Professional Documents
Culture Documents
Tarptautinė Viešoji Teisė
Tarptautinė Viešoji Teisė
Subjektai kitokie nei nacionalins teis. Ji reguliuoja tarptautins bendrijos santykius. Pagrindinis valstybs.
Subjektas - darinys galintis turti tarptautines teises ir pareigas bei galintis ginti savo teises pareikdamas tarptautines
pretenzijas. Retai ia skiriamas teisnumas ir veiksnumas nes jis daniausiai neisiskiria laike. Bet kartais taip bna kad
subjektas bna teisnus, bet veiksnumas bna paribotas pvz. okupuota valstyb. Yra veiksnumo apribojimas dl kitos
valstybs veiksm. (1949m)
Tai valstybs, tarptautins (tarpvyriausybins) organizacijos, tautos kovojanios dl nepriklausomybs, specifiniai
valstybinio pobdio vienetai sui generis. Fiziniai asmenys
Valstyb. 1933m konvencijoje (ji regionin Amerikos valstybs) Montevideo dl valstybs teisi ir pareig. Poymiai
apibrta teritorija, nuolatiniai gyventojai, vyriausyb (materials poymiai) ir galjimas umegzti santykius su kitomis
valstybmis.(nematerialieji poymiai).
Nuolatiniai gyventojai valstyb visuomens darinys ir be bendruomens valstyb neisivaizduojama. Pilietyb su
nuolatiniais gyventojais negali bti tapatinama. Pilietyb valstybingumo idava.
Apibrta teritorija nebtinai tiksliai apibrta bet t.b. teritorinis branduolys. Sien nustatymas tai valstybs steigimo
pasekm.(Izraelis iki iol neturi delimituot sien). Teritorijos sudtins dalys sausuma, oras, vandens telkiniai.
Sausumos ir vanden teritorija valstybs sien apibrta teritorija eina per tarptautinmis sutartimis nustatytus takus ir
toks nustatymas sien tarptautinmis sutartimis delimitacija. Demarkacija ymjimas vietovje.
Valstybs siena per tarptautine sutartimi nustatytus takus einanti linija ir per j einanti vertikali riba atribojanti
valstybs jurisdikcijos ribas. Optimizavimo ir kompensavimo metodai taikomi demarkuojant.
Vanden teritorija (teritoriniai vandenys) vidaus vandenys ir teritorin jra. Teritorinje jroje valstybi suverenitetas
apribotas nes kit valstybi laivai turi taikaus plaukimo teis. Teritorin jra iki 12 jrmyli matuojama nuo
didiausi atoslgi linijos (pas mus nuo kranto). U j nra valstybs teritorija. Ekonomin iskirtin zona gyv ir
negyv itekli eksploatavimas kontinentinis elfas nepriklauso teritorijai jros dugnas po vandeniu.
Vidaus vandenys tai pakrani vandenys (kai yra tiesiosios tarp labiausiai atsikiusi tak). Uost vandenys iki
linijos jungianios du labiausiai isikiusius technologini rengini takus. Eer ir upi vandenys. Jei yra eeras
briama linija tarp krant kur ateina sienos linija, bet bna ir kitaip, tarpukario jo siena Lietuvos pakrante. Jei siena eina
upe priklausomai laivybin ar ne. Jei laivybin (tarkim Nemunas) tai siena eina per farvaterio viduriu. O jei nelaivybin
tai ups vagos linijas. Per tiltus tai per tilto vidur arba technologin ym.
Oro erdv oro stulpas vir valstybs sausumos ir vanden teritorijos. Riba nenustatyta bet sutariama kad tai emiausia
dirbtinio palydovo skriejimo orbitos riba. Per oro erdv nra taikaus skridimo teisi. Visi gali atskristi tik gav leidim,
bet kartais tie leidimai bna tarpvalstybinse sutartyse numatyti ir gali skristi tik nustatytais koridoriais.
ems gelms gelms po valstybs teritorija.
Valdia konvencijoje vyriausybe pavadinta. Yra valdios institucijos kurioms keliamos efektyvumo reikalavimas, kad ji
galt kontroliuoti valstybs teritorij ir gyventojus. Suverenitetas tautos ir valdios savyb. Vidinis poymis tai kad ji
yra vienintel. O iorinis gali bti tarptautiniu subjektu.
Gebjimas umegzti santykius su kitomis valstybmis (nematerialus poymis). is poymis netinkamai ireiktas j reikia
suprasti kaip suverenitet ir nepriklausomyb. iuolaikinje teisje galjimas umegzti poymius su kitomis valstybmis
negali bti iskirtinis valstybs poymiu nes yra ir kit subjekt turini i poymi. Pripainimas nra valstybingumo
slyga, svarbu kad bt kiti poymiai. Nepriklausomyb ir suverenitetas susij
Nepriklausomyb valstybs valdios galjimas laisvai be sikiimo i iors sprsti vidaus ir usienio politikos
klausimus.
Suverenitetas nepriklausomybs idava tai vidinis ir iorinis suverenitetas. Vidinis- valstybs valdios virenyb ir
iskirtinumas (ji vienintel). Iorinis nepriklausomumas tarptautiniuose santykiuose. Kartais vietai vidinio kalbama apie
teritorin suverenitet sieja j su t.t. teritorija. Reikalinga t.t. teisinis titulas t.y. kad teritorija bt valdoma teistai.
Suverenitetas negali bti absoliutinamas nra visikai laisva valstyb. Ji negali paeidinti tarptautins teiss norm.
Pasaulyje yra tik apie 60 valstybi yra grynai demokratins, be nukrypim.
Suvereniteto ir nepriklausomybs ribas nustato TT normos ir v-bs yra laisvos prisiimti TT pareigojimu stoti tarpt.
Org, sudaryti sutartis.
Stojimas ES taip pat nebuvo suvereniteto apribojimas ar atsisakymas. Tiesiog valstyb naudodamasi savo suvereniomis
teismis delegavo dal savo suvereniteto, naudodamasi savo suvereniomis teismis.
Atsakomyb tarptautinei bendrijai u naudojamasi savo suvereniomis teismis. Dabar atsiranda pareigos apginti
koncepcija. valstybi suvereniteto ir intervencijos komisija 2000m pareng studij responsability to protect.
Suvereniteto samprata neatsiejama nuo ti , kad v-b turi utikrinti mogaus teises visiem jos jurisdikcijoje esantiem
subjektam. Tarptautin bendri taip pat turi atsakomyb kad bt utikrintos visu teiss.
Tarptautins (nevyriausybins) organizacijos. Po.:
tai valstybi susivienijimas.
steigta tarptautine sutartim ar kita tarptautiniu aktu
Turi tarptautin teisin subjektikum. jis apribotas dalykine sfera ir jis negali turti daugiau teisi ir
sipareigojim nei tai reikalinga jos tikslams pasiekti,. Teisi ir pareig apimtis priklauso nuo teisi ir pareig
kurias suteikia valstybs.
Nuolatinio pobdio tikslai
Nuolatin struktra.
Karatais sakoma kad tai ivestiniai tarptautins teiss subjektai, jos neturi kit valybms priklausom poymi. Gali bti:
- universalios
- regionin
pagal narysts pobd:
- atviros
- udaros (NATO ES)
pagal kompetencijos pobd:
- bendros kompetencijos (JT)
- dalykins kompetencijos(tarptautin darbo organizacija)
pagal galiojim ir santyk su valstybmis narmis pobd
- klasikins
- vinacionalins
Tarptautinis raudonojo kryiaus komitetas iimtis. Naudojasi tarptautins organizacijos teismis, bet buvo steigta
veicarijos.
Dl nepriklausomybs kovojanios tautos. (palestinieiai). turi bti pripastami tautos siekiai tarptautinje erdvje.
Turi bti atstovaujantys taut organ. Palesina turi stebtoj status JT negali priimti sprendim bet turi kitas teises.
Specifiniai (sui generis) valstybinio pobdio vienetai ventasis sostas ir Suverenus Maltos Ordinas. neturi vis
valstybs poymi. ventasis sostas suverenus nes tai aukiausia banytin valdia ir jo suvereniteto altinis nra tauta.
Suverenus maltos ordinas veikia kaip nevyriausybin humanitarinio pobdio organizacija. Tai religinio pobdio
organizacija ir tradicikai iliko kad jis palaiko santykius su madaug 40 valstybi.
Fiziniai ir juridiniai asmenys. t.t. atvejais ir mogus ir JA g.b. tarptautins teiss subjektu jei irti subjekto
apibrim.. Be to t.t. atvejai nustatytais tarptautinse sutartyse mogus gali kreiptis y tarptautin teism.
Galim ir kita pozicija jei btinuoju poymiu laikytumme galjim dalyvauti kuriant TT normas, tai mogus ir JA nebus
TT subjektais. Kai nra tada velgiama per valstybs sipareigojim prizm, mogus kaip objektas kuriam t.b. utikrintos
t.t. teiss.
TT ir politika
Tarptautin teis tarptautins sis posistem. Didij dal sudaro santykiai tarp v-bi, todl santykis us v-bi politika
neabejotinas ir TTT ne kart minjo santyk, jo egzistavim. V-bs danai sako kad kl yra ne teisinis o politinis ir kad
teismas negali teikti konsultacini ivad. TTT sako kiekvienas politinis klausimas turi teisinius aspektus ir kiekvienas
teisinis klausimas turi politin aspekt.
TT pagal teisin realizm tapatinama su politika. Kita vertus galima teigti jog politika turi prisitaikyti prie TT rib t.y. TT
kaip t.t. idealas.
Teisinio pozityvizmo idava kai nagrinjama tiktai teis atsiribojant nuo politini proces lmusi TN atsiradim,
nekreipiant tai dmesio negalima teisingai iaikinti normos turinio.
Reikia derinti visus variantus.
TT norma galima velgti kaip bendr v-bi vali gavusi teisin gali. Galimas ir kitas poveikio bdas TT danai
naudojama kaip v-bi usienio politikos instrumentas. V-bs visada siekia pateisinti savo ingsnius pasitelkdama
pozityvisias TT normas. Tam pagrind sudaro pats TT norm krimo procesas, nes TN yra bendros politins valios
rezultatas ir joje derinami skirtingi interesai , todl jos formuluojamos nesukonkretinant ir paliekant vietos interpretacijai.
Todl TN gali bti vertinamos skirtingai priklausomai nuo politinio pobdio.
Galimas ir atvirktinis ryys TT ilgalaikikesni .. vl atsivisti i konors.
TT tokiu bdu takoja politini proces krypt, todl TT pastebimos tendencijos tvirtinti TT virenyb.
TT Mokslas Lietuvoje
Trys mokslo raidos etapai.:
1781-1821 m. VU
1822 1990 Susijs su nepriklausoma Lietuva ir Lietuvos universitetu (dabar Vytauto didiojo).
1990 m. VU tarptautins teiss katedra atkurta.
Pirmasis etapas. Prigimtins ir tarptautins teiss katedra atsirado 1781. o teiss fakultetas atsirado 1641. Tada vadinosi
vyriausioji lietuvos mokykla. Atsirado moralinio mokslo kolegija ir ten steigta ta katedra. Teologas Jaronimas
Strojnovskis . Kuris Krokuvoje gijo isilavinim. 1785 para vadovl prigimtins, politins teiss politins ekonomijos
ir taut teiss mokslas. Vadovlis turjo 7 laidas.
Strojnovskis buvo prigimtins teiss mokyklos atstovas ir pasisak u taut nepriklausomyb. Ir taik tarp taut laik
prigimtine bsena. Tauta kuri pradeda kar prie kit taut laikoma prieu paiai sau. Jis pasisak prie neteisyb bet
kurios i taut atvilgiu, smerk kiimsi kitos tautos reikalus ir statym leidyb. Taip buvo nes epospolita buvo
gilioje krizje ir kaimynai norjo j suvalgyti.
Vliau tarptautin tais dst Molevskis, Motiejus Stankeviius. Ignas Aldokovskis. 1821m. katedra nustojo gyvuoti.
Taigi VU tuo metu dstymas buvo grindiamas prigimtins teiss teorija ir svarbiausi TT principai anot jos susiformuoja
i prigimtini dsni.
Antrasis etapas Lietuvos valstybs susikrimas. Trko mokslinink. Pirmasis teisingumo ministras Leonas turjo tik 20
teisinink. Vienas pirmj priimt statym buvo VU statutas 1918m gruodis. Kuriame buvo numatyta tarptautins teiss
katedra. 1920 Mokslai perkelti kaun. Ir ten numatyta tarpvalstybins teiss kursas. Dst Augustinas Janulaitis. 1922m.
steigtas Lietuvos universitetas. Ir statute buvo tarptautins teiss katedra iki 1940.
1922-1940 m. Buvo skaitoma tarptautins vieosios, privatins tarptautins teiss, Klaipdos statuto kursas. Ir universitete
trko specialist. Buvo visi baig Rusijoje ir specializacija buvo baudiamoji ir tt. Buvo pakviestas Aleksandras Jasinka.
(knyga konstitucin tarptautin teis) kuris Maskvos universitete gavo daktaro laipsn. Ne visi meiliai j sutiko, nes kai
kurie profesoriai tam pasiprieino 1905 m. Rus mokslinink pareikime buvo konstatuojamas neatidliotinas Rusijos
santvarkos pasikeitimas, jis buvo tarsi ir revoliucijos alininkas, o paskui po 10 m. apsigina disertacij ir dar plius 1912
m. ileidia knyga federalizmo teorija, kur pasisako prie taut apsisprendim, neig Rusijos federalizm, bet po Spalio
perversmo (po bolevik atjimo valdia) pasitrauk usien ir leido laikrat. Todl kai kam toks profesoriaus elgesys
nepatiko.
1924m. Pradeda dstyti tarptautin teis rus kalba. 1931 m. ileido anksiau mint knyg. Mir 1934 m.
Vietoj jo Tomas Krivickas pradeda dstyti. Apsigyn daktaro disertacij tema nuolatinis tarptautinio teisingumo
tribunolas. Vytauto didiojo universitete. Dalyvavo kaip juriskonsultas tarptautinio teismo bylose. LT-EST Saldutikio
byla. Hagos teisme taip pat, Berne. Dalyvavo vairiose derybose. Buvo VU prorektorius.
Tadas Petkeviius. Pradjo studijas Maskvos universitete, bet egzus valstybinius isilaik Lietuvos universitete. Jis taip
pat buvo Londono pasiuntinybs patarjas, konsultantas, Klaipdos komisijos narys. Kaiiodori Lentvario geleinkelio
byla. Panevio Saldutikio byla. 1932 Klaipdos statuto aikinimo byla.
Lietuva beveik visas bylas dl Klaipdos krato laimdavo.
Universitetui persiklus Vilni dst imkus.
iaip pavyko paruoti nemaai specialist. Taip pat buvo derinama su v-bs tarnyba. Buvo leidiama toks leidinys kaip
teiss fakulteto darbai
Jasenkos vadovlis ne pirmoji knyga (Jonas Skruodys buvo ileids anksiau), bet pirmoji isami. Pasiymi gausiu
mediagos ir TT literatros panaudojimu ir praktikos daug. Yra dvi knygos dalys: Teorija. Ir atskiri institutai.
Autorius buvo monistins teorijos alininkas. TT TN vi valstybins. TT sipareigojim negalima lauyti. Priklausomos v-
bs yra tt. subjektai, vairios organizacijos kurios pagal TT turi JA status, banyias ir individus.
Antrojoje dalyje formuluoja svok.TT tai teis vadinamojo tarptautinio bendradarbiavimo kuri turi bti vadinamas
tarptautine politine sjunga. Taut sjunga turt tapti virvalstybiniu dariniu kuri ilgainiu paimt vis monij. V-bi
suverenitet traktavo i konstitucins pripainimo doktrinos. Rm pasaulins sjungos idj, atmet prigimtins teiss
doktrin, ir teig, kad TT remiasi ne prigimtinmis pirmyktmis teismis o TN kurios daugumos yra pripaintos
privalomomis. Nagrinja tokius kl kaip tarptautins organizacijos, ir tt. bei pasaulins sjungos sudtis t.y. nurodomi
subjektai. Universitetai pradjo dstyti pagal knygos turin.
Para ir dar knyg diplomatini agent civilinis teismingumas straipsn kakok Vaire
Krivickas Nuolatinis tarptautinis teisingumo tribunolas dvi dalys: istorin ir analitin. Istorinje tarptautinio
teisingumo raida atitinka vidaus teisingumo raid Jis pirmiausiai pasireikia savigaldos bdu, vliau privaios
institucijos o paskui v-b perima. Taip ir tt.
Analitinje dalyje analizuojamas pat teisingumo teismas :).Jis kritikuoja nacionalini teisj dalyvavim bylos sprendime.
Tribunolo procedros taisykls lyginamos su arbitrao. Analizavo teismo statuto ilyg, kur Lenkija pripasta Teismo
jurisdikcij iskyrus v-bes kurios atsisako palaikyti diplomatiniu santykiu su ja (taikyta Lietuvai). Lietuva prim be
ilyg , todl pasak kad draudiama ilygas daryti vienaalikai (nors iaip tai leidiama). Apibendrindamas savo tyrimus
Krivickas prieina prie ivados jog nuolatinis tribunolas neturi privalomos jurisdikcijos, todl jis nra teismas tikrja
prasme, bet skirtingai nuo arbitraas yra pastovus organizacine prasme ir dar kakas.
Klaipdos krato teisin bkl pagal 1924 statut para darb. Gina kad Lietuva vientisa v-b Klaipda yra Lietuvos
dali, o Klaipdos kratas savarankikai T santykiuose nedalyvauja.
Petkeviius 1932 teisi fakulteto darb 6 tome straipsnis Klaipdos krato statuto prieira. Jis padaro ivad, kad
Lietuvos vyriausyb turi teis vykdyti prieir. Tai buvo pripainta teisme.
Vladas Natkeviius straipsnis agresijos svokos evoliucija ir jos reikm.. Skait paskaitas
Lietuvi lenk administracin linija TT atvilgiu
Taigi 1918 1940 m. TT vystosi tiek teoretikai tiek praktika. Dar buvo toks daktaras Gira Rutenbergas. Lietuvos
pripainimas tarptautins teiss viesoje. Svarbiausios temos LR susikrimas, Klaipdos krato teisinis statusas (Jurgis
Robinzonas irgi ra apie Klaipdos krat). Lietuvos Lenkijos teisinis statusas (Sladkeviiaus disertacijoje idstyta).
Baltijos ali teiss problemos (Gira Rutebergas).
Tarptautins organizacijos
Terminas TO naudojamas siaurja prasme. Nes TT subjektais yra tik tarpvyriausybine organizacijos. Poymiai:
Steigiamasis aktas tarptautin sutartis ar kitas aktas. Jei sutartis (bet kokiu pavadinimu: stati, konvencija,
konstitucija) tai prezumpcija kad tarpvyriausybin organizacija.
Naryst bent trys nariai
Nuolatinio pobdio tikslai (reikalaujantys nuolatins veiklos). Neeina tarptautins konferencijos.
Institucin struktra
Teisinis subjektikumas
Atitiktis teisei. turi atitikti TN.
Egze bus svoka ir poymiai.
Tarptautins tarpvyriausybins organizacijos svoka ir poymiai.
Tai organizacija (skaidrs) tai organizacija, steigta tarptautine sutartimi ar kitu tarptautins teiss reglamentuojamu aktu
ir turinti savo tarptautin teisin subjektikum; be valstybi nariais g.b. ir kiti dariniai.
Kiti tai kitos TT organizacijos pvz ES pasaulio prekybos organizacijoje. Taip pat asociacijos, bet jos neturi balso.
Organizacijos turi tik tiek gali kiek valstybs jiems perduoda. T.y. ribotas subjektikumas.
Nuolatinio pobdio tikslai v-tybi bendradarbiavimas t.t. srityje. Ir u tiksl rm organizacija negali ieiti, todl yra
numanom gal doktrina organizacija gali imtis bet kuri veiksm jei reikia jos tikslus gyvendinti.
Nuolatin institucin struktra:
a) aukiausioji institucija dalyvauja visos nars, veikia periodiniais susirinkimais. Biudeto kl, rinkimai kitais
institucijas ir tt sprendiami svarbiausi klausimai. vairs pavadinimai asamblja, generalin asamblja
b) Vykdomoji institucija maiau nari nes dalyvauja v-bi atstovai. Nuolatin. Regioninse organizacijose kartais
A ir B priklausomai nuo to kas susirenka, funkcijas gali atlikti tas pats organas.
c) Administracin institucija (sekretoriatas, generalinis sekretoriatas). nepriklausomi ir gali turti imunitet nuo
nari. Paskirtis aptarnauti kitas institucijas ir vykdyti j sprendimus.
Organizacija ivestinis subjektas.
Nevyriausybins organizacijos nra subjektas. Iskyrus Raudonojo kryiaus komitetas, kuris steigtas veicarijoje, dl
savo f-j. JT jis turi stebtojo status (ne konsultacin kaip kitos nevyriausybins), taip pat gali sudaryti sutartis su v-
bmis.
(skirtumai i skaidri). Klausimas bus atskirti tarpvyriausybines nuo nevyriausybiniu ir klasifikacija bus.
KLASIFIKACIJA
Pagal geografin sfer ir narysts pobd:
- Universalios organizacijos (JTO)
- Regionins organizacijos (ES, ESBO (europos saugumo bendradarbiavimo organizacija), AS, AVO) nereikia
irti grynai geografikai reikia velgti geopolitikai
- Subregionins (lokalin) organizacijos (BA(Baltijos asamblja))
Pagal narysts pobd ir nauj nari primimo tvark
- atviros (nare gali tapti bet kuri pasaulio v-tyb, nra klii kuri negali veikti bet kuri v-b) JTO
- udaros (ES NATO) ir pusiau udaros potenciali nari skaiius apribotas t.t. kriterijum. Udaros priimama vis
pritarimu. Pusiau udaros priimama naujos nari dauguma.:
a) regionins Europos taryba.
b) Bendro paveldo organizacijos vienijimosi pagrindas ne tik regionas, bet ir kalbins tautins tradicijos (Brit
sandraugos, NVS)
c) Funkcins organizacijos (OPEC v-bi naftos eksportuotoj organizacija) btina usiimti t.t. veiklos sritimi.
d) Narysts kitoje organizacijoje reikalavimas. (TRPR tarptautinis rekonstrukcij ir pltros bankas, pirmiau
reikia stoti valiutos fond)
Pagal kompetencijos pobd
- bendros kompetencijos arba politins organizacijos veikla neapribota bendradarbiavimo sritimis. Pvz JTO ir
taikos palaikymas ir moni teisi apsauga ir tt. Ir ES tokai tampa po truput ET, ESBO.AS (Afrikos sjunga).
Jose valstybms atstovauja politikai ir diplomatai.
- Specializuotos (technins) organizacijos (JT specializuotosios agentros) NATO politin gynybos organizacija.
Pagal kompetencijos ir santyki su valstybmis narmis pobd
- Klasikins j daugiausia.
a) Valstybi veiklos ir bendradarbiavimo koordinacija.
b) Rekomendacinio pobdio ir netiesioginio veikimo sprendim
c) Institucijos sudaromos i v-bi nari atstov
d) Biudetas i v-bi nari nao. Kas daugiau duoda tas gali daryti spaudim. (JAV 25% moka JTO)
- Virnacionalins (ES, AS) ES- turi visus TO poymius ir todl j galima tokia laikyti.
a) v-bi integracija
b) kompetencija sprsti prastini vidaus kompetencijai srii klausimus
c) privalomi, tiesioginio veikimo ir vinacionalins galios aktai
d) Institucij formavimas ne i v-bi nari atstov (komisija, teismas Eparlamentas)
e) Autonominiai pajam altiniai (procentai i kiekvienos v-bs biudeto suplanuojama keletui metu)
f) Veiksmingesnis prievartinio sprendim gyvendinim mechanizmas pvz. jei nevykdo gali baud skirti.
PAGRINDINIAI TT PRINCIPAI
Principas vadovaujanti teisin idja. Principas kaip pamatas. Remiamasi dviem aktais: 1970 m. JT GA TT princip
deklaracija ir 1975 Helsinkio baigimasis aktas.
(klasifikacija i skaidri)
Principai turi bti suprantami kaip darni sistema ir vienas kitam neprietarauja juos aikinant ir taikant. Principai vienas
kit papildo, suprantami vienas kito kontekste.
Taikos ir saugumo:
- Jgos nenaudojimas
- Taikaus tarpusavio gin sprendimas
- Valstybi teritorinis vientisumas (Helsinkio baigimasis aktas)
- Valstybi sien nelieiamyb (Helsinkio baigimasis aktas)
Valstybi bendradarbiavimo principas esm vairios valstybs turi taikiai tarp savs koegzistuoti. Turi bendradarbiauti
nepaisant skirtum tarp j. Bendradarbiavimas siekiant bendr visoms valstybms JT chartijoj numatyt tiksl.
Pagarbos mogaus teisms principas vienas i tiksl buvo deklaruota JT chartijos 1str. 3p.:
A) Prigimtinis mogaus teisi ir laisvi pobdis.
B) Valstybi pareiga gerbti teises
C) mogaus teiss utikrinamos visiems be skirtum nediskriminacijos principas
D) Visuotin mogaus teisi reikm tai turi ry su kitais principais.
E) mogaus teisi bkl nra vien tik valstybs vidaus reikalas antrin tarptautins bendrijos atsakomyb. !!!
Todl bendrija turi teis leistinais bdais kitis jei yra sistemingi ir masiniai mogaus teisi paeidimai. (ESBK)
F) Tarptautins mogaus teisi chartijos ir kit dokument realus gyvendinimas
Siningo tarptautini sipareigojim vykdymo principas altinis bendrasis principas pacta sunt servanda. Principas
kildinamas i suverenios valstybi lygybs principo. Visus sipareigojimus reikia vykdyti t.y. ir pagal sutartis ir pagal
vienaalius aktus ir tt.
JT chartijos virenyb prie tarptautine sutartis. Todl kartais chartija vadinama Tarptautins bendrijos konstitucija.
Siningas vykdymas sipareigojim vykdymas turi bti ne formalus, o siningas.:
Prisiimti sipareigojimai turi bti traktuojami kaip venti t.y. juos reikia gerbti.
Tarptautini sipareigojim tarpusavio suderinamumas.
Teist lkesi apsauga (tylus sutikimas, esstoppel) balansuoja ant moralins ir teisins ribos.
Nepiktnaudiavimas teismis
Protingumas
Abipusikumas
Proporcingumas
Draudimas paeisti sutarties objekt ir tiksl iki jos sigaliojimo, sutarties dvasios pirmenybs prie raid( nereikia
apsiriboti paodiniu sutartie aikinimu), naudos i nesiningo elgesio neigimas, protingas laikas ir vykdymas ir kt.
Valstybi suverenios lygybs principas
Suvereni lygyb pagarba suverenitetui esminis nepriklausom valstybi tarptautini santyki pagrindas.
Suvereni lygyb lygios teiss ir pareigos, o ne faktin lygyb. Lygybs pr. elementai:
a) lygios teiss
b) suvereniteto teiss nedalomos.
c) Pagarba v-bi suverenitetui, politinei nepriklausomybei ir teisiniam subjektikumui (kit TT elementai.)
d) Teis laisvai pasirinkti ir pltoti valstybs politin ir ekonomin sistem.
e) Intervencijos kaip jgos naudojimo neleistinumas
f) Siningas tarptautini sipareigojim vykdymas.
g) Valstybs teritorinio vientisumo nelieiamyb (skaitant ir sienas ir oro erdv.
h) Leidiama t.t. susitarimais numatyti t.t. iimtis arba privilegij teikim tt. valstybms. (didi
Valstybi JT nuolatinis statusas: JAV, JK, Pranczija, Rusija, Kinija) jos taip pat turi veto teis. (aikus balsavimas prie
t.b. Nedalyvavimas nereikia veto). Privilegijos ypa procesini taisykli srityje.
Sveriamasis balsavimas EB kai kur valstybs turi nevienod bals skaii. Atsivelgiama indel kur duoda
organizacijoms, ir tai ypa populiaru finansinse institucijose.
Valstybi teritorinio vientisumo principas pagrindin pareiga susilaikymas nuo veiksm prie kitos valstybs politin
nepriklausomyb ir vienyb.
Teritorija negali bti karins okupacijos ar kito jgos panaudojimo objektu.
Sien nelieiamumo principas nesiksinimas esamas v-bi sienas ( pirmiausiai jgos nenaudojimo kontekste).
Egzistuojani sien nelieiamyb. (Europoje) paskelbta Helsinkio baigiamajame akte. tai teist sien nelieiamyb.
T.y. principas turi bti taikomas sistemikai. Neteistai nubrtos sienos negali bti pripaintos. Sien pakeitimai turi
vykti teistu bdu pagal tarptautin teis.
Nugaljusi valstybi teis keisti sugalt valstybi sienas.
Ypatingas sutari dl sienos statusas, nes sienos turi bti stabilus dalykas:. (Vienos konvencijoj ir kt. yra specialios
normoms). Negalima denonsuoti sutarties jei i sutarties pobdio ir tikslo neiplaukia denonsavimo galimyb.
Draudimas nutraukti sutart dl esmini aplinkybi pasikeitimo. Sutarties privalomumas teisi permjui.
- delimitavimo linijos (egjo jros kontinentinio elfo byla) ir ikirtins ekonomins zonos patenka klausimus susijusius
su sien nustatymu, nes jos atriboja ribas kur yra valstybs suvereni teisi gyvendinimo erdvs. Tokioms sutartims
taikomos tokios pat taisykls kaip ir sutartim dl sien.
Nesikiimo principas
Nikaragvos byloje teismas pasak kad nesikiimo principas yra paprotins teis dalis. Nors jis nra tiesiogiai nurodyta JT
chartijoje, bet tokio reikalavimo kad visi principai ten bt ir nra. Bet opinio iuris io principo yra aikiai ireikta todl
tas principas yra privalomas kaip. is principas taip pat kildinamas i valstybi suverenios lygybs principo. Apsaugos
objektas politins nepriklausomybs ir suvereni teisi apsauga. T.y. kiekviena valstyb laisvai be kiimosi i iors turi
teis tvarkyti savo vidaus reikalus.
Kitom valstybm pareiga susilaikyti nuo veiksm, kurie reikt tiesiogin ar netiesiogin kiimsi
Iskirtins kompetencijos reikalai kurios galima tvarkyti laisvai:
Tai reikalai kuriuos dl v-bs suvereniteto principo leidiama sprsti laisvai (Nikaragvos byla). Vidaus reikalai (politins
ekonomins ir socialins sistemos pasirinkimas, bei dar sak kad ideologijos ir rimo pasirinkimas (iais laikais tai
nelabai priimtina)) ir usienio reikalai (usienio politikos formavimas). Niekur nra pareigos turti demokratin rim
(ia logika mogaus teisi gyvendinimo idava).
V-bs vidaus iskirtin kompetencija baigiasi ten kur prasideda v-bs tarptautiniai sipareigojimai. O vidaus sritis
priklauso nuo tarptautini santyki raidos.
T.y. ribos yra dinamins ir siaurjanios ir apsiriboja privatiniais santykiais ar administraciniais reikalais.
Kai susiduriama su taiko ir saugumo palaikymo reikalais tai taip pat jau nebe valstybs vidaus reikalai. Tada JT ST gali
konstatuoti kad dl vidaus situacijos yra grsm tarptautinei ir saugumui, tada gali priimti sprendim dl sikiimo.
Nuo ko reikia susilaikyti ir kokie veiksmai yra leidiami.
Draudiamas kiimasis kai prievartos metodais trukdoma laisvai naudotis suvereniomis teismis. Prievartos elementas
sudaro udraustos intervencijos esm. (korfu ssiaurio byla). Prievarta gali bti vairi ne tik jgos naudojimas, ar
grasinimas ja (ia dar paeidiamas ir jgos nenaudojimo principas.), bet tai gali bti ir didelio masto ekonominis ar
politinis spaudimas (su slyga, kad tai nukreipta v-bs suverenias teises). Taip pat tai gali bti neleistinas kiimasis -
parama opozicijai kuri siekia nuversti teist valdi. Bet iaip opozicijos rmimas nebtinai reikia nesikiimo principo
paeidim. (pvz. jei kas nors ramia Baltarusijos opozicij).
Leidiamas kiimasis (Nikaragvos byla):
- be prievartos elemento: v-bs vyriausybs praymu (negali bti tik pozicijos praymu).
- Humanitarin pagalba, kai ji teikiama be diskriminacijos visoms konflikto alims.
- Paprotins teiss norm modifikacija valstybi nauja opinio juris dl naujos principo iimties susiformavimo
(TT raida, pvz.: dl intervencijos Kosov)
Principai:
Taikus tarptautini gin sprendimas.
Reikalavimas sprsti ginus tik taikiomis priemonmis. Jis yra paprotins teis principas ir papildo jgos nenaudojimo ir
nesikiimo principus. Nikaragvos byla.
Tarptautini ginas TT subjekt nesutarimas tarp dl TT normos ar fakto, kai vienas subjektas pateikia reikalavim
(pretenzij) kitam
Principo altiniai:
Principas tvirtintas
1928 m. Briando Kolleggo pakte 2 str. Iki tol v-bs galjo imtis priverstini priemoni patenkin t.t. slyga t.y. kai
isemta taikus sprendimas.
JT chartija
1970 m. TT princip deklaracija, 1975 Helsinkio baigiamasis aktas.
Reglamentuoja gin sprendimo priemones.
1970 m. Hagos konvencija dl taikaus tarptautini gin sprendimo
1928 TS bendrasis aktas dl taikaus tarptautini gin sprendimo
1945.. irr tt i skaidri
Gin rys.
Pagal gino tak tarptautinei teisei.
Pagal gino dalyk:
Politiniai
Ekonominiai
Teisiniai (Nikaragvos byla) buvo klausimas dl jurisdikcijos, nes JAV band remtis tuo jog ginas yra
politinis.
Teisinis ginas - (TTT statuto 36 str. 2d) tai ginas dl bet kurio i i klausim:
Tarptautins sutarties aikinimo
Bet kurio kito TT klausimo aikinimo pvz.: yra ar ne t.t. norma paprotin
Dl fakto kuris reikt tarptautinio sipareigojimo paeidim.
Dl reparacijos pobdio ir dydio kokia kompensacija, kokios formos reparacija.
Gin sprendimo priemons.
Tiesiogins derybos, - betarpikas bendras svarstymas ginitin klausim. Jei alys pasitiki viena kita tai geriausias
sprendimo bdas. Tai pagrindin priemon.
Konsultacijos deryb poris
Taikinamosios priemons. tikslas pagalba alims dertis, ji yra rekomendacini pobdio ir alys gali laisvai
Gerosios paslaugos tikslas tiesiogini deryb tarp ali pradia. Treioji alis tik pasilo pagalb kontaktui umegzti.
Tarpininkavimas suderinti prieprieinius reikalavimus ir nuslopinti prieikum kuris gali kilti tarp gino ali.
Danai gerosios paslaugos perauga tarpininkavim.
Sutaikymo komisijos (ESBO konvencija. alys po 1 sutaikymo ir arbitrao teismo biuras dar 3). alys po lygiai ir
treioji alis pateikia kad bt nelyginis skaiius. Tikslas pasilym dl gino sprendimo i esms teikimas.
Tyrimo komisijos (Hagos konvencija 1907 alys po 2 jie pirminink.) Tikslas surasti konsensus dl fakt
vertinimo. Tai rekomendacinio pobdio sprendimai.
Teisins institucins priemons
Arbitraas formuoja paios alys. Jei isprendia privalu vykdyti. Procesas udaras tik iskirtiniais atvejais vieas.
Teisminis nagrinjimas sudaromas i anksto be ypatingos valios, nuolatin institucija.
Valstybi atsakomyb.
Reiks tik u TT paeidimus.(u teistais veiksmais darom al nereiks) Pagrindinis altinis projektas
Projekto straipsniai grindiami paprotins teiss normomis, ia tarsi kodifikacija. Teismas jau taik KGD byloje,
Gabcikavo- nagimaros byloje.
Klausimai: Valstybs atsakomybs u TT paeidimus pagrindas: - TT paeidimas padarytas TT subjekto. Paeidim
sudaro: objektyvus ir subjektyvus elementas
Objektyvusis tarptautinio sipareigojimo paeidimas.
Subjektyvusis veikos priskyrimas valstybei. inoti taisykles pagrindines taisykles. Pvz.: atskiri vienetai kurie pagal v-
bs teis vykdo t.t. v-tybins valdios elementus. Pvz.: t.t. politins partijos kurios turi galiojimus.; Elgesys kuriam
vadovauja ar kur kontroliuoja v-b. Nra suteikta subjektams teisi vykdyti t.t. veiksmus, bet realiai v-tyb juos valdo ir
tt. pvz. 9 str. Su sukilliais bus udavinys, tai jei tampa valdia tai tada atsako kaip valstyb.
TT paeidim klasifikacija (nepainioti su fizini asmen). Sunkus jus cogens norm paeidimas arba sunkus nusikaltimas
sisteminga sipareigojim nesilaikymas ir nesilaikymas dideliu mastu jus cogens norm paeidimas. Dabar nebeliko
pavyzdinio srao.(agresija, kolonimizmas, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui). Yra agresija kaip v-bs ir kaip
fizinio asmens atsakomyb pagal TT. Ginytinas masinis atmosferos ir jros terimas
TT deliktai- visi kiti.
Pagal pasekmes palestinos byloje sak kokia prasm skirti pasekmes, bet j neivardinti. Teorikai TT deliktas paeidia
sipareigojimus tik vienai valstybei, o jus cogens normos paeidimas visos TT bendruomens. ( u jas. Minimumas
nepripainimas teis paeidiani veiksm. Nepadti. Bendradarbiauti kad btu nutrauktas paeidimas) 49 str.
TT atvejai formaliai tarptautinis sipareigojimas g.b. paeistas, bet g.b. aplinkyb alinani aplinkybi 20 27 str. (jas
reikia inoti). 26 str. kai kada neatleidia. Aplinkybs:
Sutikimas
Savigyna
Atsakomosios priemons bus udaviniai i ito. Patys subjektai prisideda prie teiss laikymosi, todl nukentjusioji v-
b turi teis imtis veiksm prie paeidj. Spec. tikslas paskatinti laikytis sipareigojim. Proporcingumo reikalavimai,
t.y. turi atitikti paeidim ir patirt al. Priemon turi nutrkti kai nutraukiamas t.t reikalavimus. Procedriniai
reikalavimai praneti, pasilyti nutraukti. Priemons kuri negalima naudoti:
o Agresijos naudojimas
o Negalima paeisti pagrindini mogaus teisi.
o Humanitarinio pobdio draudianios represalijas
o Kit sipareigojim kylani i jus cogens.
o Irano byla - Irane pam JAV diplomatin atsakomyb kaitais. Realiai tai studentai pam, bet Iranas
atsakingas nes nesim priemoni situacijai likviduoti ir be to neutikrino saugumo. Iranas teisinosi, kad tai
buvo nipinjimo lizdas bet teismas sak kad net jei tas bt tiesa negalima taikyti tokios atsakomosios
priemons. T.y. negalima ksintis diplomatinius imunitetus.
Force major
Btinasis
reikalingumas - bus daug udavini pvz. ar galima remtis nutraukiant sutartis? ATS NE. ia tik atsakomyb alinanti.
Slygos:
Tai turi bti vienintelis bdas siekiant apsaugoti esmin interes nuo sunkaus ir neivengiamo pavojaus.
Tai neturi sukelti rimtos grsms v-bs kuri atvilgiu paeidimas padaromas t.y. negali paeisti jus cogens
norm. V-b negali prisidti prie btinojo reikalingumo. Negalima pateisinti palestino sienos statybos.
Nelaim ia kalbama apie tai kai gelbjama savo ar kit ar jam patikt asmen gyvybes. Nelaime negalima remis kai
ji susidar dl v-bs kuri ja remiasi.
JT ST ir jos galios.
- Pagrindin (pirmin) bet ne iimtin atsakomyb u tarptautins tvarkos ir saugumo palaikymo klausimus. V-bs nars
turi subsidiari atsakomyb. (chartijos 24 str. 1962 palestinos byla).
Ad hock koalicijos gali veikti ne vien paviens nars.
- Unikali atsakomyb ir veikla: ribota naryst (15 nari 5 nuolatiniai ir 10 nenuolatiniai), nors nedaug nari, bet priima
sprendimus vis nari vardu. Nuolatini nari VETO teis. Susilaikymas ar nedalyvavimas nereikia VETO. Pirm kart
is klausimas ikilo kai buvo svarstomas iaurs Korjos agresijos klausimas. Soviet sjunga nedalyvavo posdyje,
protestuodama kad Kinijai atstovavo ne tai kas turi atstovaut, nuo to laiko susiklost tokia praktika.
Teis priimti privalomus sprendimus (chartijos 25, 48, 49)
- galiojim ribos. (Namibijos byla 1971) galiojimo ribos ne konkreios chartijos nuostatos o JT tikslai. Taigi ST
galios neapribota i esms. Vienintelis apribojimas tikslai, todl ji gali imtis vis priemoni kuri reikia tiems tikslams
pasiekti net jei tos priemons nra tiesiogiai numatytos (numanom gali doktrina)
Numanom gali doktrina ST praktikos pagrindas (IV skyriaus operacijos, kiimasis vidaus konfliktus,
tarptautini tribunol steigimas (Jugoslavijoje ir Ruandoje), alies politins santvarkos nustatymas (Irakui nustat)).
JT ST ir generalins asambljos (GA) galiojim atribojimas:
a) galiojim konkurencija
ST pagrindin, bet ne iimtin atsakomyb u tarptautin taik ir saugumo utikrinim.
GA galios nagrinti visus tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. Bei teikti rekomendacija dl j.
b) galiojim apribojimas ST naudai (chartijos 12 str).
c) Galios ST neveiksnumo atveju- pagal vienybs taikos labui rezoliucij. Kai nra saugumo tarybos praymo turi
bti tokios slygos:
1. T.b. grsm taikai, taikos paeidimas ar agresijos aktas
2. ST neveikia (nra Chartijos 12 str. GA gali apribojimo ST naudai slygos kai nra nuolatini nari vienybs
stokos:
klausimas nra trauktas
saugumo taryba nesprendia atitinkamo klausimo
dl nuolatini nari vienybs stokos t.y. kai panaudojimas VETO. Dl traukimo darbotvark ar sprendiant i
esms.
VETO grsm situacija dl Kosovo, t.y. neivengiamas VETO panaudojimas jei dl to klausimo bt balsuojam ST
Taigi GA atsakomyb apribota ST labui bet tik tais atvejais kai ST neveikia.
HUMANITARIN INTERVENCIJA
Pavyzdys jgos panaudojimas prie Jugoslavij Kosovo konfliktas. Nra terminas niekur apibrtas.
Doktrinoje tai jgos panaudojimas kitoje valstybje be ST sankcijos daugelio moni gyvybi ar pagrindinms teisms
apsaugoti nuo jiems grsianio pavojaus, kai tokos apsaugos negali ar nenori suteikti v-b kurios teritorijoje jie yra.
Terminija - humanitarin intervencija - responsability to protect t.y. pareiga apsaugoti. (2001 m. gruodio mn.
Tarptautins intervencijos ir v-tybs suvereniteto (TIVSK) praneimas).
Bruoai:
- Be ST sankcijos (kitaip bt pagal chartijos VII skyri nebereikt kalbti apie teistum)
- Tikslas kitos valstybs jurisdikcijai priklausani asmen apsauga nuo iurki ir sisteming j pagrindini
teisi paeidim. (jei sav piliei ta paprastai teisinama savigyna)
- Valstyb kurioje yra ginami asmenys, nevykdo savo pirmins atsakomybs u i asmen apsaug, Antrin
atsakomyb tenka tarptautinei bendrijai dl jus cogens norm paeidim.
Galimi neteistumo aikinimai Teistumo pagrindimas
Siaurinamasis, grietas, formalus chartijos TT ir teisingumo bei kit moralini vertybi
aikinamas, arba aikinam atsivelgiant 51 ir 42 str. suderinamumas (aksiologinis argumentas)
jgos teista panaudojimas apsiriboja itais dviem
atvejais.
Intervencija be v-bs sutikimo, kai suvereniteto Kosovo intervencija ir kitos panaios (Afrikoje). Jos
paeidimas veria suvereniteto samprat, t.y. suverenitet
suvokti kaip atsakomyb, tada ikyla pareiga ginti ir
atsakomyb. Kofu ssiaurio ir Nikaragvos bylas
reikia labai atsargiai vertinti nes 2ia dar tik 1947 m.
dar neveikia kai kurie principai.
AS (Afrikos sjungos) konstitucinis aktas kuris
sako jog galima kitis kai v-b nevykdo pirmins
atsakomybs.
Intervencija kaip jgos politikos pasireikimas JT chartijos 2.str. 4d. nuostata dl jgos
panaudojimo, kai ne prie valstyb, ne prie
nepriklausomyb ir ne prie teritorijos vientisum
Kosovo byla nra nei prie valstyb, nes nenorjo
jos gali apsriboti, nenorjo atskirti Kosovo ir t
emi nuo Jugoslavijos
Jgos naudojimas yra netinkama priemon pagarbai Pagrindin bet neiimtin ST atsakomyb. Gali
mogaus teisms utikrinti (Nikaragvos byla. veikti per ad hock, arba per regionines organizacijas
gaunant paskesn ST sankcij TIVSK
Btin slyg gerbiant JT Chartij ir pagrindin ST
atsakomyb laikymasis: teisingas tikslas, paskutin
priemon, proporcingumas, perspektyvumas,
reikiami galiojimai
Branduolinio ginklo panaudojimo teistumai klausimai egzamine pateikti argumentus kada galt bti BG
panaudojimas teistas ar neteistas, kodl, nes teismas galutins ivados nepadar.
Galimo BG panaudojimo teistumas Ginklo panaudojimo neteistumas
Kitaip nei kit masini naikinimo ginkl (pvz. Dl savo humanitarinio pobdio TT humanitarins
cheminio) klasi atveju, nra sutartini ir paprotini normos taikomos ir BG bei jo panaudojimui. (nors
norm aikiai udraudiant BG ar jo naudojim. Yra pagal kokybinius ir kiekybinius poymius BG
tik sutartys draudianios bandymus, sutartys dl skiriasi nuo konvencini ginkl).
neplatinimo, yra t.t. teritorijos nebranduolins Galima bandyti teigti kad BG prietaraut tokiems
zonos. Yra kelio JT rezoliucijos dl BG naudojimo principams taikini neatskyrimas.
neteistumo, bet dl didelio nepritarianio v-bi Ginklas neturi kelti nereikaling kani ir neturi
skaiiaus ji neturi opinio juris daryti nereikalingos alos
BG panaudojimas chartijos prasme tada kai
galima panaudoti jg t.t. 51 ir 42 str atvejais
Savigynos atvejais teistas tada kai atitikt
teistumo ir proporcingumo kriterijais t.y. nebent
kratutiniais atvejais kai yra grsm paios v-bs
ilikimui.
BG turjimas stabdantis veiksnys karui, nes
atgraso, mato jg vieni kitos
Pairti detaliau k-ja ir v-bs gynimo tarybos statym. Dabar usienio reikal ministras eina tiesisai pas prezident.
Kakada buvo usienio koordinacin taryba patariamoji prezidento institucija, ji buvo panaikinta nes nebuvo numatyta
k-joje, bet iaip tai galima
Vyriausybs konstitucija ir kakoks statymas
Seimo seimo statutas, bet tiesiogiai seimas santyki su usieniu nepalaiko, o daro tak per statymus nacionalinio
saugumo statymas, saugumo pagrind statymas. Yra tarpparlamentini ryi grups - atstovauja atskirus seimo narius.
I statuto pairti seimo usienio reikal komitetas, bet faktikai URM kontroliuoja komitet o ne jis URM.
URM udaviniai ir veiklos kryptys URM nuostatai tvirtina vyriausyb. Pagrindinius udavinius inoti.
Administracinis techninis personalas asmenys vykdantys administracines technines f-jas. Padjjai, sekretors
ir tt.
Diplomatini atstov (vadov) klass. Klass danai painioja su rangais. Yra klass ir rangai ir tai nra tas pats.
Klass reikia atstovavimo lyg ir diplomatini santyki palaikymo lyg ir tai taikoma tik atstovybi vadovams. Tokios
klass:
Ambasadoriai ir nuncijai (ventojo sosto atstovai). jie akredituojami prie v-bs vadov.
Pasiuntiniai ministrai ir internuncijai akredituoti prie v-bs vadov. staigos kartais vadindavosi
pasiuntinybmis.
Reikal patiktiniai, akredituoti prie URMinistro. Reikia skirti nuo laikinojo reikal patiktinio tai jis yra
laikinas atstovas kai nra ambasadoriaus.( Kai santykiai taip palaikomi, tai jie arba blogi arba nesvarbs).
Diplomatin misija.
Nustatoma TT normomis, ymi santyki palaikymo lyg, tik vadov klass.
Diplomatiniai rangai. TT nenustato, bet yra t.t. gairs nes tik t.t. rang turintis asmuo g.b. paskirta diplomatins tarnybos
vadovus. r. Diplomatins tarnybos st 43 str. Jie skirti karjerai ymti.
Diplomatinius rangus turi visi diplomatai. Jie yra 8 :
oLR nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius
oLR nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras. ie du rangai suteikiami LR prezidento, ilieka iki gyvos galvos
(gali naudotis privilegijomis). Taip pat j reikia norint tapti atstovybs vadovu
oReikal patiktinis ministras patarjas (ne ministro patarjas)
oPatarjas
oPirmasis sekretorius
oAntrasis sekretorius
oTreiasis sekretorius
oAta painiojama su specialiojo ata pareigybe.
Rang suteikimo tvarka nelabai domu, bet galima pairti.
KONSULIN TEIS
Konsulins f-jos vienos konvencijos dl konsulini santyki 5 str ir konsulinis statutas 14 str.
F-jas reikia skirstyti: pagrindines ir ivestines. Pagrindinis skirtumas kad tai nra susij su politiniu v-bs atstovimu ir
nra toki f-j kaip atstovavimo valstybei ir nra deryb vedimo.
Pagrindins f-jos:
Atstovaujamosios v-tybs interes gynima
Atstovaujamosios v-tybs JA ir FA teisi gynimas.
Notarins f-jos.
Civilins registracijos f-jos.
Administracin f-jos: viz, pas dok. Idavimas, pratsimas
Informacins funkcijos
Prekybini, ekonomini mokslini ryi pltra.
???
Konsuliniai pareignai
Konsuliniai darbuotojai
Aptarnaujantis personalas.
Konsuliniai imunitetai ir privilegijos: skirtumai konsulini staig nelieiamyb nra tiek absoliuti. Sutikimas
preziumuojamas b9tiniojo reikalingumo atveju 31 str. Taip pat numatoma ekspropriacijos galimyb.
Konsulini pareign asmens nelieiamyb nra absoliuti- jie gali bti suimti iki teismo proceso ir g.b. suvaryti laisv
kai yra sunkus nusikaltimas (teismo sprendimu)
Imunitetas nuo jurisdikcijos (43) str yra tik nuo t veiksm kurie padaryti atliekant konsulines f-jas
Yra pareiga duoti parodymus
TT jr teis.
altinis Jr teiss konvencija 1982
Teritorini jr delimitacija 2, 3, 4 ,5, 7, str i konvencijos. Teritorin jra prie valstybs kranto prigludusi jros juosta
esanti valstybs teritorijos dalimi, taikoma visos teiss iskyrus Taikaus plaukimo. Matuojama 12 jrmyli nuo
didiausios atoslgio linijos, jei vingiuotas tai nuo tiesij bazini linij, kurios ivedamos nuo tak kurie yra labiausiai
isiki jr.
Taikaus plaukimo teis 17, 18, 19 str. 21, 24 - vis valstybi ne pakrani laivai turi taikaus plaukimo teis t.y. kirsti
teritorij. Bet kariniams laivams g.b. nustatyta taikaus palaukimo teis kariniams laivams su plaukimu. Taikaus plaukim
kriterijai:
a) nenutrkstamas galima sustoti ir nuleisti inkar tik iimtiniais atvejais.
b) Greitas protingai greitas
c) Taikus nekelia valstybs taikai saugumui grsms (19 str.)
Pakrants v-bs baudiamoji ir civilin jurisdikcija 27 28 str. Paprastai pakrants v-b nevykdo baudiamosios
jurisdikcijos pakrants valstybs teritorine jra plaukianiuose laivuose iskyrus (i konvencijos)
Civilins jurisdikcijos nevykdo iskyrus kai atsakomyb prisim (28 str.)
33 str- gretutin zona. galima taikyti sustiprint v-bs kontrols rim.
Iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitacija. 55 str. 56, 57, 58 srt. apie iskirtin ekonomin zon. Ji
yra jros juosta iki 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo kuri matuojamos teritorins linijos. Zonoje netaikomas
imunitetas, bet v-b turi t.t. atskiras suverenias teises (miraus rimo teritorijos): tyrinti ir eksploatuoti saugoti ir
valdyti gyvuosius ir negyvuosius iteklius.
Turti atitinkam jurisdikcij dl mokslini tyrim atlikimo, rengini statymo ir pan. (inoti suverenias teises iskirtines)
KONTINENTINIS elfas 76 ir 77 pakrants valstyb naudojasi suvereniomis teismis elf kiek tai susij su gamtos
itekli tyrinjimu ir j eksploatavimu. Tai emyno tsinys po vandeniu. Apima jros dugn ir gelmes kurios tsiasi u
teritorins jros rib iki 200 jrmyli, jei emyno krato iorin riba nesiekia io atstumo (emyno krato riba - 2500m
gylio). Jei siekia tai galima pratsti bet ne daugiau 100 jrmyli. Galima pretenduoti 350 jrmyli specialiomis
slygomis.
Atviroji jra ir jos rimas . Laivs 87 str. Atviroji jra tai kas u valstybs ekonomins zonos rib. Baltijos jroje nra
nei neutrali nei tarptautini vanden ir viso v-bs naudojasi laisvmis:
a) laivybos
b) skridimo laisv (vir teritorins nra taikaus skridimo laisvs)
c) Laisv kloti povandeninius kabelius
d) Laisv statyti dirbtines salas
e) Kt i konvencijos
88, 89, 90 str. laivai turi ???
97 str. Dl baudiamosios jurisdikcijos. Taikoma arba tos v-tybs su kurios vliava yra laivas arba kurios pilietis yra
asmuo.
98 str. pareiga suteikti pagalb kitam laivui.
99 str.
100- uskirsti keli piratavimui
101 piratavimo svoka
108
109- draudiamas transliavimas
110 apiros teis, - turi bet kurios v-bs laivas akaro laivas jei yra pagrindas. Bet galima apirti tik civilin laiv. Kai
laivas usiima piratavimu, prekyba vergais, transliavimu be leidimo, kad neturi nacionalins priklausomybs,
111 persekiojimo kartais pdsakais teis. Irgi ne karo laivams taikoma(nemaiyti) pakrants v-bs tik karo ar
specialus laivas vykdo. Gali kai:
Pakrants valstybs staigos mano kad laivas paeid tos v-bs statymus ar kitus aktus.
Toks persekiojimas t.b. pradtas: kai tas laivas yra v-bs ekonominje zonoje, ..
Persekiojimas t.b. pradtas nedelsiant.
T.b. nutrauktas kai laivas plaukia kitos v-bs teritorin jr.
T.b. nenutrkstamas.
Pagal apimt absoliuios teiss tos kurios egzistuoja beslygikai ir j valstybs aktais riboti negalima. Tai pvz.: teis
gyvyb. Vergijos draudimas, kankinim draudimas.
Ribojamos teiss teiss kuri realizavimas yra ribojimas t.t. aikiai nurodytais pagrindais ir bdais : teis laisv ir
saugum.
Slygins nenurodomi nei atvejai nei bdai kada ribojama, bet riboti galima statymais: minties , sins, privataus
gyvenimo apsauga.
mogaus teisi ir laisvi ribojimo pagrindai ir rys. Ribojamos ir absoliuios teiss ir laisvs. O ribojim ir slygini
teisi apribojimai gali bti laikyni ir nuolatiniai.
Laikiniai apribojimai TT pilpol paktas 4 str etiplak 15 str. kilus kariu ar kitokiai nepaprastajai padiai. Lietuvoje
du rimai : karo padtis (dl iors veiksni) ir nepaprastoji padtis (kai ikyla grsm konstituciniai santvarkai).
Reikalavimai pagrindas tokia padtis, apie j t.b. oficialiai praneta, apie j taip pat turi bti praneta JT generaliniam
sekretoriui ar ET sekretoriui. Kriterijai proporcingumas g.b. ribojamos tik tokios teiss ir tik tokiu mastu kiek to reikia
dl padties kritikumo.
Priemoni t.b. suderintos su kitais v-bs sipareigojimais
Priemons negali bti diskriminacinio pobdio
Padiai inykus ribojimai t.b. ataukti.
Nuolatiniai apribojimai t.y. jie g.b. taikomi ir nesusidarius tokiai kritikai padiai. Jiems yra nustatyti reikalavimai
pvz.: privataus gyvenimo nelieiamumas, saviraikos laisv. Kriterijai statymo numatyti atvejai.
t.b. teistas tikslas ir btinumas demokratinje visuomenje: v-bs saugumas, sveikatos apsauga ir tt.
Proporcingumas tiek kiek reikia teistam tikslui.
Konkrei teisi analizi nebus, bet byl g.b.
Instituciniai apsaugos mechanizmai: JT mogaus teisi komiteto kompetencija ir Jurisdikcija. Komitetas pagal pilpol
pakt steigta speciali institucija skirta pakto gyvendinimui priirti ir utikrinti. Reikia inoti: kompetencij:
Atlieka kontrolin f-j t.y. bendrai nagrinja v-bi nari ataskaitas apie priemones kuri imasi dl pakto gyvendinimo
(pirma prisijungus paskui kas penki metai ataskaitos).
Nagrinja peticijas. Valstybi (pagal pakt) abi valstybs turi pripainti komisijos kompetencija; ginas neisprstas per
6 mn. Isemtos efektyvios vidaus gynimo priemons.
individualias (pagal protokol papildom) skirtumas nuo EZTEPLAK, tik fiziniai asmenys g sksti, nra asmen
grupi ir nevyriausybini organizacij. Priimtinumo slygos: valstyb turi bti protokolo dalyv. Vidaus teisins gynybos
priemoni ismimas. Nepiktnaudiavimas. Suderinamumas su pakto nustatomi ir to paties kl tuo paiu metu nenagrinja
kita TT institucija pvz.: EZTT .
KOMITETAS veikia kaip sutaikymo institucija. Formaliai ivados yra formaliai rekomendacins, bet de fakto
atkreipiamas dmesys 2 str.
ETT jurisdikcija ir kompetencija: nagrinja peticijas ir konsultacij ivad teikimas ET komiteto kreipimu.
Apie komitetus, kolegijas ir didij kolegij paskaityti. Udaviniai bus i priimtinumo, t.y. kokias bylas teismas
nagrinja pagal peticijas arba skundus. 33 ir 34 str. Tarpvalstybin bylos viena konvencijos alis gali kreiptis dl kitos
konvencijos alies padarytais paeidimais(apie 20 buvo).
Individualios peticijos kiekvieno fizinio asmens, nevyriausybins organizacijos ar asmen grups.
Bendra abiem byl kategorijom dl priimtinumo: Vidaus teisini ginimo priemoni ismimas; Per 6 mn. nuo galutinio
sprendimo.
Racioni tempori paeidimas turi bti padarytas kai jau konvencija galiojo. Racione materija dl konvencijoje
numatyt teisi.
Prie individuali peticij papildomos peticija nra anonimin, nra nagrinjama kitose TT institucijose, peticijos
suderinama su mogaus teism. 35 str. Konvencijo, knygos ir tt.
Nebus usieniei, pabgli padties. BUS pilietybs teisiniai reglamentavimo pagrindai TT. 1997 m. Europos
konvencija dl pilietybs. Nors Lietuva nra konvencijos dalyv. Neprisijung nes buvo klausiama ar nra konvencijos
paeidimu tai kad prezidentu g.b. pilieiai pagal kilm. Pagal kitus aspektus Lietuvos TA atitinka.
1955 m. TTT Notebonum byla pilietyb toks teisinis asmens ir valstybs ryys kurio pagrindas yra socialinis faktas ar
prisiriimas pasiymintis tikro ryio interes ir sentiment bei abipusi teisi ir pareig buvimu.
Ktsm pilietyb nuolatinis asmens teisinis ryys su konkreia valstybe grindiamas abipusmis teismis bei pareigomis,
ir i j iplaukianiomis savitarpio pasitikjimo, gynibos
Europos konvencija dl pilietybs asmens ir valstybs teisinis ryys nenurodantis jos etnins kilms.
Pilietyb labiau nac. Kategorija, ymi ypatingus santykius ir TT identifikuodama t.t. valstybs pilieius i9ri
nacionalin teis. JT diplomatins gynybos straipsni projektas teigia kad v-b turi teis apibrti kas yra jos pilieiai bet
ta teis nra absoliuti ir Europos konvencija dl pilietybs 3 str 2d . pabria kad kitos valt. turi pripainti t.t. valstybs
pilietybs nuostatas tokia apimtimi kiek jos yra suderinamos su TT principais, TT paproiais ir sutartimis susijusiais su
pilietybe
1930 m Hagos konvencija dl t.t. klausim susijusi su pilietyb klausim kolizija.
TT Komisija galima gyti gimimu, teisi permimu, natralizacija ar kitu nors bdu kuris nra nesuderinamas su TT.
TT komisija taip pat nurod pilietybs gijimas ir jos santyki pagrindas nebtinai turi bti efektyvus ir tikras asmens ir
valstybs ryys. Visos valstybs naudojasi pilietybs suteikimu valstybs interesais ir neprao integracijos visuomen
kaip t daro ms Ktsm.
Pilietybs gijimo pagrindas turi bti suderinamas bendrosiomis teiss normomis.
Komisija sako pilietybs gijimo atveju sakoma kad pilietyb gyta teistai kol nerodyta kitaip.
Europos konvencija dl pilietybs 4 str. tvirtina principus kuri turi valtyb laikytis reglamentuodama pilietybs gijimo
klausimus:
1. Kiekvienas asmuo turi teis pilietyb. Kildinamas i kit TA (vaiko teisi konvencijos ir visuotins
teisi chartijos)
2. Turi bti vengiama be pilietybs atvej, t.y. stengtis kad nebt toki atvej kai asmuo lieka be pilietybs
1961 m. konvencija dl bepilietybs atvej mainimo
3. I nieko negali bti savavalikai atimama pilietyb. Kildinama i 1948 m visuotins mogaus teis
deklaracijos 15 str.
4. Asmens pilietybs nekeiia santuokos sudarymas ar sutuoktini pilietybs pakeitimas. Nes 1997 m.
sudaryta konvencija dl itekjusi moter pilietybs.
Tarptautin teis nedraudia dvigubos pilietybs, todl jos suteikimas asmeniui kai jis jau vien turi nra TT paeidimas,
TT tik nustato kaip sprsti kai kuriuos kl kai asmenys turi ne vien pilietyb. O valstybs gali drausti nacionalinje teisje.
Ktsm sak, kad tik pavieniai atvejai galimi.
TT komisija sak kad dviguba pilietyb yra tarptautinio gyvenimo nepaneigimas faktas.
Kai dviguba pilietyb nebuvo toleruojama 1955 m byla notebomo byla ten buvo sprendiamas klausimas kuri valstyb
gali suteikti diplomatin gynyb. Buvo tokia glaudesnio ryio doktrina, nustatinjamas pilietybs efektyvumas tai yra
tikrasis ryys su tt. valstybe kur atspindi eimyniniai, asmeniniai ryiai. Dabar tai paneigiama. Nebeturi reikms
pilietybs efektyvumas, iskyrus specifinius atvejus tarkim diplomatin gynyba. iaip gali ginti bet kuri valstyb ir
efektyvumo irima tik tada kai turi abiej valstybi pilietyb ir kai tenka ginti viena nuo kitos.
Pilietyb gyjamas: gimimu (jus sangivini ir jus soli.) ir natralizacija pilietybs suteikiamas. Pagrindiniai reikalavimai
utikrinti lojalum valstybei. Suteikimas iimties tvarka supaprastinta natralizacija.
Optacija teritorinio pasikeitimo atvejis kai monms suteikiama teis pasirinkti pilietyb.
Transferas automatikas pasikeitimas teritorinio pasikeitimo atvejai.
Netekimas negalimas atimti, bet be sutikimo, gaili netekti tarkim tarnauja kitos v-bs karinse pajgose, gyja kit
pilietyb.
Valstybs neutralitetas. Kadangi kiekviena valstyb yra lygiateis ir suvereni, tai ji gali bti ir neutrali.
Neutralitetas valstybs sipareigojimas nedalyvauti ginkluotame konflikte ar ginkluotose konfliktuose, neremti nei
venos i kariaujani pusi, taip pat g.b. prisiimami sipareigojimai nedalyvauti jokiose gynybinse ar karinse sjungose.
Neutralitetas g.b. keli ri:
Ad hoc konkretaus ginkluoto konflikto metu pvz.: LR antrojo pasaulinio karo pradioje. Tai sipareigojimas nedalyvauti
konkreiame ginkluotame konflikte.
Valstyb gali pasirinkti toki politik.
Nuolatinis tai sipareigojimas apskritai nedalyvauti jokiuose ginkluotose konfliktuose ir su tuo susijs sipareigojimas
nedalyvauti gynybinse ir karinse sjungose. Bet tai nereikia kad valstyb neturi teiss gintis.. G.b. skirstomas :
a) Pripaint kai valstyb vienaalikai pasiskelbia neutrali ir kitos valstybs t pripasta.
b) Garantuot kai kitos valstybs prisiima sipareigojimus garantuoti kitos valstybs pareikt suverenitet pvz.:
1815 vienos kongrese veicarijos.
c) Sutartin tokie sipareigojimai nustatomi tarptautine sutartimi 1955 m tokiu bdu buvo sudaryta Austrijos
valstybs sutartis. Ji buvo atstatyta kaip neutrali valstybs
veicarija yra JT nar, tik ji nedalyvauja karinse operacijose. Taip pat Austrija prisijungdama prie ES netapo neutrali.
Taikos palaikymo operacijos taip pat galimos
Neutralitet reglamentuoja 5- oji ir 13 oji Hagos konvencijos. kitos valstybs turi pareig nenaudoti neutrali
valstybi teritorijos kariniams tikslams, neutrali valstyb privalo ukirsti keli kariaujani valstybi teatru, neleisti savo
teritorij, neleisti naudoti teritorij, taip pat turi teis atremti pasiksinim.
Jr negali bti teritorinse vandenyse ir ten negalimi kariniai veiksmai. Negalima
Civili gyventoj apsaugos pagrindai ir karo belaisvi statusas (gali ir nebti). BUS kombatantai svoka ir
kategorijos.
Pagrindinis Humanitarins teiss principas turi bti skiriami kombatantai ir civiliai
KOMBATANTAI teisti karo veiksm dalyviai. Jais yra (1977 m protokolas iplt ir taut kovojani dl
nepriklausomybs ginkluoti dariniai):
Reguliariosios ginkluotosios pajgos. Tiek valstybi tiek taut kovojani dl nepriklausomybs.
Nereguliariosios pajgos sunkiau atpainti. Jom priklauso: partizanai. (Lietuvos partizanai buvo Lietuvos
kariuomen, nepainioti), pasiprieinimo savanoriki briai, sudaryti i gyventoj kurie stichikai griebiasi ginklo
artjant frontui. Nereguliariom pajgom keliami reikalavimai:
a) turi turti atsaking vad
b) Skiriamj enkl
c) Turi laikytis karo statymo ir paproi
d) Atvirai neiotis ginkl.
enevos konvencija paliko vien bruo atvir ginklo neiojim karinio konflikto metu, arbu pasiruoiant miai kai tai
mato prieas.
Asmenys kurie prilyginami kombatantams ir taikomas karo belaisvi statusas civilini laisv ir orlaivi ekipaai kai
panaudojami kariniams tikslams, religinis personalas, medicinos personalas (iskyrus kai jie eina m).
Nra kombatantais nipai (kurie naudoja klast) (skirti nuo karo valgo- jie nesimaskuoja svetima uniforma ir pan.) ir
samdiniai 47 str. pirmojo protokolo. Samdiniais yra:
a) asmuo kuris uverbuotas usienyje t.t. ginkluotam konfliktui
b) tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose
c) karo veiskmuose dalyvauja dl asmenins naudos ir itiktj konflikto alies yra paadtas materialinis
atlyginimas gerokai didesnis nei to paties rango, to pa teis laipsnio tos kariuomens nariams.
d) Nra konflikto alies pilietis ar nuolat gyvenantis
e) Nra ginkluotoj pajg narys.
f) Nra sistas kitos v-bs nesanios konflikto alimi oficialia uduoiai atlikti.
Kobatantas negali bti teisiamas u savo veiksmus. O samdiniai ir nipai karo belaisvio statuso neturi.
Jurisdikcijos subsidiarumas is teismas turi ne vir nacionalin jurisdikcij, o remiasi jurisdikcinio subsidiarumo
principu kuris reikia, kad turi jurisdikcij tada kai nacionalins valstybs nevykdo ar vykdo netinkamai savo jurisdikcij.
17str.. T.y. kai negali arba nenori vykdyti:
Negali nra institucij.
Nenori kai bylos nagrinjimas teisme vyko ir vyksta ir sprendimas buvo priimtas siekiant apsaugoti susijus asmen nuo
BA: pvz.: pripastama nesveikais ir pa.
Kai bylos nagrinjimas teisme vilkinamas ir tai nesuderinama su teisingumo vykdymu
Kai bylos nagrinjimas vyksta alikai.
16 str teismo jurisdikcija g. turti takos JT galiojimai. Ji pagal 7 skyri chartijos gali 12 mnesi po konflikto,
nustatyti kad teismas negali vykdyti jurisdikcijos.
TT objektas tt sutartys, valstybin nuosavyb, valstybs skolos tt subjektams, valstybs archyvai istoriniai
administravimo dokumentai.
Nra objektais:
naryst tarptautinse organizacijose
tarptautins privatins teiss kontraktai.
Privaios nuosavybs teiss ir privats skoliniai sipareigojimai.
---------------------------
vrtinti Molotovo ribenrtopo pakt, tai reikia vat apie k nekti.
Molotovo ribentrovo paktas turinys protokolai: pirmas pasidalinta politini interes sferomis, bet pagal faktus tai buvo
teritorij pasidalinimas kurias siver. 09.28 antras Lietuva perjo SSRS. 1941.01.10 soviet sjunga.
io pakto viena i pasekmi agresija prie Lietuv.
Tai buvo TT sutartis netiesta bet ir niekin. Nikinmis ias sutartis pripaino ir j signatarai. 1989 m. tai padar ir
vokietija ir soviet sjunga Liaudies deputat suvaiavime dl politini ir teisinio 1939 m. soviet sjungos ir vokietijos
sutarties vertinimo. Buvo konstatuota kad niekiniai protokolai negalioja nuo sudarymo momento.
Niekiniai nes pagal turin prietarauja bendrosioms jus cogens normoms ir bajano kelogo paktui, bei taut sjungos
statuto 10 str vienos konvencijos 53 str.
Niekin taip pat dl to nes protokolo sudarymas ir juos draud ankstesns tiek vokietijos tiek soviet sjungos daugiaals
ir dvials sutartys. Ypa LR ir Soviet sutartys dl nepuolimo ir panaiai.
Niekin yra ir dl to nes is paktas neturjo objekto, nes signatarai susitar dl jiems nepriklausani teritorij, tai sutartys
be teisto objekto.
Kadangi niekin tai negaljo turti joki teisini pateisinim soviet siverimui Lietuv.
1940 m. prasidjo agresija prie Lietuv. Nes agresijos apibrimas pagal Brajano kelogo pakt apima ne tik upuolimas,
agresijos aktas apibrtas ir Lietuvos SSRS 1933m. sutartyje t akt detalizavusioje.
Karin okupacija buvo vykdyta, nes soviet kariuomen m kontroliuoti vis LR teritorij ir Lieps 21 d. buvo pradta
forminti aneksija (Lietuvos galutinis prijungimas Prie soviet sjungos) okupacija ir aneksija yra agresijos akto tsinys.
Jei bus klausimas kvalifikuoti 1940 m veiksmus tai juos ir kvalifikuoti, nereikia nuo pakto pradti.
Putinas argumentuoja tuo jog Lietuva sutiko su Rusijos kariuomens atjimu Lietuv. 1946 m. Niurnbergo tribunolas kai
Vokieiai teisino Austrijos antlius pasak kad tokio argumentai niekiniai ir neturi jokios reikm, nes lemiamu
veiksniu buvo karin Vokietijos galia, kuri neivengiamai bt buvus panaudota jei Austrija bt nesutikus su Vokietijos
kariuomens vedimu.
Nuo Austrijos Antliuso susiklost tokia norma jog valstybs sutikimas su jus cogens normos paeidimu yra niekinis.
Kai 1939 m. SSRS atstovas teig kad Vokietijos veiksmai dl Austrijos yra smerktini ir nepaneigia agresijos ir kad
negalima prisidengti marionetinmis liaudies kakuo (paiti)
Kvalifikuojant an met laikus galima rasti ir kit princip paeidimo vertinimo
Pasekms i nebeteiss teis nekyla. Principas. I to gaunamos tokios pasekms:
vis pirma neteistai ugrobus t.t. valstyb ugrobusioji negyja joki suvereni teisi ugrobt teritorij. Todl Lietuva
nebuvo SSRS sudtin dalis. TT poiriu tai buvo neteistai okupuota teritorija.
Nepripainimo pareiga pareiga tarptautinei bendrijai. Stimpsono doktrinoje pagal j sak kad nepripains. Todl
Baltijos valstybi nepripainimas kaip SSRS dalies yra dalis tos doktrinos. Kitos valstybs iskyrus vedij ir Suomij
nepripaino.
LR nepriklausomybs atkrimas 1990 m. buvo grindiamas tik TT normomis. Tai nebuvo atsiskyrimas nuo SSRS nes ji
nebuvo jos dalimi, todl Lietuva neig istojimo statymus ir tvark nustatyta SSRS.
Kas buvo Lietuvos SSR. TT poiriu tai buvo marionetinis soviet sjungos darinys (nes marionetin valstyb nra
valstyb, nes ji tik iorikai pretenduoja valtybs poymius, bet i ties gyvuoja tik svetimo valstybs jgos dka.)
Toks darinys kontroliuojamas i usienio, sukurtas aneksijai ir agresijai maskuoti, atsirandantis agresijos dka ir niekam
nekyla abejoni kad toks darinys yra valstybs agresors krinys, jos teisins sistemos dalis, jos organai ir jos institucijos,
bet ne Lietuvos. Todl LR su Lietuvos SSR neturi jokio bendro ir tai nra Lietuvos valstybs valstybingumo forma.
Ex in jure jus non oritor ta principas taip lotynikai vadinasi.
Dar viena pasekm Lietuvos valstybs tstinumas. Jis pasireikia: LR kaip TT subjektas egzistavo, nepaisant jos
teritorijos okupacijos ir nepaisant tuo jog nuo 1941m. nebuvo Lietuvikos vyriausybs ir Justa Paleckis nebuvo
prezidentu. Teisumas buvo ilaikytas, o veiksnumas buvo apribotas, nes nebuvo vyriausybs kuri atstovaut TT santykius
ir pan.
Tstinumas laikosi:
a) valstybs valia ilikti kaip TT subjektu
b) Tarptautins bendrijos pripainimas.
I i element iplaukia:
Nors Lietuvos vyriausybs emigracijoje nebuvo suformuota, bet dar nereikia kad LR institucij neliko. Usienyje buvo
LR diplomatin tarnyba. Isaugojo diplomatines atstovybes usienyje iki 1990 m. tai Vaingtone (JAV) ir prie ventojo
sosto ir tai buvo vienintels veikianios institucijos, nors nebuvo joms vadovaujanios vyriausybs. Tie atstovai buvo LR
pilieiai pvz.: Lozoraitis. Taip pat pilieiais buvo partizanai.
1940m. 02. 16 deklaracij pasiirti apie j.
1990.03.11 aktai. Ten parayta jog yra atkuriamas svetimos jgos suvarytas suvereni gali vykdymas (bet paios
galios niekada nebuvo ding). Antra akto pastraipa pasako 1918 m. vasario18 ir gegus 15d. 1920 - steigiamojo seimo
rezoliucija niekada nenustojo galios.
Taigi atkuriamu suvereni gali vykdymo pagrindas yra valstybs tstinumas ir su juo susijs restitucijos princip
taikymas.
inoti kas sudaro visus 1990.03.11 aktus. (turin pairti) Prasidjo nuo AT deklaracijos. Buvo keli lydintieji aktai: dl
konstitucijos 1938 m. konstitucijos atstatymas ne visai pilnu mastu ir statymas dl ...
Atskleisti LR identiteto esm. tai tas pats TT subjektas kuris steigtas tarpukaryje. Tai aktu ir 1938 konstitucijos galia.
TT sipareigojimai bgant laikui keiiasi, todl LR negaljo atmesti to kas isivyst kai ji buvo okupuota, taip pat tai lm
kad ne visos sutartys buvo vykdomos ir t.t.
Konstitucinis identitetas taip pat keitsi. Pasiliko galioti t.t. statymus galioti, bet identiteto tai nepaneigia.
Valstybs tstinumui sustiprinti pagrindas taut apsisprendimo teis. Ji pasireikia specifikai nes tauta nusprend
atkurti nepriklausomyb. Tai pagalbinis teisinis pagrindas.
rodyti kad LR nra SSRS teisi permja. Ji neturi turti joki sipareigojim ir pan, nes SSRS niekada nebuvo gijusi
joki suvereni teisi LR.
Nepriklausomybs atkrimo pripainimas tai kartu valstybs identiteto pripainimas. SSRS tam tikra prasme pripaino
identitet. 1989 m. SSRS pripaino, jog gyvendindama Molotovo ribentropo pakt, ji paeid sipareigojimus pagal
taikos ir nepuolimo sutart.
Pripasta LR status pagal ????.........
............
Islandijos altingas 1991 m. pareik kad pripasta LR valstybingum nuo 1922m.
Kadangi valstyb buvo pripainta pagal TT iki tol tai 1991 buvo pripainta ne Lietuvos valstyb o nauja LR vyriausyb,
nes nuo 1940 iki 1990 m . LR neturjo jokios vyriausybs, todl j reikia pripainti. O LR buvo pripainta 1920-1922 m.
Platybs sien klausimas. kadangi sipareigojimai ir identitetas modifikavosi dl TT raidos, tai nustatant LR sienas
turjo reikms tuo metu galioja TT principai. LR AT pareik pagarb Helsinkio principus, pagal kuriuos, ji pripasta
buvusio Lietuvos SSR sienas. Su Latvija sienos buvo susitarta atkurti pagal tarpukario sutartis nustatytas sutartis.
Valstybs identitetas turjo reikms ir atstatant sienas su Rusija, pagal 1928 m. sutart.
Sienos su Lenkija anksiau niekada nebuvo, todl buvo patvirtinta tik egzistuojanios sienos nelieiamum, su Baltarusij
tas pats.
vertinkite Klaipdos krato atplim nuo LR ir pagrskite jo priklausomyb Lietuvai. Atpltas buvo anksiau pusmeiu
nei ribetrovo paktas . tai vyko 1939.03.23 sutartimi dl Klaipdos krato perleidimo. Vis pirma tai agresijos aktas nes
buvo grasinama jga. Vokietija nuo Klaipdos atsisak visiems laikams pagal Versalio sutart (1919), sipareigojo
pripainti visus sjunginink sprendimus dl Klaipdos krato (1924m buvo perduota) ir 1928 sudar sutart su Lietuva
dl sien, bet ten Klaipda priklaus Lietuvai.
Kadangi Klaipdos kratas buvo forminta sutartim kuri yra niekin, nes buvo grasinama jga. Kadangi taip buvo tai ex
injure jus non oritur vadinasi Lietuva joki teisi neprarado o Vokietija joki teisi negijo.
Todl kalbti kad soviet sjunga graino Klaipdos krat yra nesmon, o 1945 buvo okupuota visa LR teritorija kartu
su Klaipdos kratu.
Vilniaus kratas 1939 m. kai kas teigia kad Vilnius graintas Molotovo paktu. Pagal klasikin TT teisinio titulo
perdavimas vyko tarp j turinios valstybs sutartimis. iuo atveju Rusija (ta pati valstyb kaip SSRS) 1920 m. kaip
buvusi LR suveren perdav teisin titul Lietuvai ir Lietuvai pripaino Lietuvai. O kad Lenkija paskui um Vilni, tai
vl i ne teiss teis nekyla. Taigi tai traktuotina (1939m perdavimas) kaip 1920 m. taikos sutarties vykdymu.
1994 m. buvo sudaryta sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos kur parayta kad Lietuva ir Lenkija priysta viena kitos su
sostinmis ir Vilniuje ir Varuvoje.
Apie pilietyb: pagrindas 1994.04.13 - LR pilietybs tstinumo esm. Ji iplaukia i valstybs tstinumo. Jei valstyb
egzistuoja, tai egzistavo ir pilietyb. Pagal TT teis okupuojanti valstyb neturi teiss primesti savo pilietybs kaip ir
kit panai prievoli. Tokiu bdu aktas kurio SSRS paskelb visus LR pilieius SSRS pilieiais yra niekinis TT poiriu.
Todl iliko LR pilietybs tstinumas, aiku pilietybs santykiai buvo suvaryti. Atkrus nepriklausom valstyb reikjo
identifikuoti savo pilieius todl statymais pasakoma kas yra pilieiai. Tie kas turjo pilietyb iki okupacijos ir j
giminaiiai laikomi pilieiais EX OFICIO.
O tie kurie buvo okupacins valdios atkelti, nes jie neteistai atkelti nra pilieiais ir nra pareigos jiems suteikti
pilietyb. LR jiems pritaik supaprastinta natralizacij. Tie asmenys kurie gyveno galjo pasirinkti ar LR ar Rusijos
pilietyb.