r u k t ū r o j e — s ą s k a i d o s ir p e r i o d i š k u m o požymiai, d a r la­
biau s t i p r i n a n t d e r m ė k a i t o s v a i d m e n į m u z i k o s formai. Sie
m o m e n t a i į v a i r i u o s e k ū r i n i u o s e pasireiškia n e v i e n o d a i , ta­
čiau b e n d r a s j ų k r y p t i n g u m a s nekelia abejonių.
P r a d ė s i m e n u o šokių siuitos ž a n r o , kurį n u o s e k l i a i
plėtoti B a c h a s ė m ė a p i e 1710 m e t u s , — iš p r a d ž i ų r a š y d a ­
m a s k ū r i n i u s s t y g i n i a m s s t r y k i n i a m s i n s t r u m e n t a m s , vė­
l i a u — k l a v y r u i . „ A n g l i š k o s " i r „ P r a n c ū z i š k o s " siuitos bu­
v o k u r i a m o s n e ilgiau kaip t r e j u s m e t u s ( 1 7 2 0 — 1 7 2 2 ) ,
333
 todėl k l a u s i m a s , k u r i s iš Šių rinkinių u ž b a i g t a s a n k s č i a u ,
ne toks j a u s v a r b u s . (Aš vis dėlto esu linkęs prisidėti prie
tų mokslininkų, kurie m a n o , j o g „ A n g l i š k o s " siuitos su­
k u r t o s a n k s č i a u už „ P r a n c ū z i š k a s " ; S p i t a ir Sveiceris
buvo p r i e š i n g o s n u o m o n ė s . ) S v a r b i a u kas kita: „ A n g l i š k ų
siuitų" — taip s a v a v a l i š k a i p a v a d i n t ų po k o m p o z i t o r i a u s
mirties — š o k i a m s d i d e s n ė s įtakos t u r ė j o p r a n c ū z i š k a s sti­
lius, k u r i s m a ž i a u j a u č i a m a s „ P r a n c ū z i š k o s e s i u i t o s e " (jų
p a v a d i n i m a s irgi s a v a v a l i š k a s ) . H i p n o t i z u o j a n t i šių pa­
v a d i n i m ų į t a i g a s u t r u k d ė b a c h o l o g a m s pastebėti, kad
„ A n g l i š k ų siuitų" šokiai .stilizuoti p r a n c ū z i š k a d v a s i a . Ši­
to į r o d y m a s — r a f i n u o t a m e l i z m a t i k a , dublių, „ a l t e r n a t y ­
vinių" b u r ė , g a v o t ų ir paspjė g a u s u m a s ; p a g a l i a u , čia
s u t i n k a m o s tik p r a n c ū z i š k o s k u r a n t ė s ( o „ P r a n c ū z i š k o s e
s i u i t o s e " v y r a u j a i t a l i š k o s k u r a n t ė s ) . Kuo tai p a a i š k i n t i ?
Tuo, k a d „ A n g l i š k o s e s i u i t o s e " — pirmą k a r t ą v i e n t i s o
k l a v y r i n i o ciklo r ė m u o s e — B a c h a s p a b a n d ė į g y v e n d i n t i
itališko guslo ( p r e l i u d u o s e ) ir p r a n c ū z i š k o gout (šokiuo­
se) sintezę.
Siuitos s m u i k u i bei violončelei irgi p r a s i d e d a preliu­
d a i s , t a č i a u jie l a b i a u susieti su šokiais. O čia, „ A n g l i š ­
kose s i u i t o s e " ( i š s k y r u s p i r m ą j ą ) , šokio p o b ū d ž i o pjesės
t e m a t i z m o ir f a k t ū r o s požiūriu labiau k o n t r a s t u o j a išplė­
t o t i e m s p r e l i u d a m s ( š e š t o s i o s siuitos p r e l i u d a s net p e r n e l y g
i l g a s ) , p a r a š y t i e m s r i t u r n e l i n e forma. V i e n t i s i a u s i a , k o
gero, a n t r o j i siuita, a-moll, i š d ė s t y t a p a p r a s č i a u ( p r e l i u d e
p a n a u d o t a „ I t a l i š k o k o n c e r t o " pirmosios dalies kompozici­
jos schema, žiga sukurta itališkos tarantelos d v a s i a ) ;
trečioje siuitoje, g-moll, y r a p a l y g i n t i n e d i d e l i s , e n e r g i j o s
k u p i n a s ir ištisai p l ė t o j a m a s p r e l i u d a s bei reto i š r a i š k i n ­
g u m o , drąsių h a r m o n i n i ų slinkčių ( e n h a r m o n i z m ų ) pri­
s o d r i n t a s a r a b a n d a ; puikių a t r a d i m ų g a u s u ir kitose siui­
tose. Vėliau B a c h a s šias s t i l i s t i š k a i s u s i e t a s g r e t a s i š a r d ė ,
a n t r a j a m „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " o p u s u i (1735) p r i s k y r ę s
du vidujai v i e n t i s u s , t a č i a u v i e n a s k i t a m s u p r i e š i n t u s kū­
r i n i u s — „ K o n c e r t ą p a g a l itališką skonį" ( „ I t a l i š k ą kon­
certą") ir „Prancūziškos manieros uvertiūrą" („Prancū­
zišką u v e r t i ū r ą " , kurią g a l i m a laikyti ir „ s e p t i n t ą j a " par-
tila).
334
„ P r a n c ū z i š k ų siuitų" m u z i k a skleidžia šviesą ir d v a s i o s
š i l u m ą (jas, i š s k y r u s p a s k u t i n ę , 1722 m e t a i s k o m p o z i t o r i u s
į r a š ė į „ A n o s M a g d a l e n o s n a t ų s ą s i u v i n į " ) . Žigos čia
s k a m b a a š t r i a u , k u r a n t ė (penktoje siuitoje) „ b ė g a " verž­
liau, t a č i a u b e n d r a s m u z i k o s p o b ū d i s i n t y m u s , n a t ų pie­
šinys kartais gležnas, motyvų ryšys akivaizdesnis negu
„ A n g l i š k o s e s i u i t o s e " , kas d a r l a b i a u p a b r ė ž i a „ P r a n c ū ­
ziškų siuitų" s t i l i a u s vienovę. Tai ne k o n c e r t i n i s ( m ū s ų
s u p r a t i m u ) , bet k a m e r i n i s k ū r i n y s , todėl p r e l i u d ų čia n ė r a .
O t u r i n y s — į v a i r i a p u s i š k a s . P a v y z d ž i u i , visos a l e m a n d o s
p a r a š y t o s invencijų stiliumi, bet nė viena jų n e p a n a š i į
kitą; t a r p n a u j ų šokių d a ž n i a u s u t i n k a m a s m e n u e t a s , y r a
ir a n g l e z a s ( I l k s i u i t o j e ) , ir p o l o n e z a s ( V I ) , ir ž a n r i n i u
p o ž i ū r i u n e u t r a l i o s „ a r i j o s " ( I I , I V ) . I r vis dėlto B a c h a s
čia l a b i a u nei „ A n g l i š k o s e s i u i t o s e " r e m i a s i s e n o s i o m i s
vokiškomis tradicijomis.
P a r t i t o s e jis s u aiškiu p a s i t e n k i n i m u b a l a n s u o j a t a r p
„ b a l e t i n i o " , t. y. atviro tipo ir s e n o s i o s v o k i š k o s s i u i t o s ,
s u t v i r t i n t o s motyvų vienybe. S u „ A n g l i š k o m i s s i u i t o m i s "
jas iš d a l i e s vienija išplėtotos į ž a n g o s , bet i t a l i š k o sti­
l i a u s poveikis ne taip j a u č i a m a s — p a r t i t o s į v a i r e s n ė s , ką
r o d o ir ž a n r ų p a v a d i n i m a i : p r e l i u d a s , sinfonia, f a n t a z i j a ,
u v e r t i ū r a , p r e a m b u l ė , t o k a t a . Į v a i r e s n ė s ir „ l a i s v a i pasi­
r i n k t o s " pjesės, k a r t u s u m e n u e t u bei g a v o t u a t n a u j i n a n ­
čios šokių ciklo s t r u k t ū r ą : arija, r o n d o , k a p r i č a s , b u r l e s k a ,
scherzo. Atrodytų, j o g B a c h a s po t r u p u t į g r i a u n a senojo
vokiško ciklo p r i n c i p u s . Bet taip gali pasirodyti tik iš
pirmo ž v i l g s n i o : kiekvienai bet k u r i o s p a r t i t o s pjesei bū­
d i n g a s s u b t i l i a u s i a s m o t y v ų v a r i a v i m a s . R y š k e s n ė s moty­
vų s ą s a j o s a t s i r a n d a ir t a r p g r e t i m ų n u m e r i ų , ir d i d e s n i u
a t s t u m u — p a d e d a n t a t i t i k m e n i m s , kurie y r a ciklo archi­
tektonikos pagrindas. Pateiksiu du pavyzdžius. Antroje
p a r t i t o j e , c-moll, viena kitą a t i t i n k a a l e m a n d a ir s a r a ­
b a n d a , o k u r a n t ė s u s i š a u k i a su r o n d o ; k r y ž m i n ė s a r k o s
t a r s i k u p o l a s p a l a i k o centrinį n u m e r į — šiuo atveju s a r a ­
b a n d a ; a n t r a v e r t u s , tiek a l e m a n d o s , tiek s a r a b a n d o s mo­
tyviniai d a r i n i a i kilę iš p r a d i n ė s sinfonijos a n t r o s i o s pa­
d a l o s (Andante), o ž i g o s n ė r a — j i p a k e i s t a k a p r i č u , kurio
m e l o d i n i s p i e š i n y s iš dalies p a n a š u s į tos pačios sinfo­
nijos trečiąją p a d a l ą . Šeštoje p a r t i t o j e , e-moll, stiprų plė-
335
 tojimo i m p u l s ą teikia puiki į ž a n g i n ė t o k a t a , k u r i o s a t g a r ­
siai girdimi ir a l e m a n d o j e , ir į a u d r i n t o j e , d r a m a t i š k o j e
sarabandoje (jos a n a l o g a s — s a r a b a n d a g-moll iš t r e ­
čiosios „ A n g l i š k o s s i u i t o s " ) ; p r i e š s a r a b a n d a s k a m b a ly­
rinė gracinga arija; yra atitikmenų k u r a n t ė s ir gavoto
r i t m o p i e š i n i u o s e — šie šokiai į r ė m i n a k o n t r a s t i n g o cha­
r a k t e r i o ariją ir s a r a b a n d a ; d a r r y š k e s n i s ciklą u ž b a i g i a n ­
čios ž i g o s p i e š i n y s : j o s t u g i n ė f a k t ū r a p e r m e t a a r k ą n u o
t o k a t o s fugos.
P a r t i t o s — B a c h o siuitinių ž a n r ų v i r š ū n ė . J o s e p a s i e k t a
o r g a n i š k a senų t r a d i c i j ų ir naujovių s i n t e z ė — ne veltui
k o m p o z i t o r i u s j a s p a v a d i n o „ p a r t i t o m i s " (kaip b u v o įpras­
ta V o k i e t i j o j e ) , o ne p r a n c ū z i š k u „ s i u i t o s " t e r m i n u . K a r t u
tai b u v o ir B a c h o a t s i s v e i k i n i m a s su š i u o ž a n r u : „ P r a n ­
cūziškoje u v e r t i ū r o j e " (iš a n t r o „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " opu­
s o ) , kaip ir u v e r t i ū r o s e ( s i u i t o s e ) o r k e s t r u i , j i s l a b i a u
l i n k s t a į „ b a l e t i n į " tipą. T a i s p a č i a i s „ K l a v y r i n i a i s p r a t i ­
m a i s " op. 2 B a c h a s a t s i s v e i k i n o ir su k o n c e r t o ž a n r u .
V e i m a r o l a i k o t a r p i u jis t e n k i n o s i kitų a u t o r i ų solinių kon­
certų s u o r k e s t r u p r i t a i k y m u k l a v y r u i . N u o trečiojo dešimt­
mečio k l a v y r i n i a i k o n c e r t a i b e a k o m p a n i m e n t o i š p o p u l i a ­
rėjo buityje, n a m ų m u z i k a v i m o s ą l y g o m i s . B a c h a s šiai
177
m a d a i a t i d a v ė duoklę vienu g e r i a u s i ų ir d a ž n i a u s i a i atlie­
k a m ų kūrinių. T u o l a i k o t a r p i u faktiškai jis b u v o u ž b a i ­
gęs k ū r y b i n i u s i e š k o j i m u s š i a m e ž a n r e : visi j o k o n c e r t a i
s m u i k u i ir k l a v y r u i solo su o r k e s t r u (žr. apie j u o s k i t a m e
skirsnyje) jau buvo sukurti.
Kaip p a r t i t o s t a r p siuitų, t a i p i r „ I t a l i š k a s k o n c e r t a s "
y r a a p i b e n d r i n a n t i s s i n t e t i n i o p o b ū d ž i o B a c h o k ū r i n y s : iš­
t i k i m y b ę s e n o m s t r a d i c i j o m s r o d o s u b t i l i a u s i a motyvų plė­
totė, o n a u j o v e s a t s p i n d i homofonija b e s i r e m i a n č i ų kont­
rastinių s u p r i e š i n i m ų d i n a m i k a . Kaip šito r e z u l t a t a s a t s i ­
r a n d a itin r e t a polifonijos t ė k m ė s ir p e r i o d i š k o d a l u m o
vienybė. Siuo p o ž i ū r i u išskirtina pirmoji dalis, p a s i ž y m i n t i
ž v a l u m u , a k t y v u m u i r ( p a v a r t o s i m e B . Asafjevo p a m ė g t ą
a p i b ū d i n i m ą ) „ r a u m e n ų m o t o r i n e e n e r g i j a " . Keturių t a k t ų
r i t u r n e l ė j e , kuri p a k a r t o j a n t vis kitaip „ n u s p a l v i n a m a " ,
Pavyzdžiui, kompozitorius
177
K. Pecoldas sukūrė 25 koncertus
(1729), Tišeris — 12 (1734) ir kt.
336
slypi m o t y v i n i a i d a r i n i a i (sekstų ir k v a r t ų i n t e r v a l a i , ter­
cijų s l i n k t y s , i š r a š y t o s a p o d ž a t ū r o s ir k t . ) , iš kurių iš­
v y s t o m i v a r i a c i n i a i i n t e r m e d i j ų e p i z o d a i ; r i t u r n e l ė s atlieka
tulii funkciją, o epizodai ----- soli. Antroji dalis — itin i š r a i š ­
k i n g a s m o n o l o g a s (plg. a n a l o g i š k ą k o n c e r t o trim klavy-
r a m s C-dur dalį a r b a 25-ąją „ G o l d b e r g o v a r i a c i j ą " ) . T r i m s
skirtingų r e g i s t r ų s l u o k s n i a m s p a v e s t o s t r y s s a v a r a n k i š k a i
p l ė t o j a m o s linijos. Dvi iš jų — o s t i n a t i n ė s : b o s a s s k a m b a
it memento rnori, l e m t i e s n e i š v e n g i a m u m o p r i m i n i m a s ;
v i d u r i n i a m e r e g i s t r e a u k š t y n ir žernyn tolygiai „ ž i n g s n i u o ­
j a " tercijos, o a u k š t a i virš jų p l e v e n a t u r t i n g a i n k r u s t a c i j ų
melodija — „ s o l i s t o " m o n o l o g a s . Lėtoji d a l i s — k a i p n e r e ­
tai b ū n a B a c h o kūryboje — p a r e m t a dviem plėtojimo fa­
z ė m i s , dviem vidujai d i n a m i š k o m i s b a n g o m i s ; a n t r ą j ą
b a n g ą u ž b a i g i a t r u m p a , „ a p t e m d y t a " koda. G y v a s dvibal­
sės i m i t a c i n ė s f a k t ū r o s f i n a l a s p a n a š u s į invenciją, t a č i a u
ir j i s p a r e m t a s r i t u r n e l i n e forma („tutti" ištisai a r b a su­
t r u m p i n t a s s k a m b a p e n k i s k a r t , „solo" — k e t u r i s ) . 1 7 8
S v a r b i a u s i a — „ i š m o k t i d a i n i n g a i groti ir k a r t u p a j u s t i
stiprų k o m p o n a v i m o skonį" (t. y. „didelį p o t r a u k į k o m p o ­
n u o t i " . — M . D.). Taip a u t o r i u s r a š o invencijų į v a d e .
„...Mokslo žinių t r o k š t a n č i a m m u z i k i n i a m j a u n i m u i n a u ­
dotis ir l a i s v a l a i k i u i p r a l e i s t i t i e m s , kurie šio m o k s l o j a u
p a s i s ė m ė . . . " Tai žodžiai iš G T K I tomo įvado.
B a c h a s p a r a š ė šiuos k ū r i n i u s d i d a k t i š k a i s t i k s l a i s , t a i s
p a č i a i s m e t a i s (1720—1723) kaip ir s i u i t a s : invencijos pir­
m i a u s i a skirtos š e i m o s p o r e i k i a m s , v y r i a u s i a j a m s ū n u i
V i l h e l m u i F r y d e m a n u i m o k y t i s , o G T K — k i t i e m s moki­
n i a m s . 1744-aisiais, p r a ė j u s 22 m e t a m s po to, kai b u v o
s u k u r t a s GTK, B a c h a s iš s a v o a r c h y v o i š t r a u k ė dar 24
p r e l i u d u s ir f u g a s , j u o s s u r e d a g a v o , iš d a l i e s n a u j a i per­
k ū r ė . Sį rinkinį po a u t o r i a u s mirties i m t a v a d i n t i G T K
a n t r u o j u t o m u . K o m p o z i t o r i u i g y v a m e s a n t , n ė v i e n a s to­
m a s n e b u v o i š s p a u s d i n t a s , k ū r i n i a i plito p e r r a š i n ė j a m i
r a n k a . ( B e t h o v e n a s — t a d a d v y l i k a m e t i s — su G T K susi­
p a ž i n o 1782 m e t a i s ; M o c a r t u i , a t r o d o , b u v o ž i n o m a s tik
p i r m a s i s t o m a s , iš kurio p e n k i a s fugas jis pritaikė stygi-
Kitą virtuozinį Bacho kūrinį klavyrui — „Goldbergo
1 7 8
variaci-
j a s " — analizuosime paskutiniame šio skyriaus skirsnyje.
337
nių k v a r t e t u i . ) V a r g u a r B a c h a s n u m a n ė , k a d g e n i a l ū s
j o k ū r i n i a i t a p s e s t e t i n i o skonio l a v i n i m o p a g r i n d u n e s u ­
s k a i č i u o j a m o m s m u z i k a n t ų k a r t o m s , m o k y s jas pirmųjų
s k a m b i n i m o įgūdžių./
Manoma, kad „invencijos" terminą Bachas perėmė iš
m a ž a i ž i n o m o italų k o m p o z i t o r i a u s Bonporčio, 1713 me­
t a i s išleidusio taip p a v a d i n t a s pjeses s m u i k u i ir basso
continuo. S a v o d v i b a l s e s p j e s e s B a c h a s iš p r a d ž i ų p a v a d i ­
no p r e l i u d a i s , o t r i b a l s e s — f a n t a z i j o m i s . Vienoje a u t o g r a ­
fo kopijoje po preliudo ėjo tos pačios t o n a c i j o s f a n t a z i j a ;
vėliau d v i b a l s e s ir t r i b a l s e s pjeses B a c h a s a t s k y r ė . Auto­
grafe po XV d v i b a l s ė s invencijos lotyniškai p a r a š y t a :
,,Toliau eina 15 sinfonijų su trim o b l i g a t i n i a i s b a l s a i s . "
F o r k e l i s š i a s „ s i n f o n i j a s " („balsų s a n t a r v ę " ) irgi p a v a d i ­
no i n v e n c i j o m i s — taip d a r o m a iki šiol. P r i m e n u , k a d šis
žodis reiškia „ i š m o n ę " , „ i š r a d i m ą " .
B a c h a s „ i š r a d o " a r b a , tiksliau p a s a k i u s , p a t o b u l i n o
y p a t i n g ą polifoninės kompozicijos metodą, k u r i a m e lemia­
m a s faktorius y r a motyvų darinių p e r s t a t y m o technika,
i š l a i k a n t pjesę s u d a r a n č i ų b a l s ų l y g i a t e i s i š k u m ą . Bet tai
nei fuga, nei fugetė, o l a i s v o s s t r u k t ū r o s k ū r i n y s . Jei prie
to p r i d ė s i m e dainingos b a l s a v a d o s r e i k a l a v i m ą — „kiek­
v i e n a s b a l s a s p r i v a l o d a i n u o t i " , — tai šios B a c h u i b ū d i n ­
g o s r a š y m o m a n i e r o s , iki šiol v a d i n a m o s i n v e n c i n e , no­
vatoriškumas bus dar akivaizdesnis. Si maniera sutinka­
ma d a u g e l y j e jo kūrinių, t a r p jų ir G T K p r e l i u d u o s e a r b a
fugų i n t e r m e d i j o s e ; i n v e n c i j o m i s t i e s i o g i n e žodžio p r a s m e
y r a ir D u e t a i , t. y. pjesės dviem b a l s a m s iš „ K l a v y r i n i ų
p r a t i m ų " op. 3.
N o r ė d a m a s įskiepyti b e s i m o k a n t i e m s „didelį p o t r a u k į
komponuoti", Bachas operuoja paprasčiausiais trumpais
t r i g a r s i a i s a r g a m o m i s p a r e m t a i s motyvų d a r i n i a i s , k a d
mokiniai p a m a t y t ų , ką g a l i m a s u k u r t i iš tokių pirminių
e l e m e n t ų . Į r o d y m u i jis p a s i t e l k i a į v a i r i a u s i a s s t r u k t ū r o s
a t m a i n a s : iš t r i s d e š i m t i e s pjesių tik viena p a r a š y t a bipar-
titos forma. Į v a i r ū s ir b a l s a v a d o s b ū d a i — ji tai k a n o n i n ė
( d v i b a l s ė invencija Nr. 2 ) , tai i m i t a c i n ė ( t r i b a l s ė invenci-
ja Nr. 11), h o m o f o n i š k e s n ė ( t r i b a l s ė invencija Nr. 5) a r b a
sudėtinga, supynus tris įvairiarūšius motyvus (tribalsė
338
invencija Nr. 9) ir t. t. F o r m a l a u s n a u j u m o požiūriu dvi­
b a l s ė s i n v e n c i j o s net į d o m e s n ė s už t r i b a l s e s , n e s iki Ba­
cho p a n a š i ų pjesių k l a v y r u i niekas n e r a š ė ; j o s r e i k a l a u j a
rišlios s k a m b i n i m o m a n i e r o s (legato), i š l a i k a n t ir abiejų
b a l s ų l y g i a t e i s i š k u m ą (plg. Bicinii v a r g o n a m s ) . A n t r a
v e r t u s , detali a n a l i z ė gali p a r o d y t i t a m tikrą dvibalsių ir
v i e n a t o n a c i n i ų t r i b a l s i ų invencijų motyvinį ar k o n s t r u k ­
tyvinį g i m i n i n g u m ą (pvz., t a r p invencijų C-dur, F-dur,
e-moli, a-moll ir k t . ) , kas d a r l a b i a u p r a p l e č i a m ū s ų su­
p r a t i m ą apie B a c h o k o m p o z i t o r i a u s m e i s t r i š k u m ą . N e t e n k a
n ė kalbėti, kokios t u r i n i n g o s šios m i n i a t i ū r o s : p a k a k s pri­
m i n t i lamento paveikslą, kurį n e p a p r a s t a i l a k o n i š k a i įkū­
nija t r i b a l s ė invencija f-moll. (Ji t r i t e m ė ; trečioji t e m a
y r a a n t r o s i o s d a r i n y s , o pirmąją s u d a r o c h r o m a t i z u o t a —
kaip ir č a k o n o j e — boso slinktis ž e m y n . )
S i a m e rinkinyje B a c h a s apsiribojo penkiolika m a ž o r i ­
nių ir m i n o r i n i ų tonacijų, k u r i o s p a g a l s e n o v i n ę t e m p e -
raciją, t. y. t v a r k i n g ą o k t a v o s dvylikos p u s t o n i ų suskirs­
tymą, b u v o l a i k o m o s g e r a i s k a m b a n č i o m i s . Tokios — hek-
s a k o r d o c—d—e—f—g—a t o n a c i j o s , t a i p o g i t o n a c i j o s Es-
dur, B-dur ir h-mott. T a č i a u j a u nuo XVII a. p a b a i g o s
ėmė ryškėti ir kitų tonacijų p a n a u d o j i m o t e n d e n c i j a , tuo
pačiu — t e n d e n c i j a s u l y g i n t i v i s u s p u s t o n i u s , įvesti tolygių
a r b a , kaip t a d a b u v o s a k o m a , gėrę temperaciją. 1719 me­
t a i s J . M a t e z o n a s į t i k i n a m a i p a g r i n d ė jos p a n a u d o j i m o
m e n i n ė j e p r a k t i k o j e g a l i m y b ę , o kiek a n k s č i a u k o m p o z i t o ­
r i u s A . F i š e r i s , s u kurio k ū r i n i a i s B a c h a s b u v o s u s i p a ž i n ę s
ir j u o s v e r t i n o , p r a p l ė t ė tonacijų ratą, p a r a š ę s k l a v y r u i
d v i d e š i m t įvairių tonacijų p r e l i u d ų ir fugų. T a i g i B a c h a s
b u v o p i r m a s i s , vienu r i n k i n i u p a l i k ę s m e n o p a m i n k l ą vi­
soms d v i d e š i m t k e t u r i o m s t o n a c i j o m s . K a r t u tai y r a ne­
p r a l e n k t a s p a m i n k l a s d v i d a l i a m p r e l i u d o - f u g o s ciklui.
Sios p j e s ė s b u v o r a š o m o s ne iš eilės ir ne k a r t u . P a ­
vyzdžiui, „ V i l h e l m o F r y d e m a n o n a t ų s ą s i u v i n y j e " , p r a d ė ­
t a m e 1720 m e t a i s , y r a 11 preliudų. Po dvejų metų pjesės
buvo s u d ė t o s į rinkinį, k u r i a m d u o t a s toks p a v a d i n i m a s
(jo p a b a i g ą j a u c i t a v o m e ) : „ G e r a i t e m p e r u o t a s k l a v y r a s ,
a r b a p r e l i u d a i ir fugos v i s a i s t o n a i s ir p u s t o n i a i s . . . " . N o r s
ir labai u ž s i ė m ę s t a r n y b o j e , B a c h a s net k e t u r i s k a r t per­
r a š ė storoką s a v o r a n k r a š t į . A n a l o g i š k o r i n k i n i o — G T K II
339
 ta — I Es; p a s t o r a l ė — I E, II Es; d r a m a t i š k i m o n o l o g a i —
t o m o — s u d a r y m a s rodo, j o g š i a m d a r b u i B a c h a s teikė
1 7 6

I es, b; „ s m u i k o ir o b l i g a t i n i o k l a v e s i n o d u e t a s " — II fis;

didelę r e i k š m ę .
i n v e n c i j o s — I fis, A, llc, dis, e, a, h; „ t r i o " ( i š l a i k y t a s
P j e s e s a n t r a m tomui B a c h a s rinko b a i g d a m a s penk­
t r i b a l s u m a s ) — I h; k o n c e r t a s — II D; l i a u d i e s ž a n r i n i a i
tąją dešimtį. T a č i a u šio ir a n k s t e s n i o j o r i n k i n i o stilistiniai
šokiai — I As,. II / ir t. t.
s k i r t u m a i ne tokie dideli, n e s čia d a u g i a u s i a p a t e i k i a m i
Be g a l o įvairios ir fugos, k u r i o s e , anot V a l t e r i o (1732),
i š dalies n a u j a i s u r e d a g u o t i seni k ū r i n i a i , k a r t a i s p a r a š y t i
s ą v e i k a u j a du poliai — du p a g r i n d i n i a i t i p a i : fuga grave
net p r i e š t r i s d e š i m t m e t ų . Štai kodėl a n t r a m e t o m e de­
180

ir fuga patetica; p i r m a j a m e tipe v y r a u j a g r i e ž t a s v o k a l i n ė s

šimt p r e l i u d ų p a r a š y t i t r a d i c i n e šokio — b i p a r t i t o s — for­
m a , o p i r m a m e tome y r a tik v i e n a s toks p r e l i u d a s (Nr. 2 4 ) ;
kituose p a s i r e m t a į v a i r i a i s formos k ū r i m o p r i n c i p a i s . To­
liau: a n t r a m e tome y r a 15 t r i b a l s i ų ir 9 k e t u r b a l s ė s fugos,
t. y. irgi l a b i a u t r a d i c i n ė s , o p i r m a m e — 1 1 t r i b a l s i ų , 10
k e t u r b a l s i ų , viena d v i b a l s ė ir dvi p e n k i a b a l s ė s . T u o jokiu
•būdu n e n o r i m a s u m e n k i n t i a n t r o tomo m e n i n ė s r e i k š m ė s —
p a k a k s p r i m i n t i tokius š e d e v r u s , kaip p r e l i u d u s ir f u g a s
E-dur, fis-moll, a-moll, b-moll ir kt.
T r u m p o j e a p ž v a l g o j e n ė r a g a l i m y b ė s net b e n d r a i s bruo­
ž a i s a p i b ū d i n t i n e i š s e m i a m o vaizdų t u r t i n g u m o , s u k a u p t o
abiejuose G T K t o m u o s e . T r u m p a i a p ž v e l g s i m e tik p r e l i u d o
ir fugos santykį.
Iki B a c h o šis s a n t y k i s d a ž n i a u s i a i b u v o g r i n d ž i a m a s
p r i e š i n a n t laisvai i m p r o v i z u o j a m ą ir g r i e ž t a i o r g a n i z u o t ą
m o d e l i u s . V a d i n a s i , r e m t a s i k o n t r a s t o p r i n c i p u , fugą p a r u o ­
š i a n t p r e l i u d u . Tokie, p a v y z d ž i u i , y r a p r e l i u d a i C-dur iš
G T K I ir II tomų a r b a B-dur iš G T K I. B a c h o kūryboje
tai g r e i č i a u i š i m t i s : k o n t r a s t o p r i n c i p a s išlieka, t a č i a u cik­
lą s u d a r a n č i o s d a l y s viena kitą p a p i l d o , a t s v e r i a : preliu­
d a s i š d ė s t o , i š p a s a k o j a , o fuga įtvirtina, logiškai p a g r i n ­
džia. Jų s a n t y k i o p r o p o r c i j o s p e r m a i n i n g o s ir p r i k l a u s o
n u o šių dalių vaizdų s t r u k t ū r o s bei dalių t r u k m ė s .
Tiek vaizdų, tiek kompozicijos požiūriu labai į v a i r i o s
„ p a s a k o j i m o " formos. T a r p preliudų s u t i n k a m a ( n u r o d y ­
sime G T K tomą ir t o n a c i j ą ) : senojo v a r g o n i n i o tipo toka-
Apie GTK rankraščius, jų redakcijas ir leidimus žr.: Миль-
179
штейн Я. Хорошо темперированный клавир.—М, 1967. Mokslinė ana­
litinė literatūra apie GTK labai plati; iš tarybinių autorių naujausių
teorinių veikalų paminėsiu S. Aslanišvilio ir A. Ciugajevo knygas
(abi - 1975).
m
Todėl GTK II tomas apžvelgiamas čia, o ne paskutiniame
skirsnyje, t. y. ne greta „Goldbergo variacijų", išspausdintų pora
metų anksčiau, negu buvo užbaigtas ОГК Ii tomas.
340
polifonijos m o d e l i s (II Es), a n t r a j a m e — a t s i s k y r i m a s n u o
jo, l e i d ž i a n t i s perteikti p a t e t i š k a s , s u b j e k t y v i a i n u s p a l v i n ­
tas, l y r i š k a s ar d r a m a t i š k a s b ū s e n a s (I eis, h, II fis, b).
Ir v i e n a s , ir a n t r a s t i p a s g a l i turėti d a u g y b ę v a r i a n t i n i ų
nukrypimų.
O kompozicijos požiūriu s t e b i n a n e p a p r a s t a s p r e n d i m ų
įvairovė, be to, jų s u d ė t i n g u m a s visiškai n e p r i k l a u s o n u o
k o n t r a p u n k t i n i ų b a l s ų s k a i č i a u s . ( P a v y z d ž i u i , fuga b-moll
iš GTK. I p e n k i a b a l s ė , t a č i a u atlikti ją ne itin s u n k u ; prieš
j ą s k a m b a n č i a m p r e l i u d e s u t i n k a m i net d e v y n b a l s i a i akor­
dų k o m p l e k s a i ! ) S u d ė t i n g e s n ė s tos fugos, k u r i o s e p a n a u ­
dota keletas t e m ų — skirtingų a r b a t r a k t u o j a m ų kaip iš­
laikyti k o n t r a s i u ž e t a i . Tokių fugų i n t e r m e d i j o s p a p r a s t a i
būna ilgesnės.
Ar g a l i m a žiūrėti į G T K dvitomį kaip į vidujai už­
baigtą, v i e n t i s ą kūrinį, kurio visos pjesės b ū t i n a i t u r i būti
a t l i e k a m o s viena p o kitos? D a b a r p i a n i s t a i r y ž t a s i t o k i a m
ž y g d a r b i u i . Nieko n e l e i s t i n o čia n ė r a — y p a č jei į r a š a s
u ž f i k s u o t a s plokštelėse. I š d ė s t y d a m a s d v i d a l i u s ciklus pa­
g a l k y l a n č i ą c h r o m a t i n ę „ g e r o s t e m p e r a c i j o s " skalę, Ba­
chas, ž i n o m a , t u r ė j o o m e n y t a m tikrą jų seką, bet tai —
n e s i m f o n i n ė d r a m a t u r g i j a (kaip m e s j ą s u p r a n t a m e ) ,
n u m a t a n t i funkcinį „ m a ž ų ciklų" santykį b e n d r o j e kon­
cepcijoje. Jei vėl g r į ž t u m e prie s ą l y g i n ė s p a r a l e l ė s su
tapyba, galėtume pasakyti, kad GTK rinkinys organizuo­
tas p a g a l „ a t v i r k š č i o s " , o ne „ t i e s i o g i n ė s " p e r s p e k t y v o s
principą: tas p a t s „ o b j e k t a s " a p ž i ū r i m a s iš įvairių pusių,
ir visi p o ž i ū r i a i , b ū d a m i specifiniai, y r a l y g i a v e r č i a i . Atli­
kėjas p i a n i s t a s t u r i i š s t u d i j u o t i v i s u s abiejų tomų preliu­
d u s ir f u g a s , t a č i a u , a t s i ž v e l g i a n t į kiekvienos „ p o r o s "
s t i l i a u s vienybę, g a l i m a ir, m a n o m a n y m u , reikia atlikti
j a s atskirai — kaip u ž b a i g t u s ir m e n i š k a i t o b u l u s k ū r i n i u s .
341
 G T K į a m ž i n o i š r a i š k o s g a l i m y b e s , s l y p i n č i a s vidujai Įima tik e s a n t ne m a ž i a u kaip d v i d e š i m č i a i i n s t r u m e n t a l i s ­
s u s i e t u o s e p r e l i u d u o s e ir fugose. Tai v i e n a s d i d ž i a u s i ų tų. S t a i jų s ą r a š a s :
ž m o g a u s g e n i j a u s kūrinių, kurių šlovė n e i š b l ė s per a m ­
I smuikai — 2 arba 3
žius.
II s m u i k a i — 2 arba 3
I altai — 2
VIII II a l t a i — 2
violončelės — 2
ORKESTRINE MUZIKA k o n t r a b o s a s (Violone) — 1
fleitos ( i š i l g i n ė s a r b a
B a c h o o r k e s t r a s l a i k o m a s k a m e r i n i u . L i n g v i s t i š k a i tai
skersinės) — ne m a ž i a u kaip 2
teisinga: koncertinė muzika skambėjo nedidelėse patalpose, obojai — 2 arba 3
i t a l i š k a i v a d i n a m o s e žodžiu camera. O iš e s m ė s — klaidin­ fagotai — 1 arba 2
g a , n e s a l t e r n a t y v a „ d i d e l i s o r k e s t r a s — m a ž a s " , „simfo­ trimitai — 3
n i n i s — k a m e r i n i s " B a c h u i b u v o n e ž i n o m a . O r k e s t r a s , da­ timpanai — 1
bar v a d i n a m a s kameriniu, ir yra Bacho simfoninis orkest­
r a s , a r b a , tiksliau s a k a n t , didelis i n s t r u m e n t i n i s to meto Į s ą r a š ą n e į t r a u k t i — s a v a i m e aišku, j o g b ū t i n a i rei­
a n s a m b l i s , k u r i a m e soliniai o b l i g a t i n i a i b a l s a i („koncer- kalingi,— klavesinistas (koncertuose) arba vargonininkas
tistų" partijos) papildomi „ripienistų" partijomis. Kartu ( b a ž n y č i o j e ) , kurių a t l i e k a m a p a r t i j a — basso continuo —
m u z i k u o j a n t y s solistai ir r i p i e n i s t a i n e a t s i e j a m i , ką H. Be- b u v o viso a n s a m b l i o a t r a m a ; n u m a n o m i a k o r d a i n e b u v o
seleris vokiškai taikliai a p i b ū d i n o žodžiu Gemeinschafts- i š r a š o m i — tik p a ž y m i m i s k a i t m e n i m i s ; bosą, p a t e i k i a m ą
Spielmusik. P r i k l a u s o m a i n u o k o m p o z i t o r i a u s s u m a n y m o „ h o r i z o n t a l i a " linija, s u d v e j i n d a v o violončelė a r b a violon­
kai k u r i u o s e e p i z o d u o s e a r b a per visą k ū r i n i o dalį solistai čelė ir k o n t r a b o s a s (per o k t a v ą ) , k a r t a i s — f a g o t a s .
g a l ė j o būti atskirti n u o r i p i e n i s t ų , t a č i a u „ i š t i r p d a v o " pil­ V e i m a r e B a c h o žinioje b u v o 1 6 — 2 0 i n s t r u m e n t ų or­
kestro ansamblis, o K ė t e n e — 1 8 - o s ; Leipcigo kantorate
n a m e s k a m b e s y i r d a ž n a i p r i s i j u n g d a v o prie r i p i e n i s t ų
jis labai k e n t ė dėl m u z i k a n t ų s t o k o s , be to, jie b u v o men­
tutti e p i z o d u o s e . Tokia b a r o k o m u z i k o s , k u r i o s v i r š ū n ę
kos kvalifikacijos; Collegium musicum t u r ė j o nedidelį sty­
s u d a r o B a c h o o r k e s t r i n ė k ū r y b a ir H e n d e l i o Concerti gros-
ginių o r k e s t r ą , bet buvo kviečiami ir kiti i n s t r u m e n t a l i s t a i ,
si, t r a d i c i j a . M i n ė t u o s e H e n d e l i o k ū r i n i u o s e solinių b a l s ų
t a r p jų ir solistai.
g r u p ė , v a d i n a m a concertino, r y š k i a u p r i e š i n a m a „ d i d e ­
Nors instrumentų „šeimos" buvo stabilios, jų sudėtis
liam" ansambliui.
n e b u v o s t a b i l i ir p r i k l a u s ė n u o to, kokį atlikėjų kolektyvą
Kiekybiškai o r k e s t r o a n s a m b l i s n e d i d e l i s , tai s ą l y g o j o
t u o a r kitu m o m e n t u k o m p o z i t o r i u s t u r ė j o p o r a n k a , t a i p o ­
k o n k r e t ū s i s t o r i n i a i faktoriai. N e d i d e l i s jis b u v o ir b a ž ­
gi ir n u o f a k t ū r o s p o b ū d ž i o ( ž i ū r i n t , kas v y r a v o , — polifo­
nyčioje — ten jis b ū d a v o i š p l e č i a m a s tik didžiųjų šven­
nija ar h o m o f o n i j a ) ; n u o to p r i k l a u s ė , kokie i n s t r u m e n ­
čių d i e n o m i s , bet ir t a d a n u s i l e i s d a v o o p e r o s o r k e s t r u i ,
tiniai b a l s a i b u s p a n a u d o t i išskirti, i n d i v i d u a l i z u o t i . Š i t a i p
k u r i s , b e kita ko, t u r ė j o d a u g i a u p u č i a m ų j ų i n s t r u m e n t ų ;
s u v o k d a m a s o r k e s t r o g a l i m y b e s , kai u ž v i s s v a r b i a u s i a bu­
šį faktą, beje, irgi p a a i š k i n a funkcinė paskirtis: g a r s i u o s e
vo ne tembrų dramaturgija (nors Bacho partitūrose nema­
d v a r u o s e t e a t r o s a l ė s b u v o didelės, o p u o š n i e m s s p e k t a k ­ ža n u o s t a b i ų a t r a d i m ų t e m b r ų s r i t y j e ) , o i š d ė s t y m o fak­
l i a m s reikėjo p o m p a s t i š k o o r k e s t r o s k a m b ė j i m o . tūra, jos sutirštinimas arba praretinimas, Bachas rėmėsi
1730 metų laiške L e i p c i g o m a g i s t r a t u i B a c h a s r a š ė , b a r o k o m u z i k a i b ū d i n g u m ą s t y m o tipu. ( I n s t r u m e n t ų g r u ­
kad „ d e r a m a i s u t v a r k y t i b a ž n y t i n ė s m u z i k o s r e i k a l u s " g a - pių s u d ė t i e s s u n o r m i n i m a s , j ų d r a m a t u r g i n ė s r e i k š m ė s

342 343
s u s t i p r i n i m a s bei jų sąveikos d i n a m i k a — visa tai ikikla-
sicistinės epochos n u o p e l n a s , prie kurio d a u g p r i s i d ė j o
v a d i n a m o j i M a n h e i m o mokykla.) T e m b r o f a k t o r i a u s a n t r i ­
n ė r e i k š m ė leido B a c h u i pakeisti v i e n u s i n s t r u m e n t u s ki­
t a i s : p a v y z d ž i u i , s m u i k a s g a l ė j o būti p a k e i s t a s fleita (ir
a t v i r k š č i a i ) , o k o n c e r t a i s m u i k u i be jokių modifikacijų
r i p i e n i s t ų p a r t i j o s e b u v o p a v e r č i a m i k l a v y r i n i a i s koncer­
t a i s . Net a n k s č i a u p a r a š y t i e m s i n s t r u m e n t i n i a m s k ū r i n i a m s
b u v o p r i r a š o m a s t e k s t a s , k a d j u o s g a l i m a būtų atlikti
chorui, p a l i e k a n t n e p a k e i s t ą o r k e s t r o faktūrą!
Be generalboso, pagrindą sudarė styginių instrumentų
g r u p ė , į v a i r i a p u s i š k a i p a n a u d o j a m a a r t i k u l i a c i j o s , štrichų
ir r e g i s t r ų p o ž i ū r i a i s . B u v o į t r a u k i a m i ir tokie i n s t r u m e n ­
t a i , kurie v ė l i a u išėjo iš a p y v a r t o s : išilginė fleita ( p a k e i s t a
s k e r s i n e ) , o b o j u s d'amour ir obojus da caccia ( p a s t a r a s i s —
a n g l ų r a g o p i r m t a k a s ) , viola da gamba, s k a r d ū s „ a u k š t i e ­
j i " ( „ n a t ū r a l ū s " ) t r i m i t a i . Š v e l n u s , subtiliai a r t i k u l i u o j a ­
m a s s e n o v i n i ų medinių p u č i a m ų j ų i n s t r u m e n t ų a r b a violos
da gamba ( k u r i o s p a r t i j a , p a v e d u s ją violončelei, d a u g
n u s t o j a ) s k a m b ė j i m a s ne v i s a d a d e r i n a s i su n ū d i e n i ų or­
kestrų styginių instrumentų grupės prisodrintu skambe­
siu, o s k a r d ž i ų n a t ū r a l i ų j ų t r i m i t ų n i e k u o n e g a l i m a pa­
keisti, dėl ko iš d a l i e s n u k e n č i a pirmojo „ B r a n d e n b u r g o
k o n c e r t o " a r b a kai kurių k a n t a t ų a t l i k i m a s . Kaip a t l y g i n t i
šiuos „ n u o s t o l i u s " - - s u d ė t i n g a s k l a u s i m a s , p l a č i a u apie
jį s a m p r o t a u t i čia ne v i e t a . 181
B a c h o b a r o k i n i o o r k e s t r o t i p o l o g i š k u m a s t u r i ir indivi­
dualių b r u o ž ų , n e s šioje srityje irgi pasireiškė jo geni­
jaus sintetiškumas: iš nacionalinio prancūziško stiliaus
jis išmoko, k a d s t y g i n i ų strykinių i n s t r u m e n t ų g r u p ė s k a m ­
bėtų pilnai, r a f i n u o t a i ir p a t e t i š k a i ( p a t e t i k ą iš d a l i e s
p a b r ė ž i a išlaikytas p u n k t y r i n i s r i t m a s ) ; j a u s m ų j a u t r i n i -
m a s , k a n t i l e n a , p l a t a u s s t y g i n i ų i n s t r u m e n t ų š t r i c h o „iš­
d a i n a v i m a s " ir medinių p u č i a m ų j ų bei canto p e r i m t i iš
itališko s t i l i a u s ; s k a m b e s i o b l i z g e s y s , s k a r d u m a s — prisi­
m i n k i m e „ a u k š t u o s i u s " t r i m i t u s ! — iš s e n o s i o s vokiečių
Sia tema yra nemaža literatūros. Nurodysiu tokias knygas:
151
Schering A. Auffûhrungspraxis der alten Musik.—Leipzig, 1931; Frot-
scher G. Auffûhrungspraxis alter Musik, 5. Aufl. Wilhelmshaven, 1980.
344
m i e s t o t r i m i t i n i n k ų t r a d i c i j o s ( i t a l i š k u o s e o r k e s t r u o s e pir­
m e n y b ė b u v o t e i k i a m a obojui) ir, g a l i m a s d a i k t a s , k a d ne
p a s k u t i n ė j eilėj,— i š g a u d ž i a n č i o v a r g o n ų p e d a l o a r b a
šviesių, aiškių jo r e g i s t r ų . Sios įvairios į t a k o s s u l y d y t o s į
v i e n t i s ą B a c h o orkestrinį stilių.
N e k r o l o g e r a š o m a : „ . . . S u d ė t i n g i a u s i o s e p a r t i t ū r o s e jis
vienu ž v i l g s n i u g a l ė j o a p r ė p t i v i s u s k a r t u s k a m b a n č i u s
b a l s u s . J o k l a u s a b u v o tokia subtili, k a d , k l a u s y d a m a s i s
k ū r i n i ų s u d i d ž i a u s i u b a l s ų s k a i č i u m i , jis p a s t e b ė d a v o
menkiausias klaidas... Diriguodavo stropiai, o tempus —
p a p r a s t a i itin g y v u s — p a r i n k d a v o l a b a i t i k s l i a i . "
T a i g i t i k s l u m a s , i š l a i k y t a s j u d ė j i m o p o b ū d i s , „itin gy­
v a s " t e m p a s . Bet kokiais v i e n e t a i s m a t u o t i j o g y v u m ą ?
Sis s u p r a t i m a s i s t o r i š k a i kito, kaip ir a p s k r i t a i t r u k m ė s
procesų m u z i k o j e koncepcija. Kyla k l a u s i m a s : a r B a c h a s
g r i o v ė a n k s t e s n ę tradiciją, p r i a r t i n d a m a s muziką prie a m ­
ž i n i n k a m s p r i i m t i n ų s u v o k i m o n o r m ų , ar, p r i e š i n g a i , n u o
t ų n o r m ų n u k r y p d a v o , dėl k o j o p a r i n k t i t e m p a i a t r o d ė
„itin g y v i " ? Apie tai, deja, nieko n e ž i n o m e ; n e ž i n o m e ir
apie d i n a m i k o s a t s p a l v i u s , k u r i a i s j i s , b e a b e j o n ė s , n a u ­
dojosi, n o r s p a r t i t ū r ų a u t o g r a f u o s e tokių n u o r o d ų n e d a u g .
( O r k e s t r o p a r t i j o s e d a ž n i a u nei p a r t i t ū r o s e p a ž y m ė t i ar­
tikuliacijos ž e n k l a i — ligos, š t r i c h a i , staccato ir kt.) Ir
vis dėlto d r į s t u t e i g t i : B a c h o m u z i k o s d v a s i a i n e d e r a nei
n i u a n s ų p e r t e k l i u s ( b e r e i k a l i n g a s s u m o d e r n i n i m a s ! ) , nei
d i n a m i k o s m o n o t o n i š k u m a s (dirbtinė s t i l i z a c i j a ! ) . I r d a r :
„ g r e i t o s " m u z i k o s nereikia g r o t i p e r n e l y g g r e i t a i , o „lė­
t o s " — p e r n e l y g lėtai. K a l b a n t a p i e t e m p o tikslumą, t u r i ­
ma o m e n y ne „ k a p o t a s " m e t r o v i e n o d u m a s , bet charakterio
ir j u d ė j i m o p o b ū d ž i o i š l a i k y m a s , e s a n t r i t m o vidinei lais­
vei. A n a l o g i š k i s a m p r o t a v i m a i iš dalies j a u b u v o išdėstyti
a n k s t e s n i u o s e šios k n y g o s p u s l a p i u o s e , bet jie d a r a k t u a ­
lesni t u r i n t o m e n y B a c h o o r k e s t r i n i u s k ū r i n i u s , n e s šie
k ū r i n i a i , deja, k a r t a i s i n t e r p r e t u o j a m i čia rokoko d v a s i a ,
čia l a i k a n t i s Vienos klasikų simfoninės d r a m a t u r g i j o s
principų.
L a i š k e Forkeliui F i l i p a s E m a n u e l i s p a t v i r t i n a t a i , kas
n e k r o l o g e p a s a k y t a apie t e m p u s , ir p r i d e d a : „ J a u n y s t ė j e —
k iki pat s e n a t v ė s — jis ( B a c h a s . — M . D.) į s i j a u t ę s šva­
riai grojo s m u i k u ir tuo p a l a i k ė d i d e s n ę o r k e s t r o discipliną,
12, M, Druskinas „Bachas" 345
n e g u t a i būtų b u v ę į m a n o m a g r o j a n t k l a v e s i n u . " Netikėti
tokiu a u t o r i t e t i n g u liudijimu n e g a l i m a ; bet ar v i s a d a -Ba­
chas v a d o v a v o a n s a m b l i u i , g r o d a m a s s m u i k u ? T o m e t o
k o n c e r t i n ė j e p r a k t i k o j e l a b i a u įprasta v a d o v a u t i atlikėjų
kolektyvui, g r o j a n t k l a v e s i n u , k u r i s b ū d a v o p a s t a t o m a s
m u z i k u o j a n č i o a n s a m b l i o c e n t r e : k l a v e s i n i s t a s — jis ir at­
l i e k a m o k ū r i n i o a u t o r i u s — p a g r a ž i n d a v o s k a i t m e n i n į bosą
i m p r o v i z u o j a m a i s , plačiai a r s i a u r a i i š d ė s t y t a i s a k o r d a i s ,
m o t y v a i s s u s i e d a v o jį su solistų ar concertino p a r t i j o m i s
ir p a n a š i a i . K a r t u a i š k i a u b u v o r e g u l i u o j a m a skambesio
pusiausvyra — šis s v a r b i a u s i a s visokios o r k e s t r i n ė s muzi­
kos d ė s n i s , kurį B a c h a s n e k l y s d a m a s j a u t ė . A t l i e k a n t j o
k ū r i n i u s didelės koncertų s a l ė s a k u s t i n ė m i s s ą l y g o m i s ir
kita ( d i d e s n e , nei B a c h o n u m a t y t a ) atlikėjų s u d ė t i m , šio
d ė s n i o . b ū t i n a i reikia laikytis.
B a c h o o r k e s t r i n e i m u z i k a i d a ž n i a u s i a i b ū d i n g a pakili
n u o t a i k a . Joje a t s i s p i n d i į v a i r ū s b ū s e n ų a t s p a l v i a i — d r a ­
m a t i š k i , k o n t e m p l i a c i n i a i , lyriniai, h u m o r i s t i n i a i , — bet vis­
ką v a i n i k u o j a g y v y b i n ė s veiklos d ž i a u g s m a s , k u r i s n u t e i ­
kia š v e n t i š k a i , pakylėja dvasią ir l i n k s m i n a : to p a t i e s kū­
rinio r ė m u o s e m u z i k a k a r t a i s vienokia, o k a r t a i s kitokia.
Kitaip t a r i a n t — jei p a v a r t o s i m e n ū d i e n ę t e r m i n o l o g i j ą —
B a c h o o r k e s t r i n i a i k ū r i n i a i g a l i būti priskirti ir „ r i m t o ­
s i o s " , ir „ l e n g v o s i o s " m u z i k o s ž a n r u i . Tokia „ u ž s t a l ė s mu­
z i k o s " (vok. Tafelmusik) t r a d i c i j a .
A n t r a v e r t u s , čia r y š k i a u n e g u k i t u o s e ž a n r u o s e išreikš­
tas ž a i s m i n g a s m u z i k a v i m o p r a d a s , todėl, a n o t B . Asaf-
jevo, „...garsai d ž i u g i n a , m e i s t r i š k u m a s s k a t i n a v a r ž y t i s ,
kelia p a s i g ė r ė j i m ą " . Toliau Asafjevas n u r o d o , k a d B a c h o
kūryboje m u z i k a v i m a s i n t e l e k t u a l i z u o j a m a s ir p s i c h o l o g i -
z u o j a m a s , tuo s u s t i p r i n a m a s j o „polifonijos" v a i d m u o . 1 8 2
Iš tiesų — ir iš pirmo ž v i l g s n i o tai gali pasirodyti keis­
ta — B a c h o o r k e s t r i n i u o s e k ū r i n i u o s e k a r t a i s a t s i r a n d a itin
d a u g i a s l u o k s n i s k o n t r a p u n k t a s , kurio b a l s ų s u d ė t i n g a s de­
r i n y s n u s t e l b i a k l a v y r i n i ų a r b a v a r g o n i n i ų fugų s u d ė t i n ­
gumą. Tai paaiškinti nesunku: kompozitoriaus nevaržo
182
Асафьев Б. Музыкальная форма как процесс.— Л., 1971, с.
254.
846
atlikėjo — k l a v e s i n i s t o ar v a r g o n i n i n k o — r a n k ų bei kojų
g a l i m y b ė s , i r i n s t r u m e n t ų g r u p ė s j o m s skirtose p l o k š t u m o ­
s e j u d a l a i s v i a u , m a ž i a u p r i k l a u s o viena n u o kitos, s u d a ­
r y d a m o s „ d a u g i a c h o r i n i u s " s k a m b e s i o t ū r i u s . R y š k ū s šito
pavyzdžiai yra „ B r a n d e n b u r g o koncertuose" (trečiajame —
n e t d e š i m t b a l s ų ) , k o n c e r t e dviem s m u i k a m s ir kt. K a r t a i s
tokių s i m u l t a n i š k a i j u d a n č i ų p l o k š t u m ų k u l m i n a c i j o s laiko
požiūriu n e s u t a m p a , dėl to a t s i r a n d a neįprastų s k e r s a v i -
mų, d i s o n u o j a n č i ų derinių, net p o l i t o n a l u m o požymių.
D i d ž i a u s i a s d r a m a t u r g i n i s k r ū v i s t e n k a p i r m o s i o m s cik­
lo d a l i m s (visi B a c h o k ū r i n i a i o r k e s t r u i y r a c i k l i n i a i ) .
J o m s b ū d i n g a s r y š k u s , e n e r g i n g a s p o b ū d i s , kurio paskir­
tis — i š k a r t , n u o pirmųjų t a k t ų a t k r e i p t i k l a u s y t o j ų dė­
mesį. Sios d a l y s d i d e s n e s a p i m t i e s n e g u kitos ir g r i n d ž i a ­
m o s h o m o f o n i n ė m i s t e m o m i s , o kad s k a m b e s y s būtų pil­
nesnis, gausiai vartojamas kontrapunktas.
Tai p a s a k y t i n a apie „ u v e r t i ū r ų " (siuitų o r k e s t r u i ) pir­
m ą s i a s d a l i s ; šie k ū r i n i a i taip p a v a d i n t i todėl, kad c i k l a s
p r a d e d a m a s įprastu p r a n c ū z i š k o s u v e r t i ū r o s tipu s u iš­
k i l m i n g a p u n k t y r i n i o r i t m o į ž a n g a , p e r e i n a n č i a į gyvą
fugą; p a b a i g o j e į ž a n g a be p a k e i t i m ų a r b a v a r i j u o j a n t bu­
vo k a r t o j a m a p a g a l schemą: lėtai — g r e i t a i — lėtai. Toliau
laisvai pasirinkta eilės t v a r k a ėjo m a d i n g i p r a n c ū z i š k i šo­
kiai a r b a kitos šokio p o b ū d ž i o pjesės, s u d a r a n č i o s „rin­
kinį". B a c h o a m ž i n i n k a i ( p a v y z d ž i u i , T e l e m a n a s ) p a r a š ė
ne vieną dešimtį „ u v e r t i ū r ų " , o B a c h a s paliko tik k e t u r i s
šio tipo k ū r i n i u s : pirmosios dvi u v e r t i ū r o s — C-dur ir
h-moll — p a r a š y t o s g r e i č i a u s i a i K ė t e n e (apie 1721 m . ) ,
dvi kitos — a b i D-dur — Leipcige (1727—1736) a r b a , ga­
l i m a s daiktas, irgi K ė t e n e . P i r m o s i o s u v e r t i ū r o s p a r t i ­
183
t ū r a p o m p a s t i š k i a u s i a — į ją įvestos dvi v a l t o r n o s ir y r a
k a ž k a s p a n a š a u s į concertino; a n t r o j e u v e r t i ū r o j e y r a kon­
c e r t u o j a n t i fleita (iš dalies ją g a l i m a p a l y g i n t i su vėles­
niu „ k o n c e r t i n ė s simfonijos" t i p u ) ; trečiajai u v e r t i ū r a i
šlovę suteikė n u o s t a b a u s grožio Arija (II d a l i s ) .
Šokių r i n k i n i a i į v a i r ū s : v y r a u j a m e n u e t a i , g a v o t a i , bu­
rė; s u t i n k a m i ir retesni — f o r l a n a , p o l o n e z a s ; tik vienintelį
k a r t ą į v e d a m a s a r a b a n d a ( a n t r o j e u v e r t i ū r o j e ) . Tai bū-
Gali būti, jog visos keturios uvertiūros parašytos Leipcige.
847
d i n g a s p a v y z d y s t o siuitos tipo, kurį p a v a d i n o m e „baleti-
n i u " , ir k u r i a m e n ė r a šokių anfiladą p r a d e d a n č i o s ale-
m a n d o s bei j ą u ž b a i g i a n č i o s ž i g o s . S i u i t a atviros s t r u k t ū ­
r o s : finalui p a v e s t a ne v e i k s m o k o n c e n t r a c i j o s , o jo skai­
d y m o funkcija. U v e r t i ū r a h-tnoll u ž b a i g i a m a „ P o k š t u "
( p r a n c . Badinerie), u v e r t i ū r a N r . 4 — „ P a s i l i n k s m i n i m u "
arba „ P r a m o g a " ( p r a n c . Rejoussance).
U v e r t i ū r ų muzikoje v y r a u j a k o n c e r t i n i s p r i n c i p a s . D a r
l a b i a u jis pasireiškia t u o s e k ū r i n i u o s e , k u r i u o s p a t s B a ­
chas p a v a d i n o k o n c e r t a i s : tai šeši v a d i n a m i e j i „ B r a n d e n ­
b u r g o k o n c e r t a i " o r k e s t r u i ir apie d v i d e š i m t koncertų so­
l i s t a m s s u o r k e s t r o p r i t a r i m u . Visi šie k ū r i n i a i p a r a š y t i
K ė t e n e , bet ne visų išliko pirmosios r e d a k c i j o s — daugelį
solinių koncertų Leipcige k o m p o z i t o r i u s p e r k o m p o n a v o ,
k a d g a l ė t ų j u o s atlikti su Collegium musicum.
„ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t a i " — p r a n c ū z i š k a i a u t o r i u s pa­
v a d i n o j u o s concerts avec plusieurs instruments („koncer­
t a i s keletui i n s t r u m e n t ų " ) — v i e n a s i š p a s a u l i n i o m u z i k o s
m e n o stebuklų. A r teko j a m išgirsti j u o s r e a l i a i s k a m ­
b a n č i u s ? A n k s č i a u tai b u v o k a t e g o r i š k a i n e i g i a m a , o da­
b a r b a c h o l o g a i tokios g a l i m y b ė s n e a t m e t a , net m a n o , k a d
šie k o n c e r t a i s u k u r t i K ė t e n o kapelai. Bet faktas, j o g ka­
ligrafiškai p e r r a š y t ą p a r t i t ū r ą , p a ž y m ė t ą 1721 metų kovo
mėnesio data, Bachas pasiuntė Brandenburgo markgrafui
K r i s t i a n u i L i u d v i g u i , F r y d r i c h o II ( t a d a k r o n p r i n c o ) dė­
dei. Su m a r k g r a f u B a c h a s s u s i p a ž i n o d a r 1718—1719 me­
t a i s , a t v y k ę s į Berlyną pirkti „ p r a b a n g a u s " (kaip n u r o d o ­
m a a t a s k a i t o s e ) k l a v e s i n o K ė t e n o d v a r o kapelai. G a l i m a s
daiktas, j o g m a r k g r a f a s i r u ž s a k ė j a m k o n c e r t u s o r k e s t r u i ,
n o r s turėjo m e n k ą vos šešių i n s t r u m e n t a l i s t ų kapelą.
Dedikacijoje, a u t o r i a u s p a r a š y t o j e p r a n c ū z i š k a i , p a s a ­
k y t a : „ M o n s i n j o r e , prieš keletą m e t ų t u r ė j a u l a i m ė s J ū s ų
p a l i e p i m u k o n c e r t u o t i J ū s ų K a r a l i š k a j a i Didenybei i r t a d a
p a s t e b ė j a u , k a d nedideli m u z i k i n i a i t a l e n t a i , k u r i a i s m a n e
a p d o v a n o j o d a n g u s , teikia J u m s t r u p u t į m a l o n u m o , i r
k a d a n g i , murns išsiskiriant, J ū s ų Karališkoji D i d e n y b ė pa­
n o r o t e suteikti m a n g a r b ę i r liepėte a t s i ų s t i keletą m a n o
s u k o m p o n u o t ų pjesių, tai, v y k d y d a m a s šį m a l o n i n g ą pa­
liepimą, d a b a r i š d r į s a u atlikti s a v o n u o l a n k i a u s i ą p a r e i g ą
348
J ū s ų K a r a l i š k a j a i Didenybei ir p a s i ų s t i š i u o s k o n c e r t u s . . . "
A t l y g i n i m o u ž d a r b ą B a c h a s n e g a v o . (Beje, g a l ė j o g a u t i
jį „ a v a n s u " . ) P a r t i t ū r ą užklojo dulkės m a r k g r a f o archy­
ve, ir tik vėliau ji b u v o s u r a s t a . I s t o r i j a g a n a m i g l o t a ,
t a č i a u n e tai, tiesą s a k a n t , s v a r b i a u s i a .
K o n c e r t a i l a b a i į v a i r ū s p a g a l kompoziciją, i n s t r u m e n t ų
sudėtį, solinių partijų i n d i v i d u a l i z a v i m ą . Kai kurie užsie­
nio m o k s l i n i n k a i šiuose š e š i u o s e k ū r i n i u o s e įžvelgia t a r i a ­
m o „ s u p e r c i k l o " vienovę, r e m d a m i e s i m o t y v i n i a i s k o n s t r u k ­
t y v i n i a i s a t i t i k m e n i m i s (ne m a ž i a u kaip dviejų koncertų
t e m a t i z m a s g r i n d ž i a m a s t r i g a r s i a i s ) i r tonacijų s a n t y k i ų
g i m i n i n g u m u (visų koncertų t o n a c i j o s m a ž o r i n ė s ) :
G D
J n_ III IV V VI
F B
Atskiri s a m p r o t a v i m a i t e i s i n g i , t a č i a u su g a l u t i n e iš­
v a d a sutikti n e g a l i m a ; į v a i r i a i s m e t a i s p a r a š y t u s k ū r i n i u s
B a c h a s t v a r k ė , dėjo vieną prie kito, bet v a r g u ar g a l v o j o
apie p a n a š ų „ s u p e r c i k l ą " , kokio n e s u d a r ė nei k i a v y r i n ė s
p a r t i t o s , nei s o n a t o s s m u i k u i ir k l a v e s i n u i , nei kiti jo kū­
r i n i a i , sudėlioti po šešis.
K o n c e r t a i sudėti į ciklą K ė t e n e , i n t e n s y v i a u s i o s kapel­
m e i s t e r i o veiklos l a i k o t a r p i u , kai B a c h o kapeloje dirbo
puikūs i n s t r u m e n t a l i s t a i . Pirmojo koncerto ankstyvasis,
184
n e p i l n a s v a r i a n t a s , m a t y t , yra d a r iš 1716 m e t ų (o gal net
1713); k o n c e r t a i Nr. 3 ir 6 g r e i č i a u s i a i s u k u r t i 1718 m e l a i s
(gali būti, k a d šeštąjį k o n c e r t ą atliko B r a n d e n b u r g o m a r k ­
g r a f o k a p e l a ) ; k o n c e r t a i N r . 1 ir 2 g a l u t i n a i u ž b a i g t i g r e i ­
č i a u s i a i 1719-aisiais, o k i t a i s m e t a i s p a r a š y t i koncertai
N r . 4 ir 5 ( p e n k t a s i s iš p r a d ž i ų g a l ė j o būti s u m a n y t a s
kaip k l a v y r i n i s , t u r i n t o m e n y iš B e r l y n o a t v e ž t ą „ p r a ­
bangų" klavesiną).
T a r p „ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t ų " keturi yra trijų dalių
(II, IV, V, V I ) , v i e n a s d v i d a l i s ( I I I ) ir v i e n a s penkių da­
lių (I; jį s u d a r o trijų dalių sinfonia plius m e n u e t a s ir po-
184
1т:. Доброхотов Б. Бранденбургские концерты Баха — R,
1962.
349
 l o n e z a s su a l t e r n a t y v i n i a i s „ t r i o " ) . O r k e s t r o s u d ė t y s t<3-
kios: p i l n i a u s i a — k o n c e r t e Nr. 1 ( s t y g i n i a i ir continuo su
dviem v a l t o r n o m i s , t r i m obojais ir solo s m u i k u ) ; toliau —
k o n c e r t a s Nr. 2 (su t r i m i t u , fleita, o b o j u m ir taip pat
solo s m u i k u ) ; vien tik s t y g i n i a m s — Nr. 3; k o n c e r t a s
Nr. 4 — su labai s u n k i a solo s m u i k o partija ir dviejų fleitų
solo; Nr. 5 — su concertino, j kurį įeina fleita, s m u i k a s ,
k l a v y r a s (cembalo concertato) ; Nr. 6 — dviem a l t a m s ,
m
dviem violoms da garnba, violončelei, k o n t r a b o s u i ir con­
tinuo; „ k r ū t i n i n i o " , „ t a m s a u s " r e g i s t r o t e s i t ū r a š i a m pui­
kiam k o n c e r t u i suteikia kerintį, i n t y m ų pobūdį.
Ž a n r o požiūriu k o n c e r t a s N r . 1 a t s t o v a u j a m i š r i a m
k o n c e r t o - s i u i t o s tipui; k i t u o s e — „ v i v a l d i š k a s " k o n c e r t i n i s
t i p a s , k u r i a m e k a r t a i s į ž i ū r i m i concerto grosso požymiai
(II, IV, V ) . P i r m o s dalys, kaip ir dera, r e p r e z e n t a c i n ė s ;
a n t r o s m e d i t a t y v i n ė s ( p u i k u s p a t e t i š k a i i š r a i š k i n g a s trijų
i n s t r u m e n t ų „ p a š n e k e s y s " k o n c e r t e Nr. 5 , i m i t a c i š k a i plė­
t o j a m a s Andante iš a n t r o j o k o n c e r t o , homofoniškiau — iš
ketvirtojo, į o p e r o s ariją p a n a š u s Andante iš k o n c e r t o
Nr. 2 , s i e l v a r t i n g a i t r a g i š k o s p a s a k a l i j o s d v a s i a p a r a š y t a s
šeštojo k o n c e r t o Adagio); trečios d a l y s fuginės (koncerte
Nr. 4 — f u g a ) , ir, kaip B a c h a s a p s k r i t a i m ė g s t a , d a ž n a i
j o m s s u t e i k t a s itališkos ž i g o s p a v i d a l a s .
K o n c e r t a v i m o m o m e n t u s ryškiai išreiškia Nr. 4 (iš es­
m ė s tai k o n c e r t a s s m u i k u i ) ir Nr. 5 (pirmą k a r t ą instru­
m e n t i n i o k o n c e r t o istorijoje v y r a u j a k l a v y r a s ! ) . N e visiš­
kai a i š k u s dvidalio trečiojo s u m a n y m a s : kas ir kiek turi
i m p r o v i z u o t i , p a s i r e m i a n t dviem k a d e n c i n i a i s a k o r d a i s prieš
b a i g i a m ą j į Allegro? Visi b a n d y m a i įterpti į šį koncertą
p a p i l d o m ą lėtą dalį, paskolintą iš kitų B a c h o kūrinių, bu­
vo n e s ė k m i n g i , nes p r i e š t a r a v o n e į p r a s t a i šio k ū r i n i o fak­
tūrai: koncertas m a s n e n u t r ū k s t a m u trijų, viena­
rūšių p a g a l „ š e i m y n i n ę " p r i k l a u s o m y b ę , sluoksnių j u d ė ­
j i m u , o prie šio d a u g i a c h o r i š k u m o — kaip s a v a r a n k i š k a
linija — l y g i o m i s teisėmis p r i s i j u n g i a continuo. Kiekvie­
n a m e s l u o k s n y j e — t r y s b a l s a i , o jų b e n d r a s u m a —
34-3+3+1.
185
Kiekviename koncerte, suprantama, dar yra styginių orkestras
ir continuo.
„ B r a n d e n b u r g o k o n c e r t ų " muziką B a c h a s m ė g o ir vė­
liau p a n a u d o j o ją kitų kūrinių, d a u g i a u s i a k a n t a t ų , kon­
tekste . 186
Italų m e i s t r ų — p i r m i a u s i a V i v a l d ž i o — k o n c e r t a i s so­
l i n i a m i n s t r u m e n t u i ir o r k e s t r u i B a c h a s , s u s i d o m ė j o apie
1710 m e t u s . B ū t e n t t a d a jis bei jo g i m i n a i t i s ir V e i m a r o
laikų d r a u g a s V a l t e r i s ( „ M u z i k o s ž o d y n o " a u t o r i u s ) ėmė­
s i pritaikyti š i u o s k o n c e r t u s k l a v y r u i a r b a v a r g o n a m s .
Puikiai mokėdamas aranžuoti, Bachas tą darė savo paties
m a l o n u m u i bei n o r ė d a m a s pasimokyti. Iš viso liko šešio­
lika tokių t r a n s k r i p c i j ų k l a v y r u i ir šešios — v a r g o n a m s ;
m a n o m a , k a d j o s s u k u r t o s 1708—1717 m e t a i s . Muzikoje
n e m a ž a į s t a b i ų dalykų (be V i v a l d ž i o , p a n a u d o t i M a r č e l o ,
T e l e m a n o ir kitų k o m p o z i t o r i ų k ū r i n i a i ) , t a č i a u B a c h o
b r a i ž a s l a b i a u j a u č i a m a s ne tiek g r e i t o s e , kiek lėtose da­
lyse, kurių melodijos g a u s i a i i š p u o š t o s . Iki šiol p o p u l i a r u s
V i v a l d ž i o — B a c h o k o n c e r t a s d-moll solo v a r g o n a m s .
O r i g i n a l i u s k ū r i n i u s s m u i k u i ir o r k e s t r u i B a c h a s ėmė
r a š y t i tik K ė t e n e , n o r s g a l i būti, j o g p e n k t o j o „ B r a n d e n ­
b u r g o k o n c e r t o " k l a v y r i n i s v a r i a n t a s s u k u r t a s , kaip j a u
m i n ė t a , a n k s č i a u . Beje, ne v i s a i aiškios ir k o n c e r t ų s m u i ­
kui s u k ū r i m o d a t o s ; p a v y z d ž i u i , ž i n o m a s k o n c e r t a s klavy­
rui d-moll y r a p e r d i r b t a s iš k o n c e r t o s m u i k u i , o p a s t a r a s i s ,
kaip t e i g i a n a u j o s i o s h i p o t e z ė s , g a l ė j o būti p a r a š y t a s , ko
gero, d a r V e i m a r e .
V e i m a r o laikų a r a n ž u o č i ų ir K ė t e n e p a r a š y t ų o r i g i n a ­
lių k ū r i n i ų p a l y g i n i m a s į t i k i n a m a i p a r o d o , kaip B a c h a s
p a g i l i n o v i v a l d i š k o tipo koncertą, jį s a v a i p išplėtojo, p r a ­
turtino vaizdus. Paminėsime svarbiausius bruožus.
B a c h o fuginės ir n e f u g i n ė s k o n c e r t i n ė s formos n e a t s i e ­
j a m o s v i e n a n u o kitos, todėl b e t a r p i š k a s p e r ė j i m a s n u o
polifoninės d ė s t y m o m a n i e r o s prie h o m o f o n i n ė s n a t ū r a l u s
(tą p a ž y m ė j o J. C h o l o p o v a s ) . Kaip šito r e z u l t a t a s , muzi­
kos f a k t ū r o s p o l i f o n i z a v i m a s d e r i n a m a s s u t o n a l a u s h a r ­
moninio faktoriaus didėjančiu vaidmeniu, organizuojant
formą, n e n u t r ū k s t a m a s p l ė t o j i m a s — su s k a i d y m u į perio­
d u s ; didėja m o t y v i n i s r i t u r n e l ė s ir solinių epizodų r y š y s ,
Kantatose Nr. 207 52 panaudota pirmojo „Brandenburgo kon­
186
t
certo" muzika, kantatoje Nr. 174 — trečiojo.
351
jų s a n t y k i s gali būti l y g i n a m a s su tokia fugos s t r u k t ū r a ,
kai c. f. skambėjimas kaitaliojamas su „išlaikytų
i n t e r m e d i j ų " ( S . T a n e j e v o t e r m i n a s ) v a r i a n t a i s . T a i p su­
k u r i a m a s formos n e n u t r ū k s t a m u m o , t e k a m u m o , n e p a s t o ­
v u m o į s p ū d i s , išliekant reljefiškam t e m a t i z m u i bei r e m i a n ­
t i s r y š k i a ž a n r i n e p r i g i m t i m (pirmoje dalyje r y š k i a i api­
brėžiamos energingos temos, antroje dažnai vartojamas
sicilianos r i t m a s , trečioje — ž i g o s ir t. t . ) .
A p i b e n d r i n d a m i t r u m p a i i š v a r d y s i m e t u o s b r u o ž u s , ku­
r i a i s B a c h a s p r a t u r t i n o k o n c e r t o ž a n r ą : jis išplėtė g a r s ų
e r d v ė s h o r i z o n t u s , p a g i l i n o j o s v e r t i k a l ę ir tuo p a į v a i r i n o
a n s a m b l i n i o - o r k e s t r i n i o m u z i k a v i m o g a l i m y b e s , šiuo po­
žiūriu toli p r a l e n k ę s ir a m ž i n i n k u s , ir v ė l e s n e s k o m p o z i t o ­
rių k a r t a s . Tik XX a m ž i u j e bachiški k o n c e r t a v i m o princi­
pai b u v o prikelti n a u j a m g y v e n i m u i , ir p i r m i a u s i a tą pa­
darė Stravinskis.
Greitų k r a š t i n i ų dalių forma r i t u r n e l i n ė ; lėtose v i d u r i ­
n ė s e d a l y s e r i t u r n e l ė į r ė m i n a a r i j o s tipo „ m o n o l o g ą " a r b a
d i a l o g ą — duetą, tercetą (jei solistų du ar t r y s ) ; k a r t a i s
r i t u r n e l ė į s i b r a u n a į jį ir u ž a š t r i n a konfliktą, o r i p i e n i s t a i
n e r e t a i tyli per visą dalį (tacet). R i t u r n e l i n ė j e formoje —
kaip a n t r i n ė s formos p o ž y m i u s — g a l i m a įžvelgti s o n a t i š -
k u m ą p r a n a š a u j a n č i u s b r u o ž u s (į tai a t k r e i p ė dėmesį
V. P r o t o p o p o v a s ) , bet plėtojimo ir r e p r i z o s funkcijas Ba­
chas p a p r a s t a i s u j u n g i a . D a r k a r t ą p a b r ė š i u s v a r b i a u s i u s
j o s t i l i a u s b r u o ž u s : p e r t e i k i a n t d a u g i a l y p į afektą, n u o
vieno j o a t s p a l v i o prie kito p e r e i n a m a tolygiai, s k l a n d ž i a i :
judėjimo pobūdis nekinta. Kontrastas pabrėžiamas greti­
n a n t a t s k i r a s dalis. F i n a l a s gali būti ir „ s k a i d a n t i s " , kaip
„ b a l e t i n i o " tipo siuitose, ir pozityviai s u m u o j a n t i s kon­
c e r t o d r a m a t u r g i j ą — tokiais a t v e j a i s p a d i d ė j a polifonijos
vaidmuo.
I š r a i š k o s vienovė dar n e r e i š k i a , j o g muzikoje n e b e b u s
„ n e t i k ė t u m ų " — n e a t s k i r i a m o koncerto ž a n r o a t r i b u t o , vė­
liau r y š k i a i išplėtoto V i e n o s klasicistų į t v i r t i n t a m kon­
certo tipe. B a c h o muzikoje tokie n e t i k ė t u m a i y r a ne te­
minio, o faktūrinio p o b ū d ž i o . P a v y z d y s — v i r t u o z i n ė s ka-
d e n c i n ė s s l i n k t y s . P a s l a p t i n g a i s k a m b a n č i o s a k o r d ų ar­
peggio sekos b u v o s u t i n k a m o s čakonoje solo s m u i k u i , kai
k u r i u o s e p r e l i u d u o s e iš siuitų violončelei a r b a GTK, „ C h r o -
352
matinėje fantazijoje". O klavyriniuose koncertuose atkrei­
pia dėmesį tai, k a d n e t i k ė t a i keičiasi k l a v e s i n i s t o funkci­
j o s — n u o a k o m p a n a v i m o ( g e n e r a l b o s a s ) a r b a t e m o s imi­
t a v i m o iki s o l i n ė s - f i g ū r a c i n ė s , p a s a ž i n ė s .
I m u z i k o s istoriją B a c h a s įėjo kaip k l a v y r i n i o koncer­
to p r a d i n i n k a s , o H e n d e l i s — kaip v a r g o n ų k o n c e r t o kūrė­
j a s . Bet p a s t a r a s i s t u r ė j o p i r m t a k ą V i v a l d ž i o a s m e n y j e
( t e g u ir n e p r i l y g s t a n t į j a m g e n i a l u m u ) , o B a c h a s iš tikrų­
jų pirmasis s u k ū r ė k o n c e r t u s k l a v y r u i ir o r k e s t r u i . T a č i a u
iš t r y l i k o s k ū r i n i ų ( s e p t y n i — solo k l a v y r u i , kiti — dviem,
t r i m s i r k e t u r i e m s s o l i s t a m s ) tik v i e n a s n u o p a t p r a d ž i ų
b u v o k u r i a m a s t u r i n t g a l v o j e š į i n s t r u m e n t ą : tai d v i g u b a s
k o n c e r t a s C-dur, B W V 1061,— beje, v i e n a s g e r i a u s i ų B a ­
cho k l a v y r i n i ų koncertų. ( P o p u l i a r u m u jį p r a l e n k i a k i t a s
k o n c e r t a s C-dur — t r i m s k l a v y r a m s . ) Specialiai k l a v y r u i
taipogi parašytos atitinkamos partijos penktajame „Bran­
d e n b u r g o k o n c e r t e " ir k o n c e r t e a-moll (žr. p. 332) su a n a ­
logišku trio (concertino) fleitai, smuikui ir k l a v e s i n u i .
Didžioji k l a v y r i n i ų koncertų d a u g u m a — koncertų s m u i k u i
p e r d i r b i n i a i (kai kurių j ų o r i g i n a l a i d i n g o ) . K l a v y r i n i s
1 8 7
k o n c e r t a s D-dur p e r d i r b t a s iš k o n c e r t o s m u i k u i A-dur,
k o n c e r t a s g-moll — iš k o n c e r t o s m u i k u i a-moll; d v i g u b a s
k o n c e r t a s c-moll, B W V 1062 y r a k o n c e r t o dviem s m u i k a m s
d-moll p e r d i r b i n y s . V i s u s k l a v y r i n i u s k o n c e r t u s atliko Leip­
cigo Collegium musicum a r b a jie s k a m b ė j o p a t i e s B a c h o
n a m u o s e — tuo tikslu ketvirto d e š i m t m e č i o p r a d ž i o j e jie
ir buvo p e r d i r b a m i . O pirminiai v a r i a n t a i — t a r p jų ir ką
tik p a m i n ė t i š e d e v r a i s m u i k u i — s u k u r t i Kėtene.
K u r i a m iš šių kūrinių teikti p i r m e n y b ę ? K i e k v i e n a s
k o n c e r t a s s a v a i p t o b u l a s plastikos g r o ž i u , g r a k š t u m u , iš­
r a i š k o s g i l u m u . Bet d r a m a t i n i u u ž m o j u ir subtilia lyrika,
k o g e r o , y p a č išsiskiria k o n c e r t a s dviem s m u i k a m s .
Koncerto c-moll, BWV 1060, pirminis šaltinis — neišlikęs kon­
187
certas obojui ir smuikui. Koncertas F-dur, BWV 1057 — ketvirtojo
„Brandenburgo koncerto" perdirbinys. Kantatos Nr. 169 dvi pirmosios
dalys grindžiamos koncerto E-dur (kurio ankstyvasis šaltinis nežino­
mas) muzika, o šio koncerto finalo muzika yra kantatoje Nr. 49.
Kameriškai skambančio koncerto f-moll (su jo nuostabiu daininguoju
Largo) pirminis šaltinis irgi greičiausiai buvo Bacho koncertas smui­
kui. Ketvirtasis klavyrinis koncertas a-moll, BWV 1065,— Vivaldžio
koncerto keturiems smuikams perdirbinys.
353
IX
PASKUTINIAI INSTRUMENTINIAI KURINIAI
Į šj skirsnį į t r a u k t i penki k ū r i n i a i , iš kurių k e t u r i s
B a c h a s i š s p a u s d i n o : penktąjį r e n g ė s p a u d a i , t a č i a u n e t e ­
kęs r e g ė j i m o n e b a i g ė — d a r b a s n u t r ū k o keturi m ė n e s i a i
prieš mirtį. I š v a r d y s i u š i u o s k ū r i n i u s c h r o n o l o g i š k a i :
„ K l a v y r i n i a i p r a t i m a i " op. 3 — c h o r a l o i š d a i l o s , preliu­
das ir fuga Es-dur bei D u e t a i ;
„ K l a v y r i n i a i p r a t i m a i " op. 4 — „ G o l d b e r g o v a r i a c i j o s " ;
Kanoninės variacijos kalėdų giesmės tema;
„Muzikinė d o v a n a " ; 1 8 8
„Fugos menas".
Tai -pačiai k ū r y b o s d e k a d a i p r i k l a u s o a n k s č i a u a p ž v e l g ­
tas GTK I I t o m a s ( r e d a g a v i m a s , g a l u t i n i s u ž b a i g i m a s ) ,
c h o r a l o i š d a i l o s v a r g o n a m s ( B W V 651—667 i r „ S i ū b i e r i o " )
bei M i š i o s h-moll. Visi šie k ū r i n i a i r a š y t i ne k o n k r e č i o m s
p r o g o m s , iš a n k s t o ž i n a n t a t l i k i m o vietą ir laiką, o kaip
tobulo m e i s t r i š k u m o p a v y z d ž i a i , u n i v e r s a l ū s pasirinkto
ž a n r o v a i z d ų bei i š r a i š k o s g a l i m y b i ų p a n a u d o j i m o požiū­
riu bei s i n t e t i š k i , v i e n i j a n t y s senąją t r a d i c i j ą su n a u j u o j u
stiliumi. Toje pačioje g r e t o j e y r a ir i š v a r d y t i penki kūri­
niai. T a č i a u jie turi ir specifinių y p a t y b i ų , dėl kurių iki
šiol n e n u t i l o m o k s l i n ė s d i s k u s i j o s : ne iki g a l o a i š k ū s vienų
kūrinių k o m p o z i c i n i a i s u m a n y m a i , kitų kūrinių — dalių se­
ka, o dviejuose c h r o n o l o g i š k a i p a s k u t i n i u o s e v e i k a l u o s e
k o m p o z i t o r i u s n e n u r o d ė atlikėjų s u d ė t i e s . Bet ne vien dėl
t o m i n ė t a s p a r t i t ū r a s i š s k y r ė m e : j ų c h a r a k t e r i s t i k a leis
a p i b e n d r i n t a i i š s a k y t i s a m p r o t a v i m u s apie B a c h o k ū r y b o s
d ė s n i n g u m u s , t a i p p a t ir apie ciklo s t r u k t ū r o s p r i n c i p u s .
T o k a t a , šokių siuita, keturių dalių s o n a t a a r b a trijų
dalių k o n c e r t a s b u v o g r i n d ž i a m i t i p i n i a i s kompozicijos
13» Pavadinimas Musikaiisches Opjer neseniai mūsuose paplito
kaip „Muzikinė dovana". Šitoks vertimas ne visai pagrįstas: pagal
XVIII amžiaus ritualą karališkosios šeimos nariams meno kūriniai
būdavo ne „dovanojami", o „nuolankiausiai įteikiami". Be to, Ba­
chas, išmanęs teologiją, puikiai žinojo, kad vokiškas žodis Opfer
(plg. pranc. Offrande) lygiareikšmis liturgijoje vartojamam lotyniš­
kam žodžiui Oflertorium, reiškiančiam „paaukojimą".
m o d e l i a i s , kurių B a c h a s laikėsi, j u o s p e r d i r b d a m a s . Taip
jis p a s i e l g ė ir su t i p i n i a i s k a n t a t ų bei pasijų m o d e l i a i s .
Jo kompozicijų s a v i t u m ą i š r y š k i n d a v o k ū r i n i o „ š e r d i e s " —
ašių c e n t r o — p a b r ė ž i m o ir į r ė m i n i m o b ū d a i , p a k a r t o j i ­
m u s r e g u l i u o j a n č i o s p r i e m o n ė s (specifinė r i t u r n e l i n ė s for­
m o s t r a k t u o t ė ) ir t. t. Atskirose m u z i k o s r ū š y s e ( p a v y z ­
džiui, i n s t r u m e n t i n ė s e a r b a c h o r i n ė s e fugose) a k i v a i z d u s
B a c h o polinkis į plėtojimo dvifaziškumą. Kaip n a u j ų ten­
dencijų a t s p i n d y s , reljefiškiau p a b r ė ž i a m o s k u l m i n a c i n ė s
z o n o s , p a s t ū m ė j a m o s a r č i a u fazių a r b a viso k ū r i n i o pa­
b a i g o s (koncertų pirmose d a l y s e ) . O m u z i k i n ė s k a l b o s
p r i e m o n i ų srityje aiškiai p a j u s i m e , jog, n e a r d a n t polifoni­
nių ir t o n a l i n i ų h a r m o n i n i ų d ė s t y m o m e t o d ų vienovės, re­
m i a m a s i b u i t i n i a i s p i r m a v a i z d ž i a i s — tiek j ų i n t o n a c i j o m i s
ir m e l o d i j o m i s , liek jų šokio r i t m a i s (tokiais a t v e j a i s mu­
zikos s a n d a r a h o m o f o n i n ė ) .
I š v a r d y t i p o ž y m i a i n e v i e n o d a i b ū d i n g i k ū r i n i a m s , ku­
rių kiekvieną d a r a n a l i z u o s i m e atskirai. Tačiau, be indi­
vidualių skirtumų, e s a m a ir b e n d r y b i ų . Iš jų p i r m i a u s i a
p a ž y m ė t i n a s polinkis į v a r i a c i š k u m ą , fugą ir k a n o n ą . Ba­
cho laikais k a n o n a s b u v o v a d i n a m a s „ t o t a l i n e f u g a " , tuo
pabrėžiant aukščiausią kontrapunktinio meno pasireiškimą
j a m e ; a n a l o g i š k a i buvo v a r t o j a m a s i r „ r i č e r k a r o " t e r m i n a s ,
t r a k t u o j a n t jį ne s e n o v i š k a i , bet kaip „rafinuotą, į m a n t r i ą
f u g ą " . K o n t r a p u n k t o ir v a r i a c i š k u m o l y g i n a m o j o svorio
189
d i d ė j i m a s vėlyvuoju B a c h o k ū r y b o s , l a i k o t a r p i u — dvi pu­
sės to p a t i e s n o r o m a k s i m a l i a i išryškinti g a l i m y b e s , sly­
p i n č i a s pirminėje m u z i k o s idėjoje, p a ž i n t i m e n o k ū r i m o
dėsnių g e l m e s , p a r o d y t i m e n o e s m ė s d a u g i a b r i a u n i š k u m ą .
B e n d r i y r a ir cikliškumo p r i n c i p a i .
C i k l a s — tai u ž b a i g t a , u ž d a r a v i s u m a , kur kiekviena
dalis, pjesė ar n u m e r i s atlieka b ū t i n ą d r a m a t u r g i n ę funk­
c i j ą — a k i v a i z d ž i ą ( „ p r o g r a m i n ę " ) a r b a užslėptą, n u m a ­
n o m ą ( p r i k l a u s o m ą , a n o t B e t h o v e n o , n u o „ p o e t i n ė s idė­
j o s " ) . M e s į p r a t o m e suvokti ciklą kaip kažkokį n u o s e k l i a i
189
Tai Valterio apibūdinimas (1732); o Marpurgas pavadino ri-
čerkarą tobuliausia fuga, kurioje panaudotos visos kontrapunktinio
meistriškumo galimybės,
333
r u t u l i o j a m ą „ v e i k s m ą " , dėl ko, p a v y z d ž i u i , simfoniją ar
s o n a t ą s u t a p a t i n a m e s u i n s t r u m e n t i n e d r a m a . Bet B a c h u i
tai y r a ne v i e n a linija, o į v a i r i a i s l y g i a i s (kurie čia susi­
š a u k i a , čia s u s i k r y ž i u o j a ) p l ė t o j a m a s p r o c e s a s . B a c h o cik­
luose s u k r y ž m i n a m i į v a i r ū s kompozicijos s l u o k s n i a i , ar­
chitektonika polifonizuojama. K a r t a i s , kai pjesės suskirs­
t y t o s d r a m a t u r g i š k a i n e s u s i e t o m i s g r u p ė m i s , šio susikry­
ž i a v i m o a p t i k t i n e p a v y k s t a („KJavyriniai p r a t i m a i " op. 3 ,
„ M u z i k i n ė d o v a n a " , „ F u g o s m e n a s " ) . T a d a kyla k l a u s i ­
m a s : a r tai c i k l a s , a r r i n k i n y s , s u d a r y t a s p a g a l kompozi­
t o r i a u s n e p a s k e l b t ą p r i n c i p ą ? (Zr. p. 359.) P a p r a s t e s n i u s
( n o r s i r n e v i s a i p a p r a s t u s ) a t v e j u s m a t o m e dviejuose
v a r i a c i n i u o s e cikluose.
„ G o l d b e r g o v a r i a c i j a s " B a c h a s s u k ū r ė g r a f o Keizerlin-
ko ( a p i e jį žr. p. 102) u ž s a k y m u . J. G. G o l d b e r g a s , Vil­
helmo "Frydemano ir J o h a n o Sebastiano mokinys, Drezdene
t a r n a v o š i a m grafui i r p r i v a l ė j o , s k a m b i n d a m a s k l a v e s i n u ,
p a m a l o n i n t i n e m i g o s k a n k i n a m ą r u s ų didiką. G a l i m a pa­
m a n y t i , k a d k ū r i n y s p a r a š y t a s konkrečiai p r o g a i . T a č i a u
B a c h u i jis n e b u v o a t s i t i k t i n i s : v a r i a c i j o s e į g y v e n d i n t a s su­
dėtingas daugialygmeninis kompozicinis planas, stebinan­
tis i š r a d i n g u m u ir v a i z d ų t u r t i n g u m u .
T a i v i e n a s s t a m b i a u s i ų ( a p i m t i m i ) i r vientisij ( p a g a l
s u m a n y m ą ) B a c h o kūrinių, j o p a v a d i n t a s „Arija s u įvai­
r i o m i s v a r i a c i j o m i s " ir p a s k e l b t a s „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų "
ketvirtoje dalyje. ( D a b a r r e i š k i a m a n u o m o n ė , k a d r i n k i n y s
i š s p a u s d i n t a s ne 1742 m e t a i s , kaip b u v o n u r o d o m a — ši­
taip r a š i a u ir aš — b e t t a r p 1742 ir 1745 metų. Dedikacijos
K a i z e r l i n k u i j a m e n ė r a ; ar ne dėl to, k a d grafui b u v o
d o v a n o t a s p i r m a s ir, g a l i m a s daiktas, ne toks p i l n a s va­
r i a n t a s ? A u t o g r a f a s neišliko.)
Kokiais p a r a m e t r a i s r e m i a n t i s a n a l i z u o t i šį kompozi­
cinį p l a n ą ? K i e k v i e n a s iš jų, t a i k o m a s izoliuotai, veda į
s c h e m a t i z m ą , n e s kūrinyje s u d e r i n t i į v a i r ū s b r u o ž a i : struk­
t ū r i š k a i s k a i d o m a s šokio p r a d a s i r p a s a ž i n i s motorišku-
m a s , a r i o z i n ė k a n t i l e n a ir v i r t u o z i š k u m a s , homofonija ir
kontrapunktinis meistriškumas. Skirtingai nuo analogiškų
B a c h o ciklų, šių v a r i a c i j ų p a g r i n d ą s u d a r o ne t e m a , o
356
visos Arijos struktūra . P a r a š y t a p r a n c ū z i š k u g a l a n t i š ­
190
kai p u o š n i u stiliumi, arija p a r e m t a m e n u e t o tipo s a r a b a n -
dos r i t m u (ji p a i m t a iš 1725 m e t ų „ A n o s M a g d a l e n o s n a t ų
sąsiuvinio"; g a l i m a s daiktas, kad jos autorius — ne Ba­
chas) ir s u d a r y t a iš dviejų v i e n o d o i l g u m o p a d a l ų ( 1 6 +
+ 16 t a k t ų ) ; kiekviena p a d a l a , kaip n u r o d o a u t o r i u s , t u r i
būti p a k a r t o j a m a . Tokia p a t i ir v a r i a c i j ų s t r u k t ū r a , tik
kai k u r i o s j ų (Nr. 3 , 9 , 2 1 , 3 0 — t a i v i s k a n o n a i ! ) v i e n a m e
t a k t e t a l p i n a d u Arijos t a k t u s , todėl p a d a l ų s a n t y k i s kei­
čiasi: 8 + 8 t a k t a i . 1 9 1
I š l a i k y t a s b o s a s , kurį k a n o n u o s e paslepia kiti b a l s a i ,
p r i m e n a čakoną. Bet tai tik i š o r i n i s p a n a š u m a s , n e s va­
r i j u o j a m a s — ir n e į p r a s t a i — v i s a s m e l o d i n i s - h a r m o n i n i s
Arijos a u d i n y s .
V a r i a c i j o s , kurių iš viso y r a t r i s d e š i m t , d ė l i o j a m o s po
t r i s , kiekviena trečioji — k a n o n a s . T r y s — s a k r a l i n i s t r e -
j y b ė s s i m b o l i s , o k a n o n ų — dešimt, kas a t i t i n k a dekalo­
g ą — irgi s a k r a l i n į „ d e š i m t i e s dievo į s a k y m ų " skaičių. Ka­
n o n a i i š d ė s t y t i imitacijos i n t e r v a l ų didėjimo t v a r k a ( n u o
p r i m o s iki n o n o s ) , o 30-oje variacijoje, lotyniškai p a v a d i n ­
toje Quodlibet („kaip n o r i t " , „kaip k a m p a t i n k a " a r b a
„ k a i p kas s u g e b a " ) , virš išlaikyto boso k a n o n u s k a m b a
dvi l i a u d i e s d a i n o s . Toks y r a v i e n a s u ž s l ė p t a s kompozici­
j o s p l a n a s ; „ u ž s l ė p t a s " todėl, k a d tik i š l a v i n t a a u s i s g e b ė s
atskirti v a r i a c i j a s vieną n u o kitos. K l a u s a suvokia š i u o s
k a n o n u s n e kaip s u d ė t i n g a s k o n t r a p u n k t ų p y n e s , bet kaip
k a n t i l e n i n e s pjeses (Nr. 9, 15, 2 1 ) , kaip sicilianą (Nr. 2 4 ) ,
b u r e (Nr. 18). C h a r a k t e r i n g a s šokio p r a d a s j a u č i a m a s ir
kitose polifoninėse v a r i a c i j o s e (ftigelėse Nr. 10 ir 2 2 ) .
K ū r i n i o s t r u k t ū r a dvifazė. K a d a n g i jis p r a d e d a m a s i r
u ž b a i g i a m a s Arija (nieko joje n e p a k e i t u s ) , iš viso cikle
y r a 32 p j e s ė s . „ A š i s " s u t a m p a su Nr. 16, kurį a u t o r i u s
Redukuotu (glaustu, sutrumpintu) pavidalu Arijos struktūra
190
pateikta H. Kelelio knygoje (Keller H. Die Klavierwerke Bachs.—
Leipzig, 1950, S. 214). To paties autoriaus plunksnai priklauso knyga
apie Bacho vargoninius kūrinius (Keller H. Die Orgelwerke Bachs.—
Leipzig, 1948). Nors kai kurie šių knygų teiginiai jau pasenę, jos iki
šiol tebėra išsamiausios monografijos, skirtos nurodytiems Bacho
muzikos žanrams nagrinėti.
Grojant koncerte, padalų galima nekartoti, nes tuomet varia­
191
cijos truktų daugiau kaip valandą ir dėmesys susiskaidytų, sunku
būtų sekti dramaturgijos plėtotę.
357
 p a v a d i n o „ P r a n c ū z i š k a - u v e r t i Q « . Abiejose a š i e s p u s ė s e
ra Šioje n e d i d e l ė j e n u o s t a b i o j e p a r t i t o j e , k u r i t a i p nu­
išdėstyti d i s i m e t r i š k a i s u s i š a u k į analogiški pakarto­
a n t y s
tolusi n u o j a i p r i s k i r i a m o a b s t r a k t u m o , y r a tik p e n k i o s
j i m a i . Tai — a n t r a s kompozicinis p l a n a s , štai jo a t i t i k m e ­
v a r i a c i j o s , ir j a u pačioje pirmojoje choralinį c. f. lydi
nų p a v y z d ž i a i :
k a n o n i n i a i k o n t r a p u n k t a i . B a c h a s p a n a u d o j a dvi k a n o n ų
šokio p o b ū d ž i o
r ū š i s — vieni jų v a d i n a m i „ k o n t r a p u n k t i n i a i s " , kiti — „te­
variacijos: 7, 10 jg 22
m i n i a i s " ; p i r m u o s i u o s e k o n t r a p u n k t i n i a i b a l s a i su c. f. te-
motorinės: 5, 11, l 0, 2 3 , 26, 29
4> 17 2
m a t i š k a i n e s u s i j ę , k i t u o s e k a n o n i š k a i s k a m b a p a t i c. f.
lyrikos c e n t r a i : 13 (Dur) 25 (moli)
192

melodija (visa a r b a jos d a l i s ) .

fugetės:" 7 22
Keturiose partitos variacijose kanonai yra kontrapunk­
Bet y r a ir t r e č i a s architektoninis p l a n a s , kompozicijai tiniai, o p a s k u t i n ė j e ir i l g i a u s i o j e (penktojoje) — t e m i n i a i ,
s u t e i k i ą s d a r vieną, linijinį plėtojimo l y g m e n į ( p r i e š i n g ą i š d ė s t a n t c h o r a l o k e t u r i s p o s m u s ; p a b a i g o j e jie susilieja
į r ė m i n i m o ir disimetrijos principams) — p a k r a i p ą į kulmi­ į š e š i a b a l s ę stretą. į s p ū d i n g a s , g a l i n g a i s k a m b a n t i s fi­
nacines zonas. Sį lygmenį s i j v i r t u o z i š k u m o vaid­
ą y g o 0
n a l a s ! Ir vis dėlto B a c h a s v ė l i a u — g a l r e l i g i n i a i s , g a l
m e n s d i d i n i m a s , g a l u t i n a i įkūnytas po s v a r b i a u s i o lyrikos
k o m p o z i c i n i a i s s u m e t i m a i s — jį p a s t ū m ė j o a r č i a u k ū r i n i o
c e n t r o (Nr. 25) - vieno g e r i Adagio B a c h o i n s t r u ­
a u s i u
šerdies. Kalėdų giesmės tekstas prasideda žodžiais „Iš
m e n t i n ė j e kūryboje. A n k s č i a u k a r t k a r t ė m i s b u v o p a n a u d o ­
a u k š t o n u ž e n g i a u d a n g a u s " . P e n k t o s i o s v a r i a c i j o s faktū­
j a m i virtuozinės technikos, p l a p r ė p i a m ų r e g i s t r ų ar­
a č i a i
r o s t ū r i n g u m a s ir t a n k u m a s asocijuojasi g r e i č i a u su že­
ba, s e k a n t S k a r l a č i u , r a n k ų „ s u k r y ž i a v i m o " ir p e r m e t i m o
m i š k a , o ne dieviška b ū t i m , o trečioji v a r i a c i j a , kurioje
e l e m e n t a i ( t u r ė t a omeny, k a d kūrinys b u s a t l i e k a m a s dvie­
c. f. g a u s i a i o r n a m e n t u o t a s , ir nuoširdi, i š p l ė t o t a ketvirto­
jų manualų klavesinu), o d a b atsiranda dvigubos trelės
ji ( s u s i š a u k i a n t i su pirmąja) s k a m b a t a i p , l y g ž v i l g s n i s
a r

i r martellato g r o j i m o b ū d a i , p r a n a š a u j a n t y s Listą
būtų n u k r e i p t a s į d a n g ų , kas l a b i a u a t i t i n k a kalėdų gies­
k o n e

(Nr. 28, 2 9 ) . V i d i n ę Adagio į t išoriškas, dina­

mių ž a n r ą , v a d i n a m ą Noėl. G a i l a , kad v a r g o n i n i n k a i , vai­
a m p a k e i č i a

minis įtampos didinimas, k j Ur h panaikina, pasi­

B a c a s
k y d a m i e s i išorinio efekto, i g n o r u o j a r a n k r a š t i n ę r e d a k ­
t e l k d a m a s liaudišką Quodlibe h u m o r ą ir, i š t i k i m a s s a u ,
t
ciją! 193

visą kompoziciją į r ė m i n a A r i j pakartojimu. Jis pasuka

o s

į finalinę k u l m i n a c i j ą (šį kelią, d a n t į prie V i e n o s klasi­ D a u g s u d ė t i n g e s n i s k l a u s i m a s dėl tų rinkinių, į ku­

v e

kų, n u t i e s ė H e n d e h s ) ir kartu, šiai t e n d e n c i j a i p r i e š i n a s i , r i u o s s u d ė t o s įvairiarūšės p j e s ė s , m ū s ų s u p r a t i m u , ciklų

l i k d a m a s b a r o k o estetikos šalininku
Sis prieštaravimas dar l a b į
variacijose" vargonams, t u r i n f
dintą, 1747 metų ( a r b a 1748
n e s u d a r o . A p i b ū d i n a n t tokius r i n k i n i u s , p e r š a s i p a l y g i n i ­
m a s s u m e n o a l b u m u , kur g r a v i ū r o s i š d ė s t y t o s p a g a l au­
pasireiškia „ K a n o n i n ė s e
a u
t o r i a u s pasirinktą, t a č i a u n e p a s k e l b t ą principą — jį g a l i m a
redakcijas — spaus­
i o s e d v i
tik n u m a n y t i . B a c h o „ a l b u m u o s e " p j e s ė s - „ g r a v i ū r o s " gru­
ų p r a d ž i o s ) , kuri b u v o
p u o j a m o s ir j u n g i a m o s tik f a k t ū r o s p r i e m o n ė m i s , jų sekoje
m e t

p a t e i k t a kaip k ū r y b i n i s į n a š a t o i a n t į Miclerio M u z i k o s
n ė r a nei „ s i u ž e t o " , nei d r a m a t u r g i n i o i n t e n s y v i n i m o , įtam­
S ) s

mokslų draugiją, ir v ė l e s n ę , r a n k r a š t i n ę . N ū d i e n ė j e kon­

pos ir a t o s l ū g i ų kaitos. K a r t u tai ir ne m e i s t r i š k u m o mo­
certinėje p r a k t i k o j e įsitvirtino u s d i n t o j i r e d a k c i j a , nes
s p a
kyklos, ne Gradus ad Parnassum tipo m o k y m o p r i e m o n ė s ,
ji l a b i a u a t i t i n k a m ū s i š k ą (bethovenišką!) d i n a m i š k o fina-
k u r i o s e k ū r i n i a i i š d ė s t o m i n u o p a p r a s t ų iki s u d ė t i n g ų , pa­
lo-apoteozės įvaizdį; kurinį i š s p a u s d i n ę s , B a c h a s , m a t y t ,
suabejojo, ar reikia tokio f i n a l g a l s u n k u m ą j u o s atlikti.
0

192 Apie variacijų santykį ir penktosios jų „sumuojantį" vaidmenį

1 9 3

^ Vienavardžio minoro t o n a c i ja d a r su tjnkama variacijose Nr. žr.: Протопопов Вл. Очерки из истории инструментальных форм
XVI - начала XIX века.—М., 1979, с. 92—93.
358
359
 P r i e š a p i b ū d i n a n t š i u o s k ū r i n i u s , i š k a r t p a n e i g s i m e iki
šiol, deja, g y v u o j a n č i ą n u o m o n ę , esą s e n a t v ė j e B a c h a s
k ū r ę s vis a b s t r a k t e s n ę muziką, n e v a r e i k a l a u j a n č i ą m ą s ­
t y m o logikos, o ne j a u s m i n i o e s t e t i n i o s u v o k i m o , k a d tai
b u v u s i o s „ k o m p o z i c i j o s k o m p o z i t o r i a m s " . Tokie s a m p r o t a ­
v i m a i , k u r i u o s visiškai a t m e t ė k o n c e r t i n ė p r a k t i k a , b u v o
r e i š k i a m i ne tik S p i t o s ar Sveicerio, bet ir m ū s ų laikais.
G a l b ū t p a s k u t i n i ų B a c h o g y v e n i m o m e t ų k ū r i n i a i kiek
g r i e ž t e s n i , bet jie a n a i p t o l n e p r a r a d o e m o c i n i o „ i š s i p a s a ­
k o j i m o " b e t a r p i š k u m o — t o s m o r a l i n ė s į t a i g o s , kuri bū­
d i n g a v i s a i jo k ū r y b a i .
Ir vis dėlto kyla k l a u s i m a s : kokiu p r i n c i p u r e m d a m a s i s
Bachas grupavo kūrinius trijuose „meno albumuose"?
K i e k v i e n a m e — vis k i t a i p , o kai k u r i a i s a t v e j a i s — vie­
nodai.
G r į ž k i m e prie „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " op. 3. Kaip ir
„ G o l d b e r g o v a r i a c i j o s e " — bet kitaip — d v i d e š i m t p e n k i a s
p j e s e s į r ė m i n a p r e l i u d a s , p r a d e d a n t i s v a r g o n i n i ų išdailų
rinkinį, ir fuga, rinkinį u ž b a i g i a n t i . Tai, s ą l y g i š k a i t a r i a n t ,
t i t u l i n ė ir b a i g i a m o j i g r a v i ū r o s , s i e j a m o s „ s i u ž e t o " , t a č i a u
a t s k i r t o s , k a d išryškėtų leidinio „ b r a i ž o m a s i s " g r o ž i s . O
„ a l b u m o " t u r i n y s s u g r u p u o t a s . D e v y n i o s p j e s ė s — trijų da­
lių Kyrie ir Gloria, M. L i u t e r i o i š v e r s t a į vokiečių kal­
b ą — a t i t i n k a „ v a r g o n ų m i š i a s " ; toliau eina dvylika pje­
sių c h o r a l o temom'is iš L i u t e r i o „ m a ž o j o k a t e k i z m o " ir
p a g a l i a u k e t u r i D u e t a i . P j e s i ų g r u p ė s nei t e m i š k a i , nei
b e n d r a t o n a c i j a n e s u j u n g t o s . Ciklu šio r i n k i n i o p a v a d i n t i
negalima, tačiau tam tikra tvarka j a m e yra.
O r i e n t y r a i s būtų t r y s faktoriai:
1. K u r i a m b a l s u i p a v e s t a s c. f.: s o p r a n u i , altui, t e n o r u i
ar bosui ( p e d a l u i ) ?
2 . Kokia i š d ė s t y m o f a k t ū r a , kiek k o n t r a p u n k t i n i ų b a l s ų ?
3. Kokios v a r g o n ų g a l i m y b ė s p a n a u d o j a m o s : organo
pieno („pilni v a r g o n a i " ; t u r i m a o m e n y didelis specifinių,
aiškių „ s i d a b r i n i ų " r e g i s t r ų r i n k i n y s , k e l i a n t i s asociacijų
su v o k a l i n e polifonine stile antlco m a n i e r a ) , dvi r a n k ų
k l a v i a t ū r o s ir p e d a l a s a r b a tik manualiler (t. y. be pe­
dalo)?
R e m i a n t i s šiais faktoriais, g a l i m a k o n s t a t u o t i , kad pje­
s e s j u n g i a k r y ž m i n i a i r y š i a i . A n t r a v e r t u s , atskirose g r u -
360
pėse yra tų pačių choralų išdailų v a r i a n t a i : Kyrie (pa­
r e m t a s t r i m s k i r t i n g o m i s c h o r a l o m e l o d i j o m i s ) turi d u
v a r i a n t u s (iš viso šešios p j e s ė s ) , Gloria — t r i s ( t r y s pje­
s ė s ) . Dvylika pjesių p a r e m t o s š e š i a i s c h o r a l a i s , k i e k v i e n a s
jų turi po du v a r i a n t u s , be to, a n t r a s i s d a ž n i a u s i a i atlie­
k a m a s manualiler. D u e t a i y r a ne kas kita kaip d v i b a l s ė s
invencijos, k u r i a s g a l i m a atlikti ir v i e n a k l a v i a t ū r a ; du
minoriniai duetai įrėmina du mažorinius. įdomi detalė:
duetų t o n a c i j o s i š s i d ė s t o l a i p s n i š k a i k y l a n č i a s l i n k t i m e,
F, G, a, kas a t i t i n k a Gloria d a l i e s pjesių, k u r i o m i s „ v a r ­
g o n ų m i š i o s " u ž s i b a i g i a , i š d ė s t y m ą (F, G, a). V a r g u ar
čia a t s i t i k t i n u m a s , kaip ir t a i , k a d a n t r o j i ir ketvirtoji iš
dvylikos pjesių (pirmo ir a n t r o iš šešių „ m a ž o j o katekiz­
m o " c h o r a l ų išdailų a n t r i e j i v a r i a n t a i ) skirtos atlikti or­
gano pieno (abi p a r a š y t o s fugečių f o r m a ) . G a l i m a rasti
ir kitų a t i t i k m e n ų . T a č i a u lieka n e a i š k u , kodėl į rinkinį
įdėti D u e t a i , kurie su c h o r a l o m e l o d i j o m i s v i s i š k a i ne­
s u s i e t i . B a n d y m a s p a a i š k i n t i , esą D u e t a i b u v o a t l i e k a m i
194
l i t u r g i j o s p a b a i g o j e , p r i i m a n t k o m u n i j ą (sub communio-
nae), n e į t i k i n a m a s . G r e i č i a u reikėtų m a n y t i , j o g „ a l b u ­
m e " B a c h a s n o r ė j o p a t e i k t i enciklopediją viso to, ką pri­
v a l o mokėti b a ž n y č i o s v a r g o n i n i n k a s (o kitur jis n e g r o d a ­
v o ! ) ; be kita ko, jis t u r ė j o būti į v a l d ę s i n v e n c i n ę - i m i t a -
cinę g r o j i m o m a n i e r ą .
Nūdienos koncertuojantys vargonininkai į programas
į t r a u k i a a r b a tik „ v a r g o n ų m i š i a s " (ir t a i turi t a m tikrą
p a g r i n d ą ) , a r b a i š įvairių g r u p i ų pjesių s a v o n u o ž i ū r a
s u d a r o „ciklą", j a m s u t e i k d a m i t ą patį „ m i š i ų " s t a t u s ą ,
kas yra n e l e i s t i n a . Yra ir tokių „ r e k o r d i n i n k ų " , kurie iš
eilės atlieka v i s a s d v i d e š i m t s e p t y n i a s pjeses ta seka, kaip
j o s buvo i š s p a u s d i n t o s . Tokių s u m a n y m ų b e p r a s m i š k u m a s
a k i v a i z d u s . (Turiu o m e n y koncertinį atlikimą, o ne į r a š u s
į plokšteles.)
Didelių s u n k u m ų iškyla a n a l o g i š k a i b a n d a n t atlikti vi­
s a s „ M u z i k i n ė s d o v a n o s " p j e s e s t a eilės t v a r k a , kaip j o s
194
„Duetų" terminą Bachas perėmė iš prancūzų vargonininko
N. de Grinji, kurio „Vargonų knygą" (Livre d'Orgue) persirašė. Šioje
„Knygoje" yra meistriškų kūrinių — pavyzdžių įvairiems bažnytinės
praktikos atvejams. Tuo pačiu tikslu Bachas išleido ir savo rinkinį.
13. M. Druskinas „Bachas" 361
buvo autoriaus išspausdintos. Aplinkybės, paskatinusios
šio k ū r i n i o a t s i r a d i m ą , g e r a i ž i n o m o s ( n o r s j o v i s u m o s
k o m p o z i c i n i s s u m a n y m a s n e visai a i š k u s ) . Apie šias a p ­
linkybes pasakoja n e k r o l o g a s .
„1747 m e t a i s jis ( B a c h a s . — M. D.) n u v y k o j B e r l y n ą
i r t u r ė j o g a r b ė s P o t s d a m e k o n c e r t u o t i J o didenybei P r ū s i ­
j o s k a r a l i u i . J o d i d e n y b ė p a t s p a g r o j o t e m ą fugai, kurią
jis, d i d e l i a m Jo d i d e n y b ė s p a s i t e n k i n i m u i , tuoj p a t atliko
f o r t e p i j o n u . Po to Jo d i d e n y b ė p a n o r o išgirsti fugą še­
195
š i e m s o b l i g a t i n i a m s b a l s a m s , ir šį p a l i e p i m ą jis vėlgi ne­
d e l s d a m a s , k a r a l i a u s ir ten b u v u s i ų m u z i k a n t ų n u o s t a b a i ,
įvykdė, temą p a s i r i n k ę s p a t s . G r į ž ę s į Leipcigą, jis u ž r a š ė
du v a d i n a m u o s i u s r i č e r k a r u s — vieną tribalsį ir vieną še-
š i a b a l s į — bei keletą kitų pjesių ta p a č i a Jo d i d e n y b ė s
u ž d u o t a t e m a , ir, i š g r a v i r a v ę s varyje (t. y. i š s p a u s d i n ę s ,
išleidęs.— M. D.), d e d i k a v o kūrinį k a r a l i u i . "
C i t u o t o s e e i l u t ė s e j a u č i a m a s ištikimų v a l d i n i ų t o n a s
yra s u p r a n t a m a s , n e s F i l i p a s E m a n u e l i s ir A g r i k o l a , kai
r a š ė nekrologą, t a r n a v o P r ū s i j o s k a r a l i a u s d v a r e . F o r k e l i s
p a t r i o t i n i a i s t i k s l a i s dar l a b i a u p a g r a ž i n o šią sceną. Apo­
krifinis p a s a k o j i m a s apie n e p a p r a s t ą d ž i a u g s m ą , kurį esą
k a r a l i u i s u t e i k ę s s u s i t i k i m a s su Bachu, įgijo „ c h r e s t o m a ­
tinį blizgesį", kurį d o k u m e n t i š k a i v a r g u ar p a v y k s n u b l a n -
kinti, bet suabejoti tuo derėtų.
T r i s d e š i m t penkerių metų F r y d r i c h o II — d i l e t a n t o flei-
tisto — niekaip n e g a l ė j o s u d o m i n t i š e š i a s d e š i m t dvejų me­
t ų B a c h o polifonijos m e n a s . P r ū s i j o s k a r a l i u s a p s k r i t a i
n e j a u t ė s i m p a t i j o s vokiečių m u z i k a i , j u o l a b s e n o s i o m s j o s
t r a d i c i j o m s . Abejotina, ar jis šių tradicijų a t s t o v u i u ž s a k ė
s u k u r t i specialiai j a m dedikuotą kūrinį. Bet tokiu atveju
a t s i r a n d a dar d i d e s n ė m į s l ė : kodėl B a c h a s p a r a š ė „ M u ­
zikinę d o v a n ą " ir, s a v o l ė š o m i s i š s p a u s d i n ę s b r a n g i a i kai­
n u o j a n t į leidinį, p a s i u n t ė k a r a l i u i pačiu t r u m p i a u s i u lai­
ku: g e g u ž ė s s e p t i n t ą jis a t v y k o į B e r l y n ą (ten išbuvo
k e t u r i a s d i e n a s ) , o liepos s e p t i n t ą — lygiai po dviejų mė­
n e s i ų — p a s i u n t ė s a v o k ū r i n i o n a t ų pirmąją siuntą. Ve-
195 Frydrichas II buvo šio naujo instrumento — fortepijono—ger­
bėjas (Bachas šioms simpatijoms nepritarė); sakoma, jog karaliaus
rūmuose buvo penkiolika tokių instrumentų, sukonstruotų įžymaus
meistro G. Zilbermąno.— M. D.
362
Iiau per t r i s k a r t u s p a s i u n t ė l i k u s i a s d a l i s . T ą . d a r ė
196
s k u b ė d a m a s , dėl ko „Aluzikinę d o v a n ą " s u d a r a n t y s penki
n a t ų s ą s i u v i n i a i yra s k i r t i n g o f o r m a t o ir turi atskirą p u s ­
lapių n u m e r a c i j ą . 1748 metų s p a l i o 6 dieną p u s b r o l i u i
Elijui B a c h a s r a š ė , k a d k ū r i n y s , j o ironiškai v a d i n a m a s
„prūsiška fuga", buvo i š s p a u s d i n t a s šimto egzempliorių
t i r a ž u . A r š i ironija n e r o d o B a c h o a p m a u d o F r y d r i ­
197
chui II? A r c h y v i n ė s e r e g i s t r a c i j o s k n y g o s e p a ž y m ė t a , kad
B a c h o „ d o v a n a " g a u t a , bet kaip k a r a l i u s į tai r e a g a v o ,
nieko n e ž i n o m e . V a r g u ar ši m u z i k a g a l ė j o j a m patikti,
o trio s o n a t o s , kuriai atlikti reikia ir fleitisto, jis n e g a l ė j o
p a g r o t i dėl p e r n e l y g didelio j o s s u d ė t i n g u m o . Belieka
m a n y t i , k a d B a c h a s išleido šį veikalą, n o r ė d a m a s įtvir­
tinti s a v o šlovę — kad m u z i k a n t a i žinotų, kaip jį sutiko
g a l i n g a s i s v a l d o v a s . N e veltui atskirai i š s p a u s d i n t a dedi­
kacija s t e b i n a p u o š n u m u ; joje p a ž y m i m a , kad v i s a s kūri­
n y s p a r a š y t a s viena t e m a , kurią k o m p o z i t o r i u i d a v ę s p a t s
karalius.
Iš tiesų, visose „ M u z i k i n ė s d o v a n o s " pjesėse, kurios
skiriasi p a g a l ž a n r ą ir k o m p o n a v i m o techniką, s u t i n k a m a
„karališka tema", pateikta nepakeistu arba varijuojamu
p a v i d a l u . M a ž a to: beveik visur išlieka — kaip s v a r b i a u ­
sia — t o n a c i j a c-moll. Bet ar iš tiesų tai yra ta pati t e m a ,
kurią F r y d r i c h a s I I p a s i ū l ę s Bachui P o t s d a m e t r i b a l s i o
r i č e r k a r o i m p r o v i z a c i j a i ? N e k r o l o g e p a s a k y t a , j o g šešia-
balsį r i č e r k a r ą k o m p o z i t o r i u s i m p r o v i z a v o „ t e m ą pasirin­
kęs p a t s " . T a č i a u i š s p a u s d i n t o s e „ M u z i k i n ė s d o v a n o s " na­
t o s e a b u r i č e r k a r a i p a g r į s t i tuo pačiu „ k a r a l i š k o s t e m o s "
cantus flrmus. T a d ar nereikia d a r y t i i š v a d o s , k a d B a c h a s
t e m ą gerokai pakeitė? Kaip bebūtų, p a g a l i n t o n a c i n ę san­
d a r ą tai t i p i š k a Bachui t e m a : p a k i l i m a s c-moll t r i g a r s i o
n a t o m i s a t s i r e m i a į la bemol, toliau — š u o l i s ž e m y n s u m a ­
ž i n t a s e p t i m a ( m u z i k i n ė j e retorikoje tokias s l i n k t i s v a d i n o
saitus duriusculus), p a g a l i a u n u o k v i n t o s p r a s i d e d a chro­
m a t i n i s n u s i l e i d i m a s ( m o d e l i s — lamento).
N o r s p j e s e s j u n g i a viena t o n a c i j a ir t e m i n i a i ryšiai,
p a g a l a u t o r i n į leidinį s u n k u n u s t a t y t i jų i š d ė s t y m o kom-
196
Pagal kitą hipotezę, jos pasiųstos kartu.
Micleris su pirmaisiais išleistais sąsiuviniais susipažino metais
197
anksčiau.
13« 363

pozicinį p l a n ą . S t a m b ū s k ū r i n i a i a t s i d u r i a g r e t a tų, ku­
198
rie telpa į dvi e i l u t e s , t a r p u s a v y j e jie n e s u s i e t i . S u s i d a r o
į s p ū d i s , k a d p j e s ė s b u v o g r u p u o j a m o s n e k ū r y b i n i u pa­
g r i n d u , o vieno ar kito s ą s i u v i n i o g r a v i r a v i m o bei s p a u s ­
d i n i m o p a t o g u m o s u m e t i m a i s . .Galėjo atsitikti ir t a i p , j o g
B a c h a s , kaip s a k o m a , s ą m o n i n g a i „ s u m a i š ė k o r t a s " ir,
k r e i p d a m a s i s į muziką i š m a n a n t į a d r e s a t ą (bet jokiu b ū d u
ne į k a r a l i ų ! ) , j a m t a r s i p a t a r ė : p a t s ieškokite šio p l a n o ,
raskite jį. Ar ne dėl to s a v o f u g a s jis p a v a d i n o ričerka-
r a i s ? (Italų k a l b o s v e i k s m a ž o d i s ricercare reiškia „ k r u o p š ­
čiai ieškoti", „ t y r i n ė t i " , „ a n a l i z u o t i " . ) B a c h o l o g a i šiuo
k l a u s i m u v i e n i n g o s n u o m o n ė s nepriėjo.
Atramines „Muzikinės dovanos" grandis sudaro trys
kūriniai: tribalsis ričerkaras, p a r a š y t a s laisvos fantazijos
s t i l i u m i ; š e š i a b a l s i s , k o n t r a p u n k t i š k a i labai į m a n t r u s ri­
č e r k a r a s , i š s p a u s d i n t a s s e n o v i n ė s p a r t i t ū r o s p a v i d a l u , kur
k i e k v i e n a s b a l s a s u ž r a š y t a s a n t atskiros p e n k l i n ė s (išliko
a n k s t y v a s a u t o g r a f o v a r i a n t a s , u ž r a š y t a s įprastai — a n t
dviejų p e n k l i n i ų ) ; keturių dalių trio s o n a t a fleitai, s m u i k u i
ir k l a v e s i n u i (bosą s u d v e j i n a v i o l o n č e l ė ) , kurioje a n t r o j i
ir ketvirtoji d a l y s fuginės; s o n a t o j e p a n a u d o t a s Korelio
m o d e l i s , bet m u z i k o s p o b ū d i s n a u j o v i š k a s . T a r p šių at­
r a m i n i ų kūrinių įsiterpia d e š i m t t r u m p ų k a n o n ų ; kiek
i l g e s n i s k a n o n a s k v i n t a , p a v a d i n t a s fuga. P e n k i k a n o n a i
„ k o n l r a p u n k t i n i a i " ir penki — „ t e m i n i a i " ( š i a s s ą v o k a s
p a a i š k i n o m e a n k s č i a u — žr. p. 359).
T a r p įvairių b a n d y m ų r e k o n s t r u o t i kompozicinį planą
išsiskiria tokie (juos a t s k y r ė m e b r ū k š n i u ) :
1. T r i b a l s i s - r i č e r k a r a s
1. T r i b a l s i s r i č e r k a r a s
2. Š e š i a b a l s i s r i č e r k a r a s 2. P e n k i kontrapunkti-
niai k a n o n a i
3. Penki kontrapunkti- 3. S o n a t a
niai k a n o n a i
4. P e n k i t e m i n i a i k a n o ­ 4. P e n k i teminiai k a n o ­
nai nai
5. Sonata 5. Šešiabalsis ričerkaras
Zr.: Бах И. С. Музичний дарунок.— Ки1в, 1979, N . Kopčevskio
1 9 8
redaguotą autorinį leidinį (pagal tfBA) lydi priedai ir komentarai.
364
i
Pirmajame variante kūriniai grupuojami pagal žanri­
nius požymius, kulminacija — sonata; antrajame, kuris,
m a n o m a n y m u , labiau a t i t i n k a b a c h i š k u s ciklo s t r u k t ū r o s
p r i n c i p u s , laikomasi k o n c e n t r i š k o p r i n c i p o , p a b r ė ž i a m a
„ a š i s " — k ū r i n i o š e r d i s . T a č i a u šis k ū r i n y s n ė r a c i k l a s ,
kaip e s a m e į p r a t ę jį suvokti, ir atlikti atskiras pjeses iš
eilės n e b ū t i n a . Be to, i š s k y r u s trio sonatą, kurioje n u r o ­
dyta, kokiais i n s t r u m e n t a i s ją g r o t i , ir pirmąjį ričerkarą,
p a r a š y t ą k l a v e s i n u i (o ne fortepijonui — tai vėl u ž s l ė p t a
B a c h o polemika su F r y d r i c h u I I ! ) , ne visai aišku, kokia
atlikėjų s u d ė t i m groti kitus n u m e r i u s : a u t o r i n i a m e leidi­
nyje tik vienas k a n o n a s turi nuorodą, j o g reikia groti
dviem s m u i k a i s . V y r a u j a n t i s v a i d m u o , m a t y t , t e n k a kla-
v e s i n i s t u i , bet a t l i e k a n t kai kurias p j e s e s , - - t a r p jų ir še-
šiabalsį r i č e r k a r ą — be jo, gali d a l y v a u t i ir fleitistas bei
smuikininkai.
D a r d a u g i a u n e i š s p r ę s t ų p r o b l e m ų kelia „ F u g o s me­
n a s " . A n k s č i a u m a n y t a , k a d šį „ k o n t r a p u n k t ų " rinkinį
(taip a u t o r i u s p a v a d i n o jį s u d a r a n č i a s f u g a s ) B a c h a s kū­
r ę s dviem p a s k u t i n i a i s g y v e n i m o m e t a i s . O d a b a r k e l i a m a
hipotezė, k a d k ū r i n y s s u m a n y t a s a n k s č i a u , dar iki „Mu­
zikinės d o v a n o s " , ir b u v o ilgai b r a n d i n a m a s . „ M u z i k i n ė
d o v a n a " ir „ F u g o s m e n a s " — tai t a r s i du s p r e n d i m a i už­
davinio, kaip iš vienos t e m o s s u k u r t i daugelį pjesių (pir­
muoju atveju — įvairių ž a n r ų , a n t r u o j u — fugos, t. y.
vieno ž a n r o r i b o s e ) . Š i u o s k ū r i n i u s s u a r t i n a ir k a n o n a i —
tai tiesia giją iki „ G o l d b e r g o v a r i a c i j ų " bei „ K a n o n i n i ų va­
riacijų" v a r g o n a m s . P a ž v e l g ę giliau, p a m a t y s i m e , jog kū­
rinių p a g r i n d a s — v a r i a c i š k u m o p r i n c i p a s . T u o atveju tar­
p u s a v i o sąveikos sfera išsiplečia — p r i s i d e d a ir c h o r a l o
i š d a i l o s iš „ K l a v y r i n i ų p r a t i m ų " op. 3, k u r i u o s e b u v o pa­
teikiami c h o r a l o t e m ų v a r i a n t a i . Tuo pačiu „ F u g o s m e n a s "
o r g a n i š k a i įsilieja į „ v ė l y v o j o " B a c h o k ū r y b i n i u s ieškoji­
m u s , dirbtinis šio p u i k a u s k ū r i n i o a t s k y r i m a s n u o j o pirm­
takų (tokio n e t e i s i n g o v e r t i n i m o a t g a r s i ų y r a iki šiol)
niekuo n e p a g r į s t a s . Neaišku tik, a r „ F u g o s m e n o " p a v a d i ­
nimas priklauso pačiam Bachui: išlikusiame ankstesniame
ir t r u m p e s n i a m e a u t o g r a f e , k u r i a m e pjesės i š d ė s t y t o s ki­
t a i p , j o n ė r a . T a č i a u g a l i m a m a n y t i , kad š e i m o s r a t e
k o m p o z i t o r i u s s a v o veikalą v a d i n o b ū t e n t š i t a i p .
365
 Kol d a r n e b u v o a k l a s , B a c h a s a t i d ž i a i sekė n a t ų g r a ­
v i r a v i m o d a r b u s . ( G r a v e r i s b u v o s ū n ė n a s t o p a t i e s Siūb-
lerio, k u r i s išleido šešis c h o r a l u s ; S i ū b l e r i s prisidėjo ir
prie „ M u z i k i n ė s d o v a n o s " išleidimo.) „ K o n t r a p u n k t a i " iš­
g r a v i r u o t i ant atskirų lentų, todėl jų seka g a l ė j o būti pa­
keista. Ar spėjo B a c h a s s u d a r y t i g a l u t i n į kompozicijos
planą, n e ž i n i a : juk „ K a n o n i n i ų v a r i a c i j ų " seką j i s p a k e i t ė
jau po to, kai k ū r i n y s buvo i š s p a u s d i n t a s ! G a l ir čia b u v o
s u m a n y t a keletas skirtingų projektų. Leidinys i š s p a u s d i n ­
tas j a u po B a c h o mirties, p a r d a v i n ė t i jį i m t a 1751 metų
Leipcigo r u d e n s m u g ė j e . 1752 m e t a i s k ū r i n y s i š l e i s t a s pa
k a r t o t i n a i s u į ž y m a u s teoretiko M a r p u r g o p r a t a r m e . Žino­
ma, j o g iki 1756 metų b u v o p a r d u o t a tik t r i s d e š i m t s p a u s ­
dintų e g z e m p l i o r i ų , t a č i a u r a n k r a š t i n i ų kopijų — pilnų ar­
ba f r a g m e n t ų — b u v o d a u g . Nauji „ F u g o s m e n o " leidiniai
p a s i r o d ė XIX a m ž i a u s p r a d ž i o j e .
Kiek a u t o r i a u s s u m a n y m ą a t i t i n k a pjesių i š d ė s t y m a s
p i r m a j a m e leidime? ( P r i d u r s i m e , j o g po p a s k u t i n ė s , ne­
b a i g t o s fugos, į kurią — k a i p trečioji t e m a — įpinta B a c h o
m o n o g r a m a B—A—C—H, į d ė t a s „ p r i e š m i r t i n i s c h o r a l a s " ;
su šiuo r i n k i n i u jis n e t u r i nieko b e n d r a . ) Š i a i s k l a u s i m a i s
yra d a u g m o k s l i n ė s l i t e r a t ū r o s , p a t e i k i a m a įvairių p a s i ū ­
lymų, kaip p j e s e s s u g r u p u o t i . N e s i l e i s d a m i į d i s k u s i j a s ,
pereikime prie to, kas n e g i n č y t i n a .
Kaip ir „ M u z i k i n ė j e d o v a n o j e " , B a c h a s s u r i n k o v i e n a -
t o n a c i n e s kompozicijas (šįkart t o n a c i j a d-tnoll), p a r a š y t a s
viena t e m a ; ji p a t e i k i a m a p a g r i n d i n i u p a v i d a l u (rectus),
p r i e š i n g a j u d ė j i m o k r y p t i m (invcrsus) bei p a k e i s t a rit­
miškai. T r i g a r s i s kaip c. f. p a g r i n d a s bei c h r o m a t i n i s „vin­
g i s " ( p a g a l b i n i s t o n a s ) , s t a b d a n t i s j u d ė j i m o inerciją, pri­
m e n a „ k a r a l i š k ą j ą t e m ą " ; b ū d i n g a s B a c h o stiliui ir kvin­
t o s š u o l i s (plg., p a v y z d ž i u i , c. f. iš G T K I fugos dis-moll).
P a g a l i š d ė s t y m o p r i n c i p u s pjesės gali būti s u s k i r s t y t o s
g r u p ė m i s : a) k e t u r i o s p a p r a s t o s fugos; b) t r y s fugos, ku­
rių t e m a — p r i e š i n g o s j u d ė j i m o k r y p t i e s ; c) dvi d v i t e m ė s
ir dvi t r i t e m ė s fugos; d) dvi p o r o s veidrodinių fugų (kiek­
vienoje poroje, p a ž y m ė t o j e tuo pačiu n u m e r i u , p i r m i a u s i a
i š d ė s t o m a fuga su c. f. rectus, po to — fuga su c. /. in-
366
versus; vieną tokią porą p a t s a u t o r i u s p r i t a i k ė dviem kla-
v y r a m s ) ; e) keturi k a n o n a i ; f) n e b a i g t a fuga k e t u r i o m i s
temomis.
Ar tokia fugų seka b ū t i n a , tvirtinti n e g a l i m a . D a b a r
m a n o m a , k a d B a c h a s ją s u s p ė j o n u s t a t y t i iki Nr. 13 ( a n k s ­
čiau m a n y t a , j o g iki Nr. 1 1 ) . 1 S 9
. Galėjo atsitikti ir t a i p , kad, i š g r a v i r a v u s v i s a s l e n t a s ,
j i s b ū t ų p a k e i t ę s ir šią tvarką. A t k r e i p s i u dėmesį į vieną
įdomią, kitų tyrinėtojų n e p a s t e b ė t ą d e t a l ę ; šeštoje pjesėje
y r a k o m p o z i t o r i a u s n u o r o d a in stile francese ( „ p r a n c ū z i š ­
ku s t i l i u m " ) ; ir i š l a i k y t a s p u n k t y r i n i s r i t m a s , ir t r i s d e š i m t -
a n t r i n i ų „ t e š k e n i m a s " , ' s u d e r i n t a s s u šešioliktinių l a i p s n i š ­
k u „ b ė g i m u " , p a g a l c h a r a k t e r į p r i m e n a p r a n c ū z i š k a s uver­
t i ū r a s . Tas p a t s stilius b ū d i n g a s ir s e p t i n t a j a i pjesei, bet
c. f. n a t ų v e r t ė s čia p a d i d i n t o s ir s u m a ž i n t o s ( a u g m e n t a c i -
ja ir d i m i n u c i j a ) . „ G o l d b e r g o v a r i a c i j o s e " p r a n c ū z i š k a i
u v e r t i ū r a i (Nr. 16) s u t e i k t a skiriamoji r e i k š m ė v i s o s kom­
pozicijos a t ž v i l g i u . Ar a n a l o g i š k o s funkcijos n e a t l i e k a mi­
nėti „ F u g o s m e n o " n u m e r i a i ? J u k i š viso „ k o n t r a p u n k t ų "
y r a keturiolika ar penkiolika. R a š a u „ a r " , n e s Nr. 14 y r a
kiek s u t r u m p i n t a s , t a č i a u v i s a i s k i t a i s a t ž v i l g i a i s n e p a ­
keistas d e š i m t o s i o s pjesės v a r i a n t a s , į šį rinkinį į d ė t a s
g r e i č i a u s i a i a t s i t i k t i n a i . V a d i n a s i , Nr. 6 ir 7 t a m p a k ū r i n i o
š e r d i m , po jų eina d v i t e m ė s ir t r i t e m ė s fugos, O k a n o n ų
vieta, m a t y t , prieš fugą k e t u r i o m i s t e m o m i s .
1756 m e t a i s , s i ū l y d a m a s pirkti „ F u g o s m e n o " i š g r a v i ­
r u o t a s l e n t a s (jų pirkti niekas n e p a n o r ė j o ir j a s teko su­
n a i k i n t i ) , F i l i p a s E m a n u e l i s p a v a d i n o š į kūrinį „ t o b u l i a u ­
siu p r a k t i n i u veikalu fugos s r i t y j e " (das vollkommenste
practische Fugenwerk). Iš tiesų j a m e y r a tobuliausi meist­
r i š k u m o p a v y z d ž i a i ; k a r t u tai a n a i p t o l n e m o k y m o prie­
m o n ė , o t i k r a s m e n o k ū r i n y s . D a b a r jį taip ir s u v o k i a m e .
Zr. „Fugos meno" leidinį fortepijonui, kurį redagavo ir išsa­
199
mų įžanginį straipsnį parašė N. Kopčevskis (M., 1974). Redaktorius,
žinoma negalėjo atsižvelgti į vėliau paskelbtus tyrinėjimus, tačiau
darbą atliko labai kruopščiai ir profesionaliai. Tiesa, pjesių išdėsty­
mas po Nr. 11 — ginčytinas.
Paplito nuomonė, jog dėl Bacho užimtumo ir ligos bei dėl to,
kad nebuvo vyresniųjų Bacho sūnų, graveris išdėstė pjeses savo
nuožiūra. Bet tai neteisinga: Bachui padėjo kitas sūnus — „Biukebur-
go Bachas".
367
 P a k a r t o t i n a i š į veikalą s p a u s d i n t i i m t a XIX a m ž i a u s
p r a d ž i o j e . T a d a niekas d a r neabejojo, k a d „ F u g o s m e n a s "
p a r a š y t a s k l a v i š i n i a m s i n s t r u m e n t a m s , kurie, t i e s a , au­
t o r i a u s liko n e n u r o d y t i . Dėl šios p r i e ž a s t i e s v ė l e s n ė s mu­
z i k a n t ų k a r t o s k l a i d i n g a i — bet vis tvirčiau — tikėjo, k a d
kompozitoriaus s u m a n y m a s buvęs abstraktus, kad nepai­
syta k o n k r e t a u s g a r s i n i o į k ū n i j i m o . Sie s a m p r o t a v i m a i
200
įvykių ir, a p s k r i t a i p a ė m u s , eiline išorine jo biografija —
ar tai nelieka mįslė?
N e į p r a s t a i s u s i k l o s t ė didžiojo vokiečių m e i s t r o k ū r y b o s
l i k i m a s . Jo m u z i k a , kurioje kiekviena k a r t a a t s k l e i d ž i a iki
g a l o d a r n e s u v o k t u s a s p e k t u s , turi p a s l a p t i n g ą poveikio
galią-

Quaerendo invenletis ( „ I e š k o k i t e ir r a s i t e " ) — tokiais

pasirodė esą g y v y b i n g i ir i š s i l a i k ė iki XX a m ž i a u s trečiojo ž o d ž i a i s k o m p o z i t o r i u s a p i b ū d i n o vieną k a n o n ą mįslę iš
d e š i m t m e č i o ; v i s i š k a „ F u g o s m e n o " kaip k o n c e r t u o s e g a ­ „ M u z i k i n ė s d o v a n o s " . J i s n e n u r o d ė , k a i p prie t e m o s , tel­
linčio ir p r i v a l a n č i o s k a m b ė t i k ū r i n i o r e a b i l i t a c i j a įvyko p a n č i o s vienoje eilutėje, pridėti antrąjį, t e m ą k a n o n i š k a i
tik a n t r o j e m ū s ų a m ž i a u s p u s ė j e . Bet t a d a a t s i r a d o dau­ i m i t u o j a n t į balsą. D a u g e l i s m u z i k a n t ų b a n d ė s p r ę s t i šį
g y b ė n e a i š k i ų g i n č y t i n ų k l a u s i m ų : kokia seka i š d ė s t y t i rebusą, t a č i a u g a l u t i n i o a t s a k y m o vis d a r n ė r a .
kūrinius-, k a d ji atitiktų a u t o r i a u s s u m a n y m ą , koks turi B a n d y m ų i š s p r ę s t i B a c h o m u z i k o s r e b u s ą buvo, y r a ir
būti i n s t r u m e n t a r i j u s ir s k a m b ė j i m o p o b ū d i s , kitaip ta­ bus. M e s ieškome B a c h o besikeičiančioje tikrovėje ir — jį
riant — kokiomis priemonėmis priartinti nūdienos klausy­ a t r a n d a m e . A t n a u j i n t a s , jis t a m p a m ū s ų a m ž i n i n k u .
toją prie t u r t i n g ų „ F u g o s m e n o " v a i z d ų ?
S k i r t i n g a s t r a k t u o t e s d i k t a v o poreikis i š r y š k i n t i dra­
m a t u r g i j ą , kuri B a c h o „ a l b u m o " tipo k ū r i n i u o s e n e a t i t i n k a
m ū s i š k a i s u v o k i a m o ciklo. Kur kas p a p r a s č i a u būtų atlikti
atskiras p j e s e s a r b a keletą jų — t a d a nereikėtų s a v a v a l i š ­
kai k a i t a l i o t i jų v i e t o m i s , n e r e i k ė t ų a t l i k i m u i skirtų r e d a k ­
cijų ir t r a n s k r i p c i j ų .
I š r y š k ė j o dvi šio k ū r i n i o t r a k t u o t ė s .
V i e n a — a t l i k i m a s k l a v i š i n i a i s i n s t r u m e n t a i s (fortepi­
j o n u a r b a vargonais)", a n t r a — t r a n s k r i p c i j o s i n s t r u m e n t i ­
n i a m s a n s a m b l i a m s . P i r m e n y b ė t e i k i a m a s t y g i n i a m s (pa­
v y z d ž i u i , Nr. 9 n e a b e j o t i n a i p a r a š y t a s j i e m s ) , bet n e r e t a i
s t y g i n i u s p a p i l d o pučiamieji. ( P a s t a r i e s i e m s derėtų skirti
solines p a r t i j a s k a n o n u o s e bei kai kurių fugų i n t e r m e d i ­
jose.) N u r o d y t i kokius n o r s d ė s n i n g u m u s s u n k u — viskas
p r i k l a u s o n u o atlikėjų m e n i n i o t a k t o ir skonio.
Taigi vėlyvasis Bacho instrumentinės kūrybos laikotar­
pis slepia d a u g n e į m i n t ų mįslių...

...O v i s a a p i m a n t i s B a c h o g e n i j u s ir k o m p o z i t o r i a u s vi­
dinio p a s a u l i o b e g a l i n ė gilybė, n e s i d e r i n a n t i s u n e g a u s i a

Be to, kaip ir šešiabalsis ričerkaras, „kontrapunktai" pateikti

2 0 0

senovinės partitūros pavidalu, išskyrus veidrodines fugas dviem kla-

vyrams. Nuo XIX a. „Fugos menas" buvo spausdinamas ant dviejų
penklinių, kaip labiausiai įprasta.

368