Professional Documents
Culture Documents
Administracinė Teisė
Administracinė Teisė
ADMINISTRACINĖ TEISĖ
Klaipėda, 2018
Administracinės teisės sąvoka
Administratio (lot.) – valdyti,
vadovauti. Administracinė teisė –
valdymo teisė, teisės apie valdymą šaka.
Administracinės teisės dalykas yra
visuomeniniai santykiai, kurie
susiklosto valstybinio valdymo procese.
Ryšys su LR Konstitucija
Valstybė, kaip mus visus vienijantis
visuomeninis darinys, veikia pagal
taisykles, kurios įtvirtintos tautos
priimtoje Konstitucijoje, o
administracinė teisė didelę dalį jų
detalizuoja ir pritaiko kasdieniams
poreikiams.
Administracinė teisė ir valdžia
Valstybėje yra trys valdžios – įstatymų
leidžiamoji, kurią įkūnija Seimas,
vykdomoji, kurios aukščiausia institucija
yra Vyriausybė, bei teismai. Administracinė
teisė yra viešosios teisės šaka, kuri
koncentruojasi ties vykdomąja valdžia, kuri
per įvairias valstybės ir savivaldybių
institucijas rūpinasi mūsų visų gerove.
Administracinės teisės normos
Šią teisės šaką sudaro visuma administracinės teisės
normų, reguliuojančių visuomeninius santykius.
Administracinės teisės normos – tai valstybės
institucijų priimtos arba patvirtintos, formaliai
apibrėžtos, bendrai privalomos elgesio taisyklės,
skirtos reguliuoti visuomeninius santykius
valstybinio valdymo srityje. Administracinių normų
rūšys priklauso nuo konkrečių klasifikavimo
kriterijų, pavyzdžiui nuo konkrečių subjektų , normų
veikimo laiko, veikimo teritorijos, normų turinio.
Administracinės teisės normos
Skirstomos į
• įstatymo viršenybė
• vienas langelis
• išsamumas
• non reformatio in peius
Išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo
tvarka
Lietuvoje nustatyta pasirenkama arba privaloma
išankstinė administracinių ginčų nagrinėjimo ne
teismo tvarka, kuri reiškia, kad prieš kreipiantis į
administracinį teismą, viešojo administravimo
subjektų priimti individualūs teisės aktai
arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas
atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais
atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka
instituciją.
Administraciniai teismai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje
numatyta, jog administracinių, darbo, šeimos ir kitų
kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti
įsteigti specializuoti teismai.
2018 m., įgyvendinus teismų reformą ir sujungus 4
apygardų administracinius teismus, liko 2 pirmosios
instancijos administraciniai teismai: Vilniaus
apygardos administracinis teismas ir Regionų
apygardos administracinis teismas, turintis Kauno,
Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmus. Vilniaus
apygardos administraciniame teisme dirba 24 teisėjai,
o Regionų apygardos administraciniame teisme – 23.
Administracinių teismų kompetencija
Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo
srities ginčus.
Viešojo administravimo subjektas yra valstybės institucija ar
įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės
tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga,
kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė,
asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį
administravimą.
Taigi, kaip matyti, ginčai viešojo administravimo srityje
dažniausiai kyla tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto
dėl jo priimto norminio (teisės aktas, nustatantis elgesio
taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei) arba
individualiaus (vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas
konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei)
administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracininis teismas, kaip pirmos instancijos teismas, nagrinėja
bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai,
teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai administravimo
subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų,
prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl
teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų
neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl
materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos
įstatymą;
6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su
valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
8) pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl
kompetencijos ar įstatymų pažeidimo;
9) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo
dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;
10) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo
panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar
panaikinimo;
11) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra /
nagrinėja šias bylas:
1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios
instancijos teismai;
2) vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė
centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, byloms dėl bendrijų, politinių
partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo;
3) galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo
kompetencijai;
4) galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo kitiems administraciniams teismams
klausimais;
5) dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys,
savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė
priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų;
6) dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymų kreiptis į kompetentingą Europos
Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Komisijos sprendimo dėl tinkamumo, dėl
standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų
visuotinio galiojimo (toliau – Europos Komisijos sprendimas);
7) dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo
sprendimu ar nutartimi.
Valstybės tarnybos ginčai
Kaip minėta, apygardos administraciniai teismai sprendžia
bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės
tarnautojas ar pareigūnas.
Tarnybinis ginčas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo ar
pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar
pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo
ir tarnybinių nuobaudų (pastaba, papeikimas,
griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų) taikymo.
Tarnybiniai ginčai būna: dėl priėmimo į valstybės tarnybą
(ginčyjami konkursų rezultatai, vykdomų konkursų
procedūra ir pan.); dėl tarnybinės veiklos vertinimo,
tarnybinio veiklos patikrinimo procedūros; dėl kvalifikacinių
kategorijų nesuteikimo/panaikinimo; dėl nušalinimo nuo
pareigų; dėl darbo užmokesčio ir kt.).
Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimas
Viešųjų ir privačių ineteresų derinimo valstybinėje
tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje
tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės
viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant
sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems
interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų
nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti
korupcijai valstybinėje tarnyboje.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija prižiūri kaip
laikomasi minėto įstatymo nuostatų. Dėl šios komisijos
sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo dažnai ir kyla
ginčai, kurie sprendžiami administraciniame teisme.
Konkurencijos teisės pažeidimai
Konkurencijos taryba yra įstaiga, vykdanti valstybinę
konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Konkurencijos
įstatymo.
Konkurencijos taryba iš esmės tiria:
1) viešojo administravimo priimtų teisės aktų ir kitų sprendimų
atitiktį Konkurencijos įstatymui; konkurenciją ribojančius
susitarimus;
2) piktnaudžiavimą dominuojančią padėtimi;
3) koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo
arba pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar
įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo
laikotarpiu; nesąžiningą konkurenciją;
4) pažeidimus, kai nurodymai pateikti informaciją nevykdomi ar
vykdomi ne laiku, pateikiama neteisinga informacija ar ne visa
informacija.
Administracinė atsakomybė
Savarankiška teisinės atsakomybės rūšis,
kuri taikoma administracinius teisės
pažeidimus padariusiems kaltiems
asmenims, skiriant jiems įstatymų
numatytas administracines nuobaudas,
kuriomis siekiama kovoti su teisės
pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisinę
tvarką.
Administracinės teisės pažeidimo
požymiai
• Veika - veikimas arba neveikimas;
• Pavojingumas – žalingumas, visuomenei suprantamas
kaip pasekmė: kokia žala padaroma administracinio
įstatymo saugomoms vertybėms;
• Priešingumas teisei – reiškia, kad tam tikri asmens
veiksmai yra draudžiami įstatymo ir toks jo elgesys yra
vertinamas kaip teisės normų pažeidimas;
• Kaltumas – tyčia ar neatsargumas;
• Veikos baudžiamumas arba administracinių nuobaudų
taikymas – kaltam asmeniui turi būti skiriamos ANK
ir kituose įstatymuose numatytos nuobaudos.
ATPK ar ANK?
ATPK ar ANK?
Nuo 2017 m. sausio 1 d. administracinių teisės
pažeidimų kodeksas jau tapo istorija. Jį pakeitė
naujas, artimesnis baudžiamajam kodeksui
daugelio manymu modernesnis administracinių
nusižengimų kodeksas. Iš esmės ANK tapo
griežtesnis, kadangi už daugelio pažeidimų
padarymą baudos yra suapvalintos į didesnę pusę,
o kai kurie nusižengimai bus baudžiami daug
griežčiau negu ankščiau galiojusiame ATPK.
Pavyzdžiui viršijus leistiną greitį arba asmenims
kalbant mobiliojo ryšio priemonėmis.
Atsakomybės amžius
Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki
administracinio nusižengimo padarymo
buvo sukakę šešiolika metų. (ANK 6str.)
Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams
1.Bauda;
2.Įspėjimas;
3.Viešieji darbai.
Administracinio poveikio priemonės
Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui
kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios
administracinio poveikio priemonės:
1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas;
2) turto konfiskavimas;
3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos
prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros,
resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio
elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose);
4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose
renginiuose.
(ANK 27str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės:
1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir
nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti;
2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
3) administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;
4) administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
5) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio
asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties
vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio
eksperimento teisėtumo sąlygas;
6) administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;
7) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti
nukentėjusio asmens veiksmai;
8) administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos
nusižengimo padarymui;
9) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo
lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo;
10) asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios
intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo,
smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose)
(ANK 35str.)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės:
• 1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko
dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės
atsakomybę sunkinančia;
• 2) veiką padarė organizuota grupė;
• 3) veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų;
• 4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo;
• 5) veika padaryta mažamečiui;
• 6) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo
bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo
priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka;
• 7) veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia;
• 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime;
• 9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką
veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;
• 10) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias
medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
• 11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens
gyvybei;
• 12) veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui
dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
• 13) veiką padarė recidyvistas.
ELSA LIETUVA RĖMĖJAI