Biblijos ženklai Jono Biliūno kūryboje

Tikriausiai šiandien neatrastumėme nei vieno, kuris nežinotų kas buvo XIX-XX a.
lietuvių prozininkas, publicistas ir lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, Jonas Biliūnas. Šio
rašytojo kūriniai buvo tokie stiprūs ir įtaigūs, kad juos šiandien galime rasti net ir lietuvių
literatūros vadovėliuose. Vienas tokių kūrinių yra novelė pavadinimu „Ubagas-. Šiame
kūrinyje nagrinėjamos ne tik svarbiausios žmonių problemos, kaip susvetimėjimas, žmonių
nevertinimas ir kt. Kūrinyje taip pat atsiskleidžia ir labai daug biblinių motyvų, kurie
pastebimi kūrinio fragmentuose. Tad šioje kalboje, remdamasi(-is) Jono Biliūno kūriniu
„Ubagas-, aptarsiu kokie bibliniai atspindžiai regimi ir kaip jie pasireiškia kūrinyje.

Jono Biliūno kūrinyje „Ubagas- atskleidžiamas atlaidumo bruožas. Tai yra vienas
pagrindinių biblinių motyvų kūrinyje. Biblijoje yra sakoma: „Būkite malonūs, gailestingi,
atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.-. Tai reiškia, kad žmogus, kad ir
ką patyrė pikto ir negero iš žmonių, turėtų atleisti, nes tik būdamas atlaidus, jis gali gyventi
prasmingą gyvenimą. Panaši kaip ir biblijoje, atlaidumo idėja traktuojama ir Jono Biliūno
kūrinyje „Ubagas-. Pagrindinis kūrinio veikėjas Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies
senelis, turintis paprastą pomėgį – bites. Senelis labai jas mėgo, jomis rūpinosi bei visada
sakydavo, kad bitės geros bei paklusnios tik tada, kai „bičiuoliai nešykštūs bei vienybei
gyvena-. Praeityje šis senolis visgi turėjęs jaukų būstą bei gražią šeimyną, tačiau, vieną dieną
Sabaliūnas suvokė, jog viską prarado atidavęs savo vaikams. Atidavęs viską, ką turi: meilę,
rūpestį, švelnumą ir turtą savo vaikams, jis supranta skaudžią ir labai nemalonią tiesą, jog
pasenęs bei tapes ligotu jis tampa vienišas, kadangi jis niekam nereikalingas, net savo paties
vaikams. Supratęs, jog net savo namuose Petras Sabaliūnas yra nelaukiamas ir visiškai
nepageidaujamas, suprasdamas, kad yra tik našta jis iškeliauja svetur. Sabaliūnas tampa
klajojančiu vargšu ubagu. Sabaliūnui nelengva susitaikyti su tokia dalia. Jis suprato, jog daug
lengviau duoti, kai viską turi, nei imti, kai nieko neturi. Tačiau jis neturi kitos išeities, kaip
bet prašyti išmaldos. Tačiau jis ne toks kaip kiti ubagai, jis kalba apie savo skausmą
atviraudamas, neapsimesdamas bei nevaizduodamas didelio nelaimėlio. Jo ašaros tyros,
nesumeluotos, nuoširdžios, kaip ir jo pačio žodžiai. Tačiau, kad ir kiek Sabaliūnui sūnus
suteikė skausmo, jis vis tiek nelaiko pykčio jam savo širdyje, netgi savo pasąmonėje bando jį
bet kokiu būdu pateisinti. Taigi, Biliūno kūrinyje „Ubagas- išryškėja biblijoje pabrėžiamas
atlaidumo bruožas, kurį įprasmina Petro Sabaliūno atlaidumas vaikams, kurie jį apleido po to,
kai jis viską jiems atidavė.
 Remiantis kūrinio patirtimi galima išskirti ketvirtąjį Dievo įsakymą „gerbk savo tėvą ir
motiną-. Iš dešimties Dievo įsakymų, būtent šis puikiausiai apibūdina kūrinio problemą, kuri
yra susijusi su vaikų nedėkingumu ir nepagarba savo tėvui. Kaip ir buvo minėta, tėvas, Petras
Sabaliūnas, būdamas itin dosnus, savo vaikams atidavė viską, ką turėjo. Vien dėl to jis tapo
vadinamuoju ubagu, praradusiu viską, ką turėjo: ir namus, ir ūkį, ir bites. Ketvirtasis Dievo
įsakymas kūrinyje būtų puikus vaikų elgesio prastas pavyzdys, įprasminant šį įsakymą.
Ketvirtasis Dievo įsakymas teigia, kad reikia rūpintis tėvais, jiems padėti, užjausti ir mylėti,
nes mūsų egzistencija atsirado būtent iš tėvų, o toks gestas, kaip Petro Sabaliūno vaikų
atveju, yra tiesiog nedovanotinas. Vaikai ne tik, kad pasiėmė viską, ką turėjo Petras
Sabaliūnas, bet ir visiškai nesiteikia su juo bendrauti. Vaikai, kuriems viską išdalino į jį
nekreipia dėmesio, jie tampa tarsi visiškai svetimi ir atskiri individai. Šeimoje vietos nebėra
tėvui, kuris visą laiką buvo šalia ir padėjo. Tad kūrinyje išryškėja prasti vaikų ir tėvų
santykiai ir vaikų pamintos svarbiausios vertybės. Nors iš tėvo pusės tokie santykiai atrodo
normalūs, juk jaunimas turi gyventi, o senoliui, atidavusiam viską, padėjusiam atsistoti
vaikams ant kojų – laikas pasitraukti, taip yra nesąžininga, nes vaikai to nevertina ir nieko
nedaro, kad jį sulaikytų. Taigi, galima sakyti, kad Jono Biliūno kūrinyje „Ubagas- išryškėja
ne tik atlaidumo bruožas, bet ir ketvirtojo Dievo įsakymo pavyzdinis įprasminimas.

Apibendrinant, galima sakyti, kad Jono Biliūno kūrinys „Ubagas- yra pats
unikaliausias iš visų lietuvių literatūros kūrinių. Kodėl? Ogi todėl, kad jame yra pabrėžiamos
visos svarbiausios žmogų ir jo gyvenimą liečiančios problemos. Gyvenimo laikinumo,
vertybių vertinimo, atlaidumo ir kt. panašūs bruožai moko žmogų tikrojo gyvenimo prasmės,
o bibliniai motyvai šiuos aspektus tik dar labiau sustiprina. Šie motyvai susiję ir su atlaidumo
bruožu, kuris remiasi bibline citata: „Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip
ir Dievas Kristuje atleido jums.-, ir su ketvirtuoju bei labai svarbiu Dievo įsakymu, kuris
skelbia: „Gerbk savo tėvą ir motiną-. Tad Biliūno kūrinyje atskleidžiami būtent šie bibliniai
motyvai, kurie sustiprina kūrinio įtaigumą.

Informaciniai šaltiniai:
http://www.nemoku.lt/j--biliuno-skriauda-ir-kalte--analize-analizes-451o.htm/1
http://www.charity.lt/biblija/temos/atleidimas
https://lt.wikisource.org/wiki/10_Dievo_%C4%AFsakym%C5%B3
http://studijos.tv3.lt/siukslynelis/referatas/12060/?page=3