Selina Kaneda, 10, 11 pamokos.

VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS ,,ALTORIŲ ŠEŠĖLY“ (III)

1. Perskaitytą ištrauką paanalizuokite, atsakydami į klausimus:

1.1. Raskite aprašymą, kaip Liudą Vasarį, vežamą tėvų į namus, paveikia gamta; kokie
pojūčiai paryškinami, su kuo jie palyginami.
Gamta paveikia Liudą Vasarį, kai jis važiuoja namo iš seminarijos. Pirmiausia jis jaustasi
sužavėtas ir susijaudinęs gamtos grožio ir įvairovės, kurią jis pastebi iš savo lango automobilyje,
kuris nuvažiuoja iš miesto. Jam atrodo, kad visa gamta atsiliepia jo širdies būsenai. Pavyzdžiui,
jis jaustasi, kad saulės spinduliai šildo jo širdį, o miško giliai ir karščiai kaitina jo sielą.
Panašiai, jis jaučiasi vieningas su gamta, kurios įvairovė ir grožis atsispindi miške, ežeruose, ir
kalvuose, ir tai sukelia gilų susijaudinimą.

1.2. Dėmesys kreipiamas ne į detales - tad kaip susiejamas žmogus ir gamta.

Ši ištrauka sieja žmogų ir gamtą per jausmus ir emocinius pojūčius. Ji pabrėžia, kaip gamta gali
paveikti žmogaus emocinę būseną ir suteikti jam stiprų džiaugsmą. Gamta čia pateikiama kaip
kontrastas klierikiniam gyvenimui ir mokymui, kurio metu žmogus turėjo atsisakyti daugelio
malonumų ir gyventi asketinį gyvenimą.

1.3. Kokia gamtos patirtis ateina iš vaikystės prisiminimų? Pakomentuokite.

Iš vaikystės prisiminimų matome, kad Liudas Vasaris jau nuo mažens turėjo ypatingą ryšį su
gamta. Pirmoje prisiminimo dalyje jis stebisi dangaus debesimis, ir tai sukelia baimę, tačiau tai
yra pirmas ženklas, kad jis jaučia gamtos įtaką savo emocinei būsenai. Vėliau jis prisimena
naktį, kai jo tėvas sukūrė didelį laužą miške, o šio įvykio metu jis patiria mistinį įspūdį ir įgyja
nuovoką apie tai, kad gamtoje yra kažkas ypatingo. Šie vaikystės prisiminimai rodo, kad jo
ryšys su gamta buvo gilus ir ilgalaikis.

1.4. Kokia būsena, koks savęs suvokimas kyla keliaujant?

Keliaudamas iš seminarijos, Liudas Vasaris patiria ypatingą būseną, kuriai būdingas
pasinėrimas į gamtą. Jis jaučiasi vieningas su gamta ir pajunta, kad visos jo būsenos ir patirtis
yra susijusios su gamta. Tačiau ši būsena taip pat lydi liūdesys ir rezignacija, nes jis suvokia,
kad klieriko gyvenimo normos reikalauja atsisakyti daugelio džiaugsmų, kurie jam teikia
gamta. Tai sukelia konfliktą tarp jo asmeninio suvokimo ir seminarijos nustatytų taisyklių.

1.5. Perskaitykite šį skyrių iki galo. Raskite šiame skyriuje ir aptarkite skirtingus pasakojimo
būdus: vaizdavimą, pasakojimą, analizavimą ir apibendrinimą.
Vaizdavimas: Autorius vaizduoja gamtos grožį ir veiksmą, aprašydamas vaizdinius apie mišką,
ežerus, kalnelius ir saulės spindulius. Tai leidžia skaitytojui vaizduotės pagalba vizualiai pajusti
gamtos grožį.
Pasakojimas: Autorius pasakoja apie Liudo Vasario emocinę būseną ir jo suvokimą apie gamtą,
taip perteikdamas pagrindinio veikėjo vidinį pasaulį.
Analizavimas: Skyriuje aptariamas Liudo Vasario vidinis konfliktas tarp gamtos grožio ir
klieriko gyvenimo normų. Autorius analizuoja jo mintis ir jausmus, siekdamas suprasti jo
būseną.
Apibendrinimas: Skyriuje pateikiamas apibendrinimas, kad Liudas Vasaris jaučiasi vieningas
su gamta, bet tuo pat metu supranta, kad jo kelias seminarijoje reikalauja pasižadėjimo ir
askezos.

1.6. Šiame skyriuje kuriami keli ryškūs kontrastai. Suraskite konkrečius vaizdinius ir
aptarkite jų reikšmę ištraukos kontekste.

Kontrastas tarp gamtos ir seminarijos: Liudas Vasaris patiria konfliktą tarp gamtos grožio,
kuris jį sužavėjo, ir seminarijos gyvenimo normų, kuriuos jis turi laikytis. Tai parodo, kaip
gamta gali būti priešinga seminarijos asketiniam gyvenimui.
Kontrastas tarp emocinės būsenos: Skyriuje yra kontrastas tarp Liudo Vasario susijaudinimo ir
liūdesio. Jis jaučia džiaugsmą ir susijaudinimą dėl gamtos grožio, bet tuo pat metu liūdnai
supranta, kad turės atsisakyti šių džiaugsmų seminarijoje.
Kontrastas tarp praeities ir dabarties: Liudas Vasaris prisimena savo vaikystės ir jaunystės
prisiminimus, kai jis turėjo laisvą ryšį su gamta. Dabar jis jaučiasi suvaržytas seminarijos
taisyklėmis, ir tai sukelia kontrastą tarp jo praeities ir dabartinės būsenos.

4. Perskaitykite VIII skyrių ir palyginkite susitikimą VII skyriuje su VIII skyriaus

apmąstymu.
4.1. Kaip Liucės prisiminimas veikia Liudą Vasarį? Kaip jis save vertina?
Liucės prisiminimas veikia Liudą Vasarį labai giliai ir emociškai. Jis jaustasi labai arti Liucės,
ją myli ir ilgisi jos. Tai veikia Liudą kaip stiprus jėga, kuri skatina jį trokšti ir kovoti už savo
tikslus. Jis save vertina kaip ryžtingą ir apsisprendusį vyruką, pasirušusį dėl Liucės imtis net
labai rizikingų veiksmų.

4.2. Kokį skirtumą tarp savęs ir Liucės mato Liudas Vasaris?

Liucas mato skirtumą tarp savęs ir Liucės labiau emociniu lygmeniu. Liudas yra pasiryžęs
veikti ir kovoti, o Liucė yra tarsi jo vidinio pasaulio simbolis, kuris skatina jį judėti į priekį.

4.3. Ką Liucė pažadina Liudo Vasario širdy?

Liucė pažadina Liudo Vasario širdy troškimą, aistrą ir meilę. Ji jam atveria naujas
perspektyvas ir suteikia jam tikslą gyvenime.

4.4. Kaip Liudas Vasaris pradeda jaustis moterų draugijoje? Raskite tiksliai įvardytą šią
būseną; palyginkite ją su Liudo Vasario išgyvenimais gamtoje. Nusakykite, kuo jie panašūs.
Liudas Vasaris moterų draugijoje pradeda jaustis patogiai ir priimtai. Jis pajunta ypatingą
džiaugsmą ir artumą su moterimis, ypač su Liuce. Ši būsena gali būti palyginta su Liudo
Vasario išgyvenimais gamtoje, nes abu atvejai atspindi jo artumą gamtai ir aplinkai bei jo
jausmų gilumą.