Emilija Kochanaitė 3c

1 dalis

1.

 Kūrinys buvo sukurtas kaip prisiminimas, kuris išliko autoriaus atmintyje



2.

2.1 Kalbančiojo nuotaika atrod pozytivi, jaučiasi ilgesys viso to, kas buvo

2.2 Kalbantysis prisimena senus laikus, prisimena sena mišką, kuriame buvo ramuma

2.3 „ Kur ramus jūsų užimas nuo vėjo“

„ Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, Katrų čilbančių teip ramu klausytis“

„Kelios pušelės apykreivės liko“

3.

3.1 Regimas vaizdas kalbančiajam primena iškirsto miško grožį

3.2 Net po to, kai praėjo daug laiko, kalbantysis nepamiršta seno miško, nepamiršta paukščių čiulbėjimo,
tos ramybės, kuri ten buvo.

4.

4.1 Autorius norėjo kuo detaliau aprašyti miško grožį, jautėsi jis miške, tarp medžių kaip rojuje.

4.2 Įžangoje autorius mums pasakoja, kaip gražu miške, kad jis įeina į mišką ir net ant dūšios linksmiau,
kaip jam ramu būti tarp medžių, o vėliau pereina prie to, kaip pasakoja, kas beliko iš miško, stovi priešais
kelių pušelių ir prisimena kaip jam buvo gera čia. Jaučiasi ilgesys praeities.

5.1 Kalbantysis išgirsta miško garsus: lapų šlamesį, medžių siausmą, girdi šakas ant medžių.

5.2 Žmogus mėgstantis pafilosofuoti, pažiūrėti į dalykus giliau, nei paprastai.

6.

6.1 „ Minkštučiukai samanų patalai ištiesti“

„ Galvą ant save traukia ir liulia užliesti“ „Uogienojai kaip rūtos kelmais želia“

7.

7.1 Eglė žalčių karalienė

7.2 Nes kūrinyje „Eglė žalčių karalienė“ vaikai buv tapę medžiais

8
9.

1.Jautrumas, pasimetimas

2. ramuma

3. nuoširdumas

4. ramuma

10. Ramu, nes miškas buvo kaip rojaus vieta, ramuma, galima buvo pabūti su savimi, pamąstyti

Neramu, nes miško nebeliko, jis iškirstas, nebėra ts vietos, kur jauteisi saugus.