Kuprelis pirmą kartą pamatė Gundę

bažnyčioje, kurioje Kuprelis grojo vargonais.

Jų akys dažnai susitikdavo. Olesis po
kiekvienų mišių bėgdavo jos ieškoti,bet ji vis
dingdavo. Kai tik jis Gundę išvisdavo, jam visa
bažnyčia tarsi nušvisdavo. Kuprelis visur
akimis jos ieškojo, bet nežinojo kur ji gyveno
ir matė ją tik bažyčioj. Vieną vakarą jo
mylimojo mergina pasirodė jo namuose. Jie
šnekėjosi laisvai,artimai, tarsi būtų
šimtmmetį pažįstami. Kuprelis buvo
nepaprastai laimingas. Tą vakarą Olesis
sužinojo, kad Gundė gyvena visai netoli jo.
Kitą vakarą, ji atėjo pas Kupreli prašydama,
kad jis palydėtų ją namo- tai buvo pirmas
Gundės mėginimas suvilioti Olesį, o jis labai
lengvai tam pasidavė. Dar po keletos dienų
Kuprelį vėl aplankė Gundė, tada Kuprelis
prisipažino jai meilėje, ji atsakė tuo pačiu.
Marijona (Olesio tarnaitė) užklupo juos ir
pasleidė nemalonias šnekas. Merginos tėvai
išgirdę apkalbas uždraudė jai išeiti iš namų.
Po to jie ilgai nesimatė, bet vieną kartą
Kuprelis pamatė ją šnekant su dailiu vaikinu.
Kartą jis sutiko Gundę, ir paklausė ar ji turi
jausmų tam lenkui Staševskiui. Praėjus kiek
laiko, Kuprelis aprimo, ėmė pamiršti Gundę,
tačiau ši ir vėl pasirodė pas jį siūlydama
išvažiuoti į Prūsija. Tačiau išaušus išvykimo
valandai, Gundė nepasirodė. Paaiškėjo, kad
Gundė ir vėl apgavo, ir su lenku Varšuvon
išvyko. Nuo tada Kuprelis daugiau niekada
nepamilo, ir nugyveno savo gyvenimą vienas.