Kas daro žmogų kilniu?

Kilnumas - etinė estetinė savybė, apibūdinanti taurių motyvų nulemtus

poelgius. Priešingas viskam, kas žema ir įprasta, lyg vidurys tarp garbės troškimo ir
negarbingumo. Ši savybė siejasi su pasiaukojimu, ištikimybe tauriems idealams, drąsa
taip pat grožiu, nes tai yra estetinio idealo įsikūnijimas. Vieni taip elgiasi, rodosi,
instinktyviai, o kitiems ši savybė svetima. Poelgius, kurie žmogų daro kilniu,
vaizduoja ispanų rašytojas Migelis de Servantesas romane ,,Don Kichotas”.
„Don Kichotas“ - garsiausias ispanų rašytojo Migelio de Servanteso romanas,
pasakojantis apie šiek tiek pamišusį dėl istorijų apie klajojančius riterius bajorą Don
Kichotą Lamančietį. Ši istorija tai jaudinančių pasakojimų rinkinys su begale
nuotykių ir neįtikėtinų įvykių pasakojimais bei jų nagrinėjimais. Šiame kūrinyje
išryškėja daug etinių vertybių. Svarbiausia vertybė, siejama su riteriais, tai kilnumas.
Don Kichoto tikslas – ginti nuskriaustuosius, saugoti teisingumą. Ir jis negali tylomis
sėdėti: turi eiti ir daryti pasaulį gražesnį. Kada jam nepavyksta, jo veidas nesiniaukia:
jis tiki, kad Dievas jo neapleis, kad dorybė turi laimėti. „Nenusimink, drauge, –
ramina sumuštasis Don Kichotas sveiką Sanso Pansą, – Dievas mūsų neapleis. Jis
maitina vabzdžius, kirminus ir visokius gyvius ore ir vandenyje, maitins Jis ir mus,
kas Jo garbei gyvename ir veikiame”. Don Kichotas žino, kad doras žmogus visada
daug kenčia. Taigi, šiek tiek jo pamišimas apie riteriškumą, padaro jį kilniu ir tuo
pačiu geru žmogumi.
Apibendrinant galima teigti, jog Migelis de Servantesas romane ,,Don
Kichotas” vaizduoja žmogų, kuris net šiek tiek pamišęs gali būti kilniu. Svarbiausia
būti nesavanaudiškam ir padėti kitiems.