DARBO GINČŲ SĄVOKA, JŲ PRIEŽASTYS IR RŪŠYS (KLASIFIKACIJA).

Darbo ginčai – nesutarimai, kylantys tarp Darbo teisės reguliuojamų visuomeninių santykių
subjektų, nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka(procesine prasme). Gali būti ir kitokių nesutarimų tarp darbo
subjektų – tai teisiniai ginčai, bet jei jiems nenustatoma ginčo tvarka – procesinio darbo ginčo dar nėra. (pvz.
Perkelti gali tik raštiškai darbuotojui sutikus, atsiradus ginčui darbdavys negali perkelti darbuotojo, bet darbo
ginčo čia nėra – tai kitos rūšies nesutarimas). Darbo ginčai yra įvairių rūšių, todėl patogu, kad būtų
suklasifikuoti. Klasifikavimo pagrindai – įvairios aplinkybės:
1) pagal ginčų subjektus
- kolektyviniai – kai viena šalis kolektyvas (profsąjunga ir darbdavys)
- individualūs – kai darbo ginčas kyla tarp individualių subjektų (darbdavio ir darbuotojo).
2) Pagal darbo ginčų turinį
- ginčai dėl interesų – nesutarimas atsiranda ne dėl pažeistos teisės, o dėl norimos teisės, dėl teisės
kurią norima įgyti, ar dėl kitokių interesų patenkinimo (pvz. Jei darbdavys neišmoka sulygto darbo
užmokesčio, darbuotojas turi teisę reikalauti, kad įvykdytų kas sulygta, - ginčas dėl teisės, o jei nepatenkintas
dėl sutartyje sulygto darbo užmokesčio, nori, kad mokėtų daugiau, tačiau darbuotojas neturi teisės į kurią
pretenduoja – ginčas dėl interesų). Individualių interesų sprendimo tvarka nereglamentuota, skundo tvarka.
Ginčai dėl interesų labiau pasireiškia kolektyvinių ginčų srity – jie reguliuojami įstatymu.
- ginčai dėl teisės – nesutarimas kilo dėl iš tikrųjų turimos ar tariamos subjektinės teisės pažeidimo,
kai 1 ginčo subjektas reikalauja, kad kitas subj. atstatytų jo teises.