Erikas Marija Remarkas (1898 – 1970)

1. Erichas Paulas Remarque’as nusprendė savo vardą pakeisti motinos garbei – tapdamas
Erichu Maria Remarque’u. Vis dėlto Paulo vardą jis panaudojo savo kūrinyje „Vakarų
fronte nieko naujo“, kurio vienas iš veikėjų – Paulas Baumeris, išgyvenęs karo siaubą, alkį,
ligas, ilgesį bei neviltį, patirtą fronte.
2. Rašytojas šeima nebuvo turtinga, vaikystėje dažnai kraustėsi iš vienos vietos į kitą.
Paauglystėje autorius rašė poemas, esė ir netgi sukūrė savo pirmąjį romaną „Svajonių
kambarys“.
3. Būsimasis vokiečių klasikas buvo talentingas pianistas, todėl mokė groti mergaites, kad
galėtų užsidirbti knygoms ir dailesnei aprangai. Jis buvo įsitikinęs, kad tvarkinga išvaizda
gali padėti visuomenėje tapti gerbiamam ir užimti gerą vietą.
4. E. M. Remarque’as studijavo Miunsterio universitete ir planavo tapti pradinių klasių
mokytoju. Po sėkmingo dalyvavimo esė konkurse laimėjo 30 markių prizą. Tačiau Pirmojo
pasaulinio karo metais, vos sulaukęs 18 metų, buvo pakviestas į vokiečių kariuomenę.
Tuomet fronte pradėjo statyti bunkerius, ruošti karo lauką, apkasus. Daugiausia dirbdamas
naktimis, kad išvengtų priešų puolimo.
5. Karo laukas išsklaidė autoriaus jaunatvišką idealizmą. Po to, kai turėjo iš apkasų nešti
sužeistą draugą ar kovoti dėl savo bičiulio, kuris nukentėjo nuo priešų. E. M. Remarque’as
ne kartą yra nukentėjęs nuo granatos skeveldrų, jam buvo sužalotos kojos, kaklas ir rankos.
Jis mirė taip kaip veikėjas Katas romane „Vakarų fronte nieko naujo“, kai buvo sužeistas
skeveldrų, mirė dėl žaizdos galvoje, vežamas pas gydytojus.
6. Po Pirmojo pasaulinio karo metus dirbo mokytoju, vėliau kelerius metus laikraščių
redaktoriumi. Taip pat kūrė reklaminius tekstus, komiksus laikraščiams ir žurnalams,
pasirašydamas E. M. R.
7. E. M. Remarque’as turėjo nemažai hobių. Laisvalaikiu kolekcionavo drugelius,
akmenėlius ir pašto ženklus, lankė gimnastiką. Taip pat mėgo žvejoti, mokėjo ne vieną
magijos triuką.
8. 1938 m. iš E. M. Remarque’o buvo atimta Vokietijos pilietybė, o jis pats nacių apšauktas
žydu. Po šių įvykių vokiečių klasikas emigravo į JAV ir apsigyveno Niujorke. 1947 m. gavo
JAV pilietybę. Protestuodamas prieš Hitlerio diktatūrą ir Antrąjį pasaulinį karą parašė
romanus „Mylėk savo artimą“, „Triumfo arka“ ir Gyvenimo kibirkštis“ (lietuviškai juos
išleido leidykla „Jotema“).
9. Kaip ir daugelio autorių, taip ir E. M. Remarque’o knygos nacių valdymo laikotarpiu
Vokietijoje buvo uždraustos. Tiek „Vakarų fronte nieko naujo“, tiek „Kelias atgal“, nors
pastaroji knyga nebuvo politiškai šališka. Knygos pakliuvo į viešam sudeginimui skirtų
kūrinių sąrašą. O filmo „Vakarų fronte nieko naujo“ premjera buvo uždrausta nacių.
10. Vis dėlto sėkmingai išgyvenęs abu Pasaulinius karus rašytojas sulaukė kito skaudaus
likimo smūgio – 1943 m. jo sesuo buvo nužudyta už tai, kad buvo susijusi su pasaulinio
garso rašytoju.

Romano „Vakarų fronte nieko naujo“ pagrindinis veikėjas Paulius Boimeris ir jo

draugai – karo aukos. Kariauti jie išėjo dar nesubrendę nei morališkai, nei
intelektualiai. Išėjo susižavėję skambiais patriotiniais lozungais. Mūšio lauke
jaunuoliai susiduria su žiauria realybe: „Pirmoji sprogusi granata pataikė mums į
širdį.“ Remarkas parodo karą be romantikos ir heroizmo, jis vaizduoja kareivių
baimę, nuovargį, alkį, kraują.

Pats autorius viename interviu teigė, kad rašydamas šį romaną jis norėjo įveikti
depresiją, apėmusią po karo jį ir daugelį jo kartos žmonių. „Mes patys sau esame
nereikalingi“, – konstatuoja Paulius Boimeris romane „Vakarų fronte nieko naujo“.