Kas padeda išlaikyti tautiškumą kitos kultūros aplinkoje?

Anksčiau žmonės palikdavo savo Tėvynę ne savo noru, o dėl karo, tremties ar baudžiavos ar kitų
priežasčių. Bet šiais laikais žmonės palieka savo tėviškę savo noru ir nors yra nemažai žmonių, kuriems atrodo
gėda prisipažinti iš kur jie yra kilę, atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie to nebijo ir kuriems labai rūpi, kad
visas pasaulis žinotų, kokia gi nuostabi yra mūsų Lietuva.

Nesvarbu, ar buvo išvykta į kitą kraštą, ar atvirkščiai – buvo atvykę žmonės iš kito krašto, tikram, ne
antraeiliui lietuviui reikia nepasiduoti ir išlaikyti savo vertybes, kalbą, papročius. Ievos Simonaitytės „Aukštujų
Šimonių likimas“ kūrinyje yra labai gerai parodoma, kaip antraeilė lietuvė – Šimonio žmona, greitai prisitaikė
prie vokiečių ponų ir jų valdžios, ji net pradėjo juos labiau vertinti ir gerbti nei lietuvius. Bet Šimonis negalėjo
susitaikyti su tuo, jis nenorėjo prisitaikyti prie vokiečių, nes žinojo, kad yra lietuvis ir, kad niekada negalės to
išsižadėti. Norint neprarasti savo tautybės ir vėliau visai tautai išnykti, reikia žinoti, kas esi. Net jei ir vienas, tarp
daug kitokių žmonių, žmogus yra stipriai prisirišęs prie savo tautos ir nuoširdžiai myli savo tėvynę, jis visada toks
išliks ir suteiks savo tautai tik naudos ja tikėdamas ir jos neišsižadėdamas, nesvarbu kaip toli jis bebūtų.

Šiais laikais niekas neverčia žmonių gyventi niekur ir su niekuo – kur nori, su kuo nori, ten ir gyveni. Ir
labai liūdna matyti kaip lietuviai palieka savo Lietuvą ir kartais ją net menkina. Tokie netikri, nenuoširdūs
lietuviai bando viską, kad tik greičiau pamirštų savo Tėvynę. O ką reikia daryti, jei nori būti tikras lietuvis, nori
neprarasti savęs ir ryšio tarp savo tautos, bet išvyksti dėl tam tikrų priežasčių ir esi priverstas gyventi tarp
svetimtaučių? Tikras lietuvis niekada nepamirš savo gimtosios kalbos, jis niekada nenutrauks ryšio su kitais
lietuviais, gyvenančiais Lietuvoje, jis visada atsimins savo tradicijas, net jei ir toje vietoje jos atrodys kvailos.
Nesvarbu kaip patogu jam bus gyventi tarp kitų, jis niekada nepajus tokio ryšio su kitataučiais, jis visada bandys
juose pamatyti saviškių bruožų. Ir nesvarbu kiek laiko jis praleis svetur, jis visada ilgėsis savo tikrųjų namų ir kai
grįš ar aplankys savo Lietuvą, visada pasijus legviau ir pilniau, pasijus lyg pagaliau grįžo namo.

Anksčiau žmonės turėjo nepasiduoti ir kovoti dėl savo tautybės, o dabar didelė dalis žmonių net
nesistengia išlaikyti to, dėl ko buvo kaip kovota. Kad išsilaikytume savo tautiškumą, turime domėtis savo
praeitimi, turime mokėti savo kalbą ir niekada jos nepamiršti. Pirmiausia turime nuoširdžiai mylėti savo Tėvynę
ir tautą ir to neišsižadėti.