Ar svarbu žmogui tūrėti gyvenimo tikslą?

Kiekvienas žmogus turi didesnį ar mažesnį tikslą, kurio siekia įvairiomis priemonėmis.

Tikslo turėjimas ir judėjimas link jo yra svarbus kiekvienai asmenybei, kadangi judėjimas tikslo link

reiškia žmogaus keitimąsi ir tobulėjimą. Tikslo siekimas leidžia žmogui susikoncentruoti į jam

būtinus dalykus, žvelgti tikslo pusėn atliekant kiekvieną darbą – kaip jūrininkai, nusistatantys kryptį

pagal kokią nors žvaigždę. Gyvenimas be tikslo yra klaidžiojimas, todėl tikslo turėjimas yra būtinas

kiekvienam individui, bet kodėl būtent žmogui svarbus yra tikslas gyventi?

Kiekvienas gyvenantis žmogus ne kartą yra klausęs savęs: „Koks mano gyvenimo

tikslas?“; „Kodėl aš gyvenu?“ Tikslo ieškojimo problema daugiausiai yra apmąstoma žmogaus

dramatiškoje situacijoje. Žmogus, nežinantis ko nori iš gyvenimo, nežinantis ką toliau daryti, yra

pasimetęs ir nepasitikintis savimi. Toks žmogus dažniausiai jaučiasi sumišęs dėl vidinio konflikto

tarp savo asmeninių norų ir gebėjimų. Vieni žmonės iš visų pastangų stengiasi priešintis aplinkai,

žmonėms ir net sau, ieškodami savo tikslo, mėgindami nepasimesti tarp savo norų ir jausmų, kai

tuo tarpu kiti žmonės tiesiog pasiduoda gyvenimo tėkmei – leidžiasi „nešami srovės“ ir laukia to

momento, kai aplinkybės parodys jų tikrąją vietą ir paskirtį gyvenime. Tačiau kurie žmonės yra

teisūs – tie, kurie atsiduoda gyvenimo srautui, ar tie, kurie priešinasi, stengiasi kažką keisti savo

gyvenime? Vadovaujantis žymaus autoriaus Balio Sruogos kūriniu „Dievų miškas“ bei pačiu
autoriumi galime suprasti, kad susiduriant su dramatiška situacija, ištrėmimu į lagerį, autorius nori

parašyti visus atsiminimus kas įvyko kol buvo įkalintas stovykloje. Vartodamas juoko formą ir

įsigilinimą į beveik kiekvieną žmogų lageryje, Balys Sruoga rado prasmę mene, kad visus

prisiminimus parašęs vienoje knygoje, jis gali kitiems piliečiams parodyti koks gyvenimas išties

buvo, nes niekas nebuvo to padaręs XX-tame amžiuje. Taigi, žmogui svarbu turėti tikslą, nes be

tikslo žmogus negali būti savo geriausia versija.

Tikslas svarbus kiekvienam individui, norinčiam tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

Mano nuomone, svarbiausia yra ne rezultatas, o priemonės – tie maži žingsneliai tikslo link, kurie

yra žmogaus tobulėjimo ir brendimo priežastis. Taip teigė ir garsi XX a. lietuvių rašytoja Marija

Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana: „Žmogus ateina į šią žemę ne tam, kad krautų turtus, rinktų

plojimus, ieškotų garbės. Mūsų tikslas turi būti amžinas. O amžinas tikslas – tai mūsų sielos

tobulinimas.“ Savęs tobulinimas ir judėjimas teisingu keliu yra neįmanomas neturint tikslo. Tik

tikslo siekimas įrodo, kad neįmanoma gali tapti įmanomu, todėl kiekvienas žmogus ankščiau ar

vėliau turėtų pasirinkti savo kelią, siekius ir judėti jų linkme. Tai yra pagrindinis žmogaus esminio

išlikimo ir tobulėjimo variklis.

Taigi, tikslas yra būtinas kiekvienam žmogui. Kiekvienas žmogus turi turėti savo tikslą,

kurio link galėtų judėti ir taip tobulėti, bręsti ir suprasti gyvenimo prasmę. Tikslo siekimas yra

pagrindinis žmogaus gerovės ir sėkmės šaltinis.