Viešosios kalbos planas

Vardas, pavardė, klasė Ričardas Greiciū nas 2B

Tema Kodėl svarbu mokėti atleisti?

Įžanga(santrauka) Atleisti- tai dovanoti įskaudinusiam ar mums prasikaltusiam asmeniui. Šių sa-
vybių, kaip jautrumo, tyrumo ir atlaidumo pritrū ksta jauniems žmonėms, kurie tik pradeda suprasti
gyvenimą. Atlaidumo ir užuojautos gali sulaukti tik iš gyvenimo mačiusių bei patyrusių žmonių,
kurie į gyvenimą žvelgia kitaip. Dažniausiai atleisti gali tik mylintys žmonės, kurie yra išmintingi.
I teiginys Skausmą, suteiktą artimo žmogaus, sunku priimti, bet jeigu ištikrųjų mylime tą žmogų,
turime jam atleisti už klaidas.

Argumentai J. Biliū no kū rinyje „Ubagas“ senuko, Petro Biliū no, sū nus, siekdamas sau naudos, iš-
varo tėvą iš namų visai užmiršęs, kad šis jį užaugino, dovanojo meilę ir šilumą, nereikalaudamas
gauti to paties. Tačiau jisai nekaltina savo sū naus, nes pats yra pasakęs, „senas žmogus visur ne-
malonus“. Senukui tik gaila jo sū naus mažų anū kų, kurie bus užauginti tamsiame pasaulyje, be
šviesos ir tyrumo , be jautrumo ir meilės.
II teiginys Kai jaučiamės įžeisti, galvojame ne apie atlaidumą, o apie teisingumą, bet visada verta
susimąstyti, ar tai bus į naudą.

Argumentai Vaikai, po tėvo pasakojimo apie lazdą ir kadaise jo buvusį poną Dumbraucką, norėjo
atsikratyti lazda iš gailesčio tėvui. Bet tėvas buvo sakęs, „nereikia ant jo pykti, jį patį kazokai taip
buvo primušę“. O lazdą jis paliko vaikams, kad šie prisimintų ateičiai, kaip jų tėvai irgi skaudžiai
buvo baudžiami. Atsimindami tą, kad jie nepyktų, jei tėvai irgi duotų velnių. Taip elgiamasi dėl gero.
III teiginys Atleistas žmogus nejaus apmaudo ir nereikalaus atlyginti už nuoskaudaą ar padarytą
žalą.
Argumentai Jėzus ir jo apaštalai ragino žmones, kad įspėtų nedrausminguosius, guostų prislėg-
tuosius, palaikytų silpnuosius ir su visais bū tų kantrū s. Apaštalai kartojo, kad visi bū tų vieni ki-
tiems malonū s, mielai atleistų, kaip ir Dievas per Kristų visiems atleido.

Išvados: 1. Galiu teigti, jog pyktis ir neatleidimas prie gero tikrai neprives, viskas anksčiau ar vė-
liau apsisuks prieš jus.
2. Reikia šviesti jaunąją kartą, kad ji padėtų silpnesniems, atleistų žmonėms ant kurių pyko, nes
laiku neparodytas jautrumas ar užuojauta, širdyje gali palikti ilgai negyjančią žaizdą.
3. Turime bū ti atjautū s vieni kitiems, juk nė vienas nesame tobulas. Kadangi džiaugiamės, kai kiti
atleidžia mū sų klaidas, patys irgi turėtume bū ti atlaidū s.

Pagrindinė mintis Atleisdami, nepasiduodami pykčiui ir nejausdami apmaudo, išsaugosime ramy-

bę, tausosime sveikatą ir bū sime laimingesni.

Šaltiniai: 1. J. Biliū nas, Liūdna pasaka, Vilnius, „Lazda“, 1906

2. J. Biliū nas, Liūdna pasaka, Niū ronys, „Ubagas“, 1906
3. Biblija, Š ventasis raštas