Vytauto Mačernio gyvenimo ir kūrybos apžvalga
(1921-1944)
,,Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.“
Svarbiausi gyvenimo ir veiklos faktai.
Asmenybė.
 Gimė 1921 m. birželio 5 d. Žemaitijos vidury,
netoli Žemaičių Kalvarijos, Šarnelės kaime, gausioje
šeimoje.
 Tėvas, aistringas medžiotojas, linksmo, draugiško
būdo, anksti mirė, žmona liko su dviem paaugliais ir
penkiais mažyčiais vaikais.
 1935 m. baigė Sedos progimnaziją.
 Vėliau tęsė mokslus Telšių gimnazijoje. Joje
mokydamasis, pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius.
 1936 m. išspauzdino pirmąjį eilėraštį.
 1938 m., jaučio subadytas, mire tėvas, ir motina
liko su dvejais paaugusiais bei penkiais mažamečiais
vaikais.
 1939 m., baigęs gimnaziją, rudenį atvyko į Kauno
Vytauto Didžiojo universitetą. Ten pasirinko anglų
kalbą ir literatūrą – ją studijuoti buvo griežtai
apsispręndes dar gimnazijoje.
 1939 – 1942 m. rašė ciklą ‚‚Vizijos‘‘. Tai buvo
vienintelis ciklas, kurį jis spėjo pabaigti.
 1940 m. birželio 5 d. Vytautas su keliais bičiuliais
atšventė devynioliktą gimtadienį, o po kelių dienų
Kauno Laisvės alėja jau važiavo rusų tankai. ‚‚Turbūt čia
mūsų jaunystės pabaiga‘‘, - tuomet ištarė draugams
Vytautas.
 1940 m. bagiantis vasaros atostogoms,
Humanitarinis fakultetas iš Kauno buvo perkeltas į
Vilnių. Vilniuje Mačernis galutinai apsisprendė
studijuoti filosofiją.
 Vilniuje lankė ir lituanistikos paskaitas, klausė
Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio Putino paskaitų,
dalyvavo Balio Sruogos seminaruose. Susipažino su
būsima istorijos mokytoja Brone Vildžiūnaite, su kuria
vėliau susižadėjo, bet taip ir nespėjo susituokti. Po V.
Mačernio mirties B. Vildžiūnaitė niekuomet
neištekėjo.  Europoje – Albertas Kamiu ir jo kūrinys „Svetimas”.
 1941-ųjų pradžioje Vilnių nusiaubė vidurių šiltinės
epidemija, o birželio vidury Lietuvą sukrėtė kita kraupi
žinia – be teismo ir perspėjimo prasidėjo žmonių
trėmimai. Po savaitės prasideda karas.
 Karo metais Mačernis gyveno Vilniuje,
Kūrybos apžvalga.
(literatūrinis palikimas bei ryškiausi lyrikos bruožai
Žymiausi kūriniai:
 Ciklas ‚‚Vizijos‘‘ (1939 – 1942 m.)
 Sukūrė 81 iš 96 planuotų sonetų „Metų“ ciklui.
 14 „Songs of myself“ („Dainos apie save“) giesmių.
 Yra žinomos jo novelės „Aš atnešiau jums saulės
patekėjimą“, „Ramybės bankas“, „Tuštybė“.
 Parašė filosofinės poemos „Žmogaus apnuoginta
širdis“ pradžią (išleista 1970 m.).
 1990 m. Vytauto Kubiliaus paruoštas išsamus
Mačernio kūrybos rinkinys „Po ūkanotu nežinios
dangum”.
 2015 m. - dar išsamesnis kūrybos rinkinys „Man
patiko tik vandenys gilūs“, į kurį įėjo ir du anksčiau
neskelbti eilėraščiai.
Kūrybos bruožai:
 Visą savo trumpą gyvenimą paskyrė žmogaus
gyvenimo prasmės ieškojimui. Jis gilinosi į tokius
sudėtingus būties klausimus, kaip antai: Kodėl jis
gyvena Žemėje? Kokia žmonijos misija joje? Kodėl
egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir
neapykantos? Jam pačiam teko tą skausmą išgyventi.
 Būdamas jautrios sielos, poetas negalėjo likti
abejingas Lietuvą ir visą pasaulį sudrebinusiems
įvykiams: pirmajai sovietinei okupacijai, vėliau –
nacistinės Vokietijos įsiveržimui, galiausiai – Antrajam
pasauliniam karui, nusinešusiam tiek gyvybių. Todėl
nenuostabu, kad jo poezijoje vyrauja niūri nuotaika,
tamsios spalvos, pasaulio atšiaurumo tema. Šia
nuotaika ypač persmelktas „Vizijų“ ciklas, kur pasaulis
įvardytas pikto vakaro, klajoklio vėjo, erdvėje
pasiklydusio klajūno paukščio įvaizdžiais.
 Vytautui Mačerniui būdinga egzistencialistinė
pasaulėjauta, kurios įdomiausias atstovas Vakarų
Egzistencialistai teigia, kad žmogui jį supantis pasaulis
priešiškas ir nepažinus, kad jame nieko nėra pastovaus,
o asmenybė pasmerkta kovai, kančioms ir galiausiai
pražūčiai. Tai patvirtina ir V. Mačernis: „Praeinančiam
pasaulyje praeisiu, kasdien suduždamas, bet išdidus“
(trečias pavasario sonetas).
 parvažiuodavo į Šarnelę.
 Į gimtuosius namus galutinai grįžo 1943 m.,
vokiečiams uždarius universitetą. Čia jis skaitė
astronomijos ir fizikos knygas, vertė Oskaro Milašiaus
kūrybą, mokėsi prancūzų kalbos, kadangi ketino
studijuoti Sorbonos universitete Paryžiuje.
  1944 m. pavasarį Mačernis grįžta iš literatūrinio
vakaro, vykusio Vilniaus filharmonijos salėje,
absoliutus nugalėtojas.
 Tačiau nenumaldomai artėja frontas, grįžta soviet
armija. Prasideda masinis traukimasis į Vakarus.
 Paskutinę savo gyvenimo dieną poetas rašo
eilėraščių ciklo ‚‚Songs of Myself‘‘ XV giesmę.
 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijos pakraštyje
važiuojant vežimu į poeto galvą pataikė atsitiktinė
artilerijos sviedinio skeveldra ir atėmė jauno bei
talentingo poeto gyvybę.  galėjo dienų dienas klaidžioti laukais. Apie tai rašė.
Asmenybė:
 Ryškiausias vaikystės prisiminimas – babūnė,
vėliau ‚‚Vizijose‘‘ vadinta senole, kuri mažąjį Vytuką
labai mylėjo, prižiūrėjo ir užaugino.
 Vytautas charakterio nepaveldėjo nei iš paūžti
mėgusio tėvo, nei iš motinos, kieto būdo, tvirtos
moters. Iš savo šeimos ir draugų išsiskyrė polinkiu į
vienatvę, uždarumą.
 Labai mylėjo knygą, per dienų dienas skaitydavo.
 Save Mačernis dažnai vadindavo svajotoju,
fantastu.
 Tas ‚‚degančios jaunystės karščio valandas iš savo
vizijų ir tikėjimų‘‘ jis labai brangino: ‚‚Vizija – tai mano
turtas, svajonė – tai mano dabartis, praeitis ir ateitis.
Be jų aš nieko neturiu, be jų daugiau nieko ir nenoriu.‘‘
 Ir Sedos progimnazijoje, ir vėliau Telšių gimnazijos
klasėse Mačernis išsiskyrė rimtumu, buvo nuolat į
kažką įsigilinęs, susikaupęs.
 Draugų vakarėliai, nerūpestingi pasilinksminimai jo
netraukė: ‚‚Vienumos, kaip paukštis erdvės, noriu.
Kažkaip tuščias darausi su visais gyvendamas‘‘, - rašė
laiške gimnazijos draugei.
 Ne tik elgesiu, bet ir savo rašiniais Mačernis skyrėsi
iš gimnazijos draugų būrio.
 Mokslo draugas Nyka-Nyliūnas prisimena: ‚‚Jį
traukė anglų konservatyvizmas <...>. Mačernis nemėgo
nieko, kas neturėjo tradicijos: nei daiktų, nei žmonių.‘‘
 Jo dėmesį patraukė Nyčės, Kirkegoro, Haidegerio
idėjos, universiteto profesorių Sezemano, Sruogos,
ypač Levo Karsavino paskaitos ir semianarai. Iš rašytojų
Mačernį labiausiai traukė Dostojevskis.
 Tačiau V. Mačernis nėra egzistencialistas. Jis tik
nagrinėjo tuos pačius būties klausimus, kaip ir šios
filosofinės krypties atstovai. Ypač ryškiai jaunojo poeto
kūryboje atsispindi pagrindinė egzistencializmo tema –
kančia, nes V. Mačernio kūriniuose lyrinis subjektas
dažnai nelaimingas ir kenčiantis dėl pasaulio
nepažinimo.
 Visą gyvenimą V. Mačernis siekė pažinti ir jį supantį
pasaulį, nes tik ieškodamas gali surasti gyvenimo esmę.
Einant pažinimo keliu, kyla daug ir įvairių klausimų, į
kuriuos atsakymai ne visada surandami. V. Mačernis –
vienas labiausiai klausiančių Lietuvos poetų. Klausimai
būdingi visai jo lyrikai.
 Mačernis dažnai rašė apie: namų, gimtinės svarbą,
tiesos ir gyvenimo prasmės ieškojimą.
 V. Mačernis buvo gamtos žmogus, mėgo rudenį,
 V. Mačernio lyrikoje svarbus kūno judėjimo
motyvas.
 V. Mačernis – asmenybė, subtiliai jaučianti gamtos
vyksmą, poeto lyrikoje atsekamas šiaurės motyvas,
kurį paryškina net garsynas.
 Eilėraščiuose ryškūs pasąmonės vaizdiniai – sapnai,
regėjimai.
 Nuolat akcentuojamas siekis ieškoti, pažinti ir
namuose slypinti išmintis.
Eilėraščių ciklo rinkinys ‚‚Vizijos‘‘:
 Kompozicija: Įžanga, septyinios vizijos, pabaiga.
 ‚‚Vizijos‘‘ parašytos nesilaikant tradicinės eilėraščio
formos (nėra klasikinių strofų). Pasakojama laisvai,
ilgais sakiniais.
 Tematika: namų ilgesys, kelionė po vidinius
apmąstymus, ramybės siekis.
 Pagrindinė mintis: Vizijos galiausiai visuomet lieka
tik vizijomis, nepaisant visko, žmogus vis tiek susiduria
su tikrove, sunkia ir kartais kankinančia realybe.
 „Vizijos“ – įžangos tematika: Namų ir darbo
reikšmė.
 Aplinkybės: Vieta – žemė (kuri vėliau vadinama
pasauliu) ir namai. Laikas – kai jaunoji karta pakeičia
senąją.
Eilėraščių sonetai „Metai“:
 Kompozicija: Klasicizmo literatūros pavyzdžiu
eilėraščiai suskirstyti pagal metų laikus – „Rudens
sonetai“, „Žiemos sonetai“, „Pavasario sonetai“,
„Vasaros sonetai“.
 Rinkinyje Mačernis griežtai laikosi klasicizmo
poezijos tradicijų, soneto formos.
 Tematika: Meilė, skirtumai tarp vyro ir moters,
nuopolio tema, mirtis, vienišumas, kančia,
žmogiškosios egzistencijos prasmė, gimtinė.
 Lyrinis subjektas: Daugelis sonetų personažų yra
atpažįstami iš Europos kultūros tekstų. Eilėraščio
žmogus dažnai vaidina įvairius vaidmenis. Jis mąsto
apie laimę, žmogaus vietą pasaulyje, meilę, kūrybą.
Trokšta kančios. Pažinimo troškimas jį nuveda į pasaulį.
Užsisklendęs savyje, dažnai liūdnas.
 Vertybės: Savęs pažinimas, džiaugsmo ir kančios
priešprieša, egzistencijos prasmė, laisvė, nerimas.