Žmoniškumo pamokos literatūroje

Žmoniškumas- moralinė savybė. Tai-atjauta, palankumas, pagarba, rūpestis,

jautrumas, pasiaukojimas vardan kitų. Žmoniškumas pasireiškia santykiu su žmogumi ir
visuomene. Nors mus supančioje aplinkoje ir visame pasaulyje yra daug piktadarysčių,
blogio, tačiau visada atsiras gerą širdį turinčių žmonių. Tokių pavyzdžių galima pamatyti
ir Balio Sruogos romane „Dievų miškas“ ir Jono Biliūno novelėse „Ubagas“ ir „Vagis“.
XX amžiaus vidurio katastrofizmo literatūros atstovas Balys Sruoga savo
memuaruose „Dievų miškas“ vaizduoja, kad net ir žiauriomis lagerio sąlygomis žmogus
gali išlikti žmoniškas, teisingas, doras. Balys Sruoga kūrinyje aprašo savo atsiminimus,
įvykius, išgyvenimus iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. Romano idėja buvo parodyti,
kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi. Tačiau iškeliamos ir
žmoniškumo idėjos. Icchoko Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“ demonstruojama
žiauri, pilna sadizmo geto kasdienybė. Tačiau ir šiame kūrinyje vaizduojama, kad
baisiomis sąlygomis žmogus išlieka žmoniškas. Pagrindinis veikėjas paaukoja savo
gyvybę, kad išgyventų kiti geto gyventojai. Balys Sruoga kūrinyje perteikia, kad kalinys
koncentracijos stovykloje reiškė mažiau, negu bet kuris daiktas. Lagerio sistema
pagrįsta tuo, kad žmogus patekęs į šią vietą prarastų padorumą, pagarbą, žudytų kitus,
jog išliktų gyvas.Taigi,  žmonės išsikėlė tikslą- išgyventi baisiomis sąlygomis ir
svarbiausia nesužvėrėti, išlikti žmonišku. Tokią stiprią valią turinčių žmonių buvo mažai.
Dauguma greitai išėjo iš doros kelio ir tapo negailestingi, nežmoniški, sąžinės neturintys
padarai. Tačiau Balys Sruoga sugebėjo pasipriešinti blogio prisipildžiusiai aplinkai. Jis į
visas situacijas žiūri su juoku, sarkazmu, ironija.  Memuarų pabaigoje aprašoma, kaip
visi koncentracijos stovyklos gyventojai per didelį šaltį, išbadėję keliauja link kitos vietos,
kur jie bus saugesni. Nors lageryje visi buvo priešai, tačiau išėję už jos ribų, žmonės
tapo žmoniškesni. Vieni kitiems ištiesė pagalbos ranką, jėgų netekusiems padėjo eiti
per stingdantį šaltį ir dideles pusnis. Trumpai apsistoję miesteliuose vieni kitiems bandė
surasti maisto, vandens. Net kai kurie lagerio sargybiniai koncentracijos stovykloje
„paliko“ agresiją, sadizmą, stengėsi padėti žmonėms, ieškojo jiems maisto, šilto
prieglobsčio. Taigi, Balys Sruoga savo memuaruose „Dievų miškas“ pamoko, kad ir
kokia kraupi, žiauri yra aplinka, žmogus vis tiek sugebės išlikti doras, sąžiningas,
žmoniškas, išties pagalbos ranką priešui.
XX a. pradžios vienas garsiausių lietuvių literatūros prozininkų Jonas Biliūnas
savo novelėse „Ubagas“ ir „Vagis“ moko žmogiškumo. Jonas Biliūnas savo kūriniuose
vaizdavo skriaudžiamą žmogų. Rašytojo novelių centre- atstumta, nereikalinga būtybė,
kuriai nebėra vietos kasdieniniame gyvenime. Toks buvo pagrindinis novelės „Ubagas“
veikėjas Petras Sabaliūnas. Jis buvo labai geros širdies žmogus, visą savo turtą atidavė
šeimai, nieko jiems negailėjo. Tačiau kai Sabaliūnas tapo senas, ligotas, jis pasidarė
artimiesiems nereikalingas, jį išmetė iš namų. Pagrindinis veikėjas labai liūdėjo dėl
šitokio šeimos poelgio, tačiau jis ant jų nepyko, jis jiems atleido, už juos visada meldėsi.
Tai parodo koks žmoniškas yra Petras Sabaliūnas. Šis kūrinys pamoko, kad nereikia
laikyti pykčio viduje, svarbu yra atleisti. Novelėje „Vagis“ vaizduojami jautraus žmogaus
išgyvenimai. Pagrindinis veikėjas Jokūbas norėdamas apsaugoti savo turtą, trenkia iš
kūjo vagiui. Tačiau jis neapskaičiavo savo jėgų ir užmuša įsibrovėlį. Jokūbą labai
graužia sąžinė dėl padaryto poelgio. Nors aplinkiniai žmonės pateisina tokį elgesį, kad
vagis nusipelnė tokio likimo, tačiau pagrindinis veikėjas vis tiek sunkiai išgyvena dėl
savo padaryto poelgio. Tai parodo, kad žmogus yra žmoniškas, patiria didelį kaltės
jausmą, jam psichologiškai yra sunku. Taigi Jonas Biliūnas novelėse „Ubagas“ ir „Vagis“
moko atleisti artimiesiems ir parodo, kaip svarbu išlikti žmoniškam.
Taigi, Balys Sruoga savo memuaruose „Dievų miškas“ moko, kad ir kokia
sadistiška, žiauri yra aplinka, kad ir kokius blogus santykius palaikai su žmogum, svarbu
yra neprarasti doros, pagarbos, žmoniškumo. Jonas Biliūnas novelėse „Ubagas“ ir
„Vagis“ kad ir kokia situacija įvyksta, svarbu išlikti žmoniškam.