Muzikinis klasicizmas.

Vienos klasikai

Klasicizmo epochos muzikos žanrai:

1. Opera
2. Simfonija
3. Trio sonata
4. Styginių kvartetas
5. Koncertas
6. Oratorija

Operos reformatoriai – K.V.Gliukas, W.A.Mozartas

Manheimo mokyklos atstovas – čekų kompozitorius Janas Vaclavas Stamicas (1717 – 1757)

Simfonijų – instrumentinių dramų kūrėjas – L. van Beethovenas

Galantinio stiliaus autoriai – W.A.Mozartas, F.J.Haydnas

Styginių kvarteto pradininkas – F.J.Haydnas

Dvigubo orkestro sudėtis:

1. Mediniai pučiamieji – 2 fleitos, 2 obojai, 2 klarnetai ir 2 fagotai) naujovė – pirmą kartą į orkestrą
įvestas klarnetas
2. Variniai pučiamieji – 2 trimitai, 2 valtornos
3. Mušamieji instrumentai – timpanai
4. Styginiai instrumentai – I, II smuikai, altai ir violončelės bei kontrabosai, kartu atliekantys
bosinę partiją

,,Pastoralinė simfonija’’ – L. van Beethoveno simfonija Nr.6 F-dur (1808 m.)

,,Atsisveikinimo simfonija’’ – J.Haydno ankstyvoji simfonija Nr.45 fis-moll

,,Jupiterio simfonija’’ – W.A.Mozarto simfonija Nr.45 C-dur

Simfonija ,,su timpanų tremolo’’ – J.Haydno simfonija Nr.103 Es-dur (1795 m.)

,,Vieversėlių kvartetas’’ – J.Haydno kvartetas op.64 Nr.5

,,Patetinė sonata’’ – L. van Beethoveno sonata Nr.8 c-moll

,,Turkų maršas’’ – W.A.Mozartas

,,Aurora’’ – L. van Beethoveno sonata Nr.21 C-dur

,,Egmontas’’ – L. van Beethoveno uvertiūra (1810 m.)

,,Užburtoji fleita’’ – W.A.Mozarto opera

,,Metų laikai’’ – J.Haydno oratorija

,,Pagrobimas iš Seralio’’ – W.A.Mozarto opera

Klasicizmo muzikos Atlikėjų sudėtis Struktūra Atskirų dalių tempai

žanras ir forma
I d. – greitas (Allegro);
sonatos forma
II d. – lėtas; 3 dalių
forma / variacijos
Simfonija Simfoninis orkestras III d. – vidutiniškas; 3
dalių forma
IV d. finalas – greitas
(Allegro); rondo /
sonatos forma
I d. – greitas (Allegro);
sonatos forma
Solistas ir simfoninis II d. – lėtas; 3 dalių
Koncertas forma / variacijos
orkestras
III d. finalas – greitas; 3
dalių forma
I d. – greitas (Allegro);
sonatos forma
II d. – lėtas; 3 dalių
forma / variacijos
Styginių kvartetas Styginių kvartetas III d. – vidutiniškas; 3
dalių forma
IV d. finalas – greitas
(Allegro); rondo /
sonatos forma

Sukūrė pirmą pasaulietinę oratoriją – J.Haydnas

Simfoniją išaukštino iki filosofijos lygmens – L. van Beethovenas

Melodingumas – išskirtinis kūrybos bruožas – W.A.Mozartas

Pirmojo koncerto klarnetui ir orkestrui kūrėjas – W.A.Mozartas

Kūrybą įtakojo prancūzų buržuazinės revoliucijos idėjos – L. van Beethovenas

Didesnę gyvenimo dalį praleido Esterhazio rūmuose – J.Haydnas

Parašė Heiligenštadto testamentą – L. van Beethovenas

Vadovavo Manheimo kapelai – J.Haydnas

Simfonijos ir kvartetai yra svarbiausia kūrybos sritis – J.Haydnas

Operas rašė pagal antikinius mitus – W.A.Mozartas

L. van Beethoveno Numeris Tonacija Pavadinimas Struktūros

kūrinys ypatumai
Viso kūrinio
kulminacija,
Sonata XIV cis-moll ,,Mėnesienos’’ plėtojimo centras
yra ne pirmoji
dalis, bet finalas
Simfonijos III
dalyje
panaudojamas
motyvas, kuris
Simfonija V c-moll ,,Likimo’’
tarsi
simbolizuoja
likimo dūžius į
duris
5 dalių, kūrinys ir
atskiros dalys turi
Simfonija VI F-dur ,,Pastoralinė’’
programinius
pavadinimus