Jonas Biliūnas savo apsakyme "Lazda" pateikia vaizdingą kaimo aplinkos aprašymą.

Apsakyme
kaimo aplinka yra pavaizduota kaip sodžius, esantis ant kalnelio, kurį supa miškai ir pušynėliai¹.
Poną ir girininką autorius vaizduoja kaip autoritetus, turinčius įtakos kaimo gyvenimui. Poną
tėvas vadina "mūsų ponu", nes jis buvo baudžiavos laikų šeimininkas, o girininkas buvo
atsakingas už miško saugojimą ir dažnai skundė sodiečius ponui¹.

Pono ir tėvo pokalbis atskleidžia girininko polinkį skųstis ir pono griežtumą. Tėvas, bijodamas
pono pykčio, slėpėsi ir stebėjo, kaip ponas šaukia ant jo dėl ganyklų¹. Motinos ir tėvo požiūris į
ponus yra prieštaringas: motina ponus laiko svetimais ir pavojingais, o tėvas - būtina gyvenimo
dalimi. Lazda apsakyme simbolizuoja valdžią ir bausmę, ji yra minima kaip priemonė, kuria
buvo naudojamasi baudžiant¹.

Dumbrauckas, buvęs dvaro prievaizdas, apsakyme pavaizduotas kaip žmogus, kuris anksčiau
žiauriai sumušė pasakotojo tėvą su lazda. Tačiau vėliau, panaikinus baudžiavą, tėvas jį
priglaudžia savo namuose⁴. Dumbrauckas pasakotojo namuose elgiasi kukliai, o apie lazdą
pasakojama kaip apie simbolį, kuris primena praeities skriaudas ir valdžią¹.

Tėvo patirtis jaunystėje ir pasakojimas apie lazdą atskleidžia apsakymo gilumą. Lazda čia tampa
ne tik bausmės įrankiu, bet ir atleidimo bei susitaikymo simboliu, nes ponas, kuris anksčiau
naudojo lazdą kaip bausmę, galiausiai ją padovanoja tėvui¹. Tai rodo, kad lazdą galima
interpretuoti kaip galios, autoriteto ir netgi atleidimo simbolį apsakyme.

Jonas Biliūnas apsakyme "Ubagas" pateikia šiltą ir jautrią istoriją, kurioje pasakotojas yra
pristatomas kaip žmogus, grįžęs iš užsienio į Lietuvą, mėgaujantis pavasario grožiu savo brolio
sodyboje². Senelis, kuris atrodo kaip ubagas, yra aprašomas kaip žmogus, kuris atvyksta prie
pasakotojo ir prašo leidimo įeiti².

Senelis pasakotojui atrodo nepanašus į kitus ubagus, nes jis neprašo gailestingumo ar pagalbos, o
kalba tyliai ir su skausmu, atskleidžiantis jo nelaimingą gyvenimą². Petras Sabaliūnas yra
atskleidžiamas kaip senelis, kuris yra išvaromas iš namų savo sūnaus, ir priverstas elgetauti².
Apie Petrą Sabaliūną pasakojama kaip apie žmogų, kuris anksčiau turėjo gerą šeimą ir gyvenimą,
bet dėl sūnaus sprendimo prarado viską².

Elgeta, arba Petras Sabaliūnas, pasakoja apie savo gyvenimą kaip apie tragediją, kurioje jis
prarado savo šeimą, namus ir orumą, tapdamas elgeta². Pasakotojo ir elgetos atsisveikinimo
momentas yra aprašomas kaip sunkus ir emocingas, nes pasakotojas suvokia, kad elgeta yra jo
senelis, ir jaučia skausmą bei gėdą dėl to, kas atsitiko jo šeimai².

Apsakymas "Ubagas" yra gilus ir prasmingas kūrinys, kuriame Biliūnas tyrinėja žmogiškumą,
šeimos ryšius ir socialinę atskirtį. Jis pabrėžia, kad net ir sunkiausiose gyvenimo situacijose
svarbu išlaikyti orumą ir žmogiškumą³.