Professional Documents
Culture Documents
ლუგური
ლუგური
saqarTvelos
qoreografia
gamodis 1992 wlis ianvridan $26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj!3127!xfmj
rpsfpmphjb!`!rpsfphsbgjb!`!tb{phbepfcb gbtj!3!mbsj
hw/7
Sesaxeb maRalzneobrivi wesis mixedviT yove-
hw/!8 hw/!:
velgvari mikerZoebisa da qvena grZ-
sanam uremi nobebis gareSe gamovyof CemTvis da
yvela CvenTaganisaTvis metad mniS-
gadabrundeba?! samosis saxli vnelovan erovnuli qoreokulturu-
li memkvidreobis msaxurTa Taobebs,
Cveni kavSiris regionaluri struq-
turebis warmomadgenlebs, Rirseul
hw/!21 hw/!22
salaRobod gadavinaxoT da, miuxeda-
da ansambli vad sadResaswaulo ganwyobisa, Tun-
hw/!23
yvelafer amisTanebze masStaburi
hw/!27 საქართველოში
Tumca verc imas vaxerxeb didi vaJas
Sesaxeb...
›
Segonebas ar gavyve:
2 gv
saqarTvelos $26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj-!3127
2
qoreografia
‹ 1 gv
`eh, mec damRa-
la, damamxo mar-
to fiqrma da
galerea da maTi cxovrebis we-
sis propagandaze damaSvrali
televiziebis sakmaod farTe
vazviadebT? ara da ara!
ramdenime magaliTs mo-
viyvanT da Tavad gansajeT.
ukan-ukan midiodes!). es imitom
moxda, rom `amerika Tanabari
SesaZleblobebis qveyanaa~, aq
marTlebrivi aspeqtebi gaaCnia
da maTi danaxva-analizi ioli
saqme ar aris, Tumca, rogorc
grZnobama, speqtri, gasaocari masStabis 2016 weliwadi iuneskom rus- yvelas yvelafris ufleba aqvs zemoT vTqviT, visac amis ana-
ara mogvca-ra lamazis si- postkulturuli viTomxelo- Tavelis wlad gamoacxada. kanonis darRvevis gamoklebiT lizi SeuZlia, maT mosmeniTac
tyvebiT amayobama. vnebis sivrce, degradirebuli Cvens xelisuflebas ki, viRa- da Sedegic saxezeao. evropa- aravin usmens. ise ki, kacma
aRar ayefda arwivi, vefxvi saswavlo-aRmzrdelobiTi sis- cis SiSiT Tu saameblad es mo- mac zustad igives gameoreba rom Tqvas, ra didi kvleva-
ar ibrZvis totiTa tema, nihilizmiT Sepyrobili vlena, saerTodac arc SeuniS- moindoma da aikviata egali- Zieba da misnoba Wirdeba imis
erTxel saqmezec vifi- Taobebis konveieri, narkoma- navs (arada stalinis Tu bre- tarizmi, anu erTmaneTTan ga- gamocnobas, rom uaRresad
qroT, darbaiselno, modiTa~. niis arnaxuli ayvaveba da a.S. Jnevis dros amCnevdnen!). Tanabrebuli politikur-eko- Zneli dasalagebeli iqneboda
(`qebaTa-qeba~) _ viTom vaWarbebT? ara wregadasulma, zRvarga- nomikuri Tu samarTlebrivi saxelmwifoebrivi yofa iq, sa-
mgonia! dasulma libertarianelebma qceva-moqmedebis potenciis dac erTmaneTs xvdeba, Tanac
Tanamedrove samyaroSi, re- yovelgvari trabaxisa Tu karga xnis win aixires _ saqar- matarebeli adamianuri sazo- yoveldRiurobas asazrdoebs
alurad arsebul qveynebs, yalbi Tavmdablobis gareSe Tvelos istoriis saxelmZRva- gadoebis Camoyalibeba. aseTma XXI saukunisa da lamis Sua-
erebsa Tu eTnosebs, yvelas minda ganvacxado _ gazeT `sa- neloebidan amoviRoTo iseTi ganzraxvam TavisTavad moi- saukuneobrivi patriarqaluri
Tav-Tavisi safiqrali amo- qarTvelos qoreografiis~ frazebi, rogoricaa: `yizil- Txova sakanonmdeblo bazis yofis ganmsazRvreli ideebi?
Zravebs. did qveynebs sxva sa- sxvadasxva nomerSi gamoqvey- baSebma aaoxres...~, `Turq- arnaxuli viTomhumanizacia, ai, problemis simwvave swo-
tkivari Tu `muclis gvrema~ nebul werilebSi vakeTeb- seljukebma gaanadgures...~, saxelmwifoTa sasazRvro WiS- red aqaa da amadac gaaCnda
stanjavT, patarebs kidev Ta- diT prognozs, rom erovnul `aRa-mahmad xanis jarebma ga- krebis moRiaveba, eTnosebisa e.w. evroatlantikuri nihi-
vis gadarCenis problemebi qoreokulturas (saerTod dawves...~ `TurqeTma miitaca Tu erebis gaugonari aRre- lizmi istoriis, religiuri
awuxebT. es monaxazi mxolod folklors) mTavari sirTu- teritoriebi...~ da a.S. Tu va. amas daerTo xelovnurad moralis da, saerTod tradi-
garegnuli garsia saerTo sat- leebi jer kidev wina aqvs, mainca da mainc aseTi frazebi organizebuli globaluri ciuli zneobriobis mimarT. es
kivarisa, romlis SigniT aTasi anu mas xval da zeg ufro da gindaT gamoiyenoT igi ruse- Tu lokaluri konfliqtebi, yvelaferi ki Cvenma evropaSi
Sre, danaleqi da elementi ufro gauWirdeba-meTqi. ra- Tis mimarT ixmareTo. omebi, Setakebebi, mafiozuri sertifikatmiRebulma axal-
fiqsirdeba, romelic Tavis tom? imitom, rom globaluri aseTi magaliTebis moyvana klanebis brZolebi da moxda gazrdebma kargad gaiTavises,
rigs elodeba, an kidev WeSma- da maxinji teqnokratiuli usasrulod SeiZleba. axla is, rac mosalodneli iyo. zogi ram gazeTSi amokiTxu-
ritebis moments ucdis. yofis pirobebSi, postkul- folklors miadgnen da mis erT dRes, ufro zustad di- lic miamates, teleekranebzec
amgvar movlenaTa rigSi turul sivrceSi, tradiciul 10-15 saukunovani istoriis liT, gamoRviZebulma evropam raRac-raRaceebi dainaxes da
calkeuli erebis, maT Soris RirebulebaTa sabazro ekono- mqone variantebSi Sarli eb- aRmoaCina, rom osvald Spen- axla araferi erovnuli aRar
qarTveli xalxis mier Seqmni- mikis principebze gadaxurda- dos, elton jonis cxovrebis gleris mier naqadagevi idea moswonT.
li kulturuli memkvidreoba, vebis procesSi zneobas, ero- filosofiis Tu hari poteris `evropis daisis~ Sesaxeb rea- amitomac airia monasteri.
romelic, iqneb bevradac ki vnul faseulobebs, warsuli- ideologiis Cawnexvas apire- lobad qceula. vin erTsqesianTa qorwinebas
aRemateba Tundac e.w. didi sadmi grZnoba-pativs aRarc ben. yvelaze saintereso is xSirad mifiqria, msoflios moiTxovs, vin narkomaniis le-
qveynebis xalxTa namoRvawevs, wona aqvs, aRarc dafaseba da aris, rom gulwrfelad hgo- TiTqmis umetesi qveynis poli- galizebis sakuTar gegmebs
magram sadamde SeinarCunebs aRarc misi saWiroebis gancda niaT dRevandeli msoflio- tikuri elita an erTmaneTis gvTavazobs, vin saskolo Tu
igi am simaRles sakiTxavi aqvs bevrTagan Zalian bevrs. saTvis damaxasiaTebeli si- naTesavia, an erTi umaRlesi umaRlesi ganaTlebis refor-
swored es aris. msoflio po- saxelisuflebo struqturebs sastike, genderul balansTan saswavleblidanaa gamosuli an mirebis ocobeda Teoriebs
litikuri realobebi, globa- miT ufro! dakavSirebuli sruliad gau- erTi-meores ejibrebian aTas- afrqvevs, vin kidev axal-axali
lizaciis masStabebi da aTas- me Sorsa var imgvari ilu- gebari moTxovnebi, erTsqe- nairi sisulelis gamogoneba- viTom yvelaze progresuli
nairi Teoriuli Tu saganma- ziisagan, rom megonos TiTqos sianTa qorwinebis axirebebi, CadenaSi, oRond yvelafer amas partiebis Seqmnis ideebs qada-
naTleblo-politologiuri Cems nawerebs usaSvelod be- aTasnairi fobiebi TiTqosda progresis interesebiT xsnian. gebs da a.S.
doqtrinebi cocxal sasunTq vri mkiTxveli hyavdes, magram `kombles~, `nacarqeqias~ da rogor davijero, rom Tundac procesebi ise Sors wavida,
sivrces ar utovebs eTnokul- aseTTa ricxvi qoreosivrceSi sxva maTi msgavsi zRapar-Tq- evropis wamyvan qveynebSi ar rom axlad arCeuli parla-
turul sivrces. Tundac 2-3 aTeulsac, rom muleba-legendebis brali an arsebobs, ar muSaobs mZlavri mentis pirvelsave sxdomaze
xom TiTqosda, erTi pata- aWarbebdes, an kidev masze kidev keWnaoba-farikaobis samecniero-analitikuri cen- lamis erTmaneTi Caqoles. am
ra cxovrebiseuli segmenti _ naklebic ki iyos, swored maT tradiciaTa ukufenis Sedegi trebi, futurologiuri pro- mxriv gansakuTrebiT opozi-
qarTuli folkloruli cekva, winaSe var valdebuli ganv- iyos. gnozirebis laboratoriebi, cia aqtiurobs. gaavebul-gaS-
misi warsuli, dRevandeloba marto _ ratom vfiqrob, rom Cvens potenciur mkiTxvels romlebic utyuar analizebs magebuli daoben imis Taobaze,
da momavalia Tundac Cveni saqme arc Tu kargad midis. SesaniSnavad moexseneba, rom miawodebda wamyvan politiko- ris gamoc lamis TiToeuli
saerTo gazeTis fiqris sagani. amgvari pozicia aucilebels ukanaskneli periodis media- sebs gadawyvetilebaTa miRe- maTgani cixeSi unda ijdes da
es xom marTlac asea da, kacma xdis moviZioT sabuTebis da sivrceSi ministrisa da `kom- bis dros? sasjels ixdides. gana am saxe
rom Tqvas, sxva globalur- argumentebis CamonaTvali, bles~ Tema aTasnairi gakil- darwmunebuli var, amgvari da zneobadakarguli xalxis,
epoqalur Tu saxelmwifoe- romliTac zemoaRniSnuli vis sagnad iqca, problemis ram usaTuod iqneba, magram saqveynod moyrantale Tu ku-
briv zemasStabur probleme- daskvnis gakeTeba-gamagreba pedagogiur aspeqtebze amje- Cveni ubedurebisa ar iyos, luarebSi maT ukan msxdomi
bze fiqriT Tavi TiTqos arc iqneboda SesaZlebeli. rad arafers vityviT, radgan aseTebs, rogorc Cans, arc iq personebis damsaxureba ar
ki unda SeviwuxoT, magram, vinmes SeuZlia pasuxi gas- igi safuZvlianad gaaanaliza usmenen. jer kidev sul cota aris is faqti, rom ukanas-
rogorc erTi Cveneburi, eqs- ces kiTxvaze ra kavSiri arse- Cvenma pativcemulma kolegam xnis win, evropis wamyvan saxel- kneli 25-30 weliwadi maincaa,
portze gagzavnili gazulu- bobs sadReisod deklarire- da megobarma zurab cucqi- mwifoTa liderebi, qalbaton rac qveyanaSi mxolod ngre-
qebuli politikosi ityoda _ bul globalur-demokratiul riZem (gaz. `literaturuli merkelis xelmZRvanelobiT, va-qaosis Jini mZvinvarebs. ra
`nuras ukacravad!~. ukanaskne- msoflio wesrigsa da `kom- saqarTvelo~, 9.12.2016). Cven sityvas ar daZravdnen sanam gziT, ra saSualebiT unda ga-
li aTwleulebis globaluri bles~ Soris? mxolod sakiTxis folklo- `mulitikulturuli~ sazoga- dawydes socialuri proble-
masStabis msoflio-poli- mkiTxvels vTxov nu gaici- rul aspeqtebs SevexebiT da doebrivi mowyobis ideas ar mebi, gamyardes laris kursi
tikurma procesebma, bolos nebs da Tu Rimilisagan an aR- rogorc Cans, am mimarTule- Seaqebdnen. sagulisxmoa, rom da amoisunTqos qveyanam maSin,
ki 2016 wlis, albaT yvelaze SfoTebisagan Tavs mainc ver biT saubars sxva gagrZelebe- swored am konceftualuri rodesac verc erT qalaqsa da
mniSvnelovanma movlenam, Seikavebs, gzadagza garkveuli bic mohyveba. saqme isaa, rom saxelmwifoebrivi modelis sofelSi sawarmo-dawesebu-
Soreuli amerikis saprezi- gaazrebebi aucileblad dauS- ministrma, ubralod da pirda- fetiSizaciis procesSi bevrma lebebi aRar funqcionirebs,
dento arCevnebis saxiT rom vas. pir gaaxmovana Tema, romelic saxelmwifom farTod gauRo daiSala da gaiyida yvelafe-
warmoCinda, arc Cven dagv- ggoniaT SemTxveviTi iyo is gacilebiT ufro meti siRr- kari aRmosavleTidan sakuTari ri. Tu sadme raime gamokrTa,
tova auforiaqebeli, radgan frazebi, romelic ganaTle- miTaa warmoCenili dRevandel surviliTa Tu iZulebiT da- mas ukve ucxoeli patroni da
sayovelTao Stormi, cunami bisa da mecnierebis ministrma libertarianul dasavlur Zruli araqristianuli aRmsa- mewile hyavs. erTaderTi rac
da ryevebi gamoiwvia. Tvalsa warmoTqva `kombles~ misamar- azrovnebaSi. misi arsi marti- reblobis xalxebs. aRniSnuli CvenSi kidev keTdeba, esaa cen-
da xels Sua fermkrTaldeba TiT? vad ase SeiZleba gamoixatos: qveynebis liderebs gulwrfe- traluri gza-magistralebi,
samyaros arsebobis dRemde CaTvaleT, rom is, rac mi- `zurgi vaqcioT, daviviwyoT lad egonaT, rom gadmosaxle- Tumca kacma ar icis vin dgas
kultivirebuli libertaria- nistris bageTagan `kombles~ warsuli, raTa winsvla ufro bulebs multikulturul amis ukan da visTvisaa es yve-
nul-demokratiuli, isedac Sesaxeb iTqva, mTels folk- swrafi iyos~. vin icis ramdeni msoflmxedvelobriv sivrceSi laferi samomavlod gamiz-
usaxo da ugvani modeli, ro- lorul memkvidreobaze, e.w. toppolitikosis gamos- `moxarSavdnen~, magram sul nuli.
melsac ager ukve TiTqmis mTels Cvens saerTo isto- vlaSi gaJRerebula azri, rom mokle xanSi aRmoCnda, rom saqme iqamde mivida, rom
naxevari saukunis manZilze riul mexsierebaze, `vefxis- mozardebis cnobierebidan stumrebs aranairi survili ar rogorc ukve iTqva saqirqilo
gansakuTrebuli mondomebiT tyaosanze~, didgoris, xresi- unda amovglijoT tradiciu- hqoniaT SeecvalaT cxovrebis, da gasakicxi gaxda erovnulo-
nergavdnen mTels msoflioSi, lisa Tu giorgi brwyinvales li religiuri gaazrebebiT yofisa da azrovnebis wesi. bis fenomeni, zogierTi sabo-
maT Soris saqarTveloSic da, mier `mTielTa Camowolis~ da istoriuli faqtebiT `dam- bunebrivia, yvelafer imas, lood gamoTayvanebuli poli-
romelmac, ukve realobad gvi- winaaRmdeg warmoebul brZo- Zimebuli~ monakveTebi. ager rac am sivrceSi moxda da tikani ki iqamde mivida, rom
qcia sruliad gapirutyvebu- lebze da bevr, Zalian bevr naxeTo, amboben isini, rogor xdeba Zalian seriozuli fi- narkomaniis legalizebasa da
li, urcxvi da saxewaSlili e.w.
`cnobadi saxeebis~ ufarToesi
erovnuli TvalsazrisiT Ri-
rebul saqmeebzec vrceldeba.
win wavida amerika (viTom tra-
diciebis moyvaruli iaponia
losofiur-fsiqologiuri,
socialuri Tu politikur-sa-
aRniSnul sfe-
roSi sruli 3 gv ›
$26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj-!3127 saqarTvelos
3
qoreografia
‹ 2 gv
TavaSvebulobis
Teziss apiarebs.
SeiZleba darw-
aramed mgels daelaparakeba _
daanebe am Cem cxvrebs Tavi da
Tu gSia, modi CemTan saxlSi
danabarebi. mgeli darcxve-
nilia, _ Sevcdi Zmao, sulma
wamZlia. bazari araa, Cemi
ras uSvrebiT egviptur pira-
midebs, homerosis eposs, Seqs-
pirs, rusTavels, tolstois,
tebi ki, rogorc wesi cidan
ar cviva. maT gamozrda, mom-
zadeba da swori dakvalianeba
munebiT iTqvas, rom swored da gaWmevo. es aris 21-e sauku- deda... eg ambebi aRar ganmeor- dostoevskis... romeli erTi esaWiroebaT. saqarTvelos qo-
aseTTa rigidanaa yvela vinc nis midgoma, `komble~ iqneba, deba da a.S. viTom cudi ideaa? CamovTvaloT? es uzarmazari reografTa kavSiri Tavis pra-
evroatlantikuri multikul- `nacarqeqia~ Tu `rwyili da karze xom XXI saukune dgas, esTetikuri samyaro skolaSi qtikul saqmianobaSi swored am
turalizmis, egalitarizmis, WianWvela~, ganviTareba auci- gamowvevebic axalia, folk- Tu umaRles saswavlebelSi mimarTulebiTac gegmavs aqti-
vizaliberalizaciis, `natos~-a lebeliao, _ brZanebs pativce- loric `gasaviTarebelia~. aba, imitomaa Setanili, rom axal- vobis gaZlierebas. erTi aseTi
da misi institutebis xibli- muli ministri. es ukve Cixia, rad gvinda amdeni umaRles- gazrdobam omi, brZola, Sxami mimarTulebaa Cveni gazeTis
dan ver gamovida, verc vera- radgan aq folkloris `waki- damTavrebuli, amdeni mwerali da samsala Seiyvaros? aba, dRevandel nomerSi daanonse-
fers miaRwia da axla saku- Txvis~ wesi da misi Seqmnis is- da amdeni mkvlevari? maswavlebeli, pedagogi, le- buli idea `qarTulad cekvis~
Tar istorias, samSoblosa da toriul-adamianuri logikis ise ki, kacma rom Tqvas, qtori, ansamblis xelmZRva- konkurs-festivalis Semoqme-
tradiciebs miadga. aseTTa niSan-wyalic ki aRar ikiTxeba. samyaros sruli demokrati- neli Tu lotbari risTvisaa debiTi modelis Camoyalibebi-
ricxvi, samwuxarod sakmaod rac Seexeba folkloruli zaciis Tu liberalizaciis saWiro, Tu aqcenti sworad sa misTvis tradiciuli saxis
STambeWdavia. maTgan zogier- memkvidreobis `ganviTarebis~ idea TavisTavad, iqneb cudic ar dasva, Savsa da TeTrze ar micemis Taobaze.
Ti parlamentis tribunidan ideas am mimarTulebiT ukve arc iyos! amis ganxorcieleba miuTiTa, silamazis aRqma ar imedi gvaqvs, axali idea
gvmoZRvravs, zogi yovlad esTetikur-kulturologiur ioli iqneboda Tu ki deda- aswavla? aba TaobaTa memkvi- yvela qarTveli qoreografis
ugvani e.w. arasamTavroboebis gaazrebaTa sawyisi etapic ki miwaze mudmivad erTi da igive dreobis logika sadRaa? amaze mxardaWeras moipovebs, amiT
piriT RaRadebs, zogi kidev, waSlilia. miuxedavad yove- ukvdavi Taoba icxovrebda da saubari unda gviwevdes dRes Cven yvelani, erToblivi Za-
rogorc mTavrobis oficia- live amisa, erTi azri mec ga- yoveli dRis gasvlis Semdeg adamianebs? lisxmeviT xels SevuwyobT
luri warmomadgeneli iZu- miCnda _ ra iqneba, rom CvenSi yvelaferi, rac guSin moxda, faqtia da amas win veRaravin axali etapis damkvidrebas
lebulia (Tumca yovelTvis sakmaod fesvgadgmuli mom- cnobierebis velidan, ubra- aRudgeba _ sadReisod folk- erovnuli qoreokulturuli
ara!) yvelafers Tavisi saxeli werlo-mopoeto gildiis we- lod waiSleboda. mogexse- lori aRar iqmneba (anekdotebs saqmianobis sferoSi.
daarqvas. vrTagan, vinmem es Tema aita- nebaT es ganuxorcielebeli Tu ar CavTvliT!). Tanamedro- kidev erTxel gilocavT
mkiTxveli, albaT dameTan- cos da Seqmnas axali `komble~, ideaa da realurad adamiani ve epoqa ukve profesionalTa axali 2017 wlis mobrZanebas.
xmeba, rom xSiria SemTxveva, romelic `ubanSi~ daiCivlebs isaa, vinc guSin iyo Tundac saasparezo sivrcea. am mo- fexbednieri da xvavrieli yo-
rodesac adamiani Tavis marT- da `Zmebs~ Soris gaarCevs mta- Tavisi winaprebis saxiT, sai- vlenas ki Tavisi sirTuleebi filiyos es weliwadi. mSvido-
lebis procesSi ufro Rrma cebeli mglis saqmes. iq rome- danac mas koleqtiuri arac- axlavs. dRes mozard Taobas- biani da sikeTiT savse dRee-
gaurkvevlobaSi Sedis. meo, _ lime koloriti kombles al- nobieric mosdevs. amiT ivseba Tan, erovnuli sacekvao kul- bi ar mogiSaloT TiToeul
brZana ganaTlebis ministrma baT etyvis: `raia, bijo, midi misi dRevandeloba cxovrebi- turiT dainteresebul axal- TqvenTagans, Tqvens ojaxebs
gazeT `kviris palitrisaTvis~ da deebazre im mgels. iqneba seul movlenebTan kavSirSi da gazrdobasTan Rrma folklo- da axloblebs, Cven Zvirfas
micemul interviuSi (28.XI _ Sia da movides ager CvenTan, gadadis saxvalio qmedebebSi. ruli codniT, pedagogiur- axalgzardobas!
4.XII.2016), _ iseT kombleze salafavsac doudgamT da `wa- ki batono, ar gvinda Zalado- fsiqologiuri informaciiTa samSoblo gvicocxlos da
vocnebob, romelic cxvris malsac~ mivawodebT. aba, xom ba, magram ra uyos kacobrio- da SemoqmedebiTi ideebiT da- gagviZlieros ufalma!
dakargvis SemTxvevaSi kom- ar `davwvavT~, simon! komblec bam Suamdinarul miTologias tvirTuli adamianebi unda mu-
bliT ki ar moagvarebs saqmes, midis mgelTan da miaqvs ubnis da mis gamomxatvel kulturas, Saobdnen. am rangis specialis- oleg alaviZe, profesori
›
wereTlis, riCard vilbrexa-
grafiuli xelovnebis bediT udidesi qarTveli leqsiko- var-mecnierTa wreebSi TviT raZem, romlis
mis, grigol robaqiZis, lili
dainteresebuli adamianebisa- grafi sulxan-saba orbeliani mTeli CrdiloeT kavkasiisa azriTac amgva- 4 gv
saqarTvelos $26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj-!3127
4
qoreografia
‹ 3 gv
ri pirobiTobis
da uzustobis
daSvebiT `... mi-
lekurs ver icekveben Tqveni
Tbiliselebi. aqaurebi ufro
axlos arian lekebTan, gad-
gan~. a. aleqsiZis mier zemoT
gamoTqmul mosazrebas mxars
sxva masalac umagrebs. sama-
kiTxi saqarTvelos mecniere-
baTa akademiaSi, rom `lekurs~
Secvloda saxeli da mas cekva
gamo miekuTvna es saxeli ma-
Sindel qal-vaJTa sacekvao
kompozicias, romelsac Cven
viReT imdeni lekuri (ufro moiRes maTgan cekva, gaau- galiTod moviyvanT qarTveli `qarTuli~ darqmeoda. dRes `qarTulis~ saxeliT vi-
swored jer `lezginka~ da mjobeses igi saucxood~. r. mkvlevaris Teimuraz beriZis aqve minda moviSvelio 1913 cnobT. sxvaTa Soris TviT es
Semdeg misi Targmani _ `leku- erisTavis zemoTqmuls exmia- wigns `mxatvari vano xojabe- wlis 14 ianvars qalaq baTumSi saxelwodebac iseTive zogadi
ri~), ramdeni tomic saxlobda neba qarTveli istorikosis p. govi~. mis SesavalSi vkiTxu- gamarTuli `qarTuli saRamos~ da konkretulobisagan da-
kavkasiaSi, maT Soris `Авар- ioselianis azric: `simReriani lobT: `wigni eZRvneba me-19 sakoncerto programis afiSa. clilia, rogorc `lezginka~,
ская Лезгинка~ _ `avarielTa ferxulebi da lekuri-daRes- saukunis dasasrulisa da aRniSnul afiSaze vkiTxulo- Tumca igi kargad gvixsnis
lekuri~, `Наурская лезгинка~ _ tnis terfsiqoris cekva _ me-20 saukunis dasawyisis qa- bT, rom me-3 ganyofilebaSi erT faqts: savaraudoa, rom
`naurebis lekuri~, `Чеченская mTis Tavisuflebis SvilTa mC- laqis ukanaskneli mohikanis, Sesruldeba cekva evropuli, vinc am sacekvao nomrisaTvis
лезгинка~ _ `CeCnuri lekuri~, qefare cxovrebis simboloa~. TviTnaswavli mxatvris _ vano qarTuli-lekuri da sxva. aq saxelwodeba `qarTuli~ Sear-
`Черкеская лезгинка~ _ `Cer- qarTvelTagan `lekuris~ xojabegovis cxovrebasa da aSkarad ikiTxeba, rom ukve Cia da daamkvidra, fsiqolo-
qezuli lekuri~, `Осетинская codnasa da mis Sesrulebaze Semoqmedebas.~ meoce saukunis dasawyisSic giuri TvalsazrisiT swored
лезгинка~ _ `osuri lekuri~, saubroben grigol orbeliani, avtoris SefasebiT esaa mxa- ki, icodnen, rom `lekuri~ `lekuris~ saxelwodebisadmi
aseve `Грузинская лезгинка~ _ da n. baraTaSvilis megobari k. tvari _ `eTnografi~, romel- pirvel rigSi qarTulia, ra- protestis grZnoba amoqme-
misi qarTuli Targmani `qar- mamaciSvili, kavkasiis mTavar- mac fanqriT asaxa da ukvda- zedac gvamcnoben koncertis debda. igi kargad xedavda,
Tuli lekuri~ da sxva. TviT marTebeli grafi voroncovi, vyo Zveli Tbilisis mkvidrTa organizatorebi. mkafiod da rom qal-vaJis qarTuli cekva
lekebis cekvis sxvebisagan ga- akaki wereTeli (`Cemi Tavga- sayofacxovrebo scenebi (`yee- gasagebad, rogorc zemoTaa Tavisi arsiT, teqstobrivi
morCevis mizniT qarTvelebi dasavali~), mogzauri riCard noba~, `muStikrivi~, `qarTuli aRniSnuli, miuTiTeben me-3 masaliT, lirikuli paTosiTa
termin `lekTa lekursac~ ki vilbfrexami da sxva. Widaoba~, `mamlebis kinklao- ganyofilebaSi sxva cekvebTan da saTqmelis mizandasaxulo-
iyenebdnen, rac imaze miuTi- sagulisxmoa, rom aRniSnul ba~, `yoCebis Widili~, cekva erTad `qarTuli-lekuris~ biT sruliad sxva iyo, vidre
Tebs, rom termini `lezginka~ problemas Tavidanve sruliad `qarTuli~ da sxva) da tipaJe- Sesrulebas. `lekuri~ da amitom gansxva-
(`lekuri~) uSualod lekTa aRniSnuli faqti ar SeiZle- vebisaTvis rom xazi gaesva
cekvebis kerZo saxelwodebad ba, rom ar scodnodaT daviT da amave dros tradiciul
ki ar aris miCneuli, aramed javriSvilsa da iliko suxiS- saxelwodebas dapirispirebo-
yvela kavkasielis cekvis zo- vils, iseve, rogorc mxatvar da, mas `qarTuli~ uwoda. mere
gadi mniSvnelobis terminia, vano xojabegovis naxati cekva da mere is termini imdenad
romelmac imis garkvevis mi- `qarTuli~ da aqedan gamomdi- damkvidrda adamianTa cxo-
zniT, Tu romel kavkasiel nare unda vivaraudoT, rom vrebaSi, rom dRes `qarTulis~
xalxs an toms ekuTvnis esa orTavem _ daviT javriSvilma xsenebaze, usaTuod qal-vaJis
Tu is cekva, moiTxova zogad da iliko suxiSvilmac, amo- wyvilisaTvis Seqmnili li-
terminTan erTad am xalxebis saval wertilad gamoiyenes rikul-satrfialo cekva gvax-
(tomebis) saxelwodebis mi- Cvens mier moyvanili ori ma- sendeba da mas warmovidgenT
niSneba~. es faqti, vfiqrobT, galiTi da maT, Tumca mogvia- kidec. esaa garkveuli tra-
naTlad miuTiTebs erT gare- nebiT, magram mainc, mimarTes diciis Sedegi, Torem aravin
moebaze. termini `lezginka~ da mecnierebaTa akademias, raTa kamaTobs imis Taobaze, rom
Sesabamisad `lekuric~, mTeli sxva TvaliT Sexedes profe- bi (`medudukeebi~, `meqelexe- cekva `qarTuls~ dabrunebo- aseTive `qarTulia~ yvela is
seriuli CamonaTvali ar aris sionalma mocekvaveebma da ni~, `yasabi~, `kinto~ da sxva~). da Tavisi pirvandeli saxeli saxasiaTo, sabrZolo, spor-
profesiuli mocekvaveebis, an qoreografebma. dokumentebi aqve dabeWdil suraTebs So- `qarTuli~ da aramc da aramc tuli, saritualo Tu sxva
Tundac xelovnebaTmcodneTa adasturebs, rom qarTuli ris erT-erTs gamovyofT, sa- ar rqmeoda cekva `lekuri~, saxis sacekvao kompoziciebi,
da eTnografTa mier Seqmnili. qoreografiuli skolis fu- dac wyvilis _ qalisa da mama- rogorc yovlad miuRebeli romelic Cveni qveynis sxva-
igi moyvarul mogzaurTa, an Zemdebeli aleqsi aleqsiZe kacis cekvaa gadmocemuli da da gaumarTlebeli. dasxva kuTxeSia fiqsirebul-
kidev kavkasiis samxedro avan- (sonRulaSvili) Turme imTa- eWvic aravis gvepareba, rom aqedan gamomdinare, Cven Semonaxuli da sruldeba
turebis monawile adamianebis viTve winaaRmdegi iyo termin esaa cekva `qarTuli~. qalis daskvniTi saxiT vambobT, rom profesiuli da samoyvarulo,
mier Serqmeuli saxeli unda `lekuris~ xmarebisa da mis xelebis mdgomareoba ikiTxeba misi saxeli iyo da rCeba yvela aseve sabavSvo qoreografiu-
iyos da kargad gamoxatavs nacvlad `qarTuls~ iyenebda. Semdegnairad: marcxena xeli qarTvelisaTvis misaRebi da li ansamblebis mier.
rusul sinamdvileSi arsebu- igi Turme ase uxsnida Tavis ganmklavSia, odnav idayvSi sanukvari _ cekva `qarTuli~. unda iTqvas, rom saxelwo-
li realobis saxeldebis fsi- moswavleebs: ar aris swori, moxrili, marjvena xeliT amasTan dakavSirebiT bu- deba `qarTulis~ warmoSobas-
qologiur moments. am termi- rom Cvens cekvas, `lekurs~ qali cdilobs mamakacisgan nebrivad wamoiWra sakiTxi, Tan dakavSirebuli zemoxsene-
nis damkvidrebis istoriac, vuwodebT da ai ratom: `...le- saxis dafarvas. qalis Tva- kerZod, termini `qarTuli~, buli fsiqologiuri reaqciis
albaT, naTeli unda iyos. kebs, rogorc mahmadis sarw- lebi gamokveTilia, Tumca Za- manamde arsebobda Tu swored Sinaarsi ufro damajerebeli
unda iTqvas, rom ter- munoebis ers, akrZaluli aqvT lian frTxili, magram aSkarad amgvari gaugebrobebis Tavidan gaxdeba Tu gavixsenebT, rom
min `lekuris~ Semosvlasa da istoriulad, rom qali vaJs cdilobs mamakaci misi mxedve- asacileblad Seiqmna swored CvenSi dafiqsirebulia TviT
damkvidrebas nebsiT Tu une- sCveneboda, ris gamoc cekvis lobis areSi moaqcios. qalis im dros, rodesac ucxoelma `lekuris~ qarTuli sityvieri
blieT xeli Seuwyo XIX s-is Seqmnac SeuZlebelia qalTan. moZraoba aSkarad dinamiuria, `mogzaurebma~ termini `lez- Zirebis axsnis tendenciac.
qarTuli inteligenciis pozi- lekebSi da CeCnebSi ufro mainc ikiTxeba, vaJis mimarT ginka-lekuri~ daamkvidres? magaliTad, specialistTa
ciamac, romelTac gansxvave- rTulia cekva. cekvaven vaJebi, frTxili da faqizi mzera. samwuxarod, Cven ar ga- garkveulma jgufma scada
biT profesional qoreograf- romelsac hqvia daRistnuri~. mamakaci maRal ergcerebze gvaCnia saTanado dokumen- daesabuTebina, rom `leku-
moRvaweTagan ar gasCeniaT `daRistnuri~ cekvis sirTu- Semdgara, saidanac qarTveli turi masala, rac saSuale- ris~ warmoSobis mizezi lekTa
ukmarisobisa da protestis leSi a. aleqsiZe, l. gvaramaZis raindisTvis damaxasiaTebeli bas mogvcemda gvemtkicebina, sacekvao folklori ki ar
grZnoba, aRniSnuli cnebis ga- varaudiT vaJTa cekvebisaTvis SemarTeba da didi TavdaWeri- rom saxelwodeba `qarTuli~ aris, aramed xmali lekuri,
moyenebasTan dakavSirebiT. es damaxasiaTebel teqnikuro- loba, morideba ikiTxeba. Tavi gasul saukuneebSi swored romelic wyvilTa cekvis ga-
albaT arcaa gasakvirveli im bas gulisxmobs, rac sruliad mTlianad qaliskenaa mimarTu- im sacekvao kompoziciis nuyreli atributi iyo. meo-
saerTo rusofiluri kultu- miuRebelia qal-vaJTa duetis li, riTac mis mimarT liriz- saxelwodeba iyo, rogorc es reni fiqroben, rom iqneb am
ruli tendenciebis gamo, ro- sinarnarisa da plastikuro- misa da Tavdadebis gamoxatu- sadReisodaa miRebuli da ga- cekvis SinaarsSi lekTa mier
melic saerTod axasiaTebda bisTvis. a. aleqsiZis azriT, lebas gadmoscems. xelebi me-2 vrcelebuli. ufro savarau- qarTveli qalebis motacebis,
XIX s-is qarTuli inteligen- yvelam icis, rom cekva `da- poziciaSia anu marcxena xeli doa, es terminic gvian gaCe- an ufro zogadad adamianTa
ciis garkveul nawils. naTqva- vluri~ qarTulia `...amas amt- idayvSi mkveTrad moxrilia, niliyo. amasTan dakavSirebiT motacebis e.w. `lekianobis~
mis sailustraciod davimow- kicebs sidarbaisle, sidinje, xolo marjvena xeli gangaS- aRniSnul sakiTxze kompozi- anareklia. kerZod xalxur
mebT lili gvaramaZis wignSi misi Sinaarsi, isic viciT, rom lilia, rac mkafiod damaxa- ciisaTvis saxelis mikuTvneba, mTqmelTa naambobis mixedviT
`qarTuli xalxuri qoreo- `davluris~ dasasruli `leku- siaTebelia cekva `qarTulis- misTvis raRacis darqmeva, `lekuri~ TiTqosda sinamdvi-
grafia~ moyvanil ramdenime ria~, maSasadame, Tu Tavi Cve- Tvis~ da saerTod, eWvgare- xSirad sakmaod pirobiTi pro- leSi `legluri~ unda iyos.
mosazrebas, romelic axlosaa nia, boloc Cvenia, am cekvas Sea, rom suraTi Seqmnilia im cesia. swored ase pirobiTad kompozitor grigol koke-
Cveni kvlevis TemasTan. gazeT hqvia `qarTuli~, rogorc `qis- mxatvris mier, romelic an Searqves rusma mogzaurebma, laZes Tavis naSromSi `zogi
`kavkasiaSi~ 1847 wels gamo- turs~, `CeCnurs~, `moxevurs~ cekvavda TviTon, an kargad Tu kavkasiur-samxedro-poli- ram qarTul cekvaze~ mohyavs
qveynebul werilSi rafiel da sxvebs, ise am cekvasac hqvia icnobda cekvis xasiaTs, tra- tikuri avanturis monawilee- kompozitor grigol svaniZis
erisTavi werda: `qarTveli `qarTuli da ara `lekuri~. diciebs, istoriasa da saer- bma `lezginka~ yvelaferi imas, mier qarTlSi, sof. tezerSi
qalebi, mowveulni mTeli ma- amrigad, a. aleqsiZe xazgas- Tod, kargad icnobda cekva rac cekvis saxiT ixiles kavka- giorgi ioraSvilisagan Cawe-
zridan, cekvavdnen lekurs. miT miuTiTebs, rom Cveni cekva `qarTulis~ Semsruleblebs. siaSi. mogvianebiT es saxelwo- rili cnoba, romlis mixedvi-
kaxeli qali turfaa, roca igi `qarTulia~, igi sxva xalxebis me, piradad, xSirad mo- deba saerTo gaxda umeteswi- Tac, erT dros sofel tezer-
lekurs cekvavs. rogor co- cekvebis msgavsad (`qisturi~, mismenia daviT javriSvilisa lad wyvilTa cekvebisaTvis, Si vinme levana (lego) cixis-
cxlad, narnarad, nazi Rimi- `CeCnuri~ da a.S.) erovnulo- da iliko suxiSvilisgan, ra sadac SejibrebiTi elemente- TaviSvils ucxovria. igi ucxo
›
liT da Tavis msubuqi dakvriT bis niSniT gamodis da amitom Tqma unda, cal-calke, rom bi iyo wina planze wamoweuli. mxridan mosuli
iwvevs igi Tavis amxanags. aseT gansxvavebulia `lekurisa- maT pirvelebma daayenes sa- rogorc Cans, wyvilTa cekvis yofila da ise 5 gv
$26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj-!3127 saqarTvelos
5
qoreografia
‹ 4 gv
kargad cekva-
vda, rom Turme,
mis pativsacemad
ebanTa da fandurTa mier iqm-
nebian~. faqtia, rom `cekva~
rokvebis erT-erTi saxea.
swored maT Soris daisva to-
lobis niSani. rus mogzaurebs
uTuod sxva qarTuli cekvac
fialo qoreografiuli li-
rikis Semamkobeli gvirgvini,
romlis formisa da Sinaarsis
vi mzeriT gadaxedavs vaJs da
isev icvlis moZraobis mimar-
Tulebas, cdilobs gadaWras
im cekvas, romelsac TviTon didi leqsikografi miuTi- eqnebodaT nanaxi, magram maT mTlianoba srulfasovan war- sacekvao moednis centri da
asrulebda `leguri~ uwo- Tebs, rom `cekva aris fexis azrad ar mosvliaT `xoru- modgenas gviqmnis qarTveli mayurebels miuaxlovdes.
des. mere sofelSi viRacas TiTebiT rokva~. aqedan ki ga- mis~, `ferxulebis~ an sxva xalxis zneobriv saxeze, mis vaJi isev iRebs qalis gamowve-
uTqvams es cekva `leguri~ ki modis, rom cekvad iwodeboda maT msgavsTaTvis ewodebinaT raindul bunebasa da esTe- vas, icvlis mimarTulebas da
ara lekuria, radgan swored fexis TiTebiT Sesrulebuli `lekuri~. bunebrivia, ara- tikur idealebze. mihyveba qals. axla es uka-
lekebi cekvaveno aseTnairad. rokva da ara sxva ram. avT. profesional mogzaurebsa da cekvaSi aSkarad Cans qar- naskneli Cerdeba da iwyebs
meore mTqmelis, dito ZimaS- TaTaraZe afiqsirebs, rom si- publicistebs `fexis TiTebiT Tveli qalis zneobrivi ke- ukusvlas, Tanac nel-nela
vilis mowmobiT ki, am cekvis tyva `cekva~ dResac kaxeTSi rokviT~ Sesrulebuli qarTu- TilSobileba, kdemamosileba brundeba marcxniv. vaJic
saxelwodeba Zvelad `sadar- qal-vaJis cekvas aRniSnavs. i. li cekva `lekuris~ msgavsad, da Tavisuflebis SegrZnebas- Cerdeba, isic ukusvliT mo-
bazoc~ yofila, oRond sabo- zurabiSvilis SexedulebiT ki masTan miaxloebulad moeCve- Tan wilnayari, jansaRi ro- Zraobas iwyebs da odnav nela
lood `sadarbazoc~ da `le- igi cekvaSi gasmebis kombina- naT da saxelic analogiuri mantizmiT aRtyinebuli qar- brundeba marjvniv. amis mere
guric~, `lekurs~ Seucvlia da ciis aRmniSvnelia. aWaraSi ga- Searqves. amdenad `lezginka~ Tveli kacis siamaye. qal-vaJi saxiT erTmaneTisa-
is gavrcelebula. bunebrivia, vrcelebuli gamoTqma `cekva _ `qarTulTan~ mimaTebaSi cekva xazs usvams, rom ada- ken mimarTulni aRmoCndebian
yvela am versias Teoriulad daukari~ niSnavs Wunirze qar- araprofesionalTa Tu ru- miani zneobrivi simaRlidan da aseTsave mdgomareobaSi
arsebobis ufleba aqvs, ma- Tulis melodiis aJRerebas. sofilTa mogonili terminia. unda uyurebdes da akontro- ukusvliT miemarTebian sce-
gram, mainc vfiqrobT, rom: 1) Cvenis mxriv davamatebiT, rom swored mis sawinaaRmdegod lebdes sakuTar qmedebas, nis kuTxeebisaken. qali im ad-
xmali, Tundac lekuri cekva xalxSi gavrcelebul gamoTq- garedan Tavsmoxveuli agre- gasaqani ar unda misces mo- gilamde midis, saidanac cekva
qarTulisaTvis sruliadac ma `miucekva~, `micekveba~, `ga- siuli saxelwodebis ukugde- zRvavebul grZnobas, TavSeka- daiwyo da Cerdeba. vaJi gas-
ar aris is elementi, romelic moicekva~ da sxva misTanani, bis Sinaganma aucileblobam vebiTa da mokrZalebiT unda mebis urTules kombinacias
saxelis warmoSobis safuZve- arsebiTad adgilze gasmebis ubiZga qarTul sinamdviles moipovos aRiareba, siyvaruli asrulebs da nel-nela uaxlo-
li SeiZleboda gamxdariyo; 2) SesrulebiT partnioris ga- gamoeyenebina erovnuli Si- da dafaseba. vdeba qals, Semdeg marjvena
avT. TaTaraZis samarTliani mowvevas gulisxmobs. amgvari naarsiT datvirTuli termini, marTals brZanebda batoni mxriT mobrundeba, gverdze
SeniSvniT, Tu lekianobis kva- faqtebi avT. TaTaraZes aZle- sacekvao moZraobaTa garkveu- avT. TaTaraZe _ `SeiZleba gasmas akeTebs, oriod nabi-
li, ufro zustad lekTa mier vs iseTi varaudis gamoTqmis li kompleqsis aRsaniSnavad Tamamad iTqvas, rom cekva jiT ganze gadgeba da Tavis
qarTveli qalis gatacebis saSualebas, romelzedac ze- da sxvaTagan gamosarCevad. `qarTuli~ erT-erTi xalxuri daxvriT kvlav mouxmobs qals
ambavi rom edos `qarTuls~ moT iyo saubari. sxva SemTxvevaSi cekvis aRm- cekvaa, romelsac ar gaaCnia sacekvaod. es ukanaskneli
safuZvlad, maSin ki marto ver gamovricxavT, rom niSvneli termini `qarTuli~ kuTxurobis niSani~. igi zoga- gamowvevas iRebs da iwyebs
qal-vaJis cekvas daerqmeoda. `lekuris~ anu `qarTulis~ albaT saerTod ar gaCndebo- dqarTulia, zogaderovnulia, svlas vaJTan erTad. wris ga-
sinamdvileSi ki `lekurad~ adrindeli saxelwodeba da, iseve, rogorc Cveni musi- imitom, rom TaobaTa mier vlis Semdeg vaJi qals Sor-
iwodeboda cekva `qarTuli~, `cekva~ yofiliyo. verc imas kaluri folkloris patron saukuneebis ganmavlobaSi iqm- deba, marcxniv brundeba da
aseve ori vaJisa da ori qalis gamovricxavT, rom igi Ta- xalxs, ar gvaqvs konkretuli neboda sruliad qarTvelTa- jiqur gaswevs qalTan piris-
SesrulebiT da maTTan er- visi popularobis mizeziT simRera `qarTuli~, magram sa- gan, TviTonac ixveweboda da pir Sesaxvedrad. qali mixvde-
Tad, kavkasiis xalxebis yvela termin `rokvas~ Semcvlelic bednierod es aranair uxerxu- axalgazrdobis sulier samya- ba vaJis ganzraxvas da kvlav
cekva; 3) verc `leguri~ ga- gamxdariyo, magram saeWvoa, am lobas ar qmnis. rosac aerTianebda. sawyisi weritilisaken iwyebs
modgeba cekvis saxelwodebis mizeziT cekva `qarTuli~ da- dasasruls, gvinda xazgas- cekva `qarTuli~ ori um- ukusvlas. vaJi odnav ukan
warmomSob fuZe-sityvad, rad- saxelebis gareSe darCeniliyo miT aRvniSnoT, rom Cven Sorsa Tavresi nawilisagan Sedgeba. ixevs da Cerdeba. qali cekvas
gan es termini sof. tezers da amitom mas mogvianebiT varT azrisagan, TiTqos `qar- pirveli nawili esaa e.w. `da- agrZelebs, igi nel-nela
gareT arsad dasturdeba. mas `lekuri~ moarges. daeWvebis Tulis~ Sesaxeb yvelaferi vla~, romelsac mxolod vaJi uaxlovdeba odnav ganawyene-
arc erTi Zveli wyaro, avto- sababs is garemoeba qmnis, rom ukve naTqvamia. dro win midis, asrulebs. musikaluri Sesa- bul vaJs. vaJi gaxarebulia da
ri Tu mogzauri ar icnobs. Cven danamdvilebiT ar viciT mecnieruli azric viTardeba vliT Seqmnili romantikuli adgilze gasmas akeTebs, qali
igi xelovnuri gamonagonia da hqonda Tu ara dRevandel da, albaT, momavalSi qarTuli molodinis fonze qarTul moridebiT asrulebs marcxniv
amdenad sicocxlisuunaroa. `qarTuls~ Tavisi konkretu- kulturis mkvlevarTa axali CacmulobaSi moxdenilad Cam- bruns. Semdeg adgilze wres
da bolos, erTi arsebiTi li saxelwodeba manamde, sanam Taoba kidev bevr saintereso jdari vaJi sacekvao moednis Semoxazavs da ase miiwevs va-
sakiTxic: batonma avTandil mas `lekuri~ Seerqmeoda. is detals daafiqsirebs, axle- marjvena mxridan Semodis, Ri- Jisaken. vaJi terfula gasmas
TaTaraZem Tavis gamokvle- faqti, rom aseTi cekva pra- burad gaiazrebs cekva `qar- milnarev amay mzeras moavlebs akeTebs da Semxvedri moZrao-
vaSi gamoTqva varaudi, rom qtikulad arsebobda, eWvs Tulis~ adgilsa da rols qar- scenas da qalTa wrisaken mo- biT uaxlovdeba qals. isini
SesaZlebelia `lekuris~ an ar iwvevs, radgan qal-vaJTa Tul folklorul Tu sasceno ridebuli mzeriT wres Semou- Seiyrebian da pirispir mdgom-
`qarTulis~ adrindeli Sesa- wyvilis cekvebi saqarTvelos qoreografiul xelovnebaSi. vlis. igi rCeuls eZebs, ipovis ni SeTanxmebulad ixeven ukan.
tyvisi saxelwodeba `cekva~ sxvadasxva kuTxeSi jer kidev kidevac mas, narnari svliT Semdeg iwyeben wris Semovlas
yofiliyo, xolo raki cekva warmarTobis xanis sacekvao cekva `qarTuli~ miuaxlovdeba, bolo oriod da kvlav erTmaneTs uaxlo-
`qarTulma~ uaRresad farTo folkloridan dasturdeba. qarTveli xalxis mier Seqm- nabijis moSorebiT odnav yo- vdebian, Seyrisas marcxniv Se-
gavrcelebas miaRwia mTels arc is unda dagvaviwydes, nili erovnuli qoreografiu- vns akeTebs, gasmas asrulebs brundebian da sxvadasxva mi-
saqarTveloSi, igi Semdeg rom satrfialo tradiciebis li kultura oboli marga- da cekvaSi mewyviled mipati- marTulebiT moZraoben.
cekvis zogad saxelwodebad mqone qveyana, rogoric saqar- litebis is salaroa, romlis Jebis niSnad qalis win Tavs amas mosdevs qalis uka-
iqca e.i. termini `rokva~ ter- Tveloa gamonaklisi, bunebri- mdidar ganZs dro da Jami ve- moidreks. naskneli cda mklavebidan
min `cekviT~ Seicvala, cekva via, ver iqneba. rac Seexeba mis rafers aklebs. Tanamedrove tradiciul erovnul sa- dausxltes vaJs. igi swrafad
`qarTuli~ ki dasaxelebis ga- saxelwodebas, Tu es ukanaskne- qarTuli scenis moamageni mosSi gamowyobili qalic Sebrundeba marcxniv da ener-
reSe darCa, ris Semdegac XIX li iyo `cekva~, rogorc amas umeteswilad warmatebiT, zo- Sinaganad mzadaa miwvevisa- giulad miiwevs win, jer mar-
saukuneSi Crdilo kavkasii- avT. TaTaraZe varaudobda, gjer warumatebladac, xarja- Tvis da gasafrenad gamzade- cxena, Semdeg marjvena mimar-
dan Semosuli terminis `gru- xolo Semdeg raki aRniSnulma ven am uZvirfases saganZurs, buli TiTqos am niSans elo- TulebiT, bolos ki moednis
zinskaia lezginkas~ Targmani, terminma ufro farTo mniS- magram xalxuri tradiciis debao, srialiT iwyebs wris siRrmes miaSurebs da mayu-
`qarTuli lekuri~, Semdeg vneloba SeiZina, saWiro gaxda mZlavri energiiT moqneuli Semovlas. gaxarebuli vaJi rebels uaxlovdeba. vaJic
ki `lekuri~ damkvidrda, ro- raRac axali saxelis mofiqre- jadosnuri joxis meoxebiT ukan misdevs, marcxena mxares energiulad mihyveba mas. es
gorc adrindeli cekvis, xolo ba, maSin gana ufro logikuri salaro, mainc, mudam savsea. amomdgari, odnav ukan mdgomi ukve safinalo akordia. qal-
dRevandeli cekva `qarTu- ar iqneboda, rom qal-vaJis aq davanebul mdidar memkvi- da Tanac saocrad frTxili, ma aRiara vaJis siCauqe, misi
lis~ saxelwodeba~. amitomaa, lirikuli cekvisaTvis `satr- dreobaSi, marTlac rom obo- raTa uneblied ar Seexos qa- gonebamaxviloba, simarde da
rom kavkasiel xalxebs Soris fialo~, `saqorwilo~, `paema- li margalitis brwyinvalebiT lis tansacmels. cekva gaxur- yovelive amiT moxibluli
mxolod qarTvelebi uwode- ni~ an raRac misi msgavsi moZe- elvarebs cekva `qarTuli~. da, sasiyvarulo dueti Zalas nazad xris Tavs. usazRvrod
ben sakuTar cekvas `lekurs~, bniliyo? `qarTuli~ imdenad mis Sesaxeb bevri dawerila, ikrebs, vaJi Tamamdeba. unda bednieri da amayi vaJic aseve
danarCeni xalxebi ki TavianT zogadi cnebaa, rom misi Semo- bevric Tqmula, Tumca ara win gaiWras da TvalebSi Caxe- mowiwebiT daxris Tavs qalis
cekvas sakuTar enaze arsebu- tana da damkvidreba aSkarad bolomde da ara yvelaferi. dos qals. damorcxvebuli winaSe.
li saxelwodebiT ixsenieben~. raRac didad Semawuxebeli ga- amaSi gasakvirveli araferia, qali ukusvlas iwyebs da mi- lirikuli grZnobebiT savse
pativcemuli mkvlevaris amgva- remoebis ukusagdebad, raRac radgan xelovnebis WeSmariti marTulebas icvlis, TiTqos poeturi novela mTavrdeba.
ri daskvnisaTvis safuZveli Rrmad erovnulis xazgasas- Sedevris Sesaxeb warmodgena- vaJis Tvalebidan da gadamRo- siyvarulma izeima, simardem,
gaxda is faqti, rom sulxan- melad dasWirda am terminis Ta sityvieri gacxadeba vera- bi moZraobidan Tavdaxsnis kdemamosilebam da gonierebam
saba orbeliani cekvebis aRm- Semomtans. problema swored sodes iqneba sruli da verc gzisTvis Sesaferisi momen- gaimarjva. WeSmaritma xelo-
niSvnel zogad terminad `ro- is iyo, rom `lekuri~ wyvilTa Sedevris sidiades miswvdeba tis dadgomas ucdis. es droc vnebam saocrebiT aRsavse Ta-
kvas~ miiCnevs. misi azriT, ro- cekvebis aRmniSvnel cnebad bolomde. male dgeba _ qali marcxniv visi saTqmeli Tqva.
kvas miekuTvneba: sama, cekva da damkvidrda. radgan `cekva SeiZleba Tamamad iTqvas, brundeba da swrafi svliT
misTanani, `rokva _ ars sama, fexis TiTebiT rokvaa~ (saba), rom cekva `qarTuli~ aris wris gavlas iwyebs. vaJic myi-
cekua, buqna, koWa, ferxuli, xolo `lekuric~ ZiriTadad erovnuli sacekvao xelo- sierad brundeba marcxniv da rezo WaniSvili,
rgaulaT wyoba da raodenica igive saxis moZraobebs Seicavs vnebis, gansakuTrebiT satr- mihyveba mas. qali Rimilnare- profesori
saqarTvelos $26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj-!3127
6
qoreografia
›
moadgens mniSvnelovan praq- ar eqvemdebareba damuSavebas, damuSavebisaTvis damaxasiaTe- xalxur sasceno qoreografia- sacekvao folk-
tikul da Teoriul amocanas mxolod msubuqad ukeTdeba belia sacekvao folkloris Si, sadac amosaval wertilad lori yovel- 7 gv
$26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj-!3127 saqarTvelos
7
qoreografia
‹ 6 gv
Tvis axlad rCeba
da mas sxvadasxva
cvlilebis po-
Seqmnili dadgma, scenaze vr-
celdeba ,,meoradi~ da ,,me-
sameuli~ sacekvao formebi,
SezRudulia scenaze gamoye-
nebuli gamomsaxveli saSuale-
bebis palitra. amasTan erTad
fantaziis amosaval wertils
namdvili folklori ki ara,
ukve viRacis mier folklo-
visi struqturis mxriv mra-
valSriania, is moicavs rig
SesaZleblobebs sxvadasxva
tenciali gaaCnia. sadac dakargulia TviTmyo- naTelia isic, rom ZiriTadi ris safuZvelze SeTxzuli wakiTxvisa da traqtatebisa-
marTebulia gavixsenoT xa- fadoba da folkloruli pir- problema SemsruleblobaSia sasceno nawarmoebi warmoad- Tvis. swored es ganapirobebs
lxuri qoreografiis metris velwyaros originaloba. _ naklebad gvxvdeba solo im- gens. ris gamoc, baletmais- mis sicocxlisunarianobas
igor moiseevis sityvebi: ,,sa- folkloris mxatvruli provizaciuli cekva. dakar- terisaTvis folkloruli mravali wlis ganmavlobaSi
cekvao folklors unda gavu- transformaciis xerxebis Ca- gulia uamravi individualu- pirvelwyaro ucnobi rCeba. da esTetikuri siamovnebis mi-
frTxildeT imitom, rom es moyalibebuli stereotipi, ri saSemsruleblo stili. pirvelis fundamentze meore Rebis SesaZleblobas. amitom
mravali Taobis, mTeli eris damuSavebidan stilizaciamde, naklebad gamoiyeneba zogi Txzulebis Seqmna, meore amo- sxvadasxva baletmaisterTa
SemoqmedebiTi memkvidreobaa, dramaturgiuli svlebis, kom- xalxuri cekvisaTvis damaxa- savali wertili xdeba mesamis, qoreografiuli interpre-
magram roca saubaria saTuT poziciuri wyobebis, naxaze- siaTebeli polifonia da meoTxis da a.S. Seqmnis dros. taciebi ar unda ganmeordes
damokidebulebaze, me su- bis, leqsikisa da triukebis poliritmia. rogorc wesi, bunebrivia, rom mza sasceno meores mier.
lac ar maqvs mxedvelobaSi araerTgzis ganmeoreba erTma- scenaze ZiriTadad wesrigis, nawarmoebze dayrdnobisas fiqsirebuli folkloru-
sacekvao folkloris deta- neTis msgavss xdis ara marto sisworis, unisonurobis de- baletmaisteri metwilad li pirvelwyaros arsebobis
luri fiqsireba, TiToeuli erTi xalxis cekvas, aramed monstrireba Cans. imeorebs sxvis Canafiqrs da SemTxvevaSi qoreografebs ar
figuris protokolireba. sxvadasxva erovnebis xalxTa dRes Tanamedrove qoreo- gadawyvetebs. amiT igi kidev unda SeeSindeT misgan Sors
cekvisadmi aseTi damokidebu- cekvebsac. grafiisa da misi xerxebis ufro Sordeba isedac ucnob gasvla da folkloruli ele-
lebebiT miviRebT mxolod ga- qoreografi axali da mis- gavleniT, xalxuri sasceno folklorul pirvelwyaros. mentebis saestrado-sasceno
regan naxazs da absoluturad Tvis saWiro informaciis cekva nel-nela mdidrdeba qoreografi, romelic formebTan sinTezireba.
SeuZlebeli gaxdeba xalxis mudmiv ZiebaSi unda iyos. am axali ferebiT, romelic ar iwyebs xalxur cekvaze muSao- Tu moyvarulTa ansamblebi
Sinagan cxovrebaSi Cawvdoma. mxriv kargi saSualebaa eleq- ewinaaRmdegeba folklorul bas im ganzraxviT, rom Tavis iwyeben dadgmebis sesxebas
cxovreba xom ar gayinula: tronuli katalogis gamoye- tradiciebs. amjerad move- koleqtivs rogorme moargos profesional Tanamemamule-
cxovrebaSi yvelaferi icvle- neba. ridebiT Tanamedrove qoreo- profesiuli ansamblis ro- Tagan, irRveva memkvidreo-
ba da maT Soris plastikac~. xalxuri cekvis festivale- grafiis ama Tu im stilis war- melime nomeri, saerTod did biTi nakadis uwyvetoba da iS-
didi maestros es miTiTeba bisa da konkursebis analizis moSobis istoriis Rrmad gan- riskze midis, is ver ipovis leba tradiciebTan kavSiri.
udavod angariSgasawevia, Tu- mixedviT, specialistebi aR- xilvas, SevniSnavT mxolod, masSi avTentikuri folklo- igor moiseevi werda, rom
mca sapirispiro magaliTebis niSnaven, rom qoreografebi rom bevri mimarTuleba war- ris elementebs. folkloruli cekvis Seswa-
moyvanac SeiZleba. kerZod, naklebad iyeneben fiqsire- moiSoboda, rogorc akademiu- nomris gamartiveba da vla da Semdeg argamoiyeneba
samwuxarod, sasceno _ xalxu- bul pirvelwyaroebs. dRes ri cekvis, klasikuri baletis dayvana sust Semsruleblamde, scenaze, mas drois uSedegod
ri qoreografiis praqtikaSi sruliad daumuSavebelia sapirwone da alternativa. xSirad aclis mas arss, rCeba kargvad miaCnia. misi azriT
Zalian xSirad aSkarad Cndeba XIX saukunis bolosa da XX maTi Semqmnelebi gamodiodnen mxolod `SiSveli damuSave- Tanamedrove xalxur-sasceno
tradiciebidan mowyvetisa saukunis dasawyisis qalaquri tanis bunebrivi mdgomareobi- bis~ sqema. folklorul tra- qoreografias SeuZlia SeiZi-
da maTi daviwyebis didi sa- yofiTi cekvis Sreebi, romel- dan, yofiTi plastikidan, or- diciebTan mimarTebaSi aseTi nos da Seinaxos Tavisi saxe
SiSroeba. Tac scenuri interpretaciis ganulobidan da ara pozebis gza yalbia, vinaidan mas is mxolod sacekvao folklorze
xSirad sasceno nawarmoebis ganxorcielebis didi SesaZ- dadgmulobidan. srul dakargvamde mihyavs. fundamenturi dayrdnobiT.
pirvelwyaros warmoadgens leblobebi aqvT. zogierTi ansamblis Semoq- folkloruli nimuSi, ro-
ara folkloruli originali, Tanamedrove sasceno cekve- medebiTi moRvaweobis analizi gorc namdvili xelovnebis uCa dvaliSvili,
aramed baletmaisteris mier bis analizi aCvenebs, rom gvaCvenebs, rom qoreografis yovelgvari nawarmoebi, Ta- profesori
varskvlavosani xelovani
vda Rirsebis ordeniT, misi
saxelobisaa senakis bavSvTa
qoreografiuli ansambli `ku-
Cxi bedineri~; baton jamus
matuli Teatris win gaixsna tobas. tad iTvleba `suxiSvilebis~ damsaxurebulad mieniWa sapa-
saqarTvelos damsaxurebu- 1959 wels, amerikis Seer- legendaruli ansamblis co- tio senakelis wodeba.
li artistis, `suxiSvilebis~ Tebul StatebSi gaimarTa cxal Semoqmed mematianed. jamu garuCava aramarto
legendaruli ansamblis saxe- festivali, romelSic monawi- baton jamus damTavrebuli ubadlo xelovani, aramed Se-
lovani solistis Salva (jamu) leobdnen sabWoTa kavSirSi aqvs Tbilisis iv. javaxiSvilis saniSnavi qarTuli ojaxis Ta-
garuCavas saxelobiTi vars- Semavali qveynebi. saqarTve- saxelobis saxelmwifo univer- vkacia.
kvlavi. los `suxiSvilebis~ ansambli sitetis istoriis fakulteti. saqarTvelos qoreografTa
saqarTvelos xalxuri cek- warmoadgenda. los-anJelesSi sxvadasxva dros muSaobda sa- kavSiris, gazeT `saqarTvelos
vis saxelmwifo akademiuri an- gamarTuli koncertis meore qarTvelos kinomatografiis qoreografiis~ redaqciis,
sambli sul axali daarsebuli dRes, `los-anJeles-taimsma~ saxelmwifo komitetis sammar- veteran qoreografTa fon-
iyo, rodesac jamu garuCava iq pirvel gverdze gamoaqveyna Tvelos ufrosis moadgiled, disa da xelovnebis WeSmarit
mocekvave-msaxiobad Cairicxa cal cerze Semdgari TeTr- kinoTeatrebis _ `spartakisa~ TayvanismcemelTa saxeliT
(1949 w.) da ansamblTan erTad Coxosani jamu garuCavas su- da `gazafxulis~ direqtorad, vulocavT mxcovan mocekva-
triumfiT Semoiara msoflios raTi warweriT: `es erTi mo- kinoTeatr `rusTavelis~ di- ves personaluri varskvlavis
ama wlis 4 ivniss, mSobliur mravali qveyana. maT warmate- cekvave vaJi aRemateba mTel reqtoris moadgiled. gaxsnas, vusurvebT didxans
qalaq senakSi, akaki xoravas bebze werdnen msoflio presis rusul festivals~. 1961 wels mieniWa saqarTve- sicocxles, janmrTelobas da
saxelobis saxelmwifo dra- furclebze, xotbas asxamdnen jamu garuCava, baton omar los damsaxurebuli artistis naTeli dReebis simravles.
qarTvel mocekvaveTa osta- mxeiZesTan erTad WeSmari- wodeba; 1990 wels dajildo-
bravo omar!
Camosuli sabavSvo da axal-
vris, saxalxo moRvawisa da batoni grilionis ojaxis we-
gazrduli qoreografiuli
damsaxurebuli xelovanis vrebi...
koleqtivebi, maT Soris omar
grilion tuRuSis xsovnas. orive RonisZieba marTlac
mxeiZis saxelobis studiebTan
RonisZiebis dasawyisSi, q. rom didi warmatebiT Catar-
arsebuli ukve garkveuli dam-
vanis centrSi gaimarTa gran- da, rac, upirveles yovlisa,
saxurebis mqone ansamblebi.
diozuli aRlumi. erovnuli centris mTeli Se-
organyofilebiani Ronis-
gansakuTrebiT aRsaniSnavia madgenlobisa da misi mxar-
Zieba marTlac rom maRal do-
is faqti, rom ornawiliani, damWeri organizaciebis didi
neze Catarda. dasasruls sa-
kargad organizebuli sakon- Sromis Sedegia.
qarTvelos qoreografTa kav-
certo programis garda, swo- qarTuli qoreografiis
Siris gamgeobis iniciativiT,
red erovnuli centris or- erovnuli centri madlobas
qoreografiuli xelovnebis
ganizebiT, zemoT aRniSnuli uxdis q. vanis municipalite-
ganviTarebis saqmeSi Setanili
sasaxlis fasadze gaixsna ba- tis kulturis samsaxurisa da
didi wvlilisa da sacekvao xe-
toni grilionis memorialuri kulturis saxlis TanamSro-
20 noembers, Tbilisis did - EAFF, gazeTi `saqarTvelos lovnebis sferoSi xangrZlivi
dafa. gaxsnis ceremonials melTa mTel Semadgenlobas
sakoncerto darbazSi gaimar- qoreografia~, saqarTvelos praqtikuli da Teoriuli
eswrebodnen da damswre sa- TanadgomisTvis. erovnuli
Ta saukunis mocekvavis, sa- veteran qoreografTa fondi, moRvaweobisaTvis gamoCenili
zogadoebas miesalmnen warmo- centri imedovnebs, rom aseTi
qarTvelos saxalxo artistis, qarTuli qoreografiis ero- qoreografebi dajildovdnen
madgenlebi qarTuli qoreo- tipis RonisZiebebis Catareba
erovnuli premiis laureatis, vnuli centri da saqarTvelos `saqarTvelos qoreografiis
`qarTuli kulturisa~ da maswavlebelTa kvalifikaciis brwyinvalebisa~ da `saqar-
`saqarTvelos qoreografiis amaRlebisa da profesiuli Tvelos qoreografiis amagda-
raindis~, CoxosanTa sazoga- ganviTarebis instituti. ris ordenebiT~, xolo monawi-
doebis uxucesTa sabWos Rir- RonisZiebaSi monawileobd- le ansamblebi - omar mxeiZis
seuli wevris, saqarTvelos nen dedaqalaqidan da qvey- gamosaxulebiani specialuri
qoreografTa kavSiris sapa- nis sxvadasxva regionebidan prizebiTa da diplomebiT.
tio Tavmjdomaris, Tbilisisa
da baTumis sapatio moqalaqis
omar mxeiZisadmi miZRvnili
ukve tradiciadqceuli kon-
grafiis erovnuli centridan tradiciad iqceva, rac namd-
certi, romlis organizato-
da saqarTvelos qoreografTa vilad Seuwyobs xels qarTuli
rebi iyvnen q. Tbilisis meria
kavSiridan, aseve - cnobili qoreografiuli xelovnebisa
da saqarTvelos qoreografTa
sazogado moRvaweni: saqar- da gamoCenil xelovanTa kidev
kavSiri, xolo mxardamWerebi
Tvelos saxalxo artisti, ufro warmoCena-dafasebis sa-
ki folkloruli festiva-
saukunis mocekvave omar mxei- qmes.
lebis evropuli asociacia
Ze; pedagogikis mecnierebaTa
$26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj-!3127 saqarTvelos
11
qoreografia
›
adamianebi, romelTac wesad unda SemovifargloT. kul- maxasiaTeblad qceva da ukve da misi Sesatyvisi azrovnebis gancdebi Tu
ar aqvT sakuTari naTqvamis turis istoriis mkvlevarTa yovel momdevno safexurze wesi mTlianad qrebodes da sxva maTi msga- 13 gv
$26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj-!3127 saqarTvelos
13
qoreografia
‹ vsi movlenebi.
12 gv isini TiTqosda
ar Canan, ar ga-
mwovarTa saerTo anatomiur
struqturebs. swored amis
gamo arqetipuli cnobierebis
ori tipis aracnobierze. erTi
maTgani individualur-perso-
naluria, meore ki koleqtiu-
anu arqetipi, iungis mixedviT
aris miTologiuri figura
(procesis, adamianis, demo-
sa~ ori CemTvis ucnobi mro-
kavi, miTxres mxolod: erTi
imaTSi qarTvelia... pirvel
nicdebian, magram sinamdvi- warmomqmneli matrica saxes ri. personaluri aracnobieri nis...), romelic aiZulebs da gaelvebaSive gamovicnob, ro-
leSi Tavs mainc ar gvanebeben aZlevs adamianTa azrovnebis individualuri gamocdilebis warmoSobs imave tipobriv gan- melia qarTveli~.
da Tavis Wkuaze gvatareben. tips, SemoqmedebiT fantazias, safuZvelzea gamomuSavebuli. cdebs, romelic Cvens Soreul bunebrivia, Cven Sorsa varT
aracnobieri fenomenebi Tavs qcevis modelebs, zne-Cveule- masSi is elementebi Sedis, winaprebs ganucdiaT. am dros im azrisagan, rom vamtkicoT
iCens sizmrebSi, calkeul mo- baTa xasiaTs da a.S. romelic cnobierebaSi iyo, xdeba arqetipuri situaciis TiTqosda cekvis xasiaTi, an
qmedebebSi, wamocdenil fra- iungis azriT pirovneba, Za- magram daikarga maTi gande- aRmoceneba, romelic Searxevs sascenod misi gaazrebis sti-
zebSi, sityvebSi, gauazrebel, lian martivi movlena iqnebo- vnisa Tu daTrgunvis gamo. CvenSi manamde arsebul ra- luri nairgvaroba mxolod da
intuitur survilebSi da, rac da Tu ki misi arseba mxolod amis garda aracnobieri sxva Rac uxilav sims da aaJRerebs mxolod arqetipuli identi-
gansakuTrebiT sainteresoa, individualuri aracnobieriT formiTac gvxvdeba. kerZod mas iseTnairadve, rogorc es fikaciis problemas warmoad-
SemoqmedebiT aRtyinebaSi, iqneboda Semofargluli. zo- esaa ara piradi gamocdilebiT winaprebs ukeTebiaT, im wina- gendes. cxadia ara, radgan
mxatvrul mignebebSi, aRma- gadadamianuri niSnis matare- mopovebuli, aramed adamianis prebs, romlebic mijaWvuli xelovneba sazogadod rTuli
frenaSi, emociur-esTetikur bel universaliad igi amito- tvinis biologiur substratSi iyvnen konkretul miwas, kon- movlenaa da masSi genetikuri,
gancdebSi. mac ganixileba, rom masSi usa- memkvidreobis gziT Cadebuli kretul garemos, konkretuli siRrmiseuli Sreebidan wamo-
froidis moswavle, xolo Tuod aris zepirovnuli, uni- gamocdileba. maT Sorisaa sim- adamianebis xsovnas da sxv. suli informaciebis gverdiT
Semdgom misive oponenti karl versalur-sakacobrio plasti, boloebi, gancdebi da asocia- arqetipis zemoqmedebis Zala Zalumad xmianobs epoqis so-
gustav iungic miiCnevda, rom anu koleqtiuri aracnobieri ciebi, romelic saukuneebis bevrad ufro Zlieria, vidre cialuri konteqsti, drois
fsiqika marTlac aris cno- adamianis aracnobieri fsiqika win gamomuSavda istoriuli individualuri xma, swored mier motanili realobebi,
bieric da aracnobieric. cnobierebis ubralo `dana- tradiciebis wiaRSi da `ko- amis gamo, bunebriv situacia- sxva kulturebSi gaxmiane-
ukanaskneli bevrad metia da mati~ an `sanagve yuTi~ ro- leqtiur aracnobierad~ iqca. Si igi usaTuod aRmocendeba buli ideebi, esTetikur-mso-
mniSvnelobiTac aWarbebs pir- dia. mas Tavisi avtonomiuri arqetipebi, rogorc wesi swo- da warmoSobs ideebs, rome- flmxedvelobrivi poziciebi
vels. fsiqikuri sistema aqvs, ri- red `koleqtiur aracnobier- lic gvakavSirebs warsulTan, da sxva maTi msgavsi, romelic
aracnobieri, Tavis mxriv, Tac cnobierebas calmxrivi Sia~ Senaxul-gadarCenili. es gvinarCunebs uwyvetobas, mT- axal midgomebs, axal xedvebsa
orgvaria _ piradi, pirovnu- gadaxrebisagan icavs, aqvs ukanaskneli iungis mixedviT lianobas, fesvis SegrZnebas, da pasuxismgeblobas warmo-
li da koleqtiuri. pirovnu- Tavisi, simboloebiT gajere- miTologiuri saxeebis cen- gvicavs awmyos calmxrivi ze- Sobs.
li aracnobieri konkretuli buli Sinaarsi da win uswrebs tria da qmnis koleqtiuri moqmedebisagan. yovelive amis gaTvaliswi-
individis cxovrebiseuli cnobier procesebs. ideebis dafarul Sinaarss. aRniSnul sakiTxebze Teo- nebiT sakmao sisavsiT ikveTeba
istoriiT, misi gamocdile- `arqetipi~ iungis mixedviT gansakuTrebiT saintereso aq riulma msjelobam SeiZleba qoreografis, rogorc cekvis
biT monagari sakuTrebaa. igi aris forma Sinaarsis gareSe. is garemoebaa, rom `arqetipe- Zalian Sors wagviyvanos. es reJisoris problemac. mas xom
pirovnebis biografiis Rer- es imaSi vlindeba, rom arqe- bi koleqtiuri aracnobieris~ rom ar moxdes, amitom sjobs, Zalian kargad unda esmodes
Zia, romelSic ganivTebulia tipuli matrica organizebas sferoSi damuSavebis Semdeg uSualod mivubrundeT xelo- siRrme Tu sirTule im saki-
pirovnuli moTxovnilebebi, ukeTebs fsiqikur procesebs, individualur aracnobierSi vnebaSi, upirveles yovlisa Txebisa, romelic missave sa-
kompleqsebi, fobiebi... arac- mimarTavs mas garkveuli gziT, swored biologiuri gziT ga- ki sacekvao xelovnebaSi da moqmedo sivrceSi iyris Tavs.
nobieris es tipi cnobierebis msgavsad mdinaris mSrali ka- dadis, rogorc warsulis mo- mis sascenod saCveneblad garda amisa, qoreografs Ta-
Tanamdevia da mis zeda Sres lapotisa, romelic mxolod gonebebi, rogorc erTgvari gankuTvnil variantebSi ar- visufali arCevanis saSuale-
warmoadgens. aq Tavmoyrilia konfiguraciaa da mdinared im `kompleqsebi~, romelic mar- qetipuli cnobierebiT gansa- bac aqvs. mas SeuZlia gaiTva-
is azrebi, romelic ubralod SemTxvevaSi iqceva, rodesac Talia mTvlemare mdgomareo- zRvruli niSnebis qoreogra- liswinos an ar gaiTvaliswi-
dagvaviwyda. aqvea elementa- didi wvimis movardnis mere baSi imyofeba, magram rogorc fiul-reJisoruli gaazrebis nos problemis siRrmiseuli
ruli adamianuri survile- wyliT aivseba. arqetipmac ki Sesabamis energetikul sakiTxebs. aspeqtebi da cekvis dadgmis
bi, mtkivneuli gancdebi da swored mdinaris kalapotiviT muxts SeiZens (Cvens SemTxve- zemoT ukve aRiniSna, rom dros im cnobieri mosazrebe-
a.S. rac Seexeba koleqtiur unda momarTos individis qce- vaSi ganwyobis Sesabamisi si- koleqtiur aracnobierSi Ca- biT ixelmZRvanelos, romelic
aracnobiers, igi pirovnul- va-moqmedeba, oRond rogori tuacia, lxini, scena, musika- moyalibebuli `arqetipuli mas, rogorc individs gaaCnia.
Tan SedarebiT bevrad ufro SinaarsiT daitvirTeba igi luri ritmi da a.S.), imwamsve matricebi~ saukuneebis ganma- magaliTad, qoreografs
rTuli, siRrmiseuli da Se- yovel konkretul jerze, es gaangrevs cnobierebis zRu- vlobaSi adamianis cnobiere- SeuZlia, arqetipis im saerTo
sabamisad, saintereso movle- ukve mocemuli epoqis, drois, des da garkveuli tipis moq- bis struqturul elemente- formaSi, romelic, vTqvaT,
naa. es ukanaskneli saTaves socialuri gamocdilebis, medebebad iSleba. bad iqca da isini biologiuri qalis an mamakacis Sesaxeb ar-
kacobriobis, eris, eTnosis codnis Sesatyvis situaciazea aRniSnul sakiTxebze msje- gziT gadaecema yovel momde- sebobs ama Tu im xalxSi, cod-
uZvelesi mexsierebidan iRebs damokidebuli. amrigad, arqe- lobisas iungi ixsenebs cno- vno Taobas. aqedan ki gamodis, na-gamocdilebis simwiris an
da saukuneebis manZilze plas- tipi gansazRvravs mimarTebis bili germaneli mwerlisa da rom yoveli momdevno adamiani kidev msoflmxedvelobrivi
tebad lagdeba fsiqikis siRr- saerTo formas, romelSic dramaturgis g. hauptmanis si- manamde arsebulTa, upirve- axirebebis gamo forma-Sinaar-
miseul SreebSi. igi ar ukav- unda Caidos gancda-reaqcie- tyvebs _ `poezia sityvebis sa- les yovlisa ki garkveuli, sis iseTi momentebi Cados,
Sirdeba adamianis pirad cxo- bis garkveuli tipi. es ukanas- SualebiT aRviZebs pirvelyo- eTnikuri erTeulis, Tavis romelic ucxoa konkretuli
vrebas, radgan Tandayolilia. kneli ki yvela xalxs mxolod fili samyaros eqos~ da amaze uSores da uaxloes winaparTa eTnosis tradiciisaTvis. aseT
yvelaze saintereso ki isaa, misTvis niSandoblivi formiT dayrdnobiT igi svams kiTxvas: erTgvar krebiT models war- SemTxvevaSi, rogorc wesi,
rom koleqtiuri aracnobieri uyalibdeba saukuneebis man- `romeli pirvelsaxe unda moadgens. aseTi krebiToba vRebulobT mxatvrul pro-
kulturuli warmoSobis fe- Zilze. magaliTad, imis gamo igulisxmebodes xelovnebis yvelgan da yovelTvis iCens duqts, romelic Tavisi sa-
nomenia, igi kacobriobis gari- rom adamianTa yovel Taobas safuZvelSi?“ kiTxvis pasuxi Tavs, gansakuTrebuli ZaliT Semsruleblo parametrebiT
JraJze koleqtiur fsiqikur aucileblad yavs deda, ukle- ki aseTia. mxatvruli qmnileba ki igi swored xelovnebaSi TiTqosda urigo ar aris, ma-
gamocdilebaSi Camoyalibda bliv yvela axalSobils, im- amodis ara poetis (xelova- vlindeba. `xelovani _ kole- gram usaxuria, radgan mowyve-
da winaparTa es gamocdileba TaviTve, Tan dahyveba dedis nis) piradi aracnobieridan, qtiuri adamiania~ _ miiCnevs tilia fesvebs, siRrmiseul
tvinis struqturebSi e.w. `ko- aRqmis, misi gancdis an kidev aramed aracnobieri miTolo- iungi. rogorc Cans, swored Sreebs da mxolod dRevandel
leqtiuri arqetipebis~ saxiT dediseul alersze reagire- giis sferodan da esaa swored es garemoeba unda iyos imis realobaSi arsebobs uwarsu-
aRibeWda. amieridan igi Tao- bis midrekileba. es Tvisebebi `koleqtiuri aracnobieri~, mizezi, rom konkretuli eT- lod da umomavlod. am tipis
bidan Taobas ara kulturis, arc mere ikargeba, oRond yve- romelic Cvens tvins Cvengan nosis, erovnebis, rasis warmo- xelovneba, rogorc wesi, mas-
aramed biologiuri gziT ga- la xalxs dedisadmi pativis- damoukideblad mosdevs Tan. madgenlebSi damokidebuleb- kulturaa da mas perspeqtiva
daecema. cemis raRac iseTi niuansebi iungis azriT ar arsebobs is, mimarTebebis, Rirebulebi- ar aqvs.
koleqtiuri aracnobieris gamorCevs, romelic mxolod TanSobili ideebi, magram ar- Ti orientaciebis daaxloebiT dasasruls, albaT upriani
umTavresi saSeni masala, ro- misTvisaa niSandoblivi da sebobs maTi gaCenis TanSobi- erTnairi formebi aRmocende- iqneboda gamogveyo da Camo-
gorc vxedavT, aris arqetipi, amdenad, sxvas ar axasiaTebs. li SesaZleblobebi. isini ga- ba da yalibdeba. es yvelaferi gveTvala is konkretuli, ar-
igive pirvelsawyisi, Zveli is, rac aq dedis fenomenTan vlenas axdenen nebismier fan- ki Tavs iCens xelovnebis kon- qetipuli safuZvlidan momdi-
kvali iungis mixedviT es aris damokidebulebaSi iTqva, Ta- taziaze. siZnele imaSia, rom kretul nimuSebSi, xelovanis nare niSan-maxasiaTeblebi,
`...Cveni winaprebis goneba, xe- vis gamovlenas mimarTebis am SesaZleblobaTa danaxva saqmianobaSi, misdami mimarTe- romliTac daRdasmulia qar-
rxi, romliTac isini fiqrobd- sxva obieqtebSic poulobs da da aRwera ar xerxdeba, Tumca bis sazogadoebriv xasiaTSi. Tuli sacekvao xelovneba da
nen da grZnobdnen, saSualeba, ase yalibdeba xasiaTis eTno- maTi daxasiaTeba mainc Sesa- Tu es yvelaferi marTlac romelic gr. robaqiZiseul
romliTac isini wvdebod- suri tipi mTeli Tavisi mra- Zlebelia, oRond mas Semdeg, asea, maSin gasagebi da misaRe- WvretaSi rassobriobis indi-
nen cxovrebisa da samyaros, valferovnebiT. rodesac isini gamovlinde- bi xdeba. qarTveli Semsrule- katorebad aRiqmeba. aseTebad,
RmerTebs _ adamianebs~. kole- Tu yovelive zemoaRniS- ba konkretuli mxatvruli blis mier `qarTulad~ cevis upirveles yovlisa, unda mi-
qtiuri `arqetipuli matrica~ nuls garkveulwilad Seva- formiT. ufro zustad, ukve gr. robaqiZiseuli Sefaseba viCnioT:
samudamod ileqeba cnobiere- jamebT, vnaxavT, rom froidi dasrulebuli nawarmoebis rassobriobasTan misi mimar- a) warmodgena qalis Se-
baSi da misi saSualebiT ada- aracnobiers calkeuli ada- gacnobis Semdeg Cven SesaZle- Tebis konteqstSi. `daqadnad saxeb. igi `didi dedas~ arqe-
miani isevea mijaWvuli wina- mian-individis fsiqikis ele- bloba gveZleva aRvadginoT nu CamomarTmevT, _ werda gr. tipidan wamosuli poetur-
›
parTa sulierebas, rogorc mentad miiCnevda. iungi ki pirvelyofili saxis uZvele- robaqiZe, _ vTqvaT: Cemwin ga- metaforuli
Cveni sxeulis agebuleba ZuZu- misgan gansxvavebiT saubrobs si originali. es pirvelsaxe, mouSves sarokavad `qarTuli- simbolo-xatia. 14 gv
saqarTvelos $26!)72*-!opfncfsj.eflfncfsj-!3127
14
qoreografia
‹ qali sicocxlis
13 gv sawyisia, sinazis
gansaxierebaa,
RmerT-kacia, WirTa momT-
meni, cxensa zeda da mxedro-
basa Sina kadnieria, mkvircxl-
lia da gamsWvalavs yvela im
qarTul cekvas, sadac qal-
vaJTa wyvilebi, jgufebi mo-
Tuli xasiaTisaTvis niSan-
doblivi `maradi mxedroba~,
`mxedrobasa Sina kadniereba~,
da arev-dareva Seaqvs mis Si-
naarsSi. magaliTad, CvenSi am
bolo dros wesad qceul qa-
trfoba-siyvarulis pativis- mswraflia, salaSqroT, Sin nawileoben, erTmaneTs eji- `cecxlSi gamomcxvari pu- lis funqciis aratradiciul
cemis obieqti, ojaxuri keris axovania, amayi, laRi, saxelis brebian, erTurTs elodebian, ris~ (p. ioseliani) xmianoba, gagebas, romelic cekvaSi mis
Semnaxveli, mudam SemarTuli maZiebelia, saunjeTa ara mmes- erTmaneTis gverdiT yofnis xaliburi foladis simtki- zedmetad gaaqtiurebaSi da
da dedobrivi valis uSurve- veli, gonieri, swavlis moyva- gamo laRoben da xaroben. isev ce-silbile, didbunebovneba, sacekvao moZraobebiT mama-
lad aRmsrulebelia. qarTul re, mZlavrTagan aramorCilia, da isev cakva `qarTuli~ rad stumarTmoyvareoba, siuxvis kacTan gajibrebaSi gamoixa-
sacekvao folklorSi, uiS- RmerTisa da mefis erTgulia Rirs: qalTan axlos misvla dauridebeli gacema `saun- ta, pirdapirproporciulad
viaTesi gamonaklisis garda (vaxuSti batoniSvili), qalis dauSvebelia, cekvisas Coxis jeTa ara mmesvel~-oba, uRa- mosdevs an kidev piriqiT win
(es is SemTxvevebia, rodesac pativismcemelia. es Tvisebebi kalTac ki ar ixsneba (rac imas latoba, ojaxis moyvareoba, uswrebs SexedulebaTa siste-
garkveuli saweso Tu reli- gamokveTilad Cans samxedro- niSnavs, rom vaJs ufleba ar miwismoyvareoba, sxvisi sixa- mis gadafaseba. qalTa xorumi,
giuri mosazrebis gamo qali patriotul cekvebSi, fe- aqvs Seasrulos mkveTri da ruliT gaxareba, saweso zneTa svanur cerze qalTa cekva,
cekvaSi ar monawileobs) qali rxulebSi, Sejibris xasiaTis uxeSi moZraoba, mobruneba, bavSvobidanve swavla (`cota mecxvare qalis cnebis dam-
_ deda, qali _ satrfo war- mqone soloebSi, satrfialo sakuTari wadilisamebr Secva- iyo xuTi wlisa, aswavlidnen kvidrebas, `scenaze uiaraRo
modgenilia mxolod dadebiT poetur sacekvao nomrebSi... los svlis mimarTuleba Tu gmirTa zneTa~ (`Sahnavaziani~), Coxosnis Semoyvanas~ da sxva
konteqstSi. dauSvebelia da isev gr. robaqiZiseul xilvas taqtis grZlioba da a.S.). ama- musikoba-memRereoba, qorwil- amgvars, rasac TavisTavad
verc versad SexvdebiT uxams unda mivmarTo: `axla vaJebi: vdroulad yuradRebis area- Zeobis Tu dakrZalvis wesTa didi Sinaarsobrivi sazrisi
siSiSvles, zedmet erotiulo- TiToeul yofis Suagulidan lidan ar unda gauSvas qalis Teatralur saxilvelamde ar aqvs, aucileblad mosdevs
bas, wregadasul aqtivobas... gamosxmuli, kvrivi, nakvTie- arc erTi moZraoba, yvela- ayvana (glovis mgosnoba) da kacis funqciis daqveiTeba da
yvelgan xazgasmulia Rirsebis ri, yovel nakveTSi mzis Wavli ferSi unda Candes, rom sce- sxva mravali. mis Sesaxeb arsebul Sexedule-
grZnobasTan Sezavebuli su- xalasi. asxepili viT askili, naze raindi dgas da moZrao- qarTuli cekvisaTvis damaxa- baTa ukana planze gadasvla,
liereba, saTnoeba, idumali daxvewili, Smagi, xandaxan bebs, Jestikulacias qalis siaTebeli stiluri niuansebi- rac aratradiciuli da arati-
sikekluce, amaRlebuli grZ- Slegi, Zalayrili, acecxle- yuradRebis misaqcevad asru- dan gansakuTrebiT aRsaniSna- piuria Cveni istoriuli mex-
nobebi, kdemamosileba, Ta- buli... xltoma, avardna, mo- lebs. Tavis mxriv qalis roli via: improvizaciuli azrovne- sierebisaTvis. swored amitom
vdaWeriloba da misTanani. vardna, Sevardna, xedvaSi Tu qceva-moqmedebebic mi- bis maRali done, karnavalu- aRiqvams aseT cekvas mtkivneu-
amgvar warmodgenaTa kvi- Tvalciani Sevardnisa, rokva: zanmimarTuli da gaTvlilia. roba, TamaSebrivi kulturis lad dabrZenebuli mayurebe-
tensencias, misi gamovline- ritmuli denis elvari, cqafi igi Rirsebis grZnobis sruli siWarbe, poeturoba, sasceno li, ufro Semwynareblurad ki
bis yvelaze maRal rangobriv wamaxul ferxTa. warmousaxa- gancdiT moZraobs, odnav Se- gardasaxvisaTvis aucilebeli e.w. Tineijeri. es dasafiqre-
maCvenebels xatavs cekva `qar- vi, iTqmis: zebunebrivi, amave samCnev kekluc saTamaSo-ga- saxismetyvelebis uxvi arse- beli movlenaa da nebismier
Tuli~ da misi ganumeorebeli dros mTeli taniT TiTqos momwvev, ufro zustad yura- nali da qoreografiuli bele- qoreografiul koleqtivs Tu
mxatvrul-saxeobrivi samyaro. uZravi. TiTqos, radgan lxe- dRebamisaqcev Jestikulacias tristikis nakleboba. sakuTriv qoreografs did pa-
amave rangisaa, agreTve `fa- niT avsili. ise rom amas erTi mimarTavs. amiT misi trfobiT qarTul cekvaSi (gan- suxismgeblobas akisrebs aR-
rikaobaSi~ atexili saomari cvaric ar daeces (mTavari gulanTebul rainds mosvene- sakuTrebiT mis sasceno va- niSnul konteqstSi.
grigalis, qalis xelidan man- stili rokvaSi) moSvilduli ba-modunebis saSualebas ar riantebSi) TiToeuli Semsru- SeiZleboda zogierT iseT
dilis CagdebiT SeCerebuli yoveli sasxleti _ ra biWe- aZlevs. erTgvar gamocdasac lebeli fizikuri da sulieri sxva maxasiaTebelzec migveTi-
`mSvenieri wamis~ esTetika. bia! dailocos Cveni mamuli!~ uwyobs da Tavsac iwonebs... daWimulobis zRvarze mu- Tebina, romelic Tanamedrove
`qalTa kadri dasSi _ wers gr. g) warmodgenebi mamakacisa d) warmodgenebi ciur mna- Saobs, mas ufleba ar aqvs qarTul qoreografiul xelo-
robaqiZe, _ TiToeuli kenari, da qalis urTierTobis Se- TobTa, keris angelozis modundes, moeSvas, naxevari vnebaSi ukve xelSesaxeb saxes
javari, sinaziT tvifruli, saxeb: urTierTpativiscemaze, mfarvel RvTaebaTa, qristian guliT imuSaobs da amiT di- iZens da Tavis mxriv kul-
mwyavraSic,rokva-gogmani, ndoma-ndobasa da aRiareba-mi- wmindanTa, winaparTa saxelo- sonansi Seitanos scenaze war- turis tipis civilizaciad
gogman-sriali, sriali-corva, zidvaze agebuli urTierToba, vani saqmeebis, sakuTari qvey- modgenili maRali registris qcevis gardauval, magram im
corva-curvili, gedis cur- raindoba da sinaze, vaJkacuri nis istoriuli warsulisadmi, saxilvel-saxiobis saerTo avismomaswavebel tendenciaze
vili, yvelgan erTad: gedebi, sawyisis, feTqebadi tempera- pativisgebis, gardacvlilTa mdinarebaSi. miuTiTebs, romlis Sesaxebac
TeTri gedebi. xan frontalu- mentis impulsuroba da misi dafasebis, sicocxlis movle- darwmunebuli varT amgvar sakmaod xatovnad da naTlad
rad gamwkrivebulni haero- damabalansebeli qaluri simS- nebi mamulisaTvis sabrZolve- niSan-maxasiaTebelTa Camo- miuTiTa jer kidev osvald
vnebiT, xan maraod gaSlilni, vide-sinaze, momentaluri gar- lad uwyveti samzadisis grZ- Tvla kidev mravlad SeiZleba Spenglerma Tavis cnobil
romelic ares cisartyelad dasaxva, maRali, mexTatexis nobis gamomuSavebis aucile- da es unda gakeTdes kide- `evropis daisSi~. globali-
efineba. ra gogoebia! dailo- registridan satrfialo li- blobis Sesaxeb. vac. amasTan umTavresi mainc zaciisa da liberalur fa-
cos Tqveni dedeuli!~ rikaSi myisieri gadasvlis tra- aRniSnuli plasti uwyvet imis aRniSvnaa, rom rodesac seulobaTa masobrivi gavr-
b) warmodgena mamakacis Se- dicia. SoriT trfoba-alva, zolad gasdevs qarTul qo- zemoTCamoTvlil sacekvao celebis epoqaSi kulturis
saxeb. es ukanaskneli qarTul qalisadmi garkveuli distan- reofolklors _ miTopoe- leqsikas Tu misi gamoxatvis civilizaciad qcevis etapi
qoreofolklorSi `Zleva- ciis SenarCunebis aucileblo- turi saxismetyvelebiT aR- formebs qoreografi sakuTar sul sxva masStabis gamowve-
mosilis~ arqetips efuZneba. ba, siyvaruli, imedi, rwmena da beWdil cekvebs, religiur- interpretacias ukeTebs da am vebs warmoSobs, magram es ukve
kaci mamaa, sicocxlis Semoq- molodini, `sagmiro saqmeTa saweso misteriebs, sportuli dros mizanmimarTulad gadis sxva saubris Temaa da amaze
media, gmiria, Zlieria, ojaxis Cveneba“, jansaRi optimizmi, Sinaarsis mqone koWa-fundru- arqetipiT nakarnaxevi veqto- sxva dros...
Tavia, marCenalia, `mtris msubuqi iumori da silaRe. kebs, muSaiTobas, qalaqur be- ris CarCoebidan, igi nebsiT
gambrunebeli~ da `mamulze es yvelaferi erTad da rikaoba yeenobas da a.S. Tu uneblied angrevs kultu- oleg alaviZe,
TvaldaWerilia~ (g. leoniZe), calk-calke naCvenebia, Cawnu- swored amis Sedegia qar- ris eTnikuri tipis CarCoebs profesori