PSICHOLOGIJOS MODULIS

Metodinė padalomoji medžiaga

(sudarė Aldona Augustinienė)
• Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-
534 patvirtintą PEDAGOGINIŲ IR
PSICHOLOGINIŲ ŽINIŲ KURSO PROGRAMOS
PSICHOLOGIJOS MODULĮ
 1 tema
• Asmens raidos ypatumai (fizinė, psichikos, emocinė,
socialinė ir kognityvinė raida, svarbiausi vaiko, paauglio
ir suaugusiojo poreikiai).
• Mokinio pažinimo svarba, psichologinė mokinių sveikata.
• Specialiųjų ugdymosi poreikių samprata. Individualūs
mokinio gebėjimai, jų identifikavimas ir plėtojimas
ugdymo(si) procese.
• Stresas, psichologinės krizės ir traumos.
• Psichologinės pagalbos ugdymo(si) procese reikšmė
(10 kontaktinių akademinių valandų, 5 savarankiško darbo
akademinės valandos);
 RAIDOS PSICHOLOGIJOS OBJEKTAS,
DALYKAS IR UŽDAVINIAI.
ŽMOGAUS RAIDOS SAMPRATA.
RAIDOS TEORIJOS

Tikslas: gilinti asmenybės brandos veiksnių

supratimą, paaiškinti ir interpretuoti psichologinių
žmogaus raidos teorijų požiūriais mokymo(-si)
dėsningumus.
Žmogaus raida:
• kūno sandaros, psichikos ir žmogaus elgesio
pasikeitimai dėl biologinių organizmo procesų ir
aplinkos poveikio;
• dinaminis, vykstantis dviem kryptimis, procesas.
Augantis žmogus aktyviai rekonstruoja savo įvairių
lygių gyvenimo aplinką ir tuo pačiu patiria poveikį iš
šios aplinkos elementų, jų sąveikos ir platesnės
aplinkos.
• Raida visuminė, kompensavimo galimybės.
 Raidos (amžiaus tarpsnių; vystymosi) psichologija

• tiria, kaip keičiantis amžiui, keičiasi žmogaus elgesys

ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram
amžiaus tarpsniui.
• Skiriama vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio ir
seno žmogaus - gerontologinė psichologija.
• Šiuolaikinė raidos psichologija leidžia suprasti
žmogaus raidą holistinės pasaulėžiūros
kontekste.
• Psichologijos šaka, tirianti žmogaus psichikos
raidą nuo gyvybės užsimezgimo iki mirties:
nagrinėja gyvenant atsirandančius fizinius,
pažintinius ir socialinius pokyčius.
• Raidos psichologijos tikslas – suprasti
žmogaus augimą, keitimąsi, aprašyti, įvertinti
ir paaiškinti žmogaus elgesio ir gebėjimų
pokyčius.
 3 raidos psichologų tikslai
1. Apibūdinti – aprašyti, kaip žmonės su laiku
keičiasi, normatyviai ir idiografiškai.
• Tipinė, įprastinė (normatyvinė) raida: bendri
raidos dėsningumai, pobūdis
• Idiografinė raida: individualios variacijos.
• 2. Paaiškinti – ką jie stebi, kad nuspręstų, kodėl:
– žmonės vystosi taip, kaip paprastai, kaip kiti;
– kodėl yra individualių raidos skirtumų.
• 3. Optimizuoti raidą – taikant žinias, gautas tyrimais,
kad padėtų žmonėms vystytis teigiama linkme.
 3 esminiai raidos psichologijos klausimai

• Prigimtis ar patirtis? Kiek žmogaus raida priklauso

nuo genetinio paveldimo ir kiek nuo aplinkos?
• Tolydumas ar pakopos? Koks procesas yra raida:
laipsniškas ar ją sudaro atskiros pakopos?
• Pastovumas ar pokyčiai? Ar ankstyvieji
asmenybės bruožai išlieka visą gyvenimą, ar laikui
bėgant žmogus tampa kitokiu?
Pagrindiniai raidos psichologijos klausimai

• Apibrėžti prigimties ir patirties (auklėjimo,

aplinkos) vaidmenį raidos procese.
– Brendimas: biologiškai nulemti pokyčiai,
vykstantys tam tikra seka.
– Nustatyti ankstyvos patirties svarbą ( „kritinių
periodų“ supratimas).
• Įvertinti, ar pokyčiai yra tolydūs, ar vyksta
kokybiškai skirtingomis stadijomis.
 Prigimtis ar patirtis?
• Koks yra paveldimumo, o koks – aplinkos vaidmuo,
lemiant mūsų psichines savybes?
• Ar IQ yra įgimtas, ar jį lemia mityba ir ankstyva
aplinka?
– Ar asmuo turi ‘kriminalinį’ geną, ar skurdas lemia
nusikalstamą elgesį?
– Ar seksualinė orientacija yra asmens pasirinkimas,
ar tai nulemta genetiškai?
• Šie klausimai visuomenėje kelia daugiausia diskusijų.
• Klaidinga klausimus formuluoti ,,kuris iš jų”/ ,,arba
arba”
• Pvz., genų įtaka bendrųjų kognityvinių gebėjimų
raidai nuosekliai stiprėja, įsijungia vis daugiau genų
kaupiantis gyvenimo patirčiai, ilgainiui tie patys genai
sukuria vis daugiau padarinių – individualūs skirtumai
tampa vis ryškesni.
• Daugialypis genų poveikis (angl. multivariant gene
analysis) – paveldime genų samplaikas, pvz., tie
patys genai veikia skirtingas savybes – verbalinius,
erdvinius ir atminties gebėjimus arba
internalizaciją (nerimą, depresiją, fobijas) ir
eksternalizaciją (antisocialų elgesį, priklausomybes).

Žmonės skirtingi, tik kartais pasitaiko vienodų!

 Genų ir aplinkos sąveika (fenotipas)
1. Žmogus pats aktyviai pasirenka, konstruoja ir
pertvarko aplinką, kuri savo ruožtu veikia žmogų.
• Žmonės aplinką konstruoja skirtingai – čia ir atsispindi
genetinė įvairovė. Pvz., skirtingas tėvų rūpinimasis
vaikais yra tik vaikų skirtingumo pasekmė, o ne
priežastis.
2. Aplinka daro kitokią įtaką nei manyta. Padariniai būna
a) unifikuojamojo ir diferencijuojamojo pobūdžio
(pvz., ankstyva lytinė branda dėl konfliktų).
Į žmogaus elgesį žvelgiama holistiškai – tai paveldėtų
savybių ir aplinkos sąveikos produktas, susidarantis
individualios raidos procese.
 Tolydumas ar pakopos?

• Fundamentalus klausimas: kas lemia tai, kaip mes su

laiku keičiamės?
• Domisi psichologiniais pokyčiais viso gyvenimo
bėgyje.
• Kiekviena psichologinė sritis gali būti nagrinėjama iš
tokių perspektyvų:
• biologinė raida,
• socialinė raida,
• kognityvinė / percepcinė raida,
• emocinė, asmenybės raida.
R.Žukauskienė, 2008
 Pastovumas ar pokyčiai?
• Nuolatinė: pokyčiai pastovūs ir laipsniški
• Stadijų teorija: pokyčiai gali būti greiti, per kokybiškai
skirtingas stadijas, aiškiai matomas per gyvenimą
(R.Žukauskienė, 2012)
 Žmogaus raidos periodizacija
Prenatalinis periodas
nuo gyvybės užsimezgimo iki gimimo
Kūdikystė 0–1 (1,5) m.
[ir pirmieji dveji metai 1–1,5–2 m.]
[Ikimokyklinė vaikystė 2–6 m.]
Ankstyvoji vaikystė 1–1,5–6–7 m.
[Vidurinė] Vėlyvoji vaikystė 6–10/11–12 m.
Paauglystė 9 –11/12–18/21 m.
Suaugystė 18/21 – iki mirties
[Jaunystė] Ankstyvoji branda 20–40 m.
[Vidutinis amžius] Vidurinioji branda 40–64 m.
Vėlyvoji [Senatvė ] 65 ir daugiau m.
 Pokyčiai?
• Kritinis/ jautrusis periodas – ar yra tam tikras
laikotarpis, periodas, kai asmuo ypač jautrus
(senzityvus) tam tikram poveikiui, tam tikrai patirčiai iš
aplinkos?
• Ar pirmos valandos po gimimo yra kritinis periodas
vaikų-tėvų prisirišimo formavimuisi?
– Ar pirmi gyvenimo metai yra kritinis periodas, vaikui įgyjant
saugumo/nesaugumo jausmus?
– Ar gimtąją kalbą lengviau išmokti iki 10 metų amžiaus, ar
vėliau?
• Ar pasireiškia individualūs skirtumai stadijų ir kritinių
periodų atžvilgiu?
R.Žukauskienė, 2012
• Kritinių periodų samprata reiškia, kad
smegenys yra pasirengę įsisavinti vieną ar kitą
funkciją per ribotą laikotarpį.
 Kritiniai / Jautrieji periodai
• Jautrieji periodai (sensityvūs) – tai laikotarpis, kai
vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėm
pastangomis ir mažomis sąnaudomis.

• Tai genetiškai determinuota.

• Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui,
judesių koordinacijai, grakštumo, mandagumo ir t.t.
 Jautrieji periodai. Pavyzdžiai
• Sensityvus periodas rankai naudoti (18 mėn. – 3 m.) –
potraukis atidarinėti stalčius, duris, viską iškrausto, po
to vėl sudeda. Vaikams patinka, kai dovanojami daiktai
su dėžutėmis.
• Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėn. iki 2,5 m.).
Vaikas labai greitai mokosi ne vien žodžių prasmės,
bet ir gramatikos. Vaikas absorbuoja garsus, žodžius,
gramatiką.
 Jautrieji periodai. Pavyzdžiai
• 1–2 m. sensityvus periodas detalėms ir smulkiems
daiktams (pavojus – gali praryti). Paveiksle pastebi
smulkias detales. Tai rodo psichikos vystymosi
pokyčius.
• Sensityvus poreikis tvarkai – iki 3 m. Tai netgi
potraukis tvarkai. Kai vaikas pradeda judėti, jis nori
padėti daiktus į vietą.
• Jei svarbiausia patirtis, įvykiai nepasireiškia kritiniu
laiko periodu, funkcija gali neišsivystyti arba
išsivystyti iš dalies.
• Genie atvejis:
Mergaitė augo izoliuota iki 13 metų. Nors Genie
vėliau šiek tiek pramoko kalbą, jos sintaksė
niekada nepasiekė normalaus lygio. Genie atvejis
patvirtina, jog kalbos įsisavinimui yra kritiniai
periodai (nors dalinis įsisavinimas įmanomas
vėliau).
R.Žukauskienė, 2012
 Raidos charakteristikos
• Tęstinis ir kumuliatyvus procesas
• Nuolatinė konstanta (nesikeičiantis aspektas)
yra pokytis.
– Pokyčiai, kurie įvyksta tam tikroje didelėje
gyvenimo fazėje/stadijoje, gali veikti tolesnę raidą
(E. Erikson ir kt.)
• Holistinis procesas
– vienos raidos srities – fizinės, protinės, socialinės
ar emocinės – pokyčiai yra tarpusavyje susiję ir
daro poveikį viena kita.
 Raidos charakteristikos

• Plastiškumas
*Sugebėjimas keistis ir dėl pozityvių, ir dėl negatyvių
gyvenimo patirčių.
• Istorinis ir kultūrinis aspektas
*Raidą lemia ir visuomenės pokyčiai (pvz.,
akseleracija);
*ir kultūrinė aplinka (pvz., individualistinė ar
kolektyvistinė visuomenė).
 Vystymosi krizės
• Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta
lėtai, o kai kurių pagrindinė charakteristika yra krizė.
Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai
pakitimai žmogaus asmenybėje. Krizės įvyksta, kai
nesutampa poreikiai ir jų patenkinimo galimybės.
• Kiti teigia, kad krizė atsiranda tuomet, kai nesutampa
kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida.
Pvz., paauglys yra subrendęs mokinys,
o tėvai liepia 21 val. būti namie.
• Teorija: sąvokų, teiginių rinkinys, kuris leidžia
teoretikui paaiškinti fenomeną.
• Hipotezė: žiniomis pagrįstas spėjimas apie
ateities įvykius, kuri tikrinama papildomai
renkant duomenis.
 Vystymosi krizės
• Sunku atskirti krizės pradžią ir pabaigą. Ji ateina
nepastebėtai ir tik pačiam vidury yra paaštrėjimas,
kulminacinis taškas.
• Dauguma vaikų, išgyvenančių krizę, yra sunkiai
auklėjami.
• Svarbu skirti vystymosi krizes nuo trauminių, nes
vystymosi krizės būtinos normaliai žmogaus raidai.
 Raidos teorija -
• sisteminga teiginių ir principų visuma, kuri suteikia
struktūrą, pagrindą raidai studijuoti.
• Teorijos suformuoja pagrindą tikrinti hipotezes
moksliniais tyrimais.
• Teisingai formuluoti tyrimo klausimus sudėtingiau nei
rasti teisingus atsakymus.
• Generuoja atradimus.
• Pateikia įžvalgas ir nukreipia tinkama linkme rezultatų
analizę, suteikdamos nuoseklų, koherentišką požiūrį.
• Nėra vienos apibendrinančios, didelės žmogaus
raidos teorijos.
• Šiandien yra kelios pagrindinės teorijos, kiekviena
analizuoja tam tikrą raidos dimensiją.
• Tarp teorijų randami ryšiai, sąsajos.
• G. Stanley Hall – raidos psichologijos
pradininkas, “tėvas”; be to, pirmas
konceptualizavo paauglystės fazę
*G.S. Hall pirmasis pradėjo naudoti klausimynus,
siekdamas nustatyti, kaip vaikai galvoja, ir
duomenis panaudojo savo teorijai formuluoti.
 Raidos psichologijos teorijos
1.1. Biheviorizmo teorijos (J. Watson, B. Skinner, A. Bandura ir kt.)
1.2. Kognityvinės raidos samprata (J. Piaget, J. Bruner ir kt.)
1.3. Psichodinaminės krypties - asmenybės teorijos
1.3.1. Z. Froido psichoanalitinė teorija
1.3.2. K.G. Jung analitinė asmenybės teorija
1.3.3. A. Adler individualioji asmenybės teorija
1.4. Psichoanalitinė žmogaus raidos teorija. Egopsichologija ir jai artimos
teorijos
1.4.1. Egopsichologija (psichosocialinė, E. Erikson)
1.4.2 Sociokultūrinė psichoanalizė (Karen Horni)
1.5. Interpersonalinė teorija (Harri Stack Sullivan)
1.6. Lauko teorija (K. Levin)
1.7. "Aš" teorijų laukas
1.8. Šiuolaikinės psichologijos teorijos
1.8.1. Etologinė prieraišumo teorija (J. Bowlby, H ir M.
Harlow; M.Aisworth ir kt.),
1.8.2. Sociokultūrinė (L. Vygotskij),
1.8.3. Informacinė (R. Atkinson ir kt),
1.8.4. Humanistinė (C. Rogers ir kt.),
1.8.4. Genetinė (S.Scarr)
1.8.5. Ekologinė; gyvenimo tėkmės požiūris (U.
Bronfenbrenner) teorija
 Naujausiosios raidos teorijos ir
požiūriai
• L.B. Thellen ir E.Smith dinaminė sistemų
teorija (kūdikiai judėdami atranda
sprendimus)
• R. M. Lerner raidos sistemų teorija (pozityvi
jaunimo raida)
• Lerner, R. M. (2004). Diversity in individual context relations
as the basis for positive development across the life span: A
developmental systems perspective for theory, research, and
application. Research in Human Development, 1(4), 327-346.
• Thellen L.B., Smith E. (2003). Development as a dynamic
system. Trends in Cognitive Sciences, 7, 343–348.
 Psichosocialinės raidos kontekstai
Šeima:
• šeimos struktūros, šeimos funkcijų reikšmė bei
struktūrinių ir funkcinių šeimos pokyčių vaidmuo
psichosocialinei vaiko ir jaunuolio raidai;
• tėvų ir vaikų, brolių/seserų santykių vaidmuo
psichosocialinei vaiko/jaunuolio raidai;
• prieraišumas prie tėvų vaikystėje ir paauglystėje.
• Aplinkos veiksnių (socioekonominis statusas, etninė
orientacija, religinė orientacija, sociopolitiniai
pokyčiai, ekonominiai pokyčiai, technologiniai
pokyčiai) poveikis santykiams šeimoje.
 Psichosocialinės raidos kontekstai
Bendraamžiai:
• bendraamžių svarba psichologinei, socialinei ir
kognityvinei raidai;
• bendraamžių grupės socializacijos mechanizmai;
bendraamžių grupės tarpusavio sąveika: draugų
priėmimas ir atstūmimas; bendraamžių grupės
dinamika ir socialinė hierarchija;
• veikla ir laisvalaikis bendraamžių grupėje;
• suaugusiųjų įtaka bendraamžių grupės veiklai.
 Psichosocialinės raidos kontekstai

Mokykla:
• mokykla kaip įstaiga;
• mokyklos ir mokytojo įtaka psichosocialinei raidai;
• mokytojo savybės ir mokinių mokymasis;
• mokinių savybių ir mokytojo sąveika;
• įsitraukimo į mokyklinę veiklą veiksniai;
• suvokiamos mokytojų paramos reikšmė.
 Psichosocialinės raidos kontekstai
Žiniasklaida, bendruomenė, kultūra, visuomenė:
• vaizdo, garso, spausdintos, interaktyvios žiniasklaidos,
skaitmeninės aplinkos poveikis vaikams ir paaugliams
(socialinis kontekstas, tapatybės konstravimas;
reklama skatina gėdytis savęs);
• bendruomenė – mokymosi, palaikymo sistema;
• skirtingų kultūrų įtaka; muzika.
• Pvz., European Journal of Developmental Psychology,
2012, 9(2) speciali numerio tema ,,Elektroninės
patyčios: raida, pasekmės, rizika ir apsauginiai
veiksniai’’
 Psichosocialinės raidos tikslai: savastis
• Emociniai ir kognityviniai savasties komponentai:
savivoka, savigarba (savivertė) ir saviveiksmingumas;
• šiuolaikiniai empiriniai požiūriai (Epstein, Harter
teorijos, evoliucinis požiūris, egzistencinis požiūris ir
kt.);
• savivertės tipologija ir lygiai, ryšys su elgesiu;
• saviveiksmingumo šaltiniai ir atitikmenys.
Psichosocialinės raidos tikslai: tapatumas

• Tapatumo raidos procesai (Freud, Erickson, Marcia,

Berzonsky, Kerpelman, Waterman);
• tapatumo struktūra: tapatumo sritys (Grotevant,
Kurtines, Cote) ir dimensijos (lyties, etninis, amžiaus
grupės, socialinės klasės, seksualinis tapatumas), jų
sąveika; tapatumo formavimosi kontekstai;
• Adams tapatumo raidos socialinis psichologinis
modelis, Cote modelis.
 Psichosocialinės raidos tikslai: emocinė
kompetencija ir socialinis pažinimas
• Emocinių įgūdžių ir sugebėjimų raida
• Vertybės ir jų klasifikacija
• Nuostatos ir jų raida
• Motyvai ir atribucijos: pasiekimų motyvacija
• Moralės raida
• Pilietiniai įsitikinimai ir nuostatos
 Emocinė raida (pvz., A. Mizokawa, 2013)
• Kaip vaikai mokosi ir tobulina gebėjimus suprasti
savo ir kitų žmonių emocijų raišką?
• Raidos psichologijos tyrimai metų metus svarsto kelis įdomius
dalykus:
• kaip vaikai geba valdyti savo emocijas;
• kaip vaikai supranta, kad emocijų raiška gali būti
kontroliuojama ir kokį poveikį tai daro kitiems žmonėms;
• Kaip vaikai supranta taisykles, kurios reguliuoja emocijų raišką
įvairiose socialinėse situacijose?
• Kaip vaikų neišreikštas emocijų raiškos supratimas tampa
išreikštu ir kaip šis atskleistas žinojimas gali pakeisti gebėjimą
valdyti emocijų raišką?
• Kaip vaikai supranta apsimestines emocijas?
 Psichosocialinės raidos trajektorijos ir jų
rezultatai
• Rungtyniavimas ir bendradarbiavimas
• Prosocialus elgesys: pagalba kitiems, savanoriavimas
• Pilietinis ir politinis įsitraukimas
• Asocialus elgesys: agresija, patyčios, elektroninės
patyčios
• Pozityvios ir negatyvios raidos trajektorijų palyginimas,
jų ryšys su elgesiu, psichosocialiniu prisitaikymu ir
subjektyvia gerove
• Theokas, C., & Lerner, R.M. (2006). Observed Ecological Assets in Families,
Schools, and Neighborhoods: Conceptualization, Measurement and Relations
with Positive and Negative Developmental Outcomes. Applied Developmental
Science, 10(2), 61-74.
 Tyrimų etika
• Bendrieji principai: žmogaus teisių ir orumo gerbimas;
kompetencija; atsakomybė, garbingumas.
• Tiriamieji informuoti ir sutinka bendradarbiauti. Vaikai, kaip ir
suaugę, turi sutikti dalyvauti tyrime ir turi teisę atsisakyti jame
dalyvauti.
• Tyrimų privalumai ir trūkumai (rezultatai ir rizika), teisė žinoti,
kaip paveiks tolimesnį gyvenimą. Pvz., tyrimai gali neigiamai
paveikti vaikų ir tėvų tarpusavio santykius.
• Konfidencialumas, pagarba asmens privatumui. Tėvai ar
mokytojai prašo tyrimo duomenų, bet ne visi vaikai sutiktų - iš
pradžių paiškinti tėvams, kokia informacija galės būti
suteikiama.
• Žmogaus teisė žinoti rezultatus ir interpretacijas. Stengtis
perduoti pozityvią informaciją, be melo; negatyvus vertinimas
t.b. perteikiamas l. atsargiai.
• Kai tiriamieji yra vaikai ir paaugliai, jų interesai
svarbiausi. Svarbiausia nepakenkti; būtina tinkama
tyrėjo kompetencija (CPA, 2001).
• Pvz., tiriamasis neturi būti verčiamas elgtis priešingai
savo vertybėms, neturi kilti fizinis pavojus ar grėsmė
psichologinei jo gerovei (t. y. gauto poveikio
pasekmės neturi būti pernelyg patvarios, o jei
tyrimas sukėlė stiprius neigiamus jausmus, pasekmes
reikia pašalinti).
• Pareiga apsaugoti klientą baigiasi ten, kur prasideda
grėsmė kitiems. Pvz., jei išryškėja neleistino elgesio
su vaiku faktai. (Navickas, Vaičiulienė, 2010, p. 19)
 Asmenybės sambrandos požymiai
(pgl. J.Pikūną, R.Žukauskienę)
Autorius Psichologinė Sambrandos kriterijai
kryptis
Z. Freud Psichoanalitinė Sugebėjimas mylėti ir dirbti
A. Adler Individualioji Socialinių uždavinių kūrimas, saviško
gyvenimo stiliaus formavimas, išvystytas
socialinis interesas

C.G.Jung Analitinė Savo žinių, patirties, išminties sklaida;

individuacijos ir transcendencijos būdu
naudojant pasąmonės gelmes; aukštas
psichinių galių ir sistemų diferenciacijos
lygis
 Asmenybės sambrandos požymiai
(pgl. J.Pikūną, R.Žukauskienę)
Autorius Psichologinė kryptis Sambrandos kriterijai

E.Erikson Neo- Vidinis integralumas ir harmonijos su

psichoanalitinė Visata pajautimas. Sugebėjimas
intymiai bendrauti su kitais, didelis
produktyvumas, kūrybiškumas

L. Kohlberg Kognityvinė Vadovavimasis sąžine ir

universaliais etiniais principais
V. E. Frankl Humanistinė Gyvenimo prasmės ir tikslo radimas
C. Rogers Visiškas savo prigimties
aktualizavimas ir tapimas gerai
funkcionuojančiu asmeniu,
besąlygiškas savęs priėmimas ir
atvirumas išgyvenimui
Šiuolaikinė žmogaus raidos
samprata bendravimo
raidos aspektu
ERIK ERIKSON

1902–1994
 Trumpai apie E. Erikson’ą
• E. Erikson – žymiausias Z. Freud
pasekėjas, sukūręs savą raidos teoriją.
• Gimęs Danijoje, vaikystę praleidęs
Vokietijoje, paauglystę leido
keliaudamas po Europą. Jaunystėje jis
buvo Z. Freud studentas ir pacientas
Vienoje, o suaugęs apsigyveno JAV.
• Būdamas Amerikos pilietis, E. Eriksonas
tyrinėjo Harvardo studentus, kareivius,
dalyvavusius Antrajame pasauliniame
kare, civilinės teisės darbuotojus ir kelių
genčių indėnus.
 Psichosocialinės raidos stadijos

• E. Erikson buvo priimtini pagrindiniai Z. Freud

teorijos teiginiai apie sąmonę ir pasąmonę,
potraukius, teorinius asmenybės komponentus
(Id, Ego, Superego), psichoseksualines raidos
stadijas ir apie psichoanalitinę metodologiją.
• Jis praplėtė Z. Freudo teoriją, pasiūlęs naują
psichosocialinės viso gyvenimo raidos
sampratą.
 Psichosocialinės raidos stadijos

• Vietoj Z. Freudo teorijos 5

psichoseksualinės raidos stadijų,
pasibaigiančių paauglyste, jis pasiūlė 8 /9
raidos stadijas, pabrėždamas, kad
kiekvienai iš jų būdingas tam tikras
konfliktas, arba krizė, kuri turi būti įveikta.
 Žmogaus raidos psichosocialinė
teorija
• Nuo gimimo iki 1 metų –
saugumas – nesaugumas
• 1-3 metų –
savarankiškumas,
autonomiškumas – gėda,
abejojimas
• 3-6 metų –
iniciatyvumas – kaltė, pasyvumas
• 7-11 m. meistriškumas –
menkavertiškumas
• Paauglystė - identiškumas –
vaidmenų neaiškumas,
vaidmenų sumaištis
• Jaunystė - intymumas –
izoliacija
• Vidutinis amžius (35–65 m.) -
generatyvumas – stagnacija
• Senatvė nuo 65 m. –
integracija, išmintis – neviltis
(desperacija)
Psichosocialinės teorijos vertinimas

• E. Eriksonas į vaiko elgesį žvelgė labai plačiai, t.y.

jis teigė, kad tam tikras konkretaus vaiko elgesys
priklauso nuo jo ankstesnio patyrimo, dabartinės
situacijos, taip pat nuo kultūrinės aplinkos ir net
visos visuomenės istorijos.
• Visi visuomenės lygiai, nuo tarptautinių ryšių bei
nacionalinės politinės struktūros iki sąveikos
šeimoje, veikia vaiko elgesį.
• Daugelis E. Eriksono kritikų teigia, kad šioje
teorijoje nepakankamai aiškūs ryšiai tarp
stebėjimų, empirinių duomenų ir abstrakčių
teorinių teiginių.
Psichosocialinės teorijos vertinimas

• Stebėjimų interpretacijas sunku įvertinti, kartais

jos atrodo neįrodomos. Visa tai apsunkina
kitiems tyrinėtojams patikrinti psichoanalitinės
teorijos teiginius, hipotezes.
• Nors E. Eriksono teorija kritikuojama, tačiau
pateikė unikalų ir savitą požiūrį į žmogaus raidą.
 Carl Rogers

• C. Rogers (K.Rodžersas, 1902–

1987), JAV psichologas, vienas
iš humanistinės psichologijos
kūrėjų.
• Sukūrė humanistinę
asmenybės teoriją ir
psichoterapijos sistemą,
vadinamą nedirektyiąja
psichoterapija.
• Jo asmenybės ir tarpusavio santykių teorija,
orientuota specifiškai į asmenį, kaip unikalią
visumą, buvo plačiai pritaikyta įvairiose
srityse, kaip antai, psichoterapija (Rogers į
asmenybę orientuota terapija), švietimas,
organizacija.
• Vienas pirmųjų pradėjo mokslinės
psichoterapijos konsultavimo tyrimus. Turėjo
drąsos įrašinėti.
 Asmenybės struktūriniai dariniai, anot
Rogers: organizmas ir „aš“ (self).
– Organizmas – tai vieta, kur kaupiamas visas
žmogaus patyrimas: kas vyksta žmogaus viduje ir
išoriniame pasaulyje. Sąmoningų ir nesąmoningų
patyrimų visuma sudaro žmogaus fenomenalų lauką
– „Aš“ koncepcija – organizuotas ir nuoseklus
konceptualinis geštaltas, kurį sudaro įvairių
charakteristikų suvokimas ir jiems teikiama reikšmė.
• Analizuojant asmenybę “aš” tyrinėjama kaip:
– Aš-struktūra – aš toks, koks jis yra dabar.
– Idealusis-aš – toks, koks aš norėčiau būti. Jei tarp šių
dalykų didelis atotrūkis, žmogui labai sunku.
 Pagrindiniai Rogers asmenybės teorijos
teiginiai
1. Kiekvienas individas gvena nuolatos besikeičiančiame
patyrimo pasaulyje, kurio centre yra jisai pats. Šį visuminį
pasaulį jis vadina fenomenaliu patyrimo lauku. Tai yra
viskas, ką išgyvena ir patiria organizmas. Žmogus
įsisąmonina tik dalį to lauko; didžioji dalis to lauko
normaliu atveju turi būti prieinama įsisąmoninimui;
2. Organizmas reaguoja į šį fenomenalų lauką taip, kaip jis jį
suvokia ir išgyvena. Betarpiška realybė yra jo suvoktas
laukas. Žmogus reaguoja ne į objektyvią realybę, bet į jos
suvokimą. Žmogaus suvokimas gali neatitikti objektyvios
realybės, bet jo elgesį lemia suvokimas. Apie tai liudija
psichoterapijos rūšys: žmogus išmoksta kitaip suvokti
įvairius dalykus, tai pakeičia jo elgesį.
3. Organizmas reaguoja į fenomenalų lauką kaip
organizuota visuma. Jei įvyksta pokyčiai atskiroje jo
dalyje, kinta ir kitos dalys, atskirų dalių tyrimą reikia
pradėti nuo visuminės asmenybės organizacijos
analizės.
4. Organizmas turi vieną pagrindinį siekį/tendenciją:
aktualizuoti, palaikyti ir sustiprinti išgyvenantį
organizmą. Visus poreikius galima palyginti kaip dalinį
šio fundamentalaus poreikio aspektą. Tenkindamas šį
poreikį organizmas vystosi vis didesnės
nepriklausomybės ir atsakomybės kryptimi, didėja
savitvarda, autonomija ir pan. Rogers manymu, ši
tendencija pasireiškia ne tik ontogenezėje, bet ir
filogenezėje.
5. Elgesys yra tikslingi ir kryptingi bandymai patenkinti
išgyvenamus poreikius.
Ne visuomet poreikius organizmas išgyvena sąmoningai.
Poreikiai išgyvenami fenomenaliame lauke: dykumoje
ištroškęs žmogus mato ežerą ir aktyviai ten eina, nors
tai miražas.
Normaliu atveju mūsų suvokimai maždaug atitinka realybę.
Poreikių tenkinimą lemia dabarties patyrimas.
6. Tikslingą organizmo elgesį tenkinant poreikius lydi ir
skatina emociniai išgyvenimai. Išgyvenamų emocijų
tipą lemia pradiniai arba baigiamieji tenkinimo
aspektai. Išgyvenimų intensyvumas priklauso nuo
elgesio reikšmingumo.
Dvi pagrindinės emocijų grupės:
a) nemalonios ir/arba skatinančios emocijos;
b) raminančios arba patenkinančios emocijos. Tiek
teigiami, tiek neigiami emociniai išgyvenimai labai
reikšmingi ir reikalingi, kol neperauga tam tikro
intensyvumo lygio.
 Carl Rogers į asmenį orientuotas
požiūris
• Žmonės iš esmės yra geri ir visi turi saviraiškos
polinkių;
• kiekvienas gali augti, tobulėti, įgyvendinti savo
galias, jei tik aplinka netrukdo ir nestabdo šio
proceso;
• kad aplinka skatintų augti ir tobulėti, būtinos trys
sąlygos:
- nuoširdumas,
- palankumas,
- empatija (įsijautimas).
 Carl Rogerso į asmenį orientuotas
požiūris
• Svarbiausias asmenybės požymis yra savojo Aš
(savasties) samprata - visos mintys ir jausmai,
kuriais atsakome į klausimą: ,,Kas aš esu?”
• Jei savojo aš samprata yra teigiama, paprastai
esame linkę gerai elgtis ir taip pat suvokti pasaulį.
• Jei toji samprata neigiama – jei savo pačių akyse
esame toli nuo savo idealaus Aš, tai, anot Rogers,
jaučiamės nepatenkinti ir nelaimingi.
 Savojo Aš įvertinimo būdai
• Viename iš Rogers metodų žmonių prašoma
nurodyti, kokie jie norėtų būti ir kokie yra iš
tikrųjų.
• Anot Rogers, kai idealusis aš ir tikrasis aš yra
panašūs, tuomet savimonės samprata yra
teigiama.
• C. Rogers gali būti laikomas
žymiausiu humanistinės
psichologijos praktikos
atstovu. Jis sukūrė visai naują
psichologinio konsultavimo ir
psichoterapijos kryptį, kuri
vadinama į klientą nukreipta
terapija.
KELIOS HIPOTEZĖS APIE ASMENINĖS RAIDOS
SKATINIMĄ
Bendroji hipotezė
Sąlygos
• Pajėgti sukurti santykį, kuriame bus būdingi:
• tikri ir skaidrūs jausmai;
• kito asmens šiltas priėmimas ir jo buvimo atskiru
individu vertinimas;
• jautrus gebėjimas matyti jo pasaulį ir jį patį taip,
kaip jis pats mato.
Rezultatai

Kitas individas, esantis šiame santykyje:

• patirs ir supras tuos asmenybės aspektus, kurių

ankščiau nesuvokdavo;
• pastebės, kad tampa integruotesnis, labiau gebės
efektyviai funkcionuoti;
• taps panašesnis į tokį asmenį, koks norėtų būti;
• taps savarankiškesnis ir labiau pasitikintis savimi;
• geriau supras kitus ir bus jiems palankesnis;
• gebės teisingiau ir be ypatingų pastangų spręsti
gyvenimo problemas.
 Viską apimanti hipotezė:
jeigu aš pajėgsiu sukurti tam tikro tipo
santykį, kitas asmuo atras savyje gebėjimą
panaudoti šį santykį augimui, įvyks pokyčių
ir prasidės asmens raida.
 Santykis

➢ Pirmoji sąlyga: nuoširdumas apima siekimą

atskleisti kalba arba elgesiu įvairius kylančius
jausmus ir nuostatas. Tik tuomet santykis gali tapti
realus, o realybė - labai svarbi pirminė sąlyga.
➢ Antroji sąlyga: kuo labiau priimsiu šį individą ir
kuo labiau jis man patiks, tuo didesnė tikimybė, kad
man pavyks sukurti tokius santykius, kurie bus jam
naudingi.
 Motyvacija keistis

Akivaizdi visos gyvybės ir žmogaus

gyvenimo reikšmė – plisti, plėstis, tapti
savarankiška, vystytis, bręsti – siekimas
atskleisti ir panaudoti visas gyvenimo
galimybes tiek, kad jos aktyvumas
sustirpintų organizmą arba asmenybę.
 Padariniai

Pagrindinės hipotezės fraze teigiama,

kad įvyks pokyčių ir asmuo vystysis.
Tokiame santykyje individas taip pasikeis ir
sąmoningame, ir giluminiame asmenybės
lygmenyse, jog susidoros su gyvenimo
sunkumais konstruktyviau, išmintingiau,
socialiai priimtinesniu ir didesnį
pasitenkinimą teikiančiu būdu.
 KĄ REIŠKIA TAPTI ASMENIU?
Tapimo procesas

• Anapus kaukės
• Individo tikslas, kurį jis labiausiai trokšta
pasiekti, galutinis taškas, kurio link jis
sąmoningai juda, yra tapimas savimi.
• Savęs atradimas patyrime
• Tikrasis Aš yra kažkas, kas ramiai atrandama
savo potyriuose, o ne kažkas, kas jam
primetama.
• Jausmų išgyvenimas
• Laisvės ir saugumo būdingų terapiniam
santykiui, dėka jausmų jie gali būti
išgyvenami iki galo. Patirdamas jausmų
išgyvenimą individas tą akimirką pradeda
tapti tuo, kuo jis yra. Kai asmuo,
padedamas terapijos, taip išgyvena visas
emocijas, išgyvena jas suprasdamas ir
atvirai, tada jis patiria save patį.
 Asmuo, kuris atsiranda

• Atvirumas patirčiai.
• Šiame procese individas tampa atviresnis savo
patirčiai, ima aiškiau suvokti egzistuojančią už jo
tikrovę, užuot suvokęs ją išankstinėmis
kategorijomis, tampa gerokai realistiškesnis.
Asmens įsitikinimai nėra frigidiški, jis gali toleruoti
nevienareikšmiškumą.
• Pasitikėjimas savuoju organizmu.
• Įvertindamas ir suderindamas tarpusavyje visus
esamojo gyvenimiškojo pasirinkimo komponentus,
asmens organizmas jokiu būdu nebūtų neklystantis.
Dėl atvirumo patyrimui, jis geriau ir greičiau
įsisąmonina nepriimtinus padarinius, greičiau ištaiso
klaidingus sprendimus, ima labiau pasitikėti savo
organizmu.
• Vidinis įvertinimo šaltinis.
Asmuo vis stipriau jaučia, kad įvertinimo šaltinis glūdi
jame pačiame. Jis mažiau žvalgosi į kitus, norėdamas
gauti jų pritarimą ar nepritarimą, ieškodamas
standartų, kuriais galėtų vadovautis gyvenime.
• Pasiryžimas būti procesu.
Pasiryžimas būti procesu pasireiškia tuo, kad
individas tampa labiau linkęs būti procesu, o ne
produktu.
 Teorijos įvertinimas
Privalumai Trūkumai
1. Vienas pagrindinių 1. Pernelyg supaprastino
humanistinės psichologijos žmogaus prigimtį.
lyderių, moksliškiausias. 2. Nepakankamai vertino
2. Jo idėjos paskatino „aš“ neįsisąmonintų procesų
koncepcijos tyrimus. reikšmę. Nieko naujo
3. Paskatino psichoterapijos nepasakė, tik panaudojo
procesų tyrimus, supaprastintą Froido
asmenybės tyrimus schemą.
psichoterapiniame procese.
3. Daug prielaidų neturi
4. Smulkiai aprašo gynybiško
elgesio formavimąsi. empirinio pagrindo.
5. Akcentavo vertybių svarbą.
 APIBENDRINIMAS

Palankioje psichologinėje atmosferoje vyksta

tapimo procesas, joje individas nusimeta vieną po
kitos gynybos kaukes, jis patiria slaptus savo paties
aspektus, aptinka šiuose išgyvenimuose
nepažįstamąjį, gyvenusį už šių kaukių – patį save.
KOGNITYVINĖS RAIDOS
TEORIJOS
• J. S. Bruner (g. 1915),
kognityvinės
psichologijos
atstovas,
konstruktyvinio
mokymosi teorijos
pradininkas.
 Biografija

• J. S. Bruner gimė Niujorke.

• 1939 m. baigė Harvardo universitetą, čia 1940 m.
apgynė psichologijos daktaro disertaciją; nuo
1945 m. šio universiteto profesorius.
• Nuo 1961 m. buvo Harvardo universiteto
Kognityvinių tyrimų centro direktorius, vėliau –
Oksfordo universiteto eksperimentinės
psichologijos profesorius.
• J. S. Bruner – Jeilio, Kolumbijos, Sorbonos,
Romos ir kitų universitetų garbės daktaras.
 Pagrindiniai darbai
• Suvokimas ir asmenybė (1950)
• Mąstymo tyrinėjimas (1956)
• Šiandieniniai požiūriai į pažinimą (1957)
• Mokymo procesas (1960)
• Mokymo teorijos kryptimi (1966)
• Kognityvinės raidos tyrinėjimai (1966)
• Kognityvinės raidos procesai: kūdikystė (1968)
• Realios mintys, menami pasauliai (1987)
• Mokymo kultūra (1996)
 Tyrimai, eksperimentai
• Pažinimo raidos teorija:
– tyrė pažinimo raidos stadijas (veiksmų,
vaizdų, simbolių) ir jų veiksnius;
– pažinimo procesų (suvokimo, simbolinio
mąstymo, sąvokinio mąstymo) raidą.

Kognityvinė mokymosi teorija

Mokymasis aiškinamas kaip hierarchiškai
tarp savęs susijusių kategorijų sistemos
įgijimas, kai tam tikromis sąlygomis mokiniai
patys atranda kategorijų ryšius.
 Modeliai

I. Kognityvinis modelis.
II. Interpretacinio mąstymo modelis.
http://www.youtube.com/watch?v=r2H_swMUlOg
 Pagrindinės idėjos, sampratos

● Skyrė 3 mokymosi būdus:

– veiksminį;
– vaizdinį;
– simbolinį.
● Nustatė, kad intelekto vystymasis – tai didėjantis reakcijos
nepriklausymas nuo stimulo.
● Nustatė pažinimo funkcijų stadijas:
– veiksmų;
– vaizdų;
– simbolių.
● Teigė, kad mąstymo pagrindas yra kalba, kad nuo kalbinių
sugebėjimų priklauso beveik kiekvienas vaiko mąstymo ir
elgesio aspektas.
 3 PAŽINIMO FUNKCIJŲ STADIJOS
PAGAL J. S. BRUNERĮ
• Veiksmų stadija. Kūdikis ir mažas vaikas savo patirtį
atspindi judesiais ir motoriniais aktais.
• Vaizdų stadija. Ikimokyklinis ir jaunesnysis mokyklinis
amžius, kada informacija kaupiama vaizdais.
• Simbolių stadija. Būdinga vidurinių ir vyresnių klasių
mokiniams. Supratimas ateina per simbolius.
 KAS TURĖTŲ BŪTI AKTUALU

J. S. Bruneris viename iš savo darbų 1996 m. teigė:

• besimokantiesiems svarbu žinoti ir suprasti mokymo(-si)
tikslus, išmokti identifikuoti savo klaidas ir atpažinti savo
pasiekimus, diagnozuoti, kokių tolimesnių veiksmų jie
turėtų imtis, kad tobulėtų;
• mokytojai turi aiškinti ekonomiškai, labai atidžiai
parinkdami teikiamos informacijos kiekį, tai pat kelis
kartus padaryti glaustas pagrindinių minčių santraukas.
 J. S. Bruner mintys apie mokymąsi

• Žinoti apie namą „nereiškia išmanyti apie vinis, skiedras,

sienas ir langus“ (Bruner, 1962)
• Viena žmonėms būdinga ypatybė yra ta, kad jie mokosi.
Mokymasis taip giliai įaugęs į žmogaus prigimtį, kad
pasidaręs beveik nevalingas, ir sumanūs žmonės elgesio
tyrinėtojai net manė, kad mokymasis yra skiriamasis mūsų
rūšies bruožas.
• Mąstymo pagrindas yra kalba, nuo kalbinių sugebėjimų
priklauso beveik kiekvienas vaiko mąstymo ir elgesio
aspektas.
 Lorenz Kolberg

Kognityvinės krypties
psichologas,
asmenybės moralės
vystymosi teorijos
autorius.

1927-1987
 Moralinė raida

• Teigė, kad augant vaikui, keičiasi jo moraliniai

samprotavimai.
• Socialinė patirtis padeda vaikui vis geriau
suprasti socialines normas.
• Vaiko moraliniai idealai formuojasi palaipsniui.
Tačiau moralinių normų žinojimas negarantuoja,
kad žmogus elgsis pagal jas.
• Svarbu ne kokią moralinę vertybę pasirenka
žmogus, o kaip samprotauja apie įvykių eigą.
Tas samprotavimas rodo moralinio subrendimo
lygį.
 Moralės
raida

Ikikonvencinis Konvencinis Pokonvencinis

moralės lygmuo moralės lygmuo moralės lygmuo
1 2 3

1 stadija
Bausmės 2 stadija 3 stadija 5 stadija
Naivaus 4 stadija 6 stadija
ir Socialinių Socialinės
hedonizm Socialinės Universalių
paklusn- normų sutarties,
o tvarkos moralinių
umo laikymosi paklusnu-mo
palaikymo principų
savo paties įstaty-mams
labui
 1 lygmuo Ikikonvencinis moralės
lygmuo
• 1 stadija – bausmės ir paklusnumo. Dėmesys
kreipiamas į tai, kaip išvengti bausmės.
• 2 stadija – naivaus hedonizmo orientacija. Teisingas
toks veiksmas, kuris patenkina paties asmens poreikius.
 2 lygmuo Konvencinis moralės
lygmuo
• 3 stadija – individas tiki, kad svarbu laikytis socialinių
normų savo pačių labui. Visus gerus darbus atlieka su
nuostata, kad bus mylimas, įvertintas, garbinamas.
• 4 stadija – socialinės tvarkos palaikymo orientacija.
Taisyklės turi būti taikomos kiekvienam ir kiekvieno
pareiga jų laikytis. Socialinės tvarkos negalima pažeisti,
nesvarbu, kokios aplinkybės.
 3 lygmuo Pokonvencinis moralės
lygmuo
• 5 stadija – socialinės sutarties paklusnumo įstatymams
orientacija. Į taisykles individas nežiūri kaip į nustatytas
visam gyvenimui. Jas galima keisti atsižvelgiant į
žmogiškų vertybių buvimą, kai yra svarbių priežasčių tai
daryti. Asmuo turi laikytis įstatymų, kurie atitinka jo
teises ir daugumos interesus.
• 6 stadija – universalių moralinių principų orientacija.
Teisingumą nustato sąžinė. Teisingumas apeliuojamas į
savo paties vidinę, asmeninę sąmonę.
• Įvairaus amžiaus žmonėms būdingi skirtingi
moralinių samprotavimų lygmenys.
• Nuo vaikystės iki suaugusio žmogaus moralė
pamažu nuo konkretaus pereina prie
abstraktaus moralinių pasirinkimų pagrindimo.
(L. Kolberg)
 KRITIKA
• Lygmenų tvarka nekintanti. 3-ą lygmenį pasiekia tik
išsilavinę, aukštesnio socialinio lygio žmonės, gyvenantys
šalyse, kur vertinamas individualumas, pvz., Europoje ar
Amerikoje.
• Šios teorijos negalima taikyti bendruomeninių visuomenių
moraliniam mąstymui, pvz., Kinijos ar Papua Naujosios
Gvinėjos.
• Nepritaikoma praktiškai. Moralinės nuostatos ir elgesys nėra
tapatūs dalykai.
• Didelis skirtumas tarp to, ką žmogus laiko teisinga ir kaip
pats elgiasi. Pvz., kaip žmogus elgsis, kai degs namas?
 Literatūra
• Butkienė G., Kepalaitė A. (1996). Mokymasis ir
asmenybės brendimas. Vilnius; p. 97, 101, 102
• Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius. p. 263, 286
• Gage N. L, Berliner D.C. (1994). Pedagoginė
psichologija. Vilnius, p. 102, 103.
• Psichologija apie žmogaus raidą. Pedagogikos
klasika. (1999). Kaunas; p. 507-517.
 Literatūra
• Myers, D. G. (2008). Psichologija. Kaunas.
• Navickas V., Vaičiulienė A. (2010). Žmogaus raidos
psichologija. Vilnius: Versus Aureus.
• Mizokawa A. (2013). Relationships between maternal
emotional expressiveness and children's sensitivity to
teacher criticism. Frontiers in Psychology. 4:807.
doi: 10.3389/fpsyg.2013.00807.
• Žukauskienė R. (2012). Raidos psichologija. Vilnius:
Margi raštai.
Mokinio pažinimo svarba, psichologinė mokinių
sveikata.
Specialiųjų ugdymosi poreikių samprata. Individualūs
mokinio gebėjimai, jų identifikavimas ir plėtojimas
ugdymo(si) procese.

MOKINIO PAŽINIMAS
 Uždaviniai
• Aptarti asmenybės savybių tipologijų taikymo
galimybes mokiniams pažinti;
• analizuoti galimybes ugdymo turinį pritaikyti
kiekvienam mokiniui pagal socialinę ir kultūrinę patirtį,
lytį, mokymosi ir kitus individualius poreikius;
• įvertinti diferenciacijos būdų galimybes ir ribotumus
projektuojant besimokančios bendruomenės klasėje
modelį.
 Temos
• Asmenybės savybių tipologijų taikymo galimybės
mokiniams pažinti 1 akad. val. teorijos, 1 akad. val.
pratybų
• Mokymo ir mokymosi stilių sampratos ir
diagnozavimas 1 akad. val. teorijos, 1 akad. val.
pratybų
• Ugdymo turinio pritaikymo kiekvienam mokiniui
galimybės. Diskusija, 1 akad. val. pratybų
• Besimokančios bendruomenės klasėje projektas 1
akad. savarankiško darbo val.
 Ugdymo modelis
• Identifikuoti + puoselėti
 Identifikacijos etapai:
➢ išankstinis pasirinkimas – pirminė atranka;
➢nustatyto gabumų lygmens
patvirtinimas,
➢nustatyto gabumų lygmens
tikslinimas, parenkant tinkamą
ugdymo programą.
• Pats mokinys • Jo draugai, bendraklasiai
(testai, standartizuoti (kasdieninis bendravimas
klausimynai, pasiekimų – įvairiose situacijose –
rašiniai, pažymiai, žaidimai, darbas
didaktiniai testai – mokykloje)
analizė )

Identifikacijos
šaltiniai

• Mokinio tėvai
• Jo mokytojas (informacija apie vaiko
interesus, laisvalaikį)
 Kaip pažinti savo mokinius?
• Formuojamasis vertinimas • Renkama informacija apie:
padeda nustatyti mokinių – ką mokiniai jau žino ir
interesus, individualius geba,
poreikius, sugebėjimus
– ko jie dar nežino ir negali
• Metodai: padaryti,
– stebėjimas,
– kas juos domina,
– klausymas,
– sąlygos mokiniams – kokią jie turi mokymosi
kalbėti, patirtį ,
– mokinių darbų – kokie mokymosi stiliai
peržiūrėjimas ir jiems geriausiai tinka.
aptarimas,
– klausimai.
• Vertinimo informacija panaudojama sprendžiant,
kaip mokyti toliau – planuoti pamokas visai klasei,
galvojant apie skirtingus klasės mokinius.
Ką reikia žinoti diferencijuojant ugdymo
turinį?
Mokytojo mokymą ir jo mokinių mokymąsi lemiančius
veiksnius

Poreikius
Sugebėjimus
Interesus
Turimą patirtį
...
 Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis
mokinių interesais
• Mokiniai, kaip ir kiekvienas žmogus, nori mokytis to,
kas juos domina ir kas jiems sekasi
• Susidomėjimas išlieka ilgesnį laiką, jeigu tema ar
gebėjimas stimuliuoja mokinį. Mokytojai to pasiekia
leisdami mokiniams iš dalies kontroliuoti savo
mokymąsi – pasirinkti, ko jie nori arba ką jiems reikia
išmokti.
 Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis
mokinių mokymosi apžvalga
• Mokymosi apžvalgoje nurodoma, kaip mokinys mokosi ir kas
jam sekasi geriausiai, veiksniai lemiantys mokymą ir
mokymąsi:
– lytis,
– kultūrinis pagrindas (etniškumas, religija),
– mokymosi stilius,
– kalba, kuria kalba namuose,
– sugebėjimai,
– pomėgiai, interesai.
• Mokytojas, pasinaudodamas mokinio mokymosi apžvalga,
gali pritaikyti mokymą bent vienu aspektu.
 Specialiąją pedagoginę, psichologinę ir socialinę
pagalbą specialiųjų poreikių asmenims ir jų tėvams
teikia
1) bendrojo ugdymo įstaigų specialiojo ugdymo
komisijos;
2) pedagoginės psichologinės tarnybos;
3) sveikatos priežiūros įstaigų specializuotos
tarnybos;
4) specialiojo ugdymo pagalbą teikia specialieji
pedagogai.
• Specialieji poreikiai dar neįvardija to, kad vaikui
reikia kažko daugiau, negu įprastiems vaikams.
• „Vaikas, turintis intelektinių, sensorinių, fizinių ar
somatinių vystymosi sutrikimų, turi tokius pat
poreikius, kaip ir tokių sutrikimų neturintys vaikai. Visi
vaikai turi tiek žemesniųjų, t.y. biologinių, fiziologinių
(pvz., maisto, vandens, lytinį), tiek aukštesniųjų, t.y.
socialinių, dvasinių (pvz., bendravimo, meilės), poreikių.
Taigi sutrikusio vystymosi vaikai neturi specialiųjų, t.y.
išskirtinių poreikių“ (Gudonis, 2002, p. 69).
 Keisti požiūrį į sąvoką specialusis
• Specialiųjų poreikių vaikai minėtų poreikių atžvilgiu
niekuo nesiskiria nuo paprastų vaikų. Pradėjus vartoti
sampratą specialiųjų poreikių vaikai, tačiau įsigilinus į
sąvoką, pamatyta, kad ypatingų ir specialių poreikių
jie neturi.
• Sąvoka specialusis juos išskiria iš kitų, nes šio žodžio
semantikoje glūdi išskirtinumo prasmė. Taigi reikia
kalbėti ne apie specialiųjų poreikių vaikus, o apie šių
asmenų specialiuosius ugdymosi poreikius. (Gudonis,
2002).
 Specialiųjų ugdymosi poreikių
kategorijos
• Pažinimo ir mokymosi poreikiai: dėl specifinių ugdymosi
sunkumų, vidutiniškų ugdymosi sunkumų, žymių ugdymosi
sunkumų, žymių ir kompleksinių ugdymosi sunkumų
• Elgesio, emocijų ir socialinės raidos poreikiai: dėl elgesio,
emocijų ir socialinių sunkumų
• Komunikacijos ir interakcijos poreikiai: dėl kalbėjimo, kalbos
ir komunikacijos, autizmo spektro sutrikimų
• Sensoriniai ir (ar) fiziniai poreikiai: dėl klausos ir regos
sutrikimų, multisensorinių sutrikimų, fizinės negalios
(Ališauskas, Ališauskienė, Gerulis ir kt., 2011, p. 49)
 GABŪS VAIKAI: UGDYMO
PROBLEMOS ir STRATEGIJOS
 Turinys
• Intelektas ir kūrybiškumas
• Gabumo konstrukto modeliai
• Gabaus vaiko pasiekimų motyvacija: problemos ir jų
sprendimo praktika
 Uždaviniai
• atskirti sąvokas „vaiko gabumas“ ir „vaiko gabumai“;
• skirti sąvokas gabus vaikas – sugebantis vaikas – aukštus
pasiekimus turintis vaikas;
• suprasti, kad gabumų realizavimą veikia aplinka;
• suprasti, kad (itin) gabus vaikas nebūtinai yra aukštus
pasiekimus turintis vaikas (t.y. taip vadinama „underachiever“
vaikų grupė – vaikų, kurių intelektas yra aukštas, bet potencialas
nedemonstruojamas akademiniais pasiekimais);
• modeliuoti gabių vaikų ugdymo aplinką, įvertinus pasirinktus,
norimus ar hipotetiškai svarbiausius aplinkos – vieno iš gabumų
virsmo pasiekimais katalizatoriaus – elementus;
• puoselėti asmenybės savybes, lemiančias gabaus vaiko
elgsenos, skirtos realizuoti savo gabumų potencialą,
susiformavimą.(B.Narkevičienė, 2012).
 Pakartokime. Intelektas
Požymiai
sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas,
simbolius, santykius, koncepcijas, dėsnius) nei įgusti naudotis
konkrečiais dalykais;
sugebėjimas spręsti problemas – orientuotis naujose
situacijose, o ne tik panaudoti gerai išmėgintus reagavimo į
įprastas situacijas būdus;
sugebėjimas išmokti ir panaudoti žodžiais ir kitais simboliais
reiškiamas abstrakcijas.
„Intelektas yra individo adaptacinė veikla, kurią
paprastai sudaro tam tikri problemų sprendimo
aspektai ir kurios kryptis priklauso nuo pažinimo
procesų ir operacijų“ (W. K. Estes, 1981)
 Pakartokime. J. P. Guilford intelekto struktūros
modelis
• pateikia 120 sugebėjimų.
• Kiekvienu gyvenimo momentu intelektą
galima apibūdinti trimis veiksmo dydžiais:
turiniu, operacijomis ir rezultatais.
Pvz., kai mažas vaikas pažindamas ką nors mąsto
vaizdais, tuo momentu jo intelektą galėtume
pažymėti užbrūkšniuotu kubeliu, esančiu
viršutinėje dalyje
• Suaugusio žmogaus, kuris spręsdamas kelias
problemas vienu metu mąsto simboliais ir
priima sprendimus, intelekto centrą būtų
galima pažymėti prie figūros pagrindo.
• Tai apriorinė loginė intelekto schema. 16
sugebėjimų: minties laisvumo, minties
aiškumo, mąstymo sklandumo,
lankstumo, kritiškumo ir originalumo,
jautrumo problemoms ir t.t., – rodo
žmogaus kūrybiškumą.
 Pakartokime. Hovard Gardner
Daugialypio intelekto teorija (1983)
26 knygų autorius
• Menas ir žmonijos vystymasis (1973);
• Pažinimo kelias į meninį potencialą (1982);
• Nuotaikos: Daugialypio intelekto teorija (1983);
• Neapmokytas mąstymas: kaip galvoja vaikai ir kaip turi mokyti mokyklos
(1991);
• Daugiakartinės žinios? Teorija ir praktika (1993);
• Pasaulio pakeitimas: maninio potencialo tyrimo struktūra (1994);
• Kas turi žinias? (1999); Daugialypės minties linzės (2005);
...
• Aplikacijų karta (2013) / The App Generation: How Today's Youth
Navigate Identity, Intimacy, and Imagination
“app-dependent” versus “app-enabled”
App Generation (Gardner, Davis, 2013)
• ... the drawbacks of apps: they may
foreclose a sense of identity, encourage
superficial relations with others, and stunt
creative imagination.
• On the other hand, the benefits of apps are
equally striking: they can promote a strong
sense of identity, allow deep relationships,
and stimulate creativity.
• The challenge is to venture beyond the
ways that apps are designed to be used, ...
how the power of apps can be a
springboard to greater creativity and
higher aspirations.
 Pakartokime. 3 intelekto rūšys
• Robertas Sternbergas ir Richardas Wagneris (1986,
1987) intelektą skirsto paprasčiau, nurodydami 3
skirtingas rūšis:
1) akademiniai problemų sprendimo įgūdžiai,
įvertinami intelekto testais,
2) praktinis talentas, kurio reikia kasdieniniame
gyvenime;
3) kūrybinis intelektas, atsiskleidžiantis reaguojant į
naujas situacijas.
 Kūrybingumo kategorijos
• Gebėjimas sujungti tai, kas žinoma, su naujomis procedūromis,
idėjomis arba rezultatais.
• Psichologinių savybių, bruožų visuma, pasireiškianti kūrybiniu
mąstymu.

I. Psichinis procesas – veikla

II. Kūrybinės veiklos rezultatas – produktas
III. Intelekto gabumai, gebėjimai – asmenybė
IV. Socialinės pedagoginės ugdymo sąlygos - veiksmai
(F. Beetlestone, 1997)
 Kūrybingumo komponentai
(Grakauskaitė-Karkockienė, 2006; Bhasin, 2011)
• Divergentinis mąstymas;
• plačios bendrosios žinios;
• specialiosios žinios;
• asmenybės dispozicijos (tolerancija dviprasmybei ir
neapibrėžtumui; motyvacija, atkaklumas užbaigti užduotį).
• Vieni mokslininkai kūrybiškumą laiko gabumo komponentu, kiti
kategoriškai su tuo nesutinka.
 Kūrybingumo raida
• Kuriama spontaniškai, emocingai,
• Ikikonvencinis priklausomai nuo tiesioginio santykio su
6–8 m. aplinka, regimojo suvokimo.

• Pagrįstas mąstymu, kritiniais ir vertinimo

• Konvencinis gebėjimais, varžančiais kūrybingumą, daro
6–10 / 8–12 m. jį nenatūralų.

• Pokonvencinis • Suvokiamos konvencinės vertybės,

kūrybos taisyklės, bet gebamama jų
nuo 12 m. nepaisyti.
• 18-20 m. kūrybingiausi, auga iki 40 m.
(V.Vaicekauskienė, 2009)
Gabumo konstrukto modeliai
pagal Bronę Narkevičienę (2012). Kad augtumėm: (Itin) gabių
vaikų ugdymo modelis. Gairės mokytojo pedagoginei
kūrybai.
 Gabumo lygiai (Gross, 2000)
• „Gabus“: apimame visus gabumo lygius, pradedant baziniu ir
baigiant absoliučiu gabumu.

Gabumo laipsnis / lygis IQ Dalis populiacijoje

Bazinis gabumas 115–129 (1:6–1:40)
Standartinis gabumas 130–144 (1:40–1:1000)
Aukštas gabumas 145–159 (1:1000–1:10 000)
Išskirtinis gabumas 160–179 (1:10 000–1:1000 000)
Absoliutus gabumas 180+ (mažiau nei 1:1000 000)
 Itin gabūs vaikai
• Vaikai, galintys greitai ir efektyviai įgyti žinių ir mokėjimų, juos
pritaikyti kintančiose situacijose naujoms problemoms spręsti,
sparčiai mokytis iš įgytos patirties ir atpažinti, kokiose
situacijose galima panaudoti įgytas žinias ir mokėjimus, o
kuriose – negalima (D.H.Rost, 2004)- IQ=130, gabių IQ =115,
• o patyrę specialistai juos pripažįsta turint aukštų pasiekimų ar
potencialą vienoje ar keliose srityse (bendrojo intelekto,
akademinės srities, kūrybinio ar produktyvaus mąstymo,
psichosocialinėje, meninės veiklos, psichomotorinėje).
 J. S. Renzulli (1986) trijų žiedų modelis
• Į užduotį orientuotas darbingumas
• Kūrybiškumas
• Ypatingai aukšti intelekto gabumai
• Bendrieji pasiekimai / Specialieji pasiekimai
 A. J.Tannenbaum (1983) psichosocialinis
gabumo modelis
• Bendrieji gabumai
• Specialieji gabumai
• Ne intelekto veiksniai
• Aplinkos veiksniai
• Atsitiktiniai veiksniai
 F. Gagne (2004) diferencijuoto gabumo -
talentingumo modelis
• 4 gabumų sritys (natūralūs gabumai): intelekto, kūrybinė,
socioemocinė, sensomotorinė.
• Gabumas =10 proc. pačių geriausių toje srityje bendraamžių.
• Septynios talentingumo sritys (sistemingai išugdyti
gebėjimai): akademinė, menai, laisvalaikio veikla, socialinė
veikla, sportas, technologijos.
• Talentingumas =10 proc. pačių geriausių toje srityje
bendraamžių.
• Katalizatorius, spartinantis vaiko gabumų virsmą
talentingumu, yra asmenybės ir aplinkos kintamųjų rinkinys.
F. Gagne (2004)
 Gabių vaikų savybės
• Gabių ir talentingų vaikų ugdymas -
https://youtu.be/strA2CA22fo
• Aukšti mokymosi rezultatai
• Gyvumas, smalsumas
• Poelgių nepriklausomybė
• Iniciatyvumas, troškimas dalyvauti naujovėse
• Problemų sprendimo lankstumas
• Pastabumas
• Gebėjimas greitai išmokti naudotis praktine patirtimi
• Gebėjimas panaudoti kitų sričių žinias ir rasti ryšį tarp idėjų,
kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nieko bendra neturinčios
• Istorijų kūrimas
• Humoro jausmas (J. Gay, 1978)
 Gabių vaikų požymiai (Clark, 2002)
Kognityvinė sritis Nepaprastas smalsumas, noras žinoti
Greitas suvokimas
Neįprastai platūs interesai
Gerai išsivysčiusi kalba
Idėjų gausa, originalūs problemų sprendimo būdai
Emocinė sritis Jautrumas kitų jausmams
Stiprus humoro jausmas (draugiškas arba agresyvus)
Ryškus teisingumo jausmas
Idealizmas

Intuicijos sritis Ankstyvas susidomėjimas intuityviuoju žinojimu ir

metafizinėmis idėjomis
Domėjimasis ateitimi ir prognozėmis
Informacijos gausa
Psichomotorinė Nepasitenkinimas, jei kūno pasiekimai nėra tokie ryškūs
sritis kaip intelekto
• Mokslinėje literatūroje labiausiai paplitęs požiūris, kad itin
gabiais laikytini
• apie 3 proc. vaikų. (šis skaičius atspindi vaikų, pasižyminčių
bendraisiais gebėjimais, lemiančiais puikius akademinės
veiklos rezultatus, procentą),
• gabiais, dar apie 13–15 proc. (Davis ir Rimm, 1985; Rost,
2000, Freund-Braier, 2001).
• Apklaustiems mokytojams būdingas optimistinis požiūris į
savo ugdytinių gebėjimus.
• Žinant „Pigmalijono efekto“ reikšmę (mokiniai, kuriuos jų
mokytojai laiko gabesniais, pasiekia geresnių mokymosi
rezultatų), tai galima vertinti teigiamai.
 Ugdymo problemos
• Gabių vaikų ugdymas galėtų būti grindžiamas tokiu ugdymo
problemų skirstymu (Jovaiša, 1993, p.161):
– vaiko, jaunuolio, t.y. ugdymo subjekto, fizinio ir dvasinio vystymosi
poreikių ir galimybių priimti ugdomąją veikmę pažinimas,
– kultūrinis žmonijos palikimas, kurį turi įsisavinti ugdytiniai (ugdymo
turinys),
– ugdymo tikslai, uždaviniai, priemonės, būdai, metodai ir formos,
kuriais galima efektyviai plėtoti individualybės fizines ir dvasines jėgas,
– atskirų asmenų ir jų grupių veiklos organizavimas,
– ugdymo veikėjų savybės, būtinos dirbti su gabiais vaikais,
– ugdymo veikėjų sąveikos su ugdytiniais ypatybės.
 Mokytojų labiausiai pageidaujamos
darbo su gabiais vaikais sąlygos

• Kad itin gabūs moksleiviai būtų rengiami olimpiadoms,

konkursams ir kt. (1,89),
• kad jie ir po pamokų galėtų naudotis atitinkamų interesų
tenkinimui reikalingomis priemonėmis (1,81),
• kad dalykiniai konkursai ir olimpiados būtų rengiami
mokykloje (1,77),
• kad nepaisant sudėtingos Lietuvos ekonominės situacijos
itin gabių jaunuolių ugdymui būtų skiriamos papildomos
lėšos (1,65),
• itin gabiems moksleiviams per pamokas pateikiamos
specialios, sudėtingesnės užduotys (1,67),
• būtų pasiūlomos atskiros užduotys namų darbams (1,62)
ir kt. (B. Narkevičienė, 2007)
 Mokinių labiausiai pageidaujami darbo su
gabiaisiais būdai:
• kad mokytojai rengtų juos olimpiadoms, konkursams ir pan.
(1,58);
• kad konkursai ir olimpiados būtų rengiamos mokykloje (1,39);
• kad būtų pakankamai itin gabių vaikų ugdymui reikalingų
priemonių, galimas taikyti namuose savarankiškai mokantis.
(B. Narkevičienė, 2007)
 Mokytojų mažiausiai pageidaujamos darbo su
gabiais vaikais sąlygos
• Itin gabiems mokiniams būtų leidžiama nelankyti kai kurių
pamokų, nes dėstoma medžiaga jiems jau žinoma (0,15);
• jie vieną dieną per savaitę gali nelankyti pamokų ir skirti ją
savo intelektualinių gebėjimų ugdymui atskiroje domėjimosi
srityje (0,34);
• jiems būtų leidžiama vieną ar kelis dalykus mokytis
aukštesnėje klasėje (0,41);
• kursas jiems galėtų būti “suspaudžiamas”, t.y., dalyko
mokomoji medžiaga, paprastai išdėstoma per 4 m., būtų
išdėstoma, pvz., per 3 m. (0,44);
• būtų papildomai mokomi po pamokų (0,45).
(B. Narkevičienė, 2007)
 Mokinių nepageidaujami dalykai:
• papildomas mokymas po pamokų (-0,19),
• leidimas nelankyti kai kurių pamokų (-0,1),
• „suspaustas“ kurso dėstymas (0,1),
• atskiros namų darbų užduotys (0,6),
• galimybė nelankyti pamokų kartą per savaitę (0,6),
• už gabių mokinių ugdymą atsakingo asmens buvimas
mokykloje (0,07) ir kt. (B. Narkevičienė, 2007)
 Išvados 1/2

• Mokinių nuomonė yra daug kuo artima mokytojų nuomonei.

• Ir mokiniai, ir mokytojai labiausiai linkę pritarti tradiciniams
darbo su gabiais vaikais metodams (pvz., gabiųjų rengimui
konkursams ir olimpiadoms, konkursų ir olimpiadų
organizavimui).
• Mokiniai, kaip ir mokytojai, pageidauja geresnio mokyklų
aprūpinimo ugdymo priemonėmis.
 Išvados 2/2

• Į netradicinių, mažiau įprastų metodų taikymą (pvz., leidimą

nelankyti pamokų) mokytojai žiūri atsargiai – jiems nuosaikiai
pritaria, o mokiniai kai kurių atžvilgiu yra nusiteikę netgi
priešiškai.
• Nesutikimą lemia:
– nenoras, kad mokykloje, klasėje atsirastų „išskirtinių“
mokinių, su kuriais elgiamasi ne taip, kaip su visais,
– nenoras, kad mokytojai skirtų papildomas užduotis,
intensyvintų medžiagos mokymąsi ir pan.
 Gabaus vaiko pasiekimų
motyvacija: problemos ir jų
sprendimo praktika
Gabių vaikų ugdymo(si) specialieji poreikiai
• Poreikiai ugdymo turinio ypatybėms (Van Tassel-Baska, 1989):
– naudoti aukštesnio abstrakcijos lygio simbolių sistemą,
– ilgiau dirbti susidomėjimą sukėlusioje srityje,
– įvairiai tyrinėti,
– greitai įsisavinti bazines žinias ir plėsti žinių lauką,
– pasirinkti domėjimosi sritį ir ją giliau studijuoti.
 Problemos
 Gabių vaikų dėmesio koncentracija ypatinga, jie atkakliai
siekia gerų rezultatų. Tačiau turėdami mažai patirties, kartais
imasi užduočių, su kuriomis negali susidoroti.
 Kartais gabūs vaikai klasėje nuobodžiauja, nes netinkamai
mokomi, jaučiasi intelektualiai vieniši.
 Gabaus vaiko noras greičiau negu kiti atsakyti į mokytojo
klausimą.
 Greitai orientuodamiesi ir iš karto pagavę pasakojimo esmę,
gabūs vaikai pertraukinėja, sako savo nuomonę, dalijasi
įspūdžiais.
 Problemos

Kai kuriems mokytojams gali būti ypatingai įkyrus mokinys,

kuris jungia aukštą intelektą su dideliu kūrybingumu.
• Jei jam nesukuriama tokia veiklos erdvė, kurioje jis galėtų save
realizuoti, tai jis savo sąmojus ir pokštus naudoja netinkamai.
 Problemos: socialinės adaptacijos
Dažnai gabus mokinys yra metais ar dvejais pastumiamas į
priekį, t.y. perkeliamas į vyresnes klases. Mokinys ne visada
pritampa prie vyresnių už jį bendraklasių.
• Pamažu susidaro neigiama klasės draugų nuostata į gabų
vaiką. Norėdami apsiginti gabūs vaikai darosi kandūs, šaiposi iš
kitų tik dar labiau didindami priešpriešą arba kenčia ir
„užsidaro savyje“.
 Problemos: socialinės adaptacijos
• Savo bendraamžius intelektine branda toli pralenkę vaikai
netenka referentinės grupės, su kuria galėtų identifikuotis;
• o paauglystėje identifikacija su grupe yra vienas iš svarbiausių
poreikių.
• Gabiam vaikui gali kilti aštri pasirinkimo problema: ar rinktis
bendraamžių grupės palaikymą, ar laimėjimus akademinėje
sferoje (Clark, 1983).
 Problemos: socialinės adaptacijos
• Realizuodami didelius gabumus moksleiviai dažnai patenka į
įvairias varžymosi situacijas – dalyvauja olimpiadose,
konkursuose, laiko atrankinius, stojamuosius testus ir pan., o
tai sukelia didelę įtampą, stresą (Davis ir Rimm, 1985).
• Jiems taip pat tenka išgyventi stresą dėl nepalankaus
bendraamžių požiūrio į tai, kad gabiesiems rodoma daugiau
dėmesio, jiems sudaromos kitokios nei visiems likusiems
sąlygos.
 Problemos: socialinės adaptacijos
• Aplinkiniai pernelyg dažnai bando gabiesiems „parodyti jų
vietą“, nepelnytai kritikuodami, neva taip siekdami apsaugoti
juos nuo galimo išpuikimo. Tai gali sukelti gabių mokinių savęs
vertinimo krizę (Webb, Meckstroth, Tollan, 1987).
• Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad neigiamiausias
bendraamžių požiūris į gabius mokinius 9–12 klasių grupėje yra
dešimtosiose ir vienuoliktosiose klasėse.
• Šį etapą galima laikyti kritiniu gabių vaikų raidos etapu, jiems
kyla daug didesnė grėsmė patirti bendraamžių spaudimą, kad
yra „ne tokie, kaip visi“, ir išgyventi psichologinį diskomfortą.
• Ypač stiprų bendraamžių atstūmimą, remiantis tyrimo
duomenimis, patiria tokio amžiaus miesto berniukai.
 Gabiesiems turime padėti ugdyti
• pasitikėjimą savimi, kuris būtų pagrįstas savo vertės
įsisąmoninimu,
• sugebėjimą įvertinti savo ir kitų privalumus, trūkumus,
intelektinį smalsumą ir pasirengimą tyrinėti, pagarbą ir
atidumą kitiems,
• kantrybę, mokyti juos bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių
sugebėjimų, pažiūrų žmonėmis.
• Pageidautina, kad į šių problemų sprendimą
įsitrauktų ir pedagogai, psichologai, kiti specialistai,
gabių mokinių tėvai, kiti artimi asmenys.
Mokyklos veiklos praturtinimas
 Prosocialus gabių vaikų moralinio samprotavimo
modelis (Linda Silverman, 1993)
Pažintinė empatija
Pažinimas
Emocinė empatija Empatija

Teisingumas
Moraliniai principai Globa, rūpestis
Pasaulis taps geresnis, jei
padėjau užaugti vaikui...
(nežinomas autorius)

Bring on the Learning Revolution! | Ken Robinson

| https://youtu.be/kFMZrEABdw4
 Inkliuzyvaus ugdymo reikalavimai
• Prieinamumas: mokyklos aplinkos ir patalpų pritaikymas
neįgaliems asmenims, specializuota kompiuterinė ir kita
įranga, mokymo priemonės akliesiems, fiziškai neįgaliems ar
silpnaregiams.
• Mokyklos pedagogų ir viso personalo pasirengimas
(pakankamas informuotumas apie įvairias negales ir darbą su
neįgaliais asmenimis.
• Ugdymo programų ir mokymo būdų pritaikymas.
• Visų mokinių ir pedagogų teigiamų nuostatų suformavimas.
Kiekvienas pedagogas turi stengtis
• Kuo geriau patenkinti individualius mokinio
poreikius.
• Įvertinti mokymosi gebėjimus ir negalias.
• Nukreipti diagnostiniam įvertinimui.
• Sudaryti individualiąsias programas.
• Bendradarbiauti su kitais specialistais nustatant ir
maksimaliai išnaudojant ypatingųjų vaikų gebėjimus.
 Literatūra
• Narkevičienė, B. (2007, 2012). Gabūs vaikai: iššūkiai ir galimybės. Kaunas:
Technologija.
• Brody, L. E., Mills, C.J. (2005 June). Talent search research: what have we
learned? / High ability studies. 16 (1), p. 97-112.
• Myers, D. G. (2002). Psichologija. Vilnius.
• Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija (2005). LR švietimo ir mokslo
ministro 2005-12-29 įs. Nr. ISAK-2667.
• Gardner, H. (2005). Multiple Lenses on the Mind.
http://www.pz.harvard.edu/PIs/HG_ Multiple_ Lenses.pdf
• Grakauskaitė-Karkockienė, D. (2003). Kūrybos psichologija .Vilnius.
• Pečiuliauskienė, P., Valantinaitė, I, Malonaitienė, V. (2013). Z karta:
kūrybingumas ir integracija: mokslo monografija. Vilnius: Edukologija.
 2 tema
• Psichologiniai ugdymo(si) proceso veiksniai
• Mokymosi teorijos.
• Pagrindinės motyvacijos teorijos
• Motyvacijos reikšmė mokymuisi
• Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo
psichologiniai aspektai
(10 kontaktinių akademinių valandų, 5 savarankiško darbo
akademinės valandos)
Tikslas:
•gebėti analizuoti mokymo(-si) situacijas, taikant
mokymo teorijų dėsningumus ir psichologijos krypčių
principus;
•gebėti juos taikyti praktinėms ugdymo problemoms
spręsti.
Pagrindinės mokymo ir išmokimo teorijos:

•elgesio,
•socialinio išmokimo,
•kognityvinė,
•socialinio konstruktyvizmo.
•Kokie šių teorijų privalumai ir trūkumai?
•Kaip jas galima pritaikyti mokymo(-si) veikloje?
 Paradigmos
• Elgesio
• Kognityvinė
• Konstruktyvizmo
• Modeliavimo, arba sąrangos
• Humanizmo,
 Elgesio teorijos

• Klasikinis sąlygojimas (Pavlov)

• GOMS modelis (Card, Moran, Newell)
• Operantinis sąlygojimas (Skinner)
• Socialinė išmokimo teorija (Bandura)
 Kognityvinė paradigma
•Asimiliacijos teorija (Ausubel)
•Atribucijos teorija (Weiner)
•Kognityvinio krūvio teorija (Sweller)
•Kogityvinė daugialypės terpės mokymosi teorija (angl. Cognitive
Theory of Multimedia Learning) (Mayer)
•Mokymosi dalių išdėstymo (angl. Component Display) teorija
(Merrill, Reigeluth)
•Mokymo išplėtojimo (angl. Elaboration) teorija (Reigeluth)
•Geštalto psichologija (Tolman)
•Protinių modelių teorija (Johnson-Laird)
•Schemų teorija
•Pažintinės raidos teorija (Piaget)
 Konstruktyvizmo, socialinio ir situacinio
mokymosi teorijos
• Pažintinė pameistrystė (angl. Cognitive Apprenticeship ) (Collins ir
kt.)
• Praktikos bendruomenės (angl. Communities of Practice) (Lave,
Wenger)
• Mokymasis atrandant (angl. Discovery Learning) (Bruner)
• Socialinės raidos teorija (Vygtosky)
• Probleminis mokymasis (PBL)
• Situacinis mokymasis (Lave)
 Humanistinės teorijos
• Motyvacijos sąrangos modelis (angl. ARCS Model of
Motivational Design (Keller) (šį modelį sudaro keturi
žingsniai, kuriais siekiama paskatinti ir palaikyti
motyvaciją mokytis: dėmesys, aktualumas,
pasitikėjimas, pasitenkinimas)
• Emocinio intelekto (Goleman)
• Patirtinio mokymosi (Kolb)
• Poreikių hierarchijos modelis (Maslow)
• Apsisprendimo, savideterminacijos teorija (angl. Self-
Determination Theory) (Deci, Ryan)
 Sąrangos teorijos ir modeliai
(norminamieji)
• Sąrangos, arba projektavimo, tyrimai
• Mokymo struktūros ADDIE modelis (angl. ADDIE Model
of Instructional Design)
• Motyvacijos struktūros modelis (angl. ARCS Model of
Motivational Design) (Keller)
• Nuoseklaus plėtojimo teorija (angl. Elaboration Theory)
(Reigeluth)
 Aprašomosios ir meta-teorijos

• Veiklos teorija (Vygotskis, Leontjev, Luria, Engstrom ir

kt.)
• Veikėjo- tinklo teorija (angl. Actor-Network Theory)
(Latour, Callon)
• Bloom taksonomija (Bloom)
• Paskirstomojo pažinimo teorija (angl. Distributed
Cognition) (Hutchins)
 Tapatumo teorijos

• Erikson raidos stadijų teorija (Erikson)

• Tapatumo statuso teorija (Marcia)
• Aš teorijos: vientisumo ir augimo (angl. Entity and
Incremental Theory) (Dweck)
 Įvairialypio mokymosi teorijos ir modeliai

• Išgalėjimo, pajėgumo, afektinio atsako (angl.

Affordance Theory; dab. Affective Turn, )
(J.J.Gibson)
• Daugialypio intelekto teorija (angl. Multiple
Intelligences Theory) (Gardner)
 Kita klasifikacija
• Bihevioristinis požiūris: E. L. Thorndike teorija; C. L. Hull teorija;
I.Pavlov klasikinio sąlygojimo teorija ir jos taikymas ugdymo
procese; B. F. Skinner operantinio determinavimo teorija,
pastiprinimo schemos; Premacko principas.
• Socialinis - kognityvinis požiūris: J. B. Rotter socialinio išmokimo
teorija; A. Bandura išmokimo stebint teorija; išmoktas
bejėgiškumas (M. Seligman).
• Geštaltinis požiūris: E. C. Tolman teorija.
• Kognityvinis požiūris: J. Piaget teorija; J. Bruner pažinimo plėtotės
teorija; L. Vygotskio idėjos; D. P. Ausubel kognityvinės struktūros; R.
M. Gagne modelis; mokymasis kaip informacijos apdorojimas;
mokymasis kaip problemų sprendimas; išmoktų dalykų perkėlimas.
• Humanistinis požiūris: A. Maslow poreikių hierarchijos teorija ir jos
taikymas ugdymo procese; C. Rogers nedirektyvaus mokymo
principai
 Mokymasis, išmokimas
•Psichologiniais terminais, mokymasis – tai aktyvi, tikslinga
besimokančiojo veikla, sukelianti esminius jo psichikos ir
elgesio pakitimus.
•Mokymasis – tai psichinės sistemos struktūravimas,
specifinė individualaus aktyvumo forma, būtina išmokimo
sąlyga.
•Išmokimas – tai mokymosi pasekmė. Išmokimo esmė - tai
kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių
veiksmų pakitimai.
•Išmokimas – tai ankstesne veikla arba elgesiu grindžiamas
tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio
kitimas, esant analogiškai situacijai.
 Bihevioristinis požiūris
• Šios teorijos išmokimą apibūdina kaip ryšių tarp stimulo ir reakcijos (S-R) kitimą.
Jeigu Jūs pasirinkote raktą, kuriuo pavyko atrakinti spyną,
tikėtina, kad ir kitą kartą Jūs rinksitės tą patį raktą spynai
atrakinti.
Jei kas nors Jus pagyrė už tai, kad Jūs gražiai atrodote su savo
naujuoju megztuku, tikėtina, kad Jūs mielai juo vilkėsite ir
ateityje.

Tai pastiprinimo principo, labai svarbaus analizuojant elgesį,

pavyzdžiai.
 E. L. Thorndike teorija

• Jis teigė, kad didžiulis vaidmuo išmokstant tenka

mėginimui.
• Pradinis išmokimo momentas – probleminė situacija, o
susidarius probleminei situacijai, organizmas pasireiškia
kaip viena visuma ir aktyviai veikia mėginimų ir klaidų
būdu. Per tokias pratybas jis išmoksta.
 C. L. Hull teorija

• Jis kiek kitaip aiškino išmokimą: išmokimą siejo su

susidariusiu įgūdžiu, o įgūdžio susidarymą – su sąlygomis,
buvusiomis prieš pastiprinimą.
• Jo teorija remiasi nuomone, kad organizmo brendimas
prasideda nuo poreikių, netekus pusiausvyros.
• Jis sakė, kad poreikis – pirminis aktyvumo šaltinis, o
galutinis aktyvumo tikslas – poreikį patenkinti.
 B. F. Skinner teorija
• Skyrė reaktyvųjį ir instrumentinį elgesį: reaktyviajam įtakos turi
stimulas, instrumentiniam – individas.
• Jis tyrinėjo, kaip išmokstama susidarant klasikiniams sąlyginiams
refleksams( ryšys tarp naujo objektyvaus dirgiklio ir įgimtų
reakcijų) ir kaip išmokstama susidarant instrumentiniams
refleksams.
• Susidarant klasikiniam refleksui, gyvūnas būna pasyvus, o
instrumentiniam refleksui susidaryti būtini paties gyvūno
veiksmai.
• Klasikinis sąlyginis refleksas nepadeda išspręsti uždavinio
(lemputė užsidega, ir šuniui išsiskiria seilės, bet iš to jam jokios
naudos).
 B. F. Skinnerio teorija

• Kai įsitvirtina instrumentinis refleksas, individas savo aktyvumu

išsprendžia jam iškilusią problemą.
• Išmokimui yra reikalingas pastiprinimas (mokytojo šypsena
padeda išmokti).
 Paskatinimas, pastiprinimas
• Paskatinimas yra procesas, kai pageidaujamas elgesys yra
pastiprinamas, t.y. savotiškai apdovanojamas, siekiant, kad jis
kartotųsi ateityje.
• Norint išmokyti individą konkretaus elgesio, svarbu surasti
tinkamus pastiprinimus, jų pateikimo būdą ir kartojimų skaičių.
 4 pastiprinimo režimai
Pastiprinimo režimai, suformuluoti, ištyrus žiurkių ir
balandžių elgesį:
a) fiksuotų proporcijų režimas (gyvūnas maistą gauną po
kiekvieno fiksuoto reakcijų kiekio,-tai vadinama nuolatiniu
pastiprinimu);
b) fiksuoto intervalo režimas (pastiprinimą gyvūnas gauna iš
karto po pirmos reakcijos, vėliau – po nustatyto laiko);
c) kintančių proporcijų režimas;
d) kintančių intervalų režimas.
Tai nereguliarieji pastiprinimai (lošėjas niekada nežino, kiek kartų
turi mesti kauliuką, kad išloštų; rašytojas rašo, nors ne visiems
kūriniams randa leidėją ir uždirba nereguliariai).
 Nė viena reakcija negali kilti, skatinama
bausmių
• Tik teigiamas pastiprinimas gali sukelti norimas reakcijas.
• Vis dėlto yra baudos ir kalėjimai. Bausmių liekamieji reiškiniai
nevienareikšmiai, tačiau jie skiriasi nuo teigiamai paveiktų
savo stabilumu. Pvz., recidyvistų lygis tarp nubaustųjų rodo,
kad kalėjimų režimas mažai efektyvus.
• Bausmės sukelia agresyvią reakciją, ši – baimę ir neapykantą
veiklai, susijusiai su bausmėmis. Žmogui nepateikiama
pavyzdžio, kaip jis turėtų elgtis.
 Skatinimo formos

1. Pozityvus skatinimas – kad veiksmas būtų

paskatinimu, jis turi atitikti žmogaus poreikius.
2. Negatyvus skatinimas.
3. Pozityvus baudimas – bausmė, sukelianti pozityvias
pasekmes.
4. Negatyvus baudimas – bausmė, nelydima skatinimo.
5. Ignoravimas – reakcijos užgesinimas, slopinimas
(taip formuojasi išmokstamas bejėgiškumas).
• Daugelis profesinių psichologų organizacijų, pvz.,
Amerikos psichologų asociacija reikalauja įnešti pinigus
iki tam tikros nustatytos datos, t.y. perspėja, kad
pasielgusiųjų kitaip laukia bausmė.
• O elgesio analizės asociacija turi kitokią tvarką: jei
žmogus įmoka anksčiau numatytos datos, mokestis
mažėja. Tai teigiamo paskatinimo pavyzdys.
• Stiprus antrinis paskatinimas – pinigai. Žmogus dirba,
vagia, lošia, t.y. užsiima įvairia veikla dėl jų.
• Anot bihevioristų, studijuoti besimokančiojo mąstymą ir
informacijos apdorojimą neįmanoma, nes tokių dalykų negalima
tiesiogiai stebėti. Taigi tyrimo objektas yra mokymo
organizavimas, mokinių elgesys ir jų tarpusavio priklausomybė.
• Tyrimo metodas – pozityvistinis modelis, pasiskolintas iš gamtos
mokslų metodų.
• Didžiausia bihevioristinių mokymosi ir išmokimo sampratų
problema yra ta, kad pakitęs elgesys ir jo įsigalėjimas
apibūdinami, remiantis “išoriniu” stebėjimu. Mokinys suvokiamas
kaip pasyvus gavėjas, kuris neatsako už tai, kaip mokosi ir
išmoksta.
▪ Niekas nesimoko šiaip sau, reikalingas atlygis ar
paskatinimas.
▪ Trumpos užduotys, kurso padalinimas į
modulius, kad mokiniai dažniau patirtų sėkmę
ir gautų atlygį.
▪ Paskatinimas turi sekti nedelsiant po laukto
veiksmo.
▪ Mokymasis vyksta žingsnis po žingsnio ir
pastiprinamas pasikartojančia sėkme.

▪ Sėkmė žadina mokymosi motyvaciją

 Mokytojo ir mokinio vaidmenys –
bihevioristinis modelis
(Pagal A. Pollard, 2003)

MOKINYS Atsako
Atsako

MOKYTOJAS Sprendžia, Moko Vertina Moko

ką svarbu ir skatina
išmokti
 Biheviorizmas klasėje (1)
(Pagal A. Pollard, 2003)
Mokinys
Pasyvus, individualus, išoriškai motyvuotas

Mokymas ir mokymasis
Mokytojas perduoda žinias ir gebėjimus
Mokymasis priklauso nuo mokymo ir teisingo elgesio skatinimo
Būdinga mokinio veikla
Klasė klausosi mokytojo
Klasė atlieka užduotis
 Biheviorizmas klasėje (2)
(Pagal A. Pollard, 2003)

Pagrindiniai bruožai
•Tiesiogiai loginiu linijiniu būdu išdėstomos dalyko žinios
•Gali būti greitas ir efektyvus būdas išmokti, kai naujos žinios
atitinka mokinių jau turimą supratimą

Problemos
•Gali būti nesusieta su jau turimu supratimu ir dėl to
atsiranda žinių paviršutiniškumas
•Sunku motyvuoti visus mokinius klasėje
•Sunku pritaikyti dalyko medžiagą įvairiems vaikų poreikiams
 Geštaltistų pažiūros
•Dauguma dalykų geriau išmokstama, kai idėjos yra
sugrupuojamos į platesnes sistemas.
•K. Levinas: mokymasis – tai savo patyrimo perorganizavimas
įsisąmoninant reikšmes ir prasmes.
 E. C. Tolman geštalto teorija
• Išmokstama, kai susidaro ryšiai tarp ženklo ir pažyminčiojo (S- S),
svarbiausias vaidmuo tenka suvokimui.
• Stimulą subjektas „įsisąmonina“ ne tiek dėl savo reakcijos, bet
dėl to, kad jis jį suvokia.
• Mokant būtina laikytis patvirtinimo, o ne pastiprinimo principo.
• Tolman pradėjo vartoti latentinio išmokimo sąvoką. Latentinis
išmokimas – tai nepastebimas išmokimas, kuris iš tikrųjų vyksta.
•
E. C. Tolmano ir kitų S-S teorijomis yra pagrįsta „ženklinio
mokymo“ koncepcija.Remiantis šiomis teorijomis, vaikų, kurie
mokomi skaityti, prašoma daug kartų suvokti raides, žodžius ir
šias raides arba žodžius iliustruojančius objektus arba piešinius.
Knygelėse raidė, kurios norima išmokyti, išryškinama spalva.
 Kognityvioji mokymosi samprata
• Išsirutuliojo iš bihevioristų neišspręstų problemų.
• Technologijų laimėjimai, pirmiausia kibernetika ir
dirbtinio intelekto tyrimai, nauji empiriniai duomenys
apie mokymąsi ir išmokimą, paakino gilintis į mąstymą
ir atmintį. Šių tyrimų metu gilinamasi į kokybines
mokymosi ir teorinio mąstymo ypatybes.
• Remiasi informacijos apdorojimo modeliu, ir žvelgia į
žmogų kaip į aktyvų, tikslo siekiantį, gaunantį,
apdorojantį ir kuriantį informaciją.
• Taigi labiau pabrėžiamas informacijos apdorojimas, o ne
rezultatas.
 Kognityvinių tyrimų dalykai
• Mąstymo raida, atminties vaidmuo mokantis ir
informacijos apdorojimo procesai.
• Tyrimai, skirti mokymosi sunkumams išsiaiškinti:
– mokymosi problemų išaiškinimas, remiantis
įvairiomis mokymosi strategijomis ir modeliais,
– mokinių išankstinių nuomonių, susijusių su dalyku,
kurio jie mokosi, svarba mokant.
• Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad vidiniai modeliai,
kurie tvarko esamą informaciją, ir tai, kaip mokinys
mokosi, yra aiškiai susiję su mokymosi procesu.
 Kognityvinis požiūris į mokymosi procesą

• Perimdami naują informaciją ir mokydamiesi naujų

įgūdžių, nuolatos kuriame strategijas ir savitus
mokymosi modelius.
• Bendros strategijos: vienas iš svarbiausių vidinių modelių
mokantis ir kartojant yra funkcijų automatizacija;
• laikyti atgalinį ryšį veiklą patvirtinančiu kriterijumi (mokinys gali
atmesti savo paties teisingą atsakymą, jeigu mokytojas suabejoja
jo tikrumu (žr. Driver, 1985);
• naudojimas strategijų, kurios remiasi atmintimi, siekiant
teisingai atsakyti (pvz., kai kurių pratybų sąsiuvinių gale
pateikiamos baigiamosios užduotys).
Svarbiausia mokantis yra tai, ką mokinys jau žino.
(Ausubel, 1978)

• 1. Kokią įtaką išankstinės nuomonės daro mokymuisi?

• Žmonės mokosi ir išmoksta naujų dalykų, iš dalies susiedami juos
su jų turimomis žiniomis bei įgūdžiais.
• Senosios žinios ir išankstinės nuomonės yra prielaida tam, kaip
nauja informacija bus priimama, ir gali kliudyti išmokti.
• Nuomonės, kurias mokiniai susiformuoja iš savo pačių patirties,
paprastai esti patvarios, kur kas patvaresnės, negu nauja
informacija, kurią perteikia mokytojas arba vadovėlis.
• 2. Kaip planuojant mokymą turėtų būti
atsižvelgiama į išankstines nuomones mokant
dėstomųjų dalykų?
• Norint, kad mokiniai tikrai gerai išmoktų ir suprastų
naują informaciją, reikia pirmiausiai išnagrinėti ir
paveikti klaidingas arba iškreiptas sąvokas arba
idėjas ir nustatyti išankstines nuomones.
 D. Ausubel išvada

• Vaikas mokosi, kai įsisąmonina kryptingą instrukciją. Kryptingai,

prasmingai mokydamasis, vaikas gali pataisyti savo blogus
įpročius ir išvengti klaidingų sprendimų.
• Dėl to būtina:
• adekvati įvadinė medžiaga, kaip toliau elgtis;
• galimybės susieti naują mokymosi medžiagą su anksčiau
žinoma;
• tiksliai išsiaiškinti, kuo tik ką atrasta informacija skiriasi nuo jau
žinomos; suprasti bendrą perėjimo prie vis naujos informacijos
pagrindą.
 D. Ausubel išvada

• Taigi, manoma, kad mokymasis yra kryptingas ir prasmingas,

kylantis iš mokinio vidinio aktyvumo, išmokstama suprantant vis
naujus ryšius ir santykius.
• Svarbu rasti tinkamiausius būdus, kaip įterpti naujas idėjas į
mokinio pažinimo struktūrą.
 J. Piaget pusiausvyros teorija

• Jis skyrė dvi išmokimo fazes: asimiliacijos ir akomodacijos.

Išmokimas prasideda asimiliacijos fazėje ir baigiasi akomodacijos
fazėje.
• Asimiliacijos fazėje į seną elgesio schemą įjungiami nauji
objektai, tie, kurie patenkina tos schemos pagimdytą poreikį.
Poreikis paliečia tuos objektus, kuriuos esama schema gali
asimiliuoti.
• Akomodacijos fazėje kartu su sėkmės pajutimu modifikuojasi
pati veiksmo ar elgesio pastiprinimo schema: svarbų vaidmenį
išmokstant iš pradžių atlieka poreikis išmokti, paskui nauja
schema ir su ja atsiradęs pasitenkinimo jausmas.
 J. Linhart teorija
• Mokymąsi tyrinėjo kaip vidinį procesą ir tikslingą elgesį, kai pakinta
besimokančiojo asmenybės motyvacinės ir pažinimo struktūros.
• Mokymasis – tai specifinė subjekto veikla, kai, iškilus uždaviniui ir
pasirinkimo galimybei, veikiant išorinėms sąlygoms, subjektas
keičia savo psichiką ir elgesį taip, kad nauja informacija sumažintų
savo netikrumą ir rastų teisingą atsakymą arba adekvatų elgesio
būdą;
• tai nuolatinis hipotezių formulavimas ir sprendimų priėmimas;
• mokantis formuojasi sugebėjimų ir charakterio struktūros, keičiasi
tikslai, nuostatos, savimonė (tai turi įtakos asmenybės tobulėjimui).
• Mokymasis yra subjekto vidinis aktyvumas, labai konkretus ir
sudėtingas procesas, kurį lemia tikslas, įgyta ir įgijama patirtis,
grįžtamojo ryšio tikslai ir kt.
 Progresyviosios mokymo teorijos

• Rėmėsi šiais principais:

• dėmesio centre vaikas ( o ne mokymo turinys);
• jis yra aktyvus tol, kol suaugusieji jo „nespaudžia“;
• mokytojas – mokinio draugas ir palydovas į žinių pasaulį;
• mokykloje ne rengiamasi į gyvenimą, o gyvenama;
• mokiniai mokosi spręsti ir sprendžia problemas, o ne tik
atlieka skirtas užduotis;
• bendradarbiavimas svarbesnis už rungtyniavimą.
 Humanistinė psichologija

• Remdamasis gilesniu žmogaus esmės ir jo asmenybės raidos

supratimu, išplėtė mokymosi sąvoką, sukonkretindama
progresyvizmo ir egzistencializmo idėjas.
• Anot jų, žmogus gyvena nuolat kintančioje aplinkoje, o tiesa
santykinė, todėl svarbiausia sužadinti vaikui pažinimo troškulį,
parengti jį nuolatiniam savarankiškam mokymuisi visą
gyvenimą.
• Vaikams daugiausia mokymosi problemų kyla, kai suaugusieji
netinkamai kišasi į jų mokymąsi.
• Žmogus turi natūralią vidinę galimybę mokytis. Iš išorės suteikta
galimybė mokytis vaikui yra kaip dovana, kuria naudodamasis, jis
gali augti kaip žmogus, visiškai save išreikšdamas.
• Mokymosi esmė – nuolatinis savo vidinių galių – visų
sugebėjimų, išminties, meilės ir stiprios geros valios išreiškimas ir
lavinimas, o ne informacijos priėmimas.
Mokymasis - tai asmens keitimasis siekiant atskleisti savo fizines,
dvasines galias ir įprasminti savo gyvenimą.
 C. Rogers prasmingo mokymosi sąvoka

• Prasmingas ir beprasmis mokymasis:

• beprasmis mokymasis – tai priverstinis mokymasis,
nesiremiantis mokinio asmenybės vidinėmis paskatomis ir jų
nepaliečiantis;
• prasmingas mokymasis – tai mokymasis, kylantis iš paties
mokinio, turinčio galimybę įsisąmoninti prasmes kaip
asmeniškojo patyrimo dalį.
 C. Rogers prasmingo mokymosi sąvoka

• Pagrindinis mokytojo uždavinys yra skatinti ir palengvinti vaiko

mokymąsi.
• Mokymasis prasmingas, kai mokinys suvokiamas kaip žmogus,
turintis svarbių tikslų.
• Kai mokinys mokosi ir visiškai įsisąmonina, ką ir kaip jis daro toje
mokymosi situacijoje, kas jame vyksta, jo mintys neišvengiamai
susilieja su jausmais ir kūno pojūčiais, jis visas įsijungia į procesą,
kuriame skleidžiasi valia, gimsta atsakingumas, lavėja jo protas ir
gebėjimai.
Į besimokantįjį orientuotas mokymas(-
is) dalyvio akimis

• C. Rogers’ui neužtenka paprasčiausiai

suformuluoti savo pažiūras į psichoterapijos
patirtimi grindžiamą švietimą, jis parodo, kaip
tokį švietimą suvokia besimokantysis – tam
tikslui pateikia jo kurso dalyvio filosofijos
daktaro S. Tenenbaum’o mintis.
• Samuel’is Tenenbaum’as rašo, kad Rogerso kursas buvo toks
neįprastas, jog jis būtų nepatikėjęs, jog tai įmanoma, jei pats
nebūtų dalyvavęs.
• Kursas buvo visiškai nesustruktūrintas – nė vieną akimirką
niekas, net vadovas, nežinojo, kas netrukus vyks auditorijoje,
kokia tema bus diskutuojama, kokie klausimai bus iškelti, kokie
asmeniniai poreikiai, emocijos prasiverš. Draugiškai nusiteikęs,
atsipalaidavęs Rogers’as kartu su 25 dalyviais atsisėdo aplink
didelį stalą ir pasakė, kad gerai būtų paminėti savo tikslus ir
prisistatyti.
• Įsivyravo kupina įtampos tyla. Vadovas nėkart neparagino
dalyvių kalbėti. Pakilo viena ranka, paskui kita... Vėliau Rogers’as
informavo dalyvius, kad turi daug medžiagos – brošiūrų,
straipsnių, knygų.
• Per keturias varginančias sesijas atrodė, kad grupė niekur
nepajudėjo. Dalyviai kalbėjo tai, kas šovė jiems į galvą. Viskas
atrodė kaip chaosas, beprasmybė, tuščias laiko švaistymas.
Vadovas kiekvieną pasisakymą išklausydavo dėmesingai ir
pagarbiai. Kurso dalyviai nežinojo, kaip elgtis – jie kalbėjo taip,
kaip dalyviai retai kalba. Šiuo laikotarpiu vadovui kliuvo daug
smūgių.
• Nors vadovas buvo dalyvių susierzinimo priežastis, dalyviai,
kad ir kaip būtų keista, jautė jam stiprią simpatiją, nes atrodė
neteisinga pykti ant žmogaus, kuris atjautė ir buvo dėmesingas
kitų jausmams ir mintims. Dalyviai pradėjo reikalauti, kad
Rogers’as skaitytų paskaitas. Rogers’as pasitikslino, ar būtent
to jie pageidauja (jie atsakė, kad taip). Jis skaitė ilgiau nei
valandą (ir tai visiems pasirodė nuobodu, tai visus migdė). Šis
patyrimas numalšino visus tolesnius reikalavimus skaityti
paskaitas.
• Vėliau grupė pradėjo bendrauti, tapo nauja, darnia, unikalia ir
specifiškai besivystančia visuma, joje kilo unikalios diskusijos.
Bandant susikalbėti grupėje buvo nedrąsiai keičiamasi
jausmais, emocijomis ir idėjomis, tačiau po ketvirtosios sesijos
šios atsitiktinai suburtos grupės nariai tapo artimi vienas kitam
ir atsiskleidė jų tikrieji Aš.
• Jiems bendraujant, pasitaikydavo įžvalgų, atradimų ir
supratimo akimirkų, kurias Rogers’as, Tenenbaum’o nuomone,
pavadintų „terapijos akimirkomis“ – tokiomis, kai regi prieš
save atvirą žmogaus sielą, su jos visu kvapą gniaužiančiu
nuostabumu, o paskui auditorijoje įsivyrauja beveik
dievobaiminga tyla ir kiekvieną grupės narį apgobia beveik
mistiška šiluma ir meilė.
• Daktaras teigia, kad nelankstūs, dogmatiški asmenys jo akyse
per kelių savaičių laikotarpį pasikeitė ir tapdavo atjaučiantys,
suprantantys, gerokai mažiau kritikuojantys kitus, o drovieji
tapo ne tokie drovūs, agresyvieji – jautresni ir santūresni.
• Grupė praleisdavo valandų valandas skaitydami, klausydavosi
įrašų, žiūrėjo filmuotą medžiagą, bet daugiausia jie
kalbėdavosi. Rogers’o metodas buvo laisvas, kintantis, atviras ir
atlaidus. Šis patyrimas priminė gyvenimą, kuris teka kaip upė,
atrodytų, beprasmiškai, tačiau jos vanduo niekuomet nebūna
tas pats, ji teka tolyn, ir niekas nežino, kas atsitiks kitą
akimirką. Bet čia buvo lūkestis, judrumas, kuris daktarui atrodė
artimas realiam gyvenimui.
• Apibendrindamas savo, kaip C. Rogers’o mokinio, patirtį
S.Tenenbaumas skiria tokius naujos metodologijos ypatumus:
▪ Rogers’as pats niekad neapibendrina ( priešingai visiems
įprastiems mokymo dėsniams);
• jis nerašo pažymių (pats studentas siūlo pažymį);
• jo kursas yra nesustruktūrintas;
• dalyviai kalba ne vadovėliu vadovaudamiesi, o savimi, ir
bendrauja su kitais labai asmeniškai (dėl to formuojasi
tarpusavio artumas ir šiluma).
• S. Tenenbaum’as mano, kad toks požiūris į mokymąsi turėtų
būti išbandytas kiekvienoje mokymosi srityje – pradinėse,
vidurinėse mokyklose, visur, kur žmonės susirenka mokytis ir
tobulėti.
• Filosofas S. Tenenbaum’as kelia klausimą:
▪ jei laikome švietimą patirties rekonstravimu, argi tuo
nepripažįstame, jog individas privalo rekonstruoti save
patį?
• Jis privalo tai atlikti pats, pertvarkydamas savo giliausią Aš,
savo vertybes, nuostatas, visą save.
 Konstruktyvizmas
• Iš tikrųjų yra ne mokymosi, bet žinojimo teorija.
• Ji nėra siejama su jokiu mokymąsi aiškinančiu modeliu, bet
veikiau su daugeliu mokymosi teorijų, grindžiamų tokiais pat
teoriniais pradmenimis.
 Pabrėžiama mokinių ankstesnės žinių
struktūros svarba
• Mokantis ne tik klausomasi, stebima, arba jaučiama,
įsivaizduojama, bet ir pasitelkiamos individo vystymosi ir patirties
pagrindu susiformavusios mąstymo struktūros.
• Mokinys konstruoja įvykių ir reiškinių sąvokas, remdamasis savo
patirtimi ir anksčiau sukonstruotais modeliais. Tai, ko
išmokstama, priklauso nuo aplinkos, kurioje mokomasi,
informacijos pobūdžio ir ankstesnių žinių.
• Ryšys tarp mokinio žinių ir naujos informacijos yra
mokymosi prasmingumo, mokinio akimis, veiksnys.
Mokymasis yra aktyvus informacijos kūrimas,
tikslinimas ir naujų modelių kūrimas.
 KONSTRUKTYVIZMAS KLASĖJE (1)
(Pagal A. Pollard, 2003)

Mokinys
Aktyvus, individualus, vidiniai motyvuotas

Mokymas ir mokymasis
Mokytojas sudaro galimybę mokiniui pamažu per patyrimą
formuotis žinias ir gebėjimus.
Mokymasis gali būti nepriklausomas nuo mokymo.
Mokymasis yra subjektyvus asmeninių prasmių konstravimas.

Būdinga mokinio veikla

Mokiniai individualiai ką nors daro, eksperimentuoja, žaidžia ar
šiaip ką nors veikia. Mokinys kuria savo paties subjektyvią
tikrovę ir savo paties teorijas.
 KONSTRUKTYVIZMAS KLASĖJE (2)
(Pagal A. Pollard, 2003)

Pagrindiniai bruožai
• Naudojamas tiesioginis patyrimas ir leidžiama vaikui tyrinėti jo
pasirinktu būdu, pasirinktoje vietoje.
• Gali sukurti pasitikėjimą ir praktinį, nuovokų supratimą.
• Sąveikaujant tarpusavyje, bendraujant, tarkime, kai mokinys
lygina savo paties sampratas su kitų patirtimi, subjektyvūs
potyriai tampa objektyviomis žiniomis.

Problemos
• Reikalauja didelių išteklių ir organizacinių indėlių.
• Klasės vadyba dominuoja prieš įprastą mokymą.
• Iš vaiko tikimasi motyvacijos ir asmeninės atsakomybės.
Kokios krypties reikėtų laikytis, kad
pagerėtų mokymasis ir mokymas
mokyklose? (De Corte, 1993; Berry and Sahlberg, 1996)
Aktyvus
konstravimo
procesas
Susijęs su
Sukauptų žinių
kontekstu ir
susiejimas
aplinkybėmis
Geras
mokymasis

Turintis tikslą Bendradar -

biavimas
Savitvarka
 Apibendrinimas
• Bihevioristų mokykla žmogų suvokia kaip mechanišką organizmą,
kuris iš esmės veikia kaip ir kiti gyvūnai; neigia galimybę tirti
vidinius žmogaus procesus, todėl mokymasis apibrėžiamas kaip
instrumentiniu sąlygojimu grįsta veikla. Išoriška mokinių veikla yra
laikoma į mokinį orientuotos veiklos kriterijumi, į tai, ką mokinys
galvoja, nekreipiama dėmesio.
• Kognityvioji mokykla pabrėžia, kad mokymasis prasideda tada, kai
mokinys pastebi turįs nepakankamai žinių. Ši mokykla taip pat iš
esmės laikosi humanistinės žmogaus sampratos ir mokinį
įsivaizduoja kaip smalsų, žinių siekiantį ir tikslo siekiantį individą.
• Konstruktyvistinis mokymosi supratimas grįstas žmogaus, kaip
socialios ir humaniškos būtybės, samprata.
 Jean Piaget
(1896 - 1980)

Šveicarų psichologas,
epistemiologas, zoologas
• Praplėtė vaikystės sampratą
• Pagrindė hipotezę: vaiko ir
suaugusiojo mąstymas
skirtingas
• Kognityvinę raidą siejo su
biologinio vystymosi tarpsniais
• Inspiravo pedocentrine
ugdymo filosofija paremtą
curriculum
 PAGRINDINIAI Jean Piaget teorijos
teiginiai
• Intelektinė raida – pakankamai tolydus procesas,
nors įvairiose situacijose vaiko mąstymui gali būti
būdingi gretimų vystymosi stadijų ypatumai.
• Kognityvinę raidą lemia aktyvi vaiko manipuliacija
aplinka, jos tyrinėjimai.
• Žinių konstravimas iš patirties: vaikui augant ir
mokantis konstruojamos vis stabilesnės ir
sudėtingesnės žinių (mentalinės) struktūros, kuriomis
naudodamasis vaikas interpretuoja pasaulį ir išplečia
savo eksperimentų lauko ribas.
• Žaidimas yra natūraliausia vaiko būsena: žaisdamas
vaikas suvokia, atkuria ir įprasmina pasaulį.
 Kognityvinės raidos stadijos
pagal J. Piaget

Senso- Prieš-opera- Konkre-čiųjų Forma-liųjų

motorinė cinė operacijų operacijų
(0-2 m.) (2-7 m.) (7-11 m.) (11-14 m.)
 I. Sensomotorinis periodas (0–2 m.)
6 stadijos
Pirmoji stadija Antroji stadija Trečioji stadija Ketvirtoji stadija Penktoji stadija Šeštoji stadija
(0 –1 mėn.) (1 -4 mėn.) (4 –8 mėn.) (8 –12 mėn.) (12–18 mėn.) (18 – 24
mėn.)

Stebimi įgimti Pirminis Antrinės ciklinės Schemų Tretinės ciklinės Naujos

refleksai, kuriais prisitaikymas reakcijos koordinacija ir jų reakcijos reikšmės
naujagimis Pirminės ciklinės Įdomių įspūdžių taikymas Naujų priemonių suranda-mos
bando reakcijos gavimo būdai naujose atsiradimas protinėmis
prisitaikyti prie Kūdikis Antrinių ciklinių situacijose tikslui pasiekti kombina-
aplinkos susipažįsta su reakcijų metu Pradeda aktyvai cijomis
Jutiminė patirtis, savo kūnu: formuojasi suprasti, kad eksperimen- Atsiranda
įgyta čiulpimo atranda rankas, sudėtingesnė daiktai yra tuojant protiniai
metu - tarsi jas tyrinėja, asimiliacija nepriklauso-mai, Mažasis vaizdiniai
„statybinės bando imti ar jie suvokiami mokslininkas
plytos“ daiktus, juos Atsiranda įvykių aktyviai tyrinėja
sensomoto- skrebinėja numatymas aplinką, įgyja
riniam intelektui reikalingos
patirties
 Manipuliuoti
Stengtis pratęsti
daiktais, juos
įdomų patyrimą
atpažinti

Ieškoti
Išskirti save iš stimuliacijos
aplinkinio aplinkiniuose
pasaulio daiktų Sensomo- šviesos ir garso
torinio šaltiniuose.
intelekto
periodas
 II. Priešoperacinis periodas (2–7 m.)
Priešoperacinė stadija
Atsiranda simbolinis žaidimas.
Pradeda vartoti kalbą, formuojasi
sąvokos, jos individualios. Sąvokos
susiformavimui didelės įtakos turi
patirtis.
Vaikai labai egocentriški, nesugeba
atsidurti kito žmogaus padėtyje, kito
akimis suvokti pasaulį.
Klasifikuoja daiktus pagal atsitiktinį,
krentantį į akis požymį (vienoda
spalva, daiktai pagaminti iš tos
pačios medžiagos ir kt.).
Nesugeba suprasti, kad vienu
atžvilgiu panašūs daiktai gali skirtis
kitu atžvilgiu (kartu klasifikuoja
vienodos spalvos, bet skirtingos
spalvos daiktus).
Intuicijos stadija
Vaikai išvadas daro remdamiesi
percepsiniais sprendimais.
Dar nesupranta tvermės dėsnio: kad
pasikeitus formai ar tūriui medžiagos
kiekis nekinta.
masės – 5 m.
svorio – 6 m.
tūrio – 7m.
Tvermės dėsnio supratimas rodo, kad
vaikas pereina iš priešoperacinio į
operacinio intelekto periodą.
Išmoksta objektus suskirstyti į klases
ir kategorijas, bet nebūtinai jas
įsisamonina.
Išmoksta suprasti vis sudėtingesnius
loginius ryšius.
Išmoksta taikyti skaičiaus sąvoką.
 III. Konkrečiųjų operacijų periodas
(7–11 m.)
•Sprendžia įvairius uždavinius taip, tarytum valdytų turtingą
tarpusavyje susietą asimiliacinę organizaciją, funkcionuojančią
pusiausvyroje su tiksliai sureguliuotu akomodacijos
mechanizmu.
•Gali atlikti logines operacijas, bet tik su konkrečiais daiktais.
•Gali spręsti klasifikavimo, grupavimo ir išdėstymo eilėje
užduotis, bet iki galo neįsisąmonina čia veikiančių dėsnių.
nesusitelkia tik prie atskirų percepsinių ypatybių – jie gali
galvoti apie daugelį dalykų nepriklausomai nuo percepsinės
svarbos.
•Vaikų ribotumas: jiems reikia konkrečių atspindžių, kurie
padėtų susidaryti mąstymo sąsajas.
 IV. Formaliųjų operacijų periodas
(11–14 m.)
•Vyksta kokybinis ankstesnių pažintinių struktūrų pasikeitimas: formuojasi
abstraktusis – hipotetinis mąstymas.

•Būdingas gebėjimas mąstyti abstrakčiai, nesiremiant konkrečiais vaizdiniais -

mąstyti apie mąstymą.
•Gali moksliškai taikyti indukcinius argumentus, samprotavimo, svarstymo būdu
remdamiesi konkrečiais faktais, gali suformuluoti pagrindinius principus.

•Įgyja ir gebėjimą mąstyti taikydami hipotetinius – dedukcinius argumentus.

•Pradeda kurti teorijas ir sistemas apie gyvenimo ir pasaulio prasmę, literatūrą,
filosofiją, moralę, meilę ir darbą.

• J. Piaget pirmasis nustatė ypatingą paauglių mąstymo bruožą

– didesnį dėmesį skirti galimybei, o ne realybei.
 Jean Piaget kritika (1)

• Stadijų teorija yra aprašomoji, todėl nieko

nepaaiškina (Brainardas, 1978).
• Pervertino vaikų pažinimo pažangą vienu ar kitu
amžiaus tarpsniu, lėtą, tolydinį pažinimo
sudėtingėjimą (Boden, 1980, Carey, 1985,
Gelman, 1985)
• Pvz., sociali, o ne egocentriška vaiko
kalba ir suvokimas
• Raida – ne vienalytis reiškinys, pažinimo
procesai kinta nevienodu tempu.
 Jean Piaget kritika (2)

• Absoliutino ankstyvojo motorinio aktyvumo

vaidmenį kognityvinei raidai.
• Konkrečios ar formalios operacijos gali atsirasti
žymiai anksčiau, jei taikomos tam tikros mokymo
programos (Brainard, 1978, Case, 1978,
Scandura, 1980).
 Jean Piaget kritika (3)

• Piaget aprašyti formalių operacijų gebėjimai

būdingi tik nedidelei daliai žmonių, o ne visiems.
• Carey (1985): vaikai ir suaugusieji mąsto vienodai,
skiriasi turimų žinių kiekis
• Pvz., dinozaurais susižavėjęs 4,5 m. vaikas gali turėti
susiformavusį mokslinį mąstymą.
 Jean Piaget kritika (4)

• J.Piaget tyrimai – etnografiniai, nedidelės

apimties, ne longitudiniai.
• J.Piaget teorijos problemos paskatino sukurti
alternatyvias vystymosi teorijas.
 Lev Vygotsky
Rusų psichologas, kultūros
istorikas
• Analizavo, kaip vertybės,
tikėjimai, papročiai ir kultūros,
socialinės grupės įgūdžiai veikia
vaikų raidą.
• Dėmesio centre - dialogas tarp
vaikų ir labiau patyrusių
visuomenės narių.
• Teigė, kad kalba pereina į
kalbėjimą sau, ir taip pat pabrėžė,
jog kalba lemia kognityvinę raidą,
ir vyresniame amžiuje –
metakogniciją. (1896–1934)
Pagrindiniai l. Vygotsky teorijos
teiginiai

Pažinimo
plėtotei Vaikai
svarbus vaiko konstruoja
socialinis žinias
kontekstas

Kalba vaidina
Mokymas gali esminį vaidmenį
paskatinti raidą kognityvinėje
raidoje
 Pažinimo plėtotei svarbus vaiko
socialinis kontekstas
▪Socialinė aplinka veikia ne tik nuostatas ir įsitikinimus - ji
nulemia, kaip ir ką mes galvojame.
▪Vygotskis tyrinėjo, kaip socialinė aplinka paveikia uzbekų mąstymą,
suvokimą ir atmintį.
▪Kaip antropologai, studijavę neraštingas tautas, taip ir Vygotskis nustatė,
kad vakarietiška logika nėra universali:
– Kitos kultūros turi savitus patirties klasifikavimo ir
aprašymo būdus, kurie skiriasi nuo mūsų, tačiau
yra tinkami jų aplinkoje.
–Aukštesnieji psichiniai procesai yra būdingi tik
žmonėms, perduodami iš kartos į kartą mokant ir
mokoantis. Jų formos skirtingose kultūrose skiriasi.
 VAIKAI KONSTRUOJA ŽINIAS

• Vaikai patys aktyviai konstruoja žinias, o

ne pasyviai atkartoja, kas pateikiama.
• Mokymasis yra žymiai daugiau nei
atspindėjimas, į jį visada įeina
besimokančiojo kuriamas tos naujos
informacijos atvaizdavimas, vaizdiniai.
• Pagal Vygotsky, žinios yra ne
sukonstruotos, o perkonstruotos,
perkurtos; mokymesi visada dalyvauja
daugiau nei vienas asmuo.
 MOKYMAS GALI PASKATINTI RAIDĄ

• Vaikas turi būti pasiekęs tam tikrą subrendimo

lygį, kad galėtų mokytis tam tikrų dalykų.
• Mokymu galima pagreitinti mąstymo raidą.
• Pvz., mokant matematikos, galima pagreitinti
mąstymo raidą.
• Kai vaikas mokosi skaičiuoti, jis ne tiesiog mintinai
atkartoja skaičius, o pamažu įsisavina simbolinę
skaičiaus prasmę.
• Suaugęs išmoko vaiką taikyti strategijas. Naujų
strategijų taikymas padeda vystyti intelektualinius
gebėjimus.
 Aktualaus vystymosi zona

• Aktualaus vystymosi zona yra realios jau

esančios vaiko galimybės (buitinių sąvokų
susiformavimo lygis),
• artimiausios raidos zona – tai potencialios
vaiko galimybės, kurių ribose jis gali suvokti
ugdomąją medžiagą ir pasinaudoti mokytojo
(mediatoriaus) pagalba (mokslinių sąvokų
susiformavimo lygis).
• Ši zona yra viena iš svarbiausių tarpiško
ugdomojo poveikio (stimuliavimo) sąlygų.
Vaiko raidos zonos

Artimiausio vystymosi zona

Aktualus išsivystymo lygis

(dabartinis plėtos lygis)
Atliktų vystymosi ciklų
rezultatas (potencialus
išsivystymo lygis)

vystymas vyksta brandos procese

 MOKYMAS GALI PASKATINTI
RAIDĄ (2)
• Sritis, esanti tarp to, ką
vaikas gali padaryti
pats, ir ką gali padaryt
padedamas mokytojo,
vadinama artimiausios
raidos zona.
• Artimiausios raidos zona
yra pagrindinė vaiko
vidinė mokymosi sąlyga,
lemianti ugdymo
procesą.
 Kultūra

RAIDA

Socialinė sąveika
Kalba

• Tinkamai organizuotas ugdymas turi remtis artimiausios

raidos zona ir orientuotis į perspektyvą.
• Ugdymas, peržengiantis artimiausios raidos zoną, yra
neefektyvus, per sunkus, o siaurinantis šios zonos ribas
– neįdomus, nuobodus ir žinomas (Galperin, Talyzina, 1979).
 KALBA VAIDINA PAGRINDINĮ
VAIDMENĮ PROTINĖJE RAIDOJE
• Kalba yra mąstymo mechanizmas, svarbiausias
mąstymo įrankis.
• Kalba viena karta perduoda informaciją kitai kartai.
• Pvz., mes galime aptarinėti dalykus, kurie kažkada
įvyko, įvyks, arba kurie niekada neįvyks.
• Išorinė patirtis kalbos pagalba transformuojama į vidinius
procesus, ji padeda išlaikyti mūsų patirtį prote.
• Pvz., mokydami vaikus naujų įgūdžių, mes
pasakome vaikui, ką mes norime kad jis padarytų.
Vaikas, įsisavinęs taisyklę, taiko ją savarankiškai
savo elgesiui reguliuoti, t. y. mokymas vyksta
ciklais nuo išorinių prie vidinių procesų, kol galų
gale tampa paties vaiko repertuaru.
 Lev Vygotsky kritika (1)

• Mokantis iš socialinės aplinkos, iš kitų asmenų,

mes išmokstam pakartoti jų elgesį, mintis, tačiau
tokiu būdu mažai skatinamas kūrybiškumas ir
individualumas (Engeström, 1987).
• Vaikai su negale vystosi ir „įauga“ į kultūrą pagal
tuos pačius dėsningumus kaip visi kiti vaikai,
taigi ir neįgaliųjų ugdymo sistema turėtų remtis
tais pačiais principais kaip ir ugdant visus vaikus
(Alifanovienė, Kepalaitė, 2008).
 Lev Vygotsky kritika (2)

• Bihevioristų nuomone, Vygotsky nesidomėjo mąstymo ir

sąmonės paveldimumu, ir išorinio sąlygojimo teorijomis.
• Vygotsky buvo vadinamas nepateisinamu, perdėm
dideliu optimistu, neatsižvelgiančiu į vaiko savybes ir
per daug pasikliaujančiu suaugusiojo (mediatoriaus)
vadovaujančiu vaidmeniu ir jo pagalba, kuria vaikas gali
ir nepasinaudoti.
• Pedagogas, dirbantis artimiausios raidos zonos ribose,
tampa beveik visagalis (Alifanovienė, Kepalaitė, 2008).
 J. Piaget, L. Vygotsky: skirtumai (1)

J. Piaget L. Vygotsky
• Vaikai patys siekia protinės • Suaugusieji turi skatinti vaiko
pusiausvyros, norėdami smalsumą, kurdami turiningą
suderinti naują patyrimą ir aplinką, specialiai jį lavindami.
senas protines schemas. • Vaiko pažinimui ypač svarbi jo
socialinė aplinka, kuri yra visų
• Nereikia greitinti vaikų
jo sąvokų, minčių, teiginių
protinės raidos specialiais
mokėjimų ir nuostatų šaltinis.
mokymo metodais.
• Mokymas ir ugdymas yra
• Vaikai patys
visuomeniškai susiformavę
eksperimentuoja su aplinka žmogaus patirties perdavimo
ir susikuria naują požiūrį į būdai, kurie skatina vaiką
pasaulį. greičiau bręsti.
 J. Piaget, L. Vygotsky: skirtumai (2)

J. Piaget L. Vygotsky
• Tai, ką mokytojas daro klasėje, • Efektyviausias mokymas
paprastai yra paremta tuo, yra tada, kai remiamasi
kokius įgūdžius, sąvokas vaikas artimiausios raidos zona, o
yra gerai įsisavinęs. ne ką vaikas jau yra
• Faktiškai mokytojai turi laukti, pasiekęs.
kol reikiamas elgesys
spontaniškai pasireikš, o ne
pateikti tam tikras veiklos
formas, kurios paskatintų tai
pasireikšti.
 J. Piaget ir L. Vygotsky: panašumai

• Mokymasis yra žymiai daugiau nei atspindėjimas, į jį visada

remiasi besimokančiojo kuriamu naujos informacijos
atvaizdavimu, vaizdiniais.
• Piaget: vaikas konstruoja žinias (pažįsta pasaulį)
sąveikaudamas su fiziniais objektais.
• Vygotsky: žinios yra ne tiek sukonstruotos, kiek
perkonstruotos, perkurtos; mokymesi visada dalyvauja
daugiau nei vienas asmuo.
• Vaikas turi būti pasiekęs tam tikrą subrendimo lygį, kad
galėtų mokytis tam tikrų dalykų.
– Pvz., negalima lavinti vaiko logikos, kol vaikas
dar nėra įvaldęs kalbos.
 J. Piaget, L. Vygotsky idėjų reikšmė
mokymui(si) (1)
• Intelektinė mokytojų empatija: mokymo
metodikos turėtų remtis vaiko mąstymo raidos
samprata.
• Manipuliacijos daiktais priešmokykliniame
amžiuje (išmokimas „atrandant“) yra vėlesnio
žodžiais ir simboliais grįsto supratimo pamatas.
• Pažinimo procesų vystymosi idėja reikšminga
nuoseklaus mokymosi sampratai: nuo
informacijos „maišaties“ (gausios mokymosi
medžiagos) per konkrečius vaizdinius iki
percepcinio aiškumo (sistemos).
J. Piaget, L. Vygotsky idėjų reikšmė
mokymui(si) (2)
• Nauja patirtis, socialinė ir individuali, sąveikauja
su pažinimo struktūromis, plečia supratimą.
Kad nebūtų suardyta mąstymo pusiausvyra –
nauja patirtis turi tik šiek tiek atitikti tai, ką
vaikas žino (saikingas naujumas).
• Mokiniams būtina suteikti progą reguliuoti savo
mokymąsi ir vystytis jų pačių tempu.
• Socialinė sąveika įgalina vaiką pakilti virš
motorinio manipuliavimo ir intuityvaus lygmens į
verbalinį (socialinis išmokimo aspektas).
J. Piaget, L. Vygotsky idėjų reikšmė
mokymui(si) (3)
• Artimiausios raidos zonos supratimas išplečia
mokytojo galimybes vadovauti mokymosi
procesui ir įgalinti vaiką tapti aktyviu
besimokančiuoju.
• Pagal Vygotsky, tik toks mokymas yra tinkamas,
kuris eina pirma vystymosi ir paskatina daugelio
psichinių funkcijų, dar tebesančių brendimo
stadijoje, vystymąsi.
• Vaiko klaidų analizė – orientyras, pagal kurį
galima planuoti mokymąsi (Piaget).
 Konstruktyvizmo sąvoka

Konstruktyvizmas yra mokslinė teorija, kurios

šaknys glūdi filosofijoje, psichologijoje ir
kibernetikoje.
(E.von Glaserfeldas, 1989)

Konstruktyvizmas iš tikrųjų yra ne mokymosi,

bet žinojimo – išmanymo teorija.
(P. Sahlber, 2005)
 Konstruktyvizmo sąvoka

Konstruktyvizmas – tai kelių psichologijos ir filosofijos teorijų

visuma, apibūdinanti mokymo ir mokymosi procesą.

Konstruktyvizmas – žinių kūrimo teorija

(V. Šveikauskas, 2009)

Konstruktyvizmas – postmodernizmo filosofija, kuri apibrėžia

asmeninių ir socialinių realių kūrimą, o ne atradimą.
(T.L.Sexton)
 Konstruktyvizmo rūšys

• Edukacinis
– Individualusis (J.Piaget, E.von Glaserfeld)
– Socialinis (L.Vygotsky, R.Driver, P.Ernst)
• Filosofinis (T.Kuhn)
• Sociologinis
• Psichologinis
– Radikalusis (E.von Glaserfeld)
– Socialinis (J. Dewey, L.Vygotsky)
– Individų konstruktų (J. Piaget)
 J.Piaget ir konstruktyvizmas
Jo kognityviojo pažinimo teorinis modelis
laikomas konstruktyvistiniu.

J.Piaget teigia, kad akomodacijos ir

asimiliacijos procesų metu žmonės
konstruoja naujas žinias, remdamiesi
savo pačių patirtimi, abejodami, bei
keldami klausimus.
Asimiliacija - procesas, kurio metu,
naudojant schemas, patirtis padaroma
prasminga, nauja informacija įjungima į
1896-1980
jau turimas schemas.
Akomodacija – tai schemos keitimas
siekiant įtraukti naują informaciją.
 Levas Vygotskis ir konstruktyvizmas

•Vaikai konstruoja žinias (pažįsta

pasaulį) sąveikaudami su fiziniais
objektais. Žinios yra ne tiek
sukonstruotos, kiek perkurtos.
•Mokymasis gali paskatinti raidą.
•Raida negali būti atskirta nuo
socialinio konteksto.
•Kalba vaidina esminį vaidmenį proto
raidoje.
•Artimiausios vystymosi zonos
supratimas išplečia mokytojo
galimybes vadovauti procesui, kurio
metu vaikas tampa aktyviu
1896-1934
besimokančiuoju.
 George Kelly ir asmeninių
konstruktų teorija
Žmogus pažįsta aplinką per
vertinimų sistemą, vadinamą
asmeniniais konstruktais.

1905-1967
 G. Kelly konstruktų teorijos
pagrindiniai principai
• Absoliučios tiesos nėra.
• Žmogus siekia prognozuoti ateitį.
• Viskas gali pasikeisti, jei žmonės pažiūrės į
pasaulį iš kito atskaitos taško.
• Visiškai numatyti žmogaus elgesio neįmanoma.
• Žmogus aiškina pasaulįsavo schemas, modelius –
asmeninius konstruktus.
• Asmenybė – tai konstruktų sistema, kuriuos
žmogus panaudoja, kad paaiškintų savo
išgyvenimus ir numatytų būsimus įvykius.
MOKYMOSI MOTYVACIJA
 Planas
• Mokymosi motyvacijos samprata. Motyvacijos
teorijos (bihevioristinis, geštalto, kognityvinis
ir humanistinis požiūriai).
• Mokymosi motyvacijos rūšys. Mokinių
aspiracijos ir pasiekimai.
• Individo ir aplinkos poveikis motyvacijai.
Motyvacijos stiprinimo būdai.
• Visa esmė – pašalinti demotyvuojančias
aplinkybes ir daryti mažus dalykus,
įžiebiančius vidinę motyvaciją.
(E.Jensen, 1999)
 Motyvas
• lot. motus – proto veikimas, minties skrydis; pranc.
motif - skatinamoji priežastis.
• MOTYVAS – veiksmo paskata, psichinė jo priežastis
(veiklos kryptį lemianti priežastis);
• individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį
lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai, dėsniai
(Psichologijos žodynas, 1993);
• skatinamoji priežastis, veiksnys ar veikimo pagrindas
(Lietuvių kalbos žodynas).

262
 Motyvo schema

Signalas – jo priėmimas ir vertinimas – elgsenos

programa – skatulys – veiksmas – tikslas

(L. Jovaiša, 2007)

263
• MOTYVACIJA – psichinės priežastys, žadinančios
veiklos energiją ir suteikiančios jai kryptį;
• elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį
sukelia įvairūs motyvai, motyvų visuma, vidiniai
veiksniai (Psichologijos žodynas, 1993);
• reguliuoja asmenybės veiklą ir santykius su aplinka
motyvų kaitos pagrindu (L.Jovaiša, 2007).

264
Mokymosi motyvacijos teorijos

265
 Bihevioristinis požiūris
• norint, kad žmogus
išmoktų tam tikro
elgesio, svarbu atrasti
tinkamus pastiprinimus,
jų pateikimą ir tikslų
kartojimų skaičių.

266
 Kognityvinių teorijų požiūris
• Mokiniai nevienodai
suvokia sėkmę ir
nesėkmę.
• Visa tai veikia
motyvaciją, dėmesį, o
per juos – pažinimą.

267
 Humanistinis požiūris
• Aplinka yra labai svarbi
mokymosi motyvacijai,
ir tai yra vienas iš
pagrindinių veiksnių,
lemiančių mokymosi
rezultatus.

268
 Motyvacija
• Nuolatinė, nesibaigianti, kintanti ir sudėtinga,
ir yra beveik visuotinė organizmo būsenos
charakteristika.
(A. H. Maslow, 2006)

269
 Motyvacija – asmens vidinis
dalykas ir yra sunkiai nustatomas.
Dabartinė motyvacijos samprata
vadovaujasi 3 pagrindinėmis idėjomis:
•poreikių teorija,
•priežasčių aiškinimo teorija,
•pakilumo teorija.
 Mokymosi motyvų klasifikacija
• Pirminiai – mokomasi dėl įdomumo, dirbama
dėl funkcinio pasitenkinimo, kai laukiama
sensacijų, džiaugiamasi sėkme.
• Antriniai – veikti skatina ne pati veikla, bet
pašaliniai dalykai (mokymasis dėl pažadėtos
dovanos, mokymasis dėl noro suteikti kam
nors džiaugsmo, būti naudingam visuomenei).

271
 Motyvacijos krizės
• Kodėl mokiniai nori arba nenori įsitraukti į
mokyklos veiklą?
• Kodėl mokiniai vienų dalykų mokytis nori, o
kitų ne?
• Kodėl vieni mokiniai atkakliai siekia gerų
mokymosi rezultatų, o kiti pasiduoda?
 Motyvacija
• Paaiškina, kas elgesį gali pastiprinti, orientuoti į tikslą ir kodėl
atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai atlikti;
• yra priežastiniais ryšiais susieta su mokslo rezultatais – ji yra
priemonė siekti mokslo pažangumo, ir kartu galutinis mokymo
proceso rezultatas;
• padeda suprasti, kodėl mokslo pažangumas toks nevienodas,
net ir atmetus skirtumus, susidarančius dėl intelekto ar
mokslumo.
• Koreliacija tarp intelekto ir mokyklinių pažymių (paprastai
sudaranti apie 0,45) yra gana menka; yra nemaža negabių
mokinių, gaunančių gerus pažymius ir atvirkščiai.
 Motyvacijos dalys

Veržlumas Kryptingumas

Branduolys

274
 MOTYVACIJOS
RŪŠYS:

* vidinė;
* išorinė;
* įsisąmoninta,
• brandi;
* neįsisąmoninta,
nebrandi.
 Motyvacijos šaltiniai
VIDINIAI
• Asmens įsitikinimai yra sietini su jo savarankišku
veiksmingumu (Bandura, 1997)
• Asmens įsitikinimai sietini su savikontrole (de Charms,
1968)
• Asmens tikslai, poreikiai, interesai, varos...
IŠORINIAI
• Paskatinimai, pastiprinimas, bausmės...
• Pozityvi aplinka, vertinimas, tikrinimas...
 Vidinės motyvacijos bruožai
• Vidiniai poveikiai apima ir gana stabilius bruožus, ir
trumpalaikes būsenas.
Stabilūs vidinės motyvacijos bruožai:
• gerų rezultatų poreikis;
• valdžios poreikis;
• bendravimo poreikis;
• potraukis tyrinėti ir kt.
Trumpalaikės motyvacijos būsenos:
• testo, kontrolinio darbo nerimas;
• smalsumas;
• baimė;
• alkis, troškulys, kt. fizinės būsenos ir t. t.
 Asmens tikslai
• Emociniai (susijaudinimas, laimė, sveikata)
• Kognityviniai (pažintiniai) (suprasti, ištirti, įtvirtinti
savivertę)
• Vidinės darnos (jausti ryšį su žmonėmis ir gamta, patirti
aukščiausios būties būsenas)
• Savęs įtvirtinimo (jaustis unikaliu, gebėjimas
rinktis, laimėtojo jausmas)
• Socialinių santykių (priklausymo jausmas, socialinių
pareigų priėmimas, teisingumo puoselėjimas, pagalba
kitiems)
• Pasiekimų (tapti kvalifikuotu, produktyviu)
 Išoriniai motyvacijos poveikiai
• Išoriniai poveikiai - tai pažymiai, kitos paskatos,
aplinkos turtingumas, įvairios prieštaringos situacijos
ir t.t.
• Kai išoriniai ir vidiniai kintamieji veikia ta pačia
kryptimi ir sukelia elgesį, kuris veda prie to paties
tikslo – konstatuojame, kad motyvacija yra stipri.
Poreikis sukoordinuoti visus tikslus
• Jungiami į vieną integralią strategiją (poreikių
konfliktas)
 Atribucinės nuostatos ( Weiner, 2001)

• Kam priskiriama sėkmė?

• Likimui, mokytojui ar savo pastangoms?
Kaip manote, kuris teorinis požiūris yra
geriausias? Kodėl?

282
• Įsitikinimai apie savo mokymąsi gali padėti arba
trukdyti tinkamai prisitaikyti prie mokymosi.
• Mokiniams padeda tikėjimas sėkme, atliekant
užduotis, ypač jeigu jie neturi tokių gebėjimų.
• Užduoties vertės pripažinimas (tai suvokti padeda
bendradarbiavimas).
 Emocijos
• Prieš užduotį (viltis ir džiaugsmo lūkestis)
• Per užduotį (mėgavimasis, nuobodulys)
• Po užduoties (viltis ar kaltė, pyktis, bejėgiškumas)
 Pagrindinės priežastys,
skatinančios norą mokytis (1)
• Mokausi, nes man tai naudinga.
• Dalykas, kurio mokausi, man pravers.
• Suprantu, kad mokausi gerai, ir tai kelia pasitikėjimą
savimi.
• Jei gerai mokysiuos, patiksiu mokytojui ir/ar savo
grupės nariui.
 Pagrindinės priežastys,
skatinančios norą mokytis (2)
• Jei nesimokysiu, tučtuojau sulauksiu nemalonumų.
• Tai, ko mokausi, man įdomu ir patenkina mano
lūkesčius.
• Man smagu mokytis.
 Tėvų įsitikinimai ir lūkesčiai
• Pasitikėjimas vaiko gebėjimais (padeda vaikui
pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų)
• Namų vaidmuo (aplinka, tėvų pagalba)
 Mokytojas, norėdamas sukurti vidinę
motyvaciją, turi įvertinti tris dalykus:
1) savo įtakos galią;
2) mokinio troškimą būti viduje suinteresuotam;
3) dėstymo paprastumą, kai mokiniai yra viduje
suinteresuoti mokytis.
• Palaipsniui įgyvendinant po vieną vidinę motyvaciją
skatinantį būdą, netrukus turėtume džiaugtis pakiliai
nusiteikusiais, pasitikinčiais savimi, norinčiais mokytis
mokiniais.
Ar jūs esate kada turėję
tikrą mokytoją?
Tokį, kuris būtų jumyse matęs kad ir neapdirbtą,
bet brangenybę –
Tarsi deimantą, kurio taurų spindesį galima
išryškinti
išmintingai šlifuojant?
(Mitch Albom. Antradieniai su Moriu)
 Perspėjimas mokytojui
• Valdyti ir reguliuoti savo troškimą, jog visi mokiniai
pasiektų aukščiausią pažangumą, suvokti, kad mokiniai
siekia ir socialinių tikslų.
• Motyvacija yra grindžiama įsitikimais, ką aš gebu (savęs
vertinimas).
• Mokytojas negali vienintelis tikėti mokinio gebėjimais,
mokiniai taip pat privalo pasitikėti savo gebėjimais,
galimybėmis ir priimti pagalbą, kad pasiektų savo tikslų.
• Tai motyvuoja mokinius kurti galimybes ir įgyti gebėjimų.
(Bandura 1986)
• Mokytojo lūkesčiai... pridėtinė vertė (Colin Rogers, 2002)
Keturi veiksmai motyvacijai sukurti
1. Sėkmė: kad mokymąsi vainikuotų sėkmė.
2. Savanoriškumas: jausti pasirinkimo laisvę.
3. Vertingumas: išmokti ko nors vertinga.
4. Malonumas: gauti pasitenkinimą
(R.J.Wlodowski)
 Mokinių aktyvinimas (1)
• Rasti išskirtinių faktų ar istorijų apie tą dalyką,
• pvz., sudominti dalyko kilme, nagrinėti žmogaus,
kuris tą dalyką sukūrė, motyvus, mintis, kodėl
atsirado tas dalykas, kuo jis skiriasi nuo kitų, kokia
technika sukurtas, ieškoti su dalyku emocinių sąsajų,
asmeniško santykio.
• Sudominimo principas – žmonės padaro dalykus
įdomiais.
 Mokinių aktyvinimas (2)
• Susižavėjimo nekeliančius tikslus ir užduotis reikia
paversti aukštesniais ir patrauklesniais.
• Pvz., atlikdami monotonišką parengiamąjį darbą,
galvokime, kad jis tikslingai veda prie mūsų ...
• Laikykimės požiūrio, kad kiekviena sėkmė – žingsnis į
priekį, o nesėkmės nieko nekeičia.
• Net ir nepatraukliausiose užduotyse suraskime
teigiamų dalykų ir ,,šalutinių efektų” ir mokykime
savo mokinius tai daryti.
• Susidomėjimas didėja, kai atsakome į
klausimus:
• Kodėl man tai turėtų būti svarbu?
• Kaip tai galėsiu pritaikyti?
• Kaip tai sutampa su mano asmeniniais įsitikinimais,
patirtimi, žiniomis?
• Kaip tai galėtų pakeisti mano ateitį?
 Pastiprinimas
• Tai „dėmesio visuma”.
• Žmonėms jo reikia, kad išliktų ir tobulėtų. Be
pastiprinimų (teigiamų ar neigiamų) žmonės gali
jaustis blogai.
• Pastiprinimai gali būti duodami ir gaunami, priimami
(ačiū, tai man daug reiškia...), atmetami (ačiū, bet tai
ne daugiau nei gali kiti...) arba į juos nekreipiama
dėmesio.
 Pakartokime
Teigiami arba neigiami pastiprinimai
• Teigiamas pastiprinimas yra dėmesio visuma, kuri leidžia
žmogui pasijusti gerai – pagyrimas.
• Neigiamas pastiprinimas dažniausiai turi kritikos atspalvį, bet
tai irgi yra pastiprinimas tam tikrose situacijose, su tam tikrais
asmenimis (šį kartą Tavo darbas neatliktas iki galo…).
• Neigiamą pastiprinimą dera naudoti atsargiai, diskretiškai,
tiesiogiai.
• Pastiprinimas, netgi ir neigiamas, yra priemonė veiksmo
tikimybei didinti.
• O bausmė (ar nuobauda) veiksmo tikimybę mažina ir
motyvacijos nekuria. Ji sukuria bejėgiškumo jausmą, ypač jeigu
skiriama situacijose dėl elgesio, kuris turėtų būti skatinamas.
Bejėgiškumą dažniausiai lydi prislėgtumas ir apatija.
 Sąlyginiai arba besąlyginiai, dirbtiniai arba tikri
pastiprinimai
• Besąlyginiai išreiškiami trumpais teiginiais, nekeliant jokių
sąlygų: Sveikinu! Gerai padirbėta. Puikus darbas! Ačiū, Tu tikrai
daug dirbi. Tai geriausias tavo darbas.
• Tokius pastiprinimus galima išreikšti plojimais, rankos
paspaudimu.
• Sąlyginiais keliama kokia nors papildoma sąlyga, be kurios
įvykdymo rezultatas nebus toks puikus, kokio tikėtasi: Tau
pasiseks, jei ir toliau daug dirbsi; būsi vienas geriausių
mokinių, kai laiku atliksi visas užduotis.
• Tikri: iš širdies sakoma tai, kas jaučiama: Man labai malonu, kad
esi mano paskaitoje.
• Dirbtiniai. Jie dažniausiai skamba kaip tikri, o dirbtinumą
išduoda emocijos, kūno kalba, mimika, gestai.
 Pedagoginių veiksnių,
mažinančių norą mokytis, grupės
• Mokytojų polinkis rūpintis gabesniais mokiniais,
mažiau dėmesio skiriant silpnesniesiems;
• nemokėjimas paskirstyti ugdymo turinio dirbti su
skirtingo pajėgumo vaikais;
• silpnas metodinis pedagoginis meistriškumas;
• mokinių galimybių neatitinkantis turinys;
• laiko neatitinkantys reikalavimai (P.Dereškevičiusir
kt., 2000)
• BLOGOS DARBO SĄLYGOS (fizinis diskomfortas, blogas
matomumas ar girdimumas, triukšmas).
DAŽNOS BEI SKAUSMINGOS NESĖKMĖS – kai mokiniui
nesiseka išmokti naują medžiagą.

BEVILTIŠKUMAS, „IŠMOKTAS BEJĖGIŠKUMAS” -

nematymas perspektyvų, kaip įveikti kliūtį ir išspręsti
užduotį.

NETINKAMA PEDAGOGINĖ SĄVEIKA – kai mokytojas ir

mokinys neatranda tinkamo bendravimo būdo, jaučia
priešiškumą, baimę, įtampą.
 Pastiprinimų taisyklės
• Atsilyginama už elgesį, kurio tikėtasi (ir tik elgesį, o ne
savybes). Netinkami veiksmai ignoruojami.
• Pastiprinimai veiksmingi tik tuomet, kai stebimas elgesys,
todėl žmonės turi žinoti, kad jų veiksmai stebimi ir
analizuojami.
• Skatinti dera ne visus veiksmus ir pasiekimus, o tik tuos, kurie
iš tikrųjų reikšmingi.
• Pastiprinimai turi būti laiku, nepavėluoti, nes veiksmingiausi
būna tuomet, kai yra betarpiškai susiję su veikla.
• Skatinti dera visus veiksmus, itin atkreipti dėmesį į tuos, kurie
dažniausiai laikomi savaime suprantamais ir niekuomet
nebūna įvertinti (pvz., darbo planavimas).
 7 mokymosi sėkmės komponentai
1. Sensoriškai turtinga aplinka
2. Mokinio pasirengimas ir priemonės jam paveikti
3. Rėmimasis įvairiais mokymosi stiliais; įvairiais protiniais
gebėjimais
4. Į mokinį sutelktas mokymas
5. Teigiamas poveikis
6. Emocijų įtraukimas
7. Suderintas lyg orkestre mokymasis
(E. Jensen, 2001)
 15 motyvacijos stiprinimo būdų
(Gage, Berliner, 1994)
•Pradedant pamoką, pateikti mokiniams motyvaciją
pagrindžiančius argumentus;
•pasakyti mokiniams tiksliai, kaip darbas turi būti atliktas;
•išmokyti mokinius kelti sau trumpalaikius tikslus;
•naudoti žodinius ir raštiškus pagyrimus;
•protingai naudoti testus ir pažymius;
•paversti kapitalu nežinomybės, atradimo, smalsumo, tyrinėjimo,
valdžios ir vaizduotės žadinantį poveikį;
•retkarčiais pasielgti netikėtai;
 15 motyvacijos stiprinimo būdų
(Gage, Berliner, 1994)

• prieš pradedant mokytis duoti mokiniams mažą atlygio pavyzdį;

• pavyzdžiams naudoti žinomą medžiagą;
• kalbant apie sąvokų ir dėsnių taikymą, pavyzdžius parinkti iš
neįprasto, netikėto konteksto;
• skatinti mokinius naudoti tai, ką jie jau yra išmokę;
• naudoti vaidmenų ir kitokius žaidimus;
• kiek galima mažinti konkuruojančių motyvacijos sistemų
patrauklumą;
• kiek galima mažinti bet kokias nemalonias mokinio įsitraukimo į
darbą pasekmes;
• suprasti mokyklos socialinį klimatą.
 Gerų rezultatų motyvacija
• Gerų rezultatų priežasčių įsivaizdavimas ir
jausmai
• Motyvacinės sutartys
• Mokėjimas mokytis – tai stipriausiai
mokymosi motyvaciją veikiantis veiksnys.
 Motyvuojantys vertinimo metodai
Pradinės mokyklos:
• „veidelių“ klijavimas,
• „šviesoforo“ metodas
• aprašomasis, idiografinis
metodas.
Pagrindinės mokyklos:
• Kaupiamasis vertinimas
(„mažų“ pažymių rašymas,
trumpų pažymiais
nevertinamų testų-
pasitikrinimų rašymas, ženklų
„+“, „–“, „*“ rašymas)
• savęs įsivertinimas
• draugo vertinimas
• „surask savo klaidas“
metodas.
Gimnazijos klasių:
• aplanko kaupimas ir savęs
įsivertinimo grafikai
• trumpų testų-pasitikrinimų
rašymas ir apklausos,
• vienas kito vertinimas ir
komentarai,
• grįžtamosios informacijos
teikimas (nurodymai
perrašyti dalį darbo)
• diagnostinės užduotys prieš
kontrolinius darbus.
 Priminimas
• Pasiekimų motyvacija (McClellland, Atkinson, 1964)
• Atribucijos teorija (Weiner, 2001)
• Motyvacijos stilius (išmoktas bejėgiškumas, ribos,
meistriškumas, savivertės motyvacija) (Seligman,
1975)
• Dweck, 1975, 2000, Claxton, 2002.
Šiuolaikinė motyvacijos samprata vadovaujasi 3
pagrindinėmis idėjomis
• POREIKIŲ TEORIJA – laimėjimas, priklausymas kitam ir įtakos
darymas skatina energingai veikti.

ATRIBUCIJOS TEORIJA - laimėjimų motyvaciją lemia ne

ankstyva patirtis, bet tai kaip asmuo suvokia ir aiškina savo
nesėkmių ir sėkmių priežastis.

PAKILUMO TEORIJA – tai asmens gyvenimo momentai, kai

visiškai įsigilinama, susikoncentruojama ir patiriamas
pasitenkinimas pažinimo procese.
 Motyvacijos teorijų taikymo pavyzdys
• Stanfordo universiteto profesorė Carol Dweck tyrė, kaip vaikai reaguoja į išbandymus,
net jeigu jie ir klysta. Jos darbas parodė, kad jei vaikai vertinami tik už žinias, ne taip
noriai imasi naujų dalykų.
• Kartu su kolegomis mokslininkė atliko tyrimą, kuriame dalyvavo šimtai Niujorko
mokyklų penktaklasių. Viena dalis jų buvo skatinami už žinias, o kita už pastangas.
• Ir kai tiems penktokams buvo pateiktas labai sunkus testas, skirtas aštuntokams,
rezultatai buvo stulbinantys.
• Mokiniai, kurie buvo vertinami už pastangas, daugiau dirbo, nors ir darė daug klaidų.
Vaikai, skatinti už žinias, protą, buvo nedrąsūs ir savo klaidas suvokė kaip nesėkmę.
Vėlesnis žinių testas parodė, kad vaikai, skatinti už pastangas, gavo 30% geresnius
rezultatus, o kita grupė – 20% prastesnius.
• K. Dweck tyrimas, skelbtas knygoje „MindSet: The New Psychology of Success“
primena tėvams, kad besąlygiškas gyrimas, klaidų vengimas yra žalingas vaiko
vystymuisi. Tai toks pat žalingas dalykas, kaip ir namų darbų klaidų taisymas. Juk
klaidos – tai galimybė pačiam išmokti.
• Vaikai daro visokių klaidų. Kai kurios klaidos, pavyzdžiui, pamiršimas atlikti namų
darbus, nepasiruošimas kontroliniam darbui gali turėti aiškias pasekmes. Kitos, kaip
melavimas, draugų išdavimas ar kiti nedraugiški veiksmai sprendžiamos sudėtingiau.
Bet iš visų klaidų galima pasimokyti. (cit. iš Delfi.lt)
 Literatūra
1. Arends R. I. (1998). Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai.
2. Bourdieu P. (1998). State Nobility: Elite Schools in the Field of Power. Paris: Polity.
3. Butkienė G., Kepalaitė A. (1996). Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius:
Margi raštai.
4. Gage N.L., Berliner D.C (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma litera.
5. Jensen E. (1999). Tobulas mokymas. Vilnius: Ab Ovo.
6. Jucevičienė, P. (2013). Besimokantis miestas. Kaunas: Technologija.
7. Lewin K. (2007). Lauko teorija socialiniuose moksluose. Vilnius: Specialiosios
psichologijos laboratorija.
8. Myers D. G. (2008). Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
9. Stanišauskienė V. Mokymasis mokytis mokykloje. Rankraštis.
10. Petty G.(2006). Šiuolaikinis mokymas, Vilnius: Tyto Alba.
11. Petty G. (2008). Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius: Tyto Alba.
12. Šalkauskis S. (1991). Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa.
 Literatūra
Alifanovienė, D., Kepalaitė, A. (2008). Žmogaus aukštųjų psichinių funkcijų
formavimosi analizė L. Vygotskio kultūrinės - istorinės koncepcijos
kontekste. Specialusis ugdymas, 1(18), 25-33.
Blunden, A. (2009). Criticisms of Vygotsky’s concept of Activity
(interaktyvus). prieiga per internetą:
http://home.mira.net/~andy/works/vygotsky-critique.htm
Erikson E. H. (2004). Vaikystė ir visuomenė. Vilnius
Fürst M. (2000). Psichologija. Vilnius: Lumen.
Myers D. G. (2008). Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
Rupšienė L. (2000). Nenoras mokytis – socialinis pedagoginis reiškinys.
Monografija. Klaipėda: KU leidykla.
Žukauskienė R. (2012). Raidos psichologija. Vilnius, Margi raštai.
 3 tema
• Mokinių asmenybės ir bendravimo ypatumų pažinimas,
palankaus mikroklimato ir tinkamos ugdymo(si) aplinkos
kūrimas.
• Mokinių santykių su bendraamžiais ir suaugusiaisiais
ypatumai.
• Asmens netinkamo elgesio priežastys ir jo valdymo
būdai. Pozityvus drausminimas: ribų nustatymas,
natūralios ir loginės pasekmės, skatinimas ir
drausminimas.
• Saugi emocinė aplinka: patyčių, smurto, krizių, žalingų
įpročių ir priklausomybių prevencija.
(10 kontaktinių akademinių valandų, 5 savarankiško darbo
akademinės valandos)
EDUKACINĖS APLINKOS

Aplinkos įtaka asmenybei

„Lauko“ teorija
Edukacinės ir mokymosi aplinkos
 Koncepcinis žemėlapis:
vaiko mokymuisi mokykloje daro įtaką keturi
aplinkos veiksniai

Politinė aplinka Mokyklos aplinka

• Kultūrinė
• Politinė Mokytojai Bendraamžiai Administracija Aprūpinimas Ugdymo turinys
• Kvalifikacija • Grupuotės • Kvalifikacija • Stalai/kėdės • Vadovėliai
• Socialinė • Kvalifikacijos tobulinimas • Pasirinkimai • Kvalifikacijos • Biblioteka • Mokytojo knygos
• Ekonominė • Darbo stažas • Būdingi bruožai tobulinimas • Technologijos • Valandos dalykui
• Pamokų skaičius • Priežiūra, • Apšvietimas • Relevantiškumas
vadovavimas
• Atlyginimas • Tualetai • Namų darbai
lytis • Parama, palaikymas
• Mokymo metodai
amžius • Mokinių lūkesčiai
gabumai Įvertintos
• Motyvacija žinios
motyvacija
žinios Įvertintos
Atėjimas Laikas nuostatos
Įvertinti
į mokyklą įgūdžiai
Įvertintas
Visuomenės aplinka Namų aplinka elgesys
Soc.&eko
pasirengimas
• Bendradarbiavimas • Pajamos
• Tėvų išsilavinimas
Išmokimas
• Aptarnavimas
• Sąveika • Tėvų užimtumas
• Investavimas • Broliai, seserys
• Tėvų, mokytojų asociacijų veikla
• Pagalba ruošiant namų darbus
© dr. Haiyan Hua, 2004
• Laikas, praleidžiamas su vaikais
 Aplinka ir jos įtaka asmenybei
• Gamtinių, socialinių, kultūrinių sąlygų visuma, kurioje
gyvena asmuo (-ys).
• Makroaplinka – visuomenė, jos institutai,
• Mikroaplinka – kontaktinė terpė (šeima, mokykla,
įstaiga); asmeninė asmens aplinka.
• Palanki aplinka: atsiskleidimas
.
• Nepalanki aplinka: elgesio, raidos
sunkumai.
 U. Bronfenbrener aplinkos įtakos modelis
Kultūra

Didesnės institucijos
Personalinių
aplinkų tinklas

Reikšmingų
žmonių Darbo
grupė 1 vieta

4 3 2 1 1

Šeima
1 Besimo-
kančių grupė

Sąveikos personalinė
Švietimas aplinka Bažnyčia
Valstybė Masinės inf. šalt.
Ekonomika
Tautinės tradicijos,
kalba, kt. 315
 „Lauko“ teorija
(K.Lewin, 2007)
• Kiekvienoje situacijoje veikia priešiškos jėgos – skatinančios
ir besipriešinančios.
• Žmogaus elgesys yra grįstas jėgomis – įsitikinimais,
lūkesčiais, kultūrinėmis ir socialinėmis normomis bei
asmeninės erdvės suvokimu.
• Šios jėgos gali būti tiek pozityvios – skatinančios veikti; tiek
negatyvios – stabdančios nuo tam tikro veikimo.
 „Lauko“ sąvoka (P.Bourdieu, 1998)
• Pagal tam tikrą logiką ir taisykles veikiančių
socialinių ryšių sistema.
• Jų gali būti daug, jie yra įvairaus dydžio ir
nevienodos svarbos.
• Tai praktiškai bet kokia veikla – kultūros, meno,
literatūros, mokslo, leidėjų, rašytojų, šeimos,
laisvalaikio, darbo, mados ir pan.
• Visi laukai turi tą pačią struktūrą, panašų veikimo
principą ir tuos pačius dalyvius.
 „Lauko“ sąvoka (P.Bourdieu, 1998)
„...lauke veikia dominuojantys ir tie, kurių atžvilgiu
dominuojama, kiekviename lauke vyksta kova, o
lauko struktūrą nusako kas akimirką susiklostantys
jėgos santykiai tarp žaidėjų“.
Aplinkos edukacinė prasmė

Aplinka – fizinė ar virtuali erdvė, supanti

žmogų, <...> joje esantys daiktai, gyvūnai,
įvykiai – traktuojami kaip informacija, kuri gali
būti panaudota ugdymui ar mokymuisi.
(P. Jucevičienė, 2013)

319
 Aplinka gali būti traktuojama kaip:
a) Edukacinė aplinka – potencialios aplinkos dalis,
specialiai kuriama, siekiant ugdymo tikslų.
b) Asmeninė mokymosi aplinka, kurioje vyksta
mokymasis – potencialios (ir edukacinės) aplinkos
dalis, iš jų besimokančiajam “paėmus” tiek detalių,
kiek jis nori ir gali.
(P. Jucevičienė, 2013)
Edukacinės ir mokymosi aplinkų santykis

(P. Jucevičienė, 2013)

 Užduotis
• Užduotis: įvertinti savo MOKYMOSI APLINKĄ
(pgl. U.Bronfenbrenner ir P.Jucevičienę)
Asmeninės mokymosi aplinkos susidarymas
Potenciali
mokymosi
Edukacinė
aplinka aplinka
Asmeninė
mokymosi Asmeninė
aplinka mokymosi
aplinka

Asmeninė
mokymosi
aplinka
 Užduotis: įvertinti savo MOKYMOSI APLINKĄ
(pgl. U.Bronfenbrenner ir P.Jucevičienę)
Veiksniai Potenciali aplinka Edukacinė aplinka Įvert.
Reikšmingų žmonių „+“, nes... „+“, nes...
grupė (dėstytojas, ET
kuratorius, katedros „-“, nes „-“, nes
administracija, etc.)
Socialiniai

Besimokančiųjų grupė „+“, nes...

(ET grupė)
„-“, nes
Darbo vieta , fizinė „+“, nes... „+“, nes...
erdvė ir joje esantys „-“, nes „-“, nes
Fiziniai

objektai (auditorija,
koridorius, wc, etc.)
Edukacinis turinys „+“, nes... „+“, nes...

„-“, nes „-“, nes

/Komunikaciniai
Informaciniai

Edukacinio turinio, „+“, nes... „+“, nes...

komunikavimo „-“, nes „-“, nes
metodai bei
priemonės
Šeima „+“, nes...
„-“, nes
Asmen.

Besimokančiųjų „+“, nes...

mokymosi pajėgumas „-“, nes
KAIP KURTI PAMOKOS
KLIMATĄ IR TURINĮ,

ĮGALINANTĮ MOKINIUS
BENDRADARBIAUTI IR
MOTYVUOTAI MOKYTIS?
 Apšilimas!

•Per 15 min pastatyti kuo aukštesnį makaronų

bokštą:
• pats stovi ant stalo, zefyriukas ant smaigalio.
•3 grupės
•Priemonės: 20 makaronų, lipni juostelė, siūlas,
zefyriukas. Jų naudoti, kiek nori, gali atlikti.
Tikslas: plėtoti gebėjimus projektuoti ir taikyti
besimokančiosios bendruomenės ir
motyvuojamojo klimato pamokoje įrankius.
Uždaviniai:
• gebėti projektuoti savo klasės besimokančiąją
bendruomenę;
• gebėti taikyti įvairias priemones, ypač
žaidybinimo, motyvuojamajam klimatui
pamokoje palaikyti;
• susikurti labiausiai priimtinų įrankių mokymuisi
bendradabiaujant organizuoti aplanką.
 Alfa karta (gim. 2010-2025)
„Pats mėgstamiausias jų ir mano darbo metodas – mokymasis
bendradarbiaujant grupėse.”
„Spraigo pirštais telefono ekrane be jokių problemų. Klasėje turime
išmaniąją lentą, tai iškart perprato .“
• Nuo ankstesnių kartų labiausiai išsiskiria savo
bendruomeniškumo poreikiu, išreikštu egocentrizmu,
fiziniu, emociniu aktyvumu (Theko, 2018; Thompson,
2018; Macijauskienė, Norvilienė, 2018);
• ugdymo(-si) procese jiems būtinas vaizdumas, galimybė
bendradarbiauti su bendraamžiais; naudotis
išmaniosiomis mokymo(-si) priemonėmis (Thompson,
2018).
BENDRADARBIAVIMO GEBĖJIMAI,
būtini santykiams kurti
• Kooperavimasis, pagalba, sandrauga, koordinavimas
• Pasitikėjimas
• Tarpkultūrinis jautrumas
• Orientacija į užduotis, prisidėjimas, atsidavimas,
• Savęs pristatymas
• Socialinė įtaka
• Konfliktų sprendimas
• ...
(Klein et. al., 2006, p. 102).
 Bendradarbiavimą skatinantys
elementai
• Suburia žmones kartu spręsti iškilusias problemas ir
sunkumus:
– komandinis darbas (Hamari, Koivisto; 2013);
– lojalumas komandai;
– grupinis tikslas, iššūkiai; smalsumo sužadinimas;
– prasmingumas; pasidalijimas idėjomis;
– saviraiška; galimybė išbandyti naujoves;
– pasitikėjimas, pagarba, pagalba;
– vertinimas, pripažinimas, rezultatų akivaizdumas
(Burke ir Hiltbrand, 2011).
Esminiai besimokančios bendruomenės
elementai (Watkins, 2005)
Požymiai Procesai
Veiklumas Veikimas drauge
Priklausymas Ryšių kūrimas, tiltai
Sanglauda, darna Bendradarbiavimas Bendruomenė
Įvairovė Dialogas

+
Tyrimai Mokinių
Žinių kūrimas bendruomenė

+
Refleksija Besimokanti
Mokymasis mokytis bendruomenė
Motyvuojamojo klimato pamokoje struktūra

Liukkonen , Barkoukis, Watt & Jaakkola (2010)

Žaidybinimas – vidinė motyvacija
• tai programos temų mokymas ar mokymasis, teorinių
principų perteikimas naudojant žaidimo elementus;
• tai žaidimų elementų panaudojimas ne žaidimo, o
rimtoje aplinkoje motyvavimo arba elgsenos
modifikacijos tikslais;
• tai žaidimų elementų ir žaidybinio mąstymo (žaidimo
mechanikos) naudojimas ne žaidimo kontekste,
siekiant skatinti pageidaujamą žmonių elgesį;
• ugdantys, informaciją perteikiantys žaidimai.
• Žaidybinimas motyvavimo tikslais populiarėja
muziejuose, bibliotekose, verslo organizacijose...
 Beveik kiekvienas žaidimo
mechanizmas susijęs su
vienu arba daugiau
poreikių (Lichtenvoort,
2013), dažniausiai tik
aukštesnio lygmens
(Shell; 2014).
Katarsio, srauto
išgyvenimas
(Csikszentmihalyi, 1996)

Dėl kokių poreikių jūs žaidžiate?

Linksmumą ir malonumą keliantys veiksniai
 Užduotis. Pasidalijame į 4 grupes

• Diskusija apie žaidybinimo priemones

bendradarbiavimui ir motyvacijai –
pratybos taikant sniego gniūžtės įrankį
problemoms spręsti.
• Sukurkite situaciją, ...
• 3 ratai po 2 min
• Pasidalijimas patirtimi.
Žaidybinamo turinio kokybė yra
esminis dalykas:
– neįmanoma sužaidybinti neaktualaus, blogai
paruošto ar iš esmės netinkamo turinio,
kadangi žaidimo sluoksnis tėra
apipavidalinimo ir informacijos pateikimo
priemonė (Zichermann, Cunningham, 2011;
Kalinauskas, 2014);
– sužaidybinus – neišvengiamai tampa
dažnesni tarpiniai vertinimai, kurie greičiau
vyksta skatinimo ir palaikymo būdu.
Žaidybinimas
Bendramokslių vertinimas, autentiškas
vertinimas
Socialinių mokymosi strategijų mokymas/is:
pagalbos prašymas, atjauta ir empatija
ĮRANKIAI
 Žaidybinimo dirbtuvės:
sukurti prototipą / deleguoti
• savirealizavimo elementai, kurie susiję su vartotojo
autonomija, individualumu ir originalumu, poreikiais
• „prasmingumas“, t. y. jausmas, kad darbas bus naudingas
ir reikšmingas; vertinimo išraiškos;
• avatarai, kurie individualiai reprezentuoja kiekvieną
besimokantįjį; vaidmenys - kaip galios, resursų, požiūrio
pakeitimas;
• laiko limitas; integruoti elementai, kuriais galima dalytis
informacija (K. Bista et al., 2012);
• naratyvai (žaidimo logika, užduočių atlikimas, lygių
įveikimas ir atlygio siekimas)
 Bendramokslių vertinimas

• Tinkamai parengti įsivertinimo ir bendramokslių

vertinimo pratimai yra vertinga mokymosi patirtis ir
skatina mokytis (Berry, 2008, p. 16).
• UŽ ir PRIEŠ (Hanrahan, Isaacs, 2001).
 Autentiškas vertinimas
Požymiai
1. Realus tikslas ir klausytojai
2. Turinio ir įgūdžių
integravimas
3. Metodiškas tyrimas ir
akademiškas tikslumas
4. Aiškūs standartai ir
vertinimo kriterijai
5. Įmantri komunikacija
6. Mąstymo lygiai
7. Apmąstymai, įsivertinimas ir
bendramokslių atsakas
8. Turinio, strategijų, produktų
ir laiko lankstumas
(Martin-Kniep, 2000)
Mokiniai ...
problemą sprendžia, kad gautų naudos
remiasi anksčiau įgytomis žiniomis ir pritaiko
susijusių sričių žinias ir įgūdžius
stengiasi geriau suprasti sistemingai tirdami,
užduodami klausimus
išklauso, kokie yra užduoties atlikimo
ir jos pristatymo standartai
praneša, ką mano, žino ir gali atlikti skirtingomis
komunikacijos priemonėmis
taiko bendruosius ir aukštesniuosius mąstymo
gebėjimus
apmąsto procesus ir produktus pagal klausimynus,
įvertina savo ir bendramokslių mokymąsi
vertinimo užduotis leidžia mokiniui pagal save
pasirinkti turinį ir strategijas
Rašytinių teksto kūrimo gebėjimų ugdymo pasitelkiant mokymosi strategijas
modelis
 MS aiškinimo algoritmas (pagal Gibson, 2008, Tracy,
Reid ir Graham, 2009, De Smedt ir Van Keer, 2018)

1. Parengimas (mokymas) 2. Modeliavimas

taikyti STRATEGIJĄ

3. Strategijos 4. Bandymas su
įsąmoninimas ir „įgarsinimu“ ir palaikymu.
įsiminimas Sistemingas taikymas

5. Savarankiškas MS 6. Didėjantis
sąmoningumas ir
taikymas motyvacija

7. Perkėlimas
 Mokymosi strategijos mokymas/is
• Parengimas (mokymas) taikyti STRATEGIJĄ / atlikti užduotį.
– Strategijos funkcinės žinios. Pedagogas apibūdina ir aptaria
strategiją, jos tikslą ir naudą.
– Pateikiamos būtinosios funkcinės žinios sėkmingam strategijos
taikymui užtikrinti. Pateikta mnemoninė priemonė strategijos
žingsneliams atsiminti.
• Modeliavimas. Mokytojas rodo pavyzdį.
– Mokytojas garsiai galvoja, „įgarsina“ visą strategijos taikymo
algoritmą.
• Strategijos įsisąmoninimas ir įsiminimas. Mokiniai įsimena
strategijos žingsnelius.
• Bandymas su „įgarsinimu“ ir palaikymu. Strategijos taikymo
žingsnius mokinys „įgarsina“ir taiko pedagogui stebint ir padedant
(užuominos apie strategijos žingsnius). Sistemingas taikymas.
• Savarankiškas MS taikymas. Strategiją mokinys taiko be pagalbos.
• Didėjantis sąmoningumas ir motyvacija.
• Perkėlimas.
Užduoties eiga, 3 grupės

MS aprašų skaitymas ir pasirengimas

3 min
paaiškinti mokiniui strategiją
1 MS aiškinimas; užduoties atlikimas
10 min
taikant MS; stebėjimas rašant protokolą x3
(rotacija)
Grupių darbo apibendrinimas, pristatymas 5 min x
(kalba stebėtojai: kas pavyko, patarimai) 3
 Mokymosi bendradarbiaujant
sampratos refleksija
• Pamokos tikslas – būkite laimingi!
(Toshiro Kanamori “Children Full of Life”)
 KOKIOS MOKYMOSI
STRATEGIJOS ĮKVEPIA MOKINIUS
MOKYTIS?
 Mokymosi strategija
➢ technikos ar įrankiai, kuriuos mokinys gali
naudoti, kad įgytų žinių (Rubin, 1975, iš
Griffiths, 2004)
➢ metodai, kuriuos mokiniai naudoja, kad
įgytų informacijos (Dembo, Seli, 2014, iš
Oxford, 2017)
UGDYMO TURINIO LEDKALNIS (Mariani, 2002)
 Mokymosi veikla vs mokymosi
strategija
➢Koks skirtumas tarp įprastinės mokymosi
veiklos ir strateginės mokymosi veiklos?
UŽDUOTIS (žr. kitą skaidrę)
• Kam skirtas šis ženklas?
• Kur galėtume jį pamatyti?
• Kuris raktinis žodis padėjo nuspręsti?
Prašome nekelti triukšmo automobilių
stovėjimo aikštelėje.
Netrukdykite pacientams ilsėtis.

Prašome nesinešti rankšluosčių į pliažą.

(Mariani, 2002)
 Mokymosi strategija
➢ – esminis ugdymo programos elementas, tarsi
tiltas tarp kompetencijos ir proceso.
➢ Veikla tampa strategine, kai, lyginant su
įprastinėmis mokymosi veiklomis, ji yra ypač
tinkama tam tikram mokiniui.
➢ Iššūkis: apie mokymosi strategijas galima kalbėti
tik siejant jas su konkrečiu asmeniu, nes kas
vienam yra strategiška mokymosi technika, kitam –
ne.
(Riding, Rayner, 1998, iš Mariani, 2002)
• Norint išmokyti įvairių mokymosi strategijos
rūšių turi būti aiškiai pateikiama visa veiksmų
seka, sudaromos sąlygos aptarti išgyventą
patirtį, mokomasi strategijos rūšių sistemingai
ir nuosekliai, aptariant ir įvertinant strategijos
rūšies naudą ir veiksmingumą.
 6 mokymosi strategijos rūšys
[mokantis užsienio k.] (Oxford, 1990, iš Oxford, 2017)

1. Kognityviosios: tyrimas, kalbėjimas, samprotavimas,

analizė, apibendrinimas ir pan.
2. Metakognityviosios: planavimas, mokymosi valdymas,
užduoties vykdymo stebėsena, įsivertinimas
Pavyzdžiui: mokymosi valdymas: stebėk savo tempą
❖ Kaip tau geriausiai mokytis?
❖ Susikurk sąlygas, tau padedančias mokytis.
❖ Rask progų pabandyti, pasitreniruoti.
❖ Susitelk į savo užduotį.
http://educanet2.ch/pec/.ws_gen/57/Learning_strategies.pdf
3. Atminties
Šios MS rūšys labiau tinka pradiniuose
mokymosi etapuose ir vis mažiau reikalingos,
kai besimokantysis yra labiau pažengęs.
• My Very Educated Mother Just Served Us Nine Pizzas
• https://www.mnemonic-device.com/astronomy/mnemonic-device-
to-remember-the-planets-orbiting-the-sun/
https://www.makingbusinessmatter.co.uk/blog/create-mnemonics-powerful/
4. Kompensacinės
Spėjimas iš konteksto, sinonimų vartojimas ir pan.
5. Afektyvinės
Savo nuotaikos suvokimas ir nerimo lygio
identifikavimas, kalbėjimas apie jausmus, savęs
apdovanojimas už pasiekimą ir pan.
6. Socialinės
Pagalbos prašymas, atliekant užduotį; prašymas
patikslinti, jei kas nors neaišku ir pan.
Nauja MS rūšių klasifikacija (Oxford,
2011)
1. Kognityvinės
2. Afektyvinės
3. Sociokultūrinės-interaktyviosios
4. Meta:
Metakognityvinės
Meta afektyvinės
Meta sociokultūrinės-interaktyviosios
 Savivaldumas
• Savivaldžios mokymosi strategijos rūšys yra
apgalvotos, į tikslą orientuotos pastangos
išmokti.
• Mokiniai išmoksta veiksmų, kuriuos patys
pasirenka iš turimų alternatyvų.

(Oxford, 2011; iš Domyei, Ryan, 2015)

 Nėra gerų strategijų, nes
kiekvienas mokinys turi atrasti
savąsias.
(Mariani, 2002)
 Balevičienė, S., & Paurienė, V. (2013). Mokėjimo
mokytis kompetencija: sampratos ir ugdymas. Švietimo
problemos analizė, 16, 102.
• PISA tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar mokiniai atpažįsta
veiksmingas mokymosi strategijas ir kaip dažnai jas taiko.
• Jos buvo suskirstytos į 5 grupes:
• informacijos supratimo ir prisiminimo;
• informacijos apibendrinimo;
• kontrolės (supratimo pasitikrinimo),
• informacijos įsiminimo ir
• plėtojimo (informacijos susiejimo su kitais kontekstais).
• Lietuvos mokiniai šiose srityse nebuvo stiprūs, jų minėtų strategijų
išmanymas buvo žemiau nei EBPO šalių vidurkis. Lietuvą lenkė ir
dauguma išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių. Tyrimo rezultatai
parodė, kad Lietuvos merginos geriau išmano veiksmingas
supratimo ir prisiminimo bei apibendrinimo strategijas nei vaikinai,
o aukšto SES – geriau nei žemo SES penkiolikmečiai.
• Savireguliuojantis mokymasis PISA tyrimo metu buvo
matuojamas per mokinio skaitymo kontrolės strategijų
taikymą.
• Šios strategijos yra susijusios su pasitikrinimo klausimų
apie užduoties paskirtį arba tekstą formulavimu, taip
pat supratimo pasitikrinimu.
• Įsiminimo strategijos yra susijusios su tekstų ir detalaus
jų turinio įsiminimu, taip pat pakartotiniu teksto
skaitymu.
• Plėtojimo strategijos yra skirtos informacijai susieti su
jau turimomis žiniomis, asmenine patirtimi ir
kontekstais.
 KOKIOS MOKYMOSI STRATEGIJOS
ĮKVEPIA MOKINIUS MOKYTIS?
• Kai aiškiai pateikiamos
• Kai aptariama išgyventa patirtis ir atradimai
• Kai mokomasi sistemingai, nuosekliai, nuolat
• Kai aptariama ir įvertinama strategijos nauda
ir veiksmingumas
• Kai MS rūšių mokama daug ir galima laisvai
rinktis savo nuožiūra.
• Kai tenkina naujumo poreikius ir žadina aistrą
mokytis.
NETINKAMAS ELGESYS ir
pozityvusis drausminimas
Alfredo Adlerio psichologijos principai
Pagrindiniai A. Adlerio teorijos principai

I. Vaikas yra visuminė, nedaloma būtybė: jo

mąstymas, jausmai ir poelgiai yra susieti vieni su kitu.
Mąstymas sukelia emocijas, dėl tų emocijų mes kaip nors
pasielgiame. Mąstydami apie įvykį suvokiame, interpretuojame,
o interpretacijos sukelia emocijas, o emocijos verčia elgtis.
Elgesys kitam žmogui vėl gali būti įvykis.
II. Didžiausias žmogaus poreikis yra priklausyti grupei,
būti joje pripažintam.

• Vaikai, kurie jaučia, kad priklauso klasei, grupei ar šeimai, sieks

prisidėti prie grupės.
• O vaikai, kurie nesijaučia grupės dalimi, bus linkę nenaudingai
elgtis.
• Todėl kyla mintis, kad netinkamai besielgiantis vaikas yra
nuvertintas vaikas.
• Blogai elgiasi pasitikėjimą savimi
praradę mokiniai.
III. Žmogaus elgesys yra tikslingas, o jo prasmę galime
suprasti žinodami žmogaus tikslus.

• Tikslas yra ne tik motyvacijos, bet ir viso elgesio varomoji jėga.

• Kiekvienas mokinio netinkamas elgesys turi savo tikslą.
• Jį išsiaiškinę ir įsisąmoninę, mokytojai gali tai koreguoti.
• Ne taip svarbu surasti vaiko netinkamo elgesio priežastį,
svarbiau nustatyti, ko vaikas siekia.
A. Adlerio teorijos pagrindu psichiatras R. Dreikursas
suformulavo 4 netinkamo elgesio tikslus.
 Pirmas tikslas – DĖMESYS.

Kai mokinys siekia šito tikslo, jis

• triukšmingas,
• nenuilstantis,
• daug kalba,
• mėgsta pasirodyti,
• būna linkęs kiršinti, erzinti kitus;
• pataikauja,
• gali tinginiauti,
• nori, kad jam patarnautų.
Aš esu svarbus tik tuomet, kai mane pastebi
arba man patarnauja. Aš nesu ypatingas, bet
tik, sukeldamas sumaištį, neliksiu
nepastebėtas ir pelnysiu dėmesio.
 Antras tikslas – JĖGA.
Siekdamas šito tikslo, mokinys būna:
• agresyvus,
• įžūlus,
• akiplėša,
• užsispyręs,
• neigia,
• prieštarauja,
• ginčijasi,
• kovoja su autoritetais.

Jis atsisako atlikti užduotis, dykinėja, meluoja,

nepaklūsta, bando būti "bosu".
 Aš svarbus tik tuomet, kai valdau, tik tuomet, kai
tu darai, ko aš noriu. Gal aš ir nelaimėsiu, bet
parodysiu žmonėms, kad jie negali manęs
sustabdyti, negali priversti mane daryti taip, kaip
jie nori.
 Trečias netinkamo elgesio tikslas – KERŠTAS

Siekdamas šito tikslo, mokinys būna:

• brutalus,
• įtūžęs,
• įširdęs,
• piktas,
• užsidaręs,
• žodžiais ir veiksmais skriaudžia bendraamžius, mokytojus,
• visus niekina.

Jis yra įsitikinęs, kad kiti jo nemėgsta.

Aš esu nemylimas. Aš neturiu jėgos, bet aš galiu
būti svarbus, kai įskaudinu kitus taip, kaip kiti
skaudina mane.
 Ketvirtas tikslas – ATSITRAUKIMAS arba
BEJĖGIŠKUMO DEMONSTRAVIMAS.

Toks mokinys
• nieko neveikia,
• gali ištisai spoksoti pro langą,
• nieko net nebando pradėti daryti,
• su pirma nesėkme pasiduoda, nes jaučiasi bejėgis, kvailesnis
už kitus.

Jis traukiasi, izoliuojasi nuo kitų. Dažniausiai tai švelnus,

kuklus vaikas, kuris niekam nekelia problemų.
Aš nieko negaliu padaryti gerai, todėl iš viso nieko
nedarysiu. Aš nesu geras, palikite mane ramybėje.
Pasiduodu. Nereikalaukite iš manęs nieko.
• Suaugusiam svarbu suprasti, kad tokie mokinių
elgesio tikslai dažnai būna nesąmoningi.

• Todėl mes negalime sakyti, kad mokinys savo elgesiu

nori atkreipti dėmesį ar nori atkeršyti, nes tokie
pasakymai reiškia, kad mokinys tai daro sąmoningai.
• Kokie yra šių tikslų atpažinimo kriterijai?
• Kaip koreguoti tokį elgesį, atpažinus tikslą?
 Tikslų atpažinimo kriterijai
1. Mokinio reakcija į pastabą:
• Dėmesio siekiantis (DS) vaikas, gavęs pastabą, kuriam
laikui nustoja blogai elgtis, paskui vėl pradeda siekti
dėmesio.
• Jėgą demonstruojantis (JD) dar labiau maištauja,
prieštarauja, ginčijasi.
• Kerštaujantis (K) kaip ir JD, tokį elgesį dar lydi
neadekvačios emocijos, neatitinkančios turinio
pastabos (emocijų protrūkis)
• Atsitraukiantis (A) nereaguoja į pastabą, lieka
abejingas.
 Tikslų atpažinimo kriterijai

2. Suaugusiojo mintys, mąstymas, emocijos ir impulsas (kurį

norėtųsi įvykdyti, tačiau kurį stabdo amžius, išsilavinimas,
pedagogo etiketas).

3. Mokinio mintys, emocijos, elgesys. Kartais mokinio mintys

lieka nežinomos, emocijos yra panašios siekiant visų
netinkamų tikslų.
 KOREKCIJA
Ilgalaikė – nukreipta į priežastis
• sudaryti sąlygas, kur mokinys galėtų pasijusti vertinamas,
pripažintas, įgauti pasitikėjimo savimi ir pamokos metu ir
užklasinės veiklos metu, ieškoti mokinio sugebėjimų,
įtraukti į grupę, į bendradarbiavimą.

Pvz. piešia, rengia vakarą, moko kitus, atmosfera tokia,

kad vieni kitiems teikia savitarpio pagalbą.
Priemonės: įgūdžių formavimas, veiklos organizavimas,
globojimas.
Trumpalaikė – nukreipta į konkrečią situaciją

Bendras principas – vaikui neduoti to, ko jis

nesąmoningai siekia.

• Dėmesio siekiantis – neduoti dėmesio.

• Jėgą demonstruojantis – kad mokytojo neišvestų iš
pusiausvyros, neįsitraukti į kovą.
• Kerštaujantis – neįsižeisti.
• Atsitraukiantis – nepalikti ramybėje.
Saugi emocinė aplinka
Patyčių, smurto, krizių, žalingų
įpročių ir priklausomybių
prevencija
https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-
vaikai/vaiko-teisiu-apsauga/smurto-pries-vaikus-
prevencija#mokytojams
 Smurto prieš vaikus požymiai
• KAI TAI DAROMA TYČIA: veikiant ar neveikiant, tiesiogiai
ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui.
• ĮVAIRIAIS BŪDAIS: šis poveikis gali būti fizinis,
psichologinis ar seksualinis.
• SUKELIA PASEKMIŲ: poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to
vaikas miršta, sutrikdoma jo / jos sveikata, normali raida,
sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai,
normaliai raidai, pažeminama vaiko garbė, orumas.
• NEPRIEŽIŪRA: smurtu prieš vaiką taip pat laikoma
vaiko nepriežiūra.
TAČIAU: smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką ar paauglį
panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet
šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus jo fiziniam ar
psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir vaiko negalima apsaugoti
kitomis priemonėmis.
 Kaip elgtis, jei vaikai tarpusavyje
smurtauja?
• Jei vaikai tarpusavyje smurtauja mokykloje, mokyklos ar
kitos ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos administracija
turi imtis reikiamų priemonių, kad smurtas nepasikartotų,
būtų suvaldomi smurto atvejai, o vaikui, patyrusiam
smurtą, ar smurtavusiam prieš kitą vaiką, būtų suteikta
reikalinga pagalba.
• Ne visais atvejais sprendžiant problemas turi dalyvauti
vaikų teisių apsaugos specialistai, tačiau mokytojas ar
kitas specialistas, įvertinęs situacijos sudėtingumą,
grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, apie patyčių ar kito
smurtaujančio vaiko elgesio atvejį turi pranešti Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
teritoriniam skyriui.
 Kaip elgtis, jei vaikai tarpusavyje
smurtauja?
• Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių įstaigų
vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius
su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais.
Juos laiku pastebėjus ir atpažinus, bus galima greičiau
padėti, jei vaikas patiria smurtą.
Taip pat siūlytina parengti ir visus specialistus supažindinti
su vidine tvarka, kaip elgtis smurto atvejais, kad
kiekvienas specialistas žinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis
pagalbos.
 Kaip bendrauti su galimai smurtą
patyrusiu vaiku? 1/4
• Kad sumažėtų vaiko nerimas, būtina sudaryti saugesnes ir
patogesnes pokalbiui sąlygas (pavyzdžiui, vienam klasėje).
• Atsisėsti šalia vaiko arba jam patogiu atstumu viename akių lygyje
(nerekomenduojama sėdėti už stalo vienas priešais kitą).
• Klausti vaiko, kas jam nutiko, užduodant atvirus klausimus (Klausti:
„Šiandien pastebėjau mėlynes ant tavo rankos riešo. Kas tau
atsitiko?“
• Neklausti: „Ar čia tam tikras asmuo tau mėlynes padarė?“).
• Ramiai išklausyti vaiką, nepertraukinėti, leisti pasakyti, kiek vaikas
nori ir gali.
 Kaip bendrauti su galimai smurtą
patyrusiu vaiku? 2/4
• Neprarasti savitvardos: matydamas, kad suaugęs asmuo, kuriam
vaikas atsiskleidė, išsigando, supyko ar pasibaisėjo, vaikas gali
išsigąsti ir daugiau nebepasakoti arba atsiimti savo žodžius.
• Tikėti vaiku: jei vaikas prabilo apie smurtą, jis parodė pasitikėjimą
suaugusiuoju. Jei vaikas išgirs abejonę, ar jis sako tiesą, daugiau
gali nieko nebesakyti, ir smurtas gali tęstis toliau.
• Nuraminti vaiką, palaikyti jį: vaikui atskleisti smurtą, veikiausiai,
reikėjo sukaupti daug drąsos. Svarbu jam perteikti žinią, kad jis
gerai pasielgė kreipdamasis pagalbos („Gerai, kad tu man pasakei
apie tai“).
• Nekaltinti, nesmerkti, nekritikuoti vaiko: svarbu yra vaikui perduoti
vienareikšmišką žinią, kad jis nėra kaltas dėl patirto smurto, už tai
yra atsakingas suaugęs žmogus, kuris elgėsi neleistinai.
 Kaip bendrauti su galimai smurtą
patyrusiu vaiku? 3/4
• Skatinti vaiką pasidalinti savo išgyvenimais, jausmais. Tikėtina, kad
vaikas patiria daug įvairių jausmų ir išgyvenimų: baimę dėl
smurtautojo keršto, gėdą, kaltę ir kitus jausmus, kurie jį slegia.
• Klausiant, kalbant siūloma vartoti vaikui suprantamus žodžius,
sąvokas, atitinkančias vaiko amžių, pažintinius gebėjimus,
supratimą ir specialiuosiuos ugdymosi poreikius, jei tokių yra.
• Suprasti, kad vaikas gali būti emociškai prisirišęs prie smurtavusio
prieš jį asmens (pavyzdžiui, jei vaiką seksualiai tvirkino artimas
asmuo, vaikas gali išgyventi labai prieštaringus jausmus – meilę
smurtautojui ir neapykantą jam už padarytą skriaudą).
• Siūlytina vengti vaiką kaltinančių, vertinančių ar nukreipiančių
klausimų, teiginių.
 Kaip bendrauti su galimai smurtą
patyrusiu vaiku? 4/4
• Klausytis vaiko ir sąžiningai atsakyti į jam kylančius klausimus: vaiką
gali kankinti nežinia dėl ateities, dėl smurto atskleidimo pasekmių.
• Svarbu patikinti vaiką, kad bus stengiamasi užtikrinti jo saugumą,
tačiau nežadėti to, ko nėra galimybės išpildyti (pavyzdžiui, nereiktų
vaikui sakyti „Tavo mama nenusimins“).
• Paaiškinti vaikui (atsižvelgiant į vaiko amžių ir supratimą), kas vyks
po to, kai jis pasisakė, kokių veiksmų imsis mokyklos darbuotojas
vaikui apsaugoti.
• Būti prieinamu vaikui, nepalikti jo vieno su savo problema, mintis ir
jausmais.
 Kalbantis su vaiku neleistina
• Negalima žadėti to, ko nebus galimybės ištesėti,
pavyzdžiui, nesakyti „Tau daugiau nieko blogo neatsitiks“.
• Neleistina versti vaiko detaliai pasakoti apie patirtą smurtą.
Svarbu leisti jam kalbėti tiek, kiek jam norisi.
• Nereikėtų klausinėti vaiko apie jo jausmus smurtautojui.
• Geriau neklausti vaiko, kodėl jis anksčiau nepasakė ar
nesipriešino smurtui. Tai vaikui gali sustiprinti kaltės
jausmą. Jei yra žinoma, kas yra smurtautojas, ar leisti jam
susitikti su vaiku, spręs teisėsaugos institucijos kartu su
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
• Negalima leisti vaikui atsiskleisti prie kitų vaikų. Reikia
saugoti ir gerbti jo privatumą, neatskleisti ir neaptarinėti
informacijos su nenusijusiais asmenimis.
 SVARBU PRISIMINTI

• Smurtą patyrę vaikai dažnai neprisipažįsta, kas

ir kaip prieš juos smurtavo, dėl įvairių
priežasčių:
– Galvoja (ar yra įtikinti), kad yra patys kalti dėl tokio
elgesio su jais.
– Nori būti ištikimi savo smurtautojui.
– Bijo smurto atskleidimo pasekmių ar panašiai.
 Skubiai reikia pasirūpinti, kai:

• Kyla akivaizdus pavojus vaikų fizinei, psichinei sveikatai.

• Nėra maisto, badaujama.
• Nesaugu dėl higienos stokos (pavyzdžiui, nėra geriamo
vandens).
• Dėl psichikos sveikatos sutrikimų paūmėjimų vaiko tėvai
ar globėjai nėra pajėgūs pasirūpinti vaiko fiziniais,
psichologiniais, socialiniais poreikiais.
• Yra tikimybė, kad vaiko tėvai ar globėjai, vartojantys
alkoholį, narkotikus ir apsvaigę nuo jų, artimiausiu metu
nesiliaus to daryti.
Kur ieškoti pagalbos, jei pastebėjau
smurtą?
• https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-
vaikai/vaiko-teisiu-apsauga/smurto-pries-
vaikus-prevencija#mokytojams
 4 tema
•Mokytojo asmeninio pavyzdžio įtaka mokinio elgesiui ir
asmenybės raidai
•Veiksmingo mokytojo ir mokinių tarpusavio bendravimo
prielaidos: savęs pažinimas, savo jausmų, emocijų
atpažinimas ir valdymas, empatija, aktyvus klausymas,
problemų sprendimas, konfliktų valdymas
(10 kontaktinių akademinių valandų, 5 savarankiško darbo
akademinės valandos).
 MOKYTOJO PAŽINIMAS
• Tikslas: gilinti ugdymo
proceso ir dalyvių
sąveikos ypatumų ir savo
asmenybės, pedagoginio
pašaukimo supratimą,
• plėtoti profesionalo
misijos formavimo
gebėjimus.
Ugdytojo asmenybės reikšmė ypatingai svarbi
auklėjime, nes ugdytojas yra vadovas
patarėjas, pašauktas vesti ugdytinį
susiformuoti į vertingą asmenybę pagal
dorines gyvenimo normas.
Stasys Šalkauskis
• Kokia mano misija?
• Kur aš esu savo sumanymų, svajonių atžvilgiu?
• Kaip mano veiksmai atitinka mano siekius?
• Kaip dera mano žodžiai, ką sakau esant mano
tikslais, ir laikas, energija, pastangos, kuriuos
skiriu šiems tikslams pasiekti? (R.May, 1989,
p.139)
 1 užduotis: užpildykite lentelę
NORIU GALIU DARAU

Tęskite vėliau, kol susidarys apie 10 eilučių.

Sunumeruokite ir sujunkite stulpeliuose
atitinkančius veiksmus. Kokį dėsningumą
pastebite?
VANDENS IR DEIMANTŲ PARADOKSAS

Kodėl vanduo, kuris yra būtinas gyvybei, yra

pigus, o deimantai yra labai brangūs, nors
galima apsieiti ir be jų?
 Mokytojo profesija - paradoksali
• Burti mokslias bendruomenes
• Ugdyti žinių visuomenę
• Lavinti ekonominei gerovei pasiekti būtinus
gebėjimus – novatoriškumą, lankstumą,
pokyčių siekimą
• Sušvelninti ir neutralizuoti besaikį
vartotojiškumą, bendruomeniškumo sunykimą
 Mokytojai turi būti
• Žinių visuomenės ir visų jos žadamų galimybių ir
klestėjimo katalizatoriais
• Atsvara žinių visuomenei ir jos keliamiems
įtraukties, saugumo ir viešo gyvenimo grėsmėms
• Žinių visuomenės aukomis pasaulyje, kuriame su
švietimu siejamų didėjančių lūkesčių
įgyvendinimo siekiama už minimalią kainą
teikiamais standartizuotais sprendimais
 Mokymasis žinių visuomenėje

Standartizuotas
Gilus kognityvinis Socialinis ir emocinis
atlikimas

Profesinis tobulėjimas
Emocijos

Intelektas
Mokymasis Supratimas Darbas
Mokymai
Tobulėjimas

Atmosfera
Kolegos

Komanda Tęstinumas
Grupė ir Individas
Kaitos ir rizikos saugumas Baimė ir nesaugumas
 2 užduotis
• Per 3 min surašykite 30 savo teigiamų savybių.
• ...
• ...
• ...
• ...
• Suskaičiuokite, kiek pavyko surašyti.
 Namų darbas – tęskite 2 užduotį,
• kol surašysite 76 savo teigiamas savybes.
• Mokytojo asmenybė, patraukdama ar
atstumdama mokinį, yra lemiamas veiksnys
perteikiant vertybes.
(V.Lepeškienė. 2001).
 3 užduotis
• Pasiruoškite atsakyti į klausimus, žymėkitės
savo atsakymus taip / ne
Savivertės anketa suaugusiems 1/1
(D.C.Renshaw)

1. Ar jūs lengvai supykstate dėl kritikos?

2. Ar esate labai drovus ar pernelyg agresyvus?
3. Ar stengiatės nuslėpti savo jausmus nuo aplinkinių?
4. Ar bijote užmegzti artimus santykius?
5. Ar bandote savo kaltes suversti aplinkiniams?
6. Ar randate priežasčių nieko nekeisti?
7. Ar vengiate naujovių?
Savivertės anketa suaugusiems 1/2
(D.C.Renshaw)
8. Ar nuolatos viliatės pakeisti (pagerinti) savo išvaizdą?
9. Ar esate pernelyg kuklus?
10. Ar džiaugiatės, kai kitiems nesiseka?

Jei į daugumą klausimų atsakėte TAIP – jūsų

savivertę reikia taisyti...
Savivertės anketa suaugusiems 2/1
(D.C.Renshaw)

1. Ar priimate konstruktyvią kritiką?

2. Ar lengvai užmezgate naujas pažintis?
3. Ar atvirai ir garbingai rodote savo jausmus?
4. Ar branginate artimuosius (draugus)?
5. Ar sugebate juoktis iš savo klaidų (ir iš jų mokytis)?
6. Ar pastebite ir priimate savo pokyčius savyje?
7. Ar ieškote naujų iššūkių?
Savivertės anketa suaugusiems 2/2
(D.C.Renshaw)

8. Ar esate patenkintas savo išvaizda?

9. Ar didžiuojatės savimi, kai to nusipelnote?
10. Ar esate laimingas, kai aplinkiniams sekasi?

Jei į daugumą šių klausimų atsakėte TAIP – jūsų

savivertė tinkama!
 Mokytojo, kaip
profesionalo,
savivaizdis

Pasitenki-
nimas darbu ,,Aš” vaizdas

Profesijos
pasirinkimo Savivertė
motyvai

• Savivertė (Rogers,1956) - tai kompetencija ir savęs priėmimas.

V.Lepeškienė, 2001
• Mokytojo savęs pažinimas ir adekvatus savęs
vertinimas sudaro sąlygas puoselėti ir mokinio
prigimtį ir vertę, aktyvinti jo galių sklaidą,
sudaryti sąlygas tapti visaverte asmenybe ir
gyventi visavertį gyvenimą.
(L.Rupšienė, 2000, p. 18)
 Savo misiją suprantantis mokytojas
Tik save pažindamas,
atrasdamas ir priimdamas savo
stiprybes, mokytojas gali tapti
laisvai aktualizuojantis savąsias
galias, kūrybiškas, padedantis
kitiems, energingas...
Nuoširdus ir atviras
bendradarbiaudamas su
mokinių tėvais, su aukštųjų
mokyklų dėstytojais,
studentų praktikos
vadovais...
Gebantis bendrauti su
mokiniais, juos užjausti,
paguosti, dalytis savo
gyvenimiškąja išmintimi
daugiau nei dalykinėmis
žiniomis...
Išmintingas vadovas
pradedančiajam kolegai ar
studentui, atliekančiam
praktiką...
 Pedagoginis pašaukimas -
• pedagogo asmenybės gyvenimo reiškinys.
• Dirbti pedagoginį darbą be pedagoginio
pašaukimo yra neetiška savo ir kitų atžvilgiu.
(L. Jovaiša, 1993, p. 47)
 Pedagoginis pašaukimas
Asmenybės savybė, pasireiškianti šiais bruožais:
• noru ir galėjimu dirbti pedagoginį darbą,
• iniciatyvą ir aktyvumą, palaikančia motyvacija;
• tikėjimu savo gebėjimais;
• apibendrintu ir plačiu požiūriu į aplinką;
• pasirengimu galimiems sunkumams pedagoginėje veikloje;
• sugebėjimu valingai pažinti, tobulinti save ir savo gebėjimus;
• Metodinių žinių ir pedagoginės veiklos siekimu pagal
aukščiausius kriterijus, dvasingumo siekimu, gyvenimo
prasmės paieška savo profesinėje veikloje.
( V.Kavaliauskienė, 2001, p.165
• Mokytojas ne tik privalo gerai išmanyti savo dalyką,
tai, kas jame yra svarbiausia, kokie jo tikslai; jis turi
įsisąmoninti ir savo santykį su tuo dalyku, kad galėtų
dėstyti jį ne tik techniškai. Nesvarbu, koks
besimokančiųjų amžius, mokytojui tenka svarbi
moralinė atsakomybė
(N. Grendstad, 1996, p. 29)
• S. Šalkauskis taip pat pabrėžia mokytojo vaidmenį
sėkmingam mokymesi: tai pedagoginis pašaukimas,
• profesinis pasirengimas ir sugebėjimas dirbti
pedagoginį darbą (1991, p. 37).
 Pagalbos pamokoje
modeliai
pagal Carlo D. Glickman „Lyderystė mokymuisi: kaip padėti
mokytojams sėkmingai dirbti“
• Mokytojai turi suprasti, kad dirbant su skirtingais
asmenimis, taikant skirtingus modelius, sutelkiant
dėmesį ir tobulinant mokymą ir mokymąsi pamokoje,
jie gali pasiekti nuolatinio tobulėjimo.
• Yra keli pagalbos pamokoje modelių, naudingų
mokyklose.
 1 modelis. Pamokos stebėjimas ir
konsultavimas
Pamokos stebėjimo ir konsultavimo žingsniai:
1) įvadinis pokalbis su mokytoju;
2) pamokos stebėjimas;
3) stebėjimo analizė ir interpretavimas, pokalbio būdo
nustatymas;
4) aptariamasis pokalbis su mokytoju;
5) kritiškas pirmųjų keturių žingsnių vertinimas.

42
9
 2 modelis. Tarpusavio ugdomasis
konsultavimas (1)
Tai modelis, kai mokytojai, būdami vienas kito
kolegomis, stebi pamokas ir konsultuoja vienas kitą,
o visą procesą koordinuoja vienas vadovas /
konsultantas.
 Tarpusavio ugdomasis konsultavimas
(2)
Norėdami taikyti šį modelį, mokytojai turi :
1) suprasti tarpusavio ugdomojo konsultavimo tikslą ir
procedūras;
2) vesti įvadinį pokalbį, siekiant nustatyti stebėjimo
objektą;
3) vykdyti stebėjimą ir jį analizuoti norint suvokti
skirtumą tarp pamokos įvykių stebėjimo bei
interpretavimo;
4) vesti du aptariamuosius pokalbius taikant skirtingus
būdus.

43
1
 Tarpusavio ugdomasis konsultavimas
(3)
Modelio efektyvumui svarbu, kad:
• tarpusavio ugdomasis konsultavimas vyktų mokytojų
darbo valandomis;
• tinkamas mokytojų komandų sudarymas;
• vyrautų kolegų pažangos stebėsenos sistema.

43
2
 3 modelis. Kritikuojantys draugai
(1)
Šiuo modeliu sudaroma tikslinė mokytojų grupė, kuri
kartu su konsultantu per mokslo metus ar ilgesnį
laikotarpį nagrinėja mokinių darbus ar mokymo
problemas ir nerimą keliančius klausimus.
 Kritikuojantys draugai (2)
Suderinimo protokolas – tai iš anksto
nustatytas, aiškios struktūros planas su
nustatytu laiku ir dalyviams numatytomis
užduotimis.
 4 modelis. Pamokinės veiklos tyrimo
komandos ar grupės (1)
Šis metodas yra geriau pritaikomas konkretiems
mokykloms poreikiams ar problemoms spręsti, nei
kiti pagalbos pamokoje modeliai.
Svarbu, kad kiekvienas mokytojų kolektyvo narys turėtų
dalyvauti mokslo metams sudarytoje tyrimo grupėje,
kuri sutelkia dėmesį į visai mokyklai svarbų prioritetą.

43
5
 Pamokinės veiklos tyrimo komandos ar
grupės (2)
Tyrimo grupės komandos nariai turi laikytis šių principų:
1) apžvelgti bendrus tikslus;
2) sudarytis savo tyrimo programą;
3) sudaryti individualius veiksmų planus;
4) rinkti mokinių mokymosi duomenis, pažangai
nustatyti;
5) teikti individualaus darbo pažangos ataskaitas tyrimo
grupei ir visai mokyklai.

43
6
Pamokinės veiklos tyrimo komandos ar
grupės (3)
Veiklos tyrimo sekos:
1) problemos nustatymo ir duomenų rinkimo etapas;
2) planavimo ir vykdymo etapas;
3) įvertinimo ir refleksijos etapas.
 Apibendrinimas
• Svarbiausia turėti vartotojui patogius modelius.
• Dažniausiai modeliai apima individualų darbą, grupinį
darbą arba šių abiejų darbo būdų derinį.

43
8
 Literatūra
• Glickman C. D. (2010). Lyderystė mokymuisi: kaip padėti
mokytojams sėkmingai dirbti. Vilnius: Sapnų sala.
• May R. (1989). The Art of Counseling. New York: Gardner Press.
• Kavaliauskienė V. (2001). Pedagoginis pašaukimas ir jo
ugdymas. Monografija. Klaipėda: KU leidykla.
 Emocinio intelekto struktūra
• 1. Emocinė savižina žymi atvirumą savo emocijoms,
jų įsisąmoninimą, poveikio savo veiklai išmanymą.
• 2. Savikliova žymi pasitikėjimą, tikrumą savo
gebėjimais, galimybėmis, išvaizda.
• 3. Teigiamas mąstymas rodo polinkį kreipti dėmesį į
pozityvius gyvenimo aspektus.
• 4. Stresų valdymas apibūdina gebėjimą kontroliuoti
destruktyviai veikiančias emocijas stresogeninėse
situacijose.
 Emocinio intelekto struktūra
5. Autonomiškumas žymi gebėjimą atsiriboti nuo
emocinių aplinkos poveikių ir veikti pagal savo
įsitikinimus.
6. Adaptacija apibūdina gebėjimą priderinti savo
emocijas prie pasikeitusių situacijų ir sąlygų
(pavyzdžiui, pakeitus darbą arba organizaciją).
7. Savimotyvacija apibūdinama kaip gebėjimas
reguliuoti savo emocijas siekiant tikslų.
8. Savęs tobulinimas žymi gilinimąsi į savo emocijas,
kylančias veikloje, ir siekimą imtis veiklą
efektyvinančių veiksmų.
 Emocinio intelekto struktūra
9. Savikontrolė apibūdina gebėjimą kontroliuoti savo
emocijas siekiant išsaugoti maksimalų veiklos lygį.
10. Aktyvus klausymas žymi gebėjimą įžvelgti ir
reaguoti į svarbią emocinę informaciją (pavyzdžiui, į
komunikatoriaus nuotaiką).
11. Empatija žymi kito žmogaus išgyvenamų emocijų
supratimą ir įsijautimą.
12. Žmogaus charakterio supratimas žymi gebėjimą
jausti žmogaus prigimtį ir jo elgesio motyvaciją.
13. Pasiaukojimas – tai noras būti geram, padėti
kitiems, palankiai juos vertinti.
 Emocinio intelekto struktūra
14. Komandinio darbo įgūdžiai rodo gebėjimą aktyviai
prisidėti prie komandinių tikslų siekimo net jeigu jie
nesutampa su asmeniniais.
15. Įtakingumas – tai gebėjimas daryti poveikį kitų
nuomonei naudojant teisingą taktiką ir argumentus.
16. Konfliktų valdymas rodo gebėjimą imtis
prevencinių veiksmų prieš konfliktus ir gebėjimą
spręsti juos.
17. Kitų tobulinimas žymi norą ir gebėjimus paskatinti
kitus tobulinti savo asmenybę.
(K. Zee, M. Thijs, L. Schakel, 2002)
Aukšto EI asmenys
• lengviau ir greičiau padaro profesinę karjerą ir
pasiekia jos aukštumų,
• jų tarpasmeniniai santykiai tvirtesni, jie greitai
prasimuša tarp pirmaujančių savo organizacijose,
• jie yra sveikesni nei turintys žemą EI (R.K.Cooper, 1997);
• darbuotojai kur kas sėkmingiau susitvarko su
nesaugumu darbe ir tai didina jų atsakomybę ir
pastangas elgtis pozityviai;
• aukšto EI vadovai geba kurti efektyvaus vadovavimo
organizacijai sąlygas (J.M. George, 2000).
 Empatija
(gr. ,,jaučiąs vidų” – nuoširdus noras suprasti, “pasijusti
kito kailyje”)
Tai emocijų įsisąmoninimo ir atpažinimo gebėjimas.
Gebėjimas klausytis kritiškai skiriasi nuo
empatijos. Kritiškai nusiteikęs žmogus
supranta ir analizuoja pašnekovo mintis,
tačiau kritikuojant reikia gebėti neįžeisti.
MOKYTOJO SANTYKIŲ (SU
MOKINIAIS IR JŲ TĖVAIS)
KOMPETENCIJA
Turinys

• Mokytojo ir mokinių santykiai

• Pokalbis su tėvais
 Mokytojo ir mokinių santykiai
Pagal Louise Klinge, dr., mokyklų konsultantę,
Learning Shift 2019, Tampere

Užduokite klausimus ar pasidalykite Dailininkė

komentarais bet kuriuo metu. Lisbeth Eugenie Christensen
Mokytojo ir mokinių santykiai paveikia

• Akademinius pasiekimus ir
pažangą (Wentzel 2003; Pianta & Stuhlman 2004;
Hermansen 2007; Cornelius-White 2007, Hattie 2009;
Wubbels & Brekelmans 2012; Klinge 2016)

•Mokinių gerovę – streso lygmenį

ir savęs suvokimą (McDermott 1977; Niemic
& Ryan 2009; Wistoft 2012; Klinge 2016)

• Socialinę elgseną (Howes et al. 1994;

Gazelle 2006; DCUM 2009; Stanek 2011; Klinge 2016)

• Gyvenimo džiaugsmą (OECD 2017, PISA

2015 Results (Volume III): Students’ Well-Being)

• Ateitį (Pedersen et al. 1978; Pianta 1999; Chetty et al.

2011; Sabol & Pianta 2012)

449
Visi mokiniai pastebi, ar
jie yra svarbūs
mokytojui.

450
 Buvimo svarbiam
mokytojui patirtis
priklauso nuo visų
sąveikos elementų -
požiūrio, turinio ir
metodų.
Pratimas santykių
kompetencijos
svarbai patirti
Pratimas

• Poromis: vienas pasakoja apie šiandienos rytą, kitas

klausosi.
• Po 25 s lektorius suploja delnais, klausytojas pasisuka
šonu, pasakotojas tęsia.
• Po 25 s lektorius suploja delnais, klausytojas atsisuka ir
žiūri labai ramia veido išraiška, pasakotojas tęsia toliau.
• APTARIMAS:
• Kaip jautėsi pasakotojas?
• Kaip tai išgirdęs jaučiasi klausytojas?
• https://www.youtube.com/watch?v=apzXGEbZht0
 Mano mama muša mane. Mano
vyresnis brolis visą laiką vaidina
generolą ir tai mane gąsdina, nes
jis ima muštis. Jei namuose
pasakau kažką negerai, man
kliūva. Turiu blogą šeimą, taigi,
kai mokytojas yra piktas, jaučiu
tarsi būčiau namie ir tada aš
bijau. Laimei, mano naujoji
mokytoja nerėkia. Jei ji pyksta, tai
atrodo tik šiek tiek suirzusi.

5 kl. mokinė
75 % neuronų tinklų vystosi
per visą gyvenimą. Daugelis
– dėl pozityvių santykių su
kitais žmonėmis.

Todėl visada mums visiems

įmanoma vystyti tinkamesnius
bendravimo modelius. -
Profesionalas niekada neturi
atsisakyti vaiko.

455
Santykių
kompetencija
Bendroji žmonių kompetencija
suprasti kitų žmonių siunčiamus
signalus, tinkamai į juos reaguoti ir
kurti pozityvius santykius.
Mokytojo santykių
kompetencija

Gebėjimas bendrauti
su mokiniais taip, kad
padėtų jų asmeninei,
socialinei ir
akademinei raidai,
gerovei ir vystytų
klasę į
besimokančiąją
bendruomenę (L.Klinge,
2019).
Niekas negali visąlaik būti
kompetentingas
palaikydamas santykius.
Kiekvienas bendraudamas
būna kompetentingas
kartais.

458
3 santykių kompetencijos
požymiai
Savivaldumas,
kompetentingumas,
priklausymas
Etiškas rūpestis apima
• fizinius poreikius;
• dialogą;
• būti elgsenos modeliu
• galimybę mokiniams
išbandyti etinius idealus –
suteikti progų elgtis
etiškai.
Prisiderinimas:
Neverbalinė ir verbalinė
raiška, signalizuojanti, kad
mokinys itin svarbus
mokytojui.
Etiškas rūpestis
Kai mokytojas rūpinasi
ir vysto mokinio etinius
idealus.
Noddings, van Manen
og Agne
•Būsenos turi neverbalines ir verbalines
išraiškas.
•Jos ar padeda prisiderinti arba trukdo.
•Jos parodo vaikui, kad apie jį galvojame – tai gali
būti šypsena, švelnus prisilietimas, aktyvus
klausymasis, pajuokavimas ir kt.
 Savivaldumo teorija

Norint ugdyti asmenybę ir kaupti socialinę patirtį – svarbu

empatiškai pažinti kitus žmones, būnant su jais.
Savivaldumas / autonomiškumas, kompetentingumas,
priklausymas

www. selfdeterminationtheory.org 461

Mokytojas paremia
kompetentingumo poreikį, kai
▪ užduotys yra optimaliai sunkios,
▪ aiški struktūra su realistiniais tikslais,
▪ teigiami lūkesčiai,
▪ konkretus ir malonus grįžtamasis
atsakas, o ne kontrolė,
▪ mokiniai yra aktyvūs.

,,Baisu, kai per dvi pamokas

gali ištarti tik du žodžius.”
5 kl. berniukas
Mokytojas paremia savivaldumo
poreikį, kai
• siūlo prasmingus pasirinkimus,
• pateikia laukiamo elgesio loginį
paaiškinimą,
• supranta mokinio požiūrį,
• yra atviras mokinių iniciatyvoms,
• kuo mažiau vartoja nurodymų,
kontrolės posakių,
• rodo entuziazmą.
(Reeve et al. 2004; Reeve & Halusic 2009;
Deci et al. 1996; Koestner et al. 1984; Klinge 2017).
Empatija ir autentiškumas

I'm just so glad you told me. Because the truth is, rarely can a response
make something better. What makes something better is connection.
https://www.open.edu/openlearn/ocw/mod/oucontent/view.php?id=7427
9&section=3.1
Mokytojas paremia priklausymo
poreikį, kai
• Rūpinasi, kai mokiniai susiduria su
iššūkiais
• Su mokiniais įsitraukia į malonias ir li
nksmas veiklas.
• Leidžia mokiniams kalbėtis vienas su kitu ir
dirbti kartu (Ryan & Powelson 1991; Vansteenkiste et
• Rodo, kad mėgsta, al.gerbia ir vertina
2010; Sandler mokinį.
et al. 1989; Vansteenkiste
& Ryan 2013; Deci & Ryan 2009; Ryan et
al. 1994; Klinge 2017)
 POKALBIS SU TĖVAIS

• Tėvų susirinkimas
• Pokalbis su tėvais – 45 min
Atsakingos tėvystės vaidmenys
Tėvų susirinkimas.
Kokia mūsų patirtis?

Kaip sukviesti kuo daugiau tėvų?

Ar turi dalyvauti vaikai?
Kokia bus tėvų susirinkimo erdvė?
Darbas triadomis – 1 min

Užrašyti 3-5 didžiausias klaidas, daromas

organizuojant susirinkimus.
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/tevu-susirinkimai-tevams-neidomus-kalti-mokytojai-ar-patys-tevai-233-544093
 Tėvai susodinami
nepatogiai į tas kėdes prie
suolų, mokytoja atsistoja
prie lentos ir kažką ten Jei tu iškeli kokį klausimą,
pakalba. ar bandai kelti kokią
problemą, o matai, kad į
tave niekas nekreipia
Be to, manau, daugelis dėmesio, neįsiklauso,
tėvų nusivilia ir tuo, savaime praeina noras į
kad tai būna tik tokius susirinkimus eiti.
mokytojos monologas.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/tevu-
susirinkimai-tevams-neidomus-kalti-mokytojai-ar-patys-
Kai mokytojas pasikviečia tėvus prie
arbatos, padiskutuoja, pasikalba, kai
tėvai jaučia, kad jų nuomonė irgi
svarbi, -
atsiranda ir iniciatyvos, ir rezultatai.
Bet tai, deja, išimtys.

Nėra tėvų, nenorinčių

bendradarbiauti su mokykla ir
mokytojais,
yra tik neatrastos priemonės,
būdai, kaip įtraukti tėvus.
(Dragūnienė, Kamandulienė, 2016)
 Dažniausios klaidos 1-5/10

1. Mokytojai mano, kad jie ateina į tėvų susirinkimus, kad atsakytų į

tėvų klausimus („Man to susirinkimo nereikia. Tai tėvams jo reikia“).
2. Didesnę dalį kalba mokytojas, tėvams deleguojamas pasyvaus
klausytojo vaidmuo.
3. Įtariai vertina stipriai įsitraukusius tėvus ir nenori prarasti ar
pasidalyti savo galiomis klasėje, t.y. prarasti autoriteto.
4. Susirinkimai ir susitikimai su tėvais pradedami išsakant tėvams
pastabas ir nusiskundimus.
5. Tėvams pateikiama nepakeliamai daug negatyvaus turinio.

Dragūnienė, Kamandulienė, 2016

Dažniausios klaidos 6-10

6. Apie itin sunkaus elgesio vaiko rūpesčius kalbama

dalyvaujant kitiems tėvams (o kartais – net vaikams).
7. Besitęsianti formalaus bendravimo istorija vietoje asmeniško
kvietimo įsitraukti į vaiko ugdymą.
8. Mokykla atlieka ekspertės vaidmenį, pataria tėvams ir teikia
rekomendacijas, kaip ugdyti vaikus, neatsižvelgdama į šeimos
ypatumus.
9. Neigiamos pedagogų nuostatos, nepakankamos pastangos
kalbėtis su tėvais.
10. Pats klasės auklėtojas netiki tėvų susirinkimo prasme.

Dragūnienė, Kamandulienė, 2016

Dar daugiau klausimų...

• Ar sutinkate, kad aktyvus tėvų dalyvavimas mokyklos

gyvenime yra būtinybė, o ne pasirinkimas?
• Ko reikia, kad tėvų susirinkimai nebūtų ignoruojami?
• Su kokiais sunkumais susiduriate spręsdami
vaikų problemas mokykloje/ praktikoje?
Tėvų susirinkimų organizavimo įvadas

• „Namų“ ir mokyklos bendradarbiavimas –

efektyvios mokyklos esminis veiksnys
(Sammonds, 1995)
• Mokytojų ir tėvų bendravimas skatina abiejų
pusių tobulėjimą (Hargreaves, 1999)
• Mokyklose, kuriose į ugdymo procesą
įtraukiami tėvai, mokiniai pasiekia geresnių
mokymosi rezultatų,
• mokinių elgesys tampa labiau socialus;
pagerėja mokinių savigarba;
• sumažėja narkotikus vartojančių mokinių
skaičius, pagerėja mokyklos lankomumas.
Dragūnienė, Kamandulienė, 2016
Partnerystės lygiai

• Auklėtojų bendradarbiavimas su tėvais

• Pirmieji ryšiai su šeima
• Pedagogo pagalba tėvams

• Institucijos bendradarbiavimas su tėvais

• Tėvų informavimas ir individualūs pokalbiai

• Tėvų bendradarbiavimas su mokytojais ir

auklėtojais
• Anketinės apklausos

• Tėvų bendradarbiavimas su tėvais

• Bendros tėvų ir vaikų šventės, išvykos, projektai
Tėvų įtraukimas

• Tėvų įtraukimas į mokyklos ugdymo procesą, tėvų

pedagoginis švietimas (paskaitas gali rengti patys tėvai)
• Atvirų durų dienos
• Tėvų susirinkimai klasių koncentrais
• Informacija mokyklos svetainėje; visų mokinio pagalbos
specialistų kontaktai
• Individualios konsultacijos su klasių auklėtojais
• Aktyvių tėvų klubas, Tėvų seimas
• Bendri tėvų ir vaikų renginiai (pavyzdžiui, senelių diena,
šeimos diena)
• Tėvų susitikimai su pagalbos mokiniui specialistais

Dragūnienė, Kamandulienė, 2016

Patarimai, kaip organizuoti tėvų
susirinkimus
https://www.youtube.com/watch?v=8KlPh62fz5s
7:00
Pasirenkite žymėtis, kas naudinga.
Pokalbis su tėvais.
Pratybos
• Pokalbio scenarijus 5 min
• Godopoco 40 min

45 min
Pokalbio scenarijus

Pristatyk save
ir pokalbio
temą
Geram pokalbiui būtinas scenarijus.
Pasiteirauk
patirties ir
Būtina įsivaizduoti pokalbio seką
istorijųir kiekvieną
etapą.
Užmegzk
ryšį -
padrąsink

Susitark
Stebėk emocijas ir
klausk „Kodėl“? Parodyk
dėkingumą
Patarimai, kaip vykdyti pokalbį

• Klausk klausimų apie kraštutinius potyrius (geriausias,

blogiausias)
• Venk apibendrintų teiginių ar klausimų „Paprastai...“
• Klausk po vieną klausimą.
• Užduok paprastus ir tikslius klausimus.
Patarimai, kaip vykdyti pokalbį

• Skirk laiko pašnekovui atsakyti

• Išlaikyk pauzes
• Skirk pašnekovui pakankamai laiko papasakoti
plačiau.
Patarimai, kaip vykdyti pokalbį

• Stebėk pašnekovo kūno kalbą.

• Išgauk prieštaravimus ir nepasitenkinimą.
Patarimai, kaip vykdyti pokalbį

• Nesufleruok atsakymų į klausimus.

• Klausk 5 kartus „kodėl“?
Godopoco – improvizacijų metodika

• Esmė – mokymasis siekti tikslo

be streso.
• Simuliuojamos realios
gyvenimiškos situacijos – 5 min tarp
dviejų veikėjų vystomas dialogas,
kurio metu pašnekovai bando
pasiekti abipusiškai naudingą
sandorį: įtraukti tėvus į bendrą
sprendimą ar pan.

Andrius Žebrauskas
“Godopoco” metodikos autorius
https://godopoco.com/
Godopoco – improvizacijų metodika
• Kiekvienoje situacijoje pokalbio iniciatoriui išsakomas
grįžtamasis ryšys apie jo komunikacijos klaidas ir
įteikiamos taškų kortelės.
• Kuo daugiau iniciatorius surenka taškų, tuo labiau laimi
– vadinasi, jo tobulėjimo procesas yra sparčiausias.
• Kitas pokalbio dalyvis mokosi reaguoti į pašnekovą ir
atvirai išsakyti grįžtamąjį ryšį.
• Mažėja kritikos baimė ir baimė susimauti.
– http://godopoco.com/
Pasirengimas 2 min

• 2 grupelės ant lapelių parašo 1 mokinio problemą, kurią

turi spręsti mokytojas.
• Apsikeičia - padeda užverstą ant kitos grupelės stalo.
• Grupelėse pasidalijama vaidmenimis: išrenkamas
savanoris – mokinio “tėvas” ar “motina”,
• likusi grupės dalis – “pedagogai”, kurie perskaito
problemą ir kreipiasi į mokinio tėvą/ motiną, stengiasi
susitarti.
Pokalbis - godopoco

• “Pedagogai”, kurie perskaito problemą ir kreipiasi į

mokinio tėvą/ motiną, stengiasi susitarti.
• Savanoris, vos pasijutęs nejaukiai, spaudžia garsą.
Teikia grįžtamąjį ryšį, skiria taškus (užrašo ant lapelio 1-3).
• “Pedagogo” vietą užima kitas ir tęsia pokalbį, savanoris
reaguoja taip pat.
• Pokalbis tęsiamas, kol susitariama.
Refleksija

Parašykite atsakymus
❖Kas labiausiai įsiminė mūsų darbe, diskusijose?
Kas įvyko, į ką atkreipiau dėmesį?
❖Kodėl į tai atkreipiau dėmesį? Kodėl tai man
svarbu? Ką tai man sako apie mane?
❖Ką su tuo darysiu? Ką pritaikysiu? Kaip
elgsiuosi?
KONFLIKTŲ SPRENDIMO
PRATYBOS
 Programa
• Konflikto supratimas • Pasitikėjimas
– How Do You See It? 25 – Words of Wisdom 135
– Anything Goes 43 • Požiūriai
• Bendravimas • Emocinio intelekto
– You Don’t Say 57 gebėjimai
– The Way We See It 61 – Hot Buttons 195
– One question 63 – The Shoe’s on the Other
• Įvairovė Foot 199
– What a Bunch of • Bendradabiavimas
Characters 119 – Monumental 229
Konfliktų sprendimo būdai (Miškinis,1992)
 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai
1) Jausmų išliejimas: nesistenkite gesinti “užsidegusio”
žmogaus jausmų, leiskite jam išsilieti. Gal būt po
valandėlės jo neigiami jausmai atslūgs, ir konflikto
nebeliks, ar ben jau jis nebus tos priešiškas.
2) Pozicijų pasikeitimas: universalus konflikto mažinimo
būdas (ir šeimoje, ir darbe) – konfliktuojantieji
prašomi “persikūnyti”, susikeisti pozicijomis. Šis būdas
labai veiksmingas, nors ir sunkus.
3) Agresijos apnuoginimas: panašus į jausmų išliejimo
principą, tik čia visa energija išliejama ne diskusijos, o
sporto, žaidimo metu. Konfliktuojančiuosius patartina
nepastebimai suvesti, kad jie kartu pasportuotų,
pažaistų.
Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai
4. Oponento priverstinis klausymas: konfliktuodami
menkai įsiklausome į priešininką, tik pastebime jo
intonaciją, nes ruošiame savo “triuškinančias”
replikas.
Konflikte dalyvaujantis psichologas, ar kitas
autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo
ginčą ir, prieš atsikertant, liepia pasakyti ką tik girdėtą
priešininko repliką. Tada oponentai ne tik išgirsta
vienas kitą, bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius.
5. Pajuokavimas: jei konfliktas nėra per daug įsisiūbavęs,
galima viską nuleisti juokais – dėmesys nukreipiamas
kitur. Tačiau juoku galime įžeisti oponentą, o tai tik dar
paaštrina konfliktą.
Thomas-Kilmann (1978) konflikto
sprendimo būdai
 Konflikto supratimas

• Kaip tu supranti? (30 min) • Uždaviniai:

How Do You See It? 25
• suprasti savo konfliktų
• Tinka bet kas (10 min)
sampratą;
Anything Goes 43
• mokytis valdyti
konfliktinę situaciją.
1 užduotis. Kaip tu supranti? (30 min)
Eiga
• Susėsti poromis
• 10 -15 min klausinėti vienas kitą
(klausimai bus kitoje skaidrėje,
atsakymus užsirašykite)
• Aptarimas
 1. Klausimai
1. Ką vadinate konfliktu? 5. Kas jums yra svarbiausias
2. Kaip dažniausiai konfliktų rezultatas?
reaguojate į konfliktinę 6. Kaip elgiatės, kai
situaciją? pastebite, kad kažkas
3. Kokia yra jūsų stiprybė, vengia su jumis
padedanti įveikti konfliktuoti?
konfliką? 7. O kada jūs bandote
4. Jei galėtumėte pakeisti išvengti konflikto?
vieną konfliktų įveikimo
dalyką, kas tai būtų ir
kodėl?
 1. Aptarimas
1. Kuo skyrėsi judviejų požiūriai?
2. Paminėkite kelis dalykus, kuriuos sužinojote
klausydamiesi vienas kito.
3. Kokiu būdu konflikto aptarimas sumažina
konfliktų baimę?
4. Kaip konfliktai gali būti naudingi komandai?
2 užduotis. Tinka bet kas (10 min)
Eiga
• Susėsti grupėmis po 9.
• Du dalyviai vienu metu vienas prieš
kitą sušunka dviejų daiktų
pavadinimus.
• Grupė suskyla į dvi dalis ir
• 3 min debatuoja, kodėl turi būti
pasirinktas tik jų daiktas.
• Tada pereina prie labai trumpos
diskusijos, kuo skiriasi debatai nuo
dialogo.
• Tęsia klausinėdami ir klausydamiesi
vieni kitų – dialogas ir susitaria.
• Aptarimas
 2. Aptarimas
1. Kaip reagavote į savo minikonfliktą?
2. Ar taip elgiatės esant konfliktams? Kodėl?
3. Kaip pagaliau susitarėte?
4. Kas atsitiko, kai debatus pakeitėte dialogu?
5. Jei kiti sujumis nesutinka, ar visada nustojate
klausinėti?
6. Ar sunku klausytis to, kuris su jumis nesutinka? Kodėl?
7. Kas palengvino šią užduotį?
8. Kaip galite panaudoti dialogo gebėjimus kitame
konflikte?
 4 stebuklingos frazės, kuriomis
galima reaguoti į beveik viską
• Tai įdomu + • Porose viena kitai
• Papsakok man daugiau + pasakykite frazes,
reaguodamos į 1 sakinį
– Kodėl taip sakai? apie jūsų pašnekovės
– Kodėl taip padarei? praeitį.
– Kodėl taip
paklausei?
 3 užduotis. Nekalbėk (10 min)
Eiga Uždaviniai:
• Darbas poromis • tobulinti nežodinių
• Žiūrėkite paveikslėlius ir pranešimų supratimo
• Kuo greičiau viena kitai gebėjimus;
garsiai pasakykite, kaip • lengviau pastebėti
suprantate asmens nežodinius pranešimus.
nežodinį pranešimą.
• Aptarimas
 3. Aptarimas
• Kokia yra neverbalinės komunikacijos galia?
• Kodėl skirtingai interpretuojame nežodinius
pranešimus?
• Kas yra teisinga interpretacija?
• Remiantis šia užduotimi, ką reiktų turėti
omenyje, kai mes siunčiame nežodinius
pranešimus?
• Kokie yra nežodiniai signalai, kurie ištikus
konfliktui neigiamai paveiktų sprendimą?
• Kokie yra nežodiniai signalai, rodantys norą
bendradarbiauti dėl sprendimo?
 4 užduotis. Kaip mes suvokiame
(40 min)
Eiga Uždaviniai:
• Darbas grupėmis po 8-9 • tobulinti klausymosi
• Grupė kartu parašo, kas gebėjimus;
yra veiksmingas • dirbti kūrybiškai.
klausymasis (savo
mintis).
• Perskaito garsiai kitoms
grupėms.
• Aptarimas
 4. Aptarimas

• Kas žmonėms trukdo įdėmiai klausytis?

• Kiek lengva ar sunku klausytis konflikto metu?
Kodėl?
• Kaip manote, kiek konflikto metu yra svarbūs
klausymosi gebėjimai?
 5 užduotis. Vienas klausimas
(15 min)
Eiga Uždaviniai:
• Darbas poromis •Dalyvauti dialoge;
• Pašnekovai turi užduoti •tobulinti atsako
įvairių klausimų, pašnekovui
skatindami kalbėti gebėjimus.
vienas kitą viena tema.
• Keičiasi vietomis.
• Aptarimas
 5. Aptarimas
1. Ką pastebite veiklos metu?
2. Kokiu būdu dviese išlaikėte dialogą?
3. Ar buvo ši veikla sudėtingesnė nei tikėjotės?
4. Ar jūs pagerinote savo laiką per antrąjį turą?
5. Ko jūs išmokote per pirmąjį turą?
6. Ar mes paprastai skiriame laiko užduoti klausimus, kai
konfliktuojame su kitu? Kodėl?
7. Kaip gali klausinėjimas pakeisti konflikto eigą?
8. Kokie yra atvirojo tipo klausimai, kuriuos mes galime
naudoti kitą kartą būdami konfliktinėje situacijoje?
 Ar mokate juoktis?
• https://vimeo.com/64163920

Vidas Jankauskas, 2013

 Konfliktų valdymas
• https://www.youtube.com/watch?v=LRQx_PG
Z3Vo (Sudbury mokyklos. Konfliktų
sprendimas. Praktiniai atvejai)
• https://www.youtube.com/watch?v=Ehan153l
I7g (Žakas Fresko - Konfliktų sprendimas
(lietuviškai)
 Literatūra
1. Arends R. I. (1998). Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai.
2. Bourdieu P. (1998). State Nobility: Elite Schools in the Field of Power. Paris: Polity.
3. Butkienė G., Kepalaitė A. (1996). Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius:
Margi raštai.
4. Gage N.L., Berliner D.C (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma litera.
5. Jensen E. (1999). Tobulas mokymas. Vilnius: Ab Ovo.
6. Jucevičienė, P. (2013). Besimokantis miestas. Kaunas: Technologija.
7. Lewin K. (2007). Lauko teorija socialiniuose moksluose. Vilnius: Specialiosios
psichologijos laboratorija.
8. Myers D. G. (2008). Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
9. Petty G.(2006). Šiuolaikinis mokymas, Vilnius: Tyto Alba.
10. Petty G. (2008). Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius: Tyto Alba.
11. Šalkauskis S. (1991). Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa.
12. Scannell M. (2010). The Big Book of Conflict Resolution Games. The McGraw-Hill
Companies, Inc
 Literatūra
• Dreikurs Ferguson, E. (2000). Adlerio teorijos įvadas. Alytus.
• Narkevičienė, B. (2007). Gabūs vaikai: iššūkiai ir galimybės. Kaunas: Technologija.
• Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija (2005). LR švietimo ir mokslo ministro 2005-12-29
įs. Nr. ISAK-2667.
• Gardner, H. (2005). Multiple Lenses on the Mind. http://www.pz.harvard.edu/PIs/HG_
Multiple_ Lenses.pdf
• Grakauskaitė-Karkockienė, D. (2003). Kūrybos psichologija .Vilnius.
• Stanišauskienė, V. Mokymasis mokytis mokykloje. Rankraštis.
• Petty G.(2006) Šiuolaikinis mokymas, Vilnius: Tyto Alba.
• Petty, G. (2008). Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius: Tyto Alba
• Watkins, CH. (2005). Classrooms as learning communities. London: Routledge.