1918 m. lapkriio 13 d. paskelbiama Austrijos Respublika. 1918 m. lapkriio 16 d. paskelbiama Pirmoji Vengrijos Respublika.

Karolyi tapo prezidentu, jo vyriausyb paskelb nelegaliomis visas ginkluotas organizacijas ir nelegaliais visus pasilymus, siekianius isaugoti alies integralum. Karolyi vyriausyb taip pat paleido andarmerij ir policij, kas takojo dideles problemas alyje. Po karo Pranczijos kariniai daliniai apsistojo Graikijoje, kad perginkluot sumutas Rumunij, Serbij ir naujai susikrusi ekij. Nepaisant pagrindini paliaubos susitarim, Balkan Pranczijos armija organizavo naujas kampanijas prie Vengrij. Jai talkininkavo ek, rumun ir serb vyriausybs. 1918 m. spalio 31 d. Budapete laimjo revoliucija atvedusi kairuolik liberal Mihaly Karolyi valdi kaip ministr pirminink. Besibastantys kariai pasiksino ir nuud Istvan Tisza. Karolyi buvo Antants alininkas nuo pat karo pradios. Besivadovaudamas Woodrow Wilsono pacifistine politika, Karolyi sak visik Vengrijos armijos nuginklavim. Vengrija liko be nacionalins gynybos pai tamsiausi savo istorijos akimirk. 1918 m. lapkriio 5 d. serb armija kartu su prancz pagalba puol pietines Vengrijos dalis. 1918 m. lapkriio 8 d. ek armija siver Vengrijos iaurin dal (dabartin Slovakij). 1918 m. lapkriio 16 d. Tilje kuriama Maosios Lietuvos tautin taryba (Prs Lietuvos tautin taryba). 1918 m. lapkriio 17 d. susivienijo anksiau irinktoji Latvijos Laikinoji Nacionalin Taryba ir Demokratinis blokas. J vietoje kurta Latvijos Tautos Taryba (Tautas Padome) 1918 m. lapkriio 18 d. pasitraukus vokieiams ir prie siveriant bolevikams, Latvijos Taryba paskelbia Latvijos nepriklausomyb. Latvi kalba tampa valstybine. 1918 m. lapkriio 23 d. pakrikus vokiei okupacinei kariuomenei ir padidjus bolevik okupacijos grsmei, ministras pirmininkas A. Voldemaras paskelb sakym dl Lietuvos kariuomens 1-ojo pulko organizavimo. Tai buvo Lietuvos kariuomens krimosi pradia. 1918 m. lapkriio 24 d. vokiei karin vadovyb Lietuvoje prane Lietuvos vyriausybei, kad ji teiks pagalb jos kariuomenei, taiau i pagalba atjo negreit. Lietuv pasiek inia, kad soviet kariuomen puola paskui besitraukianius vokieius, visiems tapo aikus io boleviko ygio tikslas. Lietuvos vyriausyb nusiunt delegacij Gardin pas vokiei X armijos vad gen. E.Falkenhayn. Su juo Lietuvos vyriausybs atstovai (kariams atstovavo karininkas B.Giedraitis) tarsi Lietuvos gynimo, jos kariuomens apginklavimo ir kitais klausimais. Generolas atvirai ir aikiai pasak, kad dl vokiei kariuomens demoralizacijos Lietuvai veiksmingai padti negals. Tai suinojs pulk. J.Galvydis-Bykauskas m rpintis pulk kuo greiiau perkelti Alyt. Pulkas buvo dar tik pradtas formuoti, ir jam perveti bt utek 6-7 vagon, o kelion utrukt por valand, taiau Krato apsaugos ministerija n nesireng duoti sakymo pulkui persikelti Alyt. Rus generolai, tada um vadovaujanius postus, lietuvius irjo su panieka. 1918 m. lapkriio 30 d. Maosios Lietuvos tautin taryba paskelb akt dl Prs (Maosios Lietuvos) daugumos gyventoj siekio prisijungti prie atsikrusios Lietuvos valstybs. Tils akt pasira 24 asmenys: J. Vanagaitis (J.Vanagat), M.Deivikas, L.Deivikas, M.Banaitis, K.Kuipelis, J.Lbartas, J.Gronavas, M.Maiulis, J.Juka, V.Gailius, A.Smalakys, M.Lymantas, D.Kalnikis, E.Jagomastas, E.Bendikas, M.Klekus, M.Jankus, K.Paura, F.Sbaitis, J.Arnaius, J.Upurvis, M.Reidys, V.Didis, J.Margis. 1918 m. gruodio 2 d. Rumunijos armija upuol rytin Vengrij (Transilvanij). 1918 m. gruodio mn. Vidaus reikal ministerija pareng aplinkrat (Nr.1) Dlei savivaldybi Lietuvoje. Jis turjo tiksl suvienodinti valsi, apskrii ir miest savivaldybi steigimo kriterijus ir reikalavimus. Kuriamos apskritys praktikai atitiko vokiei okupacins valdios steigtas apskritis (kreisus), o valsiai buvusi carins Rusijos valsi ir lenkik gmin teritorijas. Valsiuje turjo gyventi ne maiau 3000, vliau 5000 moni. Miestai ir miesteliai, kuriuose gyveno 3000 moni, galjo savivaldiai tvarkytis valsiaus teismis. Savivaldybes steig miestai, turintys 10 000 gyventoj ir daugiau. Be to, iame aplinkratyje apibrti ir administracinio teritorinio Lietuvos suskirstymo apskritis ir valsius principai. Tuo paiu pirm kart buvo pasakyta apie Lietuvos dvipakop valdymo sistem ir valdymo teritorinius vienetus apskrit ir valsi, kurie sitvirtino ir gyvavo per vis nepriklausomybs laikotarp. Bdinga, kad kuriamos apskritys ir valsiai turjo savivald. Taigi nepriklausomybs metais Lietuvoje buvo dviej pakop savivalda. Apskrities savivaldyb sudar apskrities valsiai ir jos antraeiliai miestai. Apskrities taryb sudar valsi ir miest rinkti atstovai, valsi viraiiai ir miest burmistrai. Ji rinko apskrities valdyb, kuri rpinosi i esms tais paiais klausimais kaip ir valsi savivaldybs. Apskrities virinink skyr Vidaus reikal ministerija.

Miestai tarpukario Lietuvoje buvo suskirstyti pirmaeilius ir antraeilius. Pirmaeiliai miestai (Kaunas, iauliai, Panevys, Marijampol, Ukmerg, Alytus, Birai, Teliai, Kdainiai ir Vilkavikis) buvo visikai savivalds ir nedalyvavo apskrities savivaldybje. Antraeiliai miestai, nors ir turjo savivald, dalyvavo apskrities savivaldybje. Miesto taryba buvo renkama vis gyventoj pagal nustatyt amiaus (ne jaunesnis kaip 24 metai), sslumo (mieste turjo bti igyvens ne maiau 1 metus) cenz. Rinkjas taip pat turjo mokti kok nors valstybs ar savivaldybs mokest. Burmistr ir jo padjj rinko miesto taryba 7 metams. Jais galjo bti ne jaunesni kaip 30 met asmenys. Valsiai buvo dalijami seninijas. Jose gyvenani moni skaiius buvo vairus, bet maesni kaip 100 buvo nedaug. Seninij paprastai sudarydavo vienas didesnis ar keli mai kaimai, miestelis, kartais dvaras (palivarkas). Seninijos reikalus sprsdavo gyventoj bendras susirinkimas. Jame rinkdavo ir senin, kuris buvo auktesnij valdios organ, pirmiausia valsiaus, nutarim ir nurodym vykdytojas. Seninija neturjo beveik jokios savivaldos iki pat 1929 m. Antras Savivaldybi statymas, priimtas 1929 m., tvirtino tai, kad seninija... sudaro tam tikr atskir vienet, kuris tvarko savo reikalus savarankikai, sudarydamas lyg ir trei savivaldybi organizacijos laipsn (apskritis, valsius ir seninija). 1931 m. seninija tokios savivaldos poymi turinio statuso vl neteko. Apskritis tarpukario Lietuvoje turjo savivald, nors jos virininkas ir buvo skiriamas Vidaus reikal ministro. Dabartinje apskrityje valdym organizuoja LR vyriausyb. Jai perduodama ir dalis ministerij funkcij 1918 m. gruodio 12 d. vedija pirmoji pripasta nepriklausomos Lietuvos valstyb. 1918 m. gruodio 16 d. pasinaudodami vokiei okupacins kariuomens pakrikimu, Nepriklausomyb paskelbusios laikinosios Lietuvos valdios silpnumu, V.Kapsuko ir Z.Angarieio vadovaujami negauss Lietuvos bolevikai Vilniuje paskelb Lietuvos Taryb Socialistin Respublik. 1918 m. gruodio 16 d. Vilniuje komunistai, ydai bundininkai, prorusikos orientacijos kairieji socialdemokratai organizavo demonstracij ir mitingus, siekdami paremti artjani Raudonj armij ir komunistin V. Kapsuko valdi. V.Kapsuko vyriausyb nedelsiant msi vis emi nacionalizavimo, steig sovchozus, valstybinmis kalbomis paskelb lietuvi, rus, lenk, baltarusi ir yd kalbas (oficialiai vartojama buvo tik rus kalba). J.Tumas Vaigantas bolevikinje vyriausybje 1918 1919 m. um vietimo Liaudies komisaro post. 1918 m. gruodio 17 d. 9:30 traukinys su 1-ojo pstinink pulko kariais (25 karininkai, 3 karo valdininkai ir 59 savanoriai kariai) pajudjo Alytaus link. Pulkas slapta vesi 300 rusik autuv. Alytuje dislokuoto vokiei bataliono vadas paadjo teikti visokeriop param formuojant lietuvi pulk. 1918 m. gruodio 17 d. paskelbta Latvijos Taryb Socialistin Soviet Respublika (SSRS pripainta 1918 m. gruodio 22 d.). 1918 m. gruodio 2021 d. ministras pirmininkas A. Voldemaras ir Valstybs Tarybos pirmininkas A. Smetona ivyko usien (Vokietij, Pranczij ir kt.) prayti finansins bei materialins paramos ir diplomatinio Lietuvos valstybs pripainimo. 1918 m. gruodio 22 d. V. Lenino vadovaujama komunistins Rusijos vyriausyb dekretu pripaino V. Kapsuko vyriausij valdi ir sovietin nuo Rusijos priklausom Lietuvos valstybingum. 1918 m. gruodio 27 d. Vilniuje sudaryta nauja Mykolo Sleeviius vadovaujama vyriausyb, kuri msi neatidliotin priemoni iors jg agresijai atremti. 1918 m. gruodio 29 d. buvo paaukti savanoriai Lietuvos kariuomen. 1918 m. gruodio pabaigoje Vilniuje organizuoti pulk buvo labai sunku, beveik nemanoma. Karinink, ypa viceministro K.Kondratoviiaus proteguojam rus ir baltarusi nestigo, taiau labai trko kini pareign. J iekota net per spaud. 1918 m. gruodio 31 d. vokiei okupacin kariuomen apleido Vilni. M.Sleeviiaus vyriausyb, grasinant lenk nacionalistinms pajgoms ir artjant bolevikinei Raudonajai armijai, pasitrauk Kaun. 1918 met pabaigoje Vokietijos vyriausyb Lietuvai suteikia 100 milijon marki paskol. A.Smetonos vadovaujama vyriausyb pamirta apie Prsijos prisijungim. Basanaviius pasitraukia i aktyvios politins veiklos.

1919 m. pradioje Lenkijos armijai siverus Gardino gubernijos vakarin dal, J.Voronko 1919 m. vasario 13 d. pasiunt Vokietijos galiotiniui Lietuvoje dr. L.Zimmerle skund (Hramata), raydamas, kad unser Land, dar niemals polnisch war, ir reikalavo, kad Gardino gubernija ir Augustavo apskritis, daugiausia apgyvendinta gud, turi priklausyti Lietuvai. 1919 m. sausio 2 d. lenk legionieriai, palau vietini komunistini jg pasiprieinim, trumpam uvald Lietuvos sostin Vilni. Lietuviai tuo metu kariauja su bolevikais. 1919 m. sausio 5-6 d. Raudonoji armija istm lenk legionierius ir ugrob Vilni. sitvirtinusi mieste bolevikin V. Kapsuko valdia ts invazij, stengdamasi okupuoti vis Lietuv. Bolevikai pasirao dekret dl Vilniaus universiteto atkrimo. 1919 m. sausio 11 d. Soviet Rusioje buvo priimtas Maisto produkt likui nusavinimo dekretas. I tikrj valdia nusavindavo ne likuius, o visk, k pavykdavo rasti kyje. 1919 m. Berlyne buvo neramu tarpusavyje kovojo vairios grupuots, kildavo susiaudym. Todl parlamentas posdiaudavo Veimare. ia buvo priimta naujoji , viena paangiausi Europoje (ja sek net Lietuvos respublikos konstitucijos krjai) konstitucija, paskelbusi Vokietij respublika. Po karo Vokietijoje prie ekonomini sunkum prisidjo ir politiniai. Deiniosios partijos kaltino kairiuosius dl pralaimto karo, Versalio sutarties ratifikavimo. Komunistai buvo nepatenkinti socialdemokrat pasirinktu demokratins respublikos keliu. Komunistai siek Soviet Rusijos pavyzdiu sukelti revoliucij ir vesti diktatr. 1919 m. sausio mnes Berlyne kilo ginkluotas revoliucingai nusiteikusi darbinink sukilimas, kuriam vadovavo spartakininkai. 1919 m. sausio 1623 d. Kaune vyko II Lietuvos valstybs konferencija, kurioje buvo aptarti nepriklausomybs atkrimo, vidaus ir usienio politikos klausimai, nustatytas strateginis Vyriausybs kursas kovoti su usienio interventais. 1919 m. sausio mnes Lietuvoje pradedama kurti karin aviacija. 1919 m. sausio mnes bolevikai jau vald vis ryt, vidurio ir iaurs Lietuv, beveik vis Latvij (iskyrus teritorij vakarus nuo Ventos, kuri kontroliavo latviai padedami angl laivyno), pietin Estij, beveik vis Baltarusij ir Ukrain. 1919 m. vasario mnes Vengrijoje Karolyi vyriausyb neteko tautos palaikymo, nes lugo tiek vidaus, tiek kariniuose reikaluose. 1919 m. vasario pradioj vokieiai saugodami savo dalis Latvijoj atmu bolevikus nuo Sedos ir Maeiki. 1919 m. vasario 79 d. Lietuvos gilum besiveriant Raudonajai armijai, rimtai pasiprieino ir tolesn puolim sulaik vokiei remiamas Kdaini lietuvi apsaugos brys. Tauin kaimo apylinkse uvo kareivis Povilas Lukys. Tai buvo pirmasis uvs Lietuvos savanoris. 1919 m. vasario gale 2-ojo pstinink pulko vadas Vincas Grigalinas-Glovackis puikiai sutar su kareiviais, taiau su valdia daug prasiau. Jo sipolitikavimas iaugo atvir konflikt, kuris baigsi jo aretu. 2-ojo pstinink pulko vadu buvo paskirtas P.Liatukas (kovo 4 d.), kur pulkas sutiko prieikai, ypa jaunesnieji karininkai. Pulko karininkai, matydami, kad j reikalavimus niekas nereaguoja, nutar patys padaryti tvark. Gegus 3 d. pulkas nutar sukilti. 1919 m. vasario 26 d. Lietuvos vyriausyb specialiu sakymu pakeit oficial pinig pavadinim: ostmark buvo pavadinta auksinu, pfenigas skatiku. 1919 m. vasario 27 d. Lenino sakymu V.M.Kapsukas bolevik okupuotoje Lietuvos dalyje paskelbia LietBalto (Litbelo) jungtin Lietuvos ir Baltarusijos Soviet respublikos krim bolevikins Rusijos sudtyje. 1919 m. vasario 27 d. Kaun atgabenti Vokietijoje pirkti pirmieji 8 karo lktuvai. 1919 m. vasario 28 d. lenk delegacijos Versalio konferencijoje veiklusis endekas Dmowskis lenk reikal komisijai (pirmininkas Jules Gabonas) sil Lietuvai atiduoti ir kairj Nemuno emupio plota: Tos (Rytprsi) provincijos iaurs ryt dalis Nemuno emupyje, lietuvi gyvenama, turi bti sujungta su Lietuva, o paskui drauge su tuo kratu prijungta prie Lenkijos valstybs. Likusioji Rytprsi dalis, sudaranti vokikj jos dal, su vyriausiuoju miestu Karaliauiumi (10 000 km2 su 1 070 000 gyv.) galt bti

nepriklausoma respublika Taut Sjungos protektorate. ia Lietuva nebt gavusi Gumbins ir sruties apskritis. srutyje prie 1920 m. gyveno apie 50 000 gyventoj. (Kaune apie 1923 m. gyveno apie 92 000 gyventoj, Vilniuje 167 000, Karaliauiuje vir 300 000) Britai 1919-1920 m. apie Lietuvos sienas. Nenustaius Gudijai nepriklausomo gyvenimo apie j nebuvo raoma, kai tuo tarpu Lenkijai ir Lietuvai buvo skiriama vienodai dmesio. Lietuvos pietine siena paminint Bugo up ir Svarbiausiais alies miestais laikant Vilni, Baltstog, Kaun, Gardin, Lietuvi Brast ir iaulius. 1919 m. 96 proc. land sal gyventoj pasisak u susijungim su vedija, bet Suomijos vyriausyb ved karin kontrol ir sum separatist lyderius. Vliau salos tapo demilitarizuotos, gyventojams suteikta daug privilegij. 1919 m. vasario-kovo mnesiais Lenkija perjo i kontrpuolim, istm bolevikus i ryt Lietuvos ir Baltarusijos. Lietuviai padedami vokiei korpus ivadavo iaurin ir vidurio Lietuv, nustm bolevikus iki pat Daugpilio. Latviams padjo est kariuomen. Estai su savanori suomi pagalba nustm bolevikus iki Novgorodo. Leninas tada ra, kad jei pabaltijieiai nebt sustoj ir bt toliau puol, Soviet valstyb bt lugusi. 1919 m. kovo mnes puolim prie bolevikus pradjo admirolo A.Koliako armija. Vyriausias Rusijos valdovas, kaip jis buvo tituluojamas, turjo subrs Sibire daugiau kaip 130 000 vyr armij. Ginklais j rm usienio alys. A.Koliakas, ums vis Ural, puol Centrins Rusijos rajon kryptimi ir priartjo prie Volgos. Prie A.Koliak stojo didel dalis Raudonosios Armijos, nusisti arvuoti traukiniai. Raudonj Armij buvo paaukti (kai kurie ir patys atjo) buv caro kariuomens karininkai (daugelio j eimos buvo laikomos kaitais). Armijoje tvark priirjo komisarai, u prasiengimus, dezertyravim, traukimsi be leidimo kareiviai ir karininkai buvo audomi. Panaiu metu Petrograd stengsi uimti kito caro kariuomens generolo N.Judeniiaus armija, sitvirtinusi Estijoje, bet jiems tai nepavyko. 1919 m. kovo 5 d. Lietuva paskelbia pirmj naujok aukim kariuomen 1919 m. kovo mnes Lietuvos Valstybs Taryba prim laikinj Konstitucij ir ja remdamasi irinko Tarybos pirminink A.Smeton pirmuoju (laikinuoju?) Lietuvos respublikos prezidentu; statym leidiamoji galia buvo suteikta prezidentui ir ministr kabinetui. 1919 m. kovo 21 d. Vengrijoje po to kai Antants kariniai atstovai reikalavo daugiau ir daugiau teritorini nuolaid, Karolyi atsistatydino. Jis su nauju ekoslovakiku pasu ir ekoslovakijos diplomat pagalba ivyko Paryi. Vengrijoje vadovaujami Bela Kun valdi um komunistai ir paskelb Vengrijos sovietin respublik. Komunistai adjo lygias teises ir socialin teisingum. Raudonieji atjo valdi dka to, kad buvo vienintel jga turjusi kovos brius. Komunistai paadjo, kad Vengrija gins savo teritorij be naujok aukimo ar karo prievols (greiiausiai su Soviet Rusijos Raudonosios armijos pagalba). Vengrijos armija buvo sudaryta i 53 000 savanori. Dauguma j buvo apginkluoti gamykl darbininkai i Budapeto. Komunistai nacionalizavo pramons ir komercijos mones, socializavo apgyvendinim, transport, bankus, medicin, kultros institucijas ir visas ems valdas didenes nei 400 000 kvadratini metr. Taiau komunist valdia neilgai tegyvavo Budapete. Soviet Rusijos raudonoji armija niekada negaljo suteikti pagalbos naujai Vengrijos respublikai. Balandio mnes Antants inspiruotos ekoslovakijos ir Rumunijos vyriausybs pasiunt savo kariuomenes prie sovietin Vengrij. Interventai 1919 m. gegu um teritorij rytus nuo Tisos ups Nepaisant didels karins skms prie ekoslovakijos armij, komunist lyderiai atidav visas susigraintas teritorijas. Tai demoralizavo savanori armij. Vengrijos Raudonoji armija buvo paleista dar prie tai, kai galjo skmingai ubaigti karines kampanijas. Komunistai niekada nebuvo populiars kaimuose. Be to, raudonoji vyriausyb vykd Raudonj teror, nuudydama imtus moni (daugiausia intelektual), kas suvienijo prie juos daugum gyventoj. Esant prieikai reakcijai alies viduje ir besiartinant Rumunijos pajgoms, Bela Kunas ir dauguma jo bendr iskiro Austrij, o Budapetas rugpjio 6 d. buvo okupuotas. Bela Kunas ir jo pasekjai nelegaliai pasigrob daugyb meno l;obi ir aukso atsargas i Nacionalinio banko. Visa tai ir galutinis karinis pralaimjimas takojo gyventoj nusistatym prie Soviet Sjung (kuri nesilaik savo paado pasilyti karin pagalb) ir ydus, nes daugum j buvo Bela Kuno vyriausybs nariais.

Nauja kovojanti jga Vengrijoje tapo Konservatoriai Rojalistai kontrarevoliucionieriai baltieji. Vieni, kurie organizavosi Vienoje ir buvo kr kontravyriausyb Szegede gavo valdi, vedini Istvan Bethlen, Transilvanijos aristokrato, ir viceadmirolo Miklos Horthy, buvusio AustrijosVengrijos laivyno vado. Prasidjs vakarinje Vengrijoje ir iplits po vis al, Baltasis Teroras pradjo pusiau reguliarius ir pusiau karinius padalinius (nes policijos galia buvo sunaikinta, nebuvo jokios reguliarios jgos ar valdios). Daug komunist ir kit kairuoli buvo kankinama ir pasmerkiama mirties bausmei be jokio teismo. Isikraustydama Rumunijos armija plikavo alyje: gyvuliai, technika ir ems kio produktai buvo iveti Rumunij tkstaniuose prekini traukini. Nuosavybs nuostoliai buvo tokie dideli, kad Tarptautin taikos konferencija 1919 m. nereikalavo Vengrijos mokti karines reparacijas Rumunijai. 1919 m. kovo 23 d. Milane susirinko pirmoji faist asamblja. Jos dalyviai grietai kritikavo demokratin santvark, vyriausyb, jos pasyvi usienio politik, nesugebjim isprsti ekonomini problem. Faistai reikalavo reform: nacionalizuoti geleinkelius, em, vesti progresyvin pajam mokest, 8 valand darbo dien. Faizmas Italijoje pradjo formuotis XIX a. pabaigoje XX a. pradioje. Kaip politinis judjimas jis sustiprjo ir gijo tak tik po karo. takingas faistinio judjimo veikjas, vienas i jo pradinink buvo talentingas raytojas Gabrielis DAnuncijas (1863 1938 m.). jis kritikavo demokratij, kaip prieprie jai kl autoritet ir diktatr. Tik susikr juodmarkini briai msi aktyvios veiklos. Jie puldindavo kairiuosius politikus, laikrai redakcijas, spaustuves, organizacij bstines. Naktimis vaiuodavo kautis su maitaujaniais valstieiais, raudonaisiais. Tokios ekspedicijos baigdavosi padeginjimais, sumuimais ir net udynmis. Faistai kovose prarado apie 3000 vyr. Situacija Italijoje panajo pilietin kar. Pasak jo, liaudis tai nuli suma. G.DAnuncijui esant judjimo vadovu, buvo vesta faist uniforma juodi markiniai ir auliniai batai, taip pat saliutavimas pakeliant rank romn paproi ir kitos tradicijos. Pirmajame pasauliniame kare uvo apie 650 000 ital. Suiro finans sistema, sutriko ekonomika. Patyrusi daug nuostoli, Italija po pergals i esms nieko negavo, nors turjo ambicij Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijoje, Viduremio jros pakrantse. Tai labai skatino nacionalistines nuotaikas. Po karo alyje kilo ekonomin ir politin kriz. 1919 m. kovo 24 d. Lietuvos delegacija Taikos konferencijos pirmininkui .Klemanso idst savo pageidavimus ir teik norimos Lietuvos rib emlap bei papildom mediag apie teritorijas ir gyventojus. Buvo praoma Lietuvai pripainti Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalk gubernijas, Kuro gubernijos pajrio dal ir lietuvi gyvenamas teritorijas Rytprsiuose, apimant ir lietuvi gyvenamas emes kairje Nemuno pusje. Ypa rpestingai Versalio konferencijoje buvo ginamas Maosios Lietuvos jungimas kuriam valstyb. iuo klausimu per lietuvi delegacij konferencijos pirminink kreipsi ir Prs lietuvi tarybos pirmininkas. 1919 m. balandio mn. Bavarijoje buvo paskelbta soviet respublika, kurios vyriausybei vadovavo komunistai. 1919 m. lugus Austrijos Vengrijos imperijai, chaoso metu Slovakija buvo uimta trumpai gyvavusios Vengrijos sovietins respublikos ir madaug tredalis Slovakijos buvo paskelbta Slovakijos soviet respublika. Teritorija sugrinta buvo t pai met baland. 1919 m. susikr Vokietijos nacionalsocialistin darbo partija (VNSDP). 1919 m. balandio 4 d. Lietuvos valstybs taryba prim antrj Laikinj Valstybs Konstitucij, kuri nustat Valstybs prezidento institucij. Pirmuoju alies prezidentu irinktas Antanas Smetona. 1919 m. kurta Latvijos auktoji mokykla (dabar Latvijos Universitetas). 1919 m. balandio 19 d. per Lenkijos ir Soviet Rusijos kar lenk legionieriai staigiu puolimu nuo Lydos siver Vilni. Bolevikin Lietbelo vyriausyb, vadovaujama V.M.Kapsuko persikl Minsko gubernij. Ivij bolevikus i Vilniaus lenkai puol Trak, irvint, Pabrads ir Amenos Sal kryptimis, kur telksi ivarytieji bolevikai. Po vien i i bolevik grupi sumu lenk generolas E.Rydz-Smigly. Lenkai persekiodami bolevikus versi Trak, Maiiagalos ir Ukmergs kryptimis. 1919 m. balandio 26 d. gegus 27 d. Lietuvos Generalinio tabo virininku buvo gen. S.ukauskas (1860-1937). 1919 m. balandio 27 d. Lietuvos kariuomens vadovyb, jos generalinio tabo virininkas gen. S.ukauskas dav sakym Lietuvos kariuomenei uimti Viev. 1919 m. gegus 2 d. tikslindama savo pageidavimus, Lietuvos vyriausyb teik Taikos konferencijai komunikat dl sien su Lenkija ir Vokietija, remdamasi lietuvi gyvenamais plotais, kuriuos nustat vokiei mokslininkas A.Becenbergeris, lietuvi kalbos ir proistors tyrintojas. ie plotai sudar apie 10 000 km2.

Juose gyveno apie 500 000 gyventoj. Taigi ger pasilym ir nor Versalio taikos konferencijoje bta, bet nauja valstyb, atsiradusi buvusios Rusijos imperijos emse, daug kam dar buvo nesuprantama. Be to, dar vyko karas su bolevikais, buvo samprotaujama, jog jie Rusijoje greitai lugs. Tokie neaiks Ryt Europos politikos santykiai neskatino didij galybi tuoj pripainti tris rytines Baltijos valstybes. Dar buvo diskutuojama, kas gi ivis gims toje Ryt Europoje. Tad ir atskiros Lietuvos, kuri vis buvo minima dl politinio sryio su Lenkija, sien reikalas nebuvo pakankamai aikiai keliamas. Versalio taikos konferencijoje Maosios Lietuvos klausim ruo ta pati JAV prezidento V.Vilsono paskirta komisija, vadovaujama prof. F.Goldnerio. Jis nustat Maosios Lietuvos plot pagal buvusio lietuvinink atstovo Prsijos seime dr. Gaigalaiio ir Karaliauiaus universiteto rektoriaus dr. A.Becenbergerio nustatytas lietuvi kalbos vartojimo ribas Rytprsiuose. Tam reikalui Goldnerio bendradarbiai buvo surink gausiausi Maosios Lietuvos emlapi rinkin. Taiau JAV politikai ir ekonomistai 1919 m. F.Goldnerio kalbin Maosios Lietuvos emlap vairiais sumetimais, o pirmiausia ekonominiais, pakeit. Dabar j manymu visas Nemuno emupys turjo bti priskirtas Lietuvai. Lietuvos valstybs siena su Vokietija turjo eiti nuo Naumiesio (Kudirkos Naumiesio) vakarus per irvintas, sros auktupiu, per Budvieius, Jurgaiius, Kryonius (Seckenburg) prie Gilijos, toliau Tavs upeliu iki Kuri mari ir truput pietus nuo Rasyts turjo pasiekti Baltijos jr. Taigi siena su Vokietija turjo eiti per Maj Lietuv, apie 15 km pietus nuo Nemuno. Taiau projekto nepavyko realizuoti. Remdamasi A.Becenbergerio darbais, Lietuvos vyriausyb reikalavo atiduoti Lietuvai Maosios Lietuvos 13 apskrii: Klaipdos, iluts, Lankos, Tils, Ragains, Pilkalnio, Stalupn, Darkiemio, Geldaps, sruio, Vluvos, Labguvos, Gumbins. Tam grietai paprietaravo vokiei delegacijos pirmininkas grafas BrockdorffRantzau. Taiau sjungininkai vokiei prietaravimus atsak pareikimu, kuriame sakoma, kad kalbamasis kratas (Klaipdos) visada buvo lietuvikas, jo gyventoj dauguma kalbos ir kilms atvilgiu yra lietuviai. Faktas, kad Klaipdos miestas didia dalimi yra vokikas, negalt pateisinti viso krato palikim Vokietijos suverenume, ypa jau dl to, kad Klaipdos uostas yra vienintelis Lietuvos ijimas jr. 1919 m. gegus 2 d. Antant reikalavo lenkus sustabdyti karo veiksmus Lietuvoje. ie nepakluso, j sustoti neprivert. 1919 m. gegus 3 d. Lietuvos Panevio atsargos batalionas i Kdaini iygiavo uimti Ukmergs , kol jos neum lenkai. Bolevikai praleido prog uimti Panev. Kautynse kartu su lietuviais dalyvavo ir saks savanoriai. Ilaisvinus Ukmerg, i ten ilaisvinti 50 lenk legionieri, kurie buvo perduoti lenkams. 1919 m. gegus 4 d. sukilo 2-asis pstinink pulkas, sum savo naujj vad P.Liatuk ir paleido i areto buvus vad V.Grigalin-Glovack. Krato apsaugos ministras A.Merkys P.Liatuk paskyr 3-iojo pstinink pulko vadu. is pulkas turjo bti suformuotas Raseiniuose. 1919 m. gegus 7 d. rugsjo 26 d. vyriausiuoju Lietuvos kariuomens vadu buvo gen. S.ukauskas 1919 m. gegus 7 d. lietuviai uima irvintas ir ten susitiko su lenk kariuomene. Buvo sutarta bendrom jgom pulti Giedraiius. 1919 m. gegus 9 d. lietuvi ir lenk kariuomens ivadavo Giedraiius i bolevik. 1919 m. gegus 14 d. prasidjo Lietuvos kariuomens kontrpuolimas prie bolevikus. Prie tai gen. S.ukauskas planavo ilaisvinti nuo bolevik Vilni, bet j umus lenkams, visas jgas orientavo kovoms prie Raudonj armij. Prie lenkus buvo palikti vien karo komendantr daliniai ir pirmasis atsargos batalionas, dislokuotas Marijampolje. Komendantr kuopos saugodavo bar prie lenkus tik savo apskrityje. Tai buvo vien prieo sekimas ir, lenkams puolant, lietuvi sargybos, jeigu lenk jgos bdavo pranaesns, pasitraukdavo. 1919 m. gegus 21 d. Kauno miesto teatro rmuose pradjo veikti reisieriaus ir aktoriaus A. Sutkaus vadovaujamas Tautos teatras. 1919 m. gegus 28 d. miuose prie Panevio dalyvavo ir Lietuvos kariuomens aviacijos kovos brys. 1919 m. birelio mnes A.Koliako armija pradjo trauktis. Tuo pat metu prasidjo smarkus kitos baltagvardiei armijos puolimas i piet. Jai vadovavo inomas caro armijos generolas A.Denikinas. Didel, daugiau kaip 100 000 kari armija puol plaiu frontu nuo Volgos iki Dniepro. 1919 m. birelio 18 d. sudaryta pirmoji demarkacijos linija (Vilnius lenk pusj). 1919 m. birelio 26 d. iaurs ryt emaitij ties Kurnais siver jungtin vokiei ir baltagvardiei bermontinink kariuomen, susiformavusi vakarinje Latvijoje. Prie baltagvardiei bermontinink tada prisijung VIII ir X vokiei armij likuiai vadovaujami generolo Goltzo, kuris djosi padeds generolo N.Judeniiaus kariuomenei kariaujaniai su bolevikais Estijoje. I tikrj Goltzas gaudavo nurodymus i Berlyno, tam, kad Pabaltij ilaikyt Vokietijos rankose.

1919 m. birelio 28 d. pasirayta Versalio taika, formaliai pabaigusi I pasaulin kar. Pagal

susitarim Pranczijai grinta Elzasas ir Lotaringija, Belgijai atiteko Eupenis ir Malmedis , Danijai iaurs lzvigas. Vokietija pripaino Lenkijos nepriklausomyb ir grino jai : Poznan, dal Ryt ir Vakar Prsijos, dal Silezijos. Vokietija atsisak teisi Memel (Klaipd). Dancigas paverstas laisvu miestu. Saro valdymas perduotas Nacij Lygai 15m. laikotarpiui (Pranczijos nuosavybei atiteko anglies kasyklos). 1919 m. birelio 28 d. nuo Vokietijos atskiriamas Klaipdos kratas, kur nuo 1920 m. lapkriio iki 1923 m. sausio kontroliavo Pranczijos karin ir civilin valdia. 1919 m. liepos 6 d. Lietuvoje buvo ileista pirmoji Karo mokyklos kursant laida. 1919 m. liepos 26 d. antroji demarkacijos linija. Lenkijai atiduoti Suvalkai, platesnis Gardino-Daugpilio geleinkelio ruoas. Tuo tarpu lenk kariuomen um Punsk, Seinus, Butrimonis, Staklikes ir priartjo prie Ukmergs. 1919 m. liepos 31 d. J.Pilsudskis atvyko Vilni Lietuvos ir Lenkijos problem sprsti. Vilniuje buvo organizuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos dvarininkai. 1919 m. rugpjio 3 d. J.Pilsudskio patiktinis Vasilewski ir majoras T.Kasprzycki ivyko Kaun vesti deryb dl Lietuvos ir Lenkijos santyki normalizavimo. Taiau svarbiausias j slaptas tikslas buvo isiaikinti, ar pajgi Polska Organizacja Wojskowa (POW) vykdyti perversm Lietuvoje. Tuo metu kai Vasilewsi derjosi su pirmininku M.Sleeviiumi, T.Kasprzycki inspektavo POW organizacij, buvo susitiks su Lietuvos kariuomens vadu S.ukausku, nordamas isiaikinti jo poir Lietuvos ir Lenkijos federacij. Kai deryb metu paaikjo, kad Lietuva pasisako prie federacij su Lenkija, lenk politikai nusprend vykdyti politin perversm, sudaryti Lenkijai palanki vyriausyb ir federaciniais ryiais sujungti Lietuv su Lenkija. Be to Lietuvoje buvo bandoma kurti organizacij, kuri vadinosi Stra Kresowa (Pakrai sargyba). Jos udavinys buvo tikinti Lietuvos gyventojus, kad be Lenkijos paramos Lietuva viena egzistuoti negali. Be to, Vilniaus krate m organizuoti apskrii seimelius, kuriuose buvo priimami nutarimai prayti vien ar kit apskrit jungti Lenkij. 1919 m. rugpjio 8 d. kapitonas Koscialkowski slaptai tarsi su Lietuvos kariuomens lenk karinink grupe netoli demarkacins linijos Musninkuose. ie karininkai pritar planui vykdyti perversm Lietuvoje ir tvirtinti generolo S.ukausko diktatr. 1919 m. rugpjio 8 d. bolevik armija praranda Minsk. Lietbelo Vyriausyb pabga Babruisk. 1919 m. rugpjio viduryje buvo nustatyta treioji demarkacijos linija. Ji jo per Vyainius, Liubav, Punsk, Seinus, Berininkus, Bdvieius, Varn, 10-12 km vakarus nuo Varnos-Vilniaus-Daugpilio geleinkelio. Pasibaigus kovoms su bolevikais adta nustatyti nauj demarkacin linij. 1919 m. rugpjio pabaigoje Lenkijos vyriausyb pareik Antants valstybms, kad Suvalk ir Sein apylinkse gyvena lenkai, ir pra pataisyti nustatyt demarkacin linij. 1919 m. rugpjio 21 d. Lietuvos vyriausyb vl gavo Santarvs nustatyt nauj demarkacin linij. i buvo jau ne laikina, o paties generolo F.Foch nubrta. 1919 m. rugpjio 22 d. Suvalk ir Sein apylinkse prasidjo vadinamasis vietos gyventoj sukilimas. T pai dien, paskelbusi, kad eina vietos gyventojams pagalb, generolo Faleviiaus vadovaujama lenk kariuomens brigada pajudjo i Augustavo ir apie 17:00 um Seinus. 1919 m. rugpjio 23 d. lenk prieakins dalys pasiek Lietuvos kariuomens uimtas pozicijas. 1919 m. rugpjio pabaigoje lenkai paeid antrj demarkacin linij, ir puol vokiei paliktas, bet lietuvi dar nesisavintas emes. Nors tuo metu kaip tik vyko lemiamos kovos su bolevikais, lietuvikos teritorijos pietins Suvalkijos emse buvo prarastos ne tiek kiek dl kariuomens trkumo, kiek dl organizuotumo stokos. Seinams apginti pritrko vos vienos kareivi kuopos, nors Marijampolje rezerve stovjo visas batalionas. Pavluotai (diena vliau) gavus pastiprinim, Sein nebepavyko imuti i lenk net su artilerija. 1919 m. rugpjio 25 d. Lietuvos kariuomen be vokiei pagalbos galutinai istm Raudonj armij i Lietuvos ir ivadavo paskutin komunist atsparos punkt Zarasus. 1919 m. rugpjio 25 d. Vilni i Varuvos gro S.Narutaviius ir J.Auktuolaitis su Pilsudskio patvirtintu perversmo planu. Lietuvos kariniu diktatoriumi turjo bti paskirtas gen. S.ukauskas, jo pavaduotoju Kauno apygardos POW politinio skyriaus vadovas H.Sipowicz, kuris tada tarnavo Lietuvos kariuomenje. Kabinete buvo numatytos pareigos ir kai kuriems ymiems Lietuvos veikjams. Lietuvos valgyba, remdamasi P.Daukanto-Vrublevskio perduotais dokumentais, rugsjo 23 d. aretavo svarbiausius smokslo organizatorius. Teismo atsakomybn buvo patraukta 117 asmen. Tiesiogini

rodym, kad gen. S.ukauskas susijs su iuo perversmu, nebuvo, taiau nebuvo ir absoliui rodym, teigusi atvirkiai. 1919 m. rugpjio 27 d. K.ukas buvo pareigotas vesti derybas su Lenkija Lietuvos vardu. K.ukas paskambino Suvalkuose stovinios lenk brigados vadui generolui Faleviiui. is pareik, kad lenk kariuomen pirmyn neisianti tol, kol bus galutinai isprstas Lietuvos ir Lenkijos sien klausimas.. 1919 m. rugpjio 28 d. K.ukas i Lenkijos vyriausybs atstovo Lavdanskio gavo J.Pilsudskio pasirayt rat. Jame Lietuvos vyriausybei buvo siloma, siekiant ivengti nereikalingo kraujo praliejimo, be pasiprieinimo atitraukti savo kariuomen iki gen. Foch nustatytos demarkacins linijos. Rugpjio 30 d. Lietuvos vyriausyb prane, kad uimt pozicij neuleis. 1919 m. rugpjio 28 29 d. lenkai planavo per savo slapt karin organizacij P.O.W. nuversti Lietuvos vyriausyb. Smokslas buvo susektas, vadai, kurie nespjo pabgti Lenkij, buvo suimti ir teisiami. 1919 m. rugsjo 1 d. Smolenske paleidiama Lietbelo vyriausyb. Lenkija okupuoja didel dal Baltarusijos buvusias (1582-1772 m.) LDK emes. 1919 m. rugsjo 5 d. K.ukas i Lietuvos puss ir 41-ojo pstinink Suvalk pulko vadas Mickiewicz i Lenkijos puss galutinai susitar dl maralo Foch nustatytos demarkacins linijos ir nusprsta j uimti iki rugsjo 7 d. 6:30. 1919 m. rugsjo 9 d. Radvilikio geleinkelio stotyje vyko pirmasis lietuvi susidrimas su bermontininkais. Bermontininkai netiktu puolimu nuginklavo nedidel stoties sargyb. Ities is nesusipratimas vyko bermontininkams neva persekiojant bolevikus. Nakt lietuviai ir juos palaikiusios vokiei formuots netyia apsiaud su bermontininkais vieni kit pozicijas. B.Avalovas nusiunt atsipraymo laik Lietuvos prezidentui. Jame rayta apie bendr interes kovoti su bolevizmu. Avalovas kaip oficialus Rusijos atstovas rao, kad Rusija nugaljusi bolevizm, visomis igalmis palaikys Lietuv, pagrinde nepagrstose jos kaimyn pretenzijose tuo paiu garantuotai pripains Lietuvos valstybs autonomij. Nordamas kartu kovoti su bolevizmu, Avalovas prao Lietuvos vyriausybs paskirti galiotin bendram pasitarimui. Labiausiai, Avalovo nuomone, tinkamiausia bt, jei jis su savo korpusu prisijungt prie lietuvi kariuomens ir savo atsakomybn prisiimt vieno i fronto atkarp su slyga jei tarp Avalovo ir Lietuvos kariuomeni bus glaudus sutarimas. Avalovo korpusas galt palaikyti lietuvi kariuomens puolim Dvinsko (Daugpilio?) link ir apginti Lietuv nuo bolevik ms bendro prieo. Kadangi tarp Kauno ir Mintaujos, kur buvo sikrs Avalovo korpusas yra didelis atstumas, susitikim silo surengti iauliuose arba Radvilikyje artimiausiomis dienomis. Rygoje vokieiai, rusai ir lenkai sudar Vilniaus prijungimo prie Lenkijos sutart. Apie tai savo laikuose taip pat ra B.Avalovas. Taiki baigtis pasiekta simaiius vokiei administracijos atstovams. 1919 m. rugsjo 26 d. gen. S.ukauskas atleistas i Lietuvos kariuomens vado pareig. Ivyko Vilni, kur j visi laik lenku ir buvo labai populiarus. J gausiai lank lenk karininkai, ypa jaunimas. Su visais maloniai bendravo, svarst vairias su Lietuva ir Lenkija susijusias problemas. Tos inios pasiek ir Kaun. Beje Vilniuje S.ukauskas susitiko ir su lietuvi veikjais M.Birika, J.Basanaviium ir kt., dalyvavo 1920 m. vasario 16 d. paminjime Vilniuje. Po keleto dien gro Kaun. Tuo metu Kauno guloje brendo neramumai, kurie iaugo sukilim. Prasidjus Kauno gulos kareivi sukilimui, gen. S.ukauskas prezidento sakymu vl paskiriamas kariuomens vadu. S.ukauskas sukilimo vadus ir aktyvius dalyvius sak atiduoti kariuomens teismui. 1919 m. rugsjo 28 d. vietoj Rygos politechnikumo kurtas Latvijos Universitetas. Daugelis naujojo Universiteto profesori buvo studijav Tartu, Sankt Peterburgo ir Maskvos universitetuose bei Rygos politechnikume. Paskaitos vyko latvi kalba. ia buvo sukurta latvika mokslin terminologija. Po 1934 m. perversmo studijas kontroliavo valstyb. 1919 m. spal Lietuvoje grinus kariuomenje karinius laipsnius J.Galvydiui-Bykauskui buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1919 m. spalio 7 d. vyriausiuoju Lietuvos kariuomens vadu vietoj atleisto gen. S.ukausko paskirtas V.Slabaeviius, senas Rusijos armijos generolas, kils nuo Raseini, taiau greit susirgo ir mir. Vietoj jo atgaline data kariuomens vadu paskelbtas pulkininkas Pranas Liatukas (1919 m. spalio 7 d. 1920 m. vasario 23 d.). Po mio su sukilliais Panemunje, P.Liatukas atsistatydino i vyriausiojo kariuomens vado pareig. 1919 m. ruden 2-ajame pstinink pulke buvo suformuotas specialus padalinys, pavadintas Mirties briu. Jam teko kovoti su bermontininkais. Brio kariai isiskyr kepurje alia kokardos ant juodos mediagos gaballio ipietomis kaukolmis su apaioje sukryiuotais kaulais. Kaip prisiminimuose ra virila Vencknas, kad tik baisesni atrodytume, nes santykiai su akiplikais bermontininkais to reikalavo.

Metalinius kaukoli su sukryiuotais kaulais enkliukus kepurse 1919 m. balandio-birelio mnesiais segjo ir Atskirojo partizan bataliono, vadinamojo mirties bataliono, karininkai. Daugiau niekada panai enkl Lietuvos kariuomenje nebuvo. 1919 m. spalio 9 d. P.Bermonto Avalovo vadovaujami daliniai pradjo pulti Ryg, o Virgoliiaus daliniams buvo sakyta pulti Lietuv iauli Radvilikio ruoe. Bet latvi kariuomen, est dalini ir angl laivyno, kuris vykdydamas Vokietijos blokad, buvo Rygos uoste, padedama, sudav jiems smark smg Rygos fronte. Angl admirolas V.Cowanas tada vien savo iniciatyva rysis pagelbti latviams, apaud i laiv bermontinink pozicijas ir privert juos pasitraukti. 1919 m. spalio mnes A.Denikino armija um Oriol visikai priartjo prie Maskvos. Sutelk pajgas, didesnes u A.Denikino, bolevikai j nustm. 1919 m. spalio 16 d. bermontininkai um iaulius, Birus, Linkuv, Radvilik ir reikalavo teiss laisvai naudotis Lietuvos ir Latvijos geleinkeliais. Lietuviai prie plikaujanius bermontininkus pradjo burti partizaninius brius. Vokietija savo dalis i Lietuvos privaljo ivesti iki lapkriio 14 d. Tarp abiej kariuomeni palei iauli Taurags geleinkelio linij, Joniklio ir Radvilikio apylinkse buvo nustatyta tam tikra demarkacin linija. 1919 m. lapkriio mnes lenkai buvo um Kady (prie Maros-Marychos ups, Nemuno intako, pietus nuo Kapiamiesio ir dabartins Lietuvos respublikos sienos) ir regsi pulti Kapiamiest, bet lietuviai juos i Kadyo istm. 1919 m. lapkriio 11 d. latvi laimtos kautyns su Geleine divizija pagreitino bermontinink isikraustym i Lietuvos. Pralaimjusi latviams Gelein divizija ir Vokietijos legionas trauksi Mintaujos (Jelgavos) link. 1919 m. lapkriio 15 d. perjusios vis emaitij paskutins Vokietijos kariuomens dalys (Debio korpusas) perjo Lietuvos ir Klaipdos krato sien. Bermontas su visais savo daliniais perjo vis evakuojam vokiei ir bermontinink vado gen. V.Eberhardt ini. U nepasitraukusias dalis Gelein divizij, Brandio savanori korpus, Rossbacho rinktin, Vokiei legion bei j veiksmus Vokietijos vyriausyb nesim atsakomybs. Tuo metu ir Lietuvos kariuomens vadovyb, nepaisydama Niselio draudimo, rengsi lemiamoms kautynms su bermontininkais. 7-asis pstinink pulkas jau lapkriio 18 d. pradjo pulti Raseini Taurags kryptimi. 5asis pstinink pulkas turjo pulti iauli, 1-asis ir 2-asis Radvilikio iauli, 4-asis Stain Mekuii kryptimis. Toliau iaur turjo pulti kavalerijos dalys ir Pasvalio batalionas. Bermontininkai laiksi Suosto Kriuk Pavitinio Lygum Radvilikio iauli iluvos Vidukls Jurbarko ruoe. 1919 m. lapkriio 16 d. ivykus Rumunijos pajgoms, Horthy armija ygiavo Budapet. Jo vyriausyb palaipsniui atstat saugumo policij ir andarmerij, sustabd teror, o tkstaniai Karolyi kairuoli-liberal buvo kalinta (u idavyst ir antivengrik veikl). Bet radikals deinij politiniai judjimai taip pat buvo udrausti. 1919 m. lapkriio 21 d. ryt, gaubiant tirtam rkui, lietuvi dalys perjo puolim, kai kur prieas neatlaik. Dar tamsoje lietuviai buvo siver Radvilik, bet pravitus, spaudiami didesni prieo jg, buvo priversti atsitraukti. 1919 m. lapkriio 22 d. 7:00 Sutelkta Lietuvos kariuomen puol bermontininkus iauliuose ir Radvilikyje. Mis kai kur pereidavo ir durtynes. Vakare bermontininkams buvo suduotas lemiamas smgis, jie pradjo bgti iauli kryptimi, palikdami nema grob: 30 lktuv ar j dali (15 sveik lktuv), 21 aviacijos variklis, 50 propeleri, 50 000 aviacini bomb, 8 patrankas, 170 kulkosvaidi, 10 minosvaidi ir daug kitokios amunicijos. Lietuvos kariuomen rengsi tsti puolim, taiau galutin bermontinink sutriukinim sulaik Niselio komisijos sikiimas. Niselis pareikalavo sustabdyti kautynes ir leisti vokieiams isikraustyti i Vokietij, kad it mi Vokietija nepaskelbt karu prie j ir Lietuv nesugalvot atsisti keleto savo kariuomens korpus. Bermontininkai, pajut Santarvs glob, vl m eimininkauti Lietuvoje, plti, udyti gyventojus ir nesireng i ia kraustytis. Santarvs komisija taip pat buvo bejg juos sutvarkyti. 1919 m. lapkriio 27 d. matydamas, kad derybomis bermontinink problema nebus isprsta, Lietuvos kariuomens vadas P.Liatukas sak atnaujinti karines operacijas prie bermontininkus. Tuo metu ir latviai sumu bermontininkus ir ivar juos i Latvijos. Iblakytos bermontinink kolonos trauk per Lietuv Vokietijos link, pakeliui visk pldamos. 1919 m. lapkriio mnes Italijoje socialistai per rinkimus parlament gavo tredal mandat. 1919 m. gruodio 8 d. Antants Aukiausioji Taryba nustat Lenkijos rytin sien, panai dabartin Su Suvalkais, Augustavu, Baltstoge, Bielsku, palei Gardin (ne lenk pusje). 1919 m. gruodio 15 d. Lietuvos kariuomen galutinai istm bermontininkus i Lietuvos.

1919 m. gale Daugpilio priemiestyje vyko paskutins lietuvi kovos su bolevikais. 1919 m. gale aktyvs karo veiksmai Lietuvoje baigsi. Susidar palankios slygos sukviesti Lietuvos Steigiamj Seim, nustatyti nepriklausomos Lietuvos santvark, priimti Konstitucij. 1919 m. gruodio 31 d. bolevikai pasirao taikos sutart su Estija. 1919 - 1920 m. Soviet Rusijoje buvo vestas grietai centralizuotas gamybos valdymas. Pinig sistema buvo sulugdyta, atlyginimai pakeisti maisto daviniu, panaikintas mokestis u komunalines paslaugas ir visuomenin transport. Karo metais Vokietijos imperijoje buvusios darbo prievols pavyzdiu vesta visuotin darbo prievol. 1920 m. pradioj latviai ir lenkai bolevikus nustm gilyn Rusij. 1920 m. sausio 10 d. Versalio taikos sutartimi Klaipdos kratas, Dancigas atskiriami nuo Vokietijos. j Klaipd pranczai, o vliau ir lenkai, steig ia savo konsulat, pradjo supirkinti mones ar kitaip sitvirtinti ekonomikai, turdami dar ir politini tiksl. Nenordamos j sigaljimo, Didioji Britanija, o vliau netgi ir Vokietija pradjo labiau palaikyti Lietuvos interesus. 1920 m. sausio 10 d. kurta Dancigo valstyb. 1939 m. rugsjo 2 d. Dancig okupavo Vokietija. 1920 m. sausio 27 d. Kaune ikilmingai atidaryti Auktieji kursai, turj penkis fakultetus ir skyrius, kuriuos usira apie 350 klausytoj. Tai auktojo mokslo pradia nepriklausomoje Lietuvoje. 1920 m. vasario 1 d. sudarytos paliaubos tarp Latvijos ir Soviet Rusijos. 1920 m. Vokietijoje nacionalsocialistai pareng partijos program i 25 punkt. Juose buvo reikalaujama lygi teisi vokiei tautai, pripainti vokiei teis susijungti Didij Vokietij, turti kolonij, eksproprijuoti nedarbo pajamas, konfiskuoti karin peln, suvisuomeninti universalines parduotuves, konfiskuoti dvarinink em, udrausti spekuliacij eme. 1920 m. vasario 13 d. Klaipd atvyksta prancz gula. Nuo 1920 m. iki 1923 m. paspartjo miesto pltra. 1920 m. Klaipdoje gyveno apie 32 000 gyventoj, 1922 m. pabaigoje per 35 000. Klaipda tapo patriotikai nusiteikusi lietuvinink veiklos centru. ia gyventi i Tils persikl dauguma lietuvinink judjimo veikj. Verl miesto augim skatino vis labiau rykjusi krato pavertimo laisvja valstybe perspektyva. Augo prekybos registr traukt firm skaiius, atgijo uostas. Audringai vystsi bankininkyst. Per 1919 1922 m. Klaipdoje sisteig 6 nauji bankai. Atsikurianti Lietuvos valstyb plt savo tak Klaipdos krate ir pagal igales rm lietuvik verslo iniciatyv. Taiau prancz valdymo metais bendra miesto ekonomikos bkl m blogti. Giljo medio apdirbimo pramons kriz. Lietuvos konfliktas su Lenkija dl Vilniaus nutrauk tradicin medienos tiekim i Nemuno auktupio baseino mik. Vis labiau reiksi krizs Vokietijoje poveikis. Padt blogino Vokietijos ir Lietuvos ekonominis spaudimas kratui siekiant priversti krato gyventojus atsisakyti laisvojo miesto idjos ir palengvinti prijungim prie Lietuvos. Vokietijoje buvo kalbama, kad i Lietuvos vliau busi lengviau atsiimt Klaipdos krat nei jis bt prijungtas prie galingesns Lenkijos. 1920 m. vasar Kaune buvo apie 5000 kari. Beveik visos dalys iskyrus 8-j pstinink pulk ir 6-ojo pstinink pulko 1-j batalion, nuo pat j formavimo pradios stovjo Kaune ir fronte nebuvo buvusios. Kauno gulos dalys rengsi sukilimui vasario 22 d. prieasi bta vairi. Karo ir okupant nuniokotame krate stigo btiniausi dalyk. 1919 m. kelet mnesi nei kareiviai, nei karininkai negavo alg, nes valstybs idas buvo tuias. Trko kareiviams maisto, tinkamos aprangos, danai jie gyveno prastose, neapildomose patalpose. Kareivi nepasitenkinim kl ir j politini teisi apribojimas. Bet to kareivius kurst ir tarp j esantys komunistai, komunistin spauda, atsiaukimai. 1920 m. vasario 20 d. Kauno komendantros kuopoje prasidjo streikas. Komunist iniciatyva t dien buvo nusprsta suaukti Kaune esani dali atstov pasitarim. Atsargos bataliono kulkosvaidinink komanda, prie sisdama delegatus susirinkim, um ginkl sandl ir apsiginklavo. 1920 m. vasario 21 d. Prs Lietuvos tautin taryba prim rezoliucij, reikalaujani nedelsiant prijungti Klaipdos krat prie Lietuvos. 1920 m. vasario 22 d. Kaune suygiav kareiviai teik vyriausiajam kariuomens vadui P.Liatukui savo reikalavimus. Kai kuriuos jis paadjo vykdyti, kitus perduoti vyriausybei. Panemunje ir aniuose dislokuotose dalyse neramumai nenuslgo. Prasidjo karinink aretai tenai ir kitose dalyse. Sukil kareiviai isirinko revoliucin komitet, vadovaujam puskarininkio P.Mickelino. derybas atvyks P.Liatukas buvo suimtas. Apie 18:00 A.Merkiui sakius 8-asis pstinink pulkas, vadovaujamas majoro apliko pradjo kovos veiksmus prie maitininkus Panemunje. Prasidjo susiaudymas. Nuo 20:00 Kaune paskelbta apgulos padtis. Ikviestos naujos kariuomens dalys. 1920 m. vasario 23 d. 6:00 8-ojo ir 6-ojo pulk dalys atideng ugn Panemun. Apie 11:00 Panemun buvo uimta. Suimta kelios deimtys sukilli.

1920 m. vasario 23 d. birelio 14 d. vyriausiuoju Lietuvos kariuomens vadu buvo gen. S.ukauskas 1920 m. pavasar A.Denikino armijos nebeliko ivis. Armijos likuiai pasitrauk Krym, kur toliau jiems vadovavo generolas P.Vrangelis. A.Denikinas ivyko usien. A.Koliako armija pralaimdavo vien m po kito ir trauksi Mandurijos link. 1920 m. jos nebeliko ivis. Pat admirol ekoslovak korpusas atidav bolevikams ir jis buvo suaudytas. 1920 m. kovo 12 d. Vokietijoje ekstremistins deiniosios organizacijos, monarchistai jie vykd perversm. Buvo uimtas Berlynas. Kancleriu pasiskelb monarchistas V.Kapas. alyje kilo visuotinis streikas. Puistai, matydami, kad valdioje neisilaikys, pabgo usien. 1920 m. kovo mnes parlamentas atstat Vengrijos monarchij, bet sustabd karaliaus rinkimus iki tol, kol civilin netvarka nuslgs. Vietoj to, Miklos Horthy buvo irinktas regentu ir jam buvo suteikta galia skirti Vengrijos ministr pirminink, veto teis, skirti arba paleisti parlament ir vadovauti karinms pajgoms. 1920 m. kovo 20 d. Lietuvos Tarybos posdyje nariais buvo priimti Maosios Lietuvos atstovai; paskelbtas Maosios Lietuvos (Klaipdos krato, administruojamo Pranczijos) ir Didiosios Lietuvos susijungimas. 1920 m. balandio 3 d. Lietuvikoje politinje kartografijoje itokios Lietuvos sienos pirm kart tiksliai nubrtos buvo Jono iliaus broiroje, kuri kaip oficialus memorandumas buvo teikta Amerikos valstybs sekretoriui B.Colby 1920m. balandio 3 d. teik j su savo lydimu ratu Jonas Vileiis, Lietuvos atstovas Amerikoje. Tai gal bus pirmas Lietuvos oficialus ratas su rykiu spalvotu emlapiu, rodaniu propanuojamos atstatomos Lietuvos sienas. Tos sienos pietuose atsiremia Bug prie Drohiino, senovins jotvingi sostins. Lietuvos Brasta paliekama Ukrainai. Baltvydio giria lieka Lietuvoje ir riba su Ukraina eina prie pat Prdn (Pruany, Ukrainos pusje), Jasioldos upe iki ventiki (Vygonovskoje) eero, paskui per Baranoviius, pro Stolbcus, Moloden, Neruties upe, rytiniu krantu Neruties eero, per Pastovius, per Oinus (Kaznus) Druj. Tai 1793 m. Lietuvos idja, iskirianti i jos auktutins Pripets basein, kaip ukrainietik ir Ukrainai jau priskirt rus-vokiei sutartimi, pasirayta Lietuvi Brastoje 1918 m. kovo 3 d. 1920 m. balandio 9 d. liepos 7 d. vyriausiojo Lietuvos kariuomens vado pareigas laikinai jo Jonas Galvydis-Bykauskas (S.ukauskas atostogavo). Atleistas i pareig irinkus j Steigiamj Seim. 1920 m. baland susikr Tolimj Ryt respublika, egzistavusi iki pat bolevik siverimo 1922 m. lapkriio. Prie bolevik okupacij, TRR planavo jungtis su tuo metu nepriklausoma Jakutijos valstybe, kad atsilaikyt prie bolevikus. 1920 m. balandio 1415 d. Lietuvoje laisvus, demokratiniais principais organizuotus rinkimus Steigiamj Seim absoliuia bals persvara (59 i 112) laimjo krikioni demokrat blokas. Lietuvos Tautos Taryb pakeit Steigiamasis seimas. 1920 m. balandio 16 d. Latvijos taikos derybos su Soviet Rusija. 1920 m. balandio 21 d. Ukrainos Respublikos generolas Symonas Petlira pasira sutart su lenkais. Ukraina oficialiai tapo Lenkijos dalimi. 1920 m. gegu besiverdami lenkai rytus pasiek Kijev ( 8 d.), um Baltarusij iki Berezinos ups. 1920 m. gegu bolevikai perjo kontrpuolim ir istm lenkus i j uimt emi. Bolevikai pasiek Rytprsi sien, um Lenkij iki Vyslos, pasiek Varuv, Torun. 1920 m. gegus 15 d. Kaune, Valstybs teatro rmuose, vyko pirmasis Steigiamojo Seimo posdis, kuriame buvo teisikai tvirtintas Lietuvos Respublikos su sostine Vilniumi suverenitetas, irinkti auktieji Seimo pareignai. Intensyvaus Lietuvos valstybs institucij krimo ir reform vykdymo laikotarpio pradia. Pirmajam posdiui pirmininkavo Gabriel Petkeviait-Bit. Irinkta 112 atstov. Pirmininku irinktas Aleksandras Stulginskis. Steigiamojo nari buvo 150. Paskelbiama apie etnologinse ribose (pgl. 1905 m. lapkriio mnes vykusio Vilniaus Seimo nutarimus apie LDK padalinim panaikinim) atkuriam Lietuv. 1920 m. birelio 4 d. Vengrija pasira Trianono sutart valstybs padalinim. Sutartis reikalavo Vengrijos atiduoti 2/3 savo teritorijos kaimynams. Apie 3 mln. Vengr liko u Vengrijos rib. alies etnin kompozicija liko beveik homogenin vengrai sudar apie 90 proc. Gyventoj, vokieiai apie 6 proc., slovakai, kroatai, rumunai, ydai, igonai apie 4 proc. Naujos valstybs sienos atskyr Vengrijos pramonin baz nuo jos aliav altini ir buvusi rink ems kio ir pramons produkcijai. Vengrija neteko 84 proc. Savo medienos itekli, 43 proc. Ariamosios ems, 83 proc. Geleies rdos. Be to Vengrija turjo 90 proc. gamybos ir spausdinimo pramons, kai tuo tarpu tik 11 proc. Medienos ir 16 proc. Geleies buvo isaugota. Be to, 61 proc. Ariamosios ems, 74 proc. Viej keli, 65 proc. Kanal, 62 proc. Geleinkeli, 64 proc. Kieto paviriaus keli (vyrkeli), 83 proc. Geleies, 55 proc. Pramons objekt, 100 proc. Aukso, sidabro, vario, gyvsudabrio ir druskos

kasykl, ir 67 proc. Kredito ir bankininkysts institucij buvusios Vengrijos karalysts atsidr Vengrijos kaimyn teritorijose. Utat Budapeto apylinkse liko apie 51 proc. Visos buvusios Vengrijos gyventoj miestiei. Telekio vyriausyb atsistatydino po neskmingo Karolio IV bandymo susigrinti Vengrijos sost 1921 m. kov. Karaliaus Karolio IV grimas paskatino skilim partijose tarp konservatyvij, kurie norjo atstatyti Habsburg dinastij ir nacionalist deinij radikal, kurie palaik Vengrijos karaliaus rinkimus. Grafas Istvan Bethlen deiniojo sparno parlamento narys pasinaudojo nesantaika ir sukr nauj Vienybs partij. Horthy paskyr Bethlen ministru pirmininku. Karolis IV netrukus mir po antro mginimo atgauti sost 1921 spal. Ministras pirmininkas Bethlen dominavo Vengrijos politikoje tarp 1921 ir 1931 m. Jis sukr politn main ileisdamas rinkim statym, iplsdamas biurokratij savo rmj naudai ir manipuliuodamas rinkimais kaimo vietovse. Didioji ekonomin depresija takojo gyvenimo standart kritim ir politinio gyvenimo nuotaik alyje. 1932 m. Horthy paskyr nauj ministr pirminink Gyula Gombos, kas pakeit Vengrijos politik link artimesnio kooperavimosi su Vokietija. Gombos pasira prekybos sutart su Vokietija, kas itrauk al i ekonominio nuosmukio, bet padar Vengrij priklausom nuo Vokietijos ekonomikos dl aliav ir rinkos. 1938 m. ileistas pirmasis yd statymas, kuris nustat kvot sistem ribojani yd sitraukim Vengrijos ekonomik. 1939 m. nauja Pal Telekio vyriausyb ileido Antr yd statym, kuris ymiai sugrietino yd sitraukim ekonomik, kultr ir visuomen, ir nustat ydus pagal ras, ne pagal religij. is apibrimas nustat status t, kurie buvo seniai perj i judaizmo krikionyb. 1920 m. birelio 14 d. gen. S.ukauskas, pasibaigus atostogoms, bdamas Vilniuje (ten i Kijevo, kai j buvo um lenkai, parsive savo eim) para Lietuvos vyriausybei, kad Lietuv nebegr. Prezidentas A.Stulginskis jo praym patenkino. Taiau, kai bolevikai m spausti lenkus i Vilniaus, S.ukauskas netiktai grio Kaun. Ir vl pasipra priimamas Lietuvos kariuomen. 1920 m. birelio 19 d. 1921 m. balandio 7 d. krato apsaugos ministru buvo Konstantinas ukas. 1920 m. birelio pabaigoje K.ukas i Lietuvos karinio atstovo Maskvoje gen. tabo pulkininko K.Kleinskio gavo ifruot telegram, kurioje buvo nurodyta, kad Raudonoji armija liepos mnes puls lenkus venionli Vileikos ruoe. Lietuvai buvo siloma iki nurodyto laiko sutraukti ten tris savo divizijas ir smogti besitraukiantiems lenkams. Lietuvos vyriausyb nutar laikytis grieto neutraliteto. 1920 m. liepos 7 d. 1921 m. balandio 7 d. K.ukas jo vyriausiojo Lietuvos kariuomens vado pareigas. 1920 m. liepos 11 d. vyko plebiscitas rytinje Vakar Prsijoje ir pietiniuose Rytprsiuose dl prisijungimo prie Antrosios Lenkijos Respublikos ar likti Veimaro Respublikos sudtyje. 96,7 proc. moni balsavo u pasilikim Vokietijos sudtyje (97,89 proc. Rytprsiuose). Rytinje Vyslos pakrantje iaur nuo naujosios Lenkijos Vokietijos sienos iki laisvojo miesto Dancigo teritorijos 92,4 proc. gyventoj bei Rytprsiuose palei Lenkij (Alenteinas, Dubo, Spirdingo eer apylinks iki Suvalk trikampio) Mozrija 97,8 proc. pasisak u pasilikim Vokietijos sudtyje. 1920 m. Lenkijai atiteko Poznans lenkikos teritorijos bei koridorius Baltijos jros link. Dancigas tapo nepriklausomu miestu valstybe priirimu Taut Sjungos. 1920 m. liepos 12 d. Raudonoji armija puol Lenkij per Dysn, venionis, Vilni, Amen, Lyd, Gardin, Baranoviius, Slanim, Balstog, Pinsk, Lietuvos Brast. 1920 m. liepos 12 d. pasirayta Lietuvos ir Soviet Rusijos taikos sutartis, kuria sovietai beslygikai pripasta Lietuvos valstybs savarankikum ir nepriklausomyb su visomis i tokio pripainimo einaniomis juridinmis pasekmmis ir gera valia visiems amiams atsisako nuo vis Rusijos suvereniteto teisi, kuri ji yra turjusi lietuvi tautos ir jos teritorijos atvilgiu. Sutartimi Soviet Rusija pripaino Lietuvai vis Kauno gubernij, vis Suvalk gubernij, Vilniaus gubernijos penkias apskritis (Vilniaus, ventn, Trak, Amenos ir Lydos), iskyrus emes pietus nuo Beruonos ir Nemuno upi ir Gardino apskrit. Lietuvos ir Rusijos derybose Maskvoje Gardino gubernijos baltarusi ir yd atstovai band isiderti Lietuvai ymi dal Gardino gubernijos su Baltstoge, bet nepasisek. Rusams nenusileidus, oficiali Lietuvos nuomon sutiko atsisakyti beveik visos Gardino gubernijos, Dysnos ir Vileikos apskrii. Ratifikuota Maskvos sutartimi Lietuvai pripainta 20 apskrii plaiose 1914 m. ribose, i viso apie 85 000 kv.km. Taiau po 1920 m. spalio 9 d. lenk intervencijos Lietuvai liko 52 822 kv.km.

1920 m. liepos 12 d. sutarties sienomis ir su Klaipdos kratu Lietuvai turjo priklausyti apie 90 000kv.km ir apie 4 mln. gyventoj. 1922 m. suraymo duomenimis Lietuvoje gyveno 2,2 mln. gyventoj, 1941 m. po venionli prijungimo 2,9 mln. ir 59 500kv.km. Kai kurie lietuvi politikai mst ir apie Ilksts apskrities prijungim prie Lietuvos, taip pat ir apie Latgalos prijungim. Dar panaiuose planuose buvo Paps pajris ar net Liepoja. Latviai savo ruotu tikjosi prisijungti Maeikius per kuriuos eina geleinkelio ataka jungianti Ryg su Liepoja, taip pat Latvij su iaurine emaitija. Lenkai taip pat man prisijungti Latgal, kuri iki Respublikos padalinim buvo viena Respublikos vaivadij. Prie lietuvi skaiiaus dar tekt pridti Suvalkijos lietuvius- beveik 250 000; be to dar M.Lebedkino suraytus Kijevo gubernijos lietuvius-38 026, Volyns-16 055 ir Gardino gubernijos jotvingius-30 927. Pridjus dar vokiei suraytus 137 346 Maosios Lietuvos lietuvininkus, visas lietuvi skaiius 1861 m. galjo bti 1 886 965. Tiksliau nustaius lietuvikai kalbanius plotus gautume, kad 1863 m. tokie plotai Lietuvoje sudar 80 530 km2, o Maojoje Lietuvoje 11 400 km2 (i viso 91 930 km2). Tuose plotuose galjo gyventi per 2 mln. gyventoj, kuri daugum sudar lietuviai. 1914 m. Bendras lietuvik gubernij plotas (Kauno, Vilniaus, Gardino, Suvalk) apm 132 989 kv.km. ir turjo 6 699 200 gyventoj.

1920 m. liep K.ukas, kaip krato apsaugos ministras, pateik Steigiamajam seimui statymo dl karo padties Lietuvoje paskelbimo projekt. savo pasilym jis motyvavo tuo, kad politin ir militarin padtis Lietuvoje pergyvena neger laik. I Vilniaus atvaiavo ir vaiuoja daugelis agitatori: jie veasi daug literatros ir pinig, juos sunku susekti. Taip pat buvo sunku susitvarkyti su lenk kariais, kurie bgo bolevikams pralauus soviet ir lenk front. 1920 m. liepos 18 d. aviacijos dalies vadu paskirtas gen. Ltn. J.Krauceviius. naujasis vadas msi energingai pertvarkyti aviacijos struktras. Numatyta daugiau etat ir tai teik palankesnes slygas aviacijai pltoti. J.Krauceviius taip sugebjo pertvarkyti Lietuvos karo aviacij, kad po keleri mnesi ji gana skmingai dalyvavo miuose su lenkais. 1920 m. liepos 23 d. Steigiamasis seimas patvirtino statym dl karo padties vedimo Lietuvoje. Juo remiantis, buvo sustabdytos konstitucins garantijos, krate vesta mirties bausm. 1920 m. rugpjio pradioje vyko Lietuvos ir Soviet Rusijos derybos dl Vilniaus ir Vilniaus krato perdavimo Lietuvai. Raudonoji armija i Lietuvos pasitraukti neskubjo. 1920 m. rugpjio 6 d. Steigiamasis Seimas ratifikavo Lietuvos ir Soviet Rusijos taikos sutart. 1920 m. rugpjio mnes Soviet kariuomenei pralauus lenk front, lietuviams kilo klausimas, ar jga atsiimti Vilniaus krat, kur paliko lenkai, ar laikytis neutraliteto. Pasirinktas tarsi paskutinis variantas, t.y. nutarta nesikiti lenk ir bolevik konflikt, taiau kartu, vadovaujantis Maskvoje pasirayta taikos sutartimi ir tenai nustatytomis Lietuvos sienomis, pradta vedinti nedidelius karinius dalinius lenk paliktas teritorijas. Taip iki rugpjio vidurio lietuviai pasiek Augustav ir Bebro up, t.y. t rib, kuri norta matyti kaip Lietuvos pietvakari sien. Nors ir abejojama buvo bolevik skme Lenkijoje, pietinje Suvalkijoje Lietuva telaik tik vien nevisikai suformuot pstinink pulk, naiviai tikintis, kad pamaiusi lietuvi sargyb, lenk kariuomen toliau neis. Taiau po Lietuvos ir Soviet Rusijos taikos ir sien sutarties, Lietuva Lenkijos akyse tapo bolevik sjungininke. 1920 m. rugpjio 11 d. Soviet Rusija pasirao taikos ir sien sutart su Lenkija, Latvija ir Vokietija Rygoje. Soviet Rusija visiems laikams pripaino Latvijos nepriklausomyb ir etnografines sienas. 1920 m. rugpjio 13 d. Soviet Rusijoje prasidjo garsusis Antonovo sukilimas, apms vis Tambovo ir dal gretutini rajon. 40 000 valstiei ir darbinink griebsi ginkl. Tambovo sukilli suvaiavimas paskelb, jog soviet valdia nuversta, ir pareikalavo nauj rinkim Steigiamj susirinkim. 1920 m. rugpjio 13-16 dienomis prie Varuvos vyko mis inomas Vyslos arba Vistulos stebuklo pavadinimu. Bolevik maralo Tuchaevskio vedama 100 000 Raudonoji armija pralaimi 3 kartus maesnei lenk armijai, vadovaujamai J.Pilsudskio. 1920 m. rugpjio 21 d. Lietuvos krato apsaugos ministras K.ukas nusiunt Soviet Rusijos karo reikal komisarui L.Trockiui ultimatyv protesto rat. Jame jis kaltino Raudonosios armijos administracij dl

vairaus turto, aliav, moni rengim iveimo i Vilniaus, dl ksinimosi vesti Lietuvoje sovietin santvark, tam tikslui rengiant Vilniuje demonstracijas prie Lietuvos vyriausyb, kuriose dalyvaudavo ir Raudonosios armijos kariai. L.Trockis atsak, kad Soviet Rusija mokanti laikytis savo paad ir ji ives savo kariuomen i Lietuvos teritorijos. 1920 m. rugpjio mnes bolevikai Lenkijoje nesulauk galimo juos paremsianio sukilimo, pradti stumti i Lenkijos po nuomaus mio prie Vyslos. Lenkus paremdavo ir Pranczijos kariuomen. 1920 m. vasaros pabaigoje J.Pilsudskio sakymu pradta rengti L.eligovskio speciali kariuomens grup ygiui Lietuv ir jos okupacijai. 1920 m. rugpjio 26 d. soviet kariuomen pasitrauk i Lietuvos teritorijos. 1920 m. rugpjio 26 d. Kaune prasidjo lenk ir lietuvi derybos, dl galimybs lenk kariuomenei ygiuoti paskui bolevikus per Gardin ir Vilni taip garantuojant lenk kariuomens kairiojo sparno saugum. Lietuva nebuvo linkusi tenkinti toki orum eminani reikalavim, taiau pietinje Suvalkijoj ji praktikai neturjo kariuomens. Lenk delegacija sil sudaryti karin konvencij. K.ukas aikiai dav suprasti, kad prie sudarant karin konvencija, pirmiausia btina nustatyti abiej valstybi aikias sienas, kurias po karo gerbt ir Lenkija, nes lenkai jau ne kart paeid Antants valstybi nustatyt demarkacin linij. Lenk delegacija informavo lietuvius, kad Lenkija esanti pasirengusi teritorinius ginus sprsti taikiai, bet kartu pabr, kad, atsivelgdama gyventoj nor, negali sutikti su Lietuvos ir Soviet Rusijos taikos sutartimi nustatytomis Lietuvos sienomis. Lietuvos delegacija reikalavo, kad Lenkija gerbt ia sutartimi nustatyt Lietuvos sien, iki Lietuva ir Lenkija paios susitars. Deryb metu pietinje Suvalkijoje vyko lenk ir lietuvi kariuomeni susidrimas. Derybos nutrko. 1920 m. rugpjio 28 d. lenkai pirmieji pradjo pulti lietuvius Augustavo srityje, o um Augustav, ygiavo tolyn Suvalkij. 1920 m. rugpjio 31 d. lenkai beveik be pasiprieinimo um Suvalkus ir Seinus. Lietuviai savo kariuomen laik sutelk gardino pusje, tikdamiesi pavojaus i Raudonosios armijos. Pavluotai sutrauktos lietuvi pajgos ir jomis pradtas kontrpuolimas rugsjo 2 d. labiau primin desperatikus veiksmus: ygis Augustav ir Suvalkus, i pradi teiks ioki toki vili, galop baigsi Augustavo mikuose isklaidyt dali tragedija.. Seinai kelis kartus jo i rank rankas. kart Suvalkai ir Augustavas buvo jau ne tik galutinai prarasti, bet susvyravo ir kariuomens dvasia. 1920 m. rugsjo 16 d. Kalvarijoje atsinaujino derybos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Lenkai reikalavo atitraukti Lietuvos kariuomen u Foo linijos ir tik tada pradti derybas. Lietuviams atsisakius, derybos nutrko. Tada lenkai sutelk 6 pstinink ir 2 raiteli pulkus, puol ruoe nuo agari iki Gib (Lietuvos pasienis Seinai Augustavo mikai). 1920 m. rugsjo 22 d. agari Gib ruoe, Lietuvos kariuomen itiko katastrofa. Per vlai supratus lenk plan ir laiku neatitraukus kariuomens, lenkai pasiek pergal. Lietuvai protestuojant prie lenk ygius, Lenkijos vyriausyb aikinosi, kad tai lm karo su bolevikais btinumas. Pagaliau Lenkija vl pasil pratsti derybas Suvalkuose. 1920 m. rugsjo 29 d. Suvalk taikos derybos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Vilnius ir Vilniaus kratas teko Lietuvai. pasiraytos spalio 7 d. 1920 m. spalio 1 d. vyriausiasis Lietuvos kariuomens vadas K.ukas pakeit armijos vad K.Ladyg S.ukausk (1920 m. spalio 1 d. 1921 m. gegus 29 d.) bei sak 3-ajai pstinink divizijai ygiuoti Vilni. 1920 m. spalio 2 d. K.ukas kreipsi Lietuvos vyrus, kviesdamas savanorius Lietuvos kariuomen. 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose Lietuvos ir Lenkijos galiotosios delegacijos pasira paliaub sutart, kuri turjo sigalioti spalio 10 d. Ja tarp abiej valstybi buvo nustatyta demarkacin linija, pagal kuri Vilnius teko Lietuvai, Gardinas, Eiikes, Varna Lenkijai. Deryb metu vyksta lenk pajg judjimas nuo Augustavo Lydos link. 1920 m. spalio 8 d. J.Pilsudskio slaptu sakymu, pritariant Lenkijos vyriausybei, L.eligovskis pasiskelb maitininku, inscenizavo lenk kari bei Vilniaus krato gyventoj mait ir kavalerijos brigados pagalba pradeda karo veiksmus prie Lietuv - kerta nustatyt Suvalk sutartimi demarkacin linij puldami Vilni i Lydos su 15 393 kari grupuote. Lietuvi pastiprinimas negaljo atvykti dl lenk uimtos Varnos. Didioji dalis Lietuvos kariuomens stovjo Vityio-Punsko ruoe. Gen. S.ukauskas, taps armijos vadu dar mgino Vilni ginti 8:00 val. ryto davs tok sakym, neturdamas pakankamai ini apie prieo veiksmus, apie lietuvi kariuomens idstym, todl 14:00 val. sak trauktis. Vilni nuo puolani lenk gyn du

pstinink batalionai ir vienas raiteli eskadronas. Paskubomis buvo isistas dar vienas batalionas. Daugiau jg sutelkti buvo nemanoma. Tuo tarpu Vilni puol 2 pstinink ir 2 raiteli brigados su gausia kavalerija. Nors buvo ini, kad veikia 3 ar 4 pstinink divizijos ir 2 raiteli brigados. Lietuvos karo aviacija atliko 93 kovinius skrydius, eiuose j dalyvavo pats aviacijos virininkas gen. Plk. J.Krauceviius. 1920 m. spalio 9 d. paskutiniu traukiniu apaudomi prieo i Vilniaus itrko plk. K.ukas ir gen. S.ukauskas. 1920 m. spalio 20 d. Steigiamasis Seimas patvirtino ministro pirmininko K. Griniaus vadovaujam 6-j (1j nuolatin) koalicin vyriausyb. 1920 m. lapkrit Klaipdos krate vesta Pranczijos karin ir civilin kontrol. 1920 1923 m. krat valdo pranczai nors tebegaliojo Vokietijos statymai. 1920 m. lapkrit gresiant dideliam pavojui i Lenkijos ir paskelbus nauj mobilizacij, Lietuvos kariuomen turjo 40 600 vis kariuomens ri kari. S.ukauskas msi organizuoti lietuvik kavalerij. Kaip krato apsaugos ministras, K.ukas sprend ir kariuomens papildymo karininkais klausim. Jaunesniuosius karininkus reng Karo mokykla, bet labai trko vyresnij karinink. K.uko pastangomis i Soviet Rusijos pavyko isikviesti generol Radus Zenkevii, pulkininkus Bobinsk, Kurkausk bei kelet kit. U rus importavim jam teko susilaukti nemalonum Seime. 1920 m. lapkriio 17 21 d. Musnink irvint Giedraii Dubingi ruoe vyko ypa sunkios kautyns. Lenkai puol irvintas ir istm lietuvi dalis. Devyni lenk kavalerijos eskadronai prasiver u fronto linijos ir m supti lietuvi kariuomens kairj sparn. Lenkai inodami, jog Lietuvos kariuomen silpnesn negu j, matyt buvo nutar okupuoti vis Lietuv. Jie planavo suskaldyti lietuvi front, atsidr lietuvi unugaryje, ir tada pulti i dviej pusi. eligovskis turjo 4 kartus daugiau kariuomens nei lietuviai. Lietuvos kariuomens padtis susikomplikavo. Dali vadai ne visada siklausydavo gen. S.ukausko patarimus, darydavo klaid, patirdavo kur kas daugiau nuostoli nei bt galima buv j ivengti. Visa operacija pareikalavo daug tampos i gen. S.ukausko ir jam talkinusio I divizijos tabo. 1920 m. lapkriio 19 d. prie irvint bei lapkriio 21 d. prie Giedraii lietuviai vadovaujami gen. S.ukausko sumua eligovskio kariuomen ir pasuka Vilniaus link. yg sustabdo Taut Sjungos Karin kontrol, pasilo nustatyti neutrali zon tarp lenk ir lietuvi kariuomeni. Tolesnis lietuvi puolimas bt buvs sunkus, nes ankstesnse kautynse kariuomen buvo patyrusi nemaai nuostoli. 1920 m. lapkriio 29 d. nustatyta demarkacin linija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Lietuvos sostin ir etnin Ryt Lietuvos teritorija ibuvo lenk valdioje iki 1939 m. rugsjo. 1920 m. gruod raudonosios armijos dezertyr vadas Vakulinas sukl mait prie Dono. Vakulinui uvus, jo pdinis Popovas 1921 m. kov savo inioje turjo galing 6000 kavalerist jungin. 1920 m. gruodio 31 d. Kaune, Valstybs teatre, vyko pirmojo operos spektaklio D. Verdio operos Traviata premjera, kurioje pagrindin Alfredo partij atliko ymus tenoras K. Petrauskas. 1920 m. Klaipdoje atidaryta vieoji miesto ir krato biblioteka (dab. H.Manto 20), 1936 m. ji persikl pirklio H.Gerlacho nam (H.Manto 25). Tarpukario Lietuvoje ekonomika buvo visikai valstietika - 1920 m. 79 proc. krato gyventoj dirbo ems kyje. Latvijos ir Estijos kio sistemos buvo miresns, taiau iose respublikose atitinkamai 66 ir 58 proc. gyventoj buvo kininkai. 1915 1917 m. netektys padjo nepriklausomai Latvijai stabilizuotis: smarkiai sumajo rus mauma bei miesto darbinink skaiius, tokiu bdu buvo ivengta nedarbo. 1920 m. Latvijoje vykdyta ems reforma, idalinta kininkams dvar em, imta kurti vienkiemius Latgaloje, kur iki tol buvo lik daug kaim. 1920 m. pilietinis karas Rusijoje baigsi bolevik pergale. aliai buvo padaryti miliniki nuostoliai. Liko deimtys sugriaut miest, sudeginti ir itutj kaimai, sunaikintas vidaus vanden laivynas. Galutinai sutriko pramons gamyba, transportas. Daugyb moni uvo frontuose, buvo suaudyti raudonarmiei arba baltagvardiei, emigravo. Dono kazok, aktyviai pasiprieinusi bolevikams, uvo apie 70 proc. i viso 1918-1920 m. soviet Rusija neteko apie 12 mln. gyventoj, i kuri madaug 1 mln. buvo Raudonosios armijos kariai. Per pirmj pasaulin kar nuostoliai buvo maesni: apie 1,7 mln. uvusi, apie 2,5 belaisvi ir dingusi be inios (kartu su sueistais gaunasi apie 9 mln. per 4 metus).

Dezertyravimas ir tarnybos Raudonojoje armijoje vengimas vidutinikai siek 20 proc., kai kuriuose rajonuose net 90 proc. vien centrini gubernij mikuose klaidiojo apie 250 000 ginkluot dezertyr. Taiau ir patyrusi tiek nuostoli, Rusija kariniu atvilgiu labai sustiprjo. Pramons produkcijos apimtis 1920 m. buvo 7 kartus maesn nei 1913 m. valstieiai nesisteng sti, pjauti, uauginti daugiau jav ir gyvuli. Derli atimdavo bolevik valdios siuniami ginkluoti briai. Prekyba buvo udrausta. ems kio gamyba nusmuko perpus palyginti su 1914 m. Plaiai inomas Grigorjevo sukilimas Ukrainoje, kur sukilliai turjo net savo artilerij ir arvuotj traukin, sukl tarptautin atgars. Dl jo Raudonajai armijai nepavyko siverti per Rumunij Vengrij ir atkurti nusikalstamo Belos Kunos reimo. 1921 m. pradioje Lietuvos kariuomenje tarnavo 43 996 kariai, o met pabaigoje ir 1922 m. pradioje j skaiius iaugo iki 51 000. Kariuomen sudar 13 pstinink, 3 kavalerijos, 4 artilerijos pulkai, 3 atskirosios artilerijos grups (divizionai), 7 atskirieji pstinink batalionai, karo aviacijos dalys, arvuoi rinktin, ininerijos, elektrotechnikos (ryi), geleinkelio ir automobili batalionai, pasienio apsaugos daliniai. 1921 m. saus Ukrainoje Raudonosios armijos brigados vadas Maslakas isived i 1-osios RA Raitinink armijos savo brigad pas legendin valstiei vad Nestor Machno. 1921 m. saus prasidjo sukilimas Vakar Sibire, apms 20 apskrii. 60 000 valstiei suformavo liaudies armij, blokavo visas komunikacijas ir ugrob kelet miest, tarp j ir Tobolsk. 1921 m. sausio 26 d. Lietuv ir Latvij de jure pripaino Italija, Brit Imperija, Pranczija, Belgija, Japonijos imperija. 1921 m. Vokietija, nenordama, kad Lenkija sitvirtint prie Baltijos jros dviejuose punktuose, t.y. Dancige ir Klaipdoje, pradjo slaptas derybas su Lietuvos vyriausybiniais sluoksniais. 1921 m. vasario 16 d. Kaune ikilmingai atidaryta Karo muziejaus ekspozicija. Valstybinio praeities paveldo saugojimo pradia. 1921 m. kovo mnes Rygoje Lenkija ir Soviet Rusija pasirao taikos sutart. 1921 m. kov streikavo Maskvos, Petrogrado ir kit miest darbininkai. Maskva badavo. Petrograde vyko didiuliai streikai ir neramumai. Miesto bolevik partijos komitetas turjo steigti miesto gynybos komitet. Prasidjo aretai. Darbininkus palaik ir Krontato tvirtovs gula, jreiviai. Krontato jreiviai reikalavo: slaptuose rinkimuose perrinkti tarybas, suteikti odio ir spaudos laisv darbininkams ir valstieiams, anarchistams, paleisti politinius kalinius, priklausanius socialistinms partijoms, leisti valstieiams laisvai dirbti em, perirti kaljimuose ir lageriuose esanij bylas. Jreivi delegacijos nariai, nune reikalavimus valdiai buvo suimti. Prasidjo Krontato gulos sukilimas. Krontato guloje buvo 3000-5500 kari. Prie juos mesta 50 000 kari armija sukilim nuslopino. Lik gyvi sukilliai buvo suaudyti arba isisti lagerius. Laimingesni spjo pabgti per ualusios Botnijos lankos led Suomij. Bolevikai ugniau neramumus, bet buvo aiku, kad ekonomin politika, neskatinanti gamybos augimo, kelianti gyventoj nepasitenkinim, turi bti pakeista. Norint ilaikyti valdi, reikjo pagerinti gyventoj padt. 1921 m. kovo mnes vyko deimtasis bolevik partijos suvaiavimas. Jame nusprsta pereiti prie naujos ekonomins politikos NEP. i politika buvo atsitraukimas nuo komunizmo programos, grimas prie kapitalizmo. Leista atgaivinti rinkos ekonomik. Maisto atsarg nusavinimas pakeistas mokesiu maisto produktais. Valstieiai galjo nuomoti em, samdyti darbininkus, parduoti produktus. Toks ekonomins politikos pasikeitimas skatino valstieius daugiau visko auginti, galino geriau kininkauti. alyje vl leista laisvai prekiauti. 83 proc. mamenins prekybos pamau atsidr privatinink rankose. Nuo lygiavinio apmokjimo pereita prie atlyginim pagal darbo naum. Panaikinta visuotin darbo prievol. Atgijo miestai, transportas. Naujomis slygomis geriau veik ir valstybins mons. alies kin gyvenim reguliavo Aukiausioji liaudies kio taryba (ALT) ir valstybin planavimo komisija (Gosplan). 1921 1922 m. dl ankstesns maisto produkt nusavinimo politikos, palikusios valstieius be atsarg, ir sausring met kilo baisus badas. Jis apm didelius rajonus. Badavo daugiau kaip 40 mln. moni. Plito kanibalizmas. Param badaujantiems teik Vakar Europos, JAV visuomens. Badas apm milinikus Ukrainos ir Pavolgio rajonus. Vir madaug 20 mln. moni, skaiiuojant ir vaikus pakibo bado mirties mkla. Badaujantieji maitavo, maitus bolevikai nuslopindavo masiniais suaudymais. 1921 m. balandio 20 d. Briuselyje prasidjo derybos tarp Lenkijos ir Lietuvos. Deryb pirmininkas belgas Hymansas sil:

1) Lietuva ir Lenkija pripasta viena kit nepriklausomomis valstybmis 2) Lietuvos siena eina Kerzono linija (dab. Lietuvos ir Lenkijos siena iki Nemuno, Nemunu palei Gardin ir pietus) iki Nemuno, Nemunu iki Druskinink, nuo ia per Eeronis (dab. Aziory) iki Nemuno, vl Nemunu iki Beruonos, o nuo jos tiesiai Rytus Lenkijos ir Soviet Rusijos sienos link, itaip Gardin paliekant Lenkijai. 3) Lietuva sudaro veicarijos pavyzdiu du kantonus Kauno ir Vilniaus su federacine sostine Vilniuje. 4) Suteikti lietuvi ir lenk kalboms valstybin status visoje Lietuvoje. 5) Usienio reikalams Lietuva ir Lenkija sudaro bendr taryb. 7) Lietuvos ir Lenkijos kariuomens privalo bendradarbiauti karo atveju viena kitos teritorijose. 8) Bendra ekonomin erdv. 9) Lenkija naudotsi Lietuvos uostais visoms civilinms ir karinms reikmms. Derybos lugo lenkams reikalaujant traukti jas ir okupuoto krato atstovus, bet kol jie bus irinkti derybas pra atidti, taip pat dl lietuvi reikalavimo atitraukti Lenkijos kariuomen i Vilniaus. 1921 m. gegus 14 d. Taut Sjungos posdyje vyko pirmasis oficialus lietuvi ir lenk deryb delegacij susitikimas, kuriame Lietuvos galiotasis atstovas O. Milaius idst istorinius, teisinius, etnografinius ir ekonominius Vilniaus priklausymo Lietuvai argumentus. 1921 m. gegus 20 d. Taut Sjungos atstovas P. Hymansas Lietuvos ir Lenkijos delegacijoms pateik 15 skirsni projekt i ali teritoriniams ginams isprsti. J vliau rytingai atmet E. Galvanausko vadovaujama Lietuvos delegacija. 1921 m. birel streikavo alkani Jekaterinoslavo geleinkelininkai. Darbinink mini suaud i kulkosvaidi. Vietoje buvo suimta 240 moni, i j 53 buvo nedelsiant suaudyti ant Dniepro kranto ir sumesti up. 1921 m. susikr Italijos komunist partija. 1921 m. Italijos faistai pasiskelb partija. Partijos ir judjimo vadu due tapo B.Musolinis. 1921 m. gegus 29 d. 1922 m. vasario 11 d. kariuomens vadu buvo gen. Juozas Krauceviius. 1921 m. birelio 28 d. enevoje pasilyta atnaujinti derybas tarp Lietuvos ir Lenkijos traukiant atstovus i vairi suinteresuot etnini grupi. Numatyta, kad susitarimas turi bti ratifikuotas abiej Lenkijos ir Lietuvos seim bei bsimojo Vilniaus kantono seimo. Taut Sjungos Taryba pareikalavo ivesti visus karius, kurie nra kil i Vilniaus krato ir sudaryti vietin milicij. Lietuva sutiko dertis tuo atveju jei bus grinta Suvalk sutarties padtis. 1921 m. rugsjo 3 d. Hymansas enevoje pateik sutarties projekt. Jame nebebuvo kalbama apie Kauno kanton, o tik apie Vilniaus autonomin kanton. Usienio reikalams tvarkyti nebebuvo siloma kurti taryb, o palikti tik seim delegacijas. Numatytas Klaipdos krato prijungimas prie Lietuvos suteikiant Lenkijai teis naudotis Nemunu ir Klaipdos uostu. Vilniaus autonominio kantono seimui palikta teis pasisakyti dl itos sutarties tarp Lietuvos ir Lenkijos. Lietuvos delegacija sutiko dl abiej ali usienio politikos derinimo su slyga, kad tam reikalui bus kurtas nuolatinis bendras sekretoriatas; taip pat pritar bendrai ekonominei tarybai ir bendrai gynybos konvencijai ir kad Vilniaus kratas Lietuvos Respublikoje sudaryt autonomin vienet. Nepritar tik dl lenk kalbos kaip oficialios antrosios kalbos visoje Lietuvoje vartojimo, pritar tik jos vartojimui Viliaus autonomijoje. Taut Sjunga neatsivelg Lietuvos pataisas, o Lenkija projekt atsisak toliau svarstyti motyvuodama, kad jis per daug palankus Lietuvai. Derybas veds E.Galvanauskas rekomenduojam sutart vertino teigiamai vien dl to, kad Vilniaus kratas vis Taut Sjungos nari pripastamas Lietuvai. taiau Lietuvos visuomen buvo prie toki sutart. 1921 m. rugsjo 22 d. Lietuva, Latvija, Estija tampa TS narmis. Lietuv pripasta Taut Sjunga, Vokietija, Soviet Rusija, veicarija, Argentina, Meksika, Latvija, Estija. 1921 m. Vilniuje gim Marija Gimbutien JAV lietuvi archeolog, archeomitologijos pradinink. 1942 m. baig archeologijos studijas Vilniaus universitete. 1946 m. Tiubingeno universitete apgyn filosofijos daktaro disertacij. 1950-1963 m. dirbo Harvardo universitete, nuo 1963 m. Kalifornijos universitete. Nuo 1964 m. profesor. 1967-1980 m. vadovavo archeologijos paminkl tyrimams Bosnijoje, Makedonijoje, Graikijoje, Italijoje. Svarbiausia Marijos Gimbutiens tyrim sritis senoji Europa (nuo 7000 iki 2500 m. pr. Kr.): jos visuomens struktra ir raida, religija, ratas. Mokslinink atskleid Europos taut, tarp j ir balt, prieistors evoliucij. Ikl hipotez apie senosios Europos ir Eurazijos stepi kultr susiliejim. Svarbiausi veikalai: Laidosena Lietuvoje prieistoriniais laikais (vokiei k. 1946 m.), Ryt Europos prieistor (angl k., 1956 m.), Bronzos amiaus kultros Vidurio ir Ryt Europoje (angl k., 1965 m.), Slavai (anlg k., 1971), Senosios Europos dievai ir deivs nuo 7000 iki 3500 m. pr. Kr. (angl k., 1974), Baltai prieistoriniais laikais (1985), Deivs kalba (angl k., 1989), Senoji simbolika lietuvi liaudies mene (1994), Balt mitologija: senovs lietuvi deivs ir dievai (2002). Mir 1994 m.

1921 m. spalio 10 d. kurta Krymo autonomin respublika Rusijos sudtyje. 1921 m. lapkriio 11 d. Lietuvos steigiamasis Seimas pasisak u Klaipdos prijungim prie Lietuvos autonominmis teismis. 1921 m. gruodio 24 d. Lietuva pareik negalinti priimti Hymanso rekomendacijos. Lenkai taip pat jos neprim ir skubiai vedinjo savo tvark. 1922 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenje tarnavo 52 963 kariai. 1922 m. sausio 8 d. Lenkijos seimo nutarimu okupuotame Vilniuje ir jo srityje vyko rinkimai vadinamj Vidurio Lietuvos seim, siekiant aneksuoti okupuotas etnines lietuvi emes. 1922 m. sausio 27 d. Lietuva Lenkijai pasil tiesiogines derybas su slyga atkurti Suvalk sutarties sienas. Lenkijai atsisakius Lietuva padav Lenkij Hagos teism, taiau Lenkija ir itok konflikto sprendimo bd atmet ir teismas nevyko. Lietuva udar sien su Lenkija. Nepriklausomybs kov metu Lietuvos kariuomenje kovojo apie 25 000 kari. 1920 m. lapkrit gresiant dideliam pavojui i Lenkijos ir paskelbus nauj mobilizacij, Lietuvos kariuomen turjo 40 600 vis kariuomens ri kari. 1922 m. vasario 1 d. susirinko Vilniaus Vidurins Lietuvos seimas, kuris vasario 20 d. nutar prisijungti prie Lenkijos. Nuo tos dienos Vilniaus kratas tapo Lenkijos provincija iki pat 1939 m. 1922 m. vasario 11 d. 1923 m. birelio 5 d. vyriausiojo Lietuvos kariuomens vado pareigas jo J.Stanaitis. (1922 m. rugpjio 2 d. pakeltas generolus leitenantus). 1922 m. vasario 15 d. priimta Latvijos Respublikos konstitucija. Po diskusij dl valstybs santvarkos buvo atmestos idjos dl dviej rm parlamento ir Latgalos autonomijos. 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas patvirtino ems reformos vykdymo statym. Lietuvoje padtas teisinis pamatas radikaliems agrariniams pertvarkymams. 1922 m. vasario 16 d. Auktj mokslo kurs pagrindu steigtas Lietuvos universitetas Kaune pirmoji auktoji mokykla nepriklausomoje Lietuvoje. 1922 m. Klaipdoje kurta privati lietuvi gimnazija. 1922 m. Klaipdoje kurta draugija tautos kultrai kelti Aukuras. 1922 m. vasario 20 d. kovo 24 d. Vilnius su Vilniaus kratu oficialiai prijungiamas prie Lenkijos. 1922 m. vasario 23 d. Leninas pasira dekret Dl banytini vertybi konfiskavimo badaujanij naudai. Motyvuojant badu, buvo nusavintos staiatiki banyios brangenybs ir los. Ir vis dl to bado metu mir daugiau kaip 8 mln. moni. Daugyb brangenybi buvo parduotos Vakaruose, pinigai u jas padti asmenines bolevik vad sskaitas Vakar bankuose. 1922 m. viduryje Vokietijoje staigiai pradjo augti infliacija. Blogjant ekonominei situacijai buvo nutrauktas reparacij mokjimas, angli tiekimas Pranczijai. 1922 m. birelio mnes Vokietija nustat Klaipdos krato ir Vokietijos muit sien, Klaipdos krat m traktuoti kaip usienio teritorij ir visoms veamoms prekms ved didel muit. Labai pabrango ems kio mainos, anglys, drabuiai, avalyn ir kito preks. Kratas nebegaljo laisvai gabentis preki i Vokietijos, prarado peln i eksporto ir importo. 1922 m. lktuvai, skrendantys marrutu Gdanskas-Karaliauius-Ryga, leisdavosi ir Klaipdoje. Aerodromui buvo nupirktas Rumpiks dvaras ir prie jo esantis laukas. 1922 m. Latvijos prezidentas- Janis akst (iki 1927m.) 1922 m. liepos 28 d. Lietuv pripaino JAV. Lietuv dauguma valstybi pripaino tik 1922 metais, nes buvo suinteresuotos ikisovietins Rusijos atkrimu. 1922 m. rugpjio 1 d. Steigiamasis Seimas prim pirmj nuolatin Lietuvos Valstybs Konstitucij, kuria nustatyta moderni Lietuvos Respublikos valstybs sandara ir demokratin piliei visuomens struktra. statym leidimo teis perleista Seimui. Prezidentui leista ribotai sikiti statym leidimo teis. Jam suteikta galia per 21 dien grinti seimui i naujo persvarstyti jo priimt statym. Bet, absoliutins seimo daugumos antr kart priimtas, statymas jau turjo bti skelbiamas. O jei seimas dviem tredaliais bals pripaint statym skubot, tai prezidentui nevalia jo vetuoti. Seimas yra visagalis statym leidjas ir vyriausybs kontrolierius. Jame sukoncentruota visa krato valdia. Pagal 1922 m. konstitucij steigta valdios sistema, kuriai tinka parlamentarizmo vardas.

Didiausias konservatyvumo poymis 1922 m. konstitucijoje buvo metrikacija. Apie j sakom: gimimo, jungtuvi ar mirimo aktai daromi tikinij pas j dvasininkus, jei jie atitinka statym nurodytai formai. Konstitucija su skelbtomis teismis ir laisvmis nebuvo niekuomet itisai vykdoma. Jau jos paskelbimo metu visame krate veik karo padtis. 1922 m. rugpjtyje Latvijoje pradjo kursuoti latas (0,2903226 g aukso). Lato ir Rusijos rublio santykis pirmaisiais metais buvo 1:50, latas su litu ilg laik santykiavo 1:2. 1922 m. rugpjio 16 d. Lietuvoje sigaliojo litas (0,150462 ga aukso). 1922 m. rugsjo 25 d. Lietuvoje vesta nacionalin valiuta litas. Ji buvo viena i stabiliausi valiut tarpukario Europoje. 1922 m. spalio 1011 d. remiantis nuolatine Lietuvos Valstybs Konstitucija, irinktas I Lietuvos Respublikos Seimas. Prezidentu tapo emaitis Aleksandras Stulginskis. 1922 m. Italijoje buvo neramu, vyko streikai, ypa dideli rugpjio mnes. Siautjo nebaudiami faistai. B.Musolinis tomis dienomis kategorikai reikalavo valdios: Arba mums duos valdi, arba mes j pasiimsime. B.Musolinio vadovaujama faist frakcija parlamente teturjo 36 vietas (7 proc.). todl partijos reikalavimams paremti buvo suorganizuotas juodmarkini ygis Rom. 1922 m. spalio 27 d. i Neapolio Romos link iygiavo 40 000 50 000 juodmarkini. Dauguma j buvo usigrdin kovose, apsiginklav autuvais ir revolveriais. Pats B.Musolinis nebuvo tikras dl jo baigties. Vyriausyb nedav kariuomenei sakymo sustabdyto juodmarkini yg sostin, nes tuo metu Italijoje daug kam atrod, kad faistai yra jga, galinti ivesti al i krizs, sustabdyti kylanios revoliucijos grsm. 1922 m. spalio 29 d. Italijos karalius Emanuelis III prane B.Musoliniui, kad jam pavedama suformuoti vyriausyb. Parlamento teiss buvo apribotos. 1922 m. ie metai tapo pirmaisiais faistins eros metais. 1922 m. gruodio 20 d. Lietuv de jure pripaino Brit Imperija, Pranczija, Italija, Japonijos Imperija. 1922 m. gruodio 22 d. steigiamas Vyriausiasis Maosios Lietuvos gelbjimo komitetas. 1922 m. gruodio 30 d. sovietini Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Ukaukazs federacijos respublik atstovai pasira SSRS krimo deklaracij. 1923 m. sausio mn. Pranczija kartu su Belgija um Vokietijos Rro srit u tai, kad Vokietija nustojo mokt reparacijas bei tiekti angl. Rro okupacija dar labiau pablogino Vokietijos ekonomin padt. alis neteko apie 70 proc. angli, 50 proc. ketaus. Infliacija pasiek dar niekur nematyt lyg. Pinigai nustojo verts. Spaustuvs nebespjo j spausdint. Dl pinig trkumo darbininkai negaudavo alg, sutriko prekyba, sustojo transportas, apmir visa kin veikla. Milijonai moni pamat bado grsm. Tiuringijoje, Saksonijoje, Hamburge komunistai paband uimti valdi. 1923 m. sausio 15 d. Lietuvos valdia, stengdamasi pasiprieinti Klaipdos krato internacionaliniam valdymui, inscenizavo sukilim prie Antants administracij ir prijung miest bei etnin srit prie Lietuvos. Sausio 15 d. po trump susirmim, sukilli grup prasiver pro prancz dalin, j sumu ir um Klaipdos miest, uost, prefektr, nuginkluodama visus buvusius karius. Krato valdi perm E.Simonaiio direktorija. sieid santarvininkai pagrasino karo veiksmais. Taiau Lietuvos vyriausyb, E.Galvanausko vadovaujama, ir sukilliai laiksi tvirtai. Vokieiai buvo priversti pripainti naujj direktorij. uvo 2 pranczai, 1 vokiei andaras ir 12 lietuvi. 1923 m. sausio 19 d. Vyriausiasis Maosios Lietuvos Gelbjimo komitetas paskelb deklaracij, kuria kratas jungiasi su Lietuva. 1923 m. pradioje Lietuvos gelbjimo komitetas ileido atsiaukim-manifest, pranedamas atstats buvusio krato direktorij, nauju Krato direktorijos pirmininku buvo pakviestas Erdmonas Simonaitis. Paskelbiama suimtj amnestija, garantuota lietuvi ir vokiei kalb lygyb. Netrukus sukilliai, remiami talkinink i Didiosios Lietuvos, beveik be jokio pasiprieinimo um Klaipdos krat, iskyrus Klaipdos miest, kuriame buvo dislokuotos prancz karins jgos. 1923 m. Ambasadori konferencija nutar Klaipdos krato suverenum perleisti Lietuvai su tam tikromis slygomis bei teismis, su labai plaia ir Lietuvai palankia autonomija. Tarp Lietuvos vyriausybs i vienos puss ir santarvs valstybi atstov (Didiosios Britanijos, Pranczijos, Italijos ir Japonijos) sudaryta tarptautinio pobdio sutartis-konvencija ir pasiraytas Klaipdos krato statutas. 1923 m. sausio 24 d. Lietuvos seimas pagyr ministro pirmininko E.Galvanausko veikl ir sveikino Klaipdos krato sijungim. Lietuvos vyriausyb pasiunt Klaipd savo galiotin Antan Smeton. 1923 m. vasario 9 d. kurta SSRS aviakompanija Dobroliot 1932 m. ji pervadinta Aeroflot. 1923 m. vasario 16 d. Taut Sjungos Ambasadori konferencija patvirtino Lietuvos Respublikos suverenitet Klaipdos kratui, pareigodama Lietuv taikyti ioje teritorijoje special autonomin reim. (perdavimo konvencija 1924m. gegus 8 d.)

1923 m. vasario 17 d. Antants valstybs pripaino Klaipdos krat Lietuvai. 1923 m. baland visuotinis streikas Klaipdoje. 1923 m. birelio 6 d. 1928 m. sausio 26 d. Lietuvos kariuomens vadu buvo gen. S.ukauskas. 1923 m. Klaipdoje kurta privati muzikos mokykla. 1923 m. "Junkers" lktuvai pradjo skraidyti marrutu Karaliauius-Klaipda-Ryga-Talinas, o nuo 1924 m. atidarytas Berlynas-Klaipda-Kaunas marrutas. 1923 m. Italijoje priimtas rinkim statymas, pagal kur daugiausia bals surinkusi partija automatikai gauna 2/3 viet parlamente. 1923 m. Ispanijoje generolas M.Primas de Rivera, pritariant karaliui Alfonsui XIII, vykd perversm, paleido parlament ir tapo diktatoriumi. Rif sukilim su Pranczijos pagalba pavyko veikti, bet diktatra alyje nesijaut tvirtai. M.Primas de Rivera band mgdioti ital faizm, taiau neturjo savo partijos ir liaudies paramos, kaip B.Musolinis. Panaikinus parlament ir apribojus demokratines teises kilo inteligentijos nepasitenkinimas, nors represijos ir nebuvo labai grietos. kiniu atvilgiu Ispanija XX a. kaip ir anksiau atsiliko nuo didij pramonini Europos valstybi. Pramon daugiausia telksi Madride, Baskijoje, Katalonijoje, Astrijoje. Ispanijos valdios forma buvo konstitucin monarchija, taiau visuomen turjo maai takos vyriausybs politikai. Nelabai paisyta konstitucijos skelbiam demokratini teisi bei laisvi. Socialinius prietaravimus padidino 1921 m. prasidjs rif geni sukilimas Ispanijos valdomoje Maroko dalyje. Nuslopinti sukilimo nesisek, karininkai kaltino vyriausyb, kad ji nesutelkia visos valstybs pastang karui laimti. Ispanija skaudiai pajuto Pasaulin ekonomin kriz, labai padidjo bedarbi skaiius, pablogjo finans bkl. Ispanijos karalius Alfonsas XIII ir jo ministrai, vildamiesi, jog monarchijos prieus palaikys tik didij miest bei pramons gyventojai, sureng visoje alyje savivaldybi rinkimus. Vis dl to tai buvo klaidingas ingsnis. Rinkimus laimjo respublikos alininkai. Alfonsas XIII ivyko usien. Valdi pam Revoliucinis komitetas, kuris 1931 m. balandio mnes Ispanij paskalb respublika. Nauja vyriausyb paskelb vedanti plaias demokratines teises ir laisves, paadjo vykdyti ems reform, suteikti autonomij tautinms maumoms, priimti socialinio aprpinimo statymus, sumainti ilaidas kariuomenei, apriboti Katalik banyios tak. Taiau i tikrj tesjo tik paad dl banyios. Anarchist minios puldinjo ir padeginjo banyias bei vienuolynus. ems reforma strigo. 1923 m. vasar 12 000 kalini, buvusi pasiturini Ukrainos, Dono ir Rusijos centrini srii valstiei, buvo ilaipinti Magadane. Juos saugojo 2500 GPU kareivi ir 200 avigani in. Ekspedicijos tikslas buvo nedelsiant pradti eksploatuoti aukso snaynus, rastus Kolymoje. 1923 m. lapkriio 1 d. kalb vartojimas Danzige: Dancigieiai: Vokiei 327.827, vokiei ir lenk 1108, lenk, kaub, mozr 6788, rus, ukrainiei 99, hebraj, yd 22, neklasifikuota 77. I viso 335.921 Nedancigieiai: Vokiei 20.666, vokiei ir lenk 521, lenk, kaub, mozr 5239, rus, ukrainiei 2529, hebraj, jidi 580, neklasifikuota 1274. I viso 30.809. I viso: vokiei 348.493 (95,03 proc.), vokiei ir lenk 1629 (0,44 proc.), lenk, kaub, mozr 12.027 (3,28 proc.), rus, ukrainiei 2628 (0,72 proc.), hebraj, jidi 602 (0,16 proc.), neklasifikuota 1351 (0,37 proc.). I viso gyventoj 366.730 (100 proc.) 1938 m. evangelik-liuteron 64,6 proc., katalik 32,2 proc. 1923 m. lapkriio mn. Miunchene nacionalsocialistai paband uimti valdi ir surengti yg Berlyn (alaus puas), kaip kad Italijos faistai ygiavo Rom ir um valdi. 1923 m. pabaigoje Lietuvoje iformuota pasienio kariuomen. 1924 m. sausio 1 d. Lietuvos pasienio kontrol i kariuomens perm pasienio policija. 1924 m. sausio 15 d. Taut Sjungos sudaryta komisija pareng galutin Klaipdos krato konvencijos variant. Liepos 30 d. konvencij ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, o 1925 m. rugpjio 25 d. Pranczijos, Didiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos atitinkamos institucijos. Konvencij sudar 18 straipsni ir 3 priedai: Klaipdos autonomijos statusas; Klaipdos uosto valdymo taisykls ir Tranzito taisykls. Antras Konvencijos str. Nustat, kad Klaipdos kratas Lietuvoje bus atskiras autonominis vienetas, turintis statym leidybos, administracin, juridin bei finansin autonomij. Lietuva

sipareigojo mokti atitinkam Klaipdos kratui priklausani Vokietijos karo reparacij sum (6 str.) bei be sjunginink sutikimo neperleisti Klaipdos krato suvereni teisi jokiai kitai valstybei (15 str.). Visi iki 1920 m. sausio 10 d. gyven Vokietijos pilieiai automatikai gijo Lietuvos Respublikos pilietyb, jei tik Konvencijos ratifikavimo dien jiems buvo sukak 18 met (8 str.). Klaipdos krato statutas nustat Klaipdos krato valdios organus bei j kompetencijos ribas. Lietuvos valstybs atstovas Klaipdos krate buvo Respublikos prezidento skiriamas gubernatorius, turjs teis i vietini gyventoj skirti direktorijos, kaip vykdomosios valdios organo, pirminink, vetuoti prietaraujanius Lietuvos Respublikos Konstitucijai sakymus, direktorijos pritarimu suaukti seimel nepaprastajai sesijai ar paleisti j anksiau laiko. Direktorijos narius rinkosi jos pirmininkas. Direktorija privaljo turti semelio pasitikjim, jos kompetencijai priklaus krato atstovavimas santykiuose su Valstybs organais, teisj ir uosto direkcijos nario skyrimas, politin ir ekonomin savivaldybi, Banyios ir vietinio susisiekimo prieira, privalom sakym ir policijos taisykli leidimas. statymus leids Seimelis buvo renkamas Klaipdos krato gyventoj trij met kadencijai. Seimelio kompetencijai priklaus civilini, baudiamj, ems kio, mik, prekybos statym leidyba, tikybos, vietimo, sveikatos apsaugos reikalai, socialin apsauga ir darbo santykiai, teism organizacija, krato vieieji finansai bei turtai, maum apsauga ir t.t. Prie Seimelio kaip konsultacinis organas ekonomikos ir finans reikalais veik Klaipdos krato kio taryba. Klaipdos krato Konvencija formaliai prarado juridin gali krate, kai Lietuvos Respublika 1939 m. kovo 22 d. sutartimi atidav Klaipdos krat Vokietijai, o kitos Klaipdos konvencijos signatars tokiam perdavimui neprietaravo. 1922-1924 m. kariuomen buvo sumainta, Lietuva padalinta 3 karines apygardas, kuriose palikta po pstinink divizij. Iformuoti keturi pstinink pulkai bei visi atskiri batalionai, kavalerijos pulkas. Smarkiai suvarytos kariuomens vado teiss. 1924 m. steigta Muziejaus draugija ir Klaipdos muziejus. 1924 m. Klaipdoje pradtas leisti Lietuvos keleivis. 1924 m. Klaipdos mieste uregistruota 14 bank. 1924 m. Lietuva ir Latvija pasira mokykl konvencij, taip pat sutart, leidusia laisvai bendrauti pilieiams, gyvenantiems iki 10 km nuo sienos. 1924 m. balandio mnes Italijoje rinkimus laimjo faistai. Faist vykdomos reformos prisidjo prie pramons augimo, monms dav darbo. Iaugo pasli plotai. Valstieiai uaugindavo tiek kviei, kad j nebereikjo importuoti. Buvo iplstos ir socialins programos, remtos daugiavaiks eimos. Italija sukr galing karo aviacij ir laivyn, ties naujus kelius, stat gyvenamuosius namus, hidroelektrines. 1924 m. Vokietijos vyriausyb, kurios veiksmai iprovokavo Rro umim atsistatydino. Naujoji vyriausyb isprend Rro problem, pranczai pasitrauk. Mark tapo tvirta valiuta, viena reichsmark prilygo 1 mlrd. Infliacini marki. Pradjo kilti gamyba, kinis gyvenimas normalizavosi. Treiojo deimtmeio pabaigoje Vokietija vl tapo ekonominiu atvilgiu galingiausia Europos valstybe. Pltojosi chemijos, radiotechnikos, automobili ir kt. pramons akos. Iaugo gyvenimo lygis darbo diena sutrumpjo iki 8 val. nustatytas darbo umokesio minimumas. 1924 m. gegus 8 d. Paryiuje Anglijos, Pranczijos, Italijos, Japonijos ir Lietuvos atstovai pasira Klaipdos konvencij dl Klaipdos krato perdavimo Lietuvai plaiomis autonominmis teismis. Patvirtintas statusas, reglamentavs Klaipdos krato autonomin status. 1924 m. birelio 10 d. atsistatydino Lietuvos Respublikos 9-asis ministr kabinetas, vadovaujamas E. Galvanausko. Nuo to laiko Lietuvoje sigaljo krikioni demokrat vienpartinis valdymas. 1924 m. liepos 30 d. Lietuvos seimas i konvencij ratifikavo; madaug tuo paiu laiku j pasira ir santarvins valstybs. 1924 m. rugpjio 2324 d. Kaune vyko pirmoji Tautin dain vent. 1924 m. Kretingai suteiktos miesto teises. Prie miesto prijungtas kitapus Akmenos buvs Kretingos kaimas (Kretingsodis), kurio reikm iaugo 1932 m. po Kretingos-Kui (netoli iauli) geleinkelis. 1924 metais mieste gyveno 4100, o 1938 m. - 6300 gyventoj. 1924 m. spalio 3 d. Klaipdos konvencija registruota Taut Sjungos staigoje. Btent nuo ios datos Klaipdos krato valdi vykd gubernatoriaus direktorija ir vietos gyventoj rinktas seimelis. 1924 m. vedija gro prie aukso standarto. 1925 m. sausio 20 d. Klaipdos krate - 141 654 gyventoj. I j: 37626 lietuviai (26,6 proc.), 34337 klaipdikiai-memelenderiai (24,2 proc.),

64158 vokieiai (45,2 proc.), 5524 kiti (4,0 proc.) 1924 m. SSRS mir V.Leninas. 1925 m. Klaipdoje gyvena 35 845 gyventojai. 1925 m. rugsjo 1 d. Kaune prasidjo aviacijos vent. Joje dalyvavo ir Latvijos karo laknai. 1925 m. lapkriio 1 d. Latvijoje prasidjo pirmosios reguliarios radijo transliacijos, prajus trejiems metams po pirmosios radijo transliacijos Europoje, Londone. 1925 m. gruodio 13 d. Kaune atidaryta ymaus dailininko ir kompozitoriaus M. K. iurlionio paveiksl galerija, pastatyta ir rengta pagal architekto V. Dubeneckio projekt. 1925 m. SSRS vykstaniame XIV bolevik partijos suvaiavime jau irykjo vadovaujamasis J.Stalino vaidmuo. Kitais metais i Politinio biuro buvo paalinti Zinovjevas ir L.Trockis. 1929 m. L.Trockis buvo itremtas ir SSRS. Gyveno Meksikoje. Tenai 1936 m. j iauriai pasiksino NKVD agentas kirtikliu praskl galv ir L.Trockis mir po keli dien iauri kani. 1926 m. balandio 4 d. kurta Lietuvos banytin provincija, kuri nepateko Lenkijos okupuotas ir aneksuojamas Vilnius ir Vilniaus kratas. Panaikinama emaitijos vyskupyst egzistavusi nuo XV a. 1926 m. gegus 810 d. rinkimuose III seim pirm kart pralaimjo krikioni demokrat blokas, uleisdamas pirmenyb kairiosioms ir nuosaikiosioms Socialdemokrat ir Liaudinink partijoms. 1926 m. birelio 12 d. pradtos transliuoti Kauno radiofono laidos. Vilniuje tik kitmet (lenkikai). 1926 m. birelio 15 d. sudaryta M.Sleeviiaus vadovaujama kairij jg koalicin socialdemokrat ir liaudinink vyriausyb, kuri pusmet vald Lietuv. 1926 m. ekonomijos sumetimais Lietuvis kariuomen vl sumainta. Iformuoti dar du pstinink ir artilerijos pulkai, smarkiai sumainti tab etatai. Visa tai kl karinink nepasitenkinim ir todl jie palaik valstybin perversm gruod. 1926 m. rugsjo 28 d. Maskvoje pasirayta Lietuvos ir Soviet Sjungos nepuolimo sutartis, kurioje pastaroji dar kart pripaino Vilni Lietuvos sostine. 1926 m. ruden priimtas penkmeio planas Pavyti ir pralenkti kapitalistin pasaul laikotarpiui 1928 m.1933 m. pradti statyti kombinatai, naujos gamyklos, elektrins. alyje kilo sunkum. III deimtmeio pabaigoje SSRS atsisakyta NEP politikos. 1926 m. gruodio 17 d. tautinink ir krikioni demokrat parengto ir kariuomens vykdyto valstybs perversmo metu nutraukta demokratin valstybs santvarkos raida. Prezidento A. Smetonos autoritarinio reimo sigaljimo pradia. Vienas i perversmo organizatori gen. P.Plechaviius. Tuoj po perversmo pradta statyti koncentracijos stovykla Varniuose, kaljimai Raseiniuose, Kaune, Marijampolje. 1926 m. gruodio 19 d. A.Smetona daugiausia krikioni demokrat atstov balsais buvo irinktas prezidentu. Liaudininkai ir socialdemokratai seimo posdyje nedalyvavo. 1927 m. kovo 11 nakt siekiant bauginti opozicij ir sulugdyti j materialiai Kaune buvo susprogdinti Valstiei liaudinink namai, kuriuose buvo j centro staigos ir Varpo spaustuv. 1927 m. Latvijos prezidentas Gustavs Zemgals (iki 1930 m.) 1927 m. balandio 12 d. Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos konstituciniu aktu paleistas III seimas. IV seimas irinktas tik po 9 met. 1927 m. rugsjo 9 d. Socialdemokrat ir Liaudinink partij kairiosios grupuots neskmingai organizavo pu prie tautinink A. Smetonos ir A. Voldemaro valdi, sukeldamos neramumus Tauragje, Alytuje ir kitose vietose. 1927 m. rugsjo 27 d. Lietuvos Vyriausyb pasira konkordato sutart su v. Sostu, sipareigodama gerbti Katalik Banyios ir ios konfesijos tikybos laisv bei teises. 1927 m. Vokietijoje priimtas Valstybs paramos bedarbiams statymas. Valstyb daug l skyr socialinms reikmms. Buvo remiami karo invalidai, persikllei i buvusi kolonij, nals, nalaiiai. Politinis gyvenimas aprimo. 1927 m. pabaigoje Lietuvoje susikuria Lietuvos tautin apsauga Geleinis vilkas. Ji buvo panai juodmarkini formuotes Italijoje ir SA Vokietijoje. Geleinis vilkas buvo sumanyta kaip slapta, tvarkoma kariniais pagrindais, reikalaujanti i savo nari geleins drausms ir visiko paklusnumo organizacija. Organizacija turjo rytingai kovoti su bet kokia tautinink reimo opozicija, todl vis pirma msi totalinio sekimo. Vliau Geleinio vilko statutas buvo papildytas, parykintos tautikumo tendencijos. Jame sakoma, kad Geleinis vilkas nra partija ar sjunga, su tam tikra idirbta programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus

kariuomen kovai su antitautikumu ir svetimu prievalstybiniu gaivalu, kad vilkai saugo ir gina lietuvi tautikosios vyriausybs ir Geleinio vilko vadu autoritet, kad vilkais gali bti tik lietuviai. A.Voldemaras vilkams leido visur kitis, nebaud ar bent sudrausmindavo u vairius isiokimus, kai kada ir nusikaltimus. Pasitaikydavo meit, lang dauym bei ikab tepliojim, piliei muim, turto naikinimo, yd kap niekinim. Pradjo kitis ir valstybs aparato darb, ypa policijos veikl. Per 1927 1928m. susitvarkiusi policija, 1928-1929 m. vl m pakrikti. 1927 m. SSRS kaljimuose buvo 185 000 moni. Saugumo organ veikla apm vis al, visas staigas. Prasidjo masinis gyventoj sekimas, trmimas koncentracijos stovyklas ten juos naudojant kaip pigi darbo jg, ypa kasyklose. Dl nemogik slyg ir nehumaniko priirtoj elgesio kasdien mirdavo po daugyb kalini. Pavyzdiui Baltijos-Baltosios jr kanal kas (1931-1941 m.) 500 000 nuteistj, kuri dauguma tenai ir uvo. 1927 1929 m. SSRS kaljimuose laikyta apie 1 milijon moni. 1928 m. SSRS miestuose teko vesti maisto korteles, sustojo augs darbo umokestis. Pramons gamybos tempai atsiliko nuo planuot. Industrializacija pablogino gyventoj padt. Miestieiai gyveno perpildytuose komunaliniuose butuose, barakuose. Vis laik trkdavo maisto produkt, nepadjo n maisto kortels. Trkstant darbo jgos, gamyb buvo trauktos moterys, kurios 1940 m. sudar 39 proc. vis darbinink. Darbo umokestis kilo ltai ir atsiliko nuo kylani kain. Medicininis aptarnavimas buvo prastas, o 1940 m. vaik mirdavo netgi daugiau nei 1926 m. represijos, nuolatin baims atmosfera dar gyvenim dar sunkesn. 1928 m. Nuo t met Italijos parlamento deputatais galjo tapti tik faistai. 1928 m. Vokietijoje rinkimuose reichstag komunistai gavo 3,2 mln. bals. 1928 m. gegus 15 d. Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona, pritarus Ministr kabinetui, paskelb nauj Lietuvos Valstybs Konstitucij. Ji pakeit valstybs perversmu paneigt ir nebegaliojani Steigiamojo Seimo patvirtint 1922 m. rugpjio 1 d. Konstitucij. Nauja Konstitucija suteik prezidentui teis leisti statymus, skirti ir atleisti vyriausyb, bet kada savo nuoira paleisti Seim. Naujos Konstitucijos 106 straipsnyje buvo parayta, jog ji yra tikrinama ne vliau kaip per 10 met, tautos atsiklausimo keliu. 1928 m. Geleinio vilko organizacijos vadu tapo prof. A.Voldemaras. Praktinei organizacijos veiklai vadovavo vyriausiasis tabas. 1928 m. rugsjo 5 d. brit bakteriologas, Nobelio premijos laureatas Aleksandras Flemingas (1881-1955) atrado, kad pelsinis grybelis neleidia daugintis bakterijoms. Remiantis iuo atradimu vliau buvo pagamintas antibiotikas penicilinas. Nuo 1928 m. Kaunas pradjo krypting sitvirtinimo Klaipdos krate politik. Buvo steigiami valstybini Lietuvos bendrovi filialai, statomos naujos mons, buvo nacionalizuotos sunki padt patekusios vietins firmos. Buvo skatinama lietuvi migracija Klaipd. I viso Lietuva Klaipdos krat investavo apie 100 mln. lit, didioji dalis i pinig buvo investuota Klaipdos mieste. 1928 m. tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo pasirayta Karaliauiaus sutartis, naudingesn Lietuvai. Jos tekste, taip pat ir vlesniuose dokumentuose sienos linija vadinama administracine linija, nes tokio pavadinimo reikalavo Lietuvos atstovai. Maralas Pilsudskis sutiko t pavadinim priimti, kadangi reikjo kokio nors aikaus abi valstybes skirianios linijos pavadinimo, kur pripaint abi puss. Kai maralui Pilsudskiui tai buvo praneta, jis pasak: Tegul bna, lengviau perengti administracin linij negu valstybin sien. 1928-1934 m. laikotarpiu kari skaiius Lietuvos kariuomenje svyruoja nuo 16 000 iki 18 000. 1929 1932 m. Klaipdos iemos uosto rekonstrukcija, pleiamas uostas. Uosto darbai kainavo 38 mln. lit. 1929 m. sausio mn. Geleinis vilkas turjo apie 3500 nari ir 1000 kandidat. Daugiausia tai buvo valstybini staig tarnautojai, mokytojai, saugumo ir vieosios policijos valdininkai, studentai. Pamaius, kad organizacija apima pernelyg siaur visuomens dal, susirpinta j priimti ir darbininkus. 1929 m. rugsjo 23 d. prezidentas A. Smetona patvirtino 15-j ministr kabinet, nualindamas nuo valdios radikal A. Voldemar ir paskirdamas ministru pirmininku nuosaiki pair J. Tbel. J.Tbelio era krate sitvirtino palyginti nuosaikus autoritarinis reimas Pirmieji jo metai J.Tbelio pirmininkaujant savotikas atlydis. laikinai buvo atleistos cenzros vadios, paskelbta dalin amnestija, paleistas Geleinis vilkas, o 1931 m. udaryta Varni koncentracijos stovykla. 1929 m. A.Voldemarui ivykus enev, visi jo kabineto nariai atsistatydino. 1929 m. spalio 12 d. A.Sliesoraitis papra A.Smetonos atleisti j i Geleinio vilko vyriausiojo tabo virininko pareig. A.Smetona vietoj jo paskyr B.tencel. 1929 m. spalio 18 d. siekiant prislopinti aktyvius A.Voldemaro gynjus A.Sliesoraitis ir nemaa grup vilk Kauno miesto ir apskrities karo komendanto nutarimu buvo itremti i Kauno. Taiau j veikla nesusilpnjo.

1929 m. SSRS kilo 1300 valstiei mait. 1929 m. SSRS buvo kuriamos komunos. Jose suvisuomeninama em, darbo rankiai, gyvuliai ir net paukiai. Tik 1930 m. pradioje apsisprsta, kad pagrindin visuomeninio kio forma bus kolkiai. 1929 m. SSRS pradedama masin kolektyvizacija: buoi likvidavimas ir kolki krimas. kolkius paimti gyvuliai krito, nes nebuvo paruota paaro. Dl to 1929 1934 m. alyje gyvuli sumajo. 1929 1933 m. Sibir buvo itremta, udaryta koncentracijos stovyklas, mir badu apie 15 mln. valstiei. 1929 1931 m. J.Stalinas galutinai sitvirtino valdioje. Visi buvo bauginti sumim, suaudym, trmim. alyje vyravo nepasitikjimo, tarumo atmosfera. 1929 m. pabaigoje prasidjo pasaulin ekonomin kriz. Pramons gamyba Vokietijoje sumajo beveik perpus. Bedarbi skaiius siek 5-7 mln. skurdo ne tik bedarbiai, pusbadiu gyvenantys i paalp, bet ir smulkieji savininkai, kuri mons subankrutavo. Sustiprjo kratutins radikaliosios politins jgos, raginanios demokratin santvark pakeisti vienokia ar kitokia diktatra. 1930 m. pavasar SSRS pasidar aiku, kad kolektyvizacija baigsis katastrofa. Tada Stalinas paskelb straipsn Apsvaigimas nuo laimjim, kuriame iaikino, kad dl kolektyvizacijos perlenkim, skubotumo kalti vietiniai vadovai. Per prievart suvarytiems kolkius leista ieiti. 1930 m. gegus mnes SSRS kolkiuose valstiei sumajo nuo 58 iki 21 proc. taiau individuals kiai buvo apdti vairiais mokesiais, padanjo represijos. Valstieius visais bdais versta atsisakyti individualaus kininkavimo. 1930 m. gegus 24 d. B.tencelis pasira sakym dl Geleinio vilko organizacijos likvidavimo, motyvuojant prieika A.Smetonai j veikla. Voldemarininkai nepakluso iam sakymui. 1930 m. liepos rugpjio mn. voldemarininkai net 3 kartus rengsi sukilti, taiau neskmingai. Kad ie puai nevykt pasisteng kriminalins policijos direktorius S.Rusteika. 1930 m. rugpjio 19 d. voldemarininkai band nuudyti kriminalins policijos direktori S.Rusteik. Pasiksinimas nepavyko, buvo ikelta baudiamoji byla. Po to voldemarinink judjimas atslgo. Geleinio vilko organizacija visikai suiro. 1930 m. SSRS kurta Vyriausioji koncentracijos stovykl valdyba GuLagas. 1930 1932 m. stovyklas buvo pasista 6-7 mln. buoi, 3-4 mln. pagalbinink, 1933 m. dar apie 1 mln. apkaltint kolkins santvarkos lugdymu. 1930 m. SSRS vyko partijos gret valymas. I partijos buvo paalinti visi jos nariai, kada nors buv bet kokioje opozicijoje, balsav ar pasisak prie Stalin. Pradjo kurtis Stalino kultas. 1930 m. Vokietijos prezidentas paleido tik 1928 m. irinkt reichstag. Nauji rinkimai atne skm nacionalsocialistams. Ji gavo 18 proc. bals ir i devintos vietos pakilo antr. 1930 m. Latvijos prezidentas Alberts Kviesis (iki 1936 m.) 1930 m. Klaipdoje parodytas pirmasis garsinis kino filmas. 1930 m. Lietuvos gimnazijose ir auktosiose mokyklose udrausta ateitinink veikla, o skautai suvalstybinti atiduoti vietimo ministrui priirti. 1931 m. angl kolonijin valdia Indijoje perkl sostin i Kolkatos Del (tuo tikslu buvo pastatytas ir 1931 m. inauguruotas Naujasis Delis). 1930-1933 Indijos musulmonai reikalauja kurti atskir valstyb Pakistan 1931 m. Japonija um Mandirij, kuri tapo Japonijos protektoratu ir placdarmu tolimesniems ukariavimams Kinijoje, Mongolijoje. Taut Sjunga tik 1933 metais pasmerk Japonijos agresij prie Kinij. 1931 m. Berlyno gauleiteris Jozefas Gbelsas pasak: Mes norime valdi gauti legaliai. K mes su ja darysime, tai jau ms reikalas. 1931 m. atidarytas kratotyros muziejus dabartinje S.imkaus gatvje. 1931 m. spalio 15 d. Tarptautinis Hagos teismas Lietuvos naudai isprend gin su Lenkija dl susisiekimo geleinkeliu ir lenk preki tranzito per Lietuv Nemunu. 1931 m. gruodio 11 d. pagal 1928 m. gegus 15 d. Konstitucij A. Smetona ypatingj tautos atstov perrinktas eilinei 7 met Respublikos prezidento kadencijai. 1931 m. Lietuvoje ileistas Savivaldybi statymas, kuris leido VRM grietai kontroliuoti vietins valdios staigas. Rinkj amiaus cenzas padidintas iki 24 met, vestas turto cenzas. 1931 m. lapkriio 25 d. Lietuvoje ileistas statymas, pagal kur prezident renka valsi, apskrii bei miest taryb irinkti ypatingieji tautos atstovai. 1931 m. gruodio 11 d. prezidentu 7 met kadencijai irinktas A.Smetona.

1931 m. pradta leisti Lietuvikoji enciklopedija. 1932 m. gegus 4 d. SSRS pasirao su Estija nepuolimo sutart. 1932 m. Vokietijos kanclerio H.Briuningo vyriausyb stengsi veikti kriz maindama valstybs ilaidas. Tai kl dar didesn rinkj pasipiktinim, prieikum valdiai. Parlamentas buvo dar kart paleistas. 1932 m. liepos mnes Vokietijoje rinkimuose reichstag komunistai gavo 6 mln. bals. Naciai gavo 37 proc. bals ir tapo stipriausia parlamento partija. Tais paiais metais parlamentas vl paleistas. Reichstago paleidimais siekta per naujus rinkimus sudaryti palankesnes slygas vyriausybs veiklai. Bet rinkimai situacijos nepakeisdavo, ir vyriausybs nesustiprdavo. 1932 m. SSRS paskelbta, kad itisin kolektyvizacija baigsi. Galutinai SSRS valstieiai buvo sukolektyvinti po 5 met. 1932 m. SSRS buvo vesti pasai, bet kolkieiai j negavo, todl liko tviriau susieti prie savo kolki. 1932 - 1933 m. J.Stalinas tyia sukl bad Ukrainoje ir Rusijos juodemio zonoje. Mir milijonai moni. 1932 m. rugpjio 11 d. Hagos teismas nepatvirtino Vokietijos skundo dl Lietuvos valdios gali virijimo Klaipdos krate ir autonomijos statut paeidimo. Lietuva tarptautiniame teisme buvo iteisinta. 1932 m. Nutiesta geleinkelio linija Kretingsodis Kuiai per Telius, Plung. 1932 m. lapkriio mn. Vokietijoje rinkimuose nacionalsocialistai gavo iek tiek maiau bals nei ankstesniuose rinkimuose (liepos mn.) 33 proc. Naujoji vyriausyb sudaryta be naci isilaik kelet mnesi. 1932 m. Franklinas D.Roosvelt irenkamas 32 JAV prezidentu. 1933 m. SSRS daugma apie laik visuotinai inyko noras geriau dirbti, daugiau udirbti, stengtis. 1933 m. sausio 30 d. Vokietijoje po eilins vyriausybs krizs, prezidentas P.Hindenburgas paved A.Hitleriui suformuoti vyriausyb. Ta proga A.Hitleris savo alininkams pasak kalb ir pareik Jokia jga pasaulyje mans gyvo i ia nepaalins. A.Hitleris remdamasis savo teis, pareikalavo paleisti reichstag. Laikas iki nauj rinkim buvo inaudotas politini prieinink sutriukinimui. 1933 m. Vokietija demagogikai istojo i Taut Sjungos, protestuodama prie savo nelygiateis padt. 1933 m. vasario 27 nakt Vokietijoje buvo padegtas reichstago pastatas. A.Hitleris pareikalavo, kad prezidentas P.Hindenburgas pasirayt ypatingj Tautos ir valstybs apsaugos statym. is statymas laikinai panaikino pagrindines piliei teises ir laisves. 1933 m. kovo 5 d. Vokietijoje rinkimuose VNSDP gavo 43,9 proc. mandat. 1933 m. kovo 23 d. Vokietijoje pirmame reichstago posdyje buvo priimtas Tautos ir valstybs skurdios padties likvidavimo statymas. Jis labai iplt kanclerio, vyriausybs galiojimus. Vyriausyb gavo teis leisti statymus net neatitinkanius konstitucijos. 1933 m. balandio 7 d. Vokietijoje priimtas sprendimas dl vis valstybs tarnautoj yd ir politikai nepatikim atleidimo i darbo. 1933 m. gegus 2 d. Vokietijoje po Gegus 1-osios minjimo buvo suimti ir isisti koncentracijos stovyklas profsjung lyderiai. Panaikint profsjung vietoje atsirado Darbo frontas, tiesiogiai pavaldi ir paklusni nacionalsocialist partijai organizacija. 1933 m. birelio 121 d. Klaipdos krate buvo steigtos pastoriaus T.Zaso ir veterinarijos gydytojo E. Neimano vadovaujamos nacistins vokiei partijos, siekusios atplti Klaipd nuo Lietuvos. 1933 m. birelio mn. Vokietijoje udrausta socialdemokrat partija. Nesuimtieji jos veikjai susibr Prahoje. Vokietijoje sukurtos Hitlerjugendas, Mergaii sjunga, nacionalsocialistins gydytoj, mokytoj ir kt. sjungos. 1933 m. liepos mn. Vokietijos valstybinse staigose vestas naciu pasveikinimas. Per kelis mnesius Vokietijoje inyko nenacistin spauda. Karines uniformas Vokietijai kr dizaineris Hugo Boss. 1933 m. liepos 1517 d. vyko lietuvi lakn S. Dariaus ir S. Girno transatlantinis skrydis i Niujorko Kaun. veik Atlanto vandenyn, jie tragikai uvo Soldino mike Lenkijoje, 650 km nuo Lietuvos. 1933 m. Plungje ant Lurdo kalvos buvo pastatyti mriniai namai Tv kapucin Misij mokykla (dabar Sauls gimnazija). Po karo vienuolynas buvo panaikintas, Lurdas udarytas. 1933 m. Plungje baigta mrins v. Jono Kriktytojo banyios statyba. 1933 m. susikr Ispanijos faist partija falanga, kuri nepripaino demokratijos, klasi kovos ir smerk visuomens skaldymsi politines partijas taiau falanga turjo labai maai pasekj, o deinieji katalikai nebuvo diktatros alininkai. 1933 m. ruden Ispanijoje kortes (vien rm parlamento) rinkimuose daug deputat viet gavo deinioji katalik partija. Jos remiami, nauj vyriausyb sudar nuosaikieji respublikonai. ios vyriausybs politika

kl kairij jg nepasitenkinim; jos nerimavo dl faistinio perversmo pavojaus. Tada dar is nerimas buvo perdtas. 1934 m. Vokietijoje buvo pradtas kurti karo laivynas. 1934 m. vasario 18 d. Lietuvoje buvo priimtas Tautai ir valstybei saugoti statymas, numatantis atsakomyb u nusikalstamus antivalstybinius veiksmus. 1934 m. vasario kovo mn. remdamasi Tautai ir valstybei saugoti statymu Lietuvos saugumo policija sum E.Noiman, T.Zas, V.Bertuleit, H.Rop ir daugel kit smokslinink. Jiems ikelta baudiamoji byla. Dl to komplikavosi Lietuvos ir Vokietijos santykiai. A.Hitleris buvo nepatenkintas A.Smetonos politika ir norjo paalinti j i valdios. Vokietija didino ekonomin spaudim Lietuvai, o vyriausyb iek tiek apkarp biudeto ilaidas kariuomenei. 1934 m. gegus 15-16 nakt Latvijoje vyko valstybinis perversmas. Vis valdi perm ministr kabinetas, kurio prezidentu tuomet buvo Karlis Ulmanis. Perversmo pretekstas buvo dl partini rieten Seime ikils anarchijos pavojus. Buvo udraustos visos politins partijos bei organizacijos, tarp j ir nacionalistin perkuonkrustiei, paleistas Seimas. Kai pasibaigs A.Kviesio, alies prezidento kadencija, K.Ulmanis uims jo post. Perversmai (1934 m.) Latvijoje ir Estijoje buvo slygoti ilg politini bei ekonomini krizi, kilusi i dalies dl pasaulins ekonomikos depresijos. Regis dauguma gyventoj juos sutiko nenoromis. 1926 m. perversmas Lietuvoje, prieingai, atrodo labiau susijs su Lietuvos deinij bei karini jg politiniu oportunizmu bei gilia antipatija demokratijai. Latvijoje antidemokratika politika sivyravo anksiau nei Estijoje jai turjo takos Vokietija ir kaimynin Lietuva. Latvijoje veik vairios faistins grups; labiausiai pagarsjo Ugnies kryius, vliau pervadintas Griaustinio kryium. Pagonybs atgimimo idjos kultriniame faizmo fone vaidino tok pat vaidmen, kaip ir Vokietijoje. Visos ios grups buvo labai prieikos Latvijos rus, vokiei ir yd maumoms, kurios kartu sudar beveik ketvirtadal vis gyventoj. Ir Ulmanis, ir Petsas, sekdami ne tik nacizmui, bet ir krikionims demokratams ir kitoms to meto politinms jgoms bdinga tendencija (toji tendencija, tik tokiu pavidalu, suvaidino svarbiausi vaidmen Vokietijos ekonominiame klestjime po 1950 m.), msi ingsni vesti korporacinius ekonominius darinius. Taiau tai nesutrukd labai skmingam ekonomikos pakilimui 4-me deimtmetyje paskutiniais Respublikos gyvavimo mnesiais Latvijos eksporto vert pakilo daugiau negu penkis kartus, palyginti su 1922 m. K.Ulmanio reimui bdingas didesnis piliei laisvi varymas, nei kaimyninse Lietuvos ir Estijos diktatrose. Estijoje ir Latvijoje demokratija isilaik septyniais metais ilgiau negu Lietuvoje ir lugo tik po keleri i visuomeni patirt ekonominio smukimo met. Abiejose alyse perversmus vykd mons, kurie, kaip ir Smetona, padjo sukurti naujas tautas; i dalies jie vadovavosi trokimu neleisti deiniesiems ekstremistams ugrobti valdi. 1934 m. birelio 7 d. buvusio ministro pirmininko A. Voldemaro alininkai, nacionalistikai nusiteik karininkai, vadovaujami kariuomens tabo virininko P. Kubilino, sukl pu, nordami grinti A. Voldemar valdi. Puas nebuvo netiktas, kariuomenje apie j kalbos sklido jau nuo balandio mnesio. Buvo ir puo idavik. Neramumai kariuomenje buvo lengvai numalinti. 1934 m. birelio 30 nakt (Ilgj peili nakt) SS briai iud SA vadus, tarp j ir Ernstas Riomas, ilgametis SA vadas, A.Hitlerio bendraygis ir galimas konkurentas. 1934 m. liep Austrijoje susijungimo su Vokietija alininkai mgino vykdyti perversm. Ikilus pavojui Austrijos nepriklausomybei, B.Musolinis j remdamas, nusiunt pasien savo karinius dalinius. Smokslas numalintas. 1934 m. bandyta pasiksinti Jugoslavijos karali. Pasiksinimo kvpjas Ant paveliius, kroat teroristins organizacijos Ustai vadovas, B.Musolinio draugas ir globotinis. 1934 m. liep Klaipdos krate udaromos nacistins partijos. 1934 m. Klaipdoje pradjo kursuoti miesto autobusai. 1934 m. Klaipdoje pirmoji Jros vent. 1934 m. pastatomi Vytauto Didiojo gimnazijos rmai Klaipdoje. 1934 m. steigiamas Prekybos institutas Klaipdoje. 1934 m. rugpjio mn. Vokietijoje mir prezidentas P.Hindenburgas. Kanclerio A.Hitlerio galiojimai dar labiau iaugo sujungus dvi institucijas kanclerio ir prezidento. Karikiai turjo prisiekti ne savo valstybei, o asmenikai fiureriui Adolfui Hitleriui. 1934 m. rugsjo 12 d. pasirayta Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvs sutartis. 1934 m. rugsjo mn. SSRS stojo Taut Sjung ir gavo jos Taryboje nuolatin viet. SSRS vyriausyb pasil Ryt bei Centrins Europos valstybms pasirayti Sien nelieiamumo ir savitarpio pagalbos

upuolimo atveju pakt. Taiau paktas nebuvo sudarytas, nes tam pasiprieino Vokietija, Lenkija ir kai kurios kitos alys. 1934 m. ruden Ispanijoje kairieji respublikonai, socialistai, anarchosindikalistai ir komunistai vis dl to ryosi ginklu nuversti vyriausyb. Sukilimas apm tik Katalonij ir Astrij, todl jis buvo palyginti lengvai numalintas kariuomens, kuri iauriai susidorojo su Astrijos sukilliais. Sustiprjo antidemokratikai nusiteikusi karinink pozicijos, bet jie netrukd 1936 m. vasario mnes surengti nauj kortes rinkim. 1934 m. gruodio 12 d. Kaune prasidjo 122 Klaipdos krato vokiei nacist, apkaltint antivalstybine veikla prie Lietuvos Vyriausyb, teismas. I viso nuteisti 87 asmenys, 4 i j paskirta mirties bausm. Taiau po keleri met prezidento aktais visi buvo amnestuoti. 1934 m. J.Stalinas pasiekia absoliui valdi. Prasideda naujas moni naikinimo etapas, per kur buvo represuoti ymesni sovietiniai partiniai, kultros veikjai, karikiai. Taip J.Stalinas bent teorikai ukirto keli pretenduoti valdi. 1934 m. pabaigoje Lietuvoje Vyriausiojo tabo virininko S.Ratikio iniciatyva buvo priimtas kariuomens vadovybs statymas, pradjs veikti nuo 1935 m. sausio 1 d. pagal statym padaryta svarbi kariuomens vadovybs pakeitim steigtas naujas organas Valstybs gynimo taryba. Sumainta krato apsaugos ministro atsakomyb, teiss ir pareigos, o kariuomens vado teiss ir pareigos taikos metu gerokai iaugo. Buvo aikiai nustatytos kiekvieno kariuomens vadovybs pareigno funkcijos ir pareigos, kuom buvo patenkinti beveik visi karininkai. S.Ratikio iniciatyva buvo padidinta kariuomen. Naujai suformuota prielktuvins apsaugos rinktin, raitosios artilerijos grup. Visiems vyresniesiems karininkams buvo vesti privalomi kariniai aidimai. Kiekvien ruden vykdavo dideli kariuomens manevrai. Visa tai padjo sustiprinti kariuomens drausm, teorin ir praktin pasirengim. Buvo sigyta naujos ginkluots. 1934 m. rugsjo 21 d. 1940 m. balandio 22 d. kariuomens vado pareigas (po J.Jackaus) jo S.Ratikis (laikinau jau po birelio vyki). Ispauds i A.Smetonos ir J.Tbelio papildomus 150 mln. lt ginklavimuisi (todl valstybs biudeto ilaidos Krato apsaugos ministerijai okteljo nuo 17-20 proc. 19311934 m. iki 25-27 proc. 1936-1939 m.), vis ultimatum Lietuvai akivaizdoje generolas pareik, jog kariuomen dar neparengta, konflikt reikia sprsti taikiai. 1935 m. Plungje u geleinkelio atidarytos naujos didels kareivins. 1935 m. Vokietijoje vesta privaloma karin tarnyba. 1935 m. SSRS ileidiami slapti emlapiai, kuriuose Pabaltijo valstybs vaizduojamos sovietinmis respublikomis SSRS sudtyje. 1935 m. SSRS pasira savitarpio pagalbos sutartis su Pranczija ir ekoslovakija. Taiau nebuvo suderinta kaip ir koki pagalb suteikti. 1935 m. Vokietija su Anglija pasirao susitarim, pagal kur Vokietijai leista sukurti didel karo laivyn. Laivyno dydis buvo apribotas, taiau jo rib Vokietijai iki pat karo nepavyko pasiekti. 1935 m. Saaro sritis, remiantis jos gyventoj plebiscito rezultatais gro Vokietijos sudt. A.Hitleris bijojo karini veiksm prie nepasirengusi karui Vokietij. Londonas ir Paryius protestavo. 1935 m. Italija upuol ir ugrob Etiopij. m artti su nacistine Vokietija, kartu su ja siunt karinius dalinius Ispanij Franko alininkams paremti. 1935 m. rugsjo mn. Vokietijoje buvo ileistas statymas, turintis garantuoti vokiei garbs ir kraujo apsaug. Juo miri santuoka paskalbta nusikaltimu. 1935 m. religins konfesijos Latvijoje: Liuteronai 63,3 proc. Katalikai 26,4 proc. Staiatikiai 9 proc. (60 proc. j rusai, 33 proc. latviai, 5 proc. baltarusiai); 52proc. vis staiatiki gyveno Latgaloj. Be j dar buvo usiregistravusios 72 religins bendruomens. 1935 m. rus procentas trijuose didiausiuose Latvijos miestuose: Rygoj rus 7,4 proc. (1990 m. - 47,3 proc.) Daugpilyje rus 17,8 proc. (1990 m. - 58,3 proc.) Liepojoj rus 2,7 proc. (1990 - 43,10 proc.) 1935 m. Klaipdoje pradjo veikti automatin telefono stotis. 1935 m. Klaipdoje steigtas Respublikos pedagoginis institutas. 1935 m. steigtas Klaipdos valstybs teatras. 1935 m. pabaigoje kariuomens vado S.Ratikio iniciatyva, A.Smetona pasira pertvarkytos auli sjungos statym.

1935 m. priimtas spaudos statymas leido Vidaus reikal ministerijai valstybs ar tautos saugumo sumetimais tvirtinti ir nualinti leidini redaktorius, udrausti skelbti bet kur straipsn, konfiskuoti bet kur spaudin, laikinai sustabdyti ar visai udaryti bet kur laikrat, urnal. Taiau labiausiai spaud varantis buvo 33-asis statymo straipsnis, pareigojs laikraius ir urnalus skelbti savo puslapiuose (nurodytoje vietoje ir net nurodytu riftu) valdios staig parengtus straipsnius be teiss juos komentuoti. iuo statymu vliau, 1940 m. pasinaudojo marionetin Liaudies vyriausyb, udrausdama nekomunistin periodin spaud. 1936 m. LKP CK pirmuoju sekretoriumi irenkamas A.Sniekus. 1936 m. pradioje A.Smetona pasirao nauj auli sjungos statut. Pertvarkius sjung, kariuomens vadas galjo daryti didiul tak iai organizacijai. 1936 m. ne be kariuomens vado S.Ratikio pastang Lietuvoje panaikinama karo padtis. 1936 m. vasario 1 d. A.Smetona ileido Draugij statym, kurio 48 straipsnis VR ministrui leido valstybs ir tautos saugumo sumetimais udaryti bet kuri partij, organizacij, draugij. 1936 m. vasario 6 d. Lietuvos vidaus reikal ministro nutarimu alyje udraustos visos (Krikioni demokrat, Valstiei liaudinink, Socialdemokrat) partijos ir net tautinink sjunginink kinink vienybs organizacija, iskyrus valdanij Lietuvos tautinink sjung. 1936 m. vasario mnes Ispanijoje surengti nauji kortes rinkimai. Juose daugum laimjo Liaudies frontas, jungiantis kairiuosius respublikonus, socialistus ir komunistus. Falanga, monarchistins jgos bijojo, kad ilgainiui socialistai su komunistais nevest proletariato diktatros. 1936 m. Klaipdoje pradtas leisti laikratis Vakarai. 1936 m. pradeda veikti Klaipdos radijo stotis. 1936 m. kovo mn. Vokietijos kariuomen eng demilitarizuot Reino zon. A.Hitleris ir jo generolai bijojo, kad Pranczija nesiimtu karini veiksm prie dar silpn reicho kariuomen, taiau Pranczija nesim joki veiksm. 1936 m. Italija kartu su Pranczija ir Anglija pasmerk Vokietijos demilitarizuotos Reino zonos umim. 1936 m. balandio 11d. Latvijos prezidentu pasibaigus A.Kviesio kadencijai tampa Karlis Ulmanis. 1936 m. gegus 9 d. A.Smetona paskelb Seimo rinkim statym, pagal kur iskirtin teis kelti kandidatus tautos atstovyb turjo apskrii bei miest tarybos. 1936 m. birelio 910 d. IV seimo rinkimuose dalyvavo 68,3 % rinkj. Netiesioginiuose rinkimuose, draudiant opozicijai ikelti savo kandidatus, absoliuia persvara nugaljo valdanioji Tautinink partija. 1936 m. Jak kaime pagal K.Du-Duausko projekt pastatyta radijo stotis. 1936 m. liepos mn. Ispanijoje ir jai priklausiusioje Maroko dalyje prasidjo kariuomens maitas prie teistai irinkt valdi. Respublikai buvo itikima beveik visa aviacija ir laivynas, net dalis sausumos kariuomens karinink neparm maitinink. Maitininkus rm vokiei ir ital laivynas bei aviacija, teist valdi palaik savanoriai i viso pasaulio bei SSRS. J.Stalinas Ispanijoje turjo savo imperini tiksl, persekiojo trockininkus, susidorodavo su oponentais kaip ir SSRS. 1936 m. Vokietijoje bedarbi buvo 1,5 mln. 1936 m. pabaigoje Vokietija ir Italija pasira sutart dl takos sfer pasidalijimo Europoje. Netrukus Italija prisijung prie Japonijos ir Vokietijos sudaryto Antikominterno pakto. Taip susidar blogio ais BerlynasRoma-Tokijas. 1936 m. Franklinas D.Roosvelt irenkamas 33 JAV prezidentu (antra kadencija). 1937 m. gegus 7 d. Rygoje Lietuvos vyr krepinio rinktin tapo Europos empione. 1937 m. Japonija atnaujino kar su Kinija, um tuomet jos sostin Nankin ir svarbiausi uost anchaj. Nankine bauginimo tikslais buvo iudyta daugiau nei 200 000 gyventoj. 1937 m. J.Stalinas sako likviduoti didij dal armijos vad (maral, armij, korpus, divizij vad). 1937 m. SSRS baig kolektyvizacij. Kolkiai jung 93 proc. valstiei. 1937 m. SSRS buvo paskelbta, kad alyje sukurtas socializmas. 1937 m. lapkriio 26 d. mir gen. S.ukauskas. Jis buvo kietos rankos alininkas, pritars ir 1926 m. perversmui. Lietuvos apskritys, j plotas ir gyventojai 1937 m.

Apskritis Alytaus Bir Kauno Kdaini Klaipdos Kretingos Marijampols Maeiki Paggi Panevio Raseini Rokikio Sein aki iauli iluts venioni Taurags Teli Trak Ukmergs Utenos Vilkavikio Vilniaus Zaras I viso:

Plotas km2 2773 2724 2646 2429 1094 2633 2272 1960 939 4382 3048 2165 1249 1760 6042 815 1589 3266 2621 3671 3064 3019 1316 3140 1312 61 929

Gyventoj skaiius 137 659 109 440 230 099 100 655 72 263 113 669 117 773 82 972 41 968 176 307 128 008 94 858 47 347 75 986 236 677 38 459 50 000 134 764 95 642 163 000 147 215 126 704 92 937 348 000 50 348 3 012 720

1938 m. vasario 11 d. Lietuvos Seimas be debat vienbalsiai prim nauj Konstitucij, skelbusi, jog Lietuvos Valstyb yra respublika. Pagal ankstesnes konstitucijas buvo paymima kad demokratin respublika. Naujoji konstitucija suteik prezidentui labai dideles teises: prezidentas vadovauja valstybei, j reprezentuoja, skiria ir atleidia savo nuoira ministr pirminink, kitus ministrus, valstybs kontrolieri. Prezidentas yra vyriausias vis karini pajg vadas, jis skiria kariuomens vad, tvarko valstybs gynimo reikalus ir leidia visus potvarkius, kurie turi statymo gali, jis skelbia mobilizacij, kar ir taik, galutinai tvirtina biudet. Kai nevyksta sesija prezidentas leidia statymus arba juos atmeta, gali paleisti Seim, o irinkus nauj, pats prezidentas neperrenkamas. Prezidentu irenkamas A.Smetona. Per vis A.Smetonos valdymo laikotarp Lietuvoje iliko karo padtis, kaip veiksmingiausia priemon valdios rankomis slopinti bet koki opozicij. Apskrii karo komendantai u tikr ar tariam antivalstybin veikl galjo be teismo skirti baud iki 5000 lt, pasodinti iki 3 mnesi kaljim arba nubausti abiem bausmmis i karto, taip pat itremti i gyvenamosios vietovs, udaryti iki 11,5 met 1937 m. steigt priveriamojo darbo stovykl Dimitrave (Kretingos apskrityje). 1938 m. prasideda naujas voldemarinink judjimo etapas. Iki tol voldemarininkai su kitomis politins opozicijos grupmis nebendravo, nes grietai smerk partin laisv. Jie suartjo su kai kuriais krikioni demokrat ir liaudinink lyderiais, kurie taip pat iki tol nesiver bendradarbiauti su voldemarininkais, nes nepritar j ketinimams vesti griet A.Voldemaro diktatr. Kai vienas i Klaipdos krato naci E.Noimanas pradjo raginti A.Sliesorait atsiriboti nuo krikioni demokrat ir liaudinink ir organizuoti vien voldemarinink aktyvist sjd, A.Sliesoraitis atsak, kad dar per anksti, reikia sustiprti. Dar primin E.Noimanui, kad ir tautininkai atsikrat krikioni demokrat po 1926 m. gruodio 17 d. perversmo. 1938 m. kovo 12 d. vermachto daliniai ygiavo Austrij. Pablogjo Vokietijos ir ekoslovakijos santykiai. ekoslovakijoje gyveno apie 3 mln. vokiei. ekoslovakijoje buvo vykdyta dalin mobilizacija, armija pasireng gynybai. N.emberlenas A.Hitleriui paadjo neremti ekoslovakijos, vliau itai paadjo ir

Pranczija. Abi alys rekomendavo perduoti Vokietijai visus rajonus, kuriuose vokiei buvo daugiau kaip 50 proc. Stimsono doktrina atsirado 1932 m., pagal kuri valstybs m nepripainti neteist okupacij ir aneksij, o pavyzdiui, 1938 m. Miuncheno susitarimas buvo paskelbtas niekiniu kaip prietaraujantis imperatyvinms tarptautins teiss normoms 1938 m. kovo 17 d. Parmusi Vokietijos agresij Austrijoje Lenkija gavo tyl Berlyno sutikim paspausti Lietuv. Pasinaudojusi pasienio incidentu demarkacijos linijos Alytaus apskrityje (paeids administracin linij uvo lenk kareivis) Lenkijos vyriausyb teik Lietuvai ultimatum, reikalaudama per 48 val. umegzti tarp abiej ali diplomatinius santykius. Atsivelgdama real jg santyk, Lietuvos Vyriausyb beveik nesvarsiusi prim Lenkijos ultimatum. Lenkija steig konsulat Klaipdoje (tuo pripaindama j Lietuvai). 1938 m. gegus 12 d. Valstybs iniose buvo paskelbta ir sigaliojo paskutin tarpukario Lietuvos Konstitucija, kuri pasira prezidentas A. Smetona ir ministras pirmininkas V. Mironas. 1938 m. Klaipdos krate panaikinama karo padtis. 1938 m. Klaipdoje pastatomi Valstybins amat mokyklos rmai. 1938 m. Hasano eero rajone vyko SSRS ir Japonijos kariuomeni susirmimai. 1938 m. rugsjo 13 d. kilo maitas Sudetuose. Ginkluoti vokieiai puldinjo muitines, pasienio punktus. Paryius ir Londonas patar Prahai nusileisti. 1938 m. rugsjo 28 d. Miunchene susitiko Anglijos, Pranczijos, Vokietijos ir Italijos vadovai. Pagal j pasirayt sprendim ekoslovakija privaljo perduoti Vokietijai Sudetus ir kitus pasienio rajonus. A.Hitleris garsiai adjo, kad daugiau Europoje reikal jis nebeturi. 1938 m. J.Stalino sakymu suimtas Z.Angarietis, V.Mickeviiaus Kapsuko bendraygis. Nukankintas. 1938 m. ruden Vokietijos armijos skaiius iaugo iki 2 milijon 200 tkstani kareivi, ji turjo 720 tank ir 2500 lktuv. Mobilizuotose ekoslovakijos ginkluotosiose pajgose buvo apie 2 milijonus kareivi ir karinink, jose buvo 469 tankai ir 1582 lktuvai. Armija turjo galingus gynybinius tvirtinimus ir buvo pajgi duoti atitinkam atkirt, taiau atidav al be kovos. 1938 m. spalio 30 d. JAV per radij skaitant Herberto Dordo Velso romano Pasauli karas itrauk ir milijonams amerikiei patikjus, kad marsieiai ities siver em, JAV kilo masin panika. 1938 m. lapkriio 1 d. Lietuvoje panaikinta karo padtis, bet po mnesio Kaune, o nuo 1939 m. kovo 22 d. visoje Lietuvoje vestas valstybs sustiprintos apsaugos metas, kuris nuo karo padties skyrsi tik tuo, kad karo komendant funkcijas perm vidaus reikal ministro skiriami apskrii virininkai. 1938 m. lapkriio 9-10 nakt Vokietijoje vyko didiausias yd pogromas. Buvo siaubiami yd butai, parduotuvs, deginamos, griaunamos sinagogos. Apie 35 000 moni po t vyki pateko koncentracijos stovyklas. imtai uvo. 1938 m. lapkriio 18 d. Rygoje Baltijos ali usienio ministr konferencijoje Estija, Latvija ir Lietuva bendrai paskelb savo neutralitet, o i ali parlamentai vliau ileido atitinkamus statymus. Estija tok statym ileido 1938 m. gruodio 1 d. ir jis buvo sukurtas pagal 1938 m. gegus 29 d. vedijos neutraliteto deklaracij. Taip pat, Estija savo neutralum skelb ir savo konstitucijoje bei 1920 m. Tartu sutartyje su Soviet Rusija. 1938 m. gruodio mnes Klaipdoje buvo steigta Aktyvist sjunga, kuri jo voldemarininkai, krikionys demokratai ir valstieiai liaudininkai ir pasirod laikratis Bendras ygis. 1938 m. Vokietijoje bedarbi buvo 0,4 mln. 1938 metai Lietuvos ekonomikai buvo skmingiausi per vis nepriklausomybs laikotarp. Naujieji 1939-ieji taip pat prasidjo skmingai. Mnesin usienio prekybos apyvarta per pirmuosius keturis 1939m. mnesius, tiesa, lyginant su 1938m. vidurkiu, kiek sumajo (32,5 mln. Lt vietoj 38,1 mln. Lt), taiau, sumainus import (14,3 mln. Lt vietoj 18,6 mln. Lt), teigiamas usienio prekybos saldo pasiek beveik 4 mln. Lt (1938m. tik 0,8 mln. Lt). Stabiliai vystsi pramon, po didiosios ekonomins krizs atsigavs ems kis. Deja, ramaus gyvenimo metas jau buvo prajs. Lietuvos kinink ir apskritai vis kaimiei padtis anaiptol nebuvo lengva. ems kio ministerijos duomenimis, vidutinis pelnas i 1 ha ems, 1929 1930 m. sieks 62,3 Lt, smuko iki minus 1,8 Lt 1931 1932 m., 1934 1935 m. 34,3 Lt, 1937 1938 m. ir 30 Lt 1938 1939 m. spartesn paang stabd ir ki smulkumas. 1930 m. suraymo duomenimis, net 45 proc. vis ki buvo maesni kaip 10 ha ir tik deimtadalis virijo 30 ha ems. Ketvirtajame deimtmetyje nutrkus masinei lietuvi emigracijai, kaime

susikaup didiulis santykinis gyventoj perteklius, sieks kelis imtus tkstani moni. kininkus smaug skolos, nesumokti mokesiai, maos j parduodam produkt kanos. 1930 1939 m. i varytini buvo parduota 9000 ki. Isivysiusios pramonins valstybs per kain irkles dal savosios ekonomini sunkum natos, kilusios dl Didiosios ekonomins depresijos, ukrov agrarinms alims, eksportavusioms aliavas ir maisto produktus. ios preks pasaulio rinkoje atpigo tris ir net keturis kartus, o gatavi pramons gaminiai tik truput daugiau negu du kartus. Ketvirtajame deimtmetyje Lietuva dl kain irkli neteko 1,4 mlrd. Lt, t.y. sumos prilygusios 6-7 met eksportui. Nepaisant sparios pramons pltros ketvirtajame deimtmetyje, Lietuva iliko agrarin alis. 1939 m. pramons ir amat srityje dirbo tik 8,1 proc., o ems kyje 73,8 proc. alies gyventoj. ems kio produktai sudar net 78 proc. Lietuvos eksporto. Per 20 nepriklausomo gyvenimo met neatpastamai pasikeit Lietuvos gyvenviets. Apleistas buvs gubernijos centras ir tvirtovs miestas Kaunas, neturjs vandentiekio, kanalizacijos, aligatvi ir net geresnio viebuio, virto laikinja sostine ir moderniu didmiesiu, kurio gyventoj skaiius iaugo nuo 70 000 iki 154 000 (lenk valdytame Vilniuje per t pat laik gyventoj sumajo nuo 230 000 iki 215 000). Gerokai gteljo ir kiti Lietuvos miestai. 1939 m. Klaipda turjo 51 000 (1923 m. 30 000), iauliai 32 000, Panevys 27 000, Marijampol 16 000 gyventoj. Kuriantis Lietuvai beveik pus kinink gyveno sodiais, kuri em buvo suskirstyta riais ir juose buvo ilikusi trilauk ems dirbimo sistema, bendros ganyklos ir kitos vidurami liekanos. Vykdant ems reform, 1919-1939 m. vienkiemius buvo iskirstyta beveik 7000 rini sodi su 1 700 000 ha ems, kurioje matininkai sudar 160 000 vienkiemi. Prie Antrj pasaulin kar rini sodi buvo lik tik i Lenkijos atgautame Vilniaus krate. 1918 m. alyje tebuvo 600 ha drenuot emi. nepriklausomybs laikotarpiu buvo nusausinta beveik 500 000 ha drgn emi. perjus nuo trilauks ems dirbimo sistemos prie daugialauks ir todl sumajus pdymams, taip pat pavertus dirbama eme per 300 000 ha ganykl, krmyn ir mik, pasli plotai padidjo nuo 1 600 000 ha 1923 m. iki 2 300 000 ha 1938 m. Latvijos pramon ir prekyba iki IV deimtmetyje daugiausia buvo kitataui rankose: 41proc. nuosavybs priklaus ydams, 11proc. vokieiams, 10 proc. vald kit tautybi atstovai ir 38 proc.-latviai. Per vis trei deimtmet eksportas stabiliai augo, kol po 1929 m. krizs staiga sumajo. Ketvirtame deimtmetyje jo apimtis vl atsinaujino, o 1939 m. beveik pasiek ikikarin lyg. Apskritai Latvijos ir Estijos ekonomikos vienos i pirmj Europoje atsigavo po depresijos; ko gero, tai bene svarbiausias autoritarik Karlio Ulmanio ir Konstantino Petso reim pasiekimas. 1939 m. Estijos gyvenimo lygis buvo apytikriai toks pat, kaip ir Suomijos, o Latvija irgi nedaug atsiliko. Tuo tarpu Lietuva buvo daug skurdesn, su menkesne pramone. Pagal ekonominius rodiklius Lietuva buvo paskutin Europoje pagal pragyvenimo lyg. 1939.01.01 Klaipdos krate gyveno: 43226 lietuviai (28,1 proc.), 35219 klaipdikiai (22,9 proc.), 64281 vokieiai (41,8 proc.), 11067 kiti (7,2 proc.) I viso: 153 793 gyventojai (i j 33,27 proc. Klaipdos miesto gyventojai). 1939 m. sausio 10 d. Lietuvos Seimas prim neutralumo statym. Didiausias neutralumo alininkas buvo A.Smetona, mans, jog Vokietija galiausiai pralaimsianti ir vargas bus Lietuvai, jeigu ji susidsianti su Berlynu. Lietuvos neutralum kare rm ir opozicija, taip pat kariuomens vadovyb. U yg Vilni pasisak voldemarininkai, taip pat radikalieji tautininkai. Taiau kariausiai yg propagavo Lietuvos pasiuntinys Berlyne Kazys kirpa; jis buvo sitikins, jog kar laimsianti Vokietija, todl Lietuva neturinti kitos ieities, kaip eiti ivien su Berlynu, kuris suteiksis jai maiausiai Slovakijos status. I politins policijos praneim matyti, jog tautoje vyravo nuostata, kad reikia eiti Vilni, susigrinti sostin. 1939 m. kov Klaipdos mieste gyvena 51 168 gyventojai

1939 m. kovo 20 d. Lietuvai paskelbtas ultimatumas dl Klaipdos grinimo Reichui. Kovo 22 d. sutartimi Klaipda vl sujungiama su Vokietijos Reichu. 1939 m. kovo 22 d. Lietuvos Vyriausyb nusileido hitlerins Vokietijos ultimatyviems reikalavimams perduoti Klaipd ir Klaipdos krat naciams. I Klaipdos buvo evakuojamos Lietuvos valstybins staigos, ivesta kariuomen. Klaipdoje liko beveik tredalis Lietuvos pramons, gerokai sumajo biudeto pajamos. Teko priglausti daugiau kaip 10 000 Klaipdos krato pabgli. Dar skaudesn buvo moralin ala. 1939 m. kovo 22 d. visoje Lietuvoje vestas valstybs sustiprintos apsaugos metas, kuris nuo karo padties skyrsi tik tuo, kad karo komendant funkcijas perm vidaus reikal ministro skiriami apskrii virininkai. 1939 m. kovo 22 23 d. Klaipdos kratas prijungiamas prie Vokietijos. Voldemarinink populiarumas Lietuvoje krito. 1939 m. kovo 24 d. Vokietija um Dancig. 1939 m. kovo 29 d. kreiseriu "Deutschland", lydimu 40 laiv Klaipd atvyko Hitleris. Teatro aiktje jis prim parad ir pasak kalb. Krat paliko apie 18000 lietuvi. Klaipdoje dar liko apie 6000 Lietuvos piliei. Kad ir koks paradoksas, taiau btent Adolfo Hitlerio veikla padjo ivalyti miest nuo vokiei. 1945-j pradioje Memelis dl bombardavim ir audym virto tikru pragaru, uverstu lavonais. Neliko beveik n vieno taikaus gyventojo. Ilik gyvi vokieiai tapo pabgliais, o mieste apsigyveno visikai svetimi mons. 1939 m. pavasar parengtame praneime Lietuvos prezidentui Valstybs saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis ivardijo 4 iki 1926 m. gruodio vykusius ar rengtus sukilimus prie demokratin valdi ir 13 nuo 1926 m. gruodio iki 1938 m. pabaigos prie A.Smeton. 1939 m. pavasar Lietuvos visuomenje tapo populiari Patriotinio fronto idja suvienyti visus lietuvius, nepaisant j pair, pasiryusi ginti alies nepriklausomyb. 1939 m. balandio 1 d. Ispanijoje oficialiai paskalbta pilietinio karo pabaiga. al pradjo valdyti Franciskas Frankas, iki pat savo mirties 1975 m. 1939 m. balandio 7 d. Italija siveria Albanij. 1939 m. gegus 3 d. i SSRS usienio reikal ministro pareig dl savo ydikos kilms buvo atleistas Maksimas Litvinovas. J pakeit Viaeslavas Molotovas. SSRS pradjo bendradarbiavim su Vokietija: eng ydus, siunt Vokietijai aliavas, duodavo vokiei komunistus prisiglaudusius SSRS, keitsi politiniais kaliniais, apmokino Gestap (buvo sudaryta slapta sutartis tarp Gestapo ir GRU), mok konclageri krimo ir valdymo. SSRS pirmoji vykd masines udynes, naciai tik po Katyns kapini atradimo tepasek bolevik pdomis. 1939 m. vasar Japonija upuol SSRS protektorat Mongolij. Vyko susidrim tarp SSRS ir Japonijos kariuomeni prie Chalkin Golo ups. 1939 m. liep Anglijoje vedama visuotin karo prievol. 1939 m. rugpjio mnes Maskvoje vyko derybos tarp SSRS, Anglijos ir Pranczijos. SSRS kaip susitarimo slyg kl reikalavim paversti jos takos sfera Pabaltijo valstybes, reikalavo, kad karo atveju Lenkija ir Rumunija sutikt sileisti savo teritorijas Raudonj armij. Tam ypa prieinosi Lenkijos vadovyb, pagrstai bijodama, kad Raudonoji armija nuvers valdi ir okupuos al. Toki nuolaid nenorjo daryti anglai su pranczais. Nesant tarpusavio pasitikjimo, derybos nutrko. Sjunga prie Vokietij nebuvo sudaryta. Tuo paiu metu vyko konsultacijos tarp SSRS ir Vokietijos. 1939 m. rugpjio 20 d. A.Hitleris pasiunt J.Stalinui telegram, kuria prane apie galim Vokietijos ir Lenkijos santyki kriz. Jis sil pasirayti nepuolimo sutart, nes kitaip SSRS gali bti traukta i kriz. A.Hitleris reikalavo priimti J.Ribbentrop rugpjio 22 d., vliausiai 23 d. A.Hitlerio pasilymas pasidalinti takos sferomis sutapo su J.Stalino siekiu uimti buvusias Rusijos imperijos teritorijas, ypa sigalti Pabaltijyje (j suerzino Klaipdos - neulanio uosto - atplimas nuo Lietuvos, nes iki ten siek J.Stalino ir SSRS interesai). 1939 m. rugpjio 23 d. pasirayta SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis deimiai met bei slaptasis jos protokolas, kuriuo buvo nustatytas takos sfer Ryt Europoje, taip pat ir Baltijos kratuose, tarp abiej valstybi pasidalijimas: SSRS atiteko Suomija, Estija, Latvija, Lenkija iki Vyslos ir Narevo (Liublino vaivadija), Baltstog ir Bielskas, Besarabija (Moldova); Vokietijai atiteko likusi Lenkija, Lietuva (su istorine, teista jos sostine Vilniumi). A.Hitleris norjo gauti ir pus Latvijos iki Dauguvos, bet J.Stalinas grietai atsak. Taip pat vokieiai turjo persikelt i SSRS Vokietij, lietuviai, baltarusiai (daugiausia i Suvalk trikampio ir Klaipdos krato.

Pakt pasira Joachimas von Ribentropas ir Viaeslavas Molotovas. Vokietija dovanojo SSRS Latvij su Estija, o Lietuv norjo paversti placdarmu prie SSRS, prie tai Lietuv traukiant kar su Lenkija. 1939 m. rugpjio pabaigoje Vokietijos pasiuntinys Lietuvoje E.Cechlinas turjo pokalb su Lietuvos usienio reikal ministru J.Urbiu. E.Cechlinas pasil Lietuvai atsiimti Vilni i lenk jga. Taiau Lietuva, nenordama tapti nacistins Vokietijos sjungininke pasilymo atsisak. 1939 m. rugsjo 1 d. ryt gerai ginkluotos Vokietijos armijos upuol Lenkij. Prasideda Antrasis pasaulinis karas. Autant vokiei laivas lzvigas-Holteinas plauk Dancigo kanal, pasiek taip vadinam Penki vaigdi lank ir 4:48 paryiais i keli imt metr atstumo atideng ugn Vesterplat, kurioje Taut Sjungos leidimu lenkai turjo savo gul. Tai buvo lenk tvirtov iame kare, kaip kad sovietams Bresto tvirtov, kuri taip pat pirmoji prim naci smg. Vokietija turjo 1,5 karto daugiau nei Lenkija pstinink, 2,8 artilerijos, 5 tank. Prie 2800 vokiei lktuvus lenkai tegaljo pasisti tik 840 ir tai dauguma pasenusios konstrukcijos. Vokietijos pasienyje Lietuvoje pradeda veikti partizan briai. kar su Lenkija Vokietija vl stengsi traukti Lietuv. inoma, ne todl, kad jai bt buvusi reikalinga karin lietuvi parama. Lietuvi ygis Vilni bt reiks moralin param Berlynui, be to, palengvins jam gyvendinti rugpjio 23 d. sandr: paversti Lietuv savo satelitu. 1939 m. rugsj Anglija ir Pranczija nenordama, kad bt visikai pakirstas pasitikjimas j odio tesjimu, paskelb Vokietijai kar. Vokietija tuo metu prie vakarini sien su Pranczija laik nedidel armij. Pranczija tuo nepasinaudojo. 1939 m. rugsjo 3 d. Vokietijos vadovai ragino J.Stalin pradti karo veiksmus prie Lenkij, kitaip Vokietijos kariuomen bus priversta triukinti Lenkijos karines pajgas SSRS numatytoje okupacinje Lenkijos zonoje. 1939 m. rugsjo 8 d. Vokietijos vadovai antr kart ragina SSRS pulti Lenkij. Vermachto tankai pasirod Varuvos priemiesiuose. 1939 m. rugsjo 13 d. vermachtas apsupo Varuv. Miestas kovojo dvi savaites. Spalio mnes lenk kariuomens prieinimasis baigsi. Vokietija pasil Pranczijai ir Anglijai sudaryti taik, pripainti jos visus ukariavimus. Vakarai tokio pasilymo negaljo priimti, bet sausumoje karo joki karo veiksm nevykd. Anglija kol dar nebuvo spjusi mobilizuoti kariuomens, planavo pakenkti Vokietijai savo galingu laivynu trukdydama Vokietijos prekyb. Tai vadinamasis keistasis karas. Prie Vokietijos tiesiogiai buvo prijungta Poznans sritis, i likusios Lenkijos teritorijos sudaryta kolonija Varuvos generalin gubernija. Supdami Varuv ir persekiodami lenk kariuomen, vokieiai forsavo Vysl ir um rytin Varuvos vaivadijos dal, taip pat Liublino vaivadij, t.y. teritorij, kuri rugpjio 23 d. susitarimu su SSRS buvo skirta sovietams. Teritoriniams klausimams galutinai sureguliuoti ir abiej valstybi bendradarbiavimui iplsti J. von Ribbentropas antr kart atskrido Maskv ir po neilg deryb su J.Stalinu bei V.Molotovu rugsjo 28 d. pasira sienos ir draugysts sutart su slaptais priedais. 1939 m. rugsjo 15 d. Vokietijos vadovai trei kart ragina SSRS pulti Lenkij. V.Molotovas Vokietijos ambasadoriui Maskvoje V.Schulenburgui tikino, kad SSRS turi pateisinti savo veiksmus. 1939 m. rugsjo 17 d. ministras pirmininkas J.ernius kalboje vl pareik, jog Lietuva neisprstas problemas sprsianti tik taikiu bdu. ygio Vilni atsisakym mons suvok kaip dar vien vyriausybs kapituliacij. Jos padariniai moralinei tautos bsenai buvo gal net blogesni nei 1938 m. lenk ar 1939 m. vokiei ultimatum. Beveik 20 met aukus: Mes be Vilniaus nenurimsim, A.Smetonos imtaprocentinio neutralumo politika nebuvo nei logika, nei morali ir vargu ar imintinga. Lietuva neisaugojo neutralumo, tiktai paaukojo j ne Berlynui, o Maskvai. 1939-1940 m. Lietuvos vyriausyb, pirmiausia prezidentas, vykd ne tiek neutralumo, kiek visiko neveiklumo, plaukimo pasroviui politik, nors kadaise A.Smetona suvok pasyvios politikos pavojingum. Lietuva yra labai svarbi valstyb kaip grandis tarp Rusijos ir Vokietijos, ra jis 1924 m. Jei nevertinsime savo padties, jei bsime ir toliau pasyvs, tai mus gals irti kaip kompensacijos mediag prietaraujantiems kit interesams ilyginti. 1939 m. rugsjo 17 d. primygtiniu Lietuvos kariuomens vado reikalavimu Lietuvoje buvo paskelbta ir labai sklandiai vykdyta dalin mobilizacija. 1939 m. rugsjo 17 d. Maskvoje buvo paskelbta, kad Lenkijos valstyb nustojo egzistavusi ir todl SSRS vyriausybs pareiga yra pasirpinti vakar baltarusi ir vakar ukrainiei apsauga. Raudonoji armija gavo t pai dien sakym kirsti SSRS Lenkijos sien. RA um Vakar Ukrain, Vakar Baltarusij bei Vilni ir Vilniaus krat. Invazija buvo pridengta Orzelo incidentu.

1939 m. rugsjo 17 d. Lenkijos ambasadoriui Maskvoje teikta nota, kurioje pareikta, kad lugus Lenkijai ir jos vyriausybei, nustojo galios Lenkijos ir SSRS sutartys. 1939 m. rugsjo 18 d. per Lietuvos Lenkijos demarkacin linij buvo praleistos pirmosios Lenkijos kariuomens grups. Lietuvoje prieglobst rado apie 15 000 lenk kareivi, karinink. Daugiausia j buvo apgyvendinta Palangoje, Kulautuvoje, taip pat akiuose bei penktajame forte Panemunje. Lietuv bgo ir civiliai lenkai. Tarp j buvo ir J.Pilsudskio mona bei dvi dukros. Dalis Lietuvoje internuot lenk kari pasitrauk Pranczij, kur krsi nauja Lenkijos kariuomen. Lik Lietuvoje lenk kariai ir karininkai 1940 m. ruden neiveng soviet represij. 1939 m. rugsjo 19 d. Raudonosios armijos daliniai um Vilni. Pirmieji Vilni siver tankai, atvyko kavalerija. Uimtas Vilnius ir Vilniaus kratas buvo traktuojamas kaip Vakar Baltarusijos dalis. Soviet kariuomen sustojo ties buvusia Lenkijos ir Lietuvos demarkacin linija. Vilniaus gyvenimui tvarkyti buvo steigtas karins administracijos organas Baltarusijos fronto Laikinoji Vilniaus apygardos valdyba (virininkas J.ilianinas, nuo spalio 7 d. Kraskovas). Apygardos gyventojus informavo, organizavo baltarusikas laikratis Vilenskaja prauda. Kai kurie lietuvi komunist vadovai norjo, kad Vilnius taptu tramplynu uimant ir likusi Lietuv. 1939 m. rugsjo 19 d. Lietuvos pasiuntinys Maskvoje paklaus soviet kaip dl 1926 m. rugsjo 28 d., nepuolimo sutarties ir jos pratsim 1931 m. ir 1934 m. protokoluose ir ar SSRS nenumato grinti Lietuvai Vilniaus ir Vilniaus krato, juolab kad tenai gyvena lietuviai, ir Lietuvos Respublika turi teisi t krat. V.Molotovas, atsakydamas pasiuntinio L.Natkeviiaus pareikim, paymjo, kad tam yra principini klii, bet konkretaus atsakymo Lietuva negavo iki rugsjo 29 d., t.y. iki tol, kol SSRS ir Vokietija nepasira slaptj protokol dl takos sfer Ryt Europoje. 1939 m. rugsjo 21 d. Raudonoji armija pasiek administracin linij, skyrusi Lietuv nuo okupuotos Vilnijos. SSRS tapo tiesiogine Lietuvos kaimyne. Nelikus politiniame Europos emlapyje Lenkijos, sumajo Baltijos valstybi ilikimo galimyb. 1939 m. rugsjo 24 d. kritus Lenkijai, Maskvos spauda ir radijas pradjo negailesting puolim prie Estij kaip prieik Soviet Sjungai. Raudonojo laivyno karo laivai pasirod netoli Estijos uost, soviet bomboneiai pradjo grasinanius patruliavimus vir Talino ir jo apylinki. Maskva reikalavo, kad Estija laist SSRS sikurti karines bazes ir kurti 25 000 kari Estijos teritorijoje. Estijos vyriausyb prim ultimatum pasiraiusi eminant susitarim 1939 m. rugsjo 28 d. Panas reikalavimai buvo ikelti Suomijai, Latvijai ir Lietuvai. Estija ikart neteko 12.000 18.000 gyventoj itiek Baltijos vokiei repatrijavo Vokietij. 1939 m. rugsjo 25 d. J.Stalinas ir V.Molotovas prim Vokietijos pasiuntin F.ulenberg ir pasil Vokietijai prisijungti vis Liublino vaivadij bei didel Varuvos vaivadijos dal mainais Lietuv. Vokietija reikalavo turti laisvas rankas bent tredal Lietuvos teritorijos: nuo Baltijos jros madaug iki Kurn bei Raseini pietvakariuose nuo srities su Vilkavikiu, Liudvinavu ir Kapiamiesiu iki Marijampols, Simno, Seirij ir Leipalingio. Vliau, Vokietija spaudiama SSRS, atsisak emaitijos. Suvalkijos kampel Vokietija perleido SSRS, kai Raudonoji armija eng i teritorij. 1939 m. rugsjo 28 d. lugus Lenkijos valstybei, agresoriai Soviet Sjunga ir Vokietija pasira Draugysts ir sien nustatymo sutart su slaptu papildomu protokolu koreguojamas V.Molotovo J.Ribentropo slaptasis protokolas, pagal kur Lietuva perduodama Soviet interes sferai. Mainais Lietuv SSRS Vokietijai perleidia lenkikas emes tarp Vyslos ir Bugo (Liublino vaivadij bei dal Varuvos vaivadijos) bei Suvalk trikamp bei Vilkavikio, Lazdij, Kalvarijos, Kapiamiesio ir Liudvinavo apylinkes. SSRS Vokietijos siena eina Bugo, Narevo (Nauros) upmis, Vokietijos siena iki Suvalk trikampio. Slapti protokolai patvirtino abiej ali siekius neleisti atkurti Lenkijos valstybs. Vokietijai pagal antrj slapt protokol pripastama teis Vilkavikio, Lazdij, Kalvarijos, Kapiamiesio ir Liudvinavo apylinkes ( pietvakarius nuo linijos irvinta dabar Kutuzovas Pilvikiai Marijampol Simnas Sapackin), t.y. vis Vilkavikio apskrit, tredal Marijampols, penktadal Lazdij ir mayt Alytaus apskrities dal su vir 184 000 gyventoj. i teritorij i teritorij um SSRS ir dl to su Vokietija 1941 m. sausio 10 d. pasira treij slapt protokol, kuriuo SSRS sipareigojo Vokietijai umokti 31,5 mln. reichsmarki (7,5 mln. JAV doleri). 1939 m. rugsjo 28 d. SSRS Estij privert pasirayti savitarpio pagalbos sutart. 1939 m. rugsjo pabaigoje apygardos Laikinoji valdyba pertvarkyta miesto ir vadinosi Vilniaus miesto laikinoji valdyba. Savo ruotu apskrii centruose buvo sudarytos apskrii laikinosios valdybos, valsiuose ir kaimuose sukurti komitetai. Centriniuose apygardos valdymo organuose vadovaujantis vaidmuo priklaus Minsko partini valdios organ atsistiems darbuotojams. 1939 m. rugsjo 29 d. V.Molotovas pasikviet L.Natkevii deryb.

1939 m. rugsjo 30 d. Vilniaus gamyklose ir fabrikuose darbininkai i sav rinko vadinamsias trejukes. Miesto teatre vykusiame trejuki susirinkime Laikinosios Vilniaus miesto valdybos virininkas J.ilianinas nurod, jog reikia isiaikinti prieastis, trukdiusias pradti gamyklose ir fabrikuose normal darb, ir artimiausiomis dienomis j pradti. Neleisti savininkams ir j administracijai dezorganizuoti gamyb, o kart ir miesto normal gyvenim. Isiaikinus savinink sabotao faktus, panaudoti prie juos grieiausias priemones. Ne prayti mediag ir aliav, o priversti savininkus dirbti pilnu pajgumu... Taip ir tik taip reikia dabar elgtis, kad bt galima vesti tvark ir sureguliuoti gyvenim, - buvo pabrta susirinkime. Tvarkai palaikyti mieste buvo sukurta Darbinink gvardija. j buvo priimamos ir moterys. Judjimas miesto gatvse buvo leidiamas iki 20 val. vietos laiku; rugsjo 20 d. sakyta per 24 val. atiduoti valdios organams aunamuosius ir altuosius ginklus, ovinius, sprogstamsias mediagas, karo komendantroje registruotis lenk kariuomens karininkams; karo pabgliams sakyta ivykti savo kilimo vietas; jei jos buvo Vokietijos okupuotoje teritorijoje ivykti i miesto kitas vietoves. Daugelis pasiturini Vilniaus gyventoj buvo apimti baims, karikiai slapstsi. Vilniuje buvo atgaivinta darbo biros veikla, ir darb buvo galima gauti tik jai tarpininkaujant. Apie 1000 moni buvo darbinta vieuosiuose darbuose, 450 darbinink ts darb Turniki hidroelektrins statyboje, nukentjusios nuo Vokietijos aviacijos antskrydi radijo stoties atstatymo darbuose. adta atgabenti Vilni transport cemento i Volkovysko Turniki hidroelektrinei ir betono gamyklai. Karins ir civilins Vilniaus administracijos politikos okupuotame krate dal sudar sistemingai vykdomi aretai ir deportacijos. 1939 m. rugsjo mnesio Lietuvos kariuomens sudtis: Krato apsaugos ministerija, Kaunas, kurta 1918 11 23, krato apsaugos ministras brig. Gen. Kazys Musteikis Kariuomens tabas, Kaunas, kurtas 1918 11 23, kariuomens vadas brg. Gen. Stasys Ratikis. Kariuomens teismas, Kaunas, kurtas 1919 07 28, pirmininkas brg. Gen. Vladas Mieelis. I pstinink divizija, kurta1919 03 11, vadas brg. Gen. Jonas ernius II pstinink divizija, kurta 1919 07 18, vadas div. Gen. Edvardas Adamkaviius. III pstinink divizija, kurta 1920 01 01, vadas div. Gen. Mikas Rklaitis. 1-asis pstinink Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino pulkas, Ukmerg, kurtas 1918 11 23, vadas gen. t. Plk. Leonas Gustaitis. 2-asis pstinink Didiojo Lietuvos kunigaikio Algirdo pulkas, Kaunas, Jonava, kurtas 1918 12 05, vadasplk. Juozas Tumas 3-asis pstinink Vytauto Didiojo pulkas, Kdainiai (I batalionas), Raseiniai (II batalionas), Seredius (III batalionas), kurtas 1919 05 04, iformuotas 1926 08 31, vl suformuotas 1935, vadas plk. Petras Genys. 4-asis pstinink Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas, Panevys, Kupikis (I batalionas), kurtas 1918 12 29, vadas gen. t. Plk. Vaclovas adeika. 5-asis pstinink Didiojo Lietuvos kunigaikio Kstuio pulkas, Auktoji Panemun (I batalionas), Prienai (III batalionas), kurtas 1919 03 02, vadas gen. t. Plk. Albinas apauskas (epas). 6-asis pstinink Piln kunigaikio Margirio pulkas, Plung, Teliai, kurtas 1919 06 20, iformuotas 1926 m., vl suformuotas 1935 m., vadas plk. Jonas Andrainas. 7-asis pstinink emaii kunigaikio Butigeidio pulkas, Taurag, Taurags Naumiestis, kurtas 1919 07 01, vadas gen. t. Plk. Antanas Breimelis. 8-asis pstinink Kauno kunigaikio Vaidoto pulkas, iauliai, Varniai, kurtas 1919 05 12, vadas plk. Andrius Butkeviius (Butknas) 9-asis pstinink Lietuvos kunigaikio Vytenio pulkas, Marijampol (I batalionas), Vilkavikis (II batalionas), kurtas 1919 05 20, vadas gen. t. Plk. Antanas Gauas. Kavalerijos tabas, virininkas brg. Gen. Kazys Tallat-Kelpa. 1-asis husar Didiojo Lietuvos etmono kunigaikio Jonuo Radvilos pulkas, Kaunas, kurtas 1919 01 11, vadas plk. Izidorius Kraunaitis. 2-asis ulon Didiosios kunigaiktiens Biruts pulkas, Alytus, kurtas 1920 10 30, vadas l.e.p. pulk. Ltn. Kazys Labutis

3-asis dragn Geleinio vilko pulkas, Taurag, kurtas 1920 10 01, iformuotas 1924, vl suformuotas 1935, vadas plk. Antanas Rklaitis. 1-asis artilerijos pulkas, Ukmerg, Panevys, Kupikis, kurtas 1919 01 06, iformuotas 1926 07 31, vl suformuotas 1935, vadas plk. Alfonsas Sklrius. 2-asis artilerijos pulkas, Kdainiai, Seredius, Raseiniai, kurtas 1919 10 19, vadasplk. Vincas Jasulaitis. 3-asis artilerijos pulkas, Marijampol, Kaunas, Prienai, kurtas 1920 03 02, vadas plk. Petras Dokus 4-asis artilerijos pulkas, iauliai, Taurag, Plung, Varniai, kurtas 1921 03 30, vadas plk. Vladas Sidzikauskas. Prielktuvins apsaugos rinktin, Kaunas, steigta 1935, vadas plk. Ltn. Juozas Lavinskas. 1-asis ininerijos batalionas, Kaunas, steigtas 1919 01 13, vadas plk. Ltn. Juozas Grigalinas. 2-asis ininerijos batalionas, Radvilikis, steigtas 1935 08 01, vadas plk. Ltn. Jokbas Baublys. arvuoi rinktin, Radvilikis, kurta 1920 03 01, vadas gen. t. Plk. Ltn. Pranas Grebliauskas Ryi batalionas, Kaunas, kurtas 1919 01 08, vadas plk. Ltn. Marijonas Vitkauskas Autorinktin, Kaunas, kurta 1919 01 30, vadas plk. Ltn. Kazys Babickas Karo aviacija, Kaunas, iauliai, Panevys, kurta 1919 01 30, virininkas gen. in Antanas Gustaitis Karo laivynas, ventoji, kurtas 1935 08 01, vadas js ltn. Povilas Julius Labanauskas. Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla, Kaunas, kurta 1919 01 25, virininkas gen. Jonas Juodiius Vytauto Didiojo auktoji karo mokykla, Kaunas, kurta 1920 01 15, virininkas brigados gen. Vladas Karvelis Lietuvos auli sjunga, kurta 1919 06 27, vadas plk. Pranas Saladius. Kariuomens intendantra, kurta 1918 12 04, intendantas brg. Gen. Kazys Navakas Karo tiekimo valdyba, kurta 1918 12 04, virininkas div. Gen. Zenonas Gerulaitis. Ginklavimo valdyba, kurta 1919 01 29, virininkas plk. Pranas Lesauskis Karo sanitarijos valdyba, kurta 1918 12 04, virininkas brg. Gen. Vladas Nagius-Nageviius Karo veterinarijos valdyba, kurta 1919 02 01, virininkas plk. Bronius ikeris. Latvijos kariuomen 1938 m. Latvijos kariuomenje tarnavo 2200 karinink ir 23 000 kareivi; karo aviacijoje-550 vyr, laivyne 450, pasienio apsaugoje-1300, i j 100 karinink. Amerikiei valgybos duomenimis, Latvijos kariuomen buvo kiek maesn. 3100 vyr tarnavo policijoje. Kariuomen buvo suskirstyta keturias pstinink ir vien technin divizijas, kavalerijos pulk, tabo batalion ir karo laivyno eskadr. Kiekvien pstinink divizij sudar tabas, trys pstinink pulkai, vienas lauko artilerijos pulkas, valg divizionas, ryinink ir minuotoj kuopos, autotank brigada, aviacijos pulkas, ryi batalionas, arvuot traukini batalionas ir pakrants artilerijos pulkas. 1938 m. technin divizij iskaid atskirus pulkus, pavaldius artilerijos inspektoriui. Jam priklaus sunkiosios artilerijos pulkas, zenitins artilerijos pulkas ir atskirasis artilerijos divizionas. 1939 m. Latvijos armija turjo 29 tankus, 7 arvuoius, apie 400 pabkl. Karo aviacij sudar 61 lktuvas (i j 10 mokomj), karo laivyn-minininkai Virsaitis, Viesturs ir Imanta bei du povandeniniai laivai: Spyduola ir Ruonis, taip pat keli hidroplanai. Mobilizacijos metu, kuri planuota vykdyti per 72 val., buvo numatyta padidinti kariuomen iki 7 pstinink divizij (apie 120 000 vyr). Taiau vokiei ir soviet ekspertai nurod 200 000 kari skaii, o amerikieiai teig, kad Latvija karo atveju galt turti stipri 170 000 vyr kariuomen. Btinoji karo tarnyba Latvijos kariuomenje truko 12-15 mnesi. Nors kariuomen buvo gerai imutruota ir drausminga, jos ginkluot buvo sensteljusi, iskyrus nebent naujai suformuoto zenitins artilerijos pulko ginklus. Savos karo pramons Latvija neturjo: ginklus pirko usienyje, o vietoje gamino tik ovinius, granatas ir minas. 1940 birelio 1 d. Latvijos kariuomenje tuo metu buvo 2013 karinink, 27 555 puskarininkiai, instruktoriai ir kareiviai, i viso 29 568 vyrai.

1939 m. Japonija upuol Soviet Sjungos protektorat sovietin Mongolij. 1939 m. spalio mn. Varuva pasidav Vokietijos kariuomenei. 1939 m. spalio 2 d. A.Smetonai jau trei kart per pastaruosius pusantr met teko sprsti t pai dilem: prieintis smurtui ar pasiduoti. Atrodo, jog Lietuvos prezidentas buvo kapituliavs dar neprasidjus deryboms su SSRS. Lietuvos vyriausyb, motyvuodama finansiniais sunkumais, mobilizuotus rugsjo 17 d. karius paleido. Dalis karinink pasipiktino, kad pavojingu metu silpninama kariuomens galia, tuo labiau, kad Maskvoje prasidjo derybos dl Vilniaus ir Vilniaus krato srities. 1939 m. spalio 3 d. Maskv atvykusiam Lietuvos usienio reikal ministrui J.Urbiui (tarp delegacijos nari buvo ministro pirmininko pavaduotojas K.Bizauskas, kariuomens vadas gen. S.Ratikis ir pasiuntinys Maskvoje Ladas Natkeviius) J.Stalinas atskleid SSRS Vokietijos deryb ukulisius ir pareikalavo, kad Lietuvos vyriausyb pasirayt savitarpio pagalbos su SSRS sutart, pagal kuri Lietuvai perleidiamas Vilnius, taiau jos teritorijoje dislokuodamos Raudonosios Armijos gulos. 1939 m. spalio 4 d. vyko Vilniaus Trak apskrities kaim atstov pasitarimas, kuriame priimtas nutarimas pradti dalyti dvar, banyi emes, taip pat karves, arklius j neturintiems valstieiams. Nutarta i dvar aruod nusavintais grdais aprpinti skla buvusius kumeius ir bernus. Komitetai sipareigoja artimiausiomis dienomis (nereikia umirti, kad tai buvo spalio mnuo) organizuoti bulviakas ir darovi numim dvar laukuose. Vykdydami valdymo organ nutarimus, valstieiai isidalijo likusi be eiminink dvar turt, kirto mikus. 1939 m. spalio 5 d. Latvija ir SSRS pasirao savitarpio pagalbos sutart. Latvijoje dislokuota 30 000 RA kari. 1939 m. spalio 6 d. priimtas Vilniaus apygardos ir miesto Laikinosios valdybos nutarimas apsvarsius Baltstogs laikinosios valdybos kreipimsi visas Vakar Baltarusijos valdybas apie sijungim Baltarusijos SSR ir SSRS. 1939 m. spalio 8 d. buvo paskelbta rinkim Liaudies susirinkim tvarka. Taiau Vilniaus ir Vilniaus srities gyventojams juose neteko dalyvauti, nes Maskvoje kaip tik jau vyko Lietuvos ir SSRS derybos. 1939 m. spalio 10 d. Soviet vyriausybs spaudimu Maskvoje pasirayta Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis. Pagal j dalis pietryi Lietuvos su Vilniumi grinta Lietuvai, taip pat Lietuvoje numatyta steigti sovietines karines bazes. Pasiraiusi sutart Lietuva nustojo bti neutrali valstyb ir jau nebegaljo vykdyti savarankikos usienio politikos. ia sutartimi Lietuva atgavo beveik 7000 kv. km. Vilnijos (Vilniaus, Trak, venionli, Eiiki apylinkes) madaug penktadal teritorijos, kuria Soviet Rusija buvo pripainusi Lietuvai 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi. Nebuvo grintos net visai lietuvikos Druskinink, Marcinkoni, venioni Adutikio apylinks atgautoje teritorijoje gyveno apie 450 000 gyventoj. Prie atiduodami Vilni Lietuvai, sovietai j apipl.

1939 m. spalio 10 d. pasiraius Lietuvos krate prasidjo gyvenimo griovimas. igabenti radijo aparat fabriko Elektrit

SSRS savitarpio pagalbos sutart, Vilniaus Lietuvos URM turjo ini, jog i Vilniaus renginiai ir sandliuose buv apie 2000

pagamint rengini. Imontuoti ir iveti popieriaus, aliejaus, konserv fabrik, spirito gamyklos, didij spaustuvi, radijo stoties renginiai, i klinik rentgeno, elektrofizioterapijos aparatra, i lenk karins ligonins baldai, tvarstomoji mediaga, vaistai. Labai buvo nusiaubti Vilniaus geleinkeliai. Tik umus Vilni, Raudonosios armijos karinei administracijai kaip karo grobis teko 97 garveiai, 1500 vagon, keletas traukini sstat, pakraut maisto ir ginkl; jos grobis buvo arvuotas lenk traukinys, 600 t benzino, kariniai sandliai. Spalio 10-27 d. buvo imontuotos ir ivetos geleinkelio linijose buvusios elektros stotels, pabgi atsargos. Dar spalio 27 d., t.y. Lietuvos engimo Vilniaus krat ivakarse, Varnos geleinkelio stotyje stovjo parengtas ivykti Gardin garveys ir 40 tui vagon. I maiau vertingo turto iveti magistrato bei kuratoriuos rm baldai, konfiskuoti privatiems asmenims priklaus fortepijonai, pianinai, radijo aparatai. Minsk iveta daugyb verting archyv, meno vertybi, bibliotek. Prie isikraustant Raudonajai armijai Vilniaus apygardos laikinosios valdybos kultros skyriaus vedjas K.Klimovas skatino miesto varguomen kirsti park medius, imti i valstybini sandli malkas, anglis. Lietuvos generalinis konsulas Vilniuje uprotestavo itokius veiksmus, taiau K.Klimovas atkirto, kad ... bent ia proga reikia pasotinti alkanuosius, kurie per 20 met nieko neturjo. Taip siekta atiduodant miest Lietuvai ne vien pasipelnyti, bet ir sukurti kuo sudtingesn padt. 1939 m. spalio 11 d. Soviet vadovams pritar ir oficials Lietuvos asmenys. Savo kalboje A.Smetona usimin apie mums drauging valstyb Soviet Rusij ir Lietuvos sienas, kurias ginti mes vieni esame per mai ir per silpni. Es savitarpio pagalbos sutartis labai naudinga ir Lietuvai, ir Rusijai. Dabar Rusija yra tikra, kad jokia svetimalis didel negals net bandyti Lietuv panaudoti kaip placdarm prie SSRS. Dl ios prieasties ir Lietuva, ir Rusija abidvi taikos politikos alininks nuo dabar gali daug saugiau jaustis. 1939 m. spalio 11 d. L.Berija pasira sakym Nr. 0012223, kuriame suformulavo pirm teroro doktrin aneksuot ir numatyt aneksuoti ali gyventoj atvilgiu. Joje nurodyta, kurias moni grupes reikia persekioti, pagal komunistins ideologijos reikalavimus vertinus t moni socialin kilm ir padt. Tarp j buvo Lenkijos nekomunistini organizacij nariai, kaljim tarnautojai, policininkai, dvarininkai, fabrikantai, valstybi staig darbuotojai, Baltijos ali karininkai, pabgliai i Lenkijos, neivyk vokiei repatriantai ir i moni eim nariai. 1939 m. spalio 11 d. ir 12 d. Kaune vyko komunistins demonstracijos. J.Paleckis informavo soviet pasiuntinyb, kad susikr komunist, liaudinink bei socialdemokrat komitetas ir papra patarimo, kaip reikt kurti Lietuvos Liaudies Respublik. Informuotas V.Molotovas spalio 19 d. paliep pasiuntiniui Kaune N.Pozdniakovui: Nutraukite bet kok filtr ir paadus kairiesiems sluoksniams. Palaikykite ry tik su vyriausybiniais sluoksniais. Suprasti V.Molotovo elges nesunku: Maskva siek teisto Lietuvos, Latvijos ir Estijos prisijungimo, todl kol kas jai buvo reikalingi ne vietiniai komunistai ar J.Paleckio tipo veikjai, o teistos vyriausybs. 1939 m. spalio 12 d. suomi delegacija rus reikalavimu nuvyko Kremli. Stalinas pats pateik savo reikalavimus: 30 met inuomoti Hanko pusiasal, ten kuriant soviet jros karin baz, kad bt udarytos Suomijos lankos iotys; perleisti Hoglando (Suursaari) sal esani 180 km nuo Leningrado ir toliau esani grup sal; siena Karelijos ssmaukoje turjo bti atitraukta ne per 32, o per 80 km nuo Leningrado; be to, maas Barenco jros pakrants ruoas (turintis nauding ikasen, pvz., nikelio) su Peenega, turjo bti perduotas SSRS, kad bt apsaugotos Murmansko prieigos. U tai Stalinas pasil dvigubai didesn sovietins Karelijos teritorijos dal bei sutart dl Aland sal su ta slyga, kad vedai nedalyvaut j remilitarizacijoje. 1939 m. spalio 27 d. Lietuvos kariuomens rinktin eng Vilni. Respublikos sostin m kontroliuoti Lietuvos Vyriausybs galiotinis Vilniui ir Vilniaus kratui A. Merkys. 1939 m. spalio 31 d. soviet kariai nekviesti slopino lenk riaues Vilniuje, o soviet pasiuntinys Kaune Nikolajus Pozdniakovas vieai kritikavo per daug sentimentali, per daug velni Lietuvos vyriausybs politik Vilniuje, neatmesdamas galimybs, jog vl kilus lenk riaums, jas slopinsianti soviet gula. Cenzra neleido laikraiams skelbti Vakar politik kalb, demaskuojani Maskvos param Berlynui. Lietuvos vyriausyb stengsi net odiu neugauti Ryt kaimyno. U kalbas (gand skleidim), kad Lietuv okupuosianti SSRS, gyventojai buvo baudiami 12 mnesi kalti priveriamojo darbo stovykloje. 1939 m. spalio mnes pradjo kurtis pirmosios lenk pogrindio organizacijos Lietuvoje. Lenk pogrindis svarbiausiais savo prieais laik nacistin Vokietij ir bolevikin SSRS. Lietuvoje slaptai veikianios karins ir politins lenk organizacijos pasiymjo radikaliu antilietuviku nusistatymu. 1939 m. lapkriio 8 d. buvo pasiksinta A.Hitler (i viso ksintasi 42 kartus per vis jo gyvenim).

1939 m. lapkriio viduryje Alytuje, Prienuose, Gaiinuose (prie Jonavos) ir Naujojoje Vilnioje bei Kirtimuose prie Vilniaus sikr 18 786 soviet kariai (16-asis ypatingasis auli korpusas su 5-ja auli divizija, 2-aj lengvj tank brigada, dviem aviacijos pulkais). 1939 m. lapkriio 21 d. prezidentas A. Smetona patvirtino A. Merkio vadovaujam paskutin tarpukario nepriklausomos Lietuvos Vyriausyb, sudaryt i tautinink, krikioni demokrat, liaudinink. 1939 m. ruden SSRS okupuotoje Lenkijos dalyje buvo suimta ir isista SSRS apie 8000 karinink ir daugiau kaip 200 000 kareivi, tarnautoj, policinink, politik, pramoninink. 1939-1940 m. NKVD Katynje, Charkove, Kalinino apylinkse nuud apie 22 000 belaisvi Lenkijos armijos karinink. 1939 m. lapkriio 22 d. prezidentas A.Smetona patvirtino 21-j, paskutinij, Lietuvos respublikos vyriausyb: Antanas Merkys ministras pirmininkas Kazys Bizauskas ministro pirmininko pavaduotojas Kazys Skuas VRM ministras Juozas Urbys URM ministras Kazys Musteikis krato apsaugos ministras Ernestas Galvanauskas finans ministras Juozas Audnas ems kio ministras Kazys Jokantas vietimo ministras Antanas Tamoaitis teisingumo ministras Jonas Masilinas susisiekimo Konstantinas akenis valstybs kontrolierius. Paskutinysis premjeras, atsargos pulkininkas ir LTS veteranas, buvs Klaipdos krato gubernatorius ir Kauno miesto burmistras A.Merkys mslinga asmenyb, suvaidins svarb vaidmen paskutinij Lietuvos Respublikos gyvavimo mnesi istorijoje. 1939 m. spalio 2 d. (lapkriio 24 d.) Vilniuje jau sikrus nepriklausomos Lietuvos Vyriausybs galiotiniui, Usienio reikal ministerijai buvo pasistas Raudonosios armijos okupacijos metu aretuot ir ivet Vilniaus ir srities gyventoj sraas. Jame 351 pavard. Pagal srao duomenis tai gydytojai, teisininkai, pramons ir prekybos darbuotojai, savivaldybs nariai ir tarnautojai, aukti geleinkelio sistemos darbuotojai. I srao matyti, kad buvo aretuojami yms visuomens ir politikos veikjai. Taip buvo varinama Vilniaus ir Vilniaus srities, kaip ir visos Vakar Baltarusijos ir Vakar Ukrainos, visuomen. 1939 m. lapkriio 26 d. Suomijai buvo pareiktas SSRS protestas dl SSRS karini dali apaudymo. Vliau paaikjo, kad patys sovietai provokaciniais tikslais apaud savo dalin. 1939 m. lapkriio 30 d. ryt SSRS upuol Suomij (iemos karas). Buvo mesta didel sovietin kariuomen: 26-28 pstinink divizijos, 2500-3000 tank, 2500 lktuv. SSRS aviacija viepatavo ore, bombarduoti miestai. Mobilizacijos metu suomiai sutelk 175 000 - 200 000 kari. Vliau tarnyb pagalbinse dalyse atjo ir moter. Karo pradioje SSRS sudar marionetin sovietins Suomijos vyriausyb, vadovaujam Kominterno veikjo O.Kuusineno. Su ja net pasirayta sutartis, kuri atmet teista Suomijos vyriausyb. 1939 m. ruden Lietuvoje veik 18 yd, 1 rus, 3 lenk ir 2 vokiei gimnazijos bei progimnazijos. 1939 m. gruodio 4 d. J.Urbys Lietuvos atstovui enevoje, kur taut Sjunga svarst suomi skund dl SSRS pradtos prie j al agresijos, telegrafavo: Turint galvoje ms sutart su rusais ir bendr politin padt, mums enevoje tenka elgtis taip, kad nesupykdytume rus [...], palaikykite ry su latviais, estais bei paiais rusais [ne su suomiais, o su rusais!!!!!!]. niekur nebalsuokit prie rusus. 1939 m. gruodio 13 d. balsuojant u rezoliucij dl SSRS paalinimo i Taut Sjungos, Lietuvos atstovas, kaip ir Latvijos bei Estijos, susilaik. 1939 m. gruodio 14 d. Taut Sjunga pasmerk agresij prie Suomij. SSRS buvo paalinta i TS. Anglija ir Pranczija m rengti 150 000 kari ekspedicin armij Suomijai paremti. Vokietija pagrasino paremsianti SSRS. Suomijai padjo savanoriai apie 12 000 kari i Danijos, vedijos, Vengrijos, Norvegijos, Amerikos suomiai savanoriai. Anglija ir Pranczija tiek ginkluot. 1940 m. pradioje periodini leidini vienkartinis tiraas siek 1,1 mln. egzempliori. Knygos ir laikraiai buvo leidiami lietuvi, jidi, hebraj, vokiei, rus, lenk ir kt. tautini maum kalbomis. 1940 m. saus baigsi Klaipdos krato traukimo Reich procesas. 1940 m. sausio 22 d. kariuomens vadas S.Ratikis dl pablogjusios sveikatos papra prezidento leisti j 3 mnesius atostog. Vietoj jo laikinai eiti pareigas paskiriamas Vincas Vitkauskas, kuris buvo paskirtas Vilniaus rinktins ygiavusios Vilni vadu A.Smetonai siekiant paeminti sipolitikavus kariuomens vad.

1940 m. vasario 14 d. sovietai pralau Manerheimo linij, nuo kurios suomiai pasitrauk prie silpnesns gynybins linijos Vyborgo fronte. Kai lanka prie miesto ualo ir tankai galjo vaiuoti ledu bei apeiti naujas pozicijas i vakar, Manerheimas, kaip vyriausias kariuomens vadas, ir du vyriausybs nariai sutio, kad didels teritorijos praradimas yra neivengiamas. Derybos prasidjo kovo 7 dien. Kare uvo apie 25 000 suomi kareivi ir apie 45 000 buvo sueista. Suomijos pietrytin siena buvo atitraukta iki 1721 m. ribos, rusams atiteko ketvirtas pagal dyd Vyborgo miestas kartu su visa Karelijos ssmauka ir antra madaug tokio pat dydio teritorija Ladogos eero iaurinje pakrantje. Suomija neteko lankoje esani sal, Hanko pusiasalis buvo inuomotas sovietams. Apie 12 proc. vis Suomijos gyventoj isikl i prarastos teritorijos. Buvo prarasta 10 proc. visos tekstils, chemijos ir metalo pramons, beveik 100 elektrini, Karelijos mikai, lentpjvs ir kitos panaios mons bei emutin dalis Saimaa kanalo, kuriuo iki tol didiojo eero rajono mediena buvo plukdoma eksportui iki Vyborgo uutekio. 1940 m. vasario kovo mn. Raudonoji armija pradjo didel puolim Suomijoje. Suomijai, patyrusiai daug nuostoli grs didelis soviet prasiverimas. Suomijos vyriausyb dar vis didesnes nuolaidas. Lietuvai turjo kelti nerim agresija Suomijoje, Suomijos liaudies respublikos paskelbimas. 1940 m. kovo 12 d. SSRS sutiko pasirayti taikos sutart su Suomija. SSRS paskatino iam ingsniui per dideli nuostoliai itame kare, taip pat tarptautins padties susikomplikavimo galimyb. Ketinta mginti taisyti 1939-1940 m. iemos karo klaidas ir pakartoti puolim, bet tam sutrukd netiktas karas su Vokietija. Beje, soviet divizija buvo net Irane (net iki 1945 m. kavalerijos divizija). Dar Stalino laikais bta umai siverti Afganistan. 1940 m. kovo 26 d. Pravda ra, kad pusmetis nuo savitarpio pagalbos sutarties sudarymo neginijamai, kokie nepagrsti ir kvaili yra tarinjimai, jos SSRS Lietuvos atvilgiu turinti toli siekiani plan ir tamsi sumanym. 1940 m. balandio 9 d. 4:15 nakt Vokietija nordama pagerinti savo padt jroje upuol Danij ir Norvegij. Naciams taip pat rpjo norveg geleies rda, norveg mokslinink pasiekimai branduolinje fizikoje. 1940 m. balandio 12 d. Farer salos tapo brit protektoratu. 1940 m. gegus 8 d. Lietuvos Valstybs herbo komisija nutar teikti Prezidentui nauj vliavos projekt. Pagal j, gelton-ali-raudon turjo pakeisti M.Dobuinskio proteguota geltona-raudona-balta. Be to, trispalvs vienoje pusje per vidur silyta vaizduoti raitel, kitoje Gediminaii stulpus. Taiau neuilgo vietoj trispalvs suplvesavo sovietin raudona vliava. Ypa didel diskusija (tarpukariu dl to daug kart ginytasi) dl tautins vliavos spalv sipliesk 1936 m. Tuomet vieni sil sukeisti esamoje vliavoje spalvas, gelton dti vidur, nes to reikalauja heraldika, kiti palikti vliav toki, kokia yra. Tretieji tinkamiausia laik Maosios Lietuvos ali-balt-raudon. M.Dobuinskis, dirbs prie valstybs herbo, buvo u gelton-raudon-balt arba balt-raudon-gelton, kuri atitiko jo kurto herbo spalvas. Silyta net statmen juost alia-balta-alia su raudonu dvigubu kryiumi viduryje. Tuomet pastabas nebuvo atsivelgta ir naujausioje LR Konstitucijoje 1938 m. geltona-aliaraudona buvo vardytos kaip Lietuvos tautins spalvos. 1940 m. gegus 10 d. Islandija metams tapo brit, vliau 4 metams JAV protektoratu. 1940 m. gegus 10 d. vermachtas pradjo gerai parengt puolim. Buvo uimtos Beniliukso alys, prasiver Pranczijos pajrio link. Prie Diunkerko apsupo 400 000 angl ir prancz armij, kuri laivais spjo persikelti Britanijos salas. 1940 m. A.Hitleris pradeda ruotis karui su SSRS. Jis sak parengti smulk karo plan. Per 4 mnesius vermachtas turjo uimti teritorij vakarus nuo linijos Archangelskas Astrachan. 1940 m. gegus mn. Britanijos premjeru tapo V.erilis. Jis atmet bet kokius sandrius su A.Hitleriu. 1940 m. gegus mn. Lietuvos kariuomens tab plauk inios, kad prie Lietivos sienos su Baltarusija telkiami dideli Raudonosios armijos daliniai. Tad birelio 14 d. ultimatumas neturjo vyriausybei bti staigmena. Laiko pasirengti uteko, bet jis nebuvo inaudotas. 1940 m. gegus 26 d. likviduotas paskutinis rengtas voldemarinink puas. Suimti 8 voldemarininkai, tarp j ir A.Sliesoraitis. 1940 m. gegus 30 d. Sovietin vyriausyb nepagrstai apkaltino Lietuvos valdi, kad pastaroji rengia provokacijas prie krate dislokuotas sovietines gulas, grobia raudonarmieius, prie juos rengia

provokacijas, renka valgybinius duomenis. Kaltinama Savitarpio pagalbos sutarties paeidimais, nukreiptais prie SSRS karins sjungos su Latvija ir Estija sudarymu. 1940 m. birelio 1 d. RA Baltijos ali pasienyje laik 20-25 divizijas, arba 300-400 000 kari. Estijos pasienyje buvo sutelkta 160 000 soviet kari, palaikom 600 tank. Penkios soviet oro pajg divizijos i 1150 lktuv blokavo vis Baltijos oro erdv vir Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Soviet Baltijos laivynas prisidjo prie operacijos blokuodamas tris valstybes i jros puss. NKVD buvo sakyta pasiruoti suimti 58 000 karo belaisvi. 1940 m. birelio 1 d. Lietuvos kariuomenje buvo 28 005 mons. Kariuomen sudar 3 pstinink divizijos 9 pstinink pulkai, 4 artilerijos pulkai, 5 prielktuvins motorizuotos kuopos; kavalerija 3 kavalerijos pulkai ir 3 raitosios baterijos; karo aviacija 3 aviacijos grups, sudarytos i 8 eskadrili, 3 aerodromo apsaugos kuopos bei karo aviacijos mokykla; karo technikos dalys arvuoi rinktin, du ininerijos batalionai, autorinktin, ryi batalionas ir karo laivas Antanas Smetona; prielktuvins apsaugos rinktin bei karo mokykla. Kariuomens sandliuose paruotas mobilizacinis rezervas, kuris leist apginkluoti ir aprpinti 130 000 moni kariuomen. 1940 m. birelio 3 d. visos soviet karini pajg bazs Pabaltijo valstybse buvo Aleksandro Loktionovo inioje. 1940 m. birelio 9 d. nuo Semiono Timoenko buvo teikta soviet direktyva 02622ss/ov Raudonosios armijos Leningrado regionui bti pasiruous iki birelio 12 d.: a) ugrobti Lietuvos, Latvijos ir Estijos laivyn laivus j bazse ar/ir jroje b) ugrobti Estijos ir Latvijos komercinius laivynus su visais j laivais c) pasiruoti invazijai ir isilaipinimui Taline ir Paldiskyje d) udaryti Rygos lank ir blokuoti Estijos ir Latvijos krantus Suomijos lankoje ir kitur Baltijos jroje e) ivengti Estijos ir Latvijos vyriausybi, karini pajg, valstybinio ir kt turto evakuacijos f) i anksto paruoti laivyno param invazijai Rakvere g) ivengti Estijos ir Latvijos lktuv skrydi Suomij ar vedij. 1940 m. birelio 13 d. 10:40 ryto soviet karins pajgos pradjo judti savo pozicijas ir buvo pasiruousios jau birelio 14 d. 22:00 val. 1940 m. birelio 14 d. vermachto XVIII armija vadovaujama generolo Georgo fon Kuchlerio eng Paryi. Kar Pranczijai paskelb ir Italija. Nuo Pranczijos atimta ir prie Vokietijos prijungti Elzasas su Lotaringija. 1940 m. birelio 14 d. Keturi povandeniniai laivai ir daug lengvj laivyno jungini isidst Baltijos jroje prie Rygos lankos ir Suomijos. Laivyno blokadoje dalyvavo 120 soviet laiv (skaiiuojant 1 kruizeris, 7 naikintuvai ir 17 povandenini laiv); 219 lktuv. Du soviet bomboneiai numu Suomijos keleivin lktuv Kaleva, skrendant i Talino Helsink, kuriame buvo trys diplomatai i JAV Taline, Rygoje ir Helsinkyje bei vir 120 kg diplomatini laik, kuriuos gabeno du Pranczijos ambasados kurjeriai. Visi skridusieji uvo. 1940 m. birelio 14 d. 23:50 Soviet Sjunga aikiai derindama vokiei veiksmus Europoje teik Lietuvai ultimatum, kurio vienas reikalavim buvo sileisti Lietuvos teritorij faktikai neribot papildom SSRS armijos kiek, kurio utekt neva tinkamai gyvendinti SSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutart ir ukirsti keli provokacijos veiksmams. SSRS reikalavo sudaryti nauj vyriausyb, auktus Lietuvos pareignus patraukti teismo atsakomybn. Lietuvos Vyriausyb pakluso ultimatumo reikalavimams. Kremliaus tikslas, kad Lietuvos kariuomen nepasiprieint karinei invazijai ginklu, buvo pasiektas. Lietuvos karinei aviacijai buvo udrausta skaidyti ir soviet lktuvai nusileido Kauno, iauli, Radvilikio ir kt. aerodromuose. Tai, kad Lietuvos kariuomen negavo sakymo prieintis engianiai Raudonajai Armijai, buvo didelis Kremliaus laimjimas. Dabar iki Lietuvos prijungimo prie SSRS svarbiausias Maskvos udavinys buvo kariuomens neutralizavimas. Pasirinktas laipsniko kariuomens pertvarkymo variantas. Pertvarkymai pradti dal potencialiai pavojing karinink, ypa auktesnij vad ir virinink, paleidiant i tarnybos, o paliktus tarnauti perkeliant kitas pareigas. 1940 m. Birelio 14-15 nakt SSRS pasienieiai mgino iprovokuoti konflikt Abrens valsiuje, ties Maslenk ir Blont kaimais-upuol Latvijos pasienio postus. Buvo nukauti trys latvi pasienieiai ir viena civil moteris, sueisti du civiliai (moteris ir 14 met paauglys, kuris greit ligoninje mir). Provokacija nepavyko, SSRS Latvijai teik ultimatum. 1940 m. birelio 15 d. sovietin kariuomen be pasiprieinimo um svarbiausius Lietuvos centrus, strateginius punktus, okupavo krat. Respublikos prezidentas A. Smetona pasitrauk Vokietij.

Abipusiai sipareigojimai gerbti viena kitos suverenitet buvo tvirtinti dvialse Lietuvos Respublikos ir SSRS sutartyse. Tad, sudarydama slaptuosius protokolus, Soviet Sjunga paeid 1920 m. Lietuvos-Soviet Rusijos Taikos sutarties 1 straipsn, kuriame Soviet Rusija be atodair pripaino Lietuvos suverenitet ir nepriklausomyb su visomis i tokio pripainimo einaniomis juridinmis skmmis, taip pat 1926 m. Lietuvos Respublikos-SSRS Nepuolimo sutarties 1 straipsn, kuriame patvirtintas 1920 m. Taikos sutarties nuostat galiojimas, bei jos 2 straipsn, kuriame alys pasiadjo visomis aplinkybmis gerbti viena antros suverenum. SSRS paeid 1920 m. Lietuvos Soviet Rusijos Taikos sutarties 5 straipsn, pagal kur Soviet Rusija apsim Lietuvos neutralitet saugoti ir dalyvauti garantijose tam neutralitetui ilaikyti. Drauge buvo paeistos ir 1907 m. Hagos konvencijos dl neutrali valstybi ir asmen teisi ir pareig sausumos karo metu nuostatos, kurios numato neutralios valstybs teritorijos nelieiamyb ir draudia kariaujanioms alims j naudoti kariniams tikslams. Verta prisiminti, kad 1907 m. Hagos konvencija yra paprotins tarptautins teiss iraika. SSRS, okupuodama ir aneksuodama Lietuv, paeid ir kitus pagrindinius tarptautins teiss principus. Vis pirma nesilaikyta draudimo naudoti jg. SSRS ultimatumas neturjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Jis buvo teiktas tiesiogiai grasinant panaudoti karin jg ir paskelbiant, kad papildomi SSRS kariniai daliniai bus vesti Lietuv bet kokiu atveju. Lietuvos vyriausyb nerado jokios kitos ieities ir patenkino ultimatumo reikalavimus. SSRS kariuomen Lietuvos teritorij eng 1940 m. birelio 15 d., um strateginius centrus ir objektus. Akivaizdu, kad SSRS tokiais savo veiksmais paeid Briando-Kellogo pakto 1 straipsn. Dar 1929 m. Lietuva prisijung prie SSRS inicijuoto vadinamojo Litvinovo protokolo (Protokolo dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons). SSRS taip pat paeid 1926 m. Nepuolimo sutarties su Lietuva 3 straipsn, pareigojus alis susilaikyti nuo bet kuri agresijos veiksm. 1940 m. birelio 16 d. SSRS teik ultimatum Latvijai. 1940 m. birelio 16 d. Soviet Sjunga siver Estij. Raudonoji armija ijo i savo karini bazi, apie 90 000 kari. Molotovas kaltino Baltijos alis konspiracija ir reikalavo kurti tokias vyriausybes, kokias pripaino sovietai. Estijoje tiktai Signalinis batalijonas, laiksis Taline Raua gatvje pasiprieino Raudonajai armijai ir komunistinei milicijai birelio 21 d., vadinamai Liaudies savigyna (Rahva Omakaitse). Kai Raudonoji armija gavo pastiprinimui 6 arvuoius, mis tssi kelias valandas iki saullydio. Galiausiai karinis pasiprieinimas baigsi derybomis ir nepriklausomas Signalo batalijonas pasidav, buvo nuginkluotas. uvo 2 estai, keletas buvo sueista, uvo 10 soviet ir dar daugiau sueista. T pai birelio 21 d. Estijos vliava ant Pikk Hermanno bokto buvo pakeista raudona vliava. Prasidjo vietini baltj rus terorizavimas, sumimai. Paskelbus Estij sovietine, gulos 42 Estijos laiv usienio vandenyse atsisak grti tvyn (apie 40 proc. tarpukario Estijos laivyno). itie laivai Brit pajg buvo paimti rekvizit ir buvo naudojami lydti konvojus Atlanto vandenyne. Per kar, apytiksliai 1000 Estijos jreivi tarnavo brit kariniame laivyne, i j 200 kaip karininkai. Nedaug est buvo Karalikosiose oro pajgose, brit armijoje, JAV armijoje kartu pamus nedaugiau 200. 1940 m. birelio 16 d. Lietuv atvyks Soviet Sjungos usienio reikal komisaro pavaduotojas V. Dekanozovas pradjo krato sovietizacij. 1940 m. birelio 17 m. Pranczija pasidav. 1940 m. birelio 17 d. Apie 100 000 kareivi, 2500 tank ir 2000 lktuv kirto Latvijos - SSRS ir Latvijos Lietuvos sienas. Vidurdien tankai jau buvo Rygoje. 1940 m. birelio 17 d. V. Dekanozovo nurodymu sudaryta promaskvietika J. Paleckio liaudies vyriausyb: Justas Paleckis ministras pirmininkas Vincas Krv-Mickeviius ministro pirmininko pavaduotojas ir URM ministras Gen. Vincas Vitkauskas krato apsaugos ministras Povilas Pakarklis teisingumo ministras Ernestas Galvanauskas finans ministras Matas Mickis ems kio ministras Leonas Koganas sveikatos apsaugos ministras. 1940 m. birelio 18 d. J.Paleckio aktu raytojas Antanas Venclova paskirtas vietimo ministru.

1940 m. birelio 19 d. J.Paleckio aktu M.Gedvilas VRM ministru. K tik ileistas i kaljimo A.Sniekus tapo Valstybs saugumo departamento direktoriumi. 1940 m. Baltijos alyse gyt patirt Maskva panaudojo po Antrojo pasaulinio karo sovietizuodama Ryt ir Centrins Europos valstybes: ir ten komunistai pirmiausia paimdavo savo rankas VR ministerijas 1940 m. birelio 19 d. M.Gedvilas remdamasis Draugij statymo (ileisto A.Smetonos) 48 straipsniu udar Lietuvi tautinink sjung. 1940 m. birelio 19 d., paleidus atsarg auli sjungos vad plk. P.Saladi, 9-ojo pstinink pulko vad gen. tabo pulkinink Antan Gau, Kariuomens tabo 2-ojo skyriaus valgybos ir kontrvalgybos dalies vedj plk. Ltn. Petr kirkl. 1940 m. birelio 22 d. Pranczija kapituliavo ir pasira paliaubas. kolonijas ir prancz laivyn Vokietija nesiksino, nes bijojo, kad mginimus juos ugrobti gali sutrukdyti anglai ir patys sigalti prancz ujrio valdose. 1940 m. birelio mn. SSRS pareikalavo Pabaltijo valstybi pakeisti vyriausybes ir sileisti neribot kiek sovietins armijos. Nuo 1940 m. birelio 25 d. pradti masinai karinink paleidimai atsarg bei perklimas kitas pareigas. Iki Lietuvos kariuomens likvidavimo pradios atsarg buvo paleisti 188 karininkai, i j 26 V.Dekanozovo ir N.Pozdiako reikalavimu suimti. 1940 m. birelio 27 d. J. Paleckio vyriausyb paleido IV Lietuvos seim. 1940 m. pirmajame pusmetyje ekonominiai sunkumai nulemti Klaipdos krato netekties, dl ekonomikai atsilikusio Vilniaus krato bei prasidjusio karo buvo veikti. Liepos viduryje tai pripaino ir Liaudies vyriausybs finans ministras Juozas Vainoras: Ms bendra ekonomine padtimi ir kio gyvenimo eiga nusisksti netenka. Tiek ms valstybs ido bkl, tiek usienio prekybos apyvarta, pasirodo, kur kas geresn negu tuo paiu laiku pernai. 1940 m. liepos 1 d. Lietuvos aide ispausdintame straipsnyje Krato demokratizacija buvo paskelbti artimiausi tikslai: Krato demokratizacija tai kova be pasigailjimo su visais liaudies prieais [...]. sutriukintos reakcijos pakalikai dar ne visai ivaryti i valstybs aparato. J dar yra ir kariuomenje. vairs liaudies prieai, kuri vieta kaljime, laisvai dar vaiktinja gatvmis. Tokiam liberalizmui turi bti padarytas galas. 1940 m. liepos 2 d. Lietuvos liaudies vyriausybs saku Lietuvos kariuomen pervadinama Liaudies kariuomene. 1940 m. liepos 3 d. Lietuvos liaudies vyriausyb prim statym kuriuo Lietuvos kariuomen buvo pertvarkyta Liaudies kariuomen pagal sovietin pavyzd. 1940 m. liepos 7 d. Soviet paskirtas Valstybs Saugumo Departamento direktoriumi A. Sniekus patvirtino Lietuvos politini partij vadovybs ir aktyvo sumimo plan. Nakt i liepos 11 d. 12 d. is planas i esms buvo gyvendintas. 1940 m. liepos 7 d. patvirtintas prievalstybini partij: tautinink, voldemarinink, liaudinink, krikioni demokrat, jaunalietuvi, trockininku, socialdemokrat, eser, auliu ir kt. vadovaujanio sstato likvidacijos paruoiamj darb ir operatyvios likvidacijos planas. 1940 m. liepos 11 d. SSRS gynybos liaudies komisaras maralas Semionas Timoenka pasira sakym, skelbiant Pabaltijo ypatingosios karins apygardos su tabu Rygoje formavim. 1940 m. liepos 12 nakt Lietuvoje vykdyti pirmieji masiniai aretai. 1940 m. ruden aret padaugjo, rengiantis rinkimams SSRS AT. 1940 m. liepos 1415 d. pagal sovietin rinkim model Lietuvoje ir Latvijoje sufabrikuoti rinkimai tariamj parlament Liaudies seim (tariami rinkimai). SSRS paeid taut apsisprendimo princip. Jos organizuoti rinkimai Lietuvos liaudies seim visikai neatspindjo lietuvi tautos valios, nes buvo nedemokratiki: surengti esant okupacinei kariuomenei, leista bolatiruotis tik bolevik kandidatams, galimos opozicijos veikjai suimti, balsuojant imtasi vairi spaudimo priemoni, rinkim rezultatai akivaizdiai suklastoti. 1940 m. vidurvasar prasidjo represijos Latvijoje, suplanuotos dar 1939 m. Maskvoje. 1940 m. liepos 15-17 d. Estijoje vyko falsifikuoti sovietiniai rinkimai. Per pirmus okupacijos metus (1940-1941) vir 8000 moni, daugiausia alies politini lyderi, karinink buvo suimta. Apie 2200 suimtj buvo nuudyta Estijoje, kiti daugiausia buvo itremti lagerius Rusijoje, kur irgyveno nedaugelis. 1940 m. liepos 16 d Lietuvoje laikoma trmim pradia.

1940 m. liepos 21 d. komunist kontroliuojamas Lietuvos Liaudies seimas, ignoruodamas Valstybs Konstitucij, prim Deklaracij apie valstybs santvark, neteistai paskelb Lietuv sovietine (Taryb Socialistine) respublika. Savo veiksmais SSRS paeid 1939 m. Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos SSRS savitarpio pagalbos sutarties 7 straipsn, kuriame fiksuotas ali sipareigojimas nepaeisti viena kitos suvereni teisi, ypa j valstybins santvarkos, ekonomins ir socialins sistemos, karini priemoni ir bendrai nesikiimo vidaus reikalus dsnio. 1940 m. liepos 21 d. Latvijos Liaudies seimas paskelb Latvij sovietine (Taryb Socialistine) respublika ir prim deklaracij dl stojimo i SSRS. 1940 m. liepos 22 23 d. Lietuvos Liaudies seimas prim Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracij. 1940 m. rugpjio 3 d. Maskvoje Soviet Sjungos Aukiausioji taryba prijung Lietuv, Latvij ir Estij sovietini respublik teismis prie unitarins SSRS. Krato okupacij pakeit sovietin aneksija. Lietuva tapo 14-aja, Latvija 15-aja, Estija 16 sovietine respublika. Pabaltijo delegacijos vaiavo Maskv parveti Stalino sauls. A.Sniekus vyko kaip delegacijos vertjas, nes dar buvo neaiku, kaip Kremliuje bus vertinta jo veikla (1939 m. buvo nutrk ryiai tarp LKP ir Komunist Internacionalo). Okupant paskirtas Liaudies Seimas neturjo lietuvi tautos bei vis alies gyventoj galiojimo panaikinti Lietuvos valstybingum ir praytis SSRS, todl jo nutarimai buvo neteisti. 1940 m. rugpjio 5 d. Latvija aneksuota SSRS. Panaikinta privati nuosavyb, kai kurios didels gamyklos ikart perjo SSRS inion, nacionalizuota em. Valstieiams leista naudotis ne daugiau kaip 30 ha. Udarinjamos banytins ir privaios mokyklos, mokyklose vedama rus kalba nuo treios klass. 1940 m. rugpjio 7 d. SSRS gynybos liaudies komisaras maralas Semionas Timoenka direktyvoje, adresuotoje Pabaltijo ypatingosios karins apygardos karo tarybai: Estijos SSR, Latvijos SSR ir Lietuvos SSR armijas isaugoti vienerius metus, ivalyti nuo nepatikim element ir kiekvien armij performuoti teritorin auli korpus. Vliau teritoriniai korpusai bt formuojami bendrais pagrindais. Lietuvos liaudies kariuomen, performuota 29-j auli teritorin korpus, turjo sumati iki 16 326 moni, bet gynybai palikta apie 12 000 lietuvi kareivi ir karinink. 1940 m. rugpjio 14 d. soviet valdia paskelb, jog nutraukiami Lietuvos diplomatiniai santykiai su Apatalikuoju Sostu, panaikinama Lietuvos diplomatin atstovyb Vatikane. 1940 m. rugpjio 25 d. Lietuvoje pritaikytas sovietins respublikos konstitucijos modelis. Valdios institucijos ir visuomens organizacij struktra tapo palankios komunistiniam reimui. Liaudies seimas pasivadino Lietuvos AT ir panaikino prezidento post. J pakeit AT prezidiumas; jo pirmininku buvo irinktas J.Paleckis. Ministr Taryba pavadinta Lietuvos Komisar Taryba (pirmininkas M.Gedvilas), o ministerijos - liaudies komisariatais. 1940 m. rugpjio mn. prasidjo Mis dl Anglijos, kai daugiau kaip 2000 luftwafs lktuv bombarduodavo karo pramons centrus ir miestus. Taiau vokieiai iki spalio pabaigos neteko 1100 lktuv. Angl prielktuvin gynyba pasirodo buvo labai veiksminga. Vyko naikintuv miai. Tai buvo Hitlerio klaida bombardavimas nepalau Britanijos, atvirkiai, suadino jos piliei pasiprieinim bei parod pasauliui, kad Reichas nra toks galingas. Kitas bdas ir galbt veiksmingesnis uimti Brit salas bt buvs siverimas. 1940 m. rugpjio 30 d. Lietuvos liaudies kariuomen prijungiama prie Raudonosios armijos ir pertvarkyta 29-j teritorin Raudonosios armijos korpus. Lietuv kari skaiius buvo sumaintas. Karo mokykla likviduota. Teritoriniame korpuse visagaliais eimininkais tapo politrukai, kuri buvo apie 500. korpuse prasidjo masiniai aretai. Vien 1940-1941 iem buvo suimta per 2000 karinink ir kari. Daug auktj karinink buvo paleista atsarg. 1940 m. vasar Lietuvoje buvo per 87 000 radijo aparat. 1938 m. duomenimis, 1000 gyventoj Lietuvoje teko 23, Latvijoje 58, Lenkijoje 25, Bulgarijoje 5, Jugoslavijoje 7, Italijoje 18, Graikijoje 3, Ispanijoje 13 radijo abonent. 1940 m. vasar Lietuvoje veik beveik 13 000 telefono aparat: Kaune 9000, iauliuose 1000, Panevyje 600, Vilniuje 2400, nors pastarajame gyventoj buvo kur kas daugiau negu Kaune. 1940 m. vasar soviet valdia adjo pagerinti buitines darbo moni gyvenimo slygas. Taiau pirmiausia teko aprpinti butais sovietini karinink eimas. Iki spalio pradios Kaune RA buvo perduota 4000, Vilniuje 2600, iauliuose 1200, Marijampolje per 1000, Tauragje 900, Teliuose 600, Raseiniuose 500kambari (SSRS gyvenamasis plotas buvo nusakomas ne butais, o kambariais).

1940 m. vasar laikinai Berlyne apsistojusiam prezidentui A.Smetonai K.kirpa idst savo ideologin credo: Reikia paberti Lietuvos dirvon nacionalsocializmo skl; nesvarbu kaip vadintsi lietuvikai toji partija, kuri pasiskelbt A.Hitlerio sekja... 1940 m. ruden iek tiek prasiplt pietryi Lietuvos siena: SSRS grino daugum lietuvik apylinki, kurios 1920-1939m. Buvo okupuotos Lenkijos, o 1939m. Ruden umus jas RA, atiduotos Baltarusijai. 1940 m. ruden SSRS AT prim sak Apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliei SSRS pilietybs gijimo tvark, kuriuo visi Pabaltijo valstybi pilieiai nuo rugpjio 3d., t.y. atgaline data, tapo SSRS pilieiais. 1940 m. ruden lit pakeit rublis; jo perkamoji galia buvo 2,5-3 kartus maesn negu lito, bet litas buvo prilygintas 0,9 rublio. Todl beveik 3 kartus iaugo preki kainos. Nacionalizavus bankus, gyventojai neteko savo santaup. Krito gyvenimo lygis. 1940 m. rugsjo 3 d. i LSSR pareikalauta 15 lietuvi organizacij, 6 yd, vienos vokiei (Evangelik misijos draugijos) ir rus organizacijos (Lietuvos piliei rus susivienijimo) byl. 1940 m. rugsjo 4 d. Pabaltijui buvo paskelbtas sakymas dalimis persikelti naujas dislokavimo vietas. Jis buvo vykdomas okupacinei kariuomenei pareikalavus perduoti dal kareivini, administracini ir kini pastat jos tabams, vairioms tarnyboms ir dalims. kart perdislokavimo prieastis buvo nepasitikjimas lietuvikomis dalimis, o tikslas atitraukti jas kuo toliau nuo sienos su Vokietija. 1940 m. rugsjo 7 d. SSRS AT prim sak dl Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliei SSRS pilietybs sigijimo tvarkos, kuriuo visi Lietuvos Respublikos pilieiai, visikai ignoruojant j vali, nuo rugpjio 3 d., t.y. atgaline data, buvo paversti SSRS pilieiais. 1940 m. rugsjo 11 d. LKP CK nutarimas Dl periodins spaudos, pagal kur naujus leidinius galima leisti tik gavus LKP CK sutikim, o vis periodini leidini redaktorius taip pat turjo skirti LKP CK. 1938 m. Lietuvoje (be Vilniaus krato) jo 159 laikraiai ir urnalai, 1941 m. pavasar (su Vilniumi) tik 34. 1940 m. ruden Italija siveria Graikij, taiau pralaimi. Graikai istumia okupantus ir siveria dal Albanijos. 1940 m. spalio pradios LSSR buvo nacionalizuota apie 600 moni, t.y. visa stambioji ir vidutin respublikos pramon. 1940 m. spalio 27 d. pasiraomas Vokietijos-Japonijos-Italijos trialis paktas. 1940 m. lapkriio mn. Berlyne buvo aptarti tarpusavio politini santyki klausimai tarp SSRS ir Vokietijos. Apsvarstyta galimyb SSRS prisijungti prie 1940 spalio 27 d. Vokietijos-Japonijos-Italijos pasirayto trialio pakto, iplsti SSRS takos sferas. 1940 m. lapkriio 11 d. Berlyne K. kirpos iniciatyva kurtas Lietuvi aktyvist frontas, turjs pogrindinius centrus ir antisovietines organizacijas okupuotoje Lietuvoje. Jo tikslai buvo siekti Lietuvos nepriklausomybs kilus Vokietijos ir SSRS karui. 1940 m. lapkriio 17 d. Berlyne, K.kirpos bute buvo kurtas Lietuvos aktyvist frontas (LAF). T pai dien pradti rengti sukilimo planai. 1940 m. lapkriio 25 d. LSSR LKT prane, kad SSRS vyriausybs nutarimu respublikos teritorijoje greta lito apyvart paleidiama sovietin valiuta. Nuo tada litai buvo priimami, t.y. surenkami, o i bak kas apyvart jau nebeileidiami. Iimant i apyvartos lietuvikj valiut, ji buvo keiiama sovietin santykiu 1 litas = 90 kapeik, nors reali lito vert buvo 3-4 kartus didesn. Nustatytas emas lito kursas buvo naudingas RA karininkams ir Lietuv atvykstantiems dirbti sovietiniams pareignams, kurie su savo eimomis pigiai pirko Lietuvoje prekes ir gabeno jas SSRS (nugaljusio socializmo alyje labai trko preki, todl karininkai ir j monos Lietuvos parduotuvse pirko visk i eils, o labiausiai laikrodius). Lapkriio mnes Lietuvoje cirkuliaro 223 mln. lit. Uuot gavus u juos pagal real kurs 700-800 mln. rubli, tebuvo gauta 200 mln. tai reikia Lietuvos apiplim: dl neekvivalentiko lito ir rublio kurso ji neteko 0,5 mlrd. Rubli. 1940 m. lapkriio 30 d. LSSR AT Prezidiumas ileido sak dl RSFSR baudiamj, civilini ir darbo statym laikino taikymo LSSR teritorijoje, kuriuo panaikino iki tol Lietuvoje galiojusi teis. 1940 m. Lietuvos SSR buvo jau 25 apskritys ir 267 valsiai (skaitant ir Klaipdos krat). Po karo buvo 26 apskritys, 320 valsi ir 3032 apylinks. 1940 m. pab.-1941 m pr. buvo pertvarkyta ir teism sistema Lietuvoje: panaikintas Vyriausias Tribunolas ir Apeliaciniai rmai ir sudarytas LSSR Aukiausias Teismas. Inyko iteisinamieji nuosprendiai. Nuo rudens m veikti RA karo tribunolai.

1940-1941 m. NKVD Latvijoje sum apie 10 000 Latvijos piliei. I j madaug 1500 buvo nuudyta, o 7000 iveta Rusij. 1940-1941 m. muziejuose buvo sunaikinta daug religinio meno krini. Dal nacionalizuot dvar meno turt priglaud muziejai, taiau nemaai antikvarini bald, paveiksl, kilim igrobst RA karininkai, saugumieiai ir igabeno juos SSRS. Raudonarmieiai, vietos komjaunuoliai bei aktyvistai alojo ir naikino koplytstulpius, ventj skulptras, koplytles ir kt. meno krinius. 1940-1941 m. madaug 22 000 Lietuvos gyventoj buvo iveti Soviet Rusij kaip tremtiniai ir kaliniai. Naci okupacijos metais nuudyta apie 200 000 gyventoj, daugiausia yd. uvusi frontuose ir civili galjo bti beveik 100 0000. 1941 m. iem ir pavasar LSSR valdia nusavino dar 400 smuki moni, nors j neliet Pramons nacionalizavimo statymas. 1941 m. sausio 10 d. Pasiraytas SSRS ir Vokietijos vyriausybi susitarimas, kuriuo i Lietuvos Vokietij ivyko 53 000 gyventoj, o i Klaipdos ir Suvalk krat atsikl gyventi 12 000 lietuvi ir 9300 rus bei baltarusi. Per pirmj sovietmet beveik 20 000 moni i Lietuvos buvo iveta Rusij. 1941 m. sausio 10 d. Vokietija pardav SSRS Vilkavikio, Lazdij, Kalvarijos, Kapiamiesio ir Liudvinavo apylinkes u 7,5 mln. JAV doleri. 1941 m. Klaipdoje gyvena 41 188 gyventojai. 1941 m. vasario mn. Vokietija pasiunt karinius dalinius iaurs Afrik. iai kariuomenei vadovavo genialus karo strategas Ernstas Riomelis. 1941 m. vasario 23 d. lik tarnauti Raudonojoje armijoje buv Lietuvos kariuomens karininkai ir kariai buvo priversti duoti SSRS kario priesaik. 1941 m. pavasar Vokietija rengdamasi karui su SSRS beveik nutrauk Anglijos bombardavim. 1941 m. pavasar Lietuvoje maisto produkt kainos padidjo 2,1 karto, o pramons-2,9 karto. Parduotuvse pradjo stigti maisto produkt. Soviet valdia 20-30 proc. Atpigino but nuom, 10-20 proc.-elektr. 1941 m. pavasar, vykdant SSRS Liaudies Komisar Tarybos nutarim, Lietuvos respublikos piliei pasus pradta keisti sovietinius, taiau prasidjs karas sutrukd tai baigti. 1941 m. Kovo 25 d. Slaptu SSRS nutarimu Lietuvoje buvo nusavintos bankuose ir taupomosiose kasose laikytos daugiau kaip 1000 rubli santaupos. Dl to apie 10 000 indlinink neteko madaug 34 mln. verts santaup. 1941 m. balandio mnes vokiei bei ital armijos siver Anglijos takoje buvusias Balkan alis Jugoslavij ir Graikij. Jugoslavij um per 10 dien, Graikijoje, kur isikl sjungin brit kariuomen, miai truko ligi birelio pradios. Balandio 6 ryt 5:00 vokiei aviacija bombardavo Belgrad, uvo apie 17 000 civili gyventoj. 1941 m. balandio 10 d. vokiei tankai vaiavo Zagreb. Kroatijos vadovu taps Ante Paveliius, A.Hitleriui nusiunt padkos telegram, kurioje paadjo, kad Kroatija bus itikima naujajai Europos santvarkai. Prie Kroatijos buvo prijungta Bosnija ir Hercegovina, nors joje kroatai tesudaro gyventoj. Serb joje buvo apie 2 mln. ir juos visus norta inaikinti. Buvo priimtas statymas, atimantis pilietines teises visiems ne kroat tautybs asmenims. Persekioti ydai, steigtos koncentracijos stovyklos. Bosnijoje ir Hercegovinoje buvo udrausta kirilica, persekioti pravoslav dvasininkai. 1941-1944 m. Kroatijoje buvo iudyta 200 000 serb. I Kroatijos vokiei okupacines zonas plsteljo tkstaniai serb, kurie jungsi antifaistin partizanin judjim. 1941 m. prie kroatus ir vokieius pradjo telktis ir buvusios Jugoslavijos karalysts kariuomens partizaniniai briai. Jiems vadovavo vakar sjunginink globojamas pulkininkas Draa Michailoviius. Jis buvo partizaninio karo teoretikas, dar prie kar paras memorandum Apie partizanin Jugoslavijos savigyn. Karo pradioje buvo ums nemaas teritorijas, nes vokieiai daugiau jg skyr Ryt frontui. D.Michailoviius buvo isilaisvinimo simbolis, emigracin vyriausyb paskelb j vyriausiuoju Jugoslavijos armijos vadu. Taiau jo populiarumas m blsti jam pradjus slaptas derybas su vokiei valdia. Tuo metu ikilo jo konkurentas, Jugoslavijos komunist vadas Josipas Broz Tito. J.Broz Tito 1941 m. du kartus buvo aplanks D.Michailovii, dar tada galingesn u Tito. 1941 m. balandio mnes Reicho ministras okupuotoms Ryt teritorijoms Alfredas Rozenbergas, Baltijos vokietis, gims ir augs Taline idst savo planus Rytams: 1. Germanizacija (Eindeutschung) rasikai tinkam element. 2. vokiei kolonizacija. 3. nepageidaujam element deportacija.

Rozenbergas jaut, kad estai (50 proc.) buvo labiausiai germaniki (vokiki) i vis gyvenanij Pabaltyje, nes buvo jau germanizuoti oer danus, vedus ir vokieius, j tak. Netinkami estai turjo bti ikelti taip vadinam Peipusland, kad atlaisvint vietos vokiei kolonistams. 1941 m. balandio mnes anglai padedami vietini afrikiei ivijo italus i Etiopijos. 1941 m. balandio 13 d. SSRS pasiek didiausi diplomatin laimjim pasirayta SSRS ir Japonijos neutraliteto sutartis. Ji turtjo galioti 5 metus. 1941 m. balandio 17 d. Sarajeve vokiei ir vengr kariuomenei pasidav 28 Jugoslavijos armijos divizijos. 1941 m. balandio 23 d. vokieiams pasidav Graikija. 1941 m. Latvijos SSR pradta kolektyvizacija. 1941 m. gegus mn. desantiniai vermachto daliniai um svarb strategin tak Viduremio jroje Kretos sal, itaip apsidrausta nuo galim angl aviacijos ipuoli i Kretos naftingus Rumunijos rajonus. Taiau laisvai plaukioti Viduremio jra trukd anglai sitvirtin Maltoje. 1941 m. birel Klaipdoje buvo 41 188 gyventojai. Didioji dalis emigravusi buvo lietuviai bei ydai i Lietuvos (litvakai). Klaipda tapo III Reicho ukampiu, jos reikm m mati. m trkti maisto produkt, parduotuvse inyko geri audiniai, drabuiai ir avalyn. Kilo kainos, ypa maisto produkt. Karo metais smuko miesto pramon ir prekyba. 1941 m. birelio 10 12 d. prie pat masinius trmimus beveik visus lietuvik divizij ir pulk vadus, j pavaduotojus ir tabo virininkus lietuvius pakeit rusai. Lietuviai vadai buvo isisti Rusij, tobulinimosi kursus, lietuvikosios dalys papildytos kareiviais i kit Raudonosios armijos dali. 1941 m. birelio 13-14 nakt i Latvijos igabenta apie 15 000 gyventoj i numatyt deportuoti 16 200. Nauja masin deportacija buvo numatyta birelio 27-28 d., bet jai sutrukd karas. I Estijos deportuota beveik 10 000 gyventoj. Po vokiei invazijos, sovietai Estijoje paskelb est karius nepatikimais ir 33 000 isiunt darbo lagerius kur mir daugiau nei 10 000. 1941 m. birelio 14 18 d. per pirmsias Lietuvos ivadavimo metines, prasidjo masinis gyventoj trmimas. Manoma, kad 1941 m. birelio 14-18 d. Buvo itremta apie 30 000 Lietuvos gyventoj. Labiausiai nukentjo inteligentija. Lietuvikame LSSR korpuse suimti 236 karininkai. 1941 m. birelio 19 d. suimtieji 236 lietuviai karininkai buvo ilaipinti Maskvos Babinino geleinkelio stotyje ir nuvaryti Juchnovkos karo belaisvi stovykl. ia pat buvo atveta apie 500 latvi ir 200 est karinink. 1941 m. birelio 19 d. Lietuvoje buvo gautas sakymas aptemdyti 4 respublikos miestus Vilni, Kaun, iaulius, Panev. sakymas buvo vykdytas. Be to, vietos iniciatyva buvo aptemdytas penktasis miestas Taurag. Augantis nerimas tarp CK biuro nari kilo pirmiausia dl gausybs gand ir dl birelio 19-20 d. pasienio apskrii kai kuri sekretori praneim, kad Raudonosios armijos vadai masikai ivea kari eimas ir i aplinkyb slegianiai veikia gyventojus. 1941 m. vasar buvo suimta ir isista Rusij dar 276 karininkai ir kiti tarnautojai (i viso 329). Po ios akcijos auktj karinink Lietuvoje beveik neliko. 1941 m. birelio 22 d. 4 val. 20 min ryto vokiei armija bombardavo Kauno aerodrom. Apie 5 val. ryto Lietuvos KP(b) CK patalpose buvo suaudyti visi KP(b)CK biuro bariai. 8 val. ryto A.Sniekus gavo i vadaviets ratel su nurodymu respublikinms staigoms nedelsiant apleisti Kaun. O iki tol manyta, kad Raudonoji armija atlaikys puolim. 1941 m. birelio 22 d. 3:30 val. prasideda karas tarp Vokietijos ir SSRS. Pagal Barbarosos plan iaurs armij grup (Heeresgruppe Nord), vadovaujama generolo feldmaralo Vilhelmo Riterio von Leebo, turjo ygiuoti i Rytprsi per Lietuv. A.Hitleris nedideliame artimj brelyje W.R. von Leeba vadindavo nepataisomu antifaistu, nes jis erzino nacistus nuolatiniais protestais prie SS ir SD veiksmus yd atvilgiu. Per Lietuvos teritorij Vilniaus Minsko kryptimi turjo pulti ir gen. feldmaralo Nedoro von Bocko vadovaujamos Centro armij grups keturi korpusai, bei 3-oji tank grup. Skiriamoji juosta tarp abiej grupi jo per Suvalk trikamp tarp Kauno ir Vilniaus. I viso ygiui per Lietuv buvo sutelkta 40 tank, motorizuotj ir pstinink divizij: 700 000 vokiei kareivi, 1500 tank, 12 000 patrank ir daugiau kaip 1200 lktuv. Lietuva tuo metu buvo Pabaltijo ypatingosios karins apygardos (nuo 1941 m. birelio 22 d. iaurs vakar fronto) inioje (vadas gen. plk. F.Kuznecovas). Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota 8-oji (vadas gen. mjr. P.Sobenikovas) ir 11-oji (vadas gen. ltn. V.Morozovas) soviet armijos (7 pstinink bei 6 motorizuotos

divizijos). Pastarajai armijai buvo pavaldus ir lietuvikas 29-asis auli teritorinis korpusas: Varnos poligone stovjo 184-oji, o venionli Pabrads poligone 179-oji divizijos. I viso ten buvo apie 8000 lietuvi kari su ginklais, taiau beveik visai be audmen. Pabaltijo karin apygarda buvo sutelkusi 25 divizijas su 400 000 kareivi, 1500 tank, 7000 patrank ir minosvaidi, 1344 lktuvais. Nepaisant milinik nuostoli, soviet aviacija msi desperatik ygi, siekdama subombarduoti kelis Vokietijos miestus. Pirmieji smgiai teko M.Lietuvos miestams: birelio 23 d. 8 soviet lktuvai puol Klaipd, uosto akvatorij primt min, bombomis sunaikino 5 gyvenamuosius namus ir umu 23 mones, tarp j 13 rus karo belaisvi. T pai dien buvo subombarduota Tils elektrin. Bendras pirmosios dienos vokiei karini oro pajg puolim Lietuvoje rezultatas buvo toks: 637 naikintuvai ir 231 bomboneis puol 31 aerodrom, 3 tabus, 2 kareivines, 2 artilerijos telkinius, 1 bunker ir 1 skysto kuro sandl. Vokieiai neteko 35 lktuv. Pirmj puolimo dien 322 rus lktuvai buvo sunaikinti ore ir 1489 ant ems. Deja smarkiai nukentjo ir civiliai gyventojai j uvo apie 4000. per bombardavimus buvo apgriauti Vilkavikis, Alytus, Jonava, Zarasai. Pirmosiomis karo dienomis Latvijos teritorijoje pradjo veikti partizan briai (po 10-12 moni). Vokieiai per kar nuud 66-70 000 Latvijos yd. Vakare sukilo lietuvi kariai, buv Varnos poligone. Sukilimui rengiamasi Lietuvoje birelio 23 d., bet Kaune jis kilo anksiau. Vokietijos pusje prie SSRS kariavo italai, rumunai (siek atsiimti Besarabija, prisijung Odes), suomiai, kuriems buvo pasilyta prisijungti Karelij su Leningradu. vokiei nelaisv pateko beveik 3 mln. soviet kareivi ir karinink. Sovietams pagalb silo anglai. 1941 m. birelio 23 d. i pat ryto, Centro armij grups 39-asis tank korpusas ts yg per Butrimonis Valkininkus Vilniaus link. io korpuso gen. Franzo von Funcko vadovaujama 7-oji motorizuotoji divizija gavo uduot per Valkinink stot vertis Vilni. Vokieiai man, kad soviet kariuomen prieinsis Vilniuje, ir buvo numat Vilni visikai subombarduoti, o besiprieinanius sunaikinti. Vilnius galjo pavirsti griuvsi krva jau pirmomis karo dienomis. Sukil Vilniaus lietuviai per keliolik valand sitvirtino pagrindinse Vilniaus vietose. Soviet kariuomens Vilniaus gula pasidav panikai ir pasitrauk i Vilniaus. Prasidjus karui, Lietuvos laikinoji vyriausyb nedelsdama pradjo atkurti Lietuvos valdios staigas, tarp j ir Valstybs saugumo departament. Panaikinus Laikinj vyriausyb, VSD buvo pervadintas Lietuvikuoju saugumo policijos skyriumi prie Vokiei saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje. Svarbiausia lietuvi saugumo policijos (LSP) uduotis buvo kovoti su komunistiniu ir lenk pogrindiu. Joje dirbo apie 400 moni (i j 250 Kaune), o 1943 m. jau 886 valdininkai. LSP centrin staiga (departamentas) buvo sikrusi Kaune. Laikinoji vyriausyb paragino grti darb visus valdininkus, kurie dirbo iki 1940 m. birelio 15 d. 1941 m. birelio 23 d. vakare Kaunas buvo sukilli rankose, Vilniuje pavakare svarbiausios staigos buvo sukilli rankose. Sukilime dalyvavo per 100 000 lietuvi aktyvist. uvo apie 5000. Vakare sukilo kariai Vilniuje. Sukilimui laimint, Kaune paskelbta Nepriklausomybs atkrimo deklaracija. Laikinoji Lietuvos Vyriausyb turjo tris pagrindinius udavinius: 1) pastatyti atvykstanius vokieius prie vykus fakt, kad Lietuva yra nepriklausoma, ir jos vyriausyb jau atstaiusi tvark staigose bei monse; 2) panaikinti sovietins okupacijos padarinius, t.y. nacionalizacijos, valstybs institucij sistem ir galiojimus nustatanius statymus; 3) realizuoti savo socialin program. LAF sudar bsimj Laikinj Lietuvos Vyriausyb. Pasiraytas Lietuvos Tautinio komiteto galiojimas, kur pasira komiteto pirmininkas E.Galvanauskas. galiojime K.kirpa pakviestas sudaryti Lietuvos Respublikos vyriausyb, jai vadovauti bei atstovauti pasiremiant 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos konstitucija. Deja, K.kirpos vokieiai neileido Lietuv i Vokietijos. 1941 m. birelio 24 d. iauus rytui, 6-j vokiei tank divizij, vadovaujam gen. Franzo landgrafo, kontratakavo soviet armijos 3-asis tank korpusas bei pstinink junginys ir ji buvo nustumta auktumas prie Raseini. Raudonoji armija puol savo sunkiaisiais tankais KV-1 ir KV-2, o vokieiai neturjo po ranka joki tinkam prietankini ginkl. pagalb 6-ajai divizijai atskubjo 3-oji SS Totenkopf tank divizija, vadovaujama SS grupenfiurerio Theodoro Eickes. vokieiams pasisek soviet tankus sustabdyti tik tada, kai jie atsive prielktuvins artilerijos 88 mm patrank. Raseini kautynse buvo sunaikinta 200 rus tank, tarp j 29 KV-1 ir KV-2. po kautyni 41-asis korpusas ygiavo pirmyn: birelio 25 d. buvo uimtas Panevys, birelio 27 d. Rokikis. Atkakliau soviet kariuomen be Raseini prieinosi dar ir prie Kaltann ir iauli. 1941 m. birelio 24 d. iauus rytui Vilni laisvai ygiavo prieakiniai vokiei divizij tankai.

Negalutiniais duomenimis, per 8 birelio mnesio kautyni dienas, sovietai Lietuvos teritorijoje neteko nuo 12 iki 15 divizij. Lietuvos teritorijoje vykusiuose karo veiksmuose vokieiai neteko 3362 kari, tarp j 218 karinink. Soviet nuostoliai nra tiksliai inomi, taiau jie buvo kur kas didesni. Sunaikinta beveik visa Lietuvoje buvusi Raudonosios armijos aviacija, didioji dalis tank, artilerijos, uvo, buvo sueista arba pateko nelaisv daug tkstani soviet kareivi ir karinink. Vokiei kariuomens yg per Lietuv labai palengvino ir sukilusi 29-ojo auli korpuso (nuo 1940 m. liepos 2 d. Lietuvos liaudies kariuomen buvusi Lietuvos Respublikos kariuomen) lietuvi kari veiksmai, nors prasidjus karui buvo skelbiama, kad kit dien, jie ivyks Rusijos gilum ir kakur prie Maskvos uims gynybines pozicijas. ygis Rytus buvo pradtas birelio 23 d. apie 12 val. Bet lietuviai kariai nenorjo vykti kartu su soviet kariuomene Rusij, dauguma j buvo tvirtai apsisprend bet kokia kaina likti Lietuvoje. Atsisak ivykti i Lietuvos lietuvi karikiai nuginkluodavo ir suaudydavo aktyvesnius politinius vadovus, rus karininkus, komunistus, komjaunuolius bei kitus sovietams itikimus kareivius ir karininkus. 184-j auli divizij, tuo metu dislokuot Varnos poligone (netoli sienos su Vokietija), gan greit pasiek pirmieji vokiei daliniai. Pasinaudoj rus daliniuose kilusiu smyi, lietuviai kariai sukilo. Divizijai pavyko atsiskirti nuo korpuso, auk buvo nedaug. Dalis kari pateko vokiei nelaisv, bet netrukus buvo paleisti. Birelio pabaigoje dauguma 184-osios auli divizijos kari sugro Vilni, savo nuolatin dislokavimo viet. 1941 m. birelio 24 d. sukilo kariai Pabradje. Apie 7000-8000 lietuvi kari liko Lietuvoje. Vilniuje pradta atkurti Lietuvos kariuomen Lietuvos apsaugos dalys. Jose tarnavo 13 000 kareivi ir 250 karinink. Madaug 5000 lietuvi kari sovietai isive Rytus, o spalio mnes prie Velikije Luk buvo iformuotos. Daug karinink ir kareivi buvo suimta ir atsidr Norilsko bei Dudinkos lageriuose. 1941 m. birelio 24 d. Lietuvos Laikinoji vyriausyb nualino sovietinius pareignus, atkr savivaldybes, suorganizavo policij, panaikino SSRS statymus, grino Lietuvos Respublikoje veikusi teis, grino iki birelio 15 d. (1940 m.) galiojusius mokesius, atkr privai nuosavyb, atkr vietimo sistem. Naci Vokietija nesukr vientisos ir detalios okupuot Ryt Europos krat valdymo koncepcijos, taiau Treiojo reicho vad kalbos ir naci politika uimtuose kratuose i esms leidia rekonstruoti naci planus ir Ryt Europos taut likim Vokietijai laimjus kar. Nacistins okupacins politikos tyrintojai paymi, kad naci ekspansija pltojosi ne tiek pagal vientis karo veiksm plan, kiek atsivelgiant aktualias padties slygas ir reikalavimus. A.Hitlerio nuomone, svarbiau buvo laimti kar prie SSRS ir Anglij ir tik tada sprsti ukariaut krat ir taut likim. Naci spaudai netgi buvo udrausta svarstyti pokarinio Europos politinio tvarkymo ir valdymo klausimus, nes tai galjo pabloginti padt naci okupuotuose alyse, pasunkinti okupuot krat administravim ir inaudojim. Globaliniuose Treiojo reicho planuose Lietuva savarankiko vaidmens nevaidino. Apskritai Lietuva A.Hitleriui buvo per menkas svarstym objektas ir jis plaiau apie Lietuv ir lietuvi tautos likim nekalbjo. Naci planus Lietuvos atvilgiu galima atskleisti tik per j politikos Baltijos alyse prizm. A.Hitleris maoms alims skyr labai nedaug dmesio. SSRS jis nemat ir nenorjo matyti tautini, kultrini, ekonomini skirtum ir vairovs. Okupacini administracini vienet krimas tautiniu pagrindu A.Hitleriui reik ne uimt krat savitumo pripainim, bet priemon, leidiani iuos kratus lengviau valdyti. Tautiniai ir etniniai skirtumai turjo padti siekti svarbiausio tikslo vokiei viepatavimo. A.Hitleris savo knygoje Mein Kampf suformulavo nauj germanizacijos samprat. Jo nuomone, ukariaut taut vokietinimas esanti neteisinga politika, nes ji vedanti rasi susimaiym ir isigimim. Dl to reikia germanizuoti em, bet ne mones, t.y. naujas teritorijas apgyvendinti vokiei kraujo monmis, o rass atvilgiu svetimus elementus paalinti. Reicho saugumo vyriausioji valdyba RSHA 1940 m. m rengti generalin plan Ost Vokietijos viepatavimo Ryt Europoje program. Pirmojo Ost plano autori (RSHA pareign) nuomone, per 30 met i Lenkijos ir SSRS europins dalies turjo bti ikelta 80-85 proc. lenk, 65 proc. Vakar Ukrainos, 75 proc. Baltarusijos ir dauguma Baltijos ali gyventoj. I viso planuota Vakar Sibir itremti 31 mln., o vietoje palikti 14-15 mln. gyventoj. Dal likusi gyventoj ketinta suvokietinti, kiti turjo tapti pigia darbo jga. Vietoje itremt vietos gyventoj planuota kurdinti milijonus vokiei. Pirmajame Ost plane buvo numatyta kolonizuoti Baltijos kratus, Krym, Vakar Ukrain, dal Lenkijos, Padnepr, Leningrado, Pskovo ir Novgorodo sritis. Kolonizuojamose srityse pirmiausia turjo bti telkiami u Vokietijos sien gyvenantys vokieiai (Volksdeutsche). Est taut, kaip smarkiai germanizuot dan, vokiei ir ved krauju, Ryt Europos erdvs klausim centralizuoto tvarkymo valdybos galiotinis A.Rosenbergas laik vokieiams gimininga ir rass atvilgiu vertinga tauta. Latvi ir lietuvi tautos maiau tinkamos asimiliacijai negu est tauta, dl to i Latvijos ir

Lietuvos buvo numatyta ikelti daugiau netinkam asimiliacijai gyventoj. Jie, kaip ir Vartos srities lenkai, turjo bti tremiami Smolensko srit ir sudaryti apsaugin sluoksn rus atvilgiu. Iki pat SSRS upuolimo A.Hitleris nebuvo tvirtai apsisprends dl okupuot Baltijos ali valdymo. Jis svyravo tarp Vokietijos protektorato ir aneksijos. Po skmingos karo pradios 1941 m. liepos 16 d. pasitarime derinant okupacins politikos tikslus ir staig kompetencij buvo apsvarstyti uimt krat valdymo reikalai. A.Hitleris pabr, kad Baltijos kratai, Baltstogs sritis, Krymas, Galicija, Baku, Saratovo sritis ir Kolos pusiasalis turi bti prijungti prie Vokietijos. H.Himmleris jau 1941 m. norjo prie Rytprsi prijungti vakarines Lietuvos sritis, taiau vengdamas i pat pradi sukelti lietuvi tautos prieikum ir dl A.Rosenbergo priekait (kiimosi jo vadovaujamos ministerijos kompetencij) io ketinimo atsisak. Buvo nutarta pasitenkinti daline Lietuvos kolonizacija esamoje teritorijoje. Nors H.Himmleris buvo nusiteiks prie vokiei repatriant grinim (Rcksiedlung) sensias gyvenamsias vietas, taiau Lietuvos vokieiams buvo padaryta iimtis. Jie buvo ivyk Vokietij vadinamosios repatriacijos metu (1941 m. vasario 3 d. kovo 23 d.). Toki buvo apie 50 000. Lietuvos vokieius patikrino antropologiniu, kalbiniu ir politiniu atvilgiais. I 50 000 Lietuvos vokiei tinkamais kolonizacijai buvo pripainti 28 000. Vokiei perklimas neturjo vykti ikeldinant lietuvius. 1941 m. Lietuvoje 1 mark buvo prilyginta 10 rubli. 1941 m. birelio 25 d. Lietuvoje buvo surengtas pirmasis yd pogromas. Ruden maesniuose Lietuvos miesteliuose yd jau neliko. 1941 m. birelio 26 d. Lietuva gro prie Vidurio Europos laiko (CET Stockholm, Kopenhagen, Berlin, Amsterdam, Paris, Bern, Roma...). 1941 m. birelio mnes Lietuvoje bebuvo lik 3000 privai prekybos moni (1940 m. pradioje buvo per 30 000) ir 2200 visikai smulki (su 1-3 darbininkais) privai pramons moni. Dauguma miest ir miesteli amatinink (apie 10 000) buvo suvaryti gamybines arteles, t.y. i esms taip pat eksproprijuoti. Nusavint moni savininkai ne tik negavo jokios ipirkos, bet dar savo asmeniniu turtu turjo padengti nacionalizuotu moni skolas, sumokti papildomus mokesius (42,6 mln. lt.), nors j santaupas bankuose valdia nusavino kartu su monmis. Jie buvo laikomi liaudies prieais, nepriimami darb, o 1941 m. birelio mnes itremti i Lietuvos. Nors valdia, jeigu ne Kauno, tai Maskvos, inojo, kad netrukus Baltijos krat ems kis bus kolektyvizuotas, taiau pirmiausia nutar daryti ems reform, kurios svarbiausias tikslas sukirinti tarp savs valstieius, ir iplsti socialin baz kaime. 1941 m. liepos mn. atkuriamos Lietuvos kariuomens daliniai tapo tiesiogiai pavalds Vokietijos karinei vadovybei. 1941 m. liepos 3 d. Stalinas perskait vie pareikim per radij, kviesdamas visus idegintos ems politikai tose teritorijose, kurias tekt palikti. iaurs Estijoje soviet naikinimo batalijonai labiausiai paveik, nes tai buvo paskutin teritorija atsiimta i soviet. Apie 12 000 Estijos miko broli upuol NKVD pajgas ir 8-j armij (majoras generolas Liubovcevas). Umuta 4800, sugauta 14 000 soviet. Be idegintos ems politikos, kovos su miko broliais sovietai msi ir civili gyventoj teroro. Naikinimo batalionai degino fermas ir kelet nedideli miesteli. Naikinimo batalijonai rizikavo susilaukti antisovietini partizan teroro. Tkstaniai moni, kuri didij dal sudar moterys ir vaikai buvo nuudyta, daugyb kaim, mokykl ir vie pastat buvo sudeginta iki pamat. mons kentjo kankinimus. 1941 m. liepos 5 d. Lietuvoje karin vokiei valdia pradjo grietai cenzruoti radij ir spaud, udraud skelbti Laikinosios vyriausybs nutarimus ir net minti jos vard. Vyriausyb neturjo teiss naudotis ryi priemonmis, i jos buvo atimti automobiliai, vliau ir patalpos. 1941 m. liepos 7-9 d. Estijos sien pereng vermachto 18-oji armija, ir Estijos miko broliai susiorganizavo didesnius vienetus. Jie puol soviet 8-osios armijos brius ir naikinimo batalijonus prie Antslos liepos 5 d. Kit dien vyko didesn ofenzyva Vastseliinos kur miko broliai apsaugojo miest nuo sunaikinimo ir uspend spstus naikinimo batalijono vadus bei vietinius komunist administratorius. Liepos 7 d. miko broliai ikl Estijos trispalv. Tartu mis vyko dvi savaites ir sunaikino didel dal miesto. Miko broliai istm sovietus i Tartu. tai NKVD atsak teroru Tartu kaljime liepos 8 d. nuud 193 mones. 1941 m. liepos 8 d. Latvijoje Soviet valdios neliko. Nuo 1941m. iki 1944m. vokiei pusje tarnavo 146148 000 kari, darbams Vokietij iveta 35-60 000 moni, daugiausia i Latgalos. Latviai neteko 80-90 000 vyr, i j per 13 000 uvo legione. Apie 100 000 latvi kariavo SSRS pusje, i j 35-36 000 uvo. Per vis okupacijos laikotarp i Lietuvos buvo iveta apie 75 000 moni.

1941 m. liepos 12 d. Maskvoje SSRS ir Anglija pasira Bendr veiksm prie Vokietij susitarim. Panas susitarimai i valstybi buvo sudaryti su Londone esaniomis emigracinmis Lenkijos ir ekoslovakijos vyriausybmis. SSRS teritorijoje pradta kurti Lenkijos kariuomen pavaldi emigracinei generolo V.Sikorskio vyriausybei. 1941 m. liepos 16 d. vokieiai um Smolensk. 1941 m. liepos 17 d. slaptu saku dl naujai uimt Ryt srii valdymo A.Hitleris paskelb, kad uimtose Ryt srityse vedama civilin valdia. Okupuoti kratai buvo suskirstyti reicho komisariatus, o ie generalines sritis ir apygardas. Reicho komisarus ir generalinius komisarus skirdavo A.Hitleris, reicho komisariat pagrindini skyri vadovus ir apygard komisarus A.Rosenbergas. saku buvo paskelbta, jog i buvusi laisv Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybi ir Baltarusijos sudaromas Ryt Krato (Ostlando) reicho komisariatas. Rytin Baltarusijos dalis liko karins administracijos inioje vis vokiei okupacijos laikotarp. Lietuvos generalin sritis buvo suskirstyta 4 kaim (Landgebiet) apygardas Vilniaus, Kauno, iauli ir Panevio, bei dvi miest apygardas Vilniaus ir Kauno. Ostlando reicho komisaro rezidencija buvo Rygoje. 1941 m. liepos 24 d. nakt gestapo inspiruoti majoro J.Pyragiaus vadovaujami voldemarininkai vykd pu, sum kelis Laikinosios vyriausybs ministrus ir t.t. 1941 m. liepos gale Lietuvoje buvo vesta vokiei civilin okupacin administracija. 1941 m. rugpjio 5 d. Laikinoji vyriausyb esant nepalankioms okupacijos slygoms nutar sustabdyti savo veikl. 1941 m. rugpjio 18 d. jungtins vokiei ir est pajgos um Narv. Rugpjio pabaigoje Talinas buvo apsuptas, o uoste vis dar tebebuvo didioji dalis Baltijos laivyno. 1941 m. rugpjio 18 d. potvarkyje paskelbta, kad: Vokiei civilin valdia perima vis Reichskomisaro Ryt kratui administruojamose srityse esant judam ir nejudam SSRS, jos atskir respublik, viej draugij ir grupi turt drauge su visais reikalavimais, turto valyvumais, vis ri teismis ir interesais, nustatytais pagal 1941 m. birelio 20 d. stov, pateikiant vlia iuo reikalu smulkesnius nurodymus. Pasiliekama teis pertvarkyti nuosavybs ir turto santykius. Soviet kariuomens turtu disponuoja vokiei kariuomen. [...] Oficiali kalba Reichskomisariate Ryt krato ribose yra vokiei. Kiekvienoje generalinje srityje leidiama naudotis to krato kalba. 1941 m. rugpjio 19 d. prasidjo galutinis vokiei turmas Talin. Jungtins vokiei ir est pajgos um Estijos sostin rugpjio 28 d. Talinas patyr dideli nuostoli. Jau visoje Estijoje plevsavo estikos trispalvs. Taiau ivijus sovietus, miko broliai buvo nuginkluoti vokiei. Estijos vliav tuoj pakeit Reicho vliava. 1941 m. rugsjo 3 d. ileistos instrukcijos Rudasis aplankas, kuriose buvo ivardyti svarbiausi vokiei civilins valdios staig udaviniai: 1) policin prieira; 2) racionalus darbo jgos panaudojimas aprpinant Vokietijos kariuomen ir vokiei karo k; 3) gyventoj aprpinimas; 4) transporto ir ryi sistemos veikimo utikrinimas; 5) civili gyventoj kontrol ir j panaudojimas vokiei administracijos udaviniams sprsti; 6) prieik organizacij likvidavimas. 1941 m. rugsjo pradioj vermachtas apsupo Leningrad. Leningrade gyveno apie 2.5 mln. gyventoj. 1,8 mln. buvo evakuota. Apsuptyje mir nuo 630 000 iki 850 000 leningradiei (arba 1,2 mln miesto ir srities gyventoj) tik 3 proc. nuo bombardavim, kiti 97 proc. i bado. Pasibaigus blokadai Leningrade bebuvo apie 560 000 gyventoj. 1941 m. rugsjo pabaigoje krito Kijevas. 500 000 Kijevo gynj arba uvo arba buvo paimta nelaisv. 1941 m. spalio pradioje pagal Barbarosos plan turjo bti paimta Maskva. 1941 m. spalio 16 d. Maskvoje suaudytas generolas Antanas Gustaitis, lietuvik lktuv konstruktorius (kalintas nuo 1941 m. kovo 6 d.). 1941 m. lapkriio 30 d. JAV stojo u param SSRS ir pradjo taikyti lendlizmo statym. JAV tiek ginklus, audmenis, transporto priemones, maist, vaistus. Rusija iki iol nra atsiskaiiusi u t pagalb.

1941 m. gruodio 7 d. Japonijos 30 povandenini laiv, 6 lktuvneiai su 350 lktuv, keletas kreiseri ir pagalbiniai laivai slapta upuol JAV karin laivyn Perl Harboure (Havajuose). Tenai buvo sutelkta tredalis JAV karo laiv, beveik 200 lktuv. Iki 1942 m. gegus mnesio Japonijai priklaus Filipinai, Indonezija, Malaja, Birma, Singapras (stipriausia angl tvirtov Azijoje), Melanezija ir kiti Ramiojo vandenyno salynai. Su Siamu buvo sudaryta Sjunga. 1941 m. pabaigoje okupacin naci valdia pradeda naikinti ydus. 1941 m. pabaigoje Vengr kariniai daliniai Ryt fronte patyr skm Umans myje. Prie 1943 m. , po to kai Antroji Vengrijos armija patyr daug praradim prie Dono, Vengrijos vyriausyb nusprend prisidti prie Alijant. Dl to 1944 m. kovo 19 d. vokiei daliniai okupavo Vengrij per operacij Margarethe. 1944 m. spalio 15 d. Miklos Horthy band ieiti i karo, todl vokieiai vykd operacij Panzerfaust ir Horthy buvo pakeistas marionetiniu Strli kryiaus partijos vadu Ferenc Szalasi. 1944 m. pabaigoje vengr pajgos vl patyr pergal Debreceno myje, bet po to vyko soviet invazija ir Budapeto mis. Per vokiei okupacija 1944 m. gegu-birel Strli kryiaus partija ir Vengrijos policija deportavo beveik 440 000 yd, daugiausia Auvitc. ved diplomatas Raoul Wallenberg igelbjo didel skaii Vengrijos yd duodamas jiems vedikus pasus, bet kai sovietai pasirod, jis buvo aretuotas kaip nipas ir pradingo Maskvos Lubiankos kaljime. imtai vengr kurie suteik prieglobst ydams taip pat buvo Strli kryiaus partijos nuudyti. Karas sunaikino 60 proc. Vengrijos ekonomikos, uvo daugyb moni. Daug vengr apytiksliai 500 000 600 000, skaitant moteris ir vaikus, buvo brutaliai prievartaujami, udomi, baudiami mirties bausme arba deportuojami verg darbams ekoslovak, rus Raudonosios armijos dalini, jugoslav (daugiausia serb partizan ir reguliari jungini), ir Rumunijos taip vadinamos Munteanu Guard paramilitarini jungini. 1945 m. vasario 13 d. Vengrijos sostin pasidav beslygikai. Antrasis pasaulinis karas baigsi gegus 8 d. Pagal susitarim tarp ekoslovakijos prezidento Edvard Bene ir Stalino prasidjo audringi ivarymai (deportacijos, trmimai) slovak i Vengrijos ir vengr i ekoslovakijos. Taip pat buvo perkelta 250 000 etnini vokiei Vokietij. Sovietai okupavo Vengrij. al m grti 1919 m. komunist lyderiai. 1948 m. Matyas Rakosi Vengrijoje ved stalinistin valdym su prievartine kolektyvizacija ir planine ekonomika. Apytiksliai 2000 moni buvo nubausta mirties bausme ir apie 100 000 buvo kalinta. Apytiksliai 350 000 pareign ir intelektual buvo ivalyta nuo1948 iki 1956 m. Daug laisvamani demokrat buvo slapta aretuota ir isista alies ukampius ar usienio koncentracijos stovyklas be jokio teismo: deportuota apie 600 000 vengr soviet darbo stovyklas. Apie 200 000 vengr uvo soviet nelaisvje. Gyvenimo standartai Vengrijoje m kristi, Rakosi vyriausyb pasidar itin nepopuliari ir kai mir Stalinas, Matyas Rakosi kaip ministras pirmininkas buvo pakeistas Imre Nagyu, taiau isaugojo Vengrijos darbinink partijos generalinio sekretoriaus post. Imre Nagy nutrauk iniasklaidos valstybin kontrol ir drsino diskusijas apie politines ir ekonomines reformas. Buvo adama padidinti vartojimo preki gaminim ir skirstym. Nagy ileido antikomunistus i kaljim ir kalbjo apie bsimus laivus rinkimus ir apie pasitraikim i Varuvos pakto. Nagy nuvert sovietai. Rakosi vyriausybs valdymas buvo vos pakeliamas karo isekintiems vengrams ir tai prived prie 1956 m. Vengrijos revoliucijos ir laikino Vengrijos pasitraukimo i Varuvos pakto. Nagy atstat daugiapartin sistem. Sovietai ir Vengrijos politin policija (AVH) vykd taikias demonstracijas, visoje alyje mir daug demonstrant, kas jau nebegaljo sustabdyti brstani vyki. Spontanikos revoliucins milicijos susikr ir prasidjo sunks gatvi miai prie soviet armij ir komunistin slaptj policij (AVH). Apytiksliai 3000 vengr rezistent kovojo prie soviet tankus Molotovo kokteiliais (siaurose Budapeto gatvse) ir automatais. Sovietai patyr nuostoli ir iki spalio 30 d. dauguma soviet dalini buvo istumta i Budapeto garnizonus Vengrijos kaimuose. Sovietai pasiunt naujas armijas Vengrij 1956 m. lapkriio 4 d. Jie siver su nauja jga: 150 000 kari ir 2500 tank. Per Vengrijos sukilim uvo daugma 20 000 moni, beveik visi per soviet intervencij. Beveik 250 000 moni ivyko i alies per trump laik kada 1956 m. valstybins sienos buvo atviros. 1942 m. sausio 1 d. ubaigtas koalicijos prie blogio a krimas. Vaingtone 26 valstybs (JAV, SSRS, Anglija, Kinija, Kanada, emigracins Europos valstybi vyriausybs, Australija ir kt.) pasira Jungtini taut deklaracij. Jos sipareigojo beslygikai tsti kar ir nesudaryti atskir (separatini) paliaub ar taikos sutari su Vokietija ir jos sjungininkmis. 1942 m. sausio 24 d. soviet generolas leitenantas Sergjus Vlasovas, istorik vadinamas charizmatiku, buvo apdovanotas Raudonosios vliavos ordinu u savo pasiekimus Maskvos gynyboje. Jo nuotrauka buvo ispausdinta Pravdoje.

Jis gim 1900 m. rugpjio 14 d. (senuoju kalendoriumi rugpjio 1 d.) emutinio Naugardo srityje, Lomakino kaime, buvo rus ortodoks Banyios seminaristas. Po bolevik perversmo met seminarij ir trumpai studijavo ems k, o 1919 m. prisijung prei Raudonosios armijos ir kovojo pietiniame teatre Ukrainoje, Kaukaze ir Kryme. Jis greitai pasirod ess vertu karininko vardo ir spariai lipo kilo Raudonosios armijos rang sistemoje. 1930 m. Vlasovas stojo komunist parij. Buvo isistas Kinij kur buvo kariniu patarju iang Kai-ekui nuo 1938 m. iki 1939 m. lapkriio ir usitarnavo Auksinio drakono ordin. Grs buvo skiriamas en bei ten kol galiausiai gavo nurodym vadovauti 99-ajai auli divizijai. Jau po 9 mnesi Vlasovo divizija buvo pripainta komisijos vadovaujamos Semiono Timoenko viena geriausi Raudonosios armijos divizij 1940 metais. Timoenko padovanojo Vlasovui vardin auksin laikrod, kuriame buvo iraiyta, kad jis sitikino esant 99-j geriausia i vis. 1940 m. Vlasovas buvo paauktintas majoro generolo laipsniu ir 1941 m. birelio 22 d. kai vokieiai su sjungininkais upuol SSRS, Vlasovas vadovavo 4-ajam mechanizuotam korpusui. Netrukus po prieo invazijos, Vlasovo korpusai atsim Przemyl ir ilaik j 6 dienas. Bdamas generolu leitenantu, jis vadovavo 37-ajaiarmijai prie Kijevo. Po to suvaidino reikming vaidmen Maskvos gynyboje, kada jo 20-oji armija kontratakavo ir atsim Solnenogorsk. Po ios skms Vlasovas buvo paskirtas vadovauti 2-ajai smogiamajai armijai Volchovo fronte ir buvo nurodyta pasiekti, kad Leningrado apsupties iedas bt nustumtas per Liubans-iudovo ofenzyvi operacij 1942 m. saus-baland. Kitos pajgos (Volchovo fronto 4-oji, 52-oji ir 59-oji armijos, 13-asis kavalerijos korpusas bei 4-as ir 6-as Guards Rifle Corps kaip ir 54-oji Leningrado fronto armija) nepasinaudojo Vlasovo pasilymais ir jo armija liko apsupta vokiei uimtoje teritorijoje. 2-oji smogiamoji armija buvo apsupta ir 1942 m. birel buvo sunaikinta. Apsupus Vlasovo armij, jam asmenikai buvo pasilyta itrkti lktuvu. Generolas atsisak ir pasislp vokiei okupuotoje teritorijoje, o po 10 dien, 1942 m. liepos 12 d., vietinis valstietis idav j vokieiams. Vlasovo oponentas ir sulaikytojas vokiei generolas Georgas Lindemannas supaindino j su jo armijos apsuptimi ir mio detalmis, tada Vlasov kalino okupuotoje Vinitsoje. Vlasovas skelbsi kad per tas 10 dien slapstymosi jis suvok savo antibolevizm, m tikti, kad Stalinas buvo didiausias rus tautos prieas. Jo kritikai skelb, kad Vlasovas perm pronacistines pairas kaljime i oportunizmo, karjerizmo ir noro ilikti, baiminantis Stalino susidorojimo dl jo paskutinio mio ir armijos praradimo. Kol kaljo Vlasovas sutiko kapiton Wilfryd Strik-Strikfieldt, Pabaltijo vokiet, kuris siek sukurti Rusijos isivadavimo judjim. Strik-Strikfyldas, kuris dalyvavo baltagvardiei judjime per Rusijos pilietin kar, tikino Vlasov sitraukti kov prie Stalino valdym ir bolevizm. Ikart po kalinimo, kartu su leitenentu pulkininku Vladimiru Bojarskiu Vlasovas para rat Vokietijos kariniams lyderiams silydami kooperuotis antistalinistams rusams ir vokiei armijai. Vlasov, saugom vermachto propagandos, nugabeno Berlyn. Ten jis kartu su kitais soviet karininkais m kurti planus kaip sukurti Rusijos laikinj vyriausyb ir kaip suburti Rusijos isilaisvinimo armij, vadovaujam rus. Vlasovas kr Rusijos ilaisvinimo komitet, tikdamasis sukurti Rusijos ilaisvinimo armij (ROA-Ruskaja Osvoboditelnaja armija). Kartu su keleta kit sugaut soviet generol, karinink, kareivi, armijos tikslas buvo sunaikinti stalinizm ir sukurti nepriklausom Rusijos valstyb. Vlasovas pasil demokratin valdymo sistem. Daug Rusijos karo belaisvi kaip ir kari, kurie gavo Vlasovo propagandos lapelius domjosi kaip tapti ios armijos dalimi. 1943 m. pavasar Vlasovas para antibolevikin atsiaukim, inom kaip Smolensko proklamacij, kurio milijonai egzempliori buvo numesta i lktuvo ant soviet valdomos teritorijos, soviet kariams. Nors dar Rusijos ilaisvinimo armija neegzistavo, naci propagandos departamentas ileido Rusijos ilaisvinimo armijos raiius rus savanoriams ir band pasinaudoti Vlasovo vardu siekiant sutrikdyti soviet karius strategija, kuri pasirod besanti efektyvi. Keletas imt tkstani buvusi sovietini piliei tarnavo vokiei armijoje rydami itokius raiius, bet niekada nebuvo vadovaujami Vlasovo asmenikai. Hitleris labai prisibijojo Vlasovo ir jo ketinim. 1943 m. balandio 3 d. Hitleris aikiai pasak savo kalboje savo auktiems vadovams, kad tokia armija niekada neturi bti sukurta ir sak persekioti visus Vlasovo alininkus vokiei armijoje. Jis nerimavo, kad Vlasovui gali pasisekti nugalint Stalin, kas sustabdyt Hitlerio svajones apie iplst Didij Vokietij iki Uralo. Hitleris msi priemoni prie Ryt savanori karinius junginius ypa prie rus, permetant juos vakarus. Vlasovui buvo leista tik kelet kart aplankyti vokiei okupuot Rusij: labiausiai Pskov, kur parade dalyvavo provokiki rus savanoriai. Vlasovas sakydmas kalb padar beveik politin sprogim prie vokieius, vadindamas juos tik sveiais. Kalb Hitleris palaik menkinania, eidiania, tad Vlasovui paskyr netgi nam aret ir buvo perduotas Gestapo prieitai. Nusivyls savo misija Vlasovas siek atsistatydinti ir grti karo belaisvi stovykl, bet paskutin akimirk buvo perkalbtas savo artim draug.

Tik 1944 m. rugsj Vokietija, raginama Heinricho Himlerio, anksiau itin prieiko Vlasovo oponento, galiausiai leido Vlasovui suburti savo Rusijos ilaisvinimo armij. Vlasovas suformavo ir vadovavo Rusijos taut ilaisvinimo komitetui, paskelbtam Manifest, Prahoje 1944 m. lapkriio 14 d. Vlasovas taip pat tikjosi sukurti Panslavik ilaisvinimo kongres, bet naci oficials politikai, nusiteik prie slavus, ito neleido. Vienintelis Vlasovo mis su Raudonja armija vyko 1945 m. vasario 11 d. prie Oderio. Po trij dien mio su daug didesnmis pajgomis, pirmoji ROA divizija buvo priversta atsitraukti ir pajudjo pietus, Prah, vokiei kontroliuojamoje Bohemijoje. 1945 m. gegus 6 d. Vlasovas gavo paklausim i pirmosios ROA divizijos generolo Sergjaus Buniaenko, kad leist atgrti savo ginklus prie naci SS pajgas ir pagelbti ek sukilliams Prahos sukilime. I pradi Vlasovas nesutiko, vliau leido Buniaenkui veikti. Keli istorikai mano, kad tai buvo kartlis ROA prie vokieius, kas takojo pereiti pas oponentus vl, o kiti istorikai mano, kad taip buvo siekiama usitarnauti Vakar sjunginink malon, o galbt ir soviet kai jau buvo visikai akivaizdus Vokiei Reicho lugimas. Po dviej dien, pirmoji divizija buvo priversta palikti Prah, kai ek komunistiniai partizanai pradjo aretuoti ROA karius tam kad perduot juos soviet egzekucijai. Tokiu atveju Vlasovui buvo pasilyta bgti persirengus civiliais drabuiais ir skristi neutrali Ispanij, bet jis atsisak palikti savo karius. Vlasovas ir jo kariuomens likuiai siekdami ivengti susidrimo su Raudonaja armija ir tikdamiesi isaugoti savo rangus bsimam ilaisvinimo karui, pasuko vakarus pasiduoti sjungininkams paskutinmis karo dienomis. 1945 m. gegus 10 d. Vlasovas ir jo vyrai pasiek vakar sjunginink pajgas ir jiems pasidav. Vlasov kalino Tyrolyje amerikieiai. Jis ir jo generolai ts pokalbius su britais ir amerikieiais, aikindami j judjimo principus ir stengsi tikinti vakar sjungininkus suteikti glob judjimo dalyviams. Sjunginink vadai buvo nevieningi; vieni simpatizavo, bet bijojo pykdyti Soviet Sjung ir nuvilti vakar sjunginink lyderius. 1945 m. gegus 12 d. grtant po pokalbio su amerikiei kapitonu Donahue, Vlasovo maina buvo apsupta soviet kari. Vlasovo amerikietikas eskortas nesiprieino Vlasovo aretui. Vlasovas kartu su daugeliu jo antikomunist rus ir kit vyr buvo prievarta iveti Soviet Sjung vieni mirties bausmei, kiti Gulag. Vlasov metus laik Liubiankos kaljime. Trumpas teismas vyko 1946 m. vasar. Jis ir vienuolika jo vyriausij karinink buvo nuteisti parodomajame teisme, skirtame labiau ne soviet apvalgininkams. Dvylika vyr buvo pakarta 1946 m. rugpjio 1 d. Tai buvo viena paskutinij mirties bausmi Soviet Sjungoje pakariant. Vliau dar buvo pakarti vokiei sjungininkai kazok atamanai. 1942 m. vasario 1 d. Norvegijos ministru pirmininku tapo Vidkunas Quislingas. 1942 m. vasario 4 d. Berlyne vyko posdis Baltijos ali suvokietinimo klausimams aptarti. Okupuot krat rasins politikos skyriaus virininkas Erchardas Wetzelis ypa daug dmesio skyr inteligentijos suvokietinimui. Jo nuomone, ji galjo tapti svarbiausia klitimi Baltijos ali suvokietinimui. Suvokietinta Baltijos ali inteligentija po karo galjo i dalies patenkinti akademini jg stok reiche ir okupuotose Ryt alyse. 1942 m. pradioj Lietuvoje savininkams buvo grinamos mons, kuriose dirbo maiau kaip 20 darbinink. Kitos mons nebuvo grinamos. vestos svarbiausi maisto preki kortels. Prekyba turgavietse buvo udrausta. 1942 m. buvo kurta Londono lenk emigracinei vyriausybei pavaldi Armija Krajowa, veikusi visoje buvusioje Lenkijoje (1938 m. sienomis), t.y. ir Vilniaus krate, ir Vakar Baltarusijoje bei Vakar Ukrainoje. Savo ruotu lenk komunistai suorganizavo partizan brius Gvardija Liudowa, kuri buvo silpnesn u Armij Krajow. 1942 m. vasar vermachtas pradjo didiul puolim Volgos ir Kaukazo link. SSRS reikalavo sjunginink atidaryti antr front. Kur laik Hitleris sak tankams vykti link Kaukazo, taip tank pastiprinimas utruko 2 savaites, o per t laik Stalingrado gynjai spjo sikasti apkasus. 1942 m. birelio mn. jr myje prie Midvjaus sal amerikieiai sumu japonus ir sustabd j verimsi Australijos link. 1942 m. rugpjio mn. vermachtas pasiek Volg ir pradjo Stalingrado turm. Jo uimti ir persikelti kairj krant nepavyko. 1942 m. vokieiai pradjo organizuoti savanorius Pabaltijo alyse. Dl to daugma 3400 est pabgo Suomij, nutar veriau kariauti Suomijos kariuomenje nei vermachte. 1942 m. rugpjio 28 d. vokiei valdia paskelb, kad rinks Estijos legion SS sudtyje. Iki spalio 13 d. atsirado 500 savanori. 1943 m. pavasar papildomai buvo permesti vyrai i policijos ir legionieri padaugjo iki 1280. 90 proc. savanori buvo netek artimj per raudonj tertor. Narvos batalijonas buvo suformuotas i pirmj 800 Legiono vyr ir buvo treniruojamas Dbicoje (tada Heidelager) ir 1943 m.baland

buvo isisti Ukrainprisijungti prie Vikingo divizijos. Jie pakeit suomi savanori batalijon, kuris buvo atauktas atgal Suomij dl politini prieasi. Narvos batalijonas dalyvavo Korsuno-erkas kiens myje. Itrko per isigelbjimo keli, vadinam Pragaro vartais, taiau pateko po sunkia soviet ugnimi. Batalijonas prarado beveik vis savo aprpinim, nors dauguma kari itrko i apsupties iedo. 1942 m. lapkriio 1 d. NSDAP Lietuvos skyriaus duomenimis Kauno mieste buvo 5000 reicho vokiei ir apie 400 repatriant eim, Kauno apygardoje apie 400 reicho vokiei ir 11 362 repatriant (2206 kiai), Vilniaus mieste apie 1000 reicho vokiei, Vilniaus apygardoje apie 400 reicho vokiei, iauli apygardoje apie 600 reicho vokiei ir 379 repatriantai (1150 ki), Panevio apygardoje apie 500 reicho vokiei ir 645 repatriantai (132 kiai). I viso Lietuvoje 1942 m. lapkriio 1 d. buvo apie 7900 reicho vokiei ir 16 786 vokiei repatriantai (i viso 24 686 vokieiai). Kolonistai vald 3488 kius, vidutinikai po 24,66 ha. Okupacinei valdiai nerim kl tai, kad Lietuvos vokieiai pasirod es netinkami kolonizacinei misijai vykdyti. Patek lietuvik aplink, Lietuvos vokieiai suartdavo su savo kaimynais ir jiems nerpjo vokikumo propaganda. A.T. von Rentelnas skundsi, kad tik antra kolonist banga bsianti lygi reicho vokieiams ir galsianti kovoti dl vokikumo. Tik 1943 m. pabaigoje, kai kolonist nuotaikos dl artjanio fronto pasikeit ir visai pakriko dl soviet partizan ipuoli, NSDAP, apygard komisar ir SS Kolonizacijos tabo jungtin komisija nutar, kad 95 proc. vokiei tinka Lietuvos kolonizacijai, ir jiems buvo leista ipirkti savo nuosavybn laikinai valdomas emes karo metu nereikalaujant pinig. Taiau pasikeitus padiai frontuose ir dl Lietuvos gyventoj pasiprieinimo okupantams nepavyko iplsti netgi laikinos Lietuvos kolonizacijos. A.Hitleriui suvokietinsimas pirmiausia reik ugrobt krat apgyvendinim vokieiais. Bandant diegti kitoms tautoms vokiei kalb, paproius, pasaulir, vokieiai susimaiyt su kitomis tautomis, o tai, pasak A.Hitlerio, labai pakenkt kraujo grynumui. Kit reicho vad ir rass specialist nuomone, suvokietinimui tiko tik tokios tautos, kuriose vyrauja nordins (iaurins) rass poymiai. Siekdami suvokietinti okupuotus Ryt kratus, naciai planavo atkelti iuos kratus kuo daugiau vokiei, juos apsaugoti nuo kraujomaios su vietos gyventojais, asimiliuoti rass atvilgiu tinkamus vietos gyventojus, o rass atvilgiu ir politikai nepageidautinus gyventojus ikelti Rytus arba sunaikinti. Karo pradioje intensyviau buvo taikomas pirmas bdas, o karo pabaigoje antrasis. 1942 m. ruden Baltijos alyse buvo pradti lietuvi, latvi ir est antropologiniai tyrimai. J metu norta isiaikinti vietos gyventoj tinkamum suvokietinimui. Remdamasi antropologiniais tyrimais, komisija Estijoje pripaino netinkamais 5-25 proc. (vidutinikai 10-20 proc.), Latvijoje 5-65 (vidutinikai 25-30 proc.) ir Lietuvoje vidutinikai 30 proc. savanori. 1942 m. lapkriio mn. parengtuose Samprotavimuose Ryt krato taut suvokietinimo klausimu buvo numatyta, kad, prieingai negu estai ir latviai, rass atvilgiu vertingi lietuviai turt bti suvokietindami tik Vokietijoje. Toki galjo bti iki 500 000. Lietuviai turjo bti veami darbams Vokietij, valstieiai isklaidomi vokiei gyvenamosiose srityse Generalinje gubernijoje, Vakar Prsijoje, Vartos krate ir Auktutinje Silezijoje. Isklaidyti lietuvi valstieiai bt suvokietinti per vien kart. Kadangi didesn lietuvi tautos dalis suvokietinimui netiko, silyta atsisakyti vykdyti intensyvi kalbins ir kultrins asimiliacijos politik. 1942 m. lapkriio mn. ties Stalingradu soviet kariuomen pradjo kontrpuolim prie vermacht. Soviet apsuptyje atsidr 32 prieo divizijos, turinios 330 000 kari. Pralauti apsupties ied niekaip nepavyko. 1942 m. pabaigoje 1943 pradioje, Vyriausiosios krato piliei apgyvendinimo komisijos gautais duomenimis, i Marijampols apskrities buvo ikelti 3222 lietuviai, i Taurags apskrities ikelta 4011 lietuvi, i Vilkavikio apskrities 5626 lietuviai. I vakarini Lietuvos apskrii ivaryti lietuviai (i viso apie 2000 eim) buvo perkelti Alytaus (694 mons), Kretingos (93), Lazdij (292), Teli (98), Ukmergs (505), Utenos (140), aki (196), Vilniaus (1115), venioni (645), Zaras (i Taurags apskrities turjo bti atkelta 437 mons), Trak (moni skaiius neinomas) apskritis. Darbingus lenkus siunt Vokietij, nedarbingi (vaikai, seniai) paleidiami pas giminaiius Ryt Lietuv. Panaiai buvo sumanyta elgtis ir su rusais, taiau 1942 m. rugsjo 17 d. A.T. von Rentelnas sak anksiau apsigyvenusi Lietuvos rus i ki nevaryti, o Suvalk rusams leido isikelti i aki, Raseini, Taurags, Vilkavikio ir Marijampols apskrii ir apsigyventi pas giminaiius bei pastamus Kauno, Panevio ir kitose apskrityse. Toki rus buvo 648 eimos apie 5000 moni. 1943 m. vasario 2 d. po nirting mi Stalingrado katilas buvo likviduotas, nelaisv pateko 90 000 vokiei kareivi. Prie Dono sunkius nuostolius patyr rumun, ital ir vengr armijos. Sovietai kontroliavo teritorijas prie Dono ir iaurs Kaukaze.

1943 m. pirmoje pusje Vokietijoje kariuomen buvo paaukta 800 000 moni, smarkiai iaugo karo pramons produkcija (tanku 2,5 karto), pagaminta daug naujos konstrukcijos tank, lktuv, laiv. I Pranczijos ir kt. okupuot ali SSRS front buvo permestos papildomos pstinink ir tank divizijos. 1943 m. pavasar buvo udaryti Vilniaus ir Kauno universitetai bei keturios mokytoj seminarijos. 1943 m. kurta Latvijos Centrin Taryba, kurios darb laikinai nutrauk vokiei saugumas SD, kuri Baltijos alyse sum pasiprieinimo vadovus ir daug dalyvi. 1943 m. gegus 5 d. buvo suformuotos trys Estijos SS savanori brigados ir isistos link Nevelio. Mobilizacijos pasekms 5000 est pabgli banga Suomij. Vir puss j savanorikai tarnavo Suomijos karinse pajgose. Apie 2300 jo armij, apie 400 - laivyn 1943 m. gegu amerikieiai ir anglai visikai istm italus ir vokieius i iaurs Afrikos. 1943 m. Kairo konferencijoje nutarta, kad Korja turi tapti nepriklausoma valstybe. Potsdamo konferencijoje buvo nusprsta, kad SSRS istums japonus iaurinje Korjoje iki 38 lygiagrets, o pietin pusiasalio dal vaduos JAV. Soviet armija 38 lygiagret pasiek 1945 m. rugpjio 24 d. po Kvantno operacijos, o JAV 1945 m. rugsjo 8 d. Buvo sutarta, kad vyks bendri rinkimai, taiau abi Korjos isirinko savo vadovus. iaurs Korja turjo bendr 20 km sien su SSRS, o Kinijoje vis dar tebevyko pilietinis karas. Kim Ir Senas pra Stalino pagalbos aneksuojant pietin Korj, taiau Stalinas nenorjo atviro konflikto su JAV, juolab, kad dar neturjo branduolinio ginklo, o Kinijoje vis dar tebevyko pilietinis karas. Pagal JTO rezoliucij, sovietai ir amerikieiai turjo ivesti savo kariuomenes i pusiasalio. Korjoje prie 38 lygiagrets prasidjo mai konfliktai. 1949 m. SSRS pasigamino atomin bomb, o 1949 m. spalio 1 d. buvo paskelbta Kinijos liaudies respublika. Gavus patvirtinimus ir pagalb i SSRS bei pagalb i KLR, KLDR prie sienos pradjo telkti daug didesn kariuomen nei Piet Korja. 1950 m. birelio 25 d. KLDR sovietin kariuomen pereng 38 lygiagret ir ygiavo Piet Korjos teritorij ir greitai pasiek Seul. 1943 m. liepos mn. vakar sjungininkai isikl Sicilijos saloje ir nesunkiai j um. 1943 m. liepos mn. vermachtas mgino laim sutriukinti Soviet kariuomen tank myje Kurske. Tuo metu SSRS jau galjo sutelkti daugiau tank ir kt. technikos nei reichas. Soviet karin pramon jau veik visu pajgumu. Vermachtas buvo sutriukintas didiausiame tank myje per vis Antr pasaulin kar. 1943 m. rugpjio 25 d. B.Musolinis buvo suimtas karaliaus rmuose ir nualintas nuo valdios. 1943 m. rugsjo pradioj naujoji Italijos vyriausyb vadovaujama maralo P.Badoljo pasira su vakar sjungininkais paliaubas. Vokiei kariuomen okupuoja iaurin Italij. 1943 m. ruden vokieiai buvo istumti i kairiakrants Ukrainos. 1943 m. lapkriio mn. soviet kariuomen eng Kijev. 1943 m. lapkriio mn. J.B.Tito jau kontroliavo didiules teritorijas. Bosnijos viduryje jis pasiskelb partizan maralu, vyriausiuoju jugoslav isivaduojamojo judjimo vadu. Jis suformavo nauj savo vyriausyb, paskelb, kad Jugoslavijos karalius niekada negr valdi. J.Stalino spaudiami vakar sjungininkai pripaino J.Broz Tito valdi. Britai iki iol rm tik Michailovii, m sisti pagalb ir J.Broz Titui. W.Churchillis leido J.Broz Tito dalyvauti Neapolio umimo kampanijoje, ten jiedu ir susitiko. J.Stalinas iki iol tik moralikai palaiks J.Broz Tito, pasil atsisti Jugoslavij Raudonosios armijos dalini. Taiau J.Broz Tito kategorikai atsisak. 1943 m. lapkriio 19 d. SS tabo Vyriausiosios valdybos vadovas U.Greifeltas pareng kolonizacijos gaires. Jis sil H.Himmleriui sukurti vientis kolonizacijos srit Kauno, Vilkavikio, Marijampols, aki, Raseini, Taurags i dalies Lazdij ir Alytaus apskrityse. Taigi vokieiai bt apgyvendinami netoli Vokietijos esaniose Lietuvos apskrityse ir turt su reichu tiesiogin ry. H.Himmleris iems pasilymams pritar. Lietuvos generalinis komisaras A.T. von Rentelnas atkaliai reikalavo kolonizuojam teritorij traukti Kdaini, iauli, Panevio ir Bir apskritis ir tokiu bdu vokiei kolonizacijos tiltu sujungti reich su senomis Ordino emmis Latvija ir Estija. iuos pasilymus buvo atsivelgta 1942 m. kovo mn. bendrai parengtose kolonizacijos instrukcijose. Pagal ias instrukcijas pirmiausia turjo bti kolonizuojama Alytaus apskrities dalis, Marijampol, Kauno apygarda, aki, Raseini ir Taurags apskritys. Be to, maiau vokiei kolonist galjo bti apgyvendinta Kdaini, iauli, Panevio ir Bir apskrityse. Numatytose kolonizuoti apskrityse buvo derlingos ems, per jas jo svarbs geleinkeliai ir greitkeliai, jung Rytprsius su Ryga. Lietuv buvo numatyta grinti apie 30 000 stovyklose gyvenusi vokiei. SS Kolonizacijos tabas Kaune pradjo registruoti kolonistams skirtus kius. Pirmiausia turjo bti skiriami buv vokiei kiai, neturintys savinink, taip pat yd ir lenk kiai. Okupacins valdios staigos nutar, kad vokieiai Lietuvoje atgaus tas emes, kuri jie neteko per 1922 m. ems reform, be to bus atkurti dideli vokiei dvarai. ios ems turjo bti atiduotos svarbius valstybinius

ir karinius postus turintiems pareignams ir daugiavaikms eimoms. Didiausia H.Himmlerio nustatyta ems valdos norma buvo 750 ha. Numatyta vokieius sutelktai apgyvendinti pietvakarinse Lietuvos apskrityse ir kolonizacijos tilt sudaranioje teritorijoje nuo Rytprsi iki Latvijos. 1943 m. lapkriio 25 d. steigiamas Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas (VLIKAS). 1943 m. lapkriio 28 d. Teherane susitiko J.Stalinas, V.erilis ir Ruzveltas. 1943 m. gruodio 1 d. Teherane trij sjunginink pasitarimai baigsi. Svarbiausias deryb klausimas buvo antrojo fronto sukrimas. SSRS grietai reikalavo, kad sjungininkai isikelt Pranczijos Atlanto pakrantje. Ruzveltas tam pritar, V.erilis tiesiai tam neprietaravo, taiau sil desant ikeldinti Graikijoje ir Jugoslavijoje. Visi trys pasira Pasiryimo kovoti iki pergals deklaracij. 1943 m. gruodio 1 d. vokiei saugumo policijos ir SD skyriuje Kaune dirbo 112 valdinink, Vilniaus miesto skyriuje 40 valdinink, iauli apygardoje 7, Panevio 6 valdininkai. 1944 m. pradioje gen. P.Plechaviius su vokieiais pasira susitarim: kovai su banditizmu steigiama Lietuvos rinktin, kuri turjo sudaryti 20 batalion, o apskrityse - lietuvi karo komendantros. Vos per kelias savaites rinktin usiregistravo 30 000 savanori. Tai matydami vokieiai gegus mnes pareikalavo paskelbti visuotin mobilizacij vokiei kariuomen. Lietuvai sabotuojant, gen. P.Plechaviius ir keliasdeimt auktesnij karinink buvo suimti ir isisti Salaspilio koncentracijos stovykl. 3000 vietos rinktins kari buvo igabenti darbams Vokietij, kiti isibgiojo. tabas, nemaai karinink, kari suimta ir udaryta koncentracijos stovyklas. 1944 m. pradioje Lietuvoje i viso dirbo 5988 okupacins vokiei administracijos valdininkai. Civilins administracijos staigose dirbo 2437, privaiame sektoriuje 1592 mons. Be to, dar buvo apie 100-200 zonderfiureri, kurie rpinosi ems kio produkt ir pramons gamini tiekimu kariuomenei. 1944 m. balandio mn. Raudonoji armija pasiek Karpat priekalnes ir eng Rumunijos teritorij. 1944 m. nuo Latvijos atskirtas 1202 kv. km ploto Abrens valsius ir prijungtas prie Pskovo srities. 1944 m. birelio 6 d. vakar sjungininkai isikl Pranczijos iaurs vakaruose, Normandijoje. Tai buvo didiausias kar istorijoje desantas. 6000 laiv atgabeno 4 armijas 37 pstinink ir 10 tank divizij, i oro desanto saugumu rpinosi 11 000 lktuv, vokieiai apie 890 lktuv. Tank 8000 prie 1350 vokiei. Jei sovietai nebt pradj aktyvaus puolimo Rytuose ir sunaikin trij vokiei armij, D diena nebt iauusi. Kai sjungininkams oponavo 56 silpnos vokiei divizijos, Rusijoje j buvo 157. Vakar sjungininkai tikjosi jau iki 1944 m. Kald pasiekti Berlyn ir neleisti jo uimti sovietams, bei itaip iplsti savo takos zon, taiau inirtingas vermachto pasiprieinimas neleido vakarieiams pasiekti Berlyn anksiau soviet. Sjungininkai isilaipin Pranczijoje rado rusus, uverbuotus koncentracijos stovyklose, aprengtus vokikomis uniformomis. Jie sudar apie 10 proc. karo belaisvi. Po trij mnesi rus jau buvo 12 000. 1944 m. birelio 20 d. D.Britanijos URM kreipsi SSRS pasiuntin Gusev, klausdama k daryti su belaisviais rusais. Atsakymo negauta iki spalio, kai Maskv atvyko W.Churchillis per derybas nebuvo pamirtas ir rus belaisvi klausimas. Buvo nutarta, kad pirmoji belaisvi grup bus atgabenta spalio 31 d. 1944 m. spalio 31 d. Liverpulyje buvo susodinti rusai, pagauti vokikomis uniformomis, apie 10 000 moni. Murmanske jie buvo udaryti belaisvi lager. Vliau daugelis j buvo suaudyti. Taip dar syk buvo rodyta, kad SSRS nepripasta belaisvi, neva idavik, ji pripasta tik uvusiuosius. 1944 m. birelio pradioje vakar sjungininkai eng Rom. 1944 m. birelio mnes soviet kariuomenei pradjus puolim Baltarusijoje, frontas visikai priartjo prie Lietuvos. 1944 m. birelio 29-30 d. i Vilniaus masikai pradjo trauktis lietuviai, bet nemaai j pasiliko Vilniuje. 1944 m. liepos 2 d. Vilniaus tvirtintojo rajono komendantas gen. mjr. Gerhardas Poelis Vilniaus gebietskomisarui H.Hingstui sak pradti miesto evakuacij iveti 5000 sueistj, civilius gyventojus, vokiei ir lietuvi valdininkus. 1944 m. liepos 3 d. vienintel valdia Vilniuje buvo vokiei komendantra. 1944 m. liepos 4 d. I Pabaltijo fronto kariuomen (vadas gen. Ivanas Bagramianas) pereng iaurs ryt Lietuvos sien ir po keli dien um venionis ir Uten. Labiau pietus puolusi III Baltarusijos fronto kariuomen, vadovaujama gen. I.erniachovskio. 1944 m. liepos 6 d. sovietin aviacija pradjo kasdien bombarduoti Vilni.

1944 m. liepos 6 d. Armija Krajova pradjo siverimo Vilni operacij Auros vartai ji turjo parodyti visam pasauliui, kad lenkai geba savo jgomis ivaduoti vokiei uimtus miestus. 1944 m. liepos 6-7 nakt Armija Krajova, mobilizavusi 5500 kari i Vilniaus ir Naugarduko apygard, pradjo turmuoti tvirtint Vilni, bet ataka buvo atmuta miesto prieigose, o ryt vokieiams pasitelkus artilerij ir aviacij, lenkai turjo trauktis. 1944 m. liepos 7 d. I.erniachovskio, um Nemenin, naujj Vilni ir pradjo supti Vilni. Vilniui apsupti ir uimti buvo mesta gen. Nikolajus Krylovo vadovaujama 5-oji armija, maralo P.Rotmistrovo vadovaujama 5-oji tank armija ir gen. Viktoro Obuchovo 3-asis mechanizuotas korpusas i viso 210 000 kari. Kai ryt frontas priartjo prie Vilniaus, miesto apylinkse sutelkti lenk Armijos Krajovos briai turjo Londone reziduojanios Lenkijos vyriausybs uduot uimti miest. Per vis gynybos mi laik Vilniaus gul turjo 17 000 kari, 270 artilerijos pabkl, 110 tank ir arvuoi, 46 minosvaidius. 1944 m. liepos 13 d. po 5 dienas trukusi mi Raudonosios armijos gen. I.erniachovskio vadovaujama III Baltarusijos fronto kariuomen um Vilni. uimt miest siver Armijos Krajovos kariai Gedimino pilyje ikl Lenkijos vliav, bet Raudonosios armijos vadovybs sakymu raudonarmieiai j num ir ikl raudon vliav (pavadint Lietuvos SSR vliava). Vokiei radijo komunikatas skelb: buvusi LDK sostin Vilnius palikta prieui. Gindama Vilni, vokiei kariuomen neteko daugiau kaip 14 000 kari, soviet rankas pateko daug karinio turto: 32 lktuvai, 156 pabklai, 68 tankai ir arvuoiai, 1500 automobili. 1944 m. liepos 20 d. buvo pasiksinta A.Hitler. 1944 m. liepos 22 d. soviet kariuomen um Panev. 1944 m. liepos 27 d. soviet kariuomen um iaulius ir pasiek Latvijos teritorij. 1944 m. liepos 29 d. soviet kariuomen um Birus, bet po vokiei kontrsmgio miest prarado. 1944 m. liepos 30 d. Klaipdos krato gyventojams sakyta apleisti krat ir pasitraukti Vokietij. 1944 m. liepos 31 d. prasideda Varuvos sukilimas. Naciai j nuslopina. 1944 m. evakuota Lindenau laiv statykla. 1944 m. vasar emaitijoje kovai su Raudonja armija susiformavo Lietuvos savanori divizija (dar vadinama Tvyns apsaugos rinktine, emaii rinktine). 1944 m. rugpjio 1 d. Varuvoje Armija Krajowa Varuvoje pradjo sukilim. Soviet armija neparm sukilimo, nes is nebuvo soviet inspiruotas ir is lugo. Lenkai tikjosi soviet pagalbos, o sovietai lauk, kol vokieiai patys susitvarkys su sukilimu, kad vliau lenkai nekeltu problem sovietams. 1944 m. rugpjio 1 d. soviet kariuomen um Kaun. 1944 m. rugpjio 6 d. soviet kariuomen galutinai um Birus. 1944 m. rugpjio mnes vokieiai numalino sukilim Paryiuje. 1944 m. rugpjio mn. Slovakijoje prasidjo didelis sukilimas prie kolaborantin vyriausyb. Taiau sumuti sukilliai buvo priversti trauktis kalnus. 1944 m. rugpjio viduryje, bandant atsiimti iaulius, miestas labai nukentjo: buvo sugriauta apie 80 proc. gyvenamj nam, visikai sunaikinta pramon. 1944 m. rugpjio viduryje soviet kariuomen pasiek Rytprsi sien. Daroma pertrauka kariuomens perrikiavimui puolimui Vokietij. Vokieiai mano, kad sovietai niekada neidrs engti Vokietijos teritorij. 1944 m. rugpjio 26-27 nakt JAV ir brit aviacija bombardavo Karaliaui. 1944 m. rugpjio 29-30 nakt JAV ir brit aviacija vl bombardavo Karaliaui. Pirm kart karo istorijoje buvo panaudotos napalmo bombos. Vinstonas erilis (Second World War, Book XII) klaidingai tikjo, kad Karaliauius yra modernizuota, stipriai apsaugota tvirtov ir sak j sunaikinti.Gauleiteris Erichas Kochas stabd moni evakuacij iki kol Ryt frontas nepriartjo prie Rytprsi sienos 1944 m. Gyventojai buvo dezinformuojami propagandos apie karin alies padt. Daugel civili, traukiani vakarus grino vermachtas atgal, atiduodami juos Raudonajai armijai nasrus. Raportai apie soviet brutalum, vrikum Nemmersdorfo apylinkse 1944 m. spal ir organizuotus prievartavimus, aginimus paskleid baim ir nevilt tarp civili gyventoj. Tkstaniai j prarado gyvybes nuskandinti soviet povandenini laiv, kai band isigelbti laivais Wilhelm Gustloff, Goya ir Generolas von Steubenas. 1944 m. ruden J.Stalinas A.Sniekui pasil prisijungti prie LTSR Rytprsius. A.Sniekaus ( V.Niunka, M.Gedvilas, G.Zimanis, K.Preikas, P.Rotomskis) aplinkoje kilo panika: Lietuvai gresia Karaliauiaus krato prijungimas. Buvo iekoma argument dl ko neprisijungti silomo Karaliauiaus krato. A.Sniekui isisukti nuo Karaliauiaus krato prijungimo padjo VKP(b) CK Lietuvos

biuro pirmininkas Michailas Suslovas. Keista, kad ne tik A.Sniekaus aplinkos mons tikino A.Sniek neprijungti Karaliauiaus prie Lietuvos, bet ir pvz., istorikas Juozas Jurginis, kuris tvirtino, kad atsisakius Karaliauiaus krato buvo pasielgta teisingai. 1944 m. rugsjo 5 d. sigaliojo paliaubos tarp Suomijos ir SSRS. 1944 m. spalio 3 d. sovietai istumia nacius i Varuvos. 1944 m. spalio 6 7 d. Raudonoji armija sumu Lietuvos savanori divizij prie Sedos. 1944 m. daugiausia emaitijoje veik vanagais vadinami lietuvi partizan junginiai, gyn Lietuvos gyventojus nuo vokiei administracijos ir kariuomens savivals. Vis i jungini karininkai ir kareiviai buvo pasireng ir kovojo su SSRS kariuomene. Daugelis vanag po karo dalyvavo partizaniniame kare prie soviet okupantus. 1944 m. spalio 8 d. duotas sakymas evakuoti Klaipdos krato gyventojus. Jie buvo trimis keltais dien ir nakt veami Umar, i ten Karaliauiaus ir Piliavos link. Panaiai perkeldinta daug lietuvi, latvi ir est pabgli. Iveta apie 6000 hitlerjugendo nari, kurie stat Ericho Kocho tvirtinimo linijas. Antrojo pasaulinio karo metais jr tvirtov Klaipda buvo didel vokiei povandenini laiv baz. Klaipdos miesto-tvirtovs komendanto komandoro A.Mllerio sakymu atskiri namai, j auktai, rsiai, gatvi sankryos, itisi miesto kvartalai buvo pritaikyti gynybai. Pirm kart Antrajame pasauliniame kare vokiei karin vadovyb labai plaiai panaudojo didelius karinio jr laivyno laivus ir specialiai rengtas plaukiojanias artilerijos baterijas sausumos kariuomenei remti. 1944 m. spalio 10 d. soviet kariuomen um Taurag, vliau Jurbark. Raudonosios armijos 5-oji gvardijos tank armija Palangos rajone pasiek Baltijos pajr ir blokavo Klaipd. Vokiei iaurs armij grup buvo atskirta nuo Ryt Prsijos. 1944 m. spalio viduryje RA prasiver prie Baltijos ties Palanga ir apsupo vokiei armij grup Nord (34 divizijas). Kuro katile buvo apie 0,5 mln. Kareivi, i j 20 000 latvi. Kur buvo supld apie 200 000 civili i kit Latvijos region. 1944 m. spalio 16 d. Raudonoji armija siver Rytprsius. Bganius vakarus mones sovietai apmtydavo bombomis i lktuv. 1944 m. lapkriio mn. Jugoslavij eng soviet kariuomen ir kartu su Jugoslavijos komunist kariuomene ivadavo Belgrad. Vokieiams traukiantis i Jugoslavijos, kartu trauksi ir kroatai. J buvo apie 100 000. Prie Jugoslavijos ir Austrijos sienos anglai juos sulaik ir perdav Tito partizanams. Beveik visi buvo suaudyti. Ante Paveliius pasislp Italijos vienuolyne, vliau pasek Eichmano pdomis ir suklastojs dokumentus pabgo Argentin. 1957 m. persikl Ispanij, kur ir mir 1959 m. Madride, vokiei ligoninje. Draa Michailoviius 1945 m. vadovavo vos 600 moni briui. Su artimiausiais bendraygiais pasislp iaur nuo Vyegrado. Ten isilaik iki 1946 m. gegus, kuomet j suiupo komunistai. Nuteistas mirti. Su besitraukiania vokiei kariuomene nuo Stalingrado trauksi ir Dono, Kubans, Tereko kazokai, bendradarbiav su vokieiais ir bijoj J.Stalino represij. Nordama, kad kazokai ilikt sjungininkais, reicho vadovyb pasil kazokams autonomij iaurs ryt Italijoje. Taip apie 17 000 kazok, dalis j su eimomis, 1944 met vasar atsidr Alpi papdje. ia jiems buvo skirtas 650 kv. km plotas Kozaken land in Nord Italien. Kazokams skirtoji teritorija buvo padalyta apygardas, kurioms vadovavo atamanai. Vyriausias kazok vadas buvo caro generolas Krasnovas. Gyvenvietes kazokai pervadino rusikais pavadinimasi. Teritorijoje buvo 26 gyvenviets su 60 000 gyventoj. Kazokai kovojo su ital partizanais ir visaip kitaip padjo vokieiams. Kita kazok dalis, vadovaujama generolo Panvico, atsidr Jugoslavijoje, i kurios kartu su besitraukiania vokiei kariuomene atsidr Austrijoje. Nors Panvicas painojo asmenikai JAV ir brit kariuomens vad Italijoje Alexander, jis Panvic su 2000 karinink bei 7000 kari perdav sovietinei administracijai. 1947 m. kazok generolai buvo pakarti. 1944 m. lapkriio 7 d. Franklinas D.Roosvelt irenkamas 34 JAV prezidentu (ketvirta kadencija). Mir nuo cerebrinio paralyiaus 1945 m. balandio 12 d. 1944 m. ruden amerikieiai ikl desant Filipinuose, anglai ivijo japonus i didiosios dalies Birmos. 1944 m. lapkriio mnes LSSR respublikins valdios staigose jau dirbo daugiau kaip pus, o vietins valdios apie reikaling darbuotoj. 1944 m. antroje pusje soviet armija privert nutraukti kar Suomij, Rumunij, Bulgarij. Pastarosiose dviejose buvo nuverstos diktatros. Vengrijos valstybs vadovas, vokiei statytinis M.Hortis mgino nutraukti ryius su Vokietija, bet jam tai nepavyko. Vokietijos kariuomen okupavo Vengrij.

Buvo ikils klausimas ar atiduoti Graikij soviet takos sferon. Britai parm graikus. Sovietai rm vietinius komunistus. Iki 1944 m. pabaigos RA buvo paimta per 57 000 Latvijos vyr. 1944 m. i Krymo Vidurin Azij itremta daug totori. 1941 - 1944 m. gyventoj skaiius Lietuvoje sumajo madaug nuo 3,1 mln. iki 2,5 mln. 1944 m. pabaigoje apie 40 000 klaipdiei persikl Vokietijos gilum. 1944 m. Vakarus, vengdami sovietini represij, pasitrauk apie 60 000 Lietuvos gyventoj. Iki 1945 m. Klaipdos krate gyveno 154 000 moni. Po karo kratas itutjo, vienas kitas gro, bet vis tiek Klaipdos kratas neteko apie 140 000 gyventoj. Dar prie PPK mieste gyveno 7 proc. lietuvi (tarpukariu apie 33 proc.). Pirmais pokario metais Klaipdoje gyveno 50 proc. rusakalbi gyventoj. Po karo nebeliko senosios vokikos ir lietuvininkikos Klaipdos. Taiau tiesioginiai kontaktai su Klaipdos krate ilikusiais lietuvininkais, tegu okupant ir vadintais faistais, suvaidino svarbi rol kuriantis miestietikajam Klaipdos identitetui. Po karo dar buvo toki kurie norjo i Karaliauiaus srities grti Klaipdos krat, taiau j namai ir ems jau buvo uimti atsiklli i Lietuvos. SSRS valdia irtm visus likusius vokieius ir lietuvininkus, kurie save dokumentuose ura vokieiais ir kuri rusai nuo vokiei neskyr. Vokiei ir lietuvinink itrmimui prieinosi A.Sniekus, taiau Maskva vykd savo plan juos igabenti SSRS okupacin zon Vokietijoje. Miestas buvo visikai sugriautas. Po karo mechaninis Klaipdos miesto gyventoj prieaugis buvo vienas didiausi LSSR. iuo atvilgiu Klaipd kartais lenkdavo tik Vilnius, nors 1948 1950 m. Klaipda pralenk ir j. Lietuviai atvyk Klaipd ten ir pasilikdavo gyventi daniau nei atvykliai i Rusijos. Bgdami nuo tremties, kaljimo ar ibuoinimo pokario metais 30 000 40 000 lietuvi persikl gyventi kitas sovietines respublikas, daugiausia Latvij ir Kaliningrado srit. Apie 34 000 partizan, vietini malintoj, civili gyventoj gyvybi nusine partizaninis karas. Taiau labiausiai pokario laikotarpiu Lietuv praretino soviet valdios represijos: 1944-1953 m. itremta apie 250 000, o kartu su 1940-1941 m. ivetais tai sudaro apie 275 000 moni. Tremtyje ir lageriuose igyveno daugiau kaip 2/3 lietuvi. I j apie 80 000 iki 1690 m. sugro LSSR, o likusieji liko u Lietuvos rib. Klaipdos krato vokiei ir memelanderi evakuacija 1944 m. ir Vilnijos lenk repatriacija 1945-1946 m. sudar palankias slygas lietuviams sitvirtinti vakarinse ir rytinse LSSR emse. Taiau dl menk sovietins respublikos statuso teikiam galimybi ir paskritai sudtingos politins padties respublikoje istorijos suteikta galimyb buvo gyvendinta tik i dalies. 1944 m. gale ir 1945 m. pradioje Kuro tvirtov mgino veikti nuo 80 iki 100 RA divizij, buvo surengti 6 dideli puolimai, bet visi neskmingi. RA artjant prie Berlyno, vokieiai i Kuro laivais igabeno kelias pstinink divizijas ir dal tank. 1945 m. sausio 1 d. vedija nutrauk prekybos ryius su Vokietija. 1945 m. Nuo pat karo pradios, vokieiai iud apie 2000 Plungs gyventoj, daugiausiai yd. 1945 m. sausio 10 d. ginantys Klaipdos miest vokiei daliniai pradjo kontrpuolim, siekdami susijungti su Kuro grupuote. Taiau mginimas pereiti prie aktyvi veiksm nepavyko. Sovietins 43-osios armijos daliniai, smogiamosios aviacijos divizijos ir dviej geleinkelio artilerijos divizion remiami, atmu puolim ir vokieiai, netek daug kari bei technikos, buvo priversti atsitraukti. 1945 m. pradioje soviet kariuomen eng visikai sugriaut Varuv ir keliomis kryptimis siver Vokietij. 1945 m. pradioje SSRS sumaino las karo pramonei. 1945 m. sausio 28 d. 4 val. ryto paskutinis vokiei kareivis paliko Klaipdos miest. Miestas buvo uminuotas. 8 ryto pasirod rus kariai (sovietin 16-oji lietuvika divizija). Tai vienintelis ir paskutinis Lietuvos miestas, kur Raudonoji armija um 1945 metais. Pus met Lietuvos teritorijoje vykusiuose miuose uvo apie 100 000 soviet kari, tarp kuri buvo ir keletas tkstani mobilizuot lietuvi kareivi. Kovoje dl Klaipdos soviet kariuomen patyr nemaai nuostoli: 24 000 uvusi ir 80 000 sueistj. 1945 m. sausio 29 d. Klaipdoje dar sproginjo vokiei paliktos udelsto veikimo minos. Pasitrauk Kuri nerij, vermachto kariai vis dien apaud ir griov miest artilerijos ugnimi. I viso buvo sunaikinta 65 proc. pastat, daugyb fabrik ir j rengini, kuri nespta arba nebuvo manoma isiveti arba nuskandinti jroje. 1945 m. sausio 30 d. keleivinis laivas Wilhelmas Gusloffas, pilnas civili pabgli i Prsijos daugiau nei paprastai talpina (kiek daugiau nei 10.600) iplauk i Gotenhafeno (taip pervadinta buvo Gdyn). Laiv

greitai pastebjo soviet povandeninio laivo S-13 kapitonas Aleksandras Marinesko, kurio sakymu buvo paleistos 3 torpedos 21:00 CET laiku. Lauke tuo metu buvo nuo -18C iki -10C. Per 45 minutes laivas paskendo, tapdamas apie 9343 vyr, moter ir vaik bendru kapu. Tai buvo ir yra didiausia laivo katastrofa, nusineusi daugiausia gyvybi. altojo karo metais soviet narai apiekojo nuskendus laiv ir turbt sunaikino kalius, pasisavino jei rado kokius nors dokumentus. 1945 m. pradioje gyveno: Vilniuje apie 110 000 gyventoj (1941 m. 217 500) Kaune 80 000 (1941 m. 156 400) iauliuose 19 000 (32 100) Panevyje 12 000 (26 900) Klaipdoje 3 000 (47 000) 1945 m. vasario pradioje Jaltoje (Kryme) antr kart susitiko SSRS, JAV ir Anglijos vadovai. Buvo sutarta dl okupacini zon rib, numatant atskir zon ir Pranczijai. Tuo siekta ivengti susidrim tarp sjunginink kariuomeni Vokietijoje. Anglai ir JAV pritar vakar Baltarusijos ir Vakar Ukrainos teritorij prijungimui prie SSRS. Kaip atlyginimas Lenkijai turjo atitekti dar neapibrtos teritorijos vakarus nuo 1938 m. Lenkijos vakarins sienos. Lietuvos SSR silyta dovanoti visus Rytprsius tam pritar ir J.Stalinas. Taiau J.Stalinas pamats itin palanki brit nuomon tuo klausimu, Rytprsius padalino dvi dalis. Pietin dal kaip atlyg u teritorinius nuostolius padovanojo Lenkijai. J.Stalinas svarst kokio dydio teritorija turt atitekti Lenkijai ar iki Pilau ssmaukos ar pieiau. Buvo nutarta, kad ssiauris pravers ir paiai SSRS. Geldaps apskritis padalinta dvi dalis, pietin atiteko Lenkijai, iaurin palikta SSRS inioje. Lenkijai buvo numatytos sienos Silezijoje iki Oderio, Breslau (Vroclav) padarant pasienio miestu. Jaltoje nutarta vietoj iirusios Taut Sjungos kurti JTO. JTO narmis tapo 50 nari. Iki 1955 m. JTO nebuvo priimta n viena valstyb kariavusi Vokietijos pusje, nors dar 1947 m. su jomis buvo pasiraytos taikos sutartys. Slaptame trij valstybi susitarime nutarta, kad po 2-3 mnesi po Vokietijos sutriukinimo kar su Japonija turi sijungti ir SSRS. J.Stalinas vienam amerikiei diplomatui pareik: Kur kieno kariuomen stovi, ten to ir tvarka. 1945 m. vasario mnes soviet armijos pasiek Oder ir pradjo ruotis Berlyno turmui. 1945 m. vasario 23 d. LKP(b) CK ir LSSR LKT prim nutarim Dl Vilniaus miesto apgyvendinimo ryium su lenk repatriacija ir moni bei staig aprpinimo kadrais. Jame numatyta mobilizacine tvarka perkelti sostin 59 000 respublikos gyventoj. Dar prie tai, 1945 m. vasario 9 d., buvo priimtas nutarimas dl Klaipdos krato apgyvendinimo ir jo kio atkrimo, kuriuo numatyta perkelti i kit apskrii 13 000 eim, tarp j 9600 itutjusius ems kius. Vis Lietuvos apskrii valdia buvo pareigota pasisti Vilniaus miest ir Klaipdos krat nustatyt darbing moni skaii. Pustin rezultat buvo pasiekta tiktai apgyvendinant Klaipdos krat, kurio tuiuose ems kiuose iki 1947 m. pavasario sikr 6600 eim, atvykusi daugiausia i Taurags, Kretingos, Teli ir kit emaitijos apskrii. Itutj LSSR miestai buvo apgyvendinami i esms stichikai ir daugiausia nevietiniais gyventojais. Prie respublikos miest, ypa Vilniaus ir Klaipdos, surusinimo nemaai prisidjo pirmaisiais pokario metais vyks Kaliningrado srities apgyvendinimas. moni direktoriai, daugiausia rusai, geleinkeli stotyse, kurios sustodavo Kaliningrado srit vyk kolonist eelonai, nesunkiai kalbdavo savo tautieius nevaiuoti toliau Vokietij, o pasilikti ia, Lietuvoje, kur netrksta duonos ir kur jie tuoj pat gaus butus. sikr Vilniuje, Klaipdoje, Kaune ir kituose respublikos miestuose, kolonistai kviesdavo atvykti Lietuv ir savo giminaiius, pastamus. Kita kolonist kategorija buvo demobilizuoti soviet kariuomens kariai. LSSR karinio komisariato duomenimis, 1945-1946 m. LSSR apsigyveno 7300 rus ir 5900 kit tautybi (nelietuvi) demobilizuot kareivi ir karinink, i j 4500 Vilniuje, 2500 Kaune, vir 1000 Klaipdoje. Dar 2500 ios kategorijos kolonist sikr Lietuvoje 1947 m. visi jie buvo aprpinti butais ir darbu. Vilni taip pat klsi gyventi Vakar Baltarusijos gyventojai. Galima sprsti, kad 1945-1950 m. LSSR atvyko gyventi apie 130 000 kolonist. 1945 m. kovo 23 d. LKP (b) CK ir LTSR Liaudies komisar Tarybos nutarimas dl krato apgyvendinimo. Iki 1945 m. pavasario Lietuv buvo atsista 6100 rusakalbi darbuotoj. 1945 m. pavasar amerikieiai i Filipin ir Okinavos aerodrom pradjo Japonijos miest bombardavim. 1945 m. kovo pabaigoje anglai ir amerikieiai perjo Rein ir toliau puol, artdami prie Elbs, pradjo lemiam puolim Italijoje.

1945 m. kov JAV valgybos rezidentas veicarijoje A.Dallesas susitiko su SS generolu K.Wolfu ir padjo pastarajam susitikti su Anglijos ir JAV karini tab atstovais. Buvo kalbamasi apie kov iaurs Italijoje nutraukim. J.Stalinas apie tai buvo informuotas. Jis apkaltino vakar sjungininkes separatinmis derybomis su Vokietija. Dl io konflikto vos nelugo San Francisko konferencija, kurioje vliau bus steigta JTO. Tik JAV prezidento F.D.Ruzvelto mirtis ir susiklosiusi neapibrta situacija tarpusavio bendradarbiavime dar nepasibaigus karui privert pakeisti J.Stalino nusistatym ir pasisti San Francisk V.Molotov. Trij ali santykius blogino ir SSRS veiksmai prie Lenkij. 1945 m. kovo 28 d. NKVD pasil Lenkijos pogrindio veikjams susitikti ir pradti derybas. I susitikimo negro n vienas. Po keli mnesi sovietai paskelb, kad jie buvo suimti ir apkaltinti diversijomis Raudonosios armijos unugaryje bei nuteisti ilgai kalti. SSRS prarado dal tarptautinio autoriteto. Anglija protestavo dl to, kad Lenkijos vyriausyb buvo sudaryta vienpusikai, nes jos sudt nepateko lenk politini veikj, buvusi emigracijoje. Lenkija dl Anglijos pozicijos negaljo dalyvauti JTO steigiamojoje konferencijoje. Prietaravimai tarp ali pagiljo. 1945 m. kovo 31 d. LKP(b) CK galiotinis Klaipdos krate prane A.Sniekui, jog Klaipdos, iluts ir Paggi apskrityse tik 1530 ki yra lik moni, o 10 800 ki visai tuti, be gyventoj. Paiame Klaipdos mieste buvo lik 3600 moni (1939 m. pradioje buvo 47 000). Iki met pabaigos, sugrus daliai pabgli, vietos gyventoj iek tiek padaugjo. 1945 m. balandio 9 d. Karaliauiaus gula pasidav sovietams. Civili auk mieste buvo maiausiai apie 300 000. 1945 m. pabaigoje Rytprsiuose begyveno apie 193 000 gyventoj (kitais duomenimis 880 000). 1945 m. balandio pabaigoje vokieiai Italijoje nutraukia karo veiksmus. 1945 m. balandio mn. soviet kariuomen istumia vermacht i Vengrijos, uima didij dal ekoslovakijos ir rytin Austrij su sostine Viena. Pliamas turtas, prievartaujamos moterys, udomi gyventojai.... 1945 m. balandio mnes vokiei gynybos linija prie Oderio buvo pralauta, Berlynas apsuptas. 1945 m. balandio 30 d. nusiud A.Hitleris. 1945 m. gegus 2 d. po nepaprastai smarki gatvi mi vokiei kariuomen pasidav soviet ir lenk (lenk 180 000 kari) kariuomenei. 1945 m. gegus 2 d. Latvi visuomens veikjai nusprend atkurti Latvijos nepriklausomyb. 1945 m. gegus 4 d. pulkininkas Roberts Uosis sudar Laikinj vyriausyb, paskubomis suformuota Tautos Taryba. 1945 m. gegus 7 d. Reimse JAV ir D.Britanijos kariniai atstovai pasira su Vokietija kapituliavimo akt. J.Stalinas pareik, kad tok akt privalo pasirayti vis trij ali karin vadovyb. is incidentas buvo sureguliuotas susitarus mint akt vertinti kaip parengiamj kapituliavimo protokol. 1945 m. gegus 8 d. pasiraytas Vokietijos beslygins kapituliacijos aktas. I SSRS puss j pasira kariuomens vadas G.ukovas, i JAV tik strategins aviacijos pajg vadas C.Spaatzas ir D.Britanijos aviacijos maralas A.Tedderis, t.y. ne sjunginink vadai D.Eisenhoweris ar B.Montgomery. taiau karo veiksmai Europoje nesibaig Vokietijos kapituliacija. Paskutinis mis vyko naci okupuotoje Nyderland Tekselio saloje. ia prie vokiei karininkus sukilo drauge tarnav gruzin kariai buv soviet karo belaisviai, savanorikai stoj Vokietijos vermacht. Kautyns nenurimo iki gegus 20 dienos, kol m numalino atvyk Kanados karikiai. 1945 m. gegus 8 d. Vokietijos kapituliacijos dien Kuro tvirtov pasidav. nelaisv pateko per 284 000 kariki, i j apie 14 000 latvi. Karui baigiantis, nuo RA Vakarus trauksi madaug 250 000 Latvijos gyventoj. Apie 100 000 trauk per Lietuv ir Rytprsius. Daugel j RA pasivijo Lenkijoje, ekijoje ir grino atgal. Apie 180 000 latvi per Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostus plauk Vokietij. Tarp j buvo 35 000 latvi kareivi. itame sraute buvo ir 15-osios SS divizijos legionieri. Madaug 8000 latvi mgino nusigauti vedij. Kartu su civiliais tenai bgo ir dalis Kuro tvirtovs gynj. Juos skmingai laivais ir aviacija mediojo RA, dalis vali nuskendo per audras. 1945 m. gegus 9 d. pasirayta Vokietijos kapituliacijos sutartis su SSRS. i diena oficiali Rusijos, anksiau SSRS, pergals Antrajame pasauliniame kare diena. 1945 m. gegus 10 d. kapituliavo Kuro katilo gynjai (apsupti nuo 1944 m. lapkriio). 1945 m. gegus 12 d. W.Churchillis ra, kad soviet valstyb atsidurs paiame Vakar Europos centre, ir tarp ms ir t kurie yra rytus nusileis gelein udanga. 1945 m. birelio mn. SSRS paskelb, kad jos okupacinje Vokietijos zonoje leidiama partij veikla. Pirmoji tai atsiliep SSRS remiama Vokietijos komunist partija. 1945 m. birelio 30 d. panaikinta Krymo autonomija.

1945 m. vasar nuo 50 iki 70 proc. Latvijos partizan buvo legionieriai. Partizaninis karas truko iki 1952 m. Jame dalyvavo 10 000-15 000 kovotoj. Lietuviai Latvijoje Latvijoje gyveno 23 000 lietuvi, i j buvo 6200 Lietuvos pilieiai. Rygoje gyveno 7700 lietuvi. Latvijos vyriausyb ilaik 10 lietuvik pradios mokykl ir 1 gimnazij, kai kuriose latvi mokyklose buvo lietuvikos klass. XIX a. pabaigoje Latvijoje gyveno 26 000 lietuvi, 1995 m.-apie 34 000. Latviai Lietuvoje Tarpukaryje, 1923m. Lietuvoje gyveno 15 000 latvi (be Nerijos kurinink), vlesni latvi altiniai mini 23 000 drauge su nerijos kurininkais, lietuvi altiniai-16 000 (be kurinink ir latvi katalik, kurie, anot kai kuri altini, buvo laikomi lietuviais). Daugiausia latvi yra gyven Bir, Nemunlio Radvilikio, Suost, Germanikio (3700), Maeiki, Sedos, Leckavos, Laiuvos(3000), Kuri Nerijos (3000), Akmens, Alkiki, Ramui, Klykoli, Vegeri (2500), Palangos , ventosios, Butings (2500), Skuodo, Ylaki, idik, Pikeli (2000), eimelio Linkuvos, Vak, Saloi (1900), Kurn, Kruopi, akynos, agars (1000) ir iauli, Mekuii, Gruzdi, Jonikio (10000) apylinkse. Lietuvoje veik 10-14 latvi pradios mokykl, buvo 9 liuteron, 3 katalik, 3 baptist, 2 adventist ir 1 evangelik reformat parapija bei 26 vairios organizacija.. Lietuvoje latvi kultrinis gyvenimas buvo palaikomas be didesnio vietins valdios entuziazmo, bta net trukdym steigti mokyklas ar laikyti pamaldas latvi kalba. 82proc. Lietuvos latvi buvo emdirbiai. Iskyrus ventosios, Btings ir kit pajrio kaim vejus, latvi kiai buvo pasiturintys, tvirti, o kultriniu poiriu Lietuvos latviai nedaug teatsiliko nuo savo tautiei Latvijoje. Rus okupacijos metais, ypa po APK, latvi bendruomen Lietuvoje sunyko. XX a. gale Lietuvoje gyveno per 4000 latvi, t.y. madaug etadalis to, kas buvo prie aneksij. Sovietmeiu buvo udarytos latvikos mokyklos, udraustos organizacijos, nemaai latvi pasitrauk Vakarus, dalis isikl gyventi Latvijos miestus. Likusij vaikai m spariai lietuvti, nes latvi kalba jiems pasidar vien eimos kalba. Toks pat likimas dl sovietins politikos itiko ir Latvijos lietuvius, kurie kaimuose jau bebaigi sulatvti, o gyven Piet Latgaloje - sugudti. 1979m. gyveno 4354 latviai (0,1 proc. respublikos gyventoj). Daugiausia latvi telkiasi palatvijo rajonuose. 1940 m. Pabaltijo taut kalb vartojimas vietimo sistemoje ir auktesnje kultroje buvo dar naujas ir trapus reikinys. Nepaisant rusifikacijos, oficiali padtis, kuri gijo Pabaltijo taut kalbos bei galimybs, kurias joms teik sovietins respublikins institucijos sudar pabaltieiams geresnes slygas j tautikumui apginti negu bretonai, galai ar pan. Dauguma pabaltiei vartojo savo tautines kalbas kaip gimtsias, o Estijoje po 1970 m. apskritai imta daug reiau vartoti rus kalb. Taiau taip buvo tik todl, kad daugelis kultros, mokslo ir net partijos veikj komunist apdairiai naudojo ias institucijas savo tautinei kultrai apginti ir, be abejo, todl, kad soviet valdia bei rusifikacija kaip tik tuo metu prijo gal. Jeigu j poveik bt patyrusi dar viena karta, Pabaltijo taut kalboms ir kultroms bt padaryta nebepataisoma ala. 1945 m. liepos 17 rugpjio 2 d. vyko treioji SSRS, JAV ir Anglijos konferencija Potsdame. Konferencijoje galutinai suderintos okupacini zon ribos Vokietijoje. Berlynas ir Viena suskirstyti po 4 zonas. Okupacija turjo bti laikina, iki kol bus su aknimis irautas nacizmas. Siekdamas ilaikyti Lenkij savo valdioje ir j priversti jaustis skolinga, nukl sien prie Neiss ir Oderio upi, padovanojo didel pajrio teritorij, priklausiusi Vokietijai (Pomeranij). I Lenkijos naujai prijungt srii, ekoslovakijos bei Vengrijos turjo bti perkelti vokiei tautybs gyventojai. Potsdamo konferencija pritar, kad Karaliauiaus miestas ir iaurin Rytprsi dalis atitekt SSRS. 1945 m. rugpjio 2 d. kapituliavo Japonija. 1945 m. rugpjio 6 d. JAV matydama vis dar stipri didiul Japonijos sausumo kariuomen ir nenordama utsti karo Tolimuosiuose Rytuose nutar imtis kratutini priemoni. JAV aviacija numet pirmj atomin bomb ant Hirosimos. 1945 m. rugpjio 9 d. JAV aviacija numet antrj atomin bomb ant Nagasakio. 1945 m. rugpjio 9 d. SSRS nordama sustiprinti savo pozicijas Tolimuosiuose rytuose stojo kar prie Japonij. SSRS privert kapituliuoti japonus um Mandirij, iaurs Korj, Piet Sachalin, Kuril salas. 1945 m. rugpjio 14 d. Japonija pritar beslyginei kapituliacijai.

Nuo 1945 m. rugpjio 15 d. iki 1946 m. rugpjio 15 d. SSRS u sionistin veikl buvo suimta 111 moni, 1946 1948 m. 188 asmenys. Jie buvo kaltinami pogrindine veikla, ryiais su vakarais, mginimu nelegaliai pabgti i SSRS ir toki pabgim organizavimu. Pavyzdiui, 1946 m. sausio mnes prie SSRS ir Lenkijos sienos LSSR MGB sulaik 96 ydus. 1951 m. vasario mnes LSSR MGB ministro pavaduotojas Andrejus Leonovas prane Maskv apie pogrindin organizacij, usiimani nelegaliu yd perklimu per Lenkij Palestin ir Amerik. yd persekiojimas LSSR sustiprjo 1949-1950 m. daugiausia MGB akirat paklidavo tie ydai, kurie nepriklausomoje Lietuvoje dalyvavo to meto legali visuomenini organizacij veikloje, moksi ar ivykdavo usien, turjo ten giminaii ar draug, pltojo savo versl, taip pat buv kariai, kovoj dl Lietuvos nepriklausomybs ir pan. Pokario LSSR ydams buvo udrausta turti savo mokykl, spaud, buvo persekiojama tikyba, udaromos sinagogos, pervardijamos yd vardais pavadintos gatvs, naikinamos kapins. 1949 m. buvo likviduotas yd muziejus. 1949 m. sausio 26 d. LSSR MGB ministras Piotras Kapralovas rate A.Sniekui aikino, kad 1948 m. Paneriuose, yd udyni vietoje, pastatytas paminklas yra grynai religinio stiliaus ir nieko tarybiko jis neatspindi. 1952 m. is paminklas buvo nugriautas. 1953 m. pradioje Maskvoje prasidjusi gydytoj kenkj byla (tarp gydytoj daugiausia buvo yd) greitai sulauk atgarsio ir LSSR. LSSR MGB vadovyb, nordama dar labiau sureikminti i byl, vl siunt A.Sniekui ir V.Aronovui iraus i slaptai perirt laik. Parinktos laik itraukos turjo rodyti, kad Lietuvos gyventojai neapkenia yd ir pritaria Kremliaus antiydikai kampanijai. 1945 m. rugpjio mn. Vietname valdi i prancz perm vietos komunistai. 1945 m. ruden Vietnam grta pranczai. 1945 m. rugsjo 2 d. Japonija pasirao kapituliacijos akt. Salas okupavo JAV kariuomen. Po Antrojo Pasaulinio karo vedija aikiai pripaino Lietuvos inkorporacij SSRS. Toks pripainimas buvo argumentuotas objektyviu aneksijos faktu. vedija perdav SSRS saugot Lietuvos auks, taip pat delimitavo su SSRS Baltijos jros ekonomin zon atkarpoje, esanioje prie Lietuvos Respublikos krant. 1945 m. i Kauno Klaipd atkeliamas fabrikas "Syrius" 1945 m. Bulgarijoje valdi nedemokratiniuose rinkimuose laimi komunistai. 1945 1946 m. Lietuvoje apsigyveno 7300 rus ir 59 kit tautybi demobilizuot kareivi ir karinink. 1947m. atvyko dar 2500. 1945 1947 m. pirmoji masin lenk repatriacija i Pietryi Lietuvos Lenkij. Pagal SSRS ir Lenkijos sutart 1944 m. visi lenk tautybs mons taip pat Vilniaus ydai gavo teis isikelti Lenkij. ia sutartimi pasinaudojo 172 800 moni. Antroji 1955 1957 m. 1945 -1950 m. i Vokietijos Klaipdos krat sugro daugiau kaip 8 tkst. moni. Dauguma j gro 1945-1948 m. Sugro ne tik lietuvi, bet ir vokiei tautybs gyventoj. Be to, Lietuvos TSR vyriausyb netsjo repatriantams duot paad. Dl to jie nebuvo laiku darbinti, aprpinami gyvenamuoju plotu, nebuvo grinamas j turtas. Tad V deimtmeio pabaigoje dalis repatriant prasi grinami atgal Vokietij. 1945 - 1951 m. i SSRS Lietuv atvyko gyventi madaug 130 000 moni. 1945 1953 m. apie 30 000-40 000 Lietuvos gyventoj persikl gyventi kitas Soviet respublikas dl ikilusio pavojaus. Pokario kovose uvo apie 60 000 moni.1944-1953m. i Lietuvos itremta per 200 000 gyventoj. 1945-1956 m. LSSR besiformuojanios lietuvikos estradins muzikos neliko. Kaip Amerikos buruazijos muzika buvo udraustas diazas, bet pradta propaguoti ir masikai atlikinti sovietin lengvoji muzika bei dainos. 1945 1948 m. i Lietuvos buvo isista keliolika eelon su pavieniais tremtiniais. Buvo tremiamos partizan ir aktyvi j rmj eimos. 1946 m. sausio 1 d. Klaipdos apskrityje gyveno 1353, iluts 1055, Paggi 245, i viso 2653 vietini valstiei eimos, kuriose buvo 7800 asmen. 1946 - 1951 m. vyksta Klaipdos uosto atstatomieji darbai. Iki 1948 m. uost ir miest val 1500 vokiei belaisvi. Visoje LSSR kelerius metus atstatymo darbams buvo panaudojami deimtys tkstani vokiei karo belaisvi. 1946 m. pavasar J.Stalinas A.Sniekui vl pasil prisijungti prie LTSR Rytprsius. A.Sniekaus aplinkoje (V.Niunka, M.Gedvilas, G.Zimanis, K.Preikas, P.Rotomskis) kilo panika. 1946 m. balandio 7 dien kurta Kaliningrado sritis. 1946 m. Maosios Lietuvos lietuvininkai Fuldoje paskelb akt dl prisijungimo prie Lietuvos

1946 m. sausio mn. vedijos vyriausyb nusileido SSRS reikalavimams ir grino atgal 130 latvi legionieri. Latvijos Raudonasis kryius uregistravo apie 130 000 pabgliu, i kuri dauguma buvo apsistojusi Vokietijoje, 6500-vedijoje, 3000-Austrijoje, 2000-Danijoje, iek tiek j isibarst buvo Pranczijoje, Italijoje, Belgijoje. 1949 m. JAV apsistojo apie 45 000 latvi, Australijoje -apie 20 000, Kanadoje-19 000, Anglijoje-17 000 (dalis vliau isikraust JAV, Kanad), P.Amerikoje-5000, vedijoje4000. Vokietijoje liko apie 15 000 latvi, daugiausia karo invalidai, seniai, ligoniai ir eimos su maameiais vaikais. Vakariei okupacijos zonose gyveno apie 64 000 lietuvi. 1946 m. vasario 1 d. JTO generaliniu sekretoriumi tapo norvegas Trygve Lie. 1946 m. kovo mn. V.erilis paskelb, jog Ryt Europ atskyr gelein udanga ir ragino ginti demokratij bei prieintis komunizmui. Jam pritar JAV. J.Stalinas visaip skatino komunistini satelit krimuisi soviet uimtose teritorijose. Jis siek sukurti socializm ir sovietinje Vokietijos okupacinje zonoje, bet buvo pasirengs atsisakyti toki umai tam tikromis slygomis: Jeigu pagal bsim taikos sutart Vokietija taps neutralia valstybe, nesusieta sjunginiais ryiais su Vakarais. Taiau su tuo nenorjo sutikti nei vokieiai, nei JAV, nei britai. Pagrstai bijota, kad neutralitetas reik Vokietijos atidavim SSRS. 1946 m. kov Lietuvos SSR patvirtintos 26 apskritys, 267 valsiai, 1947 m. 37 apskritys, 320 valsi ir 2900 apylinki. 1949 m. kurtos dar 4 apskritys. 1946 m. prie Klaipdos miesto prijungiami Giruliai ir Melnrag 1946 m. atkurtas Klaipdos teatras. 1946 m. JAV sukurtas pirmasis kompiuteris. 1946 m. balandio mnes sovietai isikraust i Bornholmo (karo metu, anot brit, planavo uimti Danij) 1946 m. birel Kaliningrado srityje buvo uregistruota 114 070 vokiei ir 41 029 soviet imigrant. 1946 m. vasar ir ruden Paryiuje vyko Taikos konferencija. 1946 m. Rumunijoje valdi nedemokratiniuose rinkimuose laimi komunistai. 1946 1948 m. Klaipdoje gamyb atnaujina celiuliozs fabrikas. 1946 1948 m. Ukrainoje, Moldavijoje ir daugelyje kit SSRS srii siaut baisus badas, sausra. Mir 200 000 250 000 moni. 1946 m. Filipinai paskelb nepriklausomyb nuo JAV. 1946 1947 m. LSSR buvo vykdomi nedidelio masto trmimai, masikai buvo iveami tik kalinti mons. 1947 m. vasario mn. Paryiuje pasiraytos taikos sutartys su buvusiomis Vokiei sjungininkmis Italija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija ir Suomija. Joms buvo nustatyti ginklavimosi apribojimai, kuri po keli met besilaik tik Suomija. Vengrijai ir Suomijai paliktos sienos buvusios prie pat kar. Bulgarijos ir Rumunijos sienos paliktos kokios buvo 1940 m., Bulgarijai umus dal Rumunijos pajrio ir Dunojaus pakrani. it teritorij Rumunija buvo atmusi i Bulgarijos dar per 1913 m. birelio rugpjio mnesiais vykus Antrj Balkan kar. Jugoslavijai atiteko beveik 9000 kv. km Italijos teritorijos, kurios gyventoj daugum sudar slovnai ir kroatai. 1947 m. pinig reforma SSRS. Labai atpigo ems produktai Lietuvoje, o ems kio mokestis nuo 1947 met iki 1951 met padidintas 5 kartus, msos prievol 2,5-5 kartus, pieno-beveik 2 kartus. Panaikinta korteli sistema produktams. Sumajo gyventoj perkamoji galia. 1947 m. pavasar Brit Imperija paskelb Indijoje valdi perduodanti indams ir padalijanti al dvi valstybes Indij ir Pakistan. Portugalijos kolonija Diu ir Damanas tarp Indijos Gudarato ir Macharatros valstij prie Arabijos jros, iauriau Mumbajaus (Bombjaus) su sostine Damanu tapo sudtinine Indijos sjungine teritorija, o Goa kolonija tarp Macharatros ir Karkatos valstij prie Arabijos jros su sostine Panada tapo dar viena Indijos valstija tik 1961 m. 1947 m. kovo mn. JAV prezidentas H.Trumenas paskelb, kad JAV suteiks karin ir ekonomin pagalb Graikijai, kurioje vyko pilietinis karas tarp vyriausybs ir komunist. Komunistus rm Albanijos, Jugoslavijos ir Bulgarijos komunistai. 1947 m. Lenkijoje valdi nedemokratiniuose, soviet kontroliuojamuose rinkimuose laimi komunistai. 1947 m. Lenkija jai atitekusi Rytprsi dal atkl repatriantus lenkus bei ukrainieius i buvusi Lenkijos uimt Baltarusijos ir Ukrainos vakarini emi.

1947 m. liep Indija paskelb nepriklausomyb nuo Brit Imperijos. Brit Imperija tampa Jungtine karalyste. 1947 m. vasar JAV valstybs sekretorius (usienio reikal ministras) D.Maralas pasil ekonomins pagalbos plan Europai atkurti ir sustiprinti. Soviet blokas pagalbos atsisak. 60 proc. pagalbos sumos atiteko D.Britanijai, Pranczijai ir Vakar Vokietijai. Planas galiojo iki 1951 m. pabaigos ir labai teigiamai paveik Vakar Europos ekonomik. 1947 m. rugpjt Indija ir Pakistanas (Pakistanas ir Bangladeas) tampa nepriklausomomis valstybmis. 1947 m. rugpjio 31 d. Malajos Sjunga (Malaizija, Singapras, Brunjus? Brunjus nepriklausomyb nuo Didiosios Britanijos paskelb 1984 m.) paskelb nepriklausomyb. 1947 m. lapkriio mn. JTO Generalin Asamblja dauguma bals. Tarp j ir SSRS numat sukurti atskiras yd ir arab valstybes. 1947 m. gruodio 16 d. SSRS AT Prezidiumo sakas, pagal kur Klaipdos krato lietuviai buvo pripastami TSRS pilieiais, palengvino padt ir paskatino juos grti. 1947 m. SSRS pradtas gaminti AK-47 Kalanikovo automatas, kur Kalanikovas pradjo kurt dar 1945 m. guldamas ligoninje (ar bdamas lageryje?). 1947 m. Kinijoje gyveno 463 mln. gyventoj. 1947 m. lietuviai LKP sudar 35 proc.; 1980 m. - 75 proc. 1947 m. pabaigoje Lietuvoje, vietoje 1940 m. (su Klaipdos kratu) buvusi 25 apskrii su 267 valsiais, buvo 37 apskritys su 320 valsi, suskirstyt 2900 apylinki. 1948 m. LSSR pradta masikai naikinti buruazinius ir religinius paminklus. 1950 m. sunaikinta Kauno karo muziejaus sodelyje stovjusi Laisvs statula, Neinomo kareivio kapas ir kitos skulptros. Visoje Lietuvoje iliko tik kelios skulptros Vytautui Didiajam. Masikai udarinjamos banyios ir jose rengiami sandliai, saugyklos, gamybins patalpos. K.Preikto iniciatyva 1950 m. nuo Vilniaus arkikatedros nuimtos ir susprogdintos ventj skulptros, o 1952 m. susprogdinti Trys Kryiai. 1948 m. Rygos gyventoj skaiius apie 400 000 (1913 m. - 481 950 gyventoj). 1948 m. vasario mn. ekoslovakijos komunistai naudodami neparlamentinius metodus, pam vis valdi. 1948 m. kovo 20 d. LKP(b) CK ir LSSR MT prim nutarim Dl kolektyvini ki organizavimo respublikoje. Nepaisant drakonik bausmi u kolkinio turto grobstym (u keli kilogram grd pasisavinim ar obuoli i visuomeninio sodo pasiskynim teismai skirdavo 5-7 met kaljimo bausm), kaime paplito vagysts; i pradi mons vog i kolkio (buvo manoma, jog tai ne nuodm), vliau vieni i kit. Visuomeninio kio reikalams mons buvo abejingi (ia ne mano, ia kolkio). Neliko pagarbos darbui (kvail darbas myli), bendras darbas skatino girtuokliavim. Privatin nuosavyb rio valstieius prie gyvenamosios vietos. Susikrus kolkiams, prasidjo didysis kaimiei bgimas miestus (1948 -1963 m. ems kyje dirbani moni skaiius sumajo nuo 1,7 mln. iki 1 mln.) ems kio kolektyvizacija ubaig kaimikj, i dalies dar patriarchalin lietuvi tautos istorijos laikotarp, kai 80 proc. lietuvi gyveno kaimuose ir, anot Mikalojaus Katkaus, ibalin lempa vietsi, medinmis klumpmis avjo, spragilais kl, daug dirbo, taiau ir daug dainavo, dar meldsi, bijojo nuodms, saikingai gr. 1948 m. balandio 9 d. LKP(b) CK nutar steigti kolkines gyvenvietes. Tam paspartinti A.Sniekus sil udrausti statybas vienkiemiuose. Beveik visuose LKP CK plenumuose ems kio klausimais A.Sniekus pabrdavo, jog btina naikinti sodybas. Taiau dl l stygiaus beveik nieko nebuvo padaryta. Tik 1956 m. pabaigoje SSKP CK pritar Lietuvos kolkini kaim steigimo idjai. Dideli gyvenviei krimas ekonominiu atvilgiu buvo labai brangus dalykas, dl to spjo net ir LSSR kio specialistai, taiau nugaljo politiniai sumetimai. Tarp kolki vyko lenktyniavimas, kas daugiau panaikins vienkiemi. 1948 m. gegus mn. ekoslovakijoje komunistai oficialiais duomenimis parlament gavo 90 proc. bals. 1948 m. gegus mn. ivedus brit kariuomen i Palestinos buvo kurta Izraelio valstyb. J tuoj pat upuol Egiptas, Sirija ir Transjordanija (nuo 1950 m. Jordanija). Skubiai suformuota Izraelio armija atmu prieus. Karas baigsi paliaubomis 1949 m. 1948 m. britai Ceilonui suteikia dominijos teises. 1948 m. gegus mn. Didiausias trmimas Lietuvos istorijoje. Itremta 46 456 mons. 1948 m. Ryt Europoje prasideda prievartin ems kio kolektyvizacija. Dvarinink ems buvo nacionalizuotos ir idalintos valstieiams.

1948 m. Lenkijoje nuo valdios nualintas V.Gomulka, kuris iekojo savarankikesni socializmo krimo metod. 1948 m. JAV sukurtas pirmasis tranzistorius. 1948 m. rugpjio 24 spalio 26 d. 21 traukini sstatas su 42 094 vokieiais buvo igabenti i Rytprsi soviet okupacin zona Vokietijoje. Paskutiniai vokieiai (1401) ivyko 1949 m. lapkrit ir 1950 m. saus (7 asmenys). Kaliningrado sritis buvo apgyvendinta rusais, baltarusiais, ukrainieiais. 1948 m. LKP(b) dauguma nari buvo nevietins kilms. Lietuviai sudar 18,5 proc., lenkai maiau kaip 1 proc., o i kit SSRS respublik atvyk rusai, baltarusiai, ukrainieiai ir kt. tautybi komunistai apie 80 proc. vis LKP(b) nari. 1948 m. spalio 30 d. JAV atvyko pirmoji po Antrojo pasaulinio karo organizuota lietuvi emigrant grup. 1948 m. pabaigoje Vakar Europoje prasideda ekonominis pakilimas, truks 25 metus iki pasaulins naftos krizs 1974 1975 m. kilusios dl trumpalaikio naftos tiekimo i Artimj Ryt nutraukimo. 1948 m. pabaigoje SSRS ir JAV iveda savo kariuomenes i Korjos. 1949 m. A.Sniekus pasira LKP CK nutarim dl iplstins LTSR ems kio kolektyvizacijos. 1949 m. sausio 29 d. pasiraytas SSRS ministr tarybos nutarimas dl Pabaltijo gyventoj deportacijos. Operacija pavadinta Bang ma. Tai antras trmimas Lietuvoje po 1948 m. gegus mn. ir pirmas Latvijoje bei Estijoje. I Latvijos oficialiais duomenimis itremta 41 393 mons. I Estijos 20 496 mons. I Lietuvos 31 917 mons. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvs Kov Sjdis (LLKS) paskelb deklaracij, kuri i esms buvo programinis Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimo dokumentas. Deklaracijoje buvo numatyta, kad nuo okupacijos pabaigos iki susirenkant demokratiniuose rinkimuose irinktam Seimui, statym leidyb vykdys Laikinoji tautos Taryba, kuri proporcinio atstovavimo pagrindais eis kovojani dalini, religini organizacij, politini partij ir auktj mokykl atstovai. Iki naujos demokratins konstitucijos primimo turjo bti vadovaujamasi Deklaracijos nuostatais ir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos dvasia. Taigi skirtingai nuo 1941-j sukilimo, numatyta atkurti 1922 m. Konstitucijos, o ne paskutiniosios 1938 m. Konstitucijos galiojim. Matyt, remtasi demokratijos principais ir pasirinkta vienintel demokratiniu bdu priimta ir demokratinio turinio Lietuvos Konstitucija. 1949 m. kovas 25 29 d. dar viena trmim banga. Lietuvoj buvo katalikika vent, todl daugelio nerasta namuose. 1949 m. pavasar didiausia deportacij banga. Daugiau kaip 100 000 pabaltiei iveami Sibir ir Centrin Azij. Kovo 23-25d. Itremiama apie 50 000 latvi, 28981 lietuvis. Besislapstanius lietuvius gaud iki liepos mnesio. Kitais duomenimis i Pabaltijo itremta 94 779 mons. 1949 m. SSRS iband savo pirmj atomin bomb. 1949 m. balandio 18 d. Airijos dominija pasitrauk i Brit Taut sandraugos. 1949 m. rugsjo mn. i JAV, D.Britanijos ir Pranczijos okupacini zon Vokietijoje sukurta Vokietijos Federacin Respublika. 1949 m. spalio mn. SSRS sekdama vakar pavyzdiu savo okupacinje zonoje Vokietijoje sukr sovietin Vokietijos Demokratin Respublik, priklausom nuo SSRS. 1949 m. JAV, Kanada, D.Britanija, Pranczija, Italija, Belgija, Olandija, Portugalija, Norvegija, Danija, Liuksemburgas ir Islandija pasira pakt dl NATO krimo. 1949 m. SSRS ir jos sjungininkai nutrauk ryius su Jugoslavija. 1949 m. Ryt Europoje buvo suformuota sovietinio bloko ali kinio ir techninio bendradarbiavimo organizacija ESPT. Taiau SSRS i pradi daugiau dmesio skyr dvialiams ryiams su kiekviena sovietine alimi, o ne bendradarbiavimui per daugiaal organizacij. Tik 1956 m. ESPT valstybs pradjo glaudiau derinti savo liaudies kio planus. 1945 - 1950 m. i Latvijos i viso itremta apie 119 000 moni. 1950 1994 m. Apie 1,4 mln. Vokiei tautybs moni emigravo i SSRS Vokietij, bet dar tkstaniai j liko buvusios SSRS teritorijoje. Per Antrj pasaulin kar SSRS (Pavolgio) vokieiai buvo iblakyti po Sibir ir Vidurin Azij ir jiems nebuvo leista grti. 1950 m. Alenteino (Oltyno) vaivadijoje gyveno 689 000 gyventojai, i kuri 22,6 proc. buvo i buvusi rytini Lenkijos emi, 10 proc. ukrainiei ir 18,5 proc. vietini vokiei, mozr. Dauguma autochton 1950-1970 m. emigravo VFR. Vokiki pavadinimai buvo polonizuoti, banyi kiemai, kapins buvo sunaikinti, suarti. Nuo pastat buvo nugriauti taip vadinti vokiko palikimo elementai. Pradti polonizuoti mozrai, daugumos kuri pirmoji kalba buvo vokiei.

1950 m. gegus 23 d. VKP(b) CK prim nutarim dl kolki alyje, taigi ir Lietuvoje, stambinimo. gyvendinant nutarim, kolki skaiius LSSR sumajo 4 kartus (vietoj 7200 1950 m. vasar teliko 1800 1955 m. pradioje). Kuo spartesniais tempais buvo vykdoma kolektyvizacija, kuo stambesni darsi kolkiai, tuo labiau smuko j ekonomika. Nors ir labai nukentjs nuo karo, Lietuvos ems kis kolektyvizacijos ivakarse buvo bepasiekis priekarin gamybos lyg. 1950 m. vasar Klaipdos miesto gyventojams pirm kart leista aplankyti Smiltyn. 1950 m. vasar Klaipdos vejai pirmkart dviem vejybos kateriais iplauk . Atlant. iki tol klaipdikiai klaudavo tik mariose ir Baltijoje. Po J.Stalino mirties prasidjo aktyvi kl iaurs jroje ir Vakar Atlante. Prasidjo silki bumas, kurias eelonais vedavo SSRS gilum. 1951 m. menks sudar 50 proc., silks 32 proc. sugaut uv. 1960 m. menks 18 proc., silks 64 proc. Klaipda stat konserv ir uvies apdirbimo mones, naujas krantines, taros gamykl, tinkl dirbtuves, laivus ir plaukiojanias bazes. Atvykli i SSRS vis gausjo, tad pagal tipinius leningradiei projektus ikilo vadinamasis rybporto (vejybos uosto) gyvenamasis kvartalas. Lietuviams jra buvo ne taip lengvai prieinama. Sunku buvo patekti jreivysts mokykl. Lietuvius danai isisdavo tolimus SSRS uostus, o Klaipd atgabendavo Leningrado arba Murmansko jreivysts mokyklas baigusius absolventus. Lietuviais nebuvo pasitikima. 1950 m. vasar (LSSR AT Prezidiumo birelio 20 d. saku) apskritys ir valsiai buvo panaikinti, o vietoje j sudaryti 87 rajonai, priklaus keturioms sritims Vilniaus, Kauno, Klaipdos ir iauli. Vis i administracini perskirstym tikslas kad Lietuva bt panai SSRS ir kad bt galima i ariau kontroliuoti gyventojus, ypa rezistencijos slopinimo ir prievartins kolektyvizacijos metais. Kartu su administracini vienet skaiiumi daugjo valdinink, saugumiei, strib. Nuslopinus pasiprieinim ir ubaigus kolektyvizacij, etojo deimtmeio viduryje rajon ir apylinki gerokai sumajo, o srii visai neliko. 1950 1953 m. Klaipda buvo srities centru. Mieste i 7 vidurini mokykl 4 buvo rusikos. Vliau lietuvi skaiius didjo. Klaipdiei gyvenimas maai kuo skyrsi nuo kit Lietuvos miest gyventoj: Pigus darbo diaugsmas, centro skatinamos emocins ikrovos, demonstracijos, vad portretai... ne paskutin rol vaidino ir nuolatinis sovietinio-tautinio pasididiavimo jausmo kurstymas (kasdieniai praneimai apie skming gamybos plan vykdym, sugautos uvies kiek). 1950 m. visoje SSRS buvo pagaminta tik 300 skalbimo main, 1200 aldytuv, 11 900 televizori. 1950 m. birelio 20 d. LSSR vykdyta administracin reforma, visos apskritys panaikintos ir suformuoti maesni 87 rajonai, pavalds 4 sritims. Sritys panaikintos 1953 m. gegus 28 d. kaip L.Berijos politikos padarinys. Liko tik 88 rajonai ir 8 respublikinio pavaldumo miestai. 1961 m. liko 41 rajonas, o per 1959-1972 m. reform palikta 44 rajonai, kurie iliko iki pat SSRS lugimo. Rajonai skirstyti apylinkes. Beje, 1986 m. buvo jau 11 respublikinio pavaldumo miest. 1950 m. birelio 25 d. iaurs Korjos kariuomen siver Piet Korj. 1950 m. Indija tapo respublika. Ekonomik pasuko labiau socialistiniu keliu. XXI a. pradioj Indija pakeit ekonomin politik. 1951 m. kovo 30 d. A.Sniekus rate Maskvai reikalavo, kad SSRS ryi ministerija sustiprint radijo stoi slopinim Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. LSSR valdia, pripaindama, kad radijo laid slopinimas kaimikuose rajonuose dar nevykdytas, 1954 m. rugsjo 23 d. nutar sustiprinti radijo eterio cenzr. Buvo rengtos vis par dirbanios radijo laid trukdykls Vilniuje, Kaune, Klaipdoje, iauliuose ir Panevyje; jose dirbo apie 100 moni ir veik apie 60 sistuv. Jos slopino radijo stotis Laisv, Laisvoji Europa, Amerikos balsas, BBC, Vokiei banga, Vatikano radij ir kt. trukdymo masikumas iek tiek priklaus nuo SSRS ir Vakar politini santyki. 1963-1968 m. ir 1976-1980 m. SSRS neslopino maiau prieik bals Amerikos balso, BBC, Vokiei bangos. Taiau po ekoslovakijos vyki ir 1980 m. Lenkijos politins krizs sovietai vl m slopinti jas visu pajgumu. Iki M.Gorbaiovo pertvarkos SSRS vadovyb i viso nepripaino, kad cenzruoja tarptautin eter. Trukdymai Lietuvoje Maskvos nurodymu netiktai baigsi 1988 m. lapkriio 29 d. taiau visikai trukdyti radijo laid transliavim technikai buvo nemanoma. 1984 m. atlikus specialius sociologinius tyrimus Anyki rajone, nustatyta, kad 37 proc. gyventoj klausosi i laid, i j Vatikano radijo, Amerikos balso ir kt. LKP CK mgino su usienio taka kovoti komunistine propaganda per savo iniasklaid, taiau tai dav maai naudos. Dauguma moni avjosi Vakarais, o soviet valdios argumentai niekaip nesiderino su pustutmis parduotuvmis, nuolatiniu preki deficitu, korupcija, vairiais draudimais. 1951 m. Libija tampa nepriklausoma valstybe.

1951 m. karo veiksmai Indokinijoje i Vietnamo persikl ir Kambod bei Laos. 1951 m. JTO Kinijos Liaudies Respublik paskelb agresore prie Korj. Dar apie 20 met Kinijai JTO organizacijoje atstovavo Taivanio vadovas an Kai i. 1951 m. San Franciske vyko tarptautin konferencija rengusi taikos sutart. Buvo parengtos dvi sutartys, sovietin ir vakar. Sovietai reikalavo ivesti JAV kariuomen i Japonijos salyno. Taiau buvo pasiraytas vakariei variantas. Japonija pripaino Korjos nepriklausomyb, atsiadjo vis teisi Taivanio ir Kuril salas, jai buvo nustatyti grieti ginklavimosi apribojimai. 1951 m. spalio 2-3 d. dar vienas didelis trmimas. Manoma, kad ir Lietuvos itremta 16109 mons. Manoma, kad nuo soviet vienaip ar kitaip nukentjo ne maiau kaip 456 000 Lietuvos gyventoj. 1952 1970 m. Klaipdoje pastatomas vejybos uostas. 1952 m. Lietuvoje gyveno apie 2,3 mln. gyventoj. Pokario Lietuvoje uvo apie 50 000 moni, i j 20 000 buvo partizanai. VI deimtmeio pradioje SSRS atkurta pramon. 1952 m. pastatyta Baltijos laiv statykla Klaipdoje. 1952 m. prie NATO prisijung Graikija ir Turkija. 1952 m. JAV iband vandenilin bomb. 1952 m. JAV 34 prezidentu irenkamas Dwight D.Eisenhower. Po 20 met pertraukos prezidentr vl vald respublikonai. 1952 m. tik 7 proc. kolki pirminink LSSR turjo auktj arba specialj vidurin isilavinim, o daugiau kaip 80 proc. tik pradin !!!!!!!!!!!!!!!!!!! Iki 1953 m. i SSRS buvo paleista 4 mln. Vokietijos ir Japonijos karo belaisvi. Praktikai visi jie dirbo atstatomuosius darbus, dirbo achtose, urano kasyklose. Daugelis j uvo dl nepakeniam vergovs slyg arba smurtine mirtimi.