,,Kodėl tik susidūręs su kitu (arba kitokiu) pažįsti save?

'' (J. Biliūno kūryba) (150 ž.)

Susidūrimas su kitokiu, žmogui yra savęs išbandimas, jis pažįsta save, sužino ar yra
tolerantiškas ir geras ne tik sau, bet ir kitiems, ar moki susibendrauti su žmogumi, kuris yra
atstumtas kitų. Prozininko, publicisto, lyrinės prozos pradininko Jono Biliūno apysakoje
„Nemunu“ pasakotojas sutikęs studentę, kurios aplinkiniai negerbia, bando ją žeminti, vadina
paleistuve, bei užsikrėtusia, nežino kaip reaguoti. Jis merginos vienu metu ir gaili, bet ir jos bijo:“
Instinkto vedamas, nutveriu studentę už rankos ir, iškėtęs akis, žiūriu į tą nelaimingą „paleistuvę",
tarsi norėdamas ir save, ir savo pažįstamą nuo jos apginti...“. Nežinant tikros sitacijos šios
merginos gyvenime pasakotojui pasidaro smalsu sužinoti, kas jai nutiko, jog privedė prie tokio
baisios dabarties. Jis net ir gidėdamas aplinkinių žmonių blogus žodžius apie šią merginą
nedrįsta nieko apie ją sakyti, kadangi nežino nieko apie jos praeitį bei dabartinę gyvenimo
sitaciją. Manau, kad labiau pažįstame save susidūrę su kitokiu, nes tada pamatome savo ydas ir
savo gerąsias savybes.