Professional Documents
Culture Documents
marika mSvildaZe
recenzentebi: mitropoliti
anania jafariZe
Tsu sruli profesori
beJan javaxia
istoriis mecnierebaTa kandidati
goCa guguSvili
5
qeologiuri monapovari. rac Seexeba meore jgufs, masSi
erTiandeba ax.w. pirveli saukuneebis berZnul-romauli da
iudeuri wyaroebi.
qristianuli wyaroebidan uZveles qmnilebad SegviZ-
lia miviCnioT `axali aRTqma~ — maTes, markozis, lukasa da
ioanes saxareba, `mociqulTa saqmeebi“, mociqulTa werilebi
sul 21 (epistole korinTelTa, kolaelTa, efeselTa...) da
ioanes gamocxadeba (apokalifsisi). Tormeti mociqulis swav-
leba (idache —aRmoCenili 1875 w.), ermas `mwyemsi“, romlebsac
ufro gviani qmnilebebi mohyva. kerZod, msoflio saekle-
sio krebebis gadawyvetilebebi, saeklesio werilebi da sxv.
pirveli avtori, romelic saxarebis Sesaxeb mogviTx-
robs, ise, rom am termins ar moixseniebs, aris iustine
(Iustinus 100-165 ww.) — qristianobis apologeti da filoso-
fosi, romlis Semoqmedebis didma nawilmac moaRwia Cve-
namde. rac Seexeba oTxi kanonikuri saxarebis (`axali aRTq-
ma“) moxseniebis faqts, igi pirvelad dafiqsirebulia
meore saukunis udides moazrovne — irineosTan (berZnuli
— Ειρηναίος. laT. — Irenaeus). igive avtori Tavis cnobil
TxzulebaSi `eresebis winaaRmdeg“ (Adversus Haerasas, III, 11)
gvawvdis metad Rirebul cnobebs qristianuli mwerlobis
Sesaxeb, romelSic aRniSnavs, rom oTxi kanonikuri saxa-
rebis garda kidev sxva saxarebebic arsebobdnen, romlebic
`axal aRTqmaSi“ ar iyvnen Setanilni.
`mociqulTa saqmeebi“, romelic oTx kanonikur saxarebas
mohyveba mogviTxrobs iudevelebsa da warmarTebs Soris
qristes mowafeTa petresa da ZiriTadad pavles mier qristi-
anobis gavrcelebaze. igive `mociqulTa saqmeebidan~ vi-
gebT, rom axali monoTeisturi religiis mimdevrebisaTvis
damaxasiaTebeli iyo saerTo qoneba, gavrcelebuli iyo
qvelmoqmedeba, calkeuli Temebi erTmaneTTan iyvnen da-
kavSirebulni da erTmorwmuneebs Soris adgili hqonda mi-
wer-moweras, arsebobdnen mociqulebi da mqadageblebi.
6
qristianuli wyaroebidan uZveles avtorad miCneulia
iustine (Iustinus 100-165 ww.). igi erT-erTi yvelaze cnobili
berZeni qristianobis apologetia. misi Semoqmedebidan
SemorCenilia sami Txzuleba — `apologia“ — pirveli da
meore ("Apologia prima pro Christianis ad Atoninum Pium", "Apologia
Secunda pro Christianis ad Senatum Romanum". pirveli apologia,
Sedgenilia 155 w.-Tvis, xolo meores daTariReba Zneldeba)
da `saubari trifon iudevelTan” ("Cum Tryphone Iudeo Dialo-
gus"). `apologiaSi“, romelic mimarTulia imperatorebis
antoninus piusisa (138-161 ww.) da markus avreliusisadmi
(161-180 ww.), iustine moiTxovda qristianebi sasamarTlo-
saTvis gadaecaT mxolod TavianTi konkretuli danaSau-
lisaTvis da ara `saxelisaTvis“. misi Txzulebebi mniSvne-
lovan wyarod gvevlineba qristianuli Temebis Sesaxeb.
naSromSi `saubari trifon iudevelTan“, iustine pirvelad
gvawvdis cnobebs iesos — mesiis Sesaxeb. es moxetiale mqa-
dagebeli da mwerali mowamebrivad aResrula romSi 165 w.
tatiane (Tatianus II s.) — qristianobis cnobili apologe-
ti. misi Semoqmedebidan SemorCa ori Txzuleba `sityva eli-
nebis winaaRmdeg“ ("Oration ad Graecis", 176 w.) da `diatesa-
roni“ ("Diatessaron", 165-170 ww.) pirvelSi avtori akritikebs
yovelive berZnuls, gansakuTrebiT ki filosofias, pla-
tonsac ki, xolo rac Seexeba meore Txzulebas, igi warmo-
adgens oTxi kanonikuri saxarebis nakrebs, romelic SemorCe-
nilia siriuli, arabuli, laTinuri da somxuri TargmaniT.
aTenagora (berZnuli — Πατριάρχης ’Aθηναγόρας. laT. Athe-
nagoras Atheniensis II s.) — aTeneli qristiani moRvawe, iusti-
nes mowafe, avtori qristianTa SewyalebisaTvis dawerili
Suamdgomlobisa (Txovnisa)("Legatio pro Christianis"), romelic
SesaZloa Seqmnili yofiliyo 177 w. werili mimarTulia
markus avreliusisa da misi Svilis komodusisadmi (180-192 ww.).
naSromSi avtori uaryofs qristianebisaTvis wayenebul
aTeizmis braldebas da gamodis znedacemulobis winaaRm-
7
deg. aTenagora gvevlineba aRdgomis (ganaxlebis) Sesaxeb
erTi traqtatis avtorad ("De resurretione mortuorum", 180 w.).
irineosi (berZnuli — Ειρηναίος. laT. Irenaeus, daaxloe-
biT 120-200 ww.), gvianantikuri xanis udidesi moazrovne,
177-178 ww. lionisa da vienis cnobili movlenebis dros
lionis episkoposi. iyo erT-erTi mniSvnelovani qristiani
mwerali. irineosma 180 w. dawera didi naSromi "Adversus Hae-
reses" (eresebis winaaRmdeg), xuT wignad, romelic eklesiis
istoriis Sesaswavlad umniSvnelovanes wyaros warmoad-
gens. Txzuleba SemorCenilia laTinuri TargmaniT da didi
mniSvneloba aqvs adreuli qristianobis (II s.) gasaazreblad.
tertuliane (Quintus Septimius Florens Tertullianus daaxloe-
biT 155/165 — 220/240 ww.) pirveli qristiani mweralia, ro-
melic laTinur enaze werda. igi gvevlineba ori apologe-
turi Txzulebis da TiTqmis ormocamde mqadagebluri,
doqtrinaluri da polemikuri naSromebis avtorad. misi
Semoqmedebidan mxolod 31 Txzulebaa SemorCenili, ro-
melTa Soris aRsaniSnavia "Apologeticus" (warmarTebisagan
dacva) Seqmnili 197-198 ww. da "De praescriptione haereticorum"
(eretikosebis dagmoba), romlebSic avtori gvawvdis cno-
bebs imis Sesaxeb, rom dedaeklesia jer kidev qristes mo-
ciqulebis dros arsebobda. tertulianem gaamdira qris-
tianuli leqsika. Semoitana axali iuridiuli cnebebi. igi
Tavis TxzulebebSi qristianTa dacviTa da warmarTebis
mxilebiT iyo dakavebuli da ara dogmatikis SemuSavebiT.
klimenti aleqsandrieli (berZnuli — Κλήμης ο Αλεξαν-
δρεύς. laT. — Clemens Alexandrinus 150-215 ww.) Tavis Txzule-
baSi "Protreptokos pros Ellenas" (warmarTebis darwmuneba (dari-
geba), "Paidagogos" (pedagogi), "Stromateis" (stromatebi) da sxv.
cdilobda qristianuli swavleba SeeTanxmebina elinistur
kulturasTan. acxadebda ra, rom berZnuli filosofia
Zvel aRTqmasTan Tanasworad axali aRTqmisaTvis mosamza-
debel safexurs warmoadgenda. rac TavisTavad mowmobs
8
qristianobis gavrcelebas elinisturi mosaxleobis SeZ-
lebul fenebSi.
klimenti aleqsandrieli cdilobda daemtkicebina, rom
ar arsebobs rwmena codnis gareSe, rodesac igi Secnebaze
saubrobs, mxedvelobaSi aqvs ara bunebis, aramed RmerTis
wvdoma, xolo Secnebis kriteriumad yovelTvis rwmena evli-
neba. misi naSromebi CvenTvis Rirebulia Tundac imis gamo,
rom maTSi CarTulia 360 berZeni avtoris qmnilebebis nawili,
rac mkvlevarTaTvis fasdaudebel masalas warmoadgens.
origene (berZnuli — ’Ωριγένης. laT. Origenes Adamantius,
185-254 ww.) klimenti aleqsandrielisa da amonius sakas mowa-
fe. origene III s. yvelaze produqtiuli mwerali iyo. misi
Semoqmedeba ramdenime nawilad iyofa: 1. bibliur-kriti-
kuli Txzulebebi, romlebSic mocemulia ebrauli wminda
werilebis teqstebis SedarebiTi Seswavla; 2. bibliur-eg-
zegetikuri Txzulebebi, Sedgenili sqolioebis, saubre-
bisa da komentarebisagan; 3. dogmaturi Txzulebebi. maga-
liTad, `stromatebi“ da `sawyisebze“; 4. apologeturi Txzu-
lebebi. magaliTad `celsusis winaaRmdeg“ ("Contra Celsum")
8 wignad. Cvenamde moRweulia origenes mier Zvel da axal
aRTqmaze dawerili komentarebis didi nawili. Tavis naS-
romebSi origenem sistemaSi moiyvana qristianuli swavleba
da gaagrZela qristianuli dogmatikis SemuSaveba. plato-
nuri filosofiis qristianobasTan daaxloebaSi igi kli-
menti aleqsandrielze Sors wavida.
kipriane (berZnuli — Κυπριανός Καρχηδόνας. laT. — Tha-
scius Caecilus Cyprianus 200-258 ww.) III s. qristianobis cno-
bili apologeti, meore didi moRvawe iyo tertulianes
Semdgom, vinc laTinurad werda. man didi literaturuli
memkvidreoba datova. traqtatSi "Ad Donatum" igi mimar-
Tavs SeZlebul qristianebs da amtkicebs qristianobis
upiratesobas warmarTobasTan mimarTebaSi. misi mraval-
ricxovani werilebi (Epistolae) mogviTxroben saepiskoposos
9
erTpirovnuli Zalauflebis gaZlierebisaTvis avtoris
dauRalav brZolaze. kiprianes Txzuleba "De Catholicae
Ecclesiae Unitate" (eklesiis erTianobis Sesaxeb, 251 w.) mniSv-
nelovan SenaZens warmoadgens qristianuli eklesiis isto-
riis mkvlevarTaTvis. masSi avtorma azri gamoTqva imis
Taobaze, rom saWiro iyo eklesiisa da devnis periodSi
misgan gandgomili xalxis gaerTianeba. aRiarebda ra romis
saepiskoposos warmmarTvel rols, Tvlida, rom mas ar
ekuTvnoda umaRlesi sasamarTlo avtoriteti danarCen sa-
episkoposoebze. sul mis mier dawerili werilebis raode-
noba 81-iT ganisazRvreba. Cvenamde 66 werilma da 12 traq-
tatma moaRwia.
evsebi kesarielis (Eusebius Pamphili Caesariensis 260-339 ww.)
Semoqmedebidan SemorCenilia oTxi Txzuleba: 1. `qronika“
(Chronicon) or wignad — msoflios mokle istoria dasabami-
dan Tavis periodamde, romelSic didi yuradReba miaqcia
qronologias. 2. `saeklesio istoria“ ("Historia eclesistica") aT
wignad — qristianobis dasawyisidan 324 wlamde. 3. `konstan-
tine didis cxovreba“ ("Vita Constantini") — oTx wignad — Ziri-
Tadad panegirikuli Txzuleba, romelic moklebuli ar
aris istoriul mniSvnelobas, vinaidan masSi bevri oficia-
luri dokumentia Sesuli. 4. `Zvel wamebaTa krebuli“ — (sa-
eklesio istoria, IV,15).
misma Semoqmedebam didi gavlena iqonia qristianul
literaturaze. igi, iseve rogorc origene, subordinaciis
Sesaxeb swavlebis momxre iyo. mkvlevarTaTvis didi mniSv-
neloba aqvs evsebi kesarielis `saeklesio istorias“, ro-
melSic Txroba 324 wlamde modis. naSromSi Sesulia doku-
mentebi da amonawerebi Cvenamde moRweuli Txzulebebidan.
man swored am naSromis Seqmnis gamo miiRo `eklesiis is-
toriis mamis“ wodeba. evsebi kesarieli literaturis Semg-
rovebladac gvevlineba. mas ekuTvnis "Praeparatio evangelica"
(berZnuli, προπαρασκευή ευ[αγγελική) da "Demonstratio evangelica",
10
romlebSic bevri Cvenamde mouRweveli literatura Se-
vida, misma politikur-filosofiurma Sexedulebebma didi
gavlena iqonia bizantiis saxelmwifoze.
laqtanciusi (Lucius Caecilius Firmianus Lactantius, 250-
325/30 ww.). misi Semoqmedebidan aRsaniSnavia "Divinae Institu-
tiones" (RvTaebrivi dadgenileba, 303-311 ww.), romelic la-
Tinur enaze qristianuli swavlebis ZiriTadi arsis gadmo-
cemis pirvel cdas warmoadgenda da "De mortibus persecutorum"
(mdevnelTa sikvdilis Sesaxeb, 318-321 ww.), romelSic Tx-
roba moyvanilia diokletianes imperatorobamde. Tavisi
Txrobis mdidruli stilis gamo humanistebi mas `qristi-
anTa cicerons“ uwodebdnen.
adreqristianuli wyaroebis Semdeg jgufs warmoad-
gens apokrifebi, romelTa raodenobac gacilebiT metia,
vidre eklesiis mier kanonikurad miRebuli Txzulebebi. maT
Soris aRsaniSnavia ermas `mwyemsi“ da `didaqe“ (Didache).
ermas (berZnuli — Ερμά. laT. — Hermas) — `mwyemsi“ ("Ποι-
μήν". "Pasator"), romelic ukve Zvel droSi iTvleboda wmin-
da wignad, didi xnis manZilze laTinuri teqstiT iyo cno-
bili. misi avtoris Sesaxeb sami versia arsebobs : 1) erma iyo
70-Tagan erT-erTi mociquli, romelic naxsenebia wminda
pavles epistoleSi romaelTa mimarT (romaelTa mimarT,
16:14), aqedan gamomdinare, klimenti, romelic aseve moxse-
niebulia wignSi, klimenti romaelTan — romis erT-erT
pirvel episkoposTan (gardaicvala 101 w.) aris identifi-
cirebuli. amis Sesaxeb pirvelad azri gamoTqva origenem,
amave Tvalsazriss iziarebda ieronime stridineli (Euse-
bius Sophronius Hieronymus, 320-419/420 ww.) kanonikuri laTinu-
ri bibliis teqstis Semdgeneli; 2) erma aris episkopos piu-
sis (episkoposobis wlebi 142-157) Zma da 3) kompromisuli
varianti — ermam, piusis Zmam Seavso da laTinurad Targmna
mociqul ermas mier dawerili teqsti.
11
1922 wels gamoqveynebul iqna IV s. daTariRebuli erT-
erTi papirusis nawyvetebi, romelic emTxveoda berZnul
originals (P.Lond. V, 1783) da Seicavda nawyvetebs `mwyemsi-
danac“ (Mand. IX). `mwyemsi“ sakmaod gansxvavdeba Cveulebri-
vi qristianuli naSromisagan. masSi ar aris moxseniebuli
iesos saxeli, magram bevria saubari eklesiaze. Txzuleba
Sedgeba sami nawilisagan, romlis Sinaarss monaniebis qada-
geba warmoadgens. avtori icnobs gnostikur literaturas.
igi saeklesio organizaciis maRal fenas ganekuTvneboda.
`mwyemsi“, iseve rogorc `didaqe“ gvaZlevs masalas saek-
lesio organizaciis sawyis stadiaze, rodesac klirebTan
erTad jer kidev moqmedebdnen winaswarmetyvelebi.
`didaqe“ (Didache) gvevlineba qristianuli Temebis or-
ganizaciebisa da maTi Sida cxovrebis Seswavlis mTavar
wyarod. igi mniSvnelovania qristianuli wesebis gaazrebis
TvalsazrisiTac. `didaqe“ gadmogvcems saeklesio Temis
mdgomareobas misi Seqmnis periodSi. qristianuli wyaroe-
bis mixedviT (Eusebius), igi didi popularobiT sargeblobda
axali religiis mimdevrebSi.
Cven mier calke jgufad gamoyofil qristianuli ekle-
siis dogmebis mowinaaRmdege eretikosebis mier Seqmnili
Txzulebebis rigSi SegviZlia gavaerTianoT 1946 w. luq-
sosis maxloblad (50 km) xenoboskionSi, sardafSi, skivrSi,
sxva sagnebTan erTad aRmoCenili gnostikuri papirusebis
xelnawerebis koleqcia, romelic 44 Txzulebisagan Sedgeba.
xenoboskionis dokumentebis nawili swored is gnosti-
kuri Txzulebebia, romelTac Tavis droze epaeqrebodnen
irineosi, origene da eklesiis sxva mamebi. aRniSnul do-
kumentSi Sesuli zogierTi qmnilebis saTauri Seesabameba
apokrifuli saxarebis saTaurebs, romelTa Sorisac aRsa-
niSnavia egviptelebis gnostikuri saxareba.
qristianuli Temis cxovrebis Seswavlis Tvalsazri-
siT, gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs arqeologiur mo-
napovars da epigrafikul Zeglebs, romlebic wlebis man-
12
Zilze sakmao raodenobiT dagrovda. maT Soris didi roli
eniWeba katakombebis, qristianebis sacxovreblebis gaTx-
rasa da analizs. Cven am sakiTxze saubars aRar gavagrZe-
lebT, vinaidan warmoudgenelia yvela masalis motana.
ubralod aRvniSnavT, rom pirveli qristianebis Sesaxeb
masala mopovebulia palestinaSi, egvipteSi, romSi da sxv.
cnobilia romSi gaTxrili lucinas, domicilas, kalistas
katakombebi1 da sxv. maT Soris lucinasa da domicilas
katakombebi I s. II naxevriT TariRdeba, kalistasi ki II s.
1920 w. aRmoCenili filadelfosis (egvipte) papirusebi
41 w. anu klavdiusebis periods ganekuTvneba. 1929 w. gamo-
qveynebul iqna e.w. nazareTis warwera, romelic Zv.w. 31-
ax.w. 54 ww. TariRdeba da mravali sxva.
berZnul-romauli da iudeuri wyaroebidan, romlebic
ama Tu im cnobebs gvawvdian qristianebis Sesaxeb, aRsaniS-
navia, plinius umcrosi, tacitusi, lukiane, celsusi, fi-
lostrate, porfiriosi da sxv., romelTa udidesi nawili
qristianobas skeptikurad uyurebda. magaliTad, taci-
tusi axali religiis mimdevrebs maTi `sisaZagleebisaTvis“
saZulvel xalxs uwodebs, romlebic damRupvel crurwme-
nas qadageben da damnaSaveni arian kacTa modgmis siZul-
vilis gamo. mas qristianoba warmoCenili aqvs rogorc bo-
roteba, romelic sxva sisaZagleebTan, usircxvilobasTan
erTad miedineba romSi.
1
katakomba — (italiuri catakomba, gvianlaTinuridan, catacumba –
miwiqveSa akldama) — xelovnuri an bunebrivi warmonaqmnis miwis-
qveSa nageboba. gvianantikur xanaSi gamoiyeneboda rogorc micva-
lebulTa dasakrZalavi da religiuri ritualebis Sesasru-
lebeli Senoba. am mxriv yvelaze cnobili romauli katakombebia,
romlebic ax.w. I-IV ss. TariRdeba da romlebSic SemorCenilia
adreqristianuli xelovnebis nimuSebi da simboloebi. yvelaze
cnobili katakombebia: lucinas, domicilas, kalistas...
13
svetoniusis mixedviT, qristianebi axali da mavne cru-
rwmenis modgmis xalxia. pliniusi oficialurad acxadebs,
rom man maTSi (qristianebSi) veraferi ipova uxeSi da
usazRvro, crurwmenis garda. celsusTan, apuleiusTan, lu-
kianesTan da sxv. qristianoba miRebulia rogorc mavne seqta.
ukve saukuneze metia rac mniSvnelovani adgili eTmoba
adreuli qristianobis mecnierul Seswavlas. niSandobli-
via, rom dasavlur istoriografiaSi adreuli qristianoba
ganixileba antikuri kulturis WrilSi. adreuli qristia-
nobis Seswavlis TvalsazrisiT, CvenTvis gansakuTrebiT
sainteresoa im mecnierTa gamokvlevebis gacnoba, romle-
bic exebian qristianobis gavrcelebas romis imperiis cal-
keul provinciebSi, riTac umniSvnelovanesi wvlili SeaqvT
zemoaRniSnuli sakiTxis garkvevaSi, vinaidan imperiaSi gavr-
celebuli religiebis Seswavla provinciebSi arsebuli
mdgomareobis gaanalizebis gareSe SeuZleblad migvaCnia.
aRsaniSnavia is faqtic, rom rigi mkvlevarebisa, Ziri-
Tadad marqsistuli mimarTulebis, cdilobdnen moexdinaT
religiebis kritikuli analizi da, am mxriv, gansakuTrebul
aqcents monoTeistur moZRvrebebze (iudaizmi, qristia-
noba) akeTebdnen. kritikulad swavlobdnen Zvel da axal
aRTqmas. miuxedavad amisa, maT Sorisac iyo mTeli rigi
naSromebi, romelTac dResac ar daukargavT Rirebuleba.
romis imperiis periodSi qristianul religiasTan, pir-
vel qristianul TemebTan dakavSirebuli sakiTxebi aqvT
gaanalizebuli iseT mkvlevarebs rogorebic arian: a. har-
naki, p. alardi, p. Suveni, g. dagro, h. lusti, e. greguari,
J. moro, h. moretini da sxv.
qristianobis, misi warmoSobis istoriis, pirveli qris-
tianuli Temebisadmi romis imperiis damokidebulebis
TvalsazrisiT mniSvnelovan gamokvlevas warmoadgens m. si-
monis monografia "La Civilisation de l’Antiquité et le Christianisme",
Paris, 1972. naSromi fundamentur gamokvlevas warmoadgens
14
adreqristianuli periodis Seswavlis TvalsazrisiT, rac
romSi arsebuli religiuri situaciis gaanalizebis fonze
xdeba. avtori farTod iyenebs sakiTxTan dakavSirebiT ar-
sebul memkvidreobas.
adreqristianuli periodis SeswavlisaTvis mdidar ma-
salas iZleva rusuli samecniero literatura (v. boloto-
vi, m. posnovi, e. Staermani, a. ranoviCi, a. kaci, n. golubco-
va, e. renani, i. svencickaia da sxv.), romelSic meoce sauku-
nis bolos xelaxla gaCnda interesi qristianobis problema-
tikasTan dakavSirebiT. am mxriv, gvinda gamovyoT, i. s. sven-
cickaias monografia "От общин к церкви", М., 1985, romelSic
dawvrilebiT aris gaanalizebuli adreqristianuli pe-
riodis wyaroebi, epigrafikuli Zeglebi da, maTi Seswavlis
safuZvelze, qristianTa mdgomareoba romis imperiis
periodSi, pirveli samonastro mSeneblobebis dawyebis
procesi da sxv.
sakvlev sakiTxTan dakavSirebiT, mniSvnelovan naSroms
warmoadgens i. levinskaias monogafia "Деяния апостолов на
фоне еврейской диаспоры", Санкт-Петербург, 2000. naSromSi mec-
niers gaanalizebuli aqvs `mociqulTa saqmeebis“ periodis
romis imperiaSi arsebuli istoriuli foni. mkvlevari
uaxloes epigrafikul Zeglebze, arqeologiur masalaze
da mdidar samecniero literaturaze dayrdnobiT, Rire-
bul daskvnebs akeTebs mociqulTa periodis qristianuli
da iudeuri Temebis Sesaxeb. i. levinskaias gaanalizebuli
aqvs lukas istoriuli koncefcia, romelic Seesatyviseba
imas, rac CvenTvis cnobilia qristianobis sawyisi istori-
is damoukidebeli wyaroebidan.
qristianobis problematikasTan dakavSirebiT Cven-
Tvis Rirebul naSromebs warmoadgens, agreTve, is mraval-
tomeulebi, romlebic sxvadasxva qveynebSi gamodis da am
monoTeisturi religiis istoriis Sesaxeb fundamentur
gamokvlevebs waroadgens. am mxriv, Cvens yuradRebas iq-
15
cevs eklesiis istoriis 21 tomeuli "Histoir de l’Eglise depuis
les origines jusque’à nos jour", Paris, 1934-1964, qristianobis
istoria warmoSobidan dRemde "Histoire du Christianism: des ori-
gines à nos jour, (22 tomi), romlis meore tomi — Naissance d’une
chrétienté: 250-430", Paris 1995 CvenTvis saintereso periods
moicavs da sxv.
dabolos gvinda aRvniSnoT is mkvlevarebi, romelTa
naSromebSic msoflioSi arsebuli religiebi mokled arian
gaanalizebulni da maT fonze vxvdebiT CvenTvis sainte-
reso moZRvrebis mokle mimoxilvas (s. tokarevi, l. vasi-
levi, m. kublanovi da sxv.).
16
Tavi 1
adreuli qristianoba
1
romis pirveli saimperatoro dinastia, romelic marTavda
Zv.w. 27 – ax.w. 68 ww. Sedgenili ramodenime romauli gvarisagan,
romelTaganac ZiriTadi klavdiusebis patriciuli gvari iyo.
17
uSlida kidev erTi axali RmerTis Semosvla Tavis samf-
lobeloSi, Tuki igi morCili iqneboda da Seurigdeboda
romis imperiaSi gabatonebul religiuri sinkretizmis
process.
romis pirvel magistrats,1 romlis winaSec Camoaya-
libes qristianuli swavlebis arsi, ar hqonda qristianebis
devnis ganwyoba, xsnida ra am faqts imiT, rom ar surda
qveynis Teologiur sakiTxebSi mosamarTlis rolis TamaSi.
roms ar undoda im saerTo religiuri Semwynareblobidan,
romelsac misi moqalaqeebi iCendnen yvela kultis mimarT,
qristianobis gamoricxva. SemdgomSi gaCnda survili axali
RmerTis sxva RmerTebTan TanxmobaSi moyvanisa. apolonis
orakulic ki moCvenebiT didebas miagebda mas, xolo filo-
sofos porfirioss (232/233-304/306 ww.), iyo ra Tavgamode-
buli warmarTi, ar gaZnelebia eRiarebina qristes RvTaeb-
rioba. aleqsandre severusma (208-235 ww.) brZana daedoT
macxovris gamosaxuleba orfeosis da apolon tianelis
gamosaxulebaTa gverdiT, Tavis saojaxo samlocveloSi,
sadac igi yoveldRe larebze salocavad midioda. am faqt-
ma saSinlad aRaSfoTa axali moZRvrebis mimdevrebi, vinai-
dan monoTeisturi religiebisaTvis (romis imperiaSi aseT
moZRvrebad qristianoba da iudaizmi gvevlineba) miu-
Rebelia yovelgvari Serwyma sxva religiebTan. aqedan ga-
momdinare, es ori moZRvreba romis saerTo saxelmwifo
kultebisagan damoukideblad arsebobda da maTi reli-
giuri sinkretizmis aspeqtSi ganxilva SeuZlebelia.
qristianobas, rogorc aRvniSneT, klavdiusebis2 dinas-
tiis imperatorobis xanaSi, romis aRmosavleT provinciaSi
1
laT. Magistratus – `ufrosoba” — qalaqis mmarTvelobis Ziri-
Tadi organo. Zvel romSi aRniSnavda rogorc saxelmwifo Tana-
mdebobas, ise am Tanamdebobaze myof pirT.
2
avgustusis sikvdilis Semdeg, romelsac pirdapiri memkvidre
ar darCenia da arc taxtis memkvidreobis Sesaxeb kanoni Seu-
muSavebia, maSinve dadga sakiTxi Tu vis unda Seecvala igi. misi
18
eyreba safuZveli, sadac im dros sakmaod rTuli proce-
sebi mimdinareobda. macxovris pirveli mimdevrebic swo-
red iudeaSi — palestinis Semadgenel nawilSi, ebraul
mosaxleobaSi unda veZioT. niSandoblivia, rom am proce-
sebisagan ganze arc sxva modgmis xalxi darCenila.1
saxelwodeba qristiani, rogorc `mociqulTa saqmeebi
gadmogvcems“, qristes mimdevars niSnavs. sityvasityviT
qriste momdinareobs ebrauli `maSiaxidan“ — mironcxebu-
lis berZnuli Targmanidan, saidanac igi yvelgan, rogorc
`mesia“ ise gavrcelda.
`mociqulTa saqmeebis“ mixedviT, qristes mimdevrebs es
saxeli pirvelad antioqiis mcxovreblebma Searqves (saqme-
ebi, 11:26). mkvlevarTa nawilis TvalsazrisiT, am terminis
saavtoro ufleba romis xelisuflebas ekuTvnis, romelic
qristians ganixilavda rogorc damcinav an politikuri
arakeTilsaimedoobis maniSnebels, SeiZleba iTqvas, meam-
boxes. nawili ki miiCnevs, rom sityva `qristiani“ TviTwo-
debas warmoadgenda. sakuTari hipoTezis sawyis wertilad
ki berZnuli zmnis χρηματιζω-analizi moaqvT da aRniSnaven,
rom χρηματιζω swori Targmani iqneboda ara rogorc miRe-
bulia `ewodebodaT“, aramed `sakuTar Tavs uwodebdnen“.
19
qristianobis pirveli sami saukunis istoria iyo mebr-
Zoli, riskiani. rogorc eklesiis istoriis mkvlevari
m. posnovi aRniSnavda, eklesiis istoriis pirveli periodi
30-325 ww. (niSandoblivia, rom igi pirveli periods 313 w.
amTavrebs), aris dro eklesiis daarsebidan moyolebuli
qristianobis TandaTanobiT gavrcelebamde jer mxolod
iudevelebSi, xolo Semdeg warmarTTa Soris, romelic ara
Tu qveynis Zalebis daxmarebiT, aramed maTi mxridan mtru-
li damokidebulebiTa da Ria devniTac ki xdeboda. aseT
mdgomareobaSi eklesiam myari niadagi moimzada. mtrul
samyaroze man Tavisi apologetebis, ZiriTadad ki mqada-
geblebisa da wamebulTa meSveobiT gaimarjva. miuxedavad
imisa, rom eklesias emuqreboda sxvadasxva Secdomebi da
dayofa, erTianoba mainc SeinarCuna.
pirveli saukunidan moyolebuli, oficialur reli-
giad gamocxadebamde, qristianobis istoria ramdenime pe-
riodad SegviZlia davyoT: pirveli etapi moicavs 30-125 ww.
es aris periodi qristianobis swrafi eqspansiisa da qris-
tianuli Temebis progresuli emansipaciisa iudaizmTan
mimarTebaSi, romlis gulSic igi aRmocenda. meore etapi
grZeldeba 125-250 ww., romlis drosac SesaZloa aris ni-
Sani patara seqtebis gardaqmnisa eklesiebad da dedaekle-
siasTan maTi SeerTebisa, rodesac masebma gaarRvies in-
teleqtualuri SezRuduloba da gadalaxes fanatikuri
rwmena. gambedaoba eyoT aeRoT dadebiTi elinisturi civi-
lizaciisgan. es aris pirveli didi eresebis (gnosticizmi,
markioneloba, montanizmi da sxv.), qristianobis apolo-
getebis (klimenti aleqsandrieli, origene da sxv.) aRmoce-
nebis epoqa, rodesac episkoposebis, rwmenis konfesiebis,
bibliis kanonebi wesdeba. mesame etapi moicavs 250-325 ww.,
romelic qristianobis ubralo transformaciiT xasiaT-
deba. am periods emTxveva qristianTa saSineli devna romis
imperiaSi, romelsac adgili III s. II naxevarsa da IV s. da-
sawyisSi hqonda. es aris epoqa, rodesac qristianoba fexs
ikidebs ara marto romis imperiaSi, aramed sasanianTa
sparseTSi, somxeTSi, saqarTveloSi da sxv.
20
`axali aRTqmis~ werilebi da adreuli iudeo-qristi-
anuli literaturis Seswavla saSualebas gvaZlevs da-
vaskvnaT, rom qristianobis pirveli mimdevrebi iudevelTa
rigebSi unda veZioT. mociquli pavle kolaelTa mimarT
mimarTvaSi `winadacveTilTagan“, anu ebraelTagan or pi-
rovnebas moixseniebs: markozs — barnabas diswuls da
iesos, romelsac iustoss eZaxian (4:10,11).
qristianobis winaSe mdgar yvelaze mniSvnelovan sa-
kiTxs I saukunis bolos warmoadgenda sakiTxi imis Sesaxeb,
qristianoba damoukidebel religias wamoadgenda, Tu rCe-
boda iudaizmis ganStoebad, razec damokidebuli iyo,
iqneboda Tu ara igi sabolood iudaizmis erT-erTi seqta,
Tu gawyvetda masTan yovelgvar kavSirs, uars ityoda iu-
develebis — rCeuli xalxis erTgulebaze da daiwyebda
qadagebas, farTo propagandas warmarTebs Soris. swored
am niadagze warmoiSva qristianobaSi pirveli ganStoeba —
iudeo-qristianoba.1 es mimdinareoba ierusalimSi Seiqmna,
romlis ZiriTad birTvs ebionitebi da nazarevelebi Se-
adgendnen. `mociqulTa saqmeebSi“ maTi saxeliT iakobi —
iesos xorcieli Zma da mociquli petre saubroben.
did paeqrobas iwvevda, agreTve, sakiTxi, SeeZloT Tu
ara araiudevelebs qristianobis miReba. gaismoda kiTxvebi
imis Sesaxeb, rom qristianobis miRebisaTvis saWiro iyo Tu
ara pirvelad iudaizmi eRiarebinaT, Tu pirdapir warma-
rTobidan SeeZloT qristianobaze gadasvla. swored am
sakiTxs mieZRvna qristes mociqulTa Sekreba ierusalimSi
(saqmeebi, 15). pavle mociquli krebaze icavda im Tvalsaz-
riss, romlis mixedviTac qristianoba damoukidebel re-
ligias warmoadgenda da am moZRvrebis ziareba iudevele-
bis garda warmarTebsac SeeZloT. iudeo-qristianebis in-
teress, ZiriTadad iakobi — iesos xorcieli Zma icavda.
1
iudeo-qristianebs swamdaT, rom mesia ukve movida, magram
imavdroulad misdevdnen moses kanonebs. axladgaCenili qristia-
nobis damoukidebel moZRvrebad aRiareba maTTvis miuRebeli iyo.
21
mociqulTa am krebaze dadginda, rom qristianobis mi-
Reba SeeZloT warmarTebsac, e.i. araiudevelebsac, ris
Semdgomac iudeo-qristianoba, SeiZleba iTqvas, seqtad
Camoyalibda, xolo ierusalimis dangrevis Semdgom (70 w.),
ar iRebdnen ra romis winaaRmdeg ajanyebaSi monawileobas,
dakarges TavianTi religiuri centric. isini arsebobas
ZiriTadad iordaniaSi ganagrZobdnen. iudeo-qristianoba,
rogorc iudevelebis, ise qristianebis mier sabolood
ganixileboda rogorc eresi.
qristianul religias ki SeeZlo ziareboda yvela mod-
gmisa da rangis adamiani, `sadac ar aris arc barbarosi,
skviTi, mona da Tavisufali, aramed qristea yovelive da
yoveliveSi“ (kolaelTa mimarT, 3:11), rac SemdgomSi qris-
tianobis msoflio religiad gadaqcevis winapiroba xdeba.
mociqul pavles pozicia kargad Cans misi werilebidan,
saidanac mtkicdeba, rom igi aqtiuri winaaRmdegi gamodi-
oda mxolod iudauri wes-Cveulebebis Sesrulebisa, ani-
Webda ra did rols warmarTebSi qristianobis qadagebas.
`axal aRTqmaSivea“ moxseniebuli sakmaod didi raodenobis
araebrauli saxelebi, romelTa patronebmac qristes rju-
li miiRes, maT Soris monaTa da TavisufalTa zesaxelebic
ki. magaliTad `filologosi“ (romaelTa mimarT, 16:15). am
formis saxelebs monaTa inteligenciis warmomadgenlebs
aniWebdnen romSi. imavdroulad, mociqulma pavlem qris-
tianobaze moaqcia romaeli centurioni korneliosi, ro-
melic pirveli araebraeli qristiani gaxda (saqmeebi, 10).
didia pavle mociqulis damsaxureba qristianobis Ca-
moyalibebisa da misi msoflio religiad gadaqcevis saq-
meSi. wminda pavlem gaaTavisufla ra qristianoba iudaiz-
misagan, SeiZleba iTqvas qristianoba gadaitana berZnul-
romaul civilizaciaSi. aCvena, rom macxovris sikvdili
Zveli aRTqmis dasasruls warmoadgenda, ris Semdegac iw-
yeba axali aRTqma. pavle mociquli gvevlineba qristianu-
li RvTismsaxurebis fuZemdeblad. swored wminda pavlem,
suliwmindis madliT, pirvelma gamokveTilad Camoayaliba
22
qristianuli rwmena. aCvena macxovris sikvdilisa da aRd-
gomis mniSvneloba, ganaviTara qristianuli RvTismsaxure-
bis, eTikis principebi.
ieso macxovris Semdeg, pirveli qristianuli Temebis
aRmoceneba ukavSirdeba qristes mociqulebs, romlebic
axali moZRvrebis saqadageblad mTel civilizebul samya-
roSi gaifantnen. maTi meSveobiT qristianoba vrceldebo-
da ZiriTadad im elinizebul ebraul TemebSi, romlebic
TiTqmis mTel romis imperiaSi, gansakuTrebiT ki mis aR-
mosavleT provinciebSi Zlier iyvnen fexmokidebulni. `ga-
mocxadebis“ avtori cnobebs gvawvdis mcire aziaSi pirve-
li qristianuli Temebis arsebobis Sesaxeb. esenia: efesos,
smirnis, pergamos, Tiatiras, sardis, filadelfiis, lao-
dikiis Temebi. pirveli saukunis meore naxevridan ki, gansa-
kuTrebiT pirveli iudeuri omis Semdgom, qristianuli
Temebi farTod gavrceldnen. am periods ganekuTvneba e.w.
kripto-qristianuli Zeglebi, romlebic sakmao raodeno-
biT dafiqsirda arqeologiuri gaTxrebis Sedegad. magali-
Tad: epitafiebi, kedlis mxatvrobis nimuSebi, dasakrZala-
vi katakombebi da sxv.
mniSvnelovan masalas gvawvdis via apias, via nomenta-
nasa da monteverdes katakombebi, romlebSic dafiqsirebu-
lia mesianisturi simboloebi: palmebi, yurZeni, amforebi da
vazebi zeTisaTvis, Rvino da wyali, Citebi, romlebic nis-
kartiT saWmels eZieben, cxvrisa da xaris cxovrebis warmo-
saxvis momentebi. via randaninis (via apia) katakomba, ro-
melic I s. TariRdeba, cnobilia iseTi mesianisturi simbolo-
ebiT, rogoricaa mtredebi, wiwilebi, mebrZoli mamlebi,
xaris Tavi, cxvari. monteverdes (via hortenzia) katakom-
baSi (I s.) ki gamosaxulia Citebi, romlebic saWmels eZieben
niskartiT, palmebi, Sandlebi. xolo via apia pignatelis
katakombaSi warmodgenilia qristianuli simbolo Tevzi1
1
berZnuli sityva ΙΧΘΥΣ (Tevzi) qristianebs miaCndaT Semdegi
sityvebis simbolod `ieso qriste, Ze RmrTisa, macxovari“.
23
palmebsa da yvavilebs Soris. magram yvelaze mdidars mainc
romis via torlonias (via nomentana) katakomba warmoad-
gens, romelic II s. TariRdeba, sadac kedlebze gamosaxulia
mironcxebisaTvis saWiro larnaki, kedris xe da sxv. romSivea
napovni yvelaze adreuli qristianuli warwera daTariRe-
buli II s. warmodgenili ori puriTa da ori TevziT. aqve
unda aRiniSnos is faqtic, rom pirvel saukuneebSi gar-
dacvlil qristianebs gafantulad krZalavdnen. maT ar ga-
aCndaT specialuri sasaflaoebi.
im dros rodesac antikur sinamdvileSi fizikuri srul-
yofileba did rols TamaSobda (rogorc cnobilia, kla-
sikur saberZneTSi moqalaqis ideals harmoniulad ganvi-
Tarebuli adamiani warmoadgnenda), qristianebi TavianT
rigebSi yvelas iRebdnen vinc qristes da mis mcnebebs aRia-
rebda. maTTvis araviTari mniSvneloba ar hqonda adamianis
fizikur srulyofas. saWiro iyo mxolod codvebis mona-
nieba da sulis silamaze — sulis siwminde.
qristianoba warmoadgenda ara mxolod swavlebas, ara-
med cxovrebis wess. man Secvala Tavisi mimdevrebis cxov-
rebis yofa, wesebi da kultura. warmarTobasTan brZolam
da Zveli aRTqmis tradiciebTan kavSirma safuZveli Cau-
yara axal — qristianul kulturas, samyaros aRqmas da
gansazRvra misi gansakuTrebuloba.
niSandoblivia, rom axali religiis aRmsarebelTaTvis
damaxasiaTebeli iyo erTmaneTis gverdiT dgoma, erTmane-
Tis gatana, daxmareba, romlis naTel magaliTs warmoad-
gens pavle mociqulis saqmeebi. man barnabasTan erTad anti-
oqiel qristianTa uricxvi Semowiruloba iudeaSi mcxov-
reb uqonel Zmebs Cautana, radgan, im xanad, klavdiusis
zeobaSi (41-54 ww.) iq didi SimSiloba mZvinvarebda.
romis imperiaSi arsebobdnen gansxvavebuli kolegiebi,
romlebsac qristianebi TavianTi interesebisTvis iyenebd-
nen, maT eklesiebs uwodebdnen, rac sityvasityviT Sekrebas
niSnavs. eklesiebi Zvel berZnul qalaqebSi mmarTvelobis
erT-erT organos warmoadgendnen, romelTac ara religi-
uri, aramed politikuri datvirTva hqondaT. berZnulad
24
am Temebs Éκκλησiα ewodeboda. klasikur epoqaSi analogi-
urad saxalxo kreba aRiniSneboda. `axali aRTqmis“ teqs-
tebSi am sityvas ormagi datvirTva aqvs. igi gamoiyeneba an
calkeuli adgilobrivi qristianuli Temis, an mTlianad
eklesiis aRsaniSnavad, rac, Tavis mxriv, Teologebs saSua-
lebas aZlevs daaskvnan, rom qristianuli eklesia qris-
tianuli Temis Tanadroulad iqmneboda. swored amitom,
pirvelyofili eklesiis Canasaxi Cven mociqulTa epoqaSi
unda veZioT, razedac `axal aRTqmaSi“ Sesuli Txzulebebi
mogviTxroben.
Cven ukve aRvniSneT im Temebis Sesaxeb, romlebic
ioanes gamocxadebis mixedviT, mcire aziaSi arsebobdnen.
amas emateba samecniero literaturaSi aRiarebuli biTvi-
niaSi qristianuli Temis arsebobis faqti. rac arc aris
gasakviri, vinaidan igi teritoriulad Zalian axlo iyo
ioanes gamocxadebaSi moyvanil qalaqebTan. rodis aRmo-
cenda pirvelad saeklesio ierarqia da ra movlenebTan iyo
igi dakavSirebuli? am mxriv, mniSvnelovan masalas gvawv-
dis mociqul pavles werili korinTelTa mimarT, romel-
Sic aRniSnulia: `zogni daadgina RmerTma eklesiaSi, pir-
vel rigSi: mociqulebad, meore rigSi: mqadageblebad da
mesame moZRvrebad“... (korinTelTa, 12:28), ramdenime wlis
Semdeg werilSi efeselTa mimarT ufro rTuli ierarqiaa
mocemuli: `man daayena erTni mociqulebad, meoreni winas-
warmetyvelebad, zogni maxareblebad, zogni mwyemsad da
moZRvrebad“ (efeselTa, 4:11).
`mociqulTa saqmeebi“ mogviTxrobs mociqulebisa da
presviterebis Sesaxeb. mociqulTa funqcias warmoadgen-
da, magaliTad xeldasma (pavle), e.i. qristianuli Temis
presviterebis daniSvna. mecnierulad dasabuTebulia, rom
presviterTa instituti arsebobda mxolod aRmosavleTis
provinciebis ramdenime qalaqSi arsebul eklesiebSi. igive
`mociqulTa saqmeebi“ gvamcnobs, rom arsebobdnen winas-
warmetyvelebi da maswavleblebi. pirvel saukuneSive Cnde-
ba qristianul TemSi episkoposebi da diakvnebi, rac da-
25
fiqsirebulia mociqul pavles werilSi filipelTa mimarT
(1:1). SesaZloa filipelTa Temi warmoadgenda pirvel Tems,
sadac gaCndnen es Tanamdebobebi. sxva adgilebSi eklesiis
msaxurni `mwyemsis“, `zedamxedvelis“ aRmniSvnelad ixmare-
boda da ara Tanamdebobisa (I petre, 2:25; mociqulTa saq-
meebi, 20:28).
eklesiebis marTva atarebda kolegialur da ara erTpi-
rovnul xasiaTs. rogorc araerTi istoriuli wyaro (moci-
qul pavles, petresa da iakobis werilebi, netari ieroni-
mesa da sxvaTa Txzulebebi) migvaniSnebs, funqciebisa da
mdgomareobis mixedviT, qristianul TemebSi episkoposebi
da presviterebi erTmaneTis mimarT Tanasworebi iyvnen. II s.
dasawyisSi episkoposebisa da presviterebis rigebidan
nel-nela daiwyo zogierTma maTganma dawinaureba, rome-
lic yvelas saxeliT moqmedebda. pirvelad swored maT
mimarT gamoiyeneboda xolme yvelaze xSirad sityva `epis-
koposi“, maSin rodesac sxva episkoposebi gadavidnen pre-
sviterebis rangSi. amis erT-erTi pirveli magaliTi misca
ierusalimis eklesiam, romlis saTaveSic idga macxovris
xorcieli Zma iakobi. ase rom daiwyo msxvili saepiskopo-
soebis Camoyalibeba.
imperiis sxvadasaxva nawilSi es procesi sxvadasxvana-
irad mimdinareobda, magram adgilis miuxedavad, yvelgan
saepiskoposo da sapresvitero sabWoebi CrdilSi dgeboda.
wina planze erTi episkoposi iwevda, romelic droTa gan-
mavlobaSi axorcielebda ara mxolod ganmkargulebel,
aramed sulier xelisuflebasac, rac gamowveuli iyo rigi
episkoposebis damsaxurebiT eresebis winaaRmdeg brZola-
Si, maTi piradi avtoritetiT, maTi cxovrebis siwmindiT.
ganmkarguleblisa da pedagogis funqciebis erTmaneT-
Tan SeTavsebis Sesaxeb jer kidev pavle mociquli miuTi-
Tebda. ase rom II s. erTpirovnuli mmarTvelobis arseboba
eklesiaSi Cveulebriv movlenas warmoadgenda. Sedegad
episkoposi marTavda olqebs, mxareebs, romelTa sazRvre-
bic, Tavis mxriv, emTxveoda saxelmwifos provinciis ad-
26
ministraciul sazRvrebs. episkoposebis adgils calkeul
TemSi ikavebda presviteri.
IV s. Camoyalibda samsafexuriani ierarqia (episkoposi
— presviteri — diakoni). gaCdnen, agreTve, diakonisagan
warmomdgari (ipodiakoni da sxv.) da axali saeklesio Ta-
namdebobebi — mkiTxvelebi, katexizatorebi, ekzorcistebi
da a.S. erTiani ierarqiuli sistemis Camoyalibebas amZaf-
rebda saxelmwifos mxridan devnisagan Tavdacvis survili.
Tu gaviTvaliswinebT im faqts, rom im dros jer kidev ar
iyo damtkicebuli da farTod gavrcelebuli axali aRTq-
mis kanonebi, ar iyo miRebuli mrwamsi — monarqiuli saepis-
koposoebis Seqmna warmoadgenda qristianobis ganviTare-
bis obieqtur kanonzomierebas.
mTeli qristianuli samyaro II-III ss. Sedgeboda Temebi-
sagan, romlebsac marTavdnen episkoposebi. presviterebi
qmnidnen sabWos da aRmasrulebel organos. organizebul
qristianul Temebs ewodebodaT parikiebi (παροικιjα), e.i.
calkeuli, adgilobrivi saepiskoposo eklesiebi.
III saukunis ukanasknel aTwleulSi, kerZod diokleti-
anes mmarTvelobis periodSi, qristianuli religiis arse-
bobaSi kidev erTi mniSvnelovani movlena moxda, Camoyali-
beba daiwyo ber-monaznobam, romelic Tavisi arsiT sak-
maod rTul moZraobas warmoadgenda da asketur cxovre-
basTan iyo dakavSirebuli.
evsebi kesarieli gvevlineba pirvel qristian mwerlad,
romelic Tavis TxzulebaSi `evangeluri winaswarmoxazu-
loba“ (daax. 323 w.) gvawvdis cnobebs imis Sesaxeb, rom ekle-
siam daadgina qcevis ori wesi, ori gansxvavebuli tipi-
saTvis. erTi maTTvis, vinc umaRles religiur saTnoebas,
zneobriobas aRiarebda da misdevda (umankoeba, uqor-
winebelobis arCeva, simdidreze, socialuri mdgomareobis
gaumjobesebaze uaris Tqma, RvTisTvis sakuTari cxov-
rebisa da Tavis miZRvna da sxv.) da meore — maTTvis, rom-
lebic yoveldRiuri arsebobis doneze rCeboda (saojaxo
27
kavSirebi, bavSvebis dabadeba, samxedro da moqalaqeobrivi
movaleobis Sesruleba, materialuri mogebis miReba da sxv.).
asketuri cxovrebis gandideba mocemulia IV-V ss. la-
Tinuri eklesiis sam udides mamasTan: ambrosisTan (Ambro-
sius 340-397 ww.), ieronimesTan (Hieronimus 346-420 ww.) da ne-
tar avgustinesTan (Augustinus 354-430 ww.).
absoluturi TavSekavebis ideali Camoyalibebul iqna
odnav adre, III s. pirvel naxevarSi origenesa (Origenes Adama-
ntus 185-254 ww.) da meTode olimpielis (gardaicvala 311 w.)
mier, romelTa SromebSic tipuri neoplatonisturi moti-
vebi Cndeboda. plotinic (Plotinus 204/205-269/270 ww.) aseve
miiCnevda, rom religiuri aqtis pirvel moments realur
cxovrebasTan kavSiris gawyveta warmoadgenda. mdinare
iordanes gaRma meudabnoeni ax.w. I s. midian. maSin isini er-
Teulebi iyvnen.
pirvel qristian berad — mamad (berZnuli monachos —
erTi) miCneulia wminda anton didi (Sanctus Antonius Aegyptus
251-356 ww.) — egvipteli meudabnoe, romelic as wels gada-
cilebuli gardaicvala 356 w. anton didi, rogorc Tqmu-
leba gadmogvcems, iyo pirveli, romelmac `anaxoretis“
(berZnuli αναχωρησις, is vinc Sordeba sazogadoebas, raTa
martoobaSi icxovros — gandegili) wodeba miiRo. igi 270 w.
wavida udabnoSi. amave xanebSi palestinaSi cnobili meuda-
bnoe iyo ilarion didi (Hilarion 288-372 ww.)
ber-monazonTa ricxvi TandaTan izrdeboda da male
egviptes gascda, farTod gavrcelda siria-palestinaSi,
Semdeg ki imperiis aRmosavleT provinciebis danarCen na-
wilSi. berebi izolaciidan mxolod RvTis saqmeebisaTvis
gamodiodnen. maTi keliebi ki sul ufro didi raodenobis
xalxs izidavda. ase iqmneboda ber-monaznobis kidev erTi
tipi, e.w. `samonastro“, `kinobionuri“ (berZnuli koinobion —
erTiani, saziaro cxovreba). pirvel anaxoretul katego-
rias antonis garda, ganekuTvnebodnen asketi berebi pavle,
ilarioni da amoniusi. ber-monaznobis erT-erT fuZemdeb-
lad gvevlineba egvipturi warmomavlobis beri paxomi.
28
rac Seexeba imperiis dasavleT provinciebs, monast-
rebis mSenebloba aq mas Semdeg daiwyo, rodesac igi aRmo-
savleTSi ukve aRmocenebuli iyo.
antioqia
1
antioqia, romelic Zv.w. 300 wels daaarsa selevk I, mniSvne-
lovan kulturul da savaWro centrs warmoadgenda, sadac moR-
vaweobdnen ritorebi da sofistebi. aq arsebobda iudevelTa
mniSvnelovani kolonia da sinagoga, romelic IV s. bolos ekle-
siad gadakeTda.
29
siwmindiT mas verc romi, verc aleqsandria da verc kons-
tantinopoli Seedreba. gabatonebul enad antioqiis
eklesiaSi berZnuli iyo. miuxedavad amisa, aq bevri morw-
mune siriulad saubrobda. antioqiaSi didi iyo moqceul
ebraelTa ricxvic. SeiZleba iTqvas, maT pirveli nabiji
gadadges warmarT-qristianebTan dasaaxloeblad. ase rom,
orontis napirze aRsrulda rasebs Soris religiuri kav-
Siri, romelzec ieso ocnebobda.
qristianuli religiis swavlebis SeqmnaSi didi roli
iTamaSa antioqiis saeklesio skolam, sadac aristoteles
logika sWarbobda. man uaryo aleqsandriuli skolisaTvis
damaxasiaTebeli SeuzRudavi alegoriebis gamoyeneba Zve-
li da axali aRTqmis komentarebSi da icavda wminda wigne-
bis sityvasityviT, pirdapir gaazrebas. es mimdinareoba
ubralod xels uwyobda filosofiuri TvalsazrisiT teqs-
tis ufro koreqtul formirebas. am skolis erT-erTi yve-
laze cnobili warmomadgeneli iyo lukiane.
antioqiis mitropoliti iwvevs saeklesio krebebs (evse-
bi, saeklesio itoria, VI, 46) da Zalauflebac aqvs, rac ima-
Si gamoixateba, rom mas eqvemdebareboda rigi episkopose-
bisa. antioqia aRmosavleTSi qristianobis centrad iqca,
sadac III s. ramdenjerme Catarda saeklesio kreba, romel-
sac aRmosavleTis provinciebis (ponto, egvipte) episko-
posebi eswrebodnen. gansakuTrebiT mravalricxovani iyo
264-269 ww. Catarebuli sami kreba mimarTuli eresebis wina-
aRmdeg. krebaze damswre aRmosavleTis qristianuli Temebis
ierarqebma TvalnaTliv dainaxes antioqiis Temis siZliere.
IV s. dasawyisSi antioqiis episkoposis gavlenaze mo-
gviTxrobs evsebi kesarieli `saeklesio istoriaSi“ (VI,6). am
droisaTvis, SeiZleba iTqvas, mTeli aRmosavleTis ekle-
siebis centri antioqia iyo. misi sulieri gavlena vrcel-
deboda ara marto mcire aziaze, pontosa da aziis Crdilo-
aRmosavleT nawilze, aramed Soreul sparseTze, somxeTsa
da saqarTveloze. antioqiis episkoposebs unda ezrunaT am
qveynebSi qristianobis gavrcelebaze, romelebic jer dax-
30
marebas uwevdnen sust qristianul Temebs, Semdeg, saekle-
sio recefciis ZaliT, maTze imtkicebdnen ierarqiul
mdgomareobas da maT TavianT xelisuflebas uqvemdebareb-
dnen. episkoposTa erTpirovnuli Zalauflebis zrdasTan
erTad antioqiis episkoposTa Zalac izrdeboda. ase gagr-
Zelda nikeis I saeklesio krebamde. am krebam, antioqiis
episkoposTa Semdgom gaZlierebas zRvari daudo. nikeis
krebis meeqvse kanoniT, antioqiis episkoposis Zliereba
sagrZnoblad SeizRuda, misi Zalaufleba am kanoniT mxo-
lod or samoqalaqo provinciaze (Coele Syria da Augusta Euph-
ratiensis) vrceldeboda. antioqiel saWeTmpyrobelebs am pro-
vinciebis episkoposTa xeldasmis ufleba darCaT.
nikeis krebis mier episkoposTa Zalauflebis SezRud-
vis miuxedavad, antioqiis eklesia aziaSi mainc pirvelobas
inarCunebda. ZvelTaganve momdinare tradiciiT, romelime
saeklesio krebas Tu romisa da aleqsandriis episkoposebi
ar eswrebodnen, krebis Tavmjdomare antioqiis episkoposi
unda yofiliyo. magram Tu kreba imperiis aziur nawilSi
gaimarTeboda, maSin krebaze romisa da aleqsandriis epis-
koposebic rom yofiliyvnen, krebas mainc antioqieli epis-
koposi Tavmjdomareobda. ase iyo 314 wels ankiris, neo-
kesariis 315 da 325 wlebis adgilobriv saeklesio kre-
bebze. antioqieli episkoposi aseve pirveli Cans 341 wlis
antioqiis, 343 wlis filipopolisis, 363 wlis antioqiis
adgilobriv, 325 wlis nikeis pirvel da 381 wlis kons-
tantinopolis meore msoflio saeklesio krebebze. aseve,
romelime saeklesio werilze Tu xels ar awerdnen romisa
da aleqsandriis episkoposebi, pirveli yovelTvis antio-
qiis episkoposis xelmowera iyo.
325 wels nikeaSi gamarTuli pirveli msoflio saek-
lesio krebis aqtebSi, antioqiis episkoposis evstaTis
xelmoweris qveS 22 episkoposis xelmoweraa. mkvlevarTa
azriT, es garemoeba imis damadastureblad aris miCneuli,
rom am episkoposTa samwysoebi antioqiis episkoposis pro-
vinciebi unda yofiliyo.
31
ierusalimi
1
msoflios erT-erTi uZvelesi qalaqi. Zveli iudeis samefosa
da Tanamedrove israelis saxelmwifos dedaqalaqi. gvevlineba
sami monoTeisturi religiis — iudaizmis, qristianobisa da mah-
madianobis centrad, sadac Tavmoyrilia istoriuli da kultu-
ruli Rirebulebis mqone Zeglebis didi raodenoba.
32
qristianuli Temis roli, rogorc dedaeklesiisa, sakmaod
maRali iyo qristianTa TvalSi. palestinaSi zogierTi Temi
mimagrebuli iyo ierusalimis dedaeklesiaze.
xmelTaSuazRvispireTi
33
qristianuli swavlebis safuZvlebi. romSi Casulebs maT
adgilobrivi mosaxleoba miegeba. bolo ori weli, eloda
ra ganaCens, pavle ar wyvetda qristes moZRvrebis qadage-
bas (mociqulTa saqmeebi).
ponto-kapadokia
1
ponto (laT. Pontus) mcire aziis Crdilo-aRmosavleT nawili.
kapadokia — aRmosavleT mcire aziis mxaris istoriuli evropu-
li saxelwodeba.
34
turebeli iyo, sulieri gavlena ki saeklesio ierarqiaSi
cotas ar niSnavs.
unda aRiniSnos, rom mcire aziaSi episkoposebis garda
iyvnen qorepiskoposebic, rac soflis mosaxleobaSi qris-
tianobis gavrcelebaze metyvelebs. qorepiskoposebis ins-
tituti gansakuTrebiT iyo TvalSisacemi kapadokiasa da
isavriaSi.
xmelTaSuazRvispireTis aRmosavleT sanapiros mTavar
qalaqebSi qristianoba, rogorc aRvniSneT, mociqulTa pe-
riodidan gavrcelda. siriidan da palestinidan igi Tan-
daTan Sedis aziis dasavleTsa da saberZneTSi, semitur aR-
mosavleTSi, siriis winamdebare qveynebSi da transior-
danul regionSi. mesopotamiaSic, rogorc Cans, axali re-
ligia gavrcelebuli iqna qristiani misionerebis mier jer
kidev I s. bolomde.
IV s. damdegidan wina da mcire aziaSi gamoikveTa da Tan-
daTan Camoyalibda Cven mier zemoT aRniSnuli, mosax-
leobis eTnikur Semadgenlobaze Seqmnili iseTi didi sa-
episkoposoebi, rogorebic iyvnen: tarsisa — kilikiaSi, ke-
sariisa — kapadokiaSi, efesosi — aziaSi, tvirosisa — fi-
nikiaSi, edesisa — mesopotamiaSi, bostrisa — arabeTSi, neo-
kesariisa — polemonis pontoSi, ankirisa — galatiaSi, iko-
niisa — likaoniaSi da sxv.
aleqsandria
1
qalaqi nilosis deltaze, antikuri egviptis mTavari saporto
qalaqi, romelic 332 wels daaarsa aleqsandre makedonelma. iyo
ptolemaiosebis egviptis dedaqalaqi.
35
unda momxdariyo. Semdgom axali religiis mimdevarni sof-
lis mosaxleobaSic unda gaCeniliyvnen.
aleqsandriaSi, romelic egviptisa da axlomdebare
qveynebis qristianul centrad gvevlineba, axali monoTe-
isturi religia markozis mier iyo Setanili (evsebi, saek-
lesio istoria, II, 16). aleqsandriis episkoposi1 eyrdno-
boda ra Tavis umaRles mdgomareobas faqtobrivad egvip-
tis, libiisa da pentapoliis qristianuli Temebis saTaveSi
eqceva. droTa ganmavlobaSi ki faqtiuri xelisufleba ka-
nonieri gaxda.
egvipteSi, imperiis am aRmosavleT provinciaSi, sadac
iudevelTa didi nawili cxovrobda da mniSvnelovan rol-
sac TamaSobda, aseve aRmocenda pirveli qristianuli Te-
mebi, magram ar aris gamoricxuli, rom aleqsandriaSi qris-
tianobis Sesvla sirTuleebTan yofiliyo dakavSirebuli
qveyanaSi sakmao raodenobiT arsebuli gnostikuri seqte-
bis gamo, ris dadasturebadac SeiZleba CaiTvalos egvip-
teSi arsebuli sxvadasxva formis gnostikuri Txzulebebi.
ukve II s. bolos klimenti aleqsandrielma icis egviptelTa
saxareba da pirveli Taobidan gavrcelebuli erTi iudeo-
qristianuli apokrifi. gnostikur literaturas amdid-
rebs 1947 w. nag hamadis maxloblad aRmoCenili 30 codices,
romelic II-III ss. ganekuTvneba.
Zvel egvipteSi didi raodenobiT arsebobdnen, agreT-
ve, orTodoqsaluri qristianobis mimdevrebic, rasac am
teritoriaze aRmoCenili II saukunis dasawyisiT daTariRe-
buli papirusic adasturebs. amas emateba isic, rom aleq-
sandriaSi arsebobda qristianuli filologiis umniSvne-
lovanesi orTodoqsaluri skola, romelsac wlebis man-
Zilze saTaveSi edga udidesi pirovneba, qristianobis didi
apologeti klimenti aleqsandrieli, romelic cdilobda
mrwamsisaTvis racionaluri safuZveli mieca. igi mimar-
1
aleqsandriis pirveli episkoposi iyo dimitri.
36
Tavda bibliis alegoriuli axsnis meTods. unda aRiniSnos
isic, rom aleqsandriul skolaSi upiratesoba eniWeboda
platonis meTodologias. aleqsandriuli TeologiisaT-
vis centralur Temas warmoadgenda adamiansa da RvTa-
ebrivs Soris urTierToba `Semecnebis“ safuZvelze.
evsebi kesarielis `saeklesio istoria“ (VI, 1-3) gvamc-
nobs imis Sesaxeb, rom septimius severusis (193-211 ww.)
mier Catarebuli qristianTa devnis dros, aleqsandriaSi
gansakuTrebulad didi raodenobis morwmuneebma Seimkes
Tavi wamebulTa gvirgviniT. 325 w. nikeis I msoflio saek-
lesio krebaze, romlis iniciatoradac aleqsandre aleq-
sandrieli gvevlineba, xolo misi mowafe aTanase aleq-
sandrieli aRniSnul krebaze miRebuli rwmenis simbolos
Camomyalibeblad (mformirebeli), egviptidan monawi-
leobas iRebda 29 episkoposi. aleqsandriis episkoposi an-
tioqiis, karTagenisa da romis episkoposebze naklebi gav-
leniT ar sargeblobda.
romi
37
pavle mociquli dedaqalaqSi daaxloebiT 59-60 ww. Ca-
vida,1 sadac darCa kidec daaxloebiT oTxi wlis manZilze —
wamebamde. petre mociquli, rogorc Cans, wm. pavles Semdeg
ar unda Casuliyo romSi — imperiis dedaqalaqSi, sadac
moxda kidec mociqulTa wameba daaxloebiT 62-64 ww. petre
mociqulis romSi Casvlisa da sikvdilis Sesaxeb cnobebi
daculia klimenti romaelTan, klimenti aleqsandriel-
Tan, irineosTan. romis presviteri gaiusi (ax.w. 200 w.) wers
romSi mociqul petresa da pavles akldamebze.
rogorc simeon metafrasti gadmogvcems, petre moci-
qulTan erTad sxva mravali qristanic Seipyres, romelTa
Soris iyvnen klimenti, irodioni, olimpi da sxva mRvdel-
TmTavrebi da samRvdeloni. maT yvelas romaelTa msajulma
maxviliT Tavis mokveTa miusaja. petres ki jvarze sikvdi-
li gadauwyvites, da ai yvela sikvdilmisjili dasjis
adgilze miiyvanes. klimenti, rogorc xelmwifis naTesavi,
Seiwyales da gaanTavisufles. irodioni da olimpi ki ro-
melnic petre mociqulTan erTad Camosuliyvnen romSi da
misi TanamoRvaweni iyvenen maxviliT moakvdines. bevri sxva
qristianis msgavsad maTac Tavebi mohkveTes. wminda pavle
mociqulis vnebis droze saeklesio mematianeebs gansxva-
vebuli cnobebi moaqvT. nikifore kaliste (+1350) Tavis
`saeklesio istoriaSi“ (II wigni, Tavi 36) wers, rom pavle
mociquli im dRes da im wels evno, roca petre mociquli
acves jvars. sxva mematianeebic ki weren, rom petre mo-
ciqulis aRsarebidan erTi wlis Semdeg, imave dRes 29 iv-
niss, evno pavle mociqulic. neronis risxvac 64 w. xom ro-
mis qristianebs daatydaT Tavs, romlebic im droisaTvis
ukve sakmao Zalas warmoadgendnen.
1
wminda petresa da pavles mier romSi eklesiis daarsebis Sesaxeb
cnobebs saeklesio gadmocemebSi pirvelad vxvdebiT 170 w. dionise
korinTelis mier romis eklesiisadmi gagzavnil sapasuxo werilSi
(evsebi, saeklesio istoria, II, 25; IV, 29). am faqtis Sesaxeb mog-
viTxrobs wminda irineosic (eresebis winaaRmdeg, III, 1; III, 3).
38
I saukunis bolosaTvis sul ufro mtkicdeboda romis
eklesiis avtoriteti, raSic didi roli mis rigiT meoTxe
episkoposs klimentisac miuZRoda (daaxloebiT 92-101 ww.).
Tqmulebis Tanaxmad, klimenti romaeli mowamebrivi sikv-
diliT aResrula qersonesSi (yirimi), mas Semdeg rac igi iq
traianes mier iqna gadasaxlebuli. rogorc `korinTelebi-
sadmi pirveli werilis“ avtors (96 w.) mas miakuTvneben mo-
ciqul mamebs. am droisaTvis romSi qristianebis raodeno-
ba imdenad didi iyo, rom isini qalaqis sxvadasxva kvart-
lebSi qmnidnen gansakuTrebul Temebs, rac rogorc taci-
tusi gadmogvcems, kargad gamoCnda neronis devnis dros
(Annal. XV, 44).
romis eklesiis Sesaxeb saintereso cnobebs gvawvdis
evsebi kesarieli `saeklesio istoriaSi“ romis episkoposis
korneliusis werilSi antioqiis episkoposis fabiusisadmi,
romlis mixedviTac, romSi 251 w. iyo 46 presviteri, 7 di-
akvani, 7 ipodiakvani, 42 akolufa (morCili), 52 Semlocveli
adamiani, mkiTxveli, mekare da 1500-ze meti qvrivi da Zabu-
ni (uZluri) (saeklesio istoria, VI, 43). Semdeg evsebi gva-
mcnobs, rom romSi eresebis gamo mowveul iqna sinodi, ro-
melSic 60 italieli episkoposi monawileobda, rac, Tavis
mxriv, qveynis dedaqalaqSi qristianobis gavrcelebaze me-
tyvelebs. momdevno saukuneebSi romSi maTi ricxvi kidev
ufro izrdeboda.
didi mniSvneloba SeiZines romSi episkoposebma. samo-
ciqulo memkvidreobis idea pirvelad swored romis epis-
koposebma wamoayenes. romis episkoposi pirveli iyo epis-
koposebs Soris romelmac mTeli Zalaufleba miiRo. pir-
veli saepiskoposo katalogic, romelic petreTi da pav-
leTi iwyeba romSi daiwera. romis qristianuli skoli-
saTvis damaxasiaTebeli iyo eklesiologiuri (saeklesio,
saRvTismsaxurebo) pragmatizmi, romelic gansakuTrebul
yuradRebas aniWebda saeklesio wes-Cveulebebsa da qce-
vebs, rac, saorganizacio TvalsazrisiT, ufro orienta-
ciaa, vidre skola.
39
imperiis dedaqalaqSi III s. Sua xanebSic ki qristianuli
Temi berZnuli iyo. qristiani avtorebi berZnulad werd-
nen, romis pirveli episkoposebic berZnebi iyvnen.
galileis meTevzeTa erTi jgufi axali religiis mim-
devrebis xerxemals Seadgenda. roca qristianoba pales-
tinis gareT gavrcelda, is enTuziazmiT iyo miRebuli Zi-
riTadad monebis, monadyofilebis, xelosnebis mier. romis
aristokratia warmarTobis dasasrulis ukanasknel bas-
tions warmoadgenda, amitom, maTi rwmenis simyares gansa-
kuTrebuli mniSvneloba hqonda romis imperiisaTvis. miu-
xedavad amisa, warCinebulebis erTi nawili, sul ramdenime
weliwadSi iRebs qristianobas. ukve neronis dros impe-
ratoris garemocvaSic qristianobis mimarT gaaCndaT sim-
patiebi da, Sesabamisad, dedaqalaqis maRali sazogado-
ebidanac xdeba axali religiis mimdevarTa ricxvis gazrda.
a) Crdilo afrika
42
iseve iyo gavrcelebuli, rogorc laTinuri. magram male
laTinuri sjobnis ra berZnuls, Crdilo afrikaSi myarad
ikidebs fexs. ase rom afrikam laTinuri eklesiis pirveli
magaliTi misca msoflios.
Crdilo afrikis mTavari qalaqi karTageni III s. qris-
tianobis erT-erTi mniSvnelovani centri iyo. III s. Sua xa-
nebze modis karTagenis episkoposis kiprianes moRvaweoba,
romelic saxelmwifo eklesiebis xelmZRvanelobaSi romis
episkoposis metoqed gvevlineba. 256 w. karTagenis saek-
lesio krebaze afrikidan, numidiidan da mavritaniidan 87
episkoposi monawileobda. gasaTvaliswinebelia is faqti,
rom am krebaze Crdilo afrikidan yvela episkoposi ar
Casula. zogi maTgani kiprianes mimarT opoziciaSi imyofe-
boda da krebaze ar gamocxadebula. a.harnaki Crdilo af-
rikaSi saepiskoposoebis ricxvs IV s. dasawyisSi 250 gan-
sazRvravs da SesaZleblad miaCnia am dros iq amdeni saepis-
koposos arseboba. 330 w. karTagenSi moewyo donatist epis-
koposTa sinodi (donatisturi moZraoba IV s. dasawyisSi
daiwyo), romelsac, rogorc avgustine gvamcnobs, 270 kaci
eswreboda. rogorc tertuliane, ise arnobiusi da misi mo-
wafe laqtanciusi aRniSnavdnen, qristianebi gabatondnen
klasikur kulturaze.
b) espaneTi
g) galia
1
xmelTaSuazRvispireTis mniSvnelovani sasazRvro punqti,
romelic aRmosavleTidan dasavleTisaken mimaval gzaze Suale-
dur rols warmoadgenda.
44
Sesuliyo aRmosavleTis provinciebidan, saidanac qris-
tianobam qveyanaSi ronadan rainis xeobamde miaRwia. 177 w.
lionis qristianTa cnobili devna adasturebs erT-erTi
mniSvnelovani eklesiis arsebobis faqts galiis terito-
riaze. wminda kiprianes erTi werilic gvamcnobs am peri-
odSi galiaSi marselisa da sxva saepiskoposoebis arsebo-
bis faqts, romlebadac SeiZleba moazrebul iqnen: triri,
reimisi, tuluza, narboni da zemoT aRniSnuli marseli.
galiis gaqristianebis sakiTxSi gadamwyvet etaps war-
moadgens wminda marten tuluzelis (IV s. II nax.) misi-
onerobis dro. manamde galiis eklesiis prestiJis amaRle-
baSi didi roli iTamaSa irineos lionelma. 250 w. ki impe-
rator domicianes dros "Historia Francorum" avtori, Semd-
gomSi lionis — galiis yvelaze Zveli qristianuli Temis
epeiskoposi, misionerebis krebaze galiis moqcevis Semdeg
gegmas warmogvidgens (gegma Svidi misionerisTvis iyo da-
rigebuli) — turi, arli, narboni, tuluza, parizi, klemoni
da limoJi.
sxva miwebi
1
ruminulad — Dobrogea, bulgarulad — Добруджа. istoriuli
mxare balkaneTis naxevarkunZulis CrdiloeTiT, Tanamedrove
rumineTisa da bulgareTis teritoriaze.
46
krebamde, metnaklebi sixSiriT mTel romis imperiaSi Cans
gavrcelebuli. axali religia yvelaze adre da metad ro-
mis imperiis aRmosavleT provinciebSi ikidebs fexs,
saidanac igi romSi da dasavleTis provinciebSi aRwevs.
magram IV s. dasawyisamde Crdilo italiaSi, espaneTSi, bri-
taneTSi, germaniaSi, dunais olqebSi qristianoba mniSvne-
lovan rols ar TamaSobda.
saerTo suraTi IV saukunis dasawyisidan nawilobriv
icvleba. elviris saeklesio krebam, romelic 306-309 ww.
mimdinareobda da romelSic 19 episkoposi da 29 presvi-
teri iRebda monawileobas, naTlad dagvanaxa, rom espa-
neTSi, betikaSi da tarakoniis samxreT-aRmosavleT nawil-
Si, e.i. dRevandel andaluziaSi sakmao raodenobis qris-
tiani cxovrobda.
47
romis imperiaSi qristianTa procentuli Semadgenloba
konstantines iperatorobis dasawyisisaTvis, Zneli dasad-
genia, vinaidan, rogorc ukve aRvniSneT, qristianoba am
uzarmazar teritoriaze erTnairi warmatebiT ar vrcel-
deboda. swored amitom qveynis masStabiT saerTo procen-
tis gamoyvana Secdoma iqneboda. samecniero literatu-
raSi aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT sxvadasxva mosaz-
reba arsebobs. rogorc qristianuli religiis didi mkvle-
vari a. harnaki aRniSnavda, qristianebis namdvili procen-
tuli Semadgenlobis dadgena TviTneburi saqmea. dasaSve-
bia visaubroT mxolod maT raodenobaze imperiis sxva-
dasxva nawilSi. am mxriv, mkvlevari roms oTx ZiriTad re-
gionad yofs: 1) provinciebi da olqebi, sadac IV saukuni-
saTvis qristianebi mosaxleobis daaxloebiT naxevars
Seadgendnen. aseT teritoriebs miakuTvnebs dRevandel
mcire azias. gamonakliss warmoadgens mxolod meCxerad
dasaxlebuli da yuradRebis gareSe darCenili olqebi,
romlebic kulturuli TvalsazrisiT, yovelTvis nak-
lebad mniSnelovanni iyvnen. aqve Sedis afrikis nawili,
somxeTi, SesaZloa kviprosi da edesa; 2) provinciebi, sadac
qristianebi Seadgendnen mosaxleobis mniSvnelovan na-
wils, gavleniT sargeblobdnen mmarTvel wreebSi da qris-
tianobas SeeZlo metoqeoba gaewia sxva religiebisaTvis —
antioqia, kelesiria, aleqsandria egviptiT da TebeTi, ro-
mi, Sua da qvemo italiis nawili (konkretulad sanapiroe-
bi), saprokonsulo afrika da numidia, samxreT espaneTi,
aqaiis, Tesaliis sanapiro zoli, galiis sanapiro zoli
xeobiT; 3) provinciebi, sadac qristianoba naklebad iyo
gavrcelebuli — palestina, finikia, arabeTi, mesopotamiis
nawili, aqaiis, makedoniis, Tesaliis, epiras, dardanelis,
dalmaciis, meziis da panoniis Sida olqebi, italiis Crdi-
lo da Sida olqebi da aRmosavleT zemo italia, samxreT
safarngeTi, belgia, germania, mavritania, tripolitania,
espaneTis zogierTi cnobili olqebi; 4) provinciebi da
olqebi sadac qristianoba sakmaod mcired iyo gavrcele-
48
buli — filistimelebis Zveli qalaqebi, Crdilo da
Crdilo-dasavleT SavizRvispireTi, dasavleT zemo ita-
lia, Sua da Crdilo galia.
am sakiTxTan dakavSirebiT odnav gansxvavebuli Tval-
sazrisi gaaCnia a. doninis, romelic aseve xazgasmiT aRniS-
navs romis imperiaSi qristianobis gavrcelebis araTanab-
robas.1 igi gamoyofs qristianizaciis xarisxis sam ZiriTad
zonas: 1) regionebs, sadac yvelaze metad SeaRwia qristi-
anobam. eseni arian mcire azia, gansakuTrebiT frigia, biT-
vinia da ponto kavkasionis sazRvramde, armenia — evfra-
tidan dasavleTis raionebis CaTvliT, egeosis zRvis kun-
Zulebi da edesas garkveuli teritoriebi; 2) sadac qris-
tianobam mosaxleobis mniSvnelovani nawili moicva, magram
warmmarTveli mdgomareoba ar ekava: sabrZneTi, makedonia,
siria, palestinis zogierTi berZnuli qalaqi. romi da misi
axlo garemocva, samxreT italiisa da siciliis sanapiro
zoli, espaneTi da galia centralur masivamde; dabolos
3) naklebad dasaxlebuli raionebi, sadac evangelizaciis
procesi mxolod iwyeboda — palestina, arabeTis nawili da
mesopotamia, epiri, dalmacia, centraluri da Crdilo
italia, gansakuTrebiT sakonsulo gzebis gaswvriv, dunais
provinciebi. mezia da panonia, kirenaika, libani da mavri-
tania, aqve aRniSnavs, rom arsebobdnen izolirebuli qris-
tianuli Temebi Crdilo SavizRvispireTSi, odesasa da
yirimSi. Crdilo galiaSi, belgiaSi rainis gaswvriv, recia-
sa da norikSi, vindobonis garSemo, dRevandel venaSi da
britaneTis kunZulebze hiberniis CaTvliT, rogorc laTi-
nelebi eZaxdnen irlandias.
qristianobisaTvis pirveli saukuneebi warmoadgenda
gansakuTrebiT mniSvnelovan da saintereso periods. am
1
Cven samecniero literaturaSi TiTqmis ar Segvxvedria mkvle-
vari, romelsac es faqti ar aReniSnos. azrTa sxvadasxvaoba, Zi-
riTadad procentulad qristianobis gavrcelebis mikuTvnebu-
lobaSia.
49
azris gansamtkiceblad pirveli saukunec kmara, vinaidan
SeiZleba iTqvas, rom erTi saukunis ganmavlobaSi man ga-
iara ganviTarebis rTuli periodi. Caisaxa ra iudaizmis
wiaRSi, gaxda damoukidebeli, mTlianad Camoyalibebuli
religia, romelsac bevri mimdevari hyavda. is faqti, rom
qristes moZRvreba warmatebas aRwevs Tavisi arsebobis
pirvel periodSi bevris mTqmelia. vinaidan axal religias,
rogorc aRvniSneT, sxvadasxva niadagi daxvda uzarmazari
imperiis teritoriaze, romelic sam kontinentze iyo ga-
daWimuli da aq sxvadasxva ganviTarebis, donisa da kultu-
ris matarebeli xalxi cxovrobda.
50
Tavi 2
51
aqve unda aRiniSnos is faqtic rom, pirveli saukunidan
moyolebuli, qristianobis saxelmwifo oficialur reli-
giad gamocxadebamde (325 w.), romis imperiaSi qristes mim-
devarTa bevr darbevas hqonda adgili. TviT saeklesio mwer-
lebic ki ar eTanxmebodnen yovelTvis qristianTa devnis am
raodenobas, romelTa Sorisac, SeiZleba iTqvas, arsebobda
ori mimdinareoba: erTni siamovnebiT zrdidnen devnis
ricxvs da deciusamde eqvs an Svids asaxelebdnen da meo-
reni, romelnic mniSvnelovanwilad amcirebdnen mas. ma-
galiTad, melitoni uars ambobs moaTavsos qristianebis
mdevnel imperatorebs Soris traiane (evsebi, saeklesio
istoria, IV, 26), tertuliane ki traianes markus avrelius-
sac umatebs (Apologeticum, 5). orive maTgans esmoda ra, rom
devna iseTi imperatorebis mxridan, rogorebic zemoT da-
saxelebuli pirovnebebi iyvnen, cud niSans warmoadgenda
qristianuli swavlebisaTvis. qristiani avtorebi piriqiT
imiT amayobdnen, rom maTi doqtrinis mtrebi mxolod ne-
roni da domiciane, e.i. mTeli kacobriobis mtrebi iyvnen.
mkvlevarTa nawili qristianTa devnis ricxvis aseT
sxvaobas imiT xsnis, rom pirvel etapze, uzarmazar impe-
riaSi devna saerTo xasiaTs ar atarebda da samarTlianad
miiCneven netari avgustines sityvebs, rodesac igi aRniS-
navda, rom vinaidan devna yvelgan iyo gavrcelebuli, SeiZ-
leba ise momxdariyo, rom erT nawilSi qristianebs dev-
nidnen, xolo meoreSi maT mSvidad tovebdnen (De civitate Dei.,
XVIII, 52). imisTvis, rom ramdenime wlis simSvidis Semdeg
provinciebSi kvlav ganaxlebuliyo qristianTa devna, saWi-
ro ar iyo roms mieca biZgi. ucabed movlenebs, kerZo an ad-
gilobriv interesebs SeeZloT swrafad aenToT goneba.
romisaTvis yvelaferi ucxo iyo qristianebisa, cxov-
rebis wesidan dawyebuli, religiiT damTavrebuli. es gau-
gebroba gamoixateboda imaSic, rom isini qristianebs mia-
werdnen yovelgvar uxamsobas — Cvili bavSvebis mkvle-
lobidan da sisxliT ziarebidan dawyebuli, garyvnilebiT
damTavrebuli. romelime ubedurebis Semdgom, `gantevebis
52
vacis“ Ziebisas, romi Sors ar midioda, yovelive qristia-
nebs braldeboda. I-II ss. qristianobis amkrZalavi specia-
luri kanoni imperiaSi ar arsebobda. ubralod, provinciis
mmarTvelebs ufleba hqondaT micemuli sakuTari Sexedu-
lebebis mixedviT emoqmedaT da isinic ar ayovnebdnen.
raime gaugebrobis dros yuradReba isev axali moZRvrebis
mimdevrebze gadahqondaT da, xSir SemTxvevaSi, sikvdiliT
dasjasac ki ar eridebodnen. qristianebs uqsevdnen ga-
reul cxovelebs, wvavdnen, qvebiT qolavdnen.
zogi mkvlevari qristianebis winaaRmdeg dawyebul re-
presiebs jer kidev im periods miawers, rodesac axali re-
ligia iudaizmis erT-erT ganStoebad aRiqmeboda da impe-
ratorebi qristianebTan damokidebulebas ganixilavdnen
iudevelebTan damokidebulebis aspeqtSi. magaliTad klav-
diusis mier 41 wels romidan ebraelebis gandevnas sveto-
niusis naSromze (Nero, 16,2) dayrdnobiT, qristianebs ukav-
Sireben. aRsaniSnavia is garemoeba, rom svetoniuss sxva
wyaroebisgan gansxvavebiT (dion kasiusi, luka) moxseniebu-
li aqvs agreTve, klavdiusis mier dekretis gamocemis mi-
zezi, romelic religiur moments ukavSirdeba. `klavdius-
ma romidan ebraelebi gandevna, romlebic mudmivad aRel-
vebulni iyvenen Christum“-iT. (Claudius Iudaeos impulsore Christo
(sic!) adsidue tumuelteuantes Roma exspulit. citata amoRebulia oro-
ziusis naSromidan Historiae adversus paganus, 7.6.15.), rac safuZ-
vels aZlevs mkvlevarT Christum ieso macxovarTan gaaigivon.
identifikaciis momxreebi, rogorc wesi imowmeben im faqts,
rom Χριστοvς da Χρηστοvς, Χριστιανοιv da Χρηστιανοιv, Chrestus da
Christus, Chrestiani da Christiani adreul etapze monacvleobd-
nen TviT qristianebTanac ki. niSandoblivia, rom sinais
kodeqsSi, romlisTvisac η da ί ar aris damaxasiaTebeli, mxo-
lod orTografiuli varianti gvxvdeba Χριστιανοvς (Act.
11:26; 26:28; 1 Pet, 4:16). tertuliane Tavis `apologiaSi“ (3,5)
xsnis, rom warmarTebma araswori etimologiis Sedegad i
Secvales e. amasve mowmobs meore wyaro laqtanciusi, rome-
53
lic aRniSnavs, rom saxeli qristiani, iseve rogorc misi
mimdevrebis saxeli xSirad maxinjdeboda.
arc erTi seriozuli argumenti ar arsebobs imis sawi-
naaRmdegod, rom ukve klavdiusebis principatis pirvel
wels qristianebi gamoCeniliyvnen romSi. savsebiT SesaZ-
lebelia qrestusis qristusTan, qrestianis qristianTan
gaigiveba da rom svetoniusis pasaJSi asaxulia mRelvareba
romis iudeur mosaxleobaSi, rac pirveli qristianebis ga-
moCeniT iyo gamowveuli. miuxedavad amisa, Cven axali mo-
noTeisturi moZRvrebis mimdevrebis farTomasStabiani mi-
sioneruli moZraoba pirveli saukunis 40-iani wlebis bo-
losken, ierusalimis cnobili krebis (mociqulTa saqmeebi,
15) Semdgom unda vivaraudoT. svetoniusis cnobebi ki Seg-
viZlia ganvixiloT rogorc romSi qristianebis pirveli
xseneba. aqve isic unda aRvniSnoT, rom qristianuli Teme-
bis arseboba damaskoSi, finikiaSi, antioqiaSi, kviprosze...
gacilebiT adrindel periods, jer kidev I saukkunis 30-ian
wlebs unda mivakuTvnoT.
gasaTvaliswinebelia is garemoebac, rom pirvel sauku-
neSi imperatorebic ar gamoyofdnen qristianebs romSi didi
raodenobiT arsebuli faruli kultebis mimdevrebs Soris,
ris gamoc, pirvel saukuneSi qristes mimdevarTa mdgoma-
reoba imperiaSi, erTi SexedviT, gaurkvevlad gamoiyureba.
54
buli saxelmwifos mmarTvelebi (Sesabamisad TviT imperia)
ukve oficialurad upirispirdebian qristes mimdevrebs.
romis imperiaSi qristianebis devnis mizezebis Sesaxeb
sxvadasxva azri arsebobs. maTi umetesi nawili miaxloebulia
gibonis TvalsazrisTan, romelic axali religiis mimdevre-
bis devnas qristianebis sazogadoebrivi cxovrebidan gan-
dgomas da imperatoris kultis uaryofas ukavSirebs. anti-
kuri saxelmwifo, miuxedavad Tavisi religiuri Semwynareb-
lobisa, saxelmwifo religiisadmi loialobas moiTxovda da
gamonakliss mxolod iudaizmTan dakavSirebiT uSvebda. reli-
giisadmi, romelic Zvel nacionalur tradiciebs eyrdnoboda.
m. posnovi romis imperiaSi qristianTa devnis 3 mizezs
gamoyofs: 1) sazogadoebrivs, 2) religiur-saxelmwifoeb-
rivsa da 3) politikurs, romelTac ase xsnis.
1) qristianebis gandgoma warmarTuli sazogadoebisagan
da maT mier antikuri samyaros yvela kulturuli mona-
povris dagmoba warmarTebs eCvenebodaT, rogorc civili-
zaciisagan gandgoma da velur barbarosTa cxovrebasTan
dabruneba, amitom qristianebs hostes populi Romani uwodebd-
nen. aqedan gasagebia maTi kacobriobis modgmisadmi, e.i. ga-
naTlebuli civilizebuli klasebisadmi siZulvilSi dada-
naSauleba (odium humani generis), ramac udidesi roli Seasru-
la qristianTa devnaSi. sazogadoeba da xalxi karakalamde,
rodesac mTavroba iZulebuli iyo qristianebis damcvelic
ki gamosuliyo, gansakuTrebuli siZulviliT iyo qristiane-
bis mimarT ganwyobili. SeiZleba iTqvas, rom yvela dakano-
nebuli calkeuli ediqtebi da brZanebebi markus avreli-
usamde, romis administraciis mxridan, xalxis ganwyobas
iTvaliswinebda da maTi Sesrulebisaken iyo mimarTuli.
magram drom Tavisi gaakeTa. warmarTebi Tval-yurs adev-
nebdnen qristianebs, axlos ecnobodnen maT, nel-nela egue-
bodnen da uyvardebodaT kidec qristianebi. ai, swored ami-
tom IV s. dasawyisSi maqsimine dazas mier maTi didi devnis
dros, rogorc wminda aTanase gadmogvcems (Historia ad monach,
64), warmarTebi malavdnen qristianT.
55
2) qristianebs devnidnen imitom, rom isini ewinaaRmde-
gebodnen romis religiur kanonebs. uZvelesi saxelmwifo
icnobda mxolod nacionalur religiebs, romelTac saku-
Tari kulti hqondaT. romSi senati, xolo provinciebSi ad-
gilobrivi magistrati da prokonsulebi ganagebdnen re-
ligiur saqmeebs. religia atarebda saxelmwifo xasiaTs.
maTi ganmasxvavebeli Tviseba konservatizmi iyo. pirvel
jgufSi aerTianebdnen nacionalur religiebs, meoreSi —
saidumlo kultebs da mesameSi akrZalul religiebs (reli-
giones illicitae) (iudaizmi da qristianoba), magram vinaidan iu-
develebis religia eyrdnoboda nacionalur baziss da gan-
Tqmuli iyo siZveliT, xolo romi Tayvans scemda yovel-
gvar siZveles, Tavisuflebas aniWebda maT RvTismsaxure-
baSi (religio licita), magram iudevelebs ekrZalebodaT Tavian-
Ti religiis propaganda romis moqalaqeebSi.
es nova religion, amis ptava et immodica superstitio (uxeSi da
usazRvro crurwmena), qristianebis devnis gardauvaloba
warmarTi sazogadoebis arsSi ido.
3) unda dasjiliyvnen ara mxolod imitom, rom sZul-
daT RmerTebi, aramed imitomac, rom axali RvTaebebis
SetaniT, axali kanonebis Seqmnisaken acdunebdnen, saida-
nac Semdeg saidumlo kavSirebi da SeTqmulebebi iqmneboda.
imperiis kerpebis Tayvaniscemaze uaris Tqmis Sedegad qris-
tianebi "hostes caesari" da "hostes rei publicae", e.i. politikuri
damnaSaveebi xdebodnen.
meore saukunis bolodan, rodesac qristianebi dacal-
kevebuli Temebidan eklesiebSi erTiandebodnen, celsusi
aRniSnavda, rom qristianebi kanongareSe myof saidumlo
kavSirebs qmnidnen (Celsum, I, 1), vinaidan isini vinc saxelm-
wifosagan calke mdgom separatul kavSirSi Sedian, gamoxa-
taven saxelmwifo wesebisadmi ukmayofilebas da Seuracx-
yofen "magesta popul Romani". iuridiuli gagebiT, romelic
jer kidev sulam Seitana romis kanonmdeblobaSi, qristia-
nebi idevnebodnen 1) rogorc saidumlo kavSirebis wevrebi,
56
2) rogorc saxelmwifo religiis mowinaaRmdegeebi (Secri
legium) da 3) rogorc keisris kultis araTayvanismcemlebi
(crimen laesat majestatis). saWiroa vicodeT, rom romis kanonebi
sjidnen ara rwmenas, aramed qmedebebs.
T. momzeni aRniSnavda, rom romis religiuri Semwyna-
rebloba vrceldeboda im xalxze, vinc moqalaqeobis uf-
lebiT ar sargeblobda. moqalaqeebisagan ki ucxo kulte-
bis (religio externa) uaryofas moiTxovda. imavdroulad, sa-
xelmwifo mosaxleobis religiur grZnobebTan SeTanxmeba-
ze midioda, avrcelebda ra religio lisitas wres moqala-
qeobis gavrcelebasTan erTad. T. momzeni ver poulobs ro-
mis samarTalSi muxls, romlis mixedviTac, qristianebs
qristianobis gamo SeeZloT pasuxi egoT. maT cils mwva-
leblobasa da misi umaRlesobis SeuracxyofaSi debdnen.
Sesabamisad, centraluri xelisufleba qristianebs sjida
TiTqos da imis gamo, rom uTmobda masebis fanatizms. T.
momzeni Tvlida, rom moqalaqeebs gadasuliyvnen ucxo
kultebis Tayvaniscemaze winaaRmdegobas uwevda aramarto
centraluri xelisufleba, aramed municipiebic.
saidumlo da ucxo kultebis akrZalvas ukavSirebs
qristianebis devnas r. reicenSteini, igi romael mmarTve-
lebs yovelgvari saidumlo kavSirebis arsebobis SiSs mi-
awers, romlebic SesaZloa antisaxelmwifoebrivi SeTqmu-
lebis xelsayreli forma gamxdariyvnen.
p. lusti uaryofs romSi yovelgvar religiur SezRud-
vas. igi amtkicebs, rom CvenTvis cnobili ama Tu im kultis
akrZalva gamowveuli iyo mxolod imiT, rom maT ritua-
lebSi monawileebi eWvmitanilni iyvnen danaSaulebebSi
(vaxkanaliis monawileebi), amoralobasa da TaRliTobebSi
(tiberiusis dros isidas mimdevrebisa da iudevelebis
devna). qristianebi idevnebodnen ara nacionaluri religi-
idan gadaxvevisaTvis, aramed moqalaqeebis saxelmwifo lo-
ialurobidan gadabirebis gamo.
57
e. m. Staermanma da a. l. kacma TavianT naSromebSi gaxsnes
kavSiri qristanebis devnasa da provinciebSi antisamTav-
robo xasiaTis gamosvlebs Soris. e. m. Staermani aRniSnavda,
rom rodesac r. reicenSteini da T. momzeni qristianTa dev-
naze saubroben, isini angariSs ar uweven im faqts, rom III s.
kidev ufro Zlierdeba qristianTa winaaRmdeg gamosvlebi.
maTi darbevebi, im dros, rodesac ucxo kultebisa da mis-
teriebis Semosvlas aRaraferi eRobeboda win.
n. i. golubcovas mixedviT, qristianobis gavrceleba
miT ufro swrafad xdeboda, rac ufro mZime iyo axali re-
ligiis mimdevrebis mdgomareoba, gansakuTrebiT mcire
aziis provinciebsa da afrikaSi.
qristianTa devna sxvadasxva imperatoris dros sxva-
dasxva mizeziT iyo gamowveuli, romelTa Sesaxeb msjelo-
bisas imperatoris faqtorTan erTad gasaTvaliswinebelia
qveynis socialur-ekonomikuri da politikuri mdgoma-
reoba. bunebrivad ibadeba kiTxva, rom imperiaSi yvela kri-
zisis SemTxvevaSi gantevebis vacad swored qristianebi
ratom iqceodnen xolme da ara sxva romelime religiis mim-
devrebi (iSviaTi gamonaklisis garda). yovelive amis mizezi
erTi mxriv, saxelmwifo politikaSi, xolo meore mxriv,
qristes moZRvrebis arsSi unda veZioT. vinaidan qristia-
nobisaTvis, miuRebelia yovelgvari Serwyma sxva reli-
giebTan da misi mimdevrebi romTan kompromisze wasvlas
imperiaSi arsebuli saerTo kultebisagan damoukideblad
arsebobas, maTgan ganze dgomas amjobinebdnen.
58
ofonius tigelinusis saxels ukavSirdeba, qristianebi-
saTvis gadaebralebina. rogorc tacitusi1 gadmogvcems
(Annales, XV, 44), romis 14 kvartlidan 10 daiwva. xanZarma
romelic 6 dRe da 7 Rame grZeldeboda gaanadgura deda-
qalaqis yvela Zveli Senoba. imperatori am dros romSi ar
imyofeboda. igi dedaqalaqSi mxolod xanZris bolos da-
brunda da saqmec iolad gadawyda. yvelaferi qristianebs
dabralda. Zneli iqneboda ufro Sesaferisi obieqtis mo-
Zebna xalxis ukmayofilebidan yuradRebis gadasatanad —
`adamianis“ saidumlo kultis Tayvaniscemis mimdevrebi,
romelic rogorc mona ise iyo jvarcmuli. ucnobi xalxi,
romlebic saidumlod ikribebodnen katakombebSi da uars
acxadebdnen warmarTul ritualebSi monawileobis miRe-
baze (kerZod msxverplSewirvaSi monawileobaze da impe-
ratoris kultis Tayvaniscemaze). Sesabamisad, qristianoba
`mavne religiur seqtad“ ("Genus hominus supertitonis navacac
malefical") ganixileboda.
`keTilma“ imperatorma windaxeduloba gamoiCina, brZa-
na ra dazaralebulebi sazogadoebriv SenobebSi gadaeyva-
naT da saWiro sagnebiT moemaragebinaT. `xanZris gamCenebi“
ki samagaliTod unda dasjiliyven da marTlac, tacitusis
1
tacitusis analebis am nawyvetis utyuarobis Sesaxeb sxva-
dasxva azri arsebobs. magaliTad: r. viperis mixedviT, qristes
Sesaxeb monaTxrobi Semdeg unda yofiliyo Casmuli (Виппер Р. Ю.,
Рим и раннее христианство, М., 1954). drevsi mTeli am nawyvetis ori-
ginalobas eWvqveS ayenebs (Древс, Миф о Христе, М.,1924, т.II, с.39-43),
rac atacebul iqna SemdgomSi sabWoTa mecnierebis mier. Cveni
azriT, drevsi masalis analizidan da interpretaciidan ki ar
gamodis, aramed im faqtidan, rom neronis dros, qristianoba jer
kidev iudaizmis Semadgenel nawilad aRiqmeboda da Tanadrouli
wayroebi masze (qristianobaze) ase did yuradRebas ar gaa-
maxvilebdnen. mkvlevari tacitusis cnobebTan erTad uaryofs
svetoniusis cnobebsac (svetoniusi, neroni, XVI) da aRniSnavs,
rom religiebis mimarT gulgrili neroni ar dasjida qris-
tianebs, romlebic ase mcired gansxvavdebodnen ebraelebisagan.
59
mixedviT (Annales, XV, 44), xanZris dros pirvelad Sepyro-
bil iqnen yvelani vinc Tavs qristianad aRiarebda. Semdeg
didi raodenobiT sxvani, romlebic mxilebul iqnen ara
imdenad xanZarTan dakavSirebiT, ramdenadac rogorc ka-
cobriobis moZuleni. maT wamebas Tan erTvoda damcireba
da dacinva. qristianebs faravdnen gareuli cxovelebis
tyaviT da ZaRlebs aglejinebdnen, jvarze akravdnen,
cecxlSi wvavdnen. neronma am sanaxaobisaTvis Tavisi par-
kic ki dauTmo. igi TamaSobebs marTavda cirkSi, sadac ple-
beebSi iyo Sereuli... swored amitom (am sisastikis gamo),
aRniSnavs avtori, miuxedavad imisa, rom qristianebi Tumca
damnaSaveni iyvnen da imsaxurebdnen ukiduresad mkacr
sasjels, maT mimaT sibralulis grZnoba ibadeboda, vinai-
dan isini nadgurdebodnen ara sazogadoebrivi sikeTi-
saTvis, aramed erTi adamianis sisastkis gamo. amave dros
imperatori romSi datrialebuli xanZris dros, rogorc
amboben, troas xanZarze qmnida simReras. Sedegmac ar da-
ayovna, icodnen ra misi survili aguris romis marmarilos
romiT Secvlisa, qalaqSi xma gavrcelda, romelic impe-
rators xanZris mowyobaSi adanaSaulebda. xmebi dadioda,
rom misi msaxurni qalaqSi CiraRdnebiT xelSi darbodnen
da wvavdnen saxlebs. am xmebis gavrcelebis sababad e.w
`oqros saxlis“ (domus aurea), mSvenieri sasaxlis aSeneba
iqca, romelic xanZris Sedegad gaTavisuflebul terito-
riaze aigo palatinisa da eskvilionis moednebs Soris.
tacitusisa da svetoniusis Semdeg qristianTa dar-
bevaze mogviTxrobs tertuliane Tavis `apologiis“ V Tav-
Si, sadac igi aRniSnavs, rom pirvelad swored neronma aR-
marTa maxvili qristianebis winaaRmdeg.
64 wlis ambavi qristianebis masiur devnad ar unda iq-
nes ganxiluli.1 SegveZlo dagveSva, rom neronis gadawyve-
1
neronis imperatorobis dros iqnen wamebulni qristes mo-
ciqulebi petre da pavle, rac daaxloebiT 62-64 ww. moxda.
60
tilebis mizezi TviT qristianebidan gamomdinareobda, vi-
naidan qristianobisaTvis, rogorc monoTeisturi religi-
isaTvis, ucxoa yovelgvari religiuri sinkretizmi, Serwy-
ma sxva religiebTan, magram 64 w. qristianTa devnis mizezi
es rom yofiliyo, monoTeizmidan gamomdinare, neroni arc
iudevelebs daindobda. ebraelebis gadarCenis mizezad
Cven SegveZlo imperatoris meore meuRle popia sabina Ca-
gveTvala, romelic iyo ra kvaziprozeliti iudevelebs mfar-
velobda (ioseb flaviusi, siZveleni, XX) da sakmaod zemoq-
medebda kidec meuRleze. SesaZloa marTlac arsebobda
misi faqtori, magram aqve unda aRiniSnos is faqtic, rom
neronis mier mogvianebiT arc popia sabina iqna dandobili.
imperatorma morigi nervuli Setevis dros fexmZime dedo-
fali mucelSi fexis CartymiT sicocxles gamoasalma.
movlenis axsnis gasaRebi TviT imperatoris pirovne-
baSi, mis pativmoyvareobaSi, egoizmSi unda veZioT. ro-
gorc cnobilia, neronis dros aRdgenil iqna procesebi
`udidebulesobis SeuracxyofisaTvis“. pasuxisgebasa da
sikvdils eZleodnen senatorebi, warCinebuli moqalaqeni,
yvelani, visac ar SeeZlo Tundac ubralod aRtaceba ga-
moeTqva neronis `RvTaebrivi“ xelovnebisa da xelmwifobis
mimarT. Tu Cven paralels gavavlebT monoTeisturi reli-
giebis msoflmxedvelobasTan, maT imperatoris kultTan
damokidebulebasTan da Seqmnil situaciasTan, Zneli war-
mosadgeni ar iqneba imis axsna, Tu ram gamoiwvia neronis
survili, gasworeboda qristianebs. qristes mimdevrebi-
sadmi imperatoris uaryofiTi ganwyobileba gadaecemoda
adamianTa garkveul nawils, romlebic cru dabezRebebiT
aRwevdnen mizans. provinciebis gubernatorebi ki impera-
torisadmi `erTgulebas“ iolad amtkicebdnen qristiane-
bis xarjze.
rac Seexeba iudevelebis sakiTxs, am SemTxvevaSi ar unda
dagvaviwydes ebrauli diasporis faqtori, romelic impe-
riaSi sakmaod did da angariSgasawev Zalas warmoadgenda.
61
domiciane (81-96 ww.)
62
qristianebsa da iudevelebs Soris kavSirze aris 111-112 ww.
daTariRebuli plinius umcrosis werili traianesadmi,
sadac qristianoba seqtad, "nomen" moixsenieba). aqedan gamo-
mdinare, SegviZlia davaskvnaT, rom uRmerTobasa da iude-
velebis mimsgavsebulebaSi Cven SegviZlia swored qris-
tianoba moviazroT, iudaizirebul romaelebTan erTad.
1
dion qrizostomusi (oqropiri, Dio Cocceianus Chrizostomus 40-120 ww.)
— berZeni filosofosi da oratori, plutarqe (Plutarchus 46-119 w.-is
Semdeg) — udidesi mwerali, romlis `paraleluri biografiebi“
fasdaudebel cnobebs gvawvdis antikur istoriaze, tacitusi
(Tacitus 55-20 ww.) — ukanaskneli didi romaeli istorikosi, romelic
rogorc mwerali cnobili gaxda domicianes sikvdilis Semdeg (96 w.),
epiktetosi (Epiktetos 50-130 ww.) — berZeni filosofos-stoikosi,
plinius umcrosi (C. P. Coecilius Secundus 61-113 ww.) — sazogado moR-
vawe, mwerali, oratori, advokati, plinius ufrosis Svilobili,
imperatoris legatis konsuli biTviniaSi 100, 111-112 ww.
2
istoriografiaSi am wyaros utyuaroba eWvis qveS iyo dayenebuli.
ase magaliTad: b. baueri (Br. Bauer, Christus and die Caesaren ... p. 273) aRn-
iSnavda, rom qristianebze pliniusis dadebiTi gamoxmaureba Txzu-
lebaSi gviani CanarTi unda iyoso. a. ranoviCi miiCnevda, rom Txzu-
lebaSi CarTulad SeiZleba CaiTvalos pliniusis werilis bolo na-
wili (Ранович А .Б., Античные критики христианства, М., 1935, c. 244) da sxv.
64
aris moxseniebuli, igi iudaizmisgan mainc calke arsebobs,
rac saSualebas gvaZlevs qristianoba traianes imperato-
robis periodSi damoukidebel religiad ganvixiloT.
qristes mimdevarTa samarTlebrivi mdgomareoba I-II ss.
gaurkveveli iyo, maTi bedi ZiriTadad adgilobriv mmarT-
velebze iyo damokidebuli, romelTac zogjer SeeZloT
yuri ar egdoT masebis moTxovnisaTvis. zogjer piriqiT,
qristianebi sikvdiliTac ki daesajaT. TiTqmis yvela is-
torikosi, vinc am periodze muSaobs, erTxmad aRniSnavs,
rom qristianTa devna sruliad SemTxveviT da lokalur
xasiaTs atarebda. markus avreliusamde (161-180 ww.) mainc
centraluri xelisufleba maTSi monawileobas ar Rebu-
lobda da raime saerTo saxelmwifoebriv gankargulebas ar
iZleoda. magram faqti erTia, am axali religiisadmi kuTv-
nileba devnis sagani xdeboda. Tu plinius umcrosisa da
traianes cnobil werilebs gadavxedavT, davinaxavT, rom
qristianebs swored rwmenis gamo sdevnidnen. rogorc
pliniusi aRniSnavs, igi maT ekiTxeboda iyvnen Tu ara isini
qristianebi, vinc aRiarebda, maT dasjis SiSis qveS meored
da mesamed ekiTxebodnen da Tu mainc aRiarebdnen axali
religiisadmi kuTvnilebas — dasasjelad agzavnidnen.
plinius umcrosi rCevas sTxovda imperators am sakiTxTan
dakavSirebiT, romelic, Tavis mxriv, qristianebis mimarT
met loialurobas iCens da pasuxobs, rom ar iyo saWiro
qristianebis Zebna. Tu maT daasmenen da isini mxilebul
iqnebodnen, mxolod is qristianebi unda dasjiliyvnen da
Tu romelime uaryofda qristianobas da amas saqmiT daa-
dasturebda... unda mieRo Sendoba. dasmenebs xelmoweris
gareSe ar unda hqonoda arc erT saqmeSi adgili — miuTi-
Tebda igi. es Zalian cudi magaliTia da Cveni saukunis
suls ar Seesatyvisebao (X,96-97).
moyvanili magaliTidan naTlad dasturdeba Cven mier
zemoT aRniSnuli. am SemTxvevaSi, warmarTebis mxridan
xalxis fanatikur rwmenasTan gvaqvs saqme, romelSic, gan-
sakuTrebul rols aRmosavluri kultebis qurumebi, mog-
65
vebi, winasarmetyvelebi TamaSobdnen. isini qristianebSi
erTgvar konkurentebs xedavdnen. risi naTeli dadasture-
baa `mociqulTa saqmeebidan“ (XIX, 24:39) cnobili efeseli
xelosnebis gamosvla, romlebic taZarze muSaobdnen da
eSinodaT qristianTa warmatebas maTi Semosavali ar Se-
emcirebina. ar surdaT ra miniWebuli privilegiebisa da
uflebebis gayofa, agulianebdnen mosaxleobas axali re-
ligiis mimdevrebis winaaRmdeg, rac dasmenebis raodeno-
biTac mtkicdeba. traianes pasuxi mowmobs, rom qristia-
nebs devnidnen mxolod ukidures SemTxvevaSi, raTa xalxis
masebis mRelvareba aecilebinaT Tavidan.
traianes, erT-erT yvelaze saqmiansa da realisturad
moazrovne romis imperators, SesaniSnavad esmoda, rom
arc mas da arc mis administracias ar SeeZloT kontroli
gaewiaT TavianTi mravalricxovani xelqveiTebis azrovne-
bisaTvis. regulireba moexdinaT didi raodenobiT ar-
sebuli sxvadasxva rwmerisaTvis. misTvis mTavari iyo ro-
mis imperiis mosaxleobis loialoba da misi brZanebebi-
sadmi morCileba.1
1
miuxedavad amisa, traianes imperatorobis periodSi biTvinia-
Si wamebis ori faqtia cnobili. simeoni, ierusalimis episkoposi,
Cans gasamarTlebul iqna sasikvdilod provinciis gubernatoris
mier da antioqiis episkoposi ignasi, romelic wamebul iqna romSi.
66
prokonsul minicius fundanuss, romelic arasworad
Tvlida qristianTa devnas yovelgvari braldebebis uqon-
lobis, mxolod brbos SeZaxilebis gamo. igi aRniSnavs, rom
qristianTa braldeba mxolod brbos moTxovniT arasa-
marTliania da damsmenTa waxaliseba ar iyo saWiro. Cven
vxedavT, rom Tundac xelmowerili dasasmeni werilebi
qristianTa winaaRmdeg aRar iyo sakamarisi, rom maT mimarT
qmedeba dawyebuliyo. braldebebis motivacia ukve auci-
lebeli Cans. danarCeni ki siuzerenze iyo damokidebuli.
Tu braldeba araswori aRmoCndeboda, isjeboda damsmeni.
romi TiTqos egueboda axali monoTeisturi religiis
damkvidrebas Tavis samflobeloSi, magram imavdroulad,
ar cxreboda iudevelebis risxva qristianTa mimarT. maga-
liTisaTvis SeiZleba moviyvanoT 132-135 ww. ebraeli xal-
xis gmiris simon bar-koxbas mtruli damokidebuleba axali
religiis mimdevrebisadmi.
69
xedavda da moiTxovda kidec maT dasjas. sayovelTaod
cnobil faqts warmoadgens iustine didis gadacema de-
daqalaqis prefeqtis tribunalisaTvis filosofos kini-
kosis krescenciusis (Crescens an Crescentius) braldebis gamo
165 w. da sxv.
individualuri braldebebis garda unda aRiniSnos
ufro didi maStaburi devna axali religiis mimdevrebisa
egviptesa da mcire aziis provinciebSi (evsebi kesarieli,
saeklesio istoria, IV, 26). amave periodSi xdeba galiis 177 w.
ambebi, sadac lionSi qristianTa darbeva Catarda, romel-
mac axali religiis mimdevarTa winaaRmdeg mimarTul yve-
la represiebs gauswro neronis Semdeg (64 w.).
es ambavi CvenTvis cnobilia im werilis meSveobiT, ro-
melic linoisa da vienis qristianulma Temebma misweres
aziis Tems. dokumenti Semogvinaxa evsebi kesarielis `saek-
lesio istoriam“ (V,1). igi detalurad mogviTxrobs devnis
mizezebs. aqac yovelive daiwyo iseve, rogorc yvela sxva
SemTxvevaSi, rac brbos mier qristianTa SeuracxyofaSi
gamoixata. axali religiis mimdevrebs scemdnen, TmebiT aT-
revdnen da akeTebdnen yvelive imas, rasac gacofebuli
xalxi Cadis Tavisi mowinaaRmdegeebis mimarT. xalxis zewo-
lis qveS im situaciaSi, rodesac provinciis adgilobrivi
mmarTveloba adgilze ar iyo kohortis tribunma da muni-
cipalurma magistrebma forumSi miiyvanes ramdenime ada-
miani da daapatimres. amasobaSi dabrunda adgilobrivi
mmarTveloba, romelmac ZalaSi datova dapatimreba da
sxva qristianebis Zebnasac Seudga. zogierTi maTgani sikv-
diliT dasajes. werili aRniSnavs, rogorc gansakuTrebul
faqts, rom rwmenis uarmyofi qristianebi mainc iyvnen
datovebulni cixeSi, vinaidan maT winaaRmdeg gamovida
ramdenime warmarTi msaxuri, romelTac SiSis qveS ZaliT
brali dasdes batonebs uwmindurobaSi (qristianobaSi).
qristianebs incestSi da antrofofobiaSi sdebdnen
brals, rac sakmaod gavrcelebul braldebas warmoadgenda
da, Sesabamisad, provinciis xelmZRvanelobam igi Zalian
70
seriozulad miiRo. dapatimrebulTa Soris romis moqa-
laqeebic iyvnen, rodesac qalaqis mmarTvelobam es gaigo
weriliT mimarTa imperators da sTxova direqtivebi. impe-
ratoris pasuxi qristianebis sawinaaRmdego iyo (saekle-
sio istoria, V, 1). amis miuxedavad, mecnierTa erTi nawili
miiCnevs, rom II s. imperatorebi qristianobas ar gamoyof-
dnen sxva faruli kultebidan, romlebic, maTi azriT, sa-
SiSni iyvnen sazogadoebisaTvis. qveynis mmarTvelebi swo-
red am kultebs ebrZodnen da ara uSualod qristianobaso,
acxadeben isini, rasac ZiriTadad tertulianes da sardis
episkoposis melitonis naSromebze dayrdnobiT amtkice-
ben. es CvenTvis misaReb formulirebas ar warmoadgens,
piriqiT, masalebis Seswavla gvafiqrebinebs, rom qveynis
mmarTveli `qristianobis saSiSroebas“ naTlad xedavda da
mas ukve rogorc ubralo crurwmenas ise aRar aRiqvamda.
am Tvalsazrisis gamoTqmis uflebas gvaZlevs is garemoeba,
rom II s. romi ukve aRar ebrZvis aRmosavlur kultebs. pi-
riqiT, am periodisaTvis imperiaSi intensiurad mimdina-
reobs maTi gavrceleba, rasac saxelmwifo win ar eRobeba.
dapatimrebebi, wameba da devna grZeldeboda. man kul-
minacias agvistos didi zeimebis dros miaRwia, rodesac
lionSi ikribeboda galiis 3 provinciis administraciisa
da religiis warmomadgenlebi, romlebic galiis sakiTxebs
ixilavdnen da imperatoris kults zeimobdnen. mmarTvelma
tribunalis winaSe sajarod gamoiyvana morwmune qristia-
nebi, maT Soris romis moqalaqeebic, maT Tavi mokveTes,
danarCenebi ki mxecebs miugdes.1
1
CvenTvis cnobilia ramdenime msxverplis saxeli, romelTa So-
ris bevri aziuri warmoSobisaa. poTini — lionis episkoposi, oTx-
mocdaaTi wlis — mokvda cixeSi uxeSi moqcevis Sedegad. atal
pergameli, aleqsandre — dabadebuli frigiaSi. vitius epiga-
fusi, romelic galo-romaul burJuazias warmoadgenda. sanktu-
si — vienis diakvani. pontikusi — TxuTmeti wlis yma. axalgazrda
mona qali blandina, romelmac Tavisi jalaTis aRfrTovaneba
71
werili, romelic lioneli qristianebis devnas aRwers,
rogorc zemoT aRvniSneT, gaigzavna lionisa da vienis ek-
lesiebis saxeliT. es qalaqebi galiis sxvadasxva provin-
ciebs lugundunumsa da narbons ekuTvnoda. lioni, anu
lugundunumi galiis sami provinciis centrsa da imav-
droulad dedaqalaqs warmoadgenda. rogorc cnobilia,
sami galia ar iyo gaerTianebuli umaRlesi mmarTveliT.
romidan galiaSi Casuli imperatorebi da misi ojaxis
wevrebi, rogorc wesi, lionSi Cerdebodnen. karTagenTan
erTad lioni imperiis laTinuri nawilis erTaderTi qa-
laqi iyo, romelsac dedaqalaqis msgavsad garnizoni gaaCn-
da. igi 1200 jariskacisagan Sedgeboda, romlis saSualebi-
Tac, rogorc ioseb flaviusi (iud. omi, 12,16,4) iudeis me-
fis agripas piriT gadmogvcems, damorCilebuli hyavda
mTeli galia. lioni iyo saxelmwifos dasavleT nawilis er-
TaderTi qalaqi, sadac imperiis xanis dasawyisSi impera-
toris moneta iWreboda. igi galiis sabaJo sistemisa da
sazRvao kvanZis centrs warmoadgenda. aqve iyo moTavse-
buli galiaSi arsebuli saxelmwifo dawesebulebebic, sa-
dac yovelwliur religiur dResaswaulebs ixdidnen. ase
rom, lionma Zalian male miaRwia warmatebas.
rac Seexeba narbons igi grakxusebis periodSi daarsda.
keisrisa da tiberiusis dros provincia Sevsebul iqna axa-
li gadasaxlebulebiT, ris Sedegadac yvelgan adgilob-
rivi keltebi adgils saqalaqo Tems uTmoben. vieni, keisris
mier ronis sanapiroze daarsebuli kolonia iyo, rogorc
gadasatvirTi navsadguri.
orive qalaqi-provincia galiis mniSvnelovan centrs
warmoadgenda. swored amitom am regionSi qristianobis ga-
vrceleba bevris mTqmelia. miuxedavad orive qalaqis
72
struqturisa, ioli SesaZlebelia vifiqroT, rom qristes
moZRvreba ara marto romaul, aramed adgilobriv keltur
mosaxleobaSic iyo gavrcelebuli. rom araferi vTqvaT am
qalaqebSi mcxovreb aziuri warmomavlobis xalxze. ro-
gorc aRvniSneT, axali religia aq swored imperiis aziuri
nawilidan unda iyos Sesuli.
lionis eklesias mWidro urTierToba hqonda aziis
provinciebTan, romelTa daxmarebiTac igi saswrafod iqna
aRdgenili (aSenebuli) wminda irineos episkoposis mier.
177 wlis lionis ambebis analizi gvafiqrebinebs, rom es
devna ar atarebda gansakuTrebul xasiaTs. igi ufro waagav-
da provinciis municipaluri mmarTvelebis gadawyvetilebas
Wkua eswavlebinaT adgilobrivi qristianebisaTvis, romel-
nic sakmaod mZlavrad iyvnen warmodgenilni qalaqSi.
Cven ar mogvepoveba sabuTi imis mtkicebisaTvis, rom
qristianTa darbeva mezobel provinciebSic gavrcelda.
SesaZloa vivaraudoT, rom man mxolod gamoxmaureba hpova
sasoflo regionebsa da vienaSi. arsebobs meore versiac. am
versiis mixedviT, vienelma morwmuneebma gaiges ra lionis
ambebi myisve iq gaCndnen TavianT diakvan sanktusTan er-
Tad, romelmac Tavis mxriv, didi simamaciT gamoiCina Tavi.
simkacris miuxedavad, devnam ver moicva mTlianad
lionis qristianoba. morwmuneebis sakmaod didi nawili
gadarCa. am SemTxvevaSi, socialurTan erTad ar aris gamo-
ricxuli qveynis politikuri faqtoric. lugundunumi xom
swored im sekvanebis provinciis mniSvnelovan qalaqs war-
moadgenda, romelSic xalxTa didi gamosvlebi CaaxSo mar-
kus avreliusma. aRsaniSnavia is garemoeba, rom am ajanyebaSi
qristianTa monawileobas arc erTi wyaro ar adasturebs.
markus avreliusis damokidebuleba axali religiis
mimdevrebisadmi gvafiqrebinebs, rom II s. II naxevridan impe-
ratorebis e.w. loialuri damokidebuleba qristianebi-
sadmi nel-nela icvleba da aSkarad gansxvavdeba traianes
cnobili pasuxisagan plinius umcrosisadmi.
73
komodusi (180-192 ww.)
74
risi mtkicebis uflebasac gvaZlevs, agreTve, 177 w. lionSi
wamebul qristianTa vinaobis dadgena, sadac monebTan er-
Tad galo-romauli burJuaziis fenebis warmomadgenleb-
sac vxvdebiT.
qristianebis winaaRmdeg Catarebul represiebs morw-
muneni, xSir SemTxvevaSi, dumiliT xvdebodnen. iesos mim-
devrebi mxolod im privilegiebiT sargeblobas moiTxovd-
nen, romlebic imperiaSi sxva monoTeisturi religiis mim-
devrebs — iudevelebs gaaCndaT da SesaZloa TviTonac sar-
geblobdnen manam, sanam iudaizms gamoeyofodnen. es iyo
samxedro samsaxuridan gaTavisufleba, iurisprudencia im
saqmeebisa, romlebic religiur kavSirebs exeboda, saku-
Tari kultis Tavisuflad gavrceleba, rac, Tavis mxriv,
qristianebis mier oficialuri kultidan gadaxvevis da-
mowmebas niSnavda. amave dros qristianobis apologetebi,
icavdnen ra TavianT sarwmunoebas, aRiarebdnen mxolod am
moZRvrebis WeSmaritebas da religiur sakiTxebSi aravi-
Tar daTmobaze ar midiodnen.
1
septimius severusma (193-211 ww.) romis imperiaSi axal dinas-
tias Cauyara safuZveli. severusebis dinastias ekuTvnodnen,
agreTve, misi Svili karakala (211-217 ww.), heliogabalusi (218-
222 ww.) da aleqsandre severusi (222-235 ww.). 217-218 ww. impera-
75
religiaze — iudaizmze da qristianobaze gadasvla "Judaeos
fieri sub gravipoena vetuit idem etiam Christianis sanxit". severusis
brZanebis teqstSi, romelic spancianuss aqvs moyvanili
(`avgustusebis istoriis“ erT-erTi avtori) naTqvamia:
mkacri dasjis SiSis gamo iudaizmze moqceva akrZalulia
da amaves vbrZaneb qristianobis mimarTac. dekretiT
akrZalva iyo dadebuli winadacveTazec (gamonakliss iu-
develebis Svilebi warmoadgendnen). severusis es brZaneba
qristianebis devnis istoriaSi sayovelTao xasiaTis mqone
pirveli oficialuri dokumentia.
gadmocemis Tanaxmad, septimius severusis mmarTvelo-
bis xanaSi, qristianTa wamebis mravali SemTxvevaa cnobili,
rac cariel adgilze ar aRmocendeboda, vinaidan septi-
mius severusis imperatorobis dros wyaroebSi marTlac
fiqsirdeba meore monoTeisturi religiis mimdevrebis
devnis SemTxvevebi. magaliTad, 202 w. karTagenSi (afrika)
morwmuneebis perpetuias, felesites da maTi oTxi Tana-
moazris wamebis ambavi. rogorc perpetuia, ise felesite
sikvdilis Semdeg wmindanebad Seracxes.
gansakuTrebuli ziani qristianebis devnam aleqsand-
riis saRvTismetyvelo skolas miayena. septimius severu-
sis devnas gaeqca udidesi moazrovne klimenti aleqsand-
rieli, romelmac cxovrebis ukanaskneli wlebi kapadokia-
Si gaatara. aleqsandriaSi gardaicvala qristianobis didi
apologetis origenes mama da sxv.
qristianTa represiebi ar cxreboda galiasa da Crdi-
lo afrikaSi. am ukanasknelSi qristes mimdevrebis devna axa-
li ZaliT warmoebda prokonsul skapulas dros 211-212 ww.,
romelmac numidiasa da mavritaniamde miaRwia da mxolod
skapulas gardacvalebis Semdgom Sewyda. am droidan moyo-
lebuli, SeiZleba iTqvas, rom qristianobaze reaqcia uf-
76
ro samxedro da saxelmwifo mosazrebebiT iyo nakarnaxevi,
vidre religiuri da moraluri TvalsazrisiT.
friad sayuradReboa septimius severusis imperatoro-
bis meore mxarec, romliTac vlindeba, rom igi mtrulad ar
unda yofiliyo ganwyobili qristes mimdevrebis mimarT. gan-
sakuTrebiT mas Semdeg, rac igi, rogorc tertuliane gad-
mogvcems, avadmyofobisagan qristianma proklem gankurna.
momdevno imperatorebic — karakala (211-217 ww.) da maxlo-
belaRmosavluri, siriuli RvTaebis heliogabalis (baalis)
kultis Tayvanismcemeli heliogabalusi (218-222 ww.), ar unda
yofiliyvnen qristianobis winaaRmdegni.
77
nebda ra sakuTari Svilis sulier ganviTarebas, qristia-
nobis mxareze ganawyo igi. rac arc aris gasakviri, vinaidan
iulia mamea warmomavlobiT im qveynidan iyo, sadac qristes
mimdevrebi ukve didi xania sakmao raodenobiT cxovrobdnen.
miuxedavad imisa, rom igi warmarTi qurumis ojaxidan iyo
gamosuli, sadac baalis kults scemdnen Tayvans,1 mas naTeli,
yovelgvari crurwmenisagan Tavisufali goneba hqonda.
cnobilma moazrovnem origenem igi qristianobis sibrZnes
aziara,2 rasac ukvalod ar Cauvlia da yvelaze metad impe-
ratoris pirovnebaze aisaxa. magram qristianebisaTvis sruli
Tavisuflebis micema imas rodi niSnavda, rom aleqsandre
severusi axali monoTeisturi religiis aRmsarebeli iyo.
ra damokidebuleba hqonda sinamdvileSi qristianeb-
Tan imperators? SeeZlo ki mas konstantine I didamde erTi
saukuniT adre misi roli Seesrulebina da qristianoba
oficialur religiad gamoecxadebina romSi?
am kiTxvaze dadebiTi pasuxis miReba Zneldeba. aleq-
sandre severusi marTlac sufTa, patiosani, suliT to-
leranti imperatori iyo. cnobili faqtia, rom man Tavis
kerZo samlocveloSi, sadac yoveldRe larebze salo-
cavad midioda apolon tianelis, abraamis, moses, orfeosis
da aleqsandre didis gamosaxulebaTa gverdiT, qristes ga-
mosaxulebac daadgmevina. es faqti ki bevris mTqmelia, ga-
modis, rom macxovars imperatori aRiqvamda ara rogorc
RmerTs, aramed rogorc udides pirovnebas. winaaRmdeg
SemTxvevaSi mis gamosaxulebas ar daadgmevinebda ubralo
mokvdavTa gverdiT, iq sadac adgili ar qonda RmerTebs.
aleqsandre severusi meti simpaTiiT iyo ganmsWvaluli
uSualod qristesadmi, rogorc pirovnebisadmi, vidre
1
misma ojaxma imperias oTxi araCveulebrivi qali misca: iulia
domna, septimius severusis meuRle, misi da iulia mesa da misi ori
qaliSvili — iulia semia da iulia mamea — aleqsandre severusis deda.
2
iulia mameasa da irigenes Sexvedris zust TariRs evsebi kesa-
rieli (saeklesio istoria, VI, 21) ar iZleva.
78
RmerTisadmi da saerTod qristianobisadmi, rogorc re-
ligiisadmi. RmerTebis Tayvanismcemeli imperatori erTi
mxriv, mzad iyo taZari aRemarTa macxovrisaTvis, xolo
meore mxriv, ar surda qristianobas Seecvala sxva kultebi
da gabatonebuli mdgomareoba daekavebina. igi erTdrou-
lad Tayvans scemda isidasa da serapiss, uyvarda kapito-
liumis taZrebis monaxuleba, surda didi dedis dResas-
waulis gadaxda da ar Tvlida ebraelebs uwmindurebad. mas
ar gaaCnda is mtkice nebisyofa, rac mkveTri RonisZiebebis
Casatareblad esaWiroeba mmarTvels, romelic naTlad
gamovlinda konstantine I didis pirovnebaSi.
Sedegad, romis imperiaSi qristianobis oficialur
religiad gamocxadeba TiTqmis erTi saukuniT gadaido.
swored im saukuniT, romlis drosac qristes mimdevrebi
sakuTari arsebobis manZilze yvelaze did devnasa da
Seviwroebas ganicdidnen. axla ara mxolod adgilobrivi
mmarTvelebisa da xalxis brbosagan, aramed imperatorebis
mxridanac, rac ediqtebiT mtkicdeboda.
79
vevebze ar Cerdeba. arafers ambobs amis Taobaze laqtan-
ciusic,1 rac mecnierTa nawils afiqrebinebs, rom devnas
adgili SesaZloa arc ki hqonia. isini aRniSnaven, rom maq-
simines mier axali moZRvrebis winaaRmdeg Catarebul dev-
nas adgili rom hqonoda, amis Sesaxeb sxva wyaroebSic iqne-
boda aRniSnuli. nawili ki ar uaryofs maqsimine Trakielis
dros qristianebis winaaRmdeg mowyobil devnas da aRniS-
navs, rom 235 w. balkaneTsa da dunaize goTuri tomebis
zewolis STabeWdilebis qveS myofma imperatorma marTlac
ganaaxla qristianTa devna, romelic upirveles yovlisa,
sasuliero pirebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. am faqtis
sarwmunoeba Zneli gasarkvevia sxva raime xelSesaxebi masa-
lis uqonlobis gamo. erTaderT wyaros, rogorc ukve aRv-
niSneT, evsebis `saklesio istoria“ warmoadgens.
marTlac, ar aris gamoricxuli maqsimines, am `jalaTi
jariskacis“ imperatorobis dros qristianebis darbevis
SemTxvevebs hqonoda adgili. maSin, rodesac mTel impe-
riaSi mimdinareobda mZime finansuri gadasaxadebis gawera,
qalaqebisa da saganZurTa, mosaxleobis qonebis konfiska-
cia. Zarcva, sikvdiliT dasja Cveulebriv movlenad iTv-
leboda. yovelive amis fonze namdvilad iyo SesaZlebeli
qristianTa devnasac hqonoda adgili, magram es ubralod
qristes mimdevrebisadmi zizRiT ar unda yofiliyo ga-
mowveuli. maqsimines, xom yvelaferTan erTad TviT qveynis
dedaqalaqic sZulda. cnobl faqts warmoadgens isic, rom
Tavisi imperatorobis manZilze igi erTxelac ar Casula
romSi. Cven SegviZlia verwmunoT an ar verwmunoT evsebis,
magram faqti erTia, maqsimines mier qristianTa devnas
adgili kidec rom hqonoda, igi mainc ar gamoiyofoda im
saerTo saSineli mdgomareobidan, romelic qveyanaSi iyo
gamefebuli.
1
laqtanciusi Tavis TxzulebaSi "De mortibus persecutorum" — qris-
tianTa mdevnel imperatorebidan deciusamde mxolod nerons da
domicianes aRniSnavs.
80
filipe arabi (244-249 ww.)
81
Tavi 3
1
deciusis biografia samwuxarod SemorCenili ar aris, mis Se-
saxeb cnobebs mxolod valerianes biografiidan viRebT.
82
tagonizmi senatis partiasa da qristianebs Soris mkveT-
rad gaizarda III s. Sua xanebSi, rasac ver vityviT antise-
natoruli orientaciis imperatorebze, romlebic, SeiZle-
ba iTqvas, metnaklebad wyalobdnen kidec am monoTeisturi
religiis mimdevrebs.
deciusi sakmaod energiuli pirovneba iyo. mas romis
nacionaluri tradiciebis dacva da imperiis krizisidan
gamoyvana surda, romelic misi imperatorobis momenti-
saTvis kidev ufro gaizarda da axal fazaSi Sevida, rom-
lis mniSvnelovan sakiTxs romsa da provinciebs Soris
urTierToba warmoadgenda. Tu markus avreliusis (161-180 ww.)
dros Cven SegviZlia mxolod bundovnad vivaraudoT kavSiri
provinciebSi opozicionerobis zrdas, qristianobis gavr-
celebasa da maTi mTavrobis mier devnas Soris, ukve III s.
Sua xanebSi es kavSiri gacilebiT sagrZnobia. axali mono-
Teisturi religia xdeba provinciis saSualo miwaTmflo-
belebis, municipaluri zeda fenisadmi ukmayofilebis ga-
movlenis erT-erTi forma. miuxedavad imisa, rom qristia-
nuli wyaroebis mixedviT, maT araviTari kavSiri ar hqon-
daT am movlenebTan, mainc episkopos pavle samosatelis
kavSiri palmiras dedofal zinobiasTan, romelic roms
ebrZoda, sawinaaRmdegos amtkicebs.
deciusis imperatorad kurTxevisas qveyana mZime mdgo-
mareobaSi iyo Cavardnili. md. reinisa da md. dunais napi-
rebTan mimdinareobda barbarosebis jarebis Tavmoyra, ro-
melTac gamudmebuli ieriSebi mihqondaT qveynis sasazRv-
ro punqtebze. sul ufro da ufro izrdeboda ajanyebis
kerebis raodenoba provinciebSi, rac adgilebze axal-axa-
li imperatorebis gaCeniT mTavrdeboda. yovelive amas
qveynis ekonomikuri da finansuri dauZlurebac emateboda
da, rac yvelaze sazarelia, Savi Wiri, romelic imperiaSi
daaxloebiT TxuTmeti weli mZvinvarebda. qveynisaTvis
„saSiSi simptomebi“ SeimCneoda sasuliero cxovrebaSic,
romelic axali religiebis gaZlierebaSi gamoixateboda.
imperiaSi gabatonebuli mdgomareoba axla aRmosavlur
83
religiebsa da kultebs eniWebodaT. maT Soris warmmarT-
veli iudaizmi da qristianoba iyo, romelTac ar Camouvar-
deboda miTras, kibelas, didi dedis, serapisis da isidas
kultebi. ax.w. II s. moyolebuli ukve TvalnaTliv gamoCnda
TviT romauli religiis ususuroba, romelic, SeiZleba
iTqvas, marcxdeboda axal konkurentebTan brZolaSi da
meore planze iwevda.
qveynisaTvis am gausaZlis pirobebSi qristianoba Zli-
erdeboda. rac ufro rTuli xdeboda mdgomareoba provin-
ciebSi, miT ufro male vrceldeboda iq axali moZRvreba
(gansakuTrebiT aziasa da afrikaSi). farTovdeboda ekle-
siis gavlena mosaxleobazec. swrafad icvleboda qristia-
nuli Temis Semadgenlobac. simZime axla ukve SeZlebul fe-
nebze gadadioda. III s. romael mebrZolTa didi nawili qris-
tes mimdevari gaxda, rac, Tavis mxriv, qristianTa ricxvis
zrdasTan erTad, afarToebda axali religiis geografiul
areals. roms ukve aRar SeeZlo qristianobis ignorireba.
qveynis socialur simSvides `saSiSroeba“ emuqreboda.
filipeze gamarjvebidan sami Tvis Semdeg, daaxloebiT
249 wlis dekembris bolosa da 250 w. ianvarSi deciusma ga-
mosca brZaneba, romelic ZiriTadad qristianebis winaaRm-
deg iyo mimarTuli. am cnobili ediqtis teqsti samwuxa-
rod SemorCenili ar aris, magram SesaZlebelia misi Sina-
arsis aRdgena dionise aleqsandrielis werilebiT, rome-
lic Semonaxulia evsebi kesarielTan, kiprianes werilebi-
Ta da traqtatis "De lapsis" (dacemulebi) da bolos ormo-
ciode egvipturi papirusis saSualebiT.
teqstis mixedviT, imperiis yvela dasaxlebul punqtSi,
rogorc Cans, dgeboda komisia xuTi wevrisagan, romelTa
mizans warmoadgenda sasamarTlosaTvis waredgina yvela
moqalaqe, raTa TiToeuli maTganisagan mieRwia oficialu-
ri RvTaebebisaTvis msxverplis Sewirva da imperatoris
Tayvaniscema. am nabijiT imperias surda qristianebis
gamoaSkaraveba, vinaidan qristianuli eklesiis kanonebi
krZalavda warmarTul ritualebSi qristes mimdevrebis
84
monawileobas, romelic jer kidev ierusalimis cnobil
saeklesio krebaze iqna miRebuli. amave krebaze dadginda
TavSekaveba kerpebisaTvis Sewiruli sazrdosagan (saqmeebi,
15). isini vinc daniSnul TariRamde ar Seasrulebdnen aR-
niSnul rituals, gasamarTlebulni iqnebodnen pasuxismge-
beli komisiebis mier, romlebic, Tavis mxriv, daSinebis,
cixeSi Casmisa da wamebis meTodebiT, qristianebisagan,
sarwmunoebisagan gandgomas moiTxovdnen. maT vinc impera-
toris brZanebas Seasrulebda specialuri mowmoba Libelli
eZleoda, romelSic maTi vinaoba iyo dafiqsirebuli. ediq-
tiT, rogorc Cans, saxelmwifos ar surda araviTari reli-
giuri kompromisi. deciusi cdilobda uzrunveleyo pro-
vinciebis damorCileba da qristianobis amoZirkva, rome-
lic regionebs saSualebas aZlevda gadaexviaT saxelmwifo
valdebulebisagan.
250 wlis qristianTa devna metnaklebi warmatebiT ro-
mis yvela provincias Seexo. swored deciusis mier qristes
mimdevarTa darbevis periodSi Cndeba pirvelad qristia-
nul sinamdvileSi axali termini "lapsi"1 — dacemuli, rome-
lic maT mimarT ixmareboda, vinc wamebas ver gauZlo da
SiSis qveS imperatoris brZaneba Seasrula. `msxverplni“
ewodebodaT maT vinc sakurTxevelze sakmevlis dawviT
Semoifargla da cxovelebis msxverplSewirvaSi ar miiRo
1
kiprianes episkoposobis dros karTagenSi cnobilia Svidi
saeklesio kreba, romlebic Catarda 251 wlis aRdgomis Semdgom
252 wlis maisSi, 253-254 ww. Semodgomaze, 254,255 da 256 wlebis
1 seqtembers. pirvelma oTxma krebam ganixila deciusis mier Ca-
tarebuli devnis dros warmoqmnil `dacemulTa“ (lapsi) sakiTxi,
xolo samma ki eretikosebis naTloba. merve krebis sakiTxebi,
romelic 252 wels iyo mowveuli SedarebiT ucnobia (P. Moceaux,
Histoir de l’Afrique chretienn, t. 2: 41-65. V. Saxep, Vielitur Frühjahr 257?, 251-
253) pirvel oTx krebaze gansazRvrul iqna `dacemulTa“ ramdeni-
me kategoria da monaniebis ramdenime xarisxi, romlis Semdgomac
isini kvlav iqnebodnen miRebulni dedaeklesiis mier.
85
monawileoba. `turifikatnelebi“ — berZnuli "thur" — ezo,
ezodan gandevnilebi, maT vinc SeZles administraciisa da
mosamarTleebis moqrTamvis gziT eyidaT aucilebeli do-
kumenti Libelli — wignaki. isini vinc gmirulad icavdnen
sakuTar mrwamss, Tavis mxriv, sxvadasxva kategoriebad
iyofodnen. maT vinc umaRlesi wameba — sikvdili miiRes `wa-
mebulebi“ ewodebodaT. vinc sapyrobileSi moxvda, oRond
sisxli ar daRvara `aRmsareblebi“, xolo vinc SiSs gauZlo,
im momentisaTvis yovelgvari Sedegis gareSe `darCenile-
bi“ (gadarCenilebi).
mecnierTa erTi nawili Tvlis, rom devnas dasavleT
provinciebSi, galiasa da espaneTSi, ar hqonda is mrisxane
xasiaTi, rogorc aRmosavleT provinciebSi. Cven SegviZlia
nawilobriv daveTanxmoT am mosazrebas, vinaidan, erTi
mxriv, sarwmunoebisaTvis wamebulTa saxelebi romis dasav-
leT provinciebidan gacilebiT cotaa Semonaxuli. meores
mxriv, karTagenis episkoposis werilidan Cven vigebT, rom
galia da espaneTi ar iyo daculi devnisagan. piriqiT,
qristianTa devna galiaSi Semovida mTeli sigrZe-siganiTo
— aRniSnavs igi. aq mas imdenad mkacri xasiaTi hqonda, rom
morwmuneTa dacema farTod gavrcelda, iseve rogorc
espaneTSi. magaliTad espaneTSi leonisa da astorgas
episkoposi basilidi yidulobs msxverplis Sewirvis
mowmobas (bileTs), xolo misma kolegam merididan mar-
cialma msxverpli Sewira kerpebs.
imis gamo, rom qristianTa raodenoba dasavleTis pro-
vinciebSi procentulad gacilebiT cota iyo aRmosavle-
Tis provinciebTan SedarebiT, galiisa da espaneTis maS-
tabiT devnas procentulad mcire raodenobis mosaxleoba
ganicdida. rac Seexeba ediqtis gatarebis simkacres, qris-
tianTa devnis meTodebi da formebi, provinciis guberna-
torebze iyo damokidebuli.
italiaSi, iseve rogorc saberZneTSi, anatoliasa da
sxva provinciebSi wamebis uamravi SemTxvevaa dafiqsirebu-
li. romSi episkoposi fabieni wamebul iqna 250 w. 20 ianvars.
86
amasTanave, daWeril iqna ramdenime morwmune qristiani —
diakvani nikostratusi da sasuliero pirebi maqsimusi da
mose. amas emateba imperiis msaxurebis msxverplTa saxele-
bi celeriusisa da parTeniusis saxiT, romlebic Zveli
martvilologebis SromebSi figurireben.
evsebi kesarielis `saeklesio istioriam“ (VI,43) Semo-
gvinaxa romis episkoposis korneliusis werili antioqiis
episkoposis fabiusisadmi, romliTac Cven vigeb, rom de-
ciusis mier qristianTa devnisas romSi rCeboda 46 pre-
sviteri, 7 diakvani, 7 ipodiakvani, 42 akolufa (morCili), 52
Semlocveli adamiani, mkiTxveli, mekare da 1500-ze meti
qvrivi da Zabuni (uZluri) (saeklesio istoria, VI, 43).
aseTive suraTi iyo aleqsandriaSi, dionise aleqsandrie-
lis werilis mixedviT. qristianTa devanas masiuri xasiaTi
hqonda aRmosavleTis provinciebSi. magaliTad, smirnaSi
awames mRvdeli pioniusi, efesoSi "Sept Dormants", pergamoSi
— episkoposi kaipusi, antioqiaSi — episkoposi babilasi.
aleqsandre ierusalimeli gardaicvala cixeSi. kiprianem,
grigoli neokesarielma (saswaulmoqmedi), dionise aleq-
sandrielma devnas gaqceviT daaRwies Tavi.
Zneli dasadgenia deciusis cnobili ediqtiT gamow-
veul msxverplTa ricxvi, romelTa Sorisac samxedro mo-
samsaxureebsac vxvdebiT. magaliTad, jariskaci polievqte
melitenadan evfratze.
afrikasac Seexo imperiaSi mimdinare procesebi. dioni-
se aleqsandrieli 17 adamians asaxelebs (evsebi, saeklesio
istoria, VI, 44). aseTive ricxvi moaqvs lukianes — celeria-
nesadmi karTagenis eklesiisaTvis miweril werilSi. aqve
unda aRiniSnos kiprianes werilSi (werili, 6) daculi cno-
ba, romliTac vigebT, rom axali monoTeisturi religiis
mimdevrebisaTvis damaxasiaTebeli iyo erTmaneTis siyva-
ruli, gatana, rom isini gasaWirSi myof xalxs marto ar
tovebdnen da naxulobdnen xolme cixeSi, sadac daSve-
bulni iyvnen presviterebi da diakvnebi.
87
deciusis mier 250 w. gamocemuli ediqtebis Sesaxeb sxva
mosazrebac arsebobs. kerZod, rom libeli, deciusis ediq-
ti exeboda ara marto qristianebs, aramed romis imperiaSi
mcxovreb yvela xalxs. magram es rom ase yofiliyo ediqti
ZiriTadad mainc qristianebs gulisxmobda, vinaidan sxva
kultebi ar ewinaaRmdegebodnen msxverplSewirvis ritua-
lebs, xolo ebraelebi, romelTaTvisac qristianebis gar-
da TavianT rwmenas SeeZlo xeli SeeSala damorCilebodnen
am ediqts, rogorc Cans, ediqtidan iyvnen amoRebulni. Se-
saZloa ediqtis mizans qristianebis gamovlena warmoad-
genda, raTa kanonieri mizezi mieRoT gasworebodnen maT
imperatoris brZanebis SeusruleblobisaTvis. amaze mety-
velebs is faqtic, rom valerianes ediqtSi, agrZelebda ra
deciusis politikas, ukve aRar aris brZaneba msxverplSe-
wirvis Sesaxeb. igi ufro Sors midis da ubralod qristi-
anebis dasjas moiTxovs.
arsebobs azri imis Sesaxeb, rom deciusis devna ar iyo
gansazRvruli, sistematuri politikis Sedegi, rom igi Zi-
riTadad gamowveuli iyo egvipteli qurumebis gamosavle-
nad, rac deciusis imperatorobamde periodis movlenebs
emyareboda. 250 wlis ediqts win uswrebda antiqristianu-
li ajanyeba aleqsandriaSi. cnobilia, rom aseTi gamosvle-
bi mxolod adgilobrivi qristianebis winaaRmdeg tarde-
boda da sazogadoebis radenime cnobili wevris dasjiT
mTavrdeboda. Tu deciusma CaTvala, rom ediqti saWiro
iyo gavrcelebuliyo mTels imperiaze da aiZulebda kidec
SeesrulebinaT igi, devnis gamomwvevi mizezi ufro Rrmad,
mis politikaSi unda veZioT. dionise aleqsandrieli (evse-
bi, saeklesio istoria, VI, 41) sulac ar akavSirebs aleq-
sandriis darbevas deciusis mier qristianebis devnasTan.
piriqiT, misi werilidan naTelia, rom qristes mimdevrebis
darbevis Semdeg, warmarTebma Tavi daanebes maT da erT-
maneTs daerivnen. da rom mxolod deciusis mosvlis Sem-
deg, mTeli aleqsandrieli qristianebi elodebodnen dev-
nis dasawyiss.
88
aseTive mdgomareoba iyo karTagenSic. kipriane karTa-
genidan wavida jer kidev ediqtamde iq dawyebuli anti-
qristianuli gamosvlebis gamo. rogorc Cans, senatis par-
tiis mier dasmuli imperatori ukve adre iyo cnobili
qristianTa mimarT arakeTilganwyobiT da rodesac igi
qveynis erTpirovnuli mmarTveli gaxda, qristianebi ukve
elodnen mis mier axali devnis dawyebas. axali religiis
mtrebma igrZnes ra, rom maT ukan Zlieri sayrdeni iyo, Se-
sabamisad, saWirod CaTvales Riad da aqtiurad gamosuli-
yvnen qristianebis winaaRmdeg. imperiaSi meore monoTeis-
turi religiis mimdevrebze nadiroba, romelic deciusma
daiwyo, Sewyvetil iqna mxolod misi gardacvalebis Semdeg.
90
meodaT TavianTi uflebebi da wodebebi. maTi qoneba kon-
fiskacias eqvemdebareboda, xolo TviTon isini igzavne-
bodnen mZime samuSaoebze.
rogorc vxedavT, meore ediqti, ZiriTadad maRali wo-
debis qristianebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. naTelia,
rom maTi ganadgurebiT imperators qristianobis amoZirk-
va surda, vinaidan isini politikur mowinaaRmdegeebad mo-
iazrebodnen. imperators esmoda, rom Zlieri religiis
arseboba Zlieri organizaciis gareSe SeuZlebelia. Sesaba-
misad, ebrZoda ra qristanul organizacias, imavdroulad
ebrZoda qristianul rieligiasac. imperatori cdilobda
gaenadgurebina opoziciurad ganwyobili zeda fena. imav-
droulad, saxelmwifo xazina unda Sevsiliyo mdidari
qristianebis qonebis konfiskaciis xarjze. es organizacia
unda gaenadgurebinaT misi xelmZRvanelebis — klirebis
umaRlesi warmomadgenlebis CamoSorebiT.
ediqtebi imperiaSi mTeli simkacriT sruldeboda. romSi
wamebul iyo episkoposi siqsti II da mravali diakvani, gar-
dacvlilTa Soris vxvdebiT romis aristokratiis warmomad-
genlebsac. dasavleTis provinciebSic sakmaod iyvnen qris-
tianobisTvis wamebulebi. magaliTad, kasiusi da viqtorene
klermonidan. espaneTSi 259 w. ianvarSi episkoposi fruqtuo-
susi taragonadan cocxlad dawves or diakvanTan erTad.
ediqtebis Sesruleba gansakuTrebuli sisastikiT ga-
moirCeoda aRmosavleTis provinciebsa da afrikaSi, sadac
qristianoba TiTqmis warmmarTvel religias warmoadgenda.
258 w. xalxis darbeva warmoebda lambezSi, wamebulTa So-
ris vxvdebiT karTagenis episkopos kipirianes. wminda kip-
rianes 258 w. 14 seqtembers Tavi mokveTes. 258 w. 23 maiss
karTagenSi dasjil iqna mravali qristiani. afrikaSi xal-
xis darbeva grZeldeboda 260 wlamde. aseTive mdgomareoba
iyo palestinaSi, egvipteSi, kapadokiasa da aRmosavleTis
sxva provinciebSi.
valerianes mier Catarebulma qristianebis devnam uku-
Sedegi gamoiRo, moxda is risic imperatorsa da provin-
91
ciebis mmarTvelebs yvelaze metad eSinodaT. daiwyo ek-
lesiis centralizaciis procesi. eklesiis poziciebi ki-
dev ufro gamyarda. 257-258 ww. devnas, SeiZleba iTqvas,
morwmuneni momzadebulni Sexvdnen, vinaidan maTTvis igi
ucxo xils ar warmoadgenda. devnas ar gamouwvevia `dace-
mulebis“ axali talRis gaCena, risi erT-erTi mizezic,
drois is mcire monakveTi iyo, romlis ganmavlobaSic qris-
tianTa or udides devnas hqonda adgili.
1
avrelianes gansakuTrebuli dideba palmiras samefos dapy-
robam moutana. zinobias (publius septimius odenates qvrivi)
droindeli palmira gadaWimuli iyo palmiras samxreTidan meso-
potamiamde. rac yvelaze mniSvnelovania palmiras samefoSi sru-
li SemwynareblobiT sargeblobda yovelgvari religiuri moZRv-
reba. mTel regionSi qristianuli Temebi ayvavebas ganicdidnen.
siriul enaze iTargmna biblia, romelic `peSitas“, anu `ubralos“
saxeliT aris cnobili da dResac udidesi roli eniWeba bibliis
uZvelesi teqstis rekonstruqciisaTvis. gnostikosma bardezan-
ma udidesi kvali datova istoriaSi am Targmanis gamo, IV sau-
kunis pirvel naxevarSi edesaSi aRmocenda siriuli efremis sko-
la. es iyo egzegetikuri literaturis didi aRmavlobis periodi.
2
romis, rogorc xmelTaSuazRvispireTis imperiis restavracia
III saukunis meore naxevridan iwyeba, romelic galienusis me-
93
Tavisi mmarTvelobis dasawyisSi avreliane SesaZloa
winaswarmetyvelebda ra saxelmwifosa da eklesias Soris
kavSiris momgebianobas, qristes mimdevrebisadmi sakmao
loialobas iCenda. am periodSi man gadadga kidec momge-
biani nabiji qveynis sagareo politikis TvalsazrisiT,
daexmara ra romis qristianul eklesias eretikos pavle sa-
mosatelis winaaRmdeg brZolaSi, rodesac misi kavSiri
palmiras dedofal zinobiasTan aSkara gaxda.
avrelianes damokidebuleba qristianebisadmi ufro
naTeli gaxda maSin, rodesac saqme qveynis simSvides Seexo.
am periodSi daiwyo xalxis mRelvareba qveynis dedaqalaqsa
da provinciebSi, romlebic imperatorma mTeli sisastikiT
CaaxSo. aqve unda aRiniSnos mis mier gadadgmuli nabiji
qveynis saerTo damonebisaken. zogierTi wyaros mixedviT
(laqtanciusi, evsebi), Tavisi mmarTvelobis bolo wels av-
relianem gamosca cruenta edicta — sisxliani ediqti, romelic
yvela qristianisagan qristianobis uaryofas da msxverpl-
Sewirvas moiTxovda. evsebi ufro frTxilad saubrobs am
sakiTxze. kerZod igi aRniSnavs, rom avrelianem Secvala
qristianebisadmi damokidebuleba, gadawyvita ra gamoeca
ediqti, romelic maT winaaRmdeg iyo mimarTuli, magram
RvTis nebiT igi gardaicvalao. ediqti Tu marTla gamoica,
igi gamoicemoda avrelianes imperatorobis bolo wels,
mis gardacvalebamde ramdenime TviT adre.
94
avreliane imavdroulad, SeiZleba iTqvas, atarebs re-
ligiur reformas. igi romis warmarTobisaTvis damaxasia-
Tebel uamrav RmerTs aerTianebs erT `uZleveli mzis
kultSi“, romelsac, Tavis mxriv, tendencia hqonda mono-
Teizmisaken da, romelic qveyanaSi yvelaze gavrcelebul
RvTaebas warmoadgenda. man romSi, marsis moedanze, aR-
marTa kidec imperiis umaRlesi RvTaebisa da mfarvelis
`uZleveli mzis“ ("Sol invictus") taZari. paralelurad qveya-
naSi daiwyo uZvelesi romauli taZrebis aRdgena, rac im-
peratoris axali politikis Sedegs warmoadgenda. yoveli-
ve es ki gansazRvrul mizans emsaxureboda — msoflio im-
periisaTvis moiZebna erTiani religia, mieca misTvis re-
ligiuri safuZveli, riTac qveynis Seryeul Zalauflebas
gaamagrebda, rac sabolood 274 w. mzis kultis saxelmwifo
oficialur kultad aRiarebiT damTavrda, magram, miuxe-
davad amisa, imperatoris ganzraxvas realizacia ar ewera.
sparseTis winaaRmdeg omis sawarmoeblad gamgzavrebuli
avreliane samxedro SeTqmulebis msxverpli gaxda, romlis
avtorebadac senatis dajgufeba moiazreba.
1
diokletiane atarebda ioviusis (Iovius — iupiteridan warmoe-
buli) tituls.
96
leTis problemebis mogvarebis sakiTxi Tavis megobar mar-
kus avreliuss valerius maqsimianes1 (285-305 ww.) miando.
285 wels igi keisrad daniSna, xolo erTi wlis Semdeg av-
gustusoba uboZa. Sedegad qveyanam ori imperatori miiRo,
ris Semdegac yvela brZaneba orives saxeliT gamodioda.
293 wlisaTvis naTeli gaxda, rom or imperators gau-
Wirdeboda gadaewyvita qveynis saSinao da sagareo sirTu-
leebi, ris gamoc TiToeulma maTganma dainiSna TanaSemwe
(keisari). es daniSvnebi Catarda erTsa da imave dRes, 293
wlis 1 marts. diokletianem nikomediaSi Tavis keisrad
daniSna galeriusi (293-311 ww.). xolo maqsimianem konstan-
cius I qlorusi (293-306 ww.). miuxedavad imisa, rom keisrebi
mxolod imperatorebis TanaSemweebi iyvnen, TiToeuli
maTgani samarTavad imperiis garkveul teritorias iRebda.
Sesabamisad, saxelmwifo oTx nawilad aRmoCnda gayofili.
diokletiane marTavda Trakias, azias, siriasa da egviptes.
galeriusi balkaneTis naxevarkunZuls Trakiis garda, maq-
simiane italias, espaneTsa da afrikas, konstancius I qlo-
rusi galiasa da britaneTs. istoriaSi mmarTvelobis es
sistema `tetrarqiis“ (oTxTa mmarTveloba) saxeliT Sevida.
unda aRiniSnos is faqtic, rom arc erTma imperatorma ro-
mi ar airCia Tavis sataxto qalaqad. diokletiane cxovrob-
da nikomediaSi, galeriusi sirmiumSi, maqsimiane — milanSi,
konstancius I qlorusi ki trevirSi (axlandeli triri).
diokletianem imperia axali politikuri principiT
daanawila. man romis saxelmwifo diocezebad dayo (berZ-
nuli sityvisagan "diocesis" — mmarTveloba). sul 12 diocezi
iyo: 1. aRmosaleTi (egvipte, kirenaika, siria, mesopotamia,
arabeTi), 2. ponto, 3. azia (mcire azia), 4. Trakia (Trakia da
qvemo mezia), 5. mezia (qvemo mezia, aqaia, epiri da kreta), 6. pa-
nonia da noriki, 7. italia (siciliiTurT), 8. viena (samxreT
1
diokletianesTan erTad maqsimianec atarebda RvTaebriobis
tituls — herkuliuss (Herculius — herkulesidan warmoebuli).
97
galia), 9. galia, 10. britaneTi, 11. espaneTi, 12. afrika (ki-
renaikidan atlantis okeanemde).
Zalauflebis aseTma dayofam pirvel periodSi dade-
biTi Sedegi gamoiRo. diokletiane aqtiurad moqmedebda,
man CaaxSo bagaudebis ajanyeba milanSi, blemiebis ajanyeba
egvipteSi (296 w.). Semdeg daiwyo brZola sasanianTa sparse-
Tis winaaRmdeg, romelmac aiRo armenia da mesopotamia. maT-
Tan sabrZolvelad jer galeriusi iqna gagzavnili, rome-
lic damarcxda, magram Semdgom diokletianes daxmarebiT
romaelebma daikaves armenia. sparseTTan zavis dadebis
Sedegad ki imperiam mesopotamiis didi nawili Caigdo xelT
(297 w.). manamde galeriusma iazigebTan da karpebTan omis Se-
degad, gaamagra imperiis dunaispireTis sazRvrebi. maqsi-
miane warmatebiT ibrZoda mavritaniuli tomebis winaaRm-
deg afrikaSi (296 w.). konstancius I qlorusma gaanadgura
karauziis memkvidre aleqti, waarTva ra mas galebis nav-
sadguri da britaneTi. aseTive warmatebiT moqmedebdnen
imperiis danarCeni mmarTvelebic. ase rom, III saukunis bo-
losaTvis TiTqmis mTeli imperiis teritoriaze likvidire-
buli iyo separatistuli moZraobebi. imavdroulad, gamagre-
buli iqna qveynis sazRvrebi, romlebic kidev ufro gaizarda.
diokletianes SorsmWvretel saSinao da sagareo poli-
tikas wiTel zolad gasdevs misi qveynis religiuri sakiT-
xisadmi araswori damokidebuleba. III s. romis imperiaSi
arsebuli saerTo religiuri suraTi, arc diokletianes
mmarTvelobis dros Seicvala. qveyanaSi warmmarTvel re-
ligiebad isev iudaizmi da qristianoba rCeboda. rac Se-
exeba warmarTul panTeons, aq mniSvnelovan rols, isev
aRmosavluri RvTaebebi TamaSobdnen. kvlav arsebobda im-
peratoris kulti, romlis Tayvaniscema qveynis politi-
kur Tu religiur cxovrebaSi monawileobisaTvis auci-
lebel pirobas warmoadgenda. miuxedavad imisa, rom romis
aristokratia, ZiriTadad erTguli rCeboda tradiciebisa
da Tayvans scemda Zvel romaul kultebs, qveynis cxovre-
baSi mniSvnelovani roli mainc qristianul religias eni-
98
Weboda. arsebobs mosazreba imperator diokletianes coli-
sa da qaliSvilis qristianuli aRmsareblobis Sesaxeb.
rogorc aRvniSneT, diokletianes gadawyvetili hqon-
da romis Zveli didebis aRdgena, risi miRwevac erTiani
saxelmwifo religiis gareSe SeuZlebeli iyo. gamWriaxi,
analitikuri gonebis mqone imperatori amas kargad xedav-
da da Sesabamisad, arCevanis winaSe idga — dabruneboda
Zvel, ukve dromoWmul kultebs, Tu Tavisi xalxisTvis Se-
eTavazebina axali religiuri samyaro. bunebiT konserva-
tori imperatori, SeiZleba iTqvas, swor gaTvlas ver
akeTebs da aqcents mzard, sayovelTaod misaReb axal mo-
noTeistur moZRvrebaze ki ar akeTebs, aramed romis uZve-
les warmarTul RvTaebebze, romelTa saSualebiTac ime-
dovnebs, rom gaaZlierebs imperias da ganamtkicebs mis sa-
gareo politikas. am SemTxvevaSi imperators gacnobiere-
buli ar hqonda is momenti, rom Zveli romauli RvTaebebis
batonobis xana karga xania dasrulda da maTken mobruneba
istoriuli procesis Semobrunebis tolfasi iyo. yovelive
amis gaTvaliswinebiT, Cven SegviZlia davaskvnaT, rom re-
ligiuri sakiTxi diokletianes politikaSi yvelaze sust
rols warmoadgenda, risi Sedegic savalalo aRmoCnda
qveynis socialuri cxovrebisaTvis. gaerTianebis magivrad
miRebul iqna kidev ufro didi, manamde arnaxuli daqsaqsva,
vinaidan provinciebis orTodoqsalur qristianobas nel-
nela sasaxlis karis aristokratia upirispirdeba, rac SeuZ-
lebelia ar asaxuliyo qveynis saSinao cxovrebaze, romlis
umniSvnelovanes faqtoradac TviT imperatori gvevlineba.
diokletiane ebrZoda yovelgvar axal movlenas qvey-
nis religiur cxovrebaSi. am fonze ar aris gasakviri misi
reaqcia imperiisaTvis ucxo religiebis, maniqevelobisa da
qristianobisadmi.
maniqevelobas safuZveli romis imperiis mezobel qve-
yanaSi — sparseTSi eyreba III s. Sua xanebSi. religiis Semqm-
nelad gvevlineba mani (215-277 ww.), romelic wamebiT mok-
luli iqna sparseTis mefis bahram I (sasanianTa dinastia)
99
brZanebiT 277 w. manis swavleba CvenTvis ZiriTadad cnobi-
lia egviptisa da CineTis, Turqestanis teritoriaze aRmo-
Cenili manuskriptebis meSveobiT, romelTa nawili moZRv-
rebis Seqmnis periods ganekuTvneba, xolo nawili VIII s-s.
Cvenamde moaRwia arabi mwerlebis Txzulebebma, romel-
Tagan yvelaze adrindeli IX s. TariRdeba da im qristiani
avtorebis Sromebma, romlebic ZiriTadad manis doqtrinis
winaaRmdeg gamodiodnen. umniSvnelovanes Zegls warmoad-
gens e.w. Acta Archelai, romelic maniqevelobis Sesaswavl
erT-erT uZveles wyarod moiazreba, amitom oriod sity-
viT SevCerdebiT masze.
Acta Archelai Cvenamde nawilobriv berZnul, nawilobriv
laTinur enaze moaRwia. mas ZiriTadad III s. bolosa da IV s.
dasawyiss miakuTvneben. a.l. kaci Acta Archelai-s 296-303 ww.
aTariRebs, Tvlis ra mas diokletianes mier maniqevlebis
winaaRmdeg dawyebuli brZolis ideologiur dokumentad.
h. piuSi da a. harnaki ki IV s. meore meoTxedSi nikeis I msof-
lio krebis Semdgom periodSi Seqmnil Zeglad moiazreben.
Acta Archelai-is mixedviT, SesaZlebeli xdeba manis mo-
ZRvrebis socialuri aspeqtis Seswavla. Cven naSromis Si-
naarsis gadmocemisagan Tavs SevikavebT. ubralod aRvniS-
navT, rom am ZeglSi SeiZleba gamoiyos sami ZiriTadi na-
wili. 1) swavleba dualizmis Sesaxeb, 2) kosmogoniuri miTi
da 3) swavleba sulis Sesaxeb.
manis sikvdilidan Zalian male maniqeveloba gavrcel-
da saprokonsulo afrikaSi (Africa proconsularis), saidanac III s.
70-iani wlebis bolos Sevida romis imperiaSi da, rogorc
Cans, farTod moikida fexi. igi sinkretul religias warmo-
adgenda, romelic aerTianebda iranul zoroastrizms, qris-
tianobas (mis gnostikur formebSi), budizms da gviananti-
kuri xanis filosofiur swavlebas. mani Tavis winamorbe-
dad budas, zaratuStras da iesos Tvlida. maniqevelobis
safuZvels samyaros dualisturi gageba warmoadgenda.
manis moZRvreba yvelaze metad romis imperiis dabal
fenebsa da soflis mosaxleobaSi gavrcelda, gansakuTre-
100
biT romis aRmosavleT provinciebSi. igi ainteresebda ga-
naTlebul xalxsac, vinaidan Seicavda antikuri filoso-
fiis, kerZod neoplatonizmis ideebsac, magram am moZRv-
rebis saidumlo mistikurma ceremoniebma qveynis dawinau-
rebul fenebSi fexi ver moikida.
rogorc vxedavT, maniqeveloba Tavisi arsiT gansxvav-
deboda romis imperiaSi arsebuli religiebisagan. amas
emateba is faqtic, rom igi imperiaSi romis winaaRmdeg sa-
omar moqmedebaSi myofi qveynidan Sedis, ris gamoc Se-
saZloa imperatorma maniqeveloba Tavidanve aRiqva, ro-
gorc qveynisaTvis miuRebeli moZRvreba, xolo misi mim-
devrebi, rogorc imperiaSi arsebuli mexuTe kolona. Cven
mier gamoTqmul mosazrebas ganamtkicebs maniqevelebis
winaaRmdeg 297 w. 31 marts gamocemuli ediqti, romelic or
saintereso moments Seicavda: 1) rom maniqeveloba romSi
SeiWra sparseTidan da 2) rom igi meamboxeTa seqtaa, romel-
mac jer kidev sparseTs miayena bevri boroteba (Cod. Greg.
XIV,4). Tu Cven romis imperiaSi arsebul movlenaTa msvle-
lobas Tvals gavadevnebT, davinaxavT, rom imperator di-
okletianes mier 297 w. gamocemuli ediqti yovelive amis
logikur Sedegs warmoadgenda, vinaidan arc erTi mo-
azrovne qveynis mmarTveli ar dauSvebda imperiisaTvis
miuRebeli religiis gavrcelebas Tavis samflobeloSi.
Sedegad, manis mimdevrebi romSi kanongareSe gamocxaddnen
da daiwyo maTi devna. zemoaRniSnuli ediqtis mixedviT,
manis moZRvrebis Sesaxeb wignebi unda damwvariyo. sasu-
liero pirni sasamarTloebs unda gadacemodnen da maRa-
roebSi samuSaod gaegzavnaT. maTi qoneba ki konfiskacias
daeqvemdebareboda.
maniqevelobis winaaRmdeg ilaSqrebda ara marto impe-
ria, aramed orTodoqsaluri qristianuli eklesiac. miu-
xedavad imisa, rom manis moZRvreba damoukidebel reli-
gias warmoadgenda, qristianuli eklesiis warmomadgen-
lebi mas eresis (mwvaleblobis) saxeliT moixseniebdnen.
mxedvelobaSi gvaqvs evsebi kesarielis `saeklesio isto-
101
ria“ (VII, 31), rac rig mkvlevarT safuZvels aZlevs iva-
raudon, rom maniqeveloba romis imperiaSi qristianuli
eresis formiT iyo gavrcelebuli.1
1
III s. bolosaTvis qristianul eklesiaSi ramdenime eresi ar-
sebobda, rac qristianuli moZRvrebis ZiriTad dogmatur sakiT-
xebze msjelobis Sedegs warmoadgenda. evsebi kesarielis mixed-
viT, eresebi imperiaSi erTi meoris miyolebiT Cndeboda. fi-
lastriusi Tavis TxzulebaSi `eresebis Sesaxeb“ qristianul
eklesiaSi 150 eress iTvlida. eresebad moiazreboda yvela qris-
tianuli religiuri seqta, romelic saeklesio dogmis winaaRm-
deg gamodioda. maT ZiriTadad romis imperiis aRmosavleT pro-
vinciebSi eyrebodaT safuZveli.
eresul mimdinareobad iTvleboda iudeo-qristianoba — adre-
qristianuli mimdinareoba, romelsac ierusalimSi eyreba safuZ-
veli. ebionitebi da nazarevelebi — iudeo-qristianobis erT-
erTi ZiriTadi mimarTulebis mimdevrebi, Tvlidnen, rom mesia
ukve movida, magram imavdroulad, saWiro iyo moses kanonebis
dacva. montanizmi — Camoyalibda mcire aziaSi montanis mier II s.,
romelic Tavs meored mosvlis mauwyeblad Tvlida. qadagebda
samyaros dasasruls da 1000 wlovani samefos dasawyiss, aske-
tizms. montanistebi Tavs adreqristianuli kavSirebis (Temebis)
tradiciebis gamgrZeleblebad moiazrebdnen. gnosticizmi —
warmoadgenda sxvadasxva gnostikuri jgufebis, seqtebis da
eklesiebis gaerTianebas. novatianeloba — safuZveli eyreba
romSi III s. saxeli eresis damaarseblis novatianes mixedviT mi-
iRo. qristianuli eklesia yvelanairad ebrZoda mas. aRsaniSnavia
is garemoeba, rom novatianelebs swavleba ar hqondaT gadmo-
cemuli TavianT wignebSi. nestorianeloba — safuZveli romis
aRmosavleT provinciebSi eyreba. isini Tvlidnen, rom ieso
macxovrisagan damoukideblad arsebobda misi adamianuri buneba.
aqve unda davasaxeloT monofizitoba, romlis mimdevrebic
aRniSnavdnen, rom iesos hqonda ara ori buneba — RvTaebrivi da
adamianuri, aramed mxolod erTi — RvTaebrivi. xeliasteloba —
misi mimdevrebi aTaswleulis bolos elodnen meored mosvlas,
romlis Semdegac dedamiwaze damyardeboda gancxromis aTas-
wleuli. maT xelmZRvanelobda nepoti — egvipteli episkoposi.
eklesia mTeli ZaliT ebrZoda mas. cnobilia dionise aleqsand-
rielis Tavgamodebuli winaaRmdegobac, romelmac maT winaaRm-
deg dawera `aRTqmis Sesaxeb“. arianeloba — safuZveli IV s. da-
102
evsebi eress, am SemTxvevaSi, maniqevelobis mimarT
xmarobs mxolod imis gamo, rom mas Camoyalibebuli re-
ligiis saxiT ar aRiqvams. xedavs ra maniqevelobaSi im re-
ligiur sinkretizms, romelic manis moZRvrebis deda-
azrSia Cadebuli. Zneli warmosadgenia romis imperiaSi
mcxovreb xalxs, imperators da miTumetes qristianuli
eklesiis winamZRvrebs erTmaneTSi areodaT qristianoba,
romelsac ukve samsaukunovani istoria gaaCnda erTiani
dedaeklesiiT, romelic erT-erTi yvelaze gavrcelebuli
religia iyo qveyanaSi da axladSemosuli manis moZRvreba,
romelic, rogorc ukve aRvniSneT, mravali religiis na-
erTs warmoadgenda. amas emateboda is faqtic, rom maniqe-
veloba Zveli da axali aRTqmis principebTan SeuTanxmeb-
lobas qadagebda da uaryofda moses mkacr kanonebs, rom-
lebsac mdidrebisas da SeZlebulebisas uwodebda. rom
araferi vTqvaT manis damokidebulebaze ieso macxovri-
sadmi. zogierT Tavis naSromSi igi mas cruwinaswarmety-
vels uwodebda, zoggan iesos adamianad miiCnevda, romlis
meSveobiTac RvTaebrivi qriste moqmedebda, zoggan ki
aRniSnavda, rom ieso — adamiani saerTod ar arsebobda —
iyo mxolod adamianis bundovani gamosaxulebiT arsebuli
qristes RvTaebrivi suli.
103
IV s. dasawyisisaTvis dioklitianes religiuri poli-
tikis sisuste sul ufro naTeli xdeboda. imperatorma
TiTqmis 18 wlis ganmavlobaSi ver SeZlo Zveli romauli
RvTaebebis wina planze wamoweva da imperiisaTvis erTiani
religiis miwodeba, romelic qveynis ideologiur sayrde-
nad iqceoda. amas daerTo romis sagareo mdgomareobis
damZimeba, ramac, Tavis mxriv, xalxis gausaZlisi yofa ga-
moiwvia. maniqevelebis devnasa da ganadgurebas qveynisaT-
vis dadebiTi Zvrebi ar moutania. IV saukuneSi seqtaTa
raodenoba araTu Semcirda, aramed axali mimdevrebic ki
gaiCina. rogorc zemoT aRvniSneT, imavdroulad adgili
hqonda sasaxlisa da provinciis aristokratiis intere-
sebis Sejaxebas, ris gamoc orive mxare, gansakuTrebiT ki
isini, vinc imperatoris uaxloes garemocvas warmoadgen-
da, Tavisi poziciebis gansamtkiceblad mTeli ZaliT cdi-
lobdnen diokletianeze zewolas. gulxeldakrefilni arc
warmarTi qurumebi isxdnen, romlebsac kargad esmodaT,
rom imperatori krizisidan gamosvlas qmediTi RonisZie-
bebis gatarebaSi xedavda da yvelanairad cdilobdnen
dartymis simZime maTTvis yvelaze `saSiS“ moZRvrebaze
gadaetanaT. icodnen ra diokletianes crurwmenis Sesaxeb,
kargad SeZles am sakiTxiT lavireba da sakuTari intere-
sebis dacvis gamo qristianul eklesias mZime dartyma
miayenes, rasac Sedegad qristianTa kidev erTi, yvelaze
saSineli devna mohyva romis imperiaSi.
maniqevelebis winaaRmdeg gamoqveynebuli ediqtidan
6 wlis Semdeg, rodesac ramdenime maRali funqcionerisa
da keisar galeriusis waqezebiT, xolo Semdgom apolonis
orakulTan konsultaciis Sedegad, imperatori mivida im
daskvnamde, rom saWiro iyo bolo moeRo uRmerTobisaTvis
imperiaSi da gadamwyveti brZola daiwyo qristianobis
winaaRmdeg, romlisTvisac irCevs simboluri datvirTvis
TariRs — 23 Tebervals, Zveli romauli dResaswaulis —
terminalis dRes da 303 w. qmnis mniSvnelovani religiuri
datvirTvis dokuments, romelic meore dRes 303 w. 24 Te-
104
bervals iqna gamoqveynebuli. masalis Sesaswavlad umniSv-
nelovanes wyaros warmoadgens evsebi kesarielis `saekle-
sio istoria“ da laqtanciusis "De mortibus persecutorum"
(mdevnelebis sikvdilis Sesaxeb).
diokletianes mier qristianTa devnis gamo romis isto-
riis am monakveTs istoriografiaSi `wminda mowameTa era“
ewoda.
ediqtis mixedviT, eklesiebi unda dangreuliyo, saRv-
To wignebi unda damwvariyo, xolo qristianebis qoneba
konfiskacias daeqvemdebareboda. armiidan da saxelmwifo
aparatidan idevneboda yvela viszec eWvi hqondaT, rom
qristes rjulis aRmsarebeli iyo. ambobdnen, rom diokle-
tianes meuRle prisca da qaliSvili valeriac iZulebulni
iyvnen monawileoba mieRoT msxverplSewirvaSi, raTa maT
qristianobaSi aravis Seetana eWvi. gaxurebuli devnis
dros nikomediaSi, diokletianes sasaxleSi cecxli gaCnda,
romelic qristianebs dabraldaT. istoria meordeboda.
diokletianes sisastike qristianTa mimarT am ediqtiT
ar Semofarglula. pirvels kidev ramdenime ufro damam-
Zimebeli brZaneba mohyva II da III ediqtebis saxiT. II ediqtis
Tanaxmad, yvela sasuliero piri unda daeWiraT, xolo III
ediqtis mixedviT, msxverplSewirvaze Zlierdeboda kont-
roli da sapatimroebidan Tavisufldebodnen is qristia-
nebi, vinc msxverpli Sewires RmerTebs (evsebi, saeklesio
istoria, VIII, 6:10), rac Seexeba danarCen morwmuneebs, isini
saSinel wamebas ganicdidnen (evsebi, saeklesio istoria,
VIII, 6:8).
wyaroebidan CvenTvis cnobili ar aris am ori dadge-
nilebis zusti TariRi. meore ediqts mecnierTa umetesoba
303 w. aTariRebs. xolo mesames mkvlevarTa nawili 304 w. da-
sawyisiT, nawili ki 303 w. 17 seqtembramde periods miakuTv-
nebs. rac Seexeba meoTxe ediqts, igi pirveli ediqtis ga-
mocemidan meore wels (Eusebius, Mart. Palest., 3,1) 304 wlis
Semodgomaze gamodis, romelic mimarTuli iyo palestinis
105
gubernatorisadmi. `dae ganadgurdes sityva qristiani“ —
"Nomen Christianorum de leto" , aRniSnuli iyo masSi.
ediqtis SeqmnaSi didi roli iTamaSa galeriusma, vinai-
dan im dros diokletiane avadmyofobda, saidanac ukve
naTlad gamoCnda keisris (galeriusis) damokidebuleba am
sakiTxisadmi. bolo ediqtis mixedviT, rogorc laqtanciu-
si gadmogvcems (Lactance, Mort, Pers., 15,4), brundeboda de-
ciusis procedurebi — imperiis yvela mcxovrebs msxverp-
li unda Seewira warmarTi RvTaebebisaTvis. rogorc vxe-
davT, qristianTa devnis organizatorebad romis aRmo-
savleT provinciebis gamgeblebi — diokletiane da gale-
riusi gvevlinebian.
qristianTa devnis es yvelaze rTuli periodi daax-
loebiT cxra wels 303-312 ww. grZeldeboda.1 aRsaniSnavia
is garemoeba, rom devna, romelic samxedroebsa da sa-
moqalaqo administracias Seexo, Tavidan ar atarebda iseT
sastik xasiaTs, magram droTa ganmavlobaSi igi TandaTan
izrdeboda da farTo masStabebs iRebda.
sayuradReboa, rom qristes mimdevrebis devna Tavisi
xasiaTisa da intensivobis mixedviT, gansxvavdeboda romis
imperiis sxvadasxva provinciebSi. dasavleTSi, romelsac
diokletianes kolega maqsimiane marTavda, gamoqveynebuli
iyo mxolod erTi — pirveli ediqti. italiaSi, espaneTSi da
Crdilo afrikaSi — maqsimianes samflobeloSi devnas adgi-
li hqonda, magram ara iseTi sastiki formiT, rogorc
aRmosavleTis provinciebSi da is ar gagrZelebula 304
wlis iqiT, Tumca aqac dafiqsirebulia qristianTa wamebis
SemTxvevebi, rolmelTa zusti ricxvis dadgena Zneldeba.
romSi daiRupnen petre, marselini, sebastiani, agnesi da
1
samecniero literaturaSi gabatonebuli TvalsazrisiT, qris-
tianTa wameba 311 wlamde grZeldeboda, magram viTvaliswinebT
ra imperiaSi Seqmnil situacias, miviCnevT, rom qristes mimde-
varTa devnis dasasrulad SeiZleba CaiTvalos 312 w. 28 oqtom-
beri — konstantines maqsenciusze gamarjvebis TariRi.
106
sxv. aseTive mdgomareoba iyo omolasa da sirakuzSi. afri-
kaSi cnobilia xalxis masebis egzekuciis SemTxvevebi, sa-
dac bevri episkoposi iZulebuli iyo wirva SeeCerebina
eklesiebSi, xolo wminda wignebi iZulebis wesiT gadaecaT
damsjelTaTvis. winaaRmdeg SemTxvevaSi isini sikvdiliT
isjebodnen, ris naTel dadasturebasac warmoadgens afri-
kis episkoposis — feliqsis mkvleloba wminda wignebis ga-
dacemaze uaris gamo. aRsaniSnavia is faqtic, rom iyo Se-
mTxvevebi, rodesac sasuliero pirni sruliad gansxvave-
buli xasiaTis wignebs aZlevdnen damsjel razmebs, rom-
lebic rig SemTxvevebSi, Tvals xuWavdnen am faqtebze.
maqsimianes msgavsad iqceva konstancius I qlorusic,
romelic Tavis mmarTvelobis adgilebSi, galiasa da bri-
taneTSi mxolod pirvel ediqts aqveynebs.
rac Seexeba romis aRmosavleT provinciebs, CvenTvis
isini gansakuTrebul mniSvnelobas iZenen im ubralo
mizezis gamo, rom dasavleT saqarvelos teritoriis erTi
nawili, kolxeTis zRvispira qalaqebi (afsarunti, fazisi,
sebastopolisi, pitiunti) Zv.w. 37 wlidan moyolebuli jer
romis vasaluri saxelmwifos `polemonis pontos“ (kapa-
dokiis pontos) SemadgenlobaSi iyvnen Seyvanilni, xolo
polemon II sikvdilisa da am ukanasknelis samflobeloebis
aneqsiis Semdeg, `provincia pontod“ gadaqcevis Sedegad
ax.w. 63 wlidan imperiis Semadgeneli nawili gaxades da da-
savleT saqarTvelos cixe-simagreebSi Caayenes pontoelTa
garnizonebi, romlebic Semdgom romaelma legionerebma
Secvales, ris gamoc romauli legionebi aRmosavleT Savi-
zRvispireTis teritoriaze romis samxedro-sazRvao flo-
tis sayrden punqts warmoadgendnen, ramac daaxloebiT sam
saukunes gastana. aq saqme bevrad mZimed iyo. rogorc impe-
ratori (diokletiane), ise keisari (galeriusi) daundob-
lad eqceodnen qristianebs. isini TiTqos erTmaneTs ejib-
rebodnen ediqtebis Seqmnasa da Sesrulebis simkacreSi.
rogorc ukve aRvniSneT, diokletianes erT-erTi wamqe-
107
zebeli pirveli ediqtis gamocemaSi swored galeriusi iyo,
romelic meoTxe ediqtis Tanaavtoradac gvevlineba.
diokletianes mmarTvelobis qveS myof teritoriaze —
egvipteSi, palestinaSi, siriaSi, pontoSi, qristianTa yve-
laze Zlieri devnis faqtebia dafiqsirebuli, romelTac
arnaxuli sisastike axlda Tan. ase magaliTad, 303 wlis 23
aprils, paraskev dRes iqna dasjili giorgi kapadokieli.
niSandoblivia rom qristianobamiRebuli romaeli legio-
nerebi mTeli mesame saukunis manZilze ganicdidnen devnas.
magaliTad, deciusis periodSi egvipteSi, galeriusis im-
peratorobisas iudeaSi, magram diokletianesa da maqsi-
mianes mmarTvelobisas isini yvelaze didi politikuri
teroris qveS imyofebodnen. Teologebis mier aRiarebuli
am devnis erTaderTi mizezi, aris is, rom armiaSi ukve aRar
SeeZloT ganexorcielebinaT religiuri sinkretizmi, rome-
lic aucilebeli iyo disciplinisaTvis. qristianTa RmerTi
ar aRiarebda warmarTul ritualebs. imperators surda
aekrZala is momTxovni morali, romelic jariskacebs agr-
Znobinebda gansxvavebas maT da warmarTebs, qristes aRmsa-
reblebsa da imperatoris kultis Tayvanismcemlebs Soris.
ar aris gamoricxuli, rom eklesiis mamebi da Zveli qris-
tianobis apologetebi SesaZloa aWarbebdnen, rodesac
aRiarebdnen armiaSi eretikosebis simcires.
qristianebis winaaRmdeg dawyebuli represiebi grZel-
deboda. devnisagan arc arabeTi da mesopotamia iyo da-
culi. Cven am regionebs kargad vicnobT wminda wignebis me-
SveobiT, romlebSic dawvrilebiT aris aRwerili qristes
mimdevarTa wamebis faqtebi.
qristianTa devna-Seviwroeba mimdinareobda aRmosav-
leT SavizRvispireTis qalaqebSic, rac arqeologiuri
gaTxrebiTac dasturdeba. am mxriv, mniSvnelovan masalas
warmoadgens Zveli pitiuntis teritoriaze, samarovnis
ZiriTadi Txrilis centralur nawilSi, wriuli nagebobis
kedlis nawilSi aRmoCenili adgilobrivi qviSa-qvis mono-
108
liTisagan damzadebuli stela, romelsac Ziri motexili
hqonda. misi SerCenili maqsimaluri sigrZe 73,7sm. sigane
30sm. monoliTis zeda nawilze amoWrilia oTxkuTxa 2,5sm.
siRrmis foso 13,4sm X 7sm zomisa, romelSic Tavis mxriv,
Taviseburi budea gakeTebuli 11 X 4,5sm. rkinis jvris Ca-
sadgmeli. rkinisave jvari nawilobriv aris SemorCenili.
jvriani bude saguldagulod daufaravT Rariani 0,7sm.
sisqis kramitis naWrisagan gamoWrili specialuri 13sm X 7sm
zomis sarqveliT, romelic kirxsnariT gamoulesavT. adgi-
lobriv qristianebs jvris, qristianuli simbolos, rac
Tavisi ideiT dakavSirebuli iyo qristes mowameobriv sikv-
dilTan, ucxo Tvalisagan, warmarTebisagan damalva sur-
daT. rogorc g. lorTqifaniZe aRniSnavs, SesaZlebelia Ta-
vis droze stela faruli qristianis samarxze iyo aRmar-
Tuli, mogvianebiT ki, rogorc saamSeneblo masala, moxvda
ucnobi daniSnulebis mxares nagebobis wriul kedelSi, ise
rom mSenebelisaTvis misi saidumlo arc ki gamxdara
cnobili. g. lorTqifaniZe stelas milanis 313 wlis ediq-
tamde diokletianes imperatorobis periodiT aTariRebs.
Cveni azriT, stelaSi Cadebuli jvris arqaulobidan da im
faqtidan gamomdinare, rom samarovani ukve III s. inten-
siurad iyo dasaxlebuli, romelzec yoveli mexuTe samar-
xi qristianebs ekuTvnodaT, da rom amave saukunis Sua
xanebSi qristianebi aranakleb devnasa da Seviwrovebas ga-
nicdidnen, stela SesaZlebelia III s. Sua xanebiT — deciu-
sisa (249-251 ww.) da valerianes (253-260 ww.) imperatorobis
periodiT daTariRdes.
sagulisxmoa is garemoeba, rom 303-304 ww. gamoqveyne-
buli ediqtebis Sedegad, gamowveul devnas didi wina-
aRmdegoba xvdeboda morwmuneTa mxridan. magram iyo e.w.
`gadacemis“, `Cabarebis“ (laTinuri — "traditio") faqtebi, ro-
melmac, Tavis mxriv, `Cambareblebis“ winaaRmdeg mimar-
Tuli moZraoba warmoSva, ramac sabolood donatistebis
didi sqizmis (berZnuli — σχίσμα, ganxeTqileba) saxe miiRo.
109
romis imperia ax.w. IV s. dasawyisSi da qristianebi
110
liciniusi (308-324 ww.) daniSna, miando ra iliriis marTva,
sul male maqsimine daza (305-313 ww.) Tavs avgustusad acxa-
debs, rasac galeriusi iZulebuli iyo daTanxmeboda. ase
rom 308 wlisaTvis imperiaSi oTxi kanonieri avgustusi iyo
— galeriusi, konstantine, liciniusi da maqsimine daza,
romelTac ematebaT arakanonieri keisari romSi — maq-
senciusi da uzurpatori afrikaSi — licius domicius
aleqsandre (308-311 ww.). igi Tavis mxriv, maqsenciuss eda-
veboda Zalauflebas.
311 wlisaTvis galeriusi mixvda, rom avgutusebs Soris
ufrosi liciniusi darCa. 312w maqsenciusma afrikeli
uzurpatoris likvidacia moaxdina, Seekra ra maqsimine
dazas liciniusisa da kostantines winaaRmdeg. rac Seexeba
konstantines, igi 312 wlamde TiTqmis ar iRebda samoqa-
laqo omSi monawileobas da did yuradRebas uTmobda
armiis gawvrTnas, rac italiaSi, pos xeobaSi, misi SeWris
dros maqsenciusis armiis ganadgurebis mizezi xdeba. Sem-
deg konstantine romSi gaemgzavra da dedaqalaqis maxlob-
lad maqsenciusi kidev erTxel daamarcxa. gaqceuli maq-
senciusi md. tibrSi daixrCo 312 w. 28 oqtombers.
maqsenciusis damarcxebis Semdeg konstantine didi zei-
miT Sevida romSi da maqsenciusis samflobeloebi (italia,
afrika da espaneTi), Tavisas (galia da britaneTi) SeuerTa.
imave wels, konstantinesa da liciniusis milanSi Sexvedris
Semgom, xelmoweril iqna milanis cnobili ediqti.
qveyanaSi arsebuli aseTi aramyari politikuri situa-
cia, romlis drosac mTeli datvirTva xalxis masebze mo-
dioda, ra Tqma unda, gavlenas iqoniebda imperiaSi arsebul
religiur mdgomareobaze, romlis erT-erT umniSvnelo-
vanes sakiTxs imperiasa da qristes rjulis aRmsarebel
xalxs Soris urTierToba warmoadgenda.
kvlav sxvadasxva mdgomareobaSi aRmoCnda aRmosavleT
da dasavleT provinciebi, rasac avgustusebis pirov-
nebebTan erTad provinciebSi arsebuli politikuri si-
tuacia ganapirobebda. Tumca qristianTa devna dasavleT
111
provinciebSic grZeldeboda (galia, britaneTi, espaneTi),
romelTac yvelaze metad Seexo avgustusebis brZola
pirvelobisaTvis. 305 wlis bolomde igi aq mainc Sesus-
tebul xasiaTs atarebda da axlos ver midioda aRmosav-
leTis provinciebSi arsebul situaciasTan. aRsaniSnavia
is faqtic, rom wyaroebSi qristianTa devnis SemTxvevebi aq
308, 309 da 310 wlebSic fiqsirdeba, ris mizezsac ufro
politikuri sakiTxi warmoadgenda da ara maTi religiuri
kuTvnileba. amis naTel magaliTad SeiZleba CaiTvalos Crdi-
lo afrika, sadac qristes mimdevarTa devna-Seviwrovebis
avtorad uzurpatori domicius aleqsandre (308-311 ww.)
gvevlineba. swored amis gamo, aq qristianTa devnis dasas-
rulad misi sikvdilis TariRia miCneuli.
aRmosavleTSi piriqiT, politikuri situaciis stabi-
luroba mmarTvelebs saSualebas aZlevda meti yuradReba
daeTmoT religiuri sakiTxisaTvis da gaegrZelebinaT qris-
tes mimdevarTa devna. galeriusi agrZelebs arc Tu didi
xnis win dawerili ediqtebis gamoqveynebas. Sedegad, aq qris-
tianTa daWerisa da wamebis SemTxvevebi grZeldeba, rasac
misi memkvidris maqsimine dazas pirovneba emateba, romelic
kidev ufro energiulad axorcielebs qristianTa devnas.
galeriusi jer kidev keisrobis periodidian moyole-
buli iseTive sisastikiT eqceoda qristianebs, rogorc
Tavis droze diokletiane. cnobilia meziaSi, makedoniaSi,
dalmaciaSi, panoniaSi momxdari qristianTa masobrivi wa-
mebis SemTxvevebi. qristianebis, am monoTeisturi religi-
is mimdevrebis aqtiuri devna imperiaSi 311 wlamde grZel-
deboda. aRmosavleTis im provinciebSi, romlebic Cabare-
buli hqonda maqsimine dazas, SeiZleba iTqvas, gaZlierda
kidec qristianTa devna, ris mizezadac maqsimine dazas
religiuri fanatizmi gvevlineba, romelmac, am sakiTxSi,
Tavis biZas sagrZnoblad gadaaWarba. amis naTel magaliTs
jer kidev 306 w. maqsimine dazas mier yvela qalaqis ma-
gistratisadmi gagzavnili werilebi warmoadgens, romleb-
Sic igi miTiTebebs iZleoda imis Taobaze, rom saWiro iyo
112
yvela mcxovrebs aucileblad Seewira msxverpli RmerTe-
bisaTvis. im qristianebs, romlebic uars ityodnen brZane-
bis damorCilebaze klavdnen. ufro xSirad mainc adamianTa
wamebis da damaxinjebis SemTxvevebia dafiqsirebuli, rac
maqsimine dazas sabrZanebloSi karga xans grZeldeboda.
311 wlis aprilis bolosaTvis qristianebis Sesaxeb azri
ecvleba mis erT-erT upirveles mters galeriuss, rome-
lic iyo ra seriozulad avad ucnobi, momakvdinebeli se-
niT da xedavda ra moaxloebul aRsasruls, gardacvale-
bamde erTi kviriT adre, 311 wlis 30 aprils aqveynebs meo-
re monoTeisturi religiis Sewyalebis sagangebo ediqts,
romlis teqsti Cawerili laqtanciusis mier, Tavis berZ-
nuli TargmaniT Semonaxulia evsebi kesarielis `saeklesio
istoriaSi“ (VIII,17).
ediqti gamoqveynebuli iyo oTxi imperatoris — gale-
riusis, konstantines, liciniusisa da maqsimine dazas saxe-
liT. miuxedavad imisa, rom maqsimine daza Cvenamde moRweul
teqstSi ar fiqsirdeba, mainc savaraudoa, rom misi xel-
mowera iqneboda, rogorc imperiis erT-erTi Tanagamgeblisa.
es dokumenti iwyeba im faqtis aRiarebiT, rom qris-
tianTa devna samarTliani iyo. `qristianebma daimsaxures
dasja, radgan uari Tqves winaparTa kultebze, magram vi-
naidan uZlurni varT aRmovfxraT maTi sijiute — iZule-
bulni varT davuTmoT“ — aRniSnulia brZanebaSi.
ediqti qristes mimdevrebs TavianTi kultis Tayvanis-
cemisa da Sekrebebis aRdgenis nebas aZlevda im SemTxvevaSi
Tuki igi qveynis simSvides ar daarRvevda — dae, iyvnen
qristianebi da aSenebdnen TavSeyris adgilebs, raTa maT
araferi gaakeTon sazogadoebrivi wesrigis winaaRmdeg
(VIII,17) — Cawerilia brZanebaSi. es tolerantuli ediqti si-
cocxles unarCunebda da itanda maT (qristianebs) rogorc
aucilebel borotebas.
brZanebis Seswavla saSualebas gvaZlevs davaskvnaT,
rom mis Semdgenels, xedavda ra qristianobisaTvis dama-
xasiaTebel prozelitizms, aRelvebda is faqti, rom qris-
113
tes mimdevrebs propaganda ar gaewiaT sakuTari reli-
giisaTvis. rogorc ediqtidan Cans, galeriusisaTvis am
brZanebis gamocema iZulebiT nabijs warmoadgenda da ara
qristianebisaTvis raime uflebebis micemis survils, ra-
sac misi cxovrebac adasturebs. galeriuss ar uyvarda axa-
li RmerTi da misi mimdevrebi. momakvdinebeli senis Sey-
raSic ki igi qristianTa RmerTs adanaSaulebda.
SeiZleba vivaraudoT, rom es ediqti galeriusma kons-
tantines gavleniT Seadgina. ramdenad Caeria am sakiTxSi
konstantine Zneli saTqmelia, magram arc am faqtis gamo-
ricxva SeiZleba, vinaidan arsebuli oTxi imperatoridan
swored konstantine iyo qristianebis mimarT loialurad
ganwyobili. galeriusis mier 311 wels gamocemuli ediqti
namdvilad iZulebiT xasiaTs atarebs, romelic, Sedgeni-
lia raRac auxsneli, Seucnobeli SiSis qveS myofi ada-
mianis mer, razec brZanebis bolo nawili migvaniSnebs, ro-
melSic galeriusi qristianebisagan moiTxovs SeTxovon
TavianT RmerTs misi janmrTeloba da respublikis keTil-
dReoba (evsebi, saeklesio istoria, VIII,17), rac TavisTavad
qristes aRiarebis tolfasia.
am brZanebis istoriuli mniSvneloba fasdaudebelia,
vinaidan igi saxelmwifos mier qristianebis SerigebisaT-
vis gadadgmul pirvel nabijad gvevlineba, romelic SeiZ-
leba aRqmul iqnas, rogorc saxelmwifosa da qristianul
eklesias Soris dadebul pirvel oficialur SeTanxmebad,
rac sabolood nikeis I msoflio saeklesio krebaze da-
gvirgvinda 325 w.
311 wlis ediqtis gamoqveynebis Semdgom romis imperiis
TiTqmis mTel teritoriaze qristianebis devna SeCerda, gar-
da maqsimine dazas sambrZaneblo olqebisa, sadac avgustusma
(maqsimine daza) misi gamoqveyneba saWirod ar CaTvala.
galeriusis sikvdilis Semdeg, 311 w. 5 maiss, imperiis
aRmosavleTi nawili Suaze gaiyves maqsimine dazam da
liciniusma. pirvels ergo aziuri provinciebi da egvipte.
meores — balkaneTi da dunaispireTi. SeTanxmeba garegnu-
114
lad TiTqos mSvidobian iers atarebda, magram sinamdvi-
leSi orive mrZanebels erTmaneTTan saomrad samxedro
Zalebi hyavda gamagrebuli bosforsa da helespontze. maq-
simine dazas — aziidan, liciniuss — evropidan.
maqsimine dazam 311 wlis Semodgomidan (noemberi) kvlav
aqtiurad gaagrZela qristianTa devna. akrZala maTi sasaf-
laoebze (sarkofagebze), eklesiebSi Sekreba. ganaxlda
qristianTa wamebac. ucnobia sadamde gastanda misi aseTi
TavzexelaRebuli saqcieli, rom ara kvlav politikuri
situacia, romelic, SeiZleba iTqvas, mxsnelad moevlina
qristes mimdevrebs. male igi maqsimine dazas sawinaaRmde-
god Seicvala, rac konstantinesa da liciniusis daaxloe-
bam gamoiwvia. liciniusi SeuerTda konstantines da kavSi-
ris gansamtkiceblad colad misi da konstanca SeirTo.
maqsimine dazas mier qristianTa devna savaraudod 312 w.
28 oqtombramde, maqsenciusis — misi mokavSiris gardacva-
lebamde gagrZelda. Semdeg, man Seafasa ra qveyanaSi arse-
buli situacia, mixvda, rom ori avgustusis — konstanti-
nesa da liciniusis pirispir marto aRmoCnda (isini am mo-
mentisaTvis mokavSireebi iyvnen), iZulebuli iyo Tavis
sambrZanebloSic gamoeqveynebina 311 wlis ediqti da for-
marulad mainc daenebebina Tavi meore monoTeisturi re-
ligiis mimdevrebisaTvis.
1
pirvelad kodeqsebis wigni e.w. Codex Gregorianus, romelic
adreanedan moyolebuli yvela kanons (konstituciebs) Seicavda,
Sedgenil iqna diokletianes periodSi 294 w. meore kodeqsi e.w.
Codex Hermogenianus ki konstantines imperatorobis dros 314 w.
116
Cven ar SevudgebiT dawvrilebiT milanis ediqtis teqs-
tis gadmocemas, ubralod aRvniSnavT, rom igi SeiZleba or
nawilad gaiyos. pirveli, romelSic religiuri aRmsareb-
lobis Tavisuflebazea saubari. kerZod, rom amieridan
TiToeuls SeeZlo im religiis mimdevari yofiliyo, rom-
lisac surda da rom es Tavisufleba SeuzRudavi iqneboda
(Liberam aqute), spobdnen ra yvela manamde arsebul SezRud-
vas da meore, romelic qristianebis qonebriv, sazogadoeb-
riv, kerZo Tu pirad uflebebze mogviTxrobs. qristes
mimdevrebs ubrundebodaT maTi devnis dros warTmeuli
qoneba, eklesiebi, sasaflaoebi. kerZo pirebs ki, romelTac
saxelmwifom Tavis droze aCuqa eklesiebis qoneba, usas-
yidlod unda daebrunebinaT igi. saxelmwifo, Tavis mxriv,
imeds iZleoda, Tu warmarTebis moTxovna samarTliani
iqneboda, xazina maT zarals aunazRaurebda.
313 wlis milanis ediqtis Seqmnisa da mniSvnelobis Se-
saxeb, romlis mixedviTac qristianuli sarwmunoeba sxvaTa
Tanabar uflebebSi dgeboda da saxelmwifos gansakuTre-
buli mzrunvelobis qveS imyofeboda, gansxvavebuli azri
arsebobs, Tumca erTi SexedviT, igi TiTqos yvelasaTvis
naTeli unda iyos. zogierTi mkvlevari am brZanebis Sefa-
sebisas movlenebs win uswrebs da misi gamoqveynebis Ta-
riRs romis imperiaSi qristianobis oficialur religiad
gamoqveynebis TariRad miiCnevs. zogi ki am ediqtis gamoqvey-
nebas potenciuri monoTeizmis mosvlis tolfasad aRiqvams.
Zneli warmosadgenia konstantines qristianTa yvelaze
sastiki devnis dasasrulidan sul cota xanSi, niadagis
momzadebis gareSe, qristianoba qveyanaSi gabatonebul re-
ligiad gamoecxadebina, vinaidan, rogorc cnobilia, am mo-
noTeisturi religiis mimdevrebis devnis erT-erT mizezs
imperiis mosaxleobis im nawilis ganwyoba warmoadgenda,
romelTac qristianebis mimarT rig SemTxvevebSi, SemorCe-
nili hqondaT siZulvili. pirveli qristiani imperatoris
siZliere swored mis mier situaciis swor gaTvlasa da
ubadlo analizSi mdgomareobda.
117
Cven davadgineT, mivceT qristianebsa da sxva reli-
giuri mrwamsis matarebelT Tavisuflad aRiaron is reli-
gia, romelsac isini aniWeben upiratesobas. amieridan Cven,
qristanebs uflebas vaZlevT daicvan TavianTi mrwamsi —
aRniSnulia ediqtSi. konstantine da liciniusi brZanebaSi
ramdenjerme imeoreben erTsa da imave azrs, rom isini
Cuqnian qristianebs da yvela sxva religiuri aRmsareb-
lobis xalxs Tavisuflebas. teqstSi arsad ar aris saubari
imis Sesaxeb, rom qristianoba sxva religiebze maRla idga
da upiratesoba eniWeboda. imperatorebi ediqtiT Riad
acxadebdnen, rom amieridan TiToeuls miecemoda ufleba
im religiis mimdevari yofiliyo, romlisac surda da rom
es Tavisufleba SeuzRudavi iqneboda.
cnobilia, rom saxelmwifoSi religia nacionalobis
gamovlenis erT-erT TvalsaCino saxes warmoadgenda. Ti-
Toeul qveyanas sakuTar kanonebTan erTad sakuTari RvTa-
ebebic gaaCnda, romlis uaryofac SeuZlebeli iyo moqa-
laqeobis uaryofis gareSe. ikrZaleboda ucxo religiebis
daSvebac. manam, sanam adgilobrivi religiebis saxelmwi-
foebi arsebobdnen, arc erT saxelmwifo mmarTvels ar
mosvlia azrad gamoeyenebina religiuri Semwynareblobis
kanoni. TviT udidesi moazrovneebic ki amis sastiki wi-
naaRmdegni iyvnen. magaliTad platoni — gavixsenoT misi
e.w. Sophronistere (sapyrobile) da ciceroni — erT-erTi yve-
laze Tavisufali pirovneba, romelic aRniSnavda, rom ara-
vis hqonda ufleba yoloda cal-calke RmerTebi, eRia-
rebina Sereuli kultebi, Tu saxelmwifo ar miiRebda maT.
TviT romSic, sadac yvela warmarTi kulti misaRebi
iyo da erTi SexedviT ar ebrZodnen monoTeistur reli-
giebsac ki (amis sxvadasxva mizezebi arsebobda), religiuri
Tanasworobis idea warmoudgeneli fufuneba iyo (am SemTx-
vevaSi saubari gvaqvs swored Tanasworuflebianobaze da
ara saxelmwifoSi romelime religiis daSvebaze). TviT ise-
Ti toleranti imperatori, rogoric aleqsandre severusi
118
iyo da qristianebis mimarT garkveul simpaTiasac ki amJRav-
nebda, religiur Tanasworuflebianobaze ar saubrobs.
Tu 311 wlis galeriusis brZaneba ZiriTadad qristia-
nebis devnis Sewyvetisaken iyo mimarTuli, 313 wlis mila-
nis ediqts qristianoba ukve sxva religiebis rangSi ahyav-
da da ara umetes amisa. rogorc aRvniSneT, milanis ediqtis
mixedviT, romis imperiaSi pirvelad iqna oficialurad
aRiarebuli religiuri Tavisufleba.
Cven am brZanebis istoriul da religiur mniSvnelobas
namdvilad ar vayenebT Crdils, magram, Cveni azriT, igi
SeiZleba aRqmul iqnes im erT-erT oficialur dokumen-
tad, warmarTobidan qristianobaze gadasvlis erT-erT
SemaerTebel rgolad, romelsac konstantine Tanmimdev-
ruli politikiT axorcielebda am wlebSi (311-325 ww.) —
galeriusis ediqtidan moyolebuli nikeis I msoflio sa-
eklesio krebamde. Sesabamisad, Secdoma iqneboda milanis
ediqtis calke, damoukideblad ganxilva mis gamoqveyne-
bamde da gamoqveynebis Semgom momxdari movlenebis gaana-
lizebis gareSe.
konstantine didma milanis ediqtiT pirvelad gailaSq-
ra arsebuli kanonebis winaaRmdeg da yvela erT rangSi da-
ayena, riTac safuZveli Cauyara monoTeisturi saxelmwi-
fos Camoyalibebas, razec mis mier SemdgomSi gadadgmuli
nabijebi metyveleben. pirveli rasac igi akeTebs aris is,
rom qristianul Temebs, klirebs da saeklesio nagebobebs
mTel rig SeRavaTebs aZlevs. Codex Theodosianus (XVI, 2, 1:7)
vigebT, rom 313 w. konstantine klirebs aTavisuflebs de-
kurionatis simZimisagan. 315 w. brZanebiT, romliTac
mtkicdeba saimperatoro domenis (resprivatae) gaTavisufle-
ba saxazino gadasaxadisagan. mis Tanabrad ayenebs ekle-
siebs ecclesial catholical saeklesio saojaxo samRvdeloebis
sawinaaRmdegod. 319 w. kliris wevrebs yvela gadasaxadidan
aTavisuflebs. imave 319 w. episkoposebs eniWebaT iuris-
prudencia samoqalaqo saqmeebSi, ris Sedegadac yvela
qristians SeeZlo Tavisi saqmis gadatana episkoposis sa-
119
samarTloSi, Cveulobrivi sasamarTlo instanciis gverdis
avliT. 319 welsve akrZalul iqna monaTa gaTavisuflebis
axali forma eklesiaSi episkoposis winaSe da qristianuli
religiidan gamomdinare, kvira — `RvTis dRe“ romSi ofi-
cialuri `dasvenebis dRed“ gamocxadda. imave wels ekle-
siebs gansakuTrebuli ufleba miecaT SeeZinaT anderZiT
damtkicebuli qoneba. 323 w. brZanebiT ki aikrZala qris-
tianebisaTvis warmarTul ritualebSi monawileobis Zal-
dataneba. Tu aqamde eklesiebi Tavad qristianTa Sewiru-
lobaTa xarjiT igeboda, 324 wlis Semdeg konstantine
eklesiebis aSenebas samefo xazinis saxsrebiT akanonebs. ase
rom, mxolod am RonisZiebebis gatarebis Semdgom SegviZ-
lia qristianTa privilegirebul da gabatonebul mdgoma-
reobaze saubari, rasac Sedegad 325 wlis nikeis I msoflio
saeklesio kreba mohyva.
120
daskvna
122
romis imperatorTa nusxa
127
gamoyenebuli literatura
129
430, sous la responsabilité de Charles et Luce Pietri, avec la collabor. de
J. Viarne, L. Brottier, A. Chauvot, Y. Puval, Paris, 1995.
42. Knipfing J. H., The Libeli of Decius Persecution, dans H. Th.R. 16,
1923, p. 345-359.
43. Lane Fox R., Païens et chrétiens, La religion et la vie religieuse dans
l’Empire romain de la mort de Commode au concile de Nicée, trad. R.
Alimi, M. Montabrut et E. Pailler, Toulouse. Presses Universitaires du
Mirail, 1997.
44. Laporte J., La Biblle et les origines chrétienness, Paris, 1996.
45. Lewis N., La Mémoire des Sables. La vie en Égypte sous la domination
romaine. Préface et traducition de Pierre Chuvin, Paris, 1988.
46. Luderitz G., What is the Politeuma? Studie in Early Jewish Epigraphy,
Leiden, New York, Köln, 1994.
47. Martin J.-P., Pouvoir et religions de l’avènement de Septime Sévère u
concile de Nicée (193-325 ap. J.-C.), Paris, 1998.
48. Meyers Eric M., Les Rabin et les premiers chrétien, Archéologie et
Histoire, Paris, 1984.
49. Moreau J., La Persécutions du Christianisme dans l’Empire roman, Paris,
1956.
50. Prigent P., L’Art des premiers chrétiens : L’héritage culturel et la foi
nouvelle, Paris, 1995.
51. Reinach S., Cultes, Mythes et Religions, Paris, 1996.
52. Simon M., La Civilisation de l’ Antiquité et le Christianisme, Paris, 1972.
53. Sotomayor M., La Iglesia en la España romana, Historia de la Iglesia en
España, Madrid, 1979.
54. Taylor J., Why were the Disciples First called "Christians" at Antioch?
(Achs 11 : 26), RB, 101 : 1, 1994, p.75-94.
55. Ubiňa J. F., Doctrine rituel et hiérarchie dans les premières communau-
tés Chrétiennes d’Hispania, DHA, 17, 1, 1991, p. 401-422.
a basilidi, 86
abraami, 78 bahram I, 99
adriane, 32, 63, 66, 67, 68, 123, bolotovi v., 15
137 g
avgustine, 28, 43, 52
gaiusi, 19, 38, 95, 126
avreliane, 51, 93, 94, 95, 125,
galeriusi, 95, 97, 98, 104, 106,
138
aTanase, 37, 55, 103 107, 108, 110, 111, 112, 113,
114, 116, 119, 126
aTanase aleqsandrieli, 37
galienusi, 89, 92, 93, 95, 125,
aTanase didi, 103
138
aleqsandre
giorgi kapadokieli, 108
aleqsandrieli, 37
golubcova n. i., 15, 58
aleqsandre
grakxusebi, 72
ierusalimeli, 87
greguari g., 14
aleqsandre severusi, 18, 75,
77, 78, 79, 92, 118, 124, 138 d
amonius saka, 9
dagro g., 14
amoniusi, 28
deciusi, 51, 82, 83, 84, 85, 87,
anton didi, 28
88, 89, 106, 108, 122, 125, 138
antoninusebi, 42, 44, 63, 68
domiciane, 45, 51, 52, 62, 64,
apolon tianeli, 18, 78
80, 123, 125, 126, 137
ariozi, 103 domicila, 13, 62
aristotele, 30 donini, 49, 62
arnobiusi, 43 diokletiane, 11, 27, 45, 46,
b 51, 94, 95, 96, 97, 98, 99, 100,
101, 104, 105, 106, 107, 108,
baali, 77, 78 110, 112, 116, 122, 126, 128,
bar-koxba, 32, 67 138
barnaba, 21
131
dionise aleqsandrieli, 81, irodioni, 38
84, 87, 88, 102 isida, 57, 84
dionise korinTeli, 38 iulia domna, 19, 78
dion kasiusi, 53, 82 iulia mamea, 77, 78
dion qrizostomusi iulia mesa, 78
(oqropiri), 64 iulia semia, 78
drevsi, 59 iupiter kapitoliumi, 32, 62
e iustine, 6, 7, 70
iustosi, 21
evsebi kesarieli, 10, 27, 30,
37, 39, 66, 67, 68, 70, 74, 78, k
79, 87, 90, 101, 102, 105, 113, kaipusi, 87
116, 128 kaligula, 19, 123
elene, 116
karakala, 75, 77, 124
erma, 11
kasiusi, 91, 95
efremi, 93
kaci a. l., 15
v kibela, 84
valeriane, 51, 82, 88, 89, 90, kipriane, 9, 43, 44, 45, 84, 85,
91, 92, 109, 122, 125, 138 87, 89, 90, 91
viperi r., 59 klavdiusebi, 13, 17, 18, 54, 63
vitius epigafusi, 71 klavdiusi, 19, 24, 37, 53, 94,
123, 125
z klimenti, 8, 9, 11, 20, 36, 38,
zaratuStra, 100 39, 40, 62, 76
zinobia, 93 klimenti aleqsandrieli, 8,
9, 20, 36, 76
i klimenti romaeli, 39
iakobi, 21, 26, 32 komodusi, 63, 74, 123, 138
ignasi, 66 konstantine, 10, 46, 48, 78, 79,
ieso, 7, 12, 21, 23, 29, 30, 53, 74, 106, 110, 111, 113, 114, 115,
75, 100, 102, 103, 121 116, 117, 118, 119, 122, 127,
ilarion didi, 28 128, 138
ilarioni, 28 konstanca, 115
ioane, 6, 25 konstancius I qlorusi, 45,
ioviusi, 96 97, 98, 107, 110, 126
ioseb flaviusi, 61, 72 korneliusi, 39, 87
irineosi, 8, 12, 38, 43, 44, 45, kublanovi l., 16
64, 73
132
l meTode olimpieli, 28
laqtanciusi, 11, 43, 53, 62, melitoni, 52, 71
80, 94, 105, 106, 113, 116 miTra, 5, 47, 84
livia druzila, 19 minicius timiniusi, 42
levinskaia i., 15 minicius fundanusi, 67
liciniusi, 111, 114, 115, 116, momzeni T., 57, 58
118, 127 moretini h., 14
licius domicius moro J., 14
aleqsandre, 111 mose, 21, 78, 87, 102, 103
luka, 15, 33, 53 n
lukiane, 13, 30, 34, 87
lusti h., 14, 57 namfani, 41
lucius cezari, 19 nepoti, 102
nerva, 63, 64, 123
m neroni, 19, 38, 39, 40, 51, 52,
maTe, 6 58, 59, 60, 61, 70, 80, 123, 137
makari, 32 nikifore kaliste, 38
makrianusi, 90 o
makrioni, 76
mani, 99, 100, 101, 103 origene, 9, 10, 11, 12, 20, 76, 78
markozi, 6, 21, 36 oroziusi, 53
markus avreliusi, 7, 41, 51, orfeosi, 18, 78
63, 68, 69, 73, 74, 82, 83, 97, p
123, 138
marselini, 106 pavle, 6, 11, 21, 22, 24, 25, 26,
marcia, 74 28, 29, 33, 37, 38, 39, 40, 43,
60, 83, 94
maqsenciusi, 110, 111, 115, 126
pavle samosateli, 83, 94
maqsimiane, 97, 98, 106, 107,
paxomi, 28
108, 110, 126
maqsimine, 51, 55, 79, 80, 110, perpetuia, 42, 76
111, 112, 113, 114, 115, 124, petre, 21, 26, 29, 38, 39, 60, 106
126, 138 piuSi h., 100
maqsimine daza, 55, 110, 111, platoni, 37, 118
112, 113, 114, 115, 126 pliniusi, 14, 64, 65
maqsimine Trakieli, 51, 79, plinius umcrosi, 13, 63, 64,
80, 124, 138 65, 73
maqsimusi, 87 plinius ufrosi, 64
macxovari, 18, 19, 22, 23, 26, 78 plutarqe, 64
133
polemon II, 107 t
polievqte, 87 tatiane, 7
pontikusi, 71 tacitusi, 13, 37, 39, 59, 64, 82,
popia sabina, 61 126
porfiriosi, 13, 18 tertuliane, 8, 9, 40, 41, 42,
posnovi m., 15, 20, 55 43, 44, 52, 53, 60, 64, 71, 74,
prisca, 105 77
probusi, 94, 126 tetrikusi, 93, 125
prokle, 77 tiberiusi, 19, 57, 72, 123
ptolemaiosebi, 35 timoTe, 33
publius septimius tokarevi s., 16
odenate, 93 traiane, 39, 51, 52, 63, 64, 65,
r 66, 73, 123, 137
ranoviCi a. b., 15, 64 f
reicenSteini r., 57, 58 fabieni, 86
renani e., 15 filastriusi, 102
s filipe arabi, 81, 138
felisite, 42
sebastiani, 106
filostrate, 13
selevk I, 29 flavius valerius
septimius severusi, 37, 42, severusi, 110
51, 75, 76, 77, 78, 122, 123, fruqtuosusi, 91
124, 138
serapisi, 79, 84 S
severusi, 76, 77, 79, 110, 124, 126
Staermani e. m., 15
svetoniusi, 14, 37, 53, 54, 59, 60
Suveni p., 14
svencickaia i., 15
sila, 24 c
simeon metafrasti, 38 celsusi, 9, 13, 56
simeoni, 66 ciceroni, 11, 118
simoni m., 14
siqsti II, 91 h
skapula, 76 harnaki a., 14, 48, 100
spancianusi, 76 heliogabali, 77
stefane, 51 heliogabalusi, 75, 77, 124
herkuliusi, 97
134
geografiuli saxelebis saZiebeli
a g
azia, 30, 31, 33, 34, 35, 66, 68, gadauri, 41
69, 70, 73, 97, 115 galatia, 33, 35
aTeni, 33 galia, 41, 42, 44, 45, 48, 49, 70,
aleqsandria, 29, 30, 31, 35, 36, 71, 72, 86, 98, 111, 112, 125,
37, 48, 76, 81, 87, 88, 90, 136 136
andaluzia, 47 galilea, 40
ankira, 34 gamarta, 41
antalia, 33 germania, 47, 48
antioqia, 19, 29, 30, 31, 33, 34, d
37, 39, 48, 54, 66, 87, 89, 136
arabeTi, 35, 48, 49, 97, 108 dalmacia, 41, 48, 49, 112
arli, 45 damasko, 54
asoni, 33 dardaneli, 48
astorga, 86 dasavleT provinciebi, 29,
afrika, 41, 42, 43, 48, 58, 74, 76, 40, 86, 111, 121, 136
84, 91, 97, 98, 107, 111, 127 dinogetia, 46
aqaia, 97 dobruja, 46
aqsiopolisi, 46 dunai, 46, 47, 49, 68, 80, 83, 96
aRmosavleT provinciebi, dunais olqebi, 47
23, 28, 47, 86, 101, 102, 106, dunaispireTi, 46, 98, 114
107, 121 durostorumi, 46
b e
balkaneTi, 46, 97, 114 eborakumi, 110
belgia, 48, 49 egeosis zRva, 37, 46, 49
berea, 33 egeosis zRvis kunZulebi,
biTvinia, 25, 49, 64, 66 46, 49
bulgareTi, 46 egvipte, 13, 28, 30, 35, 36, 37,
48, 69, 91, 93, 97, 98, 103, 108,
114
135
edesa, 48, 49, 93 karTageni, 41, 42, 43, 72, 76,
evfrati, 49, 68, 87 85, 86, 87, 91
elviri, 43, 44, 47 kavkasioni, 49
epiri, 49, 97 kelesiria, 48
espaneTi, 40, 41, 43, 44, 47, 48, kesaria, 32, 33
49, 69, 86, 91, 98, 106, 111, kviprosi, 33, 48, 54
112, 136 kilikia, 35
efeso, 23, 33, 35, 87 kirenaika, 49, 97
v klermoni, 91
konstantinopoli, 30, 31, 103
vena, 49 kontinenturi saberZneTi,
vieni, 8, 70, 71, 72 46
vindoboni (vena), 49 korinTo, 33
T kreta, 97
Tebe, 48 l
Tesalia, 48 lamanSi, 45
Tesalonike, 33 lambezi, 91
Tiatira, 23 laodikia, 23
Trakia, 97 libani, 49
i limoJi, 45
linkolni, 45
ierusalimi, 21, 22, 26, 29, 32, lioni, 8, 45, 70, 71, 72, 73, 75
33, 54, 62, 66, 85, 102, 121, listra, 33
136 lugundunumi, 72, 73
ikonia, 33 luqsosi, 12
iordane, 28
iorki, 45, 110 m
irlandia, 49 mavritania, 42, 43, 48, 49, 76
isavria, 35 makedonia, 48, 49, 112
israeli, 32 marseli, 44
italia, 47, 48, 49, 69, 86, 93, mezia, 48, 49, 97, 112
97, 106, 111 mesopotamia, 35, 48, 49, 93, 97,
iudea, 19, 24, 32, 72, 108 98, 108
k milani, 46, 97, 98, 111, 116, 117,
119, 128
kaledonia, 110 mileti, 33
kapadokia, 34, 35, 76, 79, 107 militene, 33
136
mcire azia, 23, 25, 30, 33, 34, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 60, 62,
35, 46, 48, 49, 58, 70, 97, 102 63, 64, 66, 67, 68, 71, 72, 74,
75, 77, 78, 79, 80, 82, 83, 84,
n
85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92,
narboni, 45, 72 93, 94, 95, 97, 98, 99, 100, 101,
nikea, 4, 31, 34, 37, 46, 100, 103, 102, 103, 104, 105, 106, 107,
114, 115, 119, 120, 137 110, 111, 114, 115, 117, 119,
neokesaria, 31, 34 120, 121, 122, 123, 128, 136,
nikomedia, 97, 105 137
nilosi, 35 rona, 45, 72
noriki, 49, 97 s
numidia, 43, 48
saberZneTi, 24, 33, 35, 86
p samaria, 51
palestina, 5, 13, 19, 28, 32, 33, saprokonsulo afrika, 42,
35, 40, 48, 49, 75, 91, 105, 108 48, 100
palmira, 83, 93, 94 sardi, 23, 71
panonia, 48, 49, 97, 112 saqarTvelo, 19, 20, 30
parizi, 16, 45 sebastopolisi, 107
patara, 20, 33, 63 sekvanebis provincia, 73
pergamo, 23 semituri aRmosavleTi, 35
pisidis antioqia, 33 sirakuzi, 107
pitiunti, 107, 108 siria, 28, 35, 49, 93, 96, 97, 108
po, 107, 111 siria-palestina, 28
polemonis ponto, 35, 107 sirmiumi, 97
ponto, 30, 34, 49, 79, 97, 107, sicilia, 49
108, 136 smirna, 87
ponto-kapadokia, 34, 136 somxeTi, 20, 48
ptolemaida, 33 sparseTi, 20, 30, 95, 98, 99, 101
r t
137
troa, 33, 60 S
tuluza, 45 SavizRvispireTi, 49, 107, 108
turi, 45 Sotlandia, 46
f C
fazisi, 107 CineTi, 100
filadelfosi, 13 Crdilo afrika, 41, 42, 43, 44,
filipe, 33, 81, 84, 124, 137 76, 106, 112, 136
filipopolisi, 31
finikia, 35, 48, 54 x
frigia, 33, 49, 71 xenoboskioni, 12
q xmelTaSuazRvispireTi, 33,
44, 93, 136
qalkedoni, 95
qersonesi, 39 h
y helesponti, 115
hibernia, 49
yirimi, 39, 49
138
romis imperia
139
ieso qristes gamosaxuleba domicilas katakombebidan.
III-IV saukuneebis mijna
140
priscilas katakombebi (romi). ax.w. II s. dasawyisi
141
keTili mwyemsis gamosaxuleba kalistas katakombebidan
(romi). II-III ss. mijna
142
ieso qristes gamosaxuleba wm. petresTan, wm. pavlesTan
da wamebulebTan erTad romauli katakombebidan. III s.
143
RvTismSobeli yrmiT. gamosaxuleba priscilas
katakombebidan. ax. w. II s.
144
micvalebulis dakrZalva katakombebSi
katakombebis mSenebloba
145
romauli katakombebi
146
romis katakombebi
147
keTili mwyemsis gamosaxuleba romauli katakombebidan
148
wminda petresa da marcelinas katakombebi.
marcxniv adami da eva. marjvniv oranta. III s.
149
adreqristianuli simboloebi
150
Sinaarsi
Sesavali ........................................................................................ 5
Tavi 1. qristianobis gavrceleba ax.w. I-III ss. .................... 17
adreuli qristianoba ........................................................ 17
antioqia ................................................................................... 29
ierusalimi ............................................................................. 32
xmelTaSuazRvispireTi ...................................................... 33
ponto-kapadokia ................................................................... 34
aleqsandria ........................................................................... 35
romi .......................................................................................... 37
romis imperiis dasavleT provinciebi .......................... 40
a) Crdilo afrika .................................................................. 41
b) espaneTi ............................................................................... 43
g) galia .................................................................................... 44
sxva miwebi ............................................................................... 45
qristianTa procentuli Semadgenloba ....................... 47
Tavi 2. qristianoba 30-250 ww. ................................................ 51
qristianTa devnis raodenoba .......................................... 51
qristianTa devnis mizezebi .............................................. 54
neroni (54-68 ww.) ................................................................... 58
domiciane (81-96 ww.) ............................................................. 62
traiane (98-117 ww.) ............................................................... 63
adriane (117-138 ww.) ............................................................ 66
antoninus piusi (138-161 ww.) ............................................. 67
151
markus avreliusi (161-180 ww.) .......................................... 68
komodusi (180-192 ww.) .......................................................... 74
septimius severusi (193-211 ww.) ....................................... 75
aleqsandre severusi (222-235 ww.) .................................... 77
maqsimine Trakieli (235-238 ww.) ........................................ 79
filipe arabi (244-249 ww.) ................................................... 81
Tavi 3. qristianoba 250-325 ww. ............................................... 82
deciusi (249-251 ww.) ............................................................. 82
valeriane (253-260 ww.) ......................................................... 89
galienusi (253-268 ww.) ......................................................... 92
avreliane (270-275 ww.) ......................................................... 93
diokletiane (284-305 ww.) ................................................... 95
romis imperia ax.w. IV s. dasawyisSi da qristianebi ..... 110
konstantine I didi (306-337 ww.) da qristianoba
nikeis 325 w. I msoflio saeklesio krebamde ................. 115
daskvna ........................................................................................... 121
romis imperatorTa nusxa ........................................................ 123
gamoyenebuli literatura ..................................................... 128
pirTa saxelebis saZiebeli ...................................................... 131
geografiuli saxelebis saZiebeli ....................................... 135
152
gamomcemlobis redaqtori maia ejibia
garekanis dizaini TinaTin CirinaSvili
kompiuteruli uzrunvelyofa nino vaCeiSvili