You are on page 1of 153

adreuli qristianobis istoria

ivane javaxiSvilis saxelobis


Tbilisis saxelmwifo universiteti

marika mSvildaZe

adreuli qristianobis istoria


saxelmZRvaneloSi werilobiT wyaroebze, arqeologiur
masalasa da epigrafikul Zeglebze dayrdnobiT ganxilulia
adreuli qristianobis (325 w. nikeis I msoflio saeklesio kre-
bamde) istoria romis imperiis magaliTze. gaanalizebulia
pirveli msoflio monoTeisturi religiis arsi, gavrcelebis
areali, misi mimdevrebis devnis raodenoba, mizezebi, qris-
tianTa procentuli Semadgenloba romis imperiaSi. mocemu-
lia romis imperatorTa sruli nusxa. igi qarTul enaze dawe-
rili pirveli saxelmZRvaneloa adreuli qristianobis isto-
riaSi, romelic gankuTvnilia msoflio istoriis (Zveli romi),
antikuri kulturis, religiis istoriis Semswavleli umaR-
lesi saswavleblebis studentebis, magistrantebis, axali
aRTqmis samyaroTi dainteresebuli specialistebisa da mkiTx-
velTa farTo wrisaTvis.

redaqtori Tsu sruli profesori


guram lorTqifaniZe

recenzentebi: mitropoliti
anania jafariZe
Tsu sruli profesori
beJan javaxia
istoriis mecnierebaTa kandidati
goCa guguSvili

© Tbilisis universitetis gamomcemloba, 2009


ISBN 978-9941-13-093-9
Sesavali

qristianobas — pirvel msoflio monoTeistur reli-


gias safuZveli romis imperiis aRmosavleT provincia pa-
lestinaSi, iudaizmis wiaRSi eyreba. Tu arsebobis pirvel
wlebSi qristianoba Tavis ZiriTad principebs gansazRv-
ravda, sul male igi erT-erTi im ZalTagani xdeba, romel-
Tanac iudaizms angariSis gaweva uxdeba.
niSandoblivia, rom qristianoba, romelic iwyeboda ra
rogorc umciresobis religia, samasi wlis manZilze jer
romis ZiriTad saxelmwifo religiad gadaiqca, romelsac
popularobiT Zlevamosili miTras kulti Tu Seedreboda,
Semdeg ki im qveynebis warmmarTvel moZRvrebad, romlebic
romis imperiis nangrevebze iyvnen Seqmnilni.
antikuri periodis wyaroebi, romlebSic qristianobis
Sesaxeb mogvepoveba cnobebi, ZiriTadad or nawilad iyofa
— qristianulad da araqristianulad. pirvel jgufs ga-
nekuTvneba: a) qmnilebebi, romlebic eklesiis mier aRiare-
bulia wmidaTawmidaT da Setanilia saeklesio kanonSi (axa-
li aRTqma); b) qristianobis apologetebisa (sarwmunoebis
damcvelebi) da eklesiis mamebis qmnilebebi; g) e. w. apokri-
febi (sityvasityviT `saidumlo“, `idumali“ , `faruli“) —
qmnilebebi, romlebic amaTuim mizezis gamo ar Sevida sa-
eklesio naSromebSi, magram eklesiis mier mainc mowonebu-
lia. aqve calke jgufad SegviZlia gamovyoT qristianuli
saeklesio dogmebis mowinaaRmdege eretikosebis mier Se-
qmnili qmnilebebi an qmnilebebis nawilebi, romlebmac Cve-
namde moaRwies; d) sxvadasxva epigrafikuli Zeglebi, ar-

5
qeologiuri monapovari. rac Seexeba meore jgufs, masSi
erTiandeba ax.w. pirveli saukuneebis berZnul-romauli da
iudeuri wyaroebi.
qristianuli wyaroebidan uZveles qmnilebad SegviZ-
lia miviCnioT `axali aRTqma~ — maTes, markozis, lukasa da
ioanes saxareba, `mociqulTa saqmeebi“, mociqulTa werilebi
sul 21 (epistole korinTelTa, kolaelTa, efeselTa...) da
ioanes gamocxadeba (apokalifsisi). Tormeti mociqulis swav-
leba (idache —aRmoCenili 1875 w.), ermas `mwyemsi“, romlebsac
ufro gviani qmnilebebi mohyva. kerZod, msoflio saekle-
sio krebebis gadawyvetilebebi, saeklesio werilebi da sxv.
pirveli avtori, romelic saxarebis Sesaxeb mogviTx-
robs, ise, rom am termins ar moixseniebs, aris iustine
(Iustinus 100-165 ww.) — qristianobis apologeti da filoso-
fosi, romlis Semoqmedebis didma nawilmac moaRwia Cve-
namde. rac Seexeba oTxi kanonikuri saxarebis (`axali aRTq-
ma“) moxseniebis faqts, igi pirvelad dafiqsirebulia
meore saukunis udides moazrovne — irineosTan (berZnuli
— Ειρηναίος. laT. — Irenaeus). igive avtori Tavis cnobil
TxzulebaSi `eresebis winaaRmdeg“ (Adversus Haerasas, III, 11)
gvawvdis metad Rirebul cnobebs qristianuli mwerlobis
Sesaxeb, romelSic aRniSnavs, rom oTxi kanonikuri saxa-
rebis garda kidev sxva saxarebebic arsebobdnen, romlebic
`axal aRTqmaSi“ ar iyvnen Setanilni.
`mociqulTa saqmeebi“, romelic oTx kanonikur saxarebas
mohyveba mogviTxrobs iudevelebsa da warmarTebs Soris
qristes mowafeTa petresa da ZiriTadad pavles mier qristi-
anobis gavrcelebaze. igive `mociqulTa saqmeebidan~ vi-
gebT, rom axali monoTeisturi religiis mimdevrebisaTvis
damaxasiaTebeli iyo saerTo qoneba, gavrcelebuli iyo
qvelmoqmedeba, calkeuli Temebi erTmaneTTan iyvnen da-
kavSirebulni da erTmorwmuneebs Soris adgili hqonda mi-
wer-moweras, arsebobdnen mociqulebi da mqadageblebi.

6
qristianuli wyaroebidan uZveles avtorad miCneulia
iustine (Iustinus 100-165 ww.). igi erT-erTi yvelaze cnobili
berZeni qristianobis apologetia. misi Semoqmedebidan
SemorCenilia sami Txzuleba — `apologia“ — pirveli da
meore ("Apologia prima pro Christianis ad Atoninum Pium", "Apologia
Secunda pro Christianis ad Senatum Romanum". pirveli apologia,
Sedgenilia 155 w.-Tvis, xolo meores daTariReba Zneldeba)
da `saubari trifon iudevelTan” ("Cum Tryphone Iudeo Dialo-
gus"). `apologiaSi“, romelic mimarTulia imperatorebis
antoninus piusisa (138-161 ww.) da markus avreliusisadmi
(161-180 ww.), iustine moiTxovda qristianebi sasamarTlo-
saTvis gadaecaT mxolod TavianTi konkretuli danaSau-
lisaTvis da ara `saxelisaTvis“. misi Txzulebebi mniSvne-
lovan wyarod gvevlineba qristianuli Temebis Sesaxeb.
naSromSi `saubari trifon iudevelTan“, iustine pirvelad
gvawvdis cnobebs iesos — mesiis Sesaxeb. es moxetiale mqa-
dagebeli da mwerali mowamebrivad aResrula romSi 165 w.
tatiane (Tatianus II s.) — qristianobis cnobili apologe-
ti. misi Semoqmedebidan SemorCa ori Txzuleba `sityva eli-
nebis winaaRmdeg“ ("Oration ad Graecis", 176 w.) da `diatesa-
roni“ ("Diatessaron", 165-170 ww.) pirvelSi avtori akritikebs
yovelive berZnuls, gansakuTrebiT ki filosofias, pla-
tonsac ki, xolo rac Seexeba meore Txzulebas, igi warmo-
adgens oTxi kanonikuri saxarebis nakrebs, romelic SemorCe-
nilia siriuli, arabuli, laTinuri da somxuri TargmaniT.
aTenagora (berZnuli — Πατριάρχης ’Aθηναγόρας. laT. Athe-
nagoras Atheniensis II s.) — aTeneli qristiani moRvawe, iusti-
nes mowafe, avtori qristianTa SewyalebisaTvis dawerili
Suamdgomlobisa (Txovnisa)("Legatio pro Christianis"), romelic
SesaZloa Seqmnili yofiliyo 177 w. werili mimarTulia
markus avreliusisa da misi Svilis komodusisadmi (180-192 ww.).
naSromSi avtori uaryofs qristianebisaTvis wayenebul
aTeizmis braldebas da gamodis znedacemulobis winaaRm-

7
deg. aTenagora gvevlineba aRdgomis (ganaxlebis) Sesaxeb
erTi traqtatis avtorad ("De resurretione mortuorum", 180 w.).
irineosi (berZnuli — Ειρηναίος. laT. Irenaeus, daaxloe-
biT 120-200 ww.), gvianantikuri xanis udidesi moazrovne,
177-178 ww. lionisa da vienis cnobili movlenebis dros
lionis episkoposi. iyo erT-erTi mniSvnelovani qristiani
mwerali. irineosma 180 w. dawera didi naSromi "Adversus Hae-
reses" (eresebis winaaRmdeg), xuT wignad, romelic eklesiis
istoriis Sesaswavlad umniSvnelovanes wyaros warmoad-
gens. Txzuleba SemorCenilia laTinuri TargmaniT da didi
mniSvneloba aqvs adreuli qristianobis (II s.) gasaazreblad.
tertuliane (Quintus Septimius Florens Tertullianus daaxloe-
biT 155/165 — 220/240 ww.) pirveli qristiani mweralia, ro-
melic laTinur enaze werda. igi gvevlineba ori apologe-
turi Txzulebis da TiTqmis ormocamde mqadagebluri,
doqtrinaluri da polemikuri naSromebis avtorad. misi
Semoqmedebidan mxolod 31 Txzulebaa SemorCenili, ro-
melTa Soris aRsaniSnavia "Apologeticus" (warmarTebisagan
dacva) Seqmnili 197-198 ww. da "De praescriptione haereticorum"
(eretikosebis dagmoba), romlebSic avtori gvawvdis cno-
bebs imis Sesaxeb, rom dedaeklesia jer kidev qristes mo-
ciqulebis dros arsebobda. tertulianem gaamdira qris-
tianuli leqsika. Semoitana axali iuridiuli cnebebi. igi
Tavis TxzulebebSi qristianTa dacviTa da warmarTebis
mxilebiT iyo dakavebuli da ara dogmatikis SemuSavebiT.
klimenti aleqsandrieli (berZnuli — Κλήμης ο Αλεξαν-
δρεύς. laT. — Clemens Alexandrinus 150-215 ww.) Tavis Txzule-
baSi "Protreptokos pros Ellenas" (warmarTebis darwmuneba (dari-
geba), "Paidagogos" (pedagogi), "Stromateis" (stromatebi) da sxv.
cdilobda qristianuli swavleba SeeTanxmebina elinistur
kulturasTan. acxadebda ra, rom berZnuli filosofia
Zvel aRTqmasTan Tanasworad axali aRTqmisaTvis mosamza-
debel safexurs warmoadgenda. rac TavisTavad mowmobs

8
qristianobis gavrcelebas elinisturi mosaxleobis SeZ-
lebul fenebSi.
klimenti aleqsandrieli cdilobda daemtkicebina, rom
ar arsebobs rwmena codnis gareSe, rodesac igi Secnebaze
saubrobs, mxedvelobaSi aqvs ara bunebis, aramed RmerTis
wvdoma, xolo Secnebis kriteriumad yovelTvis rwmena evli-
neba. misi naSromebi CvenTvis Rirebulia Tundac imis gamo,
rom maTSi CarTulia 360 berZeni avtoris qmnilebebis nawili,
rac mkvlevarTaTvis fasdaudebel masalas warmoadgens.
origene (berZnuli — ’Ωριγένης. laT. Origenes Adamantius,
185-254 ww.) klimenti aleqsandrielisa da amonius sakas mowa-
fe. origene III s. yvelaze produqtiuli mwerali iyo. misi
Semoqmedeba ramdenime nawilad iyofa: 1. bibliur-kriti-
kuli Txzulebebi, romlebSic mocemulia ebrauli wminda
werilebis teqstebis SedarebiTi Seswavla; 2. bibliur-eg-
zegetikuri Txzulebebi, Sedgenili sqolioebis, saubre-
bisa da komentarebisagan; 3. dogmaturi Txzulebebi. maga-
liTad, `stromatebi“ da `sawyisebze“; 4. apologeturi Txzu-
lebebi. magaliTad `celsusis winaaRmdeg“ ("Contra Celsum")
8 wignad. Cvenamde moRweulia origenes mier Zvel da axal
aRTqmaze dawerili komentarebis didi nawili. Tavis naS-
romebSi origenem sistemaSi moiyvana qristianuli swavleba
da gaagrZela qristianuli dogmatikis SemuSaveba. plato-
nuri filosofiis qristianobasTan daaxloebaSi igi kli-
menti aleqsandrielze Sors wavida.
kipriane (berZnuli — Κυπριανός Καρχηδόνας. laT. — Tha-
scius Caecilus Cyprianus 200-258 ww.) III s. qristianobis cno-
bili apologeti, meore didi moRvawe iyo tertulianes
Semdgom, vinc laTinurad werda. man didi literaturuli
memkvidreoba datova. traqtatSi "Ad Donatum" igi mimar-
Tavs SeZlebul qristianebs da amtkicebs qristianobis
upiratesobas warmarTobasTan mimarTebaSi. misi mraval-
ricxovani werilebi (Epistolae) mogviTxroben saepiskoposos

9
erTpirovnuli Zalauflebis gaZlierebisaTvis avtoris
dauRalav brZolaze. kiprianes Txzuleba "De Catholicae
Ecclesiae Unitate" (eklesiis erTianobis Sesaxeb, 251 w.) mniSv-
nelovan SenaZens warmoadgens qristianuli eklesiis isto-
riis mkvlevarTaTvis. masSi avtorma azri gamoTqva imis
Taobaze, rom saWiro iyo eklesiisa da devnis periodSi
misgan gandgomili xalxis gaerTianeba. aRiarebda ra romis
saepiskoposos warmmarTvel rols, Tvlida, rom mas ar
ekuTvnoda umaRlesi sasamarTlo avtoriteti danarCen sa-
episkoposoebze. sul mis mier dawerili werilebis raode-
noba 81-iT ganisazRvreba. Cvenamde 66 werilma da 12 traq-
tatma moaRwia.
evsebi kesarielis (Eusebius Pamphili Caesariensis 260-339 ww.)
Semoqmedebidan SemorCenilia oTxi Txzuleba: 1. `qronika“
(Chronicon) or wignad — msoflios mokle istoria dasabami-
dan Tavis periodamde, romelSic didi yuradReba miaqcia
qronologias. 2. `saeklesio istoria“ ("Historia eclesistica") aT
wignad — qristianobis dasawyisidan 324 wlamde. 3. `konstan-
tine didis cxovreba“ ("Vita Constantini") — oTx wignad — Ziri-
Tadad panegirikuli Txzuleba, romelic moklebuli ar
aris istoriul mniSvnelobas, vinaidan masSi bevri oficia-
luri dokumentia Sesuli. 4. `Zvel wamebaTa krebuli“ — (sa-
eklesio istoria, IV,15).
misma Semoqmedebam didi gavlena iqonia qristianul
literaturaze. igi, iseve rogorc origene, subordinaciis
Sesaxeb swavlebis momxre iyo. mkvlevarTaTvis didi mniSv-
neloba aqvs evsebi kesarielis `saeklesio istorias“, ro-
melSic Txroba 324 wlamde modis. naSromSi Sesulia doku-
mentebi da amonawerebi Cvenamde moRweuli Txzulebebidan.
man swored am naSromis Seqmnis gamo miiRo `eklesiis is-
toriis mamis“ wodeba. evsebi kesarieli literaturis Semg-
rovebladac gvevlineba. mas ekuTvnis "Praeparatio evangelica"
(berZnuli, προπαρασκευή ευ[αγγελική) da "Demonstratio evangelica",

10
romlebSic bevri Cvenamde mouRweveli literatura Se-
vida, misma politikur-filosofiurma Sexedulebebma didi
gavlena iqonia bizantiis saxelmwifoze.
laqtanciusi (Lucius Caecilius Firmianus Lactantius, 250-
325/30 ww.). misi Semoqmedebidan aRsaniSnavia "Divinae Institu-
tiones" (RvTaebrivi dadgenileba, 303-311 ww.), romelic la-
Tinur enaze qristianuli swavlebis ZiriTadi arsis gadmo-
cemis pirvel cdas warmoadgenda da "De mortibus persecutorum"
(mdevnelTa sikvdilis Sesaxeb, 318-321 ww.), romelSic Tx-
roba moyvanilia diokletianes imperatorobamde. Tavisi
Txrobis mdidruli stilis gamo humanistebi mas `qristi-
anTa cicerons“ uwodebdnen.
adreqristianuli wyaroebis Semdeg jgufs warmoad-
gens apokrifebi, romelTa raodenobac gacilebiT metia,
vidre eklesiis mier kanonikurad miRebuli Txzulebebi. maT
Soris aRsaniSnavia ermas `mwyemsi“ da `didaqe“ (Didache).
ermas (berZnuli — Ερμά. laT. — Hermas) — `mwyemsi“ ("Ποι-
μήν". "Pasator"), romelic ukve Zvel droSi iTvleboda wmin-
da wignad, didi xnis manZilze laTinuri teqstiT iyo cno-
bili. misi avtoris Sesaxeb sami versia arsebobs : 1) erma iyo
70-Tagan erT-erTi mociquli, romelic naxsenebia wminda
pavles epistoleSi romaelTa mimarT (romaelTa mimarT,
16:14), aqedan gamomdinare, klimenti, romelic aseve moxse-
niebulia wignSi, klimenti romaelTan — romis erT-erT
pirvel episkoposTan (gardaicvala 101 w.) aris identifi-
cirebuli. amis Sesaxeb pirvelad azri gamoTqva origenem,
amave Tvalsazriss iziarebda ieronime stridineli (Euse-
bius Sophronius Hieronymus, 320-419/420 ww.) kanonikuri laTinu-
ri bibliis teqstis Semdgeneli; 2) erma aris episkopos piu-
sis (episkoposobis wlebi 142-157) Zma da 3) kompromisuli
varianti — ermam, piusis Zmam Seavso da laTinurad Targmna
mociqul ermas mier dawerili teqsti.

11
1922 wels gamoqveynebul iqna IV s. daTariRebuli erT-
erTi papirusis nawyvetebi, romelic emTxveoda berZnul
originals (P.Lond. V, 1783) da Seicavda nawyvetebs `mwyemsi-
danac“ (Mand. IX). `mwyemsi“ sakmaod gansxvavdeba Cveulebri-
vi qristianuli naSromisagan. masSi ar aris moxseniebuli
iesos saxeli, magram bevria saubari eklesiaze. Txzuleba
Sedgeba sami nawilisagan, romlis Sinaarss monaniebis qada-
geba warmoadgens. avtori icnobs gnostikur literaturas.
igi saeklesio organizaciis maRal fenas ganekuTvneboda.
`mwyemsi“, iseve rogorc `didaqe“ gvaZlevs masalas saek-
lesio organizaciis sawyis stadiaze, rodesac klirebTan
erTad jer kidev moqmedebdnen winaswarmetyvelebi.
`didaqe“ (Didache) gvevlineba qristianuli Temebis or-
ganizaciebisa da maTi Sida cxovrebis Seswavlis mTavar
wyarod. igi mniSvnelovania qristianuli wesebis gaazrebis
TvalsazrisiTac. `didaqe“ gadmogvcems saeklesio Temis
mdgomareobas misi Seqmnis periodSi. qristianuli wyaroe-
bis mixedviT (Eusebius), igi didi popularobiT sargeblobda
axali religiis mimdevrebSi.
Cven mier calke jgufad gamoyofil qristianuli ekle-
siis dogmebis mowinaaRmdege eretikosebis mier Seqmnili
Txzulebebis rigSi SegviZlia gavaerTianoT 1946 w. luq-
sosis maxloblad (50 km) xenoboskionSi, sardafSi, skivrSi,
sxva sagnebTan erTad aRmoCenili gnostikuri papirusebis
xelnawerebis koleqcia, romelic 44 Txzulebisagan Sedgeba.
xenoboskionis dokumentebis nawili swored is gnosti-
kuri Txzulebebia, romelTac Tavis droze epaeqrebodnen
irineosi, origene da eklesiis sxva mamebi. aRniSnul do-
kumentSi Sesuli zogierTi qmnilebis saTauri Seesabameba
apokrifuli saxarebis saTaurebs, romelTa Sorisac aRsa-
niSnavia egviptelebis gnostikuri saxareba.
qristianuli Temis cxovrebis Seswavlis Tvalsazri-
siT, gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs arqeologiur mo-
napovars da epigrafikul Zeglebs, romlebic wlebis man-
12
Zilze sakmao raodenobiT dagrovda. maT Soris didi roli
eniWeba katakombebis, qristianebis sacxovreblebis gaTx-
rasa da analizs. Cven am sakiTxze saubars aRar gavagrZe-
lebT, vinaidan warmoudgenelia yvela masalis motana.
ubralod aRvniSnavT, rom pirveli qristianebis Sesaxeb
masala mopovebulia palestinaSi, egvipteSi, romSi da sxv.
cnobilia romSi gaTxrili lucinas, domicilas, kalistas
katakombebi1 da sxv. maT Soris lucinasa da domicilas
katakombebi I s. II naxevriT TariRdeba, kalistasi ki II s.
1920 w. aRmoCenili filadelfosis (egvipte) papirusebi
41 w. anu klavdiusebis periods ganekuTvneba. 1929 w. gamo-
qveynebul iqna e.w. nazareTis warwera, romelic Zv.w. 31-
ax.w. 54 ww. TariRdeba da mravali sxva.
berZnul-romauli da iudeuri wyaroebidan, romlebic
ama Tu im cnobebs gvawvdian qristianebis Sesaxeb, aRsaniS-
navia, plinius umcrosi, tacitusi, lukiane, celsusi, fi-
lostrate, porfiriosi da sxv., romelTa udidesi nawili
qristianobas skeptikurad uyurebda. magaliTad, taci-
tusi axali religiis mimdevrebs maTi `sisaZagleebisaTvis“
saZulvel xalxs uwodebs, romlebic damRupvel crurwme-
nas qadageben da damnaSaveni arian kacTa modgmis siZul-
vilis gamo. mas qristianoba warmoCenili aqvs rogorc bo-
roteba, romelic sxva sisaZagleebTan, usircxvilobasTan
erTad miedineba romSi.

1
katakomba — (italiuri catakomba, gvianlaTinuridan, catacumba –
miwiqveSa akldama) — xelovnuri an bunebrivi warmonaqmnis miwis-
qveSa nageboba. gvianantikur xanaSi gamoiyeneboda rogorc micva-
lebulTa dasakrZalavi da religiuri ritualebis Sesasru-
lebeli Senoba. am mxriv yvelaze cnobili romauli katakombebia,
romlebic ax.w. I-IV ss. TariRdeba da romlebSic SemorCenilia
adreqristianuli xelovnebis nimuSebi da simboloebi. yvelaze
cnobili katakombebia: lucinas, domicilas, kalistas...

13
svetoniusis mixedviT, qristianebi axali da mavne cru-
rwmenis modgmis xalxia. pliniusi oficialurad acxadebs,
rom man maTSi (qristianebSi) veraferi ipova uxeSi da
usazRvro, crurwmenis garda. celsusTan, apuleiusTan, lu-
kianesTan da sxv. qristianoba miRebulia rogorc mavne seqta.
ukve saukuneze metia rac mniSvnelovani adgili eTmoba
adreuli qristianobis mecnierul Seswavlas. niSandobli-
via, rom dasavlur istoriografiaSi adreuli qristianoba
ganixileba antikuri kulturis WrilSi. adreuli qristia-
nobis Seswavlis TvalsazrisiT, CvenTvis gansakuTrebiT
sainteresoa im mecnierTa gamokvlevebis gacnoba, romle-
bic exebian qristianobis gavrcelebas romis imperiis cal-
keul provinciebSi, riTac umniSvnelovanesi wvlili SeaqvT
zemoaRniSnuli sakiTxis garkvevaSi, vinaidan imperiaSi gavr-
celebuli religiebis Seswavla provinciebSi arsebuli
mdgomareobis gaanalizebis gareSe SeuZleblad migvaCnia.
aRsaniSnavia is faqtic, rom rigi mkvlevarebisa, Ziri-
Tadad marqsistuli mimarTulebis, cdilobdnen moexdinaT
religiebis kritikuli analizi da, am mxriv, gansakuTrebul
aqcents monoTeistur moZRvrebebze (iudaizmi, qristia-
noba) akeTebdnen. kritikulad swavlobdnen Zvel da axal
aRTqmas. miuxedavad amisa, maT Sorisac iyo mTeli rigi
naSromebi, romelTac dResac ar daukargavT Rirebuleba.
romis imperiis periodSi qristianul religiasTan, pir-
vel qristianul TemebTan dakavSirebuli sakiTxebi aqvT
gaanalizebuli iseT mkvlevarebs rogorebic arian: a. har-
naki, p. alardi, p. Suveni, g. dagro, h. lusti, e. greguari,
J. moro, h. moretini da sxv.
qristianobis, misi warmoSobis istoriis, pirveli qris-
tianuli Temebisadmi romis imperiis damokidebulebis
TvalsazrisiT mniSvnelovan gamokvlevas warmoadgens m. si-
monis monografia "La Civilisation de l’Antiquité et le Christianisme",
Paris, 1972. naSromi fundamentur gamokvlevas warmoadgens

14
adreqristianuli periodis Seswavlis TvalsazrisiT, rac
romSi arsebuli religiuri situaciis gaanalizebis fonze
xdeba. avtori farTod iyenebs sakiTxTan dakavSirebiT ar-
sebul memkvidreobas.
adreqristianuli periodis SeswavlisaTvis mdidar ma-
salas iZleva rusuli samecniero literatura (v. boloto-
vi, m. posnovi, e. Staermani, a. ranoviCi, a. kaci, n. golubco-
va, e. renani, i. svencickaia da sxv.), romelSic meoce sauku-
nis bolos xelaxla gaCnda interesi qristianobis problema-
tikasTan dakavSirebiT. am mxriv, gvinda gamovyoT, i. s. sven-
cickaias monografia "От общин к церкви", М., 1985, romelSic
dawvrilebiT aris gaanalizebuli adreqristianuli pe-
riodis wyaroebi, epigrafikuli Zeglebi da, maTi Seswavlis
safuZvelze, qristianTa mdgomareoba romis imperiis
periodSi, pirveli samonastro mSeneblobebis dawyebis
procesi da sxv.
sakvlev sakiTxTan dakavSirebiT, mniSvnelovan naSroms
warmoadgens i. levinskaias monogafia "Деяния апостолов на
фоне еврейской диаспоры", Санкт-Петербург, 2000. naSromSi mec-
niers gaanalizebuli aqvs `mociqulTa saqmeebis“ periodis
romis imperiaSi arsebuli istoriuli foni. mkvlevari
uaxloes epigrafikul Zeglebze, arqeologiur masalaze
da mdidar samecniero literaturaze dayrdnobiT, Rire-
bul daskvnebs akeTebs mociqulTa periodis qristianuli
da iudeuri Temebis Sesaxeb. i. levinskaias gaanalizebuli
aqvs lukas istoriuli koncefcia, romelic Seesatyviseba
imas, rac CvenTvis cnobilia qristianobis sawyisi istori-
is damoukidebeli wyaroebidan.
qristianobis problematikasTan dakavSirebiT Cven-
Tvis Rirebul naSromebs warmoadgens, agreTve, is mraval-
tomeulebi, romlebic sxvadasxva qveynebSi gamodis da am
monoTeisturi religiis istoriis Sesaxeb fundamentur
gamokvlevebs waroadgens. am mxriv, Cvens yuradRebas iq-

15
cevs eklesiis istoriis 21 tomeuli "Histoir de l’Eglise depuis
les origines jusque’à nos jour", Paris, 1934-1964, qristianobis
istoria warmoSobidan dRemde "Histoire du Christianism: des ori-
gines à nos jour, (22 tomi), romlis meore tomi — Naissance d’une
chrétienté: 250-430", Paris 1995 CvenTvis saintereso periods
moicavs da sxv.
dabolos gvinda aRvniSnoT is mkvlevarebi, romelTa
naSromebSic msoflioSi arsebuli religiebi mokled arian
gaanalizebulni da maT fonze vxvdebiT CvenTvis sainte-
reso moZRvrebis mokle mimoxilvas (s. tokarevi, l. vasi-
levi, m. kublanovi da sxv.).

16
Tavi 1

qristianobis gavrceleba ax.w. I-III ss.

adreuli qristianoba

klavdiusebis1 imperatorobis xana sakmaod rTuli aR-


moCnda romisaTvis. religia, romelic am periodSi vrcel-
deba kacobriobas auwyebs axali moraluri Rirebulebebis
damkvidrebas. uzarmazar imperiaSi mcxovreb xalxs poli-
tikuri idealebis garda kidev `sxva ram“ esaWiroeboda da
swored am `sxva ramed“ qristianuli moZRvreba iqca.
romSi arsebuli yvela religiuri sistemisagan gansxva-
vebiT, qristianobas gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba,
romelic SemdgomSi msoflio religiad gadaiqca da ro-
melmac momaval saukuneebs antikuri kulturis ramdenime
elementi gadasca.
SeiZleba iTqvas, roms ar SeeZlo SebrZoleboda mis aR-
mosavleT provinciaSi Casaxul xalxTa moZraobis axal
talRas, magram undoda ki SebrZoleba? mas xom ZiriTadad
qveynis politikuri keTildReoba ainteresebda, adamians,
rogorc sagans ise uyurebda da Tavis siZlieres kvlav
Zlevamosil legionebs miandobda.
romi, rogorc sxva religiebisadmi damokidebulebaSi,
ise pirveli qristianuli Temebis mimarT, loialobas iCen-
da da Semrigeblur politikas awarmoebda. mas xels ar

1
romis pirveli saimperatoro dinastia, romelic marTavda
Zv.w. 27 – ax.w. 68 ww. Sedgenili ramodenime romauli gvarisagan,
romelTaganac ZiriTadi klavdiusebis patriciuli gvari iyo.

17
uSlida kidev erTi axali RmerTis Semosvla Tavis samf-
lobeloSi, Tuki igi morCili iqneboda da Seurigdeboda
romis imperiaSi gabatonebul religiuri sinkretizmis
process.
romis pirvel magistrats,1 romlis winaSec Camoaya-
libes qristianuli swavlebis arsi, ar hqonda qristianebis
devnis ganwyoba, xsnida ra am faqts imiT, rom ar surda
qveynis Teologiur sakiTxebSi mosamarTlis rolis TamaSi.
roms ar undoda im saerTo religiuri Semwynareblobidan,
romelsac misi moqalaqeebi iCendnen yvela kultis mimarT,
qristianobis gamoricxva. SemdgomSi gaCnda survili axali
RmerTis sxva RmerTebTan TanxmobaSi moyvanisa. apolonis
orakulic ki moCvenebiT didebas miagebda mas, xolo filo-
sofos porfirioss (232/233-304/306 ww.), iyo ra Tavgamode-
buli warmarTi, ar gaZnelebia eRiarebina qristes RvTaeb-
rioba. aleqsandre severusma (208-235 ww.) brZana daedoT
macxovris gamosaxuleba orfeosis da apolon tianelis
gamosaxulebaTa gverdiT, Tavis saojaxo samlocveloSi,
sadac igi yoveldRe larebze salocavad midioda. am faqt-
ma saSinlad aRaSfoTa axali moZRvrebis mimdevrebi, vinai-
dan monoTeisturi religiebisaTvis (romis imperiaSi aseT
moZRvrebad qristianoba da iudaizmi gvevlineba) miu-
Rebelia yovelgvari Serwyma sxva religiebTan. aqedan ga-
momdinare, es ori moZRvreba romis saerTo saxelmwifo
kultebisagan damoukideblad arsebobda da maTi reli-
giuri sinkretizmis aspeqtSi ganxilva SeuZlebelia.
qristianobas, rogorc aRvniSneT, klavdiusebis2 dinas-
tiis imperatorobis xanaSi, romis aRmosavleT provinciaSi

1
laT. Magistratus – `ufrosoba” — qalaqis mmarTvelobis Ziri-
Tadi organo. Zvel romSi aRniSnavda rogorc saxelmwifo Tana-
mdebobas, ise am Tanamdebobaze myof pirT.
2
avgustusis sikvdilis Semdeg, romelsac pirdapiri memkvidre
ar darCenia da arc taxtis memkvidreobis Sesaxeb kanoni Seu-
muSavebia, maSinve dadga sakiTxi Tu vis unda Seecvala igi. misi

18
eyreba safuZveli, sadac im dros sakmaod rTuli proce-
sebi mimdinareobda. macxovris pirveli mimdevrebic swo-
red iudeaSi — palestinis Semadgenel nawilSi, ebraul
mosaxleobaSi unda veZioT. niSandoblivia, rom am proce-
sebisagan ganze arc sxva modgmis xalxi darCenila.1
saxelwodeba qristiani, rogorc `mociqulTa saqmeebi
gadmogvcems“, qristes mimdevars niSnavs. sityvasityviT
qriste momdinareobs ebrauli `maSiaxidan“ — mironcxebu-
lis berZnuli Targmanidan, saidanac igi yvelgan, rogorc
`mesia“ ise gavrcelda.
`mociqulTa saqmeebis“ mixedviT, qristes mimdevrebs es
saxeli pirvelad antioqiis mcxovreblebma Searqves (saqme-
ebi, 11:26). mkvlevarTa nawilis TvalsazrisiT, am terminis
saavtoro ufleba romis xelisuflebas ekuTvnis, romelic
qristians ganixilavda rogorc damcinav an politikuri
arakeTilsaimedoobis maniSnebels, SeiZleba iTqvas, meam-
boxes. nawili ki miiCnevs, rom sityva `qristiani“ TviTwo-
debas warmoadgenda. sakuTari hipoTezis sawyis wertilad
ki berZnuli zmnis χρηματιζω-analizi moaqvT da aRniSnaven,
rom χρηματιζω swori Targmani iqneboda ara rogorc miRe-
bulia `ewodebodaT“, aramed `sakuTar Tavs uwodebdnen“.

saojaxo saqmeebi sakmaod areuli iyo. jer kidev sicocxleSi, mas


Semdeg, rodesac misi yvela sisxliT axlo naTesavi gardaicvala,
romelTac taxtis dakavebis ufleba hqondaT (maT Soris iulia
domnasTan saerTo Svilebi gaiusi da lucius cezari), avgustus-
ma iSvila Tavisi mesame colis livia druzilas Svili pirveli
qorwinebidan — tiberius klavdius neroni. romelic misi oja-
xidan cocxlad gadarCenili erTaderTi warmomadgeneli iyo.
swored tiberiusidan iwyeba romis axali dinastia klavdiusebi-
sa, romelic oTxi imperatoriT aris warmodgenili 1) tiberiusi
(14-37 ww.), 2) kaligula (37-41 ww.), 3) klavdiusi (41-54 ww.) da 4) ne-
roni (54-68 ww.)
1
rogorc aRmosavleT ise dasavleT saqarTveloSi qristianu-
li religia pirveli saukunidan Semodis, rac arqeologiuradac
dasturdeba.

19
qristianobis pirveli sami saukunis istoria iyo mebr-
Zoli, riskiani. rogorc eklesiis istoriis mkvlevari
m. posnovi aRniSnavda, eklesiis istoriis pirveli periodi
30-325 ww. (niSandoblivia, rom igi pirveli periods 313 w.
amTavrebs), aris dro eklesiis daarsebidan moyolebuli
qristianobis TandaTanobiT gavrcelebamde jer mxolod
iudevelebSi, xolo Semdeg warmarTTa Soris, romelic ara
Tu qveynis Zalebis daxmarebiT, aramed maTi mxridan mtru-
li damokidebulebiTa da Ria devniTac ki xdeboda. aseT
mdgomareobaSi eklesiam myari niadagi moimzada. mtrul
samyaroze man Tavisi apologetebis, ZiriTadad ki mqada-
geblebisa da wamebulTa meSveobiT gaimarjva. miuxedavad
imisa, rom eklesias emuqreboda sxvadasxva Secdomebi da
dayofa, erTianoba mainc SeinarCuna.
pirveli saukunidan moyolebuli, oficialur reli-
giad gamocxadebamde, qristianobis istoria ramdenime pe-
riodad SegviZlia davyoT: pirveli etapi moicavs 30-125 ww.
es aris periodi qristianobis swrafi eqspansiisa da qris-
tianuli Temebis progresuli emansipaciisa iudaizmTan
mimarTebaSi, romlis gulSic igi aRmocenda. meore etapi
grZeldeba 125-250 ww., romlis drosac SesaZloa aris ni-
Sani patara seqtebis gardaqmnisa eklesiebad da dedaekle-
siasTan maTi SeerTebisa, rodesac masebma gaarRvies in-
teleqtualuri SezRuduloba da gadalaxes fanatikuri
rwmena. gambedaoba eyoT aeRoT dadebiTi elinisturi civi-
lizaciisgan. es aris pirveli didi eresebis (gnosticizmi,
markioneloba, montanizmi da sxv.), qristianobis apolo-
getebis (klimenti aleqsandrieli, origene da sxv.) aRmoce-
nebis epoqa, rodesac episkoposebis, rwmenis konfesiebis,
bibliis kanonebi wesdeba. mesame etapi moicavs 250-325 ww.,
romelic qristianobis ubralo transformaciiT xasiaT-
deba. am periods emTxveva qristianTa saSineli devna romis
imperiaSi, romelsac adgili III s. II naxevarsa da IV s. da-
sawyisSi hqonda. es aris epoqa, rodesac qristianoba fexs
ikidebs ara marto romis imperiaSi, aramed sasanianTa
sparseTSi, somxeTSi, saqarTveloSi da sxv.
20
`axali aRTqmis~ werilebi da adreuli iudeo-qristi-
anuli literaturis Seswavla saSualebas gvaZlevs da-
vaskvnaT, rom qristianobis pirveli mimdevrebi iudevelTa
rigebSi unda veZioT. mociquli pavle kolaelTa mimarT
mimarTvaSi `winadacveTilTagan“, anu ebraelTagan or pi-
rovnebas moixseniebs: markozs — barnabas diswuls da
iesos, romelsac iustoss eZaxian (4:10,11).
qristianobis winaSe mdgar yvelaze mniSvnelovan sa-
kiTxs I saukunis bolos warmoadgenda sakiTxi imis Sesaxeb,
qristianoba damoukidebel religias wamoadgenda, Tu rCe-
boda iudaizmis ganStoebad, razec damokidebuli iyo,
iqneboda Tu ara igi sabolood iudaizmis erT-erTi seqta,
Tu gawyvetda masTan yovelgvar kavSirs, uars ityoda iu-
develebis — rCeuli xalxis erTgulebaze da daiwyebda
qadagebas, farTo propagandas warmarTebs Soris. swored
am niadagze warmoiSva qristianobaSi pirveli ganStoeba —
iudeo-qristianoba.1 es mimdinareoba ierusalimSi Seiqmna,
romlis ZiriTad birTvs ebionitebi da nazarevelebi Se-
adgendnen. `mociqulTa saqmeebSi“ maTi saxeliT iakobi —
iesos xorcieli Zma da mociquli petre saubroben.
did paeqrobas iwvevda, agreTve, sakiTxi, SeeZloT Tu
ara araiudevelebs qristianobis miReba. gaismoda kiTxvebi
imis Sesaxeb, rom qristianobis miRebisaTvis saWiro iyo Tu
ara pirvelad iudaizmi eRiarebinaT, Tu pirdapir warma-
rTobidan SeeZloT qristianobaze gadasvla. swored am
sakiTxs mieZRvna qristes mociqulTa Sekreba ierusalimSi
(saqmeebi, 15). pavle mociquli krebaze icavda im Tvalsaz-
riss, romlis mixedviTac qristianoba damoukidebel re-
ligias warmoadgenda da am moZRvrebis ziareba iudevele-
bis garda warmarTebsac SeeZloT. iudeo-qristianebis in-
teress, ZiriTadad iakobi — iesos xorcieli Zma icavda.

1
iudeo-qristianebs swamdaT, rom mesia ukve movida, magram
imavdroulad misdevdnen moses kanonebs. axladgaCenili qristia-
nobis damoukidebel moZRvrebad aRiareba maTTvis miuRebeli iyo.

21
mociqulTa am krebaze dadginda, rom qristianobis mi-
Reba SeeZloT warmarTebsac, e.i. araiudevelebsac, ris
Semdgomac iudeo-qristianoba, SeiZleba iTqvas, seqtad
Camoyalibda, xolo ierusalimis dangrevis Semdgom (70 w.),
ar iRebdnen ra romis winaaRmdeg ajanyebaSi monawileobas,
dakarges TavianTi religiuri centric. isini arsebobas
ZiriTadad iordaniaSi ganagrZobdnen. iudeo-qristianoba,
rogorc iudevelebis, ise qristianebis mier sabolood
ganixileboda rogorc eresi.
qristianul religias ki SeeZlo ziareboda yvela mod-
gmisa da rangis adamiani, `sadac ar aris arc barbarosi,
skviTi, mona da Tavisufali, aramed qristea yovelive da
yoveliveSi“ (kolaelTa mimarT, 3:11), rac SemdgomSi qris-
tianobis msoflio religiad gadaqcevis winapiroba xdeba.
mociqul pavles pozicia kargad Cans misi werilebidan,
saidanac mtkicdeba, rom igi aqtiuri winaaRmdegi gamodi-
oda mxolod iudauri wes-Cveulebebis Sesrulebisa, ani-
Webda ra did rols warmarTebSi qristianobis qadagebas.
`axal aRTqmaSivea“ moxseniebuli sakmaod didi raodenobis
araebrauli saxelebi, romelTa patronebmac qristes rju-
li miiRes, maT Soris monaTa da TavisufalTa zesaxelebic
ki. magaliTad `filologosi“ (romaelTa mimarT, 16:15). am
formis saxelebs monaTa inteligenciis warmomadgenlebs
aniWebdnen romSi. imavdroulad, mociqulma pavlem qris-
tianobaze moaqcia romaeli centurioni korneliosi, ro-
melic pirveli araebraeli qristiani gaxda (saqmeebi, 10).
didia pavle mociqulis damsaxureba qristianobis Ca-
moyalibebisa da misi msoflio religiad gadaqcevis saq-
meSi. wminda pavlem gaaTavisufla ra qristianoba iudaiz-
misagan, SeiZleba iTqvas qristianoba gadaitana berZnul-
romaul civilizaciaSi. aCvena, rom macxovris sikvdili
Zveli aRTqmis dasasruls warmoadgenda, ris Semdegac iw-
yeba axali aRTqma. pavle mociquli gvevlineba qristianu-
li RvTismsaxurebis fuZemdeblad. swored wminda pavlem,
suliwmindis madliT, pirvelma gamokveTilad Camoayaliba

22
qristianuli rwmena. aCvena macxovris sikvdilisa da aRd-
gomis mniSvneloba, ganaviTara qristianuli RvTismsaxure-
bis, eTikis principebi.
ieso macxovris Semdeg, pirveli qristianuli Temebis
aRmoceneba ukavSirdeba qristes mociqulebs, romlebic
axali moZRvrebis saqadageblad mTel civilizebul samya-
roSi gaifantnen. maTi meSveobiT qristianoba vrceldebo-
da ZiriTadad im elinizebul ebraul TemebSi, romlebic
TiTqmis mTel romis imperiaSi, gansakuTrebiT ki mis aR-
mosavleT provinciebSi Zlier iyvnen fexmokidebulni. `ga-
mocxadebis“ avtori cnobebs gvawvdis mcire aziaSi pirve-
li qristianuli Temebis arsebobis Sesaxeb. esenia: efesos,
smirnis, pergamos, Tiatiras, sardis, filadelfiis, lao-
dikiis Temebi. pirveli saukunis meore naxevridan ki, gansa-
kuTrebiT pirveli iudeuri omis Semdgom, qristianuli
Temebi farTod gavrceldnen. am periods ganekuTvneba e.w.
kripto-qristianuli Zeglebi, romlebic sakmao raodeno-
biT dafiqsirda arqeologiuri gaTxrebis Sedegad. magali-
Tad: epitafiebi, kedlis mxatvrobis nimuSebi, dasakrZala-
vi katakombebi da sxv.
mniSvnelovan masalas gvawvdis via apias, via nomenta-
nasa da monteverdes katakombebi, romlebSic dafiqsirebu-
lia mesianisturi simboloebi: palmebi, yurZeni, amforebi da
vazebi zeTisaTvis, Rvino da wyali, Citebi, romlebic nis-
kartiT saWmels eZieben, cxvrisa da xaris cxovrebis warmo-
saxvis momentebi. via randaninis (via apia) katakomba, ro-
melic I s. TariRdeba, cnobilia iseTi mesianisturi simbolo-
ebiT, rogoricaa mtredebi, wiwilebi, mebrZoli mamlebi,
xaris Tavi, cxvari. monteverdes (via hortenzia) katakom-
baSi (I s.) ki gamosaxulia Citebi, romlebic saWmels eZieben
niskartiT, palmebi, Sandlebi. xolo via apia pignatelis
katakombaSi warmodgenilia qristianuli simbolo Tevzi1

1
berZnuli sityva ΙΧΘΥΣ (Tevzi) qristianebs miaCndaT Semdegi
sityvebis simbolod `ieso qriste, Ze RmrTisa, macxovari“.

23
palmebsa da yvavilebs Soris. magram yvelaze mdidars mainc
romis via torlonias (via nomentana) katakomba warmoad-
gens, romelic II s. TariRdeba, sadac kedlebze gamosaxulia
mironcxebisaTvis saWiro larnaki, kedris xe da sxv. romSivea
napovni yvelaze adreuli qristianuli warwera daTariRe-
buli II s. warmodgenili ori puriTa da ori TevziT. aqve
unda aRiniSnos is faqtic, rom pirvel saukuneebSi gar-
dacvlil qristianebs gafantulad krZalavdnen. maT ar ga-
aCndaT specialuri sasaflaoebi.
im dros rodesac antikur sinamdvileSi fizikuri srul-
yofileba did rols TamaSobda (rogorc cnobilia, kla-
sikur saberZneTSi moqalaqis ideals harmoniulad ganvi-
Tarebuli adamiani warmoadgnenda), qristianebi TavianT
rigebSi yvelas iRebdnen vinc qristes da mis mcnebebs aRia-
rebda. maTTvis araviTari mniSvneloba ar hqonda adamianis
fizikur srulyofas. saWiro iyo mxolod codvebis mona-
nieba da sulis silamaze — sulis siwminde.
qristianoba warmoadgenda ara mxolod swavlebas, ara-
med cxovrebis wess. man Secvala Tavisi mimdevrebis cxov-
rebis yofa, wesebi da kultura. warmarTobasTan brZolam
da Zveli aRTqmis tradiciebTan kavSirma safuZveli Cau-
yara axal — qristianul kulturas, samyaros aRqmas da
gansazRvra misi gansakuTrebuloba.
niSandoblivia, rom axali religiis aRmsarebelTaTvis
damaxasiaTebeli iyo erTmaneTis gverdiT dgoma, erTmane-
Tis gatana, daxmareba, romlis naTel magaliTs warmoad-
gens pavle mociqulis saqmeebi. man barnabasTan erTad anti-
oqiel qristianTa uricxvi Semowiruloba iudeaSi mcxov-
reb uqonel Zmebs Cautana, radgan, im xanad, klavdiusis
zeobaSi (41-54 ww.) iq didi SimSiloba mZvinvarebda.
romis imperiaSi arsebobdnen gansxvavebuli kolegiebi,
romlebsac qristianebi TavianTi interesebisTvis iyenebd-
nen, maT eklesiebs uwodebdnen, rac sityvasityviT Sekrebas
niSnavs. eklesiebi Zvel berZnul qalaqebSi mmarTvelobis
erT-erT organos warmoadgendnen, romelTac ara religi-
uri, aramed politikuri datvirTva hqondaT. berZnulad
24
am Temebs Éκκλησiα ewodeboda. klasikur epoqaSi analogi-
urad saxalxo kreba aRiniSneboda. `axali aRTqmis“ teqs-
tebSi am sityvas ormagi datvirTva aqvs. igi gamoiyeneba an
calkeuli adgilobrivi qristianuli Temis, an mTlianad
eklesiis aRsaniSnavad, rac, Tavis mxriv, Teologebs saSua-
lebas aZlevs daaskvnan, rom qristianuli eklesia qris-
tianuli Temis Tanadroulad iqmneboda. swored amitom,
pirvelyofili eklesiis Canasaxi Cven mociqulTa epoqaSi
unda veZioT, razedac `axal aRTqmaSi“ Sesuli Txzulebebi
mogviTxroben.
Cven ukve aRvniSneT im Temebis Sesaxeb, romlebic
ioanes gamocxadebis mixedviT, mcire aziaSi arsebobdnen.
amas emateba samecniero literaturaSi aRiarebuli biTvi-
niaSi qristianuli Temis arsebobis faqti. rac arc aris
gasakviri, vinaidan igi teritoriulad Zalian axlo iyo
ioanes gamocxadebaSi moyvanil qalaqebTan. rodis aRmo-
cenda pirvelad saeklesio ierarqia da ra movlenebTan iyo
igi dakavSirebuli? am mxriv, mniSvnelovan masalas gvawv-
dis mociqul pavles werili korinTelTa mimarT, romel-
Sic aRniSnulia: `zogni daadgina RmerTma eklesiaSi, pir-
vel rigSi: mociqulebad, meore rigSi: mqadageblebad da
mesame moZRvrebad“... (korinTelTa, 12:28), ramdenime wlis
Semdeg werilSi efeselTa mimarT ufro rTuli ierarqiaa
mocemuli: `man daayena erTni mociqulebad, meoreni winas-
warmetyvelebad, zogni maxareblebad, zogni mwyemsad da
moZRvrebad“ (efeselTa, 4:11).
`mociqulTa saqmeebi“ mogviTxrobs mociqulebisa da
presviterebis Sesaxeb. mociqulTa funqcias warmoadgen-
da, magaliTad xeldasma (pavle), e.i. qristianuli Temis
presviterebis daniSvna. mecnierulad dasabuTebulia, rom
presviterTa instituti arsebobda mxolod aRmosavleTis
provinciebis ramdenime qalaqSi arsebul eklesiebSi. igive
`mociqulTa saqmeebi“ gvamcnobs, rom arsebobdnen winas-
warmetyvelebi da maswavleblebi. pirvel saukuneSive Cnde-
ba qristianul TemSi episkoposebi da diakvnebi, rac da-

25
fiqsirebulia mociqul pavles werilSi filipelTa mimarT
(1:1). SesaZloa filipelTa Temi warmoadgenda pirvel Tems,
sadac gaCndnen es Tanamdebobebi. sxva adgilebSi eklesiis
msaxurni `mwyemsis“, `zedamxedvelis“ aRmniSvnelad ixmare-
boda da ara Tanamdebobisa (I petre, 2:25; mociqulTa saq-
meebi, 20:28).
eklesiebis marTva atarebda kolegialur da ara erTpi-
rovnul xasiaTs. rogorc araerTi istoriuli wyaro (moci-
qul pavles, petresa da iakobis werilebi, netari ieroni-
mesa da sxvaTa Txzulebebi) migvaniSnebs, funqciebisa da
mdgomareobis mixedviT, qristianul TemebSi episkoposebi
da presviterebi erTmaneTis mimarT Tanasworebi iyvnen. II s.
dasawyisSi episkoposebisa da presviterebis rigebidan
nel-nela daiwyo zogierTma maTganma dawinaureba, rome-
lic yvelas saxeliT moqmedebda. pirvelad swored maT
mimarT gamoiyeneboda xolme yvelaze xSirad sityva `epis-
koposi“, maSin rodesac sxva episkoposebi gadavidnen pre-
sviterebis rangSi. amis erT-erTi pirveli magaliTi misca
ierusalimis eklesiam, romlis saTaveSic idga macxovris
xorcieli Zma iakobi. ase rom daiwyo msxvili saepiskopo-
soebis Camoyalibeba.
imperiis sxvadasaxva nawilSi es procesi sxvadasxvana-
irad mimdinareobda, magram adgilis miuxedavad, yvelgan
saepiskoposo da sapresvitero sabWoebi CrdilSi dgeboda.
wina planze erTi episkoposi iwevda, romelic droTa gan-
mavlobaSi axorcielebda ara mxolod ganmkargulebel,
aramed sulier xelisuflebasac, rac gamowveuli iyo rigi
episkoposebis damsaxurebiT eresebis winaaRmdeg brZola-
Si, maTi piradi avtoritetiT, maTi cxovrebis siwmindiT.
ganmkarguleblisa da pedagogis funqciebis erTmaneT-
Tan SeTavsebis Sesaxeb jer kidev pavle mociquli miuTi-
Tebda. ase rom II s. erTpirovnuli mmarTvelobis arseboba
eklesiaSi Cveulebriv movlenas warmoadgenda. Sedegad
episkoposi marTavda olqebs, mxareebs, romelTa sazRvre-
bic, Tavis mxriv, emTxveoda saxelmwifos provinciis ad-

26
ministraciul sazRvrebs. episkoposebis adgils calkeul
TemSi ikavebda presviteri.
IV s. Camoyalibda samsafexuriani ierarqia (episkoposi
— presviteri — diakoni). gaCdnen, agreTve, diakonisagan
warmomdgari (ipodiakoni da sxv.) da axali saeklesio Ta-
namdebobebi — mkiTxvelebi, katexizatorebi, ekzorcistebi
da a.S. erTiani ierarqiuli sistemis Camoyalibebas amZaf-
rebda saxelmwifos mxridan devnisagan Tavdacvis survili.
Tu gaviTvaliswinebT im faqts, rom im dros jer kidev ar
iyo damtkicebuli da farTod gavrcelebuli axali aRTq-
mis kanonebi, ar iyo miRebuli mrwamsi — monarqiuli saepis-
koposoebis Seqmna warmoadgenda qristianobis ganviTare-
bis obieqtur kanonzomierebas.
mTeli qristianuli samyaro II-III ss. Sedgeboda Temebi-
sagan, romlebsac marTavdnen episkoposebi. presviterebi
qmnidnen sabWos da aRmasrulebel organos. organizebul
qristianul Temebs ewodebodaT parikiebi (παροικιjα), e.i.
calkeuli, adgilobrivi saepiskoposo eklesiebi.
III saukunis ukanasknel aTwleulSi, kerZod diokleti-
anes mmarTvelobis periodSi, qristianuli religiis arse-
bobaSi kidev erTi mniSvnelovani movlena moxda, Camoyali-
beba daiwyo ber-monaznobam, romelic Tavisi arsiT sak-
maod rTul moZraobas warmoadgenda da asketur cxovre-
basTan iyo dakavSirebuli.
evsebi kesarieli gvevlineba pirvel qristian mwerlad,
romelic Tavis TxzulebaSi `evangeluri winaswarmoxazu-
loba“ (daax. 323 w.) gvawvdis cnobebs imis Sesaxeb, rom ekle-
siam daadgina qcevis ori wesi, ori gansxvavebuli tipi-
saTvis. erTi maTTvis, vinc umaRles religiur saTnoebas,
zneobriobas aRiarebda da misdevda (umankoeba, uqor-
winebelobis arCeva, simdidreze, socialuri mdgomareobis
gaumjobesebaze uaris Tqma, RvTisTvis sakuTari cxov-
rebisa da Tavis miZRvna da sxv.) da meore — maTTvis, rom-
lebic yoveldRiuri arsebobis doneze rCeboda (saojaxo

27
kavSirebi, bavSvebis dabadeba, samxedro da moqalaqeobrivi
movaleobis Sesruleba, materialuri mogebis miReba da sxv.).
asketuri cxovrebis gandideba mocemulia IV-V ss. la-
Tinuri eklesiis sam udides mamasTan: ambrosisTan (Ambro-
sius 340-397 ww.), ieronimesTan (Hieronimus 346-420 ww.) da ne-
tar avgustinesTan (Augustinus 354-430 ww.).
absoluturi TavSekavebis ideali Camoyalibebul iqna
odnav adre, III s. pirvel naxevarSi origenesa (Origenes Adama-
ntus 185-254 ww.) da meTode olimpielis (gardaicvala 311 w.)
mier, romelTa SromebSic tipuri neoplatonisturi moti-
vebi Cndeboda. plotinic (Plotinus 204/205-269/270 ww.) aseve
miiCnevda, rom religiuri aqtis pirvel moments realur
cxovrebasTan kavSiris gawyveta warmoadgenda. mdinare
iordanes gaRma meudabnoeni ax.w. I s. midian. maSin isini er-
Teulebi iyvnen.
pirvel qristian berad — mamad (berZnuli monachos —
erTi) miCneulia wminda anton didi (Sanctus Antonius Aegyptus
251-356 ww.) — egvipteli meudabnoe, romelic as wels gada-
cilebuli gardaicvala 356 w. anton didi, rogorc Tqmu-
leba gadmogvcems, iyo pirveli, romelmac `anaxoretis“
(berZnuli αναχωρησις, is vinc Sordeba sazogadoebas, raTa
martoobaSi icxovros — gandegili) wodeba miiRo. igi 270 w.
wavida udabnoSi. amave xanebSi palestinaSi cnobili meuda-
bnoe iyo ilarion didi (Hilarion 288-372 ww.)
ber-monazonTa ricxvi TandaTan izrdeboda da male
egviptes gascda, farTod gavrcelda siria-palestinaSi,
Semdeg ki imperiis aRmosavleT provinciebis danarCen na-
wilSi. berebi izolaciidan mxolod RvTis saqmeebisaTvis
gamodiodnen. maTi keliebi ki sul ufro didi raodenobis
xalxs izidavda. ase iqmneboda ber-monaznobis kidev erTi
tipi, e.w. `samonastro“, `kinobionuri“ (berZnuli koinobion —
erTiani, saziaro cxovreba). pirvel anaxoretul katego-
rias antonis garda, ganekuTvnebodnen asketi berebi pavle,
ilarioni da amoniusi. ber-monaznobis erT-erT fuZemdeb-
lad gvevlineba egvipturi warmomavlobis beri paxomi.
28
rac Seexeba imperiis dasavleT provinciebs, monast-
rebis mSenebloba aq mas Semdeg daiwyo, rodesac igi aRmo-
savleTSi ukve aRmocenebuli iyo.

antioqia

romis imperiaSi pirveli qristianuli Temis aRmoce-


neba antioqiaSi, qveynis sididiT mesame qalaqSi (romisa da
aleqsandriis Semdeg) unda momxdariyo.1
antioqiis eklesia wminda petres mier iyo daarsebuli
da amitomac miiCneoda, rom antioqiis patriarqi ijda pet-
res saydarze. rogorc `mociqulTa saqmeebi“ mogviTxrobs,
sirielebi iyvnen pirveli warmarTni, vinc qristianoba mi-
iRes da swored antioqiaSi uwodes pirvelad `qristianebi“
axali, damoukidebeli religiis mimdevrebs (saqmeebi, 11:19-26).
igive `mociqulTa saqmeebis“ mixedviT, antioqiis eklesia
Tavis warmoSobas ramdenime kviprosel da kvirenel morw-
munes unda umadlodes — `zogierTi kviproselni da kvire-
nelni iyvnen, romlebic antioqiaSi mosvlisas elaparake-
bodnen berZnebsac da axarebdnen ufal iesos“ (saqmeebi,
11:20). Sesabamisad, antioqiaSi qristianoba Zalian adre gav-
rcelda, ara marto ebrael mosaxleobaSi, aramed elinebSic.
ra Tqma unda, ierusalimi yovelTvis darCeba msoflio
religiis dedaqalaqad, magram yvela qristianis WeSmariti
sawyisi punqti mainc antioqiaa. swored aq daarsda pirve-
lad iudaizmisagan Tavisufali eklesia. aq daiwyo moci-
qulTa epoqis didi qadageba. aq sabolood Camoyalibda
wminda pavles pirovneba. antioqias SeiZleba qristianobis
ganviTarebis meore etapi vuwodoT. qristianuli eklesiis

1
antioqia, romelic Zv.w. 300 wels daaarsa selevk I, mniSvne-
lovan kulturul da savaWro centrs warmoadgenda, sadac moR-
vaweobdnen ritorebi da sofistebi. aq arsebobda iudevelTa
mniSvnelovani kolonia da sinagoga, romelic IV s. bolos ekle-
siad gadakeTda.

29
siwmindiT mas verc romi, verc aleqsandria da verc kons-
tantinopoli Seedreba. gabatonebul enad antioqiis
eklesiaSi berZnuli iyo. miuxedavad amisa, aq bevri morw-
mune siriulad saubrobda. antioqiaSi didi iyo moqceul
ebraelTa ricxvic. SeiZleba iTqvas, maT pirveli nabiji
gadadges warmarT-qristianebTan dasaaxloeblad. ase rom,
orontis napirze aRsrulda rasebs Soris religiuri kav-
Siri, romelzec ieso ocnebobda.
qristianuli religiis swavlebis SeqmnaSi didi roli
iTamaSa antioqiis saeklesio skolam, sadac aristoteles
logika sWarbobda. man uaryo aleqsandriuli skolisaTvis
damaxasiaTebeli SeuzRudavi alegoriebis gamoyeneba Zve-
li da axali aRTqmis komentarebSi da icavda wminda wigne-
bis sityvasityviT, pirdapir gaazrebas. es mimdinareoba
ubralod xels uwyobda filosofiuri TvalsazrisiT teqs-
tis ufro koreqtul formirebas. am skolis erT-erTi yve-
laze cnobili warmomadgeneli iyo lukiane.
antioqiis mitropoliti iwvevs saeklesio krebebs (evse-
bi, saeklesio itoria, VI, 46) da Zalauflebac aqvs, rac ima-
Si gamoixateba, rom mas eqvemdebareboda rigi episkopose-
bisa. antioqia aRmosavleTSi qristianobis centrad iqca,
sadac III s. ramdenjerme Catarda saeklesio kreba, romel-
sac aRmosavleTis provinciebis (ponto, egvipte) episko-
posebi eswrebodnen. gansakuTrebiT mravalricxovani iyo
264-269 ww. Catarebuli sami kreba mimarTuli eresebis wina-
aRmdeg. krebaze damswre aRmosavleTis qristianuli Temebis
ierarqebma TvalnaTliv dainaxes antioqiis Temis siZliere.
IV s. dasawyisSi antioqiis episkoposis gavlenaze mo-
gviTxrobs evsebi kesarieli `saeklesio istoriaSi“ (VI,6). am
droisaTvis, SeiZleba iTqvas, mTeli aRmosavleTis ekle-
siebis centri antioqia iyo. misi sulieri gavlena vrcel-
deboda ara marto mcire aziaze, pontosa da aziis Crdilo-
aRmosavleT nawilze, aramed Soreul sparseTze, somxeTsa
da saqarTveloze. antioqiis episkoposebs unda ezrunaT am
qveynebSi qristianobis gavrcelebaze, romelebic jer dax-

30
marebas uwevdnen sust qristianul Temebs, Semdeg, saekle-
sio recefciis ZaliT, maTze imtkicebdnen ierarqiul
mdgomareobas da maT TavianT xelisuflebas uqvemdebareb-
dnen. episkoposTa erTpirovnuli Zalauflebis zrdasTan
erTad antioqiis episkoposTa Zalac izrdeboda. ase gagr-
Zelda nikeis I saeklesio krebamde. am krebam, antioqiis
episkoposTa Semdgom gaZlierebas zRvari daudo. nikeis
krebis meeqvse kanoniT, antioqiis episkoposis Zliereba
sagrZnoblad SeizRuda, misi Zalaufleba am kanoniT mxo-
lod or samoqalaqo provinciaze (Coele Syria da Augusta Euph-
ratiensis) vrceldeboda. antioqiel saWeTmpyrobelebs am pro-
vinciebis episkoposTa xeldasmis ufleba darCaT.
nikeis krebis mier episkoposTa Zalauflebis SezRud-
vis miuxedavad, antioqiis eklesia aziaSi mainc pirvelobas
inarCunebda. ZvelTaganve momdinare tradiciiT, romelime
saeklesio krebas Tu romisa da aleqsandriis episkoposebi
ar eswrebodnen, krebis Tavmjdomare antioqiis episkoposi
unda yofiliyo. magram Tu kreba imperiis aziur nawilSi
gaimarTeboda, maSin krebaze romisa da aleqsandriis epis-
koposebic rom yofiliyvnen, krebas mainc antioqieli epis-
koposi Tavmjdomareobda. ase iyo 314 wels ankiris, neo-
kesariis 315 da 325 wlebis adgilobriv saeklesio kre-
bebze. antioqieli episkoposi aseve pirveli Cans 341 wlis
antioqiis, 343 wlis filipopolisis, 363 wlis antioqiis
adgilobriv, 325 wlis nikeis pirvel da 381 wlis kons-
tantinopolis meore msoflio saeklesio krebebze. aseve,
romelime saeklesio werilze Tu xels ar awerdnen romisa
da aleqsandriis episkoposebi, pirveli yovelTvis antio-
qiis episkoposis xelmowera iyo.
325 wels nikeaSi gamarTuli pirveli msoflio saek-
lesio krebis aqtebSi, antioqiis episkoposis evstaTis
xelmoweris qveS 22 episkoposis xelmoweraa. mkvlevarTa
azriT, es garemoeba imis damadastureblad aris miCneuli,
rom am episkoposTa samwysoebi antioqiis episkoposis pro-
vinciebi unda yofiliyo.

31
ierusalimi

warmatebiT vrceldeboda qristianuli sarwmunoeba


ierusalimSic.1 mociqulTa TaosnobiT ierusalimis ekle-
sia male izrdeboda. rogorc cnobilia, ierusalimis pir-
veli qristianuli Temis xelmZRvanelad iakobi — qristes
xorcieli Zma gvevlineba. Sesabamisad, ierusalimis pirvel
qristianebs iudeo-qristianebi warmoadgendnen. aramarto
am qalaqis qristianuli Temi, armed saerTod palestinis
qristianuli Temi iakobis xelmZRvanelobiT im imediT
cxovrobdnen, rom mTel ebrael ers moaqcevdnen. magram
male 70 wels ierusalimis dacemam misi varskvlavi Caaqro.
Zveli qalaqidan mxolod sami koSki da qalaqis kedlis
narCeniRa SemorCa.
Zveli taZris nangrevebze imperatoris brZanebiT, aR-
marTul iqna iupiter kapitoliumis taZari, ris Sedegsac
bar-koxbas (ivriTi — ‫ )שמעון בר כוכבא‬ajanyeba warmoadgen-
da, romelic imperiam 135 wels sastikad CaaxSo. adrianes
brZanebiT ierusalimi meored daangries, xolo iudevelebs
aukrZales im adgilas miaxloeba. ierusalimis dacemis Sem-
deg (ax.w. 70 w.), aq sakmaod didi qristianuli Temi gaCnda,
magram axla ukve warmarT qristianebisgan Semdgari.
bar-koxbas ajanyebis CaxSobis Semdgom, warmarT qris-
tianebis TemSi pirveli episkoposi iyo makari, romlis
moRvaweobasac evsebi adrianes (117-138 ww.) imperatorobis
me-19 wliT aTariRebs. ra Tqma unda, am warmarT qristi-
anul Tems aRar SeeZlo im sapatio adgilis pretendenti
yofiliyo, romelic adre ierusalimis qristianul Tems
eWira mTel samyaroSi. TviT palestinaSic ki mTavari roli
kesariis episkoposze gadavida, magram mainc ierusalimis

1
msoflios erT-erTi uZvelesi qalaqi. Zveli iudeis samefosa
da Tanamedrove israelis saxelmwifos dedaqalaqi. gvevlineba
sami monoTeisturi religiis — iudaizmis, qristianobisa da mah-
madianobis centrad, sadac Tavmoyrilia istoriuli da kultu-
ruli Rirebulebis mqone Zeglebis didi raodenoba.

32
qristianuli Temis roli, rogorc dedaeklesiisa, sakmaod
maRali iyo qristianTa TvalSi. palestinaSi zogierTi Temi
mimagrebuli iyo ierusalimis dedaeklesiaze.

xmelTaSuazRvispireTi

`mociqulTa saqmeebis“ teqsti gvauwyebs, rom ukve


pirvel saukuneSi xmelTaSuazRvipireTis bevr qalaqSi
unda veZioT pirveli qristianuli Temebi, pirveli qristi-
anuli eklesiebi. am azris gansamtkiceblad pavle moci-
qulis saqmeebi gamogvadgeba. pavle mociqulma oTxjer
imogzaura xmelTaSuazRvispireTsa da mcire aziis teri-
toriaze qristes rjulis saqadageblad da pirveli mog-
zaurobis dros (45-46 ww.) barnabasTan erTad gaemgzavra
antioqiidan, moiara kviprosi, mcire azia inaxula qalaqebi
antalia, pergea, pisidis antioqia, ikonia, dervia da
listra. meore mogzaurobis dros (48-51 ww.), romelic moi-
cavda TvrametTvian SeCerebas korinToSi, gaemgzavra ra
antioqiidan xmeleTiT, silasTan erTad, moinaxula pir-
veli mogzaurobisas daarsebuli eklesiebi. listraSi maT
SeuerTda timoTe, saidanac gaemgzavrnen troaSi, Semdeg
gadavidnen Crdilo saberZneTSi, filipedan gaiares Tesa-
lonike, berea, aTeni da korinTo, sadac darCnen kidec.
Semdeg pavle da misi Tanamgzavrebi dabrundnen korinTo-
dan zRviT, efesosa da kesariis gavliT antioqiaSi. mesame
mogzaurobisas (daiwyo 53 w.) pavlem da misma Tanamgzav-
rebma gaiares galatia da frigia. ori weli maT dahyves
efesoSi. saidanac gadavidnen filipeSi, korinToSi da ukan
dabrundnen. troadan zRviT gaemgzavrnen, moinaxules ra
asoni, militene, mileti, rodosi, tvirosi, patara da Ca-
vidnen ptolemaidaSi, saidanac kesariis gavliT mividnen
ierusalimSi. meoTxe mogzaurobisas pavles Tan axlda lu-
ka, romlis drosac maTma gemma ganicada marcxi maltis na-
pirebTan, sadac gamoizamTres kidec. sanam romSi Cavidoda,
pavlem romaelebs miswera werili, romelSic Camoayaliba

33
qristianuli swavlebis safuZvlebi. romSi Casulebs maT
adgilobrivi mosaxleoba miegeba. bolo ori weli, eloda
ra ganaCens, pavle ar wyvetda qristes moZRvrebis qadage-
bas (mociqulTa saqmeebi).

ponto-kapadokia

lukianes Txzulebidan vigebT, rom provincia ponto


gavsebuli iyo qristianebiT (aleqsandre, 25). ponto-kapa-
dokiis1 erovnuli eklesiebis qristianuli Temebi erT-erTi
uZvelesi iyo imperiaSi. aq iyo iseTi cnobili saepisko-
posoebi, rogoricaa: kesariisa, Tianisa, komanisa, kolonisa,
kibistriisa, amasiisa, neokesariisa, sebastiisa, trapizo-
nisa, nazianzisa, nisisa da sxv. mcire aziaSi, daiwyo, agreTve,
mosaxleobis eTnikur Semadgenlobaze Seqmnili erovnuli
eklesiebis Camoyalibeba, romelTagan ponto-kapadokiis
eklesia erT-erTi Zlieri iyo. erovnul-eTnikur niadagze
Seqmnili saepiskoposoebis arseboba scno 314 wlis ankiraSi
gamarTulma adgilobrivma saeklesio krebam, romlis dad-
genilebis me-18 kanoniT, zemoT dasaxelebuli saepiskopo-
soebi Tanasworad da damoukideblad gamocxadda. es dadge-
nileba daadastura nikeis pirveli msoflio saeklesio
krebis me-4, me-5 da antioqiis adgilobrivi krebis (344 w.) me-9,
me-14, me-15, me-19 da me-20 kanonebma. magram samwuxarod maTi
SenarCuneba pontos episkoposebma ver SeZles. isini III-IV ss.
monawileobas iReben antioqiis episkoposebis mier mowveul
saeklesio krebebSi (251, 264 da 269 ww.). ufro metic, anti-
oqiis episkoposebi Tavmjdomareobdnen 314 wels ianvris da
TviT pontos saeklesio krebebze (neokesariaSi 314 da 325 ww.).
miuxedavad imisa, rom am krebebs antioqiel episkoposTa
Tavmjdomareoba mxolod maTi sulieri gavlenis damadas-

1
ponto (laT. Pontus) mcire aziis Crdilo-aRmosavleT nawili.
kapadokia — aRmosavleT mcire aziis mxaris istoriuli evropu-
li saxelwodeba.

34
turebeli iyo, sulieri gavlena ki saeklesio ierarqiaSi
cotas ar niSnavs.
unda aRiniSnos, rom mcire aziaSi episkoposebis garda
iyvnen qorepiskoposebic, rac soflis mosaxleobaSi qris-
tianobis gavrcelebaze metyvelebs. qorepiskoposebis ins-
tituti gansakuTrebiT iyo TvalSisacemi kapadokiasa da
isavriaSi.
xmelTaSuazRvispireTis aRmosavleT sanapiros mTavar
qalaqebSi qristianoba, rogorc aRvniSneT, mociqulTa pe-
riodidan gavrcelda. siriidan da palestinidan igi Tan-
daTan Sedis aziis dasavleTsa da saberZneTSi, semitur aR-
mosavleTSi, siriis winamdebare qveynebSi da transior-
danul regionSi. mesopotamiaSic, rogorc Cans, axali re-
ligia gavrcelebuli iqna qristiani misionerebis mier jer
kidev I s. bolomde.
IV s. damdegidan wina da mcire aziaSi gamoikveTa da Tan-
daTan Camoyalibda Cven mier zemoT aRniSnuli, mosax-
leobis eTnikur Semadgenlobaze Seqmnili iseTi didi sa-
episkoposoebi, rogorebic iyvnen: tarsisa — kilikiaSi, ke-
sariisa — kapadokiaSi, efesosi — aziaSi, tvirosisa — fi-
nikiaSi, edesisa — mesopotamiaSi, bostrisa — arabeTSi, neo-
kesariisa — polemonis pontoSi, ankirisa — galatiaSi, iko-
niisa — likaoniaSi da sxv.

aleqsandria

rogorc im peroidis qristianuli literatura mogviTx-


robs, qristianoba egvipteSi I s. Sua xanebidan vrceldeba. I s.
60-70 ww. aleqsandriaSi1 ukve arsebobdnen pirveli qristi-
anebi. qristianobis gavrceleba egvipteSi pirvelad qveynis
dedaqalaqSi, udides qalaqsa da portSi — aleqsandriaSi

1
qalaqi nilosis deltaze, antikuri egviptis mTavari saporto
qalaqi, romelic 332 wels daaarsa aleqsandre makedonelma. iyo
ptolemaiosebis egviptis dedaqalaqi.

35
unda momxdariyo. Semdgom axali religiis mimdevarni sof-
lis mosaxleobaSic unda gaCeniliyvnen.
aleqsandriaSi, romelic egviptisa da axlomdebare
qveynebis qristianul centrad gvevlineba, axali monoTe-
isturi religia markozis mier iyo Setanili (evsebi, saek-
lesio istoria, II, 16). aleqsandriis episkoposi1 eyrdno-
boda ra Tavis umaRles mdgomareobas faqtobrivad egvip-
tis, libiisa da pentapoliis qristianuli Temebis saTaveSi
eqceva. droTa ganmavlobaSi ki faqtiuri xelisufleba ka-
nonieri gaxda.
egvipteSi, imperiis am aRmosavleT provinciaSi, sadac
iudevelTa didi nawili cxovrobda da mniSvnelovan rol-
sac TamaSobda, aseve aRmocenda pirveli qristianuli Te-
mebi, magram ar aris gamoricxuli, rom aleqsandriaSi qris-
tianobis Sesvla sirTuleebTan yofiliyo dakavSirebuli
qveyanaSi sakmao raodenobiT arsebuli gnostikuri seqte-
bis gamo, ris dadasturebadac SeiZleba CaiTvalos egvip-
teSi arsebuli sxvadasxva formis gnostikuri Txzulebebi.
ukve II s. bolos klimenti aleqsandrielma icis egviptelTa
saxareba da pirveli Taobidan gavrcelebuli erTi iudeo-
qristianuli apokrifi. gnostikur literaturas amdid-
rebs 1947 w. nag hamadis maxloblad aRmoCenili 30 codices,
romelic II-III ss. ganekuTvneba.
Zvel egvipteSi didi raodenobiT arsebobdnen, agreT-
ve, orTodoqsaluri qristianobis mimdevrebic, rasac am
teritoriaze aRmoCenili II saukunis dasawyisiT daTariRe-
buli papirusic adasturebs. amas emateba isic, rom aleq-
sandriaSi arsebobda qristianuli filologiis umniSvne-
lovanesi orTodoqsaluri skola, romelsac wlebis man-
Zilze saTaveSi edga udidesi pirovneba, qristianobis didi
apologeti klimenti aleqsandrieli, romelic cdilobda
mrwamsisaTvis racionaluri safuZveli mieca. igi mimar-

1
aleqsandriis pirveli episkoposi iyo dimitri.

36
Tavda bibliis alegoriuli axsnis meTods. unda aRiniSnos
isic, rom aleqsandriul skolaSi upiratesoba eniWeboda
platonis meTodologias. aleqsandriuli TeologiisaT-
vis centralur Temas warmoadgenda adamiansa da RvTa-
ebrivs Soris urTierToba `Semecnebis“ safuZvelze.
evsebi kesarielis `saeklesio istoria“ (VI, 1-3) gvamc-
nobs imis Sesaxeb, rom septimius severusis (193-211 ww.)
mier Catarebuli qristianTa devnis dros, aleqsandriaSi
gansakuTrebulad didi raodenobis morwmuneebma Seimkes
Tavi wamebulTa gvirgviniT. 325 w. nikeis I msoflio saek-
lesio krebaze, romlis iniciatoradac aleqsandre aleq-
sandrieli gvevlineba, xolo misi mowafe aTanase aleq-
sandrieli aRniSnul krebaze miRebuli rwmenis simbolos
Camomyalibeblad (mformirebeli), egviptidan monawi-
leobas iRebda 29 episkoposi. aleqsandriis episkoposi an-
tioqiis, karTagenisa da romis episkoposebze naklebi gav-
leniT ar sargeblobda.

romi

pirvel saukuneSi egeosis zRvis garSemo da qveynis


dedaqalaqSic qristianTa didi Temis arseboba mtkicdeba.
mociqul pavles mier romaelebisadmi gagzavnili episto-
ledan vigebT, rom qristianebi romSi gansakuTrebul rols
TamaSobdnen, romelTa rigebSi ebraelebTan erTad warmar-
Tebsac vxvdebiT (romaelTa mimarT).
romSi qristianuli Temis arsebobis Sesaxeb cnobebs
gvawvdis svetoniusi klavdiusis (41-54 ww.) kanonTan dakav-
SirebiT (iudevelTa cnobili gandevna romidan). miuxe-
davad amisa, iudevelebi male dabrundnen romSi. ar aris
gamoricxuli, rom qristianebi RvTis msaxurebaSi swored
maSin gamoeyvnen iudeur sinagogebs. tacitusi 64 w. qris-
tianebs ukve icnobs, rogorc calke, gankerZoebulad
mcxovreblebs (Annal, XV, 44).

37
pavle mociquli dedaqalaqSi daaxloebiT 59-60 ww. Ca-
vida,1 sadac darCa kidec daaxloebiT oTxi wlis manZilze —
wamebamde. petre mociquli, rogorc Cans, wm. pavles Semdeg
ar unda Casuliyo romSi — imperiis dedaqalaqSi, sadac
moxda kidec mociqulTa wameba daaxloebiT 62-64 ww. petre
mociqulis romSi Casvlisa da sikvdilis Sesaxeb cnobebi
daculia klimenti romaelTan, klimenti aleqsandriel-
Tan, irineosTan. romis presviteri gaiusi (ax.w. 200 w.) wers
romSi mociqul petresa da pavles akldamebze.
rogorc simeon metafrasti gadmogvcems, petre moci-
qulTan erTad sxva mravali qristanic Seipyres, romelTa
Soris iyvnen klimenti, irodioni, olimpi da sxva mRvdel-
TmTavrebi da samRvdeloni. maT yvelas romaelTa msajulma
maxviliT Tavis mokveTa miusaja. petres ki jvarze sikvdi-
li gadauwyvites, da ai yvela sikvdilmisjili dasjis
adgilze miiyvanes. klimenti, rogorc xelmwifis naTesavi,
Seiwyales da gaanTavisufles. irodioni da olimpi ki ro-
melnic petre mociqulTan erTad Camosuliyvnen romSi da
misi TanamoRvaweni iyvenen maxviliT moakvdines. bevri sxva
qristianis msgavsad maTac Tavebi mohkveTes. wminda pavle
mociqulis vnebis droze saeklesio mematianeebs gansxva-
vebuli cnobebi moaqvT. nikifore kaliste (+1350) Tavis
`saeklesio istoriaSi“ (II wigni, Tavi 36) wers, rom pavle
mociquli im dRes da im wels evno, roca petre mociquli
acves jvars. sxva mematianeebic ki weren, rom petre mo-
ciqulis aRsarebidan erTi wlis Semdeg, imave dRes 29 iv-
niss, evno pavle mociqulic. neronis risxvac 64 w. xom ro-
mis qristianebs daatydaT Tavs, romlebic im droisaTvis
ukve sakmao Zalas warmoadgendnen.

1
wminda petresa da pavles mier romSi eklesiis daarsebis Sesaxeb
cnobebs saeklesio gadmocemebSi pirvelad vxvdebiT 170 w. dionise
korinTelis mier romis eklesiisadmi gagzavnil sapasuxo werilSi
(evsebi, saeklesio istoria, II, 25; IV, 29). am faqtis Sesaxeb mog-
viTxrobs wminda irineosic (eresebis winaaRmdeg, III, 1; III, 3).

38
I saukunis bolosaTvis sul ufro mtkicdeboda romis
eklesiis avtoriteti, raSic didi roli mis rigiT meoTxe
episkoposs klimentisac miuZRoda (daaxloebiT 92-101 ww.).
Tqmulebis Tanaxmad, klimenti romaeli mowamebrivi sikv-
diliT aResrula qersonesSi (yirimi), mas Semdeg rac igi iq
traianes mier iqna gadasaxlebuli. rogorc `korinTelebi-
sadmi pirveli werilis“ avtors (96 w.) mas miakuTvneben mo-
ciqul mamebs. am droisaTvis romSi qristianebis raodeno-
ba imdenad didi iyo, rom isini qalaqis sxvadasxva kvart-
lebSi qmnidnen gansakuTrebul Temebs, rac rogorc taci-
tusi gadmogvcems, kargad gamoCnda neronis devnis dros
(Annal. XV, 44).
romis eklesiis Sesaxeb saintereso cnobebs gvawvdis
evsebi kesarieli `saeklesio istoriaSi“ romis episkoposis
korneliusis werilSi antioqiis episkoposis fabiusisadmi,
romlis mixedviTac, romSi 251 w. iyo 46 presviteri, 7 di-
akvani, 7 ipodiakvani, 42 akolufa (morCili), 52 Semlocveli
adamiani, mkiTxveli, mekare da 1500-ze meti qvrivi da Zabu-
ni (uZluri) (saeklesio istoria, VI, 43). Semdeg evsebi gva-
mcnobs, rom romSi eresebis gamo mowveul iqna sinodi, ro-
melSic 60 italieli episkoposi monawileobda, rac, Tavis
mxriv, qveynis dedaqalaqSi qristianobis gavrcelebaze me-
tyvelebs. momdevno saukuneebSi romSi maTi ricxvi kidev
ufro izrdeboda.
didi mniSvneloba SeiZines romSi episkoposebma. samo-
ciqulo memkvidreobis idea pirvelad swored romis epis-
koposebma wamoayenes. romis episkoposi pirveli iyo epis-
koposebs Soris romelmac mTeli Zalaufleba miiRo. pir-
veli saepiskoposo katalogic, romelic petreTi da pav-
leTi iwyeba romSi daiwera. romis qristianuli skoli-
saTvis damaxasiaTebeli iyo eklesiologiuri (saeklesio,
saRvTismsaxurebo) pragmatizmi, romelic gansakuTrebul
yuradRebas aniWebda saeklesio wes-Cveulebebsa da qce-
vebs, rac, saorganizacio TvalsazrisiT, ufro orienta-
ciaa, vidre skola.

39
imperiis dedaqalaqSi III s. Sua xanebSic ki qristianuli
Temi berZnuli iyo. qristiani avtorebi berZnulad werd-
nen, romis pirveli episkoposebic berZnebi iyvnen.
galileis meTevzeTa erTi jgufi axali religiis mim-
devrebis xerxemals Seadgenda. roca qristianoba pales-
tinis gareT gavrcelda, is enTuziazmiT iyo miRebuli Zi-
riTadad monebis, monadyofilebis, xelosnebis mier. romis
aristokratia warmarTobis dasasrulis ukanasknel bas-
tions warmoadgenda, amitom, maTi rwmenis simyares gansa-
kuTrebuli mniSvneloba hqonda romis imperiisaTvis. miu-
xedavad amisa, warCinebulebis erTi nawili, sul ramdenime
weliwadSi iRebs qristianobas. ukve neronis dros impe-
ratoris garemocvaSic qristianobis mimarT gaaCndaT sim-
patiebi da, Sesabamisad, dedaqalaqis maRali sazogado-
ebidanac xdeba axali religiis mimdevarTa ricxvis gazrda.

romis imperiis dasavleT provinciebi

`mociqulTa saqmeebis“ mixedviT, RvTis sityvis qme-


diTi, warmatebuli qadagebiT movlo pavlem romis impe-
riis dasavleT nawili da wminda sarwmunoebis naTeliT ga-
aciskrovna iq mcxovrebi warmarTebi (mociqulTa saqmeebi).
qristianobis gavrcelebis Sesaxeb mniSvnelovani cno-
bebia daculi tacitusTan da klimenti romaelTan, rom-
lebic axali religiis mimdevrebis Sesaxeb aRniSnaven, rom
isini uricxvni arian ("multitudo ingens"). meore saukunis meo-
re naxevarSi qristes rjulis aRmsareblobaze saubrobs
tertulianec. igi aRniSnavs, rom qriste irwmuna yvelam da
CamoTvlis sxvadasxva modgmis xalxsa da saxelmwifoebs,
romelTa Sorisac Cven vxvdebiT mTel espaneTs, galebis
sxvadasxva xalxs da romaelebisaTvis miuwvdomel brita-
neTis mxareebs (Tert., Apolog).
aRniSnuli wyaroebisagan gansxvavebul cnobebs gvaZ-
levs, arqeologiuri masala. misi Seswavla gvafiqrebinebs,
rom dasavleTSi qristianoba odnav mogvianebiT Sedis. un-
40
da aRiniSnos is faqtic, rom axali monoTeisturi religia
am teritoriaze ufro mgrZnobiarea da nela vrceldeba,
gansakuTrebiT soflis mosaxleobaSi, romelic qristia-
nobisadmi didi xnis ganmavlobaSi rCeboda ugrZnobi. war-
marTebSi, romlebic axali religiis mowinaaRmdegeebad
gvevlinebian da mTeli ZaliT cdiloben xeli SeuSalon
qristes moZRvrebis gavrcelebas, formirebul iqna axali
saxeli pagani (laTinuri — paganus — soflis mcxovrebi),
romelic SemdgomSi warmarTobis sinonimad gadaiqca.
Crdilo afrikis mTavar qalaqebSi, espaneTSi, galiaSi,
britaneTsa da rainis sanapiro regionebSi, dunaispireTsa
da dalmaciaSi, jer kidev kostantinemde metnaklebad Cans
gavrcelebuli qristianoba da, Sesabamisad, metnaklebad
mtkicdeba saepiskoposoebis arsebobis faqtebi.

a) Crdilo afrika

qristianuli Temebis Seqmnis safuZveli Crdilo afri-


kaSi jerjerobiT ar aris garkveuli. SesaZloa axali re-
ligiis mimdevrebi karTagenis iudeur mosaxleobaSi unda
veZioT, romlebsac siriisa da egviptis sazRvao centreb-
Tan hqondaT savaWro kavSiri.
karTagenis axlos — gamartaSi aRmoCenil ebraul sa-
saflaoze dafiqsirebulia qristianuli warmomavlobis
Zeglebi, romlebzec gamosaxulia qristianuli simbolo-
ebi: Ruza, jvari, mtredebi. Tu gaviTvaliswinebT im faqts,
rom tertulianes dros, Crdilo afrikaSi ebraelebi qris-
tianebis winaaRmdeg yvelaze Zlier mebrZolebad gvevli-
nebian, iudevelebisagan gandgoma adgilobrivi mosaxleo-
bisaTvis mZime unda yofiliyo. romis afrikis istoriaSi
qristianobam Tavi iCina mxolod 180 wels Catarebuli
represiebis dros, romlebic provinciebs moedo markus
avreliusis gardacvalebidan Zalian male. yvelaze adrin-
deli qristiani wamebuli aq warmomavlobiT finikieli
mona namfani iyo gadauridan. sxva wamebulebis mxolod
41
saxelebia cnobili, samwuxarod ucnobia maTi sikvdilis
viTarebac. 197 w. aq Catarebuli devnis ambebs miuZRvna
tertulianem Tavisi Txzuleba `wamebulebi“.
202 w. septimius severusis mier gamocemuli ediqtis
Semdeg, Crdilo afrikis prokonsulma minicius timiniusma
brZaneba gasca SeepyroT 6 morwmune, romelTa ambavic gad-
mocemulia TxzulebaSi `wminda perpetuias da felisites
wameba“.
sagulisxmoa is garemoebac, rom qristianulma qadage-
bebma aq, rogorc qalaqis, ise soflis mosaxleobaSi, Zalian
male ipova momxreebi. tertulianem, romelmac am periodis
Crdilo afrikaSi arsebuli situacia aRwera, wers: Cven
gamovCndiT mxolod guSin da ukve SevavseT miwebi da mTeli
Cveni samflobeloebi, qalaqebi, gareubnebi, gamagrebuli
punqtebi, municipiebi, yazarmebi, kvartlebi, skolebi, ezoe-
bi, forumi (`apologetika“, XXXVII). am SemTxvevaSi, miuxe-
davad imisa, rom, Cveni azriT, wyaros Crdilo afrikaSi
arsebuli situacia gazviadebuli formiT aqvs warmoCe-
nili, Znelia nawilobriv mainc ar verwmunoT, vinaidan sa-
eklesio organizacia Crdilo afrikaSi am droisaTvis,
ufro soliduri iyo, vidre italiasa da galiaSi. 198 w. kar-
Tagenis Temis Tavma agripinem SeZlo moewvia laTinuri
eklesiis istoriaSi pirveli kreba, romelsac saprokonsulo
afrikidan da mavritaniidan 70 episkoposi eswreboda da ra
gasakviria, rom amden axlad moqceulTa Soris gaCnda reli-
giuri egzaltaciis zogierTi forma, romelmac, Tavis mxriv,
niadagi moumzada montanizmis gavrcelebas am regionSi.
aRsaniSnavia is faqti, rom swored Crdilo afrikaSi
daiwyo eklesiis laTinizacia da ara romSi (kaTolikuri
eklesiis centri). afrikaSi, sadac romma danerga laTinuri
ena, pirvelad iTargmna biblia laTinurad. mkvlevarebi
Crdilo afrikaSi qristianobis gavrcelebas antoninu-
sebis periodSi miiCneven da Tvlian, rom igi iq romidan iqna
Setanili da ara aRmosavleTis provinciebidan. Tumca pir-
veli mqadageblebis enad berZnuli miaCniaT, romelic aq

42
iseve iyo gavrcelebuli, rogorc laTinuri. magram male
laTinuri sjobnis ra berZnuls, Crdilo afrikaSi myarad
ikidebs fexs. ase rom afrikam laTinuri eklesiis pirveli
magaliTi misca msoflios.
Crdilo afrikis mTavari qalaqi karTageni III s. qris-
tianobis erT-erTi mniSvnelovani centri iyo. III s. Sua xa-
nebze modis karTagenis episkoposis kiprianes moRvaweoba,
romelic saxelmwifo eklesiebis xelmZRvanelobaSi romis
episkoposis metoqed gvevlineba. 256 w. karTagenis saek-
lesio krebaze afrikidan, numidiidan da mavritaniidan 87
episkoposi monawileobda. gasaTvaliswinebelia is faqti,
rom am krebaze Crdilo afrikidan yvela episkoposi ar
Casula. zogi maTgani kiprianes mimarT opoziciaSi imyofe-
boda da krebaze ar gamocxadebula. a.harnaki Crdilo af-
rikaSi saepiskoposoebis ricxvs IV s. dasawyisSi 250 gan-
sazRvravs da SesaZleblad miaCnia am dros iq amdeni saepis-
koposos arseboba. 330 w. karTagenSi moewyo donatist epis-
koposTa sinodi (donatisturi moZraoba IV s. dasawyisSi
daiwyo), romelsac, rogorc avgustine gvamcnobs, 270 kaci
eswreboda. rogorc tertuliane, ise arnobiusi da misi mo-
wafe laqtanciusi aRniSnavdnen, qristianebi gabatondnen
klasikur kulturaze.

b) espaneTi

espaneTSi qristianobis qadageba, rogorc Cans, pavle


mociqulis damsaxurebaa, magram im periodis arqeologiu-
ri da epigrafikuli Zeglebis uqonlobis gamo, Cven am
mxareSi qristianobis gavrcelebas III s. Sua xanebamde ver
vivaraudebT. pirveli qristiani romaelebis sarkofagebi
aq mxolod IV s. dasawyisiT TariRdeba, Tumca irineosi da
tertuliane sxvas qadageben. aRniSnul sakiTxTan dakavSi-
rebiT Cveni literaturuli wyaroebi elviris krebis (306-
309 ww. elviris krebaze espaneTidan monawileobas iRebda
19 episkoposi da 24 presviteri) kanonebiT, wamebis ramde-
43
nime aqtiTa da kipriane karTagenelis weriliT (ZiriTadad
misi 67 weriliT, romelic 254-255 ww. Sedgenili) ganisazRv-
reba, romelTa Seswavlis Sedegad, istorikosTa didi nawili
iziarebs im Tvalsazriss, rom qristianoba espaneTSi Crdi-
lo afrikidan Sevida, maSin rodesac mas Tavisi swavleba,
Tavisi wesebi da ritualebi ukve SemuSavebuli hqonda.
espaneTSi, iseve rogorc romis imperiis mTel rig rai-
onebSi, arsebobdnen iudevelTa Temebi, romlebic am teri-
toriaze qristianobis gavrcelebis safuZvlad SegveZlo
CagveTvala, magram mkvlevarTa nawili ar eTanxmeba am mo-
sazrebas artefaqtebis ararsebobis gamo. jerjerobiT ar-
qeologiurad ar mtkicdeba irineos lionelisa da ter-
tulianes cnobebi imis Sesaxeb, rom II s. bolosa da III s.
dasawyisSi espaneTis bevr regionSi iyo eklesiebi, rasac
ver vityviT III s. meore naxevarze. ukve IV saukunis dasaw-
yisSi elviris krebis (306-309 ww.) me-16 muxli (kanoni) krZa-
lavda axalgazrda qristianis qorwils ebraelze da ere-
tikosze. winaaRmdeg SemTxvevaSi, igi xuTi wliT idevne-
boda eklesiidan am kanonis darRvevisaTvis. rogorc vxe-
davT, ebraeli da eretikosi erTmaneTTan aris gaigive-
buli. kanonis aseTi simkacre jer kidev winamorbed kanonSi
iyo konstatirebuli, romlis mixedviTac, ikZaleboda Se-
reuli qorwili.

g) galia

galiaSi SesaZloa qristianoba meore saukunemde ar iyo


gavrcelebuli. ar aris gamoricxuli, rom marselSi,1 arl-
Si da maT SemogarenSi qristianuli qadageba pirvelad
antoninusebis dros gaegoT, vinaidan axali religia ga-
liis xmelTaSuazRvispireTSi swored marselis gziT unda

1
xmelTaSuazRvispireTis mniSvnelovani sasazRvro punqti,
romelic aRmosavleTidan dasavleTisaken mimaval gzaze Suale-
dur rols warmoadgenda.

44
Sesuliyo aRmosavleTis provinciebidan, saidanac qris-
tianobam qveyanaSi ronadan rainis xeobamde miaRwia. 177 w.
lionis qristianTa cnobili devna adasturebs erT-erTi
mniSvnelovani eklesiis arsebobis faqts galiis terito-
riaze. wminda kiprianes erTi werilic gvamcnobs am peri-
odSi galiaSi marselisa da sxva saepiskoposoebis arsebo-
bis faqts, romlebadac SeiZleba moazrebul iqnen: triri,
reimisi, tuluza, narboni da zemoT aRniSnuli marseli.
galiis gaqristianebis sakiTxSi gadamwyvet etaps war-
moadgens wminda marten tuluzelis (IV s. II nax.) misi-
onerobis dro. manamde galiis eklesiis prestiJis amaRle-
baSi didi roli iTamaSa irineos lionelma. 250 w. ki impe-
rator domicianes dros "Historia Francorum" avtori, Semd-
gomSi lionis — galiis yvelaze Zveli qristianuli Temis
epeiskoposi, misionerebis krebaze galiis moqcevis Semdeg
gegmas warmogvidgens (gegma Svidi misionerisTvis iyo da-
rigebuli) — turi, arli, narboni, tuluza, parizi, klemoni
da limoJi.

sxva miwebi

imis dadgena Tu rodis Sevida qristianoba britaneTSi


Zneldeba. faqti erTia, misionerebis survili axali reli-
giis gavrcelebisa ver SeCerdeboda lamanSis srutesTan.
britaneTSic aris gagebuli keTili sityvis qadageba ekle-
siis simSvidemde. CvenTvis SedarebiT bneliT aris moculi
qristianTa gabnevis ambavi am kunZulze III-IV ss. magram
cnobilia axali religiis mimdevarTa devnis SemTxvevebi
diokletianes imperatorobis periodSi. maTi ricxvis
simciris miuxedavad, keisar konstancius I qlorusis dros
mainc fiqsirdeba qristianTa wamebis sami SemTxveva. arlis
krebaze 314 wels gagzavnilni iqnen iorkis, londonisa da
linkolnis episkoposebi (Tertullian. Advers jud. c. VIII, Cristo
vero subdita). rogorc wyaroebi gvamcnobs, romaelebisaTvis
miuwvdomeli britanTa qveynebi, exla mibarebulni iyvnen
45
qristes. rac Seexeba irlandiasa da Sotlandias qristi-
anoba am periodisaTvis aq naklebad iyo gavrcelebuli.
Tanamedrove dobrujas1 teritoriaze arsebul anti-
kur qalaqebSi qristianoba konstantine didis mefobamde
Cans fexmokidebuli, xolo soflad axali monoTeisturi
religia V saukunemde Sedis. qristes moZRvreba dunais
marcxena sanapiroze da zRvis SenakadTan gadaSlil teri-
toriaze III s. Sua xanebamde unda Sesuliyo. niSandoblivia,
rom qristianoba dobrujas sanapiroze mdebare berZnul
qalaqebSi, mcire aziis dasavleTis mxaris metropolias-
Tan, egeosis zRvis kunZulebis mniSvnelovan centrebTan,
kontinentur saberZneTTan da qvemo dunaispireTSi dis-
locirebul mravalricxovan jariskacebTan erTad, aRmo-
savleTidan Cans gavrcelebuli I s. mogvianebiT, ar aris
gamoricxuli am teritoriaze ganmartoebuli qristiane-
bis arsebobis faqtic. diokletianes dros, rodesac qris-
tianoba romis armiisaTvis ganixileboda, rogorc yvelaze
didi saSiSroeba, mcire skviTeTSi dislocirebul legio-
nerTa Soris, romelTa umetesoba adgilobrivi jariska-
cebi iyvnen, didi raodenobiT Cndebian axali religiis
mimdevrebi. mcire skviTeTis cnobil qalaqebSi qristian
martvilologebs dafiqsirebuli aqvT qristianTa wamebis
bevri SemTxveva, romelTa Sorisac figurirebs laTinuri,
berZnuli da aRmosavluri saxelebis matarebeli adgilob-
rivi mosaxleoba. qristes mimdevarTa devna dafiqsire-
bulia tomisSi — provinciis dedaqalaqi, dunais cnobil
adgilebSi: durostorumSi, aqsiopolisSi, dinogetiaSi,
noviodunumSi da haimirisSi.
rogorc vxedavT, qristianoba `eklesiis simSvidemde“,
anu konstantine I didis mier 313 w. gamocemul milanis
cnobil ediqtamde da 325 w. nikeis I msoflio saeklesio

1
ruminulad — Dobrogea, bulgarulad — Добруджа. istoriuli
mxare balkaneTis naxevarkunZulis CrdiloeTiT, Tanamedrove
rumineTisa da bulgareTis teritoriaze.

46
krebamde, metnaklebi sixSiriT mTel romis imperiaSi Cans
gavrcelebuli. axali religia yvelaze adre da metad ro-
mis imperiis aRmosavleT provinciebSi ikidebs fexs,
saidanac igi romSi da dasavleTis provinciebSi aRwevs.
magram IV s. dasawyisamde Crdilo italiaSi, espaneTSi, bri-
taneTSi, germaniaSi, dunais olqebSi qristianoba mniSvne-
lovan rols ar TamaSobda.
saerTo suraTi IV saukunis dasawyisidan nawilobriv
icvleba. elviris saeklesio krebam, romelic 306-309 ww.
mimdinareobda da romelSic 19 episkoposi da 29 presvi-
teri iRebda monawileobas, naTlad dagvanaxa, rom espa-
neTSi, betikaSi da tarakoniis samxreT-aRmosavleT nawil-
Si, e.i. dRevandel andaluziaSi sakmao raodenobis qris-
tiani cxovrobda.

qristianTa procentuli Semadgenloba

qristianuli religia warmatebiT sargeblobda, ro-


gorc romis imperiis dedaqalaqSi, ise misi aRmosavleT
provinciebis qalaqebis mosaxleobas Soris. ZiriTadad
berZnul mosaxleobaSi. ase magaliTad, rogorc ukve
aRvniSneT, III saukunis Sua xanebSi qristianuli Temi romSi
berZnuli iyo, qristiani avtorebi berZnulad werdnen.
romis pirveli episkoposebic berZnebi iyvnen.
qristes mimdevrebi didi raodenobiT iyvnen zRvis pi-
ras ganlagebul did qalaqebSi, sadac vaWroba da xe-
losnoba iyo gavrcelebuli. dasavleTis provinciebSi ga-
batonebuli iyo adgilobrivi RvTaebebis kultebi. mdgo-
mareoba Seicvala mebrZoli mesianizmis ngrevis Semdgom,
ramac movlenebi daaCqara da qristianobam romis TiTqmis
yvela provinciaSi moikida fexi, ise rom III s. axali moZRv-
reba imperiaSi erT-erT yvelaze gavrcelebul religias
warmoadgenda. popularobiT mas mxolod iudaizmi da miT-
ras kulti Tu Seedreboda.

47
romis imperiaSi qristianTa procentuli Semadgenloba
konstantines iperatorobis dasawyisisaTvis, Zneli dasad-
genia, vinaidan, rogorc ukve aRvniSneT, qristianoba am
uzarmazar teritoriaze erTnairi warmatebiT ar vrcel-
deboda. swored amitom qveynis masStabiT saerTo procen-
tis gamoyvana Secdoma iqneboda. samecniero literatu-
raSi aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT sxvadasxva mosaz-
reba arsebobs. rogorc qristianuli religiis didi mkvle-
vari a. harnaki aRniSnavda, qristianebis namdvili procen-
tuli Semadgenlobis dadgena TviTneburi saqmea. dasaSve-
bia visaubroT mxolod maT raodenobaze imperiis sxva-
dasxva nawilSi. am mxriv, mkvlevari roms oTx ZiriTad re-
gionad yofs: 1) provinciebi da olqebi, sadac IV saukuni-
saTvis qristianebi mosaxleobis daaxloebiT naxevars
Seadgendnen. aseT teritoriebs miakuTvnebs dRevandel
mcire azias. gamonakliss warmoadgens mxolod meCxerad
dasaxlebuli da yuradRebis gareSe darCenili olqebi,
romlebic kulturuli TvalsazrisiT, yovelTvis nak-
lebad mniSnelovanni iyvnen. aqve Sedis afrikis nawili,
somxeTi, SesaZloa kviprosi da edesa; 2) provinciebi, sadac
qristianebi Seadgendnen mosaxleobis mniSvnelovan na-
wils, gavleniT sargeblobdnen mmarTvel wreebSi da qris-
tianobas SeeZlo metoqeoba gaewia sxva religiebisaTvis —
antioqia, kelesiria, aleqsandria egviptiT da TebeTi, ro-
mi, Sua da qvemo italiis nawili (konkretulad sanapiroe-
bi), saprokonsulo afrika da numidia, samxreT espaneTi,
aqaiis, Tesaliis sanapiro zoli, galiis sanapiro zoli
xeobiT; 3) provinciebi, sadac qristianoba naklebad iyo
gavrcelebuli — palestina, finikia, arabeTi, mesopotamiis
nawili, aqaiis, makedoniis, Tesaliis, epiras, dardanelis,
dalmaciis, meziis da panoniis Sida olqebi, italiis Crdi-
lo da Sida olqebi da aRmosavleT zemo italia, samxreT
safarngeTi, belgia, germania, mavritania, tripolitania,
espaneTis zogierTi cnobili olqebi; 4) provinciebi da
olqebi sadac qristianoba sakmaod mcired iyo gavrcele-

48
buli — filistimelebis Zveli qalaqebi, Crdilo da
Crdilo-dasavleT SavizRvispireTi, dasavleT zemo ita-
lia, Sua da Crdilo galia.
am sakiTxTan dakavSirebiT odnav gansxvavebuli Tval-
sazrisi gaaCnia a. doninis, romelic aseve xazgasmiT aRniS-
navs romis imperiaSi qristianobis gavrcelebis araTanab-
robas.1 igi gamoyofs qristianizaciis xarisxis sam ZiriTad
zonas: 1) regionebs, sadac yvelaze metad SeaRwia qristi-
anobam. eseni arian mcire azia, gansakuTrebiT frigia, biT-
vinia da ponto kavkasionis sazRvramde, armenia — evfra-
tidan dasavleTis raionebis CaTvliT, egeosis zRvis kun-
Zulebi da edesas garkveuli teritoriebi; 2) sadac qris-
tianobam mosaxleobis mniSvnelovani nawili moicva, magram
warmmarTveli mdgomareoba ar ekava: sabrZneTi, makedonia,
siria, palestinis zogierTi berZnuli qalaqi. romi da misi
axlo garemocva, samxreT italiisa da siciliis sanapiro
zoli, espaneTi da galia centralur masivamde; dabolos
3) naklebad dasaxlebuli raionebi, sadac evangelizaciis
procesi mxolod iwyeboda — palestina, arabeTis nawili da
mesopotamia, epiri, dalmacia, centraluri da Crdilo
italia, gansakuTrebiT sakonsulo gzebis gaswvriv, dunais
provinciebi. mezia da panonia, kirenaika, libani da mavri-
tania, aqve aRniSnavs, rom arsebobdnen izolirebuli qris-
tianuli Temebi Crdilo SavizRvispireTSi, odesasa da
yirimSi. Crdilo galiaSi, belgiaSi rainis gaswvriv, recia-
sa da norikSi, vindobonis garSemo, dRevandel venaSi da
britaneTis kunZulebze hiberniis CaTvliT, rogorc laTi-
nelebi eZaxdnen irlandias.
qristianobisaTvis pirveli saukuneebi warmoadgenda
gansakuTrebiT mniSvnelovan da saintereso periods. am

1
Cven samecniero literaturaSi TiTqmis ar Segvxvedria mkvle-
vari, romelsac es faqti ar aReniSnos. azrTa sxvadasxvaoba, Zi-
riTadad procentulad qristianobis gavrcelebis mikuTvnebu-
lobaSia.

49
azris gansamtkiceblad pirveli saukunec kmara, vinaidan
SeiZleba iTqvas, rom erTi saukunis ganmavlobaSi man ga-
iara ganviTarebis rTuli periodi. Caisaxa ra iudaizmis
wiaRSi, gaxda damoukidebeli, mTlianad Camoyalibebuli
religia, romelsac bevri mimdevari hyavda. is faqti, rom
qristes moZRvreba warmatebas aRwevs Tavisi arsebobis
pirvel periodSi bevris mTqmelia. vinaidan axal religias,
rogorc aRvniSneT, sxvadasxva niadagi daxvda uzarmazari
imperiis teritoriaze, romelic sam kontinentze iyo ga-
daWimuli da aq sxvadasxva ganviTarebis, donisa da kultu-
ris matarebeli xalxi cxovrobda.

50
Tavi 2

qristianoba 30-250 ww.

qristianTa devnis raodenoba

rogorc wina TavSi aRvniSneT, qristianoba iudaizmis


wiaRSi aRmocenda. iudevelebi ki qristianebs `Secdenil
Svilebad“ Tvlidnen, miaCndaT ra qristianoba iudaizmis
erT-erT seqtad. swored amis gamo, axali religiis pirvel
mowinaaRmdegeebad iudevelebi iTvlebodnen da, Sesaba-
misad, qristianTa pirveli devnac ebrael mosaxleobas
ukavSirdeba. `maT male qvebiT Caqoles stefane, qristia-
nebi ki gaibnen iudeasa da samariaSi“ (mociqulTa saqmeebi, 8).
Cven aseve aRvniSneT, imperiis loialuri damokidebu-
lebis Sesaxebac pirveli qristianebis mimarT, magram,
Zalian male, romi mixvda ra, rom SeuZlebeli iyo axali
moZRvrebis saxelmwifo dogmebSi Casma, myisve Secvala maT
mimarT politika.
tradiciis Tanaxmad, qristianTa devnis raodenoba ro-
mis imperiaSi aTiT ganisazRvreba da aT imperators mie-
wereba: 1) nerons (54-68 ww.), romelmac 64 w. axali moZRv-
rebis mimdevarTa devnas Cauyara safuZveli, 2) domicianes
(81-96 ww.), 3) traianes (98-117 ww.), 4) markus avreliuss (161-
180 ww.), 5) septimius severuss (193-211 ww.) 202 w. ediqti.
6) maqsimine Trakiels (235-238 ww.), 7) deciuss (249-251 ww.).
250 w. ediqti, 8) valerianes (253-260 ww.) 257 da 258 ww. ediq-
tebi, 9) avrelianes (270-275 ww.) 275 w. da 10) diokletianes
(284-305 ww.) 303-304 ww. gamocemuli oTxi ediqti.

51
aqve unda aRiniSnos is faqtic rom, pirveli saukunidan
moyolebuli, qristianobis saxelmwifo oficialur reli-
giad gamocxadebamde (325 w.), romis imperiaSi qristes mim-
devarTa bevr darbevas hqonda adgili. TviT saeklesio mwer-
lebic ki ar eTanxmebodnen yovelTvis qristianTa devnis am
raodenobas, romelTa Sorisac, SeiZleba iTqvas, arsebobda
ori mimdinareoba: erTni siamovnebiT zrdidnen devnis
ricxvs da deciusamde eqvs an Svids asaxelebdnen da meo-
reni, romelnic mniSvnelovanwilad amcirebdnen mas. ma-
galiTad, melitoni uars ambobs moaTavsos qristianebis
mdevnel imperatorebs Soris traiane (evsebi, saeklesio
istoria, IV, 26), tertuliane ki traianes markus avrelius-
sac umatebs (Apologeticum, 5). orive maTgans esmoda ra, rom
devna iseTi imperatorebis mxridan, rogorebic zemoT da-
saxelebuli pirovnebebi iyvnen, cud niSans warmoadgenda
qristianuli swavlebisaTvis. qristiani avtorebi piriqiT
imiT amayobdnen, rom maTi doqtrinis mtrebi mxolod ne-
roni da domiciane, e.i. mTeli kacobriobis mtrebi iyvnen.
mkvlevarTa nawili qristianTa devnis ricxvis aseT
sxvaobas imiT xsnis, rom pirvel etapze, uzarmazar impe-
riaSi devna saerTo xasiaTs ar atarebda da samarTlianad
miiCneven netari avgustines sityvebs, rodesac igi aRniS-
navda, rom vinaidan devna yvelgan iyo gavrcelebuli, SeiZ-
leba ise momxdariyo, rom erT nawilSi qristianebs dev-
nidnen, xolo meoreSi maT mSvidad tovebdnen (De civitate Dei.,
XVIII, 52). imisTvis, rom ramdenime wlis simSvidis Semdeg
provinciebSi kvlav ganaxlebuliyo qristianTa devna, saWi-
ro ar iyo roms mieca biZgi. ucabed movlenebs, kerZo an ad-
gilobriv interesebs SeeZloT swrafad aenToT goneba.
romisaTvis yvelaferi ucxo iyo qristianebisa, cxov-
rebis wesidan dawyebuli, religiiT damTavrebuli. es gau-
gebroba gamoixateboda imaSic, rom isini qristianebs mia-
werdnen yovelgvar uxamsobas — Cvili bavSvebis mkvle-
lobidan da sisxliT ziarebidan dawyebuli, garyvnilebiT
damTavrebuli. romelime ubedurebis Semdgom, `gantevebis

52
vacis“ Ziebisas, romi Sors ar midioda, yovelive qristia-
nebs braldeboda. I-II ss. qristianobis amkrZalavi specia-
luri kanoni imperiaSi ar arsebobda. ubralod, provinciis
mmarTvelebs ufleba hqondaT micemuli sakuTari Sexedu-
lebebis mixedviT emoqmedaT da isinic ar ayovnebdnen.
raime gaugebrobis dros yuradReba isev axali moZRvrebis
mimdevrebze gadahqondaT da, xSir SemTxvevaSi, sikvdiliT
dasjasac ki ar eridebodnen. qristianebs uqsevdnen ga-
reul cxovelebs, wvavdnen, qvebiT qolavdnen.
zogi mkvlevari qristianebis winaaRmdeg dawyebul re-
presiebs jer kidev im periods miawers, rodesac axali re-
ligia iudaizmis erT-erT ganStoebad aRiqmeboda da impe-
ratorebi qristianebTan damokidebulebas ganixilavdnen
iudevelebTan damokidebulebis aspeqtSi. magaliTad klav-
diusis mier 41 wels romidan ebraelebis gandevnas sveto-
niusis naSromze (Nero, 16,2) dayrdnobiT, qristianebs ukav-
Sireben. aRsaniSnavia is garemoeba, rom svetoniuss sxva
wyaroebisgan gansxvavebiT (dion kasiusi, luka) moxseniebu-
li aqvs agreTve, klavdiusis mier dekretis gamocemis mi-
zezi, romelic religiur moments ukavSirdeba. `klavdius-
ma romidan ebraelebi gandevna, romlebic mudmivad aRel-
vebulni iyvenen Christum“-iT. (Claudius Iudaeos impulsore Christo
(sic!) adsidue tumuelteuantes Roma exspulit. citata amoRebulia oro-
ziusis naSromidan Historiae adversus paganus, 7.6.15.), rac safuZ-
vels aZlevs mkvlevarT Christum ieso macxovarTan gaaigivon.
identifikaciis momxreebi, rogorc wesi imowmeben im faqts,
rom Χριστοvς da Χρηστοvς, Χριστιανοιv da Χρηστιανοιv, Chrestus da
Christus, Chrestiani da Christiani adreul etapze monacvleobd-
nen TviT qristianebTanac ki. niSandoblivia, rom sinais
kodeqsSi, romlisTvisac η da ί ar aris damaxasiaTebeli, mxo-
lod orTografiuli varianti gvxvdeba Χριστιανοvς (Act.
11:26; 26:28; 1 Pet, 4:16). tertuliane Tavis `apologiaSi“ (3,5)
xsnis, rom warmarTebma araswori etimologiis Sedegad i
Secvales e. amasve mowmobs meore wyaro laqtanciusi, rome-
53
lic aRniSnavs, rom saxeli qristiani, iseve rogorc misi
mimdevrebis saxeli xSirad maxinjdeboda.
arc erTi seriozuli argumenti ar arsebobs imis sawi-
naaRmdegod, rom ukve klavdiusebis principatis pirvel
wels qristianebi gamoCeniliyvnen romSi. savsebiT SesaZ-
lebelia qrestusis qristusTan, qrestianis qristianTan
gaigiveba da rom svetoniusis pasaJSi asaxulia mRelvareba
romis iudeur mosaxleobaSi, rac pirveli qristianebis ga-
moCeniT iyo gamowveuli. miuxedavad amisa, Cven axali mo-
noTeisturi moZRvrebis mimdevrebis farTomasStabiani mi-
sioneruli moZraoba pirveli saukunis 40-iani wlebis bo-
losken, ierusalimis cnobili krebis (mociqulTa saqmeebi,
15) Semdgom unda vivaraudoT. svetoniusis cnobebi ki Seg-
viZlia ganvixiloT rogorc romSi qristianebis pirveli
xseneba. aqve isic unda aRvniSnoT, rom qristianuli Teme-
bis arseboba damaskoSi, finikiaSi, antioqiaSi, kviprosze...
gacilebiT adrindel periods, jer kidev I saukkunis 30-ian
wlebs unda mivakuTvnoT.
gasaTvaliswinebelia is garemoebac, rom pirvel sauku-
neSi imperatorebic ar gamoyofdnen qristianebs romSi didi
raodenobiT arsebuli faruli kultebis mimdevrebs Soris,
ris gamoc, pirvel saukuneSi qristes mimdevarTa mdgoma-
reoba imperiaSi, erTi SexedviT, gaurkvevlad gamoiyureba.

qristianTa devnis mizezebi

sanam uSualod qristianobis istoriis pirveli perio-


dis ganxilvaze gadavidodeT, romelic ax.w. 30-325 ww. moi-
cavs da, Tavis mxriv, iyofa sam etapad (1. 30-125 ww., 2. 125-
250 ww., 3. 250-325 ww.), SevecdebiT gavaanalizoT qveyanaSi
arsebuli meore monoTeisuri religiis mimdevarebis dev-
nis mizezebi, rac dagvexmareba adreuli qristianobis is-
toriis, gansakuTrebiT ki misi ganviTarebis mesame etapis
ukeT gagebaSi, rodesac deciusidan (249-251 ww.) moyole-

54
buli saxelmwifos mmarTvelebi (Sesabamisad TviT imperia)
ukve oficialurad upirispirdebian qristes mimdevrebs.
romis imperiaSi qristianebis devnis mizezebis Sesaxeb
sxvadasxva azri arsebobs. maTi umetesi nawili miaxloebulia
gibonis TvalsazrisTan, romelic axali religiis mimdevre-
bis devnas qristianebis sazogadoebrivi cxovrebidan gan-
dgomas da imperatoris kultis uaryofas ukavSirebs. anti-
kuri saxelmwifo, miuxedavad Tavisi religiuri Semwynareb-
lobisa, saxelmwifo religiisadmi loialobas moiTxovda da
gamonakliss mxolod iudaizmTan dakavSirebiT uSvebda. reli-
giisadmi, romelic Zvel nacionalur tradiciebs eyrdnoboda.
m. posnovi romis imperiaSi qristianTa devnis 3 mizezs
gamoyofs: 1) sazogadoebrivs, 2) religiur-saxelmwifoeb-
rivsa da 3) politikurs, romelTac ase xsnis.
1) qristianebis gandgoma warmarTuli sazogadoebisagan
da maT mier antikuri samyaros yvela kulturuli mona-
povris dagmoba warmarTebs eCvenebodaT, rogorc civili-
zaciisagan gandgoma da velur barbarosTa cxovrebasTan
dabruneba, amitom qristianebs hostes populi Romani uwodebd-
nen. aqedan gasagebia maTi kacobriobis modgmisadmi, e.i. ga-
naTlebuli civilizebuli klasebisadmi siZulvilSi dada-
naSauleba (odium humani generis), ramac udidesi roli Seasru-
la qristianTa devnaSi. sazogadoeba da xalxi karakalamde,
rodesac mTavroba iZulebuli iyo qristianebis damcvelic
ki gamosuliyo, gansakuTrebuli siZulviliT iyo qristiane-
bis mimarT ganwyobili. SeiZleba iTqvas, rom yvela dakano-
nebuli calkeuli ediqtebi da brZanebebi markus avreli-
usamde, romis administraciis mxridan, xalxis ganwyobas
iTvaliswinebda da maTi Sesrulebisaken iyo mimarTuli.
magram drom Tavisi gaakeTa. warmarTebi Tval-yurs adev-
nebdnen qristianebs, axlos ecnobodnen maT, nel-nela egue-
bodnen da uyvardebodaT kidec qristianebi. ai, swored ami-
tom IV s. dasawyisSi maqsimine dazas mier maTi didi devnis
dros, rogorc wminda aTanase gadmogvcems (Historia ad monach,
64), warmarTebi malavdnen qristianT.
55
2) qristianebs devnidnen imitom, rom isini ewinaaRmde-
gebodnen romis religiur kanonebs. uZvelesi saxelmwifo
icnobda mxolod nacionalur religiebs, romelTac saku-
Tari kulti hqondaT. romSi senati, xolo provinciebSi ad-
gilobrivi magistrati da prokonsulebi ganagebdnen re-
ligiur saqmeebs. religia atarebda saxelmwifo xasiaTs.
maTi ganmasxvavebeli Tviseba konservatizmi iyo. pirvel
jgufSi aerTianebdnen nacionalur religiebs, meoreSi —
saidumlo kultebs da mesameSi akrZalul religiebs (reli-
giones illicitae) (iudaizmi da qristianoba), magram vinaidan iu-
develebis religia eyrdnoboda nacionalur baziss da gan-
Tqmuli iyo siZveliT, xolo romi Tayvans scemda yovel-
gvar siZveles, Tavisuflebas aniWebda maT RvTismsaxure-
baSi (religio licita), magram iudevelebs ekrZalebodaT Tavian-
Ti religiis propaganda romis moqalaqeebSi.
es nova religion, amis ptava et immodica superstitio (uxeSi da
usazRvro crurwmena), qristianebis devnis gardauvaloba
warmarTi sazogadoebis arsSi ido.
3) unda dasjiliyvnen ara mxolod imitom, rom sZul-
daT RmerTebi, aramed imitomac, rom axali RvTaebebis
SetaniT, axali kanonebis Seqmnisaken acdunebdnen, saida-
nac Semdeg saidumlo kavSirebi da SeTqmulebebi iqmneboda.
imperiis kerpebis Tayvaniscemaze uaris Tqmis Sedegad qris-
tianebi "hostes caesari" da "hostes rei publicae", e.i. politikuri
damnaSaveebi xdebodnen.
meore saukunis bolodan, rodesac qristianebi dacal-
kevebuli Temebidan eklesiebSi erTiandebodnen, celsusi
aRniSnavda, rom qristianebi kanongareSe myof saidumlo
kavSirebs qmnidnen (Celsum, I, 1), vinaidan isini vinc saxelm-
wifosagan calke mdgom separatul kavSirSi Sedian, gamoxa-
taven saxelmwifo wesebisadmi ukmayofilebas da Seuracx-
yofen "magesta popul Romani". iuridiuli gagebiT, romelic
jer kidev sulam Seitana romis kanonmdeblobaSi, qristia-
nebi idevnebodnen 1) rogorc saidumlo kavSirebis wevrebi,
56
2) rogorc saxelmwifo religiis mowinaaRmdegeebi (Secri
legium) da 3) rogorc keisris kultis araTayvanismcemlebi
(crimen laesat majestatis). saWiroa vicodeT, rom romis kanonebi
sjidnen ara rwmenas, aramed qmedebebs.
T. momzeni aRniSnavda, rom romis religiuri Semwyna-
rebloba vrceldeboda im xalxze, vinc moqalaqeobis uf-
lebiT ar sargeblobda. moqalaqeebisagan ki ucxo kulte-
bis (religio externa) uaryofas moiTxovda. imavdroulad, sa-
xelmwifo mosaxleobis religiur grZnobebTan SeTanxmeba-
ze midioda, avrcelebda ra religio lisitas wres moqala-
qeobis gavrcelebasTan erTad. T. momzeni ver poulobs ro-
mis samarTalSi muxls, romlis mixedviTac, qristianebs
qristianobis gamo SeeZloT pasuxi egoT. maT cils mwva-
leblobasa da misi umaRlesobis SeuracxyofaSi debdnen.
Sesabamisad, centraluri xelisufleba qristianebs sjida
TiTqos da imis gamo, rom uTmobda masebis fanatizms. T.
momzeni Tvlida, rom moqalaqeebs gadasuliyvnen ucxo
kultebis Tayvaniscemaze winaaRmdegobas uwevda aramarto
centraluri xelisufleba, aramed municipiebic.
saidumlo da ucxo kultebis akrZalvas ukavSirebs
qristianebis devnas r. reicenSteini, igi romael mmarTve-
lebs yovelgvari saidumlo kavSirebis arsebobis SiSs mi-
awers, romlebic SesaZloa antisaxelmwifoebrivi SeTqmu-
lebis xelsayreli forma gamxdariyvnen.
p. lusti uaryofs romSi yovelgvar religiur SezRud-
vas. igi amtkicebs, rom CvenTvis cnobili ama Tu im kultis
akrZalva gamowveuli iyo mxolod imiT, rom maT ritua-
lebSi monawileebi eWvmitanilni iyvnen danaSaulebebSi
(vaxkanaliis monawileebi), amoralobasa da TaRliTobebSi
(tiberiusis dros isidas mimdevrebisa da iudevelebis
devna). qristianebi idevnebodnen ara nacionaluri religi-
idan gadaxvevisaTvis, aramed moqalaqeebis saxelmwifo lo-
ialurobidan gadabirebis gamo.

57
e. m. Staermanma da a. l. kacma TavianT naSromebSi gaxsnes
kavSiri qristanebis devnasa da provinciebSi antisamTav-
robo xasiaTis gamosvlebs Soris. e. m. Staermani aRniSnavda,
rom rodesac r. reicenSteini da T. momzeni qristianTa dev-
naze saubroben, isini angariSs ar uweven im faqts, rom III s.
kidev ufro Zlierdeba qristianTa winaaRmdeg gamosvlebi.
maTi darbevebi, im dros, rodesac ucxo kultebisa da mis-
teriebis Semosvlas aRaraferi eRobeboda win.
n. i. golubcovas mixedviT, qristianobis gavrceleba
miT ufro swrafad xdeboda, rac ufro mZime iyo axali re-
ligiis mimdevrebis mdgomareoba, gansakuTrebiT mcire
aziis provinciebsa da afrikaSi.
qristianTa devna sxvadasxva imperatoris dros sxva-
dasxva mizeziT iyo gamowveuli, romelTa Sesaxeb msjelo-
bisas imperatoris faqtorTan erTad gasaTvaliswinebelia
qveynis socialur-ekonomikuri da politikuri mdgoma-
reoba. bunebrivad ibadeba kiTxva, rom imperiaSi yvela kri-
zisis SemTxvevaSi gantevebis vacad swored qristianebi
ratom iqceodnen xolme da ara sxva romelime religiis mim-
devrebi (iSviaTi gamonaklisis garda). yovelive amis mizezi
erTi mxriv, saxelmwifo politikaSi, xolo meore mxriv,
qristes moZRvrebis arsSi unda veZioT. vinaidan qristia-
nobisaTvis, miuRebelia yovelgvari Serwyma sxva reli-
giebTan da misi mimdevrebi romTan kompromisze wasvlas
imperiaSi arsebuli saerTo kultebisagan damoukideblad
arsebobas, maTgan ganze dgomas amjobinebdnen.

neroni (54-68 ww.)

qristianTa pirvel did devnas romis imperiaSi adgili


hqonda neronis (54-68 ww.) imperatorobis dros, rodesac
jer kidev ar iyo qristianTa mimarT represiebis kanoni mi-
Rebuli. miuxedavad amisa, am faqts xeli ar SeuSlia impera-
torisaTvis romSi 64 w. gaCenili xanZari, romelic pretor

58
ofonius tigelinusis saxels ukavSirdeba, qristianebi-
saTvis gadaebralebina. rogorc tacitusi1 gadmogvcems
(Annales, XV, 44), romis 14 kvartlidan 10 daiwva. xanZarma
romelic 6 dRe da 7 Rame grZeldeboda gaanadgura deda-
qalaqis yvela Zveli Senoba. imperatori am dros romSi ar
imyofeboda. igi dedaqalaqSi mxolod xanZris bolos da-
brunda da saqmec iolad gadawyda. yvelaferi qristianebs
dabralda. Zneli iqneboda ufro Sesaferisi obieqtis mo-
Zebna xalxis ukmayofilebidan yuradRebis gadasatanad —
`adamianis“ saidumlo kultis Tayvaniscemis mimdevrebi,
romelic rogorc mona ise iyo jvarcmuli. ucnobi xalxi,
romlebic saidumlod ikribebodnen katakombebSi da uars
acxadebdnen warmarTul ritualebSi monawileobis miRe-
baze (kerZod msxverplSewirvaSi monawileobaze da impe-
ratoris kultis Tayvaniscemaze). Sesabamisad, qristianoba
`mavne religiur seqtad“ ("Genus hominus supertitonis navacac
malefical") ganixileboda.
`keTilma“ imperatorma windaxeduloba gamoiCina, brZa-
na ra dazaralebulebi sazogadoebriv SenobebSi gadaeyva-
naT da saWiro sagnebiT moemaragebinaT. `xanZris gamCenebi“
ki samagaliTod unda dasjiliyven da marTlac, tacitusis

1
tacitusis analebis am nawyvetis utyuarobis Sesaxeb sxva-
dasxva azri arsebobs. magaliTad: r. viperis mixedviT, qristes
Sesaxeb monaTxrobi Semdeg unda yofiliyo Casmuli (Виппер Р. Ю.,
Рим и раннее христианство, М., 1954). drevsi mTeli am nawyvetis ori-
ginalobas eWvqveS ayenebs (Древс, Миф о Христе, М.,1924, т.II, с.39-43),
rac atacebul iqna SemdgomSi sabWoTa mecnierebis mier. Cveni
azriT, drevsi masalis analizidan da interpretaciidan ki ar
gamodis, aramed im faqtidan, rom neronis dros, qristianoba jer
kidev iudaizmis Semadgenel nawilad aRiqmeboda da Tanadrouli
wayroebi masze (qristianobaze) ase did yuradRebas ar gaa-
maxvilebdnen. mkvlevari tacitusis cnobebTan erTad uaryofs
svetoniusis cnobebsac (svetoniusi, neroni, XVI) da aRniSnavs,
rom religiebis mimarT gulgrili neroni ar dasjida qris-
tianebs, romlebic ase mcired gansxvavdebodnen ebraelebisagan.

59
mixedviT (Annales, XV, 44), xanZris dros pirvelad Sepyro-
bil iqnen yvelani vinc Tavs qristianad aRiarebda. Semdeg
didi raodenobiT sxvani, romlebic mxilebul iqnen ara
imdenad xanZarTan dakavSirebiT, ramdenadac rogorc ka-
cobriobis moZuleni. maT wamebas Tan erTvoda damcireba
da dacinva. qristianebs faravdnen gareuli cxovelebis
tyaviT da ZaRlebs aglejinebdnen, jvarze akravdnen,
cecxlSi wvavdnen. neronma am sanaxaobisaTvis Tavisi par-
kic ki dauTmo. igi TamaSobebs marTavda cirkSi, sadac ple-
beebSi iyo Sereuli... swored amitom (am sisastikis gamo),
aRniSnavs avtori, miuxedavad imisa, rom qristianebi Tumca
damnaSaveni iyvnen da imsaxurebdnen ukiduresad mkacr
sasjels, maT mimaT sibralulis grZnoba ibadeboda, vinai-
dan isini nadgurdebodnen ara sazogadoebrivi sikeTi-
saTvis, aramed erTi adamianis sisastkis gamo. amave dros
imperatori romSi datrialebuli xanZris dros, rogorc
amboben, troas xanZarze qmnida simReras. Sedegmac ar da-
ayovna, icodnen ra misi survili aguris romis marmarilos
romiT Secvlisa, qalaqSi xma gavrcelda, romelic impe-
rators xanZris mowyobaSi adanaSaulebda. xmebi dadioda,
rom misi msaxurni qalaqSi CiraRdnebiT xelSi darbodnen
da wvavdnen saxlebs. am xmebis gavrcelebis sababad e.w
`oqros saxlis“ (domus aurea), mSvenieri sasaxlis aSeneba
iqca, romelic xanZris Sedegad gaTavisuflebul terito-
riaze aigo palatinisa da eskvilionis moednebs Soris.
tacitusisa da svetoniusis Semdeg qristianTa dar-
bevaze mogviTxrobs tertuliane Tavis `apologiis“ V Tav-
Si, sadac igi aRniSnavs, rom pirvelad swored neronma aR-
marTa maxvili qristianebis winaaRmdeg.
64 wlis ambavi qristianebis masiur devnad ar unda iq-
nes ganxiluli.1 SegveZlo dagveSva, rom neronis gadawyve-

1
neronis imperatorobis dros iqnen wamebulni qristes mo-
ciqulebi petre da pavle, rac daaxloebiT 62-64 ww. moxda.

60
tilebis mizezi TviT qristianebidan gamomdinareobda, vi-
naidan qristianobisaTvis, rogorc monoTeisturi religi-
isaTvis, ucxoa yovelgvari religiuri sinkretizmi, Serwy-
ma sxva religiebTan, magram 64 w. qristianTa devnis mizezi
es rom yofiliyo, monoTeizmidan gamomdinare, neroni arc
iudevelebs daindobda. ebraelebis gadarCenis mizezad
Cven SegveZlo imperatoris meore meuRle popia sabina Ca-
gveTvala, romelic iyo ra kvaziprozeliti iudevelebs mfar-
velobda (ioseb flaviusi, siZveleni, XX) da sakmaod zemoq-
medebda kidec meuRleze. SesaZloa marTlac arsebobda
misi faqtori, magram aqve unda aRiniSnos is faqtic, rom
neronis mier mogvianebiT arc popia sabina iqna dandobili.
imperatorma morigi nervuli Setevis dros fexmZime dedo-
fali mucelSi fexis CartymiT sicocxles gamoasalma.
movlenis axsnis gasaRebi TviT imperatoris pirovne-
baSi, mis pativmoyvareobaSi, egoizmSi unda veZioT. ro-
gorc cnobilia, neronis dros aRdgenil iqna procesebi
`udidebulesobis SeuracxyofisaTvis“. pasuxisgebasa da
sikvdils eZleodnen senatorebi, warCinebuli moqalaqeni,
yvelani, visac ar SeeZlo Tundac ubralod aRtaceba ga-
moeTqva neronis `RvTaebrivi“ xelovnebisa da xelmwifobis
mimarT. Tu Cven paralels gavavlebT monoTeisturi reli-
giebis msoflmxedvelobasTan, maT imperatoris kultTan
damokidebulebasTan da Seqmnil situaciasTan, Zneli war-
mosadgeni ar iqneba imis axsna, Tu ram gamoiwvia neronis
survili, gasworeboda qristianebs. qristes mimdevrebi-
sadmi imperatoris uaryofiTi ganwyobileba gadaecemoda
adamianTa garkveul nawils, romlebic cru dabezRebebiT
aRwevdnen mizans. provinciebis gubernatorebi ki impera-
torisadmi `erTgulebas“ iolad amtkicebdnen qristiane-
bis xarjze.
rac Seexeba iudevelebis sakiTxs, am SemTxvevaSi ar unda
dagvaviwydes ebrauli diasporis faqtori, romelic impe-
riaSi sakmaod did da angariSgasawev Zalas warmoadgenda.

61
domiciane (81-96 ww.)

qristianebis meore did devnas romis imperiaSi domi-


cianes (81-96 ww.) mmarTvelobis dros hqonda adgili, ro-
melsac `gacocxlebul neronsac“ ki uwodebdnen. es ambavi
yvelaze TvalnaTliv gadmocemuli aqvs laqtaciuss Tavis
"De mortibus persecutorum" (mdevnelTa sikvdilis Sesaxeb), ro-
melSic igi deciusamde mdevnel imperatorTa Soris mxo-
lod neronsa da domicianes asaxelebs. svetoniusisa da
laqtanciusis mixedviT, devna mxolod im aristokratuli
dajgufebebis winaaRmdeg mZvinvarebda, romelTac uRmer-
Tobasa da iudeuri wesebis mimsgavsebaSi edebodaT brali. ga-
samarTlebulTa Soris vxvdebiT imperatoris biZaSvil kli-
mentsa da mis meuRle domicilas. kliments sikvdili miesa-
ja, xolo domicilas kunZul pandatariaze gadasaxleba.
a. doninis mixedviT, domiciane 95 w. iudevelebisa da
maTTan axlo mdgomTa winaaRmdegia imis gamo, rom isini
uars ambobdnen ierusalimis dacemis Semdgom, iupiter
kapitoliumisaTvis gankuTvnili gadasaxadis gadaxdaze,
xolo patriciebis opoziciis ukan ucxo kultebis miRebas
ar gamoricxavs. mkvlevarisaTvis ar aris gasakviri dapa-
timrebulTa Soris qristianuli ideologiis gamtarebeli
pirovnebebis moxvedra, rasac imiT xsnis, rom Zalaufalni
jer kidev ver xvdebodnen iudevelebsa da qristianebs So-
ris arsebul gansxvavebas. Sedegad, aRniSnavs igi, rogorc
klimenti, ise domicila umaRlesi rangis moqceulebi
gaxdnen, maTi mamulis teritoriaze arsebuli katakomba ki
erT-erT pirvel qristianul katakombad gvevlineba.
is faqti, rom orive wyaros mixedviT, domiciane ebrZ-
vis uRmerTobas da iudauri wesebis mimbaZvel aristokra-
tias, imaze metyvelebs, rom imperatori swored qristia-
nebs ebrZoda. marTlac, rogorc avtori aRniSnavs, am dro-
isaTvis, saxelmwifo mmarTvelTa TvalSi, es monoTeisturi
religia jer kidev iudevelTa erT-erT ganStoebad, seq-
tad moiazreboda (pirveli wyaro, romelic aRar saubrobs

62
qristianebsa da iudevelebs Soris kavSirze aris 111-112 ww.
daTariRebuli plinius umcrosis werili traianesadmi,
sadac qristianoba seqtad, "nomen" moixsenieba). aqedan gamo-
mdinare, SegviZlia davaskvnaT, rom uRmerTobasa da iude-
velebis mimsgavsebulebaSi Cven SegviZlia swored qris-
tianoba moviazroT, iudaizirebul romaelebTan erTad.

traiane (98-117 ww.)

I saukunis bolos klavdiusebis mmarTveloba antoninu-


sebisam Secvala. ase rom meore saukuneSi romi axali dinas-
tiiT Sevida, romelic TiTqmis mTel saukunes moicavda — 96-
192 ww. antoninusebis dinastiis warmomadgenlebi iyvnen nerva
(96-98 ww.), traiane (98-117 ww.), adriane (117-138 ww.), antoninus
piusi (138-161 ww.), markus avreliusi (161-180 ww.) da misi Svili
komodusi (180-192 ww.). igi SeiZleba or periodad davyoT.
pirveli nervadan antoninus piusis CaTvliT, romelic romis
xelisuflebis maqsimaluri mdgradobiT gamoirCeva (tyuilad
rodi uwodebdnen mas Tanamedroveni `oqros xanas“) da meore
markus avreliusisa da misi Svilis komodusis imperatorobis
epoqa, rodesac imperias Tavs daatyda mwvave da xangrZlivi
krizisi. moCvenebiTi ayvavebis epoqa dasrulda da qveynis
daSlis is procesebi, romlebic TiTqos arc ki Candnen sauku-
nis dasawyisSi, axla mkveTrad gamoixata.
rac Seexeba qristianobis istorias, antoninusebis mmarT-
velobis periodze modis axali moZRvrebis pirveli etapis
dasasruli, rodesac, SeiZleba iTqvas, romis imperiaSi mim-
dinareobda qristianobis swrafi eqspansia da qristianuli
Temebis progresuli emansipacia iudaizmTan mimarTebaSi
da meore etapis dasawyisi, rodesac xdeba patar-patara
eklesiebis erT dedaeklesiasTan gaerTianeba.
epoqis sirTule mdgomareobs imaSic, rom swored am pe-
riodze modis qveyanaSi mTeli rigi eresebis (iudeo-qris-
tianoba, montanizmi, gnosticizmi...) arseboba. imavdrou-
lad, samoRvaweo asparezze gamodian qristianobis iseTi
63
didi apologetebi, rogorebic arian irineosi, tertulia-
ne, aTenagora da sxv.
nervas orwlian mmarTvelobas cvlis romis imperiis
istoriaSi erT-erTi yvelaze mniSvnelovani pirovnebis
traianes epoqa, romlis imperatorobac romis politikuri
ganviTarebis mniSvnelovan etaps warmoadgens. igi iyo ro-
mis yvelaze didi da, imavdroulad, bolo dampyrobeli im-
peratori. misi Tanamedroveni iyvnen filosofiis, istori-
is, xelovnebis, mxatvruli literaturis RirSesaniSnavi
warmomadgenlebi.1
yvelaze mniSvnelovan wyaros am periodis qristianTa
mdgomareobis Sesaswavlad warmoadgens plinius umcrosis
werili traianesadmi qristianebis Sesaxeb da traianes pasu-
xi, daTariRebuli 111 an 112 ww. (X, 96-97).2 mniSvnelovan mo-
ments, rogorc mwerlis, ise imperatoris werilSi warmoad-
gens romis saxelmwifo mmarTvelobis damokidebuleba axali
religiis mimdevrebis mimarT. aq pliniusi aRar saubrobs
qristianuli religiis mimdevrebis da iudevelebis kavSirze.
miuxedavad imisa, rom wyaroSi qristianoba seqtad (nomen)

1
dion qrizostomusi (oqropiri, Dio Cocceianus Chrizostomus 40-120 ww.)
— berZeni filosofosi da oratori, plutarqe (Plutarchus 46-119 w.-is
Semdeg) — udidesi mwerali, romlis `paraleluri biografiebi“
fasdaudebel cnobebs gvawvdis antikur istoriaze, tacitusi
(Tacitus 55-20 ww.) — ukanaskneli didi romaeli istorikosi, romelic
rogorc mwerali cnobili gaxda domicianes sikvdilis Semdeg (96 w.),
epiktetosi (Epiktetos 50-130 ww.) — berZeni filosofos-stoikosi,
plinius umcrosi (C. P. Coecilius Secundus 61-113 ww.) — sazogado moR-
vawe, mwerali, oratori, advokati, plinius ufrosis Svilobili,
imperatoris legatis konsuli biTviniaSi 100, 111-112 ww.
2
istoriografiaSi am wyaros utyuaroba eWvis qveS iyo dayenebuli.
ase magaliTad: b. baueri (Br. Bauer, Christus and die Caesaren ... p. 273) aRn-
iSnavda, rom qristianebze pliniusis dadebiTi gamoxmaureba Txzu-
lebaSi gviani CanarTi unda iyoso. a. ranoviCi miiCnevda, rom Txzu-
lebaSi CarTulad SeiZleba CaiTvalos pliniusis werilis bolo na-
wili (Ранович А .Б., Античные критики христианства, М., 1935, c. 244) da sxv.

64
aris moxseniebuli, igi iudaizmisgan mainc calke arsebobs,
rac saSualebas gvaZlevs qristianoba traianes imperato-
robis periodSi damoukidebel religiad ganvixiloT.
qristes mimdevarTa samarTlebrivi mdgomareoba I-II ss.
gaurkveveli iyo, maTi bedi ZiriTadad adgilobriv mmarT-
velebze iyo damokidebuli, romelTac zogjer SeeZloT
yuri ar egdoT masebis moTxovnisaTvis. zogjer piriqiT,
qristianebi sikvdiliTac ki daesajaT. TiTqmis yvela is-
torikosi, vinc am periodze muSaobs, erTxmad aRniSnavs,
rom qristianTa devna sruliad SemTxveviT da lokalur
xasiaTs atarebda. markus avreliusamde (161-180 ww.) mainc
centraluri xelisufleba maTSi monawileobas ar Rebu-
lobda da raime saerTo saxelmwifoebriv gankargulebas ar
iZleoda. magram faqti erTia, am axali religiisadmi kuTv-
nileba devnis sagani xdeboda. Tu plinius umcrosisa da
traianes cnobil werilebs gadavxedavT, davinaxavT, rom
qristianebs swored rwmenis gamo sdevnidnen. rogorc
pliniusi aRniSnavs, igi maT ekiTxeboda iyvnen Tu ara isini
qristianebi, vinc aRiarebda, maT dasjis SiSis qveS meored
da mesamed ekiTxebodnen da Tu mainc aRiarebdnen axali
religiisadmi kuTvnilebas — dasasjelad agzavnidnen.
plinius umcrosi rCevas sTxovda imperators am sakiTxTan
dakavSirebiT, romelic, Tavis mxriv, qristianebis mimarT
met loialurobas iCens da pasuxobs, rom ar iyo saWiro
qristianebis Zebna. Tu maT daasmenen da isini mxilebul
iqnebodnen, mxolod is qristianebi unda dasjiliyvnen da
Tu romelime uaryofda qristianobas da amas saqmiT daa-
dasturebda... unda mieRo Sendoba. dasmenebs xelmoweris
gareSe ar unda hqonoda arc erT saqmeSi adgili — miuTi-
Tebda igi. es Zalian cudi magaliTia da Cveni saukunis
suls ar Seesatyvisebao (X,96-97).
moyvanili magaliTidan naTlad dasturdeba Cven mier
zemoT aRniSnuli. am SemTxvevaSi, warmarTebis mxridan
xalxis fanatikur rwmenasTan gvaqvs saqme, romelSic, gan-
sakuTrebul rols aRmosavluri kultebis qurumebi, mog-

65
vebi, winasarmetyvelebi TamaSobdnen. isini qristianebSi
erTgvar konkurentebs xedavdnen. risi naTeli dadasture-
baa `mociqulTa saqmeebidan“ (XIX, 24:39) cnobili efeseli
xelosnebis gamosvla, romlebic taZarze muSaobdnen da
eSinodaT qristianTa warmatebas maTi Semosavali ar Se-
emcirebina. ar surdaT ra miniWebuli privilegiebisa da
uflebebis gayofa, agulianebdnen mosaxleobas axali re-
ligiis mimdevrebis winaaRmdeg, rac dasmenebis raodeno-
biTac mtkicdeba. traianes pasuxi mowmobs, rom qristia-
nebs devnidnen mxolod ukidures SemTxvevaSi, raTa xalxis
masebis mRelvareba aecilebinaT Tavidan.
traianes, erT-erT yvelaze saqmiansa da realisturad
moazrovne romis imperators, SesaniSnavad esmoda, rom
arc mas da arc mis administracias ar SeeZloT kontroli
gaewiaT TavianTi mravalricxovani xelqveiTebis azrovne-
bisaTvis. regulireba moexdinaT didi raodenobiT ar-
sebuli sxvadasxva rwmerisaTvis. misTvis mTavari iyo ro-
mis imperiis mosaxleobis loialoba da misi brZanebebi-
sadmi morCileba.1

adriane (117-138 ww.)

adrianes (117-138 ww.) imperatorobis dros ZalaSia


traianes mier Camoyalibebuli principebi. imavdroulad,
xdeba qristianTa mdgomareobis gaumjobesebac. xalxSi
qristes mimdevarTa mimarT arsebuli zizRis sawinaaRmde-
god damatebiTi RonisZiebebia miRebuli. evsebi kesariels
`saeklesio istoriaSi“ (IV,8) daculi aqvs cnoba imis Se-
saxeb, rom imperatori adriane savsebiT eTanxmeba aziis

1
miuxedavad amisa, traianes imperatorobis periodSi biTvinia-
Si wamebis ori faqtia cnobili. simeoni, ierusalimis episkoposi,
Cans gasamarTlebul iqna sasikvdilod provinciis gubernatoris
mier da antioqiis episkoposi ignasi, romelic wamebul iqna romSi.

66
prokonsul minicius fundanuss, romelic arasworad
Tvlida qristianTa devnas yovelgvari braldebebis uqon-
lobis, mxolod brbos SeZaxilebis gamo. igi aRniSnavs, rom
qristianTa braldeba mxolod brbos moTxovniT arasa-
marTliania da damsmenTa waxaliseba ar iyo saWiro. Cven
vxedavT, rom Tundac xelmowerili dasasmeni werilebi
qristianTa winaaRmdeg aRar iyo sakamarisi, rom maT mimarT
qmedeba dawyebuliyo. braldebebis motivacia ukve auci-
lebeli Cans. danarCeni ki siuzerenze iyo damokidebuli.
Tu braldeba araswori aRmoCndeboda, isjeboda damsmeni.
romi TiTqos egueboda axali monoTeisturi religiis
damkvidrebas Tavis samflobeloSi, magram imavdroulad,
ar cxreboda iudevelebis risxva qristianTa mimarT. maga-
liTisaTvis SeiZleba moviyvanoT 132-135 ww. ebraeli xal-
xis gmiris simon bar-koxbas mtruli damokidebuleba axali
religiis mimdevrebisadmi.

antoninus piusi (138-161 ww.)

138 w. zafxulSi adriane gardaicvala da imperatorad


antoninus piusi (138-161 ww.) akurTxes. antoninus piusis
didi xnis mmarTveloba yvelaze wynari iyo imperiis mTeli
arsebobis manZilze, rasac misi winamorbedebis imperato-
robac ganapirobebda. antoninus piusma, romelic ar gamo-
irCeoda azrovnebis originalobiT, gaagrZela adrianes
Sidapolitikuri saqmeni. kerZod gaauqma ramdenime admi-
nistraciuli RonisZieba. magaliTad, batonebs kanonis
gziT aukrZala monebis mokvla, iudevelebs kvlav misca wi-
nadacveTis ufleba da Sewyvita qristianTa devna. saerTod
antoninusebidan iwyeba romauli sisxlis samarTlis Ser-
bilebac. miuxedavad amisa, am periodSi qristes mimdevre-
bis wamebis SemTxvevebic dasturdeba. polikarpe smirnis
episkoposis dasjis faqti 156 w. mocemuli aqvs evsebi
kesariels (saeklesio istoria, IV,15), romelic cirkSi Sek-
rebili xalxis moTxovniT moxda.
67
rac Seexeba antoninusebis sxva wamomadgenlebs, am pe-
riodSi axali monoTeisturi religiis mimdevrebis mimarT
damokidebuleba SesamCnevad ar Secvlila. maTi bedi kvlav
damokidebuli rCeboda provinciebis gubernatorebze, da-
interesdebodnen Tu ara isini brbos braldebebiT. evsebi
kesarielis `saeklesio istoriam“ Semogvinaxa erTi weri-
lis teqsti. masSi antoninus piusi ganxilulia aziis pro-
vinciis krebisadmi miwerili werilis avtorad, romelic
faqtobrivad arsebobis uflebas aZlevda qristianobas,
vinaidan am ediqtis mixedviT, mxolod RmerTebs mieniWa
imis gadawyvetis privilegia, rom daesajaT isini vinc maT
Tayvaniscemaze uars ambobdnen, Tu saWirod CaTvlidnen
amas. amave TxzulebaSi qristianTa dasacavad gamocemuli
aseTive specialuri ediqtebis avtorebad gvevlinebian
adriane (117-138 ww.) da markus avreliusi (161-180 ww.). unda
aRiniSnos is faqtic, rom mecnierTa umetesobis azriT, es
ediqtebi nayalbevia, rac SeiZleba imiT aixsnas, rom im
periodSi centraluri xelisuflebis mxridan, qristianTa
didi devnis faqtebi ar arsebobda. imavdroulad, markus
avreliusis dros cnobilia qristianTa samagaliTo dasjis
SemTxvevebic, romlebic isev da isev xalxis moTxovnis
gaTvaliswinebiT xdeboda.

markus avreliusi (161-180 ww.)

markus avreliusis imperatorobis xana gamoirCeva im-


periis sisustiT, rac qveyanaSi Seqmnili rTuli socia-
lur-politikuri mdgomareobiT aixsneba. meore saukunis
60-ian wlebSi romi kvlav CaerTo omis qarcecxlSi. 161
wlidan iwyeba parTiis (161-165 ww.) omi, romelsac mohyveba
kidev ufro mZime markomanebis (167-180ww) omi. germanelma
tomebma germundurebma, markomanebma, iazigebma, kvadrebma
da sxv. isargebles ra rein-dunais sisustiT, rac maTi nawi-
lebis evfratze gadasroliT iyo gamowveuli, Seteva mii-
tanes italiaze. omi gansakuTrebul Zalebs moiTxovda. im-
68
perias didi ziani miayena Savma Wirmac (lues, pestis), romelic
aRmosavleTidan iyo Setanili. sadac ki imperiis razmi
Sedioda, iq maSinve iwyeboda epidemia. yovelive es xalxis
ukmayofilebas iwvevda. Savma Wirma moicva yvela provincia
da italia. dacarielda qalaqebi da soflebi. markus avre-
liusis dros iwyeba bukolebis cnobili moZraoba egvip-
teSi, sekvanebis gamosvlebi espaneTSi, ovodius kasisus
ajanyeba aRmosavleTis provinciebSi. miuxedavad imisa,
rom qristianebi ar iRebdnen aqtiur monawileobas am brZo-
lebSi, maTi pasiurobac autaneli xdeboda saxelmwifos
mmarTvelebisaTvis. SeiZleba iTqvas, qristianTaTvis re-
ligia romis imperiaSi arsebuli wyobis winaaRmdeg sapro-
testo grZnobebis gamovlinebis erTaderTi forma iyo.
viTarebis gamosasworeblad saWiro iyo zomebis miReba da
imperatormac ar daayovna. man mTeli rigi RonisZiebebi ga-
atara, rasac qristianTa mdgomareobis gauareseba mohyva.
imperatoris brZanebiT, qristes mimdevrebs ekrZalebodaT
iseT sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi misvla, rogo-
ricaa abanoebi, forumebi da sxva dawesebulebebi. ga-
Zlierda maTi devna aziis provinciebsa da egvipteSi, sadac
yvelaze cnobili qristiani moRvaweni iyvnen ayvanilni.
sainteresoa ram aiZula tradiciuli religiis mim-
devari imperatori Seecvala Tavisi winamorbedebis gezi
qristianTa mimarT da maTi devna Tu ara darbevebi mainc
daewyo qveynis calkeul provinciebSi. situacia marTlac
saocrad daZabuli iyo. miuxedavad imisa, rom markus
avreliusi araviTar simpaTias ar ganicdida axali reli-
giisadmi, imperatorisaTvis xelsayreli mainc ar unda yo-
filiyo qristianebis devna, magram garemoebam mainc aiZu-
la Tavisi winamorbedebis principebi naklebad moqnilad
da naklebad Semrigeblurad gamoeyenebina praqtikaSi. xal-
xi Sewuxebuli iyo maT Tavs damtydari amdeni ubedurebiT.
gauTavebeli omebiT, Savi WiriT. mZime Sedegi mohyva tibris
adidebasac. saWiro iyo gantevebis vacis Zieba. brbo Tavi-
sas iTxovda. igi yvela ubedurebis saTaves qristianebSi

69
xedavda da moiTxovda kidec maT dasjas. sayovelTaod
cnobil faqts warmoadgens iustine didis gadacema de-
daqalaqis prefeqtis tribunalisaTvis filosofos kini-
kosis krescenciusis (Crescens an Crescentius) braldebis gamo
165 w. da sxv.
individualuri braldebebis garda unda aRiniSnos
ufro didi maStaburi devna axali religiis mimdevrebisa
egviptesa da mcire aziis provinciebSi (evsebi kesarieli,
saeklesio istoria, IV, 26). amave periodSi xdeba galiis 177 w.
ambebi, sadac lionSi qristianTa darbeva Catarda, romel-
mac axali religiis mimdevarTa winaaRmdeg mimarTul yve-
la represiebs gauswro neronis Semdeg (64 w.).
es ambavi CvenTvis cnobilia im werilis meSveobiT, ro-
melic linoisa da vienis qristianulma Temebma misweres
aziis Tems. dokumenti Semogvinaxa evsebi kesarielis `saek-
lesio istoriam“ (V,1). igi detalurad mogviTxrobs devnis
mizezebs. aqac yovelive daiwyo iseve, rogorc yvela sxva
SemTxvevaSi, rac brbos mier qristianTa SeuracxyofaSi
gamoixata. axali religiis mimdevrebs scemdnen, TmebiT aT-
revdnen da akeTebdnen yvelive imas, rasac gacofebuli
xalxi Cadis Tavisi mowinaaRmdegeebis mimarT. xalxis zewo-
lis qveS im situaciaSi, rodesac provinciis adgilobrivi
mmarTveloba adgilze ar iyo kohortis tribunma da muni-
cipalurma magistrebma forumSi miiyvanes ramdenime ada-
miani da daapatimres. amasobaSi dabrunda adgilobrivi
mmarTveloba, romelmac ZalaSi datova dapatimreba da
sxva qristianebis Zebnasac Seudga. zogierTi maTgani sikv-
diliT dasajes. werili aRniSnavs, rogorc gansakuTrebul
faqts, rom rwmenis uarmyofi qristianebi mainc iyvnen
datovebulni cixeSi, vinaidan maT winaaRmdeg gamovida
ramdenime warmarTi msaxuri, romelTac SiSis qveS ZaliT
brali dasdes batonebs uwmindurobaSi (qristianobaSi).
qristianebs incestSi da antrofofobiaSi sdebdnen
brals, rac sakmaod gavrcelebul braldebas warmoadgenda
da, Sesabamisad, provinciis xelmZRvanelobam igi Zalian

70
seriozulad miiRo. dapatimrebulTa Soris romis moqa-
laqeebic iyvnen, rodesac qalaqis mmarTvelobam es gaigo
weriliT mimarTa imperators da sTxova direqtivebi. impe-
ratoris pasuxi qristianebis sawinaaRmdego iyo (saekle-
sio istoria, V, 1). amis miuxedavad, mecnierTa erTi nawili
miiCnevs, rom II s. imperatorebi qristianobas ar gamoyof-
dnen sxva faruli kultebidan, romlebic, maTi azriT, sa-
SiSni iyvnen sazogadoebisaTvis. qveynis mmarTvelebi swo-
red am kultebs ebrZodnen da ara uSualod qristianobaso,
acxadeben isini, rasac ZiriTadad tertulianes da sardis
episkoposis melitonis naSromebze dayrdnobiT amtkice-
ben. es CvenTvis misaReb formulirebas ar warmoadgens,
piriqiT, masalebis Seswavla gvafiqrebinebs, rom qveynis
mmarTveli `qristianobis saSiSroebas“ naTlad xedavda da
mas ukve rogorc ubralo crurwmenas ise aRar aRiqvamda.
am Tvalsazrisis gamoTqmis uflebas gvaZlevs is garemoeba,
rom II s. romi ukve aRar ebrZvis aRmosavlur kultebs. pi-
riqiT, am periodisaTvis imperiaSi intensiurad mimdina-
reobs maTi gavrceleba, rasac saxelmwifo win ar eRobeba.
dapatimrebebi, wameba da devna grZeldeboda. man kul-
minacias agvistos didi zeimebis dros miaRwia, rodesac
lionSi ikribeboda galiis 3 provinciis administraciisa
da religiis warmomadgenlebi, romlebic galiis sakiTxebs
ixilavdnen da imperatoris kults zeimobdnen. mmarTvelma
tribunalis winaSe sajarod gamoiyvana morwmune qristia-
nebi, maT Soris romis moqalaqeebic, maT Tavi mokveTes,
danarCenebi ki mxecebs miugdes.1

1
CvenTvis cnobilia ramdenime msxverplis saxeli, romelTa So-
ris bevri aziuri warmoSobisaa. poTini — lionis episkoposi, oTx-
mocdaaTi wlis — mokvda cixeSi uxeSi moqcevis Sedegad. atal
pergameli, aleqsandre — dabadebuli frigiaSi. vitius epiga-
fusi, romelic galo-romaul burJuazias warmoadgenda. sanktu-
si — vienis diakvani. pontikusi — TxuTmeti wlis yma. axalgazrda
mona qali blandina, romelmac Tavisi jalaTis aRfrTovaneba

71
werili, romelic lioneli qristianebis devnas aRwers,
rogorc zemoT aRvniSneT, gaigzavna lionisa da vienis ek-
lesiebis saxeliT. es qalaqebi galiis sxvadasxva provin-
ciebs lugundunumsa da narbons ekuTvnoda. lioni, anu
lugundunumi galiis sami provinciis centrsa da imav-
droulad dedaqalaqs warmoadgenda. rogorc cnobilia,
sami galia ar iyo gaerTianebuli umaRlesi mmarTveliT.
romidan galiaSi Casuli imperatorebi da misi ojaxis
wevrebi, rogorc wesi, lionSi Cerdebodnen. karTagenTan
erTad lioni imperiis laTinuri nawilis erTaderTi qa-
laqi iyo, romelsac dedaqalaqis msgavsad garnizoni gaaCn-
da. igi 1200 jariskacisagan Sedgeboda, romlis saSualebi-
Tac, rogorc ioseb flaviusi (iud. omi, 12,16,4) iudeis me-
fis agripas piriT gadmogvcems, damorCilebuli hyavda
mTeli galia. lioni iyo saxelmwifos dasavleT nawilis er-
TaderTi qalaqi, sadac imperiis xanis dasawyisSi impera-
toris moneta iWreboda. igi galiis sabaJo sistemisa da
sazRvao kvanZis centrs warmoadgenda. aqve iyo moTavse-
buli galiaSi arsebuli saxelmwifo dawesebulebebic, sa-
dac yovelwliur religiur dResaswaulebs ixdidnen. ase
rom, lionma Zalian male miaRwia warmatebas.
rac Seexeba narbons igi grakxusebis periodSi daarsda.
keisrisa da tiberiusis dros provincia Sevsebul iqna axa-
li gadasaxlebulebiT, ris Sedegadac yvelgan adgilob-
rivi keltebi adgils saqalaqo Tems uTmoben. vieni, keisris
mier ronis sanapiroze daarsebuli kolonia iyo, rogorc
gadasatvirTi navsadguri.
orive qalaqi-provincia galiis mniSvnelovan centrs
warmoadgenda. swored amitom am regionSi qristianobis ga-
vrceleba bevris mTqmelia. miuxedavad orive qalaqis

gamoiwvia. yovelive amis Sedegs gaugebari sisastikiT mokluli


morwmune qristianebi warmoadgendnen, romelTa gvamebi dawves,
ferfli ki mdinare ronas (berZn. Rhodanos, laT. Rodanus) moapnies,
raTa maT aRdgomis imedi aRar hqonodaT.

72
struqturisa, ioli SesaZlebelia vifiqroT, rom qristes
moZRvreba ara marto romaul, aramed adgilobriv keltur
mosaxleobaSic iyo gavrcelebuli. rom araferi vTqvaT am
qalaqebSi mcxovreb aziuri warmomavlobis xalxze. ro-
gorc aRvniSneT, axali religia aq swored imperiis aziuri
nawilidan unda iyos Sesuli.
lionis eklesias mWidro urTierToba hqonda aziis
provinciebTan, romelTa daxmarebiTac igi saswrafod iqna
aRdgenili (aSenebuli) wminda irineos episkoposis mier.
177 wlis lionis ambebis analizi gvafiqrebinebs, rom es
devna ar atarebda gansakuTrebul xasiaTs. igi ufro waagav-
da provinciis municipaluri mmarTvelebis gadawyvetilebas
Wkua eswavlebinaT adgilobrivi qristianebisaTvis, romel-
nic sakmaod mZlavrad iyvnen warmodgenilni qalaqSi.
Cven ar mogvepoveba sabuTi imis mtkicebisaTvis, rom
qristianTa darbeva mezobel provinciebSic gavrcelda.
SesaZloa vivaraudoT, rom man mxolod gamoxmaureba hpova
sasoflo regionebsa da vienaSi. arsebobs meore versiac. am
versiis mixedviT, vienelma morwmuneebma gaiges ra lionis
ambebi myisve iq gaCndnen TavianT diakvan sanktusTan er-
Tad, romelmac Tavis mxriv, didi simamaciT gamoiCina Tavi.
simkacris miuxedavad, devnam ver moicva mTlianad
lionis qristianoba. morwmuneebis sakmaod didi nawili
gadarCa. am SemTxvevaSi, socialurTan erTad ar aris gamo-
ricxuli qveynis politikuri faqtoric. lugundunumi xom
swored im sekvanebis provinciis mniSvnelovan qalaqs war-
moadgenda, romelSic xalxTa didi gamosvlebi CaaxSo mar-
kus avreliusma. aRsaniSnavia is garemoeba, rom am ajanyebaSi
qristianTa monawileobas arc erTi wyaro ar adasturebs.
markus avreliusis damokidebuleba axali religiis
mimdevrebisadmi gvafiqrebinebs, rom II s. II naxevridan impe-
ratorebis e.w. loialuri damokidebuleba qristianebi-
sadmi nel-nela icvleba da aSkarad gansxvavdeba traianes
cnobili pasuxisagan plinius umcrosisadmi.

73
komodusi (180-192 ww.)

markus avreliusis gardacvalebis Semdgom qveynis sa-


TaveSi misi Svili komodusi (180-192 ww.) modis. am periodSi
igi mxolod 19 wlisa iyo. rogorc Cans, mas araviTari
simpatia ar gaaCnda qristianebisadmi. miuxedavad amisa, igi
uSualod ar iRebda Tavze am monoTeisturi religiis mim-
devrebis devnis iniciativas. misi imperatorobis dros
sarwmunoa qristes mimdevarTa ramdenime wamebis faqti.
kerZod, 180 w. afrikis qalaq sciliumSi datrialebuli
tragedia, rodesac Tormeti qristiani awames, ris Semde-
gac eklesias ramdenime weli dasWirda daZabulobis mosax-
snelad. es faqti komodusis imperatorobis sazomadac ki
SegviZlia gamoviyenoT. igi, SeiZleba iTqvas, uangarod as-
rulebda brbos moTxovnas, romelmac, Tavis mxriv, gada-
wyvita mSvidad ecxovra qristianebis gareSe. erTaderTi
epizodi, romelic komodusisadmi simpatiiT gangvawyobs
aris is, rom misi favoriti marcia, romelic qristianulad
ar iyo monaTluli, guliTa da adaT-wesebiT qristiani iyo
da imperatoris gverdiT myofic ki ieso qristes mimde-
varTa mxares iRwvoda. man miaRwia ramdenime katorRa-
misjili qristianis Sewyalebas, maT Soris aRsaniSnavia mo-
nadyofili kaliste, romelic SemdegSi romis episkoposi
gaxda (217-222 ww.). mis saxels atarebs via-apias erT-erTi
udidesi sasaflao (katakomba). igi am dasakrZalavi miwis-
qveSeTis erT-erT pirvel mmarTvelad gvevlineboda.
tertulianem (Tertull., De pudicitia, C,1) Semogvinaxa cnoba
kalistes mier romSi gamocemuli ediqtis Sesaxeb, rom-
liTac saeklesio kanonikurad cxaddeboda patronsa da
monas Soris qorwili, ris mizezadac evsebi kesarieli im-
periis umaRlesi wreebis qalebSi qristianobis farTo
gavrcelebas miiCnevs (evsebi, saeklesio istoria, V).
aRniSnuli masalis Seswavla saSualebas gvaZlevs da-
vadginoT, rom II s. meore naxevarSi qristianobis mimdev-
rebi iyvnen romSi arsebuli yvela fenis warmomadgenlebi.

74
risi mtkicebis uflebasac gvaZlevs, agreTve, 177 w. lionSi
wamebul qristianTa vinaobis dadgena, sadac monebTan er-
Tad galo-romauli burJuaziis fenebis warmomadgenleb-
sac vxvdebiT.
qristianebis winaaRmdeg Catarebul represiebs morw-
muneni, xSir SemTxvevaSi, dumiliT xvdebodnen. iesos mim-
devrebi mxolod im privilegiebiT sargeblobas moiTxovd-
nen, romlebic imperiaSi sxva monoTeisturi religiis mim-
devrebs — iudevelebs gaaCndaT da SesaZloa TviTonac sar-
geblobdnen manam, sanam iudaizms gamoeyofodnen. es iyo
samxedro samsaxuridan gaTavisufleba, iurisprudencia im
saqmeebisa, romlebic religiur kavSirebs exeboda, saku-
Tari kultis Tavisuflad gavrceleba, rac, Tavis mxriv,
qristianebis mier oficialuri kultidan gadaxvevis da-
mowmebas niSnavda. amave dros qristianobis apologetebi,
icavdnen ra TavianT sarwmunoebas, aRiarebdnen mxolod am
moZRvrebis WeSmaritebas da religiur sakiTxebSi aravi-
Tar daTmobaze ar midiodnen.

septimius severusi (193-211 ww.)

romi III s. dasawyisisaTvis, SeiZleba iTqvas, mixvda, rom


qristianuli eklesia sul ufro Zlierdeboda da saxelm-
wifoSi saxelmwifos warmoadgenda, rac imperiis mamebis
azriT, qveynis Zlierebas aryevda. maT unda emoqmedaT da
arc ayovnebdnen. qristianTa devnas adgili provinciebSi,
rogorc aRvniSneT, romis winaaRmdeg xalxTa gamosvlis
CaxSobis Semdeg hqonda. axla ukve siriasa da palestinaSi
ajanyebis CaxSobis Semdeg, 202 w., septimius severusis (193-
211 ww.)1 specialuri kanoniT aikrZala or monoTeistur

1
septimius severusma (193-211 ww.) romis imperiaSi axal dinas-
tias Cauyara safuZveli. severusebis dinastias ekuTvnodnen,
agreTve, misi Svili karakala (211-217 ww.), heliogabalusi (218-
222 ww.) da aleqsandre severusi (222-235 ww.). 217-218 ww. impera-

75
religiaze — iudaizmze da qristianobaze gadasvla "Judaeos
fieri sub gravipoena vetuit idem etiam Christianis sanxit". severusis
brZanebis teqstSi, romelic spancianuss aqvs moyvanili
(`avgustusebis istoriis“ erT-erTi avtori) naTqvamia:
mkacri dasjis SiSis gamo iudaizmze moqceva akrZalulia
da amaves vbrZaneb qristianobis mimarTac. dekretiT
akrZalva iyo dadebuli winadacveTazec (gamonakliss iu-
develebis Svilebi warmoadgendnen). severusis es brZaneba
qristianebis devnis istoriaSi sayovelTao xasiaTis mqone
pirveli oficialuri dokumentia.
gadmocemis Tanaxmad, septimius severusis mmarTvelo-
bis xanaSi, qristianTa wamebis mravali SemTxvevaa cnobili,
rac cariel adgilze ar aRmocendeboda, vinaidan septi-
mius severusis imperatorobis dros wyaroebSi marTlac
fiqsirdeba meore monoTeisturi religiis mimdevrebis
devnis SemTxvevebi. magaliTad, 202 w. karTagenSi (afrika)
morwmuneebis perpetuias, felesites da maTi oTxi Tana-
moazris wamebis ambavi. rogorc perpetuia, ise felesite
sikvdilis Semdeg wmindanebad Seracxes.
gansakuTrebuli ziani qristianebis devnam aleqsand-
riis saRvTismetyvelo skolas miayena. septimius severu-
sis devnas gaeqca udidesi moazrovne klimenti aleqsand-
rieli, romelmac cxovrebis ukanaskneli wlebi kapadokia-
Si gaatara. aleqsandriaSi gardaicvala qristianobis didi
apologetis origenes mama da sxv.
qristianTa represiebi ar cxreboda galiasa da Crdi-
lo afrikaSi. am ukanasknelSi qristes mimdevrebis devna axa-
li ZaliT warmoebda prokonsul skapulas dros 211-212 ww.,
romelmac numidiasa da mavritaniamde miaRwia da mxolod
skapulas gardacvalebis Semdgom Sewyda. am droidan moyo-
lebuli, SeiZleba iTqvas, rom qristianobaze reaqcia uf-

torad makrioni Tavis droze monadyofili kaci gvevlineba. se-


verusebis mmarTvelobis xana axal furcels Slis romis imperiis
istoriaSi. iwyeba romis armiis batonobis xana.

76
ro samxedro da saxelmwifo mosazrebebiT iyo nakarnaxevi,
vidre religiuri da moraluri TvalsazrisiT.
friad sayuradReboa septimius severusis imperatoro-
bis meore mxarec, romliTac vlindeba, rom igi mtrulad ar
unda yofiliyo ganwyobili qristes mimdevrebis mimarT. gan-
sakuTrebiT mas Semdeg, rac igi, rogorc tertuliane gad-
mogvcems, avadmyofobisagan qristianma proklem gankurna.
momdevno imperatorebic — karakala (211-217 ww.) da maxlo-
belaRmosavluri, siriuli RvTaebis heliogabalis (baalis)
kultis Tayvanismcemeli heliogabalusi (218-222 ww.), ar unda
yofiliyvnen qristianobis winaaRmdegni.

aleqsandre severusi (222-235 ww.)

romis imperiaSi mcxovrebi xalxi manamde arasodes sar-


geblobda iseTi didi religiuri TavisuflebiT, rogorc
aleqsandre severusis (222-235 ww.) — am RmerTebis Tayvanis-
mcemeli da patiosani imperatoris mmarTvelobis dros.
`ar aris saWiro Seuwynarebloba, dae iyos mSvidoba yvela
religias Soris“ — acxadebda igi, rac imdenad dabeji-
TebiT JRerda, rom Taobebma lamis imperatoris qristia-
nuli aRmsareblobac ki irwmunes. marTlac, aleqsandre se-
verusis dros, qristes mimdevrebi ara Tu gulgrilobas,
guliTad simpaTiasac ki xvdebodnen. isini sakmaod iyvnen
saimperatoro karzec (evsebi, saeklesio istoria, VI, 28).
magram, imavdroulad, romis imperiis teritoriaze fiq-
sirdeba qristianTa wamebis SemTxvevebi, rac isev da isev
adgilobrivi mmarTvelebis xeldasmiT xdeboda. imperato-
ri ki ise iyo gaJRenTili tolerantobiT, rom SeuZleblad
miaCnda romelime RvTaebisaTvis mieniWebina upiratesoba
da dakmayofilebuliyo mxolod erTi kultis CarCoebiT.
ras SeiZleba mivaweroT aleqsandre severusis es Tvi-
seba? saidan modis igi?
axalgazrda imperatoris CamoyalibebaSi didi roli
iTamaSa misma dedam iulia mameam, romelic Tvalyurs adev-

77
nebda ra sakuTari Svilis sulier ganviTarebas, qristia-
nobis mxareze ganawyo igi. rac arc aris gasakviri, vinaidan
iulia mamea warmomavlobiT im qveynidan iyo, sadac qristes
mimdevrebi ukve didi xania sakmao raodenobiT cxovrobdnen.
miuxedavad imisa, rom igi warmarTi qurumis ojaxidan iyo
gamosuli, sadac baalis kults scemdnen Tayvans,1 mas naTeli,
yovelgvari crurwmenisagan Tavisufali goneba hqonda.
cnobilma moazrovnem origenem igi qristianobis sibrZnes
aziara,2 rasac ukvalod ar Cauvlia da yvelaze metad impe-
ratoris pirovnebaze aisaxa. magram qristianebisaTvis sruli
Tavisuflebis micema imas rodi niSnavda, rom aleqsandre
severusi axali monoTeisturi religiis aRmsarebeli iyo.
ra damokidebuleba hqonda sinamdvileSi qristianeb-
Tan imperators? SeeZlo ki mas konstantine I didamde erTi
saukuniT adre misi roli Seesrulebina da qristianoba
oficialur religiad gamoecxadebina romSi?
am kiTxvaze dadebiTi pasuxis miReba Zneldeba. aleq-
sandre severusi marTlac sufTa, patiosani, suliT to-
leranti imperatori iyo. cnobili faqtia, rom man Tavis
kerZo samlocveloSi, sadac yoveldRe larebze salo-
cavad midioda apolon tianelis, abraamis, moses, orfeosis
da aleqsandre didis gamosaxulebaTa gverdiT, qristes ga-
mosaxulebac daadgmevina. es faqti ki bevris mTqmelia, ga-
modis, rom macxovars imperatori aRiqvamda ara rogorc
RmerTs, aramed rogorc udides pirovnebas. winaaRmdeg
SemTxvevaSi mis gamosaxulebas ar daadgmevinebda ubralo
mokvdavTa gverdiT, iq sadac adgili ar qonda RmerTebs.
aleqsandre severusi meti simpaTiiT iyo ganmsWvaluli
uSualod qristesadmi, rogorc pirovnebisadmi, vidre

1
misma ojaxma imperias oTxi araCveulebrivi qali misca: iulia
domna, septimius severusis meuRle, misi da iulia mesa da misi ori
qaliSvili — iulia semia da iulia mamea — aleqsandre severusis deda.
2
iulia mameasa da irigenes Sexvedris zust TariRs evsebi kesa-
rieli (saeklesio istoria, VI, 21) ar iZleva.

78
RmerTisadmi da saerTod qristianobisadmi, rogorc re-
ligiisadmi. RmerTebis Tayvanismcemeli imperatori erTi
mxriv, mzad iyo taZari aRemarTa macxovrisaTvis, xolo
meore mxriv, ar surda qristianobas Seecvala sxva kultebi
da gabatonebuli mdgomareoba daekavebina. igi erTdrou-
lad Tayvans scemda isidasa da serapiss, uyvarda kapito-
liumis taZrebis monaxuleba, surda didi dedis dResas-
waulis gadaxda da ar Tvlida ebraelebs uwmindurebad. mas
ar gaaCnda is mtkice nebisyofa, rac mkveTri RonisZiebebis
Casatareblad esaWiroeba mmarTvels, romelic naTlad
gamovlinda konstantine I didis pirovnebaSi.
Sedegad, romis imperiaSi qristianobis oficialur
religiad gamocxadeba TiTqmis erTi saukuniT gadaido.
swored im saukuniT, romlis drosac qristes mimdevrebi
sakuTari arsebobis manZilze yvelaze did devnasa da
Seviwroebas ganicdidnen. axla ara mxolod adgilobrivi
mmarTvelebisa da xalxis brbosagan, aramed imperatorebis
mxridanac, rac ediqtebiT mtkicdeboda.

maqsimine Trakieli (235-238 ww.)

rogori iyo qristianTa mdgomareoba aleqsandre seve-


rusidan deciusamde? anu qristes mimdevarTa winaaRmdeg
Catarebul pirvel oficialur devnamde? aleqsandre se-
verusis imperatorobidan sul male, rodesac eklesia
tkbeboda Rrma simSvidiT, kapadokia da ponto ganadgure-
bul iqna miwisZvrebiT. xalxma, Cveulebriv, yvelaferSi
qristianebi daadanaSaula da kvlavac gaimeta isini sxva-
dasxva saxis wamebisaTvis. es darbevebi, am SemTxvevaSic, ar
modioda xelisuflebisagan. magram faqti erTia, Zlierni
ama soflisani damnaSaveebs ar iWerdnen da ar sjidnen. yo-
vel SemTxvevaSi, Cven am faqtebis Sesaxeb cnobebi wyaroe-
bidan ar mogvepoveba.
evsebi kesarieli (VI, 28) axsenebs maqsimines (235-238 ww.)
mier qristes mimdevrebis devnas, magram konkretul SemTx-

79
vevebze ar Cerdeba. arafers ambobs amis Taobaze laqtan-
ciusic,1 rac mecnierTa nawils afiqrebinebs, rom devnas
adgili SesaZloa arc ki hqonia. isini aRniSnaven, rom maq-
simines mier axali moZRvrebis winaaRmdeg Catarebul dev-
nas adgili rom hqonoda, amis Sesaxeb sxva wyaroebSic iqne-
boda aRniSnuli. nawili ki ar uaryofs maqsimine Trakielis
dros qristianebis winaaRmdeg mowyobil devnas da aRniS-
navs, rom 235 w. balkaneTsa da dunaize goTuri tomebis
zewolis STabeWdilebis qveS myofma imperatorma marTlac
ganaaxla qristianTa devna, romelic upirveles yovlisa,
sasuliero pirebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. am faqtis
sarwmunoeba Zneli gasarkvevia sxva raime xelSesaxebi masa-
lis uqonlobis gamo. erTaderT wyaros, rogorc ukve aRv-
niSneT, evsebis `saklesio istoria“ warmoadgens.
marTlac, ar aris gamoricxuli maqsimines, am `jalaTi
jariskacis“ imperatorobis dros qristianebis darbevis
SemTxvevebs hqonoda adgili. maSin, rodesac mTel impe-
riaSi mimdinareobda mZime finansuri gadasaxadebis gawera,
qalaqebisa da saganZurTa, mosaxleobis qonebis konfiska-
cia. Zarcva, sikvdiliT dasja Cveulebriv movlenad iTv-
leboda. yovelive amis fonze namdvilad iyo SesaZlebeli
qristianTa devnasac hqonoda adgili, magram es ubralod
qristes mimdevrebisadmi zizRiT ar unda yofiliyo ga-
mowveuli. maqsimines, xom yvelaferTan erTad TviT qveynis
dedaqalaqic sZulda. cnobl faqts warmoadgens isic, rom
Tavisi imperatorobis manZilze igi erTxelac ar Casula
romSi. Cven SegviZlia verwmunoT an ar verwmunoT evsebis,
magram faqti erTia, maqsimines mier qristianTa devnas
adgili kidec rom hqonoda, igi mainc ar gamoiyofoda im
saerTo saSineli mdgomareobidan, romelic qveyanaSi iyo
gamefebuli.

1
laqtanciusi Tavis TxzulebaSi "De mortibus persecutorum" — qris-
tianTa mdevnel imperatorebidan deciusamde mxolod nerons da
domicianes aRniSnavs.

80
filipe arabi (244-249 ww.)

qristes mimdevarTa cnobili devna moxda filipe


arabis (244-249 ww.) imperatorobis drosac, romelic, dio-
nise aleqsandrielis werilis mixedviT (evsebi, saeklesio
istoria, VI, 21), daiwyo mogvebis Tu poetis waqezebiT. es
istoriuli wyaro naTlad gvixatavs qristianTa darbevis
suraTs.
filipe arabi ar gamoirCeoda qristes moZRvrebis
mimdevarTa mimarT cudi damokidebulebiT. mas mimowerac
ki hqonda origenesTan. maS riT unda yofiliyo gamowveuli
is faqti, rom misi imperatorobis bolo wels 248 w. bolosa
da 249 wlis dasawyisSi, aleqsandriaSi moxda Zlieri anti-
qristianuli gamosvla, romlis drosac qristes mimdev-
rebis saSinel Seuracxyofas hqonda adgili (evsebi, sakle-
sio istoria, VI, 21). yovelive amis saTave jer kidev wina
saukuneSi qveyanaSi dawyebul krizisSi unda veZioT, ro-
melmac III s. axali ZaliT ifeTqa. imperatorebis xSiri cvla
(ZiriTadad samxedro wodebisa), politikuri da socia-
luri krizisi, SimSili, gauTavebeli omebi, gamosvlebi
provinciebSi. yovelive es ar SeiZleba ar asaxuliyo meore
monoTeisturi religiis mimdevrebisadmi xalxis damoki-
debulebaze, romlebic gawamebulni iyvnen da ukve me-
ramdened joxi qristianebze gadatyda, rasac Cven dionise
aleqsandrielis werilis is monakveTi gvafiqrebinebs, sa-
dac daculia cnobebi imis Sesaxeb, Tu rogor cdilobda
xalxi gaeZarcva Tavisi mezobeli da gaetacebina misi qo-
neba. am SemTxvevaSi, saqme brbos moqmedebasTan ufro gvaqvs,
vidre religiur fanatizmTan. imperators, qristianebis
saxelmwifo sistemaSi Casma da opoziciis ganadgureba
surda, raTa saxelmwifosaTvis Zveli dideba daebrunebina.
filipe arabis mmarTvelobis dasasruliT, rogorc
aRvniSneT, Cven vamTavrebT qristianobis istoriis or
etaps, romelic 30-250 ww. moicavs.

81
Tavi 3

qristianoba 250-325 ww.

deciusi (249-251 ww.)

pirvelma orma etapma, SeiZleba iTqvas, safuZveli mo-


umzada mesames, rodesac ukve imperatorTa oficialuri
brZanebiT xdeboda qristianebis devna saxelmwifos mier,
rac gaformebuli iyo kidec Sesabamisi ediqtebiT.
pirveli imperatori romis istoriaSi, romelmac Riad
gailaSqra qristianuli religiisa da misi mimdevrebis
winaaRmdeg gaxldaT deciusi1 (249-251 ww.). igi senatoruli
orientaciis mmarTvelad gvevlineba da, Sesabamisad, ga-
moxatavda kidec im partiis interesebs, romlis meSveo-
biTac qveynis saTaveSi movida. romis istoriis Seswavla
gviCvenebs, rom senatorTa wridan gamosuli imperatorebi
didad ar wyalobdnen qristianebs. deciusis garda maT
ricxvs ganekuTvnebian markus avreliusi da valeriane,
romelTa damokidebuleba axali religiis mimdevrebis mi-
marT, yovelTvis mtruli iyo, rac kargad Cans am fenis ideo-
logebis tacitusis, svetoniusisa da sxvaTa SemoqmedebaSi.
III s. pirvel naxevarSi senatorTa klasidan gamosul impe-
ratorTa es orientacia ar Secvlila, rac naTlad SegviZ-
lia davinaxoT dion kasiusis mier dawerili mecenatis si-
tyvidan avgustusisadmi, romelSic garkveviT iZleva rCe-
vas yvelanairad ibrZolon ucxo kultebis winaaRmdeg. an-

1
deciusis biografia samwuxarod SemorCenili ar aris, mis Se-
saxeb cnobebs mxolod valerianes biografiidan viRebT.

82
tagonizmi senatis partiasa da qristianebs Soris mkveT-
rad gaizarda III s. Sua xanebSi, rasac ver vityviT antise-
natoruli orientaciis imperatorebze, romlebic, SeiZle-
ba iTqvas, metnaklebad wyalobdnen kidec am monoTeisturi
religiis mimdevrebs.
deciusi sakmaod energiuli pirovneba iyo. mas romis
nacionaluri tradiciebis dacva da imperiis krizisidan
gamoyvana surda, romelic misi imperatorobis momenti-
saTvis kidev ufro gaizarda da axal fazaSi Sevida, rom-
lis mniSvnelovan sakiTxs romsa da provinciebs Soris
urTierToba warmoadgenda. Tu markus avreliusis (161-180 ww.)
dros Cven SegviZlia mxolod bundovnad vivaraudoT kavSiri
provinciebSi opozicionerobis zrdas, qristianobis gavr-
celebasa da maTi mTavrobis mier devnas Soris, ukve III s.
Sua xanebSi es kavSiri gacilebiT sagrZnobia. axali mono-
Teisturi religia xdeba provinciis saSualo miwaTmflo-
belebis, municipaluri zeda fenisadmi ukmayofilebis ga-
movlenis erT-erTi forma. miuxedavad imisa, rom qristia-
nuli wyaroebis mixedviT, maT araviTari kavSiri ar hqon-
daT am movlenebTan, mainc episkopos pavle samosatelis
kavSiri palmiras dedofal zinobiasTan, romelic roms
ebrZoda, sawinaaRmdegos amtkicebs.
deciusis imperatorad kurTxevisas qveyana mZime mdgo-
mareobaSi iyo Cavardnili. md. reinisa da md. dunais napi-
rebTan mimdinareobda barbarosebis jarebis Tavmoyra, ro-
melTac gamudmebuli ieriSebi mihqondaT qveynis sasazRv-
ro punqtebze. sul ufro da ufro izrdeboda ajanyebis
kerebis raodenoba provinciebSi, rac adgilebze axal-axa-
li imperatorebis gaCeniT mTavrdeboda. yovelive amas
qveynis ekonomikuri da finansuri dauZlurebac emateboda
da, rac yvelaze sazarelia, Savi Wiri, romelic imperiaSi
daaxloebiT TxuTmeti weli mZvinvarebda. qveynisaTvis
„saSiSi simptomebi“ SeimCneoda sasuliero cxovrebaSic,
romelic axali religiebis gaZlierebaSi gamoixateboda.
imperiaSi gabatonebuli mdgomareoba axla aRmosavlur

83
religiebsa da kultebs eniWebodaT. maT Soris warmmarT-
veli iudaizmi da qristianoba iyo, romelTac ar Camouvar-
deboda miTras, kibelas, didi dedis, serapisis da isidas
kultebi. ax.w. II s. moyolebuli ukve TvalnaTliv gamoCnda
TviT romauli religiis ususuroba, romelic, SeiZleba
iTqvas, marcxdeboda axal konkurentebTan brZolaSi da
meore planze iwevda.
qveynisaTvis am gausaZlis pirobebSi qristianoba Zli-
erdeboda. rac ufro rTuli xdeboda mdgomareoba provin-
ciebSi, miT ufro male vrceldeboda iq axali moZRvreba
(gansakuTrebiT aziasa da afrikaSi). farTovdeboda ekle-
siis gavlena mosaxleobazec. swrafad icvleboda qristia-
nuli Temis Semadgenlobac. simZime axla ukve SeZlebul fe-
nebze gadadioda. III s. romael mebrZolTa didi nawili qris-
tes mimdevari gaxda, rac, Tavis mxriv, qristianTa ricxvis
zrdasTan erTad, afarToebda axali religiis geografiul
areals. roms ukve aRar SeeZlo qristianobis ignorireba.
qveynis socialur simSvides `saSiSroeba“ emuqreboda.
filipeze gamarjvebidan sami Tvis Semdeg, daaxloebiT
249 wlis dekembris bolosa da 250 w. ianvarSi deciusma ga-
mosca brZaneba, romelic ZiriTadad qristianebis winaaRm-
deg iyo mimarTuli. am cnobili ediqtis teqsti samwuxa-
rod SemorCenili ar aris, magram SesaZlebelia misi Sina-
arsis aRdgena dionise aleqsandrielis werilebiT, rome-
lic Semonaxulia evsebi kesarielTan, kiprianes werilebi-
Ta da traqtatis "De lapsis" (dacemulebi) da bolos ormo-
ciode egvipturi papirusis saSualebiT.
teqstis mixedviT, imperiis yvela dasaxlebul punqtSi,
rogorc Cans, dgeboda komisia xuTi wevrisagan, romelTa
mizans warmoadgenda sasamarTlosaTvis waredgina yvela
moqalaqe, raTa TiToeuli maTganisagan mieRwia oficialu-
ri RvTaebebisaTvis msxverplis Sewirva da imperatoris
Tayvaniscema. am nabijiT imperias surda qristianebis
gamoaSkaraveba, vinaidan qristianuli eklesiis kanonebi
krZalavda warmarTul ritualebSi qristes mimdevrebis

84
monawileobas, romelic jer kidev ierusalimis cnobil
saeklesio krebaze iqna miRebuli. amave krebaze dadginda
TavSekaveba kerpebisaTvis Sewiruli sazrdosagan (saqmeebi,
15). isini vinc daniSnul TariRamde ar Seasrulebdnen aR-
niSnul rituals, gasamarTlebulni iqnebodnen pasuxismge-
beli komisiebis mier, romlebic, Tavis mxriv, daSinebis,
cixeSi Casmisa da wamebis meTodebiT, qristianebisagan,
sarwmunoebisagan gandgomas moiTxovdnen. maT vinc impera-
toris brZanebas Seasrulebda specialuri mowmoba Libelli
eZleoda, romelSic maTi vinaoba iyo dafiqsirebuli. ediq-
tiT, rogorc Cans, saxelmwifos ar surda araviTari reli-
giuri kompromisi. deciusi cdilobda uzrunveleyo pro-
vinciebis damorCileba da qristianobis amoZirkva, rome-
lic regionebs saSualebas aZlevda gadaexviaT saxelmwifo
valdebulebisagan.
250 wlis qristianTa devna metnaklebi warmatebiT ro-
mis yvela provincias Seexo. swored deciusis mier qristes
mimdevarTa darbevis periodSi Cndeba pirvelad qristia-
nul sinamdvileSi axali termini "lapsi"1 — dacemuli, rome-
lic maT mimarT ixmareboda, vinc wamebas ver gauZlo da
SiSis qveS imperatoris brZaneba Seasrula. `msxverplni“
ewodebodaT maT vinc sakurTxevelze sakmevlis dawviT
Semoifargla da cxovelebis msxverplSewirvaSi ar miiRo

1
kiprianes episkoposobis dros karTagenSi cnobilia Svidi
saeklesio kreba, romlebic Catarda 251 wlis aRdgomis Semdgom
252 wlis maisSi, 253-254 ww. Semodgomaze, 254,255 da 256 wlebis
1 seqtembers. pirvelma oTxma krebam ganixila deciusis mier Ca-
tarebuli devnis dros warmoqmnil `dacemulTa“ (lapsi) sakiTxi,
xolo samma ki eretikosebis naTloba. merve krebis sakiTxebi,
romelic 252 wels iyo mowveuli SedarebiT ucnobia (P. Moceaux,
Histoir de l’Afrique chretienn, t. 2: 41-65. V. Saxep, Vielitur Frühjahr 257?, 251-
253) pirvel oTx krebaze gansazRvrul iqna `dacemulTa“ ramdeni-
me kategoria da monaniebis ramdenime xarisxi, romlis Semdgomac
isini kvlav iqnebodnen miRebulni dedaeklesiis mier.

85
monawileoba. `turifikatnelebi“ — berZnuli "thur" — ezo,
ezodan gandevnilebi, maT vinc SeZles administraciisa da
mosamarTleebis moqrTamvis gziT eyidaT aucilebeli do-
kumenti Libelli — wignaki. isini vinc gmirulad icavdnen
sakuTar mrwamss, Tavis mxriv, sxvadasxva kategoriebad
iyofodnen. maT vinc umaRlesi wameba — sikvdili miiRes `wa-
mebulebi“ ewodebodaT. vinc sapyrobileSi moxvda, oRond
sisxli ar daRvara `aRmsareblebi“, xolo vinc SiSs gauZlo,
im momentisaTvis yovelgvari Sedegis gareSe `darCenile-
bi“ (gadarCenilebi).
mecnierTa erTi nawili Tvlis, rom devnas dasavleT
provinciebSi, galiasa da espaneTSi, ar hqonda is mrisxane
xasiaTi, rogorc aRmosavleT provinciebSi. Cven SegviZlia
nawilobriv daveTanxmoT am mosazrebas, vinaidan, erTi
mxriv, sarwmunoebisaTvis wamebulTa saxelebi romis dasav-
leT provinciebidan gacilebiT cotaa Semonaxuli. meores
mxriv, karTagenis episkoposis werilidan Cven vigebT, rom
galia da espaneTi ar iyo daculi devnisagan. piriqiT,
qristianTa devna galiaSi Semovida mTeli sigrZe-siganiTo
— aRniSnavs igi. aq mas imdenad mkacri xasiaTi hqonda, rom
morwmuneTa dacema farTod gavrcelda, iseve rogorc
espaneTSi. magaliTad espaneTSi leonisa da astorgas
episkoposi basilidi yidulobs msxverplis Sewirvis
mowmobas (bileTs), xolo misma kolegam merididan mar-
cialma msxverpli Sewira kerpebs.
imis gamo, rom qristianTa raodenoba dasavleTis pro-
vinciebSi procentulad gacilebiT cota iyo aRmosavle-
Tis provinciebTan SedarebiT, galiisa da espaneTis maS-
tabiT devnas procentulad mcire raodenobis mosaxleoba
ganicdida. rac Seexeba ediqtis gatarebis simkacres, qris-
tianTa devnis meTodebi da formebi, provinciis guberna-
torebze iyo damokidebuli.
italiaSi, iseve rogorc saberZneTSi, anatoliasa da
sxva provinciebSi wamebis uamravi SemTxvevaa dafiqsirebu-
li. romSi episkoposi fabieni wamebul iqna 250 w. 20 ianvars.

86
amasTanave, daWeril iqna ramdenime morwmune qristiani —
diakvani nikostratusi da sasuliero pirebi maqsimusi da
mose. amas emateba imperiis msaxurebis msxverplTa saxele-
bi celeriusisa da parTeniusis saxiT, romlebic Zveli
martvilologebis SromebSi figurireben.
evsebi kesarielis `saeklesio istioriam“ (VI,43) Semo-
gvinaxa romis episkoposis korneliusis werili antioqiis
episkoposis fabiusisadmi, romliTac Cven vigeb, rom de-
ciusis mier qristianTa devnisas romSi rCeboda 46 pre-
sviteri, 7 diakvani, 7 ipodiakvani, 42 akolufa (morCili), 52
Semlocveli adamiani, mkiTxveli, mekare da 1500-ze meti
qvrivi da Zabuni (uZluri) (saeklesio istoria, VI, 43).
aseTive suraTi iyo aleqsandriaSi, dionise aleqsandrie-
lis werilis mixedviT. qristianTa devanas masiuri xasiaTi
hqonda aRmosavleTis provinciebSi. magaliTad, smirnaSi
awames mRvdeli pioniusi, efesoSi "Sept Dormants", pergamoSi
— episkoposi kaipusi, antioqiaSi — episkoposi babilasi.
aleqsandre ierusalimeli gardaicvala cixeSi. kiprianem,
grigoli neokesarielma (saswaulmoqmedi), dionise aleq-
sandrielma devnas gaqceviT daaRwies Tavi.
Zneli dasadgenia deciusis cnobili ediqtiT gamow-
veul msxverplTa ricxvi, romelTa Sorisac samxedro mo-
samsaxureebsac vxvdebiT. magaliTad, jariskaci polievqte
melitenadan evfratze.
afrikasac Seexo imperiaSi mimdinare procesebi. dioni-
se aleqsandrieli 17 adamians asaxelebs (evsebi, saeklesio
istoria, VI, 44). aseTive ricxvi moaqvs lukianes — celeria-
nesadmi karTagenis eklesiisaTvis miweril werilSi. aqve
unda aRiniSnos kiprianes werilSi (werili, 6) daculi cno-
ba, romliTac vigebT, rom axali monoTeisturi religiis
mimdevrebisaTvis damaxasiaTebeli iyo erTmaneTis siyva-
ruli, gatana, rom isini gasaWirSi myof xalxs marto ar
tovebdnen da naxulobdnen xolme cixeSi, sadac daSve-
bulni iyvnen presviterebi da diakvnebi.

87
deciusis mier 250 w. gamocemuli ediqtebis Sesaxeb sxva
mosazrebac arsebobs. kerZod, rom libeli, deciusis ediq-
ti exeboda ara marto qristianebs, aramed romis imperiaSi
mcxovreb yvela xalxs. magram es rom ase yofiliyo ediqti
ZiriTadad mainc qristianebs gulisxmobda, vinaidan sxva
kultebi ar ewinaaRmdegebodnen msxverplSewirvis ritua-
lebs, xolo ebraelebi, romelTaTvisac qristianebis gar-
da TavianT rwmenas SeeZlo xeli SeeSala damorCilebodnen
am ediqts, rogorc Cans, ediqtidan iyvnen amoRebulni. Se-
saZloa ediqtis mizans qristianebis gamovlena warmoad-
genda, raTa kanonieri mizezi mieRoT gasworebodnen maT
imperatoris brZanebis SeusruleblobisaTvis. amaze mety-
velebs is faqtic, rom valerianes ediqtSi, agrZelebda ra
deciusis politikas, ukve aRar aris brZaneba msxverplSe-
wirvis Sesaxeb. igi ufro Sors midis da ubralod qristi-
anebis dasjas moiTxovs.
arsebobs azri imis Sesaxeb, rom deciusis devna ar iyo
gansazRvruli, sistematuri politikis Sedegi, rom igi Zi-
riTadad gamowveuli iyo egvipteli qurumebis gamosavle-
nad, rac deciusis imperatorobamde periodis movlenebs
emyareboda. 250 wlis ediqts win uswrebda antiqristianu-
li ajanyeba aleqsandriaSi. cnobilia, rom aseTi gamosvle-
bi mxolod adgilobrivi qristianebis winaaRmdeg tarde-
boda da sazogadoebis radenime cnobili wevris dasjiT
mTavrdeboda. Tu deciusma CaTvala, rom ediqti saWiro
iyo gavrcelebuliyo mTels imperiaze da aiZulebda kidec
SeesrulebinaT igi, devnis gamomwvevi mizezi ufro Rrmad,
mis politikaSi unda veZioT. dionise aleqsandrieli (evse-
bi, saeklesio istoria, VI, 41) sulac ar akavSirebs aleq-
sandriis darbevas deciusis mier qristianebis devnasTan.
piriqiT, misi werilidan naTelia, rom qristes mimdevrebis
darbevis Semdeg, warmarTebma Tavi daanebes maT da erT-
maneTs daerivnen. da rom mxolod deciusis mosvlis Sem-
deg, mTeli aleqsandrieli qristianebi elodebodnen dev-
nis dasawyiss.

88
aseTive mdgomareoba iyo karTagenSic. kipriane karTa-
genidan wavida jer kidev ediqtamde iq dawyebuli anti-
qristianuli gamosvlebis gamo. rogorc Cans, senatis par-
tiis mier dasmuli imperatori ukve adre iyo cnobili
qristianTa mimarT arakeTilganwyobiT da rodesac igi
qveynis erTpirovnuli mmarTveli gaxda, qristianebi ukve
elodnen mis mier axali devnis dawyebas. axali religiis
mtrebma igrZnes ra, rom maT ukan Zlieri sayrdeni iyo, Se-
sabamisad, saWirod CaTvales Riad da aqtiurad gamosuli-
yvnen qristianebis winaaRmdeg. imperiaSi meore monoTeis-
turi religiis mimdevrebze nadiroba, romelic deciusma
daiwyo, Sewyvetil iqna mxolod misi gardacvalebis Semdeg.

valeriane (253-260 ww.)

saimperatoro taxtisaTvis brZolam, romelic deciusis


sikvdilis Semdeg mimdinareobda, qristianebidan TiTqos
gadaitana yuradReba. ramdenime wlis moCvenebiTi siwynare
SeCerebul iqna qristes mimdevarTa axali, ufro sastiki
devniT, romlis iniciatoradac isev senatis partiis mier
dasmuli imperatori valeriane (253-260 ww.) gvevlineba,
risi mtkicebis safuZvelsac mis mier qristianebis wina-
aRmdeg gamoqveynebuli ori oficialuri ediqti gvaZlevs.
rogorc im istoriuli fonis Seswavla gvafiqrebinebs,
romelic ediqtis gamoqveynebas win uswrebda, am sakiTxSi
gadamwyvet moments isev da isev qveynis socialur-poli-
tikuri situacia warmoadgenda. imperia isev daSlis saSiS-
roebis winaSe imyofeboda. valerianem situaciis ganmuxtva
qveynis decentralizaciis CatarebiT gadawyvita. man impe-
riis dasavleTi nawili centriT romSi, galienuss (253-268 ww.)
— Tavis Svilsa da Tanaimperators dautova, TviTon ki aR-
mosavleTSi gaemgzavra da antioqiaSi dasaxlda. vinaidan
imperatori maTSi politikur mowinaaRmdegeebs xedavda,
kvlav dRis wasrigSi idga `qristianebis saSiSroeba“. swo-
red am monoTeisturi religiisagan Tavdacvis mizniT, 257 w.
89
agvistoSi valerianem gamosca qristianebis winaaRmdeg mi-
marTuli pirveli ediqti, romelsac sul male 258 w. Sua xa-
nebSi (agvisto) kidev ufro mZime meore ediqti mohyva.
pirveli ediqtis Seqmnasa da gamoqveynebaSi, rogorc
evsebi kesarieli gadmogvcems, gadamwyveti roli impera-
toris marjvena xels, mis mrCevels, aRmosavluri kulte-
bis did Tayvanismcemels — makrianuss eniWeba. igi gata-
cebuli iyo egvipturi magiiT da yvelanairad exmareboda maT
mimdevrebs, romlebic Tavis mxriv, konkurents xedavdnen
qristianebSi da SemTxvevas ar uSvebdnen xelidan, rom maT
winaaRdeg gamosuliyvnen. aleqsandriaSi araerTxel mom-
xdara qristes mimdevarTa darbeva am niadagze. makrianusi
qveyanaSi swored egvipteli mogvebis interesebis damcve-
lad gvevlineba, rodesac igi pirvelad ilaSqrebs qris-
tianebis winaaRmdeg da urCevs imperators ediqtis gamo-
qveynebas. magram swori ar iqneboda valerianes politikis
ganxilvisas SevzRuduliyaviT mxolod makrianusis roliT
da imperatorze misi gavleniT. rogorc zemoT aRvniSneT,
mniSvnelovan faqtors provinciebSi arsebuli situacia
warmoadgenda, vinaidan zustad romis provinciebSi Zala-
uflebis mqoneni, kiprianes mowmobiT (werili, 65), gansa-
kuTrebiT moiTxovdnen qristianTa devnas.
257 w. agvistoSi gamoqveynebuli pirveli ediqtis mi-
xedviT, idevneboda yvela sasuliero wodebis qristiani,
vinc msxvepls ar Sewiravda warmarT RmerTebs. sikvdilis
SiSiT ikrZaleboda qristes kultis qadageba da katakom-
bebSi Sekreba. ediqtis mixedviT, episkoposebsa da sasulie-
ro moRvaweebs ekrZalebodaT saeklesio msaxureba. erTi
wlis Semdeg, 258 w. agvistoSi senatis iniciativiT, romlis
mimarTac valeriane pasuxismgebeli iyo, gamosca kidev
erTi werili gubernatorebisaTvis, romelic, Tavis mxriv,
moqmedebis instruqcias warmoadgenda.
meore ediqti, kidev ufro amwvavebda arsebul kanons.
igi moiTxovda daesajaT umaRlesi fenebis warmomadgeneli
qristianebi. qristes rjulis aRmsarebel senatorebs erT-

90
meodaT TavianTi uflebebi da wodebebi. maTi qoneba kon-
fiskacias eqvemdebareboda, xolo TviTon isini igzavne-
bodnen mZime samuSaoebze.
rogorc vxedavT, meore ediqti, ZiriTadad maRali wo-
debis qristianebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. naTelia,
rom maTi ganadgurebiT imperators qristianobis amoZirk-
va surda, vinaidan isini politikur mowinaaRmdegeebad mo-
iazrebodnen. imperators esmoda, rom Zlieri religiis
arseboba Zlieri organizaciis gareSe SeuZlebelia. Sesaba-
misad, ebrZoda ra qristanul organizacias, imavdroulad
ebrZoda qristianul rieligiasac. imperatori cdilobda
gaenadgurebina opoziciurad ganwyobili zeda fena. imav-
droulad, saxelmwifo xazina unda Sevsiliyo mdidari
qristianebis qonebis konfiskaciis xarjze. es organizacia
unda gaenadgurebinaT misi xelmZRvanelebis — klirebis
umaRlesi warmomadgenlebis CamoSorebiT.
ediqtebi imperiaSi mTeli simkacriT sruldeboda. romSi
wamebul iyo episkoposi siqsti II da mravali diakvani, gar-
dacvlilTa Soris vxvdebiT romis aristokratiis warmomad-
genlebsac. dasavleTis provinciebSic sakmaod iyvnen qris-
tianobisTvis wamebulebi. magaliTad, kasiusi da viqtorene
klermonidan. espaneTSi 259 w. ianvarSi episkoposi fruqtuo-
susi taragonadan cocxlad dawves or diakvanTan erTad.
ediqtebis Sesruleba gansakuTrebuli sisastikiT ga-
moirCeoda aRmosavleTis provinciebsa da afrikaSi, sadac
qristianoba TiTqmis warmmarTvel religias warmoadgenda.
258 w. xalxis darbeva warmoebda lambezSi, wamebulTa So-
ris vxvdebiT karTagenis episkopos kipirianes. wminda kip-
rianes 258 w. 14 seqtembers Tavi mokveTes. 258 w. 23 maiss
karTagenSi dasjil iqna mravali qristiani. afrikaSi xal-
xis darbeva grZeldeboda 260 wlamde. aseTive mdgomareoba
iyo palestinaSi, egvipteSi, kapadokiasa da aRmosavleTis
sxva provinciebSi.
valerianes mier Catarebulma qristianebis devnam uku-
Sedegi gamoiRo, moxda is risic imperatorsa da provin-

91
ciebis mmarTvelebs yvelaze metad eSinodaT. daiwyo ek-
lesiis centralizaciis procesi. eklesiis poziciebi ki-
dev ufro gamyarda. 257-258 ww. devnas, SeiZleba iTqvas,
morwmuneni momzadebulni Sexvdnen, vinaidan maTTvis igi
ucxo xils ar warmoadgenda. devnas ar gamouwvevia `dace-
mulebis“ axali talRis gaCena, risi erT-erTi mizezic,
drois is mcire monakveTi iyo, romlis ganmavlobaSic qris-
tianTa or udides devnas hqonda adgili.

galienusi (253-268 ww.)

valerianes Semdgom imperiis taxti mis Svils galie-


nuss darCa (253-268 ww.). igi aleqsandre severusis Semdgom,
romis erT-erT pirvel mmarTvelad gvevlineba, romelmac,
SeiZleba iTqvas, eklesiis mimarT Secvala damokidebuleba
da qristianebis religiuri Semwynarebloba gamoacxada,
rodesac Tavisi mmarTvelobis dasawyisSi (262 wels) ga-
mosca specialuri ediqti, cnobili rogorc egviptis sa-
episkopososadmi mimarTva. miuxedavad imisa, rom am do-
kuments konkretuli adresati hyavda, savaraudoa, rom igi
mainc mTel imperiaze vrceldeboda, vinaidan oficialur
dokuments warmoadgenda. ediqtis mixedviT, imperatori
brZanebda aRedginaT qristianebis samlocveloebi, sasaf-
laoebi da saeklesio sazogadoebebi. episkoposebi ki uf-
lebamosilni iyvnen oficialurad exelmZRvanelaT maT-
Tvis, yovelive amis gamo, III s. II naxevris erT monakveTs,
gansakuTrebiT ki galienusis imperatorobis periods, `ek-
lesiaSi mcire simSvidis xanas“ uwodeben.
sainteresoa, ram gamoiwvia qristianobisadmi impera-
toris aseTi loialoba. amis ramdenime mizezi arsebobda.
pirveli — qveyanaSi arsebuli saSinao da sagareo politi-
kuri viTareba. imperiis SigniT ar cxrebodnen provin-
ciebi, rac sabolood qveynis sxvadasxva regionebSi adgi-
lobrivi imperatorebis ricxvis zrdiT mTavrdeboda. rac
Seexeba sagareo viTarebas — romi gawamebuli iyo bar-
92
barosebis SemosevebiT da galienuss xels ar aZlevda
imperiaSi amdeni ukmayofilos arseboba. meore mizezic
aseve politikuri xasiaTisa iyo, rogoradac SegviZlia
miviCnioT palmiras — siriis umdidresi kuTxis gaZliereba,
rac publius septimius odenates saxelTan iyo dakavSire-
buli. qveyanaSi simSvide rogorc arasodes ise esaWiroe-
boda roms. mesame mizezad SeiZleba CaiTvalos imperato-
ris qristiani meuRle, romlis Sesaxebac cnobebi ufro
gviani saeklesio wyaroebidan mogvepoveba.

avreliane (270-275 ww.)

`eklesiaSi mcire simSvide“ ar darRveula arc avrelia-


nes (270-275 ww.) imperatorobis pirvel periodSi. avre-
liane iyo pirovneba, romelic sakmaod Zlier politikosad
moiazreba. imperiis am energiulma mmarTvelma SeaCera ala-
nebis winsvla italiaze, gaanadgura tetrikusi, daipyro
egvipte, daikava darCenili siria da palmiras samefo.1 rac
Seexeba roms, man qveynis dedaqalaqs axali — avrelianes
kedeli Semoartya (merus Aureliani), romlis nangrevebi dRem-
dea SemorCenili.2

1
avrelianes gansakuTrebuli dideba palmiras samefos dapy-
robam moutana. zinobias (publius septimius odenates qvrivi)
droindeli palmira gadaWimuli iyo palmiras samxreTidan meso-
potamiamde. rac yvelaze mniSvnelovania palmiras samefoSi sru-
li SemwynareblobiT sargeblobda yovelgvari religiuri moZRv-
reba. mTel regionSi qristianuli Temebi ayvavebas ganicdidnen.
siriul enaze iTargmna biblia, romelic `peSitas“, anu `ubralos“
saxeliT aris cnobili da dResac udidesi roli eniWeba bibliis
uZvelesi teqstis rekonstruqciisaTvis. gnostikosma bardezan-
ma udidesi kvali datova istoriaSi am Targmanis gamo, IV sau-
kunis pirvel naxevarSi edesaSi aRmocenda siriuli efremis sko-
la. es iyo egzegetikuri literaturis didi aRmavlobis periodi.
2
romis, rogorc xmelTaSuazRvispireTis imperiis restavracia
III saukunis meore naxevridan iwyeba, romelic galienusis me-

93
Tavisi mmarTvelobis dasawyisSi avreliane SesaZloa
winaswarmetyvelebda ra saxelmwifosa da eklesias Soris
kavSiris momgebianobas, qristes mimdevrebisadmi sakmao
loialobas iCenda. am periodSi man gadadga kidec momge-
biani nabiji qveynis sagareo politikis TvalsazrisiT,
daexmara ra romis qristianul eklesias eretikos pavle sa-
mosatelis winaaRmdeg brZolaSi, rodesac misi kavSiri
palmiras dedofal zinobiasTan aSkara gaxda.
avrelianes damokidebuleba qristianebisadmi ufro
naTeli gaxda maSin, rodesac saqme qveynis simSvides Seexo.
am periodSi daiwyo xalxis mRelvareba qveynis dedaqalaqsa
da provinciebSi, romlebic imperatorma mTeli sisastikiT
CaaxSo. aqve unda aRiniSnos mis mier gadadgmuli nabiji
qveynis saerTo damonebisaken. zogierTi wyaros mixedviT
(laqtanciusi, evsebi), Tavisi mmarTvelobis bolo wels av-
relianem gamosca cruenta edicta — sisxliani ediqti, romelic
yvela qristianisagan qristianobis uaryofas da msxverpl-
Sewirvas moiTxovda. evsebi ufro frTxilad saubrobs am
sakiTxze. kerZod igi aRniSnavs, rom avrelianem Secvala
qristianebisadmi damokidebuleba, gadawyvita ra gamoeca
ediqti, romelic maT winaaRmdeg iyo mimarTuli, magram
RvTis nebiT igi gardaicvalao. ediqti Tu marTla gamoica,
igi gamoicemoda avrelianes imperatorobis bolo wels,
mis gardacvalebamde ramdenime TviT adre.

mkvidris — klavdius II goTels (268-270 ww.) miewereba, rac mis


mniSvnelovan samxedro warmatebebTan iyo dakavSirebuli. avre-
liane (270-275 ww.), probusi (276-282 ww.) da diokletiane (284-305 ww.)
klavdiusis imperiis restavratoruli politikis gamgrZeleb-
lebad gvevlinebian, romlebic axal periods iwyeben romis
imperiaSi, rac gviani, anu axali imperiis saxeliT aris cnobili.
yvela Cven mier CamoTvlili imperatori saxelmwifo reformebiT
iwyebda, romlebmac, Tavis mxriv, SesaZlebeli gaxades klavdiu-
sis, avrelianesa da probusis brwyinvale gamarjvebebi.

94
avreliane imavdroulad, SeiZleba iTqvas, atarebs re-
ligiur reformas. igi romis warmarTobisaTvis damaxasia-
Tebel uamrav RmerTs aerTianebs erT `uZleveli mzis
kultSi“, romelsac, Tavis mxriv, tendencia hqonda mono-
Teizmisaken da, romelic qveyanaSi yvelaze gavrcelebul
RvTaebas warmoadgenda. man romSi, marsis moedanze, aR-
marTa kidec imperiis umaRlesi RvTaebisa da mfarvelis
`uZleveli mzis“ ("Sol invictus") taZari. paralelurad qveya-
naSi daiwyo uZvelesi romauli taZrebis aRdgena, rac im-
peratoris axali politikis Sedegs warmoadgenda. yoveli-
ve es ki gansazRvrul mizans emsaxureboda — msoflio im-
periisaTvis moiZebna erTiani religia, mieca misTvis re-
ligiuri safuZveli, riTac qveynis Seryeul Zalauflebas
gaamagrebda, rac sabolood 274 w. mzis kultis saxelmwifo
oficialur kultad aRiarebiT damTavrda, magram, miuxe-
davad amisa, imperatoris ganzraxvas realizacia ar ewera.
sparseTis winaaRmdeg omis sawarmoeblad gamgzavrebuli
avreliane samxedro SeTqmulebis msxverpli gaxda, romlis
avtorebadac senatis dajgufeba moiazreba.

diokletiane (284-305 ww.)

qveyanaSi arsebuli situacia, romelic qristianebs


simSvides uqadda da jer kidev galienusis dros daiwyo,
daaxloebiT 40 wels gagrZelda, rasac sabolood qris-
tianTa yvelaze mZime, manamde arnaxuli devna mohyva romis
imperiaSi, rac imperatorebis diokletianesa (284-305 ww.)
da galeriusis (293-311 ww.) saxelebs ukavSirdeba. am orma
imperatorma ramdenime ediqti gamosca qristes mimdevre-
bis winaaRmdeg.
284 w. romis imperiis taxtze adis gaius valerius avre-
lius diokletiane (284-305 ww.), dalmacieli gaazatebuli
monis Svili. kasiusis sikvdilis Semdeg 284 w. 17 seqtembers
q. qalkedonSi jariskacebma igi imperatorad aRiares. da-
iwyo e.w. `diokletianes era“ romis imperiis istoriaSi.
95
diokletiane ar gamoirCeoda didi samxedro niWiT. mas
ganaTlebac sakmaod mokrZalebuli hqonda miRebuli,
magram gaaCnda araCveulebrivi organizatoruli da admi-
nistraciuli niWi, praqtikuli Wkua da rkiniseburi nebis-
yofa. bunebiT konservatori imperatori eWideboda Zvel
wesebsa da ideebs da midrekili iyo sqematurobisaken, rac
gansakuTrebiT gamovlinda religiur sakiTxebTan dakavSi-
rebiT, romelic SemdgomSi misi pirovnebis Sefasebisas
sabediswero xdeba.
diokletiane ar ganekuTvneboda meocnebe imperator-
Ta ricxvs. igi mTeli Tavisi cxovrebis manZilze rCeboda
daudgromel jariskacad da praqtikul politikosad. iyo
sityvis kaci, rac yvelaze naTlad imperatoris taxtis da-
tovebaSi gamovlinda. diokletianem ar uRalata micemul
sityvas da 305 w. 1 maiss, Tavisi imperatorobis oci wlis-
Tavis zeimis dros, moixsna saimperatoro valdebuleba.
imavdroulad, iyo ra garkveulwilad ambiciuri pirovneba,
moiTxovda, rom igi RvTaebrivi Tayvaniscemis sagani yofi-
liyo.1 imperatori mTeli sisastikiT ebrZoda ucxo reli-
giebs maniqevelobisa da qristianobis saxiT. aqve unda
aRiniSnos is faqti, rom mizezi am ori aRmosavluri reli-
giis devnisa absoliturad gansxvavdeboda erTmaneTisagan.
diokletiane qveynis restavratoruli politikis gam-
grZelebeli iyo, rasac SesaniSnavad arTmevda Tavs. mas
sakmaod mZime viTarebaSi Cavardnili qveyana ergo. upirve-
les amocanas imperiis sazRvrebis gaZliereba warmoad-
genda da manac swored aqedan daiwyo. Tavisi imperatorobis
dasawyisSi warmatebas miaRwia dunaize. 290 w. gawminda
siria arabebisagan. diokletianem gaimperatorobisTanave
daiwyo saxelmwifo reformebis gatareba (administraciu-
li, samxedro, sagadasaxado, finansuri...), imperiis dasav-

1
diokletiane atarebda ioviusis (Iovius — iupiteridan warmoe-
buli) tituls.

96
leTis problemebis mogvarebis sakiTxi Tavis megobar mar-
kus avreliuss valerius maqsimianes1 (285-305 ww.) miando.
285 wels igi keisrad daniSna, xolo erTi wlis Semdeg av-
gustusoba uboZa. Sedegad qveyanam ori imperatori miiRo,
ris Semdegac yvela brZaneba orives saxeliT gamodioda.
293 wlisaTvis naTeli gaxda, rom or imperators gau-
Wirdeboda gadaewyvita qveynis saSinao da sagareo sirTu-
leebi, ris gamoc TiToeulma maTganma dainiSna TanaSemwe
(keisari). es daniSvnebi Catarda erTsa da imave dRes, 293
wlis 1 marts. diokletianem nikomediaSi Tavis keisrad
daniSna galeriusi (293-311 ww.). xolo maqsimianem konstan-
cius I qlorusi (293-306 ww.). miuxedavad imisa, rom keisrebi
mxolod imperatorebis TanaSemweebi iyvnen, TiToeuli
maTgani samarTavad imperiis garkveul teritorias iRebda.
Sesabamisad, saxelmwifo oTx nawilad aRmoCnda gayofili.
diokletiane marTavda Trakias, azias, siriasa da egviptes.
galeriusi balkaneTis naxevarkunZuls Trakiis garda, maq-
simiane italias, espaneTsa da afrikas, konstancius I qlo-
rusi galiasa da britaneTs. istoriaSi mmarTvelobis es
sistema `tetrarqiis“ (oTxTa mmarTveloba) saxeliT Sevida.
unda aRiniSnos is faqtic, rom arc erTma imperatorma ro-
mi ar airCia Tavis sataxto qalaqad. diokletiane cxovrob-
da nikomediaSi, galeriusi sirmiumSi, maqsimiane — milanSi,
konstancius I qlorusi ki trevirSi (axlandeli triri).
diokletianem imperia axali politikuri principiT
daanawila. man romis saxelmwifo diocezebad dayo (berZ-
nuli sityvisagan "diocesis" — mmarTveloba). sul 12 diocezi
iyo: 1. aRmosaleTi (egvipte, kirenaika, siria, mesopotamia,
arabeTi), 2. ponto, 3. azia (mcire azia), 4. Trakia (Trakia da
qvemo mezia), 5. mezia (qvemo mezia, aqaia, epiri da kreta), 6. pa-
nonia da noriki, 7. italia (siciliiTurT), 8. viena (samxreT

1
diokletianesTan erTad maqsimianec atarebda RvTaebriobis
tituls — herkuliuss (Herculius — herkulesidan warmoebuli).

97
galia), 9. galia, 10. britaneTi, 11. espaneTi, 12. afrika (ki-
renaikidan atlantis okeanemde).
Zalauflebis aseTma dayofam pirvel periodSi dade-
biTi Sedegi gamoiRo. diokletiane aqtiurad moqmedebda,
man CaaxSo bagaudebis ajanyeba milanSi, blemiebis ajanyeba
egvipteSi (296 w.). Semdeg daiwyo brZola sasanianTa sparse-
Tis winaaRmdeg, romelmac aiRo armenia da mesopotamia. maT-
Tan sabrZolvelad jer galeriusi iqna gagzavnili, rome-
lic damarcxda, magram Semdgom diokletianes daxmarebiT
romaelebma daikaves armenia. sparseTTan zavis dadebis
Sedegad ki imperiam mesopotamiis didi nawili Caigdo xelT
(297 w.). manamde galeriusma iazigebTan da karpebTan omis Se-
degad, gaamagra imperiis dunaispireTis sazRvrebi. maqsi-
miane warmatebiT ibrZoda mavritaniuli tomebis winaaRm-
deg afrikaSi (296 w.). konstancius I qlorusma gaanadgura
karauziis memkvidre aleqti, waarTva ra mas galebis nav-
sadguri da britaneTi. aseTive warmatebiT moqmedebdnen
imperiis danarCeni mmarTvelebic. ase rom, III saukunis bo-
losaTvis TiTqmis mTeli imperiis teritoriaze likvidire-
buli iyo separatistuli moZraobebi. imavdroulad, gamagre-
buli iqna qveynis sazRvrebi, romlebic kidev ufro gaizarda.
diokletianes SorsmWvretel saSinao da sagareo poli-
tikas wiTel zolad gasdevs misi qveynis religiuri sakiT-
xisadmi araswori damokidebuleba. III s. romis imperiaSi
arsebuli saerTo religiuri suraTi, arc diokletianes
mmarTvelobis dros Seicvala. qveyanaSi warmmarTvel re-
ligiebad isev iudaizmi da qristianoba rCeboda. rac Se-
exeba warmarTul panTeons, aq mniSvnelovan rols, isev
aRmosavluri RvTaebebi TamaSobdnen. kvlav arsebobda im-
peratoris kulti, romlis Tayvaniscema qveynis politi-
kur Tu religiur cxovrebaSi monawileobisaTvis auci-
lebel pirobas warmoadgenda. miuxedavad imisa, rom romis
aristokratia, ZiriTadad erTguli rCeboda tradiciebisa
da Tayvans scemda Zvel romaul kultebs, qveynis cxovre-
baSi mniSvnelovani roli mainc qristianul religias eni-

98
Weboda. arsebobs mosazreba imperator diokletianes coli-
sa da qaliSvilis qristianuli aRmsareblobis Sesaxeb.
rogorc aRvniSneT, diokletianes gadawyvetili hqon-
da romis Zveli didebis aRdgena, risi miRwevac erTiani
saxelmwifo religiis gareSe SeuZlebeli iyo. gamWriaxi,
analitikuri gonebis mqone imperatori amas kargad xedav-
da da Sesabamisad, arCevanis winaSe idga — dabruneboda
Zvel, ukve dromoWmul kultebs, Tu Tavisi xalxisTvis Se-
eTavazebina axali religiuri samyaro. bunebiT konserva-
tori imperatori, SeiZleba iTqvas, swor gaTvlas ver
akeTebs da aqcents mzard, sayovelTaod misaReb axal mo-
noTeistur moZRvrebaze ki ar akeTebs, aramed romis uZve-
les warmarTul RvTaebebze, romelTa saSualebiTac ime-
dovnebs, rom gaaZlierebs imperias da ganamtkicebs mis sa-
gareo politikas. am SemTxvevaSi imperators gacnobiere-
buli ar hqonda is momenti, rom Zveli romauli RvTaebebis
batonobis xana karga xania dasrulda da maTken mobruneba
istoriuli procesis Semobrunebis tolfasi iyo. yovelive
amis gaTvaliswinebiT, Cven SegviZlia davaskvnaT, rom re-
ligiuri sakiTxi diokletianes politikaSi yvelaze sust
rols warmoadgenda, risi Sedegic savalalo aRmoCnda
qveynis socialuri cxovrebisaTvis. gaerTianebis magivrad
miRebul iqna kidev ufro didi, manamde arnaxuli daqsaqsva,
vinaidan provinciebis orTodoqsalur qristianobas nel-
nela sasaxlis karis aristokratia upirispirdeba, rac SeuZ-
lebelia ar asaxuliyo qveynis saSinao cxovrebaze, romlis
umniSvnelovanes faqtoradac TviT imperatori gvevlineba.
diokletiane ebrZoda yovelgvar axal movlenas qvey-
nis religiur cxovrebaSi. am fonze ar aris gasakviri misi
reaqcia imperiisaTvis ucxo religiebis, maniqevelobisa da
qristianobisadmi.
maniqevelobas safuZveli romis imperiis mezobel qve-
yanaSi — sparseTSi eyreba III s. Sua xanebSi. religiis Semqm-
nelad gvevlineba mani (215-277 ww.), romelic wamebiT mok-
luli iqna sparseTis mefis bahram I (sasanianTa dinastia)
99
brZanebiT 277 w. manis swavleba CvenTvis ZiriTadad cnobi-
lia egviptisa da CineTis, Turqestanis teritoriaze aRmo-
Cenili manuskriptebis meSveobiT, romelTa nawili moZRv-
rebis Seqmnis periods ganekuTvneba, xolo nawili VIII s-s.
Cvenamde moaRwia arabi mwerlebis Txzulebebma, romel-
Tagan yvelaze adrindeli IX s. TariRdeba da im qristiani
avtorebis Sromebma, romlebic ZiriTadad manis doqtrinis
winaaRmdeg gamodiodnen. umniSvnelovanes Zegls warmoad-
gens e.w. Acta Archelai, romelic maniqevelobis Sesaswavl
erT-erT uZveles wyarod moiazreba, amitom oriod sity-
viT SevCerdebiT masze.
Acta Archelai Cvenamde nawilobriv berZnul, nawilobriv
laTinur enaze moaRwia. mas ZiriTadad III s. bolosa da IV s.
dasawyiss miakuTvneben. a.l. kaci Acta Archelai-s 296-303 ww.
aTariRebs, Tvlis ra mas diokletianes mier maniqevlebis
winaaRmdeg dawyebuli brZolis ideologiur dokumentad.
h. piuSi da a. harnaki ki IV s. meore meoTxedSi nikeis I msof-
lio krebis Semdgom periodSi Seqmnil Zeglad moiazreben.
Acta Archelai-is mixedviT, SesaZlebeli xdeba manis mo-
ZRvrebis socialuri aspeqtis Seswavla. Cven naSromis Si-
naarsis gadmocemisagan Tavs SevikavebT. ubralod aRvniS-
navT, rom am ZeglSi SeiZleba gamoiyos sami ZiriTadi na-
wili. 1) swavleba dualizmis Sesaxeb, 2) kosmogoniuri miTi
da 3) swavleba sulis Sesaxeb.
manis sikvdilidan Zalian male maniqeveloba gavrcel-
da saprokonsulo afrikaSi (Africa proconsularis), saidanac III s.
70-iani wlebis bolos Sevida romis imperiaSi da, rogorc
Cans, farTod moikida fexi. igi sinkretul religias warmo-
adgenda, romelic aerTianebda iranul zoroastrizms, qris-
tianobas (mis gnostikur formebSi), budizms da gviananti-
kuri xanis filosofiur swavlebas. mani Tavis winamorbe-
dad budas, zaratuStras da iesos Tvlida. maniqevelobis
safuZvels samyaros dualisturi gageba warmoadgenda.
manis moZRvreba yvelaze metad romis imperiis dabal
fenebsa da soflis mosaxleobaSi gavrcelda, gansakuTre-
100
biT romis aRmosavleT provinciebSi. igi ainteresebda ga-
naTlebul xalxsac, vinaidan Seicavda antikuri filoso-
fiis, kerZod neoplatonizmis ideebsac, magram am moZRv-
rebis saidumlo mistikurma ceremoniebma qveynis dawinau-
rebul fenebSi fexi ver moikida.
rogorc vxedavT, maniqeveloba Tavisi arsiT gansxvav-
deboda romis imperiaSi arsebuli religiebisagan. amas
emateba is faqtic, rom igi imperiaSi romis winaaRmdeg sa-
omar moqmedebaSi myofi qveynidan Sedis, ris gamoc Se-
saZloa imperatorma maniqeveloba Tavidanve aRiqva, ro-
gorc qveynisaTvis miuRebeli moZRvreba, xolo misi mim-
devrebi, rogorc imperiaSi arsebuli mexuTe kolona. Cven
mier gamoTqmul mosazrebas ganamtkicebs maniqevelebis
winaaRmdeg 297 w. 31 marts gamocemuli ediqti, romelic or
saintereso moments Seicavda: 1) rom maniqeveloba romSi
SeiWra sparseTidan da 2) rom igi meamboxeTa seqtaa, romel-
mac jer kidev sparseTs miayena bevri boroteba (Cod. Greg.
XIV,4). Tu Cven romis imperiaSi arsebul movlenaTa msvle-
lobas Tvals gavadevnebT, davinaxavT, rom imperator di-
okletianes mier 297 w. gamocemuli ediqti yovelive amis
logikur Sedegs warmoadgenda, vinaidan arc erTi mo-
azrovne qveynis mmarTveli ar dauSvebda imperiisaTvis
miuRebeli religiis gavrcelebas Tavis samflobeloSi.
Sedegad, manis mimdevrebi romSi kanongareSe gamocxaddnen
da daiwyo maTi devna. zemoaRniSnuli ediqtis mixedviT,
manis moZRvrebis Sesaxeb wignebi unda damwvariyo. sasu-
liero pirni sasamarTloebs unda gadacemodnen da maRa-
roebSi samuSaod gaegzavnaT. maTi qoneba ki konfiskacias
daeqvemdebareboda.
maniqevelobis winaaRmdeg ilaSqrebda ara marto impe-
ria, aramed orTodoqsaluri qristianuli eklesiac. miu-
xedavad imisa, rom manis moZRvreba damoukidebel reli-
gias warmoadgenda, qristianuli eklesiis warmomadgen-
lebi mas eresis (mwvaleblobis) saxeliT moixseniebdnen.
mxedvelobaSi gvaqvs evsebi kesarielis `saeklesio isto-

101
ria“ (VII, 31), rac rig mkvlevarT safuZvels aZlevs iva-
raudon, rom maniqeveloba romis imperiaSi qristianuli
eresis formiT iyo gavrcelebuli.1

1
III s. bolosaTvis qristianul eklesiaSi ramdenime eresi ar-
sebobda, rac qristianuli moZRvrebis ZiriTad dogmatur sakiT-
xebze msjelobis Sedegs warmoadgenda. evsebi kesarielis mixed-
viT, eresebi imperiaSi erTi meoris miyolebiT Cndeboda. fi-
lastriusi Tavis TxzulebaSi `eresebis Sesaxeb“ qristianul
eklesiaSi 150 eress iTvlida. eresebad moiazreboda yvela qris-
tianuli religiuri seqta, romelic saeklesio dogmis winaaRm-
deg gamodioda. maT ZiriTadad romis imperiis aRmosavleT pro-
vinciebSi eyrebodaT safuZveli.
eresul mimdinareobad iTvleboda iudeo-qristianoba — adre-
qristianuli mimdinareoba, romelsac ierusalimSi eyreba safuZ-
veli. ebionitebi da nazarevelebi — iudeo-qristianobis erT-
erTi ZiriTadi mimarTulebis mimdevrebi, Tvlidnen, rom mesia
ukve movida, magram imavdroulad, saWiro iyo moses kanonebis
dacva. montanizmi — Camoyalibda mcire aziaSi montanis mier II s.,
romelic Tavs meored mosvlis mauwyeblad Tvlida. qadagebda
samyaros dasasruls da 1000 wlovani samefos dasawyiss, aske-
tizms. montanistebi Tavs adreqristianuli kavSirebis (Temebis)
tradiciebis gamgrZeleblebad moiazrebdnen. gnosticizmi —
warmoadgenda sxvadasxva gnostikuri jgufebis, seqtebis da
eklesiebis gaerTianebas. novatianeloba — safuZveli eyreba
romSi III s. saxeli eresis damaarseblis novatianes mixedviT mi-
iRo. qristianuli eklesia yvelanairad ebrZoda mas. aRsaniSnavia
is garemoeba, rom novatianelebs swavleba ar hqondaT gadmo-
cemuli TavianT wignebSi. nestorianeloba — safuZveli romis
aRmosavleT provinciebSi eyreba. isini Tvlidnen, rom ieso
macxovrisagan damoukideblad arsebobda misi adamianuri buneba.
aqve unda davasaxeloT monofizitoba, romlis mimdevrebic
aRniSnavdnen, rom iesos hqonda ara ori buneba — RvTaebrivi da
adamianuri, aramed mxolod erTi — RvTaebrivi. xeliasteloba —
misi mimdevrebi aTaswleulis bolos elodnen meored mosvlas,
romlis Semdegac dedamiwaze damyardeboda gancxromis aTas-
wleuli. maT xelmZRvanelobda nepoti — egvipteli episkoposi.
eklesia mTeli ZaliT ebrZoda mas. cnobilia dionise aleqsand-
rielis Tavgamodebuli winaaRmdegobac, romelmac maT winaaRm-
deg dawera `aRTqmis Sesaxeb“. arianeloba — safuZveli IV s. da-

102
evsebi eress, am SemTxvevaSi, maniqevelobis mimarT
xmarobs mxolod imis gamo, rom mas Camoyalibebuli re-
ligiis saxiT ar aRiqvams. xedavs ra maniqevelobaSi im re-
ligiur sinkretizms, romelic manis moZRvrebis deda-
azrSia Cadebuli. Zneli warmosadgenia romis imperiaSi
mcxovreb xalxs, imperators da miTumetes qristianuli
eklesiis winamZRvrebs erTmaneTSi areodaT qristianoba,
romelsac ukve samsaukunovani istoria gaaCnda erTiani
dedaeklesiiT, romelic erT-erTi yvelaze gavrcelebuli
religia iyo qveyanaSi da axladSemosuli manis moZRvreba,
romelic, rogorc ukve aRvniSneT, mravali religiis na-
erTs warmoadgenda. amas emateboda is faqtic, rom maniqe-
veloba Zveli da axali aRTqmis principebTan SeuTanxmeb-
lobas qadagebda da uaryofda moses mkacr kanonebs, rom-
lebsac mdidrebisas da SeZlebulebisas uwodebda. rom
araferi vTqvaT manis damokidebulebaze ieso macxovri-
sadmi. zogierT Tavis naSromSi igi mas cruwinaswarmety-
vels uwodebda, zoggan iesos adamianad miiCnevda, romlis
meSveobiTac RvTaebrivi qriste moqmedebda, zoggan ki
aRniSnavda, rom ieso — adamiani saerTod ar arsebobda —
iyo mxolod adamianis bundovani gamosaxulebiT arsebuli
qristes RvTaebrivi suli.

sawyisSi eyreba, saxelwodeba misi damaarseblis aleqsandrieli


presviteris ariozisagan miiRo, romelic aRniSnavda, rom RvTa-
ebriv samebaSi aris mxolod mama RmerTi, Svili (ieso) — mama Rmer-
Tis qmnilebaa, romlisganac warmoiSva suli wminda. Svili ar
SeiZleba mamis Tanaswori iyos. igi mamaze dabla dgas da mxolod
misi msgavsia. ariozi gamodioda episkoposebis, marxvebisa da
micvalebulebisaTvis locvebis winaaRmdeg. es mwvalebloba
ZiriTadad gavrcelda qalaqis mosaxleobaSi. mis winaaRmdeg
brZolis centrad egvipte iqca. arianelobis winaaRmdeg gamovida
aTanase didi, romelmac nikeis I msoflio saeklesio krebaze
wminda samebis dogma SeimuSava. arianelebi sabolood damarcxdnen
381 w. konstantinopolis saeklesio krebaze da mravali sxva eresi.

103
IV s. dasawyisisaTvis dioklitianes religiuri poli-
tikis sisuste sul ufro naTeli xdeboda. imperatorma
TiTqmis 18 wlis ganmavlobaSi ver SeZlo Zveli romauli
RvTaebebis wina planze wamoweva da imperiisaTvis erTiani
religiis miwodeba, romelic qveynis ideologiur sayrde-
nad iqceoda. amas daerTo romis sagareo mdgomareobis
damZimeba, ramac, Tavis mxriv, xalxis gausaZlisi yofa ga-
moiwvia. maniqevelebis devnasa da ganadgurebas qveynisaT-
vis dadebiTi Zvrebi ar moutania. IV saukuneSi seqtaTa
raodenoba araTu Semcirda, aramed axali mimdevrebic ki
gaiCina. rogorc zemoT aRvniSneT, imavdroulad adgili
hqonda sasaxlisa da provinciis aristokratiis intere-
sebis Sejaxebas, ris gamoc orive mxare, gansakuTrebiT ki
isini, vinc imperatoris uaxloes garemocvas warmoadgen-
da, Tavisi poziciebis gansamtkiceblad mTeli ZaliT cdi-
lobdnen diokletianeze zewolas. gulxeldakrefilni arc
warmarTi qurumebi isxdnen, romlebsac kargad esmodaT,
rom imperatori krizisidan gamosvlas qmediTi RonisZie-
bebis gatarebaSi xedavda da yvelanairad cdilobdnen
dartymis simZime maTTvis yvelaze `saSiS“ moZRvrebaze
gadaetanaT. icodnen ra diokletianes crurwmenis Sesaxeb,
kargad SeZles am sakiTxiT lavireba da sakuTari intere-
sebis dacvis gamo qristianul eklesias mZime dartyma
miayenes, rasac Sedegad qristianTa kidev erTi, yvelaze
saSineli devna mohyva romis imperiaSi.
maniqevelebis winaaRmdeg gamoqveynebuli ediqtidan
6 wlis Semdeg, rodesac ramdenime maRali funqcionerisa
da keisar galeriusis waqezebiT, xolo Semdgom apolonis
orakulTan konsultaciis Sedegad, imperatori mivida im
daskvnamde, rom saWiro iyo bolo moeRo uRmerTobisaTvis
imperiaSi da gadamwyveti brZola daiwyo qristianobis
winaaRmdeg, romlisTvisac irCevs simboluri datvirTvis
TariRs — 23 Tebervals, Zveli romauli dResaswaulis —
terminalis dRes da 303 w. qmnis mniSvnelovani religiuri
datvirTvis dokuments, romelic meore dRes 303 w. 24 Te-

104
bervals iqna gamoqveynebuli. masalis Sesaswavlad umniSv-
nelovanes wyaros warmoadgens evsebi kesarielis `saekle-
sio istoria“ da laqtanciusis "De mortibus persecutorum"
(mdevnelebis sikvdilis Sesaxeb).
diokletianes mier qristianTa devnis gamo romis isto-
riis am monakveTs istoriografiaSi `wminda mowameTa era“
ewoda.
ediqtis mixedviT, eklesiebi unda dangreuliyo, saRv-
To wignebi unda damwvariyo, xolo qristianebis qoneba
konfiskacias daeqvemdebareboda. armiidan da saxelmwifo
aparatidan idevneboda yvela viszec eWvi hqondaT, rom
qristes rjulis aRmsarebeli iyo. ambobdnen, rom diokle-
tianes meuRle prisca da qaliSvili valeriac iZulebulni
iyvnen monawileoba mieRoT msxverplSewirvaSi, raTa maT
qristianobaSi aravis Seetana eWvi. gaxurebuli devnis
dros nikomediaSi, diokletianes sasaxleSi cecxli gaCnda,
romelic qristianebs dabraldaT. istoria meordeboda.
diokletianes sisastike qristianTa mimarT am ediqtiT
ar Semofarglula. pirvels kidev ramdenime ufro damam-
Zimebeli brZaneba mohyva II da III ediqtebis saxiT. II ediqtis
Tanaxmad, yvela sasuliero piri unda daeWiraT, xolo III
ediqtis mixedviT, msxverplSewirvaze Zlierdeboda kont-
roli da sapatimroebidan Tavisufldebodnen is qristia-
nebi, vinc msxverpli Sewires RmerTebs (evsebi, saeklesio
istoria, VIII, 6:10), rac Seexeba danarCen morwmuneebs, isini
saSinel wamebas ganicdidnen (evsebi, saeklesio istoria,
VIII, 6:8).
wyaroebidan CvenTvis cnobili ar aris am ori dadge-
nilebis zusti TariRi. meore ediqts mecnierTa umetesoba
303 w. aTariRebs. xolo mesames mkvlevarTa nawili 304 w. da-
sawyisiT, nawili ki 303 w. 17 seqtembramde periods miakuTv-
nebs. rac Seexeba meoTxe ediqts, igi pirveli ediqtis ga-
mocemidan meore wels (Eusebius, Mart. Palest., 3,1) 304 wlis
Semodgomaze gamodis, romelic mimarTuli iyo palestinis

105
gubernatorisadmi. `dae ganadgurdes sityva qristiani“ —
"Nomen Christianorum de leto" , aRniSnuli iyo masSi.
ediqtis SeqmnaSi didi roli iTamaSa galeriusma, vinai-
dan im dros diokletiane avadmyofobda, saidanac ukve
naTlad gamoCnda keisris (galeriusis) damokidebuleba am
sakiTxisadmi. bolo ediqtis mixedviT, rogorc laqtanciu-
si gadmogvcems (Lactance, Mort, Pers., 15,4), brundeboda de-
ciusis procedurebi — imperiis yvela mcxovrebs msxverp-
li unda Seewira warmarTi RvTaebebisaTvis. rogorc vxe-
davT, qristianTa devnis organizatorebad romis aRmo-
savleT provinciebis gamgeblebi — diokletiane da gale-
riusi gvevlinebian.
qristianTa devnis es yvelaze rTuli periodi daax-
loebiT cxra wels 303-312 ww. grZeldeboda.1 aRsaniSnavia
is garemoeba, rom devna, romelic samxedroebsa da sa-
moqalaqo administracias Seexo, Tavidan ar atarebda iseT
sastik xasiaTs, magram droTa ganmavlobaSi igi TandaTan
izrdeboda da farTo masStabebs iRebda.
sayuradReboa, rom qristes mimdevrebis devna Tavisi
xasiaTisa da intensivobis mixedviT, gansxvavdeboda romis
imperiis sxvadasxva provinciebSi. dasavleTSi, romelsac
diokletianes kolega maqsimiane marTavda, gamoqveynebuli
iyo mxolod erTi — pirveli ediqti. italiaSi, espaneTSi da
Crdilo afrikaSi — maqsimianes samflobeloSi devnas adgi-
li hqonda, magram ara iseTi sastiki formiT, rogorc
aRmosavleTis provinciebSi da is ar gagrZelebula 304
wlis iqiT, Tumca aqac dafiqsirebulia qristianTa wamebis
SemTxvevebi, rolmelTa zusti ricxvis dadgena Zneldeba.
romSi daiRupnen petre, marselini, sebastiani, agnesi da

1
samecniero literaturaSi gabatonebuli TvalsazrisiT, qris-
tianTa wameba 311 wlamde grZeldeboda, magram viTvaliswinebT
ra imperiaSi Seqmnil situacias, miviCnevT, rom qristes mimde-
varTa devnis dasasrulad SeiZleba CaiTvalos 312 w. 28 oqtom-
beri — konstantines maqsenciusze gamarjvebis TariRi.

106
sxv. aseTive mdgomareoba iyo omolasa da sirakuzSi. afri-
kaSi cnobilia xalxis masebis egzekuciis SemTxvevebi, sa-
dac bevri episkoposi iZulebuli iyo wirva SeeCerebina
eklesiebSi, xolo wminda wignebi iZulebis wesiT gadaecaT
damsjelTaTvis. winaaRmdeg SemTxvevaSi isini sikvdiliT
isjebodnen, ris naTel dadasturebasac warmoadgens afri-
kis episkoposis — feliqsis mkvleloba wminda wignebis ga-
dacemaze uaris gamo. aRsaniSnavia is faqtic, rom iyo Se-
mTxvevebi, rodesac sasuliero pirni sruliad gansxvave-
buli xasiaTis wignebs aZlevdnen damsjel razmebs, rom-
lebic rig SemTxvevebSi, Tvals xuWavdnen am faqtebze.
maqsimianes msgavsad iqceva konstancius I qlorusic,
romelic Tavis mmarTvelobis adgilebSi, galiasa da bri-
taneTSi mxolod pirvel ediqts aqveynebs.
rac Seexeba romis aRmosavleT provinciebs, CvenTvis
isini gansakuTrebul mniSvnelobas iZenen im ubralo
mizezis gamo, rom dasavleT saqarvelos teritoriis erTi
nawili, kolxeTis zRvispira qalaqebi (afsarunti, fazisi,
sebastopolisi, pitiunti) Zv.w. 37 wlidan moyolebuli jer
romis vasaluri saxelmwifos `polemonis pontos“ (kapa-
dokiis pontos) SemadgenlobaSi iyvnen Seyvanilni, xolo
polemon II sikvdilisa da am ukanasknelis samflobeloebis
aneqsiis Semdeg, `provincia pontod“ gadaqcevis Sedegad
ax.w. 63 wlidan imperiis Semadgeneli nawili gaxades da da-
savleT saqarTvelos cixe-simagreebSi Caayenes pontoelTa
garnizonebi, romlebic Semdgom romaelma legionerebma
Secvales, ris gamoc romauli legionebi aRmosavleT Savi-
zRvispireTis teritoriaze romis samxedro-sazRvao flo-
tis sayrden punqts warmoadgendnen, ramac daaxloebiT sam
saukunes gastana. aq saqme bevrad mZimed iyo. rogorc impe-
ratori (diokletiane), ise keisari (galeriusi) daundob-
lad eqceodnen qristianebs. isini TiTqos erTmaneTs ejib-
rebodnen ediqtebis Seqmnasa da Sesrulebis simkacreSi.
rogorc ukve aRvniSneT, diokletianes erT-erTi wamqe-

107
zebeli pirveli ediqtis gamocemaSi swored galeriusi iyo,
romelic meoTxe ediqtis Tanaavtoradac gvevlineba.
diokletianes mmarTvelobis qveS myof teritoriaze —
egvipteSi, palestinaSi, siriaSi, pontoSi, qristianTa yve-
laze Zlieri devnis faqtebia dafiqsirebuli, romelTac
arnaxuli sisastike axlda Tan. ase magaliTad, 303 wlis 23
aprils, paraskev dRes iqna dasjili giorgi kapadokieli.
niSandoblivia rom qristianobamiRebuli romaeli legio-
nerebi mTeli mesame saukunis manZilze ganicdidnen devnas.
magaliTad, deciusis periodSi egvipteSi, galeriusis im-
peratorobisas iudeaSi, magram diokletianesa da maqsi-
mianes mmarTvelobisas isini yvelaze didi politikuri
teroris qveS imyofebodnen. Teologebis mier aRiarebuli
am devnis erTaderTi mizezi, aris is, rom armiaSi ukve aRar
SeeZloT ganexorcielebinaT religiuri sinkretizmi, rome-
lic aucilebeli iyo disciplinisaTvis. qristianTa RmerTi
ar aRiarebda warmarTul ritualebs. imperators surda
aekrZala is momTxovni morali, romelic jariskacebs agr-
Znobinebda gansxvavebas maT da warmarTebs, qristes aRmsa-
reblebsa da imperatoris kultis Tayvanismcemlebs Soris.
ar aris gamoricxuli, rom eklesiis mamebi da Zveli qris-
tianobis apologetebi SesaZloa aWarbebdnen, rodesac
aRiarebdnen armiaSi eretikosebis simcires.
qristianebis winaaRmdeg dawyebuli represiebi grZel-
deboda. devnisagan arc arabeTi da mesopotamia iyo da-
culi. Cven am regionebs kargad vicnobT wminda wignebis me-
SveobiT, romlebSic dawvrilebiT aris aRwerili qristes
mimdevarTa wamebis faqtebi.
qristianTa devna-Seviwroeba mimdinareobda aRmosav-
leT SavizRvispireTis qalaqebSic, rac arqeologiuri
gaTxrebiTac dasturdeba. am mxriv, mniSvnelovan masalas
warmoadgens Zveli pitiuntis teritoriaze, samarovnis
ZiriTadi Txrilis centralur nawilSi, wriuli nagebobis
kedlis nawilSi aRmoCenili adgilobrivi qviSa-qvis mono-

108
liTisagan damzadebuli stela, romelsac Ziri motexili
hqonda. misi SerCenili maqsimaluri sigrZe 73,7sm. sigane
30sm. monoliTis zeda nawilze amoWrilia oTxkuTxa 2,5sm.
siRrmis foso 13,4sm X 7sm zomisa, romelSic Tavis mxriv,
Taviseburi budea gakeTebuli 11 X 4,5sm. rkinis jvris Ca-
sadgmeli. rkinisave jvari nawilobriv aris SemorCenili.
jvriani bude saguldagulod daufaravT Rariani 0,7sm.
sisqis kramitis naWrisagan gamoWrili specialuri 13sm X 7sm
zomis sarqveliT, romelic kirxsnariT gamoulesavT. adgi-
lobriv qristianebs jvris, qristianuli simbolos, rac
Tavisi ideiT dakavSirebuli iyo qristes mowameobriv sikv-
dilTan, ucxo Tvalisagan, warmarTebisagan damalva sur-
daT. rogorc g. lorTqifaniZe aRniSnavs, SesaZlebelia Ta-
vis droze stela faruli qristianis samarxze iyo aRmar-
Tuli, mogvianebiT ki, rogorc saamSeneblo masala, moxvda
ucnobi daniSnulebis mxares nagebobis wriul kedelSi, ise
rom mSenebelisaTvis misi saidumlo arc ki gamxdara
cnobili. g. lorTqifaniZe stelas milanis 313 wlis ediq-
tamde diokletianes imperatorobis periodiT aTariRebs.
Cveni azriT, stelaSi Cadebuli jvris arqaulobidan da im
faqtidan gamomdinare, rom samarovani ukve III s. inten-
siurad iyo dasaxlebuli, romelzec yoveli mexuTe samar-
xi qristianebs ekuTvnodaT, da rom amave saukunis Sua
xanebSi qristianebi aranakleb devnasa da Seviwrovebas ga-
nicdidnen, stela SesaZlebelia III s. Sua xanebiT — deciu-
sisa (249-251 ww.) da valerianes (253-260 ww.) imperatorobis
periodiT daTariRdes.
sagulisxmoa is garemoeba, rom 303-304 ww. gamoqveyne-
buli ediqtebis Sedegad, gamowveul devnas didi wina-
aRmdegoba xvdeboda morwmuneTa mxridan. magram iyo e.w.
`gadacemis“, `Cabarebis“ (laTinuri — "traditio") faqtebi, ro-
melmac, Tavis mxriv, `Cambareblebis“ winaaRmdeg mimar-
Tuli moZraoba warmoSva, ramac sabolood donatistebis
didi sqizmis (berZnuli — σχίσμα, ganxeTqileba) saxe miiRo.

109
romis imperia ax.w. IV s. dasawyisSi da qristianebi

305 wlis 1 maiss diokletiane da maqsimiane gadadgnen.


axali keisrebis daniSvna diokletianem galeriuss miando,
romelmac dasavleTis keisrad flavius valerius severusi
(305-307 ww.), xolo aRmosavleTisad valerius maqsimine da-
za (305-313 ww.) daniSna, riTac, Tavis mxriv, ukmayofiloni
iyvnen, rogorc maqsimiane, ise konstancius I qlorusi,
vinaidan maT Svilebs maqsenciuss da konstantines gverdi
auares. Tu am faqts imasac davumatebT, rom maqsimiane Tvi-
Ton iyo ukmayofilo Tavisi naxevradiZulebiTi gadadgomiT,
saxeze gveqneba tetrarqiis swrafi msxvrevis yvela piroba.
306 wlis 25 ivliss, avgustusis titulis miRebidan me-
camete Tves, britaneTis kaledoniaSi Sotlandieli tome-
bis piktebis winaaRmdeg sabrZolvelad wasuli konstan-
cius I qlorusi eborakumSi (Eboracum, Eburacum — iorki) gar-
daicvala. jarma avgustusad da imperatorad maSinve misi
Svili pirveli coli elenesagan — konstantine gamoacxada.
galeriusi iZulebuli iyo kostantine jer keisrad, xolo
Semdeg avgustusad eRiarebina. TiTqmis imavdroulad brZo-
laSi maqsimiane Caeba, romelmac gadawyvita gamoeyenebina
romSi severusebis mimarT arsebuli ukmayofileba da ke-
isrobis kandidatad Tavisi Svili maqsenciusi wamoayena.
igi im droisaTvis ukve galeriusis siZe iyo.
maqsenciusma isargebla ra romis senatis, romSi mdgari
pretorianelebisa da romaeli aristokratebis ukmayofi-
lebiT, ajanyeba daiwyo. pretorianelebma mokles romis pre-
feqti da imperatorad maqsenciusi gamoacxades. Svilis way-
lobiT maqsimiane kvlav saxelmwifo saTaveSi moeqca, gamo-
acxada ra Tavi avgustusad, ris Sedegsac imperiis saTaveSi
myofi eqvsi xelmwife — galeriusi, maqsimiane, maqsimine
daza, konstantine, severusi da maqsenciusi warmoadgenda.
daiwyo xangrZlivi brZola, romlis drosac severusma,
maqsimianesa da maqsenciusis daxmarebiT Tavi moikla (307 w.
Tebervali). galeriusma mis adgilze valerius licianus

110
liciniusi (308-324 ww.) daniSna, miando ra iliriis marTva,
sul male maqsimine daza (305-313 ww.) Tavs avgustusad acxa-
debs, rasac galeriusi iZulebuli iyo daTanxmeboda. ase
rom 308 wlisaTvis imperiaSi oTxi kanonieri avgustusi iyo
— galeriusi, konstantine, liciniusi da maqsimine daza,
romelTac ematebaT arakanonieri keisari romSi — maq-
senciusi da uzurpatori afrikaSi — licius domicius
aleqsandre (308-311 ww.). igi Tavis mxriv, maqsenciuss eda-
veboda Zalauflebas.
311 wlisaTvis galeriusi mixvda, rom avgutusebs Soris
ufrosi liciniusi darCa. 312w maqsenciusma afrikeli
uzurpatoris likvidacia moaxdina, Seekra ra maqsimine
dazas liciniusisa da kostantines winaaRmdeg. rac Seexeba
konstantines, igi 312 wlamde TiTqmis ar iRebda samoqa-
laqo omSi monawileobas da did yuradRebas uTmobda
armiis gawvrTnas, rac italiaSi, pos xeobaSi, misi SeWris
dros maqsenciusis armiis ganadgurebis mizezi xdeba. Sem-
deg konstantine romSi gaemgzavra da dedaqalaqis maxlob-
lad maqsenciusi kidev erTxel daamarcxa. gaqceuli maq-
senciusi md. tibrSi daixrCo 312 w. 28 oqtombers.
maqsenciusis damarcxebis Semdeg konstantine didi zei-
miT Sevida romSi da maqsenciusis samflobeloebi (italia,
afrika da espaneTi), Tavisas (galia da britaneTi) SeuerTa.
imave wels, konstantinesa da liciniusis milanSi Sexvedris
Semgom, xelmoweril iqna milanis cnobili ediqti.
qveyanaSi arsebuli aseTi aramyari politikuri situa-
cia, romlis drosac mTeli datvirTva xalxis masebze mo-
dioda, ra Tqma unda, gavlenas iqoniebda imperiaSi arsebul
religiur mdgomareobaze, romlis erT-erT umniSvnelo-
vanes sakiTxs imperiasa da qristes rjulis aRmsarebel
xalxs Soris urTierToba warmoadgenda.
kvlav sxvadasxva mdgomareobaSi aRmoCnda aRmosavleT
da dasavleT provinciebi, rasac avgustusebis pirov-
nebebTan erTad provinciebSi arsebuli politikuri si-
tuacia ganapirobebda. Tumca qristianTa devna dasavleT

111
provinciebSic grZeldeboda (galia, britaneTi, espaneTi),
romelTac yvelaze metad Seexo avgustusebis brZola
pirvelobisaTvis. 305 wlis bolomde igi aq mainc Sesus-
tebul xasiaTs atarebda da axlos ver midioda aRmosav-
leTis provinciebSi arsebul situaciasTan. aRsaniSnavia
is faqtic, rom wyaroebSi qristianTa devnis SemTxvevebi aq
308, 309 da 310 wlebSic fiqsirdeba, ris mizezsac ufro
politikuri sakiTxi warmoadgenda da ara maTi religiuri
kuTvnileba. amis naTel magaliTad SeiZleba CaiTvalos Crdi-
lo afrika, sadac qristes mimdevarTa devna-Seviwrovebis
avtorad uzurpatori domicius aleqsandre (308-311 ww.)
gvevlineba. swored amis gamo, aq qristianTa devnis dasas-
rulad misi sikvdilis TariRia miCneuli.
aRmosavleTSi piriqiT, politikuri situaciis stabi-
luroba mmarTvelebs saSualebas aZlevda meti yuradReba
daeTmoT religiuri sakiTxisaTvis da gaegrZelebinaT qris-
tes mimdevarTa devna. galeriusi agrZelebs arc Tu didi
xnis win dawerili ediqtebis gamoqveynebas. Sedegad, aq qris-
tianTa daWerisa da wamebis SemTxvevebi grZeldeba, rasac
misi memkvidris maqsimine dazas pirovneba emateba, romelic
kidev ufro energiulad axorcielebs qristianTa devnas.
galeriusi jer kidev keisrobis periodidian moyole-
buli iseTive sisastikiT eqceoda qristianebs, rogorc
Tavis droze diokletiane. cnobilia meziaSi, makedoniaSi,
dalmaciaSi, panoniaSi momxdari qristianTa masobrivi wa-
mebis SemTxvevebi. qristianebis, am monoTeisturi religi-
is mimdevrebis aqtiuri devna imperiaSi 311 wlamde grZel-
deboda. aRmosavleTis im provinciebSi, romlebic Cabare-
buli hqonda maqsimine dazas, SeiZleba iTqvas, gaZlierda
kidec qristianTa devna, ris mizezadac maqsimine dazas
religiuri fanatizmi gvevlineba, romelmac, am sakiTxSi,
Tavis biZas sagrZnoblad gadaaWarba. amis naTel magaliTs
jer kidev 306 w. maqsimine dazas mier yvela qalaqis ma-
gistratisadmi gagzavnili werilebi warmoadgens, romleb-
Sic igi miTiTebebs iZleoda imis Taobaze, rom saWiro iyo

112
yvela mcxovrebs aucileblad Seewira msxverpli RmerTe-
bisaTvis. im qristianebs, romlebic uars ityodnen brZane-
bis damorCilebaze klavdnen. ufro xSirad mainc adamianTa
wamebis da damaxinjebis SemTxvevebia dafiqsirebuli, rac
maqsimine dazas sabrZanebloSi karga xans grZeldeboda.
311 wlis aprilis bolosaTvis qristianebis Sesaxeb azri
ecvleba mis erT-erT upirveles mters galeriuss, rome-
lic iyo ra seriozulad avad ucnobi, momakvdinebeli se-
niT da xedavda ra moaxloebul aRsasruls, gardacvale-
bamde erTi kviriT adre, 311 wlis 30 aprils aqveynebs meo-
re monoTeisturi religiis Sewyalebis sagangebo ediqts,
romlis teqsti Cawerili laqtanciusis mier, Tavis berZ-
nuli TargmaniT Semonaxulia evsebi kesarielis `saeklesio
istoriaSi“ (VIII,17).
ediqti gamoqveynebuli iyo oTxi imperatoris — gale-
riusis, konstantines, liciniusisa da maqsimine dazas saxe-
liT. miuxedavad imisa, rom maqsimine daza Cvenamde moRweul
teqstSi ar fiqsirdeba, mainc savaraudoa, rom misi xel-
mowera iqneboda, rogorc imperiis erT-erTi Tanagamgeblisa.
es dokumenti iwyeba im faqtis aRiarebiT, rom qris-
tianTa devna samarTliani iyo. `qristianebma daimsaxures
dasja, radgan uari Tqves winaparTa kultebze, magram vi-
naidan uZlurni varT aRmovfxraT maTi sijiute — iZule-
bulni varT davuTmoT“ — aRniSnulia brZanebaSi.
ediqti qristes mimdevrebs TavianTi kultis Tayvanis-
cemisa da Sekrebebis aRdgenis nebas aZlevda im SemTxvevaSi
Tuki igi qveynis simSvides ar daarRvevda — dae, iyvnen
qristianebi da aSenebdnen TavSeyris adgilebs, raTa maT
araferi gaakeTon sazogadoebrivi wesrigis winaaRmdeg
(VIII,17) — Cawerilia brZanebaSi. es tolerantuli ediqti si-
cocxles unarCunebda da itanda maT (qristianebs) rogorc
aucilebel borotebas.
brZanebis Seswavla saSualebas gvaZlevs davaskvnaT,
rom mis Semdgenels, xedavda ra qristianobisaTvis dama-
xasiaTebel prozelitizms, aRelvebda is faqti, rom qris-

113
tes mimdevrebs propaganda ar gaewiaT sakuTari reli-
giisaTvis. rogorc ediqtidan Cans, galeriusisaTvis am
brZanebis gamocema iZulebiT nabijs warmoadgenda da ara
qristianebisaTvis raime uflebebis micemis survils, ra-
sac misi cxovrebac adasturebs. galeriuss ar uyvarda axa-
li RmerTi da misi mimdevrebi. momakvdinebeli senis Sey-
raSic ki igi qristianTa RmerTs adanaSaulebda.
SeiZleba vivaraudoT, rom es ediqti galeriusma kons-
tantines gavleniT Seadgina. ramdenad Caeria am sakiTxSi
konstantine Zneli saTqmelia, magram arc am faqtis gamo-
ricxva SeiZleba, vinaidan arsebuli oTxi imperatoridan
swored konstantine iyo qristianebis mimarT loialurad
ganwyobili. galeriusis mier 311 wels gamocemuli ediqti
namdvilad iZulebiT xasiaTs atarebs, romelic, Sedgeni-
lia raRac auxsneli, Seucnobeli SiSis qveS myofi ada-
mianis mer, razec brZanebis bolo nawili migvaniSnebs, ro-
melSic galeriusi qristianebisagan moiTxovs SeTxovon
TavianT RmerTs misi janmrTeloba da respublikis keTil-
dReoba (evsebi, saeklesio istoria, VIII,17), rac TavisTavad
qristes aRiarebis tolfasia.
am brZanebis istoriuli mniSvneloba fasdaudebelia,
vinaidan igi saxelmwifos mier qristianebis SerigebisaT-
vis gadadgmul pirvel nabijad gvevlineba, romelic SeiZ-
leba aRqmul iqnas, rogorc saxelmwifosa da qristianul
eklesias Soris dadebul pirvel oficialur SeTanxmebad,
rac sabolood nikeis I msoflio saeklesio krebaze da-
gvirgvinda 325 w.
311 wlis ediqtis gamoqveynebis Semdgom romis imperiis
TiTqmis mTel teritoriaze qristianebis devna SeCerda, gar-
da maqsimine dazas sambrZaneblo olqebisa, sadac avgustusma
(maqsimine daza) misi gamoqveyneba saWirod ar CaTvala.
galeriusis sikvdilis Semdeg, 311 w. 5 maiss, imperiis
aRmosavleTi nawili Suaze gaiyves maqsimine dazam da
liciniusma. pirvels ergo aziuri provinciebi da egvipte.
meores — balkaneTi da dunaispireTi. SeTanxmeba garegnu-

114
lad TiTqos mSvidobian iers atarebda, magram sinamdvi-
leSi orive mrZanebels erTmaneTTan saomrad samxedro
Zalebi hyavda gamagrebuli bosforsa da helespontze. maq-
simine dazas — aziidan, liciniuss — evropidan.
maqsimine dazam 311 wlis Semodgomidan (noemberi) kvlav
aqtiurad gaagrZela qristianTa devna. akrZala maTi sasaf-
laoebze (sarkofagebze), eklesiebSi Sekreba. ganaxlda
qristianTa wamebac. ucnobia sadamde gastanda misi aseTi
TavzexelaRebuli saqcieli, rom ara kvlav politikuri
situacia, romelic, SeiZleba iTqvas, mxsnelad moevlina
qristes mimdevrebs. male igi maqsimine dazas sawinaaRmde-
god Seicvala, rac konstantinesa da liciniusis daaxloe-
bam gamoiwvia. liciniusi SeuerTda konstantines da kavSi-
ris gansamtkiceblad colad misi da konstanca SeirTo.
maqsimine dazas mier qristianTa devna savaraudod 312 w.
28 oqtombramde, maqsenciusis — misi mokavSiris gardacva-
lebamde gagrZelda. Semdeg, man Seafasa ra qveyanaSi arse-
buli situacia, mixvda, rom ori avgustusis — konstanti-
nesa da liciniusis pirispir marto aRmoCnda (isini am mo-
mentisaTvis mokavSireebi iyvnen), iZulebuli iyo Tavis
sambrZanebloSic gamoeqveynebina 311 wlis ediqti da for-
marulad mainc daenebebina Tavi meore monoTeisturi re-
ligiis mimdevrebisaTvis.

konstantine I didi (306-337 ww.) da qristianoba


nikeis 325 w. I msoflio saeklesio krebamde

es ToTxmetwliani monakveTi 311-325 ww. gansakuTrebiT


saintereso periods warmoadgens romis istoriaSi, romlis
drosac qristianoba devnili religiidan ara marto Tana-
sworuflebiani religiis rangSi avida, aramed gabatone-
buli adgilic daikava, raSic gadamwyveti roli romis
imperator konstantines eniWeba, marTlac udides pirov-
nebas, romelmac Tavisi Tanmimdevruli politikiT Sedare-
biT umtkivneulod moaxerxa es.
115
konstantine iyo ra bunebiT religiuri (evsebi kesarie-
li mas Tavisi dedis elenes gaqristianebasac ki miawers –
Vita Constantini, III, 13), sifrTxiles iCens da mxolod sicocx-
lis bolos inaTleba. mas kargad esmoda, rom igi im qveynis
imperatori iyo, romelic sam kontinentze iyo gadaWimuli,
romelSic uamravi warmarTuli kulti arsebobda da pir-
veli monoTeisturi religiis mimdevrebi cxovrobdnen.
konstantines survilic rom hqonoda, mxolod qristianTa
imperatori ver iqneboda. igi calkeul kultebze da reli-
giebze maRla idga, Tumca ki misi cxovreba sulieri moq-
cevidan 312 w. 27. X. moyolebuli am pirveli msoflio mono-
Teisturi religiis gaZlierebisa da gavrcelebisaTvis
brZolas warmoadgenda, rac naTlad warmoCinda konstan-
tinesa da im periodSi misi mokavSiris liciniusis mier
Sedgenil milanis ediqtSi 313 w., romelic galeriusis
ediqtisagan ara marto datvirTviT, aramed saerTo xa-
siaTiTac gansxvavdeboda.
upirvelesad aRvniSnavT, rom ediqtis originali Cve-
namde moRweuli ar aris. igi ar gvxvdeba arc Codex Theodosia-
nus-Si (438 w.).1 brZaneba SemorCenilia mxolod laqtanciu-
sis TxzulebaSi "De mortibus persecutorum" da evsebi kesarie-
lis mier laTinuridan berZnulad Targmnil dokumenteb-
Si, romlebic moTavsebulni arian `saeklesio istoriis“ X
wignSi, rogorc saimperatoro dadgenilebis aslebi. aqve
aRvniSnavT imasac, rom milanis ediqtis gamoqveynebamde
erTi wliT adre 312 w. maqsenciusze gamarjvebis wels,
konstantine aqveynebs ediqts, romelic bolos uRebs qris-
tianTa devnas da aniWebs maT RvTismsaxurebis uflebas. es
dokumenti samwuxarod SemorCenili ar aris.

1
pirvelad kodeqsebis wigni e.w. Codex Gregorianus, romelic
adreanedan moyolebuli yvela kanons (konstituciebs) Seicavda,
Sedgenil iqna diokletianes periodSi 294 w. meore kodeqsi e.w.
Codex Hermogenianus ki konstantines imperatorobis dros 314 w.

116
Cven ar SevudgebiT dawvrilebiT milanis ediqtis teqs-
tis gadmocemas, ubralod aRvniSnavT, rom igi SeiZleba or
nawilad gaiyos. pirveli, romelSic religiuri aRmsareb-
lobis Tavisuflebazea saubari. kerZod, rom amieridan
TiToeuls SeeZlo im religiis mimdevari yofiliyo, rom-
lisac surda da rom es Tavisufleba SeuzRudavi iqneboda
(Liberam aqute), spobdnen ra yvela manamde arsebul SezRud-
vas da meore, romelic qristianebis qonebriv, sazogadoeb-
riv, kerZo Tu pirad uflebebze mogviTxrobs. qristes
mimdevrebs ubrundebodaT maTi devnis dros warTmeuli
qoneba, eklesiebi, sasaflaoebi. kerZo pirebs ki, romelTac
saxelmwifom Tavis droze aCuqa eklesiebis qoneba, usas-
yidlod unda daebrunebinaT igi. saxelmwifo, Tavis mxriv,
imeds iZleoda, Tu warmarTebis moTxovna samarTliani
iqneboda, xazina maT zarals aunazRaurebda.
313 wlis milanis ediqtis Seqmnisa da mniSvnelobis Se-
saxeb, romlis mixedviTac qristianuli sarwmunoeba sxvaTa
Tanabar uflebebSi dgeboda da saxelmwifos gansakuTre-
buli mzrunvelobis qveS imyofeboda, gansxvavebuli azri
arsebobs, Tumca erTi SexedviT, igi TiTqos yvelasaTvis
naTeli unda iyos. zogierTi mkvlevari am brZanebis Sefa-
sebisas movlenebs win uswrebs da misi gamoqveynebis Ta-
riRs romis imperiaSi qristianobis oficialur religiad
gamoqveynebis TariRad miiCnevs. zogi ki am ediqtis gamoqvey-
nebas potenciuri monoTeizmis mosvlis tolfasad aRiqvams.
Zneli warmosadgenia konstantines qristianTa yvelaze
sastiki devnis dasasrulidan sul cota xanSi, niadagis
momzadebis gareSe, qristianoba qveyanaSi gabatonebul re-
ligiad gamoecxadebina, vinaidan, rogorc cnobilia, am mo-
noTeisturi religiis mimdevrebis devnis erT-erT mizezs
imperiis mosaxleobis im nawilis ganwyoba warmoadgenda,
romelTac qristianebis mimarT rig SemTxvevebSi, SemorCe-
nili hqondaT siZulvili. pirveli qristiani imperatoris
siZliere swored mis mier situaciis swor gaTvlasa da
ubadlo analizSi mdgomareobda.

117
Cven davadgineT, mivceT qristianebsa da sxva reli-
giuri mrwamsis matarebelT Tavisuflad aRiaron is reli-
gia, romelsac isini aniWeben upiratesobas. amieridan Cven,
qristanebs uflebas vaZlevT daicvan TavianTi mrwamsi —
aRniSnulia ediqtSi. konstantine da liciniusi brZanebaSi
ramdenjerme imeoreben erTsa da imave azrs, rom isini
Cuqnian qristianebs da yvela sxva religiuri aRmsareb-
lobis xalxs Tavisuflebas. teqstSi arsad ar aris saubari
imis Sesaxeb, rom qristianoba sxva religiebze maRla idga
da upiratesoba eniWeboda. imperatorebi ediqtiT Riad
acxadebdnen, rom amieridan TiToeuls miecemoda ufleba
im religiis mimdevari yofiliyo, romlisac surda da rom
es Tavisufleba SeuzRudavi iqneboda.
cnobilia, rom saxelmwifoSi religia nacionalobis
gamovlenis erT-erT TvalsaCino saxes warmoadgenda. Ti-
Toeul qveyanas sakuTar kanonebTan erTad sakuTari RvTa-
ebebic gaaCnda, romlis uaryofac SeuZlebeli iyo moqa-
laqeobis uaryofis gareSe. ikrZaleboda ucxo religiebis
daSvebac. manam, sanam adgilobrivi religiebis saxelmwi-
foebi arsebobdnen, arc erT saxelmwifo mmarTvels ar
mosvlia azrad gamoeyenebina religiuri Semwynareblobis
kanoni. TviT udidesi moazrovneebic ki amis sastiki wi-
naaRmdegni iyvnen. magaliTad platoni — gavixsenoT misi
e.w. Sophronistere (sapyrobile) da ciceroni — erT-erTi yve-
laze Tavisufali pirovneba, romelic aRniSnavda, rom ara-
vis hqonda ufleba yoloda cal-calke RmerTebi, eRia-
rebina Sereuli kultebi, Tu saxelmwifo ar miiRebda maT.
TviT romSic, sadac yvela warmarTi kulti misaRebi
iyo da erTi SexedviT ar ebrZodnen monoTeistur reli-
giebsac ki (amis sxvadasxva mizezebi arsebobda), religiuri
Tanasworobis idea warmoudgeneli fufuneba iyo (am SemTx-
vevaSi saubari gvaqvs swored Tanasworuflebianobaze da
ara saxelmwifoSi romelime religiis daSvebaze). TviT ise-
Ti toleranti imperatori, rogoric aleqsandre severusi

118
iyo da qristianebis mimarT garkveul simpaTiasac ki amJRav-
nebda, religiur Tanasworuflebianobaze ar saubrobs.
Tu 311 wlis galeriusis brZaneba ZiriTadad qristia-
nebis devnis Sewyvetisaken iyo mimarTuli, 313 wlis mila-
nis ediqts qristianoba ukve sxva religiebis rangSi ahyav-
da da ara umetes amisa. rogorc aRvniSneT, milanis ediqtis
mixedviT, romis imperiaSi pirvelad iqna oficialurad
aRiarebuli religiuri Tavisufleba.
Cven am brZanebis istoriul da religiur mniSvnelobas
namdvilad ar vayenebT Crdils, magram, Cveni azriT, igi
SeiZleba aRqmul iqnes im erT-erT oficialur dokumen-
tad, warmarTobidan qristianobaze gadasvlis erT-erT
SemaerTebel rgolad, romelsac konstantine Tanmimdev-
ruli politikiT axorcielebda am wlebSi (311-325 ww.) —
galeriusis ediqtidan moyolebuli nikeis I msoflio sa-
eklesio krebamde. Sesabamisad, Secdoma iqneboda milanis
ediqtis calke, damoukideblad ganxilva mis gamoqveyne-
bamde da gamoqveynebis Semgom momxdari movlenebis gaana-
lizebis gareSe.
konstantine didma milanis ediqtiT pirvelad gailaSq-
ra arsebuli kanonebis winaaRmdeg da yvela erT rangSi da-
ayena, riTac safuZveli Cauyara monoTeisturi saxelmwi-
fos Camoyalibebas, razec mis mier SemdgomSi gadadgmuli
nabijebi metyveleben. pirveli rasac igi akeTebs aris is,
rom qristianul Temebs, klirebs da saeklesio nagebobebs
mTel rig SeRavaTebs aZlevs. Codex Theodosianus (XVI, 2, 1:7)
vigebT, rom 313 w. konstantine klirebs aTavisuflebs de-
kurionatis simZimisagan. 315 w. brZanebiT, romliTac
mtkicdeba saimperatoro domenis (resprivatae) gaTavisufle-
ba saxazino gadasaxadisagan. mis Tanabrad ayenebs ekle-
siebs ecclesial catholical saeklesio saojaxo samRvdeloebis
sawinaaRmdegod. 319 w. kliris wevrebs yvela gadasaxadidan
aTavisuflebs. imave 319 w. episkoposebs eniWebaT iuris-
prudencia samoqalaqo saqmeebSi, ris Sedegadac yvela
qristians SeeZlo Tavisi saqmis gadatana episkoposis sa-
119
samarTloSi, Cveulobrivi sasamarTlo instanciis gverdis
avliT. 319 welsve akrZalul iqna monaTa gaTavisuflebis
axali forma eklesiaSi episkoposis winaSe da qristianuli
religiidan gamomdinare, kvira — `RvTis dRe“ romSi ofi-
cialuri `dasvenebis dRed“ gamocxadda. imave wels ekle-
siebs gansakuTrebuli ufleba miecaT SeeZinaT anderZiT
damtkicebuli qoneba. 323 w. brZanebiT ki aikrZala qris-
tianebisaTvis warmarTul ritualebSi monawileobis Zal-
dataneba. Tu aqamde eklesiebi Tavad qristianTa Sewiru-
lobaTa xarjiT igeboda, 324 wlis Semdeg konstantine
eklesiebis aSenebas samefo xazinis saxsrebiT akanonebs. ase
rom, mxolod am RonisZiebebis gatarebis Semdgom SegviZ-
lia qristianTa privilegirebul da gabatonebul mdgoma-
reobaze saubari, rasac Sedegad 325 wlis nikeis I msoflio
saeklesio kreba mohyva.

120
daskvna

pirveli saukunidan moyolebuli saxelmwifo oficia-


lur religiad gamocxadebamde, qristianobis istoria ram-
denime periodad SegviZlia davyoT. pirveli etapi moicavs
30-125 w. es aris periodi qristianobis swrafi gavrcelebi-
sa da qristianuli Temebis progresuli emansipaciisa iu-
daizmTan mimarTebaSi, romlis wiaRSic igi aRmocenda.
meore etapi grZeldeba 125-250 ww., romlis drosac xdeba
eklesiebis erTian dedaeklesiasTan SeerTeba. es aris pir-
veli didi eresebis (gnosticizmi, markioneloba, montaniz-
mi da sxv.) aRmocenebis epoqa, rodesac episkoposebis, rwme-
nis konfesiebis, bibliis kanonebi wesdeba. mesame etapi mo-
icavs 250-325 ww., romelic qristianobis ubralo trans-
formaciiT xasiaTdeba. am periods emTxveva qristianebis
saSineli devna imperiaSi, romelsac adgili hqonda III s. me-
ore naxevarsa da IV s. dasawyisSi.
romis imperiaSi pirveli qristianuli Temebis aRmoce-
neba ieso macxovarsa da qristes mociqulTa misionerul
saqmianobas ukavSirdeba, romlebic ZiriTadad iudeur mo-
saxleobaSi qadageben. ierusalimis krebis Semdgom, qris-
tianuli Temebi warmarTebSic iwyeben aRmocenebas.
I-III ss. qristianoba romis aRmosavleT provinciebSi
ikidebs fexs. dasavleT provinciebSi, gansakuTrebiT mis
Sida regionebSi mogvianebiT Sedis.
qristianoba warmatebiT sargeblobda, rogorc romis
imperiis dedaqalaqis (sadac mesame saekunis Sua xanebSic ki
qristianuli Temi berZnuli iyo da romis pirveli episko-
posebic berZnebi iyvnen), ise misi aRmosavleTis provincie-
bis mosaxleobas Soris. qristes mimdevrebi didi raodeno-
121
biT iyvnen zRvis piras ganlagebul qalaqebSic. mebrZoli
mesianizmis ngrevam xeli Seuwyo qristianobis gavrcele-
bas, ramac movlenebi daaCqara da am monoTeisturma reli-
giam romis TiTqmis yvela provinciaSi moikida fexi. ase
rom III s. bolosa da IV s. dasawyisisaTvis es moZRvreba ro-
mis imperiaSi erT-erT yvelaze gavrcelebul religias
warmoadgenda.
pirveli saukunidan moyolebuli qristianobis saxelm-
wifo oficialur religiad gamocxadebamde romis impe-
riaSi qristianTa devnis raodenoba aTiT ganisazRvreba da
aT imperators miewereba, Tumca romSi am dros qristianTa
gacilebiT bevr darbevas hqonda adgili. qristianobis am-
krZalavi specialuri kanoni imperiaSi I-II ss. ar arsebobda,
ubralod, provinciis mmarTvelebs ufleba hqondaT mice-
muli sakuTari Sexedulebebis mixedviT emoqmedaT.
romi III saukuneSi SeiZleba iTqvas, mixvda, rom qristia-
nuli eklesia sul ufro da ufro Zlierdeboda da saxelm-
wifoSi saxelmwifos warmoadgenda, rac imperiis mamebis
azriT, qveynis Zlierebas aryevda. roms unda emoqmeda da
arc ayovnebda. 202 w. septimius severusis kanoniT, aikrZa-
la qristianobasa da iudaizmze gadasvla.
am monoTeisturi religiis mimdevrebis mdgomareoba
gansakuTrebiT damZimda mesame saukunis Sua xanebidan, ro-
desac ukve imperatorTa oficialuri brZanebiT xdeboda
qristianebis devna saxelmwifos mier (deciusis 249-250 ww.
ediqti, valerianes 257 w. VIII — 258 w. VIII 2 ediqti da dio-
kletianes mier 303-304 ww. gamocemuli 4 ediqti).
qristianobis istoriaSi gansakuTrebul datvirTvas
iZens 311-325 ww., rodesac igi devnili religiidan ara mar-
to Tanasworuflebiani religiis rangSi avida, aramed ga-
batonebuli adgili daikava romis imperiaSi, raSic ga-
damwyveti roli imperator konstantine I eniWeba, romel-
mac Tavisi Tanamimdevruli politikiT SedarebiT umtkiv-
neulod moaxerxa es.

122
romis imperatorTa nusxa

oqtaviane avgustusi — Zv.w. 27-ax.w.14 (Caesar Augustus)


tiberiusi — 14-37 ww. (Ti.Caesar Augustus)
kaligula — 37-41 ww. (C. Caesar Augustus Germanicus)
klavdiusi (I) — 41-54 ww. (Ti. Claudius Caesar Augustus Germanicus)
neroni — 54-68 ww. (Nero Claudius Caesar Augustus Germanicus)
galba — 68-69 ww. (Ser.Sulpicius Galba Caesar Augustus)
otoni — 69 w. (M. Otho Caesar Augustus)
viteliusi — 69 w. (A. Vitellius Augustus imp. Germanicus)
vespasiane — 69-79 ww. (Caesar Vespasianus Augustus)
titusi — 71-81 ww. (71-79 ww. vespasianes Tanamosaydre, Caesar
Titus Vespasianus Augustus)
domiciane I — 81-96 ww. (Domitianus Caesar Augustus)
nerva — 96-98 ww. (Caesar Nerva Augustus)
traiane — 98-117 ww. (Caesar Nerva Traianus Augustus)
adriane — 117-138 ww. (Caesar Traianus Hadrianus Augustus)
antoninus piusi — 138-161 ww. (Caesar T. Aelius Hadrianus Antoni-
nus Augustus Pius)
markus avreliusi — 161-180 ww. (Caesar M. Aurelius Antoninus
Augustus)
lucius verusi — 161-169 ww. (Caesar L. Aurelius Verus Augustus)
komodusi — 176-192 ww. (176-180 ww. markus avreliusis Tanamo-
saydre, Caesar L. Aelius Aurelius Commodus Augustus)
pertinaqsi — 193 w. (Caesar P.Helvius Pertinax Augustus)
didius iuliane — 193 w. (Caesar M. Didius Severus Iulianus Augustus)
septimius severusi — 193-211 ww. (Caesar L. Septimius Severus
Pertinax Augustus)
123
klodius albinusi — 193-197 ww. (193-197 ww. septimius seve-
rusis Tanamosaydre Caesar D.Clodius Septimius Albi-
nus Augustus, Zalauflebas edaveboda septimius
severuss)
pescenius nigeri — 193-194 ww. (Caesar C. Pescennius Niger Iustus
Augustus, Zalauflebas edaveboda septimius se-
veruss)
karakala — 198-217 ww. (198-211 ww. septimius severusis
Tanamosaydre, Caesar M. Aurelius (Severus) Antoninus
Augustus (Caracallus, Caracala)
geta — 209-212 ww. (209-211 ww. septimius severusis Ta-
namosaydre, 211-212 ww. karakalas Tanamosaydre,
Caesar P. Septimius Geta Augustus)
makrinusi — 217-218 ww. (Caesar M. Opellius Macrinus Augustus)
elagabalusi — 218-222 ww. (Caesar M. Aurelius Antoninus Augustus)
aleqsandre severusi — 222-235 ww. (Caesare M.Aurelius Severus
Alexander Augustus)
maqsimine Trakieli — 235-238 ww. (Caesar C. Iulius Verus Maxi-
minus Augustus)
gordiane (I) — 238 w. (Caesar M. Antoninus Gordianus Sempronianus
Romanus Africanus Augustus)
gordiane (II) — 238 w. (Caesar M. Antoninus Gorfianus Sempronianus
Romanus Africanus Augustus)
pupienusi — 238 w. (Caesar M. Clodius Pupienus Maximus Augustus)
balbinusi — 238 w. (Caesar D. Caelius Balbinus Augustus)
gordiane (III) — 238-244 ww. (Caesar M. Antoninus Gordianus Augustus)
filipe I arabi (ufrosi) — 244-249 ww. (Caesar M. Iulius Philippus
Augustus)
filipe II (umcrosi) — 244-249 ww. (mamis filipe I arabis Ta-
namosaydre Caesar M. Iulius Philippus Augustus)
uraniusi — 248-253 ww. (L. Iulius Aurelius Sulpicius Uranius Antoninus)
marin pakaciane — 248 w. (Caesar Tiberius Claudius Marinus Pacatia-
nus Augustus)
124
iotapianusi — 249 w. (Caesar Marcus Flavius Ru(fus?) Jatapianus
Augustus)
deciusi I — 249-251 ww. (Caesar C. Messius Quintus Traianus Decius
Augustus)
decius II (umcrosi) — 250-251 ww. (Caesar C. Herrenius Etruscus
Messius Decius Augustus)
hostilianusi — 250-251 ww. (Caesar C. Valens Hostilianus Messius
Quintus Augustus)
trebonianus gali — 251-253 ww. (Caesar C. Vibius Trebonianus
Gallus Augustus)
voluzianus gali — 251-253 ww. (Caesar C. Vibius Afinius Gallus
Veldumnianus Volusianus Augustus)
emilianusi — 253 w. (Caesar M. Aemilius Aemilianus Augustus)
valeriane — 253-260 ww. (Caesar P. Licinius Valerianus Augustus)
galienusi 253-268 ww. (Caesar P. Licinius Egnatius Gallienus Au-
gustus)
postumusi — 258-268 ww. (imperatorad gamocxadebuli iyo
galiaSi, Caesar M. Cassianius Latinuss Postumus Augus-
tus, Zalauflebas edaveboda galienuss)
viqtorinusi — 268-270 ww. (Casear M.Piavonius Victorius Augustus)
makrianusi — 260 w. (Macrianus Titus Fulvius Junius)
regaliane — 261 w.
avreoli — 267-268 ww. (manius acilius avreoli)
lelianusi — 268 w. (Caesar Caius Ulpius Cornelius Laelianus Augustus)
mariusi — 268 w. (Caesar Marcus Aurelius Marius Augustus, imperias
marTavda sami dRe)
tetrikusi — 270-273 ww. (Caesar C. Pius Esuvius Tetricus Augustus)
klavdiusi II — 268-270 ww. (Casear M. Aurelius Claudius Augustus)
kvintiliusi — 270 w. (Caesar M. Aurelius Claudius Quintillius Augiustus)
avreliane — 270-275 ww. (Caesar L. Domitius Aurelianus Augustus)
domiciane II 270-275 ww. (Domitianus)
vabalati — 270-271 ww. imperatori keisar lucius iulius
avrelius septimius vabalat amenodor avgus-
125
tusi. galienusis mier oficialurad aRiarebuli
aRmosavleTis mmarTveli. zenobias da odinates
Svili, Lucius Iulius Septimius Vaballatus Aphenodorus).
tacitusi — 275-276 ww. (Caesar M. Claudius Tacitus Augustus)
florianusi — 276 w. (Caesar M. Annius Florianus Augustus)
probusi — 276-282 ww. (Caesar M. Aurelius Probus Augustus)
saturninusi — 280 w. (gaius iulius saturnini, Saturninus Iulius)
karusi — 282-283 ww. (Caesar M. Aurelius Carus Augustus)
iuliane I — 283 w. (Caesar M. Aurelius Julianus Augustus, Zala-
uflebas edaveboda karinuss)
karinus I — 283-285 ww. (Caesar M. Aurelius Carinus Augustus)
numeriane — 283-284 ww. (Caesar C. Aurelius Numerius Numerianus
Augustus)
diokletiane — 284-305 ww. (Caesar C. Aurelius Valerius Diocletia-
nus Augustus)
maqsimiane — 285-305 ww. (Caesar M. Aurelius Valerius Maximianus
Augustus)
konstancius I qlorusi — 293-306 ww. (Caesar M. (C) Flavius
Valerius Constantius Augustus)
galeriusi — 293-311 ww. (Caesar C. Galerius Valerius Maximianus
Augustus)
karauziusi (britaneTSi) — 286-293 ww. (Caesar M. Aurelius Maus
Augustus, Zalauflebas edaveboda konstanciuss)
alektusi — 293-296 ww. (C. Allectus Augustus)
domiciane — 296-297 ww. (Imperator Caesar Lucius Domitius Domi-
tianus Augustus).
aqilusi — 297-298 ww. (Aurelius Achilleus).
flavius severusi — 305-307 ww. (Caesar Flavius Valerius Severus
Augustus)
maqsimine daza — 305-313 ww. (Caesar Galerius Valerius Maximinus
Augustus)
maqsenciusi — 306-312 ww. (Caesar M. Aurelius Valerius Maxentius
Augustus)
126
aleqsandre (afrikaSi) — 308-311 ww. (Caesar L. Domitius Alexander
Augustus, Zalauflebas edaveboda maqsenciuss)
liciniusi — 308-324 ww. (Caesar Valerius Licinianus Licinius Augustus)
konstantine (I) didi — 306-337 ww. (Caesar C. Flavius Valerius
Constantinus Augustus)
valenti — 314 w. (Caesar Aurelius Valerius Valens Augustus).
konstantine II — 317-340 ww. (Caesar Flavius Claudius Constantinus
(iunior) Augustus)
martinianusi — 323 w (Caesar Sextus Marcius Martinianus Augustus).
konstanti — 333-350 ww. (Caesar Flavius Iulius Constans Augustus)
konstancius (II) — 324-361 ww. (Caesar Iulius Constantius Augustus)
nepociane — 350 w. (Caesar Flavius Iulius Popilius Nepotianus Cons-
tantinus Augustus).
vetranione — 350 w.
magnenciusi — 350-353 ww. (Caesar Flavius Magnentius Maxsimus
Augustus, Zalauflebas edaveboda konstantis, xo-
lo misi sivdilis Semdeg konstanciuss)
silvanusi — 355 w. (Silvanus)
iuliane (II) gandgomili — 355-363 ww. (Caesar Claudius Iulianus
Augustus)
ioviane — 363-364 ww. (Caesar Flavius Iovianus Augustus)
valentiniane (I) — 364-375 ww. (Caesar Flavius Valentinianus Au-
gustus)
valenti II — 364-378 ww. (Caesar Flavius Valens Augustus)
graciane — 367-383 ww. (Caesar Flavius Gratianus Augustus)
valentiniane (II umcrosi) — 375-392 ww. (Caesar Flavius Valenti-
nianus (iunior) Augustus)
magnus maqsiamiane — 383-388 ww. (Caesar Magnus Maximus Augustus)
flavius viqtori — 384-388 ww. (Caesar Flavius Victor Augustus)
evgeniusi — 392-394 ww. (Caesar Flavius Eugenius Augustus)
Teodosi (I) didi — 379-395 ww. (Caesar Flavius Theodosius Augustus)

127
gamoyenebuli literatura

1. goilaZe v., qarTuli eklesiis saTaveebTan, Tb., 1991.


2. lorTqifaniZe g., biWvinTis naqalaqari, Tb., 1991.
3. mSvildaZe m., milanis ediqtis analizis sakiTxisaTvis (Ta-
namedrove istoriografiis fonze), kreb.: kulturis is-
toriisa da Teoriis sakiTxebi, XI, Tsu, Tb., 2002, gv. 80-90.
4. mSvildaZe m., pirveli qristianebi romis imperiaSi, qris-
tianoba: warsuli, awmyo, momavali (saerTaSoriso simpozi-
umze wakiTxul moxsenebaTa mokle Sinaarsebi), Tb.,
gamomc., `mematiane“, 2000, gv. 60 (qarTul, rusul da ingli-
sur enebze).
5. mSvildaZe m., qristianebis mdgomareoba romis imperiaSi III s. I
naxevarSi, kreb.: kulturis istoriisa da Teoriis sa-
kiTxebi, X, Tsu, Tb., 2001, gv. 96-102.
6. mSvildaZe m., diokletianes religiuri politika (IV s. da-
sawyisi), kreb.: `mesxeTi“ (saistorio krebuli), IV, Tbilisi-
axalcixe, Tsu gamomc., 2001, gv. 29-35.
7. patariZe l., Targmani, evsebi kesarieli — konstantine di-
dis werilebi aRmosavleTis eparqiebs (nawyvetebi konstan-
tine didis cxovrebidan), `mnaTobi“, Tb., 1991, 7, gv. 155-160.
8. sanikiZe l., romis imperia, Tb., 1984.
9. jafariZe a., saqarTvelos samociqulo eklesiis istoria,
oTx tomad, I, Tb., 1996.
10. Болотов В. В., Введение в церковную историю, т. I, М., 1994.
11. Болотов В. В., Лекции по истрии древней церкви, т. II, М., 1994.
12. Буассье Г., Подение язышества, Исследование последней религиоз-
ной борьбы на Западе в четвёртом веке, М., 1892.
13. Буассье Г., Римская религия от времён Августа до Антонинов, М., 1914.
14. Виппер Р. Ю., Рим и раннее христианство, М., 1954.
15. Георгий Св. Великомученик, в энциклопедии Брахгауз-Ефрон, т.15.
16. Гидулянов П .В., Восточные патриархи в период четырёх первых
вселенских соборов, Ярославль, 1908.
128
17. Гидулянов П. В., Митрополиты в первые три века христианства, М., 1905.
18. Голубцова Н. И., У истоках христианской церкви, М., 1967.
19. Донини А., У истоков христианства (от зарождения до Юстиниана), М., 1989.
20. Кац А. Л., Манихеиство в Римской империи по данным "Acta
Archelai", ВДИ, 1955, №3, с.168-179.
21. Левинская И., Деяния апостолов на фоне еврейской диаспоры,
Санкт-Петербург, 2000.
22. Машкин Н. А., История Древнего Рима, ОГИЗ, 1947.
23. Моммзен Т., История Рима, т.I-III, М., 1936-1941.
24. Моммзен Т., История Рима, т.V, М., 1949.
25. Поснов М. Э., История христианской церкви до распада церкви
1054, Брюсель, 1964.
26. Ранович А. Б., Очерки по истории древнееврейской религии, М., 1937.
27. Ранович А. Б., Первоисточники по истории раннего христианства,
М., 1933.
28. Свенцицкая И. С., От общины к Церкви, М., 1985.
29. Свенцицкая И. С., Тайные писания первых христиан, М., 1980.
30. Штаерман Е. М., Гонения на христиан в III в., ВДИ, 1940, № 2, с.96-105.
31. Bernardi J., Les Premiers siècles de l'église, Paris, 1987.
32. Berciu I., Petolescu C.C., Les cultes orientaux dans la Dacia Mérionale,
Leiden, Brill, 1976, Dacia, 1977, XXI, p. 390-391, G. Popilian.
33. Bertrandy F., Demarolle J. M., L'Empire romain de 192 à 337 après J. –
C, Paris, 1998.
34. Christol M., L’Empire romain du III-e siècle, Histoire politique 192-325
après j.- C., Paris, 1997.
35. Christol M., L'État romain et la crise de l'Empire (253-268), IH, 44,
1982, p.156-163.
36. Debord P., Aspects sociaux et économiques de la vie religieuse dans l'
Anatolie greco-romaine, EPROER, 88, Leiden, Brill, 1982.
37. Harnack A., Die Mission und Ausbreitung des Christentums in den ers-
ten drei Jahrhunderten, Leipzig, 1924.
38. Harnack A., Überlieferung und der Bestand der altkirchlichen Literatur,
Leipzig, 1895.
39. Histoire de l’Eglise depuis les origines jusque’ à nos jour, Publ. sous la
dir. de A. Fliche et V. Martin, Paris, 1934-1964, 21 vol.
40. Histoire des religions, t. II, Paris, 1972.
41. Histoire du Christianisme: des origines à nos jours, sous la dir. de J. M.
Mayeur, C. et L. Pietri, A. Vaches. . . 2. Naissance d’une chrétienté: 250-

129
430, sous la responsabilité de Charles et Luce Pietri, avec la collabor. de
J. Viarne, L. Brottier, A. Chauvot, Y. Puval, Paris, 1995.
42. Knipfing J. H., The Libeli of Decius Persecution, dans H. Th.R. 16,
1923, p. 345-359.
43. Lane Fox R., Païens et chrétiens, La religion et la vie religieuse dans
l’Empire romain de la mort de Commode au concile de Nicée, trad. R.
Alimi, M. Montabrut et E. Pailler, Toulouse. Presses Universitaires du
Mirail, 1997.
44. Laporte J., La Biblle et les origines chrétienness, Paris, 1996.
45. Lewis N., La Mémoire des Sables. La vie en Égypte sous la domination
romaine. Préface et traducition de Pierre Chuvin, Paris, 1988.
46. Luderitz G., What is the Politeuma? Studie in Early Jewish Epigraphy,
Leiden, New York, Köln, 1994.
47. Martin J.-P., Pouvoir et religions de l’avènement de Septime Sévère u
concile de Nicée (193-325 ap. J.-C.), Paris, 1998.
48. Meyers Eric M., Les Rabin et les premiers chrétien, Archéologie et
Histoire, Paris, 1984.
49. Moreau J., La Persécutions du Christianisme dans l’Empire roman, Paris,
1956.
50. Prigent P., L’Art des premiers chrétiens : L’héritage culturel et la foi
nouvelle, Paris, 1995.
51. Reinach S., Cultes, Mythes et Religions, Paris, 1996.
52. Simon M., La Civilisation de l’ Antiquité et le Christianisme, Paris, 1972.
53. Sotomayor M., La Iglesia en la España romana, Historia de la Iglesia en
España, Madrid, 1979.
54. Taylor J., Why were the Disciples First called "Christians" at Antioch?
(Achs 11 : 26), RB, 101 : 1, 1994, p.75-94.
55. Ubiňa J. F., Doctrine rituel et hiérarchie dans les premières communau-
tés Chrétiennes d’Hispania, DHA, 17, 1, 1991, p. 401-422.

gamoyenebuli internet-gverdebis misamarTebi


www.photobucket.com
www.sarmata.livejournal.com
www.wikipedia.org
www.krugosvet.ru
www.uer.varvar.ru
www.byzantium.ru
130
pirTa saxelebis saZiebeli

a basilidi, 86
abraami, 78 bahram I, 99
adriane, 32, 63, 66, 67, 68, 123, bolotovi v., 15
137 g
avgustine, 28, 43, 52
gaiusi, 19, 38, 95, 126
avreliane, 51, 93, 94, 95, 125,
galeriusi, 95, 97, 98, 104, 106,
138
aTanase, 37, 55, 103 107, 108, 110, 111, 112, 113,
114, 116, 119, 126
aTanase aleqsandrieli, 37
galienusi, 89, 92, 93, 95, 125,
aTanase didi, 103
138
aleqsandre
giorgi kapadokieli, 108
aleqsandrieli, 37
golubcova n. i., 15, 58
aleqsandre
grakxusebi, 72
ierusalimeli, 87
greguari g., 14
aleqsandre severusi, 18, 75,
77, 78, 79, 92, 118, 124, 138 d
amonius saka, 9
dagro g., 14
amoniusi, 28
deciusi, 51, 82, 83, 84, 85, 87,
anton didi, 28
88, 89, 106, 108, 122, 125, 138
antoninusebi, 42, 44, 63, 68
domiciane, 45, 51, 52, 62, 64,
apolon tianeli, 18, 78
80, 123, 125, 126, 137
ariozi, 103 domicila, 13, 62
aristotele, 30 donini, 49, 62
arnobiusi, 43 diokletiane, 11, 27, 45, 46,
b 51, 94, 95, 96, 97, 98, 99, 100,
101, 104, 105, 106, 107, 108,
baali, 77, 78 110, 112, 116, 122, 126, 128,
bar-koxba, 32, 67 138
barnaba, 21
131
dionise aleqsandrieli, 81, irodioni, 38
84, 87, 88, 102 isida, 57, 84
dionise korinTeli, 38 iulia domna, 19, 78
dion kasiusi, 53, 82 iulia mamea, 77, 78
dion qrizostomusi iulia mesa, 78
(oqropiri), 64 iulia semia, 78
drevsi, 59 iupiter kapitoliumi, 32, 62
e iustine, 6, 7, 70
iustosi, 21
evsebi kesarieli, 10, 27, 30,
37, 39, 66, 67, 68, 70, 74, 78, k
79, 87, 90, 101, 102, 105, 113, kaipusi, 87
116, 128 kaligula, 19, 123
elene, 116
karakala, 75, 77, 124
erma, 11
kasiusi, 91, 95
efremi, 93
kaci a. l., 15
v kibela, 84
valeriane, 51, 82, 88, 89, 90, kipriane, 9, 43, 44, 45, 84, 85,
91, 92, 109, 122, 125, 138 87, 89, 90, 91
viperi r., 59 klavdiusebi, 13, 17, 18, 54, 63
vitius epigafusi, 71 klavdiusi, 19, 24, 37, 53, 94,
123, 125
z klimenti, 8, 9, 11, 20, 36, 38,
zaratuStra, 100 39, 40, 62, 76
zinobia, 93 klimenti aleqsandrieli, 8,
9, 20, 36, 76
i klimenti romaeli, 39
iakobi, 21, 26, 32 komodusi, 63, 74, 123, 138
ignasi, 66 konstantine, 10, 46, 48, 78, 79,
ieso, 7, 12, 21, 23, 29, 30, 53, 74, 106, 110, 111, 113, 114, 115,
75, 100, 102, 103, 121 116, 117, 118, 119, 122, 127,
ilarion didi, 28 128, 138
ilarioni, 28 konstanca, 115
ioane, 6, 25 konstancius I qlorusi, 45,
ioviusi, 96 97, 98, 107, 110, 126
ioseb flaviusi, 61, 72 korneliusi, 39, 87
irineosi, 8, 12, 38, 43, 44, 45, kublanovi l., 16
64, 73
132
l meTode olimpieli, 28
laqtanciusi, 11, 43, 53, 62, melitoni, 52, 71
80, 94, 105, 106, 113, 116 miTra, 5, 47, 84
livia druzila, 19 minicius timiniusi, 42
levinskaia i., 15 minicius fundanusi, 67
liciniusi, 111, 114, 115, 116, momzeni T., 57, 58
118, 127 moretini h., 14
licius domicius moro J., 14
aleqsandre, 111 mose, 21, 78, 87, 102, 103
luka, 15, 33, 53 n
lukiane, 13, 30, 34, 87
lusti h., 14, 57 namfani, 41
lucius cezari, 19 nepoti, 102
nerva, 63, 64, 123
m neroni, 19, 38, 39, 40, 51, 52,
maTe, 6 58, 59, 60, 61, 70, 80, 123, 137
makari, 32 nikifore kaliste, 38
makrianusi, 90 o
makrioni, 76
mani, 99, 100, 101, 103 origene, 9, 10, 11, 12, 20, 76, 78
markozi, 6, 21, 36 oroziusi, 53
markus avreliusi, 7, 41, 51, orfeosi, 18, 78
63, 68, 69, 73, 74, 82, 83, 97, p
123, 138
marselini, 106 pavle, 6, 11, 21, 22, 24, 25, 26,
marcia, 74 28, 29, 33, 37, 38, 39, 40, 43,
60, 83, 94
maqsenciusi, 110, 111, 115, 126
pavle samosateli, 83, 94
maqsimiane, 97, 98, 106, 107,
paxomi, 28
108, 110, 126
maqsimine, 51, 55, 79, 80, 110, perpetuia, 42, 76
111, 112, 113, 114, 115, 124, petre, 21, 26, 29, 38, 39, 60, 106
126, 138 piuSi h., 100
maqsimine daza, 55, 110, 111, platoni, 37, 118
112, 113, 114, 115, 126 pliniusi, 14, 64, 65
maqsimine Trakieli, 51, 79, plinius umcrosi, 13, 63, 64,
80, 124, 138 65, 73
maqsimusi, 87 plinius ufrosi, 64
macxovari, 18, 19, 22, 23, 26, 78 plutarqe, 64
133
polemon II, 107 t
polievqte, 87 tatiane, 7
pontikusi, 71 tacitusi, 13, 37, 39, 59, 64, 82,
popia sabina, 61 126
porfiriosi, 13, 18 tertuliane, 8, 9, 40, 41, 42,
posnovi m., 15, 20, 55 43, 44, 52, 53, 60, 64, 71, 74,
prisca, 105 77
probusi, 94, 126 tetrikusi, 93, 125
prokle, 77 tiberiusi, 19, 57, 72, 123
ptolemaiosebi, 35 timoTe, 33
publius septimius tokarevi s., 16
odenate, 93 traiane, 39, 51, 52, 63, 64, 65,
r 66, 73, 123, 137
ranoviCi a. b., 15, 64 f
reicenSteini r., 57, 58 fabieni, 86
renani e., 15 filastriusi, 102
s filipe arabi, 81, 138
felisite, 42
sebastiani, 106
filostrate, 13
selevk I, 29 flavius valerius
septimius severusi, 37, 42, severusi, 110
51, 75, 76, 77, 78, 122, 123, fruqtuosusi, 91
124, 138
serapisi, 79, 84 S
severusi, 76, 77, 79, 110, 124, 126
Staermani e. m., 15
svetoniusi, 14, 37, 53, 54, 59, 60
Suveni p., 14
svencickaia i., 15
sila, 24 c
simeon metafrasti, 38 celsusi, 9, 13, 56
simeoni, 66 ciceroni, 11, 118
simoni m., 14
siqsti II, 91 h
skapula, 76 harnaki a., 14, 48, 100
spancianusi, 76 heliogabali, 77
stefane, 51 heliogabalusi, 75, 77, 124
herkuliusi, 97

134
geografiuli saxelebis saZiebeli

a g
azia, 30, 31, 33, 34, 35, 66, 68, gadauri, 41
69, 70, 73, 97, 115 galatia, 33, 35
aTeni, 33 galia, 41, 42, 44, 45, 48, 49, 70,
aleqsandria, 29, 30, 31, 35, 36, 71, 72, 86, 98, 111, 112, 125,
37, 48, 76, 81, 87, 88, 90, 136 136
andaluzia, 47 galilea, 40
ankira, 34 gamarta, 41
antalia, 33 germania, 47, 48
antioqia, 19, 29, 30, 31, 33, 34, d
37, 39, 48, 54, 66, 87, 89, 136
arabeTi, 35, 48, 49, 97, 108 dalmacia, 41, 48, 49, 112
arli, 45 damasko, 54
asoni, 33 dardaneli, 48
astorga, 86 dasavleT provinciebi, 29,
afrika, 41, 42, 43, 48, 58, 74, 76, 40, 86, 111, 121, 136
84, 91, 97, 98, 107, 111, 127 dinogetia, 46
aqaia, 97 dobruja, 46
aqsiopolisi, 46 dunai, 46, 47, 49, 68, 80, 83, 96
aRmosavleT provinciebi, dunais olqebi, 47
23, 28, 47, 86, 101, 102, 106, dunaispireTi, 46, 98, 114
107, 121 durostorumi, 46
b e
balkaneTi, 46, 97, 114 eborakumi, 110
belgia, 48, 49 egeosis zRva, 37, 46, 49
berea, 33 egeosis zRvis kunZulebi,
biTvinia, 25, 49, 64, 66 46, 49
bulgareTi, 46 egvipte, 13, 28, 30, 35, 36, 37,
48, 69, 91, 93, 97, 98, 103, 108,
114
135
edesa, 48, 49, 93 karTageni, 41, 42, 43, 72, 76,
evfrati, 49, 68, 87 85, 86, 87, 91
elviri, 43, 44, 47 kavkasioni, 49
epiri, 49, 97 kelesiria, 48
espaneTi, 40, 41, 43, 44, 47, 48, kesaria, 32, 33
49, 69, 86, 91, 98, 106, 111, kviprosi, 33, 48, 54
112, 136 kilikia, 35
efeso, 23, 33, 35, 87 kirenaika, 49, 97
v klermoni, 91
konstantinopoli, 30, 31, 103
vena, 49 kontinenturi saberZneTi,
vieni, 8, 70, 71, 72 46
vindoboni (vena), 49 korinTo, 33
T kreta, 97

Tebe, 48 l
Tesalia, 48 lamanSi, 45
Tesalonike, 33 lambezi, 91
Tiatira, 23 laodikia, 23
Trakia, 97 libani, 49
i limoJi, 45
linkolni, 45
ierusalimi, 21, 22, 26, 29, 32, lioni, 8, 45, 70, 71, 72, 73, 75
33, 54, 62, 66, 85, 102, 121, listra, 33
136 lugundunumi, 72, 73
ikonia, 33 luqsosi, 12
iordane, 28
iorki, 45, 110 m
irlandia, 49 mavritania, 42, 43, 48, 49, 76
isavria, 35 makedonia, 48, 49, 112
israeli, 32 marseli, 44
italia, 47, 48, 49, 69, 86, 93, mezia, 48, 49, 97, 112
97, 106, 111 mesopotamia, 35, 48, 49, 93, 97,
iudea, 19, 24, 32, 72, 108 98, 108
k milani, 46, 97, 98, 111, 116, 117,
119, 128
kaledonia, 110 mileti, 33
kapadokia, 34, 35, 76, 79, 107 militene, 33
136
mcire azia, 23, 25, 30, 33, 34, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 60, 62,
35, 46, 48, 49, 58, 70, 97, 102 63, 64, 66, 67, 68, 71, 72, 74,
75, 77, 78, 79, 80, 82, 83, 84,
n
85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92,
narboni, 45, 72 93, 94, 95, 97, 98, 99, 100, 101,
nikea, 4, 31, 34, 37, 46, 100, 103, 102, 103, 104, 105, 106, 107,
114, 115, 119, 120, 137 110, 111, 114, 115, 117, 119,
neokesaria, 31, 34 120, 121, 122, 123, 128, 136,
nikomedia, 97, 105 137
nilosi, 35 rona, 45, 72
noriki, 49, 97 s
numidia, 43, 48
saberZneTi, 24, 33, 35, 86
p samaria, 51
palestina, 5, 13, 19, 28, 32, 33, saprokonsulo afrika, 42,
35, 40, 48, 49, 75, 91, 105, 108 48, 100
palmira, 83, 93, 94 sardi, 23, 71
panonia, 48, 49, 97, 112 saqarTvelo, 19, 20, 30
parizi, 16, 45 sebastopolisi, 107
patara, 20, 33, 63 sekvanebis provincia, 73
pergamo, 23 semituri aRmosavleTi, 35
pisidis antioqia, 33 sirakuzi, 107
pitiunti, 107, 108 siria, 28, 35, 49, 93, 96, 97, 108
po, 107, 111 siria-palestina, 28
polemonis ponto, 35, 107 sirmiumi, 97
ponto, 30, 34, 49, 79, 97, 107, sicilia, 49
108, 136 smirna, 87
ponto-kapadokia, 34, 136 somxeTi, 20, 48
ptolemaida, 33 sparseTi, 20, 30, 95, 98, 99, 101

r t

raini, 41, 45, 49 tvirosi, 33


reimisi, 45 tomisi, 46
transiordanuli
rodosi, 33
regioni, 35
romi, 4, 5, 7, 10, 11, 13, 14, 15,
17, 18, 19, 20, 22, 23, 24, 29, treviri, 97
30, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 42, tripolitania, 48
43, 44, 46, 47, 48, 49, 51, 52, triri, 45, 97

137
troa, 33, 60 S
tuluza, 45 SavizRvispireTi, 49, 107, 108
turi, 45 Sotlandia, 46
f C
fazisi, 107 CineTi, 100
filadelfosi, 13 Crdilo afrika, 41, 42, 43, 44,
filipe, 33, 81, 84, 124, 137 76, 106, 112, 136
filipopolisi, 31
finikia, 35, 48, 54 x
frigia, 33, 49, 71 xenoboskioni, 12
q xmelTaSuazRvispireTi, 33,
44, 93, 136
qalkedoni, 95
qersonesi, 39 h

y helesponti, 115
hibernia, 49
yirimi, 39, 49

138
romis imperia

139
ieso qristes gamosaxuleba domicilas katakombebidan.
III-IV saukuneebis mijna

ieso qristes monograma

140
priscilas katakombebi (romi). ax.w. II s. dasawyisi

ieso da mociqulebi domicilas katakombebidan (romi).


III s. bolo. 300 weli

141
keTili mwyemsis gamosaxuleba kalistas katakombebidan
(romi). II-III ss. mijna

keTili mwyemsis gamosaxuleba priscilas katakombebidan


(romi). III s.

142
ieso qristes gamosaxuleba wm. petresTan, wm. pavlesTan
da wamebulebTan erTad romauli katakombebidan. III s.

143
RvTismSobeli yrmiT. gamosaxuleba priscilas
katakombebidan. ax. w. II s.

144
micvalebulis dakrZalva katakombebSi

katakombebis mSenebloba

145
romauli katakombebi

146
romis katakombebi

147
keTili mwyemsis gamosaxuleba romauli katakombebidan

ieso da samariteli. freska via latinas katakombebidan

148
wminda petresa da marcelinas katakombebi.
marcxniv adami da eva. marjvniv oranta. III s.

wminda sebastianes katakombebi

149
adreqristianuli simboloebi

ieso qristes monogramebi

150
Sinaarsi

Sesavali ........................................................................................ 5
Tavi 1. qristianobis gavrceleba ax.w. I-III ss. .................... 17
adreuli qristianoba ........................................................ 17
antioqia ................................................................................... 29
ierusalimi ............................................................................. 32
xmelTaSuazRvispireTi ...................................................... 33
ponto-kapadokia ................................................................... 34
aleqsandria ........................................................................... 35
romi .......................................................................................... 37
romis imperiis dasavleT provinciebi .......................... 40
a) Crdilo afrika .................................................................. 41
b) espaneTi ............................................................................... 43
g) galia .................................................................................... 44
sxva miwebi ............................................................................... 45
qristianTa procentuli Semadgenloba ....................... 47
Tavi 2. qristianoba 30-250 ww. ................................................ 51
qristianTa devnis raodenoba .......................................... 51
qristianTa devnis mizezebi .............................................. 54
neroni (54-68 ww.) ................................................................... 58
domiciane (81-96 ww.) ............................................................. 62
traiane (98-117 ww.) ............................................................... 63
adriane (117-138 ww.) ............................................................ 66
antoninus piusi (138-161 ww.) ............................................. 67
151
markus avreliusi (161-180 ww.) .......................................... 68
komodusi (180-192 ww.) .......................................................... 74
septimius severusi (193-211 ww.) ....................................... 75
aleqsandre severusi (222-235 ww.) .................................... 77
maqsimine Trakieli (235-238 ww.) ........................................ 79
filipe arabi (244-249 ww.) ................................................... 81
Tavi 3. qristianoba 250-325 ww. ............................................... 82
deciusi (249-251 ww.) ............................................................. 82
valeriane (253-260 ww.) ......................................................... 89
galienusi (253-268 ww.) ......................................................... 92
avreliane (270-275 ww.) ......................................................... 93
diokletiane (284-305 ww.) ................................................... 95
romis imperia ax.w. IV s. dasawyisSi da qristianebi ..... 110
konstantine I didi (306-337 ww.) da qristianoba
nikeis 325 w. I msoflio saeklesio krebamde ................. 115
daskvna ........................................................................................... 121
romis imperatorTa nusxa ........................................................ 123
gamoyenebuli literatura ..................................................... 128
pirTa saxelebis saZiebeli ...................................................... 131
geografiuli saxelebis saZiebeli ....................................... 135

152
gamomcemlobis redaqtori maia ejibia
garekanis dizaini TinaTin CirinaSvili
kompiuteruli uzrunvelyofa nino vaCeiSvili

0128, Tbilisi, i. WavWavaZis gamziri 14


14 I. Chavchavadze Ave., Tbilisi, 0128
www.press.tsu.ge 995(32) 25 14 32

You might also like