Igno Šeiniaus romanas ,, Kuprelis“: pasakojama romantiška meilės

istorija, gyvenimo prasmės temos, pabrėžiamas žmogaus ryšys su gamta.

Atvykęs į pagalbą pas Kuprelį Ignasėlis prašė jo papasakoti apie savo jaunystę.
Deja, bet malūnininkas nenorėjo prisiminti savo praeities, tačiau primigtinai
prašomas jaunuolio Kuprelis sutiko išgyvenimus prisiminti dar kartą. Vienas iš
ryškiausių Kuprelio jaunystės prisiminimų buvo patirta ir prarasta meilė. Dėl
sutiktos merginos vyras buvo pasiruošęs padaryti bet ką, kad pelnytų Gundės
nuolankumą. Jausdamas didelė susižavėjimą ir norą, kuo dažniau išvysti
mylimąją, jaunuolis ėmė patarnauti bažnyčioje ir tapo jos giedotojų.
Giedodamas per pamaldas Kuprelis stebėdavo Gunde ir svajodavo apie tai, kad
mergina į jo jausmus atsako tuo pačiu. Neilgai trukūs jaunuolio svajonė
išsipildė, tačiau laimingai meilės istorijai nebuvo lemta tęstis. Deja, merginos
tėvai nepritarė tokiai Gundės ir Kuprelio sąjungai, nes tėvų manymu dukros
mylimasis buvo neišvaizdus ir gyveno skurdžiai. Dėl to Kuprelio mylimoji
pabėgo nuo jo pas lenką Joną Staševskį. Po Gundės netekties Kuprelis patyrė
labai didelę psichologinę traumą. Pagrindinė mintis – Gyvenime negalima
vadovautis vien savo jausmais, reikia nepamiršti ir blaivaus proto.