J. V.

Getės „Faustas“ yra kūrinys apie tai, kaip šėtonas Mefistofelis susilažina su Dievu, kad jam
pavyks pagrindinio veikėjo Fausto sielą atitraukti nuo aukštų siekių ir priversti tenkintis žemiškais
dalykais. Apie tai, kad Faustas nors ir daug knygų perskaitęs, mokslo paslaptis įminęs, bet jis vistiek
yra nepatenkintas tradiciniu mokslu ir apskritai gyvenimo ribotumu, jis nejaučia pilnatvės. Jis
studijavo filosofiją, teisę, mediciną ir net teologiją, bet mokslas jam neatsakė, kur gyvenimo esmė
ir jo laimė. Mefistofelis, suradęs tinkamą momentą, įkalbėjo Fausta sudaryti sutartį už kurią
Mefistofelis padėtu jam perprasti visatos esmę. Faustas neturėjo jėgų atsispirti. Atsidėkodamas už
tai, Faustas jam užrašė savo sielą, ir susitarė, kada Faustas pasakys: „Sustok, akimirka žavinga”,
kada jo širdis pasijus laiminga ir nebebus troškimų, tada jis atiteks Pragarui.