Dualistinės asmenybės literatūroje

 Dualistinė asmenybė- dvilypė, abejojanti. Žmogaus gyvenime atsitinka tokių

situacijų, kuomet jam reikia pasirinkti vienokį ar kitokį sprendimą. Kartais tais
sprendimais jis būna visiškai užtikrintas ir patenkintas, o kartais abejojantis ir priimantis
juos neryžtingai. Panašių pavyzdžių galima atrasti pasaulio literatūroje, kur galima
pamatyti visad abejojantį Viljamo Šekspyro Hamletą. Lietuvių literatūroje ryškus
dualistinis personažas vaizduojamas Vinco Krėvės dramoje „Skirgaila“.
XIX a. pab.-XX a. pradž. realizmo srovės vienas ryškiausių lietuvių literatūros
klasikas, prozininkas Vincas Krėvė-Mickevičius dramoje „Skirgaila“ vaizduoja dualistinę
asmenybę. Jau kūrinio pradžioje pagrindinis veikėjas Lietuvos kunigaikštis Skirgaila
atsiskleidžia kaip dvilypė asmenybė, abejojanti savo sprendimu. Skirgaila turėjo priimti
sunkų iššūkį. Jam teko priimti krikščionybę, kad apsaugotų savo tėvynę nuo baisaus
likimo. Lietuvai grėsė pavojus prarasti valstybės statusą. Lenkai ir kryžiuočiai,
prisidengdami naujo Dievo vardu, siekia sunaikinti senąją Lietuvos kultūrą, religiją,
papročius. Skirgaila atsiduria kryžkelėje, jis supranta, kad senųjų dievų reikia atsisakyti,
bet jis negali priimti naujo dievo, nes jis jam yra svetimas. Taigi Lietuvos kunigaikštis
prieštaraudamas savo jausmams priima politiškai svarbų sprendimą, tačiau vis tiek
stengsis laikytis senųjų papročių. Pagrindinis veikėjas susiduria su valstybinio gyvenimo
ir pasaulėžiūros problemomis, jis pasimeta savo vidiniuose prieštaravimuose, nusivilia
žmonėmis, nebežino kuom tikėti, nemato idealų, išeičių, kurie vestų į ateitį.
Apibendrinus, galima teigti ,kad per šį personažą atsiskleidžia ryški dualistinė asmenybė,
kuri abejoja savo įsitikinimais, tačiau pasirenka sau prieštaraujantį, bet valstybei palankų
sprendimą.