Professional Documents
Culture Documents
Moterų Paveikslai Sofoklio Antigoneje
Moterų Paveikslai Sofoklio Antigoneje
Vienoje aplinkoje augantys žmonės vienodai mylimi, auklėjami, mokomi, bet kiekvienas
augdamas bei bręsdamas suformuoja savo nuomonę, vertybes, norus ir įsitikinimus. Nesvarbu,
kokie artimi yra broliai ir seserys, vienu ar kitu atveju jų požiūriai bus nevienodi. Panaši situacija
vaizduojama Sofoklio tragedijoje „Antigonė“, kurioje dvi seserys - Antigonė ir Ismenė - visiškai
nepanašios viena į kitą, nors jos abi augo vienoje šeimoje. Šioje tragedijoje Sofoklis sukuria du
skirtingus moterų paveikslus: viena labai užsispyrusi bei turinti savo nuomonę, kita - tyli ir
paklusni.
Senovės Graikijos tragikas Sofoklis gimė 497 metais prieš mūsų erą netoli Atėnų. Žiūrovų
meilė ir aplodismentai lydėjo jį iki gyvenimo pabaigos. Manoma, kad Sofoklis sukūrė apie
120 tragedijų, iš kurių išliko tik 7. Vienas iš jo išlikusių kūrinių „Antigonė“ naujaisiais laikais
pramintas tragedijų karaliene. Tragedijoje susiduria amžinuosius žmonių giminės papročius
ginanti Antigonė ir valdovas Kreontas, savo nuožiūra skelbiantis įsakymus. Tai tragedija apie
narsią merginą, kurį pasipriešino karaliaus Kreonto draudimui palaidoti vieną iš žuvusių brolių.
Lavono išniekinimas, senovės graikų dorovės požiūriu, buvo barbariškas dalykas. Tragedijoje
pabrėžiama jaunutės mergaitės narsa, ypač išryškėjanti šalia bailios ir silpnos Ismenės,
įtikinėjančios seserį, kad jos, moterys, nenugalės. Tragedijoje kuriami dviejų visiškai skirtingų
moterų paveikslai.