Šatrijos Ragana – Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios
rašytoja romantikė, pedagogė, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja buvo ypatingo dvasinio grožio žmogus, tam didelę įtaką turėjo ir nuolatinis lavinimasis, ir tėvai, rūpestingai diegę vaikams dvasines vertybes. Žmonės ją vadino „gerąja panele“. Daugelyje lietuvių grožinių kūrinių išaukštinamos moterų dorybės, pabrėžiamas jų vidinio pasaulio grožis. Tokia moteris vaizduojama rašytojos Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Tai trijų vaikų motina, mokytoja ir patarėja, vargšų globėja, taurios dvasios žmogus. Turtingo vidinio pasaulio yra bajorė Marija. Ji siekia būti gera žmona, nuostabi mama, trokšta harmonijos ir santarvės namuose. Mamatė, kaip ją vadina Irusia, yra be galo rūpestinga, skiria daug dėmesio vaikams ir tikisi, jog jie išaugs dori žmonės, stengiasi sukurti kuo šiltesnius ir jaukesnius namus. Susikaupusias nuoskaudas Marija išlieja savo dienoraštyje. Ji ištikima savo vyrui Liudvikui, nors jų pasaulėvoka skiriasi – mamatė pasiduoda jausmais, o Liudvikas – realistas. Nors jis ir kritikuoja jos negebėjimą prižiūrėti tarnų, ši moteris iki mirties pasiryžusi būti su Liudviku. Kai Marijai sunku, ji nori pabūti viena, ypač mėgsta šiltas, žvaigždžių naktis. Motina yra laiminga, ji mato kad yra autoritetas vaikams, ir jie seks jos pavyzdžiu, nes „Buvimas mama - tai stiprybių, apie kurias anksčiau nežinojote, ugdymas“. Taigi, kūrinyje idealus moters paveikslas, žmogus kuris turi gyvenimo prasmę, rūpintis vaikų ugdymu ir šeimos gerove, ir turi jėgų atsisakyti nuo meninių polinkių.