Kodėl svarbu visada išlikti oriam?

Orumas – žmogui būdingas savo vertės pajautimas ir jį atitinkantis elgesys. Ši vertybė yra viena iš
dvasinių vertybių, kuri suteikia pradžią žmogaus vidinio pasaulio tobulėjimui. Manau, tik kilnus žmogus,
darydamas gerą, skatina kitus elgtis taip pat. Apie tai ir rašė XX a. aktyvus publicistas, labiausiai to meto
išsilavinęs rašytojas Vincas Krėvė dramoje „Skirgaila“. Skirgaila – puikus valdovas suprantantis kad už
Lietuvą reikia kautis jėga. Jis suvokia realia Lietuvos padėti, ir bando ja išsaugoti. Tačiau, Lietuvos
valdovas Skirgaila atsiduria kiek neįtikėtinoje situacijoje, kurios negali pakeisti. Aplinkybes yra
dramatiškos, nes Skirgaila suvokia, kad jei vėl grįš prie senojo tikėjimo tai pasmerks savo tauta išnykimui,
tačiau pripažinęs krikščionybę visus žmones prives gyventi melu. Kai i politini žaidimą įsiveržia ir meile,
Skirgaila neturi jėgų suderinti širdies poreikių su valstybes reikalais. Veikėjas nori bei trokšta būti geras
savo tautai bei savo mylimajai Onai Duonutei, bet jam taip elgtis nepavyksta. Manau, kad vidinis
įsitikinimas priverčia veikėją pasielgti žiauriai: Skirgaila savo priešininką liepia palaidoti gyvą. O dramos
pabaigoje Lietuvos valdovas - Skirgaila lieka vienas, nelaimingas, neradęs išeities nei tautai nei sau. Jis
įrodo savo galia, žiaurumą bet žlunga moraliai. Taigi, orumas šioje dramoje labai aiškiai pastebimas, nes
valdovas dėl savo vidines kovos negali išlikti toks kad ir kaip norėtu to.