Ar visada „žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią?

“
Įžanga:
Klystkeliai – tai žmogaus pažinimo proceso dalis, vingiuotas kelias gyvenimo tikslo
link. Galima sakyti, jog daugumai žmonių nerūpi kitų gyvenimas, jie savo
gyvenimo ratą suka aplink save, todėl dažnai nepastebi platesnio gyvenimo
vaizdo, kol neatsitinka kažkas blogo, skaudaus, neteisingo jiems ar jų
artimiesiems. Garsus lietuvių rašytojas Kazys Boruta yra pasakęs: „Didele nelaimė
turi ištikti žmogų, kad jis galėtų susirasti patį save ir savo gyvenimo kelią“. Tad
verta susimąstyti, ar visada žmogus klysdamas, darydamas klaidas suranda savo
gyvenimo kelią?
Dėstymas:
Teminis sakinys: Visų pirma, žmogus klysdamas supranta, jog nuėjo netinkama,
visuomenės smerkiančia gyvenimo linkme.
Aiškinamieji sakiniai: Niekas negali abejoti, jog žmonės gyvendami, bresdami
padaro daug klaidų bei pereina įvairius klystkelius.Pasitaiko gyvenime atvejų, kai
žmonės norėdami kurti, rašyti, siekti ko geriausio savo karjerai, atlieka tokius
gyvenimo pasirinkimus, kurie tuo metu atrodo jiems genialūs, o iš tiesų įvelia juos
į tokius klystkelius, kurie, per vėlai supratus savo klaidas, net gali juos sužlugdyti.
Literatūrinis argumentas: Puikus žmogaus, patekusio į gyvenimo klystklelį,
pavyzdys yra antros kartos neuromantikės, išpažintinės lyrikos, XXa. pirmos pusės
kūrėjos Salomėjos Nėries biografija. Salomėja Nėris buvo ryškiausia
nepriklausomybės laikais išaugusi peotė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo
grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra lietuvių tautos čiulbanti
lakštingala, kuri tikrai patraukia širdies atvirumu, tačiau jos gyvenimas parodė, jog
net tokia elegantiška poetė gali įklimpti į įvairius purvynus. Jos klystkeliai
prasidėjo, kai ji 1940m. tapo Sovietų Sąjungos Liaudies seimo atstove. Buvo
išrinkta į delegacija, kuri turėjo vykti į Maskvą ir prašyti, kad Lietuva būtų prijungta
į Tarybų Sąjungos sudėtį. Net Salomėjai Nėriai buvo pavesta parašyti poemą
Stalinui, o tai (yra didelių spekuliacijų) ji darė dėl garbės, orumo, o net gal dėl
materialinės naudos. Dėl tokio jos poelgio, kuris tarp tam tikrų lietuvių gyventojų
buvo išvadintas tautos išdavimu, ji buvo smerkiama, niekinama savo gimtojo
krašto žmonių. Tačiau nors ir Salomėja Nėris patekus į klystkelius ir dėl to
padariusi daug klaidų bei metusi didelę dėmę savo kūrybai, ji svarbiausia suprato
ir mano nuomone laiku pasimokė iš jų (savigrauža, kaltės prisipažinimas, atgaila).
Šiuolaikinė situacija:
Šiandieniniame pasaulyje irgi galima sutikti žmonių, kurie iš pradžių nuėjo
netinkamu gyvenimo keliu, tačiau klysdami susiprato bei grįžo į tinkamą gyvenimo
vagą. Pavyzdžiui: Nelson Mandela. Šis žymus Pietų Afrikos politikas ir žmogaus
teisių šalininkas savo gyvenime išgyveno perėjimą nuo sukilėlio prie taikos
šalininko, kuris siekė vienybės ir atpirkimo po Pietų Afrikos apartheido režimo.
Dalinė išvada:
Galima teigti, jog žmogus, pasukęs netinkamu gyvenimo keliu, pasimoko iš savo
klaidų, jų nekartoja ir taip atgailaudamas pakrypsta į tinkamą gyvenimo vagą.
Dėstymas:
Teminis sakinys: Be to, ne visada žmogus, pasimokęs iš savo klaidų, pasiekia savo
gyvenimo tikslą.
Aiškinamieji sakiniai: Tikrai galima sakyti, jog žmonės gyvendami bando atrasti
savo gyvenimo kelią. Jie sunkiai dirba, mokosi iš savo klaidų, stengiasi atrasti save
kažkurioje sferoje, tačiau ne visada jiems pasiseka tai padaryti. Kartais žmonės
nors ir kaip stengdamiesi vis tiek nesugeba pasiekti, atrodo ranka pasiekiamo,
tikslo, o tai tiesiog gali būti dėl jų padarytų klaidų, nesiimtų veiksmų ar tiesiog
negailestingo likimo.
Literatūrinis argumentas: Apie tai kalbama ir viena iš ryškiausių XX a. pirmos pusės
asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjo Juozo Tumo –
Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“. Kūrinyje pagrindiniam veikėjui
Mykoliukui meilė reiškia gyvenimą. Apysakos pradžioje vazduojamas „meilės
trikampis“ tarp maždaug dvidešimtmetės Severjos Pukštaičios,
keturiasdešimtmečio Mykolo Šiukštos ir maždaug penkiasdešimtmečio Rapolo
Geišės. Jų socalinė padėtis vienoda, jie visi baudžiauninkai, tik Rapolas dar ir dvaro
tijūnas. Mykoliukas – silpnas, nevyriškas, jautrus žmogus. Tai puikiai pastebima ir
iš to, kaip jis reaguoja į jo ir Severiūtės meilę. Mykoliukas ir Severiotė vis „netyčia“
susitinka, jis vis griežė jai. Taip įsižiebė meilė. Netikėtas istorijos vingis – visiškai
netikėtai tarp dviejų įsimylėjelių stoja Geišė. Mykoliukas, norėdamas Severiūtei
geresnės, užtikrintos ateities, nesiima jokių veiksmų, mano, jog su Geišė ji bus
laimingesnė, jos ateitis užtikrintesnė, ji būtų turtingesnė. Todėl Rapolas pasiperša
Severjai, o laikantis tradicijų ji atsisakyti negali, juolab, jog Mykliukas nesiima
veiksmų. Vėliau ir pats Mykolas sužino apie įvykusias piršlybas, ir tuomet
prasideda jo pirmieji pokyčiai – ši žinia nutirpiną jį lyg perkūno srovė (žaibas, kaip
žinia, yra mirtinas), sublogsta fiziškai – „silpo jam nariai, nebebuvo jokios
energijos, nei tos kojos bežingsniavo savaime“. Mykoliuko per didelis
nuolankumas, savimi pasitikėjimo stoka, veiksmų nesiėmimas jį palieka likimo
valiai su nepasiektu gyvenimo tikslu – meilę Severjai.

Šiuolaikinė situacija:
Vincentas van Goghas – dailininkas, kuris savo gyvenimo metais atidavęs visą širdį,
finansus meno aistrai, taip pat buvo labai savikritiškas, todėl pasitaisydavo iš savo
praeityje padarytų klaidų. Tačiau šis garsus dailininkas taip ir savo gyvenimo metu
niekada nesugebėjo iš tikrųjų pasiekti finansinės sėkmės arba visuotinio
atpažinimo. Nepaisant to, jog jis dabar yra vienas iš reikšmingiausių meno istorijos
dailininkų.
Dalinė išvada:
Taigi gyvenime žmogus, nors ir pasimokęs iš savo praeities klaidų, nėra užtikrintas
pasiekti savo gyvenimo kelią, jei jis bus per daug nuolankus, nepasitikės savimi,
nesiims veiksmų ties tuo tikslu.
Pabaiga:
Apibendrinant galima sakyti, jog žmonės per klystkelius ir atranda, ir neatranda
savo gyvenimo kelio. Visur ir visada gyvenime yra priešprieša ties visomis
temomis. Nors žmogus, pasukęs netinkamu gyvenimo keliu, pasimoko iš savo
klaidų, jų nekartoja ir taip atgailaudamas pakrypsta į tinkamą gyvenimo vagą, taip
pat gyvenime žmogus, nors ir pasimokęs iš savo praeities, nėra garantuotas
pasiekti savo gyvenimo kelią, jei jis bus per daug nuolankus, nepasitikės savimi,
nesiims veiksmų ties tuo tikslu.