Kaip vidiniai prietaravimai formuoja asmenyb?

Kiekvienas gyvenime patiriame vidini prietaravim. Galvojame, kaip bt

teisingiausia pasielgti, ar ms poelgiai tenkina visuomens nuostatas. Nors gyventi tokiame
smiyje nra lengva, taiau vidinis konfliktas mogui padeda geriau painti save ir
susiformuoti kaip asmenybei.
Daugelu atveju vidiniai pritaravimai kyla kuomet asmens norai ir bsena neatitinka
realybs. Jie nra lengvi, taiau padeda subrsti kaip asmenybei ir priimti sprendimus.
Kiekvienam mogui esant visuomens dalimi, j varo vairios nuostatos, statymai, o
isiskirti ir jiems nusiengti pasiryta nedaugelis. Taip kyla vidinis konfliktas ar bti
nelaimingu, taiau nenusiengti, ar bti laimingu ir daryti tai, kas asmenikai yra labiau
priimtina rizikuojant aplinkini nuomone apie save. Apie tok individo konflikt
ra Lietuvos poetas ir prozininkas, dramaturgas V. Mykolaitis-Putinas psichologiniame
romane Altori ely. io romano pagrindinis veikjas Liudas Vasaris jau po pirmj
mokslo mnesi pradeda jausti, jog nepritampa, ir dvasininko gyvenimo bdas jo nediugina,
jis nedrsta mesti moksl, mat nenori nuvilti eimos, daryti jai gd. Nors giliai viduje trokta
bti poetu, apie tai svajoja, nort visk mesti, taiau kunigyst jis priima kaip pareig,
nejausdamas paaukimo ir tikdamasis, jog vien dien nepritapimo jausmas dings. Deja,
bgant metams Liudas netampa laimingesnis, net atvirkiai. Rayti norisi, kvpimo trksta,
mat bdamas kunigu jo pasisemti daug galimybi neturi. Net atuoniolika met Liudas
Vasaris nedrsta pasiprieinti aplinkini takai ir nuostatai, jog mesti kunig seminarij yra
baisiausia nuodm ir gda, net jei mogus nesijauia laimingas. Tik po daugelio met
vidini prietaravim sau jis pagaliau subrsta sprendimui palikti kunig luom ir vis savo
laik skirti tam, k mgsta krybai. Jam neberpjo k pasakys visuomen apie tok
drastik sumanym ar k pamanys jo eima, jis tiesiog norjo bti savimi ir daryti tai, kas
jam priimtina ir domu. ioje situacijoje vidinis konfliktas buvo vienas i veiksni padjusiu
Liudui Vasariui subrsti vienam svarbiausi sprendim jo gyvenime ir padjo nustatyti
prioritetus. Kaip ir Liudui Vasariui, realiame gyvenime daugelis galtumme pasakyti, jog
vidiniai prietaravimai mus veria i naujo apmstyti ms veiksmus ir apsisprsti kuriuo
keliu eiti. Taigi vidiniai prietaravimai mogui padeda nustatyti prioritetus ir suformuoti save
kaip individ.
Vidiniai prietaravimai formuoja ne tik mogaus prioritetus ar padeda jam subrsti
sprendimui, bet ir geriau painti save ir aplinkinius bei bti labiau visapusiku ir mstaniu
plaiau. Toki bti gali nevisi, o ypa priklausant tam tikram luomui, turiniam grietus
nusistatymus bei rmus, kuri nevalia perengti. Kaip pavyzdiui kunig luomas.
Priklausantis asmuo yra spraustas Proktusto lov. Dvasininkai privalo priimti skaistybs
adus negali turti eimos ar joki artimesni ryi su moterimis, palikuoni, privalo visas
savo mintis skirti Dievui, tikjimui, bet kokios paalins mintys ar geismai drauiami. Vis
tai mog labai suvaro, taip jis nemato platesnio pasaulio aplink save, apsiriboja luomo
gyvenimu. Taiau ne visi kunigai buvo tokie. XIX ir XX a. lietuvi romantizmo
poetas, kunigas, profesorius Maironis (tikroji pavard Jonas Maiulis). io mogaus likimas
yra labai sudtingas. Bdamas Kauno dvasins seminarijos rektorius, Peterburgo
imperatorikosios katalik akademijos profesorius sunkiai suderino dvi savo puses: poeto ir
kunigo. ios dvi puss danai konfliktuodavo mat dvasins meditacijos ir konservatyvumas
stipriai ribojo jo, kaip asmens ir krjo laisv. Poetas buvo didis Lietuvos patriotas ir
romantikas, i savybi niekada nenustelb net(500) klerikalin idealogija. Eilratyje Nuo
Biruts kalno apraoma Baltijos jra, taiau galime suvokti, jog lyrinis subjektas kalba ir
apie save. Bang mos vaizdai jaudina poet, ia jis gali laisvai atskleisti savo jausmus,
kurie, galbt, jau ilgai uslpti tno viduje: Ar t gali suteik, ko ta trokta irdis,/Taip
galingai ireikt, kaip ir tu, Baltija! Taip pat eilratyje usimenama apie vienium,
nepasitikjim mogumi ir baim savo mintis ireiksti visuomenje, nes mano, jog gali bti
nesuprastas: Troktu draugo ariau: juo tikti galiu;. Btent poezija buvo vienas i bd
Maironiui padjusi nepamirti aplink esanios aplinkos, gamtos. Nors jo visikai skirtingos
dvi puss aminai konfliktuodavo ir neleisdavo ramiai gyventi, is konfliktas leido geriau
suprasti aplinkinius, pasaul ir nesusivaryti. Bti vairialype asmenybe yra gerai, nes tai
parodo mogaus isilavinim ir rm nesuvaryt mstym. Taigi vidiniai konfliktai formuoja
mogaus gilesn mstym ir vairiapusikum.
Apibendrindamas galiu teigti, nors vidinis konfliktas ir kelia moguje sumait, taiau
jis motyvuoja priimti sprendimus bei nepasiduoti aplinkos rmams ir ilaikyti savo savybes,
mstym.

odi skaiius: 666