Ar nuolankumas yra silpno žmogaus bruožas?

Visuomenėje, savimi pasitikintys ir drąsūs žmonės yra gerbiami ir laikomi sektinu

pavyzdžiu. Taip yra todėl, nes ramesni ir nuolankesni žmonės yra laikomi silpnesniais
ir labiau pažeidžiamais. Tačiau šis požiūris yra klaidingas, nes dažniausiai
nuolankumas reiškia stiprybę ir realios situacijos suvokimą. Nuolankus žmogus yra
stipresnis, nes jis priima savo likimą tokį koks jis yra, nekurdamas nerealių scenarijų
savo galvoje ir tai jam leidžia per gyvenimą eiti ramiai, nesisielojant dėl tam tikrų
aplinkybių.
Nuolankumas yra pasipūtimo ir agresyvumo priešingybė. Nuolankus žmogus geba
realistiškai vertinti savo galimybes, moka priimti savo teigiamas ir neigiamas
savybes, ir gerbti kitus. Iš šono gali pasirodyti, kad nuolankus žmogus yra kvailas, nes
jis nekovoja dėl pripažinimo ar geresnės padėties visuomenėje, tačiau nuolankus
žmogus dažniausiai nepavydi ir nelaiko pykčio jį supantiems žmonėms, net jei jie ne
visada pasielgia tinkamai. Ši tema puikiai atsispindi XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios
rašytojo Juozo – Tumo Vaižganto apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės‘‘. Pagrindinis kūrinio
veikėjas – Mykoliukas apysakoje vaizduojamas kaip nuolankus ir dėl savo gerovės
nekovojantis dvaro darbininkas. Jis itin daug dirbdavo, tačiau vietoj padėkos žodžių
girdėdavo ,,Mykoliuk šen, Mykoliuk ten‘‘. Tačiau jis dėl to nepyko ir toliau
atlikinėdavo visus ūkio darbus. Jo gyvenime atsirado jam patinkanti mergina vardu
Severja, tačiau Mykoliukas suprato, kad jis negali jai suteikti namų ir patogaus
gyvenimo, todėl dėl jos meilės nekovojo, ir netrukdė Rapolui Geišei suvilioti Severją.
Taip pat jis nenorėjo savo brolio šeimai užkrauti papildomos naštos ir manė, kad jam
nustojus dirbti brolio ūkyje, jų šeimą gali pradėti kamuoti sunkumai. Šis jo požiūris
gali pasirodyti itin neprotingas, nes juk jis galėjo kovoti dėl Severjos dėmesio ir
meilės, tačiau reikia nepamiršti, kad kūrinyje vaizduojamas baudžiavos laikotarpis.
Tai reiškia, kad Mykoliuko socialinė padėtis jį stabdė nuo vedybų su Severja, ir
Mykoliukas tai puikiai suprato. Ši situacija puikiai parodo Mykoliuko stiprybę, nes jis
susitaikė su likimu ir suprato, kad jis nėra pranašesnis už dvaro tijūną Rapolą Geišę.
Taigi nuolankumas ne visuomet reiškia silpnumą ir nenorą būti geresnėje padėtyje,
nes kartais aplinkybės žmogui neleidžia elgtis taip kaip jis norėtų.