Alberas Kamiu (Albert Camus) Filosofinis romanas

„Svetimas“

Camus - XX a. žymaus prancūzų-alžyriečių kilmės filosofas, absurdo, egzistencializmo moderniosios

literatūros atstovas. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių
vadovų, moraline sąžine. Camus suprato, kad gyvenimas yra absurdiškas ir beprasmis, bet vertas gyventi,
kiekviena gyvenimo akimirka gali būti prasminga.
Nobelio premijos įteikimas „Už didžiulį indėlį į literatūrą, atskleidusią sąžinės reikšmę.“

Filosofinė esė „Sizifio mitas“, romanas „Svetimas“. Žmogaus gyvenimą traktuoja, kaip absurdą, neturintį
jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis priešiškas ir nepavaldus
žmogui. Beviltiškumui ir absurdui priešintis galima tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė
pateisinama maišto forma- kūryba.Tik patyręs ir suvokęs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą,
tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.

Tema: apie kitokio žmogaus gyvenimą, kuris buvo nuteistas dėl to, kad nesilaikė visuomenei priimtinų
elgesio normų.
Pagr. mintis: žmogus teisiamas už tai, kad yra kitoks.

Merso yra abejingas, nerūpestingas, nepriklausomas, nemato gyvenime prasmės. Visuomenės buvo
pasmerktas už „kitokį“ elgesį (neverkė per mamos laidotuves, kitą dieną linksminosi)
Kūrinio absurdas tame, kad Merso teisiamas labiau dėl rūkymo, kavos gėrimo per laiduotuves, o ne dėl
to, kad 5 kartus šovė arabą (saulė trukdė matyti). Jis vadovaujasi fiziniais instinktais, gyvena
paviršutiniškai. Pagr. mintis: Net ir pats stipriausias žmogus palūžtų apkaltintas žmogžudyste, bet
nuteistas mirti todėl, kad neverkė per mamos laidotuves.

TEMOS:
Egzistencializmas ir prasmės paieška: "Svetimas" yra klasikinis egzistencialistinis kūrinys,
kuriame nagrinėjama gyvenimo prasmės ir egzistencijos dilema. Pagrindinis herojus, Meursault,
yra bejėgis ir abejingas žmogus, kuris atsisako priimti konvencijų ir visuomenės normų. Jis nuolat
susiduria su egzistencijos beprasmybe ir bando rasti prasmę savo veiksmuose ir sąmonėje.

Absurdo jausmas: Romanas "Svetimas" taip pat iškelia absurdo jausmą, kuris yra vienas iš
svarbiausių egzistencializmo elementų. Meursault gyvena pasaulyje, kuriame atsitiktinumas ir
nereikšmingumas dominuoja. Jo požiūris į gyvenimą yra pasižymintis bejėgiškumu ir nihilizmu, o
jis pačiam savaime nejaučia jokios prasmės ar tikslų.

Individualizmas ir visuomenės normų nepriėmimas: "Svetimas" taip pat nagrinėja

individualizmo ir visuomenės normų konfliktą. Meursault yra priešiškas visuomenės
reikalavimams, kurie jam atrodo beprasmiai ir suvaržantys. Jis atsisako gundyti konvencijas ir
parodyti emocijas, netgi savo mamos mirties metu. Tai sukelia įtampos ir atstūmimo jausmą
tarp jo ir visuomenės.
Gyvenimo ir mirties tema: "Svetimas" taip pat analizuoja gyvenimo ir mirties temą. Romanas
prasideda Meursault mamos laidotuvių aprašymu, o visa istorija vystosi aplink jo santykį su
mirtimi. Meursault priešinasi tradicijoms ir jausmams, susijusiems su mirties patirtimi, ir jam
rūpi daugiau fiziniai pojūčiai ir kasdieninė realybė nei egzistencinės ar metafizinės svarbos
momentai.