Likimų drama

„Likimas linkęs suteikti tragiškumo kaip tik didžių žmonių gyvenimui“ taip yra
sakęs Stefanas Cveigas. Šią minty atradau J.Vaičiūnaitės eilėraščių cikle
„Kanonas Barborai Radvilaitei“ šiuose eilėraščiuose aprašyta tragiški didžių
žmonių likimai,kuriuos visus sieja meilė. Eilėraštyje „Karalienė Bona“
aprašoma moterų nelaimingas likimas, tai įvyksta,nes motina myli savo sūnų,bet
jį myli ir jos marčia Barbora Radvilaitė,dėl pavydo motina nunodija Barbora
„Nieks dabar jau neįrodys, daviau ar nedaviau veneciniam stikle nuodų“,tačiau
pati motina irgi miršta „Pati nunuodyta buvau“. Abiejų moterų likimas tragiškas
ir tai įvyko dėl meilės. „Žygimantas Augustas” eilėraštyje rašoma apie šio
veikėjo, kančia ir didelę nuoskaudą, Žygimantas yra ištikimas savo meilei „Kaip
šuo prie mirštančios tavęs ištikimai budėjau“,po jos mirties jis vis tiek rodo,
kokius stiprius jausmus jis jautė jai „Likai man ta pati, kuri sapnuodavosi
rūmuos“.Likimas parodė,kad viskas jau yra nulemta ir, kad meilė turi ne tik
gerąją pusę,bet ir blogąją,kuri gali nuvesti tragedijos link.