Bronius Krivickas (užsirašykie, kas parašyta iki eilėraščio)

I.Istorinė situacija

Lietuvos pokario metu vyko nuožmi kova tarp Lietuvos nepriklausomybę ginančių partizanų ir vis
gausiau į Lietuvą sutraukiamos kariuomenės, kuriai talkino sovietų režimą palaikantys gyventojai
stribai.

Kovotojų jėgos buvo nelygios. Ar galima buvo įsivaizduoti, kad aukotis pasiryžę partizanai įveiks ką
tik pasaulinį karą laimėjusios Sovietų Sąjungos galybę? Tai buvo labiau moralinis pasipriešinimas
sovietų okupacijai. Pasipriešinimo judėjimas vadinamas rezistencija.

Partizanai turėjo skleisti viltį, pasakoti tiesą apie sovietų nusikaltimus, savo asmeniniu pasiaukojimu
priminti Lietuvos žmonėms nepriklausomybės idealus, būtinybę už juos kovoti.

II. Biografinis kontekstas.

1. Bronius Krivickas (1919-1952) – tai vienas žymiausių lietuvių rašytojų, iki pat žūties 1952m.
dalyvavusių ginkluotame pasipriešinime.
2. Aktyvus pasipriešinimo prieš Sovietų Sąjungą dalyvis, partizanas. Svarstė trauktis į Vakarus,
bet apsisprendė likti.
3. Eilėraščiuose šaipėsi iš sovietinės tikrovės, jo eilėraščių žmogus – tvirtai apsispendęs. Herojiška
laikysena – moralinės pergalės įrodymas.
4. Miške atrodė neįprastai – su skrybėle, akiniuotas, o rankose – ginklas.
5. Kurti sugebėjo ir prie žmonių, po to deklamuodavo savo eiles.

III. Kūrybos tematika.

Poetas savo kūryboje siekė išreikšti partizano kelią pasirinkusio žmogaus savijautą. Jo poezijoje
kovojantis žmogus atsiskleidžia kaip aiškiai apsisprendusi herojiškai aukai asmenybė. B. Krivicko
eilėraštyje labai svarbi garbės tema: nors ir nesitikima laimėti, bet manoma, kad laimės tas, kuris
renkasi aukojimosi kelią. Herojiška laikysena yra moralinės pergalės įrodymas. Autoriaus eilėraščiuose
kalbantysis nepasilieka jokios vilties, tragiškas finalas – mirtis- yra neišvengiamas, juk kylama į ataką
prieš kur kas stipresnį priešą. Tačiau toks yra lyrinio subjekto apsisprendimas – herojiškas poelgis dėl
tėvynės laisvės.
 Pasirinkimo ir apsisprendimo tema eilėraštyje „ Dovydas prieš Galijotą“

Ši tema ryški eilėraštyje „Dovydas prieš Galijotą“, persmelktame herojiškos dvasios. Tik tvirta,
herojiška dvasia suvokia, kad pasaulis ir žmoniškumas turi būti nuolat atperkami aukos ir
pasiaukojimo, kylančio iš pareigos. Šiame eilėraštyje B. Krivickas išreiškia teisiųjų kovos dvasią.
Užduotis – užsirašykit dešinėje pusėje esančius teiginius ir parinkite tinkamų citatų iš kairėje
pusėje esančio eilėraščio. Susikonspektuokite, kas buvo Dovydas ir Galijotas
https://www.jw.org/lt/biblioteka/knygos/mokomes-is-biblijos/7/dovydas-pries-galijota/

Dovydas prieš Galijotą Teiginiai

Šarvo žvynas ant manęs nešvyti 1. Eilėraštyje sugretinamas partizaninis karas ir biblinė
Ir nekabo kardas prie juosmens. kova.
Mano rankoj tik lazda piemens
Ir svaidyklė akmenim svaidyti. 2. Eilėraščio žmogus neturi karinės galios įveikti priešą.

Kalnuose palikęs savo bandą, 3.Tėvynę ginti ir kovoti už ją skatina laisvas paties
Į stovyklą karo ateinu, žmogaus apsisprendimas.
Nes tenai, ganyklose kalnų,
Aš girdėjau tą gėdingą gandą, 4. Nors jėgos nelygios, eilėraščio žmogus tvirtai
pasiryžęs įveikti stipresnį priešą.
Kad visoj tautoj jau nėr kas gina
Vardą vieno iš visų dievų, 5. Grėsmės akivaizdoje eilėraščio žmogus jaučiasi
Kurs, sukūręs mus kvapu savu, stojiškai, nes gina tautos garbę, teisę būti laisvai.
Šviest mum siunčia saulę ir sietyną.
6. Kalbantysis tiki moraline pergale.
Iš gėdos jutau, lyg liestų veidus
Geležis, įkaitus raudonai:
Tik dėl Jo širdis taip mirtinai
Tegalėjo būti įsižeidus.

Ir todėl štai prieš tave aš stosiuos!

Nors žinau: ranka man per silpna...
Bet lyg žaibo žvilganti liepsna
Dega pyktis sielos įžeistosios!

Miesto mūrus persmeigti įstengia

Tavo rankoj geležis baisi.
Tu į kalną panašus esi,
Kurį žvynas metalinis dengia.
Bet kaip baisią tu turėtum galią,
Nepabūgsiu jos aš niekados,
Nes vis viena mirčiau iš gėdos,
Jeigu lenkčiau Jo šmeižikui kelią.

O Jehova, stiprink ranką kario,

Kurs galingas vien Tavu vardu!
Pulki, prieše, ietim ir kardu,
Denkis skydu, tartum vartais vario!
–––––––––––––––––––
Ir išdidęs milžinas pakilo,
Saulėj šarvais žerdamas ugnis.
Ir stambus it skydas smilkinys
Nuo svaidyklės vieno smūgio skilo.
1951