Savikūra tai tapatumo ieškojimas, pažinimas ir atradimas, kuriuo metu susiduriama su vidiniais

konfliktais ir iššūkiais. Lietuvių literatūroje daug dėmesio skiriama savikūros problemoms ir jos įvairiems
aspektams. Nuo romantizmo laikų iki šiuolaikinės literatūros, ši tema įvairiais būdais atsispindi įvairių
autorių kūryboje. Moderniosios prozos atstovai Vincas Mykolaitis-Putinas ir Šatrijos Ragana savo
kūryboje gerai atskleidžia savikūros problema

Vincas Mykolaitis-Putinas XXa. vidurio moderniosios prozos atstovas, savo psichologiniame romane
"Altorių šešėly" atskleidžia savikūros problemos tema. Kūrinyje nagrinėjama vidines brandos kelias,
savęs, savo kelio ieškojimas, savikūra. Pagrindinis romano veikėjas Liudas Vasaris, jaunas klierikas,
intravertas, talentingas bet nepasitikintis savimi jaunuolis. Liudas Vasaris suvogdamas, jog jo gyvenime
atėjo etapas, kai reikia formuoti savo asmenybė, kurti savo asmeninio gyvenimo kelią, vadovaudamasis
savo gyvenimo motyvais pasirinko studijuoti kunigų seminarijoje. Jis siekia išsilaisvinti iš visuomenės
normų ir prisirišimų, kad galėtų gyventi pagal savo įsitikinimus ir vertybės. Liudas Vasaris trokšta laisvės
ir nepriklausomumo, tai svarbus aspektas jo savikūros problemoje. Vadovaudamasis savo motyvais,
išskaliditi savo abejonės dėl tikėjimo, tarnauti Lietuvai, taip pat tėvu noru, formuoja savo asmenybė. Be
to, jaunas klierikas yra talentingas rašytojas, jaunuolis žąvesi gamta, jaučia harmonija tarp savo sielos ir
gamtos. Liudas suvokia, jog nori kurti savyje poeto asmenybė, bet jo kūryba ir kunigo morale
nesutampa. Savikūros kelyje Liudo Vasario išorinis gyvenimas nesutampa su vidiniu, atsiranda konfliktas
tarp širdies ir proto-poeto pašaukimo ir kunigo įsipareigojimu. Jis stengiasi išsivaduoti iš tėvų įtakos ir
įrodyti savo unikalumą bei gyvenimo prasmę nepaisant visuomenės standartų. Jis stengiasi surasti savo
vietą pasaulyje ir suvokti, ką reiškia būti tikruoju menininkų ir gerų kunigu. Jo savikūros problema
atsispindi per siekį rasti ne tik išorinį pasisekimą ar pripažinimą, bet ir vidinį ramybę bei pasitenkinimą
savo gyvenimų. Kovodamas su savo savikūros problemomis randa kompromisinę išeitį "Aš pasistengsiu
būti kunigu be priekaištu- tarė jis sau- ir visas savo luomo pareigas atlikinėsiu gerai. Bet poezijoje aš
būsiu vien tik žmogus".Jo kova už savikūrą rodo, kad kiekvienas žmogus turi savo unikalų savikūros kelią
ir teisę ieškoti savo dvasine ir emocine pilnatvė. Per Liudo Vasario asmenybę Putinas išreiškia savikūros
problema ir individualumo svarbą.

išskyrus Vinco Mykolaičio -Putino kūryba savikūros problema atskleidžiama Šatrijos Raganos kūryboje
būtent apysakoje "Sename dvare". Šatrijos Ragana XXa. pradžios lietuvių rašytoja neoromantike,
moderniosios prozos atstovė. Pagrindinė apysakos veikėja Mamatė, altruiste, svajotoja, talentinga,
meniškos prigimties bei mylinti savo vaikus motina. Mamatė išgyvena vidini konfliktą nes privalo atlikti
dvaro šeimininkes pareigas, kuriu nemėgsta. Mamatė yra veikėja siekianti savo vietos pasaulyje, turi
susidoroti su socialinėmis normomis ir tradicijomis.Tuo pat metu jaučia vidinį norą išsivaduoti, pažinti
save ir išreikšti savo individualumą. Jos kova su išoriniais ir vidinias spaudimais, dėl kurių ji turi rinktis
tarp savo norų ir visuomenės lūkesčių, atskleidžia jos savikūros problemą. Mamatė , kaip tarnaitė
sename dvaro name, yra apribota socialinėmis normomis, kurie ją apibrėžia. Jaučia ilgisi, kasdieniniame
pasaulyje nesijaučia laiminga. Myli savo vaikus, didžiąją dalį savo laiko praleidžia su jais. Visa ta
buitį apriboja galimybe lavinti jos meniška prigimti, negali išreikšti save, nesuprantama savo vyru.
Mamatės savikūros kelias yra apribotas nenorimais darbais ir buitimi.Mamatė, kaip pagrindinė veikėja,
jaučiasi įstrigusi tarp dviejų pasaulių, viena vertus, ji turi atitikti seno dvaro tarnaites lūkesčiams, o kita
vertus , ji jaučia vidinį troškimą išsivaduoti iš savo apribojimų ir pilnai išlaisvinti savo meniškąjį prigimtį.
Šatrijos Ragana, Mamatės paveikslu atskleidžia kokios savikūros problemos ir apribojimai egzistuoja.

Apibendrinant galima teigti, jog savikūros problema literatūroje vaizduojama iš skirtingu perspektyvu.
V. Mykolaičio-Putino psichologiniame romane "Altorių šešėly" vaizduojama savikūros
individualumo problema. Šatrijos Ragana apysakoje "Sename dvare" vaizduoja savikūros apribojimo
problema.