Kurie žmogaus charakterio bruožai padeda išgyventi skaudžias situacijas?

Viltingi žmonės visada geba matyti šviesą tunelio gale ir nenuleidžia rankų, o tęsia
asmeninę kelionę. Manau, kad nėra žmonių, kurie pasiektų profesinių aukštumų neturėdami
vilties, juk siekdami aukštų tikslų tampame bailesni ir nepasitikintys, tad vidinė drąsa ir
motyvacija tampa svarbiais stimuliatoriais. O kas žmogui suteikia viltį? Manau, kad meilė,
pasitikėjimas, artimo žmogaus palaikymas – tai svarbiausi dalykai, kurie žmogui suteikia
saugumą ir ramybę. prisimindami XIX a. pab. – XX a. pr. rašytoją, neoromantiką Juozą Tumą
Vaižgantą, kuris apysakoje „Dėdės ir dėdienės“, ieškodamas „deimančiukų“, įvardino lietuviams
būdingas savybes: meilę, melancholiją, širdies gerumą ir atsidavimą. Šiame kūrinyje
susipažįstame su trimis veikėjais: Severja, kuri įkūnija grožio, darbštumo, geresnio gyvenimo
troškimą. Šia veikėja domisi Mykoliukas ir Rapolas. Mykoliukas ir Severja tarsi du gamtos vaikai,
kuriuos sieja vidinė harmonija. Mykoliuko pasyvumas atveria kelią daug aktyvesniam Rapolui,
kuris būdamas aukštesnio socialinio statuso, sugeba sukelti moteriškus jausmus Severjai, o jos
noras ištrūkti iš tėvų namų leidžia sukurti šeimą su daug vyresniu dvaro prižiūrėtoju, kuris
suteikia norimą gyvenimą ir apsupa meile. Severja taipogi jaučia, kad jos ryšys su Mykoliuku yra
artimesnis, todėl atsisveikindama ji pirmoji pabučiuoja mylimąjį ir padovanoja skarelę, kaip savo
meilės įrodymą. Nors Mykoliukas lieka vienišas, tačiau žino, kad mylėjo ir buvo mylimas, ir šios
mintys leidžia jam toliau gyventi negrimstant į melancholiją, o savo švelnumą atiduoti brolio
vaikams. Net ir po trisdešimties metų Mykoliukas, tapęs Artojumi Dzidoriumi, įprasmina meilę ir
jos atminimą, o širdies gerumas ir atsidavimas artimiesiems padaro jį netgi laimingu. Todėl
manau, kad ir skaudžiose situacijose žmogui svarbus suvokimas, kad mylėjo, buvo mylimas ir yra
reikalingas kitiems - suteikia jėgų prasmingai gyventi toliau. Žmogus be tikėjimo – kaip
lakštingala be giesmės.